15. VGTU - 3 mikrorajono centrinės dalies sutvarkymo pasiūlymas Visaginui

STRUCTUM KONKURSAS „IŠMANUSIS MIESTAS V“

VISAGINO DRAUGYSTĖS KVARTALO URBANISTINĖ KONCEPCIJA IR PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI Aiškinamasis raštas

VGTU URBANISTIKOS KATEDROS KOMANDA: Martynas Germanavičius, Rūta Vitkutė VADOVĖ: Dalia Dijokienė

TURINYS ĮVADAS ............................................................................................................................................................................................... 3 LITERATŪROS ANALIZĖ ........................................................................................................................................................ 4 ANALOGAI ....................................................................................................................................................................................... 9 Bijlmermeer kvartalo regeneracija ......................................................................................................... 9 Tibble 2.0............................................................................................................................................................................ 13 Zukunftswerkstadt Leinefelde ...................................................................................................................... 18 ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ............................................................................................................................................. 22 Nacionalinis kontekstas .................................................................................................................................... 23 Regionas ........................................................................................................................................................................... 24 Ekonominė - funkcinė.......................................................................................................................................... 25 Socialinė ............................................................................................................................................................................ 26 Pastatų grupės .......................................................................................................................................................... 27 Vertikalus kraštovaizdis ..................................................................................................................................... 29 Natūralūs resursai .................................................................................................................................................30 Pėsčiųjų judėjimas ................................................................................................................................................... 31 Transporto sistema ............................................................................................................................................... 32 Istorinė analizė............................................................................................................................................................ 33 Miestovaizdžio analizė ........................................................................................................................................35 Išvadinė schema ..................................................................................................................................................... 37 TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI .............................................................38 Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa ..............38 Teritorijos sutvarkymo funkcinė ir erdvinė idėja .................................................................... 40 Darnios ir tvarios koncepcijos aprašymas ................................................................................... 42 Pasiūlymo techniniai rodikliai ..................................................................................................................... 42 Teritorijų planavimo teisinė bazė ir reglamentai .................................................................. 44 Aplinkosauginis planuojamos ūkinės veiklos vertinimas ............................................. 46 Naudoti šaltiniai ....................................................................................................................................................... 46 Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas .... 47 Priedai ..................................................................................................................................................................................49

2

ĮVADAS Projektui pasirinktas Šiaurės Vakarų Lietuvoje, Utenos apskrityje esantis Visagino miestas. Oficialiai pradėjus statyti 1975 metais, per mažiau nei dešimtmetį miškuose prie Visagino ežero iškilo didžioji dalis suplanuoto miesto, kuris turėjo tarnauti vienam tikslui – apgyvendinti 6 km nuo miesto esančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbuotojus. Visagino miestas yra vienalytė struktūra, tipinis vėlyvojo socializmo architektūros ir miestų planavimo pavyzdys (kiti panašūs pavyzdžiai – Pripetė (aptarnavo Černobylio atominę elektrinę), Sosnovy Bor (aptarnavo Leningrado atominę elektrinę). Iš pradžių mes analizuojame visą miesto teritoriją, o vėliau susitelkėme į III-ąjį mikrorajoną (Draugystės kvartalą), kuris buvo statomas paskiausiai, ir, nutraukus trečiojo IAE reaktoriaus statybas, nepabaigtas statyti. Šioje miesto dalyje yra daugiausiai neužstatytos teritorijos, trūksta rajono centro, neišreikštos kompozicinės ašys.

PROJEKTO TIKSLAS Savo projekte fokusuosimės į du pagrindinius aspektus: gyvenamosios erdvės kokybės gerinimą - daugiabučių ir jų erdvių regeneravimą, o taip pat pasiūlysime naujų funkcijų įvedimą į buvusį monofunkcinį miestą. Pastarajame aspekte ypač svarbus tampa ekonominis - urbanistinis mastelis, nes uždarius IAE darbo vietos daugiausiai plėtojamos teritorijose už miesto, kurios pirmiausia yra skirtos stambiai pramonei. Taip miestas save grąžina į satelito poziciją.

Mūsų manymu, šiuo metu miestas galėtų išnaudoti savo kompaktišką dydį ir pėstiesiems bei dviratininkams pritaikytą infrastruktūrą - plėtoti paslaugų sektorių įsileisdamas įvairesnės tipologijos į miesto erdves ir tapdamas išmaniu miestu visomis prasmėmis. Todėl savo užduotį suprantame ne tik kaip viešosios erdvės kokybės gerinimą, bet ir strategišką miesto struktūros pokytį.

3

UŽDAVINIAI •

Identifikuoti pagrindines laisvojo planavimo miestų problemas ir jų sprendimo būdus

•

Išnagrinėti panašios problematikos užsienio pavyzdžius.

•

Atlikti išsamią Visagino miesto urbanistinę analizę.

•

Suformuoti miesto regeneracijos koncepciją: esamų ir naujai formuojamų viešųjų erdvių tinklą, formuoti naujas arba transformuoti esamas gyvenamąsias struktūras, suformuoti funkcionuojantį mikrorajono centrą Draugystės kvartale.

•

Detalizuoti Draugystės kvartalo urbanistinį mazgą.

DARBO SUDĖTIS •

Literatūros šaltinių analizė;

•

Analogų analizė;

•

Teritorijos urbanistinė analizė;

•

Teritorijos sutvarkymo socialinė, ekonominė ir ekologinė programa;

•

Darnios ir tvarios plėtros koncepcijos aprašymas;

•

Teritorijų planavimo teisinės bazės reglamentų aprašymas;

•

Aplinkosauginis planuojamos ūkinės veiklos pasekmių vertinimas;

•

Pasirinktų rėmėjų siūlomų produktų panaudojimo projekte aprašymas;

•

Grafinis planšetas.

LITERATŪROS ANALIZĖ Masinė gyvenamoji architektūra XX a. viduryje ir II pusėje.

Architektūriniu pobūdžiu masinė daugiabučių statyba XX a. antroje pusėje būdinga visai pokario Europai. Nuo pat XX a. pradžios ji buvo susijusi su modernistinei pasaulėžiūrai artimu lygesnės ir vienodai aprūpintos visuomenės siekiu. Iškeliamos tokios vertybės kaip kolektyviškumas ir anonimiškumas, į antrąjį

planą

nustumdamos

privatumą

bei

individualumą.

Savaime

suprantama, kad masinė gyvenamoji architektūra Lietuvos SSR buvo 4

neatsiejama nuo bendro sąjunginio konteksto bei normatyvų. Vis dėlto, čia susiklostė savita situacija, leidusi architektams ilgainiui ne tik savarankiškiau diegti gyvenamosios statybos pagerinimus, bet ir kurį laiką netgi diktuoti gyvenamosios urbanistikos madas (Drėmaitė et al, 2012).

Viena iš pokario urbanistikos nuostatų buvo „funkcionalusis miestas”, kurio bruožai suformuoti Atėnų chartijoje (1933). Jame pabrėžiama funkcinio zonavimo reikšmė – atskiriamos gyvenimo, darbo, laisvalaikio ir transporto zonos su žaliosiomis juostomis tarp jų, taip pat akcentuota daugiabučio gyvenamojo namo svarba. Naujųjų mikrorajonų (priemiesčių) urbanistinė struktūra buvo pagrįsta remiantis tarpukaryje suformuluotu kaimynystės vieneto (Neighbourhood unit) principu – nedidelė (2 - 5 tūkst.) žmonių gyvenvietė

kuriama

aplink

pirminio

poveikio

visuomeninius

pastatus:

parduotuvę, vaikų darželį, mokyklą (Drėmaitė et al. 2012).

Funkcionalistinis judėjimas taip pat buvo pagrįstas grynų formų, begalinės ar tekančios erdvės idealais. Greitą ir ekonomišką statybą vystyti leido tobulėjančios aukštybinių pastatų technologijos. Viena iš vyraujančių nuostatų buvo pradėti viską iš naujo – nepaisyta regionalizmo ir aplinkos identiteto (Drėmaitė et al, 2012). Šeštame ir septintame dešimtmetyje Didžioji Britanija, Skandinavija ir žemyninė Europa toliau sparčiai vykdė naujų miestų statybas. Per šį laikotarpį Europoje sukurta daugiau naujų bendruomenių nei bet kur kitur pasaulyje. Keli pavydžiai buvo ypač sėkmingi – Vällingby priemiestis Švedijoje, Tapiola Suomijoje ar Mark2 Anglijoje. Jų pasisekimą užtikrino tai, kad buvo aiškiai atsižvelgta į žemės, atviros erdvės ir socialinės struktūros poreikius, užtikrinama tinkama žmogaus ir gamtos sąveika (Trancik, 2017).

