Statybunaujienos 2014_2

1

Diskusija

Diskusija „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“ Balandžio 26 d., šeštadienį, 11.30 – 13 val. Litexpo 5.3 salėje parodos „Resta“ metu rengiama diskusija, kurioje su įvairių sričių atstovais aiškinsimės, kodėl seną būstą būtina prikelti naujam gyvenimui ir kaip tai padaryti.

Diskusija skirta daugiabučių namų gyventojams.

Senas būstas pralaidus šilumai, garsams ir kvapams – nors už šildymą mokame brangiai, bet bute vėsu, kampuose pasirodo pelėsis; sienos, langai nesaugo nei nuo vidaus, nei nuo išorės garsų.

Daugiabučių gyventojai plečia buto erdves Būste daug mažų nenaudingų patalpų. Galvosūkis, kaip, pavyzdžiui, apsisukti virtuvėje, kurios plotas – vos keli kvadratiniai metrai. Kam reikalingas tamsusis kambarėlis, kurį bendrapiliečiai netruko pavadinti uošvės kambariu. Kai kurie neapsikentę imasi ardyti sienas – plėsti erdves. Taip balkonai tampa gyvenamąja buto dalimi, o virtuvė „įžengia“ į svetainę. Tačiau architektai įspėja, kad tokie darbai, atliekami be specialistų žinios, nepasitarus su profesionalais, gresia didelėmis problemomis. „Jeigu vienas ar kitas namo gyventojas jau yra sava2

vališkai išsigriovęs kokias nors pertvaras, tai kitiems kaimynams geriau nepradėti analogiškų ardymo darbų.

Pastato aukštuose gali netikėtai atsirasti „perforuoto popieriaus lapo“ efektas ir įtrūkti susilpnėjusios pastato konstrukcijos“ – sako diskusijos dalyvis architektas Gintaras Čaikauskas.

sios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos l. e. p. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas diskusijos metu pasidalins būsto tyrimo rezultatais. 2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai kartu su partneriais dalyvavo atliekant būsto kokybės tyrimą, kurio metu buvo aplankyti 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004 gyventojai.

Nemaloni aplinka gimdo nelaimingą žmogų

Būsto tyrimo rezultatai atskleidė Gyvenamoji vieta veikia ne tik fizinę žmogaus sveikatą. tikrąją situaciją Dar A. Maslow, garsusis amerikiečių psichologas, yra sa-

Gyventojai patalpose praleidžia iki 90 proc. savo laiko.

Pastatuose sveikatai gali kenkti nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpos temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės ir kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, kenksmingo-

kęs, kad žmogus, gyvendamas nemalonioje aplinkoje, ima jaustis nelaimingas.

Todėl į diskusiją kviečiame psichologijos atstovų, kurių teirausimės, kokį poveikį žmogaus psichinei sveikatai, psichologinei būsenai daro gyvenimas sename būste.

Ne tik vyresnio amžiaus žmonės skundžiasi kenčiantys nuo garsų, skindančių iš kaimynų butų, neapsigina nuo

Diskusija svetimų ir savų, į sienas ir baldus įsigėrusių kvapų, nemaloniai jaučiasi mažose, tamsiose patalpose.

Būsto sąlygos, kaip nustatyta atliekant būsto kokybės tyrimą, veikia ne tik fizinę gyventojų sveikatą. Paprastai poveikis psichinei sveikatai yra netgi dar didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.

Senas būstas – ne vien problemos, bet ir emocinis ryšys Audronė Endriukaitytė, izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo „Paroc“ atstovė, sako, kad negalima apie seną butą kalbėti, akcentuojant tik problemas. „Senas mūsų būstas mums brangus tuo, kad jame praleidome daug gražių gyvenimo akimirkų, galbūt gimėme ten, lankėme mokyklą, ten gyvena mūsų vaikystės draugai, – sako ji. – Tai būtent todėl ir reikia galvoti, kaip jį padaryti jaukiu, patogiu gyventi, kad jis priartėtų prie šiandieninių reikalavimų. Nes jei mūsų niekas su tuo namu ar butu neriša, tai gal geriau jį parduoti ir pirkti naują, į kurį nebereiks jau papildomai investuoti.“ Specialistai, tarp kurių bus ir Raimondas Bliūdžius, KTU Architektūros ir statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas, Mindaugas Budrys, vėdinimo specialistas, paaiškins, kaip atnaujinti būstą, kuriame daugelis nugyveno ilgus metus, investavo ne tik savo pinigus ir laiką jį įrenginėdami, bet ir prisirišo prie jo, kad būstas vėl taptų jaukiu, maloniu gyventi.

Sveikas, pelėsi, už didelius pinigus?

Ne vienas daugiabučio gyventojas yra girdėjęs, kad apšiltinus, užsandarinus butą, atsiranda pelėsis. Ką daryti, jeigu gaila praverti orlaidę, nes gal išeis per daug brangios šilumos? O kur džiovinti skalbinius? „Jei ruošiatės seno būsto renovacijai, vienas iš esminių darbų – pasirūpinti tinkamu vėdinimu, – sako vėdini-

mo specialistas Mindaugas Budrys. – Sakote, tai brangi investicija? Galime jus patikinti, kad artimiausiu metu ji atsipirks, nes blogos ventiliacijos padariniai – pelėsis, o tai reiškia – gręsiantį remontą, didesnius šilumos nuostolius, gąsdinančiai dideles sąskaitos už šildymą.“

Renovacija – dėl pinigų ar žmogaus?

Prasidėjus kalboms apie renovaciją, daugelis ją siūlė vadinti modernizavimu, nes būtina įdiegti modernias, šiuolaikines priemones, statybos produktus. Nes tik tokias priemones naudojant, senas būstas turi galimybių tapti moderniu ir šiuolaikišku.

Tačiau didžiausia bėda, diskusijos rengėjų nuomone, buvo ne termino pasirinkimas. Politikai, valdžios atstovai, specialistai, akademinės bendruomenės nariai kalbėjo apie tai, kad renovavus ar modernizavus seną būstą, gyventojai mokės mažiau už šilumą, valstybė pirks mažiau rusiškų dujų. Tokiu būdu kaip svarbiausias viso ko rodiklis tapo pinigai ir šiluma.

Atsitiko kaip paprastai – neliko žmogaus.

Ilgą laiką niekas net neužsiminė apie tai, kad visos renovacijos yra dėl žmogaus. Tik po kelerių metų buvo susigriebta, kad viso proceso centre yra žmogus, jo teisė gyventi šiltai, saugiai, sveikai, oriai.

Diskusijoje akcentuosime tai, kas svarbiausia – kalbėsime apie tai, kad atnaujinti savo būstą privalu dėl paties savęs, dėl oraus, sveiko gyvenimo, o ne dėl to, kad paskelbta renovacijos programa.

Ir aiškinsimės, kaip tai daryti. Ateikite klausti, sužinoti, išsakyti problemas, diskutuoti su specialistais.

Diskusiją rengia portalas www.statybunaujienos.lt

Diskusijoje dalyvaus: Audronė ENDRIUKAITYTĖ,

Raimondas BLIŪDŽIUS,

izoliacinių medžiagų iš akmens vatos gamintojo „Paroc“ atstovė.

KTU Architektūros ir statybos instituto, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos vedėjas.

Mindaugas BUDRYS,

Marius URBONAS,

vėdinimo specialistas.

visuomenės sveikatos priežiūros specialistas iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos.

Gintaras ČAIKAUSKAS, architektas.

Į diskusiją taip pat pakviesti:

aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktorius Rolandas Černiauskas, UAB „Ranga“ generalinis direktorius Arvidas Juozaitis, VGTU Statybos fakulteto Architektūros

inžinerijos katedros habil. dr. prof. Josifas Parasonis, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros dr. doc. Giedrius Šiupšinskas, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta, Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijų vadovai, administratoriai, kt.

Dalius GEDVILAS, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas RESTĄ visų pirma vertinu kaip didelio masto kontaktų mugę. Nedažnai tiek daug bendro amato žmonių susirenka vienoje vietoje. Tai bendravimas, apsikeitimas idėjomis, proga pasidžiaugti pasiekimais ir kartu intensyviai šias kelias dienas padirbėti bei gauti didžiausią įmanomą naudą.

Man ir Lietuvos statybininkų asociacijai tai bus darbingas metas. Pirmąją parodos RESTA dieną pasitiksime svečius iš Baltarusijos. Manau, kad su pasididžiavimu galėsime aprodyti Lietuvos statybininkų ekspoziciją kaimynams.

Kartu su Baltarusijos kolegomis taip pat surengsime forumą, kuriame aptarsime bendradarbiavimo perspektyvas. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 2013 metais statybų eksporto rodikliai buvo rekordiniai, o nemaža dalis eksporto buvo nukreipta būtent į Baltarusiją.

Balandžio 25 dieną parodos metu vyks didelė ir svarbi tarptautinė konferencija – „Skaitmeninė statyba 2014“. Tai bus dar vienas žingsnis statybos proceso skaitmenizavimo Lietuvoje link.

Paroda RESTA suteikia progą ne tik pasirodyti prieš užsienio kolegas, tačiau kartu yra ir vieta svarbiems darbams atlikti. Tikiu, kad ši paroda yra reikšmingas įrankis siekiant pažangos statybos sektoriuje.

3

RESTA

„Restoje“ vyks Lietuvos ir Baltarusijos statybininkų forumas Tarptautinėje statybos ir remonto parodoje Resta jau nebe pirmą kartą lankysis Baltarusijos Respublikos statybininkų sąjungos pirmininkas Nikolajus Šeremet. Lietuvoje jis lankysis Lietuvos statybininkų asociacijos kvietimu. Svečiai iš Baltarusijos apžiūrės parodą, o vėliau dalyvaus Lietuvos-Baltarusijos forume. „Alvora“: apie 40 proc. darbų apimčių – jame ir bendradarbiaujame įvairiais klausimais, – sakė Baltarusijoje N. Kolesnik. – Asociacijos pagalbos, sprendžiant konfBendrųjų statybos darbų, technologinių įrenginių bei vamzdynų montavimo darbus atliekanti bendrovė „Alvora“ turi senas bendravimo su šia šalimi tradicijas. Kaip portalui sakė bendrovės generalinis direktorius Nikolaj Kolesnik, per pastaruosius trejus metus darbų apimtys Baltarusijoje sudarė daugiau negu 40 proc. bendrovės darbų apimčių. 2011 m. „Alvoros“ darbų apimtys Baltarusijoje siekė 40,77 mln. Lt, t. y., 46 proc.; 2012 m. – 49,98 mln. Lt arba 41 proc.; 2013 m. – 79,48 mln. Lt arba 41proc. „2013 m. Baltarusijoje atlikome darbų už 79,48 mln. Lt, tai sudaro 41proc. visų atliktų darbų. 2013 metais dirbome trylikoje objektų, iš kurių aštuoni – buvo baigti“, – sakė N. Kolesnik. Didžiausi objektai, kuriuose darbavosi ir kuriuos pernai jau baigė „Alvora“, yra logistikos centras „Borovcy“ (2013 m. - 54 mln. Lt, iš viso – 59 mln.

Lt.); ledų gamybos fabrikas „Marina“ Gorkoje (2013 m.

– 16 mln. Lt, iš viso – 22,2 mln. Lt.). pernai taip pat pradėti keli stambūs objektai, kaip: prekybos centro statyba Borisove (kontrakto suma – 25,98 mln. Lt, užsakovas – SAM-invest, OOO); gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo įmonės rekonstrukcija, naujo korpuso statyba (kontrakto suma – 15,9 mln. Lt, užsakovas – Lidskij veterinarno-sanitarnij utilizacionnyj zavod OAO); gamybinės bazės statyba, Dzeržinskio r. Minsko sr. (kontrakto suma – 10,2 mln. Lt, užsakovas – EVIPAK INDASTRIZ, SOOO). „UAB „Alvora“ yra vienintelė Lietuvos statybų įmonė, priklausanti Baltarusijos statybininkų asociacijai. Bendrovė aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje. Bendrau4

liktines situacijas, kol kas neprireikė.“ Šiemet UAB „Alvora“ pagrindinės rinkos išlieka Lietuva ir Baltarusija. Tačiau darbų vykdo ir Rusijoje. 2000 m.

Kaliningrade buvo įsteigta antrinė bendrovės įmonė OOO „Alvora – Balt“. 2012 ir 2013 m. Rusijoje atlikti darbai sudarė apie 2 proc.

2012 m. 0,5 proc. darbų bendrovė atliko Lenkijoje. Dalyvauja ir konkursuose Latvijoje.

tarpu lietuviškos kilmės prekės sudarė tik 19,4 proc., arba 709 mln. Lt. Baltarusija 2012 m., buvo tik 16-ta didžiausia rinka lietuviškos kilmės prekėms, tačiau palyginti su 2011 m., lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo net 41,1 proc., tuo tarpu reeksportas mažėjo 5 proc. 2012 m. iš Baltarusijos prekių importuota už 2,3 mlrd. Lt, o palyginti su 2011 m., importas išaugo 20,3 proc.

2012 m. iš lietuviškos kilmės prekių į Baltarusiją daugiausia eksportuota mašinų ir mechaninių įrenginių (10,9 proc., trečioje – dirbiniai iš akmens, gipso, cemento arba panašių medžiagų (8,8 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Baltarusiją) už 62,6 mln. Lt ir ketvirtoje – tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas (6,2 proc., viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Baltarusiją) už 43,9 mln. Lt.

Bendradarbiauja abiejų šalių statybininkų asociacijos

Baltarusija – svarbi Lietuvos eksporto rinka Baigiantis metams, Baltarusijos sostinėje Minske lankėUžsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. pagal prekybos apyvartą Baltarusija buvo 7-ta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė. 2013 m. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudarė 5,2 proc. viso Lietuvos eksporto (6 vieta).Tarp perspektyviausių sektorių lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Baltarusiją įvardinama ir statybinių prekių pramonė.

