Žurnalo "Supernamai" nr. 17

2013 nr. 1(17)

5,80 LT

tas a m r o as f j u a N

!

numerio idėja

modernizmas Energiškai efektyvūs namai pamatų tipai kaip išsirinkti?

Statybinių blokelių apžvalga

ISSN 2029-2619

Stilingas NAMAS Palangoje MODERNI VIRTUVĖ specialistų akimis Šviestuvų tendencijos

Didžiausias pirčių įrangos ir medžiagų pasirinkimas

gaminame

pirčių duris, dailylentes, lentas gultams. įrengiame

visų tipų pirtis. parduodame

Natūraliai gera savi jauta

Harvia, Helo, Narvi, Tatpar pirčių šildymo įrangą; Cariitti šviesolaidinę apšvietimo įrangą.

Degimo efektyvumo reguliavimas

Akcija – 20% nuolaida Harvia Legend Duo malkinėms krosnims – Pirtims iki 30m3 – Akmenų talpa iki 260 kg – Stilinga akmenų dėtuvė pirties viduje – Didelės durelės su stiklu priepirtyje P r e k i ų k i e k i s r i b ota s

Verkių g. 35, Vilnius Tel./Faks. +370 5 231 6287 Mob. tel. +370 6 863 3918 info@sauna.lt www.sauna.lt

Tobulas dizainas DELTA jungikliai ir kištukiniai lizdai

DELTA line

DELTA miro color

DELTA miro wood

DELTA miro aluminum

DELTA miro glass

DELTA miro artist Design „Tom‘sDrag“

DELTA iris

DELTA style

DELTA profil

DELTA natur

Išsirinkite patinkančius jungiklius ir virtualiai išbandykite juos savo interjere.

Programėlė skirta tik iPhone, iPod, iPad.

Tradicinio ir išskirtinio dizaino instaliacijos gaminiai papuoš namus, biurus, visuomenines patalpas.

Platus dizaino pasirinkimas papildys bet kurį interjerą ir patenkins tiek konservatyvų, tiek ieškantį išskirtinumo bei originalumo vartotoją.

Atsakymai infrastruktūrai. www.siemens.lt/instaliacija

Leidėjas UAB Supernamai Lukiškių g. 5-406, Vilnius Tel.: (8 5) 203 1670 El. p. info@supernamai.lt www.supernamai.lt

Vyr. redaktorius Darius Jokubauskas info@supernamai.lt „Namų erdvės“ redaktorė Sandra Kliukaitė sandra.kliukaite@gmail.com AUTORIAI Elvyra Žvirblienė Jonas Malinauskas Irena Dirgėlienė Rytis Daraškevičius Armina Stepanovič Audrius Čepulis Ernesta Mažalskaitė Parma Dalia Zilinskienė REKLAMA Rolandas Liuga rolandas@supernamai.lt Dalia Vaitkevičienė dalia@supernamai.lt DIZAINERIS Zigmas Vaičiulis dizainas@supernamai.lt FOTOGRAFIJOS Raimondas Pocius Karolina Drulytė Kalbos redaktorė Rita Malikėnienė

Spausdino: UAB BALTO print Dėl galimo broko kreiptis į spaustuvę.

UAB Supernamai © Visos teisės saugomos.

Perspausdinant iliustracijas ir tekstus yra būtinas leidėjo rašytinis sutikimas. Leidėjas neatsako už reklamos skelbimų tekstą ir turinį.

Viršelyje UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ nuotrauka 4

supernamai

Mieli skaitytojai,

J

ūsų rankose – iš pagrindų atsinaujinusio žurnalo „Supernamai“ numeris.

Pakeitėme ne tik formatą, bet ir stilių, dizainą, kitaip išdėstėme rubrikas.

Manome, kad leidinys tapo solidesnis, o nuo šiol statybos ir interjero temoms dėmesio bus skiriama vienodai. Taigi sau įdomaus ir naudingo turėtų rasti tiek vyriškoji, tiek moteriškoji auditorija.

Numerio tema „Modernizmas“ atspindi tiek paties žurnalo pokyčius, tiek aiškiai pastebimas statybų sektoriaus tendencijas.

Būsto pirkėjai tampa vis išrankesni, ieško „unikalių prekybinių pasiūlymų“, inovatyvių sprendimų. Šiais postmodernizmo laikais svarbus ne tik geras darbų ar medžiagų kainos ir kokybės santykis. Išlošia tie, kurie sugeba klientams pasiūlyti šiuolaikiškus sprendimus ir juos įgyvendinti, įdiegti naujausias technologijas. Sąvokos „modernumas“ ar „šiuolaikiškumas“ statybose tampa jau nebe mados reikalu, o norma. Todėl žurnale rasite nemažai statybos, būsto įrengimo ir interjero dizaino naujienų.

Pagrindiniame straipsnyje pristatome energiškai efektyvaus namo koncepciją.

Pasyviojo namo sąvoka Lietuvoje jau nėra nauja, tačiau į ją pažvelgėme kiek kitu kampu. Ar tikrai tokiame name negalima statyti židinio, o langai tokio dydžio, kad artimiausias kaimynas negalės įžiūrėti, ką veikiate? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ras šios srities profesionalai.

Malonu pristatyti ir naują rubriką „Naujienos“, kurioje – tik naujausi ir moderniausi interjero sprendimai. Tad gero skaitymo!

Darius Jokubauskas

6 p.

Energiškai efektyvūs namai: mada ar būtinybė Šiuolaikiški plytelių klijai: kaip pasirinkti tinkamiausią

26 p. interjero priedas

Namų erdvės Stilingas namas Palangoje.

Reportažas iš interjero

36 p.

turinys

21 p. Modernus dūmtraukis: saugu, patogu ir praktiška 16 p.

Renkamės blokelius mūriniam namui

10 p.

24 p. Statybų ekspertai: pinigai švaistomi pašalpoms

išmokėti ir šiaurės ašigaliui šildyti

30 p. Eksporto plėtrą lemia ne vien rinkodara

Nuotekų sistemos įrengimas individualiame name

28 p.

Pamatų konstrukcija.

Kokį tipą pasirinkti?

Sofa namų jaukumui

53 p.

44 p.

Šviestuvai interjere: apžvalga ir tendencijos

Dizaino vėjai keičia kryptį.

Frankurto parodos „Ambiente“ apžvalga

58 p.

Interjero naujienos

64 p.

48 p.

Moderni virtuvė specialistų akimis

technologijos

Emada ar būtinybė nergiškai fektyvus namas: Darius Jokubauskas

Nuotraukos Gyčio Gasperaičio, Karolinos Drulytės ir UAB „Fotodiena“

Energetiškai efektyvus namas Helsinkyje.

Nedažytas medžio fasadas atskleidžia ekologiškas užsakovo pažiūras

6

supernamai

technologijos

Vakarų ir Šiaurės Europoje jau gerokai paplitę energiškai efektyvūs, pasyviaisiais dar vadinami namai. Svarbiausias tokio pastato principas − pastate išlaikyti šilumą suvartojant kuo mažiau energijos. Tokį namą galime palyginti su termosu, galinčiu sukauptą energiją išlaikyti ilgą laiką.

Pasyviųjų namų statybą skatina ir 31-oji ES direktyva, pagal kurią iki 2021 metų visi namai privalės būti energiškai efektyvūs, t. y. atitikti A++ naudingumo klasę.

ES ir Lietuvos teisinė bazė

Pasak Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktoriaus Aido Vaičiulio, įmonės jau keletą metų aktyviai domisi pasyviųjų namų statyba. Siekiant sujungti žinias ir resursus bei energiškai efektyvių namų plėtrą Lietuvoje, 2009 m. buvo įkurta asociacija.

Pagrindinės šios organizacijos kryptys – informacijos teikimas ir įstatymų inicijavimas pasyviųjų namų srityje.

JAV prezidentas Barakas Obama, tik atėjęs į valdžią, pareiškė, kad vienas iš Jungtinių Valstijų prioritetų yra energiškai efektyvių namų statyba.

Asociacija taip pat nemažai prisidėjo prie to, kad 31-oji ES direktyva būtų perkelta į Lietuvos teisinę bazę. Pagal ją iki 2013 m. pabaigos dar galios pastatų energinio efektyvumo C klasė (100– 200 kW/kv. m). Nuo 2014 m. naujiems pastatams jau bus taikoma B naudingumo klasė (50–100 kW/kv. m). Nuo 2016 m. namai privalės būti A klasės, t. y. atitikti minimalius pastato energinio efektyvumo reikalavimus. 2018 m. pradžioje naujiems pastatams įsigalios A+ naudingumo klasė – bus keliami papildomi reikalavimai tiek namo projektavimui, tiek jo sandarumui. Statant šios klasės pastatus jau turi būti naudojami atsinaujinantieji energijos šaltiniai. O nuo 2021 m. namai Europos Sąjungoje privalės atitikti A++ klasės energinio naudingumo klasę. Paminėtina, kad Lietuva taip pat prisiėmė iššūkį nuo 2021 m. sausio 1 d. statyti būtent A++ klasės naudingumo pastatus.

Pagrindiniai reikalavimai pasyviajam namui Apvalkalas („kokonas“). Tai yra sienos, langai ir stogas, užtikrinantys šiluminę varžą visu perimetru. Pasak Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos direktoriaus Česlovo Ignatavičiaus, šilumos energijos nuostoliams pastatuose įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip šiltinimo sistemų tipas, išorinių atitvarų plotų tarpusavio santykiai, vėdinimo sistema, rekuperacija, šilumos tilteliai ir kt. Išorinėms atitvaroms šiltinti šilumos izoliacijos storis parenkamas įvertinus visus veiksnius, darančius įtaką šilumos energijos nuostoliams. Renkantis langus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų U vertę (ji turėtų siekti ne mažiau kaip 0,8 W/m2K).

2. Orientacija. Namas projektuojamas taip, kad langai išeitų į pietus arba pietryčius, siekiant gauti kuo daugiau natūralios energijos iš saulės.

3. Šalčio tiltų pašalinimas. Per šalčio tiltus išeina labai daug šilumos energijos, todėl juos būtina pašalinti. Šių tiltų ypač atsiranda pastato kampuose, mazgų jungtyse.

4. Sandarumas. Oras negali per valandą apsikeisti 0,6 karto (nesandariuose pastatuose oras per valandą pasikeičia 3–5 ir daugiau kartų). Sandarumas suteikia galimybę kontroliuoti energinį pastato procesą. Atiduodant pastatą naudoti, atliekamas sandarumo testas, kuris ir parodo, ar pastatas atitinka reikalavimus, o kartu – ar jis yra kokybiškas.

5. Priverstinė ventiliacija. Kadangi pasyvusis namas yra labai sandarus, nesant priverstinės ventiliacijos (su šilumos grąža) gali atsirasti pelėsių.

1.

Pasyviųjų namų standartas ir sertifikavimas

Mažų energinių sąnaudų namo standartas sukurtas Vokietijoje. Idėjos autorius –Vokietijos pasyviojo namo institutas (Passivhaus Institut) ir jo direktorius prof. dr. Wolfgangas Feistas. Pagal šį standartą mažų energinių sąnaudų namui šildyti per metus neturi būti suvartojama daugiau nei 15 kWh/kv. m, didžiausias suvartojamos pirminės energijos kiekis (šildyti, karštam vandeniui paruošti, elektros prietaisams veikti) per metus neturėtų viršyti 120 kWh/kv. m, oro pralaidumo koeficientas − n50 ≤ 0,6 (esant 50 Pa slėgiui, patalpoje prarandama ne daugiau kaip 0,6 jos oro tūrio).

Tik šis institutas išduoda pasyviojo namo sertifikatą, garantuojantį, kad pastatas yra energiškai efektyvus.

A. Vaičiulis teigia, kad šį sertifikatą gauti nėra labai paprasta. Pastatas turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Ne paskutinėje vietoje, apsisprendžiant sertifikuoti

ar ne, yra ir kaina. Šis sertifikatas, garantuojantis pastato energinius ir kokybinius parametrus, vidutiniškai kainuoja 7000–9000 EUR. Kita vertus, vertinant, kokią dalį ši suma sudaro nuo bendros namo kainos, tai nėra taip jau ir daug. Neturint šio įvertinimo, formaliai negalima teigti, kad namas yra pasyvusis, nors jis galbūt ir atitiks kelia-

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis: „Pasyvusis namas, palyginti su paprastu, t. y. ne tokiu energiškai efektyviu, yra brangesnis tik 8–12 %. Tačiau gyvenimo kokybė, komfortas, mažesnės energijos sąnaudos, o ir bendra pastato vertė tai atperka su kaupu.“ supernamai

7

technologijos mus reikalavimus. Gal todėl Lietuvoje šiuo metu yra tik du sertifikuoti pasyvieji namai (Druskininkuose ir Kaune). Sertifikato išdavimo procedūrą stabdo ir tai, kad labai daug pastatų Europoje ir kitose šalyse siekia gauti šį dokumentą, todėl susidaro nemaža eilė.

Sertifikuojant pastatus vertinama labai daug savybių. Viena iš įdomesnių – nuolat name gyvenančių žmonių skaičius. Pasak A. Vaičiulio, buvo atvejis, kai Klaipėdoje planuojamam statyti naujam daugiabučiui

Rekuperatorius turi būti kuo aukštesnio naudingumo koeficiento

viena komanda. Idealiu atveju projektuotojas turėtų dalyvauti dar parenkant ir įvertinant sklypą tokio namo statybai. Tada sudaroma projektavimo programa. Pasitaiko atvejų, kai užsakovas pateikia ne visai realius reikalavimus savo įsivaizduojamam energiškai efektyviam pastatui. Pavyzdžiui, pageidauja, kad toks namas būtų 300 kv. m ar net didesnis. Kartais tokio dydžio pastato tiesiog neapsimoka statyti, nes tokie pastatai turi vadinamąsias „perteklines“ patalpas. Tiesiog užsakovas turėtų įvertinti savo ne tik šios dienos poreikius, bet ir po kelerių metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pasyviojo arba energiškai efektyvaus namo projektavimas šiek tiek skiriasi nuo paprasto pastato.

Vienas svarbiausių aspektų – namo orientacija. Idealus variantas, jei pavyksta suprojektuoti visus langus į pietinę pusę. Tai susiję ne tik su šilumos patekimu per langus, bet ir su jos pertekliaus kontrole. Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną pietinėje pastato pusėje esantys langai gauna palyginti nedaug saulės energijos, nes saulė yra aukščiausiame taške. O įrengus specialius stogelius prie langų, patenkančios natūralios energijos kiekį galima dar labiau suma-

Architektas Gytis Gasperaitis: „Vienas svarbiausių pasyviųjų namų statybos.

Padarytas projektavimo klaidas, statant pastatą, labai sudėtinga ištaisyti, o kartais ir neįmanoma.

Racionaliau yra projektuoti mažesnio ploto energiškai efektyvų namą, numatant galimybę prireikus jį vėliau praplėsti.“ sertifikatas nebuvo suteiktas vien tik todėl, kad statomuose apartamentuose nebus nuolat gyvenama, t. y. pastatas visiškai apgyvendinamas tik vasaros sezonu. Nuolat negyvenamame pastate reikės papildomo šaltinio, turėsiančio kompensuoti šilumos nuostolius, susidarančius dėl gyventojų trūkumo žiemos metu.

Pasyviųjų namų projektavimas

Architektas Gytis Gasperaitis teigia, kad, projektuojant pasyvųjį namą, užsakovas ir architektas pirmiausia turi dirbti kaip

Energiškai efektyvus namas prie Verkių regioninio parko Vilniuje.

Architektai Ramunė ir Gytis Gasperaičiai

8

supernamai

Saulės kolektoriai energiškai efektyviame name

technologijos

žinti. Įmanoma netgi pasiekti, kad vidurvasarį į patalpą tiesioginių saulės spindulių apskritai nepatektų. Tačiau žiemą vyksta atvirkščias procesas: kadangi dieną saulė yra žemai, pro pietinėje pusėje esančius langus į pastatą patenka tiesioginiai spinduliai. Taip name sukaupiamas papildomas šilumos kiekis.

Kitas veiksnys – pasyvaus namo forma. Pageidautina, kad namo architektūra būtų kuo paprastesnė. Tuomet susidarys mažiau šalčio (šilumos) tiltų. Kuo tokio pastato forma sudėtingesnė, tuo sunkiau pasiekti norimo energinio efektyvumo rezultatą.

Jei pastato formos įmantrios, galimus energijos praradimus tenka kompensuoti storesniu šiltinimo medžiagos sluoksniu ar papildomai namą sandarinant. O tai, be abejo, papildomai kainuoja.

Projektuojant sudėtingesnį statinį, t. y. pasyvųjį namą, reikalinga nuolatinė kontrolė. Ji leidžia patikrinti įvairius pastato parametrus, iš kurių vienas svarbiausių yra sandarumas. Atliekamas vadinamasis blowing doors sandarumo testas, kurio metu pastato viduje dirbtinai sukuriamas slėgis ir matuojama, kiek per pastatą ir atitvaras oro išeina į išorę. Šis testas atliekamas dar neužbaigus apdailos darbų, kad prireikus būtų galima užsandarinti.

Statybos specialistai ir kalbinti architektai teigia, kad pasyvieji, arba energiškai efektyvūs, namai Lietuvoje turi ateitį. Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos direktoriaus Č. Ignatavičiaus teigimu, reikėtų labai pozityviai vertinti visus statinius, kurių sveikas mikroklimatas, patikima eksploatacija, maži suvartojamos šilumos, elektros energijos, dujų kiekiai ir t. t. Juk tik sveikoje ir šiltoje aplinkoje žmonės gali produktyviai dirbti, gražiai ir sveikai gyventi, taip pat nešvaistyti pinigų vėjais. Taigi energiškai efektyvūs namai – tikrai ne mados reikalas, o būtinybė.

Energiškai efektyvus namas Gulbinuose. Architektas Rytis Kripas

UAB „Fotodiena“ nuotr.

Pasyvusis namas Austrijoje. Sienos pastatytos iš lietuviškų „Ecococon“ šiaudų skydų. Architektas Bjorn Kierulf

Mitai apie pasyviuosius namus: 1.

2.

3.

4.

5.

Pasyviajame name negali būti židinio. Šis techninis niuansas yra išspręstas dvigubo kamino principu, t. y. pastatomos tam tikros sklendės, neleidžiančios išeiti iš pastato šilumai per židinį.

Tokiuose pastatuose langai turi būti maži. Pasyviojo namo langai turi būti orientuoti į pietus, pietryčius ar pietvakarius, kad galėtų pasiimti saulės energiją, o jų dydžiui (išskyrus šiaurinę namo pusę) apribojimų nenumatoma.

40–50 cm šiltinimo medžiagos sluoksnis pastato sienoje ir stoge leis pasiekti pasyviojo namo rodiklius. Passivhaus instituto reikalavimų sąraše nėra nurodyta, koks turi būti izoliacinės medžiagos storis. Taip pat nenurodyta, kokia būtent šiltinimo medžiaga turi būti naudojama. Visi šie parametrai yra apskaičiuojami vertinant pastato energinį balansą. Svarbu tai, ar pastatas sugebės pasiekti pagrindinį rodiklį – ne daugiau kaip 15 kW/m2 per metus.

Pasyvusis namas negali turėti garažo prie pastato. Garažas gali būti, tiesiog rekomenduojama jį papildomai izoliuoti.

Pasyvusis namas negali būti didesnis kaip 150 kv. m. Tai dar vienas mitas, nes Passivhaus institutas neriboja pasyviojo namo dydžio ar ploto.

Langai gamintojo kainomis!

technologijos

Pamatų konstrukcija Kokį tipą išsirinkti?

Audrius Čepulis

pamatų inžinierius

Pamatų konstrukcija parenkama atsižvelgiant į tai, kas pateikiama geologinių tyrimų ataskaitoje. Pagrindinės

pamatų rūšys yra dvi – tai seklieji

(juostiniai, plokštuminiai ir kt.) ir gilieji (gręžtiniai, kaltiniai, injekciniai poliniai ir kt.) pamatai.

