KTU III komandos aiškinamasis raštai

Pro TELUM Architektūra:

KAROLIS VAIKŠNYS MYLITA SAMOŠKAITĖ ŠARŪNAS MIKELAITIS Pastatų inžinerinės sistemos:

PIJUS STANKEVIČIUS Statybos inžinerija:

TOMAS CELENCEVIČIUS EIMANTAS KASCENSKAS Vadovas:

GINTARAS BALČYTIS

KAUNAS 2018

ŽURNALO „STRUCTUM“ KONKURSO „IŠMANUSIS MIESTAS IV“ Projektiniai pasiūlymai temai: „Multifunkcinė sporto arena Tauragės r. sav., Tauragės m., Bernotiškių g. 11“

TURINYS 1. ĮVADAS...................................................................................................................................................................3 2. LITERATŪROS ANALIZĖ...........................................................................................................................................4 3. ANALOGŲ STUDIJA...............................................................................................................................................6 UMWELT Arena........................................................................................................................................................

Kauno „Žalgirio“ arena..........................................................................................................................................

Sotra Arena.............................................................................................................................................................

4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS APRAŠYMAS.............................................................................................................8 Tyrimas. Gyventojų demografija ir viešasis transportas.....................................................................................

Socialinės aplinkos analizė....................................................................................................................................

Transporto infrastruktūros ir viešosios erdvės analizė...........................................................................................

Urbanistinio karkaso analizė..................................................................................................................................

Gamtinio karkaso analizė.....................................................................................................................................

5. TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS REZULTATAI.......................................................................................12 Probleminė - potencialų teritorijos schema........................................................................................................

6. TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS PROGRAMOS...............................................................................................14 Socialinės programos modelis..............................................................................................................................

Ekonominės programos modelis...........................................................................................................................

Ekologinės programos modelis.............................................................................................................................

7. TERITORIJOS IR MULTIFUNKCINĖS SPORTO ARENOS FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA........................................15 Multifunkcinės sporto arenos tūrinė, funkcinė ir erdvinė idėjos ........................................................................

Fasadai ir ryšiai .......................................................................................................................................................

Sklypo funkcinė idėja.............................................................................................................................................

Teritorijos sutvarkymo idėja....................................................................................................................................

Dienos šviesos analizė............................................................................................................................................

8. GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS.......................................................................................................24 9. PASIŪLYMO TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI...........................................................................................28 10. BIUDŽETO DETALIZAVIMAS, SĄMATA................................................................................................................29 11. PLANAVIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU BREEAM SERTIFIKATAS.........................38 12. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO ROJEKTE APRAŠYMAS.....................................41 13. ARCHITEKTŪRINĖS KONSTRUKCINĖS DALIES SPRENDINIAI...............................................................................49 14. INŽINERINĖS DALIES SPRENDINIAI......................................................................................................................52 15. IŠVADOS.............................................................................................................................................................64 16. LITERATŪROS SĄRAŠAS......................................................................................................................................65 17. PLANŠETAS..........................................................................................................................................................66 18. KOMANDA..........................................................................................................................................................67

2

1. ĮVADAS Projektu siekiama suburti tarpdisciplinines Lietuvos aukštosiose mokyklose ruošiamų architektūros, inžinerijos, statybos ir kitų sričių profesionalų komandas, bei parengti išsamius ir motyvuotus projektinius pasiūlymus vienai iš užduotyje įvardintų teritorijų, siekiant sukurti patrauklaus ir išmanaus miesto koncepcijas.

PROJEKTO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, DARBO SUDĖTIS PROJEKTO TIKSLAS Suprojektuoti pastatą, kuris būtų ne tik arena, naudojama tik per varžybas, bet ir multifunkcinis objektas, kuriame įvairaus amžiaus grupės galėtų leisti, pasirinktinai, pasyvų arba aktyvų laisvalaikį kasdien.

Taip pat pritaikant areną ir masiniams kultūros, pramogų ar edukaciniams renginiams. Siekiamybė sukurti kuo ekologiškesnį pastatą panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir taip sumažinti arenos išlaikymo kaštus bei taupyti energiją.

PROJEKTO UŽDAVINIAI - Pasirinktos teritorijos analizė bei problemos suvokimas; - Teritorijos sutvarkymo potencialų radimas ir sprendimas; - Analogų analizė; - Teritorijos rekonstravimo socialinės, ekonominės ir ekologinės problemų sprendimas; - Architektūrinis multifunkcinės sporto arenos projektavimas; - Teritorijos išplanavimo strategija ir projektinių pasiūlymų pateikimas; - Sporto arenos parko teritorijos sutvarkymas; - Ekonominis bei išmanus sprendinių pagrindimas; - Ilgaamžiškumo įvertinimas; - Rėmėjų pateiktų produktų integravimas projekte.

DARBO SUDĖTIS - Aiškinamasis raštas; - Grafiniai brėžiniai; - Koncepciniai pasiūlymai.

DARBO METODIKA Susipažinus su pasirinkta užduotyje pateikta teritorija, išanalizavus esamas teritorijos problemas ir būklę, atlikus gyventojų apklausą ir išsiaiškinus jų norus bei lūkesčius pradėjome svarstyti galimus arenos integravimo į gyvenamąjį rajoną variantus. Išlaikant urbanistinę sintezę bei atsižvelgiant į esamą padėtį, priėjome galimas Tauragės sporto arenos koncepcijas.

Komanda dirbo visi kartu arba atskirai, priklausydavo nuo iškilusių problemų ir galimų sprendimo būdų. Susitikimai buvo rengiami kiekvieną savaitę pagal sudarytą grafiką su vadovu arba savarankiškai.

Sugeneravus idėjas, kiekvienas narys pasidalindavo savo pastebėjimais ir galimais pataisymais. Kiekvienas specialistas dirbęs prie jam skirtos užduoties leido pasiekti realių kūrybinių rezultatų. Kartu priėjus vieningą sprendimą, sukūrėme realų projektinį pasiūlymą.

3

2. LITERATŪROS ANALIZĖ 1. Knyga „The Social Life of Small Urban Spaces“ William H. Whyte. 2001 Knygos autorius analizuoja kas apsprendžia, kad viešosios erdvės turi arba neturi socialinę kokybę.

STRUCTUM organizuojamame „Išmanusis miestas IV“ konkurso užduotyje skatinama atkreipti dėmėsį ir į mažosios architektūros elementus, nes tai taip pat formuoja būsimą erdvę. „Viešosios erdvės Projektas“ (angl. Project for Public spaces) tyrimus vykdo įvairiuose pasaulio miestų parkuose, vaikų žaidimų aikštelėse ir tokiose neformaliose rekreacinėse erdvėse kaip miesto kvartalai.

Pirminis studijų impulsas – William H. Whyte, kuris savo tyrimus pradeda nuo Seagram Plaza Niujorke, o vėliau viską aprašo savo knygoje. Tiriama M. van der Rohe suformuota aikštė nebuvo sumanyta kaip aktyvaus socialinio bendravimo erdvė. Tačiau, stebėdamas aikštę autorius išsiaiškino, jog per dieną šioje aikštėje susirinkdavo iki 150 žmonių. W. Whyte laikėsi nuomonės, kad tokios erdvės „kuria naujus įpročius, naujus elgesio mieste modelius“. Viena iš pagrindinių prielaidų: “tai kas labiausiai traukia žmones – yra žmonės.“.

Kuomet kalbiname žmones ir klausiame ar jie norėtų sėdėti minioje, daugelis atsako, kad ne, kad mieliau rinktųsi „oazės“, „nuošalaus poilsio“ vietas. Tačiau taip kaip žmonės elgiasi byloja visai ką kitą”. Knygoje rašoma jog žmonės trumpiems pokalbiams nesirenka nuošalesnės vietos, nepasitraukiama iš socialinės zonos.

Autorius pamini ir sėdimų vietų viešojoje erdvėje pasisekimą. Teigia, jog aikštės dydis neturi įtakos lemiamam socialiniam patrauklumui. Dažnai mažos erdvės turi didesnį žmonių kiekį nė fiziškai didesnės.

Aplinkos estetinė architektūra taip pat nėra esminis faktorius traukiantis žmones. Teigiama, jog rinkdamiesi žmonės labiau vertina artimą akims vaizdą. Pirminis būtinas faktorius sėdimų vietų skaičius. Net ir patraukliausioje erdvėje žmonės ilgai neišbus, jei nebus vietų atsisėsti. Visgi, tyrimai parodė, kad nors „idealiu atveju sėdimos vietos turėtų būti fiziškai patogios ir užimti 6-10 % visuomeninės erdvės, tačiau kur kas svarbiau socialinis patogumas. Tai reiškia pasirinkimo galimybę: sėdėjimas priekyje, gale ar šone, saulėje ar šešėlyje, grupėmis ar po vieną...”.

Kiti nagrinėjami esminiai faktoriai yra saulė, medžiai, vėjas, vanduo. Analizuodamas Seagram aikštę W. Whyte pastebėjo, jog ankstų rytą žmonės sėdi siaurame saulės apšviestame ruože, o pastarajam judant, vietą keičia ir sėdintieji stengdamiesi nepapulti į šešėlį. Šiluma taip pat branginama kaip ir saulės šviesa. Šiauriniuose kraštuose, kur vidutinė metų temperatūra gana žema ir didžiąją laiko dalį vyrauja šaltas klimatas, tiesioginiai saulės spinduliai viešojoje erdvėje itin branginami. Šiaurės kraštuose vėjas dažnai turi negatyvų poveikį ir pozityvų pietų kraštuose. Labai dažnai vėjas sudaro nekomfortabilias sąlygas sėdėjimui (kelia dulkes, nupučia daiktus ar kelia šaltį), dėl to viešoje erdvėje būtina įrengti ekranus užstojančius šią gamtos stichiją. Didelė dalis naujų urbanistinių erdvių yra išorės arba vidaus, Turėtų daugėti erdvių kurios yra „tarp“.” Medžio ir sėdimos vietos sąsaja yra vienas sėkmingiausių urbanistinės erdvės sprendimų.

Analizuojant Seagram aikštę W. Whyte atkreipė dėmesį kur žmonės renkasi sėsti, kai erdvė nėra perkrauta, kai jie turi pasirinkimą kai erdvės ištuštėja, vis dar lieka sėdinčių po medžiais. Čia nebūna didelio naudotojų tankio, tačiau sumuojant visos dienos rezutatus – tai sėkmingiausiai išnaudotos aikštės vietos. Medžiu sodinimas grupėmis taip pat suteikia psichofiziologiškai komfortišką atmosferą. Vienas iš geriausių dalykų ką gali duoti vanduo: galimybė jį stebėti ir pajausti. Nėra teisingas sprendimas pastatyti žmogų prieš vandenį, tačiau tuo pat metu laikyti jį nuošalėje. Vandens kritimo garsas užgožia visus kitus miesto triukšmus (transporto ūžesį, signalizacijas ir pan.). Vandens fonas tinkamas ir pokalbiui grupelėse, nes suteikia privatumo pojūtį, pašaliniams sunku girdėti apie ką kalbama. Apibendrinant. Pasitelkiant specialias priemones ir formuojant teisingas užduotis, sezoniškumo efektai gali būti švelninami. Tai gerokai prisideda prieviešosios erdvės kokybės. Geros vietos yra lengvai pasiekiamos. Jos yra aiškiai identifikuojamos iš toli, į jas lengvai patenkama kuomet ateinama šalia, jos yra lengvai suprantamos. Gerose vietose yra veiklos pasirikimo įvairovė. Vietos kurios yra mėgiamiausios pasižymi galimybe rinktis veiklos pobūdį. Turi būti galimybė veikti kažką daugiau nei sėdėti ir žiūrėti.

4

1 pav. Pateikiama „Viešosios erdvės Projektas“

(angl. Project for Public spaces) tyrimus vykdančios kompanijos schema kas daro erdvę patrauklią.

Remdamiesi šiuo tyrimu projektavome arenos parkelį, kuris bus skirtas aktyvų laisvalaikį su riedlentėmis ar dviračiais mėgstantiems žmonėms. Taip pat remdamiesi socialiai sėkmingos erdvės modeliu projektuojame rekreacines saleles. Pasirinktinai su medžiais ar be jų, suteikdami žmonėms laisvę pasirinkti kur atsisesti ar prigulti. Sklypo vakarinėje dalyje esami medžiai veiks kaip užuovėja ir pavėsis.

2. Knyga „Architectural Standard - Ernst & Peter Neufert - Architects' Data“ 2012 Knygoje aprašomi rekomenduojami projektavimo pagrindai. Surašyti rekomendaciniai pasiūlymai tiek ofiso patalpoms tiek ir sporto statiniams, taip pat atkreipėme dėmėsį į neįgaliųjų poreikius projekte.

Iš šios knygos rinkome reikalingą informaciją patalpų dyžiams ir normoms. Jų kiekiui bei koks turi būti patalpų funkcinis išdėstymas ir ryšys.

3. Knyga „GREEN BUILDING TRENDS“ Foraword by David Cook , Behnisch Architekten. 2009 Knygoje analizuojamas BREEAM sertifikatas, kuriuo remiantis buvo projektuojama multifunkcinė Tauragės arena. BREEAM - viena pirmųjų pasaulyje aplinkos apkrovų sistemų , kuri pradėjo veikti 1990 metais ir yra populiariausia Jungtinėje Karalystėje. Naudojama dizainerių, projektuojant biurus ir kitų tipų pastatus.

Sistema leidžia palyginti skirtingas dizaino strategijas prieš prasidedant statyboms. Pagrindinis BREEAM tikslas pakelti standartus, ypatingai energijos, kad vartojimas būtų gerokai mažesnis nei reguliuojama riba.

Valdymas

Energija

Medžiagos Sveikata ir gera savijauta

Vanduo Transportas

2 pav. Pateikiama BREEAM

kreditų koeficienų analizė

Žemės naudojimas ir ekologija

Atliekos Tarša

5

Diagramoje pavaizduota, kiek yra skiriama dėmėsio pagrindiniams tvarumo aspektams, analizuojant objektą ir sklypą. Svarbiausias aspektas yra energija, tvaraus/protingo pastato valdymas bei sveikata ir gera savijauta. Galime daryti išvadas, jog tam, kad pastatas atitiktų BREEAM reikalavimus jis turi būti energetiškai efektyvus, su puikiai valdomomis inžinerinėmis sistemomis, kurios kuria sveiką aplinką skatiną gerą savijautą. BREEAM sertifikatu ženklinami pastatai, darantys mažiausią poveikį aplinkai per visą vartojimo laikotarpį. BREEAM standartas nustato geriausią tvarių pastatų projektavimo praktiką ir tampa de facto priemone nustatyti aplinkai esantį poveikį. (http://www.vestaconsulting.lt/paslaugos/breeam/).

3. ANALOGŲ STUDIJA Vieni svarbiausių aspektų konkurse yra tvarumas bei darnumas, negalima nepaminėti ir išmaniųjų technologijų panaudojimo projekte. Taip pat labai svarbu miesto teritorijų pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams ir ekonomiškumas. Analogams pasirinkome pastatus, kurie atitiktų šiuos aspektus, juos išnagrinėję ir supratę jų stipriasias puses galėjome tai pritaikyti ir savo projekte.

1. Umwelt Arena / Rene Schmid Architekten.

Spreitenbach, Šveicarija Estetika ir ekologija susilieja su „Umwelt Arena“ architektūra. Stulbinantis architektūrinis „Umwelt Arena“ bruožas yra kristalinė stogo konstrukcija su fotoelektros sistema, integruota į pastatą. Tai yra apgalvotas dizainas. Didžioji salė (arena) sudaro centrinę vietą ir perteikia atvirą ir kviečiančią atmosferą.

Saulės šiluma naudojama norint atšaldyti Umwelt Arena vasarą ir šildyti žiemą. Tai atliekama per platinimo tinklą (TABS) betoninėse grindyse ir žemės vamzdžių sistemą po pagrindine pastato plokšte. Šaltasis vanduo cirkuliuoja per vamzdžių tinklą vasarą, karštas vanduo žiemą. Cirkuliacinis vanduo naudoja žemės katilo ir didelių talpyklų temperatūrų skirtumus, kad išlaikymo terpės po sezono ar reikalavimų atitiktų šilumos ar šalčio perteklių. Bet koks šilumos ar šalčio perviršis, kurio negalima sumontuoti vandens talpyklose, yra saugomas žemės kolektoriuje. Šioje novatoriškoje šildymo ir vėdinimo sistemoje naudojama įranga naudoja saulės energiją ir galiausiai leidžia naudoti pastatą neišskiriant anglies dvideginio (CO2). Integruota stogo fotoelektros sistema gamina daugiau elektros energijos (be CO2) nei reikia pastatui naudoti. „Umwelt Arena“ padeda lankytojams patirti ir suprasti tvarumą ir aplinkosaugos technologijas. Projektas neseniai buvo apdovanotas "2012 Norman Foster Solar Award".

3, 4 pav. Umwelt Arena (https://www.archdaily.com/285637/umwelt-arena-reneschmid-architekten)

6

2. Kauno „Žalgirio“ arena Arenos techninė įranga – labai sudėtinga.

Arenos grindys sudarytos iš dviejų dalių. Jose įrengti grunto pašildymo ir ledo šaldymo vamzdynai. Grunto pašildymas leidžia apsaugoti grindų konstrukcijas nuo galimų deformacijų. Аrenos grindų storis siekia 30 cm. Žalgirio arenoje sumontuota 12 tūkstančių aukštos kokybės (VIP) kėdžių. Arenoje diegiama langų valdymo sistema, leidžianti juos automatizuotai varstyti profiliuose integruotais elektros varikliais. Vakarinės ir pietinės Žalgirio arenos fasado stiklo plokštumos įrengtos su saulės spindulius kontroliuojančia funkcija, skirta apsaugoti vidaus patalpas nuo perkaitimo. 2011 m. birželio 9 d. Žalgirio arenoje pakabintas vienas didžiausių Skandinavijos ir Baltijos šalyse informacinis vaizdo kubas.

Arenos pastatą ir gretimą teritoriją lauke apšviesti įrengti du iki 38 m aukščio galintys iškilti šviestuvai. Esant dideliam vėjui, numatyta, kad šviestuvų stovai automatiškai susitrauks. 2011 m. rugpjūčio 18 d. arena buvo oficialiai atidaryta.

2015 m. rugpjūčio 21 d. Arena pirmoji tarp sporto arenų pasaulyje gavo tvariųjų pastatų sertifikatą „BREEAM In Use“. Ši arena tapo pavyzdžiu jog ir Lietuvoje galima suprojektuoti ilgaamžišką ir tvarų pastatą.

Norvegija

5, 6 pav. Kauno „Žalgirio“ arena (https://zalgirioarena.lt/lt/visi-renginiai/)

1. Sotra Arena / Longva Arkitekter. Bergenas,

Naujoji sporto salė yra šalia esamo sporto lauko Straume pakraštyje, mažame miestelyje netoli Bergeno. Tikslas buvo sukurti dviejų sporto salių areną, kuri būtų tinkama ir įvairiems kitiems kultūriniams renginiams. Pagrindinė salė turi 3000 sėdimų vietų žiūrovams ir gali būti naudojama tarptautinėms rankinio ir kreošinio rungtynėms. Pastatas taip pat turi sporto salę ir nuomuojamas administracines ofiso patalpas vietiniams sporto klubams.

Pastatas turi aiškiai diferencijuotus fasadus, kurių aukštis į esamą sporto lauką yra labiau atviras ir ekspresyvus. Fasadai esantys pramoninio rajono pusėje iš esmės yra uždaryti.

Išanalizavę pastato erdvinę koncepciją ir praktiškus sprendinius pritaikėme juos savo projektiniui pasiūlymui.

7, 8 pav., Sotra Arena / Longva Arkitekter.

Bergenas, Norvegija (https://www.archdaily.com/ 453344/ sotra-arena-longva-arkitekter)

7

4. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Kultūros ir pramogų arenos Tauragės r. sav., Tauragės m., Bernotiškės g. 11 projektinis pasiūlymas. Sklypo atžvilgiu pastatas – pietinėje dalyje. Sklype nėra jokių esamų laikinų nesudėtingų statinių. Šiaurinėje sklypo dalyje keli esami gyvenamieji namai. Sklypo pietuose – stadionas, sandėliai. Vakaruose – daugiabučiai gyvenamieji namai.

