10. VDU - Skuodo miesto paplūdimio pertvarkymo projektas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA AGRONOMIJOS FAKULTETAS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO MOKSLŲ INSTITUTAS Aivaras Milinskas

SKUODO MIESTO PAPLŪDIMIO PERTVARKYMO PROJEKTAS BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS Želdininkystės studijų programa, valstybinis kodas 612D70003 Biomedicinos studijų sritis

Vadovas (-ė): ____________________________________ __________ (Mokslinis laipsnis, vardas, pavardė)

(Parašas)

(Data)

Apginta: ____________ ___________________________ __________ (Fakulteto dekanas)

(Parašas)

(Data)

Akademija, 2019

TURINYS

Summary............................................................................................................................3 SANTRAUKA...................................................................................................................4 ĮVADAS.............................................................................................................................5 1. LITERATŪROS ANALIZĖ.........................................................................................6 1.1 Paplūdimio sąvoka........................................................................................................................................6 1.2 Vandens pramogos paplūdimiuose................................................................................................................6 1.3 Paplūdimio raida mieste...............................................................................................................................7 1

1.4 Miesto paplūdimio pavyzdžiai.....................................................................................................................8 1.4.1

Vyžuonaičio parko tvarkymo projektas...........................................................................................8

1.4.2

HTO – Toronto miesto parkas......................................................................................................10

1.4.3

Kristineberg ir Hornsberg paplūdimio parkai................................................................................12

2. PROJEKTAVIMO SĄLYGOS IR METODIKA..........................................................14 2.1

Esamos būklės vertinimo metodika......................................................................................................14

2.2

Padėtis mieste ir gamtos sąlygos...........................................................................................................15

2.3

Esamos būklės vertinimas.....................................................................................................................16

2.3.1

Želdinių būklė...............................................................................................................................16

2.3.2

Įrenginiai.......................................................................................................................................17

3. SKUODO MIESTO PAPLŪDIMIO PERTVARKYMO PROJEKTO ANALIZĖ....20 3.1

Erdvių Struktūra...................................................................................................................................20

3.2

Augalų pasirinkimas.............................................................................................................................20

3.3

Dekoratyviniai žoliniai augalai.............................................................................................................21

3.4

Dangų projektavimas............................................................................................................................22

3.5

Paplūdimio įrenginių parinkimas..........................................................................................................23

3.6

SSGG analizė........................................................................................................................................24

IŠVADOS.........................................................................................................................25 LITERATŪRA.................................................................................................................26 PRIEDAS.........................................................................................................................29

Summary Skuodas town beach is located near the hydroelectric power station of Bartuva pond. Many old trees grow in the area. Shores are overgrown and not cleaned. Growing newly planted trees. 90 pine seedlings were planted on the west side of the shore. In the middle of the area stands the building, which is currently used for storing swimming passes. On the west side, there is a bench with a changing cabin, the changing cabin is overgrown, so the changing cabins are not used.

On the east side of the road, poplar is growing, and some young trees grow in their area.

There are two changing booths with benches standing next to the water, trees are growing next to them so they don't use them. On the north side, there are three unused gazebos near the parking lot. There is a basketball stand near the building, but the site is not suitable for use. It is easy to reach the beach from Skuodas city center, or walk through the park or drive through Gedimino Street.

Designed for the beach, its goal will be to attract new visitors, increase biodiversity, create new jobs and create a friendly environment for Skuodas city residents and city visitors. The beach will not require much care because the assortment of plants is selected for minimal maintenance. Grass cutting and shore cleaning will take most of the time.

Purpose - to prepare proposals for the restructuring of the beach in Skuodas.

2

1.

To carry out the analysis of Skuodas city beach territory: economic, natural,

geographical, historical. Evaluate the condition of existing plantations.

2.

Perform SWOT analysis and select the direction of development. Divide the

beach into zones according to the purpose of use.

3.

Divide the beach into zones according to usage.

4.

Prepare suggestions for beach area management.

SANTRAUKA Skuodo miesto paplūdimys yra prie Bartuvos tvenkinio hidroelektrinės. Teritorijoje auga daug senų medžių, krantai apaugę ir nėra valomi, auga ir naujai pasodintų medžių. Prie kranto, iš vakarinės pusės, pasodinta 90 pušų sodinukų. Vidury teritorijos įrengtas pastatas, kuris šiuo metu naudojamas sandėliuoti plaukimo įrangai. Vakarinėje pusėje stovi suoliukas su nenaudojama persirengimo kabina, kuri jau yra netinkama, apaugusi augalija.

Rytinėje pusėje, prie kelio, auga tuopos, o šalia jų esančioje teritorijoje auga pavieniai jauni medžiai. Prie vandens stovi dvi persirengimo kabinos su suoliukais. Šiaurinėje pusėje, prie stovėjimo aikštelės, stovi trys nenaudojamos pavėsinės. Prie pastato stovi krepšinio stovas, bet aikštelė netinkama ja naudotis. Paplūdimį lengva pasiekti iš Skuodo miesto centro, galima eiti pėsčiomis per parką arba važiuoti automobiliu per Gedimino gatvę.

Suprojektavus paplūdimį, jo tikslas bus pritraukti naujų lankytojų, didinti biologinę įvairovę, sukurti naujų darbo vietų ir sukurti draugišką aplinką Skuodo miesto gyventojams ir miesto lankytojams. Paplūdimys nereikalaus daug priežiūros, nes augalai bus nereikalaujantys daug priežiūros, tik žolės pjovimas ir kranto valymas užims daugiausiai laiko.

Tikslas – paruošti Skuodo miesto paplūdimio pertvarkymo pasiūlymus.

Uždaviniai: 1. Atlikti Skuodo miesto paplūdimio teritorijos analizę: ekonominiu, gamtiniu, geografiniu, istoriniu aspektais. Įvertinti esamų želdinių būklę; 2. Atlikti SWOT - SSGG analizę ir parinkti vystymo kryptį; 3. Suskirstyti paplūdimį zonomis pagal naudojimosi paskirtis; 4. Parengti paplūdimio teritorijos sutvarkymo pasiūlymus.

3

ĮVADAS Skuodo miesto paplūdimys yra įsikūręs prie Bartuvos tvenkinio, kitaip vadinamu Skuodo tvenkiniu. Tvenkinys įrengtas 1982 m. ir skirtas laukų drėkinimui. 2000 m. ten buvo pastatyta hidroelektrinė. Paplūdimyje yra pastatas, kurio paskirtis – sandėliuoti sporto ir vandens pramogų reikmenis.

Paplūdimyje lankosi maža dalis miesto lankytojų ar net pačių Skuodo gyventojų. Didžiausia problema, jog paplūdimys nėra tinkamai sutvarkytas, krantas apaugęs nendrėmis ar meldais, krantas su kiekvienu užliejimu yra po truputį plaunamas, taigi aplinka nėra pritaikyta žmonėms ilsėtis.

Darbo metu yra ieškoma tinkamų sprendimų paplūdimio tvarkymui, šiam tikslui pasiekti remiamasi pagrindiniais paplūdimio standartais, pasirinktais pavyzdžiais ir vietos analize.