Spraustinio polio įrengimas 10

supernamai

technologijos Seklieji juostiniai pamatai yra tinkamiausi geros struktūros gruntuose, kur nereikia daug gilinti, gruntinis vanduo nesudaro sunkumų atliekant pamatų įrengimo darbus. Populiariausios sekliųjų pamatų konstrukcijos – monolitiniai arba surenkamieji (blokiniai) pamatai. Šių pamatų pranašumas tas, kad jiems įrengti nereikia specialios technikos ir ypatingų darbo įgūdžių.

Verta paminėti ir netradicinę sekliųjų pamatų konstrukciją – plokščiuosius pamatus.

Plokščiųjų pamatų pagrindas – vientisa monolitinė gelžbetoninė pamato plokštė, kurios paviršius yra ir pirmo aukšto grindys. Įrengiant šio tipo pamatus, žemės darbai bus minimalūs.

Gilieji pamatai įrengiami, kai tvirto grunto sluoksnis yra giliau ir kasti daubą pamatui įrengti neracionalu. Pagrindinės

Konstrukcijos parinkimas

Pats patikimiausias būdas pasirinkti pamatų konstrukciją – sklype atlikti geologinius tyrimus. Praktikoje būta daug atvejų, kai pamato konstrukciją užsakovas rinkdavosi neturėdamas geologinių tyrimų ataskaitos (tiesiog pasikonsultuodavo su „specialistais“), o paskui įsitikindavo, kad geologinius tyrimus atlikti derėjo. „Specialistai“, padedantys pamato konstrukciją pasirinkti be geologinių tyrimų, jokiu būdu neprisiima atsakomybės už galimus padarinius.

Pažymėtina, kad atlikti privataus namo grunto tyrimus galima už 600 litų. Už šią sumą geologai dviejose pasirinktose sklypo vietose atliks po du grunto tyrimus, t. y. statinį zondavimą ir grunto gręžimą. Atliekant statinį zondavimą nustatomos mechaninės grunto savybės (stiprumas), Būtina paminėti, kad, parenkant pamatų konstrukciją, be grunto savybių, didelę įtaką turi ir projektuojamo namo svoris, t. y. laikančiųjų konstrukcijų o gręžiant nustatomas gruntinio vandens lygis, granuliometrinė grunto sudėtis (ar tai yra smėlis, molis (sienų ir perdangų) statybai naudojamos medžiagos. ir pan.). Domėjausi, kiek kainuotų atvykti prie sklypo, esančio už miesto. Pasirodo, iki 30 km atstumu giliųjų pamatų konstrukcijos yra gręžtiniai, plūktiniai (monolikaina nesikeistų, o vykstant toliau teks papildomai primokėti už tiniai) ir kalamieji (pagaminti iš anksto) poliai. nuvažiuotus kilometrus. Tai ne tokia didelė suma, ir užsakovas Gręžtiniai poliai tinkami silpnesnės sandaros gruntuose, jeibe jokių abejonių gali nustatyti, kiek ir kokių pamatų reikės pagu jų įrengimo neapsunkina gruntiniai vandenys. Esant gruntisirinkto namo konstrukcijai patikimai atremti (pasodinti). Atliniams vandenims, kai kuriais atvejais gręžtiniai poliai įrengiami kus geologinius tyrimus pateikiama išsami ataskaita su grafine naudojant apsauginius vamzdžius ar betonuojant per gręžimo dalimi ir išvada (rekomendacija). sraigto vidų. Įvertinus geologinę situaciją ir matant, kad gręžti Turint tokią ataskaitą ir namo projektą, profesionalūs pamaneįmanoma, teks rinktis kalamuosius polius. Šiuo būdu įrentų meistrai patars, kokia pamato konstrukcija tinkamiausia jūsų giant polių neapsieinama be specializuotos technikos. sklype ir jūsų pageidavimu suprojektuos bei įrengs tinkamiausią Neatsižvelgiant į tai, kokie poliai įrengiami, jie visais atvejais pamatų konstrukciją. sujungiami monolitinio gelžbetonio juosta – rostverku.

Tiesa, paminėtinas atvejis, kai, kuriantis nuosavame sklype, Būtina paminėti, kad, parenkant pamatų konstrukciją, be reikalinga vietinė kanalizacija su valymo įrenginiais. Norint nugrunto savybių, didelę įtaką turi ir projektuojamo namo svoris, statyti filtracines grunto savybes, kanalizacijos šulinio vietoje t. y. laikančiųjų konstrukcijų (sienų ir perdangų) statybai naudoreikia atlikti dar vieną grunto tyrimą gręžiant (be statinio zonjamos medžiagos. davimo).

Patikimiausia pamatų hidroizoliacija – klijuojamoji Siekiant apsaugoti pamatą nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina deramai įrengti hidroizoliaciją.

Vertikalioji pamatų hidroizoliacija įrengiama tam, kad pamato betonas neprimirktų ir būtų išvengta sušaldymo ir atšildymo ciklų (tai pamažu ardo vientisą betono masę ir pamatai irsta). Ši hidroizoliacija įrengiama išorinėje pusėje.

Horizontalioji hidroizoliacija įrengiama tam, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepasklistų sienose. Ji įrengiama pamato viršuje.

Hidroizoliacijai įrengti naudojamų medžiagų yra gausu. Patikimiausia – tradicinė bitumo pagrindu pagaminta klijuojamoji ruloninė danga. Ji dėl gerų tamprumo savybių puikiai išsilaiko ir įvykus galimoms pamato deformacijoms.

Pamatų termoizoliacija – pastato apsauga nuo įšalo Svarbus namo pamatų įrengimo darbas yra šiltinimas. Pagrindinis pamatų konstrukcijos šilumos izoliavimo tikslas – užkirsti šalčiui kelią į pastato vidų. Veiksmingiausias būdas – šiltinimo medžiagą integruoti į liejamą monolitinį pamatą. Pamatai šiuo atveju būna trisluoksniai. Nors tai daug darbo reikalaujanti technologija, tačiau kitaip grindų peršalimo tikrai neišvengsite. Šiam tikslui pakanka ir 10 cm storio specialaus polistireninio putplasčio. Kitas būdas – šiltinti pamato plokštumą iš išorės.

Esant galimybei termoizoliacinę medžiagą reikia įgilinti iki pamato pado.

Patirtis akivaizdžiai parodė, kad daugeliu atvejų termoizoliacijos įrengimui neskiriama pakankamai dėmesio. Didelis pastato priešas – žiemą atsirandantys šalčio tilteliai. Net ir pačiu storiausiu izoliacinės medžiagos sluoksniu netinkamai apšiltintas pamatas leidžia šalčiui be kliūčių skverbtis į pastato vidų, ima rasoti siena. Susidarius rasos taškui, kyla grėsmė atsirasti pelėsiui.

Kiekvienas termoizoliacinių medžiagų gamintojas pateikia savo pamatų ir cokolio šiltinimo brėžinius. Norint teisingai išspręsti pamatų, sienos ir grindų jungimosi mazgą, reikia siekti, kad termoizoliacinė medžiaga suformuotų vientisą šalčio skydą. Jeigu namo siena šiltinama iš išorės, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės (šiltinimo medžiagos turi liestis). Jeigu mūrinis namas apšiltinamas pagal principą „mūras – izoliacija – mūras“, šilumos izoliaciją taip pat reikia įterpti į pamato vidurį.

technologijos

Seklieji pamatai Juostiniai pamatai

Seklieji juostiniai pamatai surenkami iš betoninių blokų ar monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis. Šis įrengimo būdas imlus darbui – atliekama daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo ar betonavimo darbų.

Vykdant žemės darbus, paruošiamas pamato pagrindas – smėlio ar stambaus žvyro.

Grunto stiprumas ir pamato įgilinimas Pasirinkus tradicinę sekliojo pamato konstrukciją, pamato įgylis turi būti parinktas tiek pagal laikančiojo sluoksnio gylį, tiek pagal grunto kilsnumo (įšalimo) sąlygas. Lietuvoje įsitvirtinusi taisyklė, kad gruntas įšąla iki 1,2 metro. Bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek ir peršąla arba kad visi įšalę gruntai yra kilsnieji. Pavyzdžiui, sausas smėlio arba žvyro gruntas neigiamoje temperatūroje nėra kilsnusis. Grunto kilsnumo priežas-

tis – jame esantis vanduo, kuris neigiamoje temperatūroje virsdamas ledu plečiasi.

Pamato konstrukcijos vientisumas Patiems gaminant betono mišinį, cemento reikia dėti tiek, kad būtų pasiekta projektuotojų nustatyta betono markė. Pavyzdžiui, norint pasiekti C16/20 klasės stiprumo betono mišinį, cemento riekia dėti apie 300 kg vienam kubiniam metrui betono mišinio gauti.

Kitas svarbus pamatų statybos veiksnys – technologinės betonavimo pertraukos. Baigiant dienos betonavimo darbus, į būsimą sandūrą reikia įleisti papildomus armatūros strypus, pvz., keturis 1,4 m ilgio ir 14 mm skersmens strypus. Jei strypo ilgį reikia parinkti, atsižvelgiama į jo skersmenį. Strypo ilgis turi būt lygus 100d (d – strypo skersmuo). Čia pusė strypo įbetonuojama, o kita pusė paliekama išlindusi kitam betonavimo etapui tęsti.

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminio pamato įrengimas

1. Paruoštas pagrindas 2. Sumontuotas termoizoliacinis konstruktyvas–klojinys 3. Suarmuota plokščiojo pamato konstrukcija

1.

2.

Plokštuminiai pamatai nėra tradicinė Lietuvos pamatų konstrukcija. Šis sprendimas labiausiai paplitęs Skandinavijos šalyse. Šie pamatai įgijo kitą prasmę, kai buvo sukurta tvirta termoizoliacija ir ją tapo galima įrengti po pastato pamatu. Pamatai įrengiami liejant armuotą, ištisinę plokštę visame pastato plote. Svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą pagrindo paruošimą, monolitinės plokštės stiprumą. Įrengiant plokščiuosius pamatus būtina tiksliai apskaičiuoti pastato apkrovas į pamatus ir tinkamai paruošti gruntą, kad pamato pagrindas taptų stiprus, standus ir nekilsnus. Tam po pamatais suformuojamas dirbtinis sluoksnis iš sutankinto smėlio, žvyro ir skaldos mišinio. Ant jo specialiose formose iš polistireninio putplasčio išliejama monolitinė gelžbetonio plokštė. Taip sumontuojama darniai veikianti vientisa konstrukcija, kuri tolygiai paskirsto pastato apkrovas per visą plotą ir užtikrina pastato stabilumą bei tvirtumą. Įrengus tokio tipo pamatus, jų nereikia papildomai apšiltinti ar hidroizoliuoti, nes jie jau būna apsaugoti nuo šalčio, drėgmės ir įšalo.

Montuojant plokštuminius pamatus sutrumpėja statybos laikas, nes daug darbų padaroma vienu metu: įrengiami komunikacijų įvadai, apšiltinama pamatų plokštė, viduje išvedžiojami nuotekų ir vandentiekio vamzdžiai, įrengiama grindų šildymo sistema bei juodgrindės, apdailinamas cokolis.

Plokštuminiai pamatai – energiją taupančių namų statybos technologija, jų konstrukcija tokia, kad visiškai neleidžia skverbtis drėgmei ir susidaryti šalčio tilteliams.

3.

12

supernamai

technologijos Išlyginamasis cemento sluoksnis

Hidroizoliacija

Apsauga nuo vandens Horizontalus siūlių armavimas

Norint statomo pastato pamatus apsaugoti nuo gruntinio (taip pat ir kritulių) vandens, būtina išlaikyti dvi sąlygas – deramai įrengti drenažą ir nuogrindą aplink pastatą.

Pagal projekto nurodymus paruoštas grunto pagrindas

Drenažą rekomenduojama įrengti visu pastato perimetru ne giliau nei apatinė pamato dalis. Tai atliekama norint nesujudinti Cemento skiedinio siūlės.

Storis – 10–20 mm. Vertikalios siūlės storis – 10–20 mm.

Juostinio surenkamojo pamato konstrukcija

natūralios grunto, į kurį remiamas pamatas, sandaros. Drenažui įrengti smėlio grunte dažniausiai naudojamas 63 mm skersmens perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas geotekstilės audiniu. Molio grunte naudojamas perforuotas plastikinis vamzdis, apvyniotas kokoso plaušu. Drenažinis vamzdis klojamas švaraus

Toliau pateikiami svarbūs dalykai, į kuriuos reikia atsižvelgti įrengiant sekliuosius pamatus: Grunto sluoksnis, ant kurio remiamas pamatas, turi būti tinkamo stiprumo.

Pamatas turi būti įgilinamas ne aukščiau įšalimo ribos, kuri priklauso nuo geologinių sąlygų. Lietuvoje ji yra iki 1,2 m nuo žemės paviršiaus.

Pamato konstrukcija turi būti vientisa (svarbu technologinių siūlių įrengimo ypatumai ir technologiškas medžiagų naudojimas).

Hidroizoliacinės pamato savybės.

Termoizoliacinės pamato savybės.

PAMATAI įsriegiamos pamatų sijos PER VIENĄ DIENĄ

Galimybė sumontuoti pamatus ant sudėtingų, vandeningųjų gruntų. Įsriegiamų polių pamatai atsparūs šalčio poveikiui.

Galimybė sumontuoti pamatus bet kuriuo metų laiku.

Nereikia jokių papildomų žemės darbų.

Saugūs, patikimi, ekologiški.

smėlio (ar žvyro) sluoksnyje ir užpilamas apie 50 cm storio grunto (pvz., žvyro) sluoksniu, gerai praleidžiančiu vandenį. Aukščiau pilamas gruntas gali būti smulkesnės frakcijos, bet taip pat laidus vandeniui, pvz., smėlis.

Pamato eksploataciją pagerina tinkamai įrengta nuogrinda.

Kartu su vandens nuleidimo nuo pastato sistema nuogrinda apsaugo pastato sienas nuo aptaškymo. Nuogrinda turėtų būti įrengiama bent 0,5 m pločio ir su nuolydžiu. Konstrukcija priklauso nuo architekto ar namo šeimininko bendro sprendimo.

Tel.: +370 614 11212, +370 656 19196 El. p. info@xax-group.com www.xax-group.com

Šie pamatai skirti: rąstiniams, karkasiniams ir blokiniams namams, tvoroms, prieplaukoms, terasoms.

technologijos

gilieji pamatai Gręžtiniai poliai

Gręžtiniai poliai – tai grunto gręžimo mechanizmu grunte suformuota kiaurymė, užpildoma armuotuoju monolitiniu betonu. Gręžinio gylis priklauso nuo to, kokiame gylyje slūgso stipraus grunto sluoksnis. Gręžinio skersmenį nustato projektuotojas, atsižvelgdamas į statomo namo svorį ir grunto stiprį.

Turint gręžtinių pamatų projektą galima nusižymėti būsimų gręžinių vietas. Tuomet gręžiamos kiaurymės pamatams. Išgręžus kiaurymę patikrinamas dugne esantis gruntas. Jis turi atitik-

ti projekte aprašytąsias savybes. Dugne esantis gruntas turi būti natūralus, nejudintas, negali būti užbyrėjimų.

Toliau betonuojama kiaurymė. Užpylus betoną ir įstačius armatūrą tiksliai toje vietoje, kuri nurodyta projekte, lyginamas betono paviršius. Betono paviršius turi būti nulygintas tiksliai pagal tą aukštį, kurį nurodo projektuotojas. Įrengiant gręžtinius pamatus dažniausiai daromos šios klaidos: Neteisinga gręžinio nužymėjimo vieta. Pamatas išgręžiamas ne ten arba su nuokrypa.

Spraustinio polio įrengimo mechanizmas

Gręžtinio polio grežinys

Įrengtas gręžtinis polis

Savanonorių pr. 174A, LT-03153 Vilnius Tel. 8 (5) 231 1819, mob. tel. 8 617 11285, faksas 8 (5) 265 3148 info@rentinys.lt

w w w. r e n t i n y s . lt

technologijos Statybininkai mėgėjai dažnai neatkreipia dėmesio į tai, kad gręžinio dugnas prieš betonuojant užbyrėjo.

Atlikus betonavimo darbus, betono paviršius pagal reikiamą aukštį nenulyginamas. Taip atsiranda nereikalingų sunkumų armuojant rostverką ar statant klojinius.

Ant tvarkingai įrengtų gręžtinių pamatų galima įrengti jungiamąją monolitinę siją – rostverką. Palyginti su sekliaisiais pamatais, gręžtinius pamatus įrengti yra gerokai pigiau.

Spraustiniai poliai

Spraustiniai poliai kitaip gali būti vadinami kaltiniais, plūktiniais ar vibraciniais. Iš esmės tai vieni ir tie patys poliai, tik įrengiami skirtingais mechanizmais. Jų visų laikomoji galia nustatoma tuo pačiu principu – grunto pasipriešinimu spraudimui (kitaip – atsaku). Spraustinio polio (kaip ir gręžinio) gylis pri-

Rostverko įrengimas

Poliai, nepaisant jų tipo, visais atvejais sujungiami monolitinio gelžbetonio juosta – rostverku. Rostverko konstrukcija turi sujungti padarytus polius (iš apačios) ir atkartotų statomą, kaip tai numatė projektuotojai; siena turi būti atkartota ne vien dėl taisyklingo apkrovos perdavimo, bet ir norint užtikrinti šilumos ir hidroizoliacinių sluoksnių vientisumą. Kaip matyti paveiksle, atsižvelgiant į namo sieną, rostverko konstrukcija gali būti dvisluoksnė – betonas ir šilumos izoliacija, ar trisluoksnė – betonas, šilumos izoliacija ir betonas.

Termoizoliaciniam sluoksniui formuoti rekomenduojama tinkamiausia šiam tikslui medžiaga – ekstruzinis polistireninis putplastis. Mat jis, skirtingai nei įprastas putplastis, neįgeria nei vandens (eksploatuojant), nei cemento pieno (įrengiant monolitinį rostverką). O tai užtikrina, kad gamintojo deklaruojamos termoizoliacinės savybės bus išlaikytos. Įrengiant betoninę rostverko dalį, daugiau dėmesio reikia skirti armavimui.

Pagrindinės armavimo taisyklės: jungiant išilginius strypus virinimo būdu, virintinė siūlė turi būti ne trumpesnė kaip aštuoni strypo skersmenys; išilginiai strypai, jungiami kitu, ne virinimo, būdu, turi kloti vienas kitą ne mažiau kaip 47-iais strypo skersmenimis; jungiamų išilginių strypų viename pjūvyje (vienoje vietoje) negali būti daugiau nei pusė viso išilginių strypų skaičiaus;

klauso nuo to, kokiame gylyje slūgso stipraus grunto sluoksnis.

Spraustinio polio skersmenį nustato projektuotojas.

Turint spraustinių pamatų projektą galima nusižymėti būsimų polių vietas ir specialia įranga įrengti pamatus. Spraudžiamo polio atsakas turi atitikti projekte nurodytą dydį.

Lyginant spraustinį ir gręžtinį polius matyti, kad spraustinio polio stiprumas kelis kartus efektyvesnis nei gręžtinio polio, bet technologija brangesnė (reikalingi specialūs mechanizmai).

Vis dėlto daugeliu atvejų parenkami spraustiniai poliai, nes juos įrengiant sunaudojama kelis kartus mažiau betono, statybos trukmė mažesnė, rizikos dėl pamato laikomosios galios nėra. Įvertinus visas teigiamas spraustinių polių savybes, dažnai specifinė brangi technologija atsiperka. Šiuo atveju reikia įvertinti ir galimybę dirbti su vibraciją keliančia technologija, nes ji gali neigiamai paveikti šalia stovinčių statinių saugumą. reikia laikytis projektuotojo nustatytų skersinio armavimo reikalavimų, tokių kaip skersinės armatūros klasė, skersmuo, žingsnis tarp strypų; skersinis armavimas polio zonoje turi būti tankesnis nei tarpatramyje.

Statant rostverko klojinį, būsimo rostverko kokybei neatsiejamą įtaką daro klojiniui naudojamų medžiagų kokybė ir meistro kruopštumas. Kruopštus, sumanus meistras, naudodamas ir paprastas lentas, rostverką padarys kokybišką ir estetišką. Naudojant gamyklinius, specialiai tam skirtus klojinius, kokybę ir spartų darbų tempą gali išgauti ir meistrai mėgėjai. Viskas priklauso nuo užsakovo apsisprendimo, t. y. poreikių ir finansinių galimybių.