Klimatas žemyninis, šalčiausias – sausio, šilčiausias – liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties vėjai.

Reljefas sklype mažai kintantis. Sklype yra medžių ir krūmynų.

SOCIALINĖ APLINKOS ANALIZĖ IR GYVENTOJŲ DEMOGRAFINIS TYRIMAS

Atlikę Tauragės miesto gyventojų tyrimą, vadovaudamiesi Lietuvos Statistikos duomenimis (http://www.stat.gov.lt), išanalizavome gyventojų paplitimą Tauragės rajono savivaldybėje pagal amžiaus grupes. Tai padėjo išsiaiškinti kokios amžiaus grupės dažniausiai koncentruojasi pasirinktoje teritorijoje, kokie yra judėjimo srautai. Tai padėjo parinkti tinkamiausią arenos plano modelį vartotojų naudojimui.

Nuo 2015 iki 2018 matoma didelė neigiama gyventojų demografija. Daugėja išvykstančių. Vis tik per du metus matomas tik maždaug 3000 gyventojų prieaugis, tačiau išvykstančių yra kur kas daugiau. Natūralioje gyventojų kaitoje gimstamumas vyrauja pastovus, maždaug 1000 asmenų per metus. Tačiau mirusiųjų 0,5 karto daugiau. Taip pat ištyrėme kokio amžiaus gyventojai yra paplite Tauragės mieste.

0-15 metų amžiaus Pensinio amžiaus

16%

23%

61%

Darbingo amžiaus

9 pav. Gyventojų struktūra pagal amžiaus grupes procentais

Nagrinėjamoje teritorijoje (gyvenamajame mikrorajone) daugiausia yra darbingo amžiaus žmonių, po to seka pensinio amžiaus ir vaikai iki 15 metų. Taip pat yra ir jaunų šeimų, kurioms arena šioje vietoje leistų ne tik užsiimti aktyvia veikla su vaikais, bet ir skatintų bendravimą bei užimtumą.

8

VIEŠASIS TRANSPORTAS IR ERDVĖS M 1:2000

Viešojo transporto stotelės Magistralinis kelias A12

15 min pėsčiomis

URBANISTINIS KARKASAS M 1:2000

Gyvenamieji pastatai Komercinės paskirties sklypai

Žmonių susibūrimo centrai

TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ Išanalizavę teritoriją, priėjome išvadą, jog šalia tvarkomos teritorijos nėra viešojo transporto linijos ir erdvių kurios galėtų traukti žmones. Todėl nauja teritorija būtų naujas puikus traukos centras bei puiki galimybė naujai viešojo transporto trasai, kuri mūsų manymu palengvintų ir ten gyvenančių žmonių susisiekimą su centru ir atvirkščiai. Tauragę kerta respublikinės reikšmės magistralinis kelias A12 jungiantis Latvijos sieną, Šiaulius, Tauragę ir Rusijos sieną. Kelio ilgis - 186,09 km (antras pagal ilgį magistralinis kelias Lietuvoje). Kelias yra netoliese tvarkomos teritorijos, eina per pagrindinę miesto arterinę gatvę, kas ateityje sudarytų puikias sąlygas turizmui. Plane taip pat sužymėti traukos centrai turgus, meilės alėja, pilies aikštė ir t.t.

URBANISTINIS KARKASAS Pagrinde nagrinėjama miesto dalį sudaro gyvenamieji namai ir komerciniai sklypai, nagrinėjamas sklypas pažymėtas raudonai. Matyti, jog teritoriją apipina gyvenamųjų namų karkasas. Nagrinėjama teritorija yra nutolusi nuo Tauragės miesto centro. Šalia sklypo yra sporto stadionas, tačiau gana apleistas.

Tvarkomame sklype aplink gyvenantys žmonės stato automobilius. Pats sklypas apleistas ir netvarkomas. Taip pat netoliese yra Tauragės autobosų stotis.

Pagrindinės gatvės

ESAMOS SITUACIJOS GATVIŲ TINKLO PLANAS M 1:500

Jungiančiosios gatvės

10

Autobusų stotis.

GAMTINIS KARKASAS M 1:2000

MIŠKŲ MASYVAS

GAMTINIS KARKASAS Į rytus nuo planuojamos teritorijos yra miškų masyvas, skirtas ūkinei veiklai. Toliau esantys tik pavieniai parkai ar augantys medžiai ir krūmynai. Šalia teritorijos, jokių parkų nėra. Yra pavienių medžių.

11

5. TERITORIJOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖS REZULTATAI Išanalizavę esamą planuojamos teritorijos Tauragėje būklę, sudarėme esminį teritorijos planavimo koncepcinį modelį. Suskirstėme sklypą numatomomis zonomis ir sukūrėme galimus sprendinius. Išanalizavome judėjimo ašis ir išsprendėme sklypo išplanavimą. Išsiaiškinome jog sklypas yra tankiai apgyvendintos teritorijos ribose, šalia mikrorajonų.

JUDĖJIMO SRAUTŲ PLANAS M 1:3000

Automobiliai Pėstieji

Išsiaiškinę judėjimo srautus, nusprendėme dėl sklypo zonavimo, suskirstėme į rekreacinę, viešąją ir tarnybinę automobilių stovėjimo aikšteles, nustatėme būsimas pastato ribas.

10 pav. Sklypo zonavimas Viešoji automobilių stovėjimo aikštelė Rekreacinė zona Pastato ribos Tarnybinė automobilių stovėjimo aikštelė

Sklypas sudėtingos formos, tarsi dvi suaugusios plokštumos. Sklypo formą priėmėme kaip iššūkį. Sudarę sklypo analizę ir išbandę įvairius variantus, priėmėme sprendimą, jog statinys turi stovėti sklypo rytinėje dalyje, dėl aplink esančių gyvenamųjų namų padeties ir sklypo formos.

12

Pagrindinės nagrinėjamos teritorijos problemos: - Prastas susisiekimas viešuoju transportu; - Funkciškai sklypas nenaudojamas; - Trūksta aktyvios ir įtraukiančios veiklos aplink esantiems gyventojams; - Didelė gyventojų emigracija, dėl socialinių priežasčių; - Suvaržytos kūrybos kvestionavimas nūdienų aktualijose.

Pagal Tauragės raj. Strateginį planą 2017-2019 m. sporto ir kultūros sprendiniuos spręsta, jog tikslinga tęsti sportinės veiklos skatinimo ir rėmimo programų įgyvendinimą, investuoti į sporto objektų infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą. Numatoma pradėti modernaus sporto komplekso statybos darbus. Siekti padidinti vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų aktyvumą, fizinį pajėgumą, propaguoti sveiką gyvenseną. Organizuoti įvairaus pobūdžio ir tikslinėms grupėms skirtus sporto renginius, tarptautines sporto varžybas, kelti sporto renginių organizavimo kokybę, didinti masiškumą, prestižą.

Visą tai įgyvendinti padėti turėtų projektuojama multifunkcinė sporto arena Tauragėje, kurioje numatoma organizuoti ne tik masinius sporto ir kultūros renginius, bet ir skatinti visų amžiaus grupių įtraukimą į aktyvias, lavinančias veiklas bei suteikti erdvę mokytis ir tobulėti už mokslo įstaigų ir namų ribų.

Taip pat nepamirštant socialinio bendravimo bei verslo erdvių.

13

6. TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS PROGRAMOS SOCIALINĖS PROGRAMOS MODELIS Tauragės miesto vieta, dėl ją kertančio magistralinio kelio bei šalia esančių pagrindinių magistralinių kelių, yra gera. Nedidelis atstumas iki Lietuvos didžiųjų miestų leidžia tikėtis gana nemažo turistų skaičiaus. Kuriama arena galėtų taip pat būti traukos centras ne tik Tauragėje gyvenantiems žmonėms, bet ir aplinkinių miestų gyventojams. Pagrindinis projekto tikslas – Išspręsti sporto bazių trūkumą Tauragėje, sukuriant modernų, daugiafunkcį sporto statinį, kuris, esant poreikiui galėtų būti naudojamas ir masinių kultūrinių renginių metu. Svarbiausias prioritetas turėtų būti skiriamas sportui, nes Tauragėje šiuo metu nėra šiuolaikiškos sporto bazės, kurioje būtų efektyviai organizuojamas treniruočių procesas, o esant poreikiui organizuojamas didesnio masto sporto ar kultūros renginys. Projekto apimtyje taip pat turėtų būti numatomos automobilių parkavimo, dviračių saugojimo aikštelės, teritorijos apšvietimas, mažosios architektūros elementai.

Pagrindinis kuriamas socialinis modelis yra darbo vietų atsiradimas, įvairių amžiaus grupių įtraukimas į aktyvią sportinę veiklą. Taip pat aplink gyvenančių žmonių užimtumas įvairiomis, pasirinktinai, pasyviomis arba aktyviomis veiklomis. Norima pagyvinti žmonių susidomėjimą sveika gyvensena įrengiant sporto klubą. Taip pat multifunkcinė arena skatintų žmonių bendravimą, edukacinę bei kultūrinę veiklas.

Arenos atžvilgiu vakarinėje sklypo dalyje projektuojama riedlentininkų parkas su reakriacinėmis salelėmis. Pasitelkiant William H. Whyte sėkmingos erdvės koncepciją. Taip norima kuo daugiau pritraukti jauno amžiaus žmonių, nukreipiant juos į aktyvia veiklą lauko erdvėje. Reakriacinės salelės ne tik padalina erdvę bei suteikia jaukumo, tačiau ir kviečia atsisėsti arba prigulti ant salelėje augančios žolės ar pasislėpti po medžiu, augančiu joje bei skatina žmonių bendravimą.

EKONOMINĖS PROGRAMOS MODELIS Daugiafunkcinė arena siūlo patrauklią aplinką žmogui, išvysčius edukacinę ir verslo programas arena pritauktų investuotojų iš kitur, norinčių įsikurti arenoje su verslu. Vykstntys renginiai multifunkcinėje arenoje bei sporto salės įrengimas ir sporto abonimentų įsigyjimas pagreitintų arenos atsiperkamumą. Tai kartu ir keltų Tauragės miesto ekonominį lygį. Taip pat įrengiant atviro ofiso erdvę, skatintų jaunus žmones startuolius pradėti verslus ir taip kelti miesto ekonominį lygį, galbūt ir pritraukti investuotojų. Įrengiama skaitykla skatintų žmones skaityti bei dalyvauti kultūrinėse programose. Arenoje įrengiant erdvų vestibiulį galimi parodų renginiai. Aplink areną paliekama kuo daugiau erdvės vykstančioms mugėms, kurios pritrauktų prekeivių iš aplinkinių miestų, tai vėl gi gerintų miesto ekonomiką.

TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS EKOLOGINĖ PROGRAMA Ekologinė Tauragės situacija yra ypač gera dėl įsikūrusio didžiausio vėjo jėgainių parko Tauragės rajone didžioji dalis energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o daugiau nei 98 proc. šilumos energijos išgaunama iš biomasės. Todėl miesto ambicija – tapti žaliausiu ir gyvybingiausiu rajonu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione. 42 tūkst. gyventojų turintis Tauragės rajone nėra sunkiosios pramonės, tik gamyba, apdirbimas, ūkininkavimas. Kadangi 38 proc. teritorijos užima miškai, rajonas gali pasigirti itin švariu oru. Miesto strateginiuose planuose – pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius ir naujausias technologijas, išlaikyti saugią aplinką, išsaugoti gamtos įvairovę ir suteikti komfortišką gyvenimą miesto žmonėms.

Ant arenos stogo projektuojama saulės baterijos, kurios ne tik gamina elektros energiją, bet ir naudojant saulės šilumą naudojama arenos vėsinimui vasarą ir šildymui žiemą neišskiriant anglies dvideginio.

Tai atliekama per platinimo tinklą (TABS) betoninėse grindyse ir žemės vamzdžių sistemą po pagrindine pastato plokšte. Šaltasis vanduo cirkuliuoja per vamzdžių tinklą vasarą, karštas vanduo žiemą. Taip pat pasirinkome lietaus vandens panaudojimą arenos reikmėms. Rekuperacinės sistemos veikimo principu paimama šiluma ir taip vėl pašildomas vanduo, nešvaistoma energija, kuri panaudojant dar kartą sutaupo ir taip nemažas arenos išlaidas bei veikia kaip ekologinis aspektas.

14

Ekologinės ir arenos LED šviečiančios stiklinės grindys, kurios įsijungia pagal tuomet norima žaisti sporto šaką. Tai sutaupo ne tik piniginius, bet ir darbo bei laiko kaštus.

7. TERITORIJOS IR MULTIFUNKCINĖS ARENOS FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA „Tauragė – miestas, kuriame malonu gyventi“ - tokiu šūkiu vadovaujasi vakarų Lietuvoje, kairiajame Jūros upės krante gyvenantys žmonės. Įsigilinę ir išsiaiškinę ten gyvenančių žmonių norus ir lūkesčius išsikėlėme tikslą suprojektuoti pastatą, kuris būtų ne tik arena, naudojama tik per varžybas, bet ir multifunkcinis objektas, skirtas naudotis kasdien, įvairioms amžiaus grupėms.

Paprastai arena yra statinys, kuris sunkiai atsiperka, taigi ir architektūra tokio statinio būna neįmantri, stačiakampe ir monumentali. Stebint esamus pavyzdžius galima pastebėti jog dauguma statinių nesudaro sintezės su aplinka ir netarnauja žmonėms. Šiuo aspektu mūsų projektuojama arena yra prisitaikanti ir sukurta paprastam vartotojui bei Tauragės miestui.

Mūsų projektuojamos arenos tikslas - prieiti prie eilinio Tauragės gyventojo. Šis multifunkcinis centras atitiks kiekvieno norus bei lūkesčius. Darniai kuriama, į vertikalumą orientuota architektūra suteikia stebėtojui malonumų sintezę jo poreikiams. Ne tik kuriama darni aplinka, bet ir inovatyvumas mūsų projekto sprendiniuose. Projekte taip pat numatoma ir veikla net ir žiemos metu. Atskiros smėlio tinklinio aikštelės veiks ištisus metus.

ERDVINĖ IR FUNKCINĖ IDĖJA Dėl sudėtingos sklypo formos pastatas buvo taikomas prie sklypo formų, atsižvelgiant ir į aplinkinius gyvenamuosius namus. Dėl varžomos apibrėžtos teritorijos ir transporto srautų, pastatą nuspręsta projektuoti Rytinėje sklypo dalyje. Pastatas formuotas iš stačiakampės formos, ties sklypo kampu, kur jungiasi trys gatvės nuspręsta daryti pagrindinį įėjimą tarsi nupjaunant stačiakampio kampą ir taip sukuriant fasadą, kviečiantį užeiti į vidų. Arenoje projektuojant siekiama atskirti srautus, todėl ir judėjimas arenoje nevyksta ratu. Esančios smėlio tinklinio aikštelės neleidžia judėti aplink centrinę arenos dalį ir taip paskirsto srautus.

11 pav. Arenos tūrinė koncepcija prisitaikant prie sklypo formos 15

FASADAI IR RYŠIAI Didžioji dalis fasadų įstiklinti kaip ir įprasta daugumai arenų, kad patektų kuo daugiau natūralios šviesos į pastato vidų, siekiant tvarumo ir ekologiškumo. Tačiau, siekdami pagyvinti projektuojamą areną, nusprendėme fasadą apipinti varinėmis vertikalėmis. Arena nuo neatmenamų laikų buvo ne tik žmonių traukos centras, bet ir didingas statinys. Kuriant arenos fasadus atsižvelgėme į daugelį aspektų. Sklypo padėtį, teritoriją ir žinoma aplinką, tačiau norėjome pabrėžti ir arenos kaip pastato kilmę. Siekėme sukurti Tauragės miesto simbolį. Areną juosianti varinių vertikalių juosta ne tik išgauna papildomą pasyvią saulės kontrolę, bet ir turi reikšmę. Juostos kilimas aukštyn žemyn simbolizuoja per Tauragę vingiuojančią upę Jūrą.

Vertikalės kylančios aukštyn sudaro didybės vaizdą. Ties pagrindiniu įėjimu pakilusi vertikalės juosta, tarsi atidengia arenos vidų, pagrindinį fasadą sudaro stiklas, tad labai gerai matomas arenos vestibiulis, kuris nejučia kviečia užeiti ir pasinaudoti arenos teikiamomis galimybėmis. Taip pat juosta tarnauja ir kaip pastogė nuo lietaus, mat yra išsikišusi iš už fasado. Taip pat varis eksploatacijos laikotarpyje ir esant skirtingoms oro sąlygoms keičia spalvą, kas pagyvina pastato fasadą ir sutaupo fasado renovavimo kaštus.

12 pav. Varinių vertikalių juosta, judėjimo kryptis, perteikiama upės sintezė

Į pastatą patenkama pro du pagrindinius įėjimus pietvakariuose ir pietuose. Į vestibiulį patenkama iš lauko ir iš pastato vidaus tiesiogiai. Į antrą ir trečią aukštus patenkama laiptais ir keltuvu. Trys evakuacinės laiptinės išdėstytos šiaurės vakaruose, šiaurės rytuose ir pietryčiuose.

16

13 pav. Ryšių tinklas DN

3136 77 Vyr. tuoletas 14 m²

76 Room 32 m²

122 WC 7 m²

42 Pagal binė pat alpa 44 m²

121 WC 7 m²

16 Evakuaci nė l aipt inė 38 m²

21 Dušai 25 m²

20 Dušai 25 m²

9 Techninė patalpa 66 m²

8 TV pultas su garso aparatine 30 m²

19 Techninė patalpa 74 m²

5 Inventori aus patalpa 59 m²

37 Trenerių patalpa 38 m²

102 Koridorius 37 m²

2000

46 Mot. tuoletas 16 m²

15 Inventori aus patalpa 74 m²

10 Techninė patalpa 76 m² 13 Sveči ų rūbinė 26 m²

1126

11 Šeimi ninkų rūbinė 26 m²

59 Koridorius 71 m²

118 Konferenc ijų salė 25 m²

60 Koridorius 34 m²

47 Konferenc ijų salė 28 m²

108 Krovi nių zona 262 m²

117 Open ofi so patal pos 178 m²

35 Room 8 m²

34 Room 19 m²

36 Room 8 m²

33 Room 4 m²

32 Room 7 m²

64 Kavinė 263 m² 31 Room 15 m²

29 Room 7 m²

48 Pagal binė pat alpa 19 m²

30 Room 7 m²

120 WC 10 m² 18 Žvaigždži ų rūbinė 33 m²

49 Pagal binė pat alpa 24 m²

3 Arena 2778 m² 28 Žvaigždži ų rūbinė 32 m² 119 WC 11 m²

55 WC Neįgaliųjų 8 m²

50 WC vyrų 15 m²

23 Techninė patalpa 35 m²

54 WC Moterų 15 m²

24 Elektr os skydinė/ skirs tykla 59 m²

63 Koridorius 9 m²

25 Šiluminis mazgas 57 m²

27 Vandens mazg as 29 m²

105 Vestibiulis 578 m²

106 Liftas 9 m² 39 Moterų rūbinė 54 m²

104 Koridorius 8 m²

78 wc 13 m² 52 Rūbi nė 34 m²

40 Vyrų r ūbinė 58 m²

43 Tinklinio aikštelės 513 m²

79 wc 13 m²

38 Vestibiulis 298 m²

2 Evakuaci nė l aipt inė 40 m²

1 aukšto planas

2 aukšto planas

3 aukšto planas DN

3136 77 Vyr. tuoletas 14 m²

76 Room 32 m²

122 WC 7 m²

42 Pagal binė pat alpa 44 m²

121 WC 7 m²

20 Dušai 25 m²

9 Techninė patalpa 66 m²

8 TV pultas su garso aparatine 30 m²

16 Evakuaci nė l aipt inė 38 m²

21 Dušai 25 m²

19 Techninė patalpa 74 m²

5 Inventori aus patalpa 59 m²

102 Koridorius 37 m²

37 Trenerių patalpa 38 m²

2000

46 Mot. tuoletas 16 m²

15 Inventori aus patalpa 74 m²

10 Techninė patalpa 76 m² 13 Sveči ų rūbinė 26 m²

59 Koridorius 71 m²

118 Konferenc ijų salė 25 m²

1126

11 Šeimi ninkų rūbinė 26 m²

60 Koridorius 34 m²

47 Konferenc ijų salė 28 m²

108 Krovi nių zona 262 m²

117 Open ofi so patal pos 178 m²

35 Room 8 m²

34 Room 19 m²

36 Room 8 m²

33 Room 4 m²

32 Room 7 m²

64 Kavinė 263 m² 31 Room 15 m²

29 Room 7 m²

48 Pagal binė pat alpa 19 m²

30 Room 7 m²

120 WC 10 m² 18 Žvaigždži ų rūbinė 33 m²

49 Pagal binė pat alpa 24 m²

3 Arena 2778 m² 28 Žvaigždži ų rūbinė 32 m² 119 WC 11 m²

55 WC Neįgaliųjų 8 m²

50 WC vyrų 15 m²

23 Techninė patalpa 35 m²

54 WC Moterų 15 m²

24 Elektr os skydinė/ skirs tykla 59 m²

63 Koridorius 9 m²

25 Šiluminis mazgas 57 m²

27 Vandens mazg as 29 m²

105 Vestibiulis 578 m²

106 Liftas 9 m² 39 Moterų rūbinė 54 m²

104 Koridorius 8 m²

78 wc 13 m² 52 Rūbi nė 34 m²

43 Tinklinio aikštelės 513 m²

40 Vyrų r ūbinė 58 m²

79 wc 13 m²

38 Vestibiulis 298 m²

2 Evakuaci nė l aipt inė 40 m²

Erdvės neprieinamos lankytojams

14 pav. UŽDAROS/ATVIROS erdvės

SKLYPO FUNKCINĖ IR TERITORIJOS SUTVARKYMO IDĖJA Rekreacinė aikštė:

Pagrindinė aikštė sukurta „subirimo“ principu. Aštrios formos su fasado motyvais smulkėja ir paprastėja nuo arenos į vakarinę pusę. Ši aikštė pritaikyta aktyviam sportui ir poilsiui. Sukurta maža riedučių, riedlenčių sportui skirta zona. Šioje zonoje betoniniai suoliukai ar pakilimai skirti riedlenčių mėgėjams.