2013 m. Lietuvos importas iš Baltarusijos sudarė 2,8 proc. viso Lietuvos importo (9 vieta).

Baltarusija buvo viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ir 2012 m. „Verslios Lietuvos“ duomenimis, prekių apyvarta tarp šalių 2012 m. pasiekė beveik 6 mlrd. Lt. 2012 m. Baltarusija buvo 8-ta didžiausia rinka Lietuvos eksportuotojams, eksporto vertė siekė 3,65 mlrd. Lt, o palyginti su 2011 m., prekių eksportas augo 1,4 proc. Tačiau didžiąją dalį, net 80,5 proc., arba 2,95 mlrd. Lt, eksporto į Baltarusiją sudarė reeksportas, tuo

si Lietuvos statybininkų asociacijos delegacija. Lietuvos statybos sektoriaus atstovai dalyvavo Baltarusijos statybinių medžiagų pramonės forume ir susitikimuose su vietos specialistais.

Baltarusijoje buvo surengtas statybinių medžiagų pramonės forumas, kuriame buvo kalbama apie galimybes gerinti Baltarusijos įmonių efektyvumą ir jų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose. Baltarusijos statybininkų dėmesio centre – ir pramonės plėtros strategija, gamyba, jos modernizavimo galimybės, energijos suvartojimo mažinimas bei eksporto plėtojimas. LSA atstovai su kaimyninės šalies kolegomis aptarinėjo ir šalių bendradarbiavimo statybos srityje perspektyvas.

Daugiausia dėmesio buvo skirta statybos produktų sertifikavimo ir specialistų bei įmonių atestavimo ir pripažinimo temoms.

Statybos Baltarusijoje, „Alvora“ nuotr.

RESTA

Lietuva pirmauja vandentvarkos projektais ir ambicingais tikslais, o gyventojai keiksnoja dideles vandens kainas Parodos RESTA 2014 tema – vanduo namie, kieme, mieste. Šių metų parodoje akcentuojamas vandens naudojimas ir tvarkymas namuose bei miestuose – nuo kokybiškos, taupios santechnikos, vandens kokybės gerinimo įrangos, vamzdynų iki šulinių, gręžinių, fontanų, inžinerinės struktūros, pakrančių tvarkymo ir vandens telkinių įtraukimo į miestų gyvenimą. „Tarp savo kaimynų esame vieni iš geriausių ir dėl geriamojo vandens kokybės, ir besąlygiškai – dėl nuotekų valymo, dumblo apdorojimo ir perdirbimo.

Mes vieninteliai Baltijos šalyse turime dumblo tvarkymo programą, kurią praktiškai jau įgyvendinome, – parodos išvakarėse portalui STATYBUNAUJIENOS.LT sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius. – Pastatyti arba baigiami statyti dumblo pūdymo, sausinimo, džiovinimo įrenginiai – visą dumblą, kurį gauname valydami nuotekas, supūdome ir jį galime išdžiovinti arba sukompostuoti – bekvapį, be neigiamų elementų, kurie būna dumble.

Tai yra labai didelis pasiekimas.“ Pasak B. Miežutavičiaus, mes jau seniai išbraukti iš jūros teršėjų sąrašo, kuo nelabai gali pasigirti kitos šalys.

lą, kad 95 proc. visų gyventojų turėtų centralizuotą paslaugą, tai yra be galo ambicingas tikslas. Nei latviai, nei estai tokių tikslų neužsibrėžė, – sakė Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas. – Iš esmės tai geras tikslas, bet gyvenimas parodė, kad galbūt nereikia tiek daug, nereikia tokio intensyvumo.“ Pasak B. Miežutavičiaus, nereikia tikėtis, kad žmogus, kuris neturi ne tik tualeto viduje, bet ir elementarios plautuvės, dušo, jungtųsi prie centralizuotų tinklų.

Tačiau naujų namų kvartalai, paprastai, visi prijungti prie centralizuotų tinklų. Nesijungia tik tie, kurie turi individualius nuotekų valymo įrenginius.

Pagal vandens suvartojimą esame atsilikėliai Nuotekų valymo įrenginių gamintojai paprastai kaip

Kai išvietė lauke, centralizuoto pridėtinę įrenginių vertę nurodo, kad jais išvalytas vandentiekio nereikia vanduo nebeturi kenksmingų medžiagų ir gali būti Tačiau Lietuvoje labai garsiai skamba abejonės dėl intensyvios vandentvarkos sistemos plėtros už europinius pinigus. Pasak B. Miežutavičiaus, blogasis pavyzdys paprastai dominuoja prieš daugybę gerų pavyzdžių. Lietuva per paskutinį 2007-2013 m. finansinį paramos periodą dideles sumas investavo į nuotekų ir vandens tinklų plėtrą. „Mes vykdome valstybės tiks-

naudojamas įvairioms reikmėms. Pasak B. Miežutavičiaus, Lietuvoje valyti vandenį iki tokio lygio, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai, nėra jokio reikalo. „Išvalyti vandenį ir jį naudoti antrą kartą kainuotų kartais ir šimtais procentų brangiau, negu naudoti vandenį iš vandenviečių“, – sako B. Miežutavičius.

Lietuvaičiai, anot vandens tiekėjų asociacijos preziden-

Bronius Miežutavičius

to, taupo vandenį taip, kaip mažai kur žmonės sugeba.

Vidutiniškai vienas šalies gyventojas Lietuvoje per parą sunaudoja apie 60 litrų, kai sanitarine norma Europoje arba bet kurioje civilizuotoje šalyje, B. Miežutavičiaus duomenimis, ši norma yra ne mažiau 80-90 litrų.

Netrukus portalas šia tema organizuos diskusiją, kur bus galimybė išsakyti ir kitokią nuomonę. Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt 5

Technologijos

Tikrieji Japoniški „KOBELCO“ ekskavatoriai vėl Lietuvoje UAB „Konekesko Lietuva“ didžiuojasi, kad po 10 metų pertraukos gali pateikti Lietuvos klientui originalius japoniškus „Kobelco“ekskavatorius. Naujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai išsiskiria naujomis technologinėmis ypatybėmis ir atspindi Japonijos gamintojo įsipareigojimą gaminti geriausią įrangą rinkoje. „Kobelco“ įranga vertinama dėl pažangių technologijų, taip pat novatorišką nuo triukšmo ir dulkių saugančią sistemą, pažangią hidraulinę sistemą, sklandų valdymą ir degalų ekonomiją. „We Save You Fuel“ (mes taupome jums degalus, liet. k.) – su tokiu šūkiu „Kobelco“ drąsiai sugrįžo į Europą ir Lietuvą.

6

Efektyvumas taupant degalus. Naujieji 9-tos serijos „Kobelco“ ekskavatoriai yra galingi, lengvai valdomi, saugios konstrukcijos ir mažiau kenkiantys aplinkai, nebrangi jų priežiūra. Tai puiki darbo priemonė operatoriams. Šie ekskavatoriai su „Hino ir MITSUBISHI“ turbokompresoriniais varikliais yra galingi, bet sunau-

doja nedaug degalų. Dėl to jų eksploatavimo išlaidos yra mažos. Įdiegta technologija atitinka IIIB etapo emisijos taisykles, numatančias variklio darbo efektyvumą, optimizuojant degimą. Be to, ekskavatoriuose įdiegta automatinio sustabdymo funkcija leidžia sutaupyti dar daugiau degalų.

Trys darbiniai režimai. Naujoji energiją taupanti sistema turi tris darbinius režimus (didelės apkrovos, standartinės apkrovos ir naujai įdiegtą ekonomiškąjį ECO), kurie įjungiami vos vienu mygtuko spustelėjimu.

Maksimali darbinė galia bei sukimo momentas užtikrina sklandų darbą įvairiose vietovėse ir tinkamą strėlės pakėlimą, pasukimą ir kasimą. Pažangiausia hidraulinio

Technologijos valdymo sistema papildo tikslų ir sklandų strėlės valdymą, tokiu būdu sumažinamas galios sunaudojimas ir sumažėja išlaidos.

Pavyzdžiui, pateikiamas didesnis SK210LC-9 ir SK210NLC-9 modelių efektyvumas palyginus su ankstesnėmis serijomis.

Pailgėjo eksploatavimo laikas. Kasdienės ir reguliarios priežiūros intervalai gerokai pailgėjo, todėl prastovos laikas sutrumpėjo, patiriama mažiau nuostolių ir pailgėja eksploatavimo laikas. Dauguma kasdienės priežiūros komponentų yra lengvai ir patogiai pasiekiami nuo žemės, dėl to kasdienė priežiūra tapo visiškai nesudėtinga, o hidraulinės alyvos keitimo intervalas pailgėjo iki 5 000 val., hidraulinės alyvos filtro keitimas – iki 1 000 val.

Japoniška įranga patvari. Geras „Kobelco“ vardas nėra grįstas vien tik naujovėmis, našumu, ekonomiškumu ir operatoriui užtikrinamu patogumo lygiu. Žinomas Japonijos gamintojas puikiai supranta, kad jo įranga turi būti patvari, ir to pavyksta pasiekti dėl aukštos kokybės konstrukcijų, detalių ir apdailos, įranga dengiama ilgaamžiais dažais.

Svarbu saugumas. Vienu iš svarbiausių išlieka saugumas, kuris užtikrinamas ir dėl sumontuotos galinio vaizdo kameros, kad operatorius galėtų geriau matyti visą vaizdą. Ši elektroninė „trečioji akis“ yra svarbi saugumo aspektu, ekskavatorių naudojant įvairiose vietose, o įrangos priežiūros reikalavimus ir diagnostikos parametrus galima matyti skystųjų kristalų displėjuje.

Puikų matomumą operatoriui užtikrina platus priekinis langas. Į didelę kabiną patogu įlipti ir išlipti. Automatinis oro kondicionavimas ir garso sistema yra tik du iš daugelio reikalavimų, standartiškai įgyvendintų siekiant, kad operatoriui būtu patogu. „Kobelco“ spyruoklinės pakabos technologija kabinoje sumažina vibraciją (50 proc. mažesnė vibracija, lyginant su ankstesniais modeliais) ir triukšmo lygį.

ir produktyviausią pasaulyje, kurios metinė gamybos apimtis – daugiau nei 11 000 vienetų. „Kobelco“ yra trumpo sukimosi spindulio ekskavatoriaus technologijų pradininkė, pasižyminti aukščiausios klasės mažiausiai kuro suvartojančių ekskavatorių gamybos pramonės lyderė. „Kobelco“ per metus gamina apie 30 000 vienetų ekskavatorių.

Apie KOBELCO

Apie KONEKESKO LIETUVA

„Kobelco Construction Machinery Europe B.V.“ priklauso „Kobelco Construction Machinery Co., Ltd. Japan“, parduodančiai ir aptarnaujančiai įvairius 1–85 t vikšrinius ekskavatorius. Pirmieji „Kobelco“ ekskavatoriai buvo pagaminti 1930 m. 2012 m. „Kobelco“ baigė statyti naują ekskavatorių gamyklą Hirosimoje – moderniausią

UAB „Konekesko Lietuva“ – lyderės pozicijas, parduodant techniką, užimanti įmonė.

Būdama antrinė tarptautinės ir ilgaamžės Konekesko grupės (Suomija) įmone, UAB „Konekesko Lietuva“ atstovauja patikimiems technikos gamintojams: Kobelco, Kubota, Grove, Sennebogen, Still, Dynapac, Ponsse, Claas, Massey

Ferguson ir kt.. Bendrovė prekiauja sunkiąja technika: miškų, statybine, komunaline, kelių statybos, sandėliavimo technika ir įranga, žemės ūkio technika ir padargais, visos technikos atsarginėmis dalimis, teikia technikos priežiūros ir remonto paslaugas. Šiuo metu klientų patogumui jau yra 4 pardavimo ir techninio aptarnavimo centrai: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Šiemet ben-

drovė atidarys penktąjį techninio aptarnavimo centrą Šiauliuose. Jau pradėjo veikti elektroninė atsarginių dalių parduotuvė, leidžianti klientui jam patogiu būdu užsakyti ir efektyviai pristatyti dalis.

UAB „Konekesko Lietuva“ inf. ir iliustr.

Užs. Nr. SNP 14/11

Iškastos žemės kiekis. sunaudojant litrą degalų (m3/l) 4,7 proc. pagerėjimas

H režimas prieš SK200-8 serijos H režimą

5,0 proc. pagerėjimas

S režimas prieš SK200-8 serijos S režimą

17,3 proc. pagerėjimas

ECO režimas prieš SK200-8 serijos ECO režimą 7

Sprendimai

Atnaujinti „Paroc“ sprendimai tinkuojamiems fasadams „Paroc“ optimizavo tinkuojamoms sienoms skirtų šilumos izoliacijos medžiagų asortimentą taip, kad atitiktų didėjančius pastatų energinio efektyvumo reikalavimus. „Suprasdami rinkos poreikius turėti ilgaamžį, saugų ir energiją tausojantį fasadą, nuolat tobuliname savo gaminius ir sprendinius“,– sako „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. Audronė Endriukaitytė. Šiais metais buvo atnaujinta tinkuojamų sienų gaminių grupė, tai yra, sukurtos naujos plokštės PAROC® Linio 10 ir PAROC® Linio 15 bei vertikaliai orien8

tuoto plaušo plokštės PAROC® Linio 80. Tai yra nedegios, apkrovą laikančios, ypač efektyvios šilumos izoliacijos plokštės, skirtos tiek renovuojamų, tiek ir naujai statomų pastatų sienų šiltinimui, kai fasado apdaila yra plonasluoksnis tinkas. „Nuolatos tobulindami izoliacines medžiagas ir izoliacinius sprendimus siekiame tenkinti statytojų ir statybinin-

kų poreikius“,– sako „Paroc“ komunikacijos ir rinkodaros vadovė Europai ir Baltijos šalims dr. A. Endriukaitytė.

