KU I komandos aiškinamasis raštas

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkymas AIŠKINAMASIS RAŠTAS

KU komanda: Viktorija Gričenaitė Giedrė Leonikaitė Juozas Zakarauskas Viktorija Bunkevičiutė Nedas Stakutis Robertas Trakšelys

ekologiškas

KONKURSAS

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

TURINYS SANTRAUKA ................................................................................................................................................................................. 3 ĮVADAS ........................................................................................................................................................................................... 5 1. ESAMOS BŪKLĖS VERTINIMAS .................................................................................................................................... 6 1.1. Objekto lokalizacija ir gretimybių analizė ....................................................................................................... 6 1.1.1. Objekto lokalizacija ............................................................................................................................................. 6 1.1.2.

Gretimybių analizė.......................................................................................................................................... 6 1.1.3.

Susisiekimas ir indžineriniai tinklai ........................................................................................................... 6 1.2. Teritorijos istorinės raidos apžvalga ................................................................................................................. 7 1.3. Socialinė teritorijos apžvalga ............................................................................................................................... 8 1.4. Regimojo kraštovaizdžio komponentų formų tyrimų rezultatai ............................................................ 8 1.5. Gamtinės aplinkos vertinimas. ............................................................................................................................ 9 1.5.1.

Klimato ir mikroklimato vertinimas .......................................................................................................... 9 1.5.2.

Reljefo vertinimas ........................................................................................................................................... 9 1.5.3.

Gamtinis karkasas ir želdiniai ..................................................................................................................... 9 1.5.4.

Vandens telkinių ir jų aplinkos vizualinis vertinimas. Ekologinis parkas .................................. 10 1.6. Urbanistinės aplinkos analizė ............................................................................................................................ 12 1.7. Socialiniai aspektai ................................................................................................................................................ 12 2. KONCEPCIJA...................................................................................................................................................................... 13 2.1. Inspiracijos ................................................................................................................................................................ 14 2.2. Analogų apžvalga .................................................................................................................................................. 15 3. SPRENDINIAI ..................................................................................................................................................................... 17 3.1. Pagrindiniai techniniai – ekonominiai rodikliai ........................................................................................... 17 3.2. Statiniai ...................................................................................................................................................................... 17 3.2.1.

Moduliniai pastatai (galimi variantai) .................................................................................................... 17 3.2.2.

Gruntų stabilizavimas po moduliniu pastatu...................................................................................... 19 3.3. Susisiekimo komunikacijos ................................................................................................................................. 20 3.3.1.

Pesčiųjų takai .................................................................................................................................................. 20 3.3.2.

Dviračių takai .................................................................................................................................................. 21 3.3.3.

Automobilių stovėjimo aikštelė ............................................................................................................... 21 3.4. Mažoji architektūra................................................................................................................................................ 21 3.4.1.

Suolai ir jų trumpa apžvalga ..................................................................................................................... 21 3.4.2.

Išmaniųjų siuoliukų siūlymas .................................................................................................................... 22 3.4.3.

Edukacinių siuoliukų siūlymas .................................................................................................................. 23 3.4.4. Žaidimų aikštelės .......................................................................................................................................... 24 3.5. Vandens telkinys..................................................................................................................................................... 24 3.5.1.

Tiltai ir scena ant vandens ......................................................................................................................... 24 3.5.2.

Plaukiojančios salos ..................................................................................................................................... 25 3.5.3.

Fontanai bei jų įranga ................................................................................................................................. 25 3.5.4.

Tvenkinio forma, krantinės ........................................................................................................................ 25 3.5.5.

Vandens valymas .......................................................................................................................................... 26 3.6. Žmonių su negalia poreikių tenkinimas. Universalusis dizainas........................................................... 26 3.7. Želdiniai ..................................................................................................................................................................... 27 4. BREEAM SERTIFIKATO PAISYMAS ............................................................................................................................. 29 EKONOMINIS PAGRINDIMAS .............................................................................................................................................. 33 RĖMĖJŲ PASIRINKTI PRODUKTAI ....................................................................................................................................... 35 INFORMACIJOS ŠALTINIAI .................................................................................................................................................... 36 IŠVADOS ...................................................................................................................................................................................... 38

2

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

SANTRAUKA Plungė – nedidelis Lietuvos miestas su didelėmis ambicijomis, tačiau jas pasiekti trukdo nesutvarkytos miesto teritorijos. Projektu norima sukurti visas sąlygas šeimos koncepcijai, kad išvykęs į didmiesčius mokytis jaunimas, į užsienį išvažiavę dirbti jų tėvai ir kiti žmonės, kurie palieka Plungę dėl įvairių priežasčių, turėtų motyvaciją savaitgaliais ar per atostogas bei šventes dažniau sugrįžti pas savo artimuosius į Plungę. Suprojektuota teritorija traukia lankytojus skirtingais metų laikais. Čia siūloma rengti įvairius renginius atsižvelgiant į sezoniškumą (psl. 18).

Šaltinis: (Baxter, 2016)

Šios idėjos įgyvendinimui pirmiausia nustatyta pagrindinė Palankės tvenkinio problema – užterštumas. Šiai problemai išspręsti suprojektuotas ekologinis parkas. Lietaus nuotekų vanduo, patenkantis į Palankės tvenkinį, pirmiausia yra apvalomas mechaniškai, toliau valomas augalų pagalba tekėdamas dirbtinai suformuotais, susisiekiančiais vandens kanalais.

Palaikomąjam valymui panaudotas Lietuvoje analogų neturintis užteršto vandens valymas ultragarsu (psl. 26). Taip pat naujai suformuotos tvenkinio krantinės, pasitelkiant aptakias, plastiškas formas, kurios būdingos gamtiniam kraštovaizdžiui (psl. 13). Visa tvenkinio teritorija paskirstyta į funkcines zonas: aktyvios – komercinė, pasyvios rekreacijos, bei sveikatingumo zonas.

Aktyvioji funkcinė zona apima didžiąją tvenkinio teritorijos dalį. Aktyviosios tvenkinio zonos šiaurinius ir pietinius krantus jungia karūnos formos tiltų grandinė. Tokios formos tiltas atspindi Plungėje esančio kunigaikščio M. Oginskio dvaro dvasią. Toje pačioje tvenkinio dalyje įrengta plaukiojanti medinių konstrukcijų sala, kurios viduryje yra pasodintas medis ir pastatytas informacinis stendas apie Plungės miesto istoriją (psl. 25). Taip pat aktyviąją zoną 3

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas papildo išmaniųjų fontanų ir 7D holografinė meninė instaliacija (psl. 25). Išsprendžiant chaotiško parkavimo problemą – šiaurės vakarų teritorijos dalyje bus įrengiama dvidešimt įprastų ir dvi su negalia, bei viena vieta elektromobiliams skirtų automobilių stovėjimo vietų (psl. 21). Lygiagrečiai stovėjimo aikštelei įrengtas dviračių takas su Lietuvoje analogų neturinčia išmaniąja danga (psl. 21).

Sveikatingumo zona, iš keturių aikštelių, pritaikytų skirtingų amžiaus grupių poreikiams, suburs šeimą vienoje vietoje (psl. 13).

Pasyvioji tvenkinio zona – ekologinis parkas. Čia lankytojai gali ramiai praleisti laisvalaikį: nevyks intensyvus judėjimas, bus galima grožėtis gamta, taip pat siūloma įrengti informacinį stendą, kuris supažindins lankytojus kaip lietaus nuotėkų vanduo, patekęs į tvenkinį, yra išvalomas pasitelkiant skirtingus tvenkinio aukščius (psl. 11).

Komercinėje zonoje sutankinus gruntą yra įrengta betoninė aikštelė, kurioje taupant lėšas savivaldybė turės galimybę nuomininkams pasiūlyti įrengti modulinį pastatą, kurio paskirtis galėtų būti kavinė, pačiūžų nuomos punktas ar šventinės atributikos prekyvietė (psl. 18). Tai paskatins verslininkus investuoti į teritoriją ir taip pritraukti lankytojus. Prie aikštelės įrengta terasa, kuri tęsiasi iki pat vandens ir užsibaigia pontonine terasa, kurią bus galima naudoti kaip sceną renginių metu.

Projektuojant teritoriją vadovautasi universaliojo dizaino principais: teritorijoje bus patogu judėti ir orientuotis tiek žmonėms su negalia, tiek tėvams su vežimėliais (psl. 26).

Takais patogu apeiti visą teritoriją, o įrengtais tilteliais lengvai pasiekti skirtingas tvenkinio zonas. Šalia takų įrengiamos poilsio aikštelės su edukaciniais Lietuvoje ir pasaulyje analogų neturinčiais išmaniaisiais suoliukais (psl. 22, 23). Palankės tvenkinio teritorijoje lankytojams sukuriama erdvė poilsiauti ant vejos, kurio metu galės stebėti išmanaus fontano 7D holograminius vaizdus (psl. 25).

Paliekant esamus ligų nepažeistus medžius ir papildant naujais sumedėjusiais augalais formuojami masyvai, uždaros ir atviros erdvės. Gėlynai formuojami natūralistinio stiliaus, parenkant žolinius augalus atsižvelgiama į Plungėje gerbiamo ir nusipelniusio menininko J.Bagdono paveikslo „Kompozicija Nr. 10“ spalvų paletę (psl. 14, psl. 28).

Atlikus BREEAM sertifikavimo apskaičiavimus projektuojamai Palankės tvenkinio teritorijai nustatomas 74,09 procentinis įvertinimas, kas atitinka „excellent“ (puikiai) kategoriją (psl. 31).

Teritorijos sutvarkymo projekte maksimaliai, pagal galimybes pritaikyti rėmėjų siūlomi produktai (psl. 35).

Projektuojamos Palankės tvenkinio teritorijos projekto sąmatinė vertė yra apie 900 tūkst. eurų (psl. 34).

4

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

ĮVADAS Projektavimo tikslas – parengti išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus Palankės tvenkinio teritorijai.

Pasiūlymai: 

Perspektyvių teritorijų pritaikymą šiandienos poreikiams;



Informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialo panaudojimą, siekiant pagerinti miesto aplinką, bei miestiečiams skirtas paslaugas;



Kompleksinį teritorijų atnaujinimą vadovaujantis darniosios plėtros principais;



Skirtingų kompetencijų suderinimą, ieškant visapusiškai motyvuotų ir realistiškų pasiūlymų.

Projekto etapai: 

Tiriamoji dalis (Analizuojami informacijos šaltiniai susije su projektuojama teritorija, atliekama teritorijos istorinės raidos apžvalga, nagrinėjami teritorijų planavimo dokumentai, vertinama esama būklė ir kt.);



Praktinė dalis (Vystoma teritorijos idėja, kuri vėliau vaizduojama grafiškai, detalizuojami brėžiniai, atliekamas BREEM vertinimas ir kt.);



Išvados (Parengiamos išvados atspindinčius projekto rezultatus).

Darbo objektas: Palankės tvenkinio teritorija Plungės mieste.

Darbo tikslas: Įvertinus esamą situaciją, atsižvelgiant į teritorijos problemas, pateikti patrauklios ir išmanios teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkymo koncepciją bei sprendinius.