Darbo tikslas – paruošti Skuodo miesto paplūdimio projektinius pasiūlymus.

Uždaviniai 1. Atlikti Skuodo miesto paplūdimio teritorijos analizę: ekonominiu, gamtinių, geografiniu, istoriniu aspektais. Įvertinti esamų želdinių būklę; 2. Atlikti SWOT - SSGG analizę ir parinkti vystymo kryptį; 3. Suskirstyti paplūdimį zonomis pagal naudojimosi paskirtis; 4. Parengti paplūdimio teritorijos sutvarkymo pasiūlymus.

4

1. LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1 Paplūdimio sąvoka Paplūdimys – tai vieta, kuri pavasarį paplūsta vandeniu, patogu ilsėtis (sportuoti), maudytis, smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame jūros, ežero ar upės krante, įrengtame laikantis higienos reikalavimų. (Lietuvių kalbos žodynas, 1972) Yra keli miesto paplūdimio variantai. Dažniausiai miesto paplūdimiai yra prie vandens telkinių, kurie teka ar yra dirbtinai padaryti miesto teritorijoje. Kitose šalyse tokiose kaip: Jungtinės Amerikos Valstijos tai gali būti kaip sezoninis paplūdimio įdiegimas ant stovėjimo aikštelių ar net kelių.

Dažniausiai įėjimas į paplūdimį yra nemokamas, kartais reikia sumokėti mažą mokestį, už kurį bus tvarkomas paplūdimys (papildomas išplautas smėlis, atliekų tvarkymas).

Paplūdimys, iš bangų ir priekrantinių srovių nešmenų susidariusių purių sąnašų danga jūros, ežero arba upės krante. Rekreacijos tikslu naudojamas paplūdimio ruožas vadinamas pliažu. Jūros paplūdimiai Lietuvoje daugiausiai susidarę iš smėlio, tik ties Nida ir Preila bei Girulių – Karklės ruože yra nemažai žvyro ir gargždo priemaišų. Paplūdimį formuoja bangoms sugožus atsiradęs plūsmo srautas – paplūdimio šlaitu ritmiškai užplūstantis ir nuplūstantis vanduo. Upių ir ežerų paplūdimiai siauri, iki kelių metrų pločio. (Tarybinė Lietuvos enciklopedija, 3 tomas, 304 psl.)

1.2 Vandens pramogos paplūdimiuose Vandens pramogos paplūdimiuose, tai yra lankytojų, turistų ar poilsiautojų laisvalaikio praleidimo priemonės prie vandens telkinių ar net juose.

Plaukiojimas laivais, baidarėmis po tvenkinį - populiarus užsiėmimas Lietuvoje. Mažų jachtų (Optimistų) nuoma – labai populiarus užsiėmimas Ukmergėje. Šiais metais jie turi 8 visiškai naujus optimistus, todėl per ateinančius metus planuoja, jog jais mokinsis plaukti apie 300 vaikų. Pasak Jūrų skautų

vadovo,

jos

sulaukė

daug

dėmesio

ir

įgauna

pagreitį

populiarėjant

Lietuvoje

(http://www.gzeme.lt/2018/06/14/juru-skautai-i-ezera-nuleido-8-jachtutes/).

Vandenlenčių sportas (angl. Wakeboarding) yra ekstremali vandens sporto šaka, kuomet sportininkas laikosi ant specialios lentos, įsikibęs į lyną, vandens paviršiuje, ir yra traukiamas katerio arba specialaus kabelio. Vienas iš greitai populiarėjančių sportų Lietuvoje. Ši pramoga Lietuvoje pasirodė 2010 metais. Vis dažniau jaunimas užsiima šiuo sportu, tai yra puikus vasaros praleidimo būdas prie vandens. (https://www.olympic.org/news/ioc-executive-board-recommends-25-core-sportsfor-2020-games) Lietuvoje didžioji metų dalis yra šalta. Todėl didelio susidomėjimo sulaukia ir čiuožyklos.

Raudondvario dvaro čiuožykla sulaukė didelio dėmesio, siūlydama pigias čiuožyklos paslaugas po atviru dangumi. Savaitgaliais žmonių lankomumas šaltuoju metų laikotarpiu buvo didelis, o ir darbo dienomis

apsilankydavo

nuo

100

iki

beveik

300

žmonių

per

dieną.

(https://www.raudondvariodvaras.lt/ciuozyklos-darbo-laikas-sventinemis-dienomis/).

1.3 Paplūdimio raida mieste

5

Paplūdimio istorinė raida mieste yra dažnai žinoma kaip laivybos ar prekybos elementas.

Vystantis miestų struktūrai, vystėsi ir jų paplūdimiai, pakeisdami savo paskirtį į ekonominę, gynybinę ir poilsio. Šiuo metu visomis šiomis trim paskirtim galime apibūdinti beveik visus paplūdimius.

Prekyba yra miesto piliečių veiklos sritis. Prekybos, vykusios Lietuvos upėmis, pradžia V - VII a. Remdamasis romėnų laikų papuošalų ir kitų dirbinių paplitimu Lietuvos teritorijoje, archeologas V. Žulkus teigia, kad jau tuo metu prekyba galėjo vykti Nemuno prekybos keliu.

XVI a. Viduryje Vakarų Europos miestuose išaugus maisto produktų poreikiui, atsirado galimybė gerokai padidinti žemės ūkio produktų eksportą. Bajorus tai domino ne mažiau negu miesto pirklius. Anglijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose dėl prekinio ūkio plėtros galutinai buvo pereita prie piniginės rentos ir panaikinta baudžiavinė priklausomybė, o Rytų Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje dėl to kilo nauja valstiečių įbaudžiavinimo banga. (T. Grunskis, 2004).

Kitas galimas krantinės visuomeninės erdvės potipis – paplūdimys – dėl savo nesuformuoto kranto negalėtų būti priskirtas krantinės, kaip miesto visuomeninės erdvės, tipui. Tačiau miesto teritorijoje planingai suformuotas paplūdimys (toks, koks atsirado Paryžiuje, kai buvo išardyta sutvirtinta krantinė, kuri buvo užpilta smėliu ir apsodinta palmėmis).

Taip miesto krantinė įgyja kitokių paskirčių, pavyzdžiui, klasicistinio parko, kurio vienas svarbiausių elementų yra vandens telkinys. XIX a. viduryje atsiranda ir miesto krantinėje, kai Vakarų Europoje įsivyrauja sveikojo miesto idėja, propaguota Parkų judėjimo. Kitaip sakant, miesto krantinė, iki tol buvusi grynai pramoninė, įgyja parko elementų, jai suteikiama ir rekreacinė paskirtis. Tačiau Lietuvoje okupacijos metu, kaip ir pačioje Rusijoje tokie paplūdimiai gerokai vėlavo. Klaipėdoje galima pamatyti visų šių paplūdimių ir uostu tipų. (L. Nekrošius, 2004)

1.4 Miesto paplūdimio pavyzdžiai 1.4.1

Vyžuonaičio parko tvarkymo projektas Vyžuonaičio ežerą iš rytų ir vakarų supa derlingos žemės. Jis įsikūręs Utenoje, užims 8,2 ha

dydžio plotą. Rytinėje dalyje įsikūrusi Utenos senoji dalis, su Utenos ir Rinkos aikštėmis. Einant per šias aikštes galima apeiti Ežero gatvę ir pasiekti nedidelį paplūdimį prie Vyžuonaičio, kuris yra suspaustas sodybinio apstatymo. Vien tik vandens apsaugos požiūriu Vyžuonaičio ežero klonio šlaituose ir pakrantėse reikėtų daugiau pievų ir miškų, tačiau esama juridinė ir faktinė padėtis to neleidžia lengvai padaryti.

