4. KTU - Multifunkcinis sporto centras Alytuje

KTU V KOMANDA Aiškinamasis raštas Multifunkcinis sporto centras Alytuje

Edita Barauskaitė Goda Navakauskaitė Arnoldas Butkevičius Giedrius Savukaitis

2019

TURINYS SUMMARY 1.1 BENDRIEJI DUOMENYS 1.2 PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ SPRENDINIAI. ARCHITEKTŪRA 1.2.1 Situacija – urbanistinė koncepcija 1.2.2 Sklypas ir projektuojamas pastatas 1.2.3 Architektūra 1.2.4 Funkciniai ryšiai ir judėjimas 1.2.5 Išmaniųjų technologijų naudojimas. Rėmėjų produktų panaudojimas.

1.2.6 Apibendrinimas 2. PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ SPRENDINIAI. STATYBOS TECHNOLOGIJOS DALIS 2.1 Bendra informacija 2.2 Projektiniai duomenys 2.3. Statybos metus susidarančių atliekų skaičiavimas 2.4 Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas 2.5. Pamatų įrengimo technologinė kortelė 2.6. Betoninių grindų ant grunto įrengimo technologinė kortelė 2.7. Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas 2.8. Statybos darbų trukmės skaičiavimas 2.9. Laikinųjų sandėlių projektavimas 2.10. Laikinų administracinių ir buitinių patalpų projektavimas 2.11. Laikinojo vandentiekio projektavimas 2.12. Laikinųjų elektros tinklų projektavimas 2.13. Statybos techniniai ekonominiai rodikliai 2.14. Pavojingų zonų nustatymas 2.15. Darbų saugos reikalavimai 2.16. Literatūra 2.17 Monolitinių betoninių grindų ant grunto įrengimo sąmata 2.18 Gręžtinių polinių pamatų įrengimo sąmata 3. PRIEDAI

SUMMARY Multifunctional sport center in Alytus, Parko street 2, is designed in the central part of Alytus city, in the Jaunimas park, in the west side of Nemunas river. In the surrounding area there are already few stadiums and smaller sport centers that concentrate on outdoor activities. Because of that and to not add unecessary repeated fuctions in the terittory, our project will consist of indoor activities (such as trampoline park) that would be accessible to the public not only during the warm seasons.

For the landscape architecture solutions it was decided to highlight the naturalistic atmosphere using and planting only trees and other plants that can be found in the surrouding park‘s area. This way the site of the project appears to be not a seperate organism but inseparable part of the Jaunimo Parkas. The trees would be planted in places where shadow is the most needed.

The main concept idea of our building is based on origami. The volume of the building is created by breaking roof shape and by adding non-standard molded aluminum wall panels to the facades. The shape, angle and direction of the roof is created in a specific way in order to effectively use the sunlight, by using sun panels.

The multifunctional sports building was created as a youth center with universal areas that can be customized to needed functions or types of sport. What is more, the project has an established logic between these different functions as the paths that are going to be used differently by the users of the facility are divided: employees (accounters, managers, coaches, etc), visitors and sportsmen have different paths to reach certain areas consequently the circulations do not intersect and private areas are created. The income for this multifunctional sports center would come from renting studios, biliard area and also the east part of the building (for a certain food/ cafe house company).

In conclusion, the building is designed not only to attract sport enthusiasts but also to revive the unique Jaunimas park and make it a central public space in the surrounding area for the people of all age groups.

ĮVADAS Alytus - didžiausias Dzūkijos miestas, kuriame sparčiai vystosi sporto infrastruktūra ir skatinamas gyventojų fizinis aktyvumas. Atsižvelgę į šiuos aspektus, išsikėlėme tikslą atgaivinti svarbią Alytaus miesto dalį - Jaunimą parką, kurį supa trys pagrindiniai mikrorajonai ir sukurti traukos tašką, kuris trauktų sporto entuziastus.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1.1 BENDRIEJI DUOMENYS 1.1.1 STATINIO STATYBOS VIETA: Jaunimo parkas, Parko gatvė 2, Alytus. Ašies koordinatės: X=6029947,23; Y=501855,37 ir X=6029891,97; Y=501929,90 1.1.2 STATINIO PROJEKTO PAVADINIMAS: Multifunkcinis sporto centras 1.1.3 STATINIO NAUDOJIMO PASKIRTIS: Rekreacinė 1.1.4 STATINIO TECHNINIAI IR PASKIRTIES RODIKLIAI: Pavadinimas 1.1 Sklypo plotas 1.2 sklypo užstatymo plotas 1.3 užstatymo tankumas 1.4 sklypo užstatymo intensyvumas 1.5 apželdintas žemes plotas 1.6 automobilių stovėjimo vietų skaičius sklypo ribose 2.1 bendras plotas 2.2 komercinis plotas 2.3 naudingas plotas 2.4 pagalbinis plotas 2.5 pastato bendras tūris 2.6 pastato aukštis

Mato vnt. ha m2 %

Kiekis

% Vnt.

0.73 1771 24,3 0,2 55 56

m2 m2 m2 m2 m³ m

2402 1484 805,3 112,7 16605 12,3

1.1.5 STATINIO STATYBOS RŪŠIS: Nauja statyba 1.1.6 PROJEKTUOJAMŲ STATINIŲ SĄRAŠAS: 01-Pastatas, sporto centras 1.2 PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ SPRENDINIAI. ARCHITEKTŪROS DALIS Archietktūrinio projekto rengimo metu buvo naudojamasi statybos techniniais reglamentais, normomis ir taisyklėmis: 1. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2. STR 2.01.01(2):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga" 3. STR 2.02.02:2004 "Visuomeninės paskirties statiniai" 4. STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ 5. STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6. STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" 7. STR 2.03.01:2001 "Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms" 8. STR 2.05.20:2006 "Langai ir išorinės įėjimo durys"

1.2.1 Situacija – urbanistinė koncepcija Multifunkcinis sporto centras Alytuje, Parko gatvė 2, projektuojamas centrinėje Alytaus miesto dalyje, Jaunimo parke, į vakarus nuo Nemuno upės. Projektuojamas pastatas yra sklype, kuris priklauso paslaugų funkcinei zonai, bet neįeina į kultūros paveldo apsaugos zonas.

1. Situacijos schema 2. Funkcinės zonos

Parko teritorijoje išdėstyti pėsčiųjų ir dviračių takai suteikia galimybę patogiai pasiekti sporto centrą iš skirtingų mikrorajonų. Dėl unikalių gamtinių aplinkybių, norint išlaikyti nepaliestą parko žaliąją infrastrukūrą, vietoj naujos automobilių stovėjimo aikštelės planuojama naudotis gretimomis. Sporto centras projektuojamas strategiškai geroje vietoje, nes nedideliu spinduliu yra nemažas skaičius švietimo įstaigų ir tai sudaro palankias sąlygas formuotis naujam traukos taškui.

Taip pat atsiranda galimybė kurtis naujoms darbo vietoms ir sukuriamos erdvės (kavinė, biliardo salė), kurių trūksta aplinkinėje teritorijoje.

3. Socialinis žemėlapis

4. Transporto infrastruktūra

1.2.2 Skypas ir projektuojamas pasatas Pastatas projektuojamas išlaikant 5 metrų atstumą nuo sklypo ribos, nes didžiausias suprojektuoto pastato aukštis 12,3 metrų. Dėl netolygaus reljefo, sporto centras kuriamas centrinėje sklypo dalyje, kurioje yra suformuota plokštuma anksčiau stovėjusio pastato, kuris dabar yra avarinės būklės. Rytinė sklypo dalis yra 5 metrais aukštesnė už vakarinę. Tamsiausia sklypo dalis yra vakarinėje pusėje, dėl žemos altitudės ir tankių medžių grupių, dėl to ten palankiausia vieta projektuoti elektromobilių stovėjimo aikštelę. Atsižvelgiant į numatomą žmonių kiekį, įrengiama 8 elektromobilių stovėjimo vietos, ir 2 neįgaliesiems. Sklypo rytinėje dalyje dėl palankių sąlygų ir gražaus atsiveriančio vaizdo į Jaunimo parką sukuriama žalioji rekreacinė, poilsio ir laisvalaikio zona, kurioje suprojektuojama kavinės lauko terasa bei numatoma skate-park erdvė.

5. Apribojimų analizė

6. Esamos būklės analizė

7. Galimybių analizė

1.2.3 Architektūra Pastato architektūrinė idėja paremta origami principu. Tūris sukuriamas laužant stogo formą, o prie fasadų pridedant nestandartinių formų aluminio sienų apdailos plokštes, sukuriant modernaus pastato įvaizdį. Laužyta stogo forma, kampas ir kryptis, suteikia galimybę efektyviai išnaudoti saulės energiją, panaudojant saulės elektrines. Pastatas suskirstomas į tris dalis pagal aukščius, išskiriant pagrindines funkcijas: aukščiausia patalpa - batutų salė, vidurinė - mišri zona, o žemiausioje vietoje įrengta kavinė. Dėl skirtingų aukščių patalpų pastato stogas yra žemėjantis į rytinę pusę, todėl fasadai ir pats tūris yra asimetriški. Pietinis fasadas – stiklinis, kurio dėka į patalpas patenka natūralus apšvietimas. Šiaurinio, vakarinio ir rytinio fasado išskirtinumą pabrėžia „Eternit Baltic“ EQUITONE [linea], 3D formos, masėje dažyta fasado medžiaga, žaidžianti su šviesa ir šešėliais. EQUITONE [linea] paviršius yra iš plonų juostelių, kurios parodo pluoštinio cemento, kaip žaliavos, grožį. Kiekvieną akimirką keičiantis saulės šviesos kampui keičiasi ir fasado išvaizda. Taip pat yra sukuriamas fasado skirstymo į trikampius įspūdis ir pratęsiama architekūrinė idėja – origami laužymo principas visame pastate.

8. Koncepcinės schemos

9. Saulės šviesos kritimo schema

10. Fasado fragmentas

1.2.4 Funkciniai ryšiai ir judėjimas Pastate suprojektuoti du pagrindiniai įėjimai, kurie sukuria pagrindinę judėjimo ašį. Viena pagrindinių patalpų pastate yra batutų parkas, kurio plotas 542 m2, iš kurio galima tiesiogiai patekti į švenčių, gimtadienių zoną. Lankytojams yra numatyta rūbinė prie pagrindinio įėjimo. Taip pat pirmame aukšte yra sukurtos ir kitos pramogų ir laisvalaikio zonos: biliardo salė (154 m2), kavinė (222 m2), kuri yra sujungta su pagrindine judėjimo ašimi ir lauko zona, kurioje yra terasa. Antrame aukšte yra suprojektuota 227 m2 ploto universali komercinė patalpa, kuri stumdomų atitvarų pagalba transformuojasi pagal norimus poreikius. Taip pat pastate yra dvi techninės patalpos, dvi virtubės (kavinės dalis), administracinės patalpos pastato valdytojams bei keturi santechniniai mazgai.

Patalpos yra išdėliotos taip, kad nesikirstų lankytojų srautai.

11. Judėjimo ašys iš ir į sklypą

12. Pagrindinė judėjimo ašis pastate

13. FunkcinÄ— schema

1.2.5 Išmaniųjų technologijų naudojimas. Rėmėjų produktų panaudojimas.

Inovatyvūs sprendimai. Pastatas priskiriamas IIIkat. vartotojų grupei, išskyrus avarinį – evakuacinį apšvietimą bei priešgaisrines sistemas, kurie priskiriami I kat. Pastatui aprūpinti elektros energija numatomas prisijungimas prie AB „ESO“ skirstomųjų tinklų bei įrengiama saulės elektrinė ant stogo, kuri taip pat užtikrina pastato vėsinimą vasarą ir vėdinimą žiemą. Siekiant užtikrint I kat. elektros energijos tiekimą avarinio – evakuacinio apšvietimo bei priešgaisrinėms sistemoms, pastate numatomas rezervinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis UPS (uninteruptable power source). Įrengiamas išmanus LED apšvietimas. Įdiegiamas automatizuotas sistemų valdymas naudojant Samsung „SmartThings“ technologijas, kurios leidžia naudojant įvairius „Samsung“ gaminius, įskaitant išmaniuosius telefonus, nuotoliniu būdų keisti ir prižiūrėti pastato temperatūrą, oro kokybę, reaguoja į žmonių judesius, susibūrimą, valdo apsaugą. „Eternit Baltic“

EQUITONE [linea], 3D formos, masėje dažyta fasado medžiaga

panaudota fasaduose, žaidžianti su šviesa ir šešėliais. EQUITONE [linea] paviršius yra iš plonų juostelių, kurios parodo pluoštinio cemento, kaip žaliavos, grožį. Kiekvieną akimirką keičiantis saulės šviesos kampui keičiasi ir fasado išvaizda. Pasirinktas EQUITONE [linea] LT20 RAL7037 spalvos produktas, nes jis geriausiais perteikia „laužyto fasado“ įvaizdžio įdėją.

1.2.6 Apibendrinimas Apibendrinant, projektuojamas pastatas yra skirtas pritraukti ne tik sporto entuziastus -juo norima atgaivinti unikalumu pasižyminti Jaunimo parką, paversti jį susibūrimo centru, kuriame ne tik jaunuoliai bet ir šeimos galėtų užsiimti įvairia sportine ar rekreacine veikla, būtų skatinamas žmonių aktyvumas bei ugdomas miesto verslumas.

2. PROJEKTINIŲ PASIŪLYMŲ SPRENDINIAI. STATYBOS TECHNOLOGIJOS DALIS

2.1 Bendra informacija Statybų technologijos projekto rengimo metu buvo naudojamasi statybos techniniais reglamentais, normomis ir taisyklėmis:  STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra.;  STR 121895674.100.01.01:2012 “Požeminių konstrukcijų įrengimo darbai: gręžtinių polių įrengimas“;  ST 121895674.102.03.01:2012 “Požeminių konstrukcijų įrengimo darbai: Spraustinių polių įrengimas I dalis. Kaltiniai, vibraciniai, įspaudžiami poliai.“;  STR 2.05.13:2004 „STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. GRINDYS“ 2.2 Projektiniai duomenys Projektuojamas sporto kompleksas, kuris priklauso ypatingos paskirties statinių kategorijai.

Numatomas batutu parkas, kuriame galima sportinė veikla. Kitas pastato dalis sudaro administracija bei sporto salės, kuriose bus vykdomos įvairių sporto šakų treniruotės. Pastato fasadus sudarys stiklo bei metalo plokštės. Viename fasade nuo stovėjimo aikštelės suprojektuota pasvirusi siena, kuri bus tvirtinama prie kolonų per įdėtines detales. Pastato statymo metu bus vykdoma geodezinė kontrolė.

Rangovai privalo vykdyti geodezinę darbų kontrolę ir užtikrinti, kad statinio išdėstymas plane ir vertikalus profilis atitiktų statinio projekto reikalavimus. Ji bus vykdoma priklausomai nuo atliekamų darbų ir atliekama kvalifikuotų specialistų. Sienos vertikalumas gali būti tikrinamas svambalo pagalba, kuomet bus patikrinama ar jis yra pastatyta taisyklingai bei tenkina saugumo reikalavimus.

Aukščių kontrolė bus vykdoma naudojant niveliavimo prietaisus – nivelyrus.

Kampų atitikimą pagal projektą bus siekiama užtikrinti teodolitu. Geodeziniai nužymėjimai vykstantys darbo pradžioje: pagrindinių ašių nužymėjimo ir įtvirtinimo kontrolinė nuotrauka, bei tarpinių ašių nužymėjimo nuotrauka. Plačiau apie vykdomus geodezinių matavimų darbus galima rasti STR 1.06.01:2016 Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra (III skyrius). Neatlikus ir neužpildžius geodezinių matavimo dokumentų neišduodamas statybos užbaigimo dokumentas.

Statinys projektuojamas Alytaus priemiestyje. Vietovė yra apsodinta medžiais, joje stovi seno pastato griuvėsiai, kurie bus nugriauti nerengiant griovimo projekto. Pagal atliktas geologijas nustatyta: 0,15 m gylyje supiltas augalinis sluoksnis, 1,1 – 1,4m gylyje supiltas augalinis sluoksnis su žvyro ir statybinio laužo priemaiša, po juo iki 9,50 m gylio slūgso minkštai plastingos, kietai plastingos ir pusiau kietos konsistencijos smėlingas dulkingas moreninis molis. Greta esančių statinių nėra, o iki sklypo yra privesti elektros, vandentiekio bei nuotekų inžineriniai tinklai.

Kadangi vietovė yra užstatyta medžiais, tai didelių vyraujančių vėjų neturėtų būti. Prieš pradedant statybos darbus reikia apžiūrėti krūmus bei medžius, kurie galėtų kelti pavojų, o esant tokiai situacijai juos pašalinti. Pavasario polaidžių metu ir lietingais metų periodais požeminis podirvio tipo vanduo laikosi 1,10-1,40 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Vandens sukontroliavimui planuojama įrengti drenažą ir vandenį nuvesti į vandens valymo taškus. Kadangi vietovė yra apsupta medžių, tai planuojama rinktuvą nutiesti pastato perimetru ir po stovėjimo aikštele nutiesti sausintuvus vandens surinkimui. Vanduo priklausomai nuo situacijos bus nuvedamas į kanalą arba jau esamą vandens surinkimo sistemą. Drenažas yra reikalingas, nes įrengiant gręžtinius pamatus gruntinis vanduo gali pažeisti gelžbetonio polius, kurie praradę projektinį stiprumą ir atsiradus nuosėdžiams, gali privesti prie pastato griūties ir tinkamumo saugos reikalavimams neatitikimo.

Statybos vietoje siekiant išsaugoti medžius bus priimami apie tai apgalvoti statybos organizavimo sprendimai, o ta augmeniją, kurią bus reikalinga pašalinti, tai ji bus išvežta

savivaldybės paliepimu. Atlikus reikalingus žemės darbus augalinio dirvožemio dalis bus sandėliuojama parkavimo aikštelės vietoje, o nereikalinga augalinio sluoksnio dalis ir molis bus išvežami iš statybvietės.

Sklypo teritorijoje yra seno pastato griuvėsiai, apie 3m aukščio sienų griuvėsiai. Projektas griovimo darbams atlikti nebus rengiamas, o griovimo darbai bus atlikti ekskavatorimi. Esamų inžinerinių tinklų vietovėje nėra.

Planuojama, kad papildomo žemės sklypo statybos darbų produktų sandėliavimui neprireiks. Sandėliavimo aikštelės numatomos rytinėje ir vakarinėje sklypo dalyse, priklausomai nuo statybos etapo. Laikinieji keliai numatomi įrengti tik sklypo ribose, kadangi iki sklypo yra asfaltuotas privažiavimas Parko gatve. Sklypo ribose, dėl sudėtingos sklypo formos, laikinas kelias numatomas įrengti pietinėje sklypo dalyje pagal sklypo riba. Jo įrengimui numatoma galimybė panaudoti esamų pastatų griovimo darbų atliekas.

Laikinieji elektros tinklai numatomi prisijungti nuo šalia sklypo 80 metru atstumu esančios 0,4kV požeminės elektros linijos. Dėl elektros prijungimo derinamos prijungimo sąlygos su ESO. Laikinasis vandentiekis taip pat numatomas prisijungimui prie esamų miesto tinklų. Vanduo statybos darbų reikmėms taip pat galimai vežamas autocisternomis.

Objekto sklypo teritoriją numatomą aptverti segmentine 2 metru aukščio tvora. Sklypo perimetru teritorijos apšvietimui numatomi įrengti laikini apšvietimo stulpai. Dėl saugumo, ne darbo valandomis sklype veiks perimetro apsaugos sistema bei bus įrengiamos saugos kameros.

Statybos metu specialių priemonių nuotekų surinkimui nenumatyta, todėl rangovas turi užtikrinti, kad į nuotekas nepatektų labiausiai tikėtinų ir ypač kenksmingų gamtai naftos produktų. Žemės darbų mašinos ir transportavimo priemonės bei įrenginiai turi būti: - tinkamai suprojektuoti ir pagaminti atsižvelgiant į ergonominius reikalavimus: - techniškai tvarkingi; - tinkamai ir teisingai naudojami; - žemės darbų mašinų, transporto priemonių ir transportavimo įrenginių vairuotojai bei juos aptarnaujantys darbuotojai turi būti specialiai apmokyti; - būtina užtikrinti, kad žemės darbų mašinos, transporto priemonės ir transportavimo įrenginiai neįgriūtų į iškasas arba į vandenį (minimalus atstumas nuo iškasų šlaito krašto iki artimiausios statybinės mašinos atramos būtų parenkamas pagal DT 5-00 p. 26 1 lentelę); - žemės darbų mašinų ir transportavimo įrenginių kabinos, kur to reikia, mašinai apvirtus turi apsaugoti vairuotoją nuo suspaudimo ir krentančių daiktų; Visi kėlimo mechanizmai ir kėlimo reikmenys, įskaitant pagrindines sudedamąsias dalis, tvirtinimus, įtvirtinimus ir atramas, turi būti: - reikiamai suprojektuoti ir pastatyti bei pakankamai stiprūs naudoti pagal numatytą paskirtį; - teisingai sumontuoti ir naudojami; - tvarkingi ir prižiūrimi; - tikrinami ir reguliariai bandomi bei kontroliuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu bei kitais norminiais teisės aktais; - aptarnaujami kvalifikuotų (atitinkamai apmokytų, atestuotų) darbuotojų; - ant visų kėlimo mechanizmų ir priemonių turi būti aiškiai matomoje vietoje nurodytas didžiausias leistinas apkrovos dydis – keliamoji galia; - kėlimo mechanizmai ir priemonės turi būti naudojami tik pagal paskirtį; - krovinių paėmimo įtaisų krovininiai kabliai turi būti su apsauginiais užraktais, kad krovinys negalėtų savaime iškristi. Statybos metu rekomenduojama naudoti šiuos pagrindinius mechanizmus ir autotransporto priemones: - autosavivarčiai; - autokrautuvai;

- traktoriai; - medžio atliekų smulkintuvas; - buldozeris; - ekskavatorius; - autokranas; - bokštinis kranas; - freza asfalto dangoms; - savaeigiai volai; - vibroplūktuvai ir vibroplokštės; - vibrosijos; - autogreideriai; - asfalto klotuvas; - laistymo mašina – mechaninė šluota; - krovininės mašinos; Visi statybos metu naudojami mechanizmai ir autotransporto priemonės parenkami tokie, kurie nesukeltų vibracijos išoriniams pastatams.