Uždaviniai: 1. Parengti teritorijos koncepciją, pritaikant teritorijos aktyvumą ištisus metus, ir suburti įvairaus amžiaus grupių lankytojus.

2. Pagerinti Palankės tvenkinio ekologinę būklę, išnaudoti vandens telkinį rekreacijai.

3. Sukurti tvarią ir estetišką aplinką, kuri reprezentuotų Plungės miestą.

Pagrindinis uždavinys: Teritorijos erdvinis ir estetinis transformavimas ir šios erdvės pritaikymas šiandienos poreikiams. Konkrečių erdvinių (viešųjų erdvių, užstatymo) sprendinių pateikimas, kurio pagrindu būtų galima ateityje formuoti žemės sklypus, planuojamai gatvei, skverui, komercinės ar visuomeninės paskirties sklypams, nes šiuo metu šioje teritorijoje nesuformuoti žemės sklypai (laisva valstybinė žemė).

Mažinant nevertingo Palankės tvenkinio plotą galima suformuoti erdves aktyviam ir pasyviam poilsiui, kurią suptų komercinės paskirties pastatai (ledainės, kavinės, barai, smulkios specializuotos parduotuvės).

5

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

1. ESAMOS BŪKLĖS VERTINIMAS Vertinant esamą situaciją analizuojama objekto lokalizacija ir gretimybės, susisiekimas, indžinerinės komunikacijos nusidriekusios per nagrinėjamą teritoriją, apžvelgiama teritorijos istorinė raida, ir svarbiausi jos etapai, vertinama kraštovaizdžio kokybė ir gamtinė aplinka, apklausiami miesto gyventojai, teritorijos lankytojai.

1.1.

Objekto lokalizacija ir gretimybių analizė

Tiriama teritorija yra Plungės miesto centrinėje dalyje, netoli J. Tumo Vaižganto gatvės, apsupta gyvenamųjų namų (1 pav.).

1.1.1.

Objekto lokalizacija

Plungė - miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 27 km į vakarus nuo Telšių, abipus Babrungo upės. Plungės rajono savivaldybės centras, Plungės miesto seniūnija. Miesto šiauriniu pakraščiu eina geležinkelis Šiauliai-Klaipėda.

1.1.2. Gretimybių analizė Šalia nagrinėjamos teritorijos yra Oginskių dvaro rūmai ir parkas, jame - Žemaičių dailės muziejus, centre - Senamiesčio aikštė, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1933 m.) su varpine (1850 m.; architektūros paminklas), rytų pusėje - senosios kapinės ir jose stovinti Plungės „Visų Šventųjų koplyčia“ (1858 m., architektūros paminklas), Gondingos HE tvenkinys.

Teritorija ribojasi su Palankės, Rietavo bei Sinagogos gatvėmis. Palankės tvenkinys iš visų pusių supa gyvenamieji namai, ribojasi su sklypų ūkinėmis dalimis. Taip pat greta veikia turgus bei yra nuotekų perpumpavimo stotis.

1 pav. Projektuojama teritorija. 2 pav. Plungės miesto susisiekimo ir transporto schema (Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialusis planas)

1.1.3. Susisiekimas ir indžineriniai tinklai Netoli tiriamos teritorijos driekiasi judri J. Tumo Vaižganro gatvė, pietuose teritorija ribojasi su Palankės gatve, šiaurinėje dalyje su Sinagogos ir Rietavo gatvėmis. Pėstieji teritorijoje juda gyvenamųjų rajonų, mokyklos ir prekybos centro link, kerta Palankės tvenkinį.

6

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas Susisiekimui dviračiais teritorija nepritaikyta, nėra infrastruktūros. Teritorija tranzitinė, joje lankytojai neužsibūna. Taip pat 2 paveiksle matoma per teritorijos vakarinę dalį planuojama tiesti gatvė.

Per tiriamas teritorijas praeina įvairios inžinerinės infrastruktūros: antžeminė ir požeminė elektros linija, telekomunikacijos, vandentiekio linija. Gausu lietaus nuotekų tinklų. Į Palankės tvenkinį pietvakarinėje dalyje yra išleidžiamos lietaus vandens kanalizacijos nuotekos.

Netoliese yra nuotekų perpumpavimo siurblinė.

3 pav. Paviršinių ir lietaus nuotekų tvarkymo schema, tiriamoje teritorijoje yra trys paviršinių nuotekų išleistuvai.

Trys paviršinių nuotekų išleistuvai matomi (3 pav., esantys teritorijos rytinėje dalyje, taip pat matoma kaip Palankės tvenkinys požeminiais tinklais susijungia su Gondingos tvenkiniu.

Netoli Rietavo gatvės matomas vandens šaltinis.

1.2.

Teritorijos istorinės raidos apžvalga

Numanoma miesto pavadinimo kilmė - per miestą anksčiau tekėjusios upės pavadinimas. 1894 m. liepą Mykolo Oginskio užsakymu padarytame Plungės žemėlapyje matoma iš Narvilo ežero ištekanti, į Babrungą įtekanti upė, kuri įvardinta kaip Paplunga.

Paplungės upelis pradėtas kanalizuoti po Antrojo pasaulinio karo. Paplungos ištakos iš Narvilo ežero ir dabar dar matyti, tačiau už keliolikos metrų upelė prasmenga po Ežero gatve. Po žemėmis ji srovena skersai Laisvės gatvę, lygiagrečiai su M. K. Čiurlionio gatve, toliau teka į Palankės gatvės tvenkinius, o jau iš jų grioviu palei Paprūdžio gatvę nuteka į Plungės jūrą.

4 pav. Palankės gatvė, žvelgiant į bažnyčią, XX a pradžia.

5 pav. Didelė dalis senamiesčio medinių pastatų sudegė 1894 m. birželio 24 d. per Šv. Jono atlaidus kilusį gaisrą.

7

6 pav. Plungės žydų bendruomenė, XX a pradžia, žvelgiama nuo skvero į Rietavo gatvės pusę.

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 1.3.

Socialinė teritorijos apžvalga

2012-12-05 - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis skelbia, kad pagaliau pradėtas nuleidinėti dvokiantis tarp Palankės ir Sinagogų gatvių esančio tvenkinio vanduo. Mat jau imtasi įgyvendinti projektą „Plungės mieste esančių Babrungo upės dalių išvalymas ir sutvarkymas. Nuleidus tvenkinio vandenį, bus valomas dumblas, tvarkomos pakrantės. Iš Palankės tvenkinio išeinantis kanalas taip pat bus valomas, o Paprūdžio gatvėje – kanalizuotas. Prieš perpumpavimo stotį esantis kanalas bus išvalytas. Visų šių valymo darbų kaina siekia 1 496 890 Lt. Savivaldybės indėlis į šių problemų tvarkymą – apie 166 tūkst. Lt plius nenumatytos išlaidos (ww.laikrastisplunge.lt, 2012).

2014-07-24 – Portalas

l24.lt skelbia, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos

departamento Plungės rajono agentūrai pranešta, kad Plungės mieste, Palankės gatvėje esanti kūdra užteršta naftos produktais. Situacija apžiūrėta vietoje ir nustatyta, kad naftos produktai į kūdrą pateko per lietaus kanalizacijos tinklus (www.l24.lt, 2014).

2017-07-11 – Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis skelbia, kad per dvi dienas iš eilės vanduo jau pasiglemžė dvi gyvybes (ww.laikrastisplunge.lt, 2017).

2018-03-08 – Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valvybos tinklalapyje skelbiama, kad visiems susirinkusiems buvo pristatyta turima Plungės PGT gelbėjimo įranga, naudojama darbams ant ledo ir vandens. Mokomoms pratyboms pasinaudota Palankės gatvėje esančiu vandens telkiniu (www.telsiuapgv.lt, 2018).

1.4.

Regimojo kraštovaizdžio komponentų formų tyrimų rezultatai

Remiantis jau esamais linijų etalonais, vertintas teritoriją sudarančių linijų potencialas.

Pateikti etalonai sudaro emocinio potencialo grupes. 1,2,3 etalonas - pasyvios, o 4, 5, 6 aktyvios reakcijos ženklai (8 pav.), (Barabanov, 1997).

7 pav. Regimojo kraštovaizdžio komponentų formų tyrimo rezultatai

Pasirinktame kraštovaizdžio etalone išraiškingumą formuoja tiesios bei vingiuotos linijos.

Tačiau horizonto linija, apibrėžta medžių ir pastatų stogų viršūnėmis, pasižymi kreivomis linijomis. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp dominančių. Toks linijų derinio pasiskirstymas sukuria mažai kontrastingą vaizdą (7 pav.).

8

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

8 pav. Tiriamame kraštovaizdyje dominuojančios linijos ir formos

Pirmame plane matome aptakių formų žolynus, antrame yra miesto panorama su raižytomis stogų viršūnėmis ir išryškėjusia dominante - Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1933m.).

Bendrą psichologinį-estetinį teritorijos poveikį galima būtų vertinti teigiamai. Analizuojamoji teritorija vasarą sugeba išlaikyti pusiausvyrą tarp pasyvios ir aktyvios reakcijos ženklų.

Kraštovaizdžio objektų formų struktūros modulis - vidutiniškai kontrastingas kraštovaizdis (7 pav.)

1.5.

Gamtinės aplinkos vertinimas.

1.5.1. Klimato ir mikroklimato vertinimas Teritorija yra Žemaičių aukštumos vakariniame krašte, kuris virš jūros lygio yra iškilęs 150 – 200 m. Teritorija nuo Baltijos jūros yra nutolusi apie 50 km, šiame regione klimatui didelę įtaką daro reljefas, jis sąlygoja drėgno oro masių kilimą vakariniais šlaitais, dėl šios priežasties regione visais metų laikais pastebimas padidėjęs debesuotumas, taip pat čia didesnis ir kritulių kiekis (500 – 700 mm per metus). Maksimalus sniego dangos storis 72 cm. Vyrauja pietų, pietvakarių, vakarų, šiaurės vakarų ir šiaurės krypčių vėjas (vidutinis vėjo greitis 3,9 m/s).

Vidutinė metinė temperatūra regione – 5,9 ℃, liepa vidutinė temperatūra +17 ℃, sausio mėnesį vidutinė temperatūra - -3 ℃. Vidutinis santykinis oro drėgnumas 81 %.

Klimatą vertinant pagal augalų atsparumo šalčiui zonas (USDA) Plungės miestas ir rajonas patenka į 5 Europos atsparumo šalčiui zoną.

1.5.2. Reljefo vertinimas Plungės miestui būdingos išraiškingos reljefo formos, aiškiai matomas ir suvokiamas kalvotas reljefas. Kalvotas reljefas suteikia galimybę plačiai apžvelgti teritorijas, matyti tolumoje esančius objektus, nepasižymi monotonija.

1.5.3. Gamtinis karkasas ir želdiniai Plungės mieste didesni želdinių masyvai susitelkę prie Babrungo upės, Gondingos tvenkinio. Netoli Babrungo upelio yra įsikūręs dvaras bei parkas, kuriame taip pat gausu vandens telkinių.