Naujosios plokštės pasižymi puikiomis šilumą izoliuojančiomis savybėmis, yra atsparios šarmams. Jos yra laidžios vandens garams, todėl drėgmė šilumos izoliacijos sluoksnyje nesikaupia. Šių plokščių matmenys išlieka stabilūs veikiant ir temperatūrai, ir drėgmei. Tokiu būdu šiltinant sienas PAROC® Linio 10, PAROC® Linio 15 ir PAROC® Linio 80 plokštėmis, neatsiranda plyšių dėl šilumos izoliacijos deformacijų, fasadas išlaiko puikią formą, galima panaudoti net ir tamsias spalvas fasado apdailai.

Sprendimai

1

Kodėl PAROC® LinioTM? Taupo energiją

2 3 11 Laikanti sienos konstrukcija (plytos, blokeliai, betonas ir kt.)

4 5

22 33 44 55

Klijų mišinys Šilumos izoliacija PAROC Linio 80 ®

Armavimo sluoksnis Apdailos sluoksnis

Mažas šilumos laidumas užtikrina gerą energijos taupymo efektyvumą Saugo nuo ugnies PAROC® akmens vata yra nedegi, o jos lydymosi temperatūra siekia 1000 °C. Todėl tinkuojamuose fasaduose naudojant akmens vatą sukuriama patikima priešgaisrinė apsauga.

Ilgaamžiškas fasadas PAROC® akmens vata yra atspari drėgmei ir taip užtikrina fasado ilgaamžiškumą. Jos mechaninis atsparumas ir pastovumas visose sąlygose leidžia išlaikyti savo formą ir matmenis, išvengti plyšių ir trūkių tarp izoliacijos sluoksnių.

Greitai ir lengvai įrengiamas

Fasadų šiltinimo sistema PAROC® Linio 80

Dėl savo mechaninio stabilumo savybių ir nedidelio svorio su šiomis medžiagomis lengva ir patogu dirbti.

Lankstus projektavimas

1

Tinka naudoti net ir įmantriausiuose fasaduose Efektyvi garso izoliacija

2 3

11 Laikanti sienos konstrukcija

4

(plytos, blokeliai, betonas ar pan. ir medinis/plieninis karkasas arba skydai)

22 Klijų mišinys 33 Šilumos izoliacija PAROC® Linio 10,

5

Paroc® Linio 15

44 Armavimo sluoksnis 55 Apdailos sluoksnis

Užs. Nr. SNP 14/01

Fasadų šiltinimo sistema PAROC® Linio 10, PAROC ® Linio 15

Be to, šios plokštės yra nedegios ir atitinka degumo klasifikaciją A-1 (pagal Euroklases), todėl pastatai, apšiltinti PAROC® akmens vatos plokštėmis, yra saugesni ir gaisrų atveju.

Plokštės gali būti įvairių storių: PAROC® Linio 10 gali būti nuo 50 iki 250 mm storio, o PAROC® Linio 15 – nuo 20 iki 200 mm. PAROC® Linio 10 250 mm storio gali būti naudojamos A energinio naudingumo klasės pastatų sienoms įrengti. PAROC® Linio 15 rekomenduojama naudoti tokiuose fasaduose, kur reikia didesnio mechaninio atsparumo. Be to, nedidelio storio šios plokštės gali būti

naudojamos ir renovuojamų pastatų langų ir durų angokraščių šiltinimui.

PAROC® Linio 80 yra vertikaliai orientuoto plaušo plokštės, kurios populiarios tarp individualių namų statytojų.

Jos tinka naudoti tiek mažaaukščių, tiek ir daugiaaukščių pastatų statybai. Statant energiškai efektyvius pastatus, jų sienų šiltinimui rekomenduojame naudoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštes PAROC® Linio 80, kurių storis gali būti iki 340 mm, tai visiškai tinka A, A+ ir A++ pastatų sienų šilumos izoliaciją.

Bendrovės iliustr.

PAROC® akmens vata yra porėta medžiaga ir puikiai sugeria garsą bei užtikriną komfortišką aplinką patalpose.

Tinka įvairioms sienoms Tinkuojamų fasadų sistemos su PAROC® Linio plokštėmis gali būti įrengtos ant įvairiausių tipų sienos: plytų mūro, blokelių, betono, medinio karkaso ar plieno konstrukcijos. Yra daug sienos konstrukcijos sprendimų ir visiems jiems, visų tipų sienoms „Paroc“ gali pasiūlyti izoliacinį sprendinį. Energiškai efektyvių pastatų (A, A+ ir A++) bei B klasės energinio efektyvumo pastatų konstrukcinių sprendimų mazgus ir brėžinius (CAD brėžiniai) galite rasti www. paroc.lt tinklapyje, rubrikoje „Darbui ir informacijai“.

Ten pat Jūs rasite ir galėsite parsisiųsti „Paroc“ katalogą „Statau šiltą namą“. Pagrindiniai sprendiniai yra papildyti lentelėmis, kuriose rasite konkretaus sprendinio šilumos perdavimo koeficiento vertes.

Kaip įrengiama izoliacija? Šilumos izoliacijos sluoksnis ant sienų gali būti įrengiamas keliais būdais, priklausomai nuo to, koks yra sienos pagrindas, kokios pasirinktos izoliacinės medžiagos ir kokios yra pateikiamos tinkuojamų šiltinimo sistemų tiekėjų rekomendacijos. PAROC® Linio šilumą izoliuojančios plokštės gali būti klijuojamos prie sienų arba ir klijuojamos ir tvirtinamos mechaniškai kartu.

9

Diskusija

Tyrimas atskleidė, kad pastato amžius turi įtakos būsto sąlygoms ir gyventojų sveikatai bei gerovei Prevencinių priemonių taikymas, norint išvengti būsto aplinkos problemų, yra ekonomiškai naudingesnis negu problemų šalinimas ir ligų gydymas. Šiuo metu Lietuvoje į vykdomos pastatų renovacijos, naujų pastatų statybos bei esamo būsto kokybės įvertinimą, deja, nėra įtraukti su sveikata susiję kriterijai.

Marius URBONAS, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos l. e. p. Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas

Gyventojai pastatuose praleidžia iki 90 proc. savo laiko.

Pastatuose sveikatai gali kenkti nekokybiškos statybinės medžiagos ir gaminiai, per didelė arba per maža patalpos temperatūra, drėgnumas ir apšviestumas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė, patalpų oro kokybė (anglies dioksidas, tabako dūmai, pavojingos smulkios ir stambios kietosios dalelės ir kt.), triukšmas, alergenai, mikroorganizmai, kenksmingosios dujos, netinkamas nutekamųjų vandenų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų šalinimas ir pan.

2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau − NVSPL) specialistai kartu su partneriais dalyvavo atliekant būsto kokybės tyrimą, kurio metu buvo aplankyti 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004, analizei panaudota 2900 anketų. Tyrimo metu nustatytos ir išanalizuotos pagrindinės būsto problemos, susijusios su patalpų oro kokybe, triukšmu, pelėsių augimu ir kitais veiksniais. Pateikiame dešimt pagrindinių tyrimo išvadų, kuriomis galima būtų pasinaudoti tiek priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo, tiek dėl renovavimo.

Nėra tokios problemos; Negalime sau leisti daugiau; Butas per didelis, kad būtų galima efektyviai šildyti; Neefektyvus šildymo sistemos veikimas; Ne visuose kambariuose yra šildymo sistema; Trūksta šildymo kontrolės; Neveikia šildymo sistema; Neteisingas šildymo prietaisų išdėstymas; Nepakankama pastato šiluminė izoliacija; Nesandarūs langai; Nėra priežasties; Kita.

Priežasčių, kurios atsiranda dėl to, kad žiemą ar pereinamuoju laikotarpiu bute yra per šalta, vertinimas 2011 m.

1. Ar patekinti gyventojai savo būstu? Daugumą būstas tenkina (66,33 proc.). Senos statybos namų gyventojai linkę pesimistiškiau vertinti įvairius gyvenamosios aplinkos aspektus, nei naujos statybos ar renovuotų namų gyventojai. Senos statybos namų gyventojai būsto dydžiu labiau nepatenkinti, naujos statybos – labiau patenkinti.

2. Kaip gyventojai vertina savo būstą, kas turi tam įtakos? Subjektyvus vertinimas, pasitenkinimas ir komfortas yra svarbūs rodikliai siekiant pagerinti psichologines būsto sąlygas, gyvenimo kokybę bei būsto vertės suvokimą. Senos statybos namų gyventojai šias sąlygas vertina blogiau nei naujos statybos ir renovuotų namų.

3. Ar šilta gyventi būste, kai tam turi įtakos šildymo sistema ir šiluminė izoliacija? Renovuotuose namuose didesnioji dalis gyventojų šildymo sistema yra patenkinti, senos statybos namuose – nepatenkinti.

Pasitenkinimas šilumine izoliacija priklauso nuo pastato amžiaus. Renovuotuose namuose gyvena daugiau gyventojų, patenkintų šilumine izoliacija, senos statybos namuose – daugiau nepatenkintų. Gyventojai įvardija pačias įvairiausias priežastis (nesandarūs langai, neefektyvi šildymo sistema, nepakankama šiluminė izoliacija ir pan.), dėl kurių būstuose šildymo sezonu šalta.

4. Ar trikdo triukšmas? Senos statybos namuose daugiau gyventojų nurodė, kad įvairių triukšmo šaltinių keliamas triukšmas juos trikdo labiau nei naujos statybos namų gyventojus. Renovuotuose namuose didesnioji dalis gyventojų nurodė, kad juos triukšmas dirgina nedaug arba visai nedirgina. Daugiau senos statybos namų gyventojų yra pasiruošę papildomai mokėti už galimybę gyventi netriukšmingoje aplinkoje.

5. Ar triukšmas trikdo nakties poilsiui? Miego trikdymu dėl įvairių triukšmo šaltinių labiau skundėsi senos statybos namų gyventojai.

6. Dėl kokių kenksmingų veiksnių nerimauja gyventojai? Beveik pusei renovuotuose namuose gyvenančių gyventojų nerimą kelia kvapai jų būste. Didesnioji dalis gyventojų, kuriems nerimą kelia santykinė oro drėgmė būste, gyvena naujos statybos namuose.

Dėl oro kaitos, pelėsio būste daugiau nerimauja senos statybos namų gyventojai. Vibraciją būste daugiau jaučia senos statybos namų gyventojai.

7. Kokie apklausos duomenų ir laboratorinių matavimų rezultatų skirtumai? Pagal atsakymus į klausimus dėl pelėsio augimo labiau nerimauja senos statybos namų gyventojai, tačiau pagal atliktus matavimus daugiau mielių/pelėsių kolonijas sudarančių vienetų buvo rasta naujos statybos ir renovuotuose namuose, matyt, tai priklauso ir nuo atliktos renovacijos kokybės.

8. Kokie matavimo rezultatai dėl dulkių ir anglies dvideginio koncentracijų? Naujos statybos namuose dulkių koncentracija yra mažesnė nei senos statybos ar renovuotose namuose. Senos statybos ir renovuoti namai pagal dulkių koncentraciją nesiskiria. Anglies dvideginio koncentracija didžiausia buvo renovuotuose namuose, mažiausia – naujos statybos namuose. Anglies dioksido koncentracija priklauso nuo patalpų vėdinimo.

9. Kokie matavimo rezultatai dėl oro temperatūros, santykinės drėgmės ir oro judėjimo greičio? Renovuotuose namuose temperatūra buvo mažiausia, naujos statybos – didžiausia. Nustatyta, kad oras daugumoje būstų yra sausas. Senos, naujos statybos ir renovuoti namai pagal oro judėjimo greitį nesiskiria.

10. Kokie apklausos duomenys dėl būstuose sergančių vaikų? Senos statybos namuose šansas susirgti įvairiomis ligomis didesnis nei renovuotuose namuose, tačiau šansas susirgti įvairiomis ligomis naujos statybos ir senos statybos namuose nesiskiria.

Taigi pastato statybos metai turi įtakos būsto sąlygoms ir gyventojų sveikatai bei gerovei. Būsto sąlygos veikia ne tik fizinę sveikatą. Poveikis psichinei sveikatai yra dar didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.

Parengta pagal „Sveikas būstas, sveika aplinka, sveikas žmogus“, 2013 www.nvspl.lt/index.php?2108918980

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“. Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt 10

Diskusija

Rekuperatoriaus filtras, rekuperatorius

Pasirinkimas: šilumą paleisti vėjais arba susigrąžinti rekuperatoriais Kaip jaučiasi žmogus, pabudęs blogai išvėdintame ir drėgname bute?

Pirmiausia – jis negali gerai išsimiegoti, jaučiasi pavargęs ir irzlus, nedarbingas, jį erzina nemalonūs kvapai ir nuolatinis drėgmės pojūtis. Tai faktoriai, kurie net gali sukelti peršalimo ar alergines ligas! Jei ruošiatės seno būsto renovacijai, vienas iš esminių darbų – pasirūpinti tinkamu vėdinimu.

Mindaugas BUDRYS, UAB „TENKO Baltic” produkto vadybininkas Sakote, tai brangi investicija? Galime jus patikinti, kad artimiausiu metu ji atsipirks, nes blogos ventiliacijos padariniai – pelėsis, o tai reiškia – gręsiantį remontą, didesni šilumos nuostoliai, gąsdinančiai didelės sąskaitos už šildymą.

Ne vienas mūsų klientas, pradėdamas namų renovacijos darbus, naiviai paklausia: „Kam man reikalingas mechaninis vėdinimas? Juk ir proseneliai, ir tėvai gyveno be priverstinio vėdinimo, o buvo sveiki ir viskuo patenkinti.