Užsukantys žmonės turi didelį pasirinkimą kur sėdėti. Gali pasirinkti prisėsti vienoje iš penkių salelių po medžiu, kurios yra pietinėje aikštės pusėje. Taip pat prie tos pačios salelės yra galimybė prisėsti ant suoliuko. Dar šeši suoliukai projektuojami šiaurinėje aikštės pusėje priešais medžius. Dėl vyraujančių pietvakarių, pietryčių vėjų formuojama medžių eilė šiurinėje aikštės pusėje.

Praeiviams, dviratininkams, pėstiesiems aikštėje įrengtas lauko geriamasis fontanėlis.

Aplink šią aikštę dėl apsauginės zonos formuojama 10 metrų tuščia erdvė, kurią galima išnaudoti mugėms. Ši aikštė koncertų ir renginių metu yra lengvai pasiekiama. Projektuojama autobusų stotelė ir 2 taksi stovėjimo vietos.

Automobilių stovėjimo aikštelės: Formuojama pagrindinė ir tarnybinė stovėjimo aikštelės. Pagrindinė aikštelė talpina 151 automobilių ir 5 neįgaliųjų stovėjimo vietas. Ši aikštelė užstojama medžių linija. Sumažint triukšmo patekimą į šiaurinėje dalyje esantį gyvenamąjį namą projektuojama garsą sugerianti tvora.

Tarnybinė aikštelė talpina 50 automobilių stovėjimo ir 5 autobusų stovėjimo vietų. Taip pat suformuotas žiedas apsisukti autobusams ir sunkvežimiui.

15 pav. Numatomas pėsčiųjų ir dviračių judėjimas sklypo teritorijoje

Numatomos Judėjimo kryptys

17

DIENOS ŠVIESOS ANALIZĖ KOVO 21 D.

9:00

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00

16 pav. Pirmo aukšto dienos apšvietimo analizė 1 dalis

18

15:00

16:00

17:00

18:00

17 pav. Pirmo aukĹĄto dienos apĹĄvietimo analizÄ— 2 dalis

19

9:00

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00 18 pav. Antro aukĹĄto dienos apĹĄvietimo analizÄ— 1 dalis

20

15:00

16:00

SĄMATA Biudžeto detalizavimas 17:00

18:00 1 lentelė, projekto suvestinė sąmata

Eil. Statybos sąnaudos Nr.

Sąmatinė vertė

Kainos dalis

Kaina Statybos išlaidos 4290266,52 386123,99 Statybvietės išlaidos 9% Statybvietės įrengimo išlaidos 35% 135143,39 1.

25% 96530,99 19 pav. Antro aukšto dienos apšvietimo analizė 2 dalis 2. Statybvietės eksplotavimo Statybvietės valdymo išlaidos 40% 154449,61 3.

514831,98 Netiesioginės išlaidos 12% 214513,33 Projektavimas ir kitos inžinerinės 5%

paslaugos

1.

2.

3.

4.

Projektavimo darbams Statybos techninei priežiūrai Statinio projekto vykdymo priežiūrai Projekto ekspertizei

72% 14% 7% 7% Statytojo rezervas 5% Viso

154449,59 30031,88 15015,93 15015,93 214513,33 5620249,15

Multifuncinės arenos esančios Tauragėje sąmatos detalizavimas Sudarant sąmata vertinamos projektuojamai Tauragės arenai reikalingos konstrukcijos, architektūriniai sprendimai, panaudojamos medžiagos, įranga. Pastato karkaso sudarytas iš gelžbetoninių polių, ant jų remiamų rostverkų, gelžbetoninių kolonų, kompozitinių sijų, surenkamų perdangų ir metalinių denginio konstrukcijų. Pastato karkasas sudaro didžiausią sąmatinės vertės dalį.

Pastatui parenkamas daugiasluoksnėmis 21 plokštėmis dengiamas fasadas su cementinėmis apdailos plokštėmis bei stiklo intarpais. Pastato viduje dominuoja šlifuoto betono grindų ir sienų apdaila,

9:00

10:00

11:00

12:00

13:00

14:00

20 pav. Trečio aukšto dienos apšvietimo analizė 1 dalis

22

15:00

16:00

17:00

18:00

21 pav. Trečio aukšto dienos apšvietimo analizė 2 dalis

23

8. GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Nagrinėjamos teritorijos projektiniai pasiūlymai parengti vadovaujantis LR galiojančių teisinių dokumentų reglamentuojančių statybą bei teritorijų planavimą reikalavimus.

Pagrindinis dokumentas reglamentuojantis naujų statinių atsiradimą planuojamoje teritorijoje - Tauragės miesto bendrasis planas patvirtintas 2008 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimu Nr. 1-851, kuriame nagrinėjamai teritorijai priskiriama sklyp naudojimo būdas: Komercinių ir visuomeninių objektų paskirties. Planuojamos teritorijos paskirtis visiškai atitinka planavimo dokumentuose iškeltus tikslus.

1. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“ 2. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandymų laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas.

Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ 4. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 5. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 6. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“ 7. Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 8. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ 9. Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 10. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“

24

11. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 12. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 13. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 14. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 15. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ 16. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ 17. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ 18. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“ 19. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ 20. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 21. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.05:2003 „Civilinė sauga. Žmonių sanitarinio švarinimo punktų projektavimo reikalavimai“ 22. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06:2009 „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“ 23. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 24. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.08:2003 „Lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamo triukšmo valdymas“ 25. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“

25

26. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.11:2012 „Išorinės vėdinamos termoizoliacinės sistemos“ 27. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 28. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“ 29. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 30. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.08:2012 „Automobilių saugyklų projektavimas“ 31. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ 32. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005 tatos“

„Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuos33. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 34. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ 35. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ 36. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“ 37. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.06:2005 „Aliumininių konstrukcijų projektavimas“ 38. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ 39. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ 40. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.10:2005 „Armocementinių konstrukcijų projektavimas“

26

41. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.11:2005 „Gaisro temperatūrų veikiamų gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ 42. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.12:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų iš tankiojo silikatbetonio projektavimas“ 43. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ 44. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.17:2005 „Gruntinių medžiagų užtvankos“ 45. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.19:2015 „Inžinerinė hidrologija. Pagrindiniai skaičiavimų reikalavimai“ 46. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ 47. Statybos techninis reglamentas STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai" 48. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 49. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 50. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas

27

9. PASIŪLYMO TECHNINIAI EKONOMINIAI RODIKLIAI    

 





















































































































 















































































  





 

 

28  





10. BIUDŽETO DETALIZAVIMAS. SĄMATA 1 lentelė, projekto suvestinė sąmata

SĄMATA

Biudžeto detalizavimas 1 lentelė, projekto suvestinė sąmata

Eil. Statybos sąnaudos Nr.

Sąmatinė vertė

Kainos dalis

Kaina Statybos išlaidos 4290266,52 386123,99 Statybvietės išlaidos 9% 35% 135143,39 1. Statybvietės įrengimo išlaidos 25% 96530,99 2. Statybvietės eksplotavimo 40% 154449,61 3. Statybvietės valdymo išlaidos 514831,98 Netiesioginės išlaidos 12% 5% 214513,33 Projektavimas ir kitos inžinerinės

paslaugos

1.

2.

3.

4.

Projektavimo darbams Statybos techninei priežiūrai Statinio projekto vykdymo priežiūrai Projekto ekspertizei

72% 14% 7% 7% Statytojo rezervas 5% Viso

154449,59 30031,88 15015,93 15015,93 214513,33 5620249,15

Multifuncinės arenos esančios Tauragėje sąmatos detalizavimas Sudarant sąmata vertinamos projektuojamai Tauragės arenai reikalingos konstrukcijos, architektūriniai sprendimai, panaudojamos medžiagos, įranga. Pastato karkaso sudarytas iš Multifuncinės detalizavimas gelžbetoninių polių, arenos ant jų esančios remiamų Tauragėje rostverkų, sąmatos gelžbetoninių kolonų, kompozitinių sijų, surenkamų Sudarant sąmata vertinamos projektuojamai Tauragės arenai reikalingos konstrukcijos, perdangų ir metalinių denginio konstrukcijų. Pastato karkasas sudaro didžiausią sąmatinės vertės dalį. architektūriniai sprendimai, panaudojamos medžiagos, įranga. Pastato karkaso sudarytas iš gelžbetoninių Pastatui parenkamas daugiasluoksnėmis dengiamas fasadas perdangų su cementinėmis polių, ant jų remiamų rostverkų, gelžbetoninių kolonų,plokštėmis kompozitinių sijų, surenkamų ir metalinių apdailos plokštėmisPastato bei stiklo intarpais.

Pastato viduje dominuoja šlifuoto denginio konstrukcijų. karkasas sudaro didžiausią sąmatinės vertėsbetono dalį. grindų ir sienų apdaila, plokštėmis dengiamas su cementinėmis kitosePastatui patalposeparenkamas naudojamos daugiasluoksnėmis kiliminės dangos, plytelės sanitarinių mazgų,fasadas persirengimo patalpų apdailos plokštėmis bei stiklo intarpais.

Pastato viduje dominuoja šlifuoto betono grindų sienų apdaila, grindims, o sienos dengiamos taip pat plytelės arba yra tinkuojamos. Vestibiulyje įrengiami irpagrindiniai kitose patalpose naudojamos kiliminės dangos, plytelės sanitarinių mazgų, persirengimo patalpų grindims, o laiptai iš pat metalo konstrukcijų ir stiklo, taip patVestibiulyje išdėstomos įrengiami pagalbinėspagrindiniai laiptinės arenoje. sienosparadiniai dengiamos taip plytelės arba yra tinkuojamos. paradiniai Pastato stogaskonstrukcijų sutapdintas irir stiklo, dengiamas danga. Architektūriniai sprendimai sudaroPastato didžiausią laiptai iš metalo taip bitumine pat išdėstomos pagalbinės laiptinės arenoje. stogas sutapdintas dengiamas bitumine danga. sprendimai sudaro didžiausią statybos išlaidų statybosirišlaidų kiekį. Likusi statybos darbųArchitektūriniai vertė atitenka karkasui ir kitoms dalims, jos pateikiamos 2 kiekį. lentelėje.

Likusi statybos darbų vertė atitenka karkasui ir kitoms dalims, jos pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė, projekto sąmatinės vertės pasiskirstymas

Skyriai Karkasas Architektūra Sklypo sutvarkymas Vandentiekis ir

Dalis % 27,25% 42,36% 7,63% 1,49%

Suma

1169126,24 1817434,28 327246,98 63963,20 29

o sienos dengiamos taip pat plytelės arba yra tinkuojamos. Vestibiulyje įrengiami pagrindiniai paradiniai laiptai iš metalo konstrukcijų ir stiklo, taip pat išdėstomos pagalbinės laiptinės arenoje. Pastato stogas sutapdintas ir dengiamas bitumine danga. Architektūriniai sprendimai sudaro didžiausią statybos išlaidų kiekį. Likusi statybos darbų vertė atitenka karkasui ir kitoms dalims, jos pateikiamos 2 lentelėje.

2 lentelė, projekto sąmatinės vertės pasiskirstymas

2 lentelė, projekto sąmatinės vertės pasiskirstymas

Skyriai Karkasas Architektūra Sklypo sutvarkymas Vandentiekis ir nuotekos ŠVOK Elektrotechnika Signalizacija ŠVOKAS GS Automatika Elektrotechnika SGGS AS GS Signalizacija LVN Automatika SGGS Statybos kaina

Dalis %

Suma

27,25% 42,36% 7,63% 1,49%

1169126,24 1817434,28 327246,98 63963,20

11,49% 4,42% 1,72% 11,49% 0,53% 4,42% 1,98% 1,72% 1,13% 0,53% 1,98% 100%

492975,50 189757,57 73753,25 492975,50 22913,90 189757,57 84763,90 73753,25 48331,70 22913,90 84763,90 4290266,52

1,13% 48331,70 Projekto lokalinės sąmatos sudarymas 100% 4290266,52 Projekto lokalinės sąmatos sudarymas Multifunkcinės Tauragėje statybos darbųsąmatinės sąmatinės vertės nustatymas nustatymas vykdomas Projekto lokalinės sąmatos sudarymasvertės Multifunkcinės arenosarenos Tauragėje statybos darbų vykdomas naudojantis sustambintais normatyvais, lygininant su detaliaisiais gali skirtis skirtis ikiiki2020 naudojantis sustambintais normatyvais, lygininant su detaliaisiaisnormatyvais normatyvais vertės vertės gali Multifunkcinės arenos Tauragėje statybos darbų sąmatinės vertės irirnustatymas vykdomas procentų.

ProjekteProjekte numatomi gerbūvio darbai, pastato statyba, pilna išorės aplinkosir ir procentų. numatomi gerbūvio darbai, pastato statyba, pilnavidaus vidaus išorės apdaila, apdaila, aplinkos infrastruktūros sutvarkymas.

Pateikiama lokalinė sąmata, kurioje statybos darbų kiekiai išskirstyti skyriais ir naudojantis sustambintais normatyvais, lygininant su detaliaisiais normatyvais vertės gali skirtis iki 20 infrastruktūros sutvarkymas. Pateikiama lokalinė sąmata, kurioje statybos darbų kiekiai išskirstyti skyriais pagal juos procentų. sudaroma bendra projektuojamos multifunkcinės arenos statybos Projekte numatomi gerbūvio darbai, pastato statyba, pilna vidaus irkaina. išorės apdaila, aplinkos ir ir pagal juos sudaroma bendra projektuojamos multifunkcinės arenos statybos kaina. infrastruktūros sutvarkymas. Pateikiama lokalinė sąmata, kurioje statybos darbų kiekiai išskirstyti skyriais ir pagal juos sudaroma bendra projektuojamos multifunkcinės arenos statybos kaina.

LVN Statybos kaina

3 lentelė, lokalinė sąmata

3 lentelė, lokalinė sąmata

3 lentelė, lokalinė sąmata

Konstrukcinė dalis

1169126,24

Konstrukcinė dalis

1169126,24

Žemės darbai

55154,72

Žemės darbai

1.

1.

55154,72

Žemės darbai

m3

Žemės darbai

m3

1014,06

1014,06

Poliniai pamatai

55154,72

55154,72

53466,00

Poliniai pamatai

53466,00

1. 1. Gręžtiniai Gręžtiniaipoliai poliaipastato pastato konstrukcijoms konstrukcijoms

m3 m3

83,37 83,37

38792,89 38792,89

Gręžtiniaipoliai poliaipo po tribūnomis tribūnomis 2. 2. Gręžtiniai

m3 m3

1,75 1,75

527,56 527,56

Galvenosbetonavimas betonavimas 3. 3. Galvenos

m3 m3

49,68 49,68

10875,12 10875,12

m3

165,20

3270,43

4.

4.

Rostverko betonavimas

Rostverko betonavimas

m3

165,20

Gelžbetoninės monolitinės ir surenkamos konstrukcijos

489909,46

Gelžbetoninės monolitinės ir surenkamos konstrukcijos Apvalių,

gelžbetoninių

betonavimas gelžbetoninių Apvalių, betonavimas

kolonų m3

kolonų m3 30

3270,43 489909,46

262,61

262,61

136360,20

136360,20

Gelžbetonio perdangos betonavimas

m3

5,50

1539,73

Peikko Delta Beam sijų betonavimas

m3

250,59

20861,63

Surenkamos perdangos

m3

2829,84

331147,9

Grindų ir sienų betonavimas

116318,58

Grindų betonavimas ant grunto su m2 termoizoliacija, naudojant betoną su fibra

5353,00

45530,60

Grindų išlyginamojo betonavimas

7112,00

29917,39

201,85

40870,59

sluoksnio m2

Sienų betonavimas

m3

Mūro sienos

129447,70

Mūro sienų iš silikatinių blokelių įrengimas m3

886,81

Gelžbetoniniai laiptų maršai ir aikštelės

129447,70 10744,46

Surenkami laiptų maršai

m3

21,58

4041,82

Surenkamos laiptų aiktštelės

m3

34,55

6702,64

Plieninės konstrukcijos

314085,32

Metalinių santvarų įrengimas iki 20m

t

33,11

41689,13

Metalinių santvarų įrengimas iki 50m

t

26,78

40079,82

Rėmų konstrukcijų įrengimas

t

1,10

1957,23

31

Antkoloniai

t

13,00

26160,90

Ryšiai

t

15,00

26689,50

Metaliniai paradiniai laiptai

t

1,90

3986,79

Profiliuoti stogo lakštai

m2

6550,00

113904,50

Fasado apdaila iš profilių, laikančiosios t konstrukcijos

5,63

32828,24

Plieninių konstrukcijų ugniai atsparinimas

1418,92

26789,21

m2

Architektūrinė dalis

1817434,28

Vidaus elementai

243340,01

Patalpų atitvarinės sienos iš gipso kartono m2 plokščių, dviem sluoksniais

897,00

11060,01

Krepšinio aikštelės grindų įrengimas

m2

2812,00

224960,00

Tinklinio aikštelės įrengimas

m2

305,00

7320,00

Stiklinis turėklas

m

69,94

9929,38

Stogo konstrukcija

195441,50

Stogo konstrukcijos šiltinimas naudojant m2 termoizoliaciją 42cm, bituminės stogo dangos paklojimas