Pamatų betonas Tiek išgręžus gręžinį, tiek paruošus klojinį rostverkui, belieka taisyklingai sukloti nustatytos markės betoną. Mažiausiai rūpesčių bus perkant pagamintą betono mišinį. Juolab kad šiandienėmis kainomis betono patiems gaminti tiesiog neapsimoka, o išgauti reikiamą jo klasę – neįmanoma. Betonuojant daugiau dėmesio reikia kreipti į betono slankumą ir sutankinimą. Klojamasis betonas negali būti pernelyg skystas ar tirštas.

Taisyklingai paklotas ir sutankintas betonas negali būti porėtas ar susisluoksniavęs.

PLOKŠTUMINIŲ PAMATŲ PROJEKTAVIMAS IR MONTAVIMAS VISOJE LIETUVOJE Šiaudinio arba karkasinio namo pamatai

Mūrinio ar monolitinio namo pamatai

Pasyviojo namo pamatai

Plokštuminių pamatų schemos

Trisluoksnio mūro sienų namo pamatai

www.plokstuminiaipamatai.lt supernamai

Tel. +370 670 11 171 / „Skype“: plokstuminiaipamatai El. paštas: info@plokstuminiaipamatai.lt, samata@plokstuminiaipamatai.lt

15

Renkamės blokelius

mūriniam namui Armina Stepanovič

16

supernamai

renkamės medžiagas

Blokeliai mūrinių namų statybai jau gana seniai nurungė kitas tradicines statybines medžiagas. Geros termoizoliacinės savybės, ilgaamžiškumas, tvirtumas, greitas darbas – visa tai padėjo blokeliams užimti aukštas pozicijas statybų rinkoje. Ši medžiaga naudojama įvairių objektų statybai – sėkmingai įgyvendinami būsto, prekybos ir pramoniniai projektai, blokeliai naudojami pastatų sienoms mūryti, sienoms tarp butų ir laiptinėms statyti. Nusprendus statytis mūrinį namą, dažnai susiduriama su pasirinkimo problema.

Kokie blokeliai tinkamesni – akytojo betono, silikatiniai, betono, keraminiai, o gal keramzitbetonio? Šie penkių rūšių statybose dažniausiai naudojami mūro blokeliai turi ypatumų, techninių savybių, pranašumų ir trūkumų.

Seniau pagrindinė mūrui naudota medžiaga buvo plytos. Palyginti su plytomis, mūro blokeliai 4–5 kartus paspartina statybų darbų trukmę, sumažina vidaus sienų mūrijimo ir apdailos išlaidas, jie lengviau transportuojami ir mūrijami. Kaip ir akmuo, mūras yra patvari medžiaga – atspari laikui, nedegi, nepūvanti, nerūdijanti. Statant pastatą iš blokelių gerokai sumažėja mūro mišinio sąnaudos, o dirbant su plytomis jo sunaudojama kur kas daugiau. Statydami iš blokelių ne tik sutaupysite pastatų statybos ir apdailos darbams, bet ir padidinsite paties pastato plotą, nes šių gaminių plotis nėra didelis.

Jei jau nuspręsta namą statyti iš blokelių, renkantis svarbu žinoti ne tik gaminio sudėtį, bet ir jo savybes.

Drėgmės įgeriamumas. Apie bloko ilgaamžiškumą ir šiluminę varžą susimąsto daugelis pirkėjų, tačiau į tokį parametrą, kaip drėgmės įgeriamumas arba įmirkis, dėmesį atkreipia ne kiekvienas. Nors sienos iš akytojo betono (dujų silikato) ir keramzitbetonio blokelių yra šilčiausios, tačiau laikas, per kurį vienodomis, įprastomis sąlygomis mūryti blokeliai (veikiami kritulių ir kitų oro sąlygų) įgaus deklaruojamas vertes, bus skirtingas. Antai iš dujų silikato blokelių sumūryta siena sudrėkusi džiūsta apie šešis mėnesius, net jeigu oras būna sausas. Iš keramzitbetonio blokelių sumūryta sudrėkusi siena sausu oru džiūsta apie dvi savaites. „Laboratorinė akytojo betono blokelių deklaruojama šiluminė varža yra didelė, todėl pirkėjams atrodo, kad blokeliai yra labai šilti, tačiau laikui einant jie kempinės principu linkę įgerti drėgmę, tad ir jų faktiniai parame-

Namas iš statybinių blokelių.

Arch. Alvydas Jonaitis

trai kinta. Tai galima būtų palyginti su šlapiais kailiniais, kurie nebelaiko šilumos. Galvojant apie mūrinio namo statybą į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – teigia UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ Fibo produktų grupės vadovas Ryšardas Barkovskis.

Didelis dujų silikato blokelių drėgmės įgeriamumas praktiškai neleidžia pasiekti deklaruojamų šilumos rodiklių. Nerekomenduojama iš šios medžiagos blokelių statomo namo palikti neapsaugoto per žiemą. Keramzitbetonio blokeliai turi sujungtą stambių išorinių porų sistemą, kuri gerai drenuoja vandenį ir neleidžia jam kauptis. Mūras puikiai „kvėpuoja“ (µ= 10). Smulkiosios vidinės keramzito grūdelių poros yra uždaros ir skysčių beveik neabsorbuoja. Dėl to vidinis patalpos klimatas visuomet yra sveikas, sienose nesikondensuoja drėgmė. Praėjus tik porai savaičių nuo statybų pabaigos, išorinė blokelių siena išdžiūsta net iki 4 proc. likutinio drėgnumo.

Stipris ir svoris. Kiti svarbūs blokelių parametrai yra sti-

pris ir svoris. Prieš statantis namą, klientui sunku suvokti, koks turėtų būti gaminio gniuždomasis stipris, kokius blokelius pasirinkti. Atspariausi gniuždymui yra silikatiniai blokeliai, tačiau jų šiluminė varža – viena blogiausių. Pasak R. Barkovskio, stipris nėra labai reikalingas statant gyvenamąjį 1–2 aukštų namą, tai svarbiau daugiaaukščio namo statybai. Šis blokelių parametras pervertinamas, dėl kurio aukojami kiti teigiami dalykai, pvz., šilumos izoliacija. Jei namas pastatytas iš didelio tankio medžiagų, yra didelė sienų inercija. Jei temperatūra patalpose nukritusi, prireikia ilgesnio laiko tarpo, kol namas sušyla, be to, patalpų temperatūros svyravimai gali būti juntami priklausomai nuo to, kiek nuo tos vietos yra nutolęs šilumos šaltinis. Be to, sunkus gaminys labiau apkrauna pamatus ir yra sunkiai apdirbamas produktas, gali nukentėti statybininkų sveikata. Jei nuspręsite namą statytis

renkamės medžiagas iš labai lengvų medžiagų, tarkime, karkasinį, vidaus oro temperatūra ten keisis labai greitai. Šaltu oru, išjungus šildymą, vidaus temperatūros svyravimai bus juntami labai greitai. Tai ypač nepatogu žmonėms, kurie visą darbo dieną yra išvykę iš namų, o vakare randa užgesusį šildymo katilą ir nekomfortišką šaltį namuose. Patartina namo statybai rinktis tarpinį variantą – sienų medžiagos turi būti nei per „sunkios“, nei per „lengvos“. Taip užtikrinama žmogui jaukiausia aplinka.

Ilgaamžiškumas. Lietuvos klimatas pastatų konstrukcijas veikia gana agresyviai ir yra tikras išbandymas sienų ilgaamžiškumui. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose gaminių ilgaamžiškumą, numatyta, kad mūro blokeliai, naudojami išorės sienoms, turėtų minimaliai atlaikyti 25 šalčio ir šilumos ciklus, per kuriuos atsparumas gniuždymui liktų nesumažėjęs. Dauguma blokelių atlaiko 50 ciklų, bet keraminiai ar akytojo betono – tik 25–35 ciklus. Šis parametras ypač svarbus, jei statomas pastatas nėra apšiltinamas tais pačiais metais, tuomet reikėtų rinktis medžiagas, atsparesnes temperatūros kaitai. Tokį pranašumą turi stambiaporės struktūros mūro blokai. Šią medžiagą įmirkius, išorinės poros niekada iki galo neprisipildo vandens, o užšąlant susidaręs ledas turi vietos plėstis ir neardo blokelio struktūros.

Būtent tokios struktūros yra Fibo blokeliai, kurie gali būti naudojami ir atšiauraus klimato sąlygomis.

Šiluminė varža. Jokie blokeliai neatlaiko reikalavimų, kad šiluminė varža R būtų didesnė kaip 5 m 2K/W, ir bet kokius blokelius reikia šiltinti. O jei ir pastatytume tokio storio sieną, kuri atlaikytų tokią varžą, tikėtina, kad vadinamasis rasos taškas (kur susitinka šiluma iš vidaus ir šaltis iš išorės) bus blokelyje.

Ilgainiui blokelyje atsiradusi drėgmė šaldama ardys jo struktūrą.

Idealiu atveju rasos taškas turi būti šiltinimo sluoksnyje (vatoje arba polistireniniame putplastyje). Tyrimai rodo, kad šalčiausios sienos, naudojant panašaus storio mūro blokelius Pagrindiniai kriterijai renkantis blokelius yra gaminio ilgaamžiškumas, ir šiltinimo sluoksnį, yra sumūrytos iš silikatinių ir betoninių blokelių. Šilčiausios sienos, naudojant pašiluminė varža, drėgmės įgeriamumas, stipris ir svoris, garso izoliacija, našaus storio mūro blokelius ir šiltinimo sluoksnį, ekologiškumas. Taip pat svarbu gaminio kaina, rūpi ir statybininkų yra sumūrytos iš akytojo betono ir keramzitbetonio atsiliepimai, galintys suteikti svarbios informacijos. blokelių.

18

supernamai

renkamės medžiagas

Statybininkų vertinimas Keraminiai blokeliai. Teigiamos savybės: didelis atsparumas gniuždymui ir ugniai, ekologiškumas. Trūkumai: nedidelis atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams, galimas dūžis, nemažai atliekų. Sienose, sumūrytose iš keraminių blokelių, sudėtinga tiesti instaliacijų laidus, blokeliai sunkiai pjaustomi, kyla problemų tvirtinant sunkesnius daiktus. Blokus, paliekamus žiemos periodui, rekomenduojama uždangstyti.

Nearmuotose sienose dėl šiluminio medžiagų plėtimosi gali atsirasti trūkių.

Akytojo betono blokeliai (dujų silikato). Teigiamos savybės: nedidelė kaina, galimybė lengvai apdoroti. Blokeliai lengvi, gana lygūs. Jų geras atsparumas ugniai, neblogos termoizoliacinės savybės. Trūkumai: labai blogas blokelių atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams. Šie blokeliai lengvai įgeria vandenį ir labai lėtai džiūsta. Prie jų sudėtinga tvirtinti sunkius daiktus. Tai sunkiai orą praleidžianti medžiaga, dėl to negarantuojamas geras mikroklimatas pastato viduje. Nerekomenduojama per žiemą palikti atvirose vietose.

Silikatiniai blokeliai. Teigiamos savybės: atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams (F50), atsparumas gniuždymui. Gera šių blokelių garso izoliacija, patogus inkaravimas – galima tvirtinti sunkius daiktus. Blokeliai atsparūs ugniai. Trūkumai: sudėtingas blokelių apdorojimas, dėl lygaus paviršiaus prie jų blogai limpa tinkas. Jų labai bloga šiluminė varža, didelis svoris, todėl apkraunami pamatai, perdangos plokštės. Nearmuotoje sienoje dažnai atsiranda skilimų. Dėl didelio svorio ir išeigos nukenčia darbo sparta.

Betoniniai blokeliai. Teigiamos savybės: geras atsparumas šaldymo ir šildymo ciklams (F50), gniuždymui, ugniai, gerai izoliuoja garsą, nedidelė kaina. Trūkumai: labai bloga šiluminė varža, prasta galimybė juos apdoroti, o dėl plonų sienučių sudėtinga inkaruoti, tvirtinti fasado sistemą, įrengti komunikacijas. Nearmuotoje sienoje dažnai atsiranda įtrūkių, galimas dūžis.

Keramzitbetonio blokeliai. Teigiamos savybės: puikiai slopina garsą, yra šilti ir lengvi, paprastai mūrijami, gali dirbti ir neprofesionalai – darbo procesas tikrai spartus. Blokeliai nepūva ir nepelija, mat nekaupia drėgmės. Palyginti su akytojo betono, keraminiais, silikatiniais blokeliais, keramzitbetonį galima įvardyti kaip vidutinio stiprio ir atsparumo.

Geras atsparumas ugniai, šaldymo ir šildymo ciklams (F50), patalpose sukuria sveiką mikroklimatą. Nebijo atšiaurių sąlygų – galima palikti mūrą per žiemą ar net be apdailos visam laikui. Galima naudoti pamatams, nes jų neveikia korozija.

Blokeliuose lengva tiesti instaliacijos laidus, lengva inkaruoti.

Trūkumai: palyginti su kitais mūro blokais, didesnė 1 m3 šių blokelių kaina.

20

supernamai

Garso izoliacija. Svarbu ir garso izoliacija – kuo sunkesnė ir tankesnė statybinė medžiaga, tuo geresnė garso izoliacija. Tinkamai įrengiant sieną, būtina naudoti ne tik gerų garso izoliavimo rodiklių medžiagas, bet ir tinkamai jas panaudoti ir įrengti.

Kalbant apie vidaus atitvaras, labai svarbu teisingai sumontuoti konstrukcinius mazgus prijungiant pertvarą prie perdangos plokštės viršuje ir apačioje, masyvios konstrukcijos, gelžbetoninės monolitinės kolonos, lengvųjų konstrukcijų atitvaros, „kertančios“ besiribojančią fasadinę sieną, taisyklingai įrengti apskaitos prietaisų skydines, kištukinius lizdus. Nesilaikant šių reikalavimų sunku tikėtis geros garso izoliacijos tarp patalpų.

Taip pat verta žinoti, kad tarp kambarių durų (kaip dabar įprasta) nedarant slenksčių, garsas skverbsis pro duris, nors atitvara ir būtų iš tankios medžiagos.

Kaina. Planuodami namo statybą ar sienų mūrijimą, klientai turėtų atsižvelgti ne tiek į pigesnes blokelių kainas, o į tai, kiek kainuos pati siena, pastatyta iš jų, kompleksiškai įvertinti visos sienos konstrukcijos sąnaudas kiekvienu atveju. Reikėtų įvertinti armatūros poreikį, mūro mišinio ir vidaus tinko sąnaudas, fasado šiltinimo subtilybes ir, kas labai svarbu, darbo sąnaudas, kurios gali gerokai skirtis priklausomai nuo pasirinktos medžiagos. Toks planavimas sudarytų aiškesnį ir patikimesnį vaizdą.

Reikėtų apskaičiuoti, kokia blokelio šiluminė varža, kiek kainuos darbas, kiek reikės šiltinimo ir apdailos medžiagų. Viską apsvarsčius gali paaiškėti, kad suma, sutaupyta perkant pigesnę ar prastesnės kokybės produkciją, turės būti išleista darant storesnį tinko ar mūro sluoksnį arba kad dalis blokelių bus išmesta kaip atliekos.

Ekologiškumas.

Svarbus ir ekologiškumo kriterijus. Visi stengiamės rinktis sveikatai nekenksmingas medžiagas. Šiuo atveju, renkantis sertifikuotą produkciją, tikrai galima teigti, kad ji neturėtų kenkti mūsų sveikatai. Vakarų Europoje į ekologiją žiūrima plačiau ir vertinama, kad pats gamybos procesas taip pat atima labai daug gamtos išteklių, pvz., sudegintų dujų, tad būtina atsižvelgti ne tik į paties gaminio ekologiškumą, bet ir į jo gamybą.

ekspertai pataria

Šiuolaikinis

saugu, patogu ir praktiška Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, apie 20 % Lietuvoje kylančių gaisrų įvyksta dėl netvarkingo židinių, krosnių ir dūmtraukių eksploatavimo. Ypač aukšti saugumo ir kokybės reikalavimai keliami dūmtraukiams.

Pateikiame pokalbį su UAB „Vilpros pramonė“, gaminančios nerūdijančiojo plieno dūmtraukius, eksporto vadovu Tomu Varnu ir UAB „Tona dūmtraukiai“, atstovaujančios modulinių kaminų gamintojai TONA, direktoriumi Antanu Deiviku.

Abi įmonės yra Lietuvos nacionalinės židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacijos narės.

Nuotraukos UAB „Vilpros pramonė“, UAB „Tona dūmtraukiai“

dūmtraukis:

Da pr žytu ie į va s d ū iri mtr ų s au pa kiu lvų s sto gali go ma da pr ng ide os rin ti

Tomai, su kokiais sunkumais susiduria Lietuvoje dūmtraukių gamintojai?

Tomas Varnas (T.V.). Lietuvoje yra išvešėjusi nekokybiškų, nelegalių, nesertifikuotų dūmtraukių rinka, nepakankama valstybės institucijų vykdoma dūmtraukių rinkos ir statybos kontrolė. Prie tokios netvarkos nemažai prisideda ir dūmtraukių projektavimo, montavimo ir eksploatavimo aiškių taisyklių nebuvimas. Šiuo metu galioja morališkai pasenusios prieš 15 metų patvirtintos „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“, be to, teisės aktais neapibrėžti dūmtraukių montuotojų kvalifikacijos įvertinimo ir atestavimo reikalavimai.

supernamai

21

ekspertai pataria Ką būtina žinoti statybininkams, norintiems pasirinkti tinkamą dūmtraukių įrangą ir teisingai ją sumontuoti?

T.V. Priešgaisrinio saugumo požiūriu dūmtraukių parinkimas ir montavimas – vienas atsakingiausių pastato statybos etapų. Todėl asmenys, montuojantys dūmtraukius, privalo būti šios srities specialistais, turėti pakankamai praktinių ir teorinių žinių apie dūmtraukiams keliamus reikalavimus ir montavimo ypatumus. Montuotojas turi būti susipažinęs su dūmtraukių ir šildymo įrenginių eksploatavimo charakteristikomis, teisės aktais, reglamentuojančiais dūmtraukių projektavimą, montavimą ir priežiūrą. Dūmtraukius reikia rinktis labai atidžiai, nes nesandarūs ir iš netinkamų medžiagų pagaminti dūmtraukiai bet kuriuo eksploatavimo etapu gali tapti apsinuodijimų priežastimi ar net sukelti gaisrą. Dažniausiai dūmtraukių eksploatavimo nesklandumų kyla dėl prastos gaminių kokybės, nepakankamos montuotojų kvalifikacijos, netinkamo dūmtraukių eksploatavimo.

Kokių klaidų daro statybininkai ar užsakovai? Kaip jų išvengti?

T.V. Išskirčiau penkias pagrindines klaidų grupes: 1. Dėl kompetencijos trūkumo ar bandymo sutaupyti saugumo sąskaita dažnai pasirenkami ir montuojami iš netinkamų me-

2.

3.

4.

5.

uk tra m o dū ni o aiki n l e pli uo o ie ši tiklo j o s r i n č p gi ija inka net d rū i t o, Ne ikia rjer pu ste ek

22

supernamai

iai

džiagų pagaminti nekokybiški, laboratorijose neišbandyti dūmtraukiai. Dėl to labai padidėja rizika žmonių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Būtina rinktis tik sertifikuotą produkciją, nes pagal galiojančius teisės aktus į Lietuvos rinką gali būti tiekiami tik atitinkantys ES standartų reikalavimus, CE ženklu paženklinti dūmtraukiai. Pirkėjui turi būti pateikiamos atitikties deklaracijos, kuriose nurodoma detali informacija apie dūmtraukio eksploatavimo parametrus, taip pat montavimo ir naudojimo instrukcijos.

Konkrečiam šildymo įrenginiui parenkama netinkama dūmtraukių sistema, kai neatsižvelgiama į eksploatacines šildymo įrenginio ir dūmtraukio sistemos charakteristikas.

Teisės aktų ir dūmtraukio gamintojo instrukcijų reikalavimų nesilaikymas montuojant dūmtraukį, pvz., neišlaikomi saugūs atstumai nuo dūmtraukio iki degiųjų medžiagų, naudojamos netinkamos papildomos medžiagos.

