11. VDU - Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS

Rimantė Paulauskaitė

BARSTYČIŲ AKMENS PRIEIGŲ PERTVARKYMO PROJEKTAS

Bakalauro baigiamasis darbas

Želdininkystės studijų programa, valstybinis kodas 612D70003 Biomedicinos mokslų studijų kryptis

Vadovas: lekt. Mantas Pilkauskas (Parašas)

(Data)

(Parašas)

(Data)

Apginta: prof. dr. Aušra Blindstrubienė

Akademija, 2019

Agronomijos fakulteto Želdininkystės studijų programos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisija: (Patvirtinta Žemės ūkio akademijos kanclerio potvarkiu Nr. ŽŪA-2, 2019 m. gegužės 8 d.)

Pirmininkas: Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento direktorius (socialinis partneris) Nariai: Agronomijos fakulteto dekanė, Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto profesorė dr.

Aušra Blindstrubienė (mokslininkė) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas dr. Evaldas Klimas (mokslininkas – praktikas) Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentas Alvydas Žickis (menininkas) Žemėtvarkos ir geomatikos instituto docentė dr. Virginija Gurskienė (mokslininkė) Utenos rajono savivaldybės teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Paragytė (kraštovaizdžio architektė)

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas:

................................................................................................................................................................

Agronomijos fakulteto studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos įvertinimas ir pirmininko parašas

Darbo vadovas: lekt. Mantas Pilkauskas, VDU Žemės ūkio akademija Recenzentė: lekt. Aurelija Lozuraitienė, VDU Žemės ūkio akademija Instituto direktorė: prof. dr. Elvyra Jarienė, VDU Žemės ūkio akademija

Bakalauro baigiamojo darbo recenzento įvertinimas: Teigiamas, neigiamas

(recenzento parašas)

................................................................................................................................................................

2

3

Paulauskaitė R. Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektas: Želdininkystės specialybės studijų programos pirmosios pakopos universitetinių studijų baigiamasis darbas / Vadovas lekt.

Mantas Pilkauskas; Vytauto Didžiojo universitetas, Žemės ūkio akademija, Agronomijos fakultetas – Akademija., 2019 – 32 p.: 20 pav., 1 lentelės, 7 priedas, Bibliogr.: 33 šaltiniai.

SANTRAUKA Darbe analizuojamos didžiausio Lietuvoje Barstyčių akmens prieigos, ryšiai su gretimais objektais, inventorizuojami želdiniai ir nustatoma jų būklė, pateikiami akmens prieigų pertvarkymo projektiniai sprendiniai.

Darbo objektas yra Barstyčių akmens prieigos.

Darbo tikslas: Pateikti Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektinius pasiūlymus, pritaikant studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus.

Uždaviniai 1.

Atlikti Barstyčių akmens prieigų analizę: vietinių aplinkos sąlygų, gretimų objektų

atžvilgiu bei įvertinti esamų želdinių būklę, atliekant želdinių inventorizaciją.

2.

Sukurti želdyno erdvių sistemą, numatant ramaus ir aktyvaus poilsio erdves, renginių ir

lankytojų aptarnavimo vietas.

3.

Sukurti efektyvų takų tinklą, pritaikytą prie reljefo ir prie žmonių, turinčių negalią, taip

pagerinti automobilių stovėjimo aikštelės būklę.

4.

Pateikti kūdros pakrančių sutvarkymo sprendinius.

Rengiant projektą buvo studijuota literatūra, įvertintos vietinės aplinkos sąlygos ir gretimybės, inventorizuoti želdiniai, fiksuota nuotraukose esama būklė.

Darbo rezultatai. Atlikus želdinių inventorizacija nustatyta, kad akmens prieigose auga geros būklės 13 medžių ir 3 krūmų rūšys. Prieiti prie Barstyčių akmens sunkiau senesniems žmonėms ir turintiems negalią. Nėra išvystyto takų tinklo, išvystytos erdvių sistemos, daugiamečių gėlynų.

Didžiausio Lietuvoje akmens prieigose siūloma suformuoti ramaus poilsio erdvę su projektuojamu apžvalginiu taku viršutinėje terasoje. Take projektuojami suolai nišose su krūmų užnugariu, nukreipti į erdvę, iš kurios žvelgiama į apačioje gulinti akmenį. Apačioje suformuojama centrinė erdvė su akmeniu ir kūdra pritaikoma aktyviam poilsiui, renginiams, su pavėsinėmis ir pikniko vietomis. Aplink kūdrą projektuojami daugiamečiai pakrančių gėlynai. Takai projektuojami nuolaidūs, palengvinant judėjimą neįgaliesiems, taip pat siūloma su sklypų besiribojančioje kelio atkarpoje sumažinti greiti iki 20 km / h, sukuriant apvažiavimą. Perprojektuojama automobilių stovėjimo aikštelė su tualetais ir šiukšlių konteineriais, patalpintais mediniuose nameliuose.

Reikšminiai žodžiai: Barstyčių akmuo, želdynas, želdinių inventorizacija, projektas, gamtos paveldo objektas.

4

Paulauskaitė R. Reconstruction Project of Barstyčiai Rock Surroundings: Final paper for Bachelor programme of Landscaping field/ Supervisor lect. Mantas Pilkauskas; Vytautas Magnus university, Academy of agriculture, Faculty of agronomy – Academy., 2019 – 32 pages.: 20 images., 1 tables, 7 attachments, Bibliography.: 33 sourses.

SUMMARY Main emphasis of this project falls on the analysis of the surrounding environment of the largest rock in Lithuania - the rock of Barstyčiai. Paper as a whole consists of several subjects for analysis and evaluation: main area, it’s relationship with surrounding objects, local greenery - it’s inventorisation and condition. Several means of reconstruction of the whole area are also presented.

The object of research – The rock of Barstyčiai and its surroundings.

The aim of research: To introduce new ways of reconstructing the Barstyčiai rock surrounding area using knowledge and skills acquired during the studies.

Objectives: 1.

To perform an analysis of the rock’s surroundings in accordance to local environment

and nearby objects, assess the condition of local greenery and inventorise it.

2.

To create a system of green space spaces and repurpose it for basic recreational

activities, create visitor-friendly infrastructure.

3.

To create an effective footpath system that aligns well with landscape, comfort of use,

wheelchair accessibility and improve the condition of the car park.

4.

To present solutions to improve the shores of a local pond.

Literature was studied during the preperation of this project, environmental conditions were put into consideration and evaluated, greenery was inventorised and it’s condition was documented in photos..

The final work results. After the inventorisation of greenery, it was found that the environment is well suitable for growth of over 13 tree and 3 shrub species. Infrastructure evaluation shown that accessibility for handicapped people and elderly is quite bad. No real paths were present at the time and no open areas suitable for recreation were found, main area was missing flowerbeds.

It was recommended to create a comfortable recreational zone which would include an observational path at the top area. Benches were designed to face the main space in which the rock sits from recesses with shrubbery situated behind them. A central space is formed below which contains the rock and the pond. Such area could be suitable for active recreation such as picnics, an 5

arbor could be built there too. Perennial flowerbeds were designed around the pond. Footpath design emphasised on being mostly flat to improve the ease of access for handicapped people. It was advised to reduce the speed limit to 20 km/h all around the area and create a roundabout. Projected parking lot is to contain portable restrooms and thrash bins, which would all be contained in little wooden sheds.

Key words: The rock of BarstyÄ?iai, greenery, plantation inventorisation, project, an object of nature’s heritage.

6

TURINYS ĮVADAS...............................................................................................................................................8 1.

LITERATŪROS APŽVALGA...................................................................................................9 1.1.

Gamtos paveldo sąvokos ir klasifikacija.......................................................................9

1.2.

Gamtos paveldo objektai Lietuvoje.............................................................................10

1.3.

Gamtos paveldo objektų projektų apžvalgos...............................................................11

1.4.

2.

1.3.1.

Puntuko akmens aplinkos tvarkymas......................................................11

1.3.2.

Medžių lajų tako komplekso projektas....................................................13

1.3.3.

Pūčkorių atodangos sutvarkymo projektas..............................................16

1.3.4.

Žagarės ozo pažintinis takas....................................................................19

Lankytinos vietos Skuodo rajone.................................................................................21

PROJEKTAVIMO SĄLYGOS IR METODIKA.....................................................................24 2.1.

3.

REZULTATAI..........................................................................................................................25 3.1.

4.