9

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

9 pav. Tiriama teritorija bendrame Plungės miesto gamtiniame karkase (Plungės miesto centrinės dalies sutvarkymo specialusis planas)

Tiriamoje teritorijoje gausu sumedėjusių augalų. Didžiąją dalį sudaro lapuočiai, vasaržaliai sumedėję augalai. Teritorijoje prie Palankės tvenkinio dominuoja lapuočiai medžiai (karpotasis beržas (Betula pendula), paprastoji liepa( Tilia cordata), zyboldo obelis ( Malus sieboldii), taip pat kelios lapuočių krūmų grupės: paprastosios alyvos (Syringa vulgaris), raudonosios (Cornus alba) ir palaipinės sedulos (Cornus sericea), kurios tankiai sužėlusios, neprižiūrimos, jas siūloma tinkamai suformuoti, dalį pašalinti. Medžių būklė pakankamai gera, dalis perbrendę, matomos neteisingo genėjimo pasekmės. Skvere prie Rietavo gatvės didesnė spygliuočių įvairovė: pilkasis kėnis (Abies concolor), žvynuotasis kadagys (Juniperus squamata), paprastoji eglė (Picea abies). Daugumos spygliuočių būklė gera, jie dekoratyvūs.

Taip pat skvere auga ir lapuočiai medžiai daugumos jų būklė prasta, siūloma šalinti. Šiuo metu įrengti žolinių augalų gėlynai, juose dominuoja bergenijos (Bergenia).

1.5.4. Vandens telkinių ir jų aplinkos vizualinis vertinimas. Ekologinis parkas Tvenkinys Plungės mieste Palankės g. nepriskirtas rizikos vandens telkiniams ir nepriklauso Valstybinės reikšmės tvenkiniams. Tikslas – pagerinti užteršto Plungės mieste Palankės g. esančio tvenkinio ekologinę būklę, siekiant apsaugoti vandens telkinio apylinkių žmonių sveikatą ir sustabdyti taršos plitimą į gruntinius ir paviršinius vandenis. Tvarkomo vandens telkinio Plungės mieste Palankės g. plotas - 0,69 ha. Teritorijoje planuojama įrengti ekologinį lietaus parką bei papildomai tvenkinį valyti ultragarsiniu aparatu.

Lietaus ekologiniai parkai tai specialiai suprojektuoti kraštovaizdžio elementai, skirtai tvarkyti (išvalyti ir sugerti, šgarinti) lietaus vandenį. Į ekologinį lietaus parką lietaus vanduo patenka nuo mieste esančių vandeniui nelaidžių paviršių (stogų, šaligatvių, stovėjimo aikštelių 10

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas ar gatvių). Ekologiniai lietaus parkai iš pažiūros atrodo kaip ir kiti parkai, tačiau jie atlieka labai svarbią funkciją - lietingu metu jie prisipildo lietaus vandeniu, kuris lėtai tekėdamas yra palaipsniui filtruojamas. Vandens valyme dalyvauja vandens ir pakrančių augalai, dirvožemis, taip pat gali būti panaudojami mechaniniai filtrai. Sulaikydami tokius teršalus kaip nitratai, fosfatai, nuosėdos nuo kelių, druskos, pesticidai ir bakterijos ekologiniai parkai padeda apsaugoti vietinius vandens telkinius. Šie parkai imituoja natūralius pelkėtus vandens telkinius (9 pav.).

9 pav. Lietaus parko vandens cirkuliacijos schema (Wright M.)

Taip pat svarbų vaidmenį vandens valyme atlieka vandens ir pakrančių žoliniai bei sumedėję augalai. Natūraliuose, žmogus veiklos mažai paveiktuose vandens telkiniuose augalijos bendrijų gausa priklauso nuo palankių aplinkos sąlygų ir jų pastovumo. Vandens augalų svarba įvairiapusė. Jie aprūpina vandens telkinius deguonimi ir sugeria gyvūnų išskirtą anglies dioksidą, valo užterštus vandenis. Kai kurios augalų rūšys yra atsparios maistingųjų medžiagų (azoto, fosforo) pertekliui ir tokie augalai gali būti panaudojami kaip natūrali biologinė sistema vandeniui valyti. Tokios ekologinės vandens valymo sistemos gali būti naudojamos, kai reikia išvalyti nedidelius vandens telkinius nuo užteršimo azotu, fosforu ir kitais biogeniniais elementais. Svarbi ir estetinė bei edukacinė augalų funkcija – vandens augalai bei jų priviliojami laumžirgiai, drugeliai gali būti puiki poilsio aplinkos formavimo bei edukacinė priemonė tiek suaugusiems, tiek vaikams. Kai kuriais atvejais gausi vandens augalija gali turėti ir neigiamą poveikį kai kuriems vandens telkiniams. Irdamos vandens augalų liekanos suvartoja daug deguonies, dėl to pristinga deguonies vandens gyvūnijai, ypač žiemą (10 pav.).

10 pav. Lietaus parko vandens cirkuliacijos schema (Wright M.)

11

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 1.6.

Urbanistinės aplinkos analizė

Plungės senamiesčiui būdingi neaukšti pastatai, miesto ir senamiesčio pagrindinė transporto ašis - J. Tumo Vaižganto gatvė, senamiestyje susikertanti su kita reikšminga Vytauto gatve. Vertikalioji dominantė - Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Senamiesčiui būdingas perimetrinis užstatymas.

Teritorijoje aplink Palankės tvenkinį nėra jokių mažosios architektūros objektų ar komforto įrenginių, teritorijoje esančių takų danga - asfaltas, takai prastos būklės: nelygūs, suskilinėję. Per tvenkinį ir griovį nutiesti tilteliai pagaminti iš medžio ir metalo, esant drėgnam orui tilteliai yra slidūs. Skvere prie Rietavo gatvės yra keli labai prastos būklės suolai, pagaminti iš medžio, metalo ir betono. Kadangi teritorijos reljefas besileidžiantis jį sutvirtina neaukštos akmeninės atraminės sienutės, laiptai betoniniai, aptrupėję. Takų danga betoninės plytelės, būklė prasta. Skvere pastatyta skulptūra menininko J. Bagdono garbei.

Remiantis Plungės miesto centrinės dalies specialiuoju planu, atnaujintų viešųjų vietų formavimui būtina panaudoti esamus gamtinius elementus – sunykusius skverus, apleistas vandens telkinių pakrančių zonas, kitas neurbanizuotas teritorijas. Būtinas šių teritorijų integravimas į bendramiestinę viešųjų vietų struktūrą.

1.7.

Socialiniai aspektai

2017m. 12 mėn. 15d. atlikta teritorijos lankytojų apklausa parodė, kad miestiečiai šioje teritorijoje neužsibūna, teritoriją kerta eidami iš miesto centro gyvenamųjų rajonų link. Čia lankosi nepriklausomai nuo metų laiko, tačiau apklausus Plungės miesto gyventojus, Palankės tvenkinio teritorijoje daugiau laiko praleisti skatintų sutvarkyta rekreacinė aplinka ir poilsio infrastruktūra, taip pat tvenkinio teritorija turėtų būti integruota, vadovaujantis universaliojo dizaino principais - visoms amžiaus grupėms ir neįgaliesiems, pritaikant aktyvias ir pasyvias poilsio zonas, kurios suburtų šeimas praleisti laisvalaikio.

(www.regionunaujienos.lt)

12

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

2. KONCEPCIJA Atlikus esamos situacijos analizę buvo išskirtos pagrindinės Palankės tvekinio teritorijos problemos: nesutvarkyta estetiškai nevertinga aplinka, infrastruktūros prasta būklė, bloga Palankės tvenkinio ekologinė būklė (į tvenkinį patenka paviršinės nuotekos, vanduo užsistovi, skleidžia nemalonų kvapą, dugne matomos šiukšlės) bei veiklos trūkumas, subursiantis įvairaus amžiaus žmonių grupes (11 pav.).

Siekiant pritraukti Plungės miesto gyventojus bei atvykstančius svečius, teritoriją siūloma sutvarkyti atsižvelgiant į Plungės gyventojų poreikius, gerinant tvenkinio ekologinę būklę, pritaikant išmaniąsias technologijas, organizuojant veiklas įvairaus amžiaus žmonėms.

Aplinkos estetinės kokybės gerinimas

Veiklos Palankės tvenkinio organizavimas, ekologinės būklės žmonių pritraukimas gerinimas

11 pav. Teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkymo koncepcija

Aplinkos sutvarkymas – siūloma teritoriją suskirstyti funkcinėmis zonomis, skirti erdves pasyviai bei aktyviai rekreacijai, formuoti naujus želdinius bei sutvarkyti esamus. Taip pat teritorijoje siūloma išvystyti patogią infrastruktūra. Sutvarkyta aplinka turėtų būti prieinama ir patogi visiems lankytojams (12 pav.).

12 pav. Teritorijos sutvarkymo koncepcija

13

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas Palankės tvenkinio ekologinės būklės gerinimas – tvenkinio ekologinę būklę siūloma gerinti pasitelkiant išmaniąsias technologijas bei augalus. Tvenkinio vandens būklės gerinimui siūloma naudoti ultragarsinį vandens valymo įrenginį (27 pslp.). Taip pat valymui pasitelkti vandens bei pakrančių augalus, kurie ne tik padės valyti tvenkinio vandenį, bet ir kurs estetišką rekreacinę aplinką, bei atliks edukacinę funkciją. Taip pat siūloma vandenį aprūpinti deguonimi, panaudojant vandens įrenginius: vandens kaskados ir mechaniniai filtrai, valantys vandenį.

Veiklos organizavimas – teritorija turėtų būti patraukli visoms amžiaus grupėms bei skatinti miestiečius ir miesto svečius čia užsukti su šeimomis. Teritorijoje numatoma įrengti aktyvaus ir pasyvaus poilsio vietas, išmaniąsias žaidimų aikšteles, treniruoklius senjorams, taip pat gyventojus su šeimomis čia apsilankyti kvies kavinė (19 pav.). Teritoriją siūloma išnaudoti ištisus metus, dėl šios priežasties numatomas modulinis pastatas ant paruoštos aikštelės.

Pastato paskirtis galėtų keistis priklausomai nuo metų laiko ar sezoninių švenčių (19 pav.).

2.1.

Inspiracijos

Juozas Bagdonas – Lietuvos dailininkas, Plungės garbės pilietis, vienas iš aktyviausių Žemaičių dailės muziejaus kūrėjų – gimė 1911 m. gruodžio 11 d. netoli Plungės, Antrųjų Vydeikių kaime. Žemaičių dailės muziejus ir dailininko Juozo Bagdono kūryba – tarsi du poliai, kurie jungia ir saugo šiuolaikinio žemaičių meno savastį bei generuoja jos klodų atsivėrimą pasauliui. Išrinktas Dailininkų sąjungos sekretoriumi ir reikalų vedėju.

1944 m.

vadovavo Vilniaus dailiųjų amatų mokyklai. Antrojo pasaulinio karo metu emigravo.

13 pav. J. Bagdono kūryba, „Kompozicija Nr. 10“ Aliejiniai dažai ant drobės, „Kompozicija Nr. 17“ Pastelė, popierius.

Iš pradžių gyveno Austrijoje, Vokietijoje, vėliau Kolumbijoje. Apsigyvenęs Bogotoje, Moterų kolegijos keramikos mokykloje ir Valstybinėje dailės akademijoje dėstė meno disciplinas. Įkūrė ir keramikos studiją, savo darbais duodamas pradžią Kolumbijos moderniajai keramikai. 1992 m. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengė savo tapybos parodą. 1993 m. liepos 10 d. dailininko paroda atidaryta kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje.

