7. KU - Teritorijos prie Skuodo miesto parko ir paplūdimio projektas "Išmanusis Kuršių parkas"

TERITORIJOS PRIE SKUODO MIESTO PARKO IR PAPLŪDIMIO SUTVARKYMO IDĖJOS PROJEKTAS

IŠMANUSIS KURŠIŲ PARKAS

Tarpdisciplininės komandos nariai: Filosofijos ir kultūrologijos katedra: Kotryna Būdvytytė.

Jūrų inžinerijos katedra: Eimantas Čivilis, Mangirdas Jokubauskas.

Informatikos ir statistikos katedra: Raigardas Ivinskis.

Komandos vadovai: Lekt.Aurelija Jankauskaitė, prof. dr. Petras Grecevičius.

ĮVADAS Skuodas (žem. Skouds) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje Klaipėdos apskrityje (75 km į šiaurę nuo Klaipėdos), 2 km į pietus nuo Latvijos sienos. Skuodo rajono savivaldybės centras, Skuodo miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras.

Miesto vardas kilo nuo asmenvardžio, dar ir dabar esančios pavardės Skuodas. Vokiečiai miestą vadino Schoden, taip pat Skudn ir Johanisberg ar Johanisburg.

Miestas įkurtas rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart minimas 1253 m. (kaip Scoden, Sckoden) – tuomet jis priklausė Ceklio žemei. 1259 m. čia įvyko lietuvių ir Livonijos ordino mūšis – Skuodo mūšis (minimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje), kuriame žemaičiai sumušė didelę kalavijuočių kariuomenę.

Skuodo mieste gyvena virš 5 tūkst. gyventojų. Skuode viena populiariausių mieste kultivuojamų sporto šakų – motobolas. Skuodas partneriai su Linda – Norvegija.

PROJEKTO TIKSLAS – atlikti Skuodo miesto parko ir paplūdimio teritorijų analizę, pasiūlyti galimas sutvarkymo idėjas.

UŽDAVINIAI: 1.

2.

3.

4.

5.

6.

Atlikti esamos būklės analizę. Įvertinti teritorijos infrastruktūrą.

Atlikti gamtinės aplinkos analizę.

Išanalizuoti analogus.

Išanalizuoti teisinę ir istorinę aplinkos analizę.

Pateikti teritorijos sutvarkymo pasiūlymą.

DARBO METODIKA: 1.

2.

3.

4.

Esamos situacijos analizė; Analogų analizė; Idėjų eskizavimas, analizavimas; Geriausių sprendinių grafinis vaizdavimas.

Darbe stengiamasi jog sutvarkymo pasiūlymai būti kuo universalesnio dizaino.

situacijos

Universalus projektas: Svarbiausias ir pagrindinis principas – universaliojo (arba įtraukiamojo) projekto samprata.

Projektas laikomas universaliuoju (įtraukiamuoju ) , tada, kai aplinka suprojektuojama ir sukuriama taip, kad ją galėtų kuo lengviau pasiekti, suprasti ir ja naudotis visi žmonės, neatsižvelgiant į jų amžių, kūno matmenis, gebėjimus ar neįgalumą.

Vienas šio metodo pranašumų tas, kad taip projektuojant stengiamasi neužkirsti kelio nė vienam žmogui naudotis galutiniais projekto rezultatais.

Privalu suteikti galimybę visiems žmonėms patogiai ir saugiai pasiekti pagrindinį pastato įėjimą nuo pastato sklypo ribų ir automobilių stovėjimo aikštelės. Prieigos projektavimo procesui svarbūs šie pagrindiniai aspektai: galima nuožulnuma (pandusas), įėjimo plotis ir naudojamos statybinės medžiagos. Prieigos maršrutai turėtų būti suprojektuoti taip, kad žmonės galėtų jais keliauti saugiai, “be didelių pastangų ir nerizikuodami pargriūti arba nukristi”. Be to, nuožulnuma turėtų būti gana plati, kad tilptų skirtingomis kryptimis judantys žmonės.

Projektuojant kokybiškai, atsižvelgiama į skirtingų žmonių prigimtį ir stengiamasi jiems nesudaryti jokių kliūčių. Jeigu remiamasi įtraukiamojo projektavimo principais, vadinasi, užtikrinama prieiga visiems gyventojams, tarp jų ir neįgaliems, vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms su mažais vaikais.

Projekte stengiamasi remtis šiomis savybėmis:       

Jie yra įtrauklūs: kiekvienas žmogus gali saugiai, lengvai ir patogiai naudotis projekto rezultatais.

Pritaikyti prie poreikių: projektuojant atsižvelgiama į gyventojų išsakytus poreikius ir pageidavimus.

Lankstūs: skirtingi žmonės gali naudotis projekto rezultatais.

Patogūs: kiekvienas žmogus be ypatingų pastangų ir nejausdamas atskirties gali naudotis projekto rezultatais.

Priderinti: projekto rezultatai tinkami visiems naudotojams, nepaisant jų amžiaus, lyties judrumo, etninės kilmės arba kitų aplinkybių.

Palankūs: nesukuriama jokių galimybes ribojančių kliūčių, dėl kurių kai kurie žmonės negalėtų naudotis projekto aplinka.

Tikroviški: pripažįstama, kad vienas sprendinys gali netikti visiems gyventojams, todėl pasiūloma reikiamų papildomų sprendinių.