Želdynų ir želdinių inventorizacija...................................................................24 Projektuojamos teritorijos analizės...................................................................25

BARSTYČIŲ AKMENS PRIEIGŲ PERTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI.....26

IŠVADOS...........................................................................................................................................28 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS.........................................................................................29 NAUDOTŲ ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS..........................................................................................31 PRIEDAI............................................................................................................................................33

7

ĮVADAS Barstyčių akmuo – didžiausias riedulys Lietuvoje. 1957-ųjų pabaigoje melioratorių netoli Puokės kaimo aptikto akmens matoma buvo tik paviršiuje kyšojusi ketera. Riedulys guli tarp moreninių kalvų esančiame šlapiame ir durpingame slėnyje, kas itin apsunkino jo atkasimą. Atkasus tyrėjai nustatė, kad riedulys yra didesnis už anuomet Lietuvoje didžiausiu laikytą Puntuką, palikdamas jį antru pagal dydį geologiniu gamtos paveldo objektu šalyje.

Barstyčių akmens ilgis – 13,4 m, plotis – 7,5 m, aukštis – 3,6 m., sveria apie 680 tonų.

Barstyčių akmenį supanti aplinka yra patraukli, bet sutraukia per mažai lankytojų, kurie neužsibūna prie gamtos paveldo objekto. Manydama, kad didžiausias Lietuvos akmuo gali sulaukti daugiau dėmesio pertvarkius jo prieigas, pasirinkau šią temą savo bakalauro darbui. Šis projektas tikras iššūkis dėl Barstyčių akmenį supančių šlaitų, ant kurių nelengva įrengti ir suformuoti želdinius, bet naudingus, norint apžvelgti akmenį iš viršaus. Taip pat, manau, būtina akmenį padaryti lengviau pasiekiamą senesniems žmonėms ir turintiems negalią. Teritorijai reikalingas efektyvus, prie reljefo pritaikytas ir išvystytas takų tinklas, suformuotos poilsio bei laisvalaikio erdvės. Suformuoti ir įrengti patrauklūs ir tvarūs daugiamečių augalų želdiniai.

Darbo tikslas: Pateikti Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektinius pasiūlymus, pritaikant studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus.

Uždaviniai 1. Atlikti Barstyčių akmens prieigų analizę: vietinių aplinkos sąlygų, gretimų objektų atžvilgiu bei įvertinti esamų želdinių būklę, atliekant želdinių inventorizaciją.

2. Sukurti želdyno erdvių sistemą, numatant ramaus ir aktyvaus poilsio erdves, renginių ir lankytojų aptarnavimo vietas.

3. Sukurti efektyvų takų tinklą, pritaikytą prie reljefo ir prie žmonių, turinčių negalią, taip pagerinti automobilių stovėjimo aikštelės būklę.

4. Pateikti kūdros pakrančių sutvarkymo sprendinius.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Gamtos paveldo sąvokos ir klasifikacija Gamtos paminklo „monuments de la nature“ sąvoką pirmasis pavartojo XIX a. vokiečių geografas ir keliautojas A. Humboltas (Humboldt, 1819). XX a. vid. po II pasaulio karo, daug gamtinių teritorijų ir kultūros paveldo objektų buvo stipriai pažeisti, kas paskatino Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO) imtis atitinkamų priemonių paveldui išsaugoti.

1972 m. buvo priimta Pasaulio paveldo konvencija, kurioje reglamentuojama ne tik kultūros, bet ir gamtos paveldo objektų apsauga bei jų valdymas (Konvencija, 1972; Labadi, 2014).

Dar prieš Lietuvai ratifikuojant konvenciją 1992 m., po nepriklausomybės atkūrimo (Pasaulio kultūros..., 2006), 1921 m. gamtininkas T. Ivanauskas analizavo, kokie gamtos objektai galėtų būti laikomi gamtos paminklais ir teigė, kad siekiant išsaugoti šiuos objektus būtina steigti organizaciją (Ivanauskas, 1921). Tačiau tik 1960 m. keli šimtai medžių buvo paskelbti gamtos paminklais.

Vėlesniais metais gamtos paminklais buvo skelbiami medžiai, akmenys, šaltiniai, atodangos, ozai, parkai ir kt. 1993 m. priėmus Saugomų teritorijų įstatymą, valstybės ir savivaldybių saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo respublikinės ir vietinės reikšmės gamtos paminklų atitikmenimis (Saugomų teritorijų..., 1993; 2001). Vertingiausius objektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 311 „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“ (Žin., 2000, Nr. 24-621) paskelbė gamtos paminklais, o nuo 2001 m. gruodžio priėmus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymą, gamtiniai kraštovaizdžio objektai tapo gamtos paveldo objektais.

Gamtos paveldo objekto sąvoka apima platų spektrą gamtinio kraštovaizdžio objektų ir kompleksų, todėl Saugomų teritorijų įstatyme pateikta sąvoka „gamtos vertybės“. Ši sąvoka parodo, kokie gamtiniai objektai laikomi gamtos vertybėmis, kurioms suteikiamas specialus apsaugos statusas – gamtos paveldo objektas (Braškytė, Prapiestienė, 2018; Saugomų teritorijų..., 2001).

Gamtos vertybės – mokslinę, ekologinę, kultūrinę, pažinimo ir kitokią vertę turintys atskiri gamtos objektai ar jų teritoriniai kompleksai, svarbūs kraštovaizdžio ir biologiniai įvairovei išsaugoti ir pažinti, taip pat su konkrečia teritorija siejami joje nuolat ar periodiškai pasireiškiantys gyvūnų rūšių migracijos, karsto, kiti gyvosios ar negyvosios gamtos reiškiniai ir procesai, kuriantys teritorijos išskirtinę vertę (Saugomų teritorijų..., 2001).

Paveldo objektai – atskiri arba tankias grupes sudarantys gamtos ir kultūros paveldo objektai – kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas (Saugomų teritorijų..., 2001).

9

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnį paveldo objektai skirsto į: 1)

gamtos paveldo objektus (saugomus gamtinio kraštovaizdžio objektus);

2)

kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes).

Gamtos paveldo objektai yra: 1)

geologiniai – išskirtinių dydžių rieduliai, uolos, smegduobės ir olos, tipiškos arba

unikalios, moksliniu požiūriu vertingos atodangos, fosilijų ir mineralų radavietės; 2)

geomorfologiniai – išskirtinių dydžių ir išvaizdos reljefo formos: kalvos, gūbriai,

atragiai, daubos, raguvos, dubakloniai ir kitos reljefo formos; 3)

hidrogeologiniai – išskirtinio debito ir ypatingų savybių šaltiniai ir versmės;

4)

hidrografiniai – išskirtinių dydžių rėvos, senvagės, salos, kriokliai ir kiti hidrografinio

tinklo elementai; 5)

botaniniai – išskirtinio amžiaus, matmenų, formų, ar dendrologiniu bei estetiniu

požiūriu vertingi medžiai, krūmai, saugomų augalų ir grybų rūšių augavietės (buveinės), unikalios ir nykstančios augalų bendrijos, dendrologiniai rinkiniai, dendrologinę vertę turintys parkai ir skverai; 6)

zoologiniai – saugomų gyvūnų rūšių radavietės (veisimosi ir maitinimosi vietos),

gyvūnų kolonijos, unikalūs paukščių lizdai, kitos gyvūnų veiklos retenybės.

Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas yra tikslinamas kiekvienais metais (Dėl naujų valstybės..., 2002; 2018)

1.2. Gamtos paveldo objektai Lietuvoje

Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis 2018 m. gegužės mėn. 1 d. Lietuvoje buvo 684 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai. Iš jų 159 yra pripažinti itin vertingais, todėl paskelbti gamtos paminklais (Dėl naujų valstybės..., 2018; Dėl gamtos paminklų..., 2000). Atlikus statistinę analizę nustatyta, kad net 357 objektai, kurie sudaro 52 % visų gamtos paveldo objektų, yra saugomose teritorijose, iš jų net 86 % yra kompleksinėse saugomose teritorijose – nacionaliniuose (25,5 %) ir regioniniuose parkuose (60,5 %). Pagal duomenis pateiktus lentelėje (1 lentelė) nustatyta, kad iš valstybės saugomų gamtos paveldo objektų 26 % sudaro geologiniai objektai, 6,3 % - hidrogeologiniai, 5,4 % – geomorfologiniai, 3,4 % - hidrografiniai, 58,8 % - botaniniai ir 0,1 % - zoologiniai. Šiame bakalauro darbe tiriamos ir pertvarkomos Barstyčių akmens, priklausančio geologiniams gamtos paveldo objektams, prieigos.