1999-ųjų spalio mėn. jau visam laikui sugrįžo į Plungę. 2001-aisiais Juozui Bagdonui suteiktas Plungės garbės piliečio vardas. Dailininko darbų turi Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos, 14

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas Telšių muziejai. Namai, gimtoji žemė – prisiminimai apie juos, padėję išlikti ir išsaugoti kūrybines galias ir žmogišką būtį svetimoje žemėje, atsivėrė nevaržoma spalvų ekspresija, giliu dramatizmu. J. Bagdono abstrakcijos nepalieka abejingų – sukrečia nuogu sielos skausmu, ilgesiu žemaičių žemei, kurios tiek metų nematė ( 13 pav.).

Liaudies menas - meno rūšis – valstiečių ir jiems artimų socialinių grupių (žvejų, amatininkų) plastinė kūryba, liaudies, arba tautinės, kultūros dalis ( 14 pav.).

14 pav. Liaudies menas ir tradiciniai raštai

Prieverpstė (kuodelnyčia) – verpiamojo ratelio lentelė, prie kurios prismeigiamas arba pririšamas kuodelis. Prieverpsčių daugiausia išliko Vidurio bei Šiaurės Žemaitijoje. Jų formos gana įvairios: yra panašių į pamario krašto antkapinius paminklus-krikštus, augalo pavidalo, tačiau daugiausia pasitaiko dviejų sujungtų apskritimų formos. Dekoruotos kiaurapjūviais ir gilaus pjaustinėjimo geometriniais ornamentais, rečiau augalinių raštų stilizacija. Prieverpstes darė ne tik meistrai, bet ir jaunuoliai mylimoms merginoms arba vyrai savo šeimos moterims.

Prieverpsčių raštuose plastikos kalba tarsi užkoduoti geriausi palinkėjimai tam asmeniui, kuriam jos buvo dovanojamos ( 15 pav.).

15 pav. Tradiciniai prieverpstės dekoravimo motyvai

2.2.

Analogų apžvalga

Istorinis ketvirtojo rajono parkas Atlantoje parodo kaip apleista, užteršta teritorija ją išvalius ir pavertus žaliosiomis bendruomenės erdvėmis, gali tapti rajono traukos centru, suburti

vietinės

bendruomenės

narius

įvairiems

renginiams

organizuoti.

Projektas

įgyvendintas keliais etapais nuo 2009 iki 2011 m. (16 pav.).

Pagrindinis šio parko akcentas ir traukos centras – dirbtinis lietaus vandens surinkimo tvenkinys užimantis 8000 m2. Pasitelkiant tvarias lietaus vandens tvarkymo sistemas vanduo iki tvenkinio atkeliauja jau beveik išvalytas, vandens nukreipimo kanalu – kaskada krenta žemyn į tvenkinį ir taip yra prisotinamas deguonimi. Tvenkinys papildomai valomas vandens pakrančių augalų pagalba. Tvenkinyje yra įrengtas fontanas, taip ne tik išnaudojamos vandens 15

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas architektūrinės savybės, bet vanduo yra prisotinamas deguonimi, kuris turi didelę įtaką vietinėms ekosistemoms.

Parke taip pat įrengti pasivaikščiojimo takai virš vandens, kurie

suteikia galimybę parko lankytojams apžvelgti vandens telkinį, atidžiau apžiūrėti pakrančių ir vandens augalus, šalia įrengti informaciniai stendai.

16 pav. Pagrindinis ketvirtojo rajono parko Atlantoje traukos centras – dirbtinis lietaus vandens surinkimo tvenkinys, parke esantys sistemos elementai atlieka ne tik praktines bet ir dekoratyvines funkcijas (nuotr. Eliz)

Šiuolaikiniame miestų planavime, miestuose ir urbanizuotose teritorijose dėmesys turėtų būti atkreipiamas į „vandeniui jautrų urbanistinį dizainą“. Santykiuose tarp vandens ir miesto dėmesys turėtų būti skiriamas ieškant modernių ir integruotų sprendimų teritorijų užtvindymo, potvynių rizikai sumažinti, tvaraus vandens naudojimo ir tiekimui, vandens kokybės

gerinimui.

„Vandeniui

urbanizuotoje aplinkoje:

jautrus

urbanistinis

dizainas“

lietaus vandenį, požeminius,

apima

vandens

gruntinius vandenis,

ciklą

vandens

panaudojimą ir tiekimą.

16 pav. Pagrindinis ketvirtojo rajono parko Atlantoje traukos centras – dirbtinis lietaus vandens surinkimo tvenkinys, parke esantys sistemos elementai atlieka ne tik praktines bet ir dekoratyvines funkcijas (nuotr. Eliz)

16

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

3. SPRENDINIAI 3.1.

Pagrindiniai techniniai – ekonominiai rodikliai

Sklypo plotas – 20951 m2 Sklypo užstatymas galimais moduliniais pastatais ~ 60m2 Sklypo užstatymo tankumas – 0,28% Sklypo užstatymo intensyvumas – 0.63% Lauko terasos – 71 m2 Parkavimo vietų skaičius sklypo ribose – 20 vietų Parkavimo vietų skaičius žmonėms su negalia – 2 vietos Elektromobilių įkrovimo stotelė – 1 vieta Takelių plotas – 3300 m2 Tipiniai suoliukai – 20 vnt.; Suoliukai tipiniai – 20 vnt; Edukaciniai suoliukai – 4 vnt; 3.2.

Statiniai

Taupant lėšas savivaldybė turės galimybę nuomininkams pasiūlyti įrengti modulinį pastatą, kurio paskirtis galėtų būti kavinė, pačiūžų nuomos punktas ar šventinės atributikos prekyvietė. Tai paskatins verslininkus investuoti į teritoriją ir taip pritraukti lankytojus.

3.2.1. Moduliniai pastatai (galimi variantai) Atlikus Plungės gyventojų apklausą bei pabendravus su Plungės savivaldybės atstovais, konkrečios erdvės sprendiniui pateikiamas siūlymas formuoti komercinės ir visuomeninės paskirties erdves. Palankės tvenkinio teritorijoje siūloma suformuoti plotą būsimam moduliniam pastatui. Siūloma parengti betoninį pagrindą su inžinerinių tinklų įvedimu ~ 6 m x 16 m. Pagrindo vietoje bus atvežami 2 moduliniai konteineriai (16 pav.).

17 pav. Moduliniai konteineriai

18 pav. Modulinių konteinerių eksplikacija

Vienas konteineris yra 5 metrų ilgio, kuriame būtų įrengtas sanitarinis mazgas žmonėms su negalia, du įprasti sanitariniai mazgai, bei ūkinė patalpa. Kitas konteineris yra 6 metrų ilgio (17 pav.), kuriame gali būti vykdoma įmonės veikla, pvz. kavinukė. Modulinių konteinerių modeliai bei konfigūracijos gali būti ivairių formų bei matmenų (20 pav.).

17

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

19 pav Vasaros kavinė; Helovinas; Žiemos čiuožykla; Velykų šventė

Tai gali būti sezoninė nuoma arba naudojama ištisus metus. Ne sezonu - nuo rudens iki vasaros, gali būti nuomuojamas konteineris, įvairioms šventėms, turimai atributikai prekiauti ar eksponuoti. Pavyzdžiui, rudenį – „Helovynas“, „Vėlinės“ – galima prekiauti šventės atributika, žvakėmis, gėlių vainikais ir t.t., ; žiemos metu – pačiūžų nuoma; pavasarį – Velykų šventė; vasarą – „Joninės“, įvairūs renginiai, koncertai ir pan. (19 pav.). Teritorija įgautų miesto gyventojų „ŠEIMŲ“ traukos vietos statusą, kurioje šeima gali praleisti savo laisvalaikį – „Visada džiugu grįžti namo...“.

20 pav. Modulinių objektų variantai

18

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

20 pav. Modulinių objektų variantai

3.2.2. Gruntų stabilizavimas po moduliniu pastatu Gruntų stabilizavimas cementu ir jonų mainus tai technologija naudojama siekiant gerinti silpnų gruntų žemės sankasą. Šis grunto stiprinimo būdas plačiai taikomas kelių tiesimo srityje, tačiau turint nagrinėjamoje teritorijoje silpnus gruntus, Klaipėdos universiteto komanda daro prielaidas, jog nesudėtingiems, laikiniems statiniams, tokiems kaip moduliniai, vietoje įprastų pamatų įrengimo būtų galima pritaikyti kaštus mažinančią technologiją (21 pav.) (Geivelis,E. 2015).

Metodo privalumai: 

nereikia pašalinti silpnų (mažos laikomosios galios), jautrių šalčiui (kilsnių) gruntų;



cemento ir jonų jungtis, stabilizuojantis gruntas įgauna elastingų sluoksnių savybes;



nereikia tiesti laikinų kelių.

Įvertinama daugybę reikalavimų, taikomų grunto sluoksniams ant stabilizuoto pagrindo, taip pat sutankintam grunto sluoksnio formavimui.

21 pav. Grunto stiprinimo metodas

19

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas Atsižvelgiant į eismo pralaidumo kategoriją (dangų konstrukcijų klasę), taikomas 25 cm iki 35 cm (tačiau ne mažiau kaip 20 cm ir ne daugiau kaip 40 cm) stabilizuojamo sluoksnio storis ( 22 pav.).

22 pav. Sustiprinto grunto mazgas

Sutankinus pagrindo sluoksnį svarbiausia reikia patikrinti: sluoksnio stiprumą, nustatomą deformacijos modulį, išilginę lygumą, skersinę lygumą, sluoksnio storį, plotį, skersinius nuolydžius, išilgines ir skersines siūles, sluoksnio monolitiškumą, taip pat projektinius aukščius ir padėtį plane (Bukowski, Z. Nazarko, G. 2002).

3.3.

Susisiekimo komunikacijos

3.3.1. Pesčiųjų takai Daugumą takų siūloma įrengti jau esamų ( išmintų) takų vietoje, nes šiuo metu išsidėstę takai parodo žmonėms patogiausias judėjimo kryptis per visą Palankės tvenkinio teritoriją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. 317 , pėsčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 1 200 mm. Pėsčiųjų tako išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:20 (5%).

Skersinis pėsčiųjų tako nuolydis ne didesnis kaip 1:30 (3,3%).

Panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%). Panduso juosta turi būti tiesi ir be skersinio nuolydžio. Šalia pėsčiųjų tako, ne rečiau kaip kas 150 m, turi būti įrengtos ŽN poilsio aikštelės su suoleliais. Šalia ilgo ištisinio pakilimo, artimo didžiausiam leistinam, pėsčiųjų takų poilsio vietos turi būti įrengiamos ne rečiau kaip kas 60 m. Poilsio vietos ne mažesnio kaip 1 500 mm pločio ir 1 500 mm ilgio.

Rengiant trinkelių dangas vadovautis Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklėmis ĮT TRINKELĖS 14, patvirtintomis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 71 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos iš trinkelių ir plokščių įrengimo taisyklių.