Teritorijų planavimas ir kraštovaizdžio architektūra Teritorijų planavimo projektų filosofiją ir poziūri į jų rengimą formuoja įvairūs veiksniai: 

Kontekstas. Vietovės, kuriai rengiamas bendrasis planas, savitumas ir aplinka, įskaitant gamtos ir žmonijos istoriją; gyvenviečių, pastatų ir erdvių formos.

     

 

Integracija. Susisiekimas ir sujungimas su aplinkinėmis teritorijomis, infrastruktūra, transportu, judėjimu ir socialine infrastruktūra.

Funkcinis efektyvumas. Atskirų elementų, kurie veikia drauge kaip efektyvios visumos dalis, kūrimas.

Ekologinė darna. Bendrojo plano, kuris leistų taupyti energiją ir atsižvelgti į teritorijos ekologinį pažeidžiamumą (tiek vykdant statybą, tiek įgyvendinus projektą), kūrimas.

Miesto projektavimas. Pastatai ir viešoji aplinka.

Komercinis perspektyvumas. Užtikrinimas, kad plėtra atitinka plėtros derinio realijas ir vietos kontekstą.

Sveikata ir aktyvumas. Sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo skatinimas dirbant, gyvenant ir leidžiant laisvalaikį. Mankštinimasis, oro kokybė, šviežias maistas ir vietiniai socialiniai tinklai padeda kovoti su širdies ligomis, kvėpavimo takų problemomis ir psichikos sutrikimais. Fizinės vietovės savybės daro poveikį visiems šiems aspektams.

Vietos pojūčio kūrimas. Bendruomenės poreikius atitinkančios aplinkos, kuri būtų gana skirtinga, bet ir sustiprintų vietos identitetą, kūrimas.

Konteksto supratimas. Miestų projektavimo kompendiume (angl. The Urban Design Compendium) išvardyta daugybė plano konteksto perpratimo privalumų tam, kad būtų galima suvokti plėtros projekto situaciją ir jo pozicionavimo būdus, atsižvelgiant į tokius prioritetus kaip: o Vietos bendruomenių stiprinimas. Padėti užtikrinti, kad siūlomas plėtros projektas stiprintų, o ne silpnintų vietos bendruomenes ir padėtų sėkmingai įgyvendinti projektą. o Išskirtinių vietų kūrimas. Semtis įkvėpimo iš rajono pobūdžio ir taip stiprinti vietos identitetą. Bekontekstis projektavimas kuria “beveides vietas”. o Būdingųjų vietovės turtų ir išteklių panaudojimas. Darnesnio vystymosi siekimas, pasinaudojant vidiniais vietovės ištekliais (pvz., vietovės forma, dirvožemiu ir geologija, drenažu, kraštovaizdžiu, saulės ir vėjo energija). o Integracija į aplinką. Atidžiai siekiant suliejimo su kraštovaizdžiu ir urbanistine aplinka, naudojant tinkamas medžiagas, formas ir vietovės kraštovaizdžio elementus, sujungimo su esama urbanistine struktūra, taip pat atsižvelgiant į pėsčiųjų takus, gatvių ir kelių jungtis. o Įgyvendinamumo užtikrinimas. Užtikrinti ekonominį perspektyvumą ir įgyvendinamumą. o Vizijos pateikimas. Vizija suvienija bendruomenės lūkesčius, leidžia perduoti planą nekilnojamojo turto vystytojui ir suteikia ilgalaikį tikslą projekto dalyviams, Ji įkūnija ateities strategiją, kuriai visi gali pritarti ir tam tikrą laiką siekti jos įgyvendinimo.

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Ant stalo ištiestame ar ant sienos pakabintame šalies administraciniame žemėlapyje Lietuva prasideda nuo Skuodo. Numeruotame žemėlapyje prie Skuodo rašomas vienetas.

Visais amžiais iš Skuodo į Rygą buvo arčiau (per 200 km), nei iki Vilniaus (per 360 km.) ar Kauno (per 260 km). Skuodas iš visų Lietuvos Respublikos rajonų centrų yra arčiausiai valstybinės sienos su kita šalimi (su Latvija) – tik 3 km.

Atstumai iki artimiausių miestų – rajonų centrų: iki Mažeikių 53 km, iki Plungės 54 km, iki Kretingos 52 km, iki Liepojos 50-60 km. Iki Palangos 63 km, o iki Baltijos jūros (stačiu kampu) apie 40 km. Iki apskrities centro Klaipėdos 73 km. Ne sausros metu iš Mosėdžio ir Skuodo Bartuvos upe galima valtimis nuplaukti į Liepojos ežerą, į Liepoją.

Labiausiai lankomos ir mėgstamos gyventojų yra šios Skuodo vietos – Skuodo miesto parkas, Bartuvos tvenkinio paplūdimys, Skuodo dvaras – muziejus, Gedimino aikštė, Pranciškaus Žadeikio gimnazijos stadionas.

Miestas įsikūręs Pajūrio žemumos šiaurinėje dalyje. Į šiaurę nuo miesto į Bartuvą įteka Luoba, o rytinis miesto pakraštys eina Luobos kairiuoju intaku – Pušupiu.. Pro Skuodą teka Bartuva, čia ji yra patvenkta, todėl miesto pietvakariuose telkšo Bartuvos tvenkinys. Vakariniu pakraščiu eina Bajorų–Priekulės geležinkelis.