10

1 lentelė. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapio Gamtos paveldo objektai Geologiniai

Iš jų gamtos paminklų skaičius

Gamtos paveldo objektų skaičius 177

Savivaldybių gamtos paveldo objektų skaičius

71

45

Geomorfologiniai 37

29

3

Hidrogeologiniai 43

19

2

Hidrografiniai

23

12

1

Botaniniai

403

25

165

Zoologiniai

1

–

1

Iš viso:

684

156

217

1.3. Gamtos paveldo objektų projektų apžvalgos 1.3.1. Puntuko akmens aplinkos tvarkymas

Iki 1957 m. kuomet Skuodo rajone buvo aptiktas didžiausias Barstyčių akmuo, didžiausių Lietuvos akmeniu laikomas buvo Puntukas Anykščių rajone. Tai antras pagal dydį ir žinomiausias Lietuvos riedulys, esantys apie 5 km į pietus nuo Anykščių, Dvarionių kaime netoli Šventosios upės Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje. Šis gamtos, mitologijos ir istorinis paminklas - vienas gausiausiai lankomų gamtos paminklų Lietuvoje. Ant akmens pagal skulptoriaus Broniaus Pundziaus 1937 m. projektą, 1942-1943 m. iškaltas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno bareljefinis portretas su ištrauka iš jų testamento, kreipimosi į lietuvių tautą prieš 1933.07.15-17 transatlantinį skrydį iš Niujorko į Kauną. Puntukas geologiniu gamtos paminklu paskelbtas 2000m. Riedulio matmenys: aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemiau žemės paviršiaus), ilgis – 7,54 m, plotis – 7,34 m, didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m. Riedulį sudaranti uoliena – amfibolinis-biotitinis granitas, vadinamas rapakiviu. (Mikalauskas, 2014; Kultūros vertybių registras, 2019).

Kultūros vertybių registre nurodoma, kad akmuo šiek tiek apskaldytas, aptrupėjęs ir kad jame gausu įvairiausiais laikotarpiais iškaltų menkaverčių užrašų, dėlto akmuo ir bareljefas kelis kartus tvarkytas. Akmenį supanti teritorija buvo smarkiai pakeista atkasant akmenį ir formuojant jo aplinką. Šiuo metu teritorija neardoma – prižiūrima, aplink akmenį įrengtas takas (1 pav.) (Kultūros vertybių registras, 2019).

11

1 pav. Puntuko akmuo Puntuko akmenį supanti teritorija (2 pav.), jos aplinka buvo atnaujinta, kaip skelbia UAB „Rekreacinė statyba“ įmonės tinklalapis, jos architektų: architekto Alvydo Mituzo, architekto Ričardo Stulpino, architektės Agnė Resser – Molkovės, architektės Eglė Letukaitės, architektės Vilijos Jankauskaitės ir inžinierės Vestos Pobedinskienės.

2 pav. Puntuko akmens teritorija iš paukščio skrydžio

12

UAB „Rekreacinė statyba“ tinklalapyje nepateikiami projektiniai Puntuko akmens aplinkos tvarkymo sprendiniai nei konkretus jų įgyvendinimo laikotarpis, tačiau apie juos galima spręsti iš tinklalapyje pateikiamų nuotraukų (3 pav.).

3 pav. Įgyvendintų projektinių sprendinių fotomontažas Nuotraukose matomi mediniai suoleliai šalia tako nišose be apsodinto užnugario. Suoleliai atrodo pagaminti iš tvirtos medienos. Panaši mediena drauge su kaldinta geležimi naudota aptveriant kitoje nuotraukoje matomus ąžuolus. Ąžuolai ne tik apsaugomi nuo galimų mechaninių pažeidimų, bet taip pat medinis pagrindas aplink juos tinkamas sėdėjimui. Paskutinėje nuotraukoje matoma sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra į šiaurės vakarus nuo Puntuko akmens ir greta Medžių lajų tako (2 pav.).

Puntuko akmens aplinkos tvarkymo sprendinių analizavimas svarbus kaip analogas galimiems Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projekto sprendiniams.

1.3.2. Medžių lajų tako komplekso projektas Medžių lajų tako kompleksas – tai pirmasis tokio pobūdžio pažintinis – rekreacinis kompleksas Baltijos valstybėse ir visoje Rytų Europoje, kuriame galima pasivaikščioti medžių lajų lygyje. Nuo Anykščių apie 6 km į pietus nutolęs, kairiajame Šventosios upės krante, Anykščių regioninio parko Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustinyje pastatytas kompleksas buvo atidarytas 2015 m. vasarą (Mituzas, 2018). „Lietuvos kraštovaizdžio architektų darbai 2008 - 2018“ leidinyje Medžių Lajų tako projektas aprašomas projekto vadovo – architekto Alvydo Mituzo, šiuo aprašu, kaip ir „Rekreacinė statyba“ įmonės pateiktu projekto aiškinamuoju raštu ir planais, remiantis buvo analizuotas Medžių lajų tako projektas.

Projektas

pradėtas

2013

m.

Keliais

etapais

suprojektavo

UAB

„Rekreacinė

statyba“ architektai: projekto vadovas – architektas Alvydas Mituzas, architektas Andrius Dirsė, architektas Arvydas Gudelis, architektas Ričardas Stulpinas, inžinieriai – Andrius Baliukonis, Vesta Pobedinskienė, konstruktorius Algirdas Steponavičius ir kiti. Projektas rengtas Anykščių regioninio 13

parko direkcijos užsakymu. Projektas įgyvendintas drauge su generaliniais rangovais UAB „Empower-Fidelitas“ ir „Ekstra statyba“ (Mituzas, 2018).

Kompleksą sudaro greta esantis kultūros paveldo apsaugos statusą turintis lankymo kompleksas su Puntuko akmeniu, edukacinės renginių erdvės, Medžių lajų takai, apžvalgos bokštas, informacinis centras. Pasak projekto vadovo dar „numatomas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas, ateityje suteiksiantis galimybę susisiekti su dešiniajame Šventosios upės krante ir atokiau esančiomis gamtos ir kultūros vertybėmis“ (Mituzas, 2018). „Rekreacinė statyba“ Medžių Lajų tako komplekso aiškinamajame rašte nurodama, kad „Lajų tako kompleksas įrengiamas erdvėse neturinčiose vizualinio ryšio su gamtos ir kultūros paveldo vertybe – Puntuko akmeniu“ (Medžių lajų..., 2013). Šio ryšio nebuvimas taip pat matomas pagrindiniame brėžinyje su žemės sklypo, skirto medžių lajų tako statybai, ribomis (4 pav.).

4 pav. Pagrindiniame brėžinyje su žemės sklypo ribų nužymėjimu M 1:1000 Jame Puntuko akmenį supanti teritorija neišskiriama, o aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad „Nuo lajų takų apžvelgti Puntuko akmenį nėra tikslo“ (Medžių lajų..., 2013). Pasak projekto vadovo Alvydo Mituzo „Lajų takas skirtas grožėtis ir pažinti Anykščių šilelyje augančią Lietuvos dendroflorą.

Tai paprastosios pušys, paprastosios eglės, paprastieji ąžuolai, karpotieji beržai, drebulės, paprastieji klevai, juodalksniai, paprastieji šermukšniai ir kiti medžiai, krūmai bei didele biologine įvairove

14

pasižyminti žolinė augmenija.“ (Mituzas, 2018). Šis siekis detaliau išdėstomas punktais projekto aiškinamajame rašte.

Lajų tako kompleksu siekiama: 

patraukliomis priemonėmis supažindinti regioninio parko lankytojus su Anykščių šilelio gamtinėmis vertybėmis, kraštovaizdžiu, apžvelgiant šilelį nuo medžių lajų takų ir iš apžvalgos bokšto;



skatinti lankytojus geriau pažinti ir saugoti gamtines vertybes;



išmokyti pajausti mišką erdvėje, giliau pažinti miškų ekosistemą, medynų skirtumus;



iš paukščio skrydžio pajausti Anykščių šilelio kraštovaizdžio grožį, pasigėrėti itin seno gamtinio darinio – Šventosios upės slėnio su ypač vertingomis geologinėmis atodangomis vaizdais.

(iš Medžių lajų tako kompleksas Anykščių regioniniame parke aiškinamojo rašto, 2013).

Anykščių šilelio apžvelgimui pagrindinės aikštes centrinėje dalyje pastatytas 37 m aukščio apžvalgos bokštas su 33 m aukštyje įrengta pagrindine apžvalgos aikštele (5 pav.). Bokšte taip pat įrengtas liftas žmonėms su negalia. Greta apžvalgos bokšto, aikštės pakraštyje įrengtas informacinis lankytojų centras. Architektas Alvydas Mituzas apie informacinio centro (5 pav.) projektinius sprendinius: „Pastato forma atkartoja reljefą – pagrindinis fasadas lenktos formos, atkartoja pagrindinės aikštės kontūrą. Norint neužgožti erdvių, didžioji pastato dalis įterpta į šlaitą. Uždengus žemėmis stogą, galinę sieną ir dalinai šoninius fasadus, pastatas plastiškai susijungia su esamu reljefu.“ (Mituzas, 2018).