Projekte išnagrinėjus Vyžuonaičio apyežerę (1.1 pav.), pagal dabartinį valstybinės žemės plotų išsidėstymą, ežerą galima apeiti nutiesus 2,25 m pločio taką – beveik ištisai 106 m aukštyje. Ši 1,4 km ilgio trasa labai patraukli pasivaikščiojimams ežero pakrantėmis. Iš miesto prieigos išliko Ežero, Birutės ir šilo galvių ežero apėjimas taku aplink. Toks ramus laisvalaikio praleidimas lankytojams ir vietiniams gyventojams – yra nuostabi veikla pasivaikščioti pasigrožėti gamta.

6

1.1 pav. Vyžuonaičio apyežerė Pagal projektą, iš pietų pusės, lankytojai galės ateiti dar neapsemta pelkės klonio pašlaite. Visa klonio papėdė, pagal Utenos miesto teritorijos bendrajį planą, yra priskirta Vyžuonaičio parkui. Tame plote yra daug pievų, pelkių ir 1,2 ha dydžio terasa, kurioje siūloma įrengti sporto aikštyną. Įrengiant sporto aikštyną ar vasaros terasą su scena galimiems pasirodymams, siekiama padidinti Utenos gyvenamųjų rajonų žmonių aktyvumą.

Rytinėje Vyžuonaičio paklonyje, nuo šlaito, kurio aukštis nuo ežero lygio yra 20 m (1.2. pav.), atsiveria puikus vaizdas į ežerą. Ši vieta yra sugrąžinta buvusiems žemės šeimininkams, tačiau siūloma Savivaldybei išpirkti šią teritoriją ir įrengti takus su suoliukais, kurie bus atsukti į ežero pusę. Šlaite būtų galima įrengti lauko amfiteatrą, kur žmonės galės susėsti pailsėti ir pabendrauti tarpusavyje, o suoliukus greta tako sumažinti ar net panaikinti (Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, 2 tomas, 48 psl.).

1.2 pav. Vaizdas nuo šlaito Pagrindinė Vyžuonaičio ežero maudykla yra vakariniame krante. Jame yra erdvus paplūdimys, pakraštyje planuojama pastatyti pavilijoną su gelbėtojų bokšteliu, kavine ir tualetais. Kadangi paplūdimys yra didelis, jame reikia papildomai įrengti šaltų gėrimų barą su terasa, kuris žiemą virstų į 7

karštų gėrimų kavinę su uždara terasa. Paplūdimyje reikia įrengti papildomų vandens pramogų zoną ir nuomojamų vandens dviračių, valčių, baidarių bei gultų punktą, taip sukuriant papildomų darbo vietų.

Taip paplūdimys pritrauks daugiau lankytojų ir vasarą, ir žiemą. Vaikų žaidimų aikštelė yra nukelta į šiaurinę dalį, siekiant padaryti, jog žmonėms būtų patogiau ilsėtis paplūdimyje (1.3. pav.).

1.3 pav. Eksplikacija

1.4.2

HTO – Toronto miesto parkas HTO parkas buvo pirmoji viešoji erdvė per kelis dešimtmečius Toronto pakrantėje. Šis parkas

yra 2,43 ha dydžio ir šį plotą dalinasi parkas ir viešasis paplūdimys. Parko įkūrimas buvo finansuojamas Toronto miesto, norint pritraukti daugiau naujų žmonių ir gyventojų prie kranto ir iš naujo atgaivinti apleistą, anksčiau pramoninį Ontarijo ežerą. Kadangi rajonas pramoninis, šis parkas turėjo išspręsti ir įvairių nuotekų iš rajono nutekėjimą. Gautos žemės formos (1.4. pav.) buvo sukurtos gauti unikalias erdves, kurios atskleidžia dinamišką Toronto miesto ir Ontarijos ežero vaizdą. Dabar tarp miesto centro ir pakrantės, parkas traukia lankytojus ir skatina juos prigulti ant gultų ar pailsėti ant žolės,

kur

atsiveria

ežero

vaizdas,

kuris

anksčiau

nebuvo

įmanomas

(https://www.landscapeperformance.org/case-study-briefs/hto-park#/overview).

8

1.4 pav. HTO paplūdimio parkas iš viršaus Planas konkretus ir siekta tikslų teisinga kryptim, neišpučiant ir nepridedant papildomos prabangos aspektų, kurie yra nereikalingi. (1.5. pav.) HTO parko pagrindas buvo užterštas dirvožemis, norint jį išvalyt būtų kainavę apie 25 milijonus JAV dolerių, tačiau jie buvo sutaupyti žemę užklojus betonu ir įvairiu dirvožemiu, taip panaikindami tikimybę, jog užterštumas neprasiskverbs į viršutinį žemių sluoksnį (1.6. pav.).

1.5 pav. HTO parkas

1.6 pav. HTO parko pjūvis

Parkas yra beveik ant vandens ir aptvertas, kad žmonės nesusižalotų. Šis parkas nesiūlo daug pramogų ar veiklų, jis buvo padarytas, jog atgaivintų šalia esančią gamtą ir leistų lankytojams atsikvėpti po darbų ar pasigrožėti gamta ( 1.7. pav.).

9

1.7 pav. Vaizdas iš HTO parko naktį

1.4.3

Kristineberg ir Hornsberg paplūdimio parkai Pirmasis iš šių dviejų paplūdimio parkų buvo baigtas statyti 2011 metais – Kristineberg, o

Hornsberg parkas – 2013 metais. Keičiantis industriniui prieplaukos rajonui į gyvenamąjį rajoną, įsikūrė ne tik trys tūkstančiais namų ir apie dešimt tūkstančių naujų darbo vietų, bet ir šie du parkai su patrauklia vieta pasivaikščioti, prie pat Ulsvundo (Ulvsundasjön šved.) ežero pakrantės. (1.8. pav.)

1.8 pav. Kristineberg pakrantė Hornsberg parkas suprojektuotas taip, kad suoliukai yra atsukti į Ulsvundo ežerą. Kristineberg parkas yra baroko tipo, jo šaknys kilo iš Kristineberg pilies sodo, kuris kartą siekė ir vandenį. Pietuose yra šlaitas su gamtos imitacija, kuris buvo įkvėptas istorinės Stokholmo kraštovaizdžio architektūros mokyklos ir gretimais esančių parko teritorijų. Viduryje yra didžiulė veja trijuose plokščiakalniuose, kurie baigiasi mediniais laiptais į ežera (Landscape Architecture as a common ground, 2018 m, 54 psl.).