Visas šis Europos miestų plėtros procesas ne tik buvo žinomas sovietų planuotojams, bet ir tapo nuosekliai įgyvendintu miestų plėtros pavydžiu.

5

Šeštame dešimtmetyje naujam Sovietų Sąjungos lyderiui N.Chruščiovui panaikinus stalinistinio rėžimo suvaržymus buvo pradėta teoriniame lygyje ieškoti alternatyvų esamoms masinės gyvenamųjų struktūrų koncepcijoms.

Buvo eksperimentuota miesto – sodo (angl. garden city), linijinio miesto (angl. linear city), superkomunų (angl. supercommune), mobilių ateities miestų (angl. mobile cities of the future) modeliais (Drėmaitė et al, 2012).

XX a. VII deš. pradžioje įvykusio konkurso, skirto Maskvos pietvakarių zonos plėtrai, metu suformuota ir naujai imta taikyti gyvenamojo rajono koncepcija.

Gyvenamieji

namai

pradėti

grupuoti

į

didelius,

funkciškai

zonuotos

mikrorajonus (9000 – 12 000 gyv.). Pagrindiniu mikrorajono elementu tampa namų grupė, komponuojama aplink pirminio aptarnavimo centrą (nedidelę, 12 aukštų parduotuvę, iki tol buvusią pirmuosiuose namų aukštuose). Iš namų grupių formuojamas mikrorajonas su savo darželiais, mokykla, prekybos – buitinių paslaugų centru. Iš mikrorajonų sudaromas gyvenamasis rajonas (Visagino atveju – visas miestas), turintis pagrindinį prekybos, kultūros, sporto centrą, medicininio aptarnavimo ir kitų visuomeninių pastatų grupes. Be to, pakito ir urbanistinė kompozicija – atsisakyta stalinistiniam laikotarpiui būdingo namų užstatymo pagal kvartalo perimetrą, įdiegtas laisvas namų išdėstymas, natūralaus reljefo išsaugojimas, landšafto sutvarkymas, tarp namų ir važiuojamosios dalies suformuojamos žaliosios zonos, o kvartalų ir mikrorajonų viduje – pėsčiųjų trasos (Drėmaitė et al, 2012).

Erdvinės – tūrinės problemos Kaip teigiama D.Dijokienės ir P. Džervaus straipsnyje „XX. a. masinės statybos gyvenamųjų̨ kompleksų fenomenas Lietuvoje Europiniame industrinės statybos kontekste", šiandien erdvinė masinės statybos gyvenamųjų rajonų struktūra turi ne mažiau problemų nei patys pastatai. Dažnu atveju menkos „modernizmo“ architektūros apraiškos ar pastatų energetinis efektyvumas nėra esminės problemos. Pabrėžiama, jog renovacijos objektais turėtų tapti nebe pastatai, o visa gyvenamoji aplinka.

6

Panašias problemas identifikavo norvegų architektas Christianas Norbergas – Schulzas, kalbėdamas bendrai apie modernistinės architektūros problemas. Jis teigė, jog „naujos gyvenvietės nebeturi erdvės fizinės ribos ir didelio užstatymo tankio ir jų pastatai paprastai yra laisvai išdėstyti parką primenančioje erdvėje”.

Taip nebematoma įprastų gatvių ir aikščių, todėl bendras rezultatas ir yra išsibarsčiusių pastatų montažas – nebėra masės ir erdvės santykio. Toks apibūdinimas taikliai apibrėžia Visagino miesto situaciją. Kaip yra pasakiusi architektūros istorikė Marija Drėmaitė: „Visagino viešųjų erdvių mastelis ir proporcijos neatitinka žmogiškojo mastelio, o tai yra priežastis, kodėl žmonės renkasi mažesnes bei jaukesnes viešąsias erdves.” Kartu pastebėdama, jog rodos mieste turėtų būti tris kart daugiau gyventojų ar būtų tris kartus tankiau užstatytas miestas. Tokiais bruožais pasižyminčiame mikrorajone ar mieste susiduriama su iššūkiu – iš pagrindų pakeisti šį santykį ir iš naujo apibrėžti tą erdvę, kuri suteikia struktūrą urbanistinei aplinkai ir kurioje erdvė, o ne pavieniai pastatai, sujungtų miesto audinį.

Sprendžiant Visaginui jau minėtas erdvinės struktūros problemas, svarbu išnagrinėti esamų erdvių tipus ir ieškoti problemos sprendimo būdų. R. Trancik knygoje “Prarastoji erdvė” siūloma erdves skirstyti į “kietąsias” ir “minkštąsias”.

Kietosios erdvės paprastai yra tos, kurias riboja architektūrinės sienos, dažnai būtent jos yra pagrindinės socialinės veiklos susitelkimo vietos. Minkštosios erdvės yra tos, kuriose funkcionuoja gamtinė aplinka mieste arba už jo ribų.

Dažnai pabrėžiama tik kietoji erdvė kaip miestui tinkamesnė erdvė, tačiau, kaip teigia Visagine gyvenanti fotografė Neringa Rekašiūtė: „Visaginas yra išskirtinis tuo, kad tu kaip ir mieste, bet ir gamtoj vienu metu”. Neretai Visaginui apibūdinti vartojami epitetai “miestas miške”, “žaliasis miestas” ir t.t..

Dar viena plačiai paplitusi urbanistinės erdvės nepaisymo išraiška – mažo miestelio pagrindinės gatvės apleidimas. Knygoje „Prarastoji erdvė” aprašomas šis procesas nedidelėse Amerikos gyvenvietėse, tačiau dažnas ir Lietuvoje.

7

Parduotuvių gatvės svarbą neretai sumenkina pakraštyje įsikūręs priemiestinio tipo prekybos centras. Tuomet ne vieno miestelio pagrindinėje gatvėje matome tuščius pastatus ir nenaudojamą viešąją erdvę. Knygoje teigiama, kad tokios gatvės, kaip kraštovaizdžiui lygiavertė reikšminga erdvė, būtinai turi atgimti, jei norima, kad [Amerikos] miesteliai išliktų. Tokia gatvė būdavo bendruomenės gyvenimo centras, teikiantis aukštos kokybės erdvinį patyrimą. Įvairi komercinė veikla joje ir tai, kad ji buvo labai arti gyvenamųjų kaimynijų, pavertė pagrindinę gatvę fiziniu ir socialiniu bendruomenės centru. Situacija pažįstama ir Visagino miestui, kur pagrindinė pėsčiųjų – komercinė ašis prarado savo svarbą, kai palei Veteranų g. buvo pradėtas formuoti į automobilių vairuotojus orientuotas komercinis centras – pastatytas prekybos centras Domino, Moki-veži, neseniai duris atvėrusi Lidl parduotuvė.

Modernistinių gyvenamųjų struktūrų ateitis ir galimybės Tiek gamta, tiek sovietinė laisvojo planavimo architektūra, nors neatitinkanti daugelio šiuolaikinio urbanistinio projektavimo principų, pasižyminti įvairiomis problemomis, sukuria Visagino, kaip vienintelio Lietuvos miesto - palydovo, pastatyto sovietiniu laikotarpiu, unikalumą. Klausimas, ką daryti su tokiomis sovietinėmis,

arba

bendresniu

kontekstu,

modernistinio

laikotarpio

gyvenamosiomis struktūromis, lieka ypač aktualus daugumai Europos, ypač post-sovietinių šalių.

Prancūzų architektai – Lacaton&Vassal 2004 metais paskelbtoje publikacijoje – manifeste, kalbėdami apie pokario metų modernistinius daugiabučius teigė: „Niekada

negriauti,

niekada

nenaikinti

ar

nepakeisti,

visada

pridėti,

transformuoti ir naudoti iš naujo” („Never demolish, never remove or replace, always add, transform and reuse”). Jų tyrimuose teigiama, jog rekonstrukcija būtų pigesnis ir racionalesnis būdas, nei nugriovus statyti iš naujo. Pateikiamas pavyzdys, jog daugiabučio transformacija kainuotų apytiksliai 65 000 EUR vienam butui, o nauja statyba gerokai brangiau – 167 000 EUR būstui (remtasi

8

biuro atliktais projektais Bois-le-Pretre kvartale Paryžiuje, gyvenamųjų namų kvartalo Grand Parc rekonstrukcija, Bordeaux).