Pastaba: nurodyti statybos mechanizmai ir jų kiekiai konkrečiai nurodomi rangovo technologiniame projekte.

Bendrieji darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai statybos aikštelėje Rengiant darbus statybvietėje reikia vadovautis „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais“, „Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje DT 5-00“, šalies standartais, higienos normomis ir statybos darbų technologijos projektų sprendiniais. Statybos darbai vykdomi pagal techninio ir darbo projektų, techninių specifikacijų nurodymus.

Prieš statybvietėje organizuojant darbus, privaloma parengti saugos ir sveikatos darbe priemonių planą. Savarankiškai dirbti įmonėse gali asmenys turintys gydytojo leidimą dirbti kvalifikaciją atitinkamam darbui atlikti ir tai patvirtinantį dokumentą-pažymėjimą. Darbuotojai turi būti apmokyti, atestuoti ir instruktuoti nustatyta tvarka.

Jei statant statinį dirbs daugiau kaip viena įmonė, statytojas (užsakovas) privalo paskirti vieną arba daugiau statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorių.

Visi darbuotojai turi būti supažindinti su saugiais darbo būdais neatsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją. Taip pat turi mokėti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gesinti gaisrą, elgtis kitose ekstremaliose situacijose. Naujai priimti į darbą nekvalifikuoti asmenys iki kvalifikacijos suteikimo gali dirbti tik kvalifikuoto darbuotojo prižiūrimi. Kiekvienas darbuotojas turi būti sąmoningas ir privalo atsakyti už savo veiksmus: būti atsargus ir atidus, saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų saugai ir sveikatai.

Vadovaujantys įmonių darbuotojai turi įvertinti grėsmes ir pavojus, ypač mobiliose darbo vietose, kur darbo sąlygos keičiasi nuolat ir apsaugos priemonės turi būti parenkamos atsižvelgiant į pavojus, atsirandančius darbo metu. Jie privalo būti atestuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir žinoti saugos darbe reikalavimus.

Nukentėjęs nuo nelaimingo atsitikimo asmuo, jeigu pajėgia, turi nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam darbo vadovui ir statybos aikštelės vadovui.

Asmuo, matęs nelaimingą atsitikimą arba apie jį sužinojęs, turi nedelsdamas suteikti nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir pranešti apie nelaimingą atsitikimą nurodytiesiems asmenims.

Darbo vieta ir įrengimų būklė, iki nelaimingas atsitikimas bus pradėtas tirti, turi išlikti tokios, kokios buvo nelaimingo atsitikimo metu. Jeigu tai kelia pavojų aplinkinių darbuotojų gyvybei ir

sveikatai, gali būti daromi tik būtiniausi pakeitimai, įforminami tam tikru aktu.

Tiesioginis darbo vadovas, o kai jo nėra - kitas darbdavio įgaliotas asmuo privalo nedelsdamas organizuoti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus - nukentėjusį nugabenti į gydymo įstaigą, taip pat pranešti darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui) apie įvykusį nelaimingą atsitikimą.

Kiekvienas subrangovas pilnai atsako už darbų saugą savo darbo vietoje pagal LR įstatymus.

Statytojas privalo nustatyti kokie pavojingi cheminiai veiksniai yra kiekvienoje darbo vietoje ir įvertinti jų keliamą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, atsižvelgdamas į: - jų pavojingas savybes; - informaciją apie saugą ir sveikatą, kurią turi pateikti tiekėjas atitinkamuose saugos duomenų lapuose; - poveikio dydį, būdą ir trukmę; - darbo su cheminiais veiksniais sąlygas ir veiksnių kiekį; - nustatytus profesinio poveikio ribinius dydžius ir biologinius ribinius dydžius; - naudojamų ar planuojamų naudoti profilaktinių priemonių efektyvumą; - atliktų sveikatos patikrinimų išvadas.

Darbo aplinkos ore esančių kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijos turi būti mažesnės nei kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės, pateiktos higienos normoje.

Saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka darbuotojai arba jų atstovai turi būti informuojami ir konsultuojami apie bet kurią saugos ir sveikatos apsaugos priemonę, kuri susijusi su kenksmingų cheminių medžiagų poveikiu darbuotojų sveikatai. Įvykus nelaimingam atsitikimui, incidentui ar avarijai darbdavys nedelsdamas privalo imtis priemonių jų pasekmėms sumažinti ir informuoti darbuotojus, kurie su tuo susiję.

Gaisrai kyla dėl savaiminio užsidegimo, žaibo ir elektrostatinių krūvių ir kitų priežasčių: rūkant pavojingose priešgaisriniu požiūriu vietose, dėl neatsargaus elgesio su šildymo prietaisais, netvarkingų elektros įrenginių, metalo suvirinimo darbų technologijos pažeidimų ir pan.

Statybvietėje turi būti numatytos gaisrinės priemonės – skydai su pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, gaisrinis vandentiekis, profilaktinės statybvietės organizavimo gaisrinės priemonės, vadovaujantis „Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis“.

Prasidėjus gaisrui statybos aikštelėje, būtina tuojau išjungti elektros apšvietimo ir jėgos liniją, sumažinti slėgį technologinėje įrangoje, slėginiuose induose, vamzdynuose, uždaryti sklendes nutraukti pavojingų medžiagų tiekimą į juos. Tai turi padaryti statybininkai ir įmonės darbuotojai dar prieš atvykstant gaisrininkams.

Kilus gaisrui, jis operatyviai gesinamas ir telefonu kviečiama priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Kviečiami į gaisravietę objekto vadovaujančius darbuotojus. Atvykus ugniagesiams, statybvietės atstovas privalo informuot juos apie sprogstamųjų, lengvai užsidegančiųjų ir degiųjų skysčių, nuodingųjų, radioaktyviųjų medžiagų kiekį ir jų laikymo vietą.

Kasdien, baigus darbą, iš darbo vietos reikia pašalinti lengvai užsidegančias medžiagas: pjuvenas, skiedras, atpjovas, plastmasines atliekas.

Projektuojamos katilinės statybos metu trečiųjų asmenų interesai pažeisti nebus (statyba vykdoma atskirame, aptvertame sklype).

Medžiagos numatomos sandėliuoti laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Naudojami mechanizmai ir mašinos turi būti techniškai tvarkingi, tara, kurioje laikomi degalai ir tepalai, turi būti sandari, kad skysčiai nepatektų į gruntą ir neužterštų grunto ir gruntinio vandens. Visos skystos ir birios medžiagos planuojamos saugoti sandarioje taroje.

Draudžiama naudoti medžiagas, kuriu sudėtyje yra asbesto, kancerogenu, polifluorangliavandeniliu (pvz. teflono), švino, švino druskų, kadmio druskų, chromo druskų, gyvsidabrio druskų ir nikelio druskų. Nerekomenduojama naudoti akrilnitrilo polimerų (pvz. kaučiuko, ABS plastiko), chlorpreno kaučiuko (pvz. neoprene), poliacetatų, poliuretanų, polivinilchloridų, polivinilidenechlorido, polivinilfluorido, aromatinių poliamidų, halogenidinių angliavandenilių, poliamidų. Nerekomenduojamos medžiagos negali būti kitų medžiagų sudėtyje, pvz. gumoje, klijuose, laminuotoje medienoje.

Numatomi satybvietėje darbai, pagal eiliškumą: Statybvietės aptvėrimas; Laikinų inžinerinių tinklų įrengimas; Buitinių patalpų įrengimas; Esamų pastatų griovimo darbai; Žemės darbai; Pamatų įrengimo darbai; Inžinerinių tinklų įrengimas; Karkaso montavimo darbai; Išorinių atitvarų įrengimas; Vidaus inžinerinių tinkle įrengimas; Vidinių atitvarų įrengimas; Apdailos darbai; Patalpų įrengimas.

Asfaltavimo darbai; Aplinkotvarkos darbai.

Pradėti statybos darbus rangovas gali tik gavus statybą leidžiančius dokumentus pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus ir tik parengęs statybos darbų technologijos projektą, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologinio proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus ir numato konkrečius sprendinius bei priemones, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą. Rangovinė organizacija technologiniame (darbų vykdymo) projekte gali papildyti, koreguoti arba keisti statybos organizavimo projekto sprendinius, jeigu tai nepažeis darbo saugos reikalavimų, nepakenks aplinkai, o taip pat nepakenks statybos darbų kokybei. Statinio statybos darbams vadovauja tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir techninį reglamentą „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašas“.

Pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ šiam pastatui yra privaloma ekspertizė, nes jis priklauso ypatingų statinių kategorijai ir jo statyba būtų dalinai arba visiškai finansuojama Alytaus miesto savivaldybės lėšomis.

Organizavimo dalyje priimri įvairūs sprendimai: parinkto krano apskaičiuotas siekis yra 74,75 m, tai pavojinga krano veikimo zona pasiskirsto dalyje statybvietės. Kadangi kranas yra bokštinis, tai pasisukimo ribojimui yra sumontuojamas ribotuvas, kuris neleis kranui pasisukti į nereikalingą jo veikimo zoną. Ta zona, kuri papuola į krano veikimo zoną, yra aptveriama laikina tvora siekiant išvengti pašalinių žmonių.

Kadangi projekte nustatyta, jog esamų pastatų darbo aikštelėje nėra, tuomet atkrenta jų saugojimo sąlygos, o plane jie taip pat neegzistuoja; Laikinojo vandentiekio bei nuotekų tinklai nėra suprojektuoti. Artimiausi esami vandentiekio ir nuotekų tinklai yra už 180 m nuo statybvietės. Siekiant aprūpinti darbuotojus vandeniu ir nuotekų šalinimu yra numatomi rezervuarai, kurie parenkami pagal apskaičiuotą darbininkų kiekį darbo vietoje bei reikalingą vandens kiekį skirtą mechanizmams. Vykdant aikštelės paruošimo darbus, vietose, kuriose bus naudojamas vanduo (automobilių ratų apiplovimo zona) privaloma įrengti vandens surinkimo sausintuvus, kuriais vanduo bus surenkamas ir nuvedamas į nuotekų rezervuarą.

Kad būtų galima vandenį tiekti ratų apiplovimui, būtina įsirengti vandens siurblį, kuriuo vanduo būtų teikiamas su nedideliu slėgiu.

Taip pat priimta, jog laikinosios elektros sistemoms naudojamas mobilus transformatorius, nuo kurio apšviečiama darbo aikštelė bei kitos zonos, naudojami suvirinimo bei kiti elektros reikalaujantys įrenginiai; Įvairias buitines patalpas sujungiame, tam kad sumažintume konteinerių kiekį, o patalpoms, kurioms nėra galimybės parinkti būtent tokios kvadratūros konteinerio, parenkamas didesnis; Statybinių atliekų konteineriai statybos aikštelėje tiesiog parinkti, jų skaičiavimai neatliekami;

2.3 Statybos metus susidarančių atliekų skaičiavimas

1

2

Multifunkcinis sporto centras

Kitos aliuminio atliekos Popieriaus ir kartono atliekos

Medienos pakuotė

5

K

K

K

6

7

06.23

17 04 02

07.21

15 01 01

07.51

15 01 03

Laikymo sąlygos

Didžiausias kiekis, t/m3

Atliekos objekte

Statistinės klasifikacijos kodas Pavojingumas

Būvis (skystas/kietas ) Kodas pagal atliekų sąrašą

Pavadinimas

Korpusas

Atliekos

10

Numatomi atliekų tvarkymo darbai

1 lentelė. Statybos metu susidariusių statybinių atliekų tvarkymas

8

9

11

N

Sandėliuo jamos konteiner yje

0,2m3

Atliekos išvežamos

N

Sandėliuo jamos konteiner yje

1,5m3

Atliekos išvežamos savartyną

N

Sandėliuo jama konteineri uose

2m3

Atlliekos išvežamos ir sudeginamos arba priduodamos (paletės)

į

1m3

Atliekos išvežamos ir atitinkamose gamyklose sudeginamos

Pjuvenos ir drožlės

K

07.52

03 01 05

N

Sandėliuo jama konteineri uose

Betonas

K

12.11

17 01 01

N

Sandėliuo jama lauke

5m3

Atliekos išvežamos

12.13

17 06 04

N

Sandėliuo jama konteiner yje

1m3

Atliekos išvežamos perdirbimui

120m3

Atliekos išvežamos ir panaudojamo s kaip antrinės

320m3

Atliekos išvežamos iš statybvietės

N

Sandėliuo jama lauke

100m3

Dalis žemių bus panaudota augalinio sl. atstatymui, o kita dalis išvežama

N

Sandėliuo jama lauke

15 m

Mediena bus išvežama

Izoliacinės medžiagos

K

Mišrios statybinės ir griovimo atliekos

K

12.13

17 09 04

N

Sandėliuo jamos lauke

Smėlio molio atliekos

K

12.31

01 04 09

N

Sandėliuo jamos lauke

Žemė akmenys

Mediena

ir

ir

K

K

12.31

20 02 02

07.53

17 02 01

2.4 Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas Skaičiuodami projektuojamo pastato sustambintą kainą, remiamės nekilnojamo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu – NTK 2015. Pagal jį, pastatą priskiriame sporto halių, salių, maniežų, teniso kortų pastatams. Iš kainyno lentelės, esančios 299 psl. parenkame, kad kubinis metras pastato tūrio įrengti kainuos 107,74 EUR. Apytikslis pastato tūris – 16605 m3. Sudauginę tūrį su normatyvine kaina gauname, jog preliminari pastato statybos kaina yra – 1789022,7 EUR, t.y. beveik 1,8 mln. EUR. Žemiau pateikiamoje lentelėje rodoma, kaip preliminariai pasiskirto statinio statybos išlaidos atskiriems statybos darbams.

2 Lentelė. Konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamasis svoris statinio kainoje Konstrukcinis Lyginamoji Lyginamoji elementas dalis, proc. dalis, EUR Pamatai 2 35780,45 Sienos 16 286243,63 Perdangos 8 143121,82 Stogo 10 178902,27 konstrukcija Stogo danga 7 125231,59 Pertvaros 3 53670,68 Grindys 18 322024,09 Langai 7 125231,59 Durys 5 89451,14 Vidaus apdaila 5 89451,14 Šildymas 3 53670,68 Vandentiekis 2 35780,45 Nuotekų 2 35780,45 šalintuvas Karštas vanduo 2 35780,45 Elektra 6 107341,36 Vėdinimas ir 4 71560,91 kondicionavimas 1789022,70 Iš viso: 100 Taip pat, pagal sklypo plano duomenis, apskaičiuojame sklypo aplinkotvarkos darbų kaštus. Pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamuosius ekonominius rodiklius (pagal 2014 metų spalio mėnesio duomenis) įvertiname žalios vejos, stovėjimo aikštelės asfalto dangos bei pėsčiųjų takų betoninių trinkelių dangos įrengimo kainas. Duomenis pateikiame 2 lentelėje.

3 Lentelė. Aplinkotvarkos darbų skaičiuojamoji kaina Danga Kiekis, Kv.m Kaina, 2 m kaina, EUR EUR Asfalto danga (2 1400 69,51 97314,00 sluoksnių) Betono trinkelių 1100 44,60 49060,00 danga

Žalia veja, želdiniai

3029

11,50

34833,50

Iš viso:

181207,50

Apskaičiavę bendrąją skaičiuojamąją statybos darbų kainą ir įvertinę aplinkotvarkos darbų kaštus, gautus rezultatus susisteminame ir pateikiame lentelėje, apskaičiuodami bendrą skaičiuojamąją objekto statybos kainą.

Kaip pateikta 3 lentelėje, visuminė skaičiuojamoji statybos darbų kaina yra 1970230,20 EUR, t.y. beveik 2 mln. eurų.

4 Lentelė. Visuminė skaičiuojamoji statybos kaina Darbas Kaina. EUR Bendrieji statybos darbai 1789022,70 Aplinkotvarkos darbai 181207,50 1970230,20 Iš viso:

2.5 Pamatų įrengimo technologinė kortelė Rengiama pamatų įrengimo technologinė kortelė. Kortelėje analizuojamas vienas iš dviejų pamatų įrengimo variantų: įrengiant gręžtinius arba kaltinius polius.

2.5.1 Gręžtinių polių įrengimas: 1. Gręžtinių polių įrengimo procesas susideda iš: gręžinio ertmės (skylės) parengimo, armatūros karkaso įleidimo ir betonavimo, ištraukiant apvalkalą arba išspaudžiant molio suspensiją betonuojant povandeniniu būdu per specialius piltuvus.

1 pav. Gręžtinių polių įrengimas sukamuoju gręžimu Galimos problemos su kuriomis bus susiduriama: galimai bus reikalinga įrengti požeminį drenažą požeminio vandens sukontroliavimui (gruntinio ir tarpsluoksninio). Priklausomai nuo grunto gali atsirasti spūdiniai vandenys, kuomet įrengiant polius plaunasi betonas.

Kokybės reikalavimai: Įrengiant gręžtinius polius, leistinos mažos nuokrypos. Jei polio skersmuo mažesnis kaip 1,0 m, padėties plane nuokrypa leistina iki 10 cm. Jei polio skersmuo nuo 1,0 m iki 1,5 m, leistinoji nuokrypa yra iki 0,1 jo kamieno skersmens. Jei polio skersmuo didelis, didesnis kaip 1,5 m, leidžiama padėties plane nuokrypa yra iki 15 cm (taigi ir 2 m, ir 3 m skersmens polių galvų nuokrypa gali būti tik iki 15 cm). Griežtesni nuokrypių reikalavimai gali būti nurodomi projekte.

Jei gręžiant ertmę būsimam gręžtiniam poliui pamatoma, kad gruntai, ištraukiami iš gręžinio, skiriasi nuo tų, pagal kuriuos projektuota, būtina apie tai pranešti projektuotojui ir imtis visų priemonių, kad polio laikomoji galia būtų ne mažesnė nei reikia.

2. Ištisinio sraigtinio gręžimo poliai. Ištisinio (nenutrūkstamo) sraigtinio gręžimo poliai pasaulyje plačiai žinomi kaip CFA poliai, kurių įrengimo technologija iš esmės skiriasi nuo tradicinių gręžtinių polių įrengimo technologijų. Ištisinio sraigtinio gręžimo poliai įrengiami paisant esminio technologijos skirtumo: armatūros karkasas. Ištisinio sraigtinio gręžimo polių įrengimo eiliškumas yra toks: vientisas sraigtas su kiauryme viduryje įgręžiamas į gruntą iki projektinio gylio, per sraigto kiaurymę pradedama betonuoti, iš lėto traukiant lauk sraigtą su gruntu ant jo menčių, ištraukus sraigtą (gruntą nuo jo menčių darbininkai keldami sraigtą pamažu nuvalo) įleidžiamas (kai pakanka savojo svorio) arba įspaudžiamas armatūros strypynas. Armatūros strypynai (karkasai) dedami suklojus betoną, kuris turi būti gana slankus, o strypynai – standūs.

Naudojant šį metodą gręžinio ertmės stabilumą palaiko betonas, kuris užpildo ertmę ištraukiant grąžtą. Vientiso sraigtinio gręžimo poliai neturi būti daromi pasvirę daugiau kaip 6° nuo vertikalės, jei nenumatytos specialios priemonės gręžimo krypčiai kontroliuoti ir armatūrai įleisti. Su vientisais sraigtiniais grąžtais turi būti gręžiama kuo mažesniu apsukų skaičiumi, kad kuo mažiau būtų paveiktas šalia esantis gruntas.

2 pav. Ištisinio sraigtinio gręžimo polių įrengimas Gręžimo technologija: polių gręžimui bus parenkama technika, kuri bus atvežta į darbo vietą ir atliks polių gręžimo darbus.