6550,00

194600,50

Kopėčios

25,00

841,00

m

32

Vartai ir durys

19467,93

Vartai

vnt

2,00

2999,10

Vidaus durys dvigubos

vnt

23,00

5668,85

Vidaus durys viengubos

vnt

54,00

8557,30

Lauko durys plieninės

vnt

10,00

1057,70

Lauko durys paradinės

vnt

2,00

1184,98

Vidaus apdailos paviršiai

351117,26

Sienų tinkavimas, paruošimas ir dažymas

m2

13505,00

185558,70

Sienų keraminės plytelės

m2

1376,00

98590,40

185,00

10789,20

m2

5353,00

39495,03

Betoninių sienų ir lubų dengimas betono m2 impregnantu, laku

1773,00

16683,93

Grindų keraminės grindjuostėmis

plytelės

su m2

Šlifuoto betono grindys su grindjuostėmis

Fasado apdaila

531550,65

Fasado įrengimas naudojant m2 daugiasluoksnius panelius ir cementines plokštes

3835,00

201959,50

Cokolio apšiltinimas tinkavimas

139,00

16575,75

termoizoliacija, m3

33

Fasado stiklinės apdailos įrengimas

m2

1746,00

Sanitarininės patalpos

313015,40 14927,04

Tualetų kabinos

vnt

24,00

8296,56

Dušų pertvaros

vnt

24,00

6034,80

ŽN įrangos komplektas

vnt

3,0

595,68

Kita

461589,89 Keleivinis liftas, centrinio atsidarymo

vnt

1,00

20893,00

Teleskopinė tribūna su kėdėmis

vnt

3,00

225371,07

Paprasta stacionari tribūna su kėdemis

vnt

1,00

35325,89

Sklypo sutvarkymo dalis

327246,98

Trinkelių su nuožulnumu danga

m2

4680,88

59821,65

Trinkelių be nuožulnumo danga

m2

1331,72

19019,38

Klojamas asfalto danga

m2

7112,24

99429,12

Geotekstilės paklojimas

m2

7112,24

3413,88

Vejos užsėjimas

m2

1914,66

4231,40

Pagrindų sluoksniai iš birių medžiagų

m2

13124,84

99223,79

Gatvės bortų įrengimas

m

856,97

10377,91

34

Vejos bortų įrengimas

m

319,46

2942,23

Asfalto dangos ženklinimas

vnt

211,00

1122,52

Akustinės sienos įrengimas

m

174,22

15587,46

Konteinerių pastatymas

vnt

3,00

778,95

Suoliukų įrengimas

vnt

11,00

4743,31

Šiūkšliadėžių pastatymas

vnt

8,00

1433,00

Dviračių stovai

vnt

11,00

685,00

Įvairių medžių sodinimas

vnt

8,00

1938,48

Stotelės įrengimas

vnt

1,00

1599,90

Riedlenčių rampos

vnt

4,00

899,00

Vidaus vandentiekis ir nuotekos

63963,20

Vandens apskaitos mazgai su vamzdynais Vandentiekis, nuotekos, vandens surinkimas

kompl

1

60426,30

prietaisai, kompl

1

3536,90

ŠVOK

492975,50

Vėdinimas

124388,30

Vėdinimo įranga

kompl

35

1

58426,30

Vėdinimo ortakiai

kompl

1

38076,10

Vėdinimo sistemos, prietaisai ir aprišimo kompl mazgai

1

27885,90

Oro kondicionavimas

253540,20

Oro kondicionavimas

kompl

1

Šildymas

115047,00

Šildymas

kompl

1

Elektrotechnika Elektros tinklai, prietaisai

253540,20

115047,00 189757,57

apskaitos

mazgai, kompl

1

136193,30

Vidaus elektroniniai ryšiai

kompl

1

51041,95

Lauko elektroniniai tinklai

kompl

1

2522,32

Apsaugos ir gaisro įspėjimo sistemos

73753,25

Apsaugos sistema

kompl

1

40856,15

Gaisro įspėjimo sistema

kompl

1

32897,10

Automatika

22913,90

Automatizavimas

kompl

1

17455,00

Pastato valdymo sistema

kompl

1

5458,90

36









        gaisro gesinimo sistemos   Stacionarios     Stacionarios gaisro gesinimo sistemos

 

 

84763,90



84763,90   kompl 1 84763,90

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos

Stacionarios gaisro gesinimo sistemos Lauko vandentiekis ir nuotekų šalinimas

 

kompl

Lauko vandentiekis ir nuotekų šalinimas Drenažiniai tinklai

1

kompl

Drenažiniai tinklai Paviršinės lietaus nuotekos

kompl kompl

1

Paviršinės lietaus nuotekos Lauko vandentiekis

kompl kompl

1

Lauko vandentiekis Papildomi pasiūlymai

kompl

1

   

84763,90 48331,70 1

48331,70 25686,90

1

25686,90 18396,20

1

18396,20 4248,60 4248,60

Siekiantpasiūlymai padaryti areną modernesne ir intuityvesne vartotojams, papildomai siūlome įdiegti Papildomi Papildomi pasiūlymai pažangias technologijas. Kaip alternatyvą standartinei krepšinio aikštelės dangai iš daugiasluosnio parketo Siekiant padaryti areną modernesne ir intuityvesne vartotojams, papildomai siūlome įdiegti siūlome panaudoti „ABS glass floor“.

Taistandartinei stiklinė danga su integruotu išmaniu apšvietimo valdymu galinčiu Siekiant padaryti areną modernesne ir intuityvesne vartotojams, papildomai siūlome įdiegti pažangias technologijas.

Kaip alternatyvą krepšinio aikštelės dangai iš daugiasluosnio parketo keisti dangos paviršiaus nuo Taiišmaniu kur kasišapšvietimo modernesnis ir parketo efektyvenis pažangias technologijas.

Kaipelementus alternatyvą standartinei krepšinio aikštelės dangai daugiasluosnio siūlome panaudoti „ABS glass floor“. Tai priklausomai stiklinė danga suporeikio. integruotu valdymu galinčiu sprendimas nei„ABS standartinės aikštelės dangos, be to jos turiišmaniu platų nustatymų siūlome panaudoti glass floor“.

Tai stiklinė danga su integruotu apšvietimo valdymupasirinkimą, galinčiu keisti dangos paviršiaus elementus priklausomai nuo poreikio.

Tai kurdangos kas modernesnis ir efektyvenis tenkinančią kiekvieną sporto ar veiklos šaką. sprendimas nei standartinės aikštelės dangos, be tonuo jos poreikio. turi platų Tai dangos nustatymų pasirinkimą, tenkinančią keisti dangos paviršiaus elementus priklausomai kur kas modernesnis ir efektyvenis kiekvieną sporto ar standartinės veiklos šaką.aikštelės dangos, be to jos turi platų dangos nustatymų pasirinkimą, sprendimas nei Didelio stogo ploto saulės kolektorius. kolektorius.Tai Taišiuolaikiškas šiuolaikiškas ir darnus Didelio stogo ploto išnaudojimui siūlome įrengti įrengti saulės ir darnus tenkinančią kiekvieną sporto arišnaudojimui veiklos šaką. siūlome sprendimas, teikiantis didelę grąžą. elektroselektros energija energija gali būti gali naudojama elektriniams prietaisams sprendimas, teikiantis didelę Sukaupta grąžą. Sukaupta būti naudojama elektriniams arenoje arba atiduodama į miesto elektrosį miesto tinklą panaudojimui kitiems vartotojams. prietaisams arenoje arba atiduodama elektros kitiems vartotojams.

Didelio stogo ploto išnaudojimui siūlome įrengti tinklą saulėspanaudojimui kolektorius.

Tai šiuolaikiškas ir darnus sprendimas, teikiantis didelę grąžą. Sukaupta elektros energija gali būti naudojama elektriniams prietaisams arenoje arba atiduodama į miesto elektros tinklą panaudojimui kitiems vartotojams.

Nr.

Nr. 1 1 2 2

Papildoma įranga

Papildoma įranga

Kainos palyginimas su esama danga

Kainos palyginimas su esama danga

„ABS glass floor“ stiklinė aikštelės danga „ABS glass floor“ stiklinė aikštelės danga Saulės kolektoriai su akumuliatoriais Saulės kolektoriai su akumuliatoriais

750,00€/kv.m

750,00€/kv.m 195,00€/kv.m 195,00€/kv.m

37

178,00€/kv.m

178,00€/kv.m 0,00€/kv.m 0,00€/kv.m

Atsipirkimas

Atsipirkimas 15 metų

15 metų 10 metų 10 metų

11. PLANAVIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU BREEAM SERTIFIKATAS „BREEAM“ yra tarptautinis sertifikatas pagal kurį nepriklausomi tretieji asmenys vertina atskirus pastatus, infrastruktūros projektus, bendruomenės tvarumą. Vertinimas ir sertifikavimas gali vykti skirtingais etapais: nuo projektavimo ir statybos iki eksplotacijos, anaujinimo. „BREEAM“ vertina pastatą keliose kategorijose: energija, sveikata, inovacijos, žemės naudojimas, medžiagos, valdymas, tarša, transportas, atliekos, vanduo. Kiekvienoje kategorijoje pažymimi pagrindiniai veiksniai įtakojantys vieną ar kitą pasirinkimą. Neatsilikdami nuo tvaraus ir švaraus požiūrio vertiname areną nešališkai. Gauti rezultatai įtakojo pakeitimus inžineriniuose ir architektūriniuose sprendimuose.

Multifunkcinės sporto arenos projektavimo metu buvo atsižvelgta ir į aplinkosauginį aspektą, BREEAM: naujo projektinio pasiūlymo techninį standartą. Šis standartas įvertina projektavimo, statybos bei naudojimo paskirties sprendimus, įskaitant natūralią arba dirbtinę aplinką, kuri yra projektuojamo objekto dalis. Standarte yra suformuota sistema, kuri tinka bet kurio tipo objektui.

Projektuojant multifunkcinę sporto areną buvo analizuojama dabartinė teritorijos infrastruktūra.

Ieškoma sprendimių kuo mažesniam aplinkos poveikiui, nepamirštant ir arenoje esančių inžinerinių tinklų parinkimo bei išdėstymo, kas gali daryti neigiama poveikį aplinkai.

Pagal „BREEAM“ vertinimą projektuojama arena surinko 43.37 procento iš 100 galimų. 43.37 procentai patenka į intervalą ≥ 45 ≥30. Pagal žodinį įvertinimą atitinka „gerai“ reitingą. Gauti rezultatai nėra tikslūs ir gali kisti įtraukus energijos vartojimą ir CO2 atidavimo emisija.

38

BREEAM International New Construction 2016 Pre-assessment

Pre-assessment: Sarunas (Kaunas) BREEAM Rating Credits available

Credits achieved

% Credits achieved

Weighting

Category score

Man

18.0

8.0

44.44%

12.00%

5.33%

Hea

11.0

3.0

27.27%

15.00%

4.09%

Hea07

0.0

0.0

0.00%

0.00%

0.00%

Ene

18.0

3.0

16.67%

19.00%

3.16%

Tra

11.0

6.0

54.55%

8.00%

4.36%

Wat

7.0

0.0

0.00%

6.00%

0.00%

Mat

12.0

5.0

41.67%

12.50%

5.20%

Wst

7.0

3.0

42.86%

7.50%

3.21%

LE

10.0

2.0

20.00%

10.00%

2.00%

Pol

5.0

3.0

60.00%

10.00%

6.00%

Inn

10.0

10.0

100.00%

10.00%

10.00%

Total

109.0

43.0

39.45%

-

43.37%

-

-

-

-

Unclassified

Rating

Performance by environmental category

Page39 1 of 1

BREEAM International New Construction 2016 Pre-assessment

Pre-assessment: Sarunas (Kaunas) Issue scores Please Note: X means the exemplary credit for the relevant issue

Management Man 01 Project brief and design

Man 02 Life cycle cost and service life planning

Man 03 Responsible construction practices

Man03X

Man 04 Commisioning and handover

Man 05 Aftercare

4/4

1/4

3/6

0/1

0/4

N/A

Health and Wellbeing Hea 01 Visual Comfort

Hea 02 Indoor Air Quality

Hea 03 Safe containment in laboratories

Hea 04 Thermal comfort

Hea 05 Acoustic Performance

N/A

N/A

N/A

N/A

N/A

Hea 06 Hea 07 Accessibility Hazards 2/2

N/A

Hea 08 Private space

Hea 09 Water quality

N/A

1/1

Energy Ene 01 Reduction of energy use and carbon emissions

Ene01X

0 / 15

0/4

Ene 02 Ene 03 Ene 04 Energy External Low Monitoring Lighting carbon design N/A

N/A

3/3

Ene 05 Energy Efficient Cold Storage

Ene 06 Energy efficient transportation systems

Ene 07 Energy Efficient Laboratory Systems

N/A

N/A

N/A

Ene Ene 08 09 Energy Efficient Drying Equipment Space N/A

N/A

Transport Tra 01 Public Transport Accessibility

Tra 02 Proximity to Amenities

Tra 03 Alternative modes of transport

1/5

1/1

2/2

Tra03X Tra 04 Maximum Car Parking Capacity 1/1

2/2

Tra 05 Travel Plan

Tra 06 Home office

0/1

N/A

Water Wat 01 Water Consumption

Wat01X

Wat 02 Water Monitoring

Wat 03 Water Leak Detection

Wat 04 Water Efficient Equipment

0/5

0/1

0/1

0/1

N/A

Materials Mat 01 Life Cycle Impacts

Mat01X

Mat 02 Hard Landscaping and Boundary Protection

Mat 03 Responsible Mat03X Mat 04 Sourcing of Insulation materials Page 140 of 2

Mat 05 Designing for durability and

Mat 06 Material efficiency

12. PASIRINKTŲ RĖMĖJŲ SIŪLOMŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMO ROJEKTE APRAŠYMAS

TECHNONICOL

Pamatų ir įgilintų konstrukcijų hidroizoliacija: Pamatinei plokštei ir įgilintoms konstrukcijoms hidroizoliaciją pasirinkome „Technonicol“ firmos gaminius, kurie garantuoja patvarumą, ilgaamžiškumą, patikimumą, požeminių konstrukcijų hidroizoliaciją. Įrengiant hidroizoliaciją pasirinkome medžiagas ant poliesterio pagrindo, nes jis atspariausias technogeninio grunto poveikiui ir mechaniniams pažeidimams.

Apatiniui stogo dangos sluoksniui naudojamos paklotas, kuris padengtas smulkiagrūdžiu pabarstu.

Tokio pakloto storis 2,5 mm ir jis prilydomas su dujiniu degikliu. Viršutinio stogo sluoksniui naudojamos medžiagos su APP modifikatoriais.

Galimas taškų kiekis

Pasiektas taškų kiekis

41

CEMBRIT PANEL

Arena yra masyvi ir beveik stačiakampio formos. Prie didelių gabaritų puikiai derėtų masyvios stačiakampės plokštės, kurios skaidytų plokštumą į mažas dalis. Arenos apdailai pasirinkome „Cembrit firmos „Cembrit Panel CP 210 Pure White“ spalvos gaminį. Šios spalvos plokštės puikiai užpildys foną esantį už išorinio fasado elementų. Balta spalva sumažins fasadų įkaitimą esant didelei saulės kaitrai. Šios plokštės yra ilgaamžės, atsparios puviniams, neskyla, neišsikraipo ir neblunka.

42

ETNA

„Etna EPS“ baltas įprastas polistireninis putplastis bus naudojamas kaip termoizoliacinė medžiaga grindims. Bus klojama po šildomomis ir nešildomomis grindimis. „Etna EPS“ taip pat bus naudojamas pamatų plokštės apšiltinimui. Grindų plokštės vietoje, kurioje suprojektuotas įvažiavimas sunkvėžimiui bus naudojamas polistireninis putplastis „Etna EPS 200“. Šis putplastis atsparesnis gniuždymui ir sukurtas grindims su labai didelėmis apkrovomis. Taip pat keliami didesni atsparumo drėgmei reikalavimai, todėl tikslinga naudoti mažiau vandenį įgeriančias medžiagas, tokias kaip polistireninis putplastis.

GEALAN BALTIC

Nuo šių metų pasikeitė energetinio naudingumo klasė, tenka ieškoti inovatyvių sprendimų.

Visiems žinoma, kad didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per pastato ertmes. Būtent dėl šios priežasties renkamės „GEALAN“ firmos gaminius. „GEALAN“ langų ir durų gamintoją, kuris neatsilieka ir kuria sistemas atitinkančias šiuolaikinius standartus. Mūsų lūkesčius ir estetinį grožį atitinka „GEALAN-KUBUS®“ langų sistema. „GEALAN-KUBUS®“ sistema apibrėžia naują plastikinių langų formų kalbą architektūroje. Ši sistema leidžia sumažinti lango rėmą ir matyti daugiau stiklo. Taip pat naudosime lauko ir vidaus durų sistemas.

43

FIMA Vienas iš svarbiausių aspektų taikyti išmaniąsias technologijas arenos viduje. Bendrovė „Fima“ – tai intelektualių inžinerinių sistemų integratorė Baltijos šalių regione. Ši firma siūlo saugos, automatikos, telekomunikacijų sistemas, pritaikytas individualiems poreikiams. Mūsų arenoje naudosime centruotą valdymo sistemą, kuria galėsime valdyti pagrindinę aikštę ir jos sistemas.

Pasirinkus užsakovams išmaniąsias grindis, joms reikės pritaikyti valdymą. Ši aikštė veiks priklausomai nuo sporto pasirinkimo. Pasirinkus keletą sporto šakų, vienu metu po stiklinėmis grindimis degs LED lemputės ir sudalins aikštę į skirtingus žaidybinius plotus. Taip pat mums svarbi apsaugos sistema, kuri užtikrintų arenos gerbūvį renginių, dienos ir nakties metu.

SCHNEIDER ELECTRIC Visose krepšinio, regbio, salės futbolo varžybose norime matyti rezultatus švieslentėje. „Schneider Electric“ gamina LED ekranus, kurie leistų žiūrovams greitai suprasti esamą žaidžiančių komandų rezultatą.

44

MILITERA „Militera“ požiūris į gamtą ir ekologiją artimas mūsų idėjoms. Šios firmos gaminys atitinką tai ką mes bandome įdiegti į areną, tai žalias požiūris. „Sun eco“ – tai daugiafunkcė stotelė, kuria įkrauna saulės energija. Ši daugiafunkcinė stotelė panaši į areną, kurios atlieka daugiau nei vieną funkciją ir yra artimos gamtai. Ši stotelė skirta viešoms erdvėms, ji tausoja gamtą ir kuria modernią viešųjų erdvių infrastruktūrą. „Sun eco“: galima USB laidu pasikrauti telefoną ir kitus išmaniuosius įrenginius, naudotis belaidžiu internetu, mėgautis patinkančia muzika, naudotis „bloetooth“ prieiga ir šviesos instaliacija, nutikus nelaimei su dviračiu galima prisipūsti padangą ar susiremontuoti ratą ir kt.

INDUSTEK Visi mažiausiai kalba apie gaisro pavojų ir mažiausiai jo tikisi. Arena, tai pastatas, kurį reikia apsaugoti nuo bet kokių negandų. Projektuodami šį pastatą mes atsižvelgiame į tai ir renkamės firmos „Industek“ produkciją.

Arenoje planuojama įrengti sprinklerinę sistemą, o arenos lauke du antžeminius hidrantus.

Vasaros karštą dieną svarbu neprarasti skysčių ir nuolatos gerti vandenį. Vandens fontanėliai aikštėje leis atsigaivyti netik žmonėms, bet ir gyvūnams. UAB „Industek“ pristato naujieną, kurią naudosime savo projekte – ELKAY lauko vandens gėrimo fontanėlius. Su šiuo fontanėliu galės atsigaivyti žmonės bei gyvūnai ir pasipildyti vandens buteliuką praeidami pro šalį ar užsukę į aikštę šalia arenos.

45

STS Mūsų projektuojamoje arenoje numatyta rengti koncertus, kurie talpins 1500 žmonių. „STS“ padės sukomplektuoti įrangą skirtą būtent šiai arenai ir leis mėgautis koncertais, renginiais vietiniams gyventojams ir atvykėliams iš svetur.

SAMSUNG „Samsung“ turi išskirtinai veiksmingą klimato sistemą, kuri idealiai tinka mūsų projektuojamai sporto arenai.

Sukuriama svetinga arenos aplinka nuolatiniu oro, kuris pasiekia kiekvieną kampą, vėsinimu ir stilingu dizainu. Pasirinkome naudoti 360 kasetę. 360 kasetė skleidžia 360° oro srautą ir vienodai paskirsto vėsų orą – taip patalpa pastoviai vėsinama ir patiriami minimalūs slėgio nuostoliai.

Naudodami centralizuotą valdiklį ir centralizuotai valdydami oro nustatymus atskirose ir bendrose erdvėse maksimaliai padidinsime klimato valdymo našumą.