10

Parkų idėja yra užimti žmogų veikla, leisti jam atsipalaiduoti ir sudaryti įspūdį jog jis gamtoje. Vaikams yra įrengtos žaidimų aikštelės (1.9. pav.).

1.9 pav. Vaikų žaidimų aikštelė

1.9.1 pav. Hornsberg Pakrantė

2. PROJEKTAVIMO SĄLYGOS IR METODIKA 2.1

Esamos būklės vertinimo metodika Esamos Skuodo miesto paplūdimio teritorijos vertinimo metodika atsižvelgiama į LR įsakymą –

Dėl rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų patvirtinimo. Pagal įsakymo 7.5 punktą, prie vandens telkinių įrengti priėjimo takus ir stovėjimo aikšteles. Sekant įsakymą, reikia atlikti paplūdimių įrangos techninę priežiūrą, įrengti persirengimo kabinas, tualetus, šiukšliadėžes, užtikrinti jog paplūdimių įranga nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, nedarytų žalos aplinkai, statiniai, esantys teritorijoje, prieš maudymosi sezoną būtų sutvarkyti. Šalinti menkaverčius medžius ir krūmus, išryškinant estetinį vandens telkinio vaizdą. Vienas iš svarbiausių punktų manau yra – reguliariai valyti vandens telkinius, šalinti siūlinių dumblių biomasę. Nendres pjauti statmenai kranto linijai iki 100 m pločio ruožais, tarp jų paliekant tokio pat pločio nepjautus ruožus.

Svarbių teritorijos analizė pagal esamą vietą. Buvo analizuojamas Skuodo paplūdimys, bendras Skuodo planas, teritorijos topografinis žemėlapis, bendras kontekstas mieste ir istorinė raida.

Pirmiausia buvo vertinama teritorijos esama vieta aplinkos kontekste. (Žemėlapis - SŽNS_DR10LT) Analizuojant topografinį žemėlapį buvo nustatoma esama dendrologinė ir geografinė teritorijos būsena.

Istorinė raida buvo analizuojama iš šaltinių, kuriuos pavyko rasti, nors tai gal naujai suformuota teritorija, vos tik įsikūrus HE. Dirvožemio tyrimai yra svarbūs pasirenkant norimus sodinti augalus. Nustatyta, jog teritorijoje vyrauja trys dirvožemiai: sunkus priemolis – prie gatvės, iš kairės pusės nuo aikštelės, vidutinio sunkumo priemolis, kuris sudaro didžiąją dalį visos teritorijos ir smėlingas lengvas priemolis – užimantis mažą dalį iš dešinės pusės vandens ir kelio sankirtoje. (Žemėlapis – Dirv_DR10LT) Dendrologiniai tyrimai buvo daromi nuvykus į vietą ir padarius augalų inventorizaciją, pagal Želdinių ir želdynų inventorizavimo ir apskaitos taisykles, bei konsultuojantis su darbo vadovu. Visi rezultatai yra pateikti supaprastinus Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelę.

Rezultatai pateikti brėžiniuose, lentelėse ir plančetuose.

11

2.2

Padėtis mieste ir gamtos sąlygos Skuodas – miestas įsikūres šiaurės vakarų Lietuvoje, 2 kilometrai į pietus nuo Latvijos sienos.

Teritorija 596 ha su 5700 gyventojų. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 metais kaip (Scoden, Sckoden) – tuo metu jis priklausė Ceklio (Kuršių) žemei. 1259 metais čia įvyko Lietuvių ir Livonijos ordino mūšis (Skuodo mūšis) kuriame žemaičiai laimėjo prieš didelę kalavijuočių kariuomenę. 1568 metais Žygimantas Augustas miestelį padovanojo Žemaičių seniūnui Jonui Chdkevičiui, kuris 1572 metais pasirūpino jog Skuodas gautų miesto teisias. Vėliau valdžia perėjo Sapiegom 1667 metais. 1915 metais okupuotame Skuode vokiečiai nutiesė geležinkelį. Miestas stipriai nukentėjo per antrajį pasaulinį karą, sudegė daug pastatų, 1918 metais buvusiame Skuodo dvare įsteigta Skuodo gimnazija.

Geležinkeliai į Klaipėdą, Rygą. Biblioteka įsikūrusi nuo 1948 metų. Tarybinių ir hitlerininkų aukų kapinės, archeologinis radinys – akmeninis kirvis su siaurėjančia pentimi, dabar laikomas ir saugomas Telšių kraštotyros muziejuje.

Skuodo rajonas yra šiaurės vakaruose, Latvijos pasienyje. Plotas 911 kvadratinių kilometrų ir 16950 gyventojų. Rajone yra 4 miesteliai (Barstyčiai, Ylakiai, Lenkimai, Mosėdis), 167 kaimai.

Aukštumoje, tarp Gudalių ir Kruopių yra aukščiausia rajono vieta – 171 m. Vidutinė Sausio mėnesio temperatūra yra -4,0 laipsniai, liepos mėnesį vidutinė temperatūra yra +16,8 laipsniai, šalnos prasideda spalio mėnesį ir baigiasi gegužės mėnesį (136 dienos be šalnų). Kritulių iškrinta per metus 808 mm.

Pastovi sniego danga susidaro gruodį ir ištirpsta kovą, jos viduryje vidutinis sniego paklodės storis yra 18 cm. Per rajoną teka Bartuva su intakais: Luoba, Apše ir Šventoji. Yra du ežerai ir penkiolika tvenkinių. Dirvožemiai daugiausiai lengvo priemolio, priesmėlio. Rajono miškingumas yra 16,8 %, auga daugiausiai eglynai, pušynai. Skuodo rajone yra Apuolės landšaftinis istorinis, Igarių, Kulalių, Šauklių geologiniai draustiniai, Bartuvos ichtiologinis draustinis, valstybės saugomas Žemaičių botanikos parkas, 6 gamtos paminklai (4 akmenys, versmė, ąžuolas).

Skuodo tvenkinys (Bartuvos tvenkinys) yra Skuode, Bartuvos slėnyje, 55 kilometrai nuo jos žiočių. Plotas yra 92 hektarai, didžiausias gylis 7,7 metro, o tūris apie 2,5 milijonų kūbinių metrų.

Vanduo naudojamas buvo laukams drėkinti. Skuodo miesto paplūdimys įsikūręs Skuodo senamiestyje, vos 1,6 kilometro nuo naujamieščio. Paplūdimį iš rytų pusės supa Skuodo miesto parkas, iš pietų pusės tvenkinys kurio kitoje pusėje yra miškinga teritorija, iš vakarų pusės 800 metrų Skuodo tvenkinio, o iš šiaurinės pusės visa senamieščio apylinkė.