3 pav. Polio gręžimas

4 pav. Polio betonavimas

2.5.2 Kaltinių polių įrengimas Spraustinių polių kamienas į gruntą gali būti įkalamas, įvibruojamas, įspaudžiamas, įsukamas. Kaltiniai poliai. Sukalti galima medinius, gelžbetoninius, metalinius ir kombinuotus polius.

Plačiausiai naudojami gelžbetoniniai poliai.

5

Darbų metu galimos problemos su kuriomis bus susiduriama polių kalimo metu: grunte gali atsirasti įtempiai (gruntas sutankėja į šonus apie 5-12m) dėl kurių polius gal pradėti sunkiai arba visai nustoti lysti į žemę. Tokiu atveju reikia kažkiek laiko, kad grunte įtempiai pasiskirstytų, todėl dažniausiai esant didesniam atstumui tarp polių imamasi kitų polių kalimo (dažniausiai problema atsiranda puriose ir vandenį gerai leidžiančiuose gruntuose).

Kalimą į gruntą, jei jis yra smėlinis, galima atlikti dažnais smūgiais arba vibruojant. Į smėlinį gruntą taip pat yra lengviau polį sukalti leidžiant pro antgalį vandenį (vanduo gruntą išardo ir išneša į paviršių, o polis sminga nuo savojo svorio). Polio kalimo į molį metu sunkumas priklauso nuo grunto konsistencijos. Kalimo metu gruntas yra išspaudžiamas į viršų, o vandens neprisotintas molis yra sutankinamas.

Polių kalimo metu reikia atsižvelgti į leistinus nuokrypius ir betono užpildo kiekį. Leistini nuokrypiai neturėtų būti didesni nei leistini, taip pat reikia atsižvelgti į gylio užtikrinimui bei armavimui skiriamus reikalavimus: armatūros centriškumui užtikrinti ir apsauginio sluoksnio išlaikymui naudojami kreipikliai ir t.t.

Gręžimo technologija: polių kalimui bus parenkama technika, kuri bus atvežta į darbo vietą ir atliks polių sukalimo darbus.

6 pav. Poliaus kalimas

2.5.3 Variantinis darbų palyginimas Statomo objekto pamatai bus rengiami gręžimo būdu. Tokia technologija priimta atsižvelgiant į skirtingus faktorius, kurie nulėmė tokį pamatų įrengimo būdo pasirinkimą: 1) vietovėje vyrauja moliniai gruntai, kurie įtakoja kaltinių polių naudojimą. Kalimo metu grunte gali atsirasti įtempiai (gruntas sutankėja į šonus apie 5-12m) dėl kurių polius gal pradėti sunkiai arba visai nustoti lysti į žemę. Tokiu atveju reikia kažkiek laiko, kad grunte įtempiai pasiskirstytų, todėl dažniausiai esant didesniam atstumui tarp polių imamasi kitų polių kalimo (dažniausiai problema atsiranda puriose ir vandenį gerai leidžiančiuose gruntuose). Siekiant išvengti darbų trukdymo bus nenaudojami kaltiniai poliai. 2) Gręžtinių pamatų įrengimas – pigesnis ir patikimesnis. Kaltinių polių įrengimas yra ganėtinai paprastas, tačiau šių pamatų įrengimui reikalinga atlikti kiek įmanoma daugiau geologinių tyrinėjimų teritorijoje. Kadangi sklypas Alytaus mieste yra ganėtinai didelis, todėl reikalinga patikrinti bent 6 gręžinius. Gręžtinių pamatų įrengimo metu tiek gręžinių įrengti neverta, kadangi gręžimo metu yra išimamas gruntas ir tikrinama jo struktūra. Jei ji skiriasi nuo projektinių, kurie buvo gauti sudarant geologiją, tai darbai yra stabdomi ir tikrinama į kokį gruntą polius atremtas.

Vis dėl to tokių atvejų atsiranda ne daug, todėl tai dar viena priežastis skatinant gręžtinių polių naudojimą. 3) Kaltinių polių įrengimo technologija sudėtinga ir reikalaujanti patyrusių specialistų.

Kalimo metu sunku užtikrinti polio vertikalumą. Atsirandantys lęšiai grunte įtakoja polio vertikalumą, o jei atsirandantys nuokrypiai gali sumažinti stiprumą gniuždant, kadangi atsiras skersinės įražos.

Atsižvelgiant į kainą, lyginant gręžtinių ir kaltinių polių įrengimą, kaltinių polių įrengiamas gaunamas pigesnis nei gręžtinių, tačiau kaina yra apyligė. Skirtumas tarp kainų yra tik 635,33 Eur. Pagal apskaičiuotus kiekius nustatyta, jog gręžtinių polių įrengimas kainuos 10216,15 Eur, o kaltinių polių – 9580,82 Eur. Grafikas 1. Polių įrengimo kainios palyginimas

Polių įrengimo kainos palyginimas 10400

10200 10000 9800 9600 9400 9200 Kaina, Eur Gręžtiniai

Kaltiniai

Buvo atlikti lyginamieji polių įrengimo laiko skaičiavimai. Skaičiavimo metu buvo nustatyta, jog kaltinių polių įrengimas užtruks 6 dienas, tuo tarpu gręžtiniai poliai bus įrenginėjami 2 dienomis ilgiau. Atsižvelgiant į šiuos skaičiavimus nustatėme, jog kaltinių polių įrengimas yra užtruks 2 dienomis trumpiau, tačiau dėl susidarančių problemų jų įrengimo metu pasirinkta toliau nagrinėti gręžtinių polių įrengimo technologiją.

2.5.4 Darbų organizavimas ir kontrolė Statybos aikštelėje darbai pradedami aikštelės planiravimu. Šio darbo metu buldozeriu yra nustumiamas 150mm storio augalinis gruntas, kurio dalis bus išvežama, o kita dalis bus panaudojama aikštelės atstatymui. Atlikus aikštelės planiravimo darbus pradedamas pastato pamatų nužymėjimas.

Atvykus specialistams pamatų ašių susikirtimuose (pamatų centruose) yra pažymimi pamatų centrai, o ant jų pažymimi diametrai bei gyliai.

Pažymėjus pamatų centrus, pradedamas gręžinių gręžimas. Gręžimo agregato grąžto centras sutapatinamas su nužymėto kuoliuko centru ir nustačius vertikalumą pradedamas duobės gręžimas.

Gręžimas vykdomas pagal darbų kokybės reikalavimus pateiktus žemiau. Pirmasis gręžinys yra daromas toje vietoje, kurioje buvo atlikti grunto tyrimai. Darbų vadovui prižiūrint darbus jis įvertina gruntą ar jis atitinka projektinius duomenis ir tęsia darbus toliau. Jei gręžiant kitą gręžinį grunto rodmenys neatitinka projektinių, tuomet gręžti gręžiniu toliau draudžiama, nebent leidimą duoda projekto autorius. Tai yra užrašoma žurnale, pažymint gręžinio Nr. Kuomet gręžiniai gręžiami, tuo pačiu metu galimas polių betonavimas. Į gręžinį įleidžiamas armatūros karkasas, ir jis užpilamas iš betonmaišės su siurbliu. Betonas yra sutankinamas ir turi atitikti kokybės reikalavimuose nurodytus reikalavimus. Išbetonuotas polius yra paliekamas projektinio stiprumo įgavimui, o tas laikas siekia 7 dienas.

Po polių betonavimo pradedami galvenų betonavimo darbai. Šie darbai pradedami polio atkasimu taip, kad būtų galima sumontuoti galvenos armatūros karkasą. Surinktam karkasui yra sumontuojami klojiniai iš lentų ir galvena yra išbetonuojama. Taip kaip ir poliams, taip ir galvenoms reikalingas laikas projektiniam stiprumui įgauti.

Po 7 dienų pradedamas rostverko betonavimas. Monolitinio rostverko betonavimui yra naudojami PERI klojiniai, kurie parinkti gamintojo puslapyje. Klojiniai yra sumontuojami, sudedamas armatūrinis plienas rostverko armavimui ir patikrinama klojinių surinkimo kokybė. Betono maišytuvė su siurbliu užpila klojinius ir atlikus tankinimo ir priežiūros darbus ibetonuojamos pamatinės sijos.

Po 7 dienų klojiniai yra nurenkami.

2.5.5 Darbų saugos reikalavimai Gręžtinių polių įrengimo metu turi būti vykdoma darbuotojų saugos kontrolė: 1) Darbuotojai turi išklausyti įvadinį ir darbo vietoje saugaus darbo instruktažą. Prieš pradedant darbą darbuotojai ir darbų vadovai įvertina darbo vietą ar ji yra saugi, o jei ne, tai užtikrina jos saugumą; 2) Prieš pradedant darbus, kuriems reikalingi mechanizmai, jie privalo būti tinkamai patikrinami ar apsaugotos visos jų detalės ir apsaugoti laidai; 3) Prieš pradedant darbus įvertinama apsauginių priemonių būklė. Kiekvienas darbuotojas turi turėti darbdavio sutiektas apsaugos priemones (drabužiai, darbo avalynė, darbinės pirštinės, apsauginis šalmas), aikštelėje turi būti užtikrintas darbuotojų ir jos lankytojų saugumas.

4) Tamsiu paros metu darbo aikštelė privalo būti apšviesta. Vietose, kur numatomas transporto ar pėsčiųjų eismas privalomi aptvėrimai ir įspėjamieji ženklai informuojantys dalyvius.

2.5.6 Darbų kokybės reikalavimai Gręžinių įrengimo metu yra keliami pagrindiniai reikalavimai gręžinių įrengimui: 1. Gręžinys turi būti apsaugotas nuo paviršinio vandens; 2. Gręžinio dugne polis turi būti įgilintas į gruntą, kuris numatytas geologijoje ne mažiau 100mm.

Tokiu būdu yra užtinkrinama, jog mūsų polinis pamatas nepradės sėsti ir bus standus.

3. Jei gręžinys, kuriame gręžiama yra ne toliau kaip 2 poliaus skersmenys, tai gręžinys gręžiamas tik tada, kai paskutiniajame pasiekiamas 25proc betono stiprumas.

4. Naudojant apsauginius vamzdžius jie įgilinami į molinio grunto suoksnė 1-1,5m tam, kad vanduo nesiskverbtų į b9suimo gręžinio vidų, jeigu virš laikančiojo molinio grunto sluoksnio slūgso vandeningas smėlio sluoksnis.

5. Armatūros strypai įleidžiami į betoną prieš (arba) betonavimo metu, jos nepažeidžiant. Įleidus armatūrą jos viršaus padėties nuokrypis nuo projektinės ne gali būti didesnis kaip 0,15m. Pats armatūros karkasas turi būti standus ir gerai aprištas, tam kad armatūros karkasas jį įleidus nepakeistų formos. Norint užtikrinti centrišką armatūros padėtį gręžinyje ir reikalingą betono apsauginė sluoksnį gali būti naudojami kreipikliai.

6. Nepriklausomai nuo betonavimo būdo gręžtiniams poliams naudojama C20/25 ir ne mažesnė betono klasė, tačiau ji negali būti didesnė nei C30/37.

Išbetonavus polinį pamatą tikrinama jo kokybė: Gręžtinių polių elementai

Leistini nuokrypiai

1. Gręžinio skersmuo 2. Gręžinio gylis 3. Erdvinio armatūros strypo apsauginis armatūros sluoksnis 4. Gelžbetoninės kolonos polio viršus

-30mm; +50 mm +-100mm -5 mm

5. Inkarinių varžtų nuokrypiai: - kolonos atramos ploto ribose - už atramos ploto ribų

+-5mm +-10mm +-20mm

6. Vertikalių ir pasvirusių polių padėties plane nuokrypiai kai D<= 1,0m 1,0 m <D<=1,5m D>1,5m

+-100mm

-10 mm

<=0,1D +-150 mm

2.5.7 Žemės darbų apimčių skaičiavimas 5 lentelė. Žemės darbų skaičiavimo lentelė Darbo Skaičiavimo schema pavadini mas ir vieta Augalini o sluoksnk io nustūmi mas

Duobių kasimas galveno ms A-(1‘-5‘) A-(8‘-9‘) A‘-(1018) B-(1‘-5‘) D-(7‘‘8‘‘) D‘-1‘ C-(7‘‘18)

Skaičiavimas

Žemės darbų apimtis Kasimas Užpylimas mec rank mec rank h. . h. .

V=((38,59*36,8)+(36,8*1/2*5,85)+(25*15,3)+(15*6,7*1/ 2)+(48,19*24,55))*0,15=471,535m3

471, 54

-

-

-

66,0 8

-

-

-

Vg=1,4*1,4*0,6=1,18m3 VgΣ=1,18*56=66,08 m3

E-1 F-(1-5) F-(8-18) Duobių kasimas galveno ms

Vgs=2,41*1,4*0,6=2,02 m3 VgsΣ= Vgs * vnt = 2,02*4=8,08 m3

A-(6‘-7‘) B-(6-7) C-(6-7) F-(6-7)

Duobių užkasima s su įrengtom is galveno ms A-(1‘-5‘) A-(8‘-9‘) A‘-(1018) B-(1‘-5‘) D-(7‘‘8‘‘)

8,08

-

-

-

-

-

55,7 2

-

Vgalvenos = 0,8*0,8*0,6 = 0,384 m3 Vužk = (Vg-Vgalvenos) *kp= (1,18-0,384)*1,25 = 0,995 m3 VužkΣ = Vužk *vnt = 0,995*56= 55,72 m3

D‘-1‘ C-(7‘‘18) E-1 F-(1-5) F-(8-18) Duobių užkasima s su įrengtom is galveno ms

V2galvenos = 0,8*0,8*0,6*2 = 0,768 m3 Vužk = (Vgs-V2galvenos) *kp= (2,02-0,768)*1,25 = 1,565 m3 VužkΣ = Vužk *vnt = 1,565*4 = 6,26 m3

A-(1‘-5‘) A-(8‘-9‘) A‘-(1018) B-(1‘-5‘) D-(7‘‘8‘‘) D‘-1‘ C-(7‘‘18) E-1 F-(1-5) F-(8-18) Žemės darbų suvestinė

-

-

6,26

-

Σ=54 5,7

-

Σ=61 ,98

-

Mato vnt.

Darbų kiekis

m3

471,54

m3

395,7

1.3. Grunto atvežimas vežant gruntą 4 km. atstumu

m3

61,98

1.5. Mechanizuotas duobių užpylimas gruntu

m3

61,98

1.5. Grunto tankinimas

m3

61,98

Eil. Nr. 1.

Darbų pavadinimas Žemės darbai 1.1. Augalinio sluoksnio nukasimas 1.2. Mechanizuotas augalinio grunto kasimas, pakraunant ir vežant gruntą 3 km atstumu

6 lentelė. Žemės darbų suvestinė.

7 Lentelė. Darbo apimčių skaičiavimas Polio markė P-1 Galvenos markė G-1 Monolitinio rostverko markė PM-1

Polio Polių matmenys, kiekis, vnt m h=3 64 R=0,3 Galvenos Galvenų matmenys, kiekis, vnt. m h=0,6 64 a=b=0,8 Monolitinio rostverko matmenys, m

Vieno polio tūris, m3 0,21

Visų polių tūris, m3

Visų polių masė, t

13,57

Vieno polio masė, t 0,462

Vienos galvenos tūris, m3 0,384

Visų galvenų tūris, m3 24,58

Vienos galvenos masė, t 0,845

Visų galvenų masė, t 54,08

Monolitinio rostverko tūris, m3

Monolitinio rostverko masė, t

h=0,45 a=0,22 L=226,74

22,45

49,39

29,57

Armatūros karkasas į poilus – 60kg/m3 Pamatinės sijos – 40 kg/m3

2.5.8 Klojinių sistemos parinkimas Pamatų įrengimo metu bus reikalingi PERI nuomojami klojiniai. Įrengus polius ir galvenas bus pradedamas monolotinio rostverko betonavimas. Rostverko betonavimui parinkti PERI DOMINO lengvi klojiniai sienoms ir pamatams klojiniai: šiuos klojinius sudaro tik keturi skirtingo pločio skydai, kurie leidžia suformuoti beveik bet kokį reikalingą paviršių. Taip pat yra universalūs 0.75 m pločio skydai. DOMINO elementai pritaikyti pamatų liejimui. Skydai 1.25 m aukščio su templių montavimo pozicijomis. DOMINO DLS pamatinė juosta pakeičia apatines temples, o DOMINO DAH elementas – viršutines temples. Tokiu būdu betonuojamas paviršius gaunamas be templių ertmių. Maksimali apkrova klojiniams - 60 kN/m2.

7 pav. PERI klojinių sistema (https://www.peri.lt/products/formwork/domino-panel-formwork.html)

2.5.9 Techninių priemonių pagrindiniams statybos darbams atlikti skaičiavimas ir parinkimas 2.5.10 Polių gręžimo technika Polinių pamatų gręžimo metu bus naudojama ekskavatorius su gręžimo agregatu. Jis parenkamas atsižvelgiant į maksimalų gręžimo gylį, galią ir polio gręžimo skersmenį. Pagal šiuos parametrus parenkamas Liebherr LRB 16, kurio statistikos išvardintos žemiau:  Galia 390kW  Maksimalus gręžimo gylis 18m  Maksimalus poliaus gręžimo skersmuo 1,2m  Minimalus tarpatramis tarp ratų 3m  Maksimalus atstumas tarp ratų 3,4m

8 pav. Liebherr LRB 16 Buldozeris augalinio grunto nustūmimui Buldozerio techninės charakteristikos Buldozerio galia, kW Verstuvo ilgis, mm Verstuvo aukštis, mm Verstuvo pakėlimo aukštis, mm Buldozerio judėjimo greitis, km/h: I pavara II pavara III pavara IV pavara V pavara

Pavadinimas John deere 4045T550J LGP 63 2921 850 783

1,5 2,25 3,6 5,42 8,0

9 pav. John deere 6068T700J LT

Mašinų komplekto iškasoms įrengti ir iškastam gruntui išvežti parinkimas 8 Lentelė. Vienakaušio ekskavatoriaus techniniai duomenys.

Eil. Ekskavatoriaus techninės Ekskavatoriaus nr. charakteristikos markė Cat311CU 1 Kaušo talpa, m3 0,75 2 Didžiausiasis ekskavatoriaus 4,5 kasimo gylis, m 3 Didžiausias ekskavatoriaus 8,8 kasimo spindulys, m 4 Mažiausias ekskavatoriaus 2,2 kasimo spindulys, m 9 Lentelė. Savivarčio techniniai duomenys.

Eil. Rodikliai nr.

1 Krovumas, t 2 Kėbulo talpa, m3

Savivarčio markė Volvo FL 14,6 10,2

3

Gabaritas, m: ilgis plotis aukštis

5,5 2,3 0,8

4

Pakrauto savivarčio masė, t

28

5

Savivarčio svoris, t

24

6

Manevruojamo trukmė, s

105

7

Pakrauto savivarčio eigos greičiai v1/v2/v3, km/h

40/30/40

8

Nepakrauto savivarčio greičiai v1/v2/v3, km/h

80/50/80

iškrovimo

10 pav. Savivartis Volvo FL.

11 pav. Ekskavatorius Cat311CU.

Strėlinis kranas armatūros karkaso montavimui Krano kėlimo galia: Q = Q1+Q2 = 0,017 + 0,006 = 0,023 t Čia Q1 – keliamosios konstrukcijos masė, t; Q2 – kabinimo prie strėlės priemonės masė, t; Krano kablio pakėlimo aukštis, m: H = h1+h2+h3+h4 = 0+0,5+3+1,66 = 5,16m; čia h1 – aukštis nuo krano stovėjimo plokštumos iki atramos, ant kurios remiamas montuojamas elementas, m; h2 – laisvas tarpas virš atramos iki montuojamo elemento (0,5 – 1,0 m);

h3 â&#x20AC;&#x201C; montuojamo elemento aukĹĄtis, m; h4 â&#x20AC;&#x201C; kabinimo priemonÄ&#x2014;s aukĹĄis, m; Hreik. = 6m StrÄ&#x2014;linio krano strÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s siekis, m, reikalingas toliausiam nuo krano nutolusiam elementui, kurÄŻ montuojant reikia didĹžiausio krano pakÄ&#x2014;limo aukĹĄÄ?io: đ??żđ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x2019;đ?&#x2018;&#x2013;đ?&#x2018;&#x2DC; =

(đ??ťđ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x2019;đ?&#x2018;&#x2013;đ?&#x2018;&#x2DC; + â&#x201E;&#x17D;5 â&#x2C6;&#x2019; â&#x201E;&#x17D;) â&#x2C6;&#x2014; (đ?&#x2018;? + đ?&#x2018;&#x17D;) (6 + 1 â&#x2C6;&#x2019; 1,5) â&#x2C6;&#x2014; (3 + 1,5) +đ?&#x2018;? = = 4đ?&#x2018;&#x161; â&#x201E;&#x17D;2 + â&#x201E;&#x17D;3 + â&#x201E;&#x17D;4 + â&#x201E;&#x17D;5 0,5 + 3 + 1,66 + 1

Ä?ia â&#x201E;&#x17D;5 - sutrauktĹł krano skrysÄ?iĹł aukĹĄtis (â&#x201E;&#x17D;5 = 1 đ?&#x2018;&#x161;); h â&#x20AC;&#x201C; strÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s lanksto aukĹĄtis nuo krano stovÄ&#x2014;jimo lygio (h=1,5 m); a â&#x20AC;&#x201C; maĹžiausias leidĹžiamas atstumas nuo krano strÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s aĹĄies iki sumontuotos konstrukcijos (a=1,5 m) b â&#x20AC;&#x201C; atstumas, m, nuo arÄ?iausiai sumontuotos konstrukcijos artimiausio taĹĄko iki krano kablio projekcijos ÄŻ horizontaliÄ&#x2026;jÄ&#x2026; plokĹĄtumÄ&#x2026;, montuojant labiausiai nuo krano nutolusÄŻ elementÄ&#x2026;; c â&#x20AC;&#x201C; atstumas, m, nuo krano sukimosi aĹĄies iki strÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s lanksto projekcijos.