46

PEIKKO DELTABEAM rėmas Norint parinktą ekonomiškesnį, laiką sutaupantį bei greitą sprendimą pasirinkome pagrindinį laikantį karkasą tiekti Peikko gamintojams. Pagrindinės savybės – vienas tiekėjas, individualus sprendimas visam projektui, lengvas projektavimas, lengvos konstrukcijos, kurios tuo pačiu ir sumažina apkrovas į pamatus bei jų išorinius matmenis, R180 uniaatsparumas (180 minučių) bei standartizuoti jungimo mazgai, tiekiami to paties gamintojo. Numatomas kolonos skersmuo yra 0,6 metro, galimi didesni matmenys priklausomai nuo atliktų skaičiavimų darbo projekto etape. Kolonų aukštis 16,45 metrų įskaitant ir kolonos įgilinimą iki pamato plokštės. Kolonos viršuje tvirtinami antkoloniai stogo laikančiosioms konstrukcijoms atremti. Numatomi keturi inkariniai varžtai antkoloniams pritvirtinti prie kolonos viršaus.

Kolonos gembės parenkamos pagal Peikko produktų katalogą: PCs® - tai modulinė paslėpta kolonos gembė, kuri sąlygoja tiesias klojinio sienas, o varžtais prisukama atrama užtikrina didelį atsparumą ir galimybę reguliuoti PCs® gembės poziciją kolonos atžvilgiu. Gembės PCs® sistema leidžia pasiekti maksimalų galimą patalpos aukštį ir sukuria vizualiai patrauklų sijos ir kolonos jungties mazgą statiniuose.

Plieniniai rėmai prie fasadams bei langams ir išoriniai konstrukcijai laikyti standžiai sujungiami su kolona. Šiam sprendimui įgyvendinti parinktos Peikko produktų katalogo gelžbetoniniams gaminiams WELDA tvirtinimo plokštelės prie kurių rėmai montažo metu privirinami.

Kompozitinė kolona yra gaminama iš plieninių vamzdžių, kurių viduje yra įleidžiamas armatūros karkasas, o vėliau, statybvietėje, užpilama betonu.

DELTABEAM kompozitinė sija leidžia įgauti lygaus paviršiaus perdangas, jos kompozicinis darbas tarp plieno ir betono leidžia sukurti konstrukcijas su didelėmis atviromis erdvėmis. Kadangi projektuojamas tarpatraminių tinklelis yra minimaliai 12x12 metrų – šis sprendimas buvo priimtiniausias.

Tuo atveju, kai perdangos plokštė yra trumpesnė ir nėra galimybės jos atremti – naudojama Peikko pakabinimo sija PETRA.

DELTABEAM sijos ir kolonos jungimimas PCs gembėmis.

47

48

13. ARCHITEKTŪRINĖS KONSTRUKCINĖS DALIES SPRENDINIAI Laikančiosios konstrukcijos Tauragės sporto arenos konstruktyvas numatomas priklausomai nuo arenos dalies. Arena suskirstyta į tris pagrindines dalis – (pagrindinę dalį) – žmonių kiekis numatomas tik tam tikru laiku, pagalbines patalpas t.y. vietos, kurios yra retai lankomos, bei socialines – patalpos, kuriose galimas nuolatinis žmonių srautas.

Arenos laikančiosios konstrukcijos projektuojamos iš gelžbetonio ir plieno. Pagrindinės konstrukcijos susidaro iš: plieninių santvarų, posantvarių, antkolonių, gelžbetoninių kolonų, kompozitinių sijų, kiaurymėtojų įtempto gelžbetonio plokčių, plieninių rėmų fasadams bei langams, pamatinių sijų bei pamatinių plokščių su poliniais pamatais. Papildomos tarpaukštinės konstrukcijos – gelžbetoniai surenkami laiptai ir aikštelės, laikančiosios mūrinės sienos, vertikalūs ir horizontalūs ryšiai, papildomi pamatai po tribūnomis, plieniai laiptai, laiptų turėklų konstrukcijos.

C-C 1:50

+8.000

+8.000

+4.000

+4.000

+0

+0

7000

60000

Jei esamas slėgis vandens tinkle yra mažesnis nei numatomas reikalingas slėgis pastate, turi būti perskaičiuojami tinklai, esant reikalui statoma siurblinė kuri užtikrintų vandens tinkama aprūpinimą visame pastate.

2

14000

3

8

2.4. BUITINIS NUOTAKYNAS Buitinių nuotekų šalinimo sistemos suprojektuotos, vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Bendras susidarantis iš pastato buitinių nuotekų kiekis yra: Pamatai Buitinių nuotekų kiekiai

Sporto arenos kurių yra keturis po Pastaba Sistemos pamatai pavadinimas projektuojami iš gelžbetonių m3/h m3/hkaltinių polinių pamatų, l/s m3/parą kiekviena pamato plokšte. Sprendimas priimtas dėl esamo aukšto gruntinio vandens lygio, grunto plastiškųjų (max) (vid) savybių bei projektuojamo pastato ploto, dėl kurio papildomas grunto sutankinimas ženkliai padidintų 6,40 6,4358 1,0667 3,0805 viso pastato Buitinių nuotekų kiekiai projekto kainą. Numatyti polių matmenys – D300, ilgis - 5 metrai. Betonas, apsauginis sluoksnis bei armatūra parenkama tolimesniame projektavimo etape, nauja su tikslia agresyvumo klase.

Plokštės matmenys – ilgis, Naikinama buitinių nuotekų linija ir projektuojama atsižvelgiant į projektuojamo pastato vieta irišoriniai užimama plotą, kad išlaikyti plotis irreikalaujamą storis, kinta priklausomai nuo pamato pozicijos atitinkamojo arenos dalyje.

Varžybinėje arenos dalyje atstumą nuo statinio. Nauja buitinių nuotekų linija projektuojama sklypo ribose išlaikant 0,5 m nuo šaligatvio bordiūro ir pamato plokštės numatomi – dėl didesnių apkrovų pamato daugiau nei 1 mmatmenys nuo kitų tinklų.

Naujoji tinklo 2x2x0,7 linija nėra metrų. klojama užStoris sklypopadidintas ribų gatvės važiuojamojoje dalyje norint išvengtiiresamos gatvės dalies ardymo. Naujoji tinklo linija bei klojama už sklypo ribų tik ties Bernotiškės ir J. Tumo Vaižganto g. sankirtoje ties 1 esamu D2000 praspaudimo tikimybės.

Socialinėse pagalbinėse patalpose pamato matmenys kinta nuo iki 1,5 metrų, skersmens šuliniu išlaikant ne mažesnį 1 m surenkami, atstumą nuo jo. pamato pado plokštė – monolitinama. storis 0,5-0,7 metro.

Pamato tipas: kaip poliai Viso buitinės nuotekos yra išleidžiamos į naujai projektuojamus kanalizacijos tinklus. Jungiantis prie kitų tinklų gauti juos klojusių savo lėšomis savininkų raštišką sutikimą.

Statinyje numatoma savitakinė nuotekų sistema. Buitinių nuotekų surinkimo tinklai turėtų būti projektuojami nuo sanitarinių Pamatinės sijos prietaisų (plautuvių, praustuvų, klozetų ir pisuarų), ir trapų iš kurių ištekės šaltosios nuotekos ir/ar kondensatas.

Pastato vidaus buitinių nuotekų sistema– numatoma iš plastiko PP DN 50-110 mm savitakinių vamzdžių, o išvadainuo iš storasienių PVC Pamatinės sijos skerspjūvis 0,6 x 0,3 m (aukštis x plotis), ilgis priklausomai tarpatramio. movinių vamzdžių.ir Vamzdžiai turi būti klojami su nuolydžiu užtikrinančiu savaiminį tinklo parenkami prasivalymą. D50mm skersmens vamzdžiai Betonas, armatūra jos išdėliojimas bei apsauginis sluoksnis atitinkamai pagal ankščiau minėtą montuojami su nuolydžiu i=0,03, D100mm – i=0,02, D160mm – i=0,01. Tinklo pasisukimo vietose, kur nėra galimybės nuotekų tinklą agresyvumo klasę. išvalyti pro san. prietaisus, grindyse įrengiamos pravalos, su jas dengiančias sandariais liukais.

Pamatai padengiami TECHNONICOL teikiama pamatų ir įgilintų konstrukcijų hidroizoliacija bei Stovuose revizijos montuojamos 1 m aukštyje nuo patalpos grindų, aukštuose kuriuose įmanomas aptarnavimas. Visi stovai šilumine izoliacija. išvedami virš stogo 0,5 m ir įrengiami ventiliacijos kaminėliai. Prie revizijų įrengiamos durelės.

Buitinių nuotekų vamzdžiams kertant statybines konstrukcijas, angos turi būti užsandarintos nedegiomis medžiagomis, išlaikant tarp patalpų tą patį atsparumą ugniai. Kertant perdangas kai vamzdžiai klojami atvirai, montuojamos priešgaisrinės movos.

Vamzdynai esantys patalpose, kurių temperatūra gali būti žemesnė nei +5ºC, izoliuojami termoizoliacija δ=50 mm (esant poreikiui su pašildomuoju savireguliuojančiu elektros kabeliu).

Sumontavus vamzdynus prieš atliekant apdailą atliekamas hidraulinis bandymas.

49 Pastato sanitariniuose mazguose montuoti unitazus, praustuvus ir kitus sanitarinius prietaisus tik suderinus su architektu ir

9

Pamatų planas

K

H

G

F

E

D

C

B

A

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Stogo laikančiosios konstrukcijos Stogą laikančiosios konstrukcijas sudaro santvaros ir posantvarės bei ryšiai stabilumui užtikrinti.

Santvarų ilgis svyruoja nuo 12 iki 21 metro, aukštis priklausomai nuo tarpatramio ilgio, sudaro apie 1/10 arba 1/12 viso santvaros ilgio. Posantvarės yra 48,5 metro ilgio ir yra pagrindinė varžybinės arenos dalies laikančioji stogo konstrukcija. Ši santvarda sumontuojama iš 3 dalių dėl sudėtingo pagaminimo bei atvežimo į statybvietę. Skaičiuojant santvarą turi būti numatomas ir jos papildomas panaudojimas apšvietimo, garso bei pertvarinių dangų apkrovų vertės. Prie posantvarių pagrindinėje sporto arenos dalyje 8 metrų žingsniu šarnyriškai tvirtinamos santvaros stogo dangai laikyti. Ilginiai nenumatomi, vietoj jų – Ruukki laikančioji skarda.

Santvarų ir posantvarių išdėstymas nurodytas projektinio pasiūlymo stogo konstrukcijų plane. Ryšiai pastato stabilumui parodomi stogo konstrukcijų plane.

Laiptinės projektuojamos iš surenkamo gelžbetonio laiptų ir aištelių, kurios montuojamos į mūrines sienas tarpaukštinėse dalyse.

Surenkamos gelžbetonio konstrukcijos iškeliamos naudojant Peikko kėlimo ir transportavimo įdėtines detales. Montažinei standaus disko armatūra jungiama armatūros jungtimis MODIX.

Stogo konstrukcijų planas

A

12000

K

8250

H

8000

G

E

72000

8000

F

C

8000

C

8000

D

C

B

8250

B

11500

B

A 14000

7000

12000

12000

12000

12000

12000

14000

95000

1

2

3

A

4

50

5

6

7

8

9

Vienas iš svarbiausių elementų arenoje rengiant sporto varžybas yra salės grindys. Labiausiai atitinkantis poreikius sprendimas turi būti funkcionalus. Todėl norint užtikrinti tinkamas sąlygas tiek krepšinio, tiek salės futbolo, tiek rankinio varžyboms, problema yra aikštelės linijų skirtingas žymėjimas. Šiuo atvėju nuolatinės parketlentės nebetinka, o alternatyva galėtų būti keičiamas parketas, tačiau šis reikalauju daug laiko ir piniginių kaštų.

Sprendimas yra dar visiškai nauja ir inovatyvi technologija - „ASB“ Stiklinės grindys su šviečiančiomis LED linijomis. Svarbiausia priežastis lėmusi šį pasirinkimą yra tai, kad yra galimybė naudoti vienintelę ir ta pačią grindų dangą, kurią galima naudoti, bet kokioms varžyboms.

Po stiklinėmis plokštėmis išdeliojama šviečiantys vamzdeliai, kurie sudaro tokią žaidimo aukštelę pagal esamą poreikį. Taip išprendžiama linijų žymėjimo problema.

Taip pat stiklinės grindys turi daug pranašumų. Stiklas šiose grindyse pasižymi ypač dideliu ilgaamžiškumu ir tvarumu. Taip yra dėl naudojamų stiklo, aliuminio ir keramikos medžiagų. Taip pat nebekils problemų dėl parketlenčių dėvėjimosi.

Viena pirmųjų mokyklų įsirengusi šias grindų dangą yra Steino mieste, Vokietijoje. FIBA sertifikavimo atstovai, šioje vietoje atliko tyrimus dėl šios dangos tinkamumo varžyboms. Tyrimai buvo teigiami. Stiklinių grindų kaina priklauso nuo to, kelioms sporto šakoms bus pritaikyta arena. Preliuminari kaina yra 800 eurų kvadratiniam metrui. Tačiau pradedant skaičiuoti reikia įvertinti atsipirkimo laikotarpį.

SPECIFIKACIJOS Arenos aikštelės plotas dengiamas „ASB“ stiklinėmis grindimis Gamintojo reglamentuojamas atsipirkimo laikas - 15 metų. Šis laikotarpis apskaičiuojamas lyginant stiklinių grindų kainos ir tarnavimo laikotarpį su keičiamo parketo specifikacijomis. Po 15 metų eksploatacijos parketlentės turi būti keičiamos. Stiklinių grindų pranašumas tas, kad jas galima bus naudoti netausojant jų, nes šių grindų nusidėvėjimas yra daug kartų mažesnis nė parketo.

PRANAŠUMAI metų.

- Aliuminio ir stiklo konstrukcijos yra atsparios dėvėjimuisi. Preliuminarus tarnavimo laiaks yra 70 - LED linijų žymėjimas užtikrina arenos multifunkcioniškumą.

- Arena galė naudotis visi norintieji, nes danga atsparesnė dėvėjimuisi.

- Linijų žymėjimas bus lengvai valdomas bendroje pastato valdymo sistemoje (PVS).

- Naudojamos medžiagos nekenkia žmogaus sveikatai ir aplinkai.

TRIBŪNOS Sporto arena suprojektuota taip, kad treniruočių metu būtų išnaudojamas maksimalus žaidybinis plotas. Šioje arenoje bus naudojamos kelių tipų tribūnos: teleskopinės ir stacionarios. Vykstant koncertui ir sporto varžyboms išstumiamos teleskopinės tribūnos ir talpinama apie 1900 žmonių. Teleskopinės tribūnos bus gaminamos pagal gamintojo pateikiamas specifikacijas. Visi konstrukciniai konstrukciniai sprendiniai bus pritaikomi atsižvelgiant į keliamus reikalavimus ir galimybes mūsų pastate. Mūsų pasirinktos tribūnos turėtų būti kaip „VS-SPORT“ firmos gaminys.

51

14. INŽINERINĖS DALIES SPRENDINIAI BENDROJI DALIS Projektuojama komercinės paskirties pastato, Kultūros ir pramogų arenos Tauragės r. sav., Tauragės m., Bernotiškės g. 11, statybos projekto vandentiekio ir nuotekų dalis. Šiame projekte yra pateikta: lauko vandentiekio, buitinių bei lietaus nuotekų tinklų sprendiniai.

Bendras sklypo plotas 2,0294 ha. Projektuojamos sklypo dalies plotas 2,0294 ha (Vandentiekio ir nuotekų tinklai projektuojami tik šioje sklypo dalyje).

INŽINERINĖS GEOLOGINĖS SĄLYGOS Didžiąją geologinės istorijos laikotarpio dalį Tauragės regionui buvo būdingas grimzdimas, kuris buvo susijęs su didelio Žemės plutos įlinkio – Baltijos sineklizės vystymusi. Šio proceso dėka ant kristalinio pamato uolienų susidarė didžiulė (bendras storis apie 1800 m) įvairaus amžiaus nuosėdinių uolienų storymė.

Tai įvairių laikotarpių jūrinės, lagūninės ir kontinentinės kilmės smiltainiai, aleuritai, moliai, klintys, dolomitai, smėliai, mergeliai ir kt. Šiuolaikiniams tektoniniams procesams daugelyje vietų šiame regione taip pat būdingas Žemės plutos lėtas grimzdimas – apie 1 mm per metus. Tarp paviršinių nuogulų vyrauja kvartero – pleistoceno ir holoceno sluoksniai. Tai per ledynmečius ir tarpledynmečius susidariusios nuosėdos ir nuogulos (moreniniai moliai, priemoliai, priesmėliai, smėliai, žvyrai). Per paskutinius 10 tūkstančių metų dar klostėsi ir upinės, ežerinės ir pelkinės nuogulos.

Tauragės miesto teritorijos kvarteriniame paviršiuje (2.1 pav.) vyrauja ivairios kilmės smėlingos nuogulos. Kurių didžiąją dalį sudaro Jūros upės senovinės deltos įvairiagrūdžiai smėliai. Tauragės miesto teritorija paskurinio apledėjimo metu formavosi nuolatinėje akvaglacialinių procesų įtakoje, todėl čia susiklostė šių procesų suformuotos nuogulos. Kadangi Tauragės miesto vietoje po ledynmetyje telkšojo didelis prieledyninių marių baseinas, čia susiklostė storas molingų limnoglacialinių nuogulų sluoksnis, kuris šiam baseinus pradėjus sekti buvo apklotas fliuvioglavilinėmis smėlingomis nuogulomis. Jū storis nera didelis ir vidutiniškai siekia 2 m HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS Aktyvios požeminio vandens apykaitos zona susijusi su viršutine geologinio pjūvio dalimi, kur požemio vandens nuotėkio modulis dėl žymaus nuosėdinės storymės molingumo yra menkas ir nežymiai viršija 1 l/s iš km2 . Čia dažniausiai formuojasi gėlas (M <= 1 g/l) vanduo, kuriame vyrauja Ca2+, Mg2+ ir HCO3 - jonai. Bendras šių nuogulų storis Tauragės mieste siekia 70 – 110 m. Žemiau slūgso juros geologinės sistemos dariniai, kurių didesnę dalį (apie 70 – 90 m) TAURAGĖS MIESTO TERITORIJOS SAVIVALDYBĖS BENDRASIS PLANAS I etapas. Esamos būklės analizė VGTU Teritorijų planavimo institutas 36 sudaro nelaidžių vandeniui viršutinės juros oksfordžio geologinio aukšto molių storymė. Po ja, kelovėjo – apatinės juros horizonte (J3cl-J1) glūdi mineralizuotas (1,5 – 6,2 g/l) vanduo. Miesto teritorijoje, kuri padengta smėlingomis nuogulomis, vandens gamtinių išteklių modulis didesnis ir siekia nuo 3 – 5 iki 5 – 7 l/s iš km2 . Tuo tarpu rytiniame pakraštyje, kur vyrauja molingos nuogulos, gėlo požeminio vandens išteklių modulis nėra aukštas ir kinta 0,2 – 0,4 l/s iš km2 ribose.

sąlygos:

KLIMATINĖS SĄLYGOS Pagal RSN 156-94 “Statybinė klimatologija” duomenis, Tauragės m. yra sekančios klimatinės

• vidutinė metinė oro temperatūra +6,8 0C; • absoliutinis oro temperatūros minimumas -34,2 0C; • santykinis metinis oro drėgnumas 82 %; • vidutinis metinis kritulių kiekis 797 mm; o 11-03 mėn. – 280 mm; o 04-10 mėn. – 517 mm; • maksimalus paros kritulių kiekis (absoliutus maksimumas) 77,3 mm; • maksimalus kritulių intensyvumas: 1min - mm; 2min – mm; 5min – 1,2mm; 10min – 1,0mm; 20min – 0,6mm; 30min – 0,5mm; 60min – 0,3mm; • maksimalus dirvožemio įšalimo gylis 108 cm (per 50 metų) • vidutinis metinis vėjo greitis ~3,9 m/s;

52

VANDENTIEKIS Vanduo objektui bus tiekiamas nuo žiedinių miesto centralizuotų tinklų J. Tumo Vaižganto gatvėje.