5 pav. Medžių Lajų tako apžvalgos bokštas ir lankytojų centras 15

Medžių lajų kompleksas pasiekiamas pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, upių vandens keliu ir kitomis galimomis susisiekimo priemonėmis. Keliai ir stovėjimo aikštelė asfaltuoti, pėsčiųjų takai daugiausiai padengti biria danga, o didesnį nuolydį turinčiuose šlaituose įrengti terasuoti laiptai (Mituzas, 2018).

Medžių lajų taką administruoja Anykščių regioninio parko direkcija. Šiuo metu baigtas yra pirmasis šio projekto etapas. Kaip teigia projekto vadovas „ II etapu numatomas įrengti pėsčiųjų tiltas per Šventosios upę bei atliekami jo prieigų bei aplinkinės lankymo infrastruktūros sutvarkymo darbai“ (Mituzas, 2018).

Medžių Lajų tako kompleksas yra puikus pavyzdys kaip saugoma teritoriją su gamtos paveldo objektais pritaikyti rekreacijai ir turizmui, kaip tai paversti traukos objektu ne tik šalies, bet ir tarptautiniu mastu.

1.3.3. Pūčkorių atodangos sutvarkymo projektas

Pūčkõrių atódanga, Puškõrių atódanga (6 pav.) erozinė atodanga Vilniaus miesto rytiniame pakraštyje, Pavilnių regioninio parko teritorijoje. Nuo 1974 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu.

Didžiausios Lietuvoje atodangos aukštis – apie 65 m, plotis – 260 m. Atodanga Vilnios erozinio slėnio dešiniajame skardingame šlaite atidengia kvartero sistemos uolienas – vidurinio pleistoceno Medininkų ledyno ir jo tirpsmo vandenų suklotas nuogulas (priemolį, riedulius, gargždą, žvyrą, smėlį, aleuritą, juostuotąjį molį). Pūčkorių atodangos šlaitas nestabilus, dažnos nuošliaužos. Viršutinė dalis stati, su dažnomis griovų užuomazgomis, apardyta kritulių, vėjo. Vidurinė dalis išvagota linijinės erozijos – lietaus ir sniego tirpsmo vandens suformuotais grioveliais. Papėdė – apaugusi medžiais ir krūmais, joje gausu nuobirų (gargždo, riedulių), kurių Vilnios srovė nespėja nunešti. Skardžio nestabilumą sukelia Vilnios šoninė ir kritulių linijinė erozija bei gravitaciniai reiškiniai (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2011).

Pūčkorių atodanga ir jos aplinka nebuvo pritaikyta dideliam lankytojų srautui, lankytojams, turintiems negalią. Lankytojams prie atodangos tekdavo brautis per prastos sanitarinės ir estetinės būklės mišrų mišką. Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kartu su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijų iniciatyva buvo imtasi organizuoti atodangos tvarkymo darbus. 2010-2011 m. Pūčkorių atodangos sutvarkymo techninį projektą rengė SĮ „Vilniaus planas“ architektai: architektė Jurga Silvija Večerskytė – Šimeliūnė, architektė Birutė Pečiūraitė – Baltuškienė ir architektė Indrė Grabauskaitė. Projektas apėmė 8 a Pavilnių regioniniame parke (Kraštovaizdžio formavimo..., 2013).

16

6 pav. Pūčkorių atodanga Projekto apraše nurodomas toks projekto tikslas: „apsaugoti gamtos paminklą ir užtikrinti tinkamas pažintinio bei rekreacinio objekto eksploatacijos sąlygas“. Taip pat punktais išdėstomi siekiami įgyvendinti projekto uždaviniai: 

pagerinti medyno sanitarinę ir estetinę būklę;



sustabdyti paviršinį lietaus vandens srautą link atodangos;



įrengti takų sistemą, saugias ir estetiškas apžvalgos terasas;



pritaikyti objektą žmonėms su negalia;



išspręsti transporto statymo problemą.

(Kraštovaizdžio formavimo..., 2013). Įgyvendinant projektą buvo atlikti miško želdinių sanitariniai valymo darbai. Suprojektuoti takai, terasos, laiptai, nuovažos neįgaliesiems. Kaip viskas buvo suprojektuota galima matyti iš pagrindinio plano (7 pav.). Projekto rengėju teigimu „Visi laiptai, terasos ir nuovažos įrengiami ant metalinės konsolės konstrukcijos gręžtiniais betono pamatais“. Taip pat pateikia šios konstrukcijos pjūviai (8 pav.)

Projekto apraše nurodoma, kad „visoms medinėms dangoms ir lauko baldams bei turėklams naudojamas sibirinis maumedis“ (Kraštovaizdžio formavimo..., 2013). Šios rūšies mediena yra viena atspariausių aplinkos sąlygų poveikiui, ilgaamžė.

17

7 pav. Pagrindinis Pūčkorių atodangos sutvarkymo projekto planas M 1:250 Ištrauka iš Pūčkorių atodangos sutvarkymo techninio projekto. Arch. Jurga Silvija Večerskytė – Šimeliūnė, Birutė Pečiūraitė – Baltuškienė, Indrė Grabauskaitė projekto

8 pav. Konsolinių tako konstrukcijų pjūviai. Ištrauka iš Pūčkorių atodangos sutvarkymo techninio projekto. Arch. Jurga Silvija Večerskytė – Šimeliūnė, Birutė Pečiūraitė – Baltuškienė, Indrė Grabauskaitė projekto Vienas svarbiausių projekto uždavinių buvo išspręstas po terasomis įrengus lietaus vandens nutekėjimo kanalus ir specialius barjerus, drenavimo sistemai naudota geotekstilė ir geokoriai su stambios skaldos užpildu (Kraštovaizdžio formavimo..., 2013) Pūčkorių atodangos viršutinėje dalyje ant konsolinės konstrukcijos apžvalgos aikštelė su pavėsine. Iš pavėsinės atsiveria gražus apylinkių vaizdas (9 pav.).

18

9 pav. Vaizdų nuo Pūčkorių atodangos fotomontažas Pasak Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos tinklalapyje skelbtos informacijos Pūčkorių atodangos sutvarkymo projekto metu atodanga buvo sutvirtinta „išlaikant natūralius kraštovaizdžio elementus, nekeičiant aukščių ir grunto struktūros bei augalijos įvairovės“ (Valstybinė saugomų..., 2013) Pūčkorių atodangos sutvarkymo projektas yra geras pavyzdys ne tik kaip saugoma teritoriją išsaugoti kartu pritaikant intensyviam lankytojų srautui, pažinimui ir rekreacijai, bet ir kaip projektuoti objektą lankytojams su negalia.

1.3.4. Žagarės ozo pažintinis takas Žagarės ozas - tai Žagarės miesto pietvakariu kryptimi nusitęsęs ir seniau buvęs vientisas kalvagūbris iš vėlyvajame pleistocene susitelkusių fliuvioglacialinių žvyringų nuogulų. Žagarės ozo ilgis Lietuvoje yra 17 km. Dėl intensyvios žvyro ir smėlio eksploatacijos įvairiais laikotarpiais, šios unikalios reljefo formos vientisumas yra suardytas. Galutinai nepraradęs savo formos ozas išliko tik arčiausiai Žagarės miesto esančioje dalyje su Žvelgaičio piliakalniu ir dvejomis kapinėmis.

Nenukasta Žagarės ozo gūbriuota dalis yra 830 m ilgio, iki 100-130 m pločio pamate, daug kur stačiais šlaitais, iškiliausia jos vieta – Žvelgaičio piliakalnis, nuo Švėtės upės pusės pakilęs maždaug į 20 m aukštį. 1964 m. ši Žagarės ozo dalis buvo paskelbta geologiniu gamtos paminklu (Žagarės krašto..., 2018). Žagarės ozas – tai viena NATURA 2000 teritorijų, esančių Žagarės regioniniame parke. (Žagarės regioninio parko direkcija, 2015).

2015 m įgyvendinant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną 2014–2020 m. programos projektą „Pažink Žiemgalą dviračiu“ buvo įrengtas Žagarės ozo pažintinis takas (10 pav.).

Tako ilgis – 3,6 km. Kaip teigia Žagarės regioninio parko direkcija, Žagarės ozo pažintinio tako tikslas – supažindinti su gamtinėmis vertybėmis Žagarės regioninio..., 2015).