Pakalbinus vietinius praeivius buvo išsiaiškinta, kad ši vieta estetiškai patraukli ir priimtina respondentams, bet jaučiasi nesaugūs naktį (akivaizdus šviestuvų trūkumas), skurdi paplūdimio zona. Respondentai skundėsi esama vasaros estrados būkle – pavojinga naudotis, vaikščioti.

Jaunesnieji respondentai pasisakė, jog trūksta aktyvių veiklų vietų tokių kaip skate park.

Takų sistema gera, patogi. Esamų takų kokybė gera, nesusidevėjusi, bet galėtų būti labiau atsižvegta į parko lankytojus kurie važinėjasi riedučiais, riedlentėmis.

Nuo Bartuvos tvenkinio paplūdimio vakarinėje parko dalyje, matosi puiki panorama. Pati paplūdimio zonos būklė prasta, dėl dumblėto kranto ir nevalytų krantinių nuo nendrių. Tai vienintelė vieta, kur galima prieiti prie Bartuvos tvenkinio vandens.

Teritorijos pagrindiniai traukos centrai – Bartuvos tvenkinio paplūdimys, vasaros estrada.

Vasaros estradoje vyksta įvairiausi Skuodo miesto bendruomenės renginiai.

Išvada. Analizuojant esamą situaciją, apklausus vietinius žmones, nustatyta, kad planuojama teritorija yra lankoma ir mėgstama miestiečių, takų infrastruktūra pakankamai gera. Paplūdimio zona ir vasaros estradą reikėtų sutvarkyti. Mažosios architektūros yra tik fontanas, tad jos reikėtų numatyti daugiau. Trūksta suolelių bei jaukesnių vietų pasisėdėjimui. Ypatingai pasigesta šiuolaikinių interaktyvių priemonių (informacijos elementų ir pan.) patraukiančių jaunosios kartos dėmesį. Trūksta viešojo maitinimo įstaigos, kur būtų galima atsipalaiduoti, praleisti laiką su šeima besigrožint gražiu Bartuvos tvenkinio vaizdu. Reikėtų šiuolaikiškesnės paplūdimio zonos, kuri būtų atskirta į pasyvaus ir aktyvaus poilsio vietas.

Įvertinus puikią gamtinę teritoriją, gerą jos dislokaciją miesto atžvilgiu, nuspręsta sukurti naują veikos scenarijų, kuris papildytų esamas veiklas naujomis bei išmaniomis ir pajėgtų tenkinti įvairaus amžiaus grupių gyventojų poreikius.

TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA Projekte siūloma suteikti IŠMANAUS KURŠIŲ PARKO pavadinimą ir projektavimą grįsti darnios plėtros principu, kurio esmė šiame parke glūdi tame, kad išsaugant jautrią ir unikalią gamtinę situaciją, kuriama nauja pridėtinė vertė esamai teritorijai, kuri pritrauktų įvairaus amžiaus grupių vietinius gyventojus, o ir svečius iš kitų miestų ar rajonų, ypač artimesnių, tokių kaip Latvijos gyventojus, praleisti savaitgalio dienas, atrandant naujų ir nepatirtų laisvalaikio veiklų. Įgyvendinta pasiūlymų koncepcija pagerintų Skuodo savivaldybei priklausančios viešosios erdvės būklę, didintų patrauklumą investicijoms ir verslui, užtikrintų saugią, sveiką ir harmoningą aplinką poilsiui, pramogoms ir renginiams, nes vasaros estrada būtų puiki vieta įvairaus tipo renginiams rengti. Ši įgyvendinta pasiūlymų koncepcija sudarytų palankias sąlygas infrastruktūros objektų plėtrai.

TERITORIJOS REKONSTRUKCIJOS FUNKCINIAI ERDVINIAI SPRENDINIAI Teritorijos rekonstrukcijos funkciniai erdviniai sprendiniai PLANAVIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU Įgyvendinus programą neigiamos pasekmės mažai tikėtinos, kuriant sprendinius buvo atsižvelgta į biologinės įvairovės, kraštovaizdžio ir gamtinio karkaso išsaugojimo svarbą. Atliekant planavimą sudarytos sąlygos užtikrinti augalijos bei gyvūnijos išsaugojimą, taip pat padidinti jų įvairovę, todėl vertinant aplinkosauginiu aspektu tikėtinos teigiamos pasekmės.

SPRENDINIAI Projektuojamo statinio funkcinė ir erdvinė idėja: Mūsų projektuojamo statinio – vasaros estrados (pav 1.) funkcinė bei erdvinė idėja ir ta, jog moderniai įrengtos viešosios erdvės gali puikiai susilieti su esama aplinka bei tarnauti kaip miestiečių susibūrimo vieta, net ir nevykstant renginiams pagrindinėje scenoje. Siekiant šio tikslo numatome, jog estrados stogo konstrukcija galėtų būti padalinta į keturis aukštus, kurie būtų apželdinti, sukuriant jaukią aplinką, bei padedant įsilieti į bendrą parko kraštovaizdį. Taip pat skirtinguose šio stogo aukštuose galima įrengti suoliukus, nuo kurių poilsiautojai galėtų grožėtis Bartuvos upės vingiais.