Paplūdimys lengvai pasiekiamas gyventojų iš senamiesčio, kitoj pusėj Krantinės gatvės prasideda gyvenamieji namai, vos daugiau nei 1,5 km iki naujamiesčio. Pagal Skuodo miesto bendrąjį planą planuojama, jog iš naujamiesčio, per Skuodo miesto parką, Bartuvos tvenkinį bus galima pasiekti dviračių taku ir juo apvažiuoti visą Skuodo tvenkinį. Paplūdimį įrėmina dvi gatvės – Krantinės gatvė, kuria galima pasiekti pagrindinę Laisvės gatvę, kuri veda iki pat naujamiesčio ir iš rytinės pusės Tvenkinio gatvė kuria galima pravažiuoti visą hidroelektrinės užtvanką. Triukšmo lygis paplūdimyje nėra didelis, bet Skuodo miesto pertvarkymo projekte numatomas jo sumažinimas augalais iki minimalaus lygio.

12

Skuodo paplūdimys yra geroje susisiekimo vietoje, vos 100 metrų nuo miesto parko, kuris ribojasi su naujamiesčiu, ir kitoj pusėj Krantinės gatvės esamo gyvenamojo rajono, senamiesčio, kur Valančiaus, Tulpių, Lindos ir Mindaugo gatvėmis galima pasiekti paplūdimį iš senamiesčio centro.

(Tarybinė Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, 37 psl.)

2.3

Esamos būklės vertinimas Skuodo miesto paplūdimys yra tinkamas naudoti, atšilus orui žaidžia vaikai, o vyresni sėdi

pavėsinėse arba žvejoja.

2.3.1

Želdinių būklė Dalis medžių, augančių prie gatvės ir dalis medžių, augančių prie pastato buvo sodinti prieš 37

metus. Medžių rūšys buvo maišomos, nes iš 36 medžių buvo pasodintas vienas juodalksnis ir vienas baltalksnis. Medžiai yra aukšti – nuo 14 iki 19,5 metrų aukščio. Šių medžių retinti nereikia, nes jie yra geros būklės ir padės sustiprinti gyvąją sieną nuo gatvės projektuojamame plane.

Teritorijoje yra pasodinta ir pavienių medžių (laukinė obelis, paprastasis ąžuolas, karpotasis beržas, paprastasis klevas, paprastasis lazdynas ir paprastųjų pušų sodinukai). Tačiau jie yra netvarkingai išdėstyti teritorijoje, todėl planuojama juos išretinti arba perkelti, jeigu augalas sveikas.

Pušys buvo sodintos norint nustelbti meldus ir nendres, tačiau jos sunkiai auga prie kranto. Žolinė augalija dėl nuolydžių įvairovės vietomis skurdi, kadangi vanduo iškart nuteka į tvenkinį.

Didžioji dalis 95 % želdinių būklė gera, tačiau yra ir 5% pažeistų augalų. Želdynų ir želdinių inventorizacijos duomenys yra pateikti priede.

2.3.2

Įrenginiai Skuodo miesto paplūdimyje, rytinėje pusėje nuo pastato, yra vaikų žaidimų aikštelė. Ji

nesudaro jokios erdvės, tik yra pavieniai įrengimai (čiuožyklos, karstyklės) pastatyti po visą teritoriją (2.1 pav.). Karstyklės ir čiuožykla yra dar naujas žaidimų aikštelės inventorius, tačiau yra ir senų čiuožyklų, kuriomis pavojinga naudotis. Jas reikėtų keisti ir padaryti saugią, atskirą erdvę, su daugiau įrenginių.

2.1 pav. Vaikų žaidimų aikštelė 13

Teritorijoje yra 3 pavėsinės, kurios išsidėsčiusios padrikai, nėra suformuotos erdvės. Jos yra pavieniui pastatytos prie įvažiavimo, dvi iš rytinės pusės ir viena iš vakarinės. Iš trijų pavėsinių, dviejų būklė yra gera (2.2 pav.). Reikia sukurti uždarą erdvę pavėsinėms, kad žmonės galėtų atsiriboti nuo važiuojamosios kelio dalies ir kitų lankytojų.

2.2 pav. Pavėsinės Šiaurinėje pastato pusėje yra krepšinio stovas ir keletas suoliukų šalia. Krepšiniui žaisti nėra vietos, todėl krepšinio stovą reikėtų šalinti, nes jis neatlieka jokios funkcijos. Suoliukais naudojasi žmonės, nors jie yra atsukti i gatvės pusę ir nuo jų matosi tik namai arba stovėjimo aikštelė (2.3 pav.).

Netoli pavėsinių padaryta ir paplūdimio tinklinio aikštelė, kurios būklė nėra gera, nes nėra stulpų, prie kurių tvirtintųsi tinklas (2.4 pav.). Iš pietinės pastato pusės yra du liepteliai. Pontoninis yra geros būklės ir puikiai atlieka savo

funkciją,

o

polinis – ne, todėl

reikėtų

jį

šalinti. (2.5 pav.)

2.3 pav. Vaizdas į 2.4

pav.

suoliukus Tinklinio

aikštė

14

2.5 pav. Liepteliai

3. SKUODO MIESTO PAPLŪDIMIO PERTVARKYMO PROJEKTO ANALIZĖ 3.1

Erdvių Struktūra Formuojamas daugiafunkcinis paplūdimys, teritorija padalinama į keturias zonas:

kempingo zoną, biologinės įvairovės zonas, paplūdimio zoną ir poilsinę zoną. Į kempingo zoną atvykę poilsiautojai, turės susimokėti už paslaugą ir galės pasistatyti savo transporto priemonę tam skirtose zonose. Bus galima aplankyti biologinės įvairovės zoną, kuri sukurta tam, jog tokie paukščiai, kaip Didžioji antis, tūrėtų vietą perėjimui ir maisto šaltinį (tvenkinys). Didžiosios anties pagrindinis maistas yra augalinės kilmės. Ji minta sėklomis, vaisiais ir vandens augmenija, taip pat ir gyvais organizmais – buožgalviais, varlėmis, įvairiais vabzdžiais, smulkiomis žuvimis, kirmėlėmis ir kitais vandens gyviais. Todėl ši zona, atiduota gamtai, padės ančių ir kitų paukščių populiacijai augti. Tokios zonos yra labai vertinamos. (3.1 pav.)

15

Paplūdimio zonoje bus

3.1 pav. Biologinės įvairovės vieta modernių persirengimo kabinų,

suoliukų. Poilsio zonoje – vaikų

žaidimų aikštelės zona, pavėsinės

zona, tinklinio aikštelės zona, veja

tarp zonų kurioje bus galima žaisti

vaikams.

3.2

Augalų pasirinkimas Paplūdimio erdvė bus formuojama iškertant dalį esamų medžių ir vietomis pasodinant

naujų medžių ar krūmų. Taip bus gaunama aiški erdvinė struktūra. Atrinkti naudingiausi ir puikiai prisitaikę prie Lietuvos klimato augalai, kurie yra pateikti 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė. Projektuojamų medžių ir krūmų sortimentas Eil .