Parenkamas savaeigis kranas, kuris pagal kÄ&#x2014;limo galios ir kablio pakÄ&#x2014;limo grafikus atitiktĹł sÄ&#x2026;lygas: Q>Qreik ; L ď&#x201A;ł Lreik ; H ď&#x201A;ł Hreik 0,6>0,023; 18>4; 10>15,52 NustatÄ&#x2014;me, jog prie tokiĹł aukĹĄÄ?iĹł gavome tokias keliamasias galias, nors krano siekis ir keliamasis aukĹĄtis ir yra didesnis. NustatinÄ&#x2014;jome naudodami MAZ 533731 krano charakteristikomis iĹĄ grafiko.

Statybos darbams parenkame ĹĄÄŻ kranÄ&#x2026;, laikydami jÄŻ optimaliausiu variantu.

12 pav. MAZ 533731

1 2 3 4 I. PARUOŠIAMŲJŲ DARBŲ CIKLAS Aikštelės 1. planiravi t, m3 0,47154 mas II. NULINIS CIKLAS 100 m3

5

-

6

10,54

Normų vykdymas, N%

Planuojama, Tp

Darbo trukmė, d

Norminė, Tn

Brigados sudėtis

maš. pam . žm. d., tp

Kiekis

Pamainų skaičius, a

Mat vnt

Darbininkų skaičius pamainoje, n

Norminės, tn

žm. d.

Eil. Nr.

Ciklai ir procesa i

Planuojam .

10 Lentelė. Darbo ir mašinų darbo sąnaudų skaičiavimas Darbo apimtis Darbo sąnaudos

7

8

9

10

11

12

13

10

1 Mašinistas

1

1

10,5 4

10,00

105,40

0,3

1 Mašinistas 1Traktoristas 1Pagalbinis

1

1

0,29

0,3

98

4

1

8,08

8,00

101

2.1.

Grunto kasimas

2.2.

Polių įrengimas

m/m

192/13,57

32,34

19,64

32

1 Brigadininkas 2 pagalbiniai 1 mašinistas

2.3.

Galvenų įrengimas

m3

24,58

29,74

0,036

30

1 Brigadininkas 2 pagalbiniai 1 mašinistas

4

1

7,43

7,50

99

2.4.

Pamatų užpylimas ir tankinima s

100 m3

0,8

1 Brigadininkas 1 pagalbiniai 1 mašinistas

2

1

0,38

0,40

96

0,7416

3

0,6198

0,089

0,767

0,294

0,54

2.5.

Rostverko įrengimas

3

m

22,45

28,06

1,21

1 Brigadininkas 2 pagalbiniai 1 mašinistas

28

4

1

7,02

7

100

N5P0603

Gręžtinių polių betonavimas , kai gręžinio skersmuo iki 500 mm k9=1.15

m

192,0

m3

36,3

5

Visam darbui

4

Pavadinimas

Norma darbo mato vienetui

3

Konstrukcijų, detalių, medžiagų, pusgaminių poreikis

Mato vienetas

1 2 Pamatų montavimas N5PGręžinių gręžimas poliams 0601 slankiuose gruntuose sraigtiniu grąžtu su apsauginiu vamzdžiu, kai gręžinio D iki 500mm I-II grupės grunte

Darbo apimtis

Technologinio proceso (darbo) pavadinimas

Darbo mato vienetas

Normatyvų šifras

11 Lentelė. Materialiųjų ir techninių išteklių poreikio skaičiavimas.

6

7

8

Rąstai 14-24cm st. (2 rūš.)

Ratinis traktorius iki 29 kW (40 AG) Mažosios mechanizacijos priemonės su elektros varikliu

m3 maš.val

0,00 0,17

0,77 32,64

maš.val

0,13

24,96

Universalus agregatas polių ir inkarų įrengimui grunte

maš.val

0,38

72,96

Armatūros karkasai Betono mišiniai Kranas ant automob. važiuoklės keliam.galios iki 10 t

t m3 maš.val

0,03 1,14 0,15

0,37 15,47 2,04

N6P0801 N6P0803

Mažų apimčių sudėtingų konstrukcijų betonavimas k8=1.04, k9=1.15 Mažų apimčių konstrukcijų armavimas atskirais strypais k9=1.15

m3

N617

Gelžbetoninės pamatų sijos, įrengiant klojinius iš skydų, paduodant betoną kranu k8=1.04, k9=1.15

m3

22,7

t

22,45

Betono siurblys Mažosios mechanizacijos priemonės su elektros varikliu

maš.val maš.val

0,44 0,20

5,97 2,71

Universalus agregatas polių ir inkarų įrengimui grunte

maš.val

1,17

15,88

m3

1,02

25,07

1,02 7,30 0,40 1,1 0,0011

0,73 5,26 0,29 24,69 0,025

Betono mišiniai Armatūrinis plienas Plieninė viela Kranas Emulsolas Krosninis kuras

t kg maš.val kg t

Plieninė viela Statybinės vinys Suvirinimo elektrodai Betonas

t kg kg m3

0,0003 0,2205 1,7 1,015

0,007 4,95 38,16 2,787

Armatūra Apipjautos lentos 40mm st. (3 rūš.)

Apipjautos lentos 25-32mm st. (3 rūš.)

t m3

0,0272 0,004

0,612 0,09

m3

0,0023

0,052

Klojinių skydai Kranas

m2 maš.val

0,055 0,43

1,235 9,654

12 Lentelė. Materialiųjų ir techninių poreikio suvestinė Konstrukcijų, detalių, medžiagų, Mato Eil. nr. pusgaminių vienetas pavadinimas 1 1 2

3

4

2 Rąstai 14-24cm st.

(2 rūš.)

Ratinis traktorius iki 29 kW (40 AG) Mažosios mechanizacijos priemonės su elektros varikliu Universalus agregatas polių ir inkarų įrengimui grunte

Kiekis

3

4

m3

0,77

maš.val

32,64

maš.val

27,67

maš.val

88,84

t

0,37

m3

40,54

5

Armatūros karkasai

6

Betono mišiniai

7

Kranas ant automob. važiuoklės maš.val keliam.galios iki 10 t

11,69

8

Betono siurblys

maš.val

5,97

9

Armatūrinis plienas

t

0,73

10 11 12 13 14

19

Kranas maš.val Emulsolas kg Krosninis kuras t Plieninė viela t Statybinės vinys kg Suvirinimo kg elektrodai Betonas m3 Armatūra t Apipjautos lentos m3 40mm st. (3 rūš.)

Apipjautos lentos 2532mm st. (3 rūš.) m3

20

Klojinių skydai

15 16 17 18

0,29 24,695 0,025

m2

13 Lentelė. Medžiagų poreikio suvestinė

0,0118

4,95 38,165 22,787 0,612 0,09 0,052 1,235

Eil. nr.

1 1 2 3 4 5 6

7

8

9 10 11 12 13

MEDŽIAGŲ POREIKIS Konstrukcijų, detalių, Mato medžiagų, vienetas pusgaminių pavadinimas 2 3 Armatūrinis t plienas Plieninė viela t

Kiekis

4 1,35 0,01

Statybinės vinys Suvirinimo elektrodai Armatūros karkasai Apipjautos lentos 40mm st. (3 rūš.)

Rąstai 1424cm st. (2 rūš.)

Apipjautos lentos 2532mm st. (3 rūš.)

Klojinių skydai Betonas

kg 4,95 kg 38,17 t 0,37 m3 0,09 m3 0,77 m3 0,05

m2 1,23 m3 22,79

Betono mišiniai Emulsolas

m3

Krosninis kuras

t

kg

40,54 24,7 0,02

2.6 Betoninių grindų ant grunto įrengimo technologinė kortelė Ruošiama betononių grindų ant grunto įrengimo technologinė kortelė. Joje bus apžvelgiamas vienas iš dviejų variantinių sprendinių: grindų ant grunto įrengimas, šilumos izoliacijai naudojant mineralinės vatos plokštes arba grindų ant grunto įrengimas, šilumos izoliacijai naudojant ekstrudinio polistireninio putplasčio plokštes.

2.6.1 Variantinis palyginimas Norint pilnai izoliuoti grindis nuo šalčio ir žymiai sumažinti triukšmą tarp patalpų, putų polistirenas yra geriausias pagalbininkas. Jo šiluminės savybės itin geros, todėl reikia mažiau šiltinamos medžiagos, jis neįgeria drėgmės, deformacijos yra labai mažos, tačiau, lyginant su akmens vata jis yra brangesnis.

Mineralinės vatos naudojamas yra ekonomiškesnis variantas, nes jis yra apie 20 procentų pigesnė, yra ekologiška, nes gaminama iš perdirbtų medžiagą. Mineralinė vata taip pat nedegi, atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, ji yra lengviau apdirbama. Tačiau mineralinė akmens vata pasižymi vandens įgeriamumu, taip pat didesnėmis deformacijomis, todėl jos naudojimas po grindimis ant grunto nėra pats geriausias pasirinkimas.

Grafikas 2. Darbo sąnaudų palyginimas

Darbo sąnaudų palyginimas

Darbo sąnaudos, žm.d.

60 50 40 30 51,201 20

40,354

10 0 Mineralinė vata

XPS

Termoizoliacinė medžiaga Darbo sąnaudos žm.d.

Programos „Sistela“ pagalba apskaičiavę darbo sąnaudas gavome, jog įrengiant termoizoliacinį sluoksnį iš mineralinės vatos, darbo sąnaudos yra 409,608 žm.val. t.y. 51,201 žm.d.

Paskaičiavę darbo sąnaudas, termoizoliaciniam sluoksniui naudojant ekstrudinio polistireninio putplasčio plokštes, gavome, jog darbo sąnaudos yra lygios 324,273 žm.val. t.y. 40,354 žm.val.

Apibendrine gautus rezultatus pastebime, jog termoizoliacinio sluoksnio įrengimas naudojant mineralinės vatos plokštes reikalauja 10,847 žm.d. daugiau, nei termoizoliacinio sluoksnio įrengimas iš polistireninio putplasčio.

Pasvėrę lyginamuosius rodiklius, priimame, kad grindų šiltintinimui naudosime ekstrudinio polistireninio putplasčio plokštes.

2.6.2 Darbų vykdymo metodų parinkimas ir aprašymas

2.6.3 Grindų konstrukcinė schema:

 Armuotas išlyginamasis sluoksnis 100 mm,  Skiriamasis sluoksnis- hidroizoliacinė plėvelė,  PAROC XES 300sj arba PAROC XES 300wj,  Drenuojantis sluoksnis 150 mm ( minimalus ≥ 80 mm,)  Smėlis arba smėlingas žvyras – 300 mm.  Gruntas.

13 pav. Grindų konstrukcinės schemos pjūvis

Pagrindo ruošimas: Kokybiškas grindų įrengimas prasideda nuo gerai paruošto pagrindo. Netinkamas pagrindo įrengimas gali būti daugelio grindyse susidariusių problemų priežastis. Pagrindas visame grindų plote turi būti lygus, vienodai sutankintas, tvirtas, be jokių nešvarumų ar šiukšlių. Tankinimas atliekamas naudojant sunkiuosius volus ir mechaninius grunto tankintuvus (vibroplokštę ir vibrokoją).

Sutankinto grunto deformacijos modulis Ev2 turi būti ne mažesnis už 50 N/mm2, pagrindo deformacijos modulis Ev2 turi būti ne mažesnis už 100 N/mm2.

Visomis sąlygomis (karšta, sausa, vėjuota) pagrindas turi būti sudrėkintas, bet ne prisotintas vandens, nes nukristų pagrindo temperatūra ir sulėtėtų vandens garavimas iš betono. Siekiant išvengti pagrindo drėgmės įtakos galutinei betoninių grindų dangai, yra klojama polietileninė plėvelė. Įrengiant grindis ant grunto, labai svarbu, kad pagrindo paviršius būtų lygus. Atsakingas paruošimas garantuoja tinkamo storio betoninių grindų įrengimą. Bet koks neleistinas nukrypimas

reikalauja papildomo betono kiekio, kas sąlygoja nepageidaujamas išlaidas. Pagrindo paviršiaus lygumas matuojamas kas 6 metrus kiekviena kryptimi lazerinėmis matuoklėmis, kurios greitai užfiksuoja paviršiaus nelygumus. Pagrindo paviršiaus tolerancija turėtų būti +0 mm/–20 mm.

Šilumos izoliacinių plokščių montavimas Šiltinant grindis ant grunto, labai svarbu pasirinkti tinkamą šiltinamąją medžiagą. Kylant energijos išteklių kainoms, kokybiškai atliktas naujų ir atnaujinamų pastatų šiltinimas bei tinkamų medžiagų pasirinkimas statyboje tampa itin aktualus. Renkantis ilgaamžišką šiltinimo medžiagą, reikia atkreipti dėmesį į jos technines charakteristikas, ekologiškumo lygį ir montavimo specifiką.

Ant sutankinto ir tinkamai išlyginto grunto (skaldos, žvyro arba smėlio pagrindo), klojame nuo 100 mm storio ekstrudinio polistireninio putplasčio plokštes. Kad užtikrinti sandarumą, putplastį klojame keliais sluoksniais su persidengimu, viršutinis sluoksnis perdengia apatinio sluoksnio sujungimus. Šiltindami grindis putplastį dedame ant švarių ir sausų paviršių, kurių pagrindo ir aplinkos oro temperatūra turi būti ne žemesnė negu 0⁰ C. Kad užtikrintumėme A+ energinio naudingumo klasę, putplastį paklojame trimis sluoksniais, t.y. trijomis plokštėmis po 100 mm.

Hidorizoliacijos įrengimas: Grindų hidroizoliacijos įrengimui naudojama 200 mikronų storio hidroizoliacinė plėvelė, kuri klojama visame grindų plote. Klojant hidroizolicinę plėvelę, labai svarbu, kad ji būtų paklota lygiai, nesusiraukšlėtų. Likus raukšlėms, betonavimo darbų metu jos gali susispausti ir suformuoti betono sluoksnio plonėjimą, ko pasekoje tose vietose džiūdamas betonas gali trūkti. Montuojant hidroizoliane plėvelę, skirtingos eilės turi būti perklojamos bent 20 centimetrų ir plėvelės juostos sandūros suklijuojamos izoliacine juosta. Taip pat svarbu, kad pastato perimetru plėvelė būtų pakeliama apie 10 centimetrų sandūrų su sienomis, kolonomis ir kitomis konstrukcijomis vietose.

Armavimo darbai: Grindys armuojamos plieno armatūros tinklais padengiant visą grindų plotą vienu metu.

Pirmasis armatūros tinklų sluoksnis įrengiamas ant hidroizoliacinės plėvelės iš plieninės armatūros tinklų, kurių matmenys 2,40 x 6,00 metro. Vieno armatūros tinklo plotas 14,40 m2, akies dydis 200x200 mm, armatūros storis – 5 mm. Armatūros tinklai turi būti perdengiami bent 300 mm ir surišami viela.

Paklojus armatūros tinklų sluoksnį, jis yra pakeliamas naudojant plastikinius armatūros fiksatorius FN(35-40). Fiksatoriai turi būti dedami kas 1 metrą abejomis kryptimis (4 vnt m2).

14 pav. Plastikinis armatūros tinklo fiksatorius FN(35-40) Armatūros tinklai rišami cinkuota viela su kilpomis naudojant rankinį armatūros rišimo prietaisą.

15 pav. Plieninis armatūros tinklas

16 pav. Rišamoji viela su kilpomis

17 pav. Armatūros rišimo prietaisas

Izoliacinių siūlių įrengimas Izoliacinės siūlės atskiria betoninių grindų plokštę nuo kitų pastato konstrukcijų, taip leidžia plokštei judėti, atsižvelgiant į betono džiūvimo susitraukimus, temperatūrines deformacijas, apkrovas, ir apsaugo grindų plokštę nuo kitų pastato konstrukcijų judėjimo. Izoliacinės siūlės ties kolonomis įrengiamos atskiriant rombu, jį įrengiant, siūlė būtinai turi apimti kolonos pamatą.

Elementų atskyrimui naudojam 10 mm storio elastinė juosta. Siūlės gylis susikirtimo vietose turi būti nemažesnis kaip 2/3 grindų plokštės storio. Susikirtimo vietose dėl geresnių susitraukimo siūlių išsišakojimų rekomenduojama pragręžti skylutes per visą betono sluoksnį.

Iš tos pačios medžiagos siūlės įrengiamos visu pastato perimetru sandūrų su sienomis vietose.

18 pav. Izoliacinė siūlė atskiriama rombu.

19 pav. Izoliacinė siūlė atskiriama rombu, pjūvis.

Betono mišinio klojimas (tankinimas): Į statybos aikštelę betonas yra transportuojamas Truck Mixer TRM 10A 10m3 auto betonvežiais, statybos aikštelėje tiekiamas ir paskirstomas 28m strėlės ilgio betono siurbliu Putzmeister M28.

Betonavimo procesas atliekamas betonuojant visą grindų plotą vienu metu. Išpylus ir paskleidus betono sluoksnį yra atliekamas betono tankinimas giluminiu vibratoriumi, o po to naudojama vibrosija. Giluminiai vibratoriai naudojami storesniems sluoksniams sutankinti. Be to, galima geriau sutankinti betoną sunkiai prieinamose vietose, pasiekiama geresnė sutankinimo kokybė. Naudojant lazerines tankino mašinas galima išbetonuoti didelius plotus (iki 2000– 3000 m² per dieną), tankinant šiais mechanizmais kur kas geriau išlaikomas reikiamas grindų lygumas.

20 pav. Giluminis vibratorius.

21 pav. Vibrosija(liniuotė)

Betono užtrynimas ir grindų dangos įrengimas Norint gauti lygesnį ir glotnesnį paviršių yra naudojamas užtrynimas – glaistymas plieninėmis geležtėmis. Dėl didelių grindų ploto pasirenkama auto-glaistyklė, o sunkiai prieinamoms vietoms panaudojamos rankinės glaistyklės. Pirminis užtrynimas yra atliekamas geležtes laikant visa plokšuma, antrąkart užtrinant mentės yra pasukamos statesniu kampu, padidinant spaudimą betonui.

Pakartotinis užtrynimas sustipriną betoną ir padidina jo atsparumą nusidėvėjimui. Betonui įgavus reikiamą stiprumą ir formą metalinių šukų pagalba suformuojama galutinė struktūra ir paviršius glotniai nuglaistomas.

21 pav. Rankinė ir atutomatinė glaistyklė.

Susitraukimo siūlių išpjovimas Susitraukimo siūlių išdėstymas yra labai svarbus monolitinių betoninių grindų įrengimo technologijos etapas. Siūlės yra išdėstomos maždaug kas 6 metrus, pagal pastato ašis, siūlės gylis 3cm jos yra pjaunamos betono pjaustymo mašina Honda Orka 350/450. Atlikus siūlių įrengimo procesą, siūlės yra užtaisomos cementiniu skiediniu.

Temperatūrinės siūlės įrengimas: Temperatūrinės siūlės skirtos suskirstyti grindų plotą į terminio plėtimosi zonas. Statomame pastate numatoma viena temperatūrinė siūlė, kurios ilgis apie 20 metrų. Ji padalins grindų plotą į dvi temperatūrines zonas, kurių plotis bus apie 45 metrus. Išilgai pastato temperatūrinės siūlės irenginėti nereikia. Temperatūrinės siūlė įrengiama iš metalinių profilių su Nutriflex guma.

22 pav. Temperatūrinės siūlės profilis 2.6.4 Statybos darbų kiekių skaičiavimas 14 lentelė. Monolitinių grindų tūrio ir armatūros skaičiavimas.