Be abejo, nagrinėjant modernistinių gyvenamųjų kvartalų regeneracijos projektus ir mąstant, kas galėtų būti pritaikyta atitinkamiems procesams Lietuvoje, svarbu atkreipti dėmesį į kokybinius rodiklius, kurie buvo žymiai aukštesni Vakarų Europos šalyse, tačiau atsižvelgiant į nusidėvėjimo lygį ir esamą situaciją, gera užsienio patirtis galėtų būti pritaikyta spręsti būtino miesto struktūrinio atsinaujinimo ir būsto fondo didinimo klausimus mūsų šalyje.

ANALOGŲ STUDIJA BIJLMERMEER KVARTALO REGENERACIJA Architektai: NL Architects + XVW architectuur.

Vieta: Amsterdamas, Olandija.

Apdovanojimai: Europos Mies van der Rohe apdovanojimas 2017.

Analogo pasirinkimo pagrindas: sprendžiamas modernistinio gyvenamojo rajono regeneracijos klausimas: griauti ar išlaikyti esamas struktūras problematika artima Visagino miestui.

Modernistinis Amsterdamo Bijlmermeer gyvenamasis rajonas pradėtas statyti 1966 metais, tačiau netrukus po jo užbaigimo išryškėjo socialinės problemos tiesiogiai susijusios su gyvenamąja aplinka.

Pradėta ieškoti būdų, kaip pagerinti nepatrauklią ir socialines problemas keliančią aplinką. Vienas populiariausių požiūrių teigė, jog reikėtų sekti kito nesėkmingo modernistinio gyvenamųjų namų projekto Pruitt–Igoe pavyzdžiu ir rajoną griauti.

9

1 pav. Rajonas prieš regeneraciją; raudonai pažymėti pastatai griaunami.

Olandų biuras OMA pateikė kitokią viziją (1986 m.), tačiau ji nebuvo įgyvendinta (2 pav.). Siūlyta išlaikyti didžiąją dalį esamų pastatų, didelį mastelį ir pasikartojančius elementus vertinti kaip rajono specifiką – tai vadinta „monotonišku grožiu” (monotonous beauty). Siekta pagerinti viešųjų erdvių kokybę sukuriant naują pagrindinę pėsčiųjų ašį - bulvarą.

2 pav. Išlaikomos esamos masyvios gyvenamos struktūros, tačiau formuojama nauja viešųjų erdvių sistema, sujungta į pėsčiųjų bulvarą (neįgyvendinta).

10

Vis dėlto, dar kartą įvertinus pastatų būklę dešimto dešimtmečio pradžioje, didžioji dalis jų buvo nugriauta. Visi iki 2010 metų nugriauti pastatai 4 pav. pažymėti raudonai. 2002 – 2010 metais pristatyti nauji pastatai 6 pav. žaliai. Naujai suformuoti kvartalai yra žymiai mažesnio mastelio, būdingas perimetrinis užstatymas vietoje buvusių laisvo planavimo modernistinių daugiabučių. Išlaikyta tik nedidelė dalis buvusiųjų pastatų (6 pav. pažymėta raudonu punktyru), už kurių regeneracijos projektą architektai NL Architects + XVW architectuur pelnė Europos Mies van der Rohe apdovanojimą.

3 pav. naujai pastatyti (žalia spalva) ir išlikę seni pastatai Bijlmermeer rajone. Šios daugiabutės struktūros buvo statytos pagal šešiakampį tinklą, remtasi vertikalaus sodo idėja. Tačiau masyvūs, 11 aukštų daugiabučiai nebuvo patraukti vieta gyventi. Architektai sujungė atskirus tūrius į didesnius, sukurdami naujas vertikalias ir horizontalias jungtis, išgriaudami tipinius butus jungiančias sienas, suformavo naujos tipologijos būstus. Panaikintos nenusisekusios vidinės “gatvės”, pirmi du aukštas palikti komercinei ar kitai veiklai, darbui. Daug dėmesio skirta aplinkos sutvarkymui.

11

4 pav. buvusi situacija (kairėje) ir rekonstruoti daugiabučiai (dešinėje).

5 pav. daugiabučių transformacijos principai.

12

6 pav. transformuojamų daugiabučių vidaus struktūros pakeitimai.

TIBBLE 2.0 Architektai: Henning Larsen Vieta: Täby, Švedija Metai: 2018- 2025 Analogo pasirinkimo pagrindas: Pokario statybos miegamajame rajone formuojamas šiuolaikiškas centras. Urbanistiniai sprendimai kuriami metodais atitinkančiais miestų išmanumo principus.

1 pav. Regeneruojamos teritorijos ribos ir esama situacija 13

Täby yra užmiesčio gyvenvietė 25 km nutolusi nuo Stokholmo. Šis rajonas buvo pastatytas 1950 pagal to meto modernizmo principus. 2018 metais buvo organizuotas konkursas centrinės Taby dalies atnaujinimo generaliniam planui.

Konkursą laimėjo danų architektų biuras Henning Larsen su pasiūlymu Tibble 2.0, kuris tęsia susiformavusį miestovaizdžio tapatybę.

2 pav. Centrinė viešoji- žalioji erdvė formuojama ikoninės architektūros pastatais.

Pasiūlymo centre: noras sukurti susitikimų erdvę- urbanistinę širdį. Naujai formuojama žalioji viešoji erdvė apsupta įvairių funkcijų ir–– tapatybių kvartalų, tad naujas centras tampa susitikimų vieta tarp skirtingų veiklų ir žmonių.

3 pav. Urbanistinio sprendinio aksonometrija.

14

4 pav. Schemos vaizduojančios kvartalų tapatybes ir struktūrą.

Visa pasiūlymo teritorija yra trikampio formos, kurį apibrėžia du išsiskiriantys greitkeliai. Norint statyti šalia intensyvių kelių trikampio perimetre išdėstomos triukšmingos ir aktyvios veiklos: automobilių parkavimo pastatai, sporto salės, autobuso terminalai. Toks išdėstymas sumažina nuotolius, leidžia statyti kompaktiškiau, o teritorijos ir pėsčiųjų judėjimo susikirtimo centre sukuriama nuo garso apsaugota, viešoji žalioji erdvė- apsupta ikoninės architektūros.

Išmanus miestas besikeičiančių technologijų laikais yra lankstus miestas.

Būtent remiantis šiuo motyvu likę kvartalai yra formuojami tinklelio principu iš paprastų koloninės struktūros pastatų, kurie ateityje galėtų keisti savo funkcija. Šie aplink “urbanistinę širdį” formuojami 5 kvartalai turi savo skirtinga funkcinę ir architektūrinę tapatybes:

15

Stoties kvartalas taps atvykimo vartais į rajoną. Čia kuriama miesto ir tarpmiestinio transporto stotis. Pastatų architektūra pasižymės stiklo ir metalo apdaila bei užapvalintais kampais, kurie reaguoja į žmonių judėjimo srautus. Švietimo kvartalas – kvartalas, kuriame formuojami švietimo paskirties statiniai: mokyklos, darželiai, arčiau viešosios erdvės- biblioteka. Pastatų architektūra mažesnio mastelio, pastatų apdaila kuriama iš minkštesnių medžiagų- medinių lentų.

Mokslo parkas - Tech hub’as su laboratorijomis, darbo erdvėmis ir ofisais.

Pastatų apdailoje vyrauja stiklas ir dvigubo fasado sprendimai.

Tibble kvartalas - Dominuoja gyvenamųjų daugiabučių tipologija, su komercinėmis patalpomis pirmuose aukštuose. Pastatų fasaduose dominuoja raudonos plytos.

Ava kvartalas – Verslo ir sporto pastatų kvartalas. Čia labiau akcentuojami ne fasadų sprendimai, bet vieningas apželdinimo ir landšafto įvaizdis.

16

5 pav. Vėjo ir saulės simuliacijos analizę vaizduojančios schemos.