Augalo botaninis pavadinimas Nr. 1 Paprastasis ąžuolas - Quercus robur 2 Kanadinė tuopa – Populus canadensis 3 Paprastasis kaštonas - Aesculus hippocastanum 4 Raudonasis klevas – Acer rubrum 5 Platanalapis klevas – Acer pseudoplatanus 6 Baltasis gluosnis – Salix alba 7 Mažalapė liepa – Tilia cordata 8 Juodalksnis – Alnus glutinosa 9 Nendrės - Phragmites 10 Ežerinis meldas – Schoenoplectus lacustris 11 Paprastosios alyvos – Syringa vulgaris 12 Karpotasis beržas – Betula pendula 13 Grauželinė gudobelė – Crataegus laevigata 14 Paprastasis šermukšnis – Sorbus aucuparia 15 Pilkasis karklas – Salix cinerea 16 Žilvitinis karklas – Salix viminalis 17 Paprastasis buksmedis – Buxus sempervirens 18 Deucija šiurkščioji - Deutzia scabra 19 Krūminė karagana - Caragana frutex

Vienetai 6 3 3 12 4 19 8 12 114 6 1 2 8 283 24 93 33

16

3.3 Dekoratyviniai žoliniai augalai Paplūdimio dalyje, prie pastato įėjimo, projektuojamas minimalus gėlynas iš daugiamečių gėlių, kurios nereikalaus daug priežiūros. Šios daugiametės gėlės sukurs erdvę, į kurią lankytojai pateks vos tik atvykę į teritorija.

Dekoratyvieji augalai derinami pagal aukštį, spalvas, lapų formas. Augalai nuo gėlyno krašto link centro – dėstomi didėjimo tvarka. Svarbiausias aspektas parenkant augalus buvo tas, jog buvo pasirinkti mažiausiai priežiūros reikalaujantys ir galintys augti pavėsyje. Daugiamečių gėlių sortimentas pateikiamas 1.2 lentelėje.

1.2 lentelė. Daugiamečių gėlių sortimentas Eil .

Nr. 1 2 3 4 5 6 7

Augalo botaninis pavadinimas Japoninė plukė - Anemone hupehensis 'Pretty Lady Maria' Plačiavainikis snaputis - Geranium platypetalum 'Turco' Tiarelė - Tiarella 'Iron Butterfly' Dantytalapė raktažolė - Primula denticulata `Blue Selection‘ Pajūrinė gvaizdė – Armeria maritima Armada White Šilinis viržis – Calluna vulgaris Melsvė – Hosta WIDE BRIM

Vienetai 25 12 15 12 5 7 4

3.4 Dangų projektavimas Danga yra svarbus aspektas norint sukurti tinkamą takelį ar kelią, kuriuo bus galima ir pravažiuoti su transporto priemone, ir eiti pėsčiomis. Paplūdimio takeliai bus daugiafunkciniai, todėl bus taikoma sukietinto grunto technologija, gruntas maišomas su betono mišiniu ir pilama 20 centimetrų storio ir 2,5 metro pločio sluoksnis, kad galėtų pravažiuoti lengvasis automobilis. Šia danga dėl praktiškumo bus išlieti visi takeliai ir suoliukų nišos.

Vaikų žaidimų aikštelėje bus naudojama guminė danga. Ši danga turi geras amortizacines savybes, todėl galimybės susižaloti vaikui žymiai sumažėja. Danga nėra slidi ir greičiau įšyla saulėtą dieną.

Automobilių stovėjimo aikštelė ir kelias į teritoriją bus asfaltuojami. Šis kelias bus naudojamas labai dažnai, todėl turės būti patvarus ir atsparus ilgą laiką, dėl ko ir buvo pasirinktas asfaltas.

Tinklinio aikštelei bus naudojama smėlio danga.

3.5 Paplūdimio įrenginių parinkimas Persirengimo kabinos Paplūdimiuose visada trūksta bevielio interneto, todėl su naujomis ir inovatyviomis persirengimo kabinomis bus įdiegtas internetas (3.2 pav.). Kadangi kabinos paplūdimyje išsidėsčiusios palankiai (šalia suoliukų ir tako), tai leis įdiegti į kabinas modemus, kurie skleis internetą netoliese esantiems žmonėms.

17

3.2 pav. Persirengimo kabina Slipas Takelio gale su garažu ir aikštele įrengiamas slipas. Kadangi Bartuvos tvenkinys yra 1,2 km.

Ilgio ir 500 metrų pločio, jame gali puikiai plaukioti mažesnės jachtos (optimistai, lazeriai). Šiuo metu optimistų klasės jachtų buriuotojų daugėja visoje Lietuvoje, o Bartuvos tvenkinys turi puikias sąlygas priimti ir mokinti šių klasių buriuotojus. Slipu bus patogu naudotis ir žmonėms, kurie norės į tvenkinį nusileisti valtį. (3.3 pav.)

3.3 pav. Slipas laivam Pastatas Pastatas bus naudojamas kaip kavinukė, kurioje bus galima susimokėti už paslaugas kempinge ar pačiūžas. Tai bus daugiafunkcinė zona, kurioje galima bus rasti tualetą, dušą, kavinę, nuomos punktą ir valčių ar garažo nuomos vietą.

3.6 SSGG analizė 3.1 lentelėje pritaikant SSGG analizę ir įgytas žinias, pateikiamos projekto galimybės, grėsmės, silpnybės bei stiprybės. Paruošiant Skuodo miesto paplūdimio pertvarkymo projektą, buvo atsižvelgta į grėsmes ir silpnybes, kurias buvo stengiamasi pašalinti bei išnaudoti projekto stiprybes ir galimybes.

3.3 lentelė. SSGG analizė Stiprybės

Silpnybės

18

Prie kelio į Rygą;

Status šlaitas;

Didelis tvenkinys;

Nėra smėlio;

Arti miesto centro;

Apaugęs krantas.

Pastatas su komunalinėm paslaugom; Arti parko.

Galimybės Elingas;

Grėsmės Skuodas – mažas miestas;

Buriavimo mokykla;

Kas metus mažėjantis gyventojų skaičius;

Kempingas;

Užliejimo grėsmė.

Kavinė; Žiemą – čiuožykla; Biologinės įvairovės zonos.

IŠVADOS Atlikus dabartinės teritorijos analizę, metodinių sąlygų, želdinių inventorizaciją ir vietos foto fiksaciją, buvo parengtas paplūdimio pertvarkymo projektas.

1. Išnagrinėjus literatūros šaltinius miesto paplūdimio tematika, buvo pastebėta, jog miestų paplūdimiai nebuvo pritaikomi maudymuisi, paplūdimiai per daug urbanizuoti, paliekama per maža dalis gamtai.

2. Atlikus SSGG analizę buvo pasirinktos aiškios vystymo ir galimybių kryptis.

3. Tai, jog Skuodo paplūdimys yra prie tvenkinio ir teritorijoje yra jaučiamas žemėjimas – turėjo neigiamos įtakos projektavimui, tačiau pritaikius žinias ir surinktą informaciją, pavyko priimti kelis sprendimus (slipo įrengimas; takų sistemos serpentinu sukūrimas).