Esama vandens linija koreaguojama, projektuojama atkeliant nuo projektuojamo statinio sienos/pamatų per 8 m siekiant užtikrint tinklo linijos saugumą, jog nebus pažeista klojant statinio pamatus, o avarijos metu nekils pavojus projektuojamam statiniui. Į pastatą projektuojami du vandens įvadai (kad tenkintų priešgaisrinius reikalavimus).

Vandentiekio įvadai projektuojami iš PE100, PN10, DN110 skersmens vamzdžių.

Pagrindinė viso pastato vandens apskaita numatoma įrengti pastato 27 patalpoje šalia B-9 pastato ašių sankirtos (patalpos pavadinimas „Mazgas“)). Vandens apskaitymui įrengiami du dvisraučiai vandens skaitikliai DN50/15 WPV-MFD (Qn=2.5/15 m3/h, Qmax=90 m³/h) ant kiekvieno įvado. Už apskaitos mazgo vandentiekio linija šakojasi į gaisrinio ir buitinio vandentiekio tinklus.

Pastato buitinio vandens suvartojimui apskaityti, projektuojamos atskiros vandens apskaitos Æ15 mm skersmens (Qnom=1,5 m3/h, Qmax=3,0 m3/h). Patalpos kuriose įrengiamos vandens apskaitos ir montuojami vamzdynai oro temperatūra turi būti ne mažesnė kaip +5 C. Visi montuojamieji skaitikliai turi būti įtraukti į respublikos apskaitos prietaisų registrą ir metrologiškai patikrinti. Už skaitiklio patikrą ir jo parodymų objektyvumą galiojančios patikros laikotarpiu atsako jų savininkai. Šalto vandentiekio magistraliniai vamzdynai ir stovai projektuojamos iš daugiasluoksnių PeX vamzdžių vamzdynus izoliuojant pūsto polietileno 20 mm storio izoliacija nuo rasojimo. Ant kiekvieno stovo turi būti montuojamas automatinis nuorintojas. Jeigu nuorintojas montuojamas paslėptai sienoje, prie jo turi būti padarytos aptarnavimo durelės. Šalto vandentiekio vamzdynai nuo magistralinių vamzdynu ir stovų iki prietaisų projektuojami iš daugiasluoksnių PeX vamzdžių, su presuojamomis fasoninėmis dalimis, izoliuojant juos 9 mm storio izoliacija nuo rasojimo. Privedimai iki prietaisų projektuojami sienų ir grindų konstrukcijoje, pagal tiems vamzdžiams keliamus reikalavimus.

Karštas vanduo pastate ruošiamas dujiniais katilais. Karšto vandentiekio vamzdynai iki prietaisų palubėje projektuojami iš daugiasluoksnių PeX vamzdžių, su presuojamomis neišardomomis fasoninėmis dalimis, izoliuojant juos 30 mm storio termoizoliacija (montuojant atvirai) ir izoliuojant juos 13 mm storio izoliacija jeigu vamzdžiai montuojami grindų konstrukcijoje.

Vandentiekio sistemų vamzdynų montavimą ir tvirtinimą vykdyti pagal tiems vamzdžiams keliamus reikalavimus. Vandentiekio vamzdynams kertant statybines konstrukcijas angos turi būti užsandarintos nedegiomis medžiagomis, išlaikant tarp patalpų tą patį atsparumą ugniai.

Sumontavus vandentiekio tinklus, būtina atlikti jų hidraulinį išbandymą: 1,5 bar darbinio slėgio. Įrengiami sanitariniai prietaisai turi atitikti galiojančius normatyvus. Sanitariniai prietaisai jungiami metaliniais vamzdeliais. Medžiagų kiekius tikslinti darbų vykdymo metu.

Reikiamas slėgis buitinio vandentiekio sistemoje 36,2 m/sv.st.

Priešgaisrinis vidaus vandentiekis Pastate numatomas priešgaisrinis vandentiekis pagal „Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklės“. Vienos čiurkšlės vandens srautas - 162 l/min. Gaisro gesinimo trukmė - 3 val. Vidaus gaisrinis vandentiekis (gaisriniai čiaupai) įrengiami netoliau kaip 3m nuo evakuacinio išėjimo. Vidaus priešgaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai įrengiami 1,35 m aukštyje nuo grindų ir talpinami į spinteles. Čiurkšlių skaičius: 2x2,7 l/s kiekvienam patalpos taškui. Gaisrinis vandentiekis turi būti prijungtas prie I kategorijos vandens tinklų. Gaisriniai čiaupai parenkami ir montuojami vadovaujantis LST EN 671 standarto reikalavimais.

Kadangi pastate yra numatoma daugiau kaip 12 gaisrinių čiaupų numatomas ir žiedinis priešgaisrinio vandentiekio tinklas.

Gaisriniai čiaupai bei kontrolės – valdymo įranga turi būti aprobuoti Priešgaisrinės saugos departamente ir sertifikuoti Lietuvoje. Visa priešgaisrinė vandentiekio sistema yra šlapio tipo (užpildyta vandeniu).

Reikiamas slėgis gaisrinio vandentiekio sistemoje 40,4 m/sv.st.

LAUKO GAISRINIS VANDENTIEKIS Vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 1-168 redakcijos „Lauko gaisrinio vandentiekio tinklų ir statinių projektavimo ir įrengimo taisyklių“ 19 p., 2 lentele, lauko gaisrų gesinimui reikiamas vandens kiekis 30 l/s.

Vadinasi, išorės gesinimui reikalinga 30 l/s vandens arba 108 m3/h. Lauko gaisrų gesinimas turi būti užgarantuotas 3 valandas, todėl bendras vandens kiekis bus: 108 x 3h = 324 m3/3h.

Vanduo išorės gaisrų gesinimui bus imamas iš projektuojamų antžeminių hidrantų projektuojamų sklypo ribose (žiūr. schemą). Esami hidrantai yra projektuojami antžeminio tipo: Nr. 1 (koord. X=6125908.58; Y=392179.12), kuris yra ne arčiau nei 5m nuo statinio, Nr. 2 (koord. X=392297.2396; Y=6125914.4939). Gaisro gesinimas yra užgarantuojamas iš dviejų hidrantų, nedidesniu kaip 200 m atstumu iki tolimiausio pastato perimetro taško.

53

SANITARINIŲ PRIETAISŲ DEBITAI : Eil. Nr.

Prietaiso pavadinimas

Kiekis vnt.

Vandens ėmimo ir maišomųjų čiaupų vandens bei sanitarinių prietaisų nuotekų debitai Sekundinis debitas, l/s Valandos debitas, l/h qptsum

qptš

qptk

qh,ptsum

qh,ptš

qh,ptk

3

4

5

6

7

8

9

Praustuvas su maišomuoju čiaupu Plautuvė (taip pat laboratorinė) su maišomuoju čiaupu Higieninis dušas (bidė) su maišomuoju čiaupu ir dušeliu (ŽN)

26

0,12

0,09

0,09

60

40

40

2

0,12

0,09

0,09

80

60

60

28

0

0,05

0,05

75

54

54

4

Išpuodis su plovimo bakeliu

32

0,1

0,1

-

83

83

-

5

Pisuaras

4

0,035

0,035

-

36

36

-

1

2

1 2 3

Σ VISO:

92

BENDRIEJI DUOMENYS

U

1600

vnt.

- žmonių skaičius pastate

T

12

h

- vartojimo periodas valandomis

Nš

92

vnt.

- šalto vandens čiaupų skaičius pastate

Nk

56

vnt.

- karšto vandens čiaupų skaičius pastate

Nsum

148

vnt.

- suminis vandens čiaupų skaičius pastate

Vidaus gaisrų gesinimas N g.č.

2

vnt

- pastato gesinimui reikalingas čiurkšlių skaičius

q 1g.č.s g.g.

2,7

l/s

- vienai čiurkšliai reikalingas vandens debitas

q s g.g.

5,4

l/s

- bendras vandens debitas gaisro gesinimo atveju

3

h

- gaisro trukmė

m3/3h

- bendras per 3 valandas reikiamas gaisrų gesinimui vandens kiekis

T

ges

Q

g.g.

58,32

Prietaisų vandens ėmimo čiaupų vandens debitai (STR 2.07.01:2003, 3 priedas) qptsum

0,12

l/s

- vandens ėmimo čiaupo suminis sekundinis debitas

qptk

0,09

l/s

- vandens ėmimo čiaupo karšto vandens sekundinis debitas

qptš

0,1

l/s

- vandens ėmimo čiaupo šalto vandens sekundinis debitas

q h,ptsum

83

l/h

- vandens ėmimo čiaupo suminis valandinis debitas

q h,ptk

60

l/h

- vandens ėmimo čiaupo karšto vandens valandinis debitas

q h,ptš

83

l/h

- vandens ėmimo čiaupo šalto vandens valandinis debitas

Pastato šalto ir karšto vandens vartojimo normos (RSN 26-90) q vid,psum

12

l/d

- suminė (šaltojo ir karštojo vandens) suvartojimo norma vidutinio vartojimo parą

q vid,p

5

l/d

- tik karštojo vandens suvartojimo norma vidutinio vartojimo parą

7

l/d

- tik šaltojo vandens suvartojimo norma vidutinio vartojimo parą

qmax,psum

16

l/d

- suminė suvartojimo norma didžiausio vartojimo parą

qmax,p

7

l/d

- tik karštojo vandens suvartojimo norma didžiausio vartojimo parą

9

l/d

- tik šaltojo vandens suvartojimo norma didžiausio vartojimo parą

k

q vid,p

š

k

qmax,p

š

54

qmax,hsum

4

l/h

- suminė suvartojimo norma didžiausio vartojimo valandą

qmax,h

2

l/h

- tik karštojo vandens suvartojimo norma didžiausio vartojimo valandą

2

l/h

- tik šaltojo vandens suvartojimo norma didžiausio vartojimo valandą

k

qmax,h

š

Bendras sekundinis debitas Psums NP(sum) α(sum)s qsums

0,1001

- suminė vandens ėmimo čiaupų veikimo tikimybė

14,8148

- suminių vandens ėmimo čiaupų ir jų veikimo tikimybių sandauga

5,1342

- suminių vandens ėmimo čiaupų panaudojimo tikimybės koeficientas

3,0805

l/s

- didžiausias suminis sekundinis debitas

Karšto vandens sekundinis debitas Pks NP(k) α(k)s qks

0,1764

- karšto vandens ėmimo čiaupų veikimo tikimybė

9,8765

- karšto vandens ėmimo čiaupų ir jų veikimo tikimybių sandauga

3,9348

- karšto vandens ėmimo čiaupų panaudojimo tikimybės koeficientas

1,7707

l/s

- didžiausias karšto vandens sekundinis debitas

Šalto vandens sekundinis debitas Pšs NP(š) α(š)s qšs

0,0966

- šalto vandens ėmimo čiaupų veikimo tikimybė

8,8889

- šalto vandens ėmimo čiaupų ir jų veikimo tikimybių sandauga

3,6740

- šalto vandens ėmimo čiaupų panaudojimo tikimybės koeficientas

1,8370

l/s

- didžiausias šalto vandens sekundinis debitas

Bendras valandinis debitas Psum,šh NP(sum,š) α(sumš,š)h qsum,šh

0,5210

- suminė valandinė vandens ėmimo čiaupų veikimo tikimybė

77,1084

- suminių vandens ėmimo čiaupų ir jų valandinių veikimo tikimybių sandauga

15,5079 6,4358

- suminių vandens ėmimo čiaupų valandinės panaudojimo tikimybės koeficientas m3/h

- didžiausias suminis valandinis debitas

Karšto vandens valandinis debitas Pkh NP(k) α(k)h qkh

0,9524

- karšto vandens ėmimo čiaupų valandinė veikimo tikimybė

53,3333

- karšto vandens ėmimo čiaupų ir jų valandinių veikimo tikimybių sandauga

12,0866 3,6260

- karšto vandens ėmimo čiaupų valandinės panaudojimo tikimybės koeficientas m3/h

- didžiausias karšto vandens valandinis debitas

Šalto vandens valandinis debitas Pšh NP(š) α(š)h qšh

0,4191

- šalto vandens ėmimo čiaupų valandinė veikimo tikimybė

38,5542

- šalto vandens ėmimo čiaupų ir jų valandinių veikimo tikimybių sandauga

9,7137 4,0312

- šalto vandens ėmimo čiaupų valandinės panaudojimo tikimybės koeficientas m3/h

- didžiausias šalto vandens valandinis debitas

55

Vidutinis bendras valandinis debitas qsumvid,h

1,0667

m3/h

- vidutinis suminis valandinis debitas

Vidutinis karšo vandens valandinis debitas qkvid,h

0,4667

m3/h

- vidutinis karšto vandens valandinis debitas

Vidutinis šalto vandens valandinis debitas qšvid,h

0,6000

m3/h

- vidutinis šalto vandens valandinis debitas

Bendras dienos debitas qsump

6,4

m3/d

- bendras dienos suminis debitas

Karšo vandens dienos debitas qkp

3,2

m3/d

- karšto vandens dienos debitas

Šalto vandens dienos debitas qšp

3,2

m3/d

- šalto vandens dienos debitas

Šilumos kiekis reikalingas karšto vandens ruošimui tš 8 ͦC - vandens temperatūra kurį šildome kš.n.

0,1

Qmax.

217,46

kW

- maksimalus šilumos kiekis reikalingas karšto vandens ruošimui

Qvid.

27,99

kW

- vidutinis šilumos kiekis reikalingas karšto vandens ruošimui

- šilumos nuostolių karštajame vandentiekyje koeficientas

Bendras vandens suvartojimas Geriamo vandens kiekiai Eilės Nr.

Sistemos pavadinimas

m3/parą

m3/h (max)

m3/h (vid)

l/s

1

Šalto vandens kiekiai

3,20

4,0312

0,600

1,8370

2

Karšto vandens kiekiai

3,20

3,6260

0,4667

1,7707

3

Bendri suminiai šalto vandens kiekiai

6,40

6,4358

1,0667

3,0805

4

Vidaus gaisrinio vandens kiekiai

58,32

19,44

19,44

5,40

Σ VISO:

64,72

25,88

20,51

8,48

2.3.1.

Pastaba

Kiekiai gaisro atveju Bendras pusės A korpuso reikiamas vandens kiekis

Laisvojo slėgio skaičiavimai HR

36,2

m.v.st.

- reikiamo slėgio aukštis

HR.G.G

40,4

m.v.st.

- reikiamo slėgio aukštis (gaisro gesinimo atveju)

hg

22,8

m.v.st.

- geometrinis aukštis (m)

hįvd

2,2

m.v.st.

- hidrauliniai nuostoliai įvade

hskt

0,10

m.v.st.

- hidrauliniai nuostoliai skaitiklyje

hskt.g.g.

4,2

m.v.st.

- hidrauliniai nuostoliai skaitiklyje (gaisro gesinimo atveju)

hf

2

m.v.st.

- laisvasis slėgis ištekėjime iš nepatogiausio san. prietaiso

Σhw

8

m.v.st.

- hidrauliniai nuostoliai vamzdžiuose

hg.č.

1,1

m.v.st.

- hidrauliniai nuostoliai prie gaisrinio čiaupo

56

Jei esamas slėgis vandens tinkle yra mažesnis nei numatomas reikalingas slėgis pastate, turi būti perskaičiuojami tinklai, esant reikalui statoma siurblinė kuri užtikrintų vandens tinkama aprūpinimą visame pastate.

BUITINIS NUOTAKYNAS

Buitinių nuotekų šalinimo sistemos suprojektuotos, vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir 2.4. BUITINIS NUOTAKYNAS nuotekų šalintuvas.

Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Bendras susidarantis iš pastato buitinių nuotekų kiekis yra: Buitinių nuotekų šalinimo sistemos suprojektuotos, vadovaujantis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“. Bendras susidarantis iš pastato buitinių nuotekų kiekis yra: Buitinių nuotekų kiekiai Sistemos pavadinimas

m3/parą

m3/h (max)

m3/h (vid)

l/s

6,40

6,4358

1,0667

3,0805

Buitinių nuotekų kiekiai

Pastaba viso pastato

Naikinama buitinių nuotekų linija ir projektuojama nauja atsižvelgiant į projektuojamo pastato vieta ir užimama plotą, kad išlaikyti buitinių nuotekų linija linija ir projektuojama nauja projektuojamo reikalaujamąNaikinama atstumą nuo statinio.

Nauja buitinių nuotekų projektuojama sklypo ribose atsižvelgiant išlaikant 0,5 m nuoį šaligatvio bordiūro ir pastato daugiau 1 m nuo kitų tinklų. Naujoji tinklo linijareikalaujamą nėra klojama už sklypo ribų gatvės važiuojamojoje norint išvengti esamos vieta ir nei užimama plotą, kad išlaikyti atstumą nuo statinio. dalyje Nauja buitinių nuotekų linija gatvės dalies ardymo.

Naujojiribose tinklo linija klojama 0,5 už sklypo ribų šaligatvio tik ties Bernotiškės ir J. Tumo Vaižganto g.nei sankirtoje ties esamu projektuojama sklypo išlaikant m nuo bordiūro ir daugiau 1 m nuo kitų D2000 tinklų. Naujoji skersmens šuliniu išlaikant ne mažesnį kaip 1 m atstumą nuo jo. tinklo linija nėra klojama už sklypo ribų gatvės važiuojamojoje dalyje norint išvengti esamos gatvės dalies Viso buitinės nuotekos yra išleidžiamos į naujai projektuojamus kanalizacijos tinklus. Jungiantis prie kitų tinklų gauti juos klojusių ardymo.

Naujoji klojama už sklypo ribų tik ties Bernotiškės ir J. Tumo Vaižganto g. sankirtoje ties savo lėšomis savininkųtinklo raštiškąlinija sutikimą. esamuStatinyje D2000numatoma skersmens šuliniu išlaikant ne Buitinių mažesnį kaipsurinkimo 1 m atstumą nuobūti jo. projektuojami nuo sanitarinių savitakinė nuotekų sistema. nuotekų tinklai turėtų Viso buitinės nuotekos yra išleidžiamos į naujai projektuojamus kanalizacijos tinklus. Jungiantis prie prietaisų (plautuvių, praustuvų, klozetų ir pisuarų), ir trapų iš kurių ištekės šaltosios nuotekos ir/ar kondensatas.

Pastato vidausjuos buitinių nuotekųsavo sistema numatoma iš plastiko raštišką PP DN 50-110 mm savitakinių vamzdžių, o išvadai iš storasienių PVC kitų tinklų gauti klojusių lėšomis savininkų sutikimą. movinių vamzdžių.

Vamzdžiai turi būti klojami su nuolydžiu užtikrinančiu savaiminįBuitinių tinklo prasivalymą.

D50mm skersmens vamzdžiai Statinyje numatoma savitakinė nuotekų sistema. nuotekų surinkimo tinklai turėtų būti montuojami su nuolydžiu i=0,03, D100mm – i=0,02, D160mm – i=0,01. Tinklo pasisukimo vietose, kur nėra galimybės nuotekų tinklą projektuojami nuo sanitarinių prietaisų (plautuvių, praustuvų, klozetų ir pisuarų), ir trapų iš kurių ištekės šaltosios išvalyti pro san. prietaisus, grindyse įrengiamos pravalos, su jas dengiančias sandariais liukais. nuotekos ir/arrevizijos kondensatas.

Stovuose montuojamos 1 m aukštyje nuo patalpos grindų, aukštuose kuriuose įmanomas aptarnavimas. Visi stovai Pastato buitinių nuotekų iš plastiko PP DN 50-110 mm savitakinių išvedami virš stogo 0,5 mvidaus ir įrengiami ventiliacijos kaminėliai.sistema Prie revizijųnumatoma įrengiamos durelės. vamzdžių, o išvadai iš storasienių PVC movinių vamzdžių.