Gal ir aš taip galiu?“ Skirtumas visai paprastas – senelių statyti namai nebuvo tokie sandarūs, tad šviežias oras iš lauko nesunkiai patekdavo į patalpas. Oro apykaita, nors ir nepastovi, tačiau vis tiek būdavo. Šiais laikais daugelis mano, kad ne taip sudėtinga retkarčiais atsidaryti langą ir taip išvėdinti patalpas, deja, tačiau toks būdas nėra racionalus, nes sušilęs patalpose esantis oras tiesiog išmetamas į lauką, o į pastatą tiesiai iš lauko patenka oras, kurį vėl reikia sušildyti. Tokio neracionalumo pasekmė – didesnės šildymo sąnaudos ir išlaidos už jas.

Dabar, siekiant taupyti brangią šilumą, šiuolaikiniai namai statomi šilti ir sandarūs, renovuojami pastatai taip pat apšiltinami, seni langai keičiami naujais.

Šiuolaikinis žmogus visose gyvenimo srityse siekia komforto ir patogumo, grįžęs po darbų į namus jis nori ilsėtis, atsipalaiduoti, o ne sukti galvą dėl pelėsio ar nemalonaus kvapo.

Kokiu principu veikia rekuperacinės sistemos, kurias jums ir siūlome rinktis renovuojant seną būstą?

Rekuperatoriaus viduje yra specialus šilumokaitis, kuris iš patalpų šalinamo oro šilumą panaudoja į patalpas tiekiamam orui pašildyti. Tokiu būdu užtikrinamas patalpų vėdinimas su šilumos atgavimu. Priklausomai nuo rekuperatoriaus modelio ir tipo, įrenginio efektyvumas gali svyruoti nuo 50 proc. iki 98 proc. Svarbu pasirinkti kaip galima didesnio efektyvumo įrenginį, nes kuo didesnis rekuperatoriaus efektyvumas, tuo daugiau sutaupoma šiluminės energijos. Įsirengus rekuperacinę vėdinimo sistemą svarbu, kad visas vėdinimas vyktų tik per ją. Dažna klaida – voniose, tualeto patalpose statyti paprastus ventiliatorius ir taip šilčiausią orą (kartu ir pinigus) išmesti lauk.

Būtina paminėti ir tai, kad priverstinio vėdinimo sistema palaiko malonų mikroklimatą ir neleidžia perteklinei drėgmei kondensuotis ant sienų bei langų. Esant per dideliam santykiniam drėgnumui, patalpos kampuose

arba šalčio tiltelių zonose – ten, kur paviršių temperatūra žemiausia – susiformuoja šlykščios išvaizdos ir kvapo pelėsis.

Jei nenorite, kad jūsų namai „alsuotų“ drėgme, tačiau taip pat baiminatės itin sauso oro, svarbu parinkti tinkamą oro apykaitą. Oro apykaita 0,5h-1(0,5 karto per valandą) reiškia, kad visas patalpos oro tūris pakeičiamas per 2 valandas. Tokios oro apykaitos pakanka ne tik reikiamam deguonies kiekiui ir ne didesnei nei leistina anglies dvideginio (CO2) koncentracijai patalpoje palaikyti, bet ir perteklinei drėgmei pašalinti.

Rekuperacinė sistema inovatyvi bei moderni, tad jūsų renovuoti namai taps ne tik išoriškai atsinaujinę, bet ir atspindės „modernaus namo“ viziją. Naudojimas stebina savo paprastumu: jums reikės vieną ar du kartus per metus pasikeisti oro filtrus. Filtrų keitimo dažnumas priklauso nuo to, iš kur imamas lauko oras: jei namas yra prie gatvės ar vietoje, kur užterštumas yra didesnis, gali tekti pasikeisti ir dažniau.

Dar vienas neabejotinas rekuperacijos pranašumas, kurį ypač vertina sveika gyvensena besidomintys ar mažų vaikų turintys žmonės, – tai „oro sanitaro“ vaidmuo. Vėdinimas – tai ne tik oro cirkuliacija, bet ir tiekiamo oro išvalymas nuo dulkių, kietųjų dalelių, dervų, suodžių ir kt. mūsų sveikatai pavojingų kenkėjų. Kaip puikiai visi žinome, didžiuosiuose miestuose oro tarša yra itin didelė, tad jei jūsų namas yra netoli gatvės, jūs kasdien nuodijate savo organizmą. Štai rekuperatoriai jums siūlo išeitį, kaip to išvengti. Juose yra oro filtrai, kurie valo nešvarumus, tad jūsų organizmas yra apsaugomas nuo taršos.

Bendrovės iliustracijos.

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“. Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt 11

Sprendimai

Energijos taupymas ir apsauga nuo triukšmo su ROCKWOOL

Kaip gintis nuo nepageidaujamų garsų ir skirties ROCKWOOL SUPERROCK plokštės, dažniausiai gyventi saugiai naudojamos karkasinės konstrukcijos sienų ir pertvarų Medžiagų iš akmens vatos šilumos laidumo koeficientai laikomi vienais iš geriausių savo kategorijoje. Pagal termoizoliacines savybes 5 cm storio plokštė ROCKWOOL SUPERROCK atitinka 100 cm skylėtųjų keraminių plytų mūro sluoksnį.

Statybos produktai pagal degumą skirstomi į septynias klases. Beveik visa akmens vata yra priskiriama saugumo požiūriu geriausiai klasei. Visi be dangos ROCKWOOL gaminiai, padengti aliuminio folija ir stiklo pluoštu, yra nedegūs ir atitinka saugiausios A1 gaisrinės klasifikacijos kategoriją. Įvairios apklausos rodo, kad gyventojams vienas iš svarbiausių dalykų yra garso izoliacija. ROCKWOOL akmens vatos gaminiai yra erdvinės plaušinės struktūros ir tankūs, todėl jie užtikrina gerą akustinę kontrolę. Siekiant išvengti triukšmo, būtina tinkamai izoliuoti perdangas, sienas bei vidaus pertvaras tarp kambarių ir butų.

ROCKWOOL siūlo keletą gaminių, kurie padeda sumažinti garso sklidimą per konstrukcijas. Universalios pa-

12

atitvaroms, efektyviai sumažina garsą. Norint pasiekti geriausią garso izoliaciją, plokštės SUPERROCK turi būti montuojamos karkase, izoliuotame nuo pagrindinės konstrukcijos. Taip stabdomas garso perdavimas.

Daugiaaukščių namų gyventojai paprastai kenčia ne nuo piktavalių kaimynų, o nuo netyčinio garso: vaikų vaikštynių, žingsnių garso, numesto daikto bildesio.

Smūginio garso izoliavimui grindų konstrukcijose naudojama STEPROCK ND izoliacinė plokštė, kuri pasižymi tiek šilumos, tiek akustinės izoliacijos savybėmis.

Kodėl šiltinti iš išorės naudingiau, negu iš vidaus Apšiltinę pastatą iš išorės, sutaupome šilumos. Tai reiškia ir mažiau energijos, lėšų, ir komfortišką gyvenimą.

Vidinis sienos paviršius, esant 20°C kambario temperatūrai, įšyla nuo 14°C iki 19°C. Nepakankamai apšiltinus namą, pro išorines sienas ima skverbtis šaltis, o pačios sienos darosi drėgnos. Šiluma gali būti prarandama ir per atitvaras. Šiuo atveju svarbiausia – sandarumas, bet reikia žinoti ir kitką – padidinus termoizoliacinės medžiagos storį dukart, šilumos sutaupyti dvigubai vis tiek nepavyks.

Norint sutaupyti šilumos, namą apšiltinti būtina, tačiau jis negali tapti konservų dėžute, pro kurią namas nebekvėpuotų. Specialistai žino, kad reikia suderinti du dalykus – namas turi būti sandarus, bet sandarumas neturi trukdyti išgaruoti drėgmei. Sudaryti tinkamą mikroklimatą – reškia ir pasirūpinti tinkamu vėdinimu.

Neretai žmonės sprendžia dilemą – šiltinti patalpas iš vidaus ar iš išorės. Šiltinant iš išorės, vidaus patalpos ne-

sikeičia, gyventojai nepatiria renovavimo nepatogumų.

Apšiltinant iš vidaus, būtina atlikti nemažai darbų, kurie kainuoja papildomai ir pinigų, ir laiko, nes reikia perkėlinėti elektros įrangą, vamzdžius, radiatorius. Gyventi tokiose patalpose bent jau kurį laiką tampa neįmanoma.

Taigi kai namas izoliuojamas iš išorės, jis tarsi apvelkamas kailiniais, kurie taupo iki 30 proc. daugiau, negu apšiltinus iš vidaus.

Plokščio stogo šiltinimas arba kokią parinkti namo kepurę Pastato stogas svarbus ne tik pridengti nuo lietaus. Labai svarbus ir šilumos izoliacinės medžiagos parinkimas.

ROCKWOOL akmens vatos gaminiai pagaminti iš inertiškų, mineralinės kilmės medžiagų, nereaguojančių su kitomis skirtinguose stogo dangos sluoksniuose naudojamomis medžiagomis ar jų komponentais, todėl dera su visomis prilydomosiomis bituminėmis bei polimerinėmis hidroizoliacinėmis ar garų izoliacijos dangomis. Vienasluoksnės šilumos izoliacijos įrengimas plokščiajame stoge – ekonomiškas, greitai įgyvendinamas ir paprastas sprendimas.

Tokiai izoliacijai įrengti naudojamos dvitankės akmens vatos plokštės MONROCK PRO. Vienasluoksnės šilumos izoliacijos įrengimui reikalingos darbų sąnaudos yra apie 15–20 proc. mažesnės, negu klojant plokštes dviem sluoksniais.

Dvisluoksnė plokščio sutapdinto stogo šilumos izoliacija iš akmens vatos įrengiama naudojant du sluoksnius. Viršutinio sluoksnio stogo izoliacijos plokštės DACHROCK MAX ar DACHROCK 185 paskirsto apkrovas, jos yra ypač kietos ir atlaiko didesnes gniuždymo apkrovas. Apatinis sluoksnis – plokštės SPODROCK, kurios yra minkštesnės ir jų storis parenkamas pagal stogo šiluminiam efektyvumui keliamus reikalavimus. Viršutiniam stogo šilumos izoliacijos sluoksniui rekomenduojama naudoti storesnes (40 mm) plokštes, nes taip išgaunamas stabilesnis pagrindas hidroizoliacinei stogo dangai, o dėl storesnės plokštės itin sumažėja tikimybė sulaužyti jas įrengiant, remontuojant, prižiūrint stogą.

Bendrovės informacija ir iliustracijos

Užs. Nr. SNP 14/08

Gera medžiaga – svarbu. Bet taip pat svarbu – teisingai ją pasirinkti ir sumontuoti. ROCKWOOL akmens vata yra neorganinė medžiaga, kuri izoliuoja šilumą ir garsą, užtikrina priešgaisrinę saugą. Ši medžiaga tinka įvairios paskirties pastatams, inžineriniams įrenginiams ir sistemoms izoliuoti.

Sprendimai

Penki būdai, kaip išmanusis namas taupo pinigus žiemą Žemyn krintantis termometro stulpelis daugeliui siejasi su didėjančiomis sąskaitomis už šildymą. Lietuvoje vis daugiau gyventojų šią problemą spendžia savarankiškai, iš esmės ir ilgam.

Vienas iš būdų efektyviai mažinti energijos suvartojimą ir taupyti – bute ar name įrengti automatizuotas namų valdymo sistemas, kurios optimaliai reguliuoja patalpų šildymą, vėdinimą, apšvietimą ir kitus energiją eikvojančius procesus. „Priklausomai nuo patalpų ploto ir energijos panaudojimo racionalumo, automatinės namų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc.“, – sakė Raimundas Skurdenis, „Jung Vilnius“ kompanijos direktorius. Automatizuotas namų valdymo sistemas diegiančios kompanijos atstovas įvardijo penkis būdus, kaip išmanusis namas gali taupyti jūsų pinigus žiemą ir ne tik.

1 būdas. Skirtingi šildymo režimai.

Išmanieji namai automatiškai reguliuoja patalpų šildymą – palaiko skirtingas temperatūras pagal gyventojų iš anksto pasirinktus prioritetus. Pavyzdžiui, kai su šeima vakarosite namuose, įsijungs komforto režimas ir bus šilta, o kai ryte išvyksite į darbą arba naktį, miegant, kuomet sveikiau žemesnė temperatūra, įsijungs ekonominis režimas.

Apie žmogaus buvimą patalpoje, kaip ir apie temperatūrą joje, išmaniuosius namus įspėja specialūs davikliai.

Pavyzdžiui, jei virtuvėje gaminate maistą ir viryklė tampa papildomu šilumos šaltiniu, šildymo sistemos į tai atsižvelgs ir eikvos mažiau energijos. Sistemą galima

suprogramuoti taip, kad skirtingose patalpose būtų palaikoma skirtinga temperatūra. Taip, pvz., galima taupyti pagalbinių, sandėliavimui skirtų patalpų sąskaita.

2 būdas. Įsisavina šilumą iš lauko.

Išmanusis namas ar butas reaguoja į aplinkos temperatūrą, todėl gali panaudoti net saulės šilumą. Išmaniojo namo sistemas galima sureguliuoti taip, kad langų žaliuzės pasikeltų tuomet, kai į langus plieskia saulė ir taip nemokamai prišildo jūsų patalpas. Ir atvirkščiai: žaliuzės gali nusileisti ir taip dar geriau izoliuoti namą, kai, pvz., naktį, už lango siaučia vėjas.

3 būdas. Protingai vėdina. „Kai kurie žmonės taupo šilumą užkamšydami namuose ventiliacijos angas ar per žiemą nebeatidarinėdami langų. Bet taip gyvendami prasilenkiame ir su higienos normomis, ir juolab su komfortu“, – sakė „Jung Vilnius“ vadovas. Išmaniuosiuose namuose automatizuotos šildymo ir patalpų vėdinimo sistemos veikia išvien. Pavyzdžiui, vos tik patalpoje atidaromas langas, sistema mažina šildymą tam, kad šiluma neišeitų per langą.