4. Naujai projektuojami takai sukuria judėjimo kryptį: pagrindiniu 2,5 metro pločio taku galima pasiekti tinklinio aikštę, vaikų žaidimų aikštelę, pavėsinę ir slipą su garažu. Su nišomis integruoti suolai, kurie yra atsukti į tvenkinio pusę, sudarant galimybes grožėtis vaizdu.

5. Kartu su funkcinėmis zonomis, nuomos punktu, kavine, kempingu ir slipu bus sukurta daug naujų darbo vietų jaunimui tiek vasarą, tiek žiemą.

6. Aplinkos atnaujinimu bei sutvarkymu, kempingo zona – bus siekiama pritraukti lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek ir iš kaimyninių šalių, kadangi 169 keliu, kuris kerta sieną į Latviją, yra patogu pasiekti paplūdimį.

7. Jaunimo turėtų pritraukti rengiamos vaikų ir paauglių stovyklos, Lietuvos skautijos reguliarūs sezono apsilankymai.

8. Dėl biologinės įvairovės svarbos, teritorijos rytinė ir vakarinė dalis nebus urbanizuota, o paskirta gamtai – čia paukščiai ir antys galės perėti jauniklius.

19

LITERATŪRA 1. Nathan Bowe. 2018. Life's a beach: West Lake Drive plan aims to make the most of DL's

waterfront

[žiūrėta

2019

01

20].

Prieiga

per

internetą:

https://www.dl-

online.com/news/4423945-lifes-beach-west-lake-drive-plan-aims-make-most-dls-waterfront ežero paplūdimys. [žiūrėta 2019 01 22]. Prieiga per internetą:

2. Zarasaičio

https://www.visitaukstaitija.lt/lankytinos-vietos/zarasaicio-ezero-papludimys/ 3. Žagarės ozo pažintinis takas. [žiūrėta 2019 01 22]. Prieiga http://zagaresrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=209 4. Panemunės paplūdimys. [žiūrėta 2019 01

25].

Prieiga

per per

internetą: internetą:

http://www.kaunas.lt/2015/06/naujienos/panemunes-papludimys-su-poilsiaviete-netrukusatvers-duris/ 5. Morristown, What Causes Beach Erosion. [žiūrėta 2019 02 11]. Prieiga per internetą:

https://www.scientificamerican.com/article/what-causes-beach-erosion/ 6. Dirv DR10LT sluoksniu vertinimo specifikacija. [žiūrėta 2019 04 10]. Prieiga per internetą: https://www.geoportal.lt/geoportal/ 7. Miesto

paplūdimiai.

[žiūrėta

2019

04

https://en.wikipedia.org/wiki/Urban_beach 8. Lietuvių kalbos žodynas, 1972 9. Tarybinė Lietuvos enciklopedija, 3 tomas, 304 psl.

10. Dragūnas, 2018m. [žiūrėta 2019 05

02].

Prieiga

per

internetą:

01].

Prieiga

per

internetą:

http://www.gzeme.lt/2018/06/14/juru-skautai-i-ezera-nuleido-8-jachtutes/ 11. IOC EXECUTIVE BOARD RECOMMENDS 25 CORE SPORTS FOR 2020 GAMES. 2013m. [žiūrėta 2019 05 01]. Prieiga per internetą: https://www.olympic.org/news/ioc-executive-boardrecommends-25-core-sports-for-2020-games 12. Žiemos čiuožykla. Prieiga per internetą:https://www.raudondvariodvaras.lt/ciuozyklos-darbo-

laikas-sventinemis-dienomis/ Grunskis, 2004m.

13. T.

[žiūrėta

2019

03

05].

Prieiga

per

internetą:

http://www.grunskis.net/www.grunskis.net/tekstai_files/T.Grunskis.%20L.Nekrosius. %20Krantines%20raida.pdf

20

14. L.

Nekrošius,

2004m.

[žiūrėta

2019

03

05].

Prieiga

per

internetą:

http://www.grunskis.net/www.grunskis.net/tekstai_files/T.Grunskis.%20L.Nekrosius. %20Krantines%20raida.pds 15. Lietuvos kraštovaizdžio įvairovė, 2 tomas, 48 psl 16. Janet Rosenberg, 2007. [žiūrėta 2019

03

05].

Prieiga

per

internetą:

https://www.landscapeperformance.org/case-study-briefs/hto-park#/overview 17. Landscape Architecture as a common ground, 2018 m, 54 psl.

18. Žemėlapis - SŽNS_DR10LT. Prieiga per internetą: https://www.geoportal.lt/geoportal/ 19. Žemėlapis – Dirv_DR10LT. Prieiga per internetą: https://www.geoportal.lt/geoportal/ 20. Tarybinė Lietuvos enciklopedija, 4 tomas, 37 psl.

21. Vladas Žulkus.2002m. Viduramžių Klaipėda: miestas ir pilis, archeologija ir istorija.

22. Lampėdžių paplūdimys. [žiūrėta 2019 03 10].

Prieiga per internetą: https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/10/09/miestas/lampedziai-pasikeis-neatpazistamai/# 23. MIESTŲ ŽELDYNŲ FORMAVIMAS. 2015. [žiūrėta 2019 03 15]. Prieiga per internetą: http://www.krastotvarka.vhost.lt/documents/396.html 24. Indrė Gražulevičiūtė – Vileniškė, Aistė Ražauskaitė , Ligita Ažukaitė , Vita Bartininkaitė , Lina

Kulbokaitė, Jurgis Kameneckas. Darnaus vystymosi principais paremtas kraštovaizdžių formavimas urbanizuotose teritorijose. 2011. [žiūrėta 2019 03 15]. Prieiga per internetą: http://www.krastotvarka.vhost.lt/documents/2011-7.pdf 25. Žaromskio ir Gulbinsko monografiją. Krantodara ir krantotvarka. [žiūrėta 2019 03 15]. Prieiga

per internetą: http://www.lgd.lt/sites/default/files/Zaromskis_Gulbinskas_monografija%202018.pdf 26. Daubarienė.

2008. [žiūrėta 2019 03 18].

Prieiga per internetą: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/08_03_19/daubariene.pdf 27. ĮSAKYMAS. DĖL REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMO,

PLANAVIMO IR

APSAUGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO. 2004. [žiūrėta 2019 03 19]. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C47DCA05487B/BHmGMkIcTS? fbclid=IwAR2ao3ykAHBAYXlq44pfMOmVHfBbVD63o94o7arbjCM9ACH6X3ZwDFMjio8

NAUDOTŲ ILIUSTRACIJŲ ŠALTINIAI 1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

1.1 paveikslas. Prieiga per internetą: krastovaizdzio-formavimo-sprendimai.pdf 1.2 paveikslas. Prieiga per internetą: krastovaizdzio-formavimo-sprendimai.pdf 1.3 paveikslas. Prieiga per internetą: krastovaizdzio-formavimo-sprendimai.pdf

1.4 paveikslas. Prieiga per internetą: https://www.claudecormier.com/en/projet/hto-urbanbeach/ 8. 1.5 paveikslas. Prieiga per internetą: https://www.claudecormier.com/en/projet/hto-urbanbeach/ 9. 1.6 paveikslas. Prieiga per internetą: https://www.claudecormier.com/en/projet/hto-urbanbeach/ 10. 1.7 paveikslas. Prieiga per internetą: https://www.claudecormier.com/en/projet/hto-urbanbeach/ 11. 1.8 paveikslas. Prieiga per internetą: IFLAEurope_ExhibitionCatalogue_preview_small_corr.pdf 12.