Vamzdžiai turi būtinedegiomis klojami medžiagomis, su nuolydžiu užtikrinančiu Buitinių nuotekų vamzdžiams kertant statybines konstrukcijas, angos turi būti užsandarintos išlaikant tarp patalpųtinklo tą patį prasivalymą. atsparumą ugniai. Kertant perdangas kai vamzdžiai klojami atvirai, montuojamos savaiminį D50mm skersmens vamzdžiai montuojami supriešgaisrinės nuolydžiu movos. i=0,03, D100mm – i=0,02, Vamzdynai esantys patalpose, kurių temperatūra gali būti +5ºC, izoliuojami termoizoliacija mm (esant D160mm – i=0,01.

Tinklo pasisukimo vietose, kuržemesnė nėra nei galimybės nuotekų tinklą δ=50 išvalyti pro poreikiui san. prietaisus, su pašildomuoju savireguliuojančiu elektros kabeliu). grindyse įrengiamos pravalos, su jas dengiančias sandariais liukais.

Sumontavus vamzdynus prieš atliekant apdailą atliekamas hidraulinis bandymas. revizijos montuojamos 1 mpraustuvus aukštyjeir nuo patalposprietaisus grindų,tik aukštuose PastatoStovuose sanitariniuose mazguose montuoti unitazus, kitus sanitarinius suderinus sukuriuose architektuįmanomas ir aptarnavimas.

Visi stovai išvedami virš stogo 0,5 m ir įrengiami ventiliacijos kaminėliai.

Prie revizijų įrengiamos užsakovu konkrečius jų modelius. durelės. Į lauką buitinių nuotekų išvadai iki pirmojo šulinio numatomi PVC-N klasės D110 mm skersmens nuotekų vamzdžiais. Lauke nuotekų vamzdynai klojami žemės grunte atviru tranšėjiniu metodu.

Tranšėjosstatybines dugne paruošiamas smėlio pasluoksnis S = 100turi mm būti pagrindas, ant Buitinių nuotekų vamzdžiams kertant konstrukcijas, angos užsandarintos kurio reikiamu medžiagomis, nuolydžiu klojamos išlaikant nuotekų linijos PVC tą vamzdynus movomis. Klojant vamzdynus išjudintame grunte, gruntą nedegiomis tarpjungiant patalpų patį atsparumą ugniai.

Kertant perdangas kai vamzdžiai sutankinti iki K - 95.montuojamos priešgaisrinės movos. klojami atvirai, Kanalizacijos tinklus montuoti ir įrengti pagal plastmasinių vamzdžių montavimo taisykles, įregistruotas 1998 – 06 – 29 nr.109.

Vamzdynai esantys patalpose, kurių temperatūra gali būti žemesnė nei +5ºC, izoliuojami termoizoliacija mm (esant poreikiui su pašildomuoju savireguliuojančiu elektros kabeliu).

2.4.1.

BUITINIŲδ=50 NUOTEKŲ SKAIČIAVIMAI Sumontavus vamzdynus prieš atliekant apdailą atliekamas hidraulinis bandymas.

Pastato sanitariniuose mazguose montuoti unitazus, praustuvus ir kitus sanitarinius prietaisus tik suderinus su architektu ir užsakovu konkrečius jų modelius. Į lauką buitiniųI sistema nuotekų išvadai qptsum, l/sšulinio numatomi Kiekis vnt.iki pirmojo Prietaisas Pastabos PVC-N klasės D110 mm skersmens qpt,nuotekų l/s nuotekų vamzdžiais. Lauke vamzdynai klojami žemės grunte atviru tranšėjiniu metodu. Tranšėjos dugne paruošiamas smėlio 0,5 pasluoksnis S26= 100 mm 13 pagrindas, ant kurio reikiamu nuolydžiu klojamos nuotekų Praustuvas, bidė linijos jungiant PVC vamzdynus movomis.

Klojant vamzdynus išjudintame grunte, gruntą sutankinti iki K - 95.

Plautuvė 0,8 2 1,6 Kanalizacijos tinklus montuoti ir įrengti pagal plastmasinių vamzdžių montavimo taisykles, Išpuodis su 6 l bakeliu 2 32 64 įregistruotas 1998 – 06 – 29 nr.109.

Pisuaras su čiaupu

0,5

4

2

Trapas DN 50

0,8

28

22,4

92

103

Σ VISO: K 0,5 Qbn (viso pastato)

4,9

2.5. LIETAUS NUOTAKYNAS Lietaus nuotekos surenkamos nuo projektuojamo pastato stogo ir nuo teritorijos.

Visos lietaus nuotekos surenkamos nuo stogo numatomos panaudoti statinio reikmėms kaip švarus vanduo sanitariniams prietaisams, kurie nereikalauja geriamojo vandens kokybės. Likęs vandens perteklius nuo stogo užpildžius vandens atsargų talpą (-as) toliau nutekinamas išoriniais lietvamzdžiais i projektuojamą teritorijoje lietaus nuotekų tinklą kartu su nuo teritorijos surinktomis

57

vamzdynai klojami žemės grunte atviru tranšėjiniu metodu. Tranšėjos dugne paruošiamas smėlio pasluoksnis S = 100 mm pagrindas, ant kurio reikiamu nuolydžiu klojamos nuotekų linijos jungiant PVC vamzdynus movomis. Klojant vamzdynus išjudintame grunte, gruntą sutankinti iki K - 95.

Kanalizacijos tinklus montuoti ir įrengti pagal plastmasinių vamzdžių montavimo taisykles, įregistruotas 1998 – 06 – 29 nr.109.

2.4.1.2.4.1.

BUITINIŲ NUOTEKŲ SKAIČIAVIMAI BUITINIŲ NUOTEKŲ SKAIČIAVIMAI

Prietaisas

I sistema qpt, l/s

Kiekis vnt.

qptsum, l/s

Praustuvas, bidė

0,5

26

13

Plautuvė

0,8

2

1,6

2

32

64

Išpuodis su 6 l bakeliu Pisuaras su čiaupu

0,5

4

2

Trapas DN 50

0,8

28

22,4

92

103

Σ VISO:

Pastabos

K 0,5 Qbn (viso pastato)

4,9

2.5. LIETAUS NUOTAKYNAS Lietaus nuotekos surenkamos nuo projektuojamo pastato stogo ir nuo teritorijos.

Visos lietaus nuotekos surenkamos nuo stogo numatomos panaudoti statinio reikmėms kaip švarus vanduo sanitariniams 2.5. LIETAUS NUOTAKYNAS prietaisams, kurie nereikalauja geriamojo vandens kokybės. Likęs vandens perteklius nuo stogo užpildžius vandens atsargų talpą (-as) toliau nutekinamas išoriniais lietvamzdžiaisnuo i projektuojamą teritorijoje lietaus nuotekų su nuo teritorijos surinktomis Lietaus nuotekos surenkamos projektuojamo pastato stogo irtinklą nuokartu teritorijos.

Visos lietaus nuotekos surenkamos nuo stogo numatomos panaudoti statinio reikmėms kaip švarus vanduo sanitariniams prietaisams, kurie nereikalauja geriamojo vandens kokybės. Likęs vandens perteklius nuo stogo užpildžius vandens atsargų talpą (-as) toliau nutekinamas išoriniais lietvamzdžiais i projektuojamą teritorijoje lietaus nuotekų tinklą kartu su nuo teritorijos surinktomis švariomis nuotekomis. Toliau lietaus nuotekos projektuojamais savitakiniais tinklais bus nutekinamos į miesto lietaus nuotekų tinklus D1000 esančius Bernotiškės g.

Nuo teritorijos surinktos lietaus nuotekos numatomos valyti, nes kietų dangų plotas yra didesnis kaip 5000m2 (vadovaujamasi Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 2007-04-02. Nr. D1-193, 4 punktu). Žemiausiose naujai formuojamos teritorijos vietose įrengiami atviro tipo šuliniai 1000 (lietaus rinktuvai) su 40t. ketinėmis grotelėmis ir latakai.

Lietaus nuotekų tinklai projektuojami iš PVC N klasės storasienių nuotekų vamzdžių D110-630mm skersmens. Vamzdynai klojami su nuolydžiais, užtikrinančiais savaiminį tinklo prasivalymą. Visi nuotekų vamzdynai klojami žemės grunte atviru tranšėjiniu metodu. Tranšėjos dugne paruošiamas smėlio pasluoksnis S = 100 mm pagrindas, ant kurio reikiamu nuolydžiu klojamos nuotekų linijos jungiant PVC vamzdynus movomis. Klojant vamzdynus išjudintame grunte, gruntą sutankinti iki K -0,95.

Vandentiekio ir kanalizacijos tinklus montuoti ir įrengti pagal plastmasinių vamzdžių montavimo taisykles, įregistruotas 1998 – 06 – 29 Nr.109. ŠVARIŲ LIETAUS NUOTEKŲ KIEKIAI (nuo pastato stogo) Švarių lietaus nuotekų kiekiai skaičiuojami nuo projektuojamo pastato stogo. Naujai projektuojamo pastato plotas 330m2.

Lietaus intensyvumas (pagal STR 2.07.01:2003, 9 ir 10 priedus) I20= A / ( T + B) + c = 2070 / (20 + 5,6 ) + (-4,2) = 77 l/(s x ha) Čia: A=2070; B=5,6; c = -4,2 – lietaus parametrai (Tauragė) T – skaičiuotina lietaus trukmė, min, Skaičiuotinas paviršinių nuotekų debitas nuo bentro pastato stogo: Q liet.b..p. = I20 x Fst. / 10000 = 77 x 6529 / 10000 = 50,3 l/s Čia: Fst – skaičiuotinas pastato stogo plotas (m2)

58

Metinis lietaus nuotekų kiekis nuo pastato stogo (Wvid.met.L) apskaičiuojamas pagal formulę (2015 m. Spalio 15d. Nr. D1-743): Wvid. met. L = 10 x Hf x ps x Fstog x K = 10 x 797 x 0,83 x 0,6529 x 1 = 4319,0 m3/metus Čia: Hf – 797 mm, metinis kritulių kiekis (pagal RSN 156-94); ps – 0,83 paviršinio nuotėkio koeficientas Fdang = 6529 m2 = 0,6529 ha – skaičiuotinas teritorijos plotas (ha) K – 1 paviršinio nuotėkio koeficientas Maksimalus paros užterštų paviršinių nuotekų kiekis (Wmax.p.L) apskaičiuojamas pagal formulę (2015 m. Spalio 15d. Nr. D1-743): Wmax.p.L = 10 x Hf x ps x Fdang x K = 10 x 77,3 x 0,83 x 0,6529 x 1 = 418,9 m3/parą Čia: Hf – 77,3 mm, metinis kritulių kiekis (pagal RSN 156-94); ps – 0,83 paviršinio nuotėkio koeficientas K – 1 paviršinio nuotėkio koeficientas Vidutinis valandinis kritulių kiekis: Wvid.h.L = Q liet.s2.p x 20 min / 1000 =50,3 x (60x20) / 1000 =60,36 m3/val.

1. UŽTERŠTŲ LIETAUS NUOTEKŲ KIEKIAI (nuo teritorijos) Užterštų lietaus nuotekų kiekiai skaičiuojami nuo projektuojamų dangų.

Užterštas lietaus vanduo bus surenkamas nuo šių dangų: • Naujai projektuojamos dangos: Asfaltas – 6808 m2, trinkelių danga – 5206 m2, žalia veja – 1785 m2 (lietaus vanduo dalinai nutekės ant asfalto dangos); o BENDRAS DANGŲ PLOTAS: 6808+5206+1785=13799 m2 Lietaus intensyvumas (pagal STR 2.07.01:2003, 9 ir 10 priedus) I10min = A / ( T + B) + c = 2070 / (10 + 5,6 ) + (-4,2) = 128,5 l/(s x ha) Čia: A=2070; B=5,6; c = -4,2 – lietaus parametrai (Kaunas) T – skaičiuotina lietaus trukmė, 10 min, Skaičiuotinas paviršinių nuotekų debitas nuo projektuojamos teritorijos: Q liet.s1.p. = I10min x Fdang x Cvid = 128,5 x 1,38 x 0,73 = 129,5 l/s Čia: Fdang = 13799 m2 = 1,38 ha – skaičiuotinas nuotekų baseino plotas (ha) Cvid = ((Casf x Fasf) + (Ctr x Ftr) + (Cžol x Fžol)) / (Fasf + Ftr + Fžol) = ((0,95 x 2988) + (0,8 x 186) + (0,15 x 1152)) / 4308 = 0,73 – būdingų nuotėkio baseino paviršių nuotėkio koeficientas Metinis užterštų paviršinių nuotekų kiekis (Wvid.met.L) apskaičiuojamas pagal formulę (2015 m.

Spalio 15d. Nr. D1-743): Wvid. met. L = 10 x Hf x ps x Fdang x K = 10 x 797 x 0,83 x 1,38 x 1 = 9128,8 m3/metus Čia: Hf – 797 mm, metinis kritulių kiekis (pagal RSN 156-94); ps – 0,83 paviršinio nuotėkio koeficientas Fdang = 13799 m2 = 1,38 ha – skaičiuotinas teritorijos plotas (ha) K – 1 paviršinio nuotėkio koeficientas Maksimalus paros užterštų paviršinių nuotekų kiekis (Wmax.p.L) apskaičiuojamas pagal formulę (2015 m. Spalio 15d. Nr. D1-743): Wmax.p.L = 10 x Hf x ps x Fdang x K = 10 x 77,3 x 0,83 x 1,38 x 1 = 885,4 m3/parą Čia: Hf – 77,3 mm, metinis kritulių kiekis (pagal RSN 156-94); ps – 0,83 paviršinio nuotėkio koeficientas K – 1 paviršinio nuotėkio koeficientas Vidutinis valandinis kritulių kiekis: Wvid.h.L = Q liet.s1p x 20 min / 1000 =129,5 x (60x20) / 1000 = 155,4 m3/val.

Pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą (2007 m. Balandžio 2d. Nr. D1-193), paviršinės nuotekos išleidžiamos į aplinką turi neviršyti šių koncentracijų: • SM – 30 mg/l vidutinė metinė ir 50 mg/l momentinė; • Naftos pr. – 5 mg/l vidutinė metinė ir 7 mg/l momentinė; • BDS5 – 25 mg/l vidutinė metinė ir 50 mg/l momentinė; Skaičiuojamas nuotekų užterštumą pagal BDS7, SM, N, P (paslaugų paskirties pastatui) ir parenkamas tinkamas naftos skirtuvas(-ai) ir smėliagaudė (-ės). Pasirinkti prietaisai statomi prieš užterštų nuotekų išleidimą į bendrąją lietaus kanalizaciją.

59

Projektuojant buvo atsižvelgta į atsinaujinančių energijos šaltinių poreikį A klasės energetinio naudingumo pastatui. Buvo nuspręsta ant arenos stogo montuoti fotovoltinius modulius. Solet Technics aukščiausios kokybės ir pasaulinius standartus atitinkančius, išskirtinius Lietuvoje pagamintus saulės modulius Solet. Mūsų pasirinkimui: polikristaliniai, monokristaliniai; įrėminti, berėmiai; stiklas – stiklas (galinis laštas baltas, spalvotas arba skaidrus), įvairių matmenų ir galios bei individualaus dizaino fotoelektriniai moduliai.

Pasirinkome:

Monokristalinis fotovoltinis Solet M60.6 – 280/300 modulis Monokristalinis fotovoltinis Solet M60.6 – 280/300 modulis Mechaniniai parametrai: Svoris 18,2kg Išmatavimai: 1640x992x35mm Celės dydis: 156x156mm Celių skaičius: 6x10 Priekinis stiklas: 3,2mm grūdintas stiklas Veikimo sąlygos: Didžiausia sistemos įtampa: DC 1000V Darbinė temperatūra: -400C / +850C Didžiausia atgalinė srovė: 15A Elektriniai parametrai: Maksimali galia: 280.0/305.0Wp Maksimali įtampa: 30,92/32,25V Maksimali srovė: 9,10/9,30A

VĖDINIMO SISTEMA

Šildymo, vėdinimo, vėsinimo sistemos Arenoje šildymo, vėdinimo, vėsinimo įrenginiams numatyta 19 techninė patalpa pirmame aukšte ir 83 techninė patalpa trečiame aukšte, siekiant išvengti masyvių įrenginių ant pačio statinio, kurie iškreiptų sudaryta estetinį vaizdą. 83 patalpa, norint įrengti užslėptus šildymo-šaldymo DVM įrenginius, yra pusiau atviro pobūdžio, kuomet oro srautas yra laisvas ir nevaržomai tiekiamas tiesiogiai iš lauko.

Didžiojoje arenos erdvėje ir kitose bendrosiose erdvėse pasirenkame naudoti kombinuotą orinį šildyma/vėsinimą: kombinuojant šildymo/šaldymo freoninės sekcijos vėdinimo įrenginiuose bei freoninius kanalinius VRF sistemų blokus. Į patalpas išvestos naujojo modelio 360 CST kasetės.

Patalpose temperatūros reguliuojamos naudojant valdiklius. Kiekviena ne bendros erdvės patalpa turės savo valdiklį arba termostatą. Tokiu būdu patalpų klimatą galima bus reguliuoti pagal poreikį išvengiant nereikalingų eksplotacijos išlaidų.

60

VĖDINIMO SISTEMOS BRĖŽINIAI

1

K

2

46 Mot. tuoletas 16 m²

3

77 Vyr. tuoletas 14 m²

4

5

6

88714

76 Room 32 m²

Pjūvis B-B

7

8

122 WC 7 m²

5 Inventoriaus patalpa 59 m²

42 8 Pagalbinė patalpa TV pultas su garso aparatine 44 m² 30 m²

9 Techninė patalpa 66 m²

10 Techninė patalpa 76 m²

H

16 Evakuacinė laiptinė 38 m²

37 Trenerių patalpa 38 m²

15 Inventoriaus patalpa 74 m²

13 Svečių rūbinė 26 m²

11 Šeimininkų rūbinė 26 m² 59 Koridorius 71 m²

118 Konferencijų salė 25 m²

K

121 WC 7 m² 21 Dušai 25 m²

20 Dušai 25 m²

19 Techninė patalpa 74 m²

102 Koridorius 37 m²

9

60 Koridorius 34 m²

47 Konferencijų salė 28 m²

H

108 Krovinių zona 262 m²

117 Open ofiso patalpos 178 m²

G

G 35 Room 8 m² 36 Room 8 m²

34 Room 19 m²

33 Room 4 m²

64 Kavinė 263 m²

F

32 Room 7 m²

29 Room 7 m²

48 Pagalbinė patalpa 19 m²

F

31 Room 15 m²

30 Room 7 m²

120 WC 10 m²

18 Žvaigždžių rūbinė 33 m² 49 Pagalbinė patalpa 24 m²

E

3 Arena 2812 m²

28 Žvaigždžių rūbinė 32 m²

55 WC Neįgaliųjų 8 m²

E 119 WC 11 m²

Pjūvis A-A

Pjūvis A-A

50 WC vyrų 15 m²

23 Techninė patalpa 35 m²

D

D 54 WC Moterų 15 m²

24 Elektros skydinė/skirstykla 59 m²

63 Koridorius 9 m²

C

C 25 Šiluminis mazgas 57 m²

27 Vandens mazgas 29 m²

105 Vestibiulis 579 m²

B

106 Liftas 7 m²

B

39 Moterų rūbinė 48 m²

104 Koridorius 8 m²

78 wc 13 m²

52 Rūbinė 34 m² 40 Vyrų rūbinė 59 m²

43 Tinklinio aikštelės 488 m²

79 wc 14 m²

38 Vestibiulis 298 m²

2 Evakuacinė laiptinė 40 m²

A

A 1

2

K

2

3

4

4

5

6

5

6

Pjūvis B-B

Pjūvis B-B

7

8

7

9

8

9

100

84 Ventkameros 31 m²

3136

73 Evakuacinė laiptinė 32 m² 80 FORUM CINEMAS 290 m²

110 Pagalbinė patalpa 82 m²

116 Laipiojimo salė 269 m²

114 Inventoriaus patalpa 27 m² 81 Persirengimo patalpa 48 m²

112 111 113 WC neįgaliųjų WC moterų WC vyrų 9 m² 8 m² 7 m²

H

K

115 Koridorius 44 m²

1126

83 Kino salės holas 82 m²

Evakuacinė laiptinė DN 38 m²

99 Ventkameros 33 m²

2000

1

3

98 Koridorius 167 m²

H

G

G 96 Konferencijų salė 56 m²

F

F

97 Konferencijų salė 56 m²

58 Konferencijų salė 56 m²

E

E

Pjūvis A-A

Pjūvis A-A

95 Konferencijų salė 56 m²

D

D 94 Konferencijų salė 56 m²

C

C 93 Konferencijų salė 56 m²

82 Holas 349 m²

90 92 WC neįgaliųjųWC moterų 12 m² 8 m²

B

91 WC vyrų 18 m²

B

101 Liftas 7 m² 89 Koridorius 277 m²

Kabinetai

109 Ventkameros 25 m²

57 140 m²

88 Evakuacinė laiptinė 40 m²

107 Evakuacinė laiptinė 40 m²

A 1

2

3

4

5

6

61

Pjūvis B-B

7

8

9

A

62

63

15. IŠVADOS

ANALIZĖ Atlikus tyrimus, priėjome išvadą, jog Tauragės miestui reikalinga labiau išvystyta viešojo transporto infrastruktūra bei modernus multifunkcinis centras, kuris ne tik džiugintų vietinius, bet ir suteiktų ekonominį pakilimą pačiam miestui, pritraukdamas investuotojus. Sklypas puikiai integruotųsi gyvenamajame mikrorajone, pritrauktų daugiau žmonių, skatintų aktyvią veiklą ir sveiką gyvenseną.