Namuose esantys davikliai nuolat fiksuoja oro kokybę, atvirus / uždarytus langus ar duris, todėl optimaliai šildomos arba vėdinamos tik tos patalpos, kuriose šis poreikis yra. Pavyzdžiui, sistemą galima užprogramuoti taip, kad name būtų vėdinami tik tie kambariai, kuriose yra žmonių, gyvūnų ar net augalų.

4 būdas. Optimalus apšvietimas. Žiemą, kai dienos trumpos, elektros sunaudojama daugiau. O ką pasakytumėte, jei jūsų namas sugebėtų išnaudoti natūralius šviesos šaltinius? Išmaniajame name šviestuvų intensyvumas reguliuojamas šviesai jautriais jutikliais, todėl šviestuvai niekada nešvies maksimaliai tuomet, kai yra papildomų šviesos šaltinių. Kai apšvietimas įsijungia, davikliai matuoja patalpose esantį šviesumo / tamsumo laipsnį ir veikia tik tokiu intensyvumu, kokio reikia, – dienai už lango blėstant, šviesa kambariuose automatiškai darysis vis ryškesnė ir jaukesnė.

Tokie šviestuvai leidžia taupyti keliais aspektais: kai tausojama energija, ir šviestuvai veikia mažesniu galingumu, tad elementai, lempos ir visa kita elektronika nesusidėvės žymiai ilgiau.

Išmaniųjų namų šviestuvai leidžia rinktis dar vieną alternatyvą: šviesa automatiškai išsijungs tose patalpose, kuriose jūsų nėra. Tad niekuomet nebeteks pergyventi ar pyktis su aplinkiniais dėl kitame namo gale paliktos ar per naktį vonioje degusios šviesos.

5 būdas. Pakilusi nekilnojamojo turto vertė.

Perkant ar parduodant namus, butus, vienas svarbiausių šiuolaikinių kriterijų – ekonominis efektyvumas. „Veiksmingai taupyti leidžiančios išmaniosios sistemos name ar bute – investicija į nekilnojamojo turto vertę ateityje, o tai – ženklios, dešimtimis ir šimtais tūkstančių skaičiuojamos sumos“, – sakė R. Skurdenis. „Jung Vilnius“ informacija ir nuotr.

13

Diskusija Tema

Autorius dalyvaus diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“ Sekite informaciją portale www.statybunaujienos.lt

Kad renovuojamas daugiabutis nepabirtų lyg kortų namelis Pastatų renovacijos koncepcijos ir pertvarkymo galimybės yra betarpiškai susijusios su laikančių konstrukcijų bei egzistuojančių atitvarų sistemomis. Tai, ką galima padaryti mūriniame pastate, visiškai netinka panelinėms struktūroms.

Gintaras ČAIKAUSKAS, architektas Visais atvejais bet kokia rimtesnė invazija į pastato laikančias sistemas privalo būti parengta profesionalių projektuotojų ir suderinta su ankstesniais projektų autoriais ar įgaliotomis įmonėmis. Tik tokiu būdu galima išvengti nenumatytų klaidų ir kitokių nesėkmių.

Sovietmečio laikais statyti daugiabučiai iš esmės buvo kelių rūšių: plytų mūro pastatai su iš anksto pagamintų surenkamų gelžbetonio plokščių perdangomis; statybos aikštelėje surinkti iš gamykloje suformuotų gelžbetonio panelių; statybos aikštelėje išlieti naudojant monolitinį gelžbetonį.

Gresia apgailėtini rezultatai Gyventojai paprastai rūpinasi tik savo butų problemomis, tačiau tokios daugiabučių pastatų sistemos yra betarpiškais susijusios tarpusavyje ir neįmanoma jų spręsti atsietai. Tam reikia

bendrijų, tarpusavio susitarimų, sprendimų priėmimo, atsakomybės pasidalinimo. Vienas iš labiausiai matomų ir neišvengiamai spręstinų esminių klausimų – bendras kvartalų ir mikrorajonų estetinis vaizdas, siekiant išvengti vizualaus aplinkos sudarkymo bei galutinio šių rajonų nekilnojamojo turto vertės devalvavimo. Vykdant pavienes renovacijas, neparengus kompleksinių projektų, gresia sovietmečio gyvenamosios aplinkos galutinis deharmonizavimas. Pavyzdžių jau yra. Suvaldyti būsimuosius procesus itin sudėtinga ir sunku, reikalingi griežti ir aiškūs administraciniai, politiniai sprendimai, visuomenės supratimas ir palaikymas, statybininkų sąmoningumas ir darbo kultūra. Priešingu atveju gresia apgailėtini rezultatai.

Jeigu pertvaras ardė vienas, kitam tai daryti – pavojinga Ne mažiau svarbus yra pastatų vidaus įrangos sprendinių atnaujinimas. Jeigu tai beveik neįmanoma surenka-

muose stambiapanelinių blokų „kortų nameliuose“ (nes pajudinus vieną bloką, gali suirti visa sistema), tai yra žymiai lengviau mūriniuose pastatuose.

Blokiniuose pastatuose galima spręsti kompleksinius apšiltinimo, balkonų įstiklinimo, langų ir durų keitimo, inžinerinių sistemų perdarymo bei vidaus patalpų remonto klausimus. Esminis perplanavimas praktiškai neįmanomas. Juolab, jeigu pavieniai asmenys yra jau savavališkai išsigriovę kokias nors pertvaras, tai kitiems kaimynams geriau nepradėti analogiškų ardymo darbų. Pastato aukštuose gali netikėtai atsirasti „perforuoto popieriaus lapo“ efektas ir įtrūkti susilpnėjusios pastato konstrukcijos.

Dažnai gyventojai pageidauja išgriauti pertvaras tarp virtuvių ir kambarių, balkonų sąskaita pasididinti gyvenamąjį plotą (apšiltinant balkonus ir išardant atitvarinės lauko sienos fragmentus ir t.t.). To daryti nepatartina, nes prieštarauja pastato konstruktyvinei schemai.

Bet kokie rimtesni pakeitimai privalo būti labai tiksliai suderinti su profesionaliais ir juridiškai atsakingais specialistais.

Portalo nuotr.

STATYBŲ SĄMATOS, NORMATYVAI, KAINYNAI, PROGRAMOS

UAB „SISTELA“ 14 g. 88, LT-09303, Vilnius Žalgirio

Tel.: (8 5) 275 2645, 275 2352, 275 2200, 275 5084 E.p.: info@sistela.lt, normatyvai@sistela.lt

www.sistela.lt

Renovacija

Renovacijos planų tvarkos pakeitimai Įvertinusi renovacijos investicijų planų trūkumus, Aplinkos ministerija parengė planų tvarkos pakeitimus Renovacijos investicijų planų patikrinimas parodė, kad ne visi planai parengiami tinkamai, kartais neišvengiama klaidų. Vakar Būsto energijos taupymo agentūroje vyko susitikimas su investicijų planų rengėjais, kurių susirinko apie pusšimtis. Jiems pristatytos patikrintų investicijų planų klaidos ir paaiškinta, kaip jas taisyti. Živilė BARKAUSKAITĖ pasitaikiusias klaidas – netinkamas energinio naudingumo sertifikato parengimas“, – sakė V. Serbenta.

Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūros, UAB „Projektų ekspertizės“, Bręsta pokyčiai Statybos produkcijos sertifikavimo centro atstovai.

Anot V. Serbentos, gali būti, kad jau šią savaitę Aplinkos Pasitaikiusios klaidos – nežymios ministras Valentinas Mazuronis patvirtins renovacijos Anot Valiaus Serbentos, Būsto energijos taupymo agen- investicinio plano aprašo keitimą. Jame bus keistos ir tūros direktoriaus, iš viso buvo atrinkti ir patikrinti 5 detalizuotos kiekių bei matavimo vienetų klasifikacijos skirtingų investicinių planų rengėjų projektai. Santy- bei reikalavimai. kinai nedidelio tikrintų planų kiekio užteko nustatyti „Nors patikrintuose renovacijos investiciniuose planuobendras tendencijas ir išskirti pagrindines juose pasitai- se „žiaurių“ klaidų nebuvo, jau yra tvarkoma teisinė aplinka, kokybiškesniam jų sudarymui vykti“, – sako V. kančias klaidas.

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento, Serbenta.

Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė tikina, kad vi- Taip pat V. Serbenta ragina investicinių planų rangovus jau pačioje darbų pradžioje vykti į pastatus ir kartu su siškai netinkamais pripažintų projektų nebuvo. „Nei visiškai netinkamų ar su žymiomis klaidomis in- pastato administratoriumi organizuoti kokybiškus, tiksvesticinių planų aptikta nebuvo. O tuos planus, kuriuose lius išmatavimus. buvo aptikta smulkių klaidelių, planų rengėjai pataisė „Reaguojame į patikrinimo išvadas, suprantame, kad klysti yra žmogiška, tačiau negalime leisti klaidoms savo lėšomis”, – portalui sakė E. Radavičienė.

Pagrindiniai trūkumai, kurie pastebėti atlikus pastatų kartotis. Atsižvelgdami į investicijų planų tikrintojų energinio naudingumo sertifikavimo darbų patikrini- pasiūlymus, parengėme šių planų rengimo tvarkos mus, yra neteisingi pastatų ar jų dalių plotų nustatymai. pakeitimus. Tai paskatins dirbti atsakingiau“, – pritaria Pastebėta, kad kai kuriuose projektuose neatitinka fak- aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Numatomas atrankinis investicijų planų tikrinimas. tinis ir plane nurodytas langų ir durų skaičius. „Dažniausiai patikrinimo metu fiksavome netinkamai Neištaisius nustatytų trūkumų per užsakovo nustatytą nustatytus kiekius – kvadratinius metrus ir panašius terminą, užsakovas galės pareikalauti sumokėti 2 tūkst. matavimo vienetus. Antroje vietoje pagal dažniausiai litų baudą.

Investicijų planų rengimo naujovės: • Investicijų plano formoje turės būti nurodyta pastato schema (planas, fasadas, stogo planas).

• Rengėjas investicijų plane turės pateikti naudotų norminių dokumentų sąrašą ir nuorodas į šiuos dokumentus.

• Investicijų poreikio skaičiavimuose bus privalu naudotis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų ekonominiais rodikliais pastatų rekonstravimui ir pateikti nuorodas į konkrečius „Sistelos“ normatyvus.

• Fotofiksacijoje planų rengėjai turės būtinai pateikti modernizuojamo gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektų nuotraukas.

• Gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūros aktas, kurį rengia įmonė, atsakinga už priežiūrą, turi būti informatyvus, su defektų ar neatitikčių nuorodomis į konkrečius reglamentų punktus.

Siekiant išvengti klaidų, investiciniuose projektuose būtina daugiau dėmesio skirti ir daugiau tikrinti pastatų plotus. Atliekant natūrinius matavimus ir vizualinę apžiūrą vietoje, turės dalyvauti savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius arba bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jo paskirtas atstovas. Jis taip pat turės pasirašyti vizualinės apžiūros aktus. Įvesta prievolė pastatų energingo naudingumo sertifikavimo ekspertams išduoti pastato energingo naudingumo sertifikatus tik įvertinus faktinius pastato (jo dalies) duomenis. Projektų rengimo tvarkos apraše turės būti detalizuota skaičiavimo tvarka investicijų atsipirkimo laikui.

Planuojami darbų kiekiai turės būti nustatomi atliekant matavimus vietoje.

Portalo nuotr.

15

Įmonė

Naujasis biurų pastatas „Grand Office“, stovintis viename iš lokalių Vilniaus miesto centrų, šalia vakarinio aplinkkelio, bus pagrindinis šio centro akcentas.

Pirmiausia dėl to, kad jis bus aukščiausias – 21 aukšto – pastatas šiame rajone.

Projektą įgyvendino bendrovė „YIT Kausta“, o vienas iš subrangovų buvo UAB „Ginstata“. Ši bendrovė įrengė terasos (stogo) virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės hidroizoliaciją ir ventiliuojamą fasadą.

Dar iki prasidedant terasos virš požeminės stovėjimo aikštelės hidroizoliacijos įrengimo darbams, bendrovės „Ginstata“ specialistai aktyviai bendravo su pastato projektuotojais, užsakovu, nes buvo svarbu parinkti tinkamą hidroizoliacinę dangą. „Ne viename objekte dirbome kartu su AB „YIT Kausta“, tad šioje srityje turėjome įgiję užsakovo pasitikėjimą“, –

16

sakė UAB „Ginstata“ projektų vadovas Stanislovas Arlinskas.

Po ilgų diskusijų požeminės automobilių stovėjimo aikštelės hidroizoliacijai buvo pasirinkti prancūzų kompanijos „Soprema“ du bituminės dangos sluoksniai. Su šios kompanijos dangomis „Ginstata“ dirba jau daugiau kaip 10 metų, pasitiki jų kokybe, todėl nedvejodami pasiūlė ja pakeisti dangą, kuri buvo numatyta pirminiame variante.

Darbai prasidėjo vėlų rudenį ir baigėsi ankstų pavasarį.

Kaip pripažįsta pats S. Arlinskas, tai yra pats blogiausias metų laikas hidroizoliacijos įrengimo darbams, nes tenka dirbti per lietų ir sniegą, esant žemai temperatūrai.

Darbai buvo vykdomi etapais, teko padirbėti ir savaitgaliais – svarbiausia buvo nepraleisti gero oro. „Kartu su užsakovais statėm palapines, šildėmės, visais įmanomais būdais stengėmės užbaigti darbus laiku, – pasakoja S. Arlinskas. – Mes turėjome tikslą ir jo siekėme – darbus reikia atlikti ne tik laiku, bet ir kokybiškai.“ Suklijavus hidroizoliacinę dangą, beliko sumontuoti drenažinius lakštus, šilumos izoliaciją ir perduoti darbų vykdymą aplinkos įrengimui.