GrindĹł plotas, m2

GrindĹł GrindĹł tipas, pjĹŤvio schema, matmenys, m sluoksniai ir jĹł storis, m Betonas 0,10m Ĺ ilumos izoliacija XPS 0,3m Polietileno 1706,7 plÄ&#x2014;velÄ&#x2014; 0,02mm Skalda 0,15 m Sutankintas Ĺžvyringas smÄ&#x2014;lis 0,3m 15 lentelÄ&#x2014;. TemperatĹŤriniĹł ir susitraukimo siĹŤliĹł kiekiĹł skaiÄ?iavimas

SiĹŤlÄ&#x2014;

SiĹŤlÄ&#x2014;s vieta

TemperatĹŤrinÄ&#x2014;

Skersai pastato Kas 6 metrus abiem kryptimis Aplink kolonas rombu Aplink kolonas Perimetru, sandĹŤrose su siena

Susitraukimo KonstrukcinÄ&#x2014; KonstrukcinÄ&#x2014; perimetru

AtskirĹł sluoksniĹł tĹŤris, m3

ArmatĹŤros kiekis, kg

170,7 512,01 0,041/ 1877,37 (m2)

2334,8

256,01 512,01

SiĹŤlÄ&#x2014;s ilgis, m 14,60 483,18 223,56 67,20 228,20 *vienai

400x400 mm kolonai apipjauti reikia 6m ilgio siĹŤlÄ&#x2014;s **400x400 kolonai reikia 1,6m ilgio konstrukcinÄ&#x2014;s-izoliacinÄ&#x2014;s siĹŤlÄ&#x2014;s

GrindĹł betonavimo darbus pradÄ&#x2014;ti planuojama 2019m. grguĹžÄ&#x2014;s 19d., kai vidutinÄ&#x2014; oro temperatĹŤra vyrauja apie 23â °C. BetonÄ&#x2026; planuojama transportuoti iĹĄ kalniĹĄkÄ&#x2014;s g.2 Alytuje, ten ÄŻsikĹŤrusi â&#x20AC;&#x17E;HC Betonasâ&#x20AC;&#x153; ÄŻmonÄ&#x2014;. Transportavimo atstumas 2,8 km, tai yra artimiausias betono tiekimo mazgas iki mĹŤsĹł statybos objekto.

Reikalingas automobiliniĹł betonmaiĹĄiĹł skaiÄ?ius: đ?&#x2018; =

đ??ź â&#x2C6;&#x2122; đ??žđ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x2019;đ?&#x2018;§ â&#x2C6;&#x2122; đ?&#x2018;Ąđ?&#x2018;? 14,225 â&#x2C6;&#x2122; 0,9 â&#x2C6;&#x2122; 0,166 = = 0,212 â&#x2030;&#x2C6; 1 đ?&#x2018;&#x2030;đ?&#x2018;&#x17D;.đ?&#x2018;?

10

I â&#x20AC;&#x201C; betonavimo intesyvumas, m3/pam; tc â&#x20AC;&#x201C; vieno reiso trukmÄ&#x2014;, h;

Krez â&#x20AC;&#x201C; betono miĹĄinio tiekimo priemonÄ&#x2014;s darbo iĹĄnaudojimo koeficientas (Krez = 0,9); Va.b â&#x20AC;&#x201C; automobilinÄ&#x2014;s betonmaiĹĄÄ&#x2014;s tĹŤris, m3.

Betonavimo intesyvumas: đ??ź=

đ?&#x2018;&#x201E; 170,7 = = 14,225 đ?&#x2018;&#x161;3 /đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;&#x161;; đ?&#x2018;&#x2020; 12

Q â&#x20AC;&#x201C; reikalingas paklojamo betono tĹŤris, m3; S â&#x20AC;&#x201C; pamainĹł skaiÄ?ius.

Vieno reiso trukmÄ&#x2014;: đ?&#x2018;Ąđ?&#x2018;? = đ?&#x2018;Ąđ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;&#x2DC; +

đ?&#x2018;&#x2122; đ?&#x2018;&#x2122; 2,8 2,8 + + đ?&#x2018;Ąđ?&#x2018;&#x2013;ĹĄđ?&#x2018;&#x2DC; = 0,03 + + + 0,01 = 0,166 â&#x201E;&#x17D; = 10 đ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x2013;đ?&#x2018;&#x203A; đ?&#x2018;Łđ?&#x2018;&#x161; đ?&#x2018;Łđ?&#x2018;&#x201D;đ?&#x2018;&#x; 40 50

tpak â&#x20AC;&#x201C; betono miĹĄinio pakrovimo ÄŻ betonmaiĹĄÄ&#x2122; trukmÄ&#x2014;, h; tiĹĄk â&#x20AC;&#x201C; betono miĹĄinio iĹĄkrovimo iĹĄ betonmaiĹĄÄ&#x2014;s ÄŻ siurblio priÄ&#x2014;mimo bunkerÄŻ trukmÄ&#x2014;, h; l â&#x20AC;&#x201C; betono miĹĄinio gabenimo atstumas, km; vm â&#x20AC;&#x201C; betono miĹĄinio gabenimo ÄŻ objektÄ&#x2026; greitis, km/h; vgr â&#x20AC;&#x201C; grÄŻĹžtanÄ?io nepakrauto atuomobilio vaĹžiavimo greitis, km/h.

2.6.5 MaĹĄinĹł ir mechanizmĹł parinkimas 16 lentelÄ&#x2014;. AutomobilinÄ&#x2014;s betonveĹžÄ&#x2014;s charakteristikos Nr. Truckmixer TRM 10A 1.

GamybinÄ&#x2014; talpa, m3 10 2.

KriauĹĄÄ&#x2014;s geometrinÄ&#x2014; talpa, 17,28 m3 3.

TĹŤrio uĹžpildymas, % 58 3 4.

UĹžpildymo trukmÄ&#x2014;, s/m 10 5.

Sukimosi greitis, aps/min iki 12 6.

Variklio galia, kW 75 7.

IĹĄkrovimo trukmÄ&#x2014;, s/m3 15...40 8.

Vandens bako talpa, l 600 9.

Vandens siurblys, 250/5 l/min/bar 10.

Vandens dozatorius, m3/h 20 11.

BetonmaiĹĄÄ&#x2014;s masÄ&#x2014;, t 4,75 12.

Automobilio masÄ&#x2014;, t 38 17 lentelÄ&#x2014;. Betono miĹĄinio tiekimo siurblio charakteristikos Nr. Betono miĹĄinio tiekimo siurblys M28 1.

Vertikalusis siekis, m 27,6 2.

Horizontalusis siekis, m 23,8 3.

Pasiekiamas gylis, m 18,1 4.

Skleidimo aukĹĄtis, m 6,4

23 pav. AutomobilinÄ&#x2014; betonmaiĹĄÄ&#x2014;

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

Sulankstomųjų dalių skaičius Siurblio tipas Našumas, m3/h Slėgis, bar Cilindro matmenys, mm Taktų skaičius per minutę Piltuvo tipas

4Z BRF 09H230 90 78 230x1400 26 RC 700

18 lentelė. Giluminio vibratorio charakteristikos Nr. Giluminis vibratorius AT 29 1.

Ilgis, mm 332 2.

Skersmuo, mm 29 3.

Masė, kg 1,3

24 pav. Betono tiekimo siurblys

25 pav. Giluminis vibratorius

19 lentelė. Vibravimo sijos charakteristikos Nr. Vibravimo sija BV 25 A 1.

Ilgis, mm 2,50 2.

Masė, kg 14,5 3.

Virpesių dažnis, virp./min 10500 26 pav. Vibro sija 20 lentelė. Betono glaistyklės charakteristikos Nr. Betono glaistyklė BG 92 1.

Darbinė masė, kg 250 2.

Sparnelių skersmuo, mm 1170 3.

Sparnelių skaičius 2x4 4.

Sparnelių sukimosi greitis 70-150 aps/min 5.

Darbinis plotis, mm 2340 6.

Transportiniai ratukai 7.

Variklis Honda GX 620 8.

Galia, kW 15 9.

Esant virp./min 3600 10.

Kuro bako talpa, l 12 11.

Kuro sąnaudos, l/h 3,0

21 lentelė. Siūlių įpjovimo mechanizmo charakteristikos Nr. ORKA 350/450 1.

Variklis Benzininis 2.

Galia, kW 9,6 3.

Maks. Pjovimo gylis, mm 175 4.

Disko skersmuo, mm 350/450 5.

Masė, kg 98

27 pav. Betono glaistyklės

28 pav. Siūlių pjovimo įrankis

22 lentelė. Grunto tankinimo plokštės charakteristikos Nr. DYNAPAC CM13 Honda 1.

Svoris, kg 128 2.

Galingumas, kW/rpm 4,0/3600 3.

Vibracinis dažnis 75 4.

Vibracijos amplitudė, mm 1,1 5.

Išcentrinė jėga, kN 16 6.

Darbo greitis, m/min 25 29 pav. Vibro plokštė 23 lentelė. Vibro volo charakteristikos Nr. 1.

2.

3.

4.

5.

6.

DYNAPAC CC900G Svoris, kg Galingumas, kW/rpm Vibracinis dažnis Vibracijos amplitudė, mm Išcentrinė jėga, kN Prietaiso greitis km/h

1300 14,7/3600 70 0,4 16,7 0-8km/h 30 pav. Vibro volas

Darbo sąnaudų, mechanizmų ir medžiagų poreikio skaičiavimas Darbo ir mašinų darbo sąnaudų skaičiavimas

24 lentelė. Darbo ir mašinų darbo sąnaudų skaičiavimas Normatyvų šifras

Kategorija

Darbų apimtis

1

2

N11P-0102

N11P-0102

2.0

2.0

N11-32-1

2.0

N11P-0302

3.0

Technologinio proceso (darbo) pavadinimas 3 I. APDAILOS DARBŲ CIKLAS 1. Grindų įrengimas 1.1.

Posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai , kai smėlio sluoksnio storis 100 mm - pakelta iki 300 mm k3=3.0 1.2.

Posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai , kai skaldos sluoksnio storis 100 mm - pakelta iki 150 mm. k3=1.5 1.3.

Grindų hidroizoliacija, paklojant polietileninę plėvelę 1.4. Grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimas, naudojant

darbo mato vienetas

kiekis

4

5

100 m2

100 m2

17,067

17,067

Darbo sąnaudos, žm. h Norma Visam darbui darbo mato žm. val žm. d vienetui 6 7 8

4,0

4,5

68,268

76,802

Pavadinimas

Mechanizmai Darbo sąnaudos Visam darbui Vienetui maš. val. maš. val maš. pam

9

10

11

12

Savaeigis plentvolis

1,5

25,601

3,2

Autogreideris

0,28

4,78

0,6

Savaeigis plentvolis

2,6

44,374

5,55

Autogreideris

0,1

1,707

0,213

Buldozeris

0,4

6,827

0,853

8,534

9,6

100 m2

17,067

1,6

27,307

3,413

-

-

-

-

100 m2

17,067

19,0

324,273

40,534

-

-

-

-

N11-170

2.5

N11P-1507

3.0

N11-165-1

N11-168-1

N57P-7308

3.6

4.0

3.3

izoliacines plokštes,kai putų polistireno plokštės storis 100 mm - keista į 300 mm - 3 plokštės po 100mm k3=3.0 1.5 Betoninių grindų armavimas tinklais k8=1.12 1.6. Tarpiklių sudėjimas tarp konstrukcijų ir grindų

1.7. 100mm storio armuotų grindų betonavimas ir šlifavimas, paduodat betoną siurbliu

t

2,335

12,0

28,02

3,503

-

-

-

-

100 m

2,954

8,7

25,70

3,213

-

-

-

-

Betono siurblys

1,5

25,601

3,20

Vibratorius

6,0

102,402

4,095

Vibrosija

6,0

102,402

4,095

3,6

61,44

7,68

3,6

61,44

7,68

2,6

18,38

2,30

Dulkių siurblys

1,0

7,07

0,884

-

-

-

-

100 m2

1.8. Betoninių grindų susitraukimo siūlių įrengimas, hermetizuojant sandarinimo juosta

100 m

1.9.

Temperatūrinių siūlių dangoje įrengimas, panaudojant juostas su inkarais

100m

17,067

7,0674

0,146

48,0

25,4

13,8

819,216

179,512

2,015

102,402

22,439

0,252

Vieno disko betono glaistytuvas Dviejų diskų betono glaistytuvas Asfalto-betono frezavimo mašina

Materialinių ir techninių išteklių poreikio skaičiavimas 25 lentelė. Materialinių ir techninių išteklių poreikio skaičiavimas Normatyvų šifras

Technologinio proceso (darbo) pavadinimas

Darbo mato vieneta s

Darbo apimtis

2

3

4

1

Konstrukcijų, detalių, medžiagų, pusgaminių poreikis Norma Mato darbo Visam Pavadinimas vienetas mato darbui vienetui 5 6 7 8

I. APDAILOS DARBŲ CIKLAS 1. Grindų įrengimas:

N11P-0102

N11P-0102

N11-32-1

N26P-1101

N11-170

1.1. Posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai , kai smėlio sluoksnio storis 100 mm - pakelta iki 300 mm k3=3.0 1.2. Posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai , kai skaldos sluoksnio storis 100 mm - pakelta iki 150 mm. k3=1.5 1.3. Grindų hidroizoliacija, paklojant polietileninę plėvelę 1.4. Grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimas, naudojant izoliacines plokštes,kai putų polistireno plokštės storis 100 mm - keista į 300 mm - 3 plokštės po 100mm k3=3.0

1.5. Betoninių grindų armavimas tinklais k8=1.12

2

100 m

2

100 m

Vanduo

m3

1,0

51,201

Smėlis statybos darbams

m3

11,2

573,4512

Vanduo

m3

2,0

51,201

Skalda

m3

12,4

317,446

17,067

17,067

100 m2

17,067

Polietileninė plėvelė

m2

110,0

1877,37

100 m2

6,55

Putų polistireno grindų izoliavimo plokštė

m3

10,3

527,370

t

2,335

N11P-1507

1.6. Tarpiklių sudėjimas tarp konstrukcijų ir grindų

100 m

295,4

N11-165-1

1.7. 100mm storio armuotų grindų betonavimas ir šlifavimas, paduodat betoną siurbliu

100 m2

17,067

Plieninis tinklas (suvirintas, armatūrinis) Fiksatoriai armatūros tinklams Mineralinės vatos izoliaciniai tarpikliai

t

1,0

2,335

vnt.

3200,0

7472,0

m

100,0

295,4

Betono mišiniai C20/25

m3

10,2

174,083

N11-168-1

N57P-7308

1.8. Betoninių grindų susitraukimo siūlių įrengimas, hermetizuojant sandarinimo juosta

1.9. Temperatūrinių siūlių dangoje panaudojant juostas su inkarais

įrengimas,

m

100m

264,0

0,146

Gruntas (gruntuotė) Poliuretaninis hermetikas Deimantinis pjovimo diskas d 230mm Dažytojų juosta Sandarinimo juosta Bostik Tarpikliai deformacinėms siūlėms Mastika

l l

0,3 3,2

2,12 22,616

vnt.

0,3

2,12

m

200,0

1413,48

m

100,0

706,74

m

100,0

14,6

t

0,62

0,091

Darbo sąnaudų suvestinė 26 lentelė. Darbo sąnaudų suvestinė Darbo apimtis Eil. Nr.

Ciklai ir procesai

1

2

I

1. Grindų įrengimas

Mato vnt.

3

100 m2/100 m/t

Mechanizmai Darbo sąnaudos žm.d.

Kiekis

4 5 Apdailos darbų ciklas

85,335/10,167/2,335

∑=

193,89

193,89

Pavadinimas 6 Betono siurblys Savaeigis plentvolis Autogreideris Buldozeris Vibratorius Asfaltobetono frezavimo mašina Vibrosija Dulkių siurblys Vieno disko betono glaistytuvas Dviejų diskų betono glaistytuvas

Darbo sąnaudos mašinos pamainoms 7 3,20 8,75 0,81 0,85 12,8 2,30 12,8 0,88 7,68

7,68 57,75

Statybinių medžiagų suvestinė 27 lentelė. Statybinių medžiagų suvestinė Eil. Nr. 1 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

Medžiagos pavadinimas

Matavimo vnt.

Kiekis

2

3 m3 m3 m3 m2 m3 t vnt. m m3 l l vnt. m m m t

4 102,402 573,4512 317,4462 1877,37 527,3703 2,335 7472,0 295,4 174,0834 2,12022 22,61568 2,12022 1413,48 706,74 14,6 0,09052

Vanduo Smėlis statybos darbams Skalda Polietileninė plėvelė Putų polistireno grindų izoliavimo plokštė Plieninis tinklas (suvirintas, armatūrinis) Fiksatoriai armatūros tinklams Mineralinės vatos izoliaciniai tarpikliai Betono mišiniai C20/25 Gruntas (gruntuotė) Poliuretaninis hermetikas Deimantinis pjovimo diskas d 230mm Dažytojų juosta Sandarinimo juosta Bostik Tarpikliai deformacinėms siūlėms Mastika

Kalendorinio grafiko skaičiuojamoji dalis 28 lentelė. Kalendorinio grafiko skaičiuojamoji dalis

100 m2

4.

Grindų termo izoliacinių plokščių 100 m2 paklojimas

5.

Grindų tinklais

m

8.

Susitraukimo įrengimas 1.5.8.

siūlių 100 m

Norminė, Tn

Planuojama,Tp

Normų vykdymas, N %

Planuojam. žm. d., tp

Pamainų skaičius, a

maš. pam.

Darbininkų pamainoje, n

žm. d.

13

4,26 7

4

106, 68

9

Mašinistas 3darbininkai

3

1

3,2

3

106, 67

3

3darbininkai

3

1

1,13 8

1

113, 8

36

6darbininkai

6

1

6,75 6

6

112, 6

3

3darbininkai

3

1

1,16 7

1

116, 7

3

3darbininkai

3

1

1,07 1

1

107, 1

96

8betonuotoj ai

8

3

4,27 7

4

106, 93

20

5darbininkai

5

2

2,24 4

2

112, 2

3,8

1

6,616

8,534

12

2

-

∑Qp=178 Saugos, technikos ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimai

Prieš darbo pradžią patikrinti:

11

Mašinistas 2darbininkai

26,75

Grindų betonavimas 100 įrengiant m2/ 100 temperatūrinę siūlę

10

8

3,18 4

7.

3,213

Tarpiklių sudėjimas tarp konstrukcijų ir 100 m grindų

102,654

6.

3,503

armavimas t

9

8

-

Grindų hidroizoliacijos įrengimas

7

22,43 9

3.

6

Brigados sudėtis

Darbo trukmė, d

-

m2

17,067

Skaldos pasluoksnio įrengimas 100

2,335

2.

17,067

m2

17,067

Apdailos darbų ciklas Smėlio pasluoksnio įrengimas 100

5

9,6

4

3,413

3

2

40,534

Kiekis

17,067

Mat vnt

2,954

1.

Ciklai ir procesai

17,067/ 0,146

1 I.

Normin ės, tn

7,067

Eil. Nr.

skaičius

Darbo sąnaudos

Darbo apimtis

∑t=22

- pavojingų vietų aptvėrimus, įsitikinti įrankių ir apsauginių priemonių tvarkingumu; - elektrinių įrankių tvarkingumą, apžiūrėti laidų izoliacijos būklę ir dirbant sekti, kad laidas nebūtų sugadintas; - tvirtinimo elementus, darbo paklotus ir aptvėrimus, atramų vertikalumą bei jų stabilumą; - betono padavimo latakų stabilumą, o paduodant betoną betono siurbliais, signalizaciją tarp siurblio mašinisto ir darbo vietos; - ar vibratoriaus rankenos yra su amortizatoriais ir sureguliuotos taip, kad vibracija neviršytų leistinų rankinio įrankio normų; - ar vibratorius įžemintas, tinkamai pajungtas.

Saugos reikalavimai betonavimo darbų metu: - paduodant betoną siurbliais aplink betono siurblį palikti 1 m praėjimus.

- prie išeinamos betontiekio angos įrengti stogelį.

- šalinti betono kamščius, remontuoti ar ardyti betontiekius galima, tik visiškai kritus slėgimui ir atjungus elektros įtampą - kertant betono užplaukas, betonuotojas turi dėvėti apsauginius akinius.

Draudžiama: - transporto priemonėms, mechanizmams važiuoti surištais armatūros karkasais, paruoštais pagrindais; - naudoti darbo metu netvarkingus instrumentus, turinčius išmušas, suskeldėjusiomis rankenomis ir kt.; - vilkti vibratorių už laido (kabelio); - perduoti įjungtą (veikiantį) vibratorių darbo metu kitam asmeniui; - dirbti nuo pristatomų kopėčių; - tiesti laidus tiesiog ant žemės, signalines lempas jungti taip, kad jai perdegus, atsijungtų įtampa.

Giluminis vibratorius turi atitikti sekančius reikalavimus: - greitai įsijungti ir išsijungti; - turi būti saugus ir turėti atsitiktiniam prisilietimui nepasiekiamas srovę nešančias dalis; - laidai turi būti vientisi, laidų izoliacija turi būti be akivaizdžių pažeidimų, įtrūkimų ir t.t.; - rankenos turi būti taip sureguliuotos, kad vibracija neviršytų leistinų normų.

- dirbti su vibratoriumi gali asmenys, kuriuos paskiria tiesioginis padalinio vadovas.

- dirbant kilnojamais vibratoriais, būtina naudotis antivibracinėmis pirštinėmis ir guminiais batais.