19

10 pav. Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinio, mokomojo ir poilsio tako maršruto iliustracija Pažintinį taką sudaro 9 su regioninio parko gamtos vertybėmis supažindinančios stotelės: 1.

Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia Žagarės ozo dalis.

2.

Žagarės ozas

3.

Žvelgaičio šaltinis

4.

Žvelgaičių ežeras

5.

Šlaitų erozija – nukasto ozo šlaitai

6.

Miško vabzdžiai

7.

Miško augalija

8.

Švėtės vingiai

9.

Meilės sala

Take įrengti rekreacinės infrastruktūros elementai: pavėsinės, apžvalgos bokštai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio aikštelė, paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo aikštelės, lauko tualetai, persirengimo kabinos ir kt. Per kūdrą į Meilės salą nutiestas pontoninis tiltas bei kylantys į kalną laiptai lankytojams padės lengviau pasiekti oze esančią „Voras“ regyklą (11 pav.) (Žagarės regioninio...,2015).

20

11 pav. Poilsio aikštelė ir regykla „Voras“ Žagarės ozo pažintiniame take Žagarės ozo pažintinio takas yra puikus pavyzdys kaip projektuoti takų sistemą išraiškingą reljefą turinčioje teritorijoje, kaip suprojektuoti funkcionalias ir estetiškai atrodančias poilsio aikšteles (11 pav.).

1.4. Lankytinos vietos Skuodo rajone Skuodo kraštas garsėja riedulių gausa (TLE, 1988). Didžiausias iš jų – Barstyčių akmuo Puokės kaime, į šiaurę nuo Barstyčių miestelio Skuodo rajone. Šiame bakalauro darbe siekta ne tik parengti Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektą, bet taip pat šį objektą susieti su kitomis lankytinomis vietomis Skuodo rajone. Pasirinkus Barstyčių akmenį atskaitos tašku buvo išmatuoti atstumai iki miestų ir miestelių, netoli kurių buvo rastos ir atrinktos dar 9 lankytinos vietos - objektai, taip pat esantys iki 30 min atstumu važiuojant automobiliu nuo Barstyčių akmens (12 pav.)

12 pav. Lankytini objektai iki 30 min atstumu automobiliu nuo Barstyčių akmens 21

1.

Barstyčių akmuo – didžiausias Lietuvos akmuo (13 pav.)

2.

Barstyčių tvenkinys – 1 km į šiaurės vakarus nuo Barstyčių 37,4 ha ploto su 6 km

kranto linija tvenkinys labiausiai tinkamas žvejybai (Tvenkinių katalogas,1998)(14 pav.).

14 pav. žvėjyba Barstyčių tvenkinyje (nuotr. Audriaus Uniko)

13 pav. Barstyčių akmuo (nuotr. Rimantės Paulauskaitės) 3.

Žemaitijos nacionalinis parkas – nacionalinis parkas šiaurės vakarų Lietuvoje. Parkas

užima – 21720 ha. Įsteigtas 1991 m. siekiant išsaugoti, prižiūrėti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros požiūriu vertingas vietas Žemaitijoje. Jame gausu lankytinų vietų, bet pagrindinis daugiausia lankytojus sutraukiantis objektas – Platelių ežeras.

4.

Salantų regioninis parkas – regioninis parkas, išsidėstęs Lietuvos šiaurės vakaruose,

šiaurinėje Vakarų Žemaičių plynaukštės dalyje. Užima – 13265 ha. Įsteigta 1992 m., siekiant išsaugoti Minijos, Salanto, Erlos senslėnių ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Kultūros paveldo objektų gausa ir įvairovė, sraunios upės, unikalūs riedulynai, saviti tvarkingi miesteliai – visa tai suteikia Salantų regioniniam parkui nepakartojamo žavesio ir išskirtinumo.

5.

Šauklių riedulynas – 79 ha plotą Salantų regioniniame parke užimantis riedulynas (15

pav.). Riedulyne vyrauja nuo 0,3 m iki 1 m skersmens gana tolygiai pasiskirstę akmenys. Taip pat čia veši didžiausias Lietuvoje kadagynas, auga savitos augalų bendrijos, aptinkamos retos paukščių rūšys.

6.

Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus – įkurtas Skuodo rajono Mosėdžio

miestelyje, abipus Bartuvos upės krantų, vaizdingame 14,5 ha slėnyje. Muziejuje – nemaža uolienų, atneštų į Mosėdį ir kitas Lietuvos vietas ledynmečiu, kolekcija, taip pat Lietuvos iškasenų, mineralų (brangakmenių, pusbrangių akmenų) kolekcijos (16 pav.).

22

15 pav. Šauklių riedulynas iš paukščio skrydžio 7.

16 pav. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus

Skuodo dvaras – muziejus – įsteigtas 1991 m. muziejus įsikūręs Skuodo dvarvietės

patalpose, kurios mena daug istorinių Skuodo miesto įvykių (17 pav.).

8.

Truikinų šaltinis – Truikinų kaime iš žemės trykštantis šaltinis. 1980 m. paskelbtas

hidrogeologiniu gamtos paminklu (Linčius, 1994) (18 pav.).

18 pav. Truikinų šaltinis

17 pav. Skuodo dvaras - muziejus 9.

Apuolės piliakalnis – Apuoles kaime, Luobos ir Brukio santakoje stovintis piliakalnis

(19 pav.). Į pietryčius nuo piliakalnio papėdėje buvusi gyvenvietė. Apuolės piliakalnio su gyvenviete kompleksas yra valstybės saugoma kultūros paveldo objektas (Lietuvos...,1973).

10. Izidoriaus Navidansko parkas – privatus botanikos parkas Aleksandrijos seniūnijoje, Kalnėnų kaime. Izidoriaus Navidansko pradėtas kurti XX a. 3 deš. Kitaip dar vadinamas Žemaitijos botanikos parkas užima 57 ha plotą ir yra saugomas valstybės (20 pav.).

23

19 pav. Apuolės piliakalnis

20 pav. Izidoriaus Navidansko parkas

2. PROJEKTAVIMO SĄLYGOS IR METODIKA 2.1. Želdynų ir želdinių inventorizacija Prieš pradedant teikti projektinius pasiūlymus labai svarbu įvertinti projektuojamą želdyną ir esamus želdinius. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles, pagal kurias atliekamas vertinimas, reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (Želdynų..., 2007). Želdynų ir želdinių inventorizavimo tikslas – įvertinti želdynų ir želdinių kiekybinę ir kokybinę būklę, numatyti jų apsaugos, naudojimo ir atkūrimo priemones, sukurti želdinių apskaitos duomenų bazę (Želdynų..., 2007).

Vertinant želdyną objekte buvo lankytasi 2 kartus: pirmą – 2018 m. rudenį, antrą – 2019 m. pavasarį. Jų metu vadovaujantis Želdynų ir želdinių inventorizacijos taisyklėmis buvo atliktas supaprastintas esamų Barstyčių akmens prieigose želdinių vertinimas. Medžių ir krūmų vietoms nustatyti ir pažymėti kaip pagrindu buvo naudojamos palydovinės nuotraukos ir realiai objekte išmatuotais žingsniais tikslinamas atstumas tarp medžių ir krūmų. Remiantis studijų metu per dendrologijos paskaitas įgytomis žiniomis buvo nustatytos, o vėliau patikslintos, toje vietoje augusių medžių ir krūmų rūšys. Vienos medžių ar krūmų rūšies atstovai buvo apjunti į vienarūšius medynus ar krūmynus. Aukštis buvo matuojamas vizualiai – lyginant medžio ar krūmo aukštį su greta esančiu žinomo aukščio objektu. Medžių skersmuo buvo apskaičiuojamas matematiškai, pirmiausiai išmatavus kamieno apimtį 1,3 m aukštyje ir gautus skaičius statant į formulę: d = C / 3,1416 (d – skersmuo, C – kamieno apimtis).

Taip pat buvo nustatytas medžių amžius pagal Barstyčių akmens sklypo suprojektavimo metus – 1959 m., tada prie esamų beržų, šermukšnių buvo pasodinta didžioji dalis esamų medžių ir 24

krūmų (Lietuvos gamtos..., 1995), o kitų amžius buvo nustatomas vizualiai. Taip pat buvo įvertinta želdinių būklė ir numatytos reikalingos tvarkymo priemonės.

Gauti duomenys ir pastabos pateikiami supaprastintoje Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelėje (žr. 1 priedas). Taip pat dalis želdyno ir želdinių inventorizacijos metu gautų duomenų vizualiai pristatomi planšete Nr.3.