Netinkamo arba prastos kokybės kuro vartojimas. Pavyzdžiui, deginant drėgnas malkas susidaro daug suodžių, o deginant buitines atliekas susidaro agresyviųjų medžiagų, ardančių tiek dūmtraukį, tiek šildymo įrenginį.

Dūmtraukių nevalymas nustatytu periodiškumu. Dūmtraukius reikia valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius šildymo sezono metu ir prieš šildymo sezoną. Nevalytuose dūmtraukiuose kaupiasi suodžių, kurie ilgainiui užsidega. Degant suodžiams dūmtraukyje pasiekiama apie 1000 °C temperatūra, todėl kyla didelis pavojus saugumui.

Kokius produktus gamina UAB „Vilpros pramonė“? Kuri produkcija turi didžiausią paklausą?

T.V. Mūsų įmonė gamina nerūdijančiojo plieno dūmtraukius ir įdėklus. Esame sukūrę 18 skirtingų sistemų, tinkamų įvairiems poreikiams. Vienas įdomesnių sprendimų – kaminų lanksčiųjų įdėklų sistema. Ji įrengiama renovuojant esamus mūrinius dūmtraukius, ypač tais atvejais, kai dėl jų kreivumo neįmanoma sumontuoti standžių įdėklų. Kokią sistemą pasirinkti, visų pirma priklauso nuo rinkos. Lietuvoje populiari ovalių įdėklų sistema, nes dar sovietiniais laikais statytuose pastatuose mūrinės šachtos skerspjūvis buvo vienos plytos formos. Į tokią šachtą didelio skersmens apvalaus įdėklo neįdėsi, o toks, koks telpa, nesudarys pakankamos traukos. Taigi kuo labiau stengiamasi išnaudoti visą skerspjūvį. Pavyzdžiui, Baltarusijoje ar Rusijoje dabar gausiai statomi nauji daugiabučiai su dujinio šildymo sistema. Ten montuojamos koncentrinių dūmtraukių sistemos. Norvegijoje masiškai renovuojami seni pastatai, jų šachtos kreivos, taigi ten tinka lankstūs plieniniai įdėklai. Eksportas sudaro apie 75 % mūsų įmonės apyvartos, todėl, norėdami išlaikyti ir dar padidinti eksporto apimtis, turime prisitaikyti prie užsienio klientų poreikių.

ekspertai pataria dūmtraukiai yra ilgaamžiai ir kas svarbiausia – saugūs.

Kokie TONA dūmtraukių išskirtiniai bruožai, palyginti su analogiškais kitų gamintojų gaminiais?

TONA – vienas seniausių gamintojų, veikiantis rinkoje nuo 1891 m.

Kompanija turi savo molio karjerus, iš kurių išgaunama žaliava, o iš jos jau gaminami keraminiai įdėklai. Šių keraminių įdėklų „žingsnis“ – 50 cm.

To neturi nė vienas kitas modulinių dūmtraukių gamintojas. Tai gerokai palengvina darbą šių gaminių montuotojams. Kitas mūsų atstovaujamų dūmtraukių išskirtinumų – movinė jungtis, leidžianti reguliuoti įvairius aukščius (pravalos, prijungimo ir t. t.).

Esate Lietuvos nacionalinės židinių ir dūmtraukių montuotojų asociacijos valdybos narys. Kokią veiklą asociacija plėtoja produktų saugumo srityje?

Asociacija daug dėmesio skiria vartotojų švietimui. Visada pabrėžiame, kad gaminiai turi būti sertifikuoti, atitikti kokybės ir saugumo reikalavimus. Potencialūs pirkėjai turi suprasti, kokią riziką prisiima rinkdamiesi nesertifikuotą, nelegalų produktą. Saugumui visada skiriama daugiausia dėmesio.

Antanai, kokios yra pagrindinės modulinių keraminių dūmtraukių savybės?

A.D. Moduliniai keraminiai dūmtraukiai yra šiuolaikiniai produktai. Jie susideda iš trijų komponentų: keramzitbetonio bloko, izoliacinio demblio ir keramikos viduje. Šiuos dūmtraukius paprasta montuoti, eksploatuoti ir prižiūrėti. Kai kaminai mūriniai, dažniausiai sumontuojama stačiakampė šachta.

Kylant dūmams šachtos kampai užsipildo suodžiais ir kitomis apnašomis, dėl to vėliau kyla didesnė gaisro rizika. Moduliniai dūmtraukiai yra iš apvalios formos keramikos, juose suodžių susikaupia mažiau, o juos išvalyti yra kur kas paprasčiau. Tokie

Kokių priemonių imamasi prieš nelegalios, nesertifikuotos produkcijos platintojus?

Nelegalios produkcijos platinimo ir reklamavimo atvejų daugiausia pasitaiko metalinių dūmtraukių srityje. Asociacija raštu jau kreipėsi į keletą tokių platintojų, informacija taip pat perduota atitinkamoms institucijoms, visų pirma Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai. Taip pat aktyviai bendradarbiaujame ir su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, kitomis įstaigomis. Siekiame, kad mūsų šalies rinkoje konkuruotų tik legalūs, kokybiški ir saugūs produktai.

Kalbino Dalia Zilinskienė ir Darius Jokubauskas

Tikros dūmtraukių sistemos iš Vokietijos UAB „TONA DŪMTRAUKIAI“, A. Kačanausko g. 21–2, 50148 Kaunas Tel./faks. (8 37) 33 98 73. Mob. 8 612 45977 El. paštas info@tonadumtraukiai.lt

www.tonadumtraukiai.lt

ekspertai pataria

Statybų ekspertai: pinigai švaistomi pašalpoms išmokėti ir šiaurės ašigaliui šildyti Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacija (PPGVA), bendradarbiaudama su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija bei Respublikiniais būsto valdymo ir priežiūros rūmais, inicijavo statybų ekspertų diskusiją renovacijos klausimais. Vilniuje vykusioje ekspertų diskusijoje specialistai neabejojo renovacijos nauda ir ragino nekvestionuoti šio proceso, o pereiti prie efektyviausių sprendimų paieškų.

Situacija prasta – delsti nebegalima

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininkas Algirdas Vapšys teigė, kad jeigu ir toliau tęsis tokia padėtis, kai pastatai paliekami likimo valiai, netruks ateiti diena, kai jie taps avarinės būklės. Tada statinių remontas gyventojams kainuos kur kas daugiau, nei to reikėtų dabar. Pasak A. Vapšio, nemaža dalis namų dar ilgą laiką gali būti puikiai naudojami, jeigu bus investuojama į jų priežiūrą, tačiau būtina veikti nedelsiant. „Kartais viešojoje erdvėje matome įvairių bandymų gyventojus įbauginti ir atkalbėti nuo pastatų modernizavimo. Yra netgi teigiama, kad tai – viso labo afera, žmonėms siūlomi brangiausi, tačiau nebūtinai naudingiausi sprendimai. Norėčiau, kad kalbant apie renovaciją daugiau dėmesio būtų skiriama eiliniam Lietuvos gyventojui, o valdžia glaudžiau bendradarbiautų su statybų specialistais. Tokiu atveju gyventojams būtų pateikiami optimalūs renovacijos sprendimai. Juk pastatų modernizavimas – tai valstybinis ir strateginis projektas, todėl privalome judėti ir imtis konkrečių veiksmų, nebeturime laiko užsiimti tik planavimu“, – savo poziciją dėstė specialistas.

Pritardamas išsakytai nuomonei, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis pažymėjo, jog, pasivaikščioję po daugelį Lietuvos daugiabučių rajonų, pamatysime, kad nuo namų pastatymo mažai kas pasikeitę. „Galime drąsiai teigti, kad ištisus dešimtmečius nesiėmėme jokių ryžtingesnių veiksmų siekdami renovuoti pastatus, nežinia ko laukėme. O pastatai pamažu griuvo ir eižėjo“, – PPGVA inicijuotoje ekspertų diskusijoje kalbėjo J. Antanaitis. Jis pabrėžė, kad ilgą laiką net nebuvo žinoma, kiek namų reikia modernizuoti, o šiuos skaičiuoti ir atlikti energinį statinių auditą pradėta tik dabar. „Valstybės tarnautojai vis kalba apie įvairius energinius auditus

24

supernamai

Juozas Antanaitis – Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

ir sertifikatus, tačiau aš manau, kad geriausias auditas – sąskaita už šildymą. Juk pats gyventojas turi suprasi, kad yra savo gerovės šeimininkas ir kad nuo jo paties priklauso, kiek dar pinigų jis švaistys šiaurės ašigaliui ir atmosferai šildyti. Problema didelė ir akivaizdi – šiluma eina lauk pro kiauras sienas. Tad kol mes visi

ekspertai pataria to nesuprasime, mažesnių sąskaitų už šildymą nebus“, – ryžtingų veiksmų ragino imtis ekspertas.

Ragina naikinti pašalpas

Mokslininkas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Ignatavičius atkreipė dėmesį į tai, kad suvartojamos šilumos energijos kiekis, kaip ir jos kainos, nuolat auga, o kartu proporcingai daugėja ir asmenų, gaunančių pašalpas už šilumą. „Man natūraliai kyla logiškas klausimas: kokia kryptimi mes judame ir kur investuojame savo pinigus? Ar ir toliau skatiname besaikį švaistymą, šilumos energijos vartojimą ir mokame milžiniškas pašalpas? Gal geriau tuos pinigus investuoti į pastatų modernizavimą ir žmonių gerovės kėlimą?“ – retoriškai klausė mokslininkas. Valstybių, siekiančių tokiu būdu paspartinti renovacijos mastus, yra ne viena, o tarp jų – ir mūsų kaimynė Lenkija. Šioje šalyje renovacija buvo išjudinta panaikinus lengvatas, kompensacijas ir kitas dotacijas už šilumą.

Pigesnių ir efektyvesnių sprendimų yra

Visų statybos grandžių ekspertai nuolat pabrėžia, kad pinigus būtina leisti racionaliai. Č. Ignatavičiaus nuomone, kartais renovacijos kaina neproporcingai išauga dėl pasirinktų brangių, tačiau ne visada efektyviausių statybinių medžiagų. „Jeigu kartojame, kad renovacijai trūksta pinigų, gal laikas liautis juos švaistyti? Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad, tinkamai pasirinkus šiltinimo medžiagas, galima gauti patikimas ir nebrangias pastatų šiltinimo sistemas. Tačiau kyla klausimas – kodėl vis dar renkamės brangiausias medžiagas? Racionaliai šiltindami pastatus ne tik neleistume pinigų vėjais, bet ir sutaupytume lėšų kitiems būtiniems daugiabučių namų modernizavimo veiksmams“, – teigė mokslininkas. Pasak jo, VGTU atliktas tyrimas parodė, jog tinkuojamos šiltinimo sistemos su polistireniniu putplasčiu kainuoja kone tris kartus pigiau nei vėdinamosios sistemos, o termoizoliacinis efektas išgaunamas toks pats, o dažnu atveju ir geresnis. Mokslininkas pabrėžė, kad prie gerų rezultatų prisidėjo ir tai, jog statybų darbus atliekančios įmonės ėmėsi griežčiau laikytis techninio reglamento ir atidžiau vadovautis gamintojų nurodomomis taisyklėmis.

Tinkuojamieji fasadai su polistireniniu putplasčiu plačiai naudojami visame pasaulyje ir vertinami dėl to, kad yra saugūs, nebrangūs ir ilgaamžiai. Pasak tarptautinės kompanijos „BASF“ atstovo Arturo Indičianskio, prieš kelerius metus Vokietijoje buvo atlikti fasadų bandymai. Jų metu nustatyta, jog per 50 metų polistireninis putplastis nepakeitė nei savo termoizoliacinių, nei mechaninių savybių. „Visi žinome, kad vokiečiai yra labai racionalūs žmonės ir renkasi efektyviausius sprendimus. Ne veltui būtent šioje šalyje buvo išrastas polistireninis putplastis, jį sudaro 98 proc. oro porų ir tik 2 proc. stireno, kuris „uždaro“ orą į kapsules“, – sakė specialistas. Jis pabrėžė, kad oras yra puiki izoliacinė medžiaga, tad jau daugiau nei 50 metų visoje Europoje statybų ekspertai pastatams šiltinti naudoja polistireninį putplastį.

Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius, pritardamas, kad modernizavimas ir

Arūnas Dudėnas, LR Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto narys

pastatų šiltinimas yra besąlygiškai reikalingi ir būtini, ragino žvelgti į šį procesą kompleksiškai. „Nėra jokių abejonių, kad pastatai turi būti tinkamai ir kokybiškai apšiltinti, tačiau tai padarę turime žvelgti giliau. Būtina sutvarkyti šilumos paskirstymo sistemą, kad žmonės nejaustų diskomforto, todėl manau, kad šilumos punktų modernizavimas turi būti privalomas. Taip pat labai svarbu išspręsti vėdinimo klausimus, kad gyventojai jaustųsi patogiai, nesiveistų pelėsių, pakaktų deguonies ir t. t.“, – teigė projektuotojas.

Valdžios vizijoje – kvartalinė renovacija

Nors renovacijos procesas Lietuvoje strigo ilgus metus, valdžios atstovai žada imtis ryžtingų veiksmų, kad ši padėtis keistųsi. LR Seimo ir Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas teigė, kad žadama šalinti tiek psichologinius, tiek biurokratinius veiksnius, atgrasančius gyventojus nuo renovacijos. „Naujas renovacijos modelis pašalina vieną pagrindinių renovacijos stabdžių – gyventojams nebereikės tiesiogiai skolintis iš bankų.

Kitaip tariant, finansinė atsakomybė nuo eilinio piliečio pečių pereina valstybei. Įgyvendinant naują renovacijos programą, numatyta glaudžiau bendradarbiauti su savivaldybėmis – joms suteikiama daugiau galių ir iniciatyvos. Manau, kad tai yra naudinga, nes jos geriausiai žino, kuriuos namus reikia renovuoti, o į kuriuos investuoti nebeverta,“ – teigė parlamentaras.

A. Dudėnas pabrėžė, kad vienas pagrindinių naujai renovacijos programai keliamų uždavinių yra maksimali ir kompleksinė nauda. „Reikia ieškoti sprendimų, kad renovacija vyktų kuo pigiau ir efektyviau, taip pat ir rangovų, kurie iškart renovuotų namų grupę, o ne pavienius namus. Judame kvartalinės renovacijos link, siekdami kompleksinės naudos: modernių ir sutvarkytų automobilių aikštelių, šaligatvių, gatvių apšvietimo ir kitos reikalingos infrastruktūros. Modernizacijos procese privalome ieškoti optimalių sprendimų“, – PPGVA inicijuotoje diskusijoje kalbėjo Seimo narys. supernamai

25

ekspertai pataria

Šiuolaikiški plytelių klijai:

kaip pasirinkti tinkamiausius Rytis Daraškevičius

Keraminės ar akmens masės plytelės – viena praktiškiausių šiuolaikiškų apdailos medžiagų.

Jos atsparios įbrėžimams ir drėgmei, neįgeria nešvarumų ir lengvai valomos. Be to, išklijuoti sienas ar grindis plytelėmis galite ir patys.

Tereikia įsigyti norimų plytelių ir darbo įrankių, tinkamai paruošti pagrindą ir išsirinkti klijus.

Parduotuvių lentynose rasite pačių įvairiausių plytelių klijų. Vieni yra tiesiog paprasti, nebrangūs ir patikimi klijai, kiti turi tam tikrų išskirtinių savybių. Pavyzdžiui, greitai arba lėtai stingsta, skirti itin didelėms apkrovoms atlaikyti, yra elastingi, todėl tinka šildomosioms grindims arba nestabiliems paviršiams.

Atsižvelgiant į jūsų įgūdžius, pagrindo savy-

bes, plytelių dydį ir rūšį, pasirinkus tinkamus plytelių klijus, darbas bus atliktas greičiau ir kokybiškiau. Čia pristatoma „Knauf“ plytelių klijų linija K-Line, kurią sudaro šešių rūšių stiprūs, įvairios paskirties plytelių klijai. Jie pasižymi ne tik įmonei „Knauf“ būdinga aukšta produktų kokybe, bet ir tokiomis savybėmis, kaip atsparumas šalčiui ir apkrovoms, labai

geras pradinis sukibimas, mažesnis slydimas ir ilgesnė klojimo trukmė. Be to, kiekviena K-Line plytelių klijų rūšis turi savo išskirtinių savybių ir gali būti naudojama tam tikroje, gal net unikalioje situacijoje. Iš didžiulės „Knauf“ plytelių klijų įvairovės tikrai išsirinksite sau tinkamiausius. K-Line plytelių klijų rūšis trumpai pristato UAB „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.

K2 elastingi plytelių klijai (klasė C2TE) K1 plytelių klijai (klasė C1TE)

Tai plonu sluoksniu tepami standartinės kokybės plytelių klijai cemento pagrindu, skirti stabiliems, apkrautiems paviršiams.

Tinkami ten, kur plytelių dangos neveikia ypač didelis fizinis apkrovimas, tiesioginis vandens ar saulės poveikis, o plytelės įprasto formato ir klijuojamos ant stabilių ir klijuoti palankių pagrindų. Jie tinka klijuoti keraminėms plytelėms ir plokštėms, nepermatomo natūralaus akmens plokštėms, nuo kurių pašalintas riebalų sluoksnis. Tinka sienoms ir grindims. Naudojami vidaus ir išorės darbams atlikti. išskirtinės savybės: labai geras pradinis sukibimas; atsparūs šal-

čiui, nebrangūs.

tipinis naudojimas: klijuoti plyteles namuose ant tinkuotų ar beto-

ninių sienų ir grindų.

26

supernamai

Geresnės kokybės plonasluoksniai plytelių klijai cemento pagrindu skirti stabiliems, apkrovas atlaikantiems paviršiams. Paskirtis tokia pati kaip ir K1 klijų, tačiau šie klijai pasižymi net dvigubai didesniu sukibimo stipriu.

Dėl didesnio elastingumo K2 klijais leidžiama klijuoti plyteles ant šildomųjų grindų, gipskartonio plokščių ir pan.

išskirtinės savybės: elastingi; nesuslūgsta, nesusiformuoja vidinių įtempių. tipinis naudojimas: tinkami beveik visada, išskyrus ypač sudėtingas sąlygas (nestabilūs pagrindai iš medžio plokščių (OSB, MDP), elektra šildomos grindys, lauko fasadai, terasos ir balkonai, kai plytelės klijuojamos ant senų plytelių ir pan.).

DĖMESIO! Prieš pradedant klijuoti plyteles ant šildomųjų grindų, būtina bent 24 val. maksimaliu režimu įjungti šildomųjų grindų sistemą. Prieš pradedant darbus sistemą reikia išjungti ir palaukti, kol grindys atvės. Visu galingumu šildomųjų grindų sistemą galima įjungti praėjus ne mažiau kaip 28 dienoms nuo darbų pabaigos.

ekspertai pataria K3 grindų plytelių klijai (klasė C2FES1)

Aukštesnės kokybės elastingi (šie klijai geba išsilenkti nuo 2,5 iki 5 mm), greitai kietėjantys plytelių klijai cemento pagrindu.

Elastingi klijai tepami vidutinio storio arba plonu sluoksniu, tinka didelių matmenų, įgeriančioms ir neįgeriančioms vandens, neriebaluotoms plytelėms ir nepermatomo natūralaus akmens plokštėms klijuoti. Tinka balkonams ir lauko terasoms, ypač tinkami grindims, taip pat naudojami ir šildomosioms. Naudojami vidaus ir išorės darbams atlikti. išskirtinės savybės: elastingi; greitai kietėja; dėl skystos konsisten-

cijos pasiekiamas beveik 100 % kontaktas su plytele. tipinis naudojimas: ypač tinka didelių matmenų plytelėms klijuoti, pavyzdžiui, prekybos salių ir kitų visuomeninių patalpų grindims.

K4 ypač elastingi plytelių klijai (klasė C2TS1)

K5 balti, elastingi plytelių klijai (klasė C2TE)

Baltais, elastingais, plonu sluoksniu tepamais plytelių klijais cemento pagrindu ant sienų ir grindų klijuojamos marmurinės plytelės, įgeriančios ir mažai įgeriančios keraminės standartinio formato plytelės, plytelės iš pusiau permatomo natūralaus akmens, keraminės ir stiklo mozaikos plytelės. Tinkami sienoms, grindims, taip pat ir šildomosioms.