Betoninių trinkelių storis – 6 cm. Betoninės trinkelės įrengiamos ant 3 cm išlyginamojo skaldos atsijų sluoksnio – skaldelės mišinio. Trinkelių tarpai užpilami ta pačia medžiaga. Trinkelės turi būti nesuskilusios, be nudaužytų kampų ir šonų. Naudojami gaminiai turi būti sertifikuoti, su produkcijos pasais, nurodančiais techninius duomenis. Numatomas mechanizuotas takų valymas. Po visų darbų trinkelių danga turi būti lygi ir švari.

20

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 3.3.2. Dviračių takai Dviračių takai bus įrengiami panaudojant saulės energiją sugeriančias daleles, kurios nakties metu šviečia mėlyna spalva, o dieną pasikrauna ( 23 pav.).

23 pav. Saulės energijos pakraunami dviračių takai Šaltinis: www.techworm.net

Tokie takai leis dviratininkams aiškiai matyti kelią ne tik dieną, bet ir tamsiais vakarais bei naktimis.

3.3.3. Automobilių stovėjimo aikštelė Teritorijoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią palei detaliuosiuose planuose planuojamą įrengti kelią. Išsprendžiama chaotiško parkavimo problema planuojamoje stovėjimo aikštelėje bus įrengiama nuo 15 iki 20 automobilių stovėjimo vietų.

Taip pat bus priskiriamos 2 vietos žmonėms su negalią (1 vieta pritaikyta ŽN ~ 10 automobilių). Taip pat planuojama įrengti vieną stovėjimo vietą, kurioje bus elektromobilių įkrovimo stotelė.

3.4.

Mažoji architektūra

3.4.1. Suolai ir jų trumpa apžvalga Mažieji architektūros elementai (tokie kaip suoliukai ir kiti lauko baldai), kurių yra daug, tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse, dažnai jie lieka nepastebėti – tiksliau, nėra pastebimi kaip pavieniai elementai, tačiau yra nepaprastai svarbi visumos dalis, kuri suteikia išskirtinumo, bei atlieka rekreacinę - komfortabilumo funkciją.

21

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

24 pav. Kroatijos protingas suoliukas

25 pav. Kinijoje protingas suoliukas

Apžvelgus turimų lauko suoliukų įvairovę, galima pažymėti, kad kai kurie jų yra išmanūs, pavyzdžiui Kroatijoje 2015 metais Poreč Riva miestelyje (Croatian Smart Benches... 2017) priešais miesto administraciją įrengtas vienas tokių išmanių suoliukų - maitinamas saulės energija ir leidžia įkrauti kelis mobiliuosius įrenginius (24 pav.). Panašių suoliukų galima sutikti Kinijoje (25 pav.), Austrijoje ir kitur.

Rusijoje yra pasiūlytas suoliukas su pašiltinimu, įsijungiantis, kai kas nors atsisėda (24 pav.) (Скамейки с подогревом, 2017). Gamintojų teigimu, tokie suoliukai šilti, pagaminti iš ekologiškų medžiagų, saugūs, lengvai pajungiami, energetiškai naudingi. Temperatūros pokytis galimas nuo 0 iki 25 laipsnių (26 pav.).

Taip pat galimi tamsiuoju paros metu šviečiantys (27 pav.) suoliukai. (Светящаяся скамейка, 2010).

27 pav. Šviečiantis suoliukas

26 pav. Šildomas išmanus suoliukas

3.4.2. Išmaniųjų siuoliukų siūlymas Mūsų projekto vienas iš nustatytų tikslų yra apjungti artimus žmones į jaukų, tik jiems skirtą kampelį. Tokiems poreikiams įgyvendinti mes sukūrėme idėją iki šiol niekur nematytą, inovatyvų bei išmanų lauko suoliuką (28 pav.).

22

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

28 pav. Inovatyvus suoliukas. (Sudaryta autorių).

Šie išmanieji suoliukai esant nepalankiam orui galėtų tapti pavėsinėmis – gaubtais, bei apsauga nuo lietaus, suteiktų lankytojams privatumo, jaukumo jausmą, galėtų būti bevielio interneto stotelė, muzikos kolonėlės, išmaniųjų prietaisų įkrovimo stotelės ir kt. Išmanaus suoliuko veikimo principas būtų panašus į automobilių stovėjimo aikštelių parkomatus.

Išmanaus suoliuko gaubtas išsiskleistų tam tikram laikotarpiui, priklausomai nuo į aparatą įmestos sumos ( 28 pav.).

3.4.3. Edukacinių siuoliukų siūlymas Edukacinės veiklos tikslas – įvairaus amžiaus žmones paskatinti domėtis menu, lavinti mąstymą.

29 pav. Edukacinio suoliuko idėja ir realizavimas. Šaltinis: (Jevgenij Polovinskij, Vitebskas, 2017)

Edukacinė programa turi lavinti kūrybinį mąstymą, todėl projektą yra siūloma paįvairinti edukacinėmis priemonėmis (29 pav.). Suoliuko dizainą sudaro 256 besisukantys elementai, kiekviena briauna turi dalį paveikslėlio. Sukinėjant kubelius, būtų galima surinkti įvairius vaizdus. Keli suoliukai siūlomi tvenkinio teritorijoje, kurie atvaizduotų įvairias edukacines užduotis, pvz.: skaičiai, raidės ir pan.

23

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas Taip pat yra siūloma įrengti kelis suoliukus skvere, esančiame tarp Rietavo ir Minijos gatvių. Šių suoliukų detalėse būtų atvaizduojami menininko J. Bagdono originalių spalvų meniniai kūriniai.

3.4.4. Žaidimų aikštelės Šioje teritorijoje siūloma unikali ir spalvinga žaidimų erdvė. Įkuriamos įvairios interaktyvios edukacinės užduotys vaikams: išmanioji žaidimų arka, edukacinė aktyvius žaidimus skatinanti išmanioji aikštelė, mini futbolo aikštelė su išmaniaisiais vartais (30 pav.).

Siūlomi ilgalaikiai ir tvirti teritorijos įrenginiai. Dinamiškos detalės: sūpynės, tinklas, gali būti lengvai keičiamos. Naudojamos medžiagos: metalas ir minkšta žaidimų aikštelės danga saugiam vaikų žaidimui.

30 pav. Išmanieji žaidimų įrenginiai. Šaltinis: (www.jupiterplay.co.uk)

3.5.

Vandens telkinys

3.5.1. Tiltai ir scena ant vandens Teritorijoje numatoma įrengti naują centrinį tiltą jungianti du tvenkinio krantus. Dar du atsiras išpilant dvi dirbtines salas. Ir pats didžiausias tilto ruožas būtų projektuojamas arčiau vakarinės tvenkinio pusės. Tiltas reprezentuoja karūną, kuri galėtų tapti nauju Plungės miesto simboliu.

Visi tiltai būtų projektuojami medinių konstrukcijų su negiliais poliniais pamatais.

Taip pat prie siūlomo modulinio pastato terasos tęsinio bus projektuojama scena ant vandens prie kurios įrengiami fontanai su 7D projekcija. Scena bus iš medinių konstrukcijų su negiliais poliniais pamatais.

24

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 3.5.2. Plaukiojančios salos Tvenkinyje numatoma įrengti kelias plaukiojančias salas. Vieną vakarinėje tvenkinio dalyje, prie kurios būtų galima priplaukti valtele arba plaustu (31 pav.), joje įrengiamas informacinis stendas, taip pat saloje pasodinamas neaukštas medis.

31 pav. Plaukiojanti sala su galimybe priplaukti. Šaltinis: (A handmade, 2018)

3.5.3. Fontanai bei jų įranga Ties vakariniu tvenkinio dalies centru planuojama įrengti nuo 4 iki 6 fontanų, kuriuos pajungus, vienas kito kryptimi purkšdami vandenį, sudarytų tam tikrą vandens purslų debesį.

Vandens purslų debesis būtų pastoviai išlaikomas virš vandens be jokių nutrūkimų ir pauzių, tam, kad būtų galima įvairiais projektoriais apšviečiant fontanus sukurti 7D holografinį vaizdą ( 32 pav.).

32 pav. Fontanų šou ir holografiniai vaizdai

Šis vandens fontanų šou būtų matomas nuo visų tvenkinio krantų bei kitų vietų aplink tvenkinį. Halograminiam 7D vaizdui sukurti galėtų būti panaudoti tiek lazeriniai, tiek šviesą skleidžiantys projektoriai, kurie vandens purslų debesį paverstų tam tikra iliuzija, vaizdiniu.

3.5.4. Tvenkinio forma, krantinės Siūlomos tvenkinio formos plastiškos, lenktos, atkartojančios natūralių vandens telkinių krantus. Krantinės siūlomos natūralios, vietomis sutvirtintos. Siūloma mažinti tvenkinio plotą, rytinėje teritorijos dalyje įrengti žaliąsias salas paukščiams, o tvenkinyje suformuoti skirtingo aukščio kaskadas, kuriomis vanduo tekėtų į vakarinę telkinio dalį ir taip nuolatinės cirkuliacijos ir filtravimo pagalba gerėtų vandens kokybė. Krantinėse siūlomi įvairūs vandens augalai, kurie tonizuos ir sumažins vandens užterštumą.

25

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 3.5.5. Vandens valymas Tvenkinys Plungės mieste Palankės g. nepriskirtas rizikos vandens telkiniams ir nepriklauso Valstybinės reikšmės tvenkiniams. Tikslas – pagerinti užteršto Plungės mieste Palankės g. esančio tvenkinio ekologinę būklę, siekiant apsaugoti vandens telkinio apylinkių žmonių sveikatą ir sustabdyti taršos plitimą į gruntinius ir paviršinius vandenis. Tvarkomo vandens telkinio Plungės mieste Palankės g. plotas - 0,69 ha. Planuojama tvenkinį valyti ultragarsiniu aparatu.

Veikimo principas: Ultragarsinė banga yra plačiai pripažintas ir įrodytas būdas pašalinti dumblius organinių teršalų vandenyje. Jis turi pranašumų prieš kitus tradicinius dumblių šalinimo ir slopinimo metodus, tokius kaip rankinius, cheminius ir kitus šalinimo būdus.

Ultragarsinis bangų įtaisas sudarytas iš paleidimo įrenginio, plūdės įrenginio, vielos ir valdymo dėžutė (33 pav.).

Valymo principas: "Kavitacinis efektas" atsiranda, jei ultragarsinė energija perduodama skystyje ar vandenyje. Kavitacija yra fenomenalus reiškinys, kurio metu skystyje susidaro burbuliukai, užpildyti prisotintais to skysčio garais. Ultragarsinių bangų įtaisų sistema išleidžia ultra sinchronizuotą bangą, kuri staiga sukelia „greitpuodžio“ efektą , su aukšta temperatūra ir aukštu slėgiu. Po kelių sekundžių, karšto burbuliuko aušimas sukelia smūginę banga, kuri sukuria ekstremalią fizinę aplinką organizmams ir dumbliams ( 34 pav.).

33 pav. Ultragarsinio prietaiso naudojimo schema

34 pav. Ultragarsinis prietaisas bangų skleidimas

Ultragarsinis vandens valymas pagerina vandens kokybę per trumpą laiką, neteršia aplinkos, jo nedidelės eksploatavimo sąnaudos, ir paprastas veikimas.