3. REZULTATAI 3.1. Projektuojamos teritorijos analizės

Be vietos analizės atlikimo sunkiai įsivaizduojamas svarbių teritorijos projektavimui sprendimų radimas ir priėmimas. Rengiant Barstyčių akmens prieigų projektą buvo atliktos: lankytinų objektų, esančių iki 30 min. atstumu automobiliu, dirvožemio granuliometrinės sudėties, vėjų, reljefo aukščių ir nuolydžių, vyraujančių medynų ir ryšių analizės.

Lankytinų objektų, esančių iki 30 min. atstumu automobiliu nuo Barstyčių akmens analizė su nuotraukomis ir aprašais buvo jau pateikta Literatūros apžvalgos dalyje skyriuje „Lankytinos vietos Skuodo rajone“.

Dirvožemio granuliometrinės sudėties analizė parodo, kad teritorijai būdingas dvejopą granuliometrinę sudėtį turintis dirvožemis: smėlingas lengvas priemolis (sp) ir sunkus priemolis (p2).

Pagal tai galima spręsti, jog projektuojamoje teritorijoje yra gana drėgna, todėl projektuojant želdinius reikės atsižvelgti į jų pakantumą drėgmei. Rengiant dirvožemio granuliometrinės sudėties analizę buvo naudotasi Geoportalo (geoportal.lt) pateiktais duomenimis.

Tarp analizių pateikiama vėjų rožė, kuri parodo vyraujančias vėjo kryptis. Kadangi projektuojamai teritorijai nebuvo atlikti vyraujančių vėjų stebėjimo ir nustatymo tyrimai, pateikta vėjų rožė apima visą Skuodo rajoną. Ji rodo, kad rajone vyrauja pietų, pietvakarių ir vakarų krypties vėjai. Vėjų rožė buvo paimta iš Skuodo rajono bendrojo plano.

Vienos aktualiausių projektuojamai teritorijai yra reljefo ir nuolydžių analizės. Barstyčių akmens prieigoms būdingas išraiškingas, pasižymintis įvairaus statymo šlaitais reljefas. Rengiant šias analizes buvo susidurta su didžiausiais sunkumais, nes projektuojama teritorija neturi topografinės nuotraukos su tiksliomis izolinijomis. Visos izolinijos buvo gautos rankiniu būdu per maps.lt programą tiriant reljefą ir dėliojant ant žemės sklypo plano aukščių taškus. Po to aukščių taškai buvo sujunti į izolinijas. Gavus izolinijas buvo išmatuoti ir matematiškai apskaičiuoti nuolydžiai procentine statumo išraiška. Buvo nustatyta, kad projektuojamai teritorijai būdingas net 7 m. aukščių skirtumas, o didžiausi nuolydžiai yra virš 40 proc., kartais pasiekiantis net 60 proc. statumą. Barstyčių akmens 25

prieigų pertvarkymo projekte reljefo aukščių ir nuolydžių analizės buvo esminės formuojant erdves, takų tinklą ir numatant galimas želdinių vietas.

Vyraujančių medynų analizė pateikiama šalia želdyno ir želdinių inventorizacijos planšete Nr.3. Analizėje vaizduojami konkrečiose želdyno vietose vyraujantis lapuočių arba spygliuočių medynai. Lapuočiai: paprastasis klevas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, paprastasis šermukšnis, karpotasis beržas. Spygliuočiai: paprastoji eglė, kalninė pušis, europinis maumedis. Iš analizės matoma, jog vyraujantys medynai tarpusavyje pasiskirstę gana tolygiai.

Ryšių analizė buvo atlikta norint parodyti Barstyčių akmens prieigų ryšį su greta esančiu Puokės kaimu bei nurodyti susisiekimą su artimiausiais miesteliais – Barstyčiais ir Seda.

Analizės vizualiai pristatomos planšete Nr.2

4. BARSTYČIŲ AKMENS PRIEIGŲ PERTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI Pagrindinės problemos iškylančios, norint aplankyti didžiausią Lietuvos akmenį yra vietos nuošalumas, aplinkinių kelių būklė ir rodyklių, vedančių link Barstyčių akmens stoka. Norėdama jas išspręsti Skuodo rajono savivaldybė nuo 2018 m. ėmė gerinti susisiekimo infrastruktūrą su šiuo gamtos paveldo objektu. Tuo pat metu buvo susirūpinta pagerinti Barstyčių akmens aplinką, kuri pagal Skuodo rajono savivaldybės suteiktus duomenis ir literatūros šaltinius, buvo suprojektuota 1959 m. architektės Krivickienės, pagal iki šių dienų neišlikusį projektą buvo pasodinta krūmų, įrengta automobilių stovėjimo ir apžvalgos aikštelės (Lietuvos gamtos..., 1995). Apie kitus esamus aplinkos tvarkymo sprendimus nėra išlikusios informacijos.

Esama Barstyčių akmens aplinka yra geros būklės ir pakankamai patraukli retiems lankytojams. Akmens prieigos yra reguliariai prižiūrimos: žolė pjaunama pakankamai dažnai, todėl yra susiformavusi parkams ir sodams būdinga veja. Vyrauja geros ir labai geros būklės želdiniai, tik keletas jų šalintini dėl jų būklės ar tankaus suaugimo, esami statiniai ir įrenginiai, automobilių stovėjimo aikštelė yra pakankamai geros būklės.

Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektinių pasiūlymų pateikimas yra pagrindinis bakalauro darbo tikslas.

Barstyčių akmens teritorijoje nėra išvystytos erdvių sistemos, efektyvaus, prie reljefo ir prie neįgaliųjų poreikių pritaikyto takų tinklo, estetiškai suformuotų želdinių aplink vienintelį vandens šaltinį – perteklinį vandenį surenkančią kūdrą, kurie ženkliai pagerintų aplinkos funkcionalumą ir vaizdingumą bei pritrauktų daugiau lankytojų.

26

Išraiškingas Barstyčių akmens prieigų reljefas savaime diktuoja ne tik kaip formuoti takų tinklą, bet taip pat nurodo pagrindines erdves, išsidėsčiusias skirtinguose aukščiuose. Reljefas keičiamas minimaliai, projektuojama prisitaikant prie jau susiformavusių šlaitų ir terasų. Pagal aukščių skirtumus galima išskirti viršutinę ir apatinę terasas, o tarp jų palyginti nedidelę virš apatinės pakilusią vidurinę terasą, kuri esamais bei projektuojamais takais bei laiptais sujungia viršutinę ir apatinę terasas.

Viršutinė terasa nuo kelio atskiriama želdiniais. Per ją projektuojamas grįstas takas formuoja iš pietų pusės į apačioje gulintį akmenį atsiveriančią erdvę, kuri itin tinkama ramiam poilsiui. Take projektuojami suolai nišose su užsodintų krūmais užnugariu. Viršutine terasa iš vakarų į šiaurę projektuojamas vejos takas rytuose nusileidžia ir susijungia su grįstų taku.

Apatinėje terasoje projektuojami takai rėmina centrinę erdvę ir tinka pasivaikščiojimams.

Pagrindinis lankytojų traukos objektas – Barstyčių akmuo, stūkso vakarinėje dalyje, o priešais jį – kūdra, surenkanti vandens perteklių. Kūdros forma keičiama į labiau natūraliems vandens telkiniams būdingą, o pakrantės apsodinamos dekoratyviais pakrančių augalais. Augalai parinkti taip, kad spalviškai neužgožtų akmens. Visos apatinėje terasoje esančios poilsio vietos išsidėsto tako išorėje, taip paliekant kuo daugiau aktyviam poilsiui skirtai erdvei. Šalia akmens projektuojamas naujas informacinis stendas, kuriame bus informacija apie Barstyčio akmens kilmę. Siūloma panaikinti prie pat akmens esančią pavėsinę, kuri yra per arti ir dydžiu tarsi konkuruoja su didžiausiu Lietuvos akmeniu. Vietoje pavėsinės įrengti daugiau medinių stalų su suolais, netoliese – tvarkingą laužavietę.

Projektuojamos dvi talpios pavėsinės teritorijos rytinėje dalyje, nuo kurių atsivers puikus vaizdas į Barstyčių akmenį ir kūdrą. Projektuojama erdvė puikiai tiks šventėms, minėjimams ir kitiems renginiams.

Vidurinėje terasoje pagal statybos techninį reglamentą perprojektuota esama automobilių stovėjimo aikštelė. Iš aikštelės prie Barstyčių akmens patenka didžioji dalis lankytojų, todėl yra svarbu suprojektuoti ne tik funkcionalią automobilių statymo vietą, bet taip pat keliančią gerą pirmąjį įspūdį.