Atskiroje parko teritorijoje numatoma įrengti nekilnojamus prekybinius namelius, kuriuose miesto bei apylinkių gyventojai galėtų prekiauti savo produkcija, tiek per įvairias šventes ar muges, tiek ir savaitgaliais (Pav. 3). Taip keliant mažųjų verslų lygį regione.

Paplūdimio teritorijoje, kuri visais metų laikais yra mėgstama Skuodiškių lankymo vieta, numatome įrengti kavinę, kurioje miesto gyventojai ir svečiai galėtų pasistiprinti bei pasigrožėti Bartuvos užtvanka (Pav. 4).

Projektuojamo statinio konstrukcijų, inžinerinių sistemų sprendinių aprašymas ir pagrindimas.

Siekiant apsaugoti atlikėjus nuo lietaus ar nepageidaujamų saulės spindulių, numatomas lengvos metalinės konstrukcijos stogas, kuris dengtų ir dalį miestiečiams visada atviro, eksploatuojamo žaliojo stogo (Pav. 2). Ši stogo konstrukcija būtų montuojama tik iš metalinių konstrukcijų, o į žemę remtūsi keturiomis kolonomis. O gerai apgalvotas stogo apšvietimas sukurtų jaukų bei grąžų vaizdą tamsiuoju paros metu ir tai galėtų būti dar vienas lankytinas objektas. Dėl visos šios konstrukcijos bei scenos įrengimo, reikėtų papildomai konsultuotis su „STS“ (Scenos Techninis Servisas), norint jog estrada būtų įrengta nepriekaištingai.

Prekybinių namelių apdailai bei stogo konstrukcijos įrengimui pasirinkome „Eternit Baltic“ siūlomą produkciją dėl jos pritaikymo galimybių ir spalvų atitikimo su aplinka. Šios firmos siūlomą produkciją taip pat norėtume naudoti ir paplūdimio kavinės išorės apdailos įrengimo darbams. Visų patalpų šildymui įrengti renkamės firmą „IMI“ nes racionalūs jų sprendimai puikiai atitinka mūsų norus. Taip Pat mūsų nuomone tinkamiausia buitinė technika tiek kavinėje, tiek prekybiniuose nameliuose būtų „Samsung“. Jų siūloma kondicionavimo sistema yra ekonomiška bei aukščiausios energijos taupymo klasės, o buitinė technika kavinei puikiai tiks.

Pav.1 Estrados vizualizacijos

Pav.2 Estrada be ir su stogu

Pav. 3 Prekybinio namelio planas.

Pav. 4 Kavinės planas

Estrados želdiniai Apželdinti stogai atlieka visas želdynams priskiriamas funkcijas: architektūrinę, socialinę, urboekologinę, techninę ūkinę bei termoizoliacinę. Stogų apželdinimas Lietuvoje pirmiausia išpopuliarėjo ne mieste, o kaime, nes pastatų, esančių miškuose ar tankiai augalija apsodintuose plotuose, stogai natūraliai apauga samanomis, šilokais, medžiais ar krūmais ir be žmogaus įsikišimo.

Pastatų želdinimas yra itin populiarus, nes augalai atlieka užterštumo mažinimo ir oro valymo funkcijas. Ant stogo augantys dideli medžiai ar tankiai susodinti krūmai gali sureguliuoti oro srautus, kaip ir vertikalios žaliosios sienos.

Norint apželdinti stogą, reikalinga speciali stogo konstrukcija su drenažu. Taip pat turi būti apskaičiuota papildoma stogo apkrova (dirvožemis ir augalai), priešingu atveju gali pradėti trūkinėti sienos ar net įgriūti stogas. Didžiausios apkrovos ir sudėtingos stogo konstrukcijos reikia, jei sodas formuojamas ne tik iš šilokų, varpinių žolių, bet ir iš kitų stambesnių gabaritų žolinių ir sumedėjusių augalų.

Pagrindinės funkcijos, kurias gali atlikti želdynai, yra architektūrinė, socialinė, urboekologinė ir techninė-ūkinė. Toks skirstymas pagal funkcijas taip pat pritaikomas vertikaliam ir horizontaliam želdinimui.

Architektūrinė socialinė funkcija – tai miesto bendruomenės poreikių tenkinimas, dalyvavimas formuojant miesto planinę erdvinę struktūrą ir įvairias jos dalis; sudarant pastatų ir jų kompleksų aplinkos kompoziciją; ryšio su urbanistiniu ir gamtiniu karkasu bei užmiesčio kraštovaizdžiu ir pan. palaikymas.

Urboekologinė funkcija – tai oro sudėties gerinimas, mikroklimato reguliavimas, užterštumo mažinimas, oro srovių reguliavimas.

Techninė ūkinė funkcija – tai triukšmo, dirvožemio erozijos mažinimas, erdvių, užtvarų formavimas.