Naudojami vidaus ir išorės darbams atlikti. išskirtinės savybės: balti.

tipinis naudojimas: Knauf K5 – naudojami išskirtinai natūraliam

akmeniui ir stiklo mozaikai klijuoti. Baltos spalvos klijai nepalieka ant plytelių dėmių, kaip kad atsitinka naudojant įprastinius pilkus klijus.

K6 greitai kietėjantys, elastingi plytelių klijai (klasė C2F)

Aukštos kokybės ypač elastingi plytelių klijai. Skirti nestabiliems pagrindams: Knauf sausosioms grindims; viensluoksnėms gipskartonio plokštėms; atspariems drėgmei mediniams paviršiams, jeigu laikomasi reikiamų nurodymų; paviršiams, veikiamiems staigių temperatūros pokyčių, taip pat balkonams ir terasoms. Tinka klinkerinėms apdailos plytelėms klijuoti. Jais galima klijuoti naujas plyteles ant senųjų (prieš klijuojant plyteles ant plytelių, senąjį paviršių būtina nuvalyti Knauf Intensiv Reiniger valikliu). Tinkami sienoms, grindims, taip pat ir šildomosioms. Naudojami vidaus ir išorės darbams atlikti.

Greitai kietėjantys, plonu sluoksniu tepami plytelių klijai cemento pagrindu skirti stabiliems, didelių apkrovų veikiamiems paviršiams. Tinka dažnai apkrovas patiriantiems plotams, laiptinėms, koridoriams, sanitarinėms patalpoms, prekybos salėms. Skirti klijuoti keraminėms plytelėms, plokštėms ir natūralaus akmens plokštėms, nuo kurių pašalintas riebalų sluoksnis. Galima naudoti sienoms, grindims, taip pat ir šildomosioms. Naudojami vidaus ir išorės darbams atlikti.

išskirtinės savybės: ypač elastingi (šie klijai geba išsilenkti nuo 2,5

tipinis naudojimas: šių klijų pranašumą galima išnaudoti remonto

iki 5 mm); atsparūs iki +80 ºC temperatūrai. tipinis naudojimas: šiuos klijus galima naudoti beveik visada ir visur. Ne veltui tai patys paklausiausi rinkoje klijai. Tik išskirtiniais atvejais, pvz., klijuojant marmurą, geriau pasirinkti specifinius klijus, pvz., Knauf K5.

DĖMESIO! Klijuojant plyteles ant medinio paviršiaus, pavyzdžiui, ant grindlenčių arba medžio skiedrų plokščių (OSB), būtina atsižvelgti į papildomus reikalavimus: medinį paviršių būtina apsaugoti nuo drėgmės poveikio; maksimalus ant medinių grindų klojamų plytelių dydis – 30×30 cm; naudoti įlaidines impregnuotas OSB plokštes, gerai pritvirtinamas prie pagrindo; tiesiai ant OSB plokščių plyteles galima klijuoti tik ant sienų, kartu naudojant gruntą Knauf Spezialhaftgrund. Vis dėlto net ir šiuo atveju rekomenduojama ant sienų prieš tai sumontuoti gipskartonio plokštes.

Tiesiai ant lentų arba OSB plokščių, paklotų ant grindų, plytelių klijuoti negalima. Tokiu atveju rekomenduojama kaip tarpsluoksnį pritvirtinti Knauf Aquapanel cementinę plokštę arba grindis padengti mažiausiai 10 mm Knauf Fliesspachtel HEB elastingo liejamojo grindų glaisto sluoksniu.

UŽS. NR. 03-02-25-02

išskirtinės savybės: greitai kietėja.

darbuose, kai laukti, kol išdžius įprastiniai plytelių klijai, ne visada įmanoma, pavyzdžiui, remontuojant patalpas jau veikiančiuose objektuose (laiptai, prekybos salės ir pan.).

SVARBU! Visus paviršius, prieš dengiant plytelėmis, rekomenduojama gruntuoti. Jei pagrindas labai gerai įgeria gruntą, rekomenduojama gruntuoti Knauf Haftemulsion sukibimo emulsija (proporcijos su vandeniu 1:4) arba Knauf Tiefengrund giluminiu gruntu. Normaliai įgeriančius pagrindus reikia gruntuoti su Knauf Rotband Uni arba su Knauf Tiefengrund. Blogai įgeriančius paviršius – šlifuotą (poliruotą) betoną, mozaikinį betoną ir kt. – reikia gruntuoti Knauf Haftemulsion sukibimo emulsija (proporcijos su vandeniu 1:2). Patalpų, kurias gali veikti drėgmė, paviršius reikia izoliuoti Knauf Flächendicht kaučiukine hidroizoliacija arba Knauf Flex-dicht cementine hidroizoliacija. Plyteles galima kloti tik tada, kai gruntas visiškai išdžiūsta.

Jei norite pasikonsultuoti ar parinkti medžiagas savo namui, skambinkite į „Knauf“ infocentrą tel. 8 5 213 2222. supernamai

27

technologijos

Nuotekų sistemos įrengimas individualiame name Rytis Daraškevičius Autoriaus nuotraukos

Teisingai parinkta, suprojektuota ir įrengta nuotekų sistema apsaugos nuo daugybės nemalonių problemų: blogo kvapo namuose ir kieme, užsikimšusių vamzdžių valymo ar aplinkosaugininkų baudų. Šiandien lauko tualetas mažai ką betenkina. Individualiame name paprastai įrengiami du ar net trys sanitariniai mazgai (pavyzdžiui, vienas dušas ir tualetas pirmame aukšte, o vonia ir kitas tualetas – antrame), o dar skalbyklė, indaplovė, virtuvės kriauklė... Turint galvoje tai, kad kiekvienąkart nuleidžiant tualeto vandenį sunaudojama 6 l tyro giluminio gręžinio vandens, susidaro tikrai nemažas nuotekų kiekis. Paprastai individualūs namai statomi atokiau nuo miestų kanalizacijos tinklų ir prisijungti prie miesto valymo įrenginių būna techniškai neįmanoma arba per brangu. Tad klausimas – kokią nuotekų sistemą įsirengti – aktualus kiekvienam šiuolaikinio individualaus namo statytojui.

Nuotekų sistema namo viduje

Namo viduje nuotekų sistemą sudaro kanalizacijos ir ventiliacijos vamzdžiai bei vandens gaudyklės. Paprastai visos namuose susidarančios nuotekos patenka į pagrindinį vertikalų vamzdį, kuriuo pašalinamos iš namo. Tekėdamos ir pakliuvusios į rezervuarą nuotekos išskiria dujas, kurios yra blogo kvapo, gali sukelti įvairių ligų, o kartais gali būti net sprogios. Todėl sistemoje būtina įrengti izoliuotą ventiliacijos angą (geriausiai ją išvesti namo stoge), per kurią susidariusios dujos galėtų išeiti.

Taip pat sistemoje turi būti įrengtos vandens gaudyklės, kurios užkirs kelią dujų patekimui į namus. Patartina pasirūpinti, kad nuotekų sistemoje būtų įrengti filtrai ir valymo angos užsikimšusiai kanalizacijai valyti. Ilgą laiką kanalizacijai naudoti ketiniai ir geležiniai vamzdžiai, kurie ne tik rūdija, bet ir gali sukelti 28

supernamai

Nuotekos nuolat cirkuliuoja iš vienos įrenginio sekcijos į kitą, o mikroorganizmų perdirbtas dumblas nusėda dugne

galvaninius procesus, kai cheminė energija paverčiama elektros energija. Šiuolaikinėje statyboje dažniausiai naudojami plastikiniai vamzdžiai, kurie yra pigesni, lengviau montuojami, bet ne mažiau patvarūs. Jungiant vamzdžius turėtų būti formuojamas 1–2 % nuolydis. Jei nuolydis mažesnis, skysčių tekėjimas sulėtėja dėl nusėdusių kietųjų dalelių. Reikėtų vengti vamzdžius jungti stačiu kampu, o jei kitos išeities nėra ir staigus posūkis (45–90 laipsnių) yra būtinas, vamzdžius reikėtų montuoti didelio spindulio alkūnėmis. Ten, kur nuotekos negali tekėti natūralia tėkme (pavyzdžiui, iš namo rūsyje įrengtos skalbyklos arba sanitarinio mazgo), įrengiamos nuotekų siurblinės. Nuotekų siurbliai pakelia nuotekas iki pagrindinio vamzdžio, kuriuo jos patenka į nuotekų rezervuarą. Daugelį nuotekų sistemos problemų galima išspręsti išmoningai projektuojant. Pavyzdžiui, išnaudojus sklypo reljefą – nuotekų rezervuarą suprojektavus žemiau namo rūsyje įrengto sanitarinio mazgo, nuotekos tekės natūraliai ir nereikės pirkti brangaus nuotekų siurblio. Įdomi detalė! Išviečių era Lietuvoje prasidėjo visai neseniai.

Tik 19 a. pabaigoje pirmieji lauko tualetai atsirado prie bažnyčių, paskui po truputį jie ėmė dygti ir turtingesnių ūkininkų kiemuose.

Iki to laiko buvo tuštinamasi tiesiog už tvarto. Tualetai galutinai įsitvirtino tik Pirmojo pasaulinio karo metais. Tai įvyko anaiptol ne staiga pabudus gyventojų sąmoningumui – okupacinė vokiečių valdžia priverstinai įsakė visiems gyventojams įsirengti tupyklas, o iš neįsirengusių tualeto gyventojų rinkdavo mokesčius.

technologijos Nuotekų sistemų rezervuarų tipai

Kai kurie tautiečiai mėgsta pagudrauti – išleidžia visai nevalytas ar pusiau išvalytas nuotekas į aplinką. Pavyzdžiui, vietoje projekte numatyto vieno sandaraus šulinio įrengiami du, vienas kurių su kiauru dugnu. Tačiau reikia žinoti, kad taip elgiantis ne tik galima sulaukti aplinkosaugininkų baudų (o jos pastaruoju metu vis didėja), bet ir užteršti savo gyvenamosios aplinkos gruntinius vandenis (jie apsivalys tik per labai ilgą laiką). Šiandien yra žinomi du legalūs nuotekų šalinimo variantai: 1) sumontuoti sandarų nuotekų rezervuarą, kurį periodiškai reikės išsiurbti ir jo turinį specialiu automobiliu išvežti į artimiausią stambų nuotekų valymo įrenginį; 2) sumontuoti nuotekų valymo įrenginį ir išvalytą vandenį leisti į aplinką ar sugerdinti į gruntą.

Kurį variantą pasirinkti, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Pavyzdžiui, sandarus šulinys atsieina pigiau nei autonominis valymo įrenginys, tačiau reikia išsiaiškinti, kur yra artimiausias nuotekas priimantis valymo įrenginys ir ar apsimokės transportuoti nuotekas, tarkime, 20–30 km. Renkantis nuotekų sistemos tipą didelę reikšmę turi ir suvartojamų nuotekų kiekis. Pavyzdžiui, jei statote sodybą, kurioje lankysitės tik savaitgaliais ir sunaudosite 0,5 kub. m nuotekų per mėnesį, visiškai užteks sandarios talpyklos iš gelžbetoninių rentinių. Ją išvežti kartą per metus kainuos iki kelių šimtų litų. Tačiau jei name gyvenate nuolatos, geresnis variantas bus nedidelis, bet veiksmingas valymo įrenginys, iš kurio kartą ar du per metus reiks tik nusiurbti perteklinį dumblą, o išvalytu vandeniu

Pagrindinės nuotekų sistemos dalys Individualaus namo nuotekų šalinimo sistemą paprastai sudaro tokios pagrindinės dalys: è kanalizacijos linija; è buitinių nuotekų valymo įrenginys arba sandarus rezervuaras; è nuotekų pašalinimo vamzdžiai iš įrenginio; è numatoma nuotekų išleidimo vieta (natūralus išvalytų nuotekų susigėrimas į gruntą arba nevalytų nuotekų išsiurbimas ir transportavimas iki artimiausio nuotekų valymo įrenginio).

galėsite laistyti gėles. Labai svarbu, koks Jūsų sklype gruntas, ar giliai yra paviršiniai vandenys – kartais sudėtinga išleisti išvalytą vandenį iš valymo įrenginių. Tad pirmas žingsnis renkantis nuotekų valymo sistemą – atlikti geologinius sklypo tyrimus.

Paprasčiausi – nuotekų šalinimo įrenginiai

Dažniausiai tai tiesiog šulinys iš gelžbetoninių rentinių, įleistų į žemę. Šulinio dugne dedama betoninė plokštė, tarpai tarp rentinių sandariai užglaistomi. Rezervuaras bitumuojamas, o jeigu gruntas šlapias, klojami ir du sluoksniai ruberoido ar kitos hidroizoliacinės medžiagos. Šulinio dangtyje turi būti paliktos ventiliacijos angos, o aplinkui įrengta betoninė nuogrinda. Pagal įstatymą aplink išgriebimo duobę 10 m spinduliu turi būti suformuota apsauginė zona.

Kartais išsiurbiamiems nuotekų rezervuarams naudojamos ir me-

Tai iš kokybiško valymo įrenginio pasemtas išvalytas vanduo – beveik bespalvis ir bekvapis

talinės talpyklos, tačiau jos nėra ilgaamžės, nes rūdija. Didesnei šeimai gali prireikti 10 kub. m ir didesnio nuotekų kaupimo rezervuaro. Šio tipo nuotekų šalinimo sistema dažniausiai pasiteisina, kai individualiame name gyvenama ne nuolat ir nesusidaro didelių nuotekų kiekių. Tokių įrenginių nereikia nuolat prižiūrėti – pakanka tik stebėti, kad nepersipildytų, jie nėra jautrūs nuotekų kiekio svyravimams, o įrengimas palyginti nebrangus.

SVARBU! Už tinkamą ir saugų vietinių nuotekų šalinimo įrenginių eksploatavimą ir jų turinio tvarkymą atsako jų savininkas arba naudotojas. Vietinių nuotekų šalinimo įrenginių savininkai arba naudotojai, prieš pradėdami eksploatuoti įrenginius, privalo su nuotekų vežėju sudaryti nuotekų išvežimo paslaugos sutartį. Kas ketvirtį nuotekų vežėjai privalo Vilniaus miesto nuotekų sistemą eksploatuojančiai įmonei ir savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui pateikti raštišką ataskaitą apie nuotekų, surinktų ir toliau apdoroti perduotų per praėjusį ketvirtį, kiekį, nurodyti nuotekų turėtojus, kurie netvarkė nuotekų per pastaruosius 6 mėnesius.

Nuotekų valymo įrenginiai

Apie nuotekų valymo įrenginių tipus ir veikimo principus kalbamės su šiuolaikiškus valymo įrenginius gaminančios tarptautinės bendrovės „August ir Ko“ savininku Filioniu August.

Kuo nuotekų valymo įrenginiai skiriasi vienas nuo kito?

Didžioji dauguma šiuo metu pasaulyje naudojamų valymo įrenginių veikia tuo pačiu aktyviojo dumblo principu – tai vadinamieji biologiniai valymo įrenginiai. Tuo pačiu principu veikia ir didieji Vilniaus, Kauno ar Paryžiaus valymo įrenginiai, ir koks nors nedidelis įrenginys, įrengtas individualiame name šalia Vilniaus.

Tačiau biologiniai valymo įrenginiai tarpusavyje labai skiriasi tiek medžiagų, iš kurių jie pagaminti, tiek išvalomo vandens kokybe.

Geresniuose, bet ir brangesniuose valymo įrenginiuose nuotekos pereina net penkis valymo procesus: mechaninis valymas, anaerobinė zona, anoksinė zona, aeracijos zona, antrinis nusodintuvas.

Vanduo išvalomas iki tokio lygmens kaip ir miesto valymo įrengisupernamai

29

technologijos

niuose, t. y. išvalomi šampūnai, muilai, skalbimo milteliai – visos buityje naudojamos cheminės medžiagas, kai jos naudojamos pagal instrukciją. Iš tokių valymo įrenginių išbėgantis techninis vanduo yra išvalytas taip, kad yra bespalvis ir bekvapis – jame galima auginti žuvis ir juo laistyti daržoves. Papildomai panaudojus tam tikrus filtrus, talpyklas ir hidroforus, galima paleisti išvalytą vandenį atgal į tualetą, dušą ir skalbyklę. Toks vanduo tinka viskam, išskyrus maisto gaminimą. Yra sėkmingų pavyzdžių, kad tokia sistema, įrengta individualiuose namuose, žmonės be sutrikimų naudojasi jau daugiau kaip 10 metų. Kokybiški valymo įrenginiai neužšąla netgi labai žemoje temperatūroje ir iki 180 dienų per metus gali būti palikti be nuotekų, todėl nesudaro rūpesčių planuojant ilgalaikes išvykas. Toks valymo įrenginys (nuo 1 iki 6 žmonių) šiandien kainuoja 5,5 tūkst. Lt, dar prisideda montavimas, transportavimas, vandens išleidimo sistemos įrengimas, bet net pačiu sudėtingiausiu atveju daugiau kaip 10 tūkst. Lt toks įrenginys nekainuos. Tad verta pagalvoti – galbūt apsimoka turėti savo nuosavą valymo įrenginį ir nuo nieko nepriklausyti, nei jungtis prie miesto valymo įrenginių.

O koks kitas variantas?

Kiti valymo įrenginiai neišvalo kai kurių cheminių elementų, pavyzdžiui, azoto ir fosforo (jų gausiai yra indų plovikliuose ir šampūnuose) arba nevalo apskritai jokių cheminių medžiagų, kurių gausu šiandien namuose naudojamoje buitinėje chemijoje. Galima įsigyti pigų valymo įrenginį (nuo 1 iki 6 žmonių) vos už 3,5 tūkst. Lt, bet jame vietoj penkių nuotekų valymo procesų vyksta tik du, todėl įrenginys neišvalo azoto ir fosforo, o tai reiškia, kad „išvalytas“ vanduo, patekęs į tvenkinį, užmuš visą gyvastį. Vandenį iš tokio įrenginio galima tik filtruoti į gruntą. Fosforas liks grunte kaip trąša. Jis neprasiskverbia giliau kaip 20 cm, tačiau azotas pamažu vis tiek pateks į požeminius vandenis. Jeigu šalia yra giluminis gręžinys, tikėtina, kad greitu laiku gersite nitratus, o tai labai nuodingos medžiagos, ypač vaikams. Mano nuomone, ar toks įrenginys, ar išsiurbiamasis nuotekų rezervuaras – tai vienas ir tas pats. Tik už vieną sumoki brangiai, o už kitą – daug mažiau. Jau geriau nuvežti nuotekas į miesto valymo įrenginį, kuriame jos bus kokybiškai išvalytos.

Ar nuotekos valomos naudojant kažkokias bakterijas ar tik mechaniškai? Ar reikia pilti į valymo įrenginį kokių nors chemikalų?

30

supernamai

Biologinis valymo įrenginys – tai nedidelė protingai sureguliuota ekosistema. Nuotekos pakliūva į rezervuarą, kuris pripildytas aktyviojo dumblo – mikroorganizmais mintančių organinių medžiagų. Kad šie organizmai galėtų gyventi, orapūte jiems periodiškai tiekiamas oras. Nuotekos valymo įrenginyje nuolat cirkuliuoja iš vienos įrenginio sekcijos į kitą. Taip aktyvusis dumblas maišomas su nešvarumais ir pamažu organinės medžiagos perdirbamos, o cheminės – suskaidomos. Šis metodas vadinamas aktyvaus dumblo principu. Perdirbtas dumblas nusėda įrenginio sekcijų dugne, o į paviršių kylantis išvalytas vanduo patenka į antrinį nusodintuvą, kuriame švarus vanduo galutinai atskiriamas nuo dumblo ir pašalinamas iš valymo įrenginio. Vanduo, iš kurio pašalinti cheminiai elementai, gali būti naudojamas pakartotinai – jis išleidžiamas į tvenkinį, juo laistomi daržai arba jis gali būti sugerdintas į gruntą. Koks sprendimas bus pasirinktas, priklauso nuo kiekvieno vartotojo sąmoningumo lygio – kiek jis gerbia vandenį ir savo gyvenamąją aplinką.