Projekto stiprioji pusė - jo techninis - analitinis pagrindimas. Daug dėmesio architektai skyrė mikroklimato analizei. Toks skandinavų požiūris suprantamas ir lietuviams, nes viešosios erdvės dažnai blogam orui esant nefunkcionuoja, kaip architektų buvo suplanuotos.

Dėl “šachmatų lentos” grįsto užstatymo ir izoliacijos nuo greitkelių kuriamas vidinis rajono mikroklimatas, kuriame egzistuos tik švelnus praputimas. Tuo tarpu žmogiško mastelio pastatais apsupta atvira viešoji erdvė jau Kovo mėnesį galės įšilti iki +18 C.

17

ZUKUNFTSWERKSTADT LEINEFELDE Architektai: msp Meier-Scupin & Petzet, Mayr, Hehenberger.

Vieta: Leinefelde, Vokietija.

Metai: 1997-2001.

Apdovanojimai: European Urbanism Award 2004, World Habitat Awards 2006/2007.

Analogo pasirinkimo pagrindas: artima Visaginui problematika tiek urbanistiniais, tiek socialiniais ir ekonominiais aspektais.

Leinefelde – Worbis savivaldybė įsikūrusi buv. Rytų Vokietijoje, Eichsfeld regione.

Mieste gyvena apie 20 000 gyventojų. Vokietijos suvienijimas 1990-aisiais metais smarkiai paveikė tekstilės industriją šiame mieste, taip sunaikindamas pagrindinį darbo šaltinį ir ekonominę gerovę mieste. Didėjant nedarbui, gyventojai pradėjo keltis į perspektyvesnius Vokietijos regionus. Žemos kokybės, standartinių blokinių namų rajonai buvo nepatrauklūs gyventi ir aukštesnes pajamas gaunantiems miestiečiams, kurie taip pat pradėjo kraustytis iš miesto.

Projektas ZukunftsWerkStadt Leinefelde, inicijuotas miesto savivaldybės 1996 m., siekė sukurti tvarią gyvenamąją aplinką mieste, naujas darbo vietas, pagerinti gyvenimo sąlygas ir infrastruktūrą, skatinti prieinamo ir patrauklaus būsto pasirinkimo galimybes, pagerinti socialinį ir ekonominį stabilumą, kurti aktyvų bendruomenių gyvenimą.

Gyvenimo sąlygos buvo gerinamos užtikrinus aukštą ugdymo įstaigų kokybę ir pasiekiamumą, gerai išplėtotą susisiekimo infrastruktūrą, sporto ir aktyvaus laisvalaikio praleidimo galimybes.

Pagrindinė problema, su kuria susidūrė šis miestas artima ir Visaginui - viena industrija paremta ekonomika, kuriai žlugus, miestas prarado savo kryptį, ekonominį stabilumą, todėl susidūrė su nedarbo, emigracijos, populiacijos senėjimo problemomis, socialine atskirtimi. Leinefelde – Worbis mieste tai buvo 18

sprendžiama skatinant verslų įvairovę, padalinus buvusį tekstilės fabriką į mažesnes struktūras ir pritaikant jas naujoms įmonėms (1 pav.). Praėjus porai metų nuo projekto įgyvendinimo, 2006 metais, mieste buvo įsikūrę 1200 įmonių.

1 pav. Istorinė tekstilės gamyklos nuotrauka (kairėje), dabar toje vietoje esanti vandenlenčių įmonės centrinė būstinė (dešinėje) Mieste buvo atnaujinami visuomeniniai pastatai – mokyklos, darželiai, sporto kompleksai, socialinių paslaugų centrai, viešosios erdvės (2 pav.), taip pat transporto sistema. Valdžia suvokė, jog lengvai pasiekiamos geros mokymo įstaigos svarbu jaunoms šeimoms, patogus viešasis transportas – senyviems žmonėms, kuriems sunkiau judėti pėsčiomis.

2. pav. Miesto aikštė prieš atnaujinimą (kairėje), po renovacijos (dešinėje).

19

3 pav. Viešųjų ir privačių erdvių sistema Projekto metu buvo kuriama privačių ir viešų erdvių sistema (3 pav.) kuri iki tol buvusiame socialistinės santvarkos mieste, buvo labai neišvystyta. Aiški riba tarp viešos ir privačios erdvės sustiprina gyventojų „savininkiškumo” jausmą, kuria intensyvesnį viešąjį gyvenimą. Daugiausia dėmesio skiriama viešosioms erdvėms, kurios išsidėsčiusios strateginėse ašyse. Projekto metu buvo nugriauta 50 proc. gyvenamųjų namų, o likę – rekonstruoti. Griaunant namus buvo naudojamos inovatyvios technologijos, kad kiek galima daugiau surenkamų betono plokščių konstrukcijų būtų iš naujo panaudotos statybai ir kraštovaizdžio sutvarkymui. Užstatymo tankumas buvo sumažintas, miesto erdvės pagerintos, atvertos ir atgaivintos. Suformuotos privačios, pusiau privačios ir viešosios erdvės, kurios aiškiai atskirtos. Skirtingi būstų tipai ir dydžiai 20

skatina gyventojų įvairovę, siekiama išvengti atskirties tarp skirtingas pajamas gaunančių žmonių grupių.

4 pav. Hahn- / Hertz gatvėje esančių namų renovacija (1998). Kairėje mėlyna spalva pažymėti naujai pristatomi/ perstatomi elementai, juoda – buvusi situacija; dešinėje pusėje – esama situacija po rekonstrukcijos.

5 pav. Physikerquartier kvartalo transformacija 1996-2002.

21

Physikerquartier kvartale (5 pav.) buvo siekiama sukurti aiškiai apribotą gyvenamąją struktūrą, turinčią įvairaus dydžio vidinius kiemus. Naudotos surenkamos monolitinės konstrukcijos leido kurti įvairios tipologijos pastatus, kurie papildomi moduliniais komponentais – įėjimais, balkonais, liftais ir t.t.

Vidinio kiemo dangai panaudotos perdirbtas betonas, gautas nugriovus dalį pastatų.

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Iš anksto suplanuotas miestas - satelitas, aptarnaujantis didžiausią pasaulyje Ignalinos atominę elektrinę buvo savotiška heterotopija pačioje tarybų Lietuvoje ir visoje SSRS, o per savo trumpą gyvavimą Visaginas jau spėjo patirti kelis svarbius sociokultūrinius lūžius, kurie įtakojo jo identiteto raidą.

Pirmasis lūžis buvo Černobylio sprogimas, išjudinęs visuomenininkų protestus ir tarybų Lietuvoje. Tai buvo priežastis, kodėl trečiasis atominės reaktorius taip ir nebuvo baigtas statyti, o su juo iki galo nepabaigtas ir III mikrorajonas. Antrasis lūžis įvyko po SSRS griūties, kai miestas išgyveno politinį- socialinį šoką. Buvęs izoliuotas nuo centralizuoto valdymo (IAE teikė elektros energiją Lietuvai, net ir 1990

M.Gorbachev

paskelbus

ekonominę

blokadą),

jis

tapo

atkurtos

nepriklausomos Lietuvos miestu ir mažiausia jos savivaldybe, o iš Sniečkaus Visaginu.

Trečiasis lūžis buvo ekonominis-socialinis, kuris įvyko Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir uždarius IAE elektrinę. Nuo to laiko miestas patiria stiprią emigraciją ir neužtikrintumą dėl ateities. Visaginas yra atsidūręs neišvengiamoje transformacijoje, kurioje, prisimindami Malmö miesto pavyzdį, įžvelgiame potencialą inovatyviems sprendimams. III mikrorajono teritorija mums tampa savotiška eksperimentų aikštele, kurioje bandysime suprasti viso miesto struktūrą ir veikimo principą, bei pasiūlyti šiuolaikinį gyvenimo būdą atitinkančius sprendimus.

22

RYGA DAUGPILIS ZARASAI

KLAIPĖDA KAUNAS

UTENA

VISAGINAS

VITEBSKAS POLOCKAS

VILNIUS

MINSKAS

VARŠUVA

NACIONALINIS KONTEKSTAS Visagino miestas, vertinant Lietuvos kontekstu, yra periferijoje. Nutolęs nuo didžiųjų ekonominių centrų Visaginas ilgoje perspektyvoje netaps tranzitiniu miestu. Žinant tai, Visaginas turėtų išnaudoti savo nuošalumą Lietuvos atžvilgu ir nebijoti formuoti paribio tapatybės.