Tankinant betono mišinį elektriniais vibratoriais, reikia laikytis šių reikalavimų:

- nespausti rankomis paviršinį vibratorių.

- rankomis perkeliant vibratorių, reikia naudoti lanksčius trauktuvus; - dirbant vibratoriumi, jis kas 30-35 min. turi būti išjungtas 5 - 7 min. ataušinimui; - vibratorių rankenos turi būti su amortizatoriais, korpusai įžeminti, kabelių izoliacija tvarkinga.

- laistant betoną, stebėti, kad vanduo nepatektų ant vibratoriaus variklio.

Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai: 1. Statybvietėje būtina įrengti priešgaisrinį skydą pirminėms gaisro gesinimo priemonėms sudėti.

Skyde privalo būti gesintuvai MG-6 (milteliniai; 2 vnt.), kastuvai (2 vnt.), laužtuvai (2 vnt.), kobiniai (2 vnt.), kirviai (2 vnt.), kibirai (2 vnt.), nedegaus audinio skraistė. Šalia priešgaisrinio skydo - dėžė su smėliu.

2. Rūkyti darbo vietose draudžiama. Rūkymo vieta numatyta prie priešgaisrinio skydo.

3. Apvažiavimo keliai aplink pastatą privalo būti atlaisvinti.

4. Prieš darbų pradžią privalo būti numatytos visos kitos gaisrinės saugos priemonės statybos montavimo darbų procesuose. Darbų zonose privalo būti nešiojamieji, atitinkamos klasės gesintuvai.

5. Pavojingi, sukeliantys žiežirbas, aukštą temperatūrą bei galimą gaisro pavojų darbai: suvirinimo, pjovimo, izoliavimo, darbai greitaeigiais įrenginiais. Dirbant šiuos darbus, iškylą pavojus sukelti gaisrą, nudegti, gauti šiluminį smūgį. Darbuotojus, dirbančius šiuos darbus, privaloma apmokyti; darbuotojai privalo būti įgiję kvalifikacinius pažymėjimus.

2.6.6 Betoninių grindų įrengimo kokybės kontrolė Betoninių grindų kokybė priklauso nuo mišinio komponentų savybių ir jų santykinių kiekių, mišinio technologinių grindų įrengimo savybių atitikimo, betonavimo technologijos režimo laikymosi ir stabilumo, paviršiaus apdirbimo kokybės, kietėjančio betono priežiūros ir kt.

Grindims įrengti naudojamų betono mišinių kokybė kontroliuojama vadovaujantis LST EN 2061 [5.5] reikalavimais. Reikalavimai surašyti šio skyriaus skirsnyje “Betonavimo darbai”.

Betono mišinių technologinės savybės statybvietėje kontroliuojamos vizualiai, o įtarus, kad mišinių slankumas neatitinka grindų betonavimo technologijos reikalavimų, tikrinamas mišinio slankumas pagal LST ISO 4109:1995.

Betoninių grindų leistini nuokrypiai pateikti 29 lentelėje.

29 lentelė. Betoninių grindų leistini nuokrypiai NUOKRYPIŲ PAVADINIMAS

NUOKRYPIAI, mm

1. Pagrindo nelygumai, tikrinant 2 m ilgio liniuote: -

grunto pagrindo

+0, - 20

-

smėlio, žvyro, skaldos sluoksnių

+0, - 15

-

betono pagrindo

2. Grindų pagrindo nuokrypis nuo projektinės altitudės 3. Betonuojamų ruožų kreipiamųjų viršaus nuokrypis nuo projektinės altitudės, įvertinant betono mišinio nuoslūgį vakuumavimo metu 4. Grindų nelygumai, tikrinant 2 m ilgio liniuote

+0, - 5 +0, - 25

+2 +6

2.7 Išvados Visuomeninės paskirties sporto kompleksui, kuris statomas Parko g. 2, Alytuje sudaryta monolitinių grindų technologinė kortelė. Bendras monolitinių grindų storis (su pagrindu) – 860mm, betono stiprumo klasė C20/25, armatūros tinklai pagaminti iš S500 stiprumo klasės, montuojami ant specialių armatūros laikiklių FN (35-40), pastatas visu plotu yra apšiltinamas 300 mm XPS termoizoliacine medžiaga. Paruošiamas grindų pagrindas, klojama hidroizoliacinė ir termoizoliacinė medžiagos, armatūros tinklų montavimas, grindų betonavimas ir grindų dangos įrengimas trunka 22 dienas. Technologinėje kortelėje pateiktos naudojamų mechanizmų charakteristikos, konstrukciniai ir technologiniai sprendimai, darbų kiekių ir sąnaudų skaičiavimai, medžiagų ir mechanizmų poreikio reikalavimai, darbo saugos ir kokybės kontrolės aprašymai. Bendra monolitinių grindų įrengimo kaina – 114 635,40 Eur.

2.8 Pasirengimas statybai ir statybos darbĹł organizavimas Statybos darbĹł trukmÄ&#x2014;s skaiÄ?iavimas ÄŽvertinant paruoĹĄiamuosius ir pagrindinius statybos darbus, orientacinÄ&#x2014; statybos darbĹł trukmÄ&#x2014;: 30 LentelÄ&#x2014;. Statybos darbĹł eiliĹĄkumo grafikas DarbĹł TrukmÄ&#x2014;, pavadinimas d.d.

AikĹĄtelÄ&#x2014;s planiravimas PamatĹł ÄŻrengimas Karkaso montavimas Stogo montavimas IĹĄoriniĹł sienĹł montavimas GrindĹł betonavimas Stiklo fasado montavimas

10 23,2 30 42 42 22 14

LangĹł, durĹł montavimas Apdailos darbai Aplinkotvarkos darbai

92

ÄŽrangos montavimas

30

ÎŁ Visas laikas

7

40

353

2.9 LaikinĹłjĹł sandÄ&#x2014;liĹł projektavimas Ĺ iame skyriuje parenkame atvirus sandÄ&#x2014;lius gelĹžbetoninio karkaso surinkimo elementams ir kitoms konstrukcijoms. Atviri sandÄ&#x2014;liai bus naudojami laikinam konstrukcijĹł laikymui, kadangi bus siekiama visas turimas medĹžiagas sunaudoti per tÄ&#x2026; dienÄ&#x2026;. Pristatytos medĹžiagos kraunamos iĹĄ sunkveĹžimiĹł ir iĹĄkarto montuojamos, o perteklinÄ&#x2014;s medĹžiagos susandÄ&#x2014;liuojamos tam skirtoj sandÄ&#x2014;liavimo aikĹĄtelÄ&#x2014;je. SandÄ&#x2014;liavimo aikĹĄtelÄ&#x2014;s plotas â&#x20AC;&#x201C; 200 m2. Joje numatoma sandÄ&#x2014;liuoti ne tik metalines ir gelĹžbetonines konstrukcijas, bet ir klojinius, kurie bus reikalingi konstrukcijĹł betonavimui, bei birias ir kitokios paskirties medĹžiagas.

2.10 LaikinĹł administraciniĹł ir buitiniĹł patalpĹł projektavimas ApskaiÄ?iuojamas didĹžiausias vienoje pamainoje dirbanÄ?iĹł dirbanÄ?iĹłjĹł skaiÄ?ius: đ??ˇ = 12đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018;?. đ??ˇđ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;Ľ + đ??ˇđ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;Ľ = 0,12 â&#x2C6;&#x2014; 8 + 8 = 8,96 = 9

Ä?ia ÄŻvertiname inĹžineriniĹł techniniĹł darbuotojĹł skaiÄ?iĹł, kuris priimamas 12% nuo maksimalaus vienoje pamainoje dirbanÄ?iĹł darbininkĹł skaiÄ?iaus; D â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausias vienoje pamainoje dirbanÄ?iĹł dirbanÄ?iĹłjĹł skaiÄ?ius; Dmax â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausias vienoje pamainoje dirbanÄ?iĹł darbininkĹł skaiÄ?ius (nustatomas iĹĄ darbininkĹł poreikio grafiko).

Pagal gautus duomenis sudaromas reikalingĹł laikinĹł pagalbiniĹł patalpĹł sÄ&#x2026;raĹĄas. Duomenys suraĹĄomi ÄŻ 2 lentelÄ&#x2122;.

Projektuojamos tokios pagalbinÄ&#x2014;s patalpos: - statybos vadovo kontora;

ApskaiÄ?iuojamas reikalingas pagalbiniĹł patalpĹł plotas: ď&#x201A;ˇ DarbĹł vadovui đ??š = 0,12 â&#x2C6;&#x2014; đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 0,12 â&#x2C6;&#x2014; 9 â&#x2C6;&#x2014; 5 = 5,4 đ?&#x2018;&#x161;2 ď&#x201A;ˇ

Persirengimo kambarys

đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 0,35 = 3,15 đ?&#x2018;&#x161;2 ď&#x201A;ˇ

Prausykla đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 0,26 = 2,34 đ?&#x2018;&#x161;2

ď&#x201A;ˇ

DuĹĄai đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 3,7 = 7,68 đ?&#x2018;&#x161;2

ď&#x201A;ˇ

Tualetai đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 0,96 = 8,64 đ?&#x2018;&#x161;2

ď&#x201A;ˇ

Valgykla đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 1 = 9 đ?&#x2018;&#x161;2

ď&#x201A;ˇ

Darbo drabuĹžiĹł dĹžiovyka đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 0,15 = 1,35 đ?&#x2018;&#x161;2

ď&#x201A;ˇ

Patalpa suĹĄilti ĹžiemÄ&#x2026; đ??š = đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018; đ?&#x2018;? = 9 â&#x2C6;&#x2014; 0,1 = 0,9 đ?&#x2018;&#x161;2

Ä?ia

D- didĹžiausias vienoje pamainoje dirbanÄ?iĹł dirbanÄ?iĹłjĹł skaiÄ?ius ; Np â&#x20AC;&#x201C; pagalbiniĹł patalpĹł norma 1 dirbanÄ?iajam (priedas).

AdministraciniĹł patalpĹł plotai skaiÄ?iuojami tik inĹžineriniam techniniam personalui (12% D max ).

Pagal sanitarines normas buitinÄ&#x2014;s patalpos turi bĹŤti ne maĹžesnÄ&#x2014;s kaip 12 m2, kontoros - 9 m2.KitĹł laikinĹł patalpĹł minimalĹŤs plotai pateikiami prieduose.

31 LentelÄ&#x2014;. LaikinĹł administraciniĹł ir buitiniĹł patalpĹł skaiÄ?iavimas

Patalpų pavadinimas

Dirbančiųjų skaičius (N)

Patalpų norma 1 dirban.

Pn (m2)

Reikalingų patalpų plotas, F0 (m2)

Minimalus potas (m2)

Priimtas patalpų plotas, F (m2)

Pastaba

1

2

3

4

5

6

7

Statybos vadovo kontora

9

5

5,4

9

9

Plotas 1 ITD

Persirengimo kambarys

9

0,35

3,15

15

15

Plotas 1 žmogui

2,34

vienas praustuvas ne daugiau 15 žmonių

2,34

Plotas 1 žmogui

7,68

vienas praustuvas ne daugiau 15 žmonių

8

Vienas dušas 5 žmonėms

Prausykla

Dušai

9

9

0,26

3,7

Vienas unitazas18 žmonių Plotas 1 žmogui

Tualetai

9

0,96

1,08

0,8

1

Valgykla

9

1

9

12

12

Darbo drabužių džiovykla

9

0,15

1,35

-

1,35

Plotas 1 žmogui

Patalpa sušilti žiemą

9

0,1

0,9

12

12

Plotas 1 žmogui

Poilsio patalpa

9

0,9

8,1

12

12

Plotas 1 žmogui

Pagal apskaičiuotus plotus parenkami vagonėliai ir konteineriai, kurių plotas gali būti mažesnis iki 5proc. Parinkti vagonėliai pavaizduoti statybvietės plane. Vagonėliai ir konteineriai bus nuomojami, todėl juos parenkame:  22,2 m2 (9120x2435x2591) buitinis konteineris – valgyklai ir poilsio patalpai (22,8 m2) ;  14 m2 (6050x2440x2800) ofisiniai (biuro) konteineriai – statybos darbų vadovui (13m2);  18.1 m2 (6050x2990x2800) buitinis konteineris – persirengimo ir drabužių džiovyklos patalpoms (16,35 m2);  13 m2 (5860x2240x2591) buitinis konteineris – prausyklai, dušams (10,34 m2);  13 m2 (5860x2240x2591) buitinis konteineris – patalpai sušilti žiemą (12 m2);  5,8 m2 (2750x2100x2500) buitinis namelis – sargo patalpoms;  1 biotuoletas.

31 pav. Biotuoletas Taip pat darbams parenkame 2 vienodus statybinio laužo konteinerius: 32 Lentelė. Statybinio laužo konteinerio parametrai Konteineris WF20HK Bendras ilgis (m) 6,7 Bendras plotis (m) 2,45 Bendras aukštis (m) 2,22 Talpa (m3) 20 Svoris (kg) 2600 Dugnas (mm) 4 Bortai (mm) 3

32 pav. Konteineris WF20HK

2.11 Laikinojo vandentiekio projektavimas Projektavimo principas yra apskaičiavus maksimalų reikalingą vandens poreikį, reikalingą laikinojo vandentiekio skersmenį suprojektuoti laikino vandentiekio ir nuotekų trasas statybvietėje.

Gamybos tikslams vanduo nebus reikalingas, kadangi mišiniai bus atvežami jau pagaminti, o jų ruošti nereikės, todėl atsižvelgiama į ūkiniams – buitiniams tikslams reikalingą vandenį. Šis projektavimas rengiamame projekte nebus vykdomas, kadangi arčiausios vandentiekio ir nuotekų trasos yra už 180 m. Atsižvelgiant į esamą situaciją parenkami nuotekų ir geriamojo vandens rezervuarai, kurie bus atitinkamai pripildomi arba ištuštinami pagal poreikį. Naudojamos poliesterio dervo vandens

rezervuarĹł gamyboje, ir jĹł sienĹł storis yra 12â&#x20AC;&#x201C;20 mm priklausomai nuo matmenĹł. Jie gaminami naudojant specialias technologijas ir norint uĹžtikrinti rezervuarĹł tvirtumÄ&#x2026; kas 60 centimetrĹł montuojamos 10 centimetrĹł ploÄ?io juostos. Vandens rezervuaras parenkamas atsiĹžvelgus ÄŻ atliktus skaiÄ?iavimus pateiktus Ĺžemiau esanÄ?ioje lentelÄ&#x2014;je, kuomet iĹĄ suvartojamo l/s kiekio apskaiÄ?iavome suvartojamo vandens kiekÄŻ dienai. ApskaÄ?iuotas kiekis dienai â&#x20AC;&#x201C; 7,04 m3. Parenkamas 25 m3 vandens rezervuaras, jo matmenys : 2400 x 5600 mm. Vandens rezervuaras privalomai bus pildomas vandeniu kas 3 dienas, kadangi po trijĹł dienĹł bus suvartota 21 m3 vandens, o iĹĄ to gaunama, jog ketvirtÄ&#x2026; dienÄ&#x2026; bĹŤtĹł vandens trĹŤkumas.

33 pav. Vandens rezervuaras VM10 NuotekĹł talpyklos turi 10cm ploÄ?io pastiprinimo juostas, kurios yra tvirtinamos kas 60 centimetrĹł. TalpyklĹł sienos taip pat skiriasi priklausomai nuo talpyklos dydĹžio. Kuo didesnÄ&#x2014; talpykla, tuo storesnÄ&#x2014;s sienos. MĹŤsĹł ÄŻmonÄ&#x2014; siĹŤlo talpyklas nuo 1 000 litrĹł iki 85 000 litrĹł. Yra paskaiÄ?iuota, kad kiekvienas asmuo gamina 3 000 litrĹł nuotekĹł kas mÄ&#x2014;nesÄŻ. Pagal ĹĄiuos duomenis parenkame M15 tipo nuotekĹł rezervuarÄ&#x2026;, kurio talpa 15 m3, o matmenys : 2100 x 4400

34 pav. NuotekĹł rezervuaras M15

SkaiÄ?iuojant vandentiekÄŻ ĹŤkiniams-buitiniams tikslams priimame darbininkĹł skaiÄ?iĹł iĹĄ grafiko: đ??ˇ = 12đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018;?.â&#x2C6;&#x2014; đ??ˇđ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;Ľ + đ??ˇđ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;Ľ = 0,12 â&#x2C6;&#x2014; 8 â&#x2C6;&#x2014; 8 = 9 Vandens poreikis ĹŤkiniams â&#x20AC;&#x201C; gÄ&#x2014;rimo reikalams: đ?&#x2018;?ĹŤ =

đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;Ł â&#x2C6;&#x2014; đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x203A;ĹŤ 3 â&#x2C6;&#x2014; 9 â&#x2C6;&#x2014; 20 = = 0,0167 đ?&#x2018;&#x2122;/đ?&#x2018; đ?&#x2018;Ą â&#x2C6;&#x2014; 3600 8 â&#x2C6;&#x2014; 3600

Ä?ia

D â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausias dirbanÄ?iĹłjĹł skaiÄ?ius per pamainÄ&#x2026;; ZnĹŤ â&#x20AC;&#x201C; vieno Ĺžmogaus vandens suvartojimo ĹŤkiniams reikalams norma litrais per sekundÄ&#x2122;; kv â&#x20AC;&#x201C; netolygaus vandens suvartojimo koeficientas ( kai yra kanalizacija kv=3, kai nÄ&#x2014;ra kv=2)

Vandens poreikis duĹĄams, l/s: đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x2018; = Ä?ia

đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;&#x2018; â&#x2C6;&#x2014; đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x203A;đ?&#x2018;&#x2018; 0,3 â&#x2C6;&#x2014; 9 â&#x2C6;&#x2014; 30 = = 0,00225 đ?&#x2018;&#x2122;/đ?&#x2018; 3600 3600

Znd - vieno Ĺžmogaus vandens suvartojimo maudymuisi duĹĄe norma litrais per pamainÄ&#x2026;, kd - koeficientas, ÄŻvertinantis suvartoto vandens kiekÄŻ vienu metu naudojantis duĹĄais (kd = 0,3-0,4).

Vandens poreikis automobilio apiplovimo reikalams: đ?&#x2018;?ĹŤ = Ä?ia

đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;Ł â&#x2C6;&#x2014; đ??ˇ â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x203A;ĹŤ 1,2 â&#x2C6;&#x2014; 5 â&#x2C6;&#x2014; 300 = = 0,0167 đ?&#x2018;&#x2122;/đ?&#x2018; đ?&#x2018;Ą â&#x2C6;&#x2014; 3600 8 â&#x2C6;&#x2014; 3600

D â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausias automobiliĹł skaiÄ?ius per pamianÄ&#x2026;; ZnĹŤ â&#x20AC;&#x201C; vieno automobilio vandens suvartojimo norma litrais automobiliui; kv â&#x20AC;&#x201C; netolygaus vandens suvartojimo koeficientas (kv=1,2)

MaĹžiausias vandens poreikis apsaugai nuo gaisro Zpg nustatomas toks, kad vienu metu galÄ&#x2014;tĹł bĹŤti prijungti du gaisriniai hidrantai ir kiekvieno debitas bĹŤtĹł 5 l/s. PrieĹĄgaisriniams reikalams projektuojama atskira vandentiekio ĹĄaka. Tada suminis vandens poreikis, reikalingas ĹŤkiniamsbuitiniams reikalams ir duĹĄams apskaiÄ?iuojamas taip: đ?&#x2018;?đ?&#x2018;? = đ?&#x2018;?ĹŤ + đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x2018; = 0,0167 + 0,00225 + 0,0625 = 0,0815 đ?&#x2018;&#x2122;/đ?&#x2018; 33 LentelÄ&#x2014;. Vandens poreikio skaiÄ?iavimas

Vandens vartotojas

VartotojĹł skaiÄ?ius (darbĹł apimtis per pamainÄ&#x2026;)

Vandens poreikio norma, l

Vandens suvartojimo netolygumo koeficientas

Laikas, skirtas debitui apskaiÄ?iuoti (t*3600)

SkaiÄ?iuojamasis debitas, l/s (Q)

1. ĹŞkiniai-buitiniai poreikiai GÄ&#x2014;rimo reikalams

9

20

3

28800

0,0167

30 0,3 3. Automobiliai

28800

0,00225

28800

0,0625

IĹĄ viso:

0,0815

2. DuĹĄai DuĹĄai

9

Automobiliai

3

300

1,2

Pagal skaiÄ?iuojamÄ&#x2026;jÄŻ sekundinÄŻ vandens poreikÄŻ apskaiÄ?iuojamas vamzdĹžiĹł diametras:

4 â&#x2C6;&#x2014; đ?&#x2018;?đ?&#x2018;? â&#x2C6;&#x2014; 1000 4 â&#x2C6;&#x2014; 0,0815 â&#x2C6;&#x2014; 1000 =â&#x2C6;&#x161; = 8,317 đ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x161; đ?&#x153;&#x2039;â&#x2C6;&#x2014;đ?&#x2018;&#x2030; đ?&#x153;&#x2039; â&#x2C6;&#x2014; 1,5

đ?&#x2018;&#x2018;=â&#x2C6;&#x161; Ä?ia

d â&#x20AC;&#x201C; vamzdĹžio diametras, mm; Zb â&#x20AC;&#x201C; skaiÄ?iuojamasis suminis vandens poreikis, l/s; V â&#x20AC;&#x201C; vandens greitis vamzdyje (v=1,5 m/s).