Kokios vidutinės biologinio valymo įrenginio priežiūros sąnaudos per metus? Ar įrenginiai ilgaamžiai? Kokių gedimų pasitaiko? Įrenginiai gaminami iš skirtingų medžiagų: betono, polipropileno, stiklo audinio, polietileno. Įrenginio ilgaamžiškumas priklausys nuo to, kokį gaminį jūs nusipirksite. Pavyzdžiui, polipropilenas yra atsparus šalčiui, bet kartu tai ir pati brangiausia medžiaga. Tarkime, vanduo, pripiltas į polipropileno talpyklą ir paliktas šaltyje, gali pavirsti ledu, ir talpykla nesuplyš, o štai stiklo audinys, vandeniui plečiantis, suplyš. Iš kokybiškų medžiagų pagamintas valymo įrenginys bus naudojamas tol, kol stovės namas. Žinoma, gedimų gali pasitaikyti, ypač jeigu įrenginys eksploatuojamas ne pagal taisykles. Pavyzdžiui, jeigu į kanalizaciją patenka neprotingas kiekis cheminių arba labai nuodingų medžiagų, visi valymo įrenginyje gyvenantys mikroorganizmai arba dalis jų gali žūti. Būtent tuomet atsiranda blogas kvapas, rodantis, kad ekosistemos balansas sutrikdytas. Tokiu atveju valymo įrenginio darbą įmanoma vėl atnaujinti – pašalinus seną dumblą ir pripildžius valymo įrenginį naujos mikroorganizmų prisodrinto dumblo porcijos. Valymo įrenginio veikimas gali būti sutrikdytas, jeigu į jį patenka daiktų, kurie neturėtų ten patekti (pvz., higienos priemonės, popieriniai rankšluosčiai). Todėl kokybiški įrenginiai turi apsaugines groteles, kurios sulaiko visus pašalinius daiktus.

Kadangi orapūtė veikia ne nuolat, o yra laikmačio periodiškai įjungiama ir išjungiama, šiuolaikinių kokybiškų valymo įrenginių sąnaudos sudaro maždaug 208 kilovatvalandes elektros energijos per metus. Tai sudaro apie 9 Lt per mėnesį. Taip pat reikės vieną kartą per metus siurbliuku išsiurbti dumblą, iš kurio pašalinti cheminiai elementai. Tai gali padaryti ir pats savininkas arba įrenginį prižiūrinti įmonė. Dumblą galima naudoti savo sodyboje kaip trąšą. Įdomi detalė! Apskaičiuota, kad miesto žmogus sunaudoja ir į nuotekų sistemą per dieną išleidžia vidutiniškai 150 l, o kaimo žmogus – 80–120 l vandens, neretai užteršto buitine chemija. Individualus namas, kuriame gyvena 4–5 asmenų šeima, sunaudoja apie 18 kub. m vandens per mėnesį, arba 220 kub. m per metus.

Tai yra maždaug trys geležinkelio cisternos.

supernamai

31

ekspertai pataria

Eksporto plėtrą

lemia ne vien rinkodara Suomija, Švedija, Norvegija, Danija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Airija, Didžioji Britanija, Čekija, Slovakija, Ispanija, Rusija, Baltarusija, Kazachija, Estija, Latvija, net ir Nigerija bei Pietų Afrikos Respublika – tai dar ne visos pasaulio šalys, į kurias jau eksportuojamos Lietuvoje pagamintos durys.

Kalbiname savo srityje lyderiaujančios durų gamybos įmonės „Plieninis skydas“ komercijos direktorių Marką Vyšniauską ir prašome pasidalyti sėkmingo darbo patirtimi – įdomu sužinoti tokio įspūdingo proveržio užsienio rinkose prielaidas.

Su kuo, Jūsų manymu, labiausiai yra susijęs šalyje pagamintų durų eksporto augimas?

Dvylikos metų rinkoje patirtis rodo, kad svarbiausia ne tik neatsilikti nuo jos keliamų naujų reikalavimų, bet ir siekti pirmauti. Sakyčiau, kad neužtenka tik stebėti pasaulinių durų gamybos tendencijų, reikia „bėgti priešais traukinį“. Šiais konkurencijos laikais negana vien efektingų rinkodaros šūkių. Vartotojai išmoko atsirinkti tuos gaminius, kurie tenkina esminius poreikius. Vienas tokių poreikių – saugumas. Su juo susijusi visame pasaulyje didėjanti atsparių įsilaužimui durų paklausa.

Galima sakyti, kad Europos šalyse buvome pionieriai, nes šia kryptimi dirbome dar neįsigaliojus naujam atsparumo įsilaužimui standartui EN1627:2011.

Jau prieš jį patvirtinant turėjome didelį įdirbį – gaminome kur kas saugesnes 32

supernamai

UAB „Plieninis skydas“ komercijos direktorius Markas Vyšniauskas

nei konkurentai duris. Nuo 2009 m. pirmieji Lietuvoje pradėjome gaminti neperšaunamas duris „Skydas Premium FB4“, kurių bandymus atliko notifikuota „Beschussamtes Ulm“ laboratorija Vokietijoje. Manau, kad dabar paklau-

Neperšaunamomis „Plieninio skydo“ durimis ypač domisi tie užsakovai, kurie nori namuose įsirengti saugos kambarį (panašiai kaip rež. Davido Fincherio filme „Panikos kambarys“). siausios yra durys su papildomais saugumo elementais, turinčios bandymais įrodyto patikimumo sertifikatus. Taip pat labai svarbus lankstus klientų aptarnavimas, operatyvus montavimo problemų sprendimas, ilgalaikių (iki 5 metų) garantijų suteikimas. Ne mažesnė svarba didinant eksportą tenka ir

įdirbiui parodų užsienyje metu, kai užsitikrinamas tenykščių partnerių pasitikėjimas ir palaikymas.

Ar pasitikima Lietuvoje pagamintų durų saugumu?

Paskutiniu metu visame pasaulyje didėja susidomėjimas durų atsparumo įsilaužimui bandymų rezultatais. Norėdami garantuoti užsakovams, kad mūsų durys atitinka naujausių Europos standartų atsparumo įsilaužimui keliamus reikalavimus, bandymus atliekame ne Lietuvoje, nes pas mus jiems atlikti nėra notifikuotų laboratorijų. Pasirinkome prestižinę laboratoriją „Ift Rosenheim“ Vokietijoje.

Joje bandymai atliekami pagal visus įmanomus vagių įsilaužimo būdus. Ši laboratorija itin griežtai laikosi nustatytų reikalavimų, todėl džiugu, kad jos išduotais sertifikatais galime patvirtinti savo durų saugumą, kuris pagal poreikį ir modelį

ekspertai pataria siekia nuo 2-os iki 4-os klasės. Tai ypač svarbu eksporto plėtrai.

Kuo skiriasi naujasis atsparumo įsilaužimui standartas nuo senojo? Šiuolaikinių technologijų fone nuo 1999 m. galiojęs WK saugumo klasės standartas paseno. Jį pakeitė daug griežtesnis šarvuotų durų klasifikavimas pagal

dabar RC4 bandymas tęsiasi ilgiau nei valandą. Yra ir kitų pakeitimų: nurodyti papildomi laužimo (kalimo, pjovimo, gręžimo) įrankiai, griežtesni tapo spynų reikalavimai, o smūginės apkrovos padidintos beveik dvigubai. Anksčiau spyna galėjo būti tokios pačios saugumo klasės kaip ir durys, o štai dabar spyna turi būti kur kas aukštesnės klasės. Pavyzdžiui,

daugiau galimybių įvykdyti bet kokius užsakymus. Galime pagaminti įvairiausio dizaino ir apdailos duris – pradedant klasikiniu ir baigiant high tech stiliumi.

Tad mūsų produkcija labai vertinama Anglijoje ir kitose Europos šalyse, kuriose siekiama išsaugoti istorinių pastatų eksterjerų autentiškumą, nesunaikinti išlikusių senovinių interjerų.

Neperšaunamomis „Plieninio skydo“ durimis ypač domisi tie užsakovai, kurie nori namuose įsirengti saugos kambarį (panašiai kaip rež.

Davido Fincherio filme „Panikos kambarys“). Durys tokį seifo tipo kambarį gali apsaugoti nuo įsilaužimo, šūvių ir net sprogdinimų. Taip pat jos gali iki 45 dB izoliuoti garsą, apsaugoti nuo dūmų, gaisro plitimo.

Beje, prireikus galime įtaisyti ir neperšaunamus langus ar vitrinas.

Gal galite paminėti keletą reikšmingų objektų ar garsių užsakovų?

Saugumą užtikrinančias mūsų duris varsto Lietuvos ambasados Londone darbuotojai, pro jas į darbovietę žengia Japonų ambasados tarnautojai Danijoje, Šveicarijos – Baltarusijoje.

Lietuvoje pagamintos neperšaunamos durys Anglijoje saugo tokių įžymybių, kaip rusų oligarchas R. Abramovičius ir seras Eltonas Džonas, ramybę. Už neperšaunamų iš Lietuvos importuotų durų ir langų Londone gali saugiai gyventi popmuzikos žvaigždė Adele.

Nuo klasikinio... iki high tech stiliaus

atsparumo įsilaužimui RC saugumo klasės standartą EN1627:2011. Pagal senąjį standartą reikėdavo išbandyti tik vieno, pasirinkto durų taško atsparumą laužimui. Naujasis standartas reikalauja, kad, laužiant tašką po taško kas 10–20 cm, nuosekliai būtų išbandyta visa durų konstrukcija. Pagal ankstesnius reikalavimus bendras durų laužimo laikas priklausė nuo saugumo klasės ir buvo nuo 3 iki 20 min., o pagal naujus tokį laiką durys turi atlaikyti kiekviename atskirame laužimo taške. Taigi RC saugumo klasės durys laužimą atlaiko nepalyginti ilgiau nei WK saugumo klasės durys. WK4 bandymas užtrukdavo apie 10 min., o UŽS. NR. 03-02-25-01

4-os saugumo klasės duryse privalu įtaisyti aukščiausios – 7-os saugumo klasės spyną.

Kuo dar jūsų durys patrauklios užsienio šalių pirkėjams ir kodėl jie pasitiki jų kokybe?

Durų kokybę užtikrina ir gamybos technologija. Modernias, itin patikimas stakles įsigijome Japonijoje ir Vokietijoje.

Didžiulį dėmesį skiriame jomis dirbančių specialistų kvalifikacijai kelti. Įmonės darbuotojai siunčiami tobulinti įgūdžių į Vokietiją, Japoniją, Prancūziją – juk aukštos kvalifikacijos profesionalus darbas šiuolaikiška įranga sudaro kur kas

Eksportuojate į užsienį daugiau nei 60 % produkcijos. Kokių rūpesčių padaugėjo?

Praėjusiais metais turėjome tiek užsakymų, kad juos pildydami net vėlavome.

Dabar pagrindinis rūpestis – laiku suspėti įvykdyti visus užsakymus .

Kalbino Dalia Zilinskienė

Kalvarijų g. 77, Vilnius Tel. +370 5 232 66 47 marketing@door.lt www.door.lt

supernamai

33

STIKSAS

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ

.

Ieškant neitiketino... i

KO K Y B Ė , PR OFES IO NA LUM AS , AT S AK OMYB Ė , S ĄŽ I N I N G UMA S.

ŽIDINIŲ CENTRAS

KAMINŲ CENTRAS

KROSNIŲ CENTRAS

www. zidin iucen tras.lt

w w w. ka m i nu c ent ra s . l t

w w w. k r os ni ucentras .lt

UAB „STIKSAS“ Oslo g.1, Vilnius / Tel. +370 5 240 72 77 / +370 5 244 87 98 / info@stiksas.lt / www.stiksas.lt

interjero priedas

NamĹł erdvÄ—s

Stilingas

namas Palangoje Elvyra Žvirblienė Nuotraukos Dariaus Gumbrevičiaus

Gana nedidelėje pirmo aukšto erdvėje sutelpa viskas, ko reikia šeimai, o ir erdvė nėra perkrauta

supernamai

37

Pagrindinis kambario akcentas – siena su niťomis

38

supernamai

namų erdvės Namas Palangoje paprastai asocijuojasi su laikinumu, su vasaros rezidencija arba būstu, kurios durys beveik neužsidaro nuo draugų, pažįstamų, giminių. Žodžiu, su namu, kuriame daug kambarių, daiktų ir dar daugiau šurmulio.

Bet šis namas – ne toks. Visai neseniai užbaigtame gyvena dviese. Pora svajojo apie šiuolaikinį, modernų, nedidelį, su skoningu, neperkrautu interjeru namą pajūryje. Atrodo, kad interjero kūrėjoms visas svajones įgyvendinti pavyko. Tie, kurie šiame name apsilankė, sako, jog erdvė iš karto prisijaukina.

Tarsi lik ir gyvenk čia...

Š

is namas nėra vienintelis dviejų asmenų šeimos namas. Kitą gyvenamąjį namą brandaus amžiaus pora turi Kaune. Galbūt tai ir padiktavo poreikį pasistatyti prie jūros ne per didelį 160 kv. m namą. Jį įrengusios architektė Eglė Prunskienė ir architektė bei interjero dizainerė Ieva Prunskaitė sako, kad šitame name erdvės pakanka, galima kuo puikiausiai gyventi.

Tiesa, kūrybiniam duetui – architektei ir jos dukrai – dirbant prie šio namo interjero, teko gerokai pasukti galvą, nes į patį procesą įsitraukė tada, kai namas jau buvo suprojektuotas ir interjero darbai pradėti kito interjerų specialisto. Tik šeimininkai kažkodėl nebuvo patenkinti darbų pradžia. Dėl to ir kreipėsi

Šeimininkai džiaugiasi, kad jiems be didelio vargo pasisekė surinkti visus baldus su natūralaus riešutmedžio faneruote

į E. Prunskienę. Turbūt nereikia nė aiškinti, kad bet kuriam architektui tęsti kito pradėtą projektą – menkas džiaugsmas. „Iš karto buvau įstatyta į rėmus ir savas idėjas turėjau derinti prie to, kas jau padaryta,“ – paaiškina, prieš supažindindama mane su ne per seniausiai įrengtu namu, architektė Eglė Prunskienė.

Kai namas nėra didelis, sunkiausias uždavinys – vienoje erdvėje sutalpinti daug funkcinių dalykų. Užtai net ir patyrusiai architektei Eglei Prunskienei teko gerokai pasukti galvą, kaip į maždaug 40 kv. m erdvę pirmajame namo aukšte sutalpinti virtuvę, valgomąjį ir svetainę su židiniu, televizoriumi, biblioteka. Ir visa taip padaryti, kad erdvė būtų ne tik graži, jauki, bet ir skoninga, neperkrauta. „Visa laimė, kad mūsų ir šeimininkų nuomonės sutapo,“ – pasidžiaugė E. Prunskienė. – Tai labai palengvina darbą. Smagu dirbti, kai tu girdi užsakovą, bet ir jis tave girdi“.

Kūrybinis duetas iškėlė sau uždavinį sukurti harmoningą erdvę tiek spalvų, tiek medžiagų požiūriu. „Norėjome, kad virtuvė suskambėtų taip pat, kaip ir svetainės baldai ir kartu ji

namų erdvės

Interjero autorės: architektė Eglė Prunskienė, architektė ir interjero dizainerė Ieva Prunskaitė

nebūtų akcentuojama. Virtuvėms baldams šeimininkams pasiūlėme rinktis natūralų medį – riešutą.“ Kodėl būtent riešutą?

Eglė Prunskienė aiškina, kad interjero mados egzistuoja taip pat kaip ir visos kitos mados, o riešutmedis dabar Europoje itin madingas. Pavyzdžiui, italai labai daug baldų pastaruoju metu gamina su riešuto faneruote. Ir, matyt, žino, ką daro. Kita vertus, įsigijus virtuvės baldus su riešutu, neprašausi ir dėl to, kad prie šitų baldų bet kada galėsi priderinti ir riešutmedžio stalą ar kėdes su ta pačia faneruote. O susiviliojus kokia egzotiška faneruote, vėliau gali kilti problemų derinant kitus baldus. Šeimininkai virtuvei išsirinko itališkus baldus. Gana brangius.

Virtuvės baldai ir yra brangiausi visoje šitoje erdvėje. Bet architektė sako, jei jau italai gamina interjero baldus, jie tai padaro labai preciziškai, o ir pats medis – riešutas – yra labai gražus.

Tikrai vertas kainos. Prie rudojo riešutmedžio buvo priderinta balta spalva. Tad virtuvė, kaip ir planuota, liko subtili ir mažai krintanti į akis.

Netikėtas architektės sprendimas iš karto sužavėjo namo šeimininkus. Organiškai sutalpinti į sieną televizorių, knygas, židinį – visa tai, ką norėjosi svetainėje turėti – puiki idėja. Bet idėja pareikalavo ir daug darbo, ne tik projektavimo, bet ir realizavimo prasme. Šeimininkams teko apsišarvuoti didžiule kantrybe, kol dirbo net keli meistrai – židinių meistras ir baldininkas. Na, bet ir rezultatas nenuvylė. Židinys name prie jūros būtinas kaip jaukumo simbolis, ypač kai už lango draskosi žvarbokas vėjas. O kai dar čia pat ranka pasiekiama karšo vyno taurė arba kvapnios arbatos puodelis, belieka tik įsitaisyti minkštasuolyje šalia židinio... Arba vėsokas lietuviškos vasaros vakaras: atsisėdi prie židinio, susirandi knygą čia pat, vienoje iš sienos nišų, ir mėgaujiesi šiluma. Viso tai, ko reikia kūno ir sielos poilsiui – ramios spalvos, natūralus medis, ugnis.

Na, o kad siena įsikomponuotų į erdvę, čia taip pat buvo parinkta natūrali riešuto faneruotė. Prie riešutmedžio priderintas baltas marmuras. Daugiau spalvų lyg ir nebesinorėjo, bet šalia židinio paviršius privalo būti lengvai nuvalomas paviršius. Dėl to toje vietoje atsirado labai retos rūšies tamsiai rudas braziliškas granitas.

Kėdžių kojos: grįžta 7-ojo–8-ojo dešimtmečio mados

40

supernamai

namĹłerdvÄ—s

supernamai

41

namų erdvės

Gana erdvus vonios kambarys antrame namo aukšte

Visi kiti svetainės baldai skandinaviški. Šeimininkams, padedamiems interjero kūrėjų, pasisekė iš vieno gamintojo surinkti visus baldus su riešuto faneruote. Būsimo interjero ir namo šeimininkę parduotuvės ekspozicijoje sužavėjo svetainės stalo ir kėdžių kojos. Ir man buvo pasiūlyta atkreipti į jas dėmesį. Beje, kažkas panašaus septintajame dešimtmetyje stovėjo mano tėvų namuose. Architektė paaiškino, kad 7-ojo– 8-ojo dešimtmečio baldų mados, aišku, šiek tiek pasikeitusios, grįžta į šį laiką. Ir jei kažkada tokie baldai buvo tavo, mano ar mūsų gyvenimo dalis, natūraliai pajunti nostalgiją. Kaip šiuo atveju turbūt nutiko ir namo šeimininkei. Kita vertus, grakščios medinės kojelės iš tiesų labai gražiai atrodo. Nenuostabu, kad šie praėjusio amžiaus vidurio stiliaus baldai jau kuris laikas „ant bangos“.

Visi name esantys šviestuvai – vienos serijos. Nėra labai brangūs, bet užtai puikiai dera tarpusavy ir taip parinkti, kad puikiai įsikomponuoja į bet kurią erdvę. Interjero kūrėjos, šeimininkės paprašytos, labai atsakingai rinko ir visus aksesuarus bei mažiausias interjero detales. Saikinga kokybė – taip galima būtų apibūdinti namų interjero akcentus. O mūsų dienų baldų ir interjero kūrėjai būtent ir diktuoja saikingą kokybę.