Viena iš pagrindinių gražios ir sveikos aplinkos sąlygų – tinkamas laistymas.Yra kelios galimybes tai daryti: laukti lietaus, laistyti rankiniu būdu, įsirengti pusiau automatinę arba automatinę laistymo sistemą. Kad būtų paprasčiau prižiūrėti želdinius rekomenduojame automatinę laistymo sistemą Tokio želdinio įrengimo tikslas : kraštovaizdis integruotas į pastatą, kuriame yra suformuotas žaliasis stogas, su galimybe užlipti ant jo ir stebėti aplinką iš aukščiau. Su augalų įvairove suteikti bioarchitektūrinėms kompozicijoms ekspresyvumo, gyvumo, originalumo. Parinkus ir tinkamai pritaikius reikiamą augalų formą, galima lengviau ir tinkamiau užpildyti aplinkos erdves. Toks pasirinktas dizainas leidžia estrados lankytojams būti supamiems žalumos ir pritaikyti sąsajas su gamta.

Siūlomi želdiniai projekte: Estrados želdiniai: 



Kekinio ceanoto gulsčiasis varietetas (Ceanothus thyrsiflorus var. Repens) - žemas visžalis krūmas, kilęs iš Kalifornijos, greitai suauga į tankų kauburį, kuris, baigiantis pavasariui, apsipila vidutinio tamsumo mėlynais žiedais. Ceanotai išauga maždaug iki 45cm aukščio ir 2,7 m. pločio.

Damerio kaulenis (Cotoneaster dammeri) – žiedai smulkūs, balti, skleidžiasi vidurvasarį, vėliau sunoksta gausios raudonos ar oranžinės uogos. Sudaro gražų visžalį kilimą, gana smarkiai plečiasi ir vis leidžia šaknis. Auginami žemyn nuo sienos stipriai jos įsikabina. Aukštis 5-7,5 cm.



  









 



Plunksnalapė santolina (Santolina pinnata ssp. Neopolitana „Sulphurea“) – šių žemaūgių visžalių krūmų lapeliai labai smulkūs, sidabriškai pilki; nuo vidurvasario iki vasaros pabaigos jie apsipila sieros geltonumo žiedais. Išauga iki 45 cm aukščio.

Spalvotoji karpažolė (Euphorbia polychroma) – visą pavasarį puošiasi galybe varinio geltonumo žiedynų. Rudenį spalvotosios karpažolės nusidažo koralų spalva. Išauga iki 38 cm aukščio.

Olandinis česnakas ( Allium hollandicum) – Šie daugiamečiai svogūniniai augalai vasaros pradžioje išaugina apvalius, purpuriškai rožinius žiedynus. Išauga iki 1m aukščio.

Argentininė kortaderija ( Cortaderia selloana) – sudaro stambius kupstus, iš kurių vasarą išauga aukšti stiebai su elegantiškomis, sidabriškai baltomis šluotelėmis. Išauga iki 1m aukščio ir tiek pat pločio.

Plaukuotoji soruolė (Pennisetum alopecuroides) – Tai iki 60 – 80 cm aukščio kupstais augančios ir gausiai žydinčios žolės. Jų lapai linksta į visas puses ir rudenį tampa auksinės spalvos. Vasaros pabaigoje soruolės išaugina rausvai rudus žiedynus, primenančius mažytes lapių uodegas.

Kininis miskantas (Miscanthus sinensis „Silver Feather“) – šių stačių, tinkančių akcentui augalų lapai panašūs į kaspinus, o ant aukštų stiebų statmenai kyla sidabriškai smėliškos žiedų šluotelės.

Kininiai miskantai išauga iki 2 m aukščio.

Ašuotė dirskė ( Stipa capillata) – į visas puses dailiai linkstantys siauručių lapų kuokštai kelia ilgas, švelnias šluoteles, kurios iš pradžių būna sidabriškai baltos, o rudeniop patamsėja. Žydi vasaros pabaigoje. Išauga iki 60 cm aukščio.

Raudonuogis šeivamedis ( Sambucus racemosa „Plumosa Aurea“) - raudonuogiai šeivamedžiai yra puikūs, greitai augantys krūmai.

Paprastoji karagana (Caragana arborescens „Pendula“) - skiepytas 1,5-2 m aukščio medelis nusvyrančiomis šakelėmis, be viršūnės. Auga lėtai. Pakantus sausroms.

Paprastasis lazdynas (Corylus avellana „pendula“) - skiepijamas į 1-1,5 m aukščio lazdyno stiebelius. Visos šakos svyrančios. Viršūnės paprastai neišsivysto.

Plaštakiškasis klevas (Acer palmatum „Bloodgood“) - 1,5-2 m aukščio medelis rutuliška tokio pat skersmens laja ir smulkiomis šakelėmis. Lapai tamsiai raudonos purpurinės spalvos, giliai penkiaskiaučiai, palyginti nedideli, rudenį šviesiai raudoni. Medelis auga lėtai.

Prie vandens:  

Aukštoji viksva (Carex elate „Aurea“) - šios veislės ryškios auksaspalvės aukštosios viksvos išaugina rudų varpučių žiedynus. Išauga iki 60 cm aukščio.

Pelkinė puriena (Caltha palustris) - žiedynai anksti pavasarį, geltoni, kuriems nužydėjus pradeda augti didžiuliai irklo pavidalo žali lapai. Tinka sodinti į dumblą ir seklumą. Išauga iki 1,2 m aukščio ir 1,5 m pločio.