21

13. 1.9 paveikslas. Prieiga per internetą: IFLAEurope_ExhibitionCatalogue_preview_small_corr.pdf 14.

15. 1.9.1 paveikslas. Prieiga per internetą: IFLAEurope_ExhibitionCatalogue_preview_small_corr.pdf 16.

17. 2.1 paveikslas. Foto fiksacija. Aivaras Milinskas.

18. 2.2 paveikslas. Foto fiksacija. Aivaras Milinskas.

19. 2.3 paveikslas. Foto fiksacija. Aivaras Milinskas.

20. 2.4 paveikslas. Foto fiksacija. Aivaras Milinskas.

21. 2.5 paveikslas. Foto fiksacija. Aivaras Milinskas.

22. 3.1 paveikslas Vaizdas sumaketuotas.

23. 3.2 paveikslas. Prieiga per internetą: https://www.rugosa.lt/sodo-statiniai/lauko-tualetai/ 24. 3.3 paveikslas. Prieiga per internetą: http://www.anonsas.lt/portal/categories/127/1/0/1/article/26265/modernus-vandens-uostas-priekursiu-mariu

PRIEDAS Priedas Nr. 1 LENTELĖ. Želdynų ir želdinių inventorizavimo kortelė Medžio, krūmo Nr.

Medžio, krūmo rūšis

Kiekis, vnt.

Amžiu s, m.

Aukštis ,m

Kamieno apimtis, cm

1

Kanadinė Tuopa

35

33

17,3

160

2

Paprastasis ąžuolas

1

19

8,75

70

3

Kanadinė Tuopa

35

30

16,6

117

4

Kanadinė Tuopa

35

33

18

157

5

Kanadinė Tuopa

35

32

17,7

147

6

Kanadinė Tuopa

35

32

17,6

180

7

Kanadinė Tuopa

35

6

3,5

19

8

Kanadinė Tuopa

35

11

5,75

40

9

Kanadinė Tuopa

35

25

15

150

10

Kanadinė Tuopa

35

22

14,2

114

11

Karpotasis beržas

4

17

7,87

27

Pastabos

Išsišakojimas 5,25 m aukštyje

22

Medžio, krūmo Nr.

Medžio, krūmo rūšis

Kiekis, vnt.

Amžiu s, m.

Aukštis ,m

Kamieno apimtis, cm

12

Kanadinė Tuopa

35

21

12,85

108

13

Kanadinė Tuopa

35

22

12,5

117

14

Kanadinė Tuopa

35

19

10,5

94

15

Kanadinė Tuopa

35

20

11,4

93

16

Kanadinė Tuopa

35

21

11,2

105

17

Kanadinė Tuopa

35

20

11,4

86

18

Kanadinė Tuopa

35

7,5

59

Kamienas lenktas

19

Kanadinė Tuopa

35

20

11

89

Išsišakojimas 3, 75 m aukštyje

20

Juodalksnis

2

24

14

120

21

Kanadinė Tuopa

35

25

12,5

123

22

Kanadinė Tuopa

35

21

12,25

82

23

Kanadinė Tuopa

35

25

13,75

122

24

Baltalksnis

4

13,2

97

25

Kanadinė Tuopa

35

26

14

131

Išsišakojimas 2,5 m aukštyje

26

Kanadinė Tuopa

35

31

16,7

174

Išsišakojimas 2 m aukštyje

27

Kanadinė Tuopa

35

24

15

114

28

Juodalksnis

2

35

19,5

183

29

Kanadinė Tuopa

35

25

15

123

30

Baltalksnis

4

30

16,75

126

31

Kanadinė Tuopa

35

31

16,2

143

32

Kanadinė Tuopa

35

17

7,9

71

33

Paprastasis klevas

9

11

4,25

32

34

Paprastasis klevas

9

12

4,25

41

35

Paprastasis klevas

9

12

4

39

Pastabos Išsišakojimas 5,25 m aukštyje

Išsišakojimas 2,75 m aukštyje

Išsišakojimas 2,25 m aukštyje

Išsišakojimas 1,5 m aukštyje

Išsišakojimas 2,2 m aukštyje

23

Medžio, krūmo Nr.

Medžio, krūmo rūšis

Kiekis, vnt.

Amžiu s, m.

Aukštis ,m

Kamieno apimtis, cm

36

Laukinė slyva

2

15

3

57

37

Paprastasis klevas

9

10

4

17

38

Paprastoji vyšnia

3

13

4,4

53

39

Paprastasis lazdynas

4

17

7

79

Išsišakojimas 20 cm aukštyje

40

Karpotasis beržas

4

16

7

50

Išsišakojimas 30 cm aukštyje

41

Paprastasis klevas

9

10

3,5

18

42

Paprastasis klevas

9

12

4,4

23

43

Paprastasis lazdynas

4

14

5,6

44

44

Paprastasis klevas

9

13

4,4

60

45

Paprastasis lazdynas

4

12

4,3

40

46

Karpotasis beržas

4

25

14

89

47

Kanadinė Tuopa

35

6

2,9

31

48

Paprastasis lazdynas

4

6

5,25

52

49

Kanadinė Tuopa

35

12

4,4

45

Išsišakojimas 30 cm aukštyje

50

Baltalksnis

4

30

13,25

112

Išsišakojimas 97 cm aukštyje

51

Baltalksnis

4

36

18,5

131

52

Kanadinė Tuopa

35

35

19

140

53

Kanadinė Tuopa

35

7

4,4

17

54

Kanadinė Tuopa

35

11

7

46

55

Paprastasis klevas

9

12

8

56

56

Miškinė obelis

2

8

2,75

62

57

Miškinė obelis

2

9

3,1

65

58-148

Paprastoji pušis

90

Pastabos Išsišakojimas 10 cm aukštyje

Išsišakojimas 10 cm aukštyje

Sodinukai

24

Medžio, krūmo Nr.

Medžio, krūmo rūšis

Kiekis, vnt.

Amžiu s, m.

Aukštis ,m

Kamieno apimtis, cm

149

Paprastoji vyšnia

3

12

4,1

49

150

Paprastasis klevas

9

18

6,2

56

151

Laukinė slyva

3

12

3,8

40

152

Kanadinė Tuopa

35

26

14,25

98

153

Kanadinė Tuopa

35

29

16,1

117

154

Paprastoji vyšnia

3

10

4,37

38

155

Karpotasis beržas

4

16

12,75

67

156

Paprastasis Ąžuolas

5

25

10,5

95

157

Paprastasis Ąžuolas

5

25

10

90

158

Paprastasis Kaštonas

1

28

11

101

159

Laukinė slyva

3

20

6

89

160

Kanadinė Tuopa

35

12

10

100

161

Kanadinė Tuopa

35

10

9

102

Pastabos

25