STRATEGIJA Teritorijos sutvarkymui priimta keturi pagrindiniai uždaviniai: - naujų tranzitinių ašių kūrimas.

- automobilių stovėjimo aikštelių pritaikymas ne tik areno svečiams, bet ir vietiniams gyventojams.

- multifunkcinės arenos kūrimas, norint ne tik pateisinti vietinių žmonių norus ir lūkesčius, bet ir suaktyvinti visuomeninį gyvenimą.

- multifunkcinės arenos Tauragėje kūrimas, kaip turistų traukos taškas ir Tauragės kaip vieno iš miesto simbolio, kūrimas.

SPRENDIMAI Projektuojama arena yra skirta ne tik sportui, bet ir statinys atitinkantis multifunkcinės arenos poreikius, skirtas kasdieniam naudojimui. Čia žmonės galės ne tik sportuoti, bet ir žiūrėti kino filmus, užsiimti edukacine veikla, steigti startuolius, ugdyti miesto verslumą, pritraukti turistus, sportuoti sporto salėje ir užsiimti kita įvairia veikla. Taip siekiama pilnai išnaudoti arenos multifunkciškumą.

Arenos lokalizacija sklype paremta esamų pastatų padėtimi. Rytinėje sklypo dalyje.

Fasadai pasirinkti norint išgauti Tauragės upės vingius, taip sukuriant Tauragės miesto simbolį.

Arena pritaikyta paprastam vartotojui, koncentruojamasi į Tauragės jaunimą, bei žmones, kurie nori sportuoti.

Pasirinkti inovatyvūs sprendimai: saulės baterijos montuojamos ant arenos stogo dangos, kurios ne tik gamina elektros energiją, bet ir naudojant saulės šilumą naudojama arenos vėsinimui vasarą ir šildymui žiemą neišskiriant anglies dvideginio. lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas, sukuriama rekuperacinė sistema, automatizuotas valdymas, išmanus arenos aikštelės LED apšvietimas, stiklinės aikštelės grindys, pasyvi saulės kontrolė, natūralios šviesos maksimalus išnaudojimas.

REZULTATAI - Kuriamas naujas turizmo traukos taškas.

- Suprojektuotas pastatas nereikalaus didelių išlaidų, dėl panaudotų išmaniųjų technologijų.

- Sutvarkyta teritorija skiriama Tauragės miesto gyventojams ir orientuota į potencialų parką bei parkavimo aikštelę ne renginių metu.

- Pastatas prisidės prie socialinės viešosios erdvės formavimo, žmonių lavinimo, identiteto gerinimo.

- Skatins bendruomeniškumą bei gyventojų bendravimą tarpusavyje.

64

16. LITERATŪROS SĄRAŠAS

http://vtpsi.lrv.lt/ http://www.peikko.lt/pritaikymas/surenkamojo-gelzbetonio-konstrukcijos/ http://www.peikko.lt/pritaikymas/monolitinio-gelzbetonio-konstrukcijos/ http://www.peikko.lt/produktai/deltabeam-slim-floor-structures/deltabeam-remas/ http://www.peikko.lt/produktai/deltabeam-slim-floor-structures/apzvalga/ http://www.technonicol.lt/titulinis/medziagos/ritinines-stogines-ir-hidroizoliacines-medziagos/pamatu-ir-igilintu-konstrukciju-hidroizoliacija/ http://www.technonicol.lt/titulinis/medziagos/silumos-izoliacija/ https://taurage.maps.arcgis.com/apps/View/index.html?appid=205be060fa9b4bdbbacee37a71bd4c61 https://osp.stat.gov.lt/gyventojai1 https://www.archdaily.com/285637/umwelt-arena-rene-schmid-architekten https://zalgirioarena.lt/lt/visi-renginiai/ https://www.archdaily.com/453344/sotra-arena-longva-arkitekter http://www.breeam.com https://www.cembrit.lt/ http://www.nit.lt/meniu/svok/ http://www.samsung.com/lt/ http://industek.lt/ http://www.fima.lt/lt/#top https://www.schneider-electric.lt/lt/ http://www.militera.lt/ http://sts.lt/ http://www.etna.lt/ https://langu-sistemos.lt/plastikiniai-langai/?gclid=Cj0KCQjw5-TXBRCHARIsANLixNybmFc0Mcv8MgSFCl5I8An4m0oJy4Nk_1DSA75WVo7iqbr3lb5p F4MaArJ9EALw_wcB http://www.technonicol.lt/

65

17. PLANŠETAS Kauno Technologijos universitetas

Komandos nariai, studijų kryptys Komandos (projekto) vadovas, pareigos už projekto ribų Konkursui pasirinktas miestas Pasirinkta nagrineti miesto teritorija

Mylita Samoškaitė, Karolis Vaikšnys, Šarūnas Mikelaitis (architektūra), Pijus Stankevičius (pastatų inžinerinės sistemos), Tomas Celencevičius, Eimantas Kascenskas (statybos inžinerija) Gintaras Balčytis (architektas, KTU architektūros ir kraštotvarkos katedros doc.)

Tauragė Tauragės r. sav., Tauragės m., Bernotiškės g. 11

„Tauragė – miestas, kuriame malonu gyventi“ - tokiu šūkiu vadovaujasi vakarų Lietuvoje, kairiajame Jūros upės krante gyvenantys žmonės. Įsigilinę ir išsiaiškinę ten gyvenančių žmonių norus ir lūkesčius išsikėlėme tikslą suprojektuoti pastatą, kuris būtų ne tik arena, naudojama tik per varžybas, bet ir multifunkcinis objektas, skirtas naudotis kasdien, įvairioms amžiaus grupėms.

Paprastai arena yra statinys, kuris sunkiai atsiperka, taigi ir architektūra tokio statinio būna neįmantri, stačiakampe ir monumentali. Stebint esamus pavyzdžius galima pastebėti jog dauguma statinių nesudaro sintezės su aplinka ir netarnauja žmonėms. Šiuo aspektu mūsų projektuojama arena yra prisitaikanti ir sukurta paprastam vartotojui bei Tauragės miestui.

Mūsų projektuojamos arenos tikslas - prieiti prie eilinio Tauragės gyventojo. Šis multifunkcinis centras atitiks kiekvieno norus bei lūkesčius. Darniai kuriama, į vertikalumą orientuota architektūra suteikia stebėtojui malonumų sintezę jo poreikiams. Ne tik kuriama darni aplinka, bet ir inovatyvumas mūsų projekto sprendiniuose.

Projekte taip pat numatoma ir veikla net ir žiemos metu. Atskiros smėlio tinklinio aikštelės veiks ištisus metus.

MULTIFUNKCINĖS SPORTO ARENOS TAURAGĖJE PROJEKTINIS PASIŪLYMAS

išgauna papildomą pasyvią saulės kontrolę, bet ir turi reikšmę. Juostos kilimas aukštyn žemyn simbolizuoja per Tauragę vingiuojančią upę Jūrą.

Vertikalės kylančios aukštyn sudaro didybės vaizdą. Ties pagrindiniu įėjimu pakilusi vertikalės juosta, tarsi atidengia arenos vidų, pagrindinį fasadą sudaro stiklas, tad labai gerai matomas arenos vestibiulis, kuris nejučia kviečia užeiti ir pasinaudoti arenos teikiamomis galimybėmis.

Taip pat juosta tarnauja ir kaip pastogė nuo lietaus, mat yra išsikišusi iš už fasado. Taip pat varis eksploatacijos laikotarpyje ir esant skirtingoms oro sąlygoms keičia spalvą, kas pagyvina pastato fasadą ir sutaupo fasado renovavimo kaštus.

Ekologinė Tauragės situacija yra ypač gera dėl įsikūrusio didžiausio vėjo jėgainių parko Tauragės rajone didžioji dalis energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o daugiau nei 98 proc. šilumos energijos išgaunama iš biomasės. Todėl miesto ambicija – tapti žaliausiu ir gyvybingiausiu rajonu ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos regione. 42 tūkst. gyventojų turintis Tauragės rajone nėra sunkiosios pramonės, tik gamyba, apdirbimas, ūkininkavimas. Kadangi 38 proc. teritorijos užima miškai, rajonas gali pasigirti itin švariu oru. Miesto strateginiuose planuose – pasitelkiant atsinaujinančius energijos šaltinius ir naujausias technologijas, išlaikyti saugią aplinką, išsaugoti

Daugiafunkcinė arena siūlo patrauklią aplinką žmogui, išvysčius edukacinę ir verslo programas arena pritauktų investuotojų iš kitur, norinčių įsikurti arenoje su verslu. Vykstntys renginiai multifunkcinėje arenoje bei sporto salės įrengimas ir sporto abonimentų įsigyjimas pagreitintų arenos atsiperkamumą. Kino salės bilietai taip pat. Tai kartu ir keltų Tauragės miesto ekonominį lygį. Taip pat įrengiant atviro ofiso erdvę, skatintų jaunus žmones startuolius pradėti verslus ir taip kelti miesto ekonominį lygį, galbūt ir pritraukti investuotojų. Įrengiama skaitykla skatintų žmones skaityti bei dalyvauti kultūrinėse programose. Arenoje įrengiant erdvų vestibiulį galimi parodų renginiai. Aplink areną paliekama kuo daugiau erdvės vykstančioms mugėms, kurios pritrauktų prekeivių iš aplinkinių miestų, tai vėl gi gerintų miesto ekonomiką.

Didžioji dalis fasadų įstiklinti kaip ir įprasta daugumai arenų, kad patektų kuo daugiau natūralios šviesos į pastato vidų, siekiant tvarumo ir ekologiškumo. Tačiau, siekdami pagyvinti projektuojamą areną, nusprendėme fasadą apipinti vario vertikalėmis.

Arena nuo neatmenamų laikų buvo ne tik žmonių traukos centras, bet ir didingas statinys. Kuriant arenos fasadus atsižvelgėme į daugelį aspektų. Sklypo padėtį, teritoriją ir žinoma aplinką, tačiau norėjome pabrėžti ir arenos kaip pastato kilmę. Siekėme sukurti Tauragės miesto simbolį. Areną juosianti vario vertikalių juosta ne tik

Arenos tūrinė koncepcija prisitaikant prie sklypo formos

i gamtos įvairovę ir suteikti komfortišką gyvenimą miesto žmonėms.

Ant arenos stogo projektuojama saulės baterijos, kurios ne tik gamina elektros energiją, bet ir naudojant saulės šilumą naudojama arenos vėsinimui vasarą ir šildymui žiemą neišskiriant anglies dvideginio. Tai atliekama per platinimo tinklą (TABS) betoninėse grindyse ir žemės vamzdžių sistemą po pagrindine pastato plokšte. Šaltasis vanduo cirkuliuoja per vamzdžių tinklą vasarą, karštas vanduo žiemą. Taip pat pasirinkome lietaus vandens panaudojimą arenos reikmėms. Rekuperacinės sistemos veikimo principu paimama šiluma ir taip vėl pašildomas vanduo, nešvaistoma energija, kuri panaudojant dar kartą sutaupo ir taip nemažas arenos išlaidas bei veikia kaip ekologinis aspektas.

Tauragės sporto arenos konstruktyvas numatomas priklausomai nuo arenos dalies. Arena suskirstyta į tris pagrindines dalis – (pagrindinę dalį) – žmonių kiekis numatomas tik tam tikru laiku, pagalbines patalpas t.y. vietos, kurios yra retai lankomos, bei socialines – patalpos, kuriose galimas nuolatinis žmonių srautas.

Arenos laikančiosios konstrukcijos projektuojamos iš gelžbetonio ir plieno. Pagrindinės konstrukcijos susidaro iš: plieninių santvarų, posantvarių, antkolonių, gelžbetoninių kolonų, kompozitinių sijų, kiaurymėtojų įtempto gelžbetonio plokčių, plieninių rėmų fasadams bei langams, pamatinių sijų bei pamatinių plokščių su poliniais pamatais. Papildomos tarpaukštinės konstrukcijos – gelžbetoniai surenkami laiptai ir aikštelės, laikančiosios mūrinės sienos, vertikalūs ir horizontalūs ryšiai, papildomi pamatai po tribūnomis, plieniai laiptai, laiptų turėklų konstrukcijos. Sporto arenos pamatai projektuojami iš gelžbetonių kaltinių polinių pamatų, kurių yra keturis po kiekviena pamato plokšte. Sprendimas priimtas dėl esamo aukšto gruntinio vandens lygio, grunto plastiškųjų savybių bei projektuojamo pastato ploto, dėl kurio papildomas grunto sutankinimas ženkliai padidintų projekto kainą. Numatyti polių matmenys – D300, ilgis - 5 m Betonas, apsauginis sluoksnis bei armatūra parenkama tolimesniame projektavimo etape, su tikslia agresyvumo klase. Plokštės išoriniai matmenys – ilgis, plotis ir storis, kinta priklausomai nuo pamato pozicijos atitinkamojo arenos dalyje. Varžybinėje arenos dalyje pamato plokštės matmenys numatomi 2x2x0,7 metrų. Storis padidintas – dėl didesnių apkrovų ir pamato praspaudimo tikimybės. Socialinėse bei

pagalbinėse patalpose pamato matmenys kinta nuo 1 iki 1,5 metrų, storis 0,5-0,7 metro. Pamato tipas: poliai surenkami, pamato pado plokštė – monolitinama.

Pamatinės sijos skerspjūvis – 0,6 x 0,3 m (aukštis x plotis), ilgis priklausomai nuo tarpatramio. Betonas, armatūra ir jos išdėliojimas bei apsauginis sluoksnis atitinkamai parenkami pagal ankščiau minėtą agresyvumo klasę.

Pamatai padengiami TECHNONICOL teikiama pamatų ir įgilintų konstrukcijų hidroizoliacija bei šilumine izoliacija.

Stogą laikančiosios konstrukcijas sudaro santvaros ir posantvarės bei ryšiai stabilumui užtikrinti. Santvarų ilgis svyruoja nuo 12 iki 21 metro, aukštis priklausomai nuo tarpatramio ilgio, sudaro apie 1/10 arba 1/12 viso santvaros ilgio. Posantvarės yra 48,5 metro ilgio ir yra pagrindinė varžybinės arenos dalies laikančioji stogo konstrukcija. Ši santvarda sumontuojama iš 3 dalių dėl sudėtingo pagaminimo bei atvežimo į statybvietę. Skaičiuojant santvarą turi būti numatomas ir jos papildomas panaudojimas apšvietimo, garso bei pertvarinių dangų apkrovų vertės. Prie posantvarių pagrindinėje sporto arenos dalyje 8 metrų žingsniu šarnyriškai tvirtinamos santvaros stogo dangai laikyti.

Ilginiai nenumatomi, vietoj jų – Ruukki laikančioji skarda. Santvarų ir posantvarių išdėstymas nurodytas projektinio pasiūlymo stogo konstrukcijų plane. Ryšiai pastato stabilumui parodomi stogo konstrukcijų plane.

Laiptinės projektuojamos iš surenkamo gelžbetonio laiptų ir aištelių, kurios montuojamos į mūrines sienas tarpaukštinėse dalyse.

Surenkamos gelžbetonio konstrukcijos iškeliamos naudojant Peikko kėlimo ir transportavimo įdėtines detales. Montažinei standaus disko armatūra jungiama armatūros jungtimis MODIX. Vienas iš svarbiausių elementų arenoje rengiant sporto varžybas yra salės grindys. Labiausiai atitinkantis poreikius sprendimas turi būti funkcionalus. Todėl norint užtikrinti tinkamas sąlygas tiek krepšinio, tiek salės futbolo, tiek rankinio varžyboms, problema yra aikštelės linijų skirtingas žymėjimas. Šiuo atvėju nuolatinės parketlentės nebetinka, o alternatyva galėtų būti keičiamas parketas, tačiau šis reikalauju daug laiko ir piniginių kaštų.

Atlikus tyrimus, priėjome išvadą, jog Tauragės miestui reikalinga labiau išvystyta viešojo transporto infrastruktūra bei modernus multifunkcinis centras, kuris ne tik džiugintų vietinius, bet ir

Vakarų fasadas

Pietų fasadas

PAGRINDINIS PROJEKTO PARTNERIS

suteiktų ekonominį pakilimą pačiam miestui, pritraukdamas investuotojus.

Sklypas puikiai integruotųsi gyvenamajame mikrorajone, pritrauktų daugiau žmonių, skatintų aktyvią veiklą ir sveiką gyvenseną.

Apibendrinant, projektuojama arena yra skirta ne tik sportui, bet ir statinys atitinkantis multifunkcinės arenos poreikius, skirtas kasdieniam naudojimui. Čia žmonės galės ne tik sportuoti, bet ir žiūrėti kino filmus, užsiimti edukacine veikla, steigti startuolius, ugdyti miesto verslumą, pritraukti turistus, sportuoti sporto salėje ir užsiimti kita įvairia veikla. Taip siekiama pilnai išnaudoti arenos multifunkciškumą.

Arenos lokalizacija sklype paremta esamų pastatų padėtimi. Rytinėje sklypo dalyje.

Fasadai pasirinkti norint išgauti Tauragės upės vingius, taip sukuriant Tauragės miesto simbolį. Arena pritaikyta paprastam vartotojui, koncentruojamasi į Tauragės jaunimą, bei žmones, kurie nori sportuoti.

Pasirinkti inovatyvūs sprendimai: saulės baterijos montuojamos ant arenos stogo dangos, kurios ne tik gamina elektros energiją, bet ir naudojant saulės šilumą naudojama arenos vėsinimui vasarą ir šildymui žiemą neišskiriant anglies dvideginio. lietaus vandens surinkimas ir panaudojimas, sukuriama rekuperacinė sistema, automatizuotas valdymas, išmanus arenos aikštelės LED apšvietimas, stiklinės aikštelės grindys, pasyvi saulės kontrolė, natūralios šviesos maksimalus išnaudojimas.

Multifunkcinės sporto arenos projektavimo metu buvo atsižvelgta ir į aplinkosauginį aspektą, BREEAM: naujo projektinio pasiūlymo techninį standartą. Šis standartas įvertina projektavimo, statybos bei naudojimo paskirties sprendimus, įskaitant natūralią arba dirbtinę aplinką, kuri yra projektuojamo objekto dalis. Standarte yra suformuota sistema, kuri tinka bet kurio tipo objektui.

Šiaurės fasadas

PAGRINDINIAI PROJEKTO REMĖJAI

Rytų fasadas

PROJEKTO PARTNERIAI

PROJEKTO INFORMACINIAI PARTNERIAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTNjROS MINISTERIJA

66

18. KOMANDA

Karolis Vaikšnys Architektūra

Mylita Samoškaitė Architektūra

Šarūnas Mikelaitis Architektūra

Pijus Stankevičius Pastatų inžinerinės sitemos

Tomas Celencevičius Statybos ižinerija

Eimantas Kascenskas Statybos ižinerija

Pro TELUM Vadovas Gintaras Balčytis Architektūra

67