Dėlto

aikštelės

ribose

projektuojami

tualetai

ir

šiukšlių

konteineriai

yra

„paslepiami“ mediniuose nameliuose. Aikštelę apribojama dviem krūmų eilėmis, kad nuo apatinės terasos ji nebūtų matoma. Asfaltuotą kelio atkarpą pagal pietinę sklypo ribą siūloma priskirti gyvenamajai zonai ir taip sujungiant pagrindinį įvažiavimą ir šalutinį įėjimą į teritoriją. Gyvenamoji zona suteiktų pėsčiųjų ir neįgaliųjų judėjimui pirmenybę, daugiau saugumo, nes automobilių greitis šioje atkarpoje būtų sumažintas iki 20 km / h.

Barstyčių akmens prieigų pertvarkymo projektiniai pasiūlymai pateikiami planšetuose Nr. 4, 5,6.

27

IŠVADOS 1. Barstyčių akmuo yra 4 km nuo Barstyčių, 24 km nuo Skuodo, 19 km nuo Mosėdžio, 16 km nuo Sedos, šiuo metu gerinama kelių būklė palengvins susiekimą su akmeniu ir gretimais objektais.

2. Želdyno pakraščiuose auga ir erdves formuoja 60 metų amžiaus, geros būklės, paprastieji klevai, paprastosios eglės, karpotieji beržai, mažalapės liepos, paprastieji šermukšniai, europiniai maumedžiai, paprastieji bukai pasodinti vienarūšėmis grupėmis. Teritoriją juosia baltosios sedulos gyvatvorė. Želdyne auga 13 medžių rūšių ir 3 krūmų rūšys.

3. Želdyne suformuojama centrinė erdvė aktyviam poilsiui ir renginiams su pavėsinėmis ir pikniko vietomis. Ramiam poilsiui įrengiamas apžvalginis takas su suolais viršutinėje terasoje.

4. Takų tinklas pritaikomas neįgaliesiems laiptus pakeitus nuolaidžiu taku, o su sklypų besiribojančioje kelio atkarpoje siūloma sumažinti greiti iki 20 km / h, sukuriant apvažiavimą.

5. Automobilių stovėjimo aikštelė perprojektuojama su tualetais ir šiukšlių konteineriai, patalpinamais į medinius namelius.

6. Pakeičiama kūdros forma, pakrantėje sodinami vilkdalgiai, viksvos ir astrantijos.

28

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Apie gamtos paveldo objektus. Apie Lietuvos gamtos paveldo objektus 2018-07-04.

Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos [žiūrėta: 2019-04-20].

Prieiga per internetą: <http://www.vstt.lt/VI/rubric.php?rubric_id=159> 2. Barstyčių tvenkinys. Tvenkinių katalogas. 1998. Kaunas. p. 102 3. BRAŠKYTĖ L., PRAPIESTIENĖ R. 2018. Gamtos paveldo objektų būklės vertinimo metodologija. Geologija. Geografija. T. 4(3) p. 127–131 [interaktyvus],[žiūrėta: 2019 04 23]. Prieiga per internetą: <https://www.lmaleidykla.lt/ojs/index.php/geologijageografija/article/download/3833/2632/> 4. HUMBOLDT, A. DE. 1819. Voyage aux regions equinoxiales. II t. Paris. p. 59.

5. ISOKAS, G. 1995. Lietuvos gamtos paminklai. Vilnius. p. 32-34, 245.

6. IVANAUSKAS T. 1921. Gamtos paminklai ir jų klausimas Lietuvoje. Kaunas: Lietuvos gamtos tyrimo stotis. p. 23.

7. Izidoriaus Navidansko parkas. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <http://www.skouds.lt/lt/lankytinos-vietos/item/6-navidansko-parkas> 8. Kultūros vertybių registras. Dvaronių akmuo, vad. Puntuku. [žiūrėta: 2019-04-20]. Prieiga per internetą: <https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/82db8cbb-2f63-4b05-b923d30a531fc38d> 9. LABADI, S. 2014. UNESCO World Heritage Convention (1972). In: C. Smith (ed.).

Encyclopedia of Global Archaeology. New York. p. 76 10. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras įsakymas „Dėl naujų valstybės saugomų gamtos paveldo objektų paskelbimo, jų ribų schemų patvirtinimo, sunykusių valstybės saugomų gamtos paveldo objektų išbraukimo ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymo nr. 652 „Dėl valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“. 2018 m. balandžio 16 d. Nr. D1-300. Vilnius [žiūrėta 2019 04 23]. Prieiga per internetą: <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3fb98fd0420711e8acd6a982d1f6431f> 11. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas. 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I301.Vilnius. [žiūrėta 2019 04 22]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5627/asr> 12. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V. 1973. p. 170

29

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas „Dėl gamtos paminklų paskelbimo“. 2000 m. kovo 20 d. Nr. 311.Vilnius. [žiūrėta 2019 04 22]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.97360> 14. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas. 2007 m. birželio 28 d. Nr. X-124.Vilnius. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.301807> 15. LINČIUS. A. 1994. Lietuvos geologijos paminklai ir draustiniai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. p. 56 16. Medžių Lajų tako kompleksas Anykščių regioniniame parke. Aiškinamasis raštas. [interaktyvus]. [žiūrėta: 2019 04 23]. Prieiga per internetą: <http://old.architektusajunga.lt/uploads/File/Arch-ekspertutarybos/2013/2013Sau24/Laju_takas.pdf> 17. MELC. Pūčkorių atodanga. 2011. Visuotinė lietuvių enciklopedija. [interaktyvus]. [žiūrėta: 2019 04 25]. Prieiga per internetą: <https://www.vle.lt/Straipsnis/Puckoriu-atodanga-76912> 18. MIKALAUSKAS G. 2013. Žvilgsnis į saugomus gamtos geopaveldo objektus. Geologijos akiračiai. 1/2013. p. 30-31 19. MITUZAS A. 2018. Medžių Lajų takas Anykščių regioniniame parke. Lietuvos Kraštovaizdžio architektų darbai 2008-2018. Vilnius: Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga. p. 92-95.

20. MITUZAS A., DIRSĖ A., GUDELIS A., STULPINAS R., BALIUKONIS A., POBEDINSKIENĖ V., STEPONAVIČIUS A. Medžių lajų tako komplekso projektas.

21. MITUZAS A., STULPINAS R., RESSER-MOLKOVĖ A., LETUKAITĖ E., JANKAUSKAITĖ V., POBEDINSKIENĖ V.. Puntuko akmens aplinkos tvarkymas.

22. Naujai sutvarkytas gamtos paminklas – Pūčkorių atodanga 2013-06-06. Valstybinė Saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos [žiūrėta: 2019-04-25]. Prieiga per internetą: <http://www.vstt.lt/VI/article.php?article_id=1910> 23. Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija. Žin., 2006 Nr. 73-2766. [žiūrėta 2019 04 22]. Prieiga per internetą: <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.279517> 24. Pūčkorių atodangos sutvarkymo projektas Lietuvos Kraštovaizdžio įvairovė 2/2013. [interaktyvus] [žiūrėta: 2019-04-25 16:22] prieiga per internetą: <https://gamtosknyga.lt/wpcontent/uploads/2017/08/krastovaizdzio-formavimo-sprendimai.pdf > p. 34-36 25. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <https://www.akmenumuziejus.lt/> 30

26. Rieduliai ir riedulynai. Salantų regioninis parkas. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <http://www.salanturp.lt/14529/gamta.html> 27. Salantų regioninis parkas. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <http://www.salanturp.lt/> 28. Skuodo muziejus. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <http://www.skuodomuziejus.lt/> 29. Skuodo rajono savivaldybė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 1988. T. 4. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija. p. 38.

30. VEČERSKYTĖ – ŠIMELIŪNĖ J. S., PEČIŪRAITĖ – BALTUŠKIENĖ B., GRABAUSKAITĖ J. Pūčkorių atodangos sutvarkymo projektas.

31. Žagarės ozas. 2018. Žagarės krašto geologija – kultūros ir gamtos savitumo pagrindas.

2018 m. birželio 21-22 d.: Išvykos temų ir objektų aprašas. Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba. p.18.