Stadiono tvorai: 

Davido budlėja (Buddleja davidii „Empire Blue“) – Tai greitai augantys krūmai. Neįkainojami, kai norima pasiekti greitą efektą. Šių budlėjų lapai pailgi, smailėjantys, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais išsiskleidžiantys žiedai kvapūs, sodriai violetiškai mėlyni, su oranžine akute ir labai

patrauklūs drugiams. Budlėjas galima auginti bet kokiame dirvožemyje. Išauga iki 2,5 m aukščio ir 1,8 m pločio. Jų dydi galima sumažinti genint.

Pavadinimas Kekinio ceanoto gulsčiasis varietetas (Ceanothus thyrsiflorus var. Repens)

Apie augalą žemas visžalis krūmas, kilęs iš Kalifornijos, greitai suauga į tenkų kauburį, kuris, baigiantis pavasariui, apsipila viutinio tamsumo mėlynais žiedais.

Ceanotai išauga maždaug iki 45cm aukščio ir 2,7 m. pločio.

Damerio kaulenis (Cotoneaster dammeri)

žiedai smulkūs, balti, skleidžiasi vidurvasarį, vėliau sunoksta gausios raudonos ar oranžinės uogos. Sudaro gražų visžalį kilimą, gana smarkiai plečiasi ir visleidžia šaknis.

Auginami žemyn nuo sienos stipriai jos įsikabina. Aukštis 5-7,5 cm.

Plunksnalapė santolina (Santolina pinnata ssp.

Neopolitana „Sulphurea“)

šių žemaūgių visžalių krūmų lapeliai labai smulkūs, sidabriškai pilki; nuo vidurvasario iki vasaros pabaigos jie apsipila sieros geltonumo žiedais.

Išauga iki 45 cm aukščio.

Nuotrauka

Spalvotoji karpažolė (Euphorbia polychroma)

visą pavasarį puošiasi galybe varinio geltonumo žiedynų. Rudenį spalvotosios karpažolės nusidažo koralų spalva.

Išauga iki 38 cm aukščio.

Olandinis česnakas ( Allium hollandicum)

šie daugiamečiai svogūniniai augalai vasaros pradžioje išaugina apvalius, purpuriškai rožinius žiedynus. Išauga iki 1m aukščio.

Argentininė kortaderija ( Cortaderia selloana)

sudaro stambius kupstus, iš kurių vasarą išauga aukšti stiebai su elegantiškomis, sidabriškai baltomis šluotelėmis. Išauga iki 1m aukščio ir tiek pat pločio.

Plaukuotoji soruolė (Pennisetum alopecuroides)

tai iki 60 – 80 cm aukščio kupstais augančios ir gausiai žydinčios žolės. Jų lapai linksta į visas puses ir rudenį tampa auksinės spalvos. Vasaros pabaigoje soruolės išaugina rausvai rudus žiedynus, primenančius mažytes lapių uodegas.

Kininis miskantas (Miscanthus sinensis „Silver Feather“)

šių stačių, tinkančių akcentui augalų lapai panašūs į kaspinus, o ant aukštų stiebų statmenai kyla sidabriškai smėliškos žiedų šluotelės. Kininiai miskantai išauga iki 2 m aukščio.

Ašuotė dirskė ( Stipa capillata)

į visas puses dailiai linkstantys siauručių lapų kuokštai kelia ilgas, švelnias šluoteles, kurios iš pradžių būna sidabriškai baltos, o rudeniop patamsėja. Žydi vasaros pabaigoje. Išauga iki 60 cm aukščio.

Aukštoji viksva (Carex elate „Aurea“)

šios veislės ryškios auksaspalvės aukštosios viksvos išaugina rudų varpučių žiedynus.

Išauga iki 60 cm aukščio.

Pelkinė puriena (Caltha palustris)

žiedynai anksti pavasarį, geltoni, kuriems nužydėjus pradeda augti didžiuliai irklo pavidalo žali lapai. Tinka sodinti į dumblą ir seklumą.

Išauga iki 1,2 m aukščio ir 1,5 m pločio.

Raudonuogis šeivamedis ( Sambucus racemosa „Plumosa Aurea“)

raudonuogiai šeivamedžiai yra puikūs, greitai augantys krūmai.

Davido budlėja (Buddleja davidii „Empire Blue“)

Paprastoji karagana (Caragana arborescens „Pendula“)

Paprastasis lazdynas (Corylus avellana „pendula“)

Tai greitai augantys krūmai. Neįkainojami, kai norima pasiekti greitą efektą. Šių budlėjų lapai pailgi, smailėjantys, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais išsiskleidžiantys žiedai kvapūs, sodriai violetiškai mėlyni, su oranžine akute ir labai patrauklūs drugiams. Budlėjas galima auginti bet kokiame dirvožemyje.

Išauga iki 2,5 m aukščio ir 1,8 m pločio. Jų dydi galima sumažinti genint. skiepytas 1,5-2 m aukščio medelis nusvyrančiomis šakelėmis, be viršūnės.

Auga lėtai. Pakantus sausroms.

skiepijamas į 1-1,5 m aukščio lazdyno stiebelius. Visos šakos svyrančios. Viršūnės paprastai neišsivysto.

Plaštakiškasis klevas (Acer palmatum „Bloodgood“)

1,5-2 m aukščio medelis rutuliška tokio pat skersmens laja ir smulkiomis šakelėmis.

Lapai tamsiai raudonos purpurinės spalvos, giliai penkiaskiaučiai, palyginti nedideli, rudenį šviesiai raudoni. Medelis auga lėtai.