Nepatekdamas į didžiųjų Lietuvos miestų įtakos zoną, Visaginas atsiduria unikalioje pasienio regiono įtakoje (cross border region). Tačiau dėl silpno bendradarbiavimo nauda iš šio pozicinio unikalumo yra nematoma. Todėl Visaginas turėtų išnaudoti pasienio bendradarbiavimo galimybes su Zarasais, Latvijos ir Baltarusijos miestais bei aktyviai dalyvauti EU INTERREG programose.

ta s Tu rm an a

Drūkšiai

Smalvas

IAE

Visaginas

Baltarusija

SMART PARK

Regionas Miesto ribos

a Ign

a lin

Savivaldybės ribos Ežerai Miškai Industrinės teritorijos Traukinių stotis

REGIONINĖ ANALIZĖ Visaginas yra įsikūręs naturaliais resursais turtingame regione. Šis miškingas kraštas yra turtingas ir ežerais. Visai šalia Visagino telkšo didžiausias Lietuvos - Drūkšių ežeras, kuriame aušinami Ignalinos atominės elektrinės reaktoriai. Ignalinos atominė elektrinė ir Visagino miestas sudaro Visagino savivaldybę, kuri yra mažiausia savivaldybė Lietuvoje. Tokia savivaldos galimybė turėtų lengvinti ilgalaikių sprendimų priėmimą.

Visaginą galima pasiekti: Automobilių keliu iš Ignalinos arba Turmanto.

Tarpmiestiniu autobusu. Autobusas stoja Veteranų gatvėje esančioje miesto viešojo transporto stotelėje. Mieste nėra autobsų stoties, todėl atvykimo autobusu infrastruktūra yra tobulintina.

Traukiniu. Traukinys Vilnius-Turmantas stoja Visagino stotelėje, tačiau nuo stotelės iki miesto yra dar papildomi 2,5 km.

Švietimo Sporto Administracijos Kultūros Komerciniai Paslaugų sektorius Pramonė Gyvenamieji Apleisti

EKONOMINĖ-FUNKCINĖ ANALIZĖ 2004 metais, po prasidėjusio Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo ir Lietuvos įstojimo į EU, Visagino miestas patyrė demografnį nuosmukį, kuris susilpnino miesto ekonominę situaciją. Nuo to laiko emigravo virš 1/3 miesto gyventojų. Šiuo metu elektrinė išlieka didžiausiu darbdaviu mieste ir čia dirba beveik 2 000 gyventojų. 2035 m. IAE planuojama uždaryti, tai busi pirmoji pasaulyje uždaryta ir demontuota tokio tipo atominė elektrinė. Todėl miestas turėtų investuoti į specialistų bei sukauptų žinių iššaugojimą. Iilgoje perspektyvoje miestas galėtų planuoti mokslo slėnio kūrimą.

Visagno savivaldaybė reaguodama į IAE uždarymą nusprendė įkurti SMART PARK pramonės zona.

Kurioje investuoja stambios pramonės įmonės: Visatex, Visagino linija. Nors šis pramonės parkas atneš ekonominių rezultatų, tačiau jis išlaiko ekonominio satelito situaciją, kai miestas lieka priklausomas nuo vienos industirijos. 40% Visagino gyventojų dirba pramonės sektoriuje, o šios pramoninės zonos lieka už miesto teritorijos, todėl į darbą keliaujama nuosavu automobiliu.

Paslaugų sektoraus privalumai ypač išryškėja skaitmeniniame amžiuje, kai internetas ir išmaniosios techologijos leidža dirbti net ir nuo ekonominių centrų nutolusiose vietose kaip Visaginas. Dėl to mūsų manymu miestas turėtų investuoti į būtent šį paslaugų sektoriaus vystimą ir darbo vietų kūrimą pačiame mieste.

SOCIALINĖ ANALIZĖ Kaip ir dauguma Lietuvos miestų, Visaginas susiduria su didele demografine problema. Šiuo metu mieste gyvena apie 18500 žmonių.

Lyginant su visos Lietuvos statistika, Visagine dirba 65% gyventojų, kai bendras Lietuvos vidurkis - 62%.

Tačiau kaip ir visoje šalyje, senjorų skaičius didėja, o jaunimas emigruoja į didesnius miestus arba išvyksta į užsienį.

Nuo SSRS laikų, dauguma specialistų atvyko iš Rusijos. Rusakalbiai vis dar sudaro didžiąją daugumą vietos gyventojų. Bendrai Visagine suskaičiuojama apie 40 skirtingų tautybių žmonių.

Pastatai Privati erdvė formuojama pastatų grupės

2

4

3

1

5

8

7

9

10

6

11

PASTATŲ GRUPĖS Visaginas, kadangi buvo iš anksto suplanuotas, sudaro vieningą urbanistinę struktūrą.

Pagal savo užstatymo morfotipą visas miestas yra priskiriamas laisvo planavimo kategorijai.

Dominuoja gyvenamieji pastatai - tai yra tipiniai sovietiniai daugiabučiai, surinkti iš įvairių Sovietų Sąjungos regionų. Dėl tokios tipinių daugiabučių įvairovės architektūros istorikė Marija Dremaitė Visaginą yra pavadinusi architektūriniu zoologijos parku. Žvelgiant struktūriškai, šie tipiniai daugiabučiai formuoja pastatų grupes, kurios primena senamiesčio tipo kvartalų logiką, kur vidinis kvartalo kiemas identifikuojamas kaip privati gyventojų erdvė. Taigi gyvenamieji pastatai daugiausiai 1 ir 3 mikrarajonuose turi užuomazgų tapti suformuotais kvartalais.

Vietose, kur daugiabučiai neformuoja kvartalo, ateityje jie turėtų būti užbaigti formuoti. Toks grupavimas pagerintų orientavimąsi mieste, bei atskirtų privačios ir viešos erdvės sferas.

Numeris

Pastatų grupė

Privačios erdvės plotas

1

23 000m²

2

10 166 m²

3

7 453 m²

4

7 921 m²

5

24 482 m²

6

7

16 141 m²

13 208 m²

8

9 147 m²

9

7 494 m²

10

7 494 m²

11

5 638 m²

190 m virš jūros lygio

150 m virš jūros lygio

B A A

1

B

1

VERTIKALUS KRAŠTOVAIZDIS Reljefo perkritimai mieste yra praktiškai nepastebimi. Lietuvos kraštovaizdžiui būdingas švelnus perkritimas yra užgožtas laisvo planavimo daugiaaukščių pastatų, kurių išdėstymas formuoja vertikalų kraštovaizdį. Visgi galima teigti, jog pastatai vietomis įkomponuoti atsižvelgiant į aplinką. Tai ryškiai matome 1-ąjame mikrorajone, kur Visagino alėja, vedanti link ežero, yra natūralioje griovoje. Žvelgiant į kraštovaizdį suformuotą vien tik natūralaus reljefo - galima teigti, jog jei I mikroraojonas išdėstytas labiau šiaurės - pietų kryptimi einančio slėnio, tai III mikrorajonas yra išsidėstęs aplink Vakarų-Rytų kryptimi einantį slėnį.

Pjūvis A-A

Pjūvis 1-1

Pjūvis B-B

Suformuotos viešos žaliosios erdvės Nesuformuotos viešos žaliosios erdvės/ Miškas Privačios žaliosios erdvės Ežeras

Želdinių kokybė: Kokybiški, sutvarkyti Kokybiški, nesutvarkyti Nekokybiški

NATŪRALŪS RESURSAI Visagino miestas buvo statomas pušyne, iškirtus miškus pastatams. Todėl mieste yra išlikusi unikali foninė želdinių sistema, kuri sudaro 43.6 % miesto teritorijos. Natūralaus miško atomsfera kuria unikalią miesto vizualinę tapatybę, kur tarp visažalių pušų įsiterpira raudonplyčiai ar betoniai daugiaukščiai.