Kaip reikėtų vengti pigių aprangos aksesuarų, taip turėtume vengti ir pigių menkaverčių namų interjero detalių. Štai baltas medis pirmame aukšte. Dekoratyvinė detalė, iš karto krintanti į akis, yra drabužių pakaba, kad trumpam užsukę svečiai nelįs-

Stilingi namų aksesuarai: pakaba-medis ir įdomus italų dizainerių darbas – veidrodis

42

supernamai

namų erdvės tų į šeimininkų spintas, o čia pat, vietoje, pasikabintų rankinę ar lengvą švarkelį. Tai skandinavų dizainerių darbas. Svetainės paveiksluose – dvi burės, įrėminta garsaus XX a. pradžios fotografo nuotraukų reprodukcija. Švelni romantika sklinda iš reprodukcijų, tarsi susiliejanti su namų ramybe. Ir primenanti, kurioje vietoje yra namas: jūra čia pat. Na, o violetinės spalvos pagalvėlės ir tokios pat spalvos šviestuvas – ryškesnis akcentas – atkeliavo iš viršaus. Šiaip jau namo šeimininkė visų kitų interjero detalių neliečia. Kiekvienas daiktas, nesvarbu, kas tai būtų – žvakidė, vaza, veidrodis ar kėdė – turi savo gerai apgalvotą ir tik jam skirtą vietą. Šiek tiek apie antrąjį namo aukštą, kur įrengti trys miegamieji. Namo šeimininkams – po atskirą, ir dar vienas – svečiams. Miegamieji kambariai neperkrauti. Violetinės spalvos pagalvėlės, vėliau nukeliavusios į pirmąjį aukštą, spalvomis tarsi sujungė abu aukštus. Miegamųjų kambarių pastelinių spalvų paletėje yra viena kita violetinė detalė, pagyvinanti interjerą. Šviesus parketas priderintas prie pirmojo aukšto grindų plytelių, o durų spalva – prie riešuto faneruotės balduose.

Sieninių spintų durys šeimininkės pageidavimu – su rankenomis. Ne stumdomos. Durų rankenėlės stiklinės, derintos prie šviestuvų. Spintos – sienų spalvos. Jos tarsi pranyksta. Tokia ir buvo idėja. „Nusibodusios visos tos spintos“, – sako architektė.

Beje, antrame aukšte yra ir vonios kambarys.

Kai Eglės Prunskienės paprašiau įvardyti namo stilių, ji nusijuokė: „Modernus lietuviškas.“ O paskui jau rimčiau paaiškino: „Iš tiesų stilius turi kažką skandinaviško, bet skandinavai

Vienas iš trijų miegamųjų

riešuto nenaudoja. Be to, jie kur kas didesni asketai. Manau, kad kai kurios stiliaus tendencijos galbūt daugiau primena itališką stilių. Bet kai įdedi kažką individualaus, gauni modernų šiuolaikinį stilių ir tiek. Gana minimalistinį, bet ne asketišką.“

namų erdvės

Sofa namų jaukumui

Ernesta Mažalskaitė Parma

Pirmasis pasaulyje baldas, savo forma tik iš tolo primenantis šiandienę sofą, pasaulį išvydo tolimais paleolito laikais. Ant akmeninės to meto sofos žmonės pasidėdavo sunkius kasdienio darbo instrumentus. Turėjo praeiti daug laiko, kol akmenį pakeitė medinės ar metalinės oda, kailiais ir medžiaga aptrauktos konstrukcijos.

Š

iandien įsivaizduoti namus be sofos mūsų kultūros žmogui būtų gana sunku. Didžiojoje Britanijoje atliktų socialinių tyrimų duomenimis, vidutiniškai ant sofos praleidžiame net 43 valandas per savaitę, o tai net 13 savaičių per metus. Psichologai pažymi, kad išorinio pasaulio nestabilumas, galvotrūkščiais lekiančio gyvenimo tempas skatina susikurti tokius namus, kuriuose jaustumės kuo patogiau ir akimirksniu galėtume patenkinti kylančius poreikius.

Sofa – vienas svarbiausių elementų tos erdvės, kurioje ne tik ilsimės, bet ir bendraujame, diskutuojame, atsipalaiduojame, kuriuo dalijamės su kitais būsto gyventojais.

Todėl renkantis sofą ypač svarbu atsižvelgti ne tik į naujo baldo proporcijas, kambario matmenis, bet ir į svarbiausias svetainės funkcijas. Daug laiko skiriantys televizoriaus žiūrėjimui, skaitymui ar studijavimui rinksis naujausių technologijų turintį baldą. Tokia sofa bus ne šiaip patogi, ji turės daugybę modernių patogumų: įmontuotas garso kolonėles, specialų skyrelį kompiuteriui, atmintukui, MP3 grotuvui prijungti ar mobiliajam telefonui įkrauti.

Mėgstantys bendrauti ieškos didesnės, gausų draugų būrį galinčios sutalpinti sofos, o prireikus nesunkiai persikūnijančios į lovą. Norintys maloniai leisti laiką naminių gyvūnėlių draugijoje rinksis sofą, padedančią suvienyti visus būsto gyventojus. Daugiausia dėmesio tokiu atveju bus skiriama sofą

44

supernamai

dengiančio audinio patvarumui ir nesudėtingai priežiūrai.

Natūralu, kad šiandienės sofos turi ir atitikti svarbiausias šiuolaikines baldų madų tendencijas, ir būti lengvos, paprastų, lakoniškų formų, funkcionalios bei mobilios. Žodis „mobilis“, išverstas iš lotynų kalbos, reiškia „judamas, judrus“. Dizainerių siūlomos idėjos mobilioms sofoms gali pasirodyti keistos, netikėtos, intriguojančios, tačiau neabejotinai žadinančios fantaziją. Tokios sofos gali keisti savo formą priklausomai nuo supančios erdvės ir situacijos.

Kadangi juda beveik visos baldo plokštumos, ši transformuojamųjų baldų savybė leidžia sofoms atlikti labai skirtingas funkcijas, o drauge suteikia žaidimų ir kūrybos elementų.

Baldo mobilumas padeda išvengti monotonijos ir visam būsto interjerui suteikia daugiau dinamikos, ekspresijos bei netikėtumo elementų.

Interjero dizaino tendencijos leidžia suprasti, kad visa namų erdvė turi maksimaliai atitikti šeimininko poreikius, todėl ir sofos – ne išimtis. Šis baldas turi ne tik atspindėti žmogaus charakterį, suteikti komforto, bet ir suteikti namams jaukumo. Tokia užduotis – tikras iššūkis daugelio šalių dizaineriams, kurie kasmet pasauliui pristato labai netikėtus, bet neabejotinai originalius sprendimus, padedančiais mobiliais baldais namuose susikurti jaukumą. Dėmesį šį kartą jie sukoncentravo į sofą.

namų erdvės

„Sosia Sofà“

Italų dizainerio Emanuele Magini sofa skirta dinamiškiems ir nuolat keisti aplinką linkusiems žmonėms.

Baldo dydis, išvaizda ir funkcionalumas lengvai prisitaiko prie kintančios situacijos (individuali erdvė; „vis a vis“ ir klasikinis variantas).

Italų dizaineris Emanuelis Magini taip pat įsitikinęs, kad jaukiuose namuose turi būti nedaug, bet itin mobilių, funkcionalių ir patogių baldų. Jo sukurta „Sosia Sofà“ skirta itin nedidelės erdvės būstui ir dinamiškiems, nuolat keisti aplinką linkusiems žmonėms. „Sosia Sofà“ galima išardyti ir sumontuoti tiek kartų, kiek tik norisi. Baldas kinta priklausomai nuo šeimininko nuotaikos, norų, situacijos. Keičiasi sofos dydis, išvaizda ir funkcionalumas. Vienintelis pastovus „Sosia Sofà“ elementas – spalva.

Užtenka tik kelių nesudėtingų veiksmų, ir minkšto audinio baldas visiškai paklūsta šeimininko valiai virsdamas tuo, ko tuo momentu labiausiai reikia… Tarkime, į namus ateina svečias, todėl vakarą galima pradėti patogiai įsitaisius ant atskirų fotelių. Panorėjus vėliau juos galima suartinti ir ramiai šnekučiuotis „vis a vis“ (liet. akis į akį). Suartinti foteliai virsta dviviete sofa, ant kurios sėdint patogu žiūrėti televizorių.

Jei vakaras prailgsta, „Sosia Sofà“ virsta saugia persirengimo kabina, kuri vėliau išsilanksto į viengulę lovą. supernamai

45

namų erdvės „Night&Day“

I s p an ų Urqu dizaine i r papr ola sofa ės Patric „Nig astų ht& ia ir lak bald Da a o pade s, kurio m niškų fo y“ – r d visam a išveng obiluma mų s t i b m ū onot sto i daug nt on i bei n au dinam erjerui s ijos ir ut etikė ikos, tumo ek eikia elem spresijo s entų .

„Cat Tunnel Sofa“

Patogiai susirangyti jaukiame sofos glėbyje daugeliui yra tiesiog privaloma kasdienybės dalis. Kokia bus namuose karaliaujanti sofa – asmeniškas kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tačiau pastebėta, kad kintantis, nepastovus pasaulis daro akivaizdžią įtaką ir šiuolaikiniam dizainui, o modernūs baldai įgyja vis daugiau originalios transformacijos elementų. Ispanų dizainerės Patricijos Urquiolos sofa „Night& Day“ – tarsi tiltas tarp praeities ir dabarties.

Duoklę klasikai atiduodantis sofos dizainas kinta pasirinkus norimą spalvą, medžiagos tekstūrą ir pridedant ar nuimant mobilias sofos detales. Keli lengvi tarsi lengvabūdiško žaidimo judesiai – ir dvivietė sofa transformuojasi virsdama net keliais skirtingos paskirties baldais. Lengvai į namų aplinką įsiliejanti „Night& Day“ pritaikyta įvairioms gyvenimo situacijoms ir neabejotinai padeda išlaikyti namuose jaukią atmosferą. Dizainerė įsitikinusi, kad jaukus būstas – tai viena ištisinė, nuolat kintanti ir prie žmogaus poreikių prisitaikanti erdvė, o mobilūs baldai – pagalbinės tokios erdvės dalys.

Korėjietis Seungji Munas mano, kad jaukūs namai tokie, kuriuose draugiškai sugyvena tiek žmonės, tiek jų augintiniai.

Seule studijuojantis ir kuriantis dizaineris atkreipė dėmesį, kad vis daugiau žmonių komforto ieško keturkojų augintinių draugijoje. Tačiau nedidelės erdvės butuose gyvūnams dažniausiai nepavyksta skirti nei daug vietos, nei laiko. Seulas – ypatingas „pet-oriented“ miestas, todėl Seungji Munas nusprendė rasti išeitį iš susidariusios situacijos ir sukūrė „Cat Tunnel Sofa“. Dizaineris užsiminė, kad kurdamas sofą norėjo realizuoti tokį baldą, kuris suvienytų visus namų gyventojus.

Ypatingą meilę katėms jaučiantis Seungji Munas juokavo, jog

katinai dažnai tampa tikraisiais namų šeimininkais okupuodami visas namų erdves ir negailestingai keršydami tais atvejais, kai jų veiklos zonos apribojamos. Norėdamas pagelbėti gyvūnams ir jų šeimininkams, dizaineris sumontavo sofą, kurios visą struktūrą juosia medžiaga aptrauktas tuščiaviduris tunelis. Kad keturkojis galėtų lengvai patekti į vidų, vienas tunelio galas remiasi tiesiai į žemę. Gyvūnas, įlindęs pro vieną atvirą tunelio galą, sėkmingai išlenda jau pro kitą. Viršutinėje sofos dalyje palikta speciali išpjova, taip sudaroma galimybė išlįsti iš tunelio kada panorėjus.

Dizaineris patikino, kad tokia sofa – puiki galimybė šeimininkui jaukiai įsitaisius ilsėtis ir stebėti, kaip instinkto vedami gyvūnai noriai landžioja sofoje Korėjietis Seungji Mun sukūrė „Cat Tunnel Sofa“, leidžiančią suvienyti visus būsto įrengtu tuneliu ir negalanda nagų į kitus namų gyventojus. Baldą juosiantis tunelis vienodai įdomus ne tik katėms, bet ir nedideliems šunims, triušiams, žiurkėnams, t. y. visiems, kurie dalijasi bendra namų erdve. baldus. Beje, tunelis vienodai įdomus ne tik katėms, bet ir nedideliems šunims, triušiams, žiurkėnams, t. y. visiems, kurie dalijasi bendra namų erdve.

Akivaizdu, kad kiekvienas dizaineris turi savo viziją, kaip turėtų atrodyti sofa – neabejotinai vienas svarbiausių namų baldų. Išsirinkti iš daugybės pačiomis įvairiausiomis funkcijomis stebinančių sofų nėra lengva, tačiau originalūs, iš vienos formos į kitą persikūnijantys baldai tikrai įneš kūrybiškumo, žaidimo elementų ir namai taps neabejotinai jaukesni.

46

supernamai

46

supernamai

namų erdvės

Moderni

virtuvė specialistų akimis

namų erdvės

Virtuvėje praleidžiame bene daugiausia laiko, todėl kiekvienuose namuose jai skiriamas ypatingas dėmesys.

Kiekvienai šeimininkei svarbu, kad jos virtuvė būtų jauki, patogi, praktiška ir, žinoma, madinga.

supernamai

49

namų erdvės

V

UABSupernamai archyvo ir www.virtuvesbaldai.lt nuotraukos

irtuvės baldus gaminančios įmonės vadovas Laimis Maliauskas sako, kad šiandienių klientų lūpose žodžių junginys „moderni virtuvė“ vis dažnesnis. Smagu ir tai, kad vis dažniau virtuvei atnaujinti ruošiamasi iš anksto, o tai padeda patalpoje išlaikyti simetriją, kuri yra neatskiriama modernios virtuvės dalis. Dažnas klientas jau iš anksto žino, kaip atrodys jo virtuvė, ir netgi pateikia pasirinktas spalvas, kurių gausa šiandien itin didelė, o joms atnaujinti reikia skirti nemažai pastangų.

Kuriant modernią virtuvę svarbu nepamiršti patogumo, suprasti, kad virtuvė – maisto ruošos vieta, kad projektas prasideda nuo darbo zonų planavimo, numatymo, kur bus laikomi produktai ir įrankiai, būtini patogiai maisto ruošai. Galiausiai baldai projektuojami pagal pasirinktą stilių. Šiuolaikinėse moderniose virtuvėse vyrauja didelės atviros erdvės, jose populiarios supaprastintos horizontalios linijos. Virtuvės zona susilieja su svetainės zona ir tampa ne tik maisto gaminimo, bet ir atsipalaidavimo, poilsio bei bendravimo vieta. Dažnai virtuvėje įkomponuojamas didelis valgomasis stalas arba sala, suprojektuota kartu su stalu. Prie stalo derinamos kėdės arba suoleliai su minkštąja dalimi iš natūralios odos. Pasak interjero dizainerės Eglės Balčiūnaitės, jau pasitaiko klientų, kurie pageidauja ir atskiros patalpos virtuvei, kuri būtų atskirta bent jau stiklo pertvaromis ar stumdomąja siena.

Madingoje virtuvėje dominuoja spintelės su ilgais stalčiais. Vis dažniau spintelės projektuojamos su integruotais suoleliais, skirtais poilsiui. Daugėja išvažiuojamųjų sistemų, liftų. Pakabinamosios spintelės – uždaros, su stiklo fasadais ir integruotu apšvietimu.

Lietuvių virtuvės yra šviesių spalvų, švelnių kontrastų. Vyrauja natūralios spalvos, tokios kaip balta, įvairūs pilkos spalvos

50

supernamai

atspalviai, šviesaus medžio spalvos. Dažniausiai šviesių spalvų plokštės derinamos su imituojančiomis medį. Laminatas kombinuojamas su metalu, oda keramika ir natūraliu medžiu: vyšnia, klevu, ąžuolu. Atsiranda natūralių medžiagų poreikis. Įvairiai derinamos ir plokščių, ir spintelių ar sienų faktūros.

L. Maliauskas sako, kad vis dar madingos natūralios, gamtos spalvos, tik įprastus medžio paviršius papildo kiek mažiau įprasti tekstilės raštai. Vėl madingi stambūs raštai, tačiau, siekiant pabrėžti, palaikomi sodrių ir pastelinių spalvų. Vis labiau priimtinos iškilios medžiagos, išreiškiančios natūralumą, tačiau jos ne tokios praktiškos. Grindys – šviesios, natūralaus medžio arba blizgios, pilkos, baltos, be raštų.

Pasak E. Balčiūnaitės, lietuvių virtuvėse ypač mėgstamos

Virtuvesbaldai.lt projekto vadovas L. Maliauskas pažymi, kad lietuviai tampa drąsesni: seniau, bijodami suklysti, pasirinkdavo tiesiog vienspalvius baldus ar tuo metu plačiai paplitusias spalvas, o šiomis dienomis nebijoma eksperimentuoti, siekti išskirtinumo. šviesios spalvos. Dažniausiai statomos ir kabinamos baltos spalvos spintelės, susiliejančios su sienos spalva, o L. Maliauskas pažymi, kad lietuviai tampa drąsesni: seniau, bijodami suklysti, pasirinkdavo tiesiog vienspalvius baldus ar tuo metu plačiai paplitusias spalvas, o šiomis dienomis nebijoma eksperimentuoti, siekti išskirtinumo. Stiklas, blizgūs paviršiai kombinuojami su matiniais. Tarpusavyje maišomos ir įvairios tekstūros: vertikalios su horizontaliomis ir t. t. Plotas tarp viršutinių ir apatinių spintelių visiškai padengiamas nugarėlėmis arba padengiamas plotas tik už viryklės. Dažnai naudojamas dažytas stiklas arba stiklo mozaika, keramika, natūrali mediena.

Vyrauja spindintys, veidrodiniai paviršiai, padedantys vizualiai praplatinti erdves.

Stalviršių storis įvairus: nuo itin plonų iki labai storų. Dar prieš keletą metų taip mėgstami stori, net iki 100 mm stalviršiai šiemet keičiami itin plonais – vos 20 mm storio, tad galima teigti, jog dominuoja vidutinio storio stalviršiai. Išnyksta marmuro ar granito imitacijos, spalvos ir raštai ramesni arba, atvirkščiai, blizgūs, itin dekoratyvūs: raštuoti, ornamentuoti. Populiarėja lieto akmens stalviršiai su į juos įleistomis plautuvėmis.

Madinga integruota buitinė technika (maskuojamos kaitlentės), tačiau kai kuriais atvejais orkaitė tampa svarbiu dizaino elementu. Šaldytuvai uždari, nematomi, o kriauklės ir maišytuvai matiniai, modernūs, elegantiški, dažnai susiliejantys su stalviršiu. Gartraukiai slepiami pačiuose balduose, tarytum jų nebūtų virtuvėje, arba, atvirkščiai, tampa dekoratyviniais virtuvės elementais.

Pasak L. Maliausko, į madą grįžta rankenėlės. Jos yra arba klasikinės formos, arba maskuojamosios įleidžiamosios. Pastaruoju metu pastebimas susidomėjimas iškiliomis, dažnai spintelių ilgio rankenėlėmis.

namų erdvės Pasak E. Balčiūnaitės (kairėje), šiuolaikinės virtuvės apšvietimas įvairus: dažniausiai lempos montuojamos į lubas, tačiau populiarūs ir virš salų kabinami dideli nuleidžiamieji šviestuvai kaip dekoratyviniai elementai.

Virtuvės apšvietimas taip pat itin svarbus, nes ji skirta ne tik maistui gaminti, bet ir ilsėtis. Šiuolaikinėse virtuvėse vyrauja LED apšvietimas. Spintelės yra su integruotu apšvietimu, apšviestos atviros lentynos. Šviestuvai paprastų, abstrakčių formų, matiniais paviršiais. Dabartinių virtuvių poilsio zonos išsiplėtė, tapo atviresnės, todėl virtuvėse dabar kabinami dideli šviestuvai.

Pasak E. Balčiūnaitės, šiuolaikinės virtuvės apšvietimas įvairus: dažniausiai lempos montuojamos į lubas, tačiau populiarūs ir virš salų kabinami dideli nuleidžiamieji šviestuvai kaip dekoratyviniai elementai. Ne kiekviena šeima gali sau leisti įsigyti virtuvės spinteles su viduje įmontuotu apšvietimu, tačiau tokie baldai tampa vis populiaresni.