Bendrovei „Ginstata“ įrengti hidroizoliaciją nėra sudėtinga, teko dirbti ir sudėtingesniuose objektuose, tačiau statant „Grand Office“ didžiausias iššūkis buvo nepalankios tokiems darbams oro sąlygos.

Vienas pastato išskirtinumų – jis yra A energinio naudingumo klasės. Trys kvadrato formos pastato fasado pusės yra stiklinės, „nusuktos“ nuo pietinės saulės. Vie-

na nugarinė pastato pusė, kurią įrenginėjo „Ginstata“, yra uždara, su ventiliuojamu fasadu, apdailai panaudojant aliuminio kompozitines plokštes. „Jei terasos hidroizoliacijos darbus atėjome vykdyti šimtu procentu pasitikėdami savo žiniomis ir patirtimi, tai fasado montavimo darbai buvo iššūkis mums patiems, – sakė projektų vadovas. – Visų pirma, tokia konstrukcija Lietuvoje buvo panaudota pirmą kartą, antra – pastato aukštis, trečia – darbų vykdymas, kaip ir terasoje, nepalankiu metų laiku, t. y., vėlyvas ruduo – ankstus pavasaris, ketvirta – darbus reikėjo atlikti etapais, dėl ko galima padaryti klaidų ir konstrukcijos nesutaptų.“ Fasado įrengimo darbai vyko sklandžiai, be didesnių trukdžių ar nukrypimų. Tam padėjo aukšta darbuotojų kvalifikacija – panašių projektų jiems buvo tekę įgyvendinti ir anksčiau.

Nors darbo sąlygos dėl šaltojo metų laiko ir buvo sudėtingos, šiuos sunkumus padėjo įveikti profesionalus darbo organizavimas – visi iškilę klausimai ar problemos, kurių buvo ne viena, buvo sprendžiami operatyviai, ieškoma būdų, kaip efektyviau panaudoti turimus resursus, darbuotojus. „Didžiuojamės savo fasadininkų komanda, darbuotojais, darbų vadovais, dirbusiais šiame objekte, – sako S. Arlinskas. – Fasado darbai buvo baigti trimis savaitėmis ankščiau, negu buvo numatyta pagal sutartį. Esame dėkingi užsakovui už suteiktą pasitikėjimą ir darnų darbą.“ Bendrovės „Ginstata“ komanda, užtikrina S. Arlinskas, yra pasirengusi ir didesniems iššūkiams bei darbams.

21 aukšto pastate biurų patalpoms bus skirta apie 10.000 kv. metrų. Požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengtos 265, o aplink pastatą dar 28 automobilių stovėjimo vietos.

Bendrovės nuotr.

Užs. Nr. SNP 14/12

„Ginstata“: didžiausias iššūkis buvo nepalankios oro sąlygos

Technologijos

AEROC sienų plokštės AEROC sienų plokštės priskiriamos armuotiems gaminiams, iš kurių statomos nelaikančiosios išorinių ir vidinių sienų konstrukcijos.

Plokštės montuojamos horizontaliai. Sujungiamieji paviršiai ištepami blokams skirtais AEROC klijais, užsandarinant horizontalias siūles. Plokštės tvirtinamos tiesiogiai prie laikančiosios konstrukcijos elementų (betoninių arba plieninių stulpų). Montuojant būtina naudoti specialius plokščių laikiklius, kuriuos galima išsinuomoti pas mus.AEROC sienų plokštės priskiriamos armuotiems gaminiams, iš kurių statomos nelaikančiosios išorinių ir vidinių sienų konstrukcijos.

Naudojimo sritis Plokštės dažniausiai naudojamos montuoti įprastines ugniai atsparias sienas (EI), taip pat smūgiams atsparias ir ugnį sulaikančias sienas (EI-M, sienos storis nuo 200 mm) gamybinės ir logistinės paskirties pastatuose. Iš plokščių AEROC galima statyti ir kitos paskirties šildomų ir nešildomų statinių vidines bei išorines sienas.

Gamybinės paskirties statinių sienoms iš daugiau nei 250 mm storio plokščių paprastai nėra būtinas papildomas apšiltinimas (250 mm storio sienos šiluminio laidumo koeficientas U=0,57 W/m²K).

AEROC plokščių privalumai • Atsparumas ugniai. Visos AEROC plokštės atitinka priešgaisrinio saugumo reikalavimus.

• Atsparumas smūgiams. Į plokštes yra įmontuotas armatūrinis tinklas, todėl iš jų pastatytos sienos pasižymi atsparumu smūgiams.

• AEROC plokštės neišsiplečia kaitinamos saulės spindulių.

• AEROC plokštės pasižymi geromis garsą sugeriančiomis savybėmis. Porėtas plokščių paviršius be apdailos mažai atspindi triukšmą – tai ypač aktualu gamybinėse patalpose, kuriose veikia didelį triukšmą keliantys įrengimai.

• Iš AEROC plokščių sumontuotos sienos be apdailos gerai subalansuoja drėgmės režimą patalpoje.

• Sienas iš AEROC plokščių galima palikti be apdailos ir iš vidaus, ir iš išorės. Jei dėl estetinių priežasčių apdaila yra būtina, geriausia naudoti kalkinius dažus arba užpurškiamą tinką. Vidinei apdailai tinka lateksiniai dažai.

• Dėl gerų šilumos izoliacinių savybių gamybinių ir žemės ūkio paskirties pastatų išorinėms 250 mm ir storesnėms sienoms iš AEROC plokščių nereikia papildomo apšiltinimo (250 mm storio sienos šiluminio laidumo koeficientas U=0,57 W/m²K).

Tiekimo terminai AEROC sienų plokštės nėra standartiniai gaminiai, kurių bet kada galima rasti sandėlyje – jos gaminamos tik pagal specialius užsakymus. Gaminių pristatymo terminas nurodomas, gavus konkretų užsakymą. Paprastai užsakymas įvykdomas per 5–8 savaites nuo jo patvirtinimo dienos.

Plokščių konfigūracija ir dydžiai Visi plokščių šoniniai paviršiai lygūs, plokščių aukštis 600 mm, plotis 150, 200, 250, 300 arba 375 mm, ilgis nuo 1200 mm iki 6000 mm (žingsnis – 200 mm).

Užs. Nr. SNP 14/07

150/ 600/ 6000 200/ 600/ 6000 250/ 600/ 6000 300/ 600/ 6000 375/ 600/ 6000

381 506 626 747 929

EI 240 EI 240 EI 240 EI 240 EI 240

AEROC sienų plokščių techniniai duomenys Plokštės gaminamos iš porėtojo betono, kurio vidutinis sausas tankis siekia 500 kg/m³ ± 30 kg/m³. Plokštės viduje yra du armatūriniai tinklai, užtikrinantys gaminio tvirtumą ir patikimumą. Plokščių šiluminio laidumo rodiklis λ10,dry=0,13 W/mK.

Plokščių pjaustymas ir kiauryminės angos Plokščių negalima trumpinti, kad nebūtų pažeistas jų viduje esantis armatūrinis tinklas. Formuojant durų angas, iš šonų dedamos 2 trumpesnės plokštės, o iš viršaus – viena ilga plokštė. Projektuodami nedideles angas, pasikonsultuokite su specialistais.

Plokščių montavimas Po žemiausiai esančia plokšte būtina įrengti hidroizoliaciją. Pirmoji plokštė montuojama ant pamato, cokolinės plokštės arba betoninių grindų, panaudojant cemento skiedinį, kuris išlygina pagrindo nelygumus. Kitos plokštės priklijuojamos blokų klijais AEROC. Šonuose plokštės tvirtinamos prie betoninių arba plieninių stulpų.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į AEROC atstovybės specialistus.

UAB AEROC informacija ir iliustracijos

Ugniai atsparios priešgaisrinės sienos iš AEROC plokščių parametrai Matmenys Plokštės Atsparumas plotis/ aukštis/ svoris, ugniai EI ilgis, mm kg

Plokštės tvirtinimo prie betoninių arba plieninių stulpų pavyzdžiai.

Atsparumas ugniai ir Šilumos perdavimo Naudojimo sritis mechaniniam poveikoeficientas U (W/ kiuiEI-M m²K) prie 5% įmirkio – EI-M 90 EI-M 180 EI-M 180 EI-M 180

0,9 0,7 0,57 0,49 0,4

Ugniai atsparios sienos, kurioms nekeliami reikalavimai smūgiams Ugniai atsparios sienos EI-M 90/ EI 240 Ugniai atsparios sienos EI-M 180/ EI 240, tinka išorės sienoms Ugniai atsparios sienos EI-M 180/ EI 240, tinka išorės sienoms Ugniai atsparios sienos EI-M 180/ EI 240, tinka išorės sienoms 17

Komentaras

PORTALO Kodėl statybų bendrovės nenoriai dalyvauja renovacijos projektuose?

Saulius BEKAMPIS, UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Nedalyvavimo priežastis yra labai paprasta: didžiulis atotrūkis, didelės „žirklės“ tarp renovacijos biudžetų, kuriuos nustato užsakovai, gyventojai, administruojančios įmonės, ir tarp reikalavimų rodiklių, kuriuos reikia pasiekti. Norint įvykdyti reikalavimus, reikia dvigubai arba pusantro karto daugiau pinigų.

Kitas dalykas – mes nesuprantam, tegu paaiškina, kokiu principu yra sudaryti biudžetai? Mes realiai patikrinome kiekius, nurodytus biudžete, projekte. Pamatavom. Kiekiai neatitinka iki 20 proc.

Mes dalyvaujame šiame procese nuo spalio mėnesio, bet nesam pasirašę nė vienos sutarties, kadangi negalime sutilpti į tuos pinigus, į tą biudžetą, kuris nurodomas. Mes nesuvokiame, kas juos sudarė, kokiais kriterijais rėmėsi. Įtariame, kad nebuvo atlikti faktiniai matavimai, kiekiai neteisingi, antra – neteisingai įvertinta kainodara, – gal ji daryta prieš dvejus metus, kai buvo vienos kainos, o dabar – kitos. Jeigu prasidėjus krizei statybininkai dirbo už minimumą, už 800 litų, dabar reikia mokėti 2000 – 3000 litų, kad žmogus kabotų ant pastolių visą dieną 20 metrų aukštyje, dirbųi ir sniegui sningant, ir saulei kepinant.

Mes į tokius biudžetus, kurie pateikiami, netelpame, negalime tilpti, nes reiktų arba atlyginimų nemokėti darbininkams, įvesti baudžiavą, arba vogti medžiagas.

Tad geriau nedaryti nieko, nes neturime iš ko pridėti savo pinigų. Statybos sektorius dar neatsistatė po krizės.

KOMENTARAS Mūsų žiniomis, nuo spalio mėnesio iki kovo pabaigos, t. y., per pusmetį, CPO paskelbė 625 konkursus, įvyko – 159, neįvykę – 309, nutraukti – 57.

Mes dalyvaujame, skaičiuojame – trys žmonės nuo ryto iki vakaro, nuo pirmadienio iki penktadienio jau pusę metų skaičiuojame sąmatas, bet vis tiek į tas kainas netelpame.

Modernizavimo darbų Raseiniuose per CPO nepavyko nupirkti, nors konkursas buvo rengiamas kelis kartus.

Mūsų žiniomis, nupirko per viešuosius pirkimus. Perkant tokiu būdu, matai biudžetą.

CPO gal ir gera idėja, bet blogumas tame, kad biudžetai per maži ir nesuvokiame, kodėl jie tokie maži.

Vytas VALENTUKEVIČIUS, UAB „Varėnos statyba“ generalinis direktorius Renovacija būtų visiškai sustojusi, jeigu pirkimai ir toliau vyktų tik per CPO. Kai susiprotėjo ir leido modernizavimą pirkti viešųjų pirkimų būdu, reikalai pajudėjo.

Daug gerų įmonių, kurios turėjo didelį potencialą ir galėjo dirbti, renovacijos darbus įsigijo viešųjų pirkimų būdu. Mūsų įmonė iš Varėnoje paskelbtų 14 namų, laimėjo 4 namų renovacijos konkursus taip pat viešųjų pirkimų būdu.

Kiti liko nenupirkti dėl konkrečių dalykų. Aplinkos ministerija priėmė nutarimą, kad pirmiausia turi būti padaryti investiciniai projektai. Tuos projektus, kadangi valstybė apmoka, užsakė savivaldybės. Bėda ta, kad projektus už mažiausią kainą laimėjo patirties neturintys projektuotojai. Varėnoje, pavyzdžiui, sienų ir stogų renovacija apskaičiuota taip, kad dar gali imtis darbo, bet šiluminių mazgų renovacijos, vamzdynų pakeitimo kainos labai sumažintos, nes projektus rengė neprofesionalai. Jeigu 40 butų namo šiluminio mazgo atnaujinimas įvertintas 12 tūkst. litų! Mažiau-

Vyr. redaktorė Genė Drungilienė, mob. 8 640 20132, gene.drungiliene@statybunaujienos.lt

Resta 2014 Tai yra portalo STATYBUNAUJIENOS.LT leidinys, skirtas parodai „Resta 2014“ Leidinys platinamas nemokamai.

Leidėjas – VšĮ „Propagandos ministerija“.

18

Reklamos projektų vadovė Lida Lapkienė, mob. 8 672 60123 lida.lapkiene@statybunaujienos.lt Maketavo Petras Urmanavičius Spaudė UAB „Spalvų slėnis“, Geležinio Vilko g. 2, Vilnius Tekstai įmonių ir STATYBUNAUJIENOS.LT Leidėjas neatsako už reklamų turinį.

Leidinys pasiekiamas ir portale STATYBUNAUJIENOS.LT www.karve.lt piešiniai.

siai be 30 tūkst. litų nieko nepadarysi. Taigi savivaldybės elgėsi atsainiai, džiaugėsi, kad bus investiciniai projektai, o kad tie projektai padaryti su klaidomis, niekas nekreipė dėmesio. Dabar Aplinkos ministerija ėmėsi spręsti – projektuotojai įpareigoti klaidas ištaisyti savo lėšomis.