3.6.

Žmonių su negalia poreikių tenkinimas. Universalusis dizainas.

Pasirinktoje teritorijoje stengiamasi atsižvelgti į visus žmonių su negalia poreikius, jiems keliamus reikalavimus, todėl visi pėsčiųjų takai bus įrengiami ne siauresni kaip 2 m pločio, kad būtų galimybė prasilenkti dviem neįgaliesiems vežimėliuose. Taip pat takai projektuojami lygaus paviršiaus, be jokių išsikišusių kliūčių, visose vietose kur reikia užvažiuoti ar nuvažiuoti bus įrengiami pandusai atitinkamo nuolydžio. Taip pat numatomas modulinis pastatas su sanitariniais mazgais, kurių vienas būtų skirtas žmonėms su negalia, atitinkantis visus keliamus reikalavimus. Automobilių parkavimosi vietose bus priskiriamos 1 – 2 vietos žmonėms su negalia, kurios taip pat atitiks joms keliamus reikalavimus. Žmonėms su regėjimo negalia pritaikomi visi pėsčiųjų takai. Takai – lygaus paviršiaus, ties patekimu į gatvę bus įrengtas įspėjamasis reljefinis paviršius, kaip įspėjamasis ženklas. Per visus takus įrengiama juosta su grioveliais ir ties takų išsišakojimais padėsiantys orientuotis žmonėms su regėjimo negalia ( 35 pav.). Ties patekimais ant tiltelių numatoma įrengti kitokio tipo dangą, labiau grublėtą, kuris taip pat būtų kaip įspėjamasis ženklas.

26

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

35 pav. Danga regėjimo negalią turintiems asmenims (www.dreamstime.com)

3.7.

Želdiniai

Priklausomai nuo sistemos tipo, ir gylio galima panaudoti įvairius drėgmę mėgstančius augalus – pvz: pelkines purienas (Calthapalustris L.), paparčius (Pteridiumaquilinum L.), meldus (Cyperusrotundus), vilkdalgius (Iris pseudacorus L.), plunksnalapes griovenes (Hottoniapalustris L.), švylius (Eriophorumvaginatum L.), skėtinius bėžius (Butomusumbellatus L.) ir dekoratyvias karklų rūšis ir veisles (Salix) ar sausesnių vietų augaliją.

Augalai vandens filtravimui ir valymui dažnai pasirenkami skirtingų rūšių ir auginami kaip mišrios augalų bendrijos ir atlieka skirtingus vaidmenis sudėtingose biocheminėse reakcijose (Oudolf P. ir kt. 2013).

Raudonoji monarda (Monarda didyma), plaukuotoji rudbekija (Rudbeckia hirta), purpurinė lobelija (Lobelia cardinalis), vienadienės (Hemerocallis), rykštenės (Solidago), vilkdalgiai (Iris), kemeras (Eupatorium fistulosum), prževalskio ir kt. gaurės (Ligularia przewalskii), lijatris (Liatris spicata), pulmonarijos (Pulmonaria), pelkinės purienos (Caltha palustris), pūstatauriai (Physostegia Benth), širdžialapė pontederija (Pontederia cordata), melsvės (Hosta), raktažolės (Primula). Augalai lietaus sodai parenkami ir komponuojami pagal savo poreikį dirvožemio drėgmei Arčiausiai kraštų aukščiausioje zonoje komponuojami nereiklūs ir vidutiniškai reiklūs drėgmei augalai, pvz: lijatris (Liatris spicata), veronikos (Veronica spicata), astrai (Aster), ežiuolės (Echinacea).

Vidurinėje zonoje sodinti pasirenkami vidutiniškai drėgmei reiklūs augalai tokie kaip geltonoji viendienė (Hemerocallis lilioasphodelus) ir rusvoji vienadienė (Hemerocallis fulva), plaukuotoji rudbekija (Rudbeckia hirta), plačialapė brunera (Brunnera macrophylla) ir kt. Žemiausioje zonoje sodinami drėgmę mėgstantys augalai, kurie pakenčia dirvožemio užmirkimą pvz. širdžialapė pontederija (Pontederia cordata), strėlialapė papliauška (Sagittaria sagittifolia) ir kiti drėgmę mėgstantys pelkėtų vietų augalai.

Be daugiamečių dekoratyvinių žolinių augalų Palankės tvenkinio teritorijoje taip pat yra tinkami ir dekoratyvieji sumedėję augalai: baltasis gluosnis (Salix alba), guoba (Ulmus), kai kurios lanksvos (Spirea), Baltoji sedula (Cornus alba). Taip pat kuriant gėlynų kompozicijas ir ekologinį parką, tinkami ir varpiniai augalai, kurie kompozicijai suteiks įdomią faktūrą ir ažūriškumą.

27

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 1 lentelė. Augalų spalvinis siūlymas, atsižvelgiant į teritorijos gėlynų spalvos gamą pagal J.Bagdono kūrybą, „Kompozicija Nr. 10“ Augalų vaizdas

Pavadinimas (lot.)

Žydėjimo mėn.

Iberis amara (Rudgrūdėlė karčioji); Coronarium (Skaistažiedė vainikinė); Paeonia albiflora pall (Bijūnas baltažiedis)

5-8; 7-9 7-9

Campanula pyramidalis (Katilėlis piramidinis); Nigella damascena; Myosotis arvensis

6-7 5-6 4-5

Penstemon ovatus (Pentstemonas kiaušininis); Campanula persicifolia (Katilėlis miškinis); Lobelia erinus (lobelija paprastoji)

6-7 6-7 6-10

Aster amellus (Astras kalninis); Nigella damascena 'Deep Blue; Perilla nankinensis decke black (Perila nankino)

Allium aflatunense; Aster novae-angliae Purple Dome; Aster novi belgii (Astras plaukuotasis)

28

7-9

10 -11

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

4. BREEAM SERTIFIKATO PAISYMAS Visas pasaulis siekia realiziuoti „Smart city“ koncepcijas. Gero gyvavimo mieste rodikliu tampa „žaliųjų“ sertifikuotų pastatų skaičius, tačiau pastaruoju metu panašus sertifikavimas apima ir teritorijų planavimo erdves. Šiuo metu pasaulyje (36 pav.) „žaliųjų“ kriterijų projektavimą kelia: BREEAM (Didžioji Britanija, 1990 m.); LEED (JAV, 1998 m.); DGNB (Vokietija, 2009 m.), SB-Tool (Kanada, 2007 m.); CASBEE (Japonija, 2001 m.); Green Star (Australija, 2003 m.); Three Star (Kinija, 2007 m.); SBAT (Pietų Afrika, 2010 m.); HQE (Prancūzija), САР-СПЗС (Rusija, 2011 m.), «Зеленый стандарт» (Rusija, 2010 m.); «GREEN ZOOM» (Rusija, 2014 m.)

36 pav. „Žaliąjį“ kriterijų projektavime naudojančios pasaulio valstybės . Šaltinis: (Suhinina, 2017).

BREEAM sertifikato vertinimas apima platų spektrą kategorijų ir kriterijų - nuo energijos naudojimo iki ekologijos: tai energijos kiekiai šildymui ir vėsinimui bei vandens suvartojimas, vidaus aplinka (sveikata ir gerovė), tarša, transportas, naudojamų medžiagų atitikimas darnos sampratai, atliekų tvarkymas, ekologija, projektavimo ir statybos valdymo procesai. BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) - pagal įvairius kriterijus pastatų tvarumo ir ekologiškumo įvertinimo metodas, kuris buvo sukurtas 1990 m. Šiuo metu BREEAM standartų „šeimoje“ yra 5 nariai (BREEAM in, 2016):  BREAM Comminities (Teritorijos, kvartalo planavimas);  BREAM Infrastructure (Dideli inžineriniai statiniai);  BREAM New Construction (Naujų pastatų statyba);  BREAM In-Use (Egzistuojantys pastatai);  BREAM Refurbishment and Fit-out (Pastatų atnaujinimas).

Remiantis greenbooklive1 tinklalapio duomenemis, Lietuvoje šiuo metų nėra nei vienos teritorijos, kuri turėtų BREEAM sertifikavimą. Iš 44 šalių teritorijos, kvartalo planavimo 1

http://www.greenbooklive.com/search/scheme.jsp?id=202

29

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas sertifikuotų projektų turi tik 12 šalių, iš viso 44 teritorijų sertifikavimai, iš kurių 22 objektai įvertinti nepakankamai gerai (2 lentelė).

2

1

Good (geras) >45 Very good (labai geras) >55

1

Excellent (puikus) >70

1

1

1

1

1

1

1

1

Outstan-ding (išskirtinis) >85

JK

1

JAE

1

SWE

1

FIN

1

POL

CN

1

NED

KAZ

2

MRI

IS

Pass (nepakankamas) >30

BG

Įvertinimas

BE

2 lentelė. Teritorijų sertifikuotų paga BREEAM sąrašas 12

22

1

1

3

9

7

10

2

2

Šaltinis: http://www.greenbooklive.com/search/scheme.jsp?id=202

3 lentelė. BREEAM vertinimo kriterijai pagal etapus 1 etapas

2 etapas

3 etapas

Valdymas (GO) GO 01 – Consultation plan

GO 02 – Consultation and engagement GO 03 – Design review

GO 04 – Community management of facilities

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE)

SE 01 – Economic impact SE 02 – Demographic needs and priorities SE 03 – Flood Risk Assessment SE 04 – Noise pollution

SE 05 – Housing provision SE 06 – Delivery of services, facilities and amenities SE 07 – Public realm SE 08 – Microclimate SE 09 – Utilities SE 10 – Adapting to climate change SE 11 – Green infrastructure SE 12 – Local parking SE 13 – Flood risk management

SE 14 – Local vernacular SE 15 – Inclusive design SE 16 – Light pollution SE 17 – Training and skills

Energija ir ištekliai(RE) RE 04 – Sustainable buildings RE 05 – Low impact materials RE 06 – Resource efficiency RE 07 – Transport carbon emissions

RE 01 – Energy strategy RE 02 – Existing buildings and infrastructure RE 03 - Water strategy

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 01 – Ecology strategy LE 02 – Land use

LE 03 – Water pollution LE 04 – Enhancement of ecological value LE 05 – Landscape

LE 06 – Rainwater harvesting

TM 02 – Safe and appealing streets TM 03 – Cycling network TM 04 – Access to public transport

TM 05 – Cycling facilities TM 06 – Public transport facilities

Transportas (TM) TM 01 – Transport assessment

Inovacijos (Inn)

etapas

4 lentelė. Teritorijos, kvartalo planavimas BREEAM kriterijų įvertinimas BREEAM vertinimo kategorijai

Mūsų Kreditai

Kreditai max

Mūsų Kreditai, %

Kredito svoris

Viso, %

1

1

100

2,3

2,30

2 1 1

2 1 2

100

8,9

100

2,7

50

1,8

8,90 2,70 0,90

1 etapas

Valdymas (GO) GO 01 – Consultation plan

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE) SE 01 – Economic impact SE 02 – Demographic needs and priorities SE 03 – Flood Risk Assessment