IŠMANIOJI DALIS. SPRENDINIAI

IŠMANIOSIOS PROGRAMĖLĖS APRAŠYMAS

TIKSLAS Sukurti visiems prieinamą ir „User-Friendly“ (Draugišką vartotojams) programėlę tiek Android tiek iOS vartotojams, kuri sujungs ne tik parko ir paplūdimio veiklas, tačiau ir nenustatys jokio amžiaus limito vartotojams.

PATEIKIMAS Idėja pateikta per mobiliąją „Skuodiškio“ programėlę, taip pat ir lauke esančiuose stenduose.

APRAŠYMAS

Mobilioji programėlė veikia, kaip interaktyvus pagalbininkas Skuodo parko bei paplūdimio teritorijoje. Programėlėje kiekvienas gyventojas gyventojas gali susikurti savo profilį, su savo nuotrauka, vardu ir pavarde. Arčiausios kalendoriuje pasirinktos veiklos data, surinktų taškų, (apie kuriuos pakalbėsime vėliau) skaičių, paskutinio prisijungimo datą, bei savo klubo pavadinimą. Kartu su programėle veiks ir 2 lauko stendai stovintys parke ir paplūdimyje, kurie bus dalinai surišti su mobiliąja programėle. SVARBU! Abu, mobilioji programėlė ir stendai, yra pritaikyti universaliam naudojimui. Programėlė registruojantis pasiūlo parsisiųsti papildomų programėlių, pritaikytų specialaus dėmesio reikalaujančių asmenų pagalbai. Stendai taip pat įrengti su balso komandomis, tekstą ir balsą keičiančiomis į ženklų kalbos nuotraukas programomis ir panašiai.

PROGRAMĖLĖS FUNKCIONALUMAS

Mobilioji programėlė turi daug daugiau nei kelias funkcijas. Pradedant fotografavimu su galimybe savo padarytas nuotraukas kelti į „Skuodiškio“ programėlės galeriją, kurioje galite dalintis savo kadrais su kitais, rinkti taškus už nuostabiausias savo padarytas nuotraukas!  Bendravimas. (1) Programėlė turi žinučių sistemą, kurioje galite susisiekti su visais savo kontaktais „Skuodiškio“ programėlėje.  Reitingai. (2) Vieta kur galite matyti savo surinktus taškus ir lyginti juos su kitais „Skuodiškio“ programėlės vartotojais, kas mėnesį išrenkami TOP10 vartotojų, kurie visą savaitę puošia reitingų pirminį puslapį.  Žemėlapiai. (3) GPS sistema integruota kartu su „Google maps“ parodanti renginių, žaidimų bei kitų „Skuodiškio“ programėlėje užfiksuotų veiklų vietas.  Idėjos (Šviesos). (4) Ši funkcija turi dvigubą paskirtį. Pirma : Skuodiškių idėjų generatorius – programėlės vartotojai gali siūlyti savo idėjas savo miesto, jo aplinkos gerinimui, pačios programėlės tobulinimui ir įdomiausia dalis tai, jog patys žmonės balsuoja už pateiktas idėjas, ir tik geriausios ir įdomiausios (turinčios daugiausiai balsų) kyla į viršų, ir pasiekia autoritetų, „Žmonių galioje“ akis. Antra paskirtis : LED šviesų kontroliavimas parko teritorijoje, įvairiose parko vietose instaliuotų LED juostų ir kompozicijų spalvų, greičio, sekos ir pan. Valdymas.  Švietimas. (5) Ši funkcija leidžia pasinerti į Skuodo istoriją, dabartinę informaciją apie Skuodą ir jo gyventojus, sujungta kartu su paieškos sistema „Google“ pateikia informaciją jums rūpimais klausimais.  Kalendorius. (6) Viena iš svarbiausių „Skuodiškio“ programėlės funkcijų, kadangi pasirinkę Kalendorių ne tik gaunate informaciją apie datą ir raudonas dienas, tačiau ten matote kitų „Skuodiškio“ programėlės vartotojų surengtus įvykius (Kurie yra atviri), miesto šventes ir panašiai. Pasirinkę įvykį, kuris jus domina iškarto būsite perkelti į žemėlapio funkciją, kur GPS pagalba jums bus parodyta tiksli įvykio vieta ir laikas.

Galėsite kurti ir savo įvykius, į kuriuos galėsite pakviesti ką tik norite, pradedant savo pavieniais, pasirinktais draugais, užbaigiant visais „Skuodiškio“ programėlės vartotojais.  Pagalba (7). Pasirinkus šią funkciją jums suteikiamas pasirinkimas iškviesti vieną iš trijų pagalbos tarnybų. „Policija“ , „Greitoji pagalba“, „Ugniagesiai“. Taip pagreitinant iškvietimo procesą kritinėmis situacijomis, padidinant saugumą tamsiu paros metu.