Pagal apskaiÄ?iuotÄ&#x2026; vamzdĹžio skersmenÄŻ parenkamas artimiausias standartiniam skersmuo PE:16;20;25;32;40;50;63;75;90;110 mm; PEX-AL-PEX: 16;18;20;26;32 mm Kadangi reikiamas skersmuo apie 4mm, tai parenkame maĹžiausiÄ&#x2026; galimÄ&#x2026;: PE tipo 16mm skersmens vamzdÄŻ. JÄŻ ÄŻgiliname Ĺžemiau ÄŻĹĄalo gylio, kadangi vanduo bus naudojamas ir kituose statybos stadijose.

2.12 LaikinĹłjĹł elektros tinklĹł projektavimas Kadangi elektros energijos vartotojai skirstomi ÄŻ: gamybinius (bokĹĄtiniai, vikĹĄriniai kranai), technologinius (vibratorius, suvirinimo transformatorius), vidaus apĹĄvietimo (administracinÄ&#x2014;s patalpos bei lauko apĹĄvietimas) vartotojus.

Darbo apimtys iĹĄorÄ&#x2014;s apĹĄvietimo vartotojams nustatomos pagal statybvietÄ&#x2014;je suprojektuotĹł ir apskaiÄ?iuotĹł laikinĹł keliĹł ilgius, laikinĹł patalpĹł, laikinĹł sandÄ&#x2014;liavimo vietĹł plotus ir pan. Nustatant energijos vartotojus ir darbo apimÄ?iĹł vienetus naudojamÄ&#x2014;s elektros vartotojĹł sÄ&#x2026;raĹĄu.

Elektros energijos galingumo poreikis kW skaiÄ?iuojamas taip: đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;&#x201D; đ?&#x203A;´đ??¸đ?&#x2018;&#x201D; đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;Ą đ?&#x203A;´đ??¸đ?&#x2018;Ą + + đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;&#x17D; đ?&#x203A;´đ??¸đ?&#x2018;Ł + đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;&#x2013; đ?&#x203A;´đ??¸đ?&#x2018;&#x2013; ) = đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018; đ?&#x153;&#x2018;1 đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018; đ?&#x153;&#x2018;2 0,6(0,8 + 42) 0,4 â&#x2C6;&#x2014; 0 = 1,1 ( + + 0,9 â&#x2C6;&#x2014; (0,12 + 0,15) 0,7 0,8 đ??¸ = 1,1 (

+ 0,35(0,015 + 4 + 0,37) ) = 42,16 đ?&#x2018;&#x2DC;đ?&#x2018;&#x160; Ä?ia

1,1 â&#x20AC;&#x201C; koeficientas, kuriuo ÄŻvertinami galingumo nuostoliai tinkle; Eg â&#x20AC;&#x201C; visĹł elektros varikliĹł, naudojamĹł gamybos tikslams, bendras galingumas parenkamas iĹĄ katalogĹł arba priedo; Et â&#x20AC;&#x201C; bendros energijos, reikalingos technologiniams tikslams, galingumas kW (priedas); Ev â&#x20AC;&#x201C; bendras galingumas, reikalingas vidaus apĹĄvietimui kW (priedas); Ei â&#x20AC;&#x201C; galingumas, reikalingas vidaus apĹĄvietimo linijai kW (priedas); kg, kt, ka, ki â&#x20AC;&#x201C; apkrovimo koeficientai, kuriais ÄŻvertinami visi vienu metu dirbantys elektros vartotojai (priedas) đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018; đ?&#x153;&#x2018;1 , đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018; đ?&#x153;&#x2018;2 â&#x20AC;&#x201C; galingumo koeficientai, kuriais ÄŻvertinamas vartotojĹł charakteris ir apkrovimas (đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018; đ?&#x153;&#x2018;1 = 0,7; đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018; đ?&#x153;&#x2018;2 = 0,8).

34 LentelÄ&#x2014;. Elektros energijos galingumo suvestinÄ&#x2014;

Parenkamas TM 100/6 transformatorius, kurio galingumas yra 100kW. Elektros energijos vartotojĹł grupÄ&#x2014;s

VartotojĹł sÄ&#x2026;raĹĄas

1

2

1.

Technologiniai poreikiai

2. Vidaus apĹĄvietimas

4. IĹĄorÄ&#x2014;s apĹĄvietimas

5. BokĹĄtinis kranas

DarbĹł apimtis per pamainÄ&#x2026; (vartotojĹł skaiÄ?ius)

vibratorius

Nominalus galingumas (kW)

Koeficientai

Matav. Vnt

SkaiÄ?ius

Vieneto

Bendras

Îą

3

4

5

6

7

8

9

-

0,6

0,7

vnt

1

0,8

0,8

SkaiÄ?iuojamas galingumas, E (kW)

cosĎ&#x2022;

k

10

36,69 suvirinimo transformatorius administracinÄ&#x2014;s patalpos buitinÄ&#x2014;s patalpos TransformatorinÄ&#x2014;s pastotÄ&#x2014;s PraÄ&#x2014;jimo budelÄ&#x2014;s Statybos teritorijos apĹĄvietimas vidaus keliĹł apĹĄvietimas Avarinis aikĹĄteliĹł apĹĄvietimas

vnt

1

42

42

-

0,6

0,7

10 m2

1,3

0,15

0,195

-

0,35

0,8

10 m2

61,08

0,12

7,33

-

0,35

0,8

10 m2

1

0,12

0,12

-

0,8

0,8

10 m2

1

0,15

0,15

-

0,8

0,8

100 m2

41,04

0,015

0,62

-

0,9

-

km

0,38

3

0,84

-

0,9

-

100 m

1

0,37

0,37

0,9

-

3,56

1,91

-

56 IĹĄ viso:

98,16

2.13 Statybos techniniai ekonominiai rodikliai Statybos sklype nÄ&#x2014;ra esamĹł bei statomĹł pastatĹł, todÄ&#x2014;l jie nevaizduojami, o statybos aikĹĄtelÄ&#x2014;s plotas apskaiÄ?iuojamas pagal statybvietÄ&#x2014;s plano brÄ&#x2014;Ĺžinyje nurodytus matmenis. KeliĹł ir ÄŻvairiĹł linijĹł ilgiai nustatomi iĹĄ statybvietÄ&#x2014;s plano brÄ&#x2014;Ĺžinio.

Rodikliai K1 ir K2 apskaiÄ?iuojami pagal formules: đ??ž1 =

đ??š 1771,17 â&#x2C6;&#x2014; 100đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018;?. = â&#x2C6;&#x2014; 100 = 25,11 đ?&#x2018;&#x2020; 7053,8

đ??ž2 =

đ?&#x2018;&#x201E; 87,1 â&#x2C6;&#x2014; 100 (đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x;đ?&#x2018;&#x153;đ?&#x2018;?. ) = â&#x2C6;&#x2014; 100 = 1,24 đ?&#x2018;&#x2020; 7053,8

Ä?ia F â&#x20AC;&#x201C;statomo pastato plotas, m2; S â&#x20AC;&#x201C; bendras statybos aikĹĄtelÄ&#x2014;s plotas, m2 ; Q â&#x20AC;&#x201C; laikinĹł patalpĹł plotas, m2 .

35 LentelÄ&#x2014;. Techniniai ekonominiai rodikliai Techniniai ekonominiai rodikliai

Matavimo vnt.

Kiekis

Bendras statybos aikĹĄtelÄ&#x2014;s plotas

m2

7053,8

Laikinos el. apĹĄvietimo linijos ilgis

m

285

RodikliĹł pavadinimas

Laikinos el. jÄ&#x2014;gos linijos ilgis

m

10

LaikinĹł pastatĹł plotas

m2

87,1

Sklypo uĹžstatymo koeficientas

K1

25,11

AikĹĄtelÄ&#x2014;s iĹĄnaudojimo koeficientas

K2

1,24

2.15 PavojingĹł zonĹł nustatymas Krano darbo pavojinga zona: đ?&#x2018;&#x2122; 5,5 đ?&#x2018;&#x2026;đ?&#x2018;?đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;Ł = đ??żđ?&#x2018;&#x161;đ?&#x2018;&#x17D;đ?&#x2018;Ľ + + đ?&#x2018;§ = 65 + + 7 = 74,75 đ?&#x2018;&#x161; 2 2 Ä?ia

Lmax â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausiais strÄ&#x2014;lÄ&#x2014;s siekis, m; l â&#x20AC;&#x201C; didĹžiausiĹł matmenĹł konstrukcijos ilgis, m; z â&#x20AC;&#x201C; pavojingos zonos, dÄ&#x2014;l krintanÄ?iĹł krĹŤviĹł iĹĄsibarstymo ribos (Priimama pagal normas; esant kritimo aukĹĄÄ?iui iki 10m., z=4m., nuo 10-20m., z=7m).

2.16 DarbĹł saugos reikalavimai Montavimo metu gresia montuojamĹł konstrukcijĹł nukritimas. DraudĹžiama kelti g/b elementus, kurie neturi montavimo kilpĹł arba nurodytĹł ĹženklinimĹł uĹž kur konstrukcija turi bĹŤti keliama. Kad keliami elementai nesiĹŤbuotĹł, jie prilaikomi atotampomis, o atstumas keliamo elemento iki sumontuoto ne arÄ?iau 1.0 m. Montuojamus elementus reikia uĹžkabinti kÄ&#x2014;limo stropais, kurie yra pritaikyti tai konstrukcijai, o jĹł keliamoji galia yra ne per maĹža. Privaloma sumontuoti montavimo aikĹĄteles, kopÄ&#x2014;Ä?ias prieĹĄ konstrukcijos montavimÄ&#x2026; siekant iĹĄvengti perkrovos lynui ar trosui.

Kranininkui nurodymus duoda tik vienas asmuo, kurie gali bĹŤti garsiniai arba reglamentuoti rankĹł Ĺženklai. UĹžtikrinamas ÄŻstatytĹł elementĹł stabilumas naudojantis montavimo eiliĹĄkumu, o neatliktas numatytas darbo dienos darbas negalimas, nebent uĹžtikrinamas elemento pastovumas suvarĹžant jÄŻ atotampomis. Montavimo darbai aukĹĄtose vietose, puÄ?iant stipresniam kaip 15 m/s. vÄ&#x2014;jui, lijundros, perkĹŤnijos, rĹŤko metu yra draudĹžiami. Montuojant vertikalias vientisas plokĹĄtes, darbas nutraukiamas, kai vÄ&#x2014;jo greitis 10 m/s arba didesnis. Elementus nuo krano kablio galima atkabinti tik galutinai jÄŻ ÄŻtvirtinus.

Darbininkai darbo aikĹĄtelÄ&#x2014;je privalo dÄ&#x2014;vÄ&#x2014;ti: 1) ryĹĄkiaspalves liemenes, tam kad juos matytĹł kranistas; 2) apsauginius ĹĄalmus, tam, kad bĹŤtĹł iĹĄvengta traumos ÄŻrankio ar elemento kritimo atveju iĹĄ aukĹĄto; 3) apsauginÄ&#x2122; avalynÄ&#x2122;, tam kad iĹĄvengtĹł paslydimĹł esant slidĹžioms sÄ&#x2026;lygoms arba kojĹł prasidĹŤrimo vinimis ar kitais elementais; 4) atliekant kaĹžkokÄŻ tai procesÄ&#x2026; privalomas pirĹĄtiniĹł dÄ&#x2014;vÄ&#x2014;jimas;

2.16 Literatūra 1.

Fabricartions [interaktyvus]. [http://www.westernfabrications.lt/lt/konteineriai

žiūrėta 2017-12-12]; 2.

Demag, Demag AC180, [interaktyvus]. 2005, [žiūrėta 2018-12-03],

http://www.gruegendron.ca/charts/AT_200_AC180.pdf 3. Toitoi, buitiniai konteineriai [interaktyvus].

[žiūrėta

2017-12-12];

http://www.toitoi.lt/pasiulymas-52/kategorija/buitiniai-konteineriai.html 4.

BNVI, [interaktyvus], [žiūrėta 2018-12-03], https://bnvi.lt/nuoteku-rezervuarai/

5.

Cranbalt, Kaunas, [interaktyvus], [žiūrėta 2018-12-03] https://cranbalt.com/lt/bokstiniu-kranunuoma/

6.

Alytaus

savivaldybė,

2017

m.

[interaktyvus],

[žiūrėta

2018-12-03]

https://www.alytus.lt/planavimo-dokumentai 7.

AKSA, 2018 m. , [interaktyvus], [žiūrėta 2018-12-03]: https://aksa.lt/perdangos/

8.

PERI, Domino-panel-formwork. 2018 m. [interaktyvus], [žiūrėta 2018-12-03]: https://www.peri.lt/products/formwork/domino-panel-formwork.html

9.

Žiogas, Vigantas, 1943- : Monolitinės statybos technologija ir organizavimas :mokomoji knyga;

10. Irbnet, DC26030, , [interaktyvus], [žiūrėta 2018-12-03]: https://www.irbnet.de/daten/iconda/CIB_DC26030.pdf 11. Vaida

Žilinskaitė,

2009-:

Pramoninių

analizė:baigiamasis magistro darbas

pastatų

grindų

įrengimo

daugiakriterinė

2.17 Monolitinių betoninių grindų ant grunto įrengimo sąmata

LOKALINĖ SĄMATA Sudaryta pagal 2018.03 kainas

Statinių grupė 2018-11-01 Sporto centras Alytuje

Statinys

1 Parko g2.

Žiniaraštis

1 Lokalinė

Suma žiniaraščiui

2018.11.14 Sąm. eil.

1

Darbų ir išlaidų

Mato

aprašymai vnt Monolitinių betoninių grindų ant grunto įrengimas

1 N11P-0102

Norma

Kiekis

114635.40 EUR Kaina Iš viso EUR

EUR

17,067

100m2

Posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai , kai smėlio sluoksnio storis 100 mm - pakelta iki 300 mm k3=3.0 Darbo sąn. kateg. 2.0 570751 570885 489100 489152

Smėlis statybos darbams Vanduo Savaeigis plentvolis iki 6 t Autogreideris 66.2 kW (90 AG)

N11P-0102

4,0

68,268

4,55

310,62

m3

11,2

573,4512

13,59

7793,2

m3

1,0

51,201

maš.val

1,5

25,6005

31,04

794,64

maš.val

0,28

4,77876

37,95

181,35

žm.val.

Darbo užm. 310.62

Medžiagos 7793.20

2 N11P-0102

Mechanizmai 975.99

Iš viso 9079.81

17,067

100m2

Posluoksnių įrengimas grindims mechanizuotai , kai skaldos sluoksnio storis 100 mm - pakelta iki 150 mm. k3=1.5 Darbo sąn. kateg. 2.0 570885 573004 489100 489152 489153

Vanduo Skalda Savaeigis plentvolis iki 6 t Autogreideris 66.2 kW (90 AG) Buldozeris 55 kW (75 AG)

N11P-0102

Darbo užm. 349.45

3 N11-32-1

žm.val.

4,5

76,8015

m3

2,0

51,201

m3

4,55

349,45

12,4

317,4462

26,35

8364,71

maš.val

2,6

44,3742

31,04

1377,38

maš.val

0,1

1,7067

37,95

64,77

0,4

6,8268

29,77

203,23

maš.val Medžiagos 8364.71

Mechanizmai 1645.38

Iš viso 10359.54

17,067

100m2

Grindų hidroizoliacija, paklojant polietileninę plėvelę Darbo sąn. kateg. 2.0 220040

Polietileninė plėvelė

N11-32-1 4 N11P-0302

Darbo užm. 124.25

žm.val. m2 Medžiagos 469.34 100m2

1,6

27,3072

4,55

124,25

110,0

1877,37

0,25

469,34

Mechanizmai

Iš viso 593.59 17,067

Grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimas, naudojant izoliacines plokštes,kai putų polistireno plokštės storis 100 mm - keista į 300 mm - 3 plokštės po 100mm k3=3.0 Darbo sąn. kateg. 3.0 220098

Putų polistireno grindų izoliavimo plokštė

N11P-0302

Darbo užm. 1754.32

5 N11-170

žm.val.

19,0

324,273

5,41

1754,32

m3

10,3

527,3703

51,32

27064,64

Medžiagos 27064.64

Mechanizmai

Iš viso 28910.10 2,335

t

Betoninių grindų armavimas tinklais k8=1.12 Darbo sąn. kateg. 2.5 120046 572318

Plieninis tinklas (suvirintas, armatūrinis) Fiksatoriai armatūros tinklams

N11-170

Darbo užm. 138.70

6 N11P-1507

žm.val. t vnt Medžiagos 2719.57

12,0

28,02

4,95

138,7

1,0

2,335

1004,7

2345,97

3200,0

7472,0

0,05

373,6

Mechanizmai

Iš viso 2858.27 2,954

100m

Tarpiklių sudėjimas tarp konstrukcijų ir grindų Darbo sąn. kateg. 3.0 570843

Mineralinės vatos izoliaciniai tarpikliai

N11P-1507

Darbo užm. 139.04

7 N11-165-1

žm.val. m Medžiagos 76.80

8,7

25,6998

5,41

139,04

100,0

295,4

0,26

76,8

Mechanizmai

Iš viso 215.84 17,067

100m2

100mm storio armuotų grindų betonavimas ir šlifavimas, paduodat betoną siurbliu Darbo sąn. kateg. 3.6 600048 489092 489192 489220 489310 489311

Betono mišiniai C20/25 Betono siurblys Vibratorius Vibrosija Vieno disko betono glaistytuvas Dviejų diskų betono glaistytuvas

N11-165-1

Darbo užm. 4735.07

8 N11-168-1

žm.val.

48,0

819,216

5,78

4735,07

m3

10,2

174,0834

78,26

13623,77

maš.val

1,5

25,6005

42,28

1082,39

maš.val

6,0

102,402

0,51

52,23

maš.val

6,0

102,402

2,93

300,04

maš.val

3,6

61,4412

4,75

291,85

maš.val

3,6

61,4412

11,15

685,07

Medžiagos 13623.77

Mechanizmai 2411.58

Iš viso 20770.42

7,0674

100m

Betoninių grindų susitraukimo siūlių įrengimas, hermetizuojant sandarinimo juosta Darbo sąn. kateg. 4.0 230410 230975 390053 572316 572317 489219 489229

Gruntas (gruntuotė) Poliuretaninis hermetikas Deimantinis pjovimo diskas d 230mm Dažytojų juosta Sandarinimo juosta Bostik Asfalto-betono frezavimo mašina Dulkių siurblys

N11-168-1

Darbo užm. 1096.82

9 N57P-7308

25,4

179,51196

6,11

l

0,3

2,12022

4,02

8,52

l

3,2

22,61568

9,66

218,47

vnt

0,3

2,12022

85,46

181,19

m

200,0

1413,48

0,05

70,67

m

100,0

706,74

0,19

134,28

maš.val

2,6

18,37524

2,93

53,84

maš.val

1,0

7,0674

0,51

3,6

žm.val.

Medžiagos 613.13

Mechanizmai 57.44

1096,82

Iš viso 1767.39

0,146

100m

Temperatūrinių siūlių dangoje įrengimas, panaudojant juostas su inkarais Darbo sąn. kateg. 3.3 260834

Tarpikliai deformacinėms siūlėms

žm.val. m

13,8

2,0148

5,58

11,24

100,0

14,6

7,29

106,43

570284

t

Mastika

N57P-7308 Iš viso skyriuje

Darbo užm. 11.24 1 Darbo užm. 8660

Viso žiniaraštyje 1

Darbo užm. 8660

Medžiagos 289.35 Medžiagos 61015 Medžiagos 61015

0,62

2020,76

182,92

Iš viso 300.59

Mechanizmai 5182

Iš viso 74857

Mechanizmai 5182

Iš viso 74857

1830

Papildomų medžiagų vertė 3.00% Papildomų mechanizmų vertė 3.00% Sezoniniai darbai 15.00% (0)

155

17

Specifiniai darbai 17.00%

694

Papildomas darbo užmokestis 8.00%(8660+17) Viso: Soc.draudimo išlaidos 31.00%(8660+17+694) Statinio statybos išlaidos

0,09052

Mechanizmai

9371

62845

5337

77553

62845

5337

80458

2905 Viso:

12276

Statybvietės išlaidos 9.00%

7241

Iš viso tiesioginės išlaidos

87699

Pridėtinės išlaidos 27.00%(8660+17+694) Pelnas 5.00%(87699+2530)

2530

Iš viso netiesioginės išlaidos

7041

4511 Bendra vertė be PVM

94740 19895,4

Pridėtinės vertės mokestis 21.00% Bendra vertė su PVM

114635,4

2.18 Gręžtinių polinių pamatų įrengimo sąmata

LOKALINĖ SĄMATA Sudaryta pagal 2017.10 kainas

Statinių grupė 20180924 Lyginamieji kainu skaiciavimai

Statinys

1

Žiniaraštis

1

2018.10.25 Sąm. eil.

4

Darbų ir išlaidų

Mato

aprašymai Pamatu skaiciavimas

Norma

vnt

1 N5P-0601

Suma žiniaraščiui 33389.95 EUR Kaina Iš viso Kiekis EUR EUR 192,0

m

Gręžinių gręžimas poliams slankiuose gruntuose sraigtiniu grąžtu su apsauginiu vamzdžiu, kai gręžinio D iki 500mm I-II grupės grunte 1,1

211,2

6,01

1269,31

0,004

0,768

85,12

65,37

maš.val

0,17

32,64

29,19

952,76

Mažosios mechanizacijos priemonės su elektros varikliu

maš.val

0,13

24,96

2,9

72,38

Universalus agregatas polių ir inkarų įrengimui grunte

maš.val

0,38

72,96

78,3

5712,77

Darbo sąn. kateg. 4.5

žm.val.