30

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas SE 04 – Noise pollution

1

3

33,333

1,8

0,60

5 1 1

11 2 1

45,45

4,1

50

2,7

100

2,7

1,86 1,35 2,70

1 2

1 3

100

3,1

33,33

2,1

3,10 0,70

2

2

100

3,2

3,20

2 1

2 2

100

3,5

50

2,3

3,50 1,15

1 5 2 2 3 1 4 1 1

2 7 2 3 3 3 4 1 3

50

2,7

71,43

2,7

100

2,7

66,67

1,8

100

0,9

33,33

2,7

100

1,8

0

0,9

33,33

1,8

1 1 5

3 3 5

33,33

1

33,33

3,1

100

2,1

4 1 2

4 1 4

100

3,2

100

2,1

50

2,1

3,20 2,10 1,05

2

3

66,67

1,2

0,80

1 3 2 1

2 3 3 3

0,45 1,80 0,60 1,97

4 6 2 0

Energija ir ištekliai (RE) RE 01 – Energy strategy RE 02 – Existing buildings and infrastructure RE 03 - Water strategy

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 01 – Ecology strategy LE 02 – Land use

Transportas (TM) TM 01 – Transport assessment

Valdymas (GO) GO 02 – Consultation and engagement GO 03 – Design review

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE) SE 05 – Housing provision SE 06 – Delivery of services, facilities and amenities SE 07 – Public realm

2 etapas

SE 08 – Microclimate SE 09 – Utilities SE 10 – Adapting to climate change SE 11 – Green infrastructure SE 12 – Local parking SE 13 – Flood risk management

1,35 1,93 2,70 1,20 0,90 0,90 1,80 0,00 0,60

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 03 – Water pollution LE 04 – Enhancement of ecological value LE 05 – Landscape

0,33 1,03 2,10

Transportas (TM) TM 02 – Safe and appealing streets TM 03 – Cycling network TM 04 – Access to public transport

Valdymas (GO) GO 04 – Community management of facilities

Socialiniai ir ekonominiai aspektai (SE) SE 14 – Local vernacular

50

0,9

100

1,8

66,67

0,9

33,33

5,9

6 6 4 1

66,67

4,1

100

2,7

50

2,7

0

2,7

2,73 2,70 1,35 0,00

1

3

33,33

1

0,33

2 2

50

1,1

TM 06 – Public transport facilities

1 1

50

2,1

0,55 1,05

Innovation

4

7

57,143

7

4,00

SE 15 – Inclusive design

3 etapas

SE 16 – Light pollution SE 17 – Training and skills

Energija ir ištekliai (RE) RE 04 – Sustainable buildings RE 05 – Low impact materials RE 06 – Resource efficiency RE 07 – Transport carbon emissions

Ekologija ir žemės panaudojimas (LE) LE 06 – Rainwater harvesting

Transportas (TM) TM 05 – Cycling facilities

VISO BREEAM svoris Šaltinis: sudaryta autorių

31

74,09 %

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas Įvertintą šiaurės vakarų Lietuvoje esančią Plungės mieste teritoriją, tarp J. TumoVaižganto, Palankės ir Sinagogų gatvių. Pritaikius BREEAM sertifikavimo kriterijus, buvo vertinama 3 etapais: 1-asis etapas: Sukūrimo principo nustatymas. Šio etapo kriterijai yra pradiniai, jų pagrindų bus vertinamas 3-as sertifikavimo etapas. Vertinama kaip ateityje pateikti sprendiniai galės paveikti, įtakoti, pagerinti ar pabloginti sprendinių įgyvendinimą. Visi, šiame etape kriterijai yra privalomi.

2-asis etapas: Plėtros išdėstymo nustatymas. Įvertinus galimus pricipinius sprendimus, šiame etape vertinama kaip numatyti kriterijai tesiogiai įtakos ekologiją, energiją, transportą, demografiją bei ekonomiką.

3-asis etapas: Detalių kūrimas. Šis etapas įvertinamas atsižvelgiant į 1-ame etape pateiktus sprendinius.

Plungės teritorija esanti tarp J. Tumo-Vaižganto, Palankės ir Sinagogų gatvių, po BREEAM sertifikavimo įvertinama, kaip puikiai, t.y. surinkta 74,09%. Galima teigti, jog pagal BREEAM sertifikavimo kriterijus Palankės tvenkinio teritorijoje numatomi ir įgyvendinami projektiniai pasiūlymai pasiteisins ir išlaikys visapusišką ilgalaikę naudą tiek miesto gyventojams, tiek Plungės miesto savivaldybei.

32

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

EKONOMINIS PAGRINDIMAS Eil. Nr.

Darbo kodas

Darbų ir išlaidų aprašymai

Mato vnt

Kiekis

Vieneto kaina

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

1. Pagrindiniai darbai ir medžiagos 1 2

N27-250 R19-98

Tvenkinio krantų stiprinimas Tvenkinio dumblo valymas, šalinimas

100 m2 m3

4,93 7500

7659,06 4,31

37759,15 32312,25

3

R61P-0228-2

m3

50

3111,16

155557,86

4

KP6-1-2

Tolismis tvenkinio dumblų šalinimas ultragarso prietaisu Salelių formavimas vandens telkinyje

m3

3630

23,91

86792,94

5 6 7

N37-35 N37-35p N57P-3309-1

vnt. vnt.

100 m2

1 1 2,5

3391,96 12542,80 1620,54

3391,96 12542,80 4051,35

8

N57P-3703-1

100 m2

33

666,75

22002,69

9

N27P-22-2-1

100 m2

33

2042,50

67402,59

10

N6P-0613-5

100 m2

2,9

1671,18

4846,43

11 12

C1-535-57 N48-300

kv.m 10 m

290 6

24,13 4633,65

6997,93 27801,92

13

N27P-30-4-1

10 m2

48,8

311,08

15180,60

14

N27-217

100 m2

5,1

3626,39

18494,60

15 16 17 18 19

MN4-59 N30-13 N30-15 N10-200 N10-200p

100 m2 Vnt m m2grindų kompl.

8 12 192 48 1

896,91 2475,06 22,95 59,94 4066,98

7175,31 29700,76 4405,92 2877,01 4066,98

Iš viso 1 skyrius:

543361,05

Plaukiojančių salelių įrengimas Plaukiojanti salelė (medinė) Grunto stabilizavimas (po numatomu moduliniu pastatu) Pėsčiųjų tako viensluoksnio pagrindo įrengimas (skaldytas žvyras, sluoksnio storis 12 cm ) Betono trinkelių grindinio įrengimas, užpilant siūles smėliu Spec. dangos žmonėms su negalia įrengimas Spec. danga žmonėms su negalia Dviračių takelio išmaniosios šviečiančios dangos įrengimas Asfaltuotuos automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas Sporto aikštelių bėgimo takų iš asfaltogumos mišinio 3.5 cm sluoksnio storio įrengimas Vejos įrengimas Medinių tiltelių įrengimas Medinių tiltų turėklų įrengimas Atvirų terasų įrengimas Gamykloje pagamintos konstrukcijos (komplektas)

2. Aksesuarai 20 21 22 23

R16-130 G-8120 G-8123 R27P-28-2

24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34

G-8128 N16P-1409-7 C111-759 N21-445 N21-445p N17-40 N17-40p R61P-0505-1 C122-421 N37-35 N37-35p

Suoliukų įrengimas Suoliukai Edukaciniai suoliukai Išmaniųjų suoliukų montavimas Išmanieji suoliukai su mechanizmu Šiukšlių dėžių montavimas Šiukšliadėžės WI-FI stotelės montavimas WI-FI stotelė Šviečiančių fontanų įrengimas Šviečiantis fontanas Žaidimų aikštelės inventoriaus įrengimas Žaidimo aikštelės inventorius Švartavimosi stulpo įrengimas Švartavimo stulpas

33

vnt. vnt. vnt. vnt.

24 20 4 4

109,40 262,95 1084,53 130,50

2625,54 5259,02 4338,11 522,02

vnt. kompl. vnt. vnt. vnt. kompl. kompl. kompl. kompl. vnt. vnt.

4 20 20 2 2 45 45 1 1 4 4

1591,43 42,39 119,98 209,22 683,72 157,15 636,57 2669,69 13497,66 257,56 477,43

6365,71 847,88 2399,64 418,44 1367,45 7071,83 28645,69 2669,69 13497,66 1030,24 1909,71

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas 35

C1-760-1

Medinė valtis

vnt.

1002,01

4008,04

Iš viso 2 skyrius:

4

82976,67

3. Apšvietimas 36

N21P-0703

37

C1-2507-3

38 39 40 41

N21-218 N21-218p N19-55 N19-55p

Lauko šviestuvų parkų apšvietimui montavimas ant įrengtų atramų LED lauko šviestuvai LSL 70-80WA, 80W, IP 67, 7200 Lm Tiltelio apšvietimas Pagrindinės medžiagos Stebėjimo kameros montavimas Stebėjimo kamera

vnt.

30

48,73

1461,81

vnt.

1

237,50

237,50

m m vnt. vnt.

250 250 2 2

22,22 10,47 107,01 530,48

5554,30 2617,03 214,01 1060,95

Iš viso 3 skyrius:

11145,60

4. Inžineriniai tinklai 42

R16-38

43 44 45 46 47 48 49

C130-1832 N16P-0101-1 C1-1020-473 N16P-1407-1 C1-1030-52 N21P-0327-1 C1-2500-38

Geriamojo vandens stotelių montavimas Geriamojo vandens stotelė Vandentiekio tinklų įrengimas Vandentiekio tinklų medžiagos Nuotekų tinklų montavimas Nuotekų tinklų medžiagos Elektros tinklų montavimas Elektros tinklų medžiagos

vnt.

2

255,04

510,07

vnt. kompl. kompl. kompl. kompl. kompl. kompl.

2 1 1 1 1 1 1

683,72 3432,59 4008,04 4059,45 5304,76 2207,16 2298,73

1367,45 3432,59 4008,04 4059,45 5304,76 2207,16 2298,73

Iš viso 4 skyrius:

23188,25

5. Medžiai, krūmai 50

N48-267

51

C1-545-27

52

C1-545-32

Medžių ir krūmų paruošimas sodinimui I gr.grunte, kai gumulo dydis 0,3x0,3m

10 vnt.

30

117,27

3518,01

Dekoratyvinis medis

m

100

36,73

3673,25

Dekoratyvinis krūmas

m

200

11,03

2206,78

Iš viso 5 skyrius: 9398,04 Žiniaraštyje 670 069,61 € Pridėtinės vertės mokestis 21.00% 140 714,62 €

Iš viso žiniaraštyje

34

810 784,23 €

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

RĖMĖJŲ PASIRINKTI PRODUKTAI Rėmėjo pavadinimas

Rėmėjo siūlomi produktai

Panaudoti produktai Tvenkinio valymas (galimi variantai)

Gelžbetonio jungčių sprendimai ir statybinės kompozicinės konstrukcijos

Varžtinės jungtys tilteliams

Terasų stogai, žaliuzės ir t.t.