Visaginui labai reikšmingas ir šalia esantis Visagino ežeras. Būtent gausus natūralų resursų turėjimas Visaginą išskiria iš daugybės sovietinio modernizmo gyvenviečių. Visaginas skirdamas papldomą dėmėsį egzistuojančiam savo uniklumui ir toliau jį pabrėždamas gali pasiekti miesto-kurorto statusą, kurį Lietuvoje dabar turi tik 4 vietovės: Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa.

Eksplikacija

esami dviračių takai pagrindinės pėsčiųjų trasos pagrindiniai komercijos centrai pagrindiniai paslaugų centrai pagrindiniai ugdymo centrai

9.

geležinkelio stotis autobusų stotis

8.

Pagrindiniai traukos objektai

1. Sporto mokykla 2.Kempingas 3. Visagino ež. paplūdimys 4. Visagino savivaldybė 5. Paštas 6. Turgus 7.Visagino kultūros centras 8. Visagino Šv. kankinio Panteleimono cerkvė 9. Visagino ligoninė 10. Kūno kultūros ir sporto centras 11. Viešoji biblioteka 12. Policijos komisariatas 13. Domino prekybos centras 14. Šv. apaštalo Pauliaus bažnyčia 15. Jono Krikštytojo gimimo cerkvė 16. Baseinas 17. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai

10.

6.

7.

12.

11.

5.

1.

13.

4.

14.

2.

3.

17.

16.

15.

PĖSČIŲJŲ JUDĖJIMO SCHEMA Dauguma visuomeninių objektų yra pėsčiomis patogiai pasiekiamu atstumu - sutelkti abejuose rajonų centruose (pvz. ugdymo įstaigos) arba sutelkti miesto centrinėje dalyje (pagr. komerciniai centrai), tačiau reikėtų aiškiai išreikšti pagrindines pėsčiųjų judėjimo trasas, ypač rajonų viduje.

Eksplikacija pagrindinė gatvė (B1) aptarnaujanti gatvė (C1) pagalbinė gatvė (D1) pagalbinė gatvė (D2) geležinkelio stotis autobusų stotis

TRANSPORTO SISTEMA Visagino miestą iš kitų didžiųjų miestų galima pasiekti magistraliniu keliu A6, nuo magistralės jis yra nutolęs apie 50 km į rytus. Palei Visaginą eina geležinkelis, jungiantis Vilnių ir Daugpilį. Yra tarpmiestinių autobusų sustojimas, tačiau trūksta stoties pastato.

Pagrindinė ir intensyviausia transporto arterija eina nuo geležinkelio stoties pietryčių kryptimi. Ji jungia Visagino rajonus su į rytus nuo miesto esančia Ignalino atomine elektrine. Miestą juosia C1 aptarnaujančių gatvių tinklas, kuris tarsi atskiria miestą nuo Visagino ežero,. Pagalbinės D2 gatvės viduje jungia atskiras Visagino dalis, tačiau ryšiai neišbaigti, komplikuoti, nėra aiškių gatvių ašių. Ties centrine dalimi nėra pravažiavimo, tik dviračių takas.

Mieste yra viešojo transporto sistema, tačiau dėl miesto dydžio, komercinių ir ugdymo įstaigų pasiskirstymo visame mieste, nėra labai plačiai naudojama. Didžiausio intensyvumo pėsčiųjų trasos sutampa su pagrindinėmis gatvėmis, taip pat atskirų rajonų ašimis.

I miesto formavimosi etapas II miesto formavimosi etapas III miesto formavimosi etapas IV miesto formavimosi etapas

2018 ISTORINĖ ANALIZĖ Sovietiniame laikotarpyje pastatytas miestas pakeitė susiklosčiusią vietos tradicinę agrarinę gyvenseną. Oficialiai miesto statybos pradėtos 1975 metais, prėjus statyti IAE. Miesto planas buvo parengtas pagal “drugelio modelį” centrinė dalis ir keturi sparnai aplinkui. Viršutinis kairysis rajonas nebuvo pastatytas. Pats miestas buvo projektuojamas Leningrado dizaino instituto architektų, o atskiri visuomeniniai pastatai - Kaune. Taip susiformavo pastatų įvairovė, atspindinti skirtingus sovietinio laikotarpio miestų planavimo institutus.

Nuo miesto pastatymo 8-ame deš. jo gatvių struktūra ir užstatymas praktiškai nekito, atsirado tik keli nauji prekybos centrai, pora jų pastatyti naujai, kiti įsikūrė buvusių visuomeninių pastatų vietoje.

1950 1986

esamos pagr. gatvės

esamų pagr. gatvių vieta

1996

Paskutinio sovietinio laikotarpio plano ir esamos situacijos palyginimas esami pastatai planuoti pastatai

Visagino miesto urbanistinis maketas (didĹžioji dalis projekto neÄŻgyvendinta)

I IR II MIKRORAJONŲ MIESTOVAIZDŽIO ANALIZĖ

1

2 3

1

2

3

4

5

6

7

4

5

6

7

III MIKRORAJONO MIESTOVAIZDŽIO ANALIZĖ

1

5

2

3

1

2

3

4

5

6

7

7

64

Eksplikacija esami kvartalai pastatai aukštybinės dominantės suformuota kvartalo riba silpnai suformuota kvartalo riba nesuformuota kvartalo riba želdynai suformuotos žaliosios erdvės nesuformuotos žaliosios erdvės Paplūdimys Sedulinos al. jungtys su Visagino ež. potencialios jungtys su Visagino ež. centrai potencialūs centrai

Visagino ež.

ANALIZĖS IŠVADINĖ SCHEMA Atlikus urbanistinę analizę ir įvertinus miesto morfotipą, transporto infrastruktūrą, miesto lokaciją ežero atžvilgiu, erdvių struktūrą, žaliąsias miesto erdves, vizualinius ryšius bei dominantes, siūloma išlaikyti miestui išskirtinumo suteikiančius bruožus - tai laisvo planavimo miestas, pasižymintis plačiomis gatvėmis, didelėmis ir atviromis erdvėmis, žaliųjų plotų gausa gyvenamųjų rajonų viduje, bet taip pat geriau išreikšti jungtis su Visagino ežeru, įsisavinti pietvakarinę Visagino ežero pakrantę, gerinti žaliųjų plotų sistemos kokybę, formuoti aiškią viešųjų erdvių struktūrą.

TERITORIJOS SUTVARKYMO PROJEKTINIAI PASIŪLYMAI TERITORIJOS

SUTVARKYMO

SOCIALINĖ,

EKONOMINĖ

IR

EKOLOGINĖ

PROGRAMA Socialinė programa Pagrindinis socialinės programos tikslas – naujai formuojamas Draugystės kvartalas turėtų tapti III mikrorajono traukos centru, pritaikytu įvairių amžiaus ir socialinių grupių poreikiams. Naujai formuojama aikštė taptų miesto renginių, mugių, koncertų bei kasdienių susibūrimų vieta, žiemą galėtų veikti čiuožykla ir Kalėdinė mugė, o vasara erdvė virstų riedučių arena. Aikštėje suformuojamos poilsio zonos, vaikų žaidimų aikštelė, patogus nusileidimas žmonėms su negalia. Funkcijų įvairovė užtikrintų pulsuojantį aikštės gyvenimą nepriklausomai nuo metų ar paros laiko. Vakarinių renginių metu saugumą ir jaukią atmosferą užtikrintų parinkti apšvietimo sprendiniai.

Atgaivinamas stadionas ir šalia jo išdėstoma sporto bazė, laipiojimo salė, lauko treniruokliai, numatoma žiemą veikianti čiuožykla, naujai įrengiamos tribūnos būtų patogiai pasiekiamos aplinkinių mokyklų mokiniams bei visai rajono bendruomenei. Taip būtų skatinamas jaunimo užimtumas, sveika ir aktyvi gyvensena, plėtojamas Visagino kaip sporto miesto įvaizdis.

Be to, gyvenamieji pavieniai daugiabučiai blokuojami į kvartalus - sukuriami privatūs vidiniai kiemai, kuriuose gyventojai galėtų leisti laiką kartu, užsiimti sodininkyste, o vaikai žaisti saugioje ir tam pritaikytoje aplinkoje. Glaudžios ir aktyvios kaimynystės susikūrimas padėtų pagerinti gyvenimo kokybę mieste.