32. Žagarės ozo pažintinis takas. Žagarės regioninio parko lankytojams siūlome pasivaikščioti Žagarės ozo pažintiniu taku 2015-11-30. Žagarės Regioninio parko direkcija [žiūrėta: 2019 04 26]. Prieiga per internetą: <http://zagaresrp.am.lt/VI/rubri9c.php?rubric_id=209> 33. Žemaitijos nacionalinis parkas. [žiūrėta: 2019 04 27]. Prieiga per internetą: <http://zemaitijosnp.lt/>

NAUDOTŲ ILIUSTRACIJŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1 pav. Puntuko akmuo. [žiūrėta: 2019 05 03]. Prieiga per internetą: <https://www.15min.lt/tema/puntuko-akmuo-50155> 2 pav. Puntuko akmens teritorija iš paukščio skrydžio [2019 05 03]. Prieiga per internetą: <http://lietuvosgamta.lt/gamtos-objektas/akmuo-puntukas/> 3 pav. Įgyvendintų projektinių sprendinių fotomontažas [2019 05 04]. Prieiga per internetą: <http://www.rekstata.lt/category/kulturos-paveldo-objektai/> 4 pav. Pagrindiniame brėžinyje su žemės sklypo ribų nužymėjimu M 1:1000 [2019 05 04]. Prieiga per internetą: <http://old.architektusajunga.lt/uploads/File/Arch-ekspertutarybos/2013/2013Sau24/Laju_takas.pdf> 5 pav. Medžių Lajų tako apžvalgos bokštas ir lankytojų centras [2019 05 05]. Prieiga per internetą: <https://www.infoanyksciai.lt/data/tourism_objects/large/laju_takas_4.jpg> 6 pav. Pūčkorių atodanga [žiūrėta: 2019 05 06]. Prieiga per internetą: <https://welovelithuania.com/puckoriu-atodanga/> 7 pav. Pagrindinis Pūčkorių atodangos sutvarkymo projekto planas M 1:250. Ištrauka iš Pūčkorių atodangos sutvarkymo techninio projekto. Arch. Jurga Silvija Večerskytė – Šimeliūnė, Birutė Pečiūraitė – Baltuškienė, Indrė Grabauskaitė projekto 31

8 pav. Konsolinių tako konstrukcijų pjūviai. Ištrauka iš Pūčkorių atodangos sutvarkymo techninio projekto. Arch. Jurga Silvija Večerskytė – Šimeliūnė, Birutė Pečiūraitė – Baltuškienė, Indrė Grabauskaitė projekto.

9 pav. Vaizdų nuo Pūčkorių atodangos fotomontažas. [žiūrėta: 2019 05 06]. Prieiga per internetą: <http://lietuvosgamta.lt/gamtos-objektas/puckoriu-atodanga/>, <https://welovelithuania.com/puckoriu-atodanga/> 10 pav. Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinio, mokomojo ir poilsio tako maršruto iliustracija. [žiūrėta: 2019 05 07]. Prieiga per internetą: <http://zagaresrp.am.lt/VI/files/0.999285001346416288.jpg> 11 pav. Poilsio aikštelė ir regykla „Voras“ Žagarės ozo pažintiniame take. [žiūrėta: 2019 05 07].

Prieiga per internetą: < https://g2.dcdn.lt/images/pix/880x550/ckj4yT6sgWc/file47319659_965af26.jpg>, <http://manojoniskis.lt/uploads/newsitems/128032/thumb_800x500_resize/7bed242a5f223f66a1c95 0694fded4b1.jpg> 12 pav. Lankytini objektai iki 30 min atstumu automobiliu nuo Barstyčių akmens. Schema R. Paulauskaitės 13 pav. Barstyčių akmuo. nuotr. Rimantės Paulauskaitės 14 pav. Žvejyba Barstyčių tvenkinyje. nuotr. Audriaus Uniko. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <https://lh3.googleusercontent.com/7U5NHQymPdY/SA99tdaG4NI/AAAAAAAAAoM/4NFr3vaMVXg/s640/IMG_1018.JPG> 15 pav. Šauklių riedulynas iš paukščio skrydžio. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <http://www.salanturp.lt/imgs/741/2.1.2._Saukliu_riedulynas_is_paukscio_skrydzio__aut._K.Vasys .jpg> 16 pav. Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <http://www.salanturp.lt/imgs/741/2.7._V.Into_sodyba_Mosedyje__Small_.JPG> 17 pav. Skuodo dvaras – muziejus. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <https://lh3.googleusercontent.com/bSCQrX6upyZRZXPFkFxzn_NCtscS6ZkCMmLJf4SLv8=w1422-h948-no> 18 pav. Truikinų šaltinis. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <https://turizmogidas.lt/uploads/images/places/big/truikin-altin-lis_WYFF2PCc.jpg> 19 pav. Apuolės piliakalnis. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <https://static.etaplius.lt/media/etaplius_gallery_image/5aa7d8f4d6d90/imbares-piliakalnisatgimsta-2013-08-28-1.jpg> 20 pav. Izidoriaus Navidansko parkas. [žiūrėta: 2019 05 09]. Prieiga per internetą: <https://scontent.fplq1-1.fna.fbcdn.net/v/t1.09/41382444_2269898236573799_5616833400779309056_n.jpg?_nc_cat=105&_nc_ht=scontent.fp lq1-1.fna&oh=1cf89519ce648bc51bc971bf2ca72159&oe=5D70923A>

32

1 priedas

BARSTYČIŲ AKMENS PRIEIGŲ ŽELDINIŲ INVENTORIZAVIMO KORTELĖ Medžio, krūmo Nr. plane 1 1 2 3 4

Medžio, krūmo rūšis

Kiekis, vnt.

Amžius, m.

Aukštis, m.

Skersmuo, cm.

Medžių, krūmų būklė

2 Klevas paprastasis Sedula baltoji Alyvos paprastosios Klevas paprastasis

3 11 95 4 18

4 60 60

5 15 3 3 20

6 25 25

7 1 1 1 2

Eglė paprastoji Klevas paprastasis Alyvos paprastosios Uosis paprastasis Beržas karpotasis Uosis paprastasis Eglė paprastoji Beržas karpotasis Eglė paprastoji Ąžuolas paprastasis Ąžuolas paprastasis Eglė paprastoji Beržas karpotasis Eglė paprastoji Šermukšnis paprastasis Alyvos paprastosios Eglė paprastoji Klevas paprastasis Gudobelė vienapiestė Žagrenis rūgštusis Gudobelė vienapiestė Eglė paprastoji Pušis kalninė Eglė paprastoji Pušis kalninė Beržas karpotasis

31 1 1 7 3 1 4 7 9 2 1 8 36 19 15

60 60 55 10 55 60 60 60 40 60 60 60 60 35

25 20 2,5 15 3,5 20 28 26 28 15 26 28 25 28 18

23 20 14 2,5 22 30 32 26 20 35 35 30 30 16

1 1 1 3 1 1 1 1 1 1 1 2 1 2 1

1 5 33 2

60 60 -

6 28 20 5

30 20 -

1 1 1 1

2 2

15 -

12 15

8 -

1 1

1 3 20 9 1

60 15 60 15 75

28 12 24 10 28

30 8 30 12 40

1 1 1 1 3

11 1 16 9 1

60 15 60 60 -

26 15 28 26 2,5

32 12 30 22 -

2 2 1 1 1

32

Beržas karpotasis Pušis kalninė Eglė paprastoji Beržas karpotasis Gudobelė vienapiestė Eglė paprastoji

15

4

1

3

1

33

Blindė

1

35

15

30

1

5 6 7

8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31

33

Pastabos 8 Retinti Genėti, daug nudžiuvusių šakų Retinti Nudžiuvę. Šalinti

Retinti Retinti

Gražūs. Saugoti.

Gražūs. Saugoti.

Gili žaizda. Senas, bet nenudžiuvęs

Retinti Graži. Saugoti Šalinti. Persodinti kitur

34 35 36 37 38

39 40 41 42 43 44 45 46 47

Liepa mažalapė Sedula baltoji Liepa mažalapė Ąžuolas paprastasis Eglė paprastoji Pušis kalninė Eglė paprastoji Bukas paprastasis Liepa mažalapė Maumedis europinis Sedula baltoji Uosis paprastasis Gudobelė vienapiestė Beržas karpotasis Sedula baltoji Eglė paprastoji Pušis kalninė Uosis paprastasis Kaštonas paprastasis

4 12 1 1 4 12 3 4 21 8 12 4 1

35 5 5 5 15 60 60 35 70 35 -

15 4 4 2,5 1 10 25 26 18 32 4 15 2

26 6 4 2 16 35 40 30 50 28 -

1 1 1 1 1 3 2 1 1 1 1 2 1

5 23 8 11 4 1

60 60 15 35 5

24 2,5 28 15 12 3,5

26 30 10 12 3

1 1 1 2 3 1

(Iš Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių)

34

Labai tanki

Retinti

Pašalinti Gražus. Saugoti