Mes pasitarėme, kad laimėtus renovuoti namus atnaujinsime taip, kad jie būtų pavyzdiniai. Šiluminių mazgų renovavimas bus nuostolingas, bet galvojame tą skirtumą išlyginti per kitus darbus, kaip, pavyzdžiui, sienas ir stogus. Esame netoli Lenkijos, dalį medžiagų, langų planuojame įsigyti ten pigiau. Kadangi esame vietiniai, tad sumažėja ir transporto išlaidos.

Mes turime pajėgių žmonių, kurie tuos darbus gali daryti, o norėdami juos išlaikyti turime duoti darbo, mokėti atlyginimus. Jeigu vėl būtų neradę nė vieno rangovo, vėl būtų tekę taisyti investicinius planus, užtruktų iki rudens. Tad siekdami išlaikyti žmones, pasiėmėme renovuoti keturis namus.

Svarbu jau nebe pelnas, o išlaikyti bendrovėje žmones.

Mes tikime, kad investicinių planų rengimo tvarka bus pakeista, bet mums svarbu dabar išlaikyti žmones. Tos įmonės, kurios jų neišlaikys, turės dar didesnių problemų.

Bėda dar ir ta, kad negali viršyti biudžeto, kuris numatytas investiciniame projekte. Jeigu šiame projekte numatyta, pvz., 40 butų namą renovuoti už 520 tūkst. litų, o pasiūlymai konkursui pateikti už 540 tūkst. litų, visus atmeta, todėl neranda rangovų.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis kalbėjo, kas Lietuvos statybininkai nori pralobti. Pas mane buvo atvykę trijų Lenkijos firmų atstovai, apžiūrėjo tuos namus, kurių renovavimo konkursus laimėjome. Jau atsiuntė savo skaičiavimus: fasadus jie darytų už 183 litus/kv. m, mums jau pastačius pastolius. Šiuo atveju, mes turėtume dar didesnį nuostolį. Aplinkos ministras vis aiškino, kad čia visi suvažiuos ir darys. Niekas nevažiuoja ir nevažiuos, nes kaina – per maža.

Aplinkos ministerija priėmė klaidingą, manau, nuostatą, kad renovacija neturi viršyti investicinio projekto biudžeto. Konkurse Varėnoje dalyvavo kelios įmonės, bet visų jų kaina buvo didesnė, negu nustatyta investiciniuose projektuose. Jeigu būtų atrinkę mažiausią siūlomą kainą, jau būtų visi 10 namų Varėnoje renovuojami. O jeigu būtų atrinkta pagal ekonomiškai naudingiausią kainą – būtų idealu. Tačiau supratau, kad ekonomiškai naudingiausia kaina nepriimtina, nes prasidėtų teismai.

Premjeras A. Butkevičius minėjo, kad jiems valdant, bus įgyvendintas vidutinės kainos principas. Reikia vis priminti apie pažadus.

Komentaras

PORTALO Statybų bendrovės nerimauja ne dėl užsakymų, o dėl darbuotojų trūkumo. Kaip šią problemą sprendžiate Jūs?

Tomas GRIGAS, UAB „Vilsta“ direktorius Situacija šiuo metu tikrai yra geresnė, negu buvo prie 3-4 metus – užsakymų rinkoje yra daugiau. Tačiau užsakymų vertė nėra tiek padidėjusi, kad galėtume pritraukti daugiau kvalifikuotų resursų tuos darbus atlikti. Jeigu darbo jėgos dabar yra ir buvo, klausimas – kiek jai mokama už darbo laiką. Jeigu mokėtume darbininkams į rankas vidutiniškai 3 tūkst. litų ir daugiau, nesugebėtume laimėti kontraktų. Tačiau užsakovai dar nėra pasirengę mokėti daugiau.

Tai yra normalus ekonomikos ciklas – pasiūla ir paklausa turi susibalansuoti. Kai kontraktų pasiūla viršys galimybes juos atlikti už pasiūlytą kainą, užsakovai turės pradėti mokėti daugiau. Kol kas tas laikas neatėjo. Kai jis ateis, mes galėsime darbuotojams mokėti daugiau, pradėsime į statybos sektorių pritraukinėti darbuotojus iš kitų sektorių, kaip tai nutiko 2006-2008 m.

Manau, kad didžioji emigracijos banga iš statybų sektoriaus jau yra įvykusi. Iš mūsų rangovų, subrangovų rečiau girdžiu, kad darbuotojai išvažiuoja į užsienį ir jie nieko negali padaryti. Toks laikas jau buvo apie 2009-2010 m., kai mes nieko negalėjome darbuotojams pasiūlyti. Jiems likdavo tik emigruoti arba išeiti į kitą sektorių – tą jie ir padarydavo.

Dabar darbo yra pakankamai, kvalifikuoti darbuotojai uždirba tokius pinigus, kad emigruoti neverta. Iliuzijų, kad iš emigracijos pradės netrukus grįžti žmonės, neturiu – dar smarkiai per anksti apie tai kalbėti, turi praeiti ne vieneri metai.

Mes savo įmonėse mokame ne minimalius atlyginimus, mokame oficialiai, dauguma darbuotojų dirba ne mėnesį ir ne metus, mokame rinkos sąlygas atitinkantį atlyginimą, koreguojame į didžiąją pusę – tai mūsų darbuotojai žino ir tai vertina. Didžioji dalis problemų kyla tada, kuomet įmonės prisiima papildomų užsakymų arba daugiau, negu gali padaryti su esamais darbuotojais. Tenka priiminėti naujus – nepažįstamus, kurių kvalifikacijos nežinome, mokame tiek, kiek paprašo, o tada skundžiamės, kad jie nepadaro, ką reikia. Manau, kad iš to ir daugelis problemų.

Esame labai „neskaniai“ susidūrę su darbuotojų perviliojimais. Kaip bebūtų keista, esame susidūrę su viena ganėtinai didele bendrove iš Kauno, kuri viliojo tiek „Vilstos“ darbuo-

KOMENTARAS tojus, nuolat skambindami ir žadėdami mokėti didesnius atlyginimus, nors ir nepavyko, tiek kitus. Ta pati bendrovė tokiu pat būdu sužlugdė vieną iš mūsų subrangovų: spęsdama spąstus, nemokėdama jiems už atliktus darbus, dėl ko, be abejo, buvo labai sunku atsiskaityti su darbuotojais.

Tuo pat metu iš tos bendrovės ateidavo pasiūlymai pereiti darbuotojams dirbti pas juos, žadant atsiskaityti ir galbūt mokėti geresnes algas. Ta bendrovė taip darė ne kartą, matyt, tai yra jos sistema. Tai yra neetiškas būdas, bet taip jie bando spręsti kvalifikuotos darbo jėgos klausimą.

Ar Lietuvos statybos pramonė yra konkurencinga?

Vaclovas PAKULIS, AB „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius Mes vieną produktą eksportuojam, o kito produkto rinką bandome apginti. Ir turime didesnių problemų, negu energijos sąnaudos. Gelžbetonio ir polistireninio putplasčio gamybos atveju energetinės sąnaudos nėra labai didelės. Polistireninio putplasčio gamyboje, pavyzdžiui, šios sąnaudos gali sudaryti iki 2 proc., o gelžbetonio gamyboje – iki 5 proc., ne daugiau. Kalbant apie polistireninį putplastį, vietos rinkoje mums sunkiai sekasi konkuruoti dėl kainos su analogiškais užsienio šalių produktais. Pagrindinė priežastis, kad tiek mes, tiek kiti Lietuvos gamintojai, esame per maži, lyginant su Europos gamintojais, kurie turi padalinius įvairiose šalyse, dažnai Lenkijoje, su kurios gamyklomis mums tenka konkuruoti. Kaip dideli gamintojai, jie gauna pigesnę žaliavą. Jų produktai yra ne geresni, bet pigesni.

Kalbant apie gelžbetonį, situacija kitokia. Pas mus mažai atvažiuoja betono ar gelžbetonio gaminių, tai mes ieškome kelių, kaip išvažiuoti į kitas rinkas – tiek rytų, tiek vakarų.

Atrodo, gaminys labai sunkus, nėra toks brangus, bet sėkmingai važiuoja tiek į Baltarusiją, Kaliningradą, tiek į Norvegiją, Suomiją, Švediją, vadinasi, mes galime konkuruoti šiose rinkose – dėl skirtingų priežasčių. Kalbant apie Švediją, Suomiją, Norvegiją, tai mūsų savikaina ir kaina yra žymiai mažesnės. Jeigu transporto sąnaudos išvežti į Švediją yra didesnės pusantro karto negu pats gaminys, o mūsų kaina yra konkurencinga Švedijoje, tai galima suprasti, koks yra kainų ir savikainos skirtumas. Tą skirtumą lemia darbo užmokesčio sąnaudos, nes mūsų darbo užmokesčiai yra maži.

Darbo jėgos problemų yra, tačiau tai yra normalūs dalykai.

Kai laisva Europos darbo rinka, natūralu, kad žmonės renkasi dirbti ten, kur daugiau moka. Tokia tendencija lemia, kad ir pas mus augs darbo užmokestis ir mūsų konkurencingumas

mažės, norint eksportuoti savo prekes. Manau, kad dabar tai yra didžiausia problema.

Būdami Europoje, kur galioja bendros normos ir reikalavimai, o vidaus rinkoje nėra išskirtinių reikalavimų, kurie gintų vietos rinką, esame atviri bet kuriems kitiems gamintojams.

Jeigu, pavyzdžiui, bandai į kitą Europos šalį išvežti tas pačias granules, jos turi atitikti tose šalyse galiojančius papildomus reikalavimus, kurie yra aukščiau už bendruosius europinius reikalavimus – kitos šalys gina savo rinką. Lietuva visiškai negina savo rinkos, užtat mums, kaip mažesniems gamintojams, sunkiau konkuruoti su stambiaisiais dėl įvairių priežasčių, kurių svarbiausia – didieji gamintojai gauna didesnių nuolaidų žaliavoms.

Išvežti į Vokietiją polistireninį putplastį praktiškai neįmanoma – yra daug šios šalies rinkos saugiklių. Jeigu nori ten pardavinėti, reikia patenkint daug reikalavimų, pateikti daug dokumentų, bandymų rezultatų – nors ir esame toje pat Europoje. Didžiosios šalys gina savo vietos rinkas labiau, negu mažosios.

Polistireninio putplasčio asociacija daro daug žingsnių, kad būtų taikomi bent jau ne mažesni reikalavimai atvežtinėms prekėms, negu taikomi vietos produktams; kad būtų taikoma bent jau minimali kontrolė lenkiškam produktui – ar jis tenkina bent jau europinius reikalavimus. Kontrolė yra labai labai maža, labai neveiksminga, tuolab, kad rinka tuos produktus priima, nes pigiau, o koks yra pats produktas, jo kokybė, praktiškai niekas nebesidomi.

Negalima sakyti, kad tos pačios klimato sąlygos tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Tad ir reikalavimai statybinėms medžiagoms turi būti skirtingi. Kalbant kad ir apie betono trinkeles – Lietuvoje yra ne vienas šalčio - atšilimo ciklas per žiemą.

O europiniai standartai suformuluoti pagal vakarų Europos klimato zoną. Taigi reikalavimai minimizuoti – bet kas gali tiekti į Lietuvą savo produktus. O tada susiduriame su problemomis, kaip, pvz., Gedimino prospekto danga. Nereikia dirbtinai uždaryti rinkos, bet būtina suformuoti bent jau minimalius reikalavimus mūsų klimatinei juostai kai kuriems produktams. Tai ne tiek verslo, kiek ekonominiai Lietuvos interesai.

Bent jau tokius žingsnius darome, bendradarbiaudami kartu su Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Bet jų ištekliai ir galimybės – riboti, kad jie galėtų daryti didesnę įtaką rinkoje. Jeigu jau iš kitos šalies atvažiuoja produktas arba paslauga, privalo atitikti bent jau minimalius reikalavimus – iš valstybės institucijų prašome bent jau tiek, o ne išskirtinių sąlygų. Tegu valdžios institucijos dirba bent jau darbą, kuris joms priklauso, ir tai jau bus labai gerai. Padės ne tiek mums, o bendrai – statybos produktui, tada visa vyks taip, kaip turi būti, kaip numatyta statybos reglamentuose, taisyklėse, tiek ir tereikia.

Jeigu kiekvienas pareigūnas dirbtų tą darbą, kuris jam priklauso, būtų visiems daug geriau.

19

Objektas

Bendrovės „Montuotojas“ objektų sąraše – šimtmečio statybos Kone visuose didžiausiuose ir sudėtingiausiuose Lietuvos objektuose yra AB „Montuotojas“ indėlis. AB „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras sako, kad įmonės žmonės gali sumontuoti bet kokios paskirties ir sudėtingumo technologinius įrengimus. Kad tik daugiau projektų ir apsisprendimo būtų. Įmonės tradicijos, patirtis, kompetencija – didžiuliai. Ir neįkainojami.

Vilniaus Koncertų ir sporto rūmų stogo konstrukcija, Vilniaus televizijos bokšto plieno konstrukcijos ir apžvalgos ratas, Operos ir baleto teatro konstrukcijos bei scenos pasukimo mechanizmai, Mažeikių naftos įmonė, Kėdainių „Lifosa“, Akmenės cemento gamykla, Jonavos azoto gamykla, dabartinė „Achema“ ir daugelis kitų sudėtingų objektų – tai pagrindiniai dar praeito šimtmečio „Montuotojo“ pirmtako „Prammontažo“ darbai. Ne mažiau įspūdingas ir šio šimtmečio darbų sąrašas: prekybos centras „Ozas“, „Klaipėdos nafta“, „Būtingės nafta“, darbai „Achemoje“ ir „Lifosoje“, Lietuvos energijoje“ – sąrašas išties ilgas, nes įmonės žmonės vienu metu dirba maždaug šimte objektų. Šiuo metu daugelio šalies miestų ir miestelių savivaldybės ir šilumos gamintojai stengiasi pasistatyti kogeneracines jėgaines. Ne vieną jų įrengiant irgi tenka darbuotis „Montuotojo“ specialistams.