Ekonominė programa Vienas iš pagrindinių projekto aspektų - naujų funkcijų įvedimas į buvusį monofunkcinį miestą. Uždarius IAE, darbo vietos daugiausiai plėtojamos teritorijose už miesto, kurios pirmiausiai yra skirtos stambiajai pramonei. Taip miestas save grąžina į satelito poziciją. Mūsų manymu, miestas galėtų išnaudoti

savo

išskirtinumus,

kompaktišką

dydį,

vaizdingą

lokaciją,

38

pėstiesiems ir dviratininkams pritaikytą infrastruktūrą ir plėtoti paslaugų sektorių, orientuotą ne tik į miesto gyventojus, bet ir į atvykstančius svečius.

Naujų verslų ir infrastruktūros kūrimasis (nuomojami apartamentai, verslo centras, komercija) galėtų tapti pajamų šaltiniu miestiečiams.

Kitas

ekonominės

programos

aspektas

–

siūlomos

investicijos

į

atsinaujinančią energiją ir išmanius miesto spendimus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje atneštų ne tik ekologinės, tačiau ir ekonominės naudos. Tai būtų miesto apšvietimas saulės baterijomis; Sedulinos alėjos padengiamas ekstrūdinio polisterolo danga, kuri neleistų žiemą užšalti ir sumažintų pagrindinės pėsčiųjų alėjos eksploatacijos išlaidas žiemos metu; ant pastatų stogų įrengiami saulės kolektoriai.

Ekologinė programa Vienas iš svarbiausių ekologinės programos tikslų – pagerinus pėsčiųjų ir dviračių susisiekimo infrastruktūrą, sumažinti oro ir akustinę taršą mieste.

Tam būtų įrengiami nauji dviračių ir pėsčiųjų takai bei gerinama jau esamų kokybė. Minėtoji ekstrūdinio polisterio danga leistų Sedulinos al. važiuoti dviračiu ar saugiai ir patogiai judėti pėsčiomis nepriklausomai nuo metų laiko. Taip pat, atgaivinus III mikrorajono centrinę dalį, papildžius ją naujomis funkcijomis, gyventojams mažiau tektų keliauti automobiliais, traukos objektus būtų patogu pasiekti pėsčiomis.

Ekologinės programos įgyvendinimui naudojama atsinaujinanti saulės energija – ant pastatų montuojami saulės kolektoriai, Sedulinos al. ir aikštė ir stadionas apšviečiami saulės baterijas turinčiais šviestuvais.

Sprendinyje prioritetas teikiamas mieste esančių pušynų išsaugojimui, naujų želdynų formavimui, natūralių, aplinkai žalos nedarančių

medžiagų

naudojimui, surenkamų betono plokščių (kurios naudotos nebaigtų daugiabučių Sedulinos al. statybai) pakartotinis panaudojimas statybai ir kraštovaizdžio sutvarkymui.

39

TERITORIJOS SUTVARKYMO FUNKCINĖ IR ERDVINĖ IDĖJA

Urbanistinė miesto koncepcija

Struktūriškai Visagino miestas gali būti padalintas į tris mikrorajonus.

Kiekvienas mikrorajonas, kaip atskiras urbanistinis vienetas, turi visą gyventojui pasiekiamą infrastruktūrą pasiekiamą pėsčiomis. Nors Visaginas yra iš anksto suplanuotas miestas, atspindintis vieną užstatymo tipą ir ideologiją, tačiau mikrorajonai buvo statyti atskiru metu ir jiems įtaką darė socialiniai ir politiniai pokyčiai, prasidėję XX a. pab. I-asis mikrorajonas yra pilnai įgyvendintas ir urbanistiškai suformuotas, tačiau II ir III-asis vietomis nebaigti formuoti ir struktūrinė miesto logika tarsi subyra.

Mūsų pagrindinis projekto tikslas – urbanistinėmis priemonėmis suformuoti Sedulinos pėsčiųjų alėjos atkarpą III mikrorajone. Siūlome kiek pakeisti jos trajektoriją, kadangi šiuo metu paskutinė apkarpa yra praktiškai nesuformuota, ir „prijungti“ prie atgaivinamo rajono centro – Draugystės kvartalo. Alėją siūlome paversti aktyvia viešąja erdve, kuri būtų skirta ne tik judėti iš taško A į tašką B, bet ir taptų vieta, kurioje susitinkama, bendraujama, žaidžiama ar lėtu žingsniu mėgaujamasi raudonplyčiais daugiaaukščiais, išnyrančiais iš pušyno.

Funkciškai rajono centras tampa ne tik lokaliniu, tačiau tarpmikrorajoniniu o, ilgalaikėje perspektyvoje, ir tarpmiestiniu traukos tašku. Aplink aikštę išsidėsto naujas sporto kompleksas: sporto klubas, laipiojimo salė, atgaivinamas futbolo stadionas, šalia aikštės numatoma vieta šaltuoju metų laiku veikiančiai čiuožyklai. Apleista mokykla konvertuojama į biblioteką

40

ir konferencijų centrą. Šalia mokyklų bloko esančio betoninio amfiteatro vietoje numatomas kultūrinis paviljonas.

Aksonometrinis III mikrorajono centrinės dalies vaizdas

41

DARNIOS IR TVARIOS TERITORIJOS KONCEPCIJOS APRAŠYMAS Tvarioji architektūra (sustainable architecture) – architektūra, tausojanti resursus

bei

aplinką

–

buvo

vienas

pagrindinių

mūsų

prioritetų.

Vadovaudamiesi prancūzų architektų Lacaton&Vassal manifestu, kuriame teigiama „Niekada negriauti, niekada nenaikinti ar nepakeisti, visada pridėti, transformuoti ir naudoti iš naujo” (Never demolish, never remove or replace, always add, transform and reuse), siūlome išnaudoti esamą apleistą mokyklos pastatą ir jį konvertuoti į konferencijų centrą ir biblioteką. Taip pat atgaivinti nefunkcionuojantį stadioną ir aplink jį plėtoti sporto infrastruktūrą.

Darnios architektūros principai atsispindi mūsų siekis išsaugoti kiek įmanoma daugiau gamtinių išteklių, papildyti užstatymą Sedulinos al. formuojančiais pastatas, kurie darniai įsilietų į jau esamą struktūrą bei ją papildytų.

PASIŪLYMO TECHNINIAI IR EKONOMINIAI RODIKLIAI Pasiūlymą siūloma vystyti 4 etapais:

Konkurso sąlygose numatytą sumą (500 000EUR) siūlome panaudoti pirmojo ir antrojo etapų darbams, III etapas galėtų būti vykdomas vėliau, o IV etapo įgyvendinimui būtų galima ieškoti investuotojų.

42

Paviršinis visos nagrinėjamos teritorijos plotas: 136025 m² 1 Etapas- Sedulinos alėjos sutvarkymas • • • • •

Teritorijos plotas: 1992.4 m² Kietoji danga: 3048.26 m² Tvarkomų želdynų teritorijų skaičius: 4216.61 m² Naujo užstatymo antžeminis plotas: 4428 m² Siūlomas aukštingumas: iki 20 m

•

Mažosios architektūros elementų skaičius:~20 vnt.

2 Etapas- Mokyklos konversija ir teritorijos sutvarkymas • Teritorijos plotas: 1193. 2 m² • Kietoji danga: 4675 m² • • • • •

Tvarkomų želdynų teritorijų skaičius: 1265 m² Naujo užstatymo antžeminis plotas: Mokykla- 363 m² Paviljonas- 82.5 m² Renovuojamo užstatymo antžeminis plotas: 936.6 m²

•

Siūlomas aukštingumas: iki 16 m

3 Etapas - Sedulinos alėjos sutvarkymas ir pratęsimas Visagino ežero link • Teritorijos plotas: 6610 m² • Kietoji danga: 41604.8 m² • • • •

Tvarkomų želdynų teritorijų skaičius: 3547 m² Naujo užstatymo antžeminis plotas: 7860 m² Siūlomas aukštingumas: iki 20 m Mažosios architektūros elementų skaičius: ~ 15 vnt.