53401 0 47000 9 48924 6

Rąstai 14-24cm st. (2 rūš.)

m3

Ratinis traktorius iki 29 kW (40 AG)

48930 3

N5P-0601

Darbo užm. 1269.31

Medžiagos 65.37

2 N5P-0603

Mechanizmai 6737.91

Iš viso 8072.59

13,57

m3

Gręžtinių polių betonavimas , kai gręžinio skersmuo iki 500 mm k9=1.15 47,495

6,01

285,44

0,373677

984,17

367,76

0,027537 1,14

15,4698

73,79

1141,52

maš.val

0,15

2,0355

25,01

50,91

Betono siurblys

maš.val

0,44

5,9708

41,53

247,97

Mažosios mechanizacijos priemonės su elektros varikliu

maš.val

0,2

2,714

2,9

7,87

Universalus agregatas polių ir inkarų įrengimui grunte

maš.val

1,17

15,8769

78,3

1243,16

Darbo sąn. kateg. 4.5

žm.val.

26000 9 60004 3 48903 4

Armatūros karkasai

t

Betono mišiniai

m3

Kranas ant automob. važiuoklės keliam.galios iki 10 t

48909 2 48924 6 48930 3

N5P-0603 3 N6P-0801

Darbo užm. 285.44

Medžiagos 1509.28 m3

3,5

Mechanizmai 1549.91 24,58

Iš viso 3344.63

Mažų apimčių sudėtingų konstrukcijų betonavimas k8=1.04, k9=1.15 Darbo sąn. kateg. 3.0 60004 Betono mišiniai 3 N6P-0801 Darbo užm. 1118.29

žm.val. m3 Medžiagos 1850.03

4 N6P-0803

8,8

216,304

5,17

1118,29

1,02

25,0716

73,79

1850,03

Mechanizmai

Iš viso 2968.32 0,72

t

Mažų apimčių konstrukcijų armavimas atskirais strypais k9=1.15 Darbo sąn. kateg. 4.0 92999

Armatūrinis plienas Plieninė viela

12034 1 48913 Kranas 1 N6P-0803

Darbo užm. 126.14

žm.val.

30,0

21,6

5,84

126,14

t

1,02

0,7344

650,61

477,81

kg

7,3

5,256

0,93

4,89

maš.val

0,4

0,288

25,01

7,2

Medžiagos 482.70

5 N6-17

Mechanizmai 7.20

Iš viso 616.04

22,45

m3

Gelžbetoninės pamatų sijos, įrengiant klojinius iš skydų, paduodant betoną kranu k8=1.04, k9=1.15 Darbo sąn. kateg. 3.33 20077 20091 12000 2 12003 0 12003 8 26001 4 26001 7 53400 3 53401 7 53493 6 48913 1 N6-17

24,695

5,38

1207,81

t

0,0011

t

0,00029

0,024695

1,15

0,03

0,006511

934,43

6,08

Emulsolas Krosninis kuras Plieninė viela Statybinės vinys

kg

0,2205

4,95023

1,06

5,25

Suvirinimo elektrodai

kg

1,7

38,165

1,87

71,37

Betonas

m3

1,015

22,78675

73,79

1681,43

Armatūra

t

Apipjautos lentos 40mm st. (3 rūš.)

0,612

650,61

398,18

m3

0,027261 0,004

0,0898

203,19

18,25

Apipjautos lentos 25-32mm st. (3 rūš.)

Klojinių skydai

m3

0,0023

0,051635

203,19

10,49

m2

0,055

1,23475

8,53

10,53

Kranas

maš.val

0,43

9,6535

25,01

241,43

Darbo užm. 1207.81

Medžiagos 2201.61

4 Darbo užm. 4007

Medžiagos 6109

Mechanizmai 241.43

Iš viso 3650.85

Mechanizmai 8536

Iš viso 18652

Pamatų įrengimo žemės darbai

1 N1-100

48907 3 N1-100

224,5

1,1

kg

Iš viso skyriuje 5

10,0

žm.val.

0,47154

t. m3

I grupės grunto kasimas ir perstūmimas iki 10m atstumu 79kW (108AJ) galingumo buldozeriais k9=1.15 Buldozeris 79 kW (108 AG) Darbo užm.

maš.val

Medžiagos

2 N1-101

6,4

3,01786

Mechanizmai 91.26

30,24

91,26

Iš viso 91.26

0,47154

t. m3

Kiekvieniems sekantiems 10m, perstūmiant I grupės gruntą 79kW (108AJ) galingumo buldozeriais, pridėti prie N1-100 k2=2.85, k9=1.15 48907 Buldozeris 79 kW (108 AG) 3 N1-101 Darbo užm.

Medžiagos 3 N1P-0113

maš.val

5,6

7,52578

Mechanizmai 227.58 100m3

3,2154

30,24

227,58

Iš viso 227.58

Grunto kasimas 0,5m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, pakraunant gruntą į autosavivarčius, kai gruntas I grupės k9=1.15 Darbo sąn. kateg. 2.5 48906 1

Vienakaušis ekskavatorius 0,5 m3 kaušo talp.

48907 Buldozeris 79 kW (108 AG) 3 N1P-0113 Darbo užm. 14.60

žm.val.

0,96

3,08678

4,73

14,6

maš.val

3,1

9,96774

35,62

355,05

maš.val

0,07

0,225078

30,24

6,81

Medžiagos

4 N1P-0113

Mechanizmai 361.86

Iš viso 376.46

0,7416

100m3

Grunto kasimas 0,5m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, pakraunant gruntą į autosavivarčius, kai gruntas I grupės k9=1.15 Darbo sąn. kateg. 2.5 48906 1

Vienakaušis ekskavatorius 0,5 m3 kaušo talp.

48907 Buldozeris 79 kW (108 AG) 3 N1P-0113 Darbo užm. 3.37

žm.val.

0,96

0,71194

4,73

3,37

maš.val

3,1

2,29896

35,62

81,89

maš.val

0,07

0,051912

30,24

1,57

Medžiagos

5 N1P-1311

Mechanizmai 83.46

Iš viso 86.83

0,7416

100m3

Grunto transportavimas 10t autosavivarčiais 1km atstumu, pakraunant 0,5m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, kai gruntas I grupės 45000 Krovininė automašina, keliamoji galia 5 10 t N1P-1311 Darbo užm.

Medžiagos 6 N1P-1316

maš.val

5,4

4,00464

Mechanizmai 124.18

31,01

124,18

Iš viso 124.18

0,7416

100m3

Grunto transportavimo sąnaudų pokytis už papildomą 1km atstumą, vežant 10t autosavivarčiais, kai gruntas I-II grupės k2=2.0 45000 Krovininė automašina, keliamoji galia 5 10 t N1P-1316 Darbo užm.

Medžiagos 7 N1P-1311

maš.val

0,83

1,23106

Mechanizmai 38.18

31,01

38,18

Iš viso 38.18

0,6198

100m3

Grunto transportavimas 10t autosavivarčiais 1km atstumu, pakraunant 0,5m3 kaušo talpos ekskavatoriumi, kai gruntas I grupės 45000 Krovininė automašina, keliamoji galia 5 10 t N1P-1311 Darbo užm.

Medžiagos 8 N1P-1316

maš.val

5,4

3,34692

Mechanizmai 103.79

31,01

103,79

Iš viso 103.79

0,6198

100m3

Grunto transportavimo sąnaudų pokytis už papildomą 1km atstumą, vežant 10t autosavivarčiais, kai gruntas I-II grupės k2=3.0 45000 Krovininė automašina, keliamoji galia 5 10 t N1P-1316 Darbo užm.

Medžiagos 9 N1P-0701

maš.val

0,83

1,5433

Mechanizmai 47.86

31,01

47,86

Iš viso 47.86

0,6198

100m3

Tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas gruntu iš sankasos ekskavatoriumi, kai kaušo talpa 0,50m3 k9=1.15 48906 1

Vienakaušis ekskavatorius 0,5 m3 kaušo talp.

N1P-0701

Darbo užm.

Medžiagos

maš.val

2,9

1,79742

Mechanizmai 64.02

35,62

64,02

Iš viso 64.02

10 N1P-0801

0,6198

100m3

Grunto tankinimas mažosios mechanizacijos priemonėmis, kai gruntas išlyginamas rankiniu būdu( III grupės gruntas) k8=1.14, k9=1.15 48924 5

Darbo sąn. kateg. 3.5

žm.val.

9,9

6,13602

5,45

33,44

Mažosios mechanizacijos priemonės su vidaus degimo varikliu

maš.val

4,1

2,54118

7,31

18,58

N1P-0801 Iš viso skyriuje

Darbo užm. 33.44 5

Viso žiniaraštyje 1

Medžiagos

Darbo užm. 51 Darbo užm. 4058

Mechanizmai 18.58

Iš viso 52.02

Medžiagos

Mechanizmai 1161

Iš viso 1212

Medžiagos 6109

Mechanizmai 9697

Iš viso 19864

183

Papildomų medžiagų vertė 3.00%

291

Papildomų mechanizmų vertė 3.00% 418

Sezoniniai darbai 15.00% (2789)

98

Specifiniai darbai 17.00%

366

Papildomas darbo užmokestis 8.00%(4058+418+98) Viso:

Statinio statybos išlaidos

4940

6292

9988

21220

6292

9988

22751

1531

Soc.draudimo išlaidos 31.00%(4058+418+98+366) Viso:

6471

Statybvietės išlaidos 9.00%

2048

Iš viso tiesioginės išlaidos

24799

Pridėtinės išlaidos 30.00%(4058+418+98+366) Pelnas 5.00%(24799+1482)

1482 1314 2796

Iš viso netiesioginės išlaidos Bendra vertė be PVM

27595

Bendra vertė su PVM

33389,95

5794,95

Pridėtinės vertės mokestis 21.00%

1

2 Deformacinės (išpjaunamos)

4

4

6

28 579 200 0

6 7

506

0

567

9

9

0 0

20

0

0

935

Temperatūrinė siūlė

0 0

14

0

15

0

4

16

608

6000

0

620

7'

740

5000

8'

0

459 0

18

3' 4'

500

599

5'

9

9' 10

6'

18

0

600

0

11

0

608

445

1

Smėlio pagrindo paruošimas

2

Skaldos pagrindo paruošimas

3

Grindų hidroizoliacijos paruošimas

4

Grindų termoizoliacijos įrengimas

5

Grindų armavimas tinklais

6

Grindų betonavimas

7

Siūlių įrengimas

620

50 150

0

0

E

0

15

459

0

16

C 498

17

A' 18

Pamainų skaičius

Norminė

Planuojama

Normų įvykdymas, %

7

Skaičius pamainoje

6

8

9

10

11

12

13

14

15

17

18

19

22

23

24

25

26

29

30

1

2

3

6

7

8

14

15

10

13

C

16

A'

Betono siurblio strėlės siekio grafikas

Grindų ant grunto detalė M 1:25

Pjūvis A-A M 1:200 9

E

14 Armuotas betonas C20/25

Darbo dienos 1

100 m2 17,067

8,534 3,8

8,0

Plentvolis Autogreideris

1 1

Mašinistai Darbininkai

1 2

1

4,267

4,0

106,68

100 m2 17,067

9,6

9,0

Autogreideris Plentvolis Buldozeris

1 1 1

Mašinistai Darbininkai

1 3

1

3,2

3,0

106,67

100 m2 17,067

3,413 -

3,0

-

-

Darbininkai

3

1

1,138

1,0

113,8

-

36,0

-

-

Darbininkai

6

1

6,756

6,0

112,6

2,335 3,503

-

3,0

-

-

Darbininkai

3

1

1,167

1,0

116,7

2,954 3,213

-

3,0

-

-

Darbininkai

3

1

1,071

1,0

107,1

96,0

Betono siurblys Vibratorius Vibrosija Glaistyklės

1 2 2 2 2 2

Betonuotojai

8

3

4,277

4,0

106,93

Darbininkai

5

1

2,244

2,0

112,2

6,616

16

Gegužė

A

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

PE plėvelė

13

14

15

16

17

18

19

20

21

Šilumos izoliacija XPS

22

+10,700

Sutankinta dolomitinė skalda Sutankintas smėlis

300

Pasluoksnio įrengimas (smėlio) Pasluoksnio įrengimas (skaldos) Grindų hidroizoliacija

5

Balandis

13

18

2019m.

Brigados sudėtis

4

Darbo trukmė

Skaičius pamainoje

žm. d.

3

Tipas

Kiekis

2

1

Planuojamos

Norminės

Darbininkų poreikis

maš. pam.

Darbo mato vnt.

Proceso (darbo) pavadinimas

Mašinų poreikis

F

17

KALENDORINIS GRINDŲ ĮRENGIMO GRAFIKAS Darbo sąnaudos

9' 10

11

296

14

Darbo apimtis

8'

12

0

50

434

13

F

370 0

12

7'

6'

620 0

440

16

7

6

17

2'

598

6000 18580

4' 5'

1'

17

0

5060

15

5

296

6000

5670

14

3

440

6000

3'

13

2

600

2'

1

Konstrukcinė perimetru

13

6020

GRIN 12

12 600

0

11

A

11 740

3049

A

10

10

913

460

1'

8

B

8

990

7

m

600 0

600 0

600

A

5

D

5

100

600 0

D

B

Grindų įrengimo technologinė schema M 1:300

3

E

300

600 0

Siūlių įrengimo schema M 1:300

,8

620 0

3

150

602 0

23

2

500

E

1

F

R=

F

+6,700 Esamas gruntas

Grindų šiltinimas Grindų armavimas

2

100 m 17,067 40,534 t

Tarpiklių sudėjimas

100 m

Betonavimas įrengiant temperatūrinę siūlę

100 m2/ 17,067/ 102,654 26,75 100m 0,146

Susitraukimo siūlių įrengimas

100 m

7,067 22,439 3,184

20

Frezavimo mašina

Dulkių siurblys

+4,000

0,000 2500

8460

4722

14584

556

DARBININKŲ DARBO GRAFIKAS Nvid.= ΣDpr. = 178 = 8,09; T 22

Technologinės kortelės paskirtis ir trumpas proceso aprašymas:

10 9 8 7 6 5 4 3 2 1

K1= Nmax = 8 = 0,99 ≤1,5; Nvid. 8,09 K1= ΣTpast.= 22 = 1,0 ≥1,0; T 22

skirta paskirties pastato ant grunto Darbai prasideda nuo pagrindo Labai svarbu, kad pagrindas gerai ir tinkamai sutankintas. Ant sutankinto pagrindo trimis sluoksniais dedamas Ant klojama kuri apsaugo grindis nuo ir veikia kaip skiriamasis sluoksnis..

Labai svarbu, kad ji paklota lygiai, be Tada tinklai. Jie pakeliami tarpikliais.

Tinklai tarpusavyje bet koks neleistinas nukrypimas reikalauja papildomo betono kiekio, kas 1,5 1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

Atlikus visus siurbliu

Mechanizmų poreikio grafikas Eil. nr.

Mechanizmo pavadinimas 2

1 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

Buldozeris Savaeigis plentvolis Autogreideris Kranas - siurblys Vibratorius Vibrosija Vieno disko betono glaistytuvas Dviejų diskų betono glaistytuvas Asfalto - betono frezavimo mašina Dulkių siurblys

Darbo dienos

Kiekis 3 1 1 1 1 2 2 1 1 2 2

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

Eil. nr.

1 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

Medžiagos pavadinimas 2 Vanduo Smėlis statybos darbams Skalda Polietileninė plėvelė Putų polistireno grindų izoliavimo plokštė Plieninis tinklas (armatūrinis, suvirintas) Fiksatoriai armatūros tinklams Mineralinės vatos izoliaciniai tarpikliai Betono mišiniai C20/25 Gruntas (gruntuotė) Poliuretaninis hermetikas Deimantinis pjovimo diskas d 230mm Dažytojų juosta Sandarinimo juosta Bostik Tarpikliai deformacinėms siūlėms Mastika

3 m3 m3 m3 m2 m3 t vnt. m m3 l l vnt. m m m t

4 102,402 573,45 317,446 1877,37 527,37 2,335 7472,0 295,4 174,08 2,12 22,616 2,12 1413,48 706,74 14,6 0,091

bei priemones,

ir

su jam

turi atitikti saugos,

Darbų kokybės reikalavimai: Pagrindinius Visi

Darbo dienos

Nr. 1.

2.

3.

4.

5.

6.

Pavadinimas Grindų plotas Darbo sąnaudos Mechanizmų sąnaudos Darbų trukmė Normų vykdymas Kaina

Mato vnt.

100 m2 žm. d. maš. pam d.d. % tūkst. EU.

Kiekis 17,067 193,89 57,75 22 109,64 114,6

2 lentelė. Automobilinės betonvežės charakteristikos

Statybos darbuose naudojamos darbo sveikatos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Kiekis

1 lentelė. Ekonominiai ir techniniai rodikliai

Darbų saugos reikalavimai: Kiekvienas darbininkas instruktuojamas apie saugius darbo

Medžiagų poreikio grafikas Matavimo vnt.

darbus, pradedamas betonavimas. Betonas paduodamas sutankinamas.

Ekonominiai - techniniai rodikliai

reikalavimus nusako statybos techniniai reglamentai, normos ir ar joje esantys gaminiai turi atitikti valstybinio standarto reikalavimus, projekto

Nr. 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

Truckmixer TRM 10A Gamybinė talpa, m3 Kriaušės geometrinė talpa, m3 Tūrio užpildymas, proc.

Užpildymo trukmė, s/m3 Sukimosi greitis, aps/min Variklio galia, kW Iškrovimo trukmė, s/m3 Vandens bako talpa, l Vandens siurblys, l/min/bar Vandens dozatorius, m3/h Betonmaišės masė, t Automobilio masė, t

4 lentelė. Betoninių grindų leistini nuokrypiai

NUOKRYPIAI, mm

10 17,28 58 10 iki 12 75 15...40 600 250/5 20 4,75 38

1.

Pagrindo nelygumai, tikrinant 2 m ilgio liniuote: - grunto pagrindo - smėlio, žvyro, skaldos sluoksnių - betono pagrindo

+0, - 20 +0, - 15 +0, - 5

2. Grindų pagrindo nuokrypis nuo projektinės altitudės 3. Betonuojamų ruožų kreipiamųjų viršaus nuokrypis nuo projektinės altitudės, įvertinant betono mišinio nuoslūgį vakuumavimo metu 4. Grindų nelygumai, tikrinant 2 m ilgio liniuote

+0, - 25 +2 +6

3 lentelė. Betono mišinio tiekimo siurblio charakteristikos 1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

22

Nr. 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

Vertikalusis siekis, m Horizontalusis siekis, m Pasiekiamas gylis, m Skleidimo aukštis, m Sulankstomų dalių skaičius Siurblio tipas Našumas, m3/h Slėgis, bar Cilindro matmenys, mm Taktų skaičius per minutę Piltuvo tipas

27,6 23,8 18,1 6,4 4Z BRF 09H230 90 78 230x1400 26 RC 700

KTU Statybos ir architektūros fakultetas

GRUPĖ

SS-5/1

PV PDVA PDV PDV PDV PDV PDV

O.V; J.V;G.Š A. Butkevičius O. Viliūnienė V. Medelienė R. Miniotaitė M. Daunoravičius E. Klumbytė

2018 2018 2018 2018 2018 2018 2018

PR. ETAPAS PAVADINIMAS

SP

Statybos ir architektūros kompetencijų centras

Semestro projektas PROJEKTO PAVADINIMAS

Multifunkcinio sporto centro Alytuje, Parko g. 2, statybos projektas LAIDA

BRĖŽINIO PAVADINIMAS

Monolitinių betoninių grindų ant grunto įrengimo technologinė kortelė BREŽINIO ŽYMUO:

0

LAPAS LAPU

2018-SP-SO.BR2

1

1

F

A

1

6 10

F

Aâ&#x20AC;&#x2122; a

18

Skl ypo pl anasM 1: 500

1 aukĹĄt o pl anas,M 1: 200

2 aukĹĄt o pl anas,M 1: 200