Terasos stogas “Camargue“

Fasadų dangos, stogų dangos, vidaus plokštės

Fasado dangos moduliniui pastatui

Fasadų ir stogų dangos

Žaidimo aikštelės

Vaikų žaidimų aikštelės, sporto įrenginiai, sveikatingumo aikštelių guminė danga

Ritininės stoginės ir hidroizoliacinės medžiagos, mastikos, gruntai, šilumos izoliacija

Hidroizoliacinė mastika tiltelių pamatams

Infrastruktūros statyba ir asfaltavimo darbai

Automobilių stovėjimo aikštelės asfaltavimas

Vandentvarkos įrenginiai

„ELKAY“ vandens gėrimo fontanėliai

Instaliacinės sistemos, valdymas, elektros paskirstymas, automatika ir kontrolė

„EVLINK“ įkrovimo stotys elektromobiliams

Inžinerinių sistemų sprendimai

Miestų vaizdo stebėjimo sistemos

Scenos techninis aptarnavimas ir aprūpinimas

Apšvietimas, garso aparatūra fontanų, vaizdo projektoriai

Buitinė technika

Apšvietimas, vaizdo projektoriai holografiniam 7D vaizdui

Universalus saulės energetikos modulis " Sun Eco“

Universalus saulės energetikos modulis " Sun Eco"

Moduliniai pastatai

Moduliniai pastatas

35

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

INFORMACIJOS ŠALTINIAI Pagrindiniai normatyviniai dokumentai LR įstatymai: 1.

2.

3.

4.

5.

I-1240 I-2223 I-446 I-1120 VIII-787

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Statybos techninių reikalavimų ir kiti reglamentai 6.

7.

8.

9.

10.

11.

STR 2.01.01(1):2005 STR 2.01.01(2):1999 STR 2.01.01(3):1999 STR 2.01.01(4):2008 STR 2.01.01(5):2008 STR 2.01.01(6):2008

Esminis statinio reikalavimas. “Mechaninis atsparumas ir pastovumas Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga Esminis statinio reikalavimai. Naudojimo sauga Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukšmo Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas

Higieninės normos, standartai, rekomendacijos, taisyklės 12. HN 33:2007

13. DT 5-00 14. A1-103/V-265 15. ST 188710638.06:2004 16. LST EN 197-1 17. LST EN 197-4 18. LST L ENV 13282 19. MN GPSR 12

Dėl Lietuvos higienos normos „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje Dėl darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatų patvirtinimo Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas Cementas. 1 dalis. Įprastinių cementų sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai Cementas. 4 dalis. Mažo ankstyvojo stiprumo šlakinių cementų sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai Hidrauliniai kelių rišikliai. Sudėtis, techniniai reikalavimai ir atitikties kriterijai DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOS SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT SBR 07 PATVIRTINIMO

Literatūra 20. A handmade island is floating in Copenhagen’s harbour. 2018. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-08]. Prieiga per internetą: https://thespaces.com/2018/03/14/handmade-island-floating-copenhagens-harbour/ 21. Baxter, J. (2016). The modern Australian family (Facts Sheet). Melbourne: Australian Institute of Family Studies.

ISBN 978-1-76016-089-0 (online); 978-1-76016-090-6 (PDF) https://aifs.gov.au/sites/default/files/families-week2016-final-20160517.pdf 22. BREEAM In-Use sertifikatai. 2016. [interaktyvus]. [žiūrėta http://www.tvaru.lt/apie-tvaruma-lt/breeam-use-sertifikatai/

2018-05-05].

Prieiga

per

internetą:

23. Bukowski, Z. Nazarko, G. 2002.Silpnų ir jautrių šalčiui gruntų stabilizavimo, naudojant cementą ir jonų mainus gerinantį roadbond en-1 priedą, techninės sąlygos. Katowice, 2002. – 26 p. http://www.keliutiesimas.lt/wp-content/uploads/2017/05/en-1_grunt.stabilizavimas.pdf 24. Croatian Smart Benches Spreading Across Sweden. 2017. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-05]. Prieiga per internetą: https://www.croatiaweek.com/croatian-smart-benches-spreading-across-sweden/ 25. Dvokiantis Palankės tvenkinio vanduo „pajudėjo“ 2012. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-05]. Prieiga per internetą: http://laikrastisplunge.lt/dvokiantis-palankes-tvenkinio-vanduo-pajudejo/ 26. Geivelis E. 2015. Kelių sankasos gruntų stabilizavimo tyrimai: Aplinkos inžinerijos magistrantūros

36

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas baigiamasis darbas / vadovas doc. dr. V. Gurskis; Aleksandro Stulginskio universitetas, Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultetas, Hidrotechninės statybos inžinerijos institutas. – Akademija, 2015. – 49 p. http://dspace.lzuu.lt/bitstream/1/3706/1/Keliu%20sankasos%20gruntu%20stabilizavimo%20tyrimai.pdf 27. Išorinės aplinkos paviršių medžiagos, 2013. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-08]. Prieiga per internetą: http://www.universali-architektura.lt/objektas/isorines-aplinkos-pavirsiu-medziagos/ 28. В Витебске поставили интерактивную скамейку-калейдоскоп. 2017. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-0505]. Prieiga per internetą: https://www.kp.by/daily/26698.4/3722695/ 29. Tank-solar smart bench.

2017. [žiūrėta 2018-05-05].

Prieiga http://www.buykorea.org/product-details/tank-solar-smart-bench--3079442.html

per

internetą:

30. Mokomosios pratybos ant ledo Plungės mieste, 2018. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-08]. Prieiga per internetą: http://www.telsiuapgv.lt/naujienos/mokomosios-pratybos-ant-ledo-plunges-mieste 31. Pirmosios šių metų vandens aukos. 2017. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-08]. Prieiga per internetą: http://laikrastisplunge.lt/pirmosios-siu-metu-vandens-aukos/ 32. Plungėje naftos produktais užterštas vandens telkinys. 2014. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-05]. Prieiga per internetą: http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/37669-plungeje-naftos-produktais-uzterstas-vandenstelkinys 33. Poland builds a solar-powered bike path that glows bright blue at night. 2016. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-05]. Prieiga per internetą: https://www.techworm.net/2016/10/poland-builds-solar-powered-bikepath-glows-bright-blue-night.html 34. Suhinina, E.A. 2017. Criteria analysis of international environmental standards affecting architecture building. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-05].

Prieiga per internetą: http://rsabc.ru/ru/publikatsii/sukhinina.html 35. Светящаяся скамейка» — дополнительный источник освещения в парках. 2010. [interaktyvus]. [žiūrėta 2018-05-05]. Prieiga per internetą: http://elektroas.ru/svetyashhayasya-skamejka-dopolnitelnyj-istochnikosveshheniya-v-parkax 36. Скамейки с подогревом. 2017. [interaktyvus]. https://hobbyka.ru/tags/skameyki_s_podogrevom/

[žiūrėta

2018-05-05].

Prieiga

per

internetą:

37. Wright M. Rainwater park. Stormwater manadgement and Utilization in landscape design 2015, Australia 38. Oudolf P., Kingsbury N. Planting: A New Perspective, Portland, Oregon, 2013 P. 9-25 39. Echols S., Pennypacker E. Artful Rainwater Design, Washington, USA, 2015 P.95-144 40. https://landscapeperformance.org/case-study-briefs/the-dell-at-the-university-of-virginia 41. https://www.hdrinc.com/news-and-events/news/2016/atlanta-beltline-historic-fourth-ward-park-earns-isisenvisionr-gold 42. http://daile.lt/artist/bagdonas-juozas-63660531/ 43. http://www.fubiz.net/2018/05/08/three-dimensional-abstract-drawings 44. http://jupiterplay.co.uk/product/sona/ 45. https://www.fitness-gaming.com/news/events-and-fun/yalp-memo.html 46. https://www.yalpinteractive.com/ 47. https://www.dreamstime.com/stock-photo-closeup-indoor-tactile-paving-foot-path-blind-vision-impairedhandicap-hong-kong-image83875488 48. http://www.regionunaujienos.lt/statistika-apie-plunges-rajono-savivaldybe/

37

Plungės miesto teritorijos prie Palankės tvenkinio sutvarkumas

IŠVADOS  Teritorijos, komplekso urbanistinės-architektūrinės vizijos (idėjos) Atlikti aplinkos tyrimai, vietos gyventojų, bei Plungės savivaldybės administracijos apklausa parodė, jog labiausiai Plungės miesto teritorijai ir jos gyventojams trūksta rekreacinės, edukacinės ir ekologiškos paskirties parko. Taip pat aktualios socialinės ir urbanistinės problemos. Šioms problemoms spręsti projektuojamas ekologiškos, sveikatingumo, išmaniosios, rekreacinės erdvės, kurios pagerins miesto gyventojų gyvenimą. Teritorija patraukli visoms amžiaus grupėms, bei skatins miestiečius ir miesto svečius „Čia“ užsukti su šeimomis. Teritorijos koncepcija pritaikyta šiandienos poreikiams.

 Išmaniųjų/inovatyviųjų technologijų panaudojimas Projekto koncepcijoje siūloma daugybė inovatyvių/išmaniųjų technologijų. Palankės tvenkinio teritorijoje siūlomi KU komandos suprojektuoti Lietuvoje ir pasaulyje analogų neturintys išmanieji suoliukai. Tvenkinio ir skvero teritorijos praturtintos edukaciniais suoliukais, kurie paskatins įvairaus amžiaus grupėms žmonių domėtis menu, lavinti protinius gebėjimus, ieškant menininko J.Bagdono kūrybos paveikslų. Bus įrengtas dviračių takas su Lietuvoje analogų neturinčia išmaniąja danga, naudojantis saulės energiją švies tamsiuoju paros metu. Aktyviąją zoną papildo išmaniųjų fontanų ir 7D holografinė meninė instaliacija.

 Partnerių produktų, paslaugų ir darbo įrankių sėkmingas ir įdomus integravimas Projekte didžioji dalis medžiagų panaudota iš partnerių siūlomų gaminių.

 Sprendinių ekonominis pagrįstumas ir įgyvendinimo realumas Teritorijos sutvarkymui parengta sąmata, kurios vertė ~800 tūkst. eurų.

 BREEAM sertifikato taikymas Gero gyvavimo rodiklio t.y. „žaliojo“ sertifikavimo Plungės Palankės tvenkinio teritorija pasižymės BREAM Comminities sertifikatu, kuriuo apskaičiuoti rodikliai siekia 74,09 %, kas atitinka „excellent“ (puikiai) kategoriją. Tai būtų vienintelė teritorija Lietuvoje sertifikuota BREEAM.

 Energetinis efektyvumas, ekologiškumas Palankės tvenkinio opiausia problema – užterštumas. Šiai problemai išspręsti suprojektuotas ekologinis parkas, kuriame lietaus nuotekų vanduo, patenkantis į Palankės tvenkinį pirmiausia yra apvalomas mechaniškai, toliau valomas augalų pagalba, tekėdamas dirbtinai suformuotomis kaskadomis. Palaikomąjam valymui panaudotas Lietuvoje analogų neturintis tvenkinio valymas ultragarsu. Tvenkinio ekologinę būklę siūloma gerinti pasitelkiant technologijas bei augalus, kurie ne tik padės valyti tvenkinio vandenį, bet ir kurs estetišką aplinką, atliks edukacinę funkciją.

Taip pat siūloma vandenį aprūpinti deguonimi panaudojant vandens įrenginius.

38