4 Etapas - Stadiono sutvarkymas • Teritorijos plotas: 10694 m² • Kietoji danga: 74502.3 m² • Tvarkomų želdynų teritorijų skaičius: 986 m² • Naujo užstatymo antžeminis plotas: 3740 m² •

Siūlomas aukštingumas: iki 25 m

43

TERITORIJŲ PLANAVIMO TEISINĖS BAZĖS IR NAGRINĖJAMAI TERITORIJAI GALIOJANČIŲ REGLAMENTŲ APRAŠYMAS Projektinis pasiūlymas rengiamas vadovaujantis atlikta išsamia miesto analize,

konkurso užduotimi,

LR galiojančiais

teisiniais

dokumentais,

atsižvelgus į Visagino miesto bendrojo plano siūlomus sprendinius.

Ištrauka iš Visagino bendrojo plano.

Detalizuojama teritorija patenka į uV – 1 kategoriją – Teritorijos visuomenės poreikiams. Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys ir naudojimo reglamentai: visuomeninės teritorijos, komercinių objektų teritorijos, viešo naudojimo teritorijos, techninės infrastruktūros teritorijos.

Esamų švietimo objektų funkcija struktūroje

esančių

visuomeninių

nekeičiama. Gyvenamųjų kvartalų objektų

esamas

aukštingumas

nedidinamas. Saugomi esami valstybiniai miškai.

44

Teritorijos naudojimo reglamentų lentelė.

Kiti aktualūs dokumentai: •

LR Teritorijų planavimo įstatymas

•

LR Kelių įstatymas

•

LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymas

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“

•

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.04:2015 „Statybos produktų, neturinčių darniųjų techninių specifikacijų, eksploatacinių savybių pastovumo

vertinimas,

tikrinimas

ir

deklaravimas.

Bandymų

laboratorijų ir sertifikavimo įstaigų paskyrimas. Nacionaliniai techniniai įvertinimai ir techninio vertinimo įstaigų paskyrimas ir paskelbimas“ •

Statybos

techninis

reglamentas

STR

1.04.04:2017

„Statinio

projektavimas, projekto ekspertizė“ •

Statybos techninis reglamentas STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“

45

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos.

Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.06.02:2001 „Tiltai ir tuneliai.

Bendrieji reikalavimai“

•

Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“

•

Ir kt.

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PASEKMIŲ VERTINIMAS APLINKOSAUGINIU ASPEKTU Projektuodami Draugystės kvartalą stengėmės išlaikyti esamą gamtinį reljefą ir jį kuo efektyviau integruoti į savo sprendinius, išsaugoti esamas žaliąsias zonas ir formuoti naujas, gerinti jų kokybę.

Gerinama pėstiesiems ir dviratininkams pritaikyta infrastruktūra leistų sumažinti oro ir triukšmo taršą mieste.

Sprendiniuose siūloma išnaudoti jau esamus, bet nefunkcionuojančius resursus (buv. mokykla, stadionas) ir juos transformuoti, toks sprendimas leistų mažiau kenkti gamtai, nei juos griaunant ir statant naujus objektus.

NAUDOTI ŠALTINIAI •

Dijokienė, D., Džervus, P. 2011. XX. a. masinės statybos gyvenamųjų kompleksų fenomenas Lietuvoje Europiniame industrinės statybos

46

kontekste (straipsnis). Vilniaus Gedimino Technikos universitetas.

Urbanistika ir architektūra, 35(2): 92–103 p.

•

Drėmaitė, M., Petrulis, V., Tutlytė, J. 2012. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius, 2012, 157-179 p.

•

Laboratory of Critical Urbanism. 2016. Mapping Visaginas. Sources of urbanity in a former mono-functional town. Vilniaus dailės akademijos leidykla, Vilnius.

•

Lacaton & Vassal, Druot, F., Hutin, C. 2016. Lessons in housing (straipsnis).

L’Architecture d’Aujourd’hui, No412, Paryžius, 54-57 p.

•

Trancik, R. 2017 Atrandant prarastąją erdvę: urbanistinio projektavimo teorijos. VGTU leidykla: Technika, Vilnius.

•

UAB Urbanistika, 2008. Visagino miesto bendrasis planas.

47

REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMI NI AI Sedul i nosal . i rspor t okompl eksas

Į monė: HUAWEI Pr oduk t as:eL TEi rI oT si st emųpr oj ekt avi mas, di egmasi rser vi sas

Į monė: STI HL Pr oduk t as: Vej ospj ovi mor obot asi Mow

Į monė: YI T Pr oduk t as: EKSTRŪDI NI OPOL I STI RENODANGA Tok i adangal ei st ųt ak ui neuž šal t i ž i emosmet u

REKOMENDUOJAMI NAUDOTI GAMI NI AI

mokykl oskonver si j aį konf er enci j ųcent r ą/bi bl i ot eką

Gami nt oj as: Bal t i cMast er Pasl auga: bi ur ųi rskai t ykl os

Ti ek ėj as: STS Gami nt oj as: Wahl ber g Pr oduk t as: t r ansf or muoj ama apšvi et i mosi st ema

er dvi ųpr oj ekt avi mas Ga mi nt oj a s : SAMSUNG Pr i odukt as: Kondi ci onavi mo s i s t emos

pr oj ekt avi mas

į r engi mas

Gami nt oj as: Wi cona Pr oduk t as: WI CSTYL E65 dvi vėr ėsdur ys

Gami nt oj as: Wi cona Pr oduk t as: WI CL I NE75evo l angai ;75mm pr of i l i ogyl i o

Gami nt oj as: ABB Pr oduk t as: I RB5350 dur i sat i dar ant i sr obot as

Ga mi nt oj a s : J UNG Pr i oduk t a s : Apš vi et i mo

s i s t emos

eNetpr oj ekt avi masi rmont avi mas

i r

ANAL OGAI

Bi bl i ot ekai rvai z duoj amųj ųmenųakademi j a

Ar chi t ekt ai : NEXTar chi t ect s

Vi et a: Aal st , Bel gi j a

Ar chi t ekt ai : KAANar chi t ect s Api e:į nauj ąj į bi bl i ot ek ospast at ą

Vi et a:Ut r echt , Ol andi j a

i nt egr uoj amasXI Xa. pab. past at yt a

Api e: pėsči ųj ųi rdvi r ači ųt ak as

mok yk l a.

I st or i ni ai r audonųpl yt ų

i nt egr uoj amasį ž al i ąj į mok yk l osst ogą

f asaf ai der i nami supi l k ai s bet onoel ement ai st i ekmok yk l os i nt er j er e, t i ekek st er j er e.

L ai pi oj i mocent r asNor vegi j oj e

Ver sai l l esPavi l i on

Ar chi t ekt ai :Rei ul fRamst ad

Ar chi t ekt ai : Expl or at i onsAr chi t ect ur e

Vi et a:Andal snes, Nor vegi j a Api e: past at ogeomet r i j aat spi ndi f unk ci j asj ovi duj e

Vi et a:Ver sal i s, Pr ancūz i j a Api e: pagr i ndi ni upavi l j onoak cent ut ampa medž i oi rst i k l oi nt ar pųšvi esosi ršešėl i ųž ai smas

SEDUL I NOSAL .

SUTVARKYMOPASI ŪL YMAS

ai kšt ėsvai z dasdi enosmet u

SEDUL I NOSAL .

SUTVARKYMOPASI ŪL YMAS

pėsči ųj ųi rdvi r ači ųt akonakt i ni svai z das

MOKYKL OSKONVERSI JA

i nt er j er as

MOKYKL OSKONVERSI JA

i nt er j er as

Pj ūvi s

L ubosi rapšvi et i mosi st ema

Scenos-poi l si oer dvėst r ansf or maci j a

Ak sonomet r i ni svai z das

Pi r moauk št opl anas

KONCERTŲERDVĖ

i nt er j er as

Vi enas i ši šl i k usi os at omi nės t apat ybės ž enk l ų - mi est e vi s dar k abant ys gar si ak al bi ai ,t ur ėj ę į spėt i api e ner amumus el ek t r i nėj e.Dabar j i e l i k o t ar si si mbol i ni ai s pr aei t i es at spi ndž i ai s.Kur i ama er dvė t ampa savot i šk u gar si ak l bi u, t ači au nebe nel ai mės pr anašu, bet gar so, muz i k os pagal ba bur i anči u bendr uomenę k ar t u.Pagr i ndi ni sdi z ai no mot yvas-Vi sagi ne susi būr usi ųl i et uvi ų mot er ųdai nuoj amossut ar t i nėsgar sobangųvi z ual i z aci j a.

PL ANÅ ETAS