Kogeneracija – šilumos ir elektros energijos gamyba – viena 20

populiariausių ir ekonomiškiausių energiją taupančių technologijų pasaulyje. Elektrines montuojantys specialistai sako, kad gali jas montuoti žiemą vasarą, kad tik būtų užsakymų.

AB „Montuotojas“ gamybos direktorius Aurimas Jurčius santūrus: „Kogeneracinių jėgainių statyboje nėra ypatingų ar išskirtinai specifinių montavimo darbų, tiesiog pagal projekto reikalavimus montuojami technologiniai įrengimai, vamzdynai, pastato konstrukcijos. Tokiems darbams reikia šaltkalvių, suvirintojų, kranininkų, dažytojų, izoliuotojų, elektrikų ir, be abejo, darbų vadovų, turinčių žinių apie šilumos įrenginių montavimą. Dažniausiai naudojama technika – kranai, keltuvai, bokšteliai, suvirinimo bei pjovimo įranga. Aišku, didžioji dalis darbų jėgainėse tenka šaltkalviams ir suvirintojams.“ 2011 m. Druskininkuose atidarytas žiemos pramogų kompleksas traukia į miestą turistus. Unikalaus dydžio metalo konstrukcijas „Snow arenai“ gamino AB „Montuotojas“, objekto generalinis rangovas – UAB „Stamita“. Unikaliame

objekte dirbo keliasdešimt bendrovių. Bendra projekto vertė – 110, 7 mln. litų.

Vienas iš svarbiausių energetinių AB „Montuotojas“ darbų – 2009-2011 m. AB „Achema“ sumontuotos didžiausios Lietuvoje 46,35 MW galios kogeneracinės elektrinės plieninės konstrukcijos ir kiti montavimo darbai. Elektrinėje deginamos gamtinės dujos, gaminama elektra ir garas gamybos procesams. Per metus „Achemoje“ suvartojama iki 415 mln. kWh, su pašaliniais vartotojais – iki 422 mln. kWh. Bendrovė kogeneracinėse jėgainėse per metus pasigamina apie 382 mln. kWh. Jėgainės naudingumo koeficientas – virš 90 proc. AB „Achema“ investicijos kogeneracinės jėgainės Nr. 2 projektui viršija 100 mln. Lt, iš jų apie 10 proc. – Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos.

2008 m. AB „Panevėžio energija“ pradėjo eksploatuoti dujomis kūrenamą 35 MW galios kombinuoto ciklo termofikacinę elektrinę, jėgainę, kurioje pagaminta šiluma tiekiama miesto gyventojams, o elektros energija parduodama nacionaliniams elektros tinklams. Katilo, dūmtraukių, turbinų, vamzdynų bei technologinių įrengimų montavimo darbus atliko AB „Montuotojas“.

AB „Montuotojas“ 2010-2012 m. dirbo montuojant AB „Lietuvos elektrinė“ 444 MW kombinuoto ciklo elektrinės vamzdynus, technologinius įrengimus bei plienines konstrukcijas.

AB „Montuotojas“ nuotr.

Technologijos Naujienos

Asfalto garų surinkimo sistemos veikimo principas.

Pirmą kartą Baltijos šalyse pristatomas išskirtinis vikšrinis asfaltbetonio klotuvas Cat® AP555E Apie šios mašinos paskirtį jau pasako jos pavadinimas, tai – speciali kelių tiesimo technika su vikšrine važiuokle, skirta asfalto klojimui.

Suprantama, kad nuo teisingo klotuvo pasirinkimo gali priklausyti klojamo asfalto dangos kokybė bei ilgaamžiškumas. Esame įsitikinę, kad kiekvienas iš mūsų važiuodami šalies keliais bent kartą matė asfaltbetonio klotuvą jo darbo metu, tačiau retas iš mūsų apie jį žino daugiau.

Vikšrinis asfaltbetonio klotuvas CAT AP555E.

Kaip ir bet kuris įrenginys ar mašina, vikšrinis asfaltbetonio klotuvas turi tam tikrus parametrus, kurie gali jį išskirti iš eilės kitų tokio tipo mašinų. Šis klotuvas turi keletą įdomių savybių, kurios, be jokios abejonės, sudomins kelių tiesimo specialistus. „AP555E“ įdiegtos naujausios šios srities technologijos, padedančios maksimaliai didinti darbo našumą bei apjungiančios tokias svarbias savybes, kaip galingumas, patogumas naudojant, patikimumas ir kuro ekonomija vienoje mašinoje.

Taip pat klotuvo automatinis valdymas ir kokybiški komponentai didina technikos bendrą efektyvumą bei mažina klojamos medžiagos sluoksniavimosi galimybę, o tai reiškia geresnę asfalto dangos kokybę. Be to, speciali asfalto garų surinkimo sistema suteikia žymiai daugiau konforto mašinos operatoriui. Ši moderni ventiliavimo sistema surenka ir ištraukia dūmus bei garus, kurie susidaro darbo eigoje, kad jie netrukdytų operatoriui.

Operatoriaus darbą taip pat labai palengvins ir dar viena šioje mašinoje įdiegta inovacija – geresnį matomumą, valdymą ir komfortą užtikrinantis valdymo punktas.

Pavyzdžiui, valdikliai ir sėdynė judės kartu su operatoriu į kairę ir į dešinę – operatoriui tai suteiks galimybę matyti, kaip klojamas asfaltas iš abiejų kelio pusių, ir lengviau valdyti asfalto klojimo procesą. Šią išskirtinę mašiną, kurią suprojektavo ir pagamino viena stambiausių pasaulyje statybinių bendrovių „Caterpillar“, galėsite pamatyti RESTA parodoje. Esame įsitikinę, kad „AP555E“ asfaltbetonio klotuvas taps tikra jos puošmena ir sulauks didelio susidomėjio tiek tarp kelių tiesimo ekspertų, tiek tarp paprastų žmonių, besidominančių naujomis statybų technologijomis.

Mobil-TracTM važiuoklė.

Viena iš ryškiausių inovacijų, įdiegtų šioje mašinoje, tai – važiuoklės Mobil-TracTM technologija. Ši pažangi vikšrinės važiuoklės sistema suteikia mašinai išskirtinį stabilumą, manevringumą ir didesnį greitį, judant darbo aikštelėje. Tolygaus asfalto klojimo proceso nesugadins joks po važiuokle pakliuvęs akmenukas ar kelio nelygumas. Technologija veikia tokiu principu, kad asfalto klojimo procesas būtų nepertraukiamas, o asfalto danga – tolygi ir vientisa.

UAB „Witraktor“ informacija ir iliustracijos 21

Įmonė

„Žinoma, kad dvidešimt metų yra reikšmingas laikotarpis ir žmogui, ir įmonei. Esu domėjęsis, kad Vilniaus regione, regis, nėra kitos tokios stiprios vidutinio segmento rangovinės įmonės, kuri būtų pradėjusi savo veiklą nuo nulio ir išsilaikiusi du dešimtmečius“, – tvirtina UAB „Naresta“, šiemet mininčios savo veiklos dvidešimtmetį, generalinis direktorius Arūnas Šlenys.

Rimantas VARNAUSKAS Vienas bendrovės šūkių – „Per 20 metų statybos srityje sukaupta viskas, kas geriausia“. „Naresta“ veiklą pradėjo kaip bendraminčių statybos inžinierių kūrinys ir jau 20 metų sėkmingai tęsia savo veiklą. Įmonė yra stiprus ir patikimas generalinis rangovas, besispecializuojantis betonuojant monolitines konstrukcijas, įrengiant ventiliuojamus fasadus ir atliekant aukštos kokybės apdailos darbus. Pagal atliktus paskutinių metų statybos darbus, įmonė patenka į

Trijų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba. Fabioniškių g. 3A, Vilniuje.

22

didžiausių Lietuvoje statybos bendrovių 50-tuką. Tokių veiklos rezultatų įmonė pasiekė dėl kvalifikuoto personalo, sukauptos patirties ir nepriekaištingos darbų kokybės. 2013 metų darbų apimtys siekė 51 mln. litų.

Krizių buvo, bet bendrovei pavyko išlaikyti stuburą, išliekant veiklia, darbinga, žinoma rangovine įmone.

Vieni pagrindinių „Narestos“ užsakovų – nekilnojamojo turto vystytojai – privačios kompanijos „MG Baltic“, „ICOR“ įmonių grupė, „Lords LB Opportunity Fund“ investicinė grupė ir kitos bendrovės, kurios yra didžiausios nekilnojamojo turto rinkos žaidėjos Lietuvoje. „Jeigu mes su šiomis bendrovėmis dirbame ne vienerius metus, vykdome projektą po projekto, tai tikriausiai turime tokių savybių, kurios tinka užsakovams. Yra daug atvejų, kai kitos įmonės su šiais užsakovais bando padirbėti, bet tolesni ryšiai nutrūksta. O mūsų bendradarbiavimas tęsiasi metų metus“, – tvirtina A. Šlenys.

Bendrovėje dirbantys inžinieriai, darbininkai žino, kad darbe gali jaustis saugiai ir komfortiškai. Tam bendrovėje plati skatinimo sistema, darbuotojai aprūpinami pačiais moderniausiais darbo įrankiais. Svarbus darbo komponentas – iniciatyvos laisvė. „Norime, kad darbuotojai galėtų įgyvendinti savo svajones, iniciatyvas. Su-

prantame, kad šeima, namai yra pagrindinės vertybės žmogui, tačiau norime, kad ir darbe jie gautų moralinį, dvasinį pasitenkinimą“, – teigia A. Šlenys. Į bendrovę kviečiami iniciatyvūs studentai. Darbas su patyrusiais žmonėmis duoda rezultatą. Šiuo metu bendrovėje „Naresta“ darbuojasi apie 250 žmonių.

Daugelis statybos sektoriaus įmonių kaip vieną iš didžiausių problemų įvardija darbuotojų trūkumą. „Mūsų įmonė negali išsiskirti iš viso sektoriaus. Su žmogiškųjų išteklių problemomis susiduriame, tačiau mūsų sugebėjimas žmonėms duoti tai, ko jie nori, mūsų principas laikytis duoto žodžio, sudaro tokias sąlygas, kad galime rinktis“, – aiškina A. Šlenys, pridurdamas, kad dirbti į „Narestą“ po metų kitų grįžta darbuotojai, kurie yra prasukę ratus kitose statybos bendrovėse. „Narestos“ atliktų ir dar vykdomų projektų sąrašas įvairus. Pagrindiniai užsakovai, apie 80 proc., yra sostinėje ir Vilniaus regione. Bendrovė veiklą pradėjo nuo butų, namų remonto, t.y., mažesnės apimties projektų. Paskutiniuosius 10 metų pasirinkta nauja kryptis – monolitinė statyba – yra viena kertinių specializacijų. „Esame vieni iš šios srities lyderių – tikina A. Šlenys. – Tačiau niekaip negalime užmiršti ir senamiesčio renovacijos, nenorime prarasti sukauptų įgūdžių, tad dirbame ir šia linkme.“ Dar vienas „Narestos“ veiklos segmentas – aukštos klasės apdaila. „Apdailos nedarome atmestinai. Išlaikome nemažai aukščiausios kokybės apdailininkų, tikrų auksarankių, kurie gali atlikti pačius sudėtingiausius darbus“, – sako A. Šlenys.

Bendrovės nuotraukos.

Užs. Nr. SNP 14/09

„Naresta“: pradėjusi nuo nulio, per 20 metų pateko į didžiausių statybos bendrovių penkiasdešimtuką

Naujos kartos mineralinė vata

Šlaitiniams stogams, perdangoms Vidinėms sienoms, pakabinamoms luboms Ventiliuojamiems fasadams Natūrali mineralinė vata • • • • •

Maloni liesti Mažiau dulkanti Bekvapė Patogi montuoti Pasižymi puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis ir priešgaisrinės saugos savybėmis • Be formaldehido, fenolio, akrilo, dirbtinių dažiklių ir baliklių • Pagerina patalpų oro kokybę • Pagerina pastato, kuriame panaudota, aplinkos charakteristiką

KNAUF INSULATION NAUJIENA! Mineraline vata NATURBOARD 35 • • • •

Puikios techninės charakteristikos, šilumonė varža!

Puikios mechaninės savybės – dėl ilgesnio pluošto puikiai įsispraudžia (nelieka šalčio tiltų); Nelūžinėja, žymiai elastingesnė; Puikiai tinka ventiliuojamų fasadų, šlaitinių stogų, karkasinės konstrukcijos izoliacijai.

Techninės ciarakteristikos: • • • • •

Nominali (deklaruojama varža) λ=0,035 W/mK. Reali varža – 0,034 W/mK; Degumo klasė A1; Hidrofobizuota (impregnuota); trumpalaikis vandens įgeriamumas (WS)< 1 kg/kv. m, ilgalaikis vandens įgeriamumas (WL)< 3 kg/kv.m; Vandens garų pralaidumas μ=1; Sertifikatai: CE, ECOSE, DER BLUE ENGEL, EUROFINS GOLD, KEY MARKT.

Mechaninės savybės:

KNAUF INSULATE ECOSE

• • •

Akmens vata

Labai elastinga, puikiai įsispraudžia, neliaka šalčio tiltų.

Nelūžinėja dėl ilgesnio pluošto, netrupinėja kraštai; Nereikia tvirtinti karkase (vatos turi būti 3 proc. daugiau nei tarpas), nesukrenta, puikiai įsispraudžia.

„Knauf Insulation“ Švitrigailos g. 11B, Vilnius, 03228 Lietuva, mob. 8 652 53 221, 23

24