1 2

4

3 6

5

7

NAUDOJIMASIS BE RYŠIO Kadangi esant dideliems žmonių srautams didesnių renginių metu, ar tiesiog aktyvesniu dienos laiku visiems naudojantiems wi-fi ryši jo kokybė gali stipriai susilpnėti programėlė turi „offline mode“ (Galima ja naudotis neprisijungus prie interneto). Jūsų padarytos nuotraukos atsijungus prie interneto, vis tiek bus įkeltos į „Skuodiškio“ galeriją, jūsų taškai už dalyvautus renginius, kuriuose pažymėjote jog dalyvausite bus pridėti, jei buvote įsijungę vietovės funkciją, kuri nereikalauja interneto ryšio, kai tik sekantį kartą prisijungsite prie interneto ryšio, todėl naudojimasis ryšiu pačiame parke ar paplūdimyje norint įsitraukti į programėlės veiklą, nebus privalomas, kadangi tai, ką nuveikėte per visą diena programėlėje galėsite patvirtinti namuose, turėdami prieigą prie interneto. Dėl šios funkcijos, net atsiradus techniniams nesklandumams vietovės interneto ryšiui vis dar galėsite aktyviai dalyvauti veiklose, kurias esate nusimatę.

STENDAI Stendai veiks panašiu principu kaip ir programėlė, žinoma nebus galima pasijungti savo asmeninės paskyros, tačiau įvedus „Skuodiškio“ vartotojo vardą ir pavardę visada bus galima pasižiūrėti žmogaus profilį, jo surinktus taškus, jo klubą ir visą kitą viešąją informaciją.

Stenduose taip pat bus prieinama kalendoriaus funkcija su visa miesto įvykių, švenčių informacija bei apytiksliu dalyvaujančių žmonių skaičiumi.

Stenduose taip pat prieinama „Skuodiškio“ galerija, kurioje visi kartu galite peržiūrinėti savo pačių ir kitų skuodiškių nuotraukas. Kai stendas pakankamai ilgai nenaudojamas, automatiškai įjungiamas besikeičiantis top 50-ies nuotraukų keitimasis ekrane.

PROJEKTINIAME DARBE PASIRINKTI RĖMĖJŲ PRODUKTAI: Ecolight –  Nuoroda: ST-1M/6000 RADIUS LED ST IKI 50W. HUAWEI –  Įranga išmaniesiems šviestuvams.

STIHL –  

Žolės pjovimo traktorius RT 6127 ZL 10000 B&S 8240 “Intek” OHV (2 cilindrai) 14,7/20,0 kW/AG Pjovimo plotis, cm 125; Krūmapjovė FS C-EM cilindro darbo tūris, cm3 , 41,6 galia 2,0/2,7 kWAG;

LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Pamela Buxton. 2017. “Architekto žinynas” 808p. Vilnius: technika.

2. D.G.Hessayon 2003. „Dekoratyviniai medžiai ir krūmai“- Vilnius: UAB „Petro ofsetas“ – (128p.).

3. Laimis Januškevičius, 1999. „Žemaūgiai dekoratyviniai medžiai ir krūmai“ – Kaunas: AB „Spindulys“ – (327p.).

4. Mindaugas Navasaitis, 2008. „Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms“ - Kaunas: UAB „Mažoji poligrafija“ – (238 p.).

5. D.G.Hessayon, 2003. „Visžaliai ir kiti dekoratyviniai augalai“ – Vilnius: UAB „Aktėja“ – (128 p.).

6. Asta Klimienė, Roberta Dubosaitė – Lepeškevičė, Indrė Šakytė, Vaidas Juknevičius, 2015 „Žoliniai dekoratyvieji augalai viešųjų erdvių želdinimui“ - žurnalas „Miestų želdynų formavimas, mokslo darbai“ – Kaunas: UAB „Vitea Litera“ – (280p.).

7. Lina Pridotkienė, Tomas Kinčius, 2015 „Lietuviškos turistinės aplinkos ir rekreacinės veiklos rūšių patrauklumo jaunimui aspektai“ - žurnalas „Miestų želdynų formavimas, mokslo darbai“ – Kaunas: UAB „Vitea Litera“– (280p.).

8. Alvydas Mituzas, Steponas Deveikis, 2015 „Želdynų įstatymo ir kitų teisės aktų redakcijos kraštovaizdžio architektūros aspektu“ – Rekreacijos ir turizmo plėtra Lietuvoje. Kraštovaizdžio architektūra – profesijos horizontai ir sinergija. Kraštovaizdžio architektūros forumo 2015, vykusio Vilniuje 2015m. spalio 29 d., mokslo darbai. Vilnius: „BSPB spaustuvė“ – (356p.).

9. Steven L. Cantor, 2008. „Green roofs in sustainable landscape design“ – New York – (352 p.).

10. Gang Chen, 2007. „Planting Design illustrated“ – Denver, Colorado – (233 p.).

11. Andrea Deplares, 2008. „Constructing architecture materials processes structures“ – Berlin – (556 p.).

12. Tim Waterman, 2009. „The fundamentals of landscape architecture“ – (202 p.).

13. Astrid Zimmermann, 2011. „Constructing landscape materials, techniques, structural components“ 14. Meto J. Vroom, „On site“ 15. http://www.lietuvosregionai.lt 16. http://www.skouds.lt 17. http://www.skuodas.lt/ 18. www.geoportal.lt 19. http://www.ndt.lt/universalus-dizainas/

20. https://archive.org/details/Architectural_Standard_Ernst_Peter_Neufert_Architects_Data 21. www.krastotvarka.vhost.lt 22. www.vstt.lt 23. www.lrs.lt

PRIEDUI PRIDEAME IŠMANIOSIOS PROGRAMĖLĖS TRUMPĄ VIDEO.