Specialistai teigia, kad virtuvės mados keičiasi pamažu. Į naujoves mūsų tautiečiai žvelgia itin atsargiai. Lietuviai mėgsta itališką, minimalistinį stilių (nesudėtingos ir iš lengvai suvokiamų elementarių struktūrų, dažniausiai geometrinių, kurios atkartojamos daug kartų). Ne tiek dėmesio skiriama pačiam kūriniui, kiek jo santykiui su erdve. Minimalistiniai darbai daž-

nai jungiami iš kelių ar net keliasdešimties labai panašių darbų stilių. Mėgdžiojamos ir skandinaviškų šalių mados, o skandinavai itin pamėgę natūralaus medžio (pušies, eglės, ąžuolo) ir baltą spalvą. Madingas lieka ir provanso stilius.

Prisiminus moderniosios klasikos stilių, pirmiausia pagalvojama apie paprastumą. Modernioji klasika – supaprastintas klasikinio stiliaus variantas. Į lietuviškas virtuves grįžta klasika, įgijusi naują veidą: norima prabangos, kažko nesenstančio, turinčio vertę, tačiau ir šiuolaikiško. Tikrajai klasikai būdinga itin daug smulkių detalių: raitytos detalės, įsprūdos, prabangi mediena, dengta akmens stalviršiu.

Modernioji klasika atkartoja tik dalį stambesnių elementų, kuriuos dangsto ramiomis spalvomis. Kuriamas lengvesnis ir šviesesnis interjeras, pritaikant ir išgryninant moderniojo stiliaus elementus ir linijas. Dažniausiai vietoje prabangių medžiagų naudojama jų imitacija, pasirenkami kiti pigesni variantai: derinamas natūralus medis ir stiklas, ramios spalvos. Šį stilių ypač mėgsta naujakuriai. „Didelės virtuvės įrengimo galimybės – beveik neribotos, o norint sukurti patogią ir modernią virtuvę mažoje erdvėje reikia įdėti nemažai pastangų, tačiau nėra nieko neįmanomo, tereikia trupučio kantrybės bei specialisto patarimų“, – teigia L. Maliauskas. Jam pritaria ir E. Balčiūnaitė: „Maža virtuvė dažniausiai susilieja su svetainės zona, joje vyrauja šviesios spalvos, o didelėse virtuvėse kūrybos laisvė – neribota, jose galima žaisti erdvėmis.“ Parengė Irena Dirgėlienė

supernamai

51

šviestuvai interjere: apžvalga ir tendencijos Aliejinės lempos

Catellani & Smith šviestuvas „Turciù“ (dizaineris Enzo Catellani)

namų erdvės

Armina Stepanovič

Šviesai tenka didžiulis vaidmuo žmogaus gyvenime, o jos kokybė tokia pat reikšminga kaip oro ir vandens.

Nuo mus supančios šviesos kiekio priklauso ne tik dvasinė ir fizinė sveikata, bet ir darbo produktyvumas, komforto bei jaukumo pojūtis. XIX a. viduryje išradus būdą, kaip elektros išlydį panaudoti patalpoms apšviesti, ir sukūrus naujus elektrinių šviestuvų modelius, būstų apšvietimas elektra iki Pirmojo pasaulinio karo tapo toks pat populiarus kaip ir iki tol naudoti aliejiniai ir dujiniai šviestuvai.

A

pšvietimas – neabejotinai viena stipriausių ir įtaigiausių interjero formavimo priemonių, galinti išryškinti erdvių bei medžiagų kokybę. Pirmuosius šviestuvus imta naudoti dar senovės Egipte, o antikos laikų gyventojai pasišviesdavo aliejinėmis lempomis, nes Pietų Europa niekuomet nestokojo alyvuogių aliejaus. Siekiant pratęsti žmogaus darbingumo laiką, šimtmečius Europoje dirbtiniam patalpų apšvietimui buvo naudojamos ne tik aliejinės lempos, bet ir žvakės. Svarbiausi ir iki šiol taikomi dirbtinio apšvietimo principai buvo sukurti pirmiausia projektuojant žvakių arba aliejinių lempų skleidžiamą šviesą aplinkoje. Šviesos šaltiniai gali būti kabinami prie sienų ir tvirtinami prie lubų, pastatomi ant plokščių paviršių. Tačiau visiškai nauja dirbtinio apšvietimo

Flos šviestuvas „Miss K“ (dizaineris Philippe Starck)

supernamai

53

namų erdvės Flos šviestuvas „Skygarden“ (dizaineris Marcel Wanders)

era prasidėjo XVIII a. pabaigoje, kai buvo sukonstruota speciali aliejinė lempa, dar vadinama Argando šviestuvu, ir ant stalo pastatomas šviestuvas, skirtas skaityti, pramintas studento šviestuvu. XIX a. apšvietimui bandyta naudoti dujas, tačiau šis būdas netapo populiarus vidurinės ir aukštesniosios klasės namų interjeruose dėl nemalonaus dujų skleidžiamo kvapo, galimo žalingo poveikio interjero dekorui. Panašiu metu ėmus eksperimentuoti su elektros išlydžiu, pavyko išrasti elektros lemputę, kuri neskleidė blogo kvapo, jos eksploatacija buvo itin pigi, tad nenuostabu, kad pamažu šviestuvai su elektros lempute tapo labai populiarūs. Šiuolaikiniame interjere šviesai tenka ne tik apšviečiamoji, bet ir estetinė dekoratyvinė funkcijos. Šviestuvas tapo tikru meninės kūrybos objektu, galinčiu sukurti ypatingą atmosferą namuose. Tai reikšmingas interjero akcentas, padedantis užbaigti kompozicinę būsto viziją. Dizaineriai, kuriantys šviestuvų modelius, vadina juos šviesos objektais, taip pabrėždami jų artumą šiuolaikinio meno koncepcijoms. Šviestuvai yra universalūs papildomi apšvietimo elementai, galintys organiškai įsilieti ne tik į madingų šiuolaikinių privačių namų interjerus ir butus, bet ir klasikinius, lakoniškus biurus ir verslo interjerus.

Pasak įmonės UAB „Šviesos technologijos“ vadovo Gintaro Nevieros, du svarbiausi dalykai interjere – erdvė ir tinkama šviesa. Net įėję į tuščią, bet gerai apšviestą erdvę, jau galite pasakyti, ar jums čia patinka, ar jaučiatės gerai. Kitos detalės –

SXC, Flos, Catellani & Smith ir Artemide nuotraukos

Catellani & Smith šviestuvas „PK LED Tavolo“ (dizaineris Enzo Catellani)

54

supernamai

baldai ar papildomas apšvietimas – tik pastiprins bendrą pirminį įspūdį, suteiks interjerui asmeniškumo. Šiuolaikinių apšvietimo įrenginių asortimentas nemenkas: atsižvelgiant į siekiamą sukurti interjerą galima rinktis iš įvairių šviestuvų, montuojamų į lubas ar grindis, toršerų, bra, stalinių lempų ir kt. Šviestuvų įvairovė leidžia išsirinkti optimalų variantą bet kokiai patalpai, kurią papildys dekoratyvinėmis detalėmis ir suteiks individualų prieskonį. Pagal poreikį galima rinktis neutralius arba ryškius, didžiulius arba visai nedidelių matmenų, masinės gamybos ar įmantrius autorinius darbus, vienijančius įvairius dizaino stilius. Gamintojai kuria tūkstančius modelių iš keramikos, krištolo, aukso, bronzos, ryžių popieriaus, kaltinio metalo, veidrodžių, įvairaus stiklo. Be to, šviestuvai gali būti su daugybe detalių, dažyti, puošti meno kūriniais ar net jūsų fotografijomis. Moderniame interjere puikiai tiks futuristinių formų toršerai ilgomis grakščiomis kojelėmis, kurie sukurs bohemišką atmosferą, taip pat naktinės prislopintos šviesos lempos bei ekstravagantiški dideli šviestuvai. Vertinami tiek iš natūralių medžiagų pagaminti šviesos šaltiniai – medžio, kamščio, tiek iš stiklo, metalo ar keramikos, nes jiems būdingos išraiškingos formos. Nuo natūralumo neatsilieka ir rafinuoti skulptūriškų formų juodos spalvos gaminiai. Aiškių, švarių formų stilistinę šviestuvų tendenciją pagyvina ryškios, grynos spalvos arba jų fragmentai. Čia naudojamas stiklas ir organinis stiklas, geometriniai, grafiški raštai. Pasitelkę baltą spalvą, neutralius šviesiai pilkos, grafito, smėlio atspalvius, dizaineriai mėgina naujai interpretuoti tradicines minimalistines formas.

Nors modernių šviestuvų formų įvairovė beribė, o gamintojai daugiau dėmesio telkia į naujų technologijų taikymą, galima išskirti kelias vyraujančias pastarojo meto tendencijas.

Pirmiausia tai tradiciniai, jau garbinga klasika tapę šviestuvų modeliai, kurie kaip ir anksčiau išlieka madingi ir populiarūs, bei naujoviški, inovatyvūs dizainerių sukurti modeliai, kuriems būdingi kosminės tematikos motyvai. Kūrėjai pristato į kosminius laivus ar dangaus objektus transformuotus originalius šviestuvų modelius. Šiandieną šviestuvų gamintojų ir modelių yra tiek daug, kad nesunku pasiklysti pasirinkimų jūroje. Ištikimi klasikai neprašaus įsigiję krištolinį sietyną su keliais ar keliolika ragų, kurie buvo populiarūs ne tik prieš kelius dešimtmečius, tačiau netaps svetimkūniais inkliuzais ir avangardiniame interjere. O štai du dizaineriai iš Londono – Martin Riddiford ir Jimas Reevesas – neseniai sukūrė šviestuvą GravityLight, kuriam šviesti užtenka sunkio jėgos. Dizaino ir techniniu požiūriu tai itin paprastas įrenginys – šviesos diodų (LED) lemputė, krumpliaračių mechanizmas, kabelis ir prie jo prikabintas plastikinis maišas, kurį galima pripildyti kokio nors svorio. Toks šviestuvas pravers neturintiems galimybės naudotis elektriniu apšvietimu trečiojo pasaulio šalyse, jis nekenkia aplinkai. Šviestuvo forma, stilistinės ypatybės ir naujausios dizaino tendencijos yra tik antrinis dalykas ketinant įsirengti kokybišką apšvietimą interjere. Tuo įsitikinęs UAB „Gaudrė“ – elektro-

namų erdvės Flos šviestuvas „Tatou“ (dizainerė Patricia Urquiola)

technikos įmonės – projektų vadovas Simas Rinkevičius. „Reikia pradėti rinktis nuo šviesos, o ne nuo šviestuvo, pagalvoti, kokios šviesos reikia toje zonoje ar patalpoje ir kur ta šviesa turi atsidurti. Nuo to labai priklauso, kokį pasirinksite šviestuvo modelį. Kai žmonės sako, kad jiems reikia šviestuvo, jie turi omenyje, jog jiems reikia šviesos, o gero pardavėjo pareiga – pirmiausia išsiaiškinti kliento poreikius. Jeigu jums reikia pabrėžti tam tikrus objektus, netiks šviestuvai, apšviečiantys visą patalpą“, – pasakojo S. Rinkevičius. Tai labai palengvina šviestuvų pasirinkimą. Vien tik UAB „Gaudrė“ klientams gali pasiūlyti apie pusę milijono modelių. Ryškią šviesą pakanka turėti tik tam tikrose, tarkime, svetainės, vietose. Lokali šviesa patalpą dažnai padaro jaukesnę ir patogesnę. Teisingai išdėsčius šviestuvus ir numačius daugiau jungimo grupių, taupoma energija, nes naudojama lokali šviesa, kuri tuo metu reikalinga. Taip pat ji gali padėti sukurti estetiškesnį interjerą. Dažnai dizaineriai siūlo bendrą vienos patalpos apšvietimą, o reikalingose vietose pastato toršerus. Tačiau, pasak S. Rinkevičiaus, tokie sprendimai vėliau gali virsti nepatogumais – toršerai užima nemažai vietos ir yra gana brangūs. Dažniausiai apšvietimą įtaisyti ir paslėpti pakabinamosiose lubose ar prie lubų kainuoja pigiau. Stalinis šviestuvas skaityti taip pat nėra labai funkcionalus, nes tokių didelių šviestuvų paprastai neperkama, o mažas švies į apačią, nors skaitant šviesos reikia daug aukščiau. Staliniai šviestuvai užima daugiau vietos ant spintelės, tad logiškesnis sprendimas šiuo atveju – sieninis šviestuvas prie lovos, kuris gali būti su lankstais, stumdomas, sukiojamas. Apšvietimas prie lovos gali sklisti ir iš lubų, tačiau skaityti geriausia įsijungus bendrą šviesą, kad nebūtų didelių šviesos kontrastų, labai varginančių akis. „Esant gerai įrengtam apšvietimui toršerų ir stalinių šviestuvų iš viso neturėtų prireikti, nebent norima įsigyti stilingą interjero detalę“, – įsitikinęs UAB „Gaudrė“ projektų vadovas. Todėl apšvietimo klausimus reikėtų spręsti laiku ir parengti tinkamą projektą, kol būste dar neišvedžioti elektros laidai.

Apšvietimo dizaino teorijoje šviesa skirstoma į kelis tipus – tai bendra šviesa, akcentinė arba kryptinė, ir dekoratyvinė. Kryptinę šviesą paprastai skleidžia lubose, sienose ar grindyse sumontuoti nedideli šviestuvėliai, prožektoriai. Jų skleidžiamas srautas yra siauras ir stiprus. Toks apšvietimas gali padėti išryškinti reikiamas detales – paveikslus, skulptūras, nuotraukas, paviršiaus faktūrą. Be to, intensyvi šviesa nukreipiama į paviršius, kad atsispindėjusi minkšta šviesa išsisklaidytų po erdvę. Ryškus koncentruotas apšvietimas taip pat gali pabrėžti architektūrinius užmojus: sudėtingas lubų, sienų, laiptų konstrukcijas, įrėminti nišas. Bendra šviesa tinka visai patalpai apšviesti, o dekoratyvinė suteikia jaukumo ir intymumo, nevargina akių, neerzina. Tokia šviesa sukuria jaukius šešėlius, interjerą nudažo šviesos tonais ir pustoniais.

Idealiu atveju patalpoje, atliekančioje ne vieną funkciją, būtų gerai turėti visus tris šviesos tipus ar bent jau pirmuosius du.

Bendra šviesa taip pat tinka perėjimo ar darbo zonoms, o, tarkime, svetainė yra daugiafunkcė erdvė, kurią reikia apšviesti

skirtingai. Čia rekomenduojama turėti bent jau tris atskiras šviestuvų grupes, o neretai prireikia net keturių ar penkių šviestuvų grupių, nelygu svetainės dydis. Turėti vieną jungiklį visai didelei patalpai nepatartina ir rizikinga. Lokalinė šviesa tinka, kai nereikia atlikti darbų įtempus regėjimą, poilsio veiklai. Darbui ypač svarbu, kad būtų apšviesti vertikalūs patalpos paviršiai, nes į žmogaus regėjimo lauką labiausiai pakliūva būtent jie, mažiau – lubos ir grindys. Pastarosios dažniausiai būna gerokai tamsesnės, tad atspindi dar mažiau šviesos. Nesvarbu, kiek uždegtume šviestuvų, bet jei jie visi švies žemyn arba į lubas, patalpa atrodys tamsi. Įrengiant privačių erdvių apšvietimą labai svarbu žinoti funkcines zonas – kur kas vyks, kaip stovės ir bus išdėstyti baldai, nes pagal jų konfigūraciją logiškai dėliojami ir šviestuvai, tad bet kokį projektą derėtų pradėti nuo baldų. Jei apšviesite šviesų daiktą – jis vizualiai nutols, siaura ir ilga patalpa (pvz., koridorius) praplatės apšvietus sienas, žemą kambarį paaukštinsite apšvietę lubas. Šiltos šviesos srautas objektus priartins, o šaltos – nutolins. Pasitelkus šviesą interjero paviršius galima ir „perdažyti“: čia padėtų vienspalvių ryškių, grynų spalvų šviesos diodai (LED).

Catellani & Smith šviestuvas „Ametista“ (dizaineris Enzo Catellani)

supernamai

55

Artemide šviestuvas „Cosmic Angel“ (dizaineris Ross Lovegrove) Artemide šviestuvas „Mercury“ (dizaineris Ross Lovegrove)

„Light + Building“ parodos fragmentas, Frankfurtas (Pietro Sutera nuotr.)

Tačiau G. Neviera pataria neskubėti patiems įsirengti šiuolaikiško apšvietimo, o esant tokiai didelei siūlomų šviestuvų ar apšvietimo sprendimų įvairovei pirmiausia pasitarti su apšvietimo specialistais. Visada svarbu išskirstyti apšvietimo sprendimą į kelis lygius: bendra šviesa, kuri dažnai būna matoma minimaliai, bet efektyviausiai. Tai gali būti į lubas įleidžiami šviestuvai, perimetrinė paslėpta šviesa ir pan. Interjero akcentu galima pasirinkti dizainerio sukurtą pakabinamąjį šviestuvą, erdvei išskirtinumo suteiks ir atskirų zonų apšvietimas. Tai sieniniai šviestuvai, staliniai šviestuvai, toršerai, kurie naudojami skirtingu laiku ir dažniausiai atskirai nuo bendros šviesos.

56

supernamai

Signaliniai vakariniai ar naktiniai šviestuvai, įleidžiami į sieną ar lubas, labai ekonomiški, čia dažniausiai naudojami šviesos diodai, kurie gali būti įjungti visu tamsiu paros metu. Šviesos diodai pirmauja ir šviestuvų technologijų vystymosi srityje kartu su išmaniaisiais gaminiais. Į tokius šviestuvus integruojama daug elektronikos, judesio daviklių, radijo imtuvų.

Dizaino srityje šviesos diodai pirmauja, nes padeda įgyvendinti netradicinius sprendimus – tai gali būti labai ploni ar įvairių išlankstytų formų objektai. Vieni naujesnių yra organiniai šviesos diodai, kurie techniškai prastesni už klasikinius – tai nedidelės į visas puses šviečiančios plokštelės. Naudojant organinius diodus, atsiradusius visai neseniai, galima sukurti labai plonus, plokščius, nedidelių matmenų šviestuvus – tai estetiškai įdomus sprendimas. 2012 m. Frankfurte prie Maino vykusioje „Light + Building“ parodoje buvo galima išvysti įdomių organinių diodų šviestuvų modelių. Nors jų parametrai ir nėra labai geri, tačiau ateityje jų potencialas tik didės. Tai gali būti tiesiog lanksti šviečianti polietileninė plėvelė – organiniai šviesos diodai atspaudžiami ant jos arba, tarkime, ant tapetų. Tačiau tokių gaminių komercializavimą kol kas riboja techninės galimybės – ilgaamžiškumas ir ekonomiškumas. Šiuo metu komerciškai naudojami ant stiklo atspausdinti organiniai šviesos diodai, o šviečiančios plokštumos nėra labai didelė technologinė naujovė – įtempiamosiose lubose ar sienose galima paslėpti šviesos šaltinius.

速 supernamai

www.svt.lt

57

www.deltalight.com

namų erdvės Kiekvieną vasarį Frankfurte vykstanti Ambiente paroda – vienas didžiausių pasaulyje interjero detalių, aksesuarų, namų apyvokos reikmenų kūrėjų forumų. Būtent čia pristatomos beprasidedančių metų dizaino naujovės, nužymimos ateities raidos tendencijos.

Nors šiemet buvo skambiai deklaruojamas Europos rinkų pagyvėjimas po ekonominės krizės, tačiau akylesniems stebėtojams tapo aišku, kad įvyko negrįžtamų poslinkių. Kokių naujovių tokiame kontekste Ambiente lankytojams pateikė įvairių šalių dizaineriai?

Jonas Malinauskas

D

augelio šalių vartotojams grįžimas prie savo kultūros šaknų, tradicinės aplinkos, regioninio savitumo puoselėjimas yra savaiminė reakcija į pragaištingą gamybos ir vartojimo globalizaciją. Šių metų Ambiente parodoje autentiškumo paieškų toną davė ne Europos, o Azijos ir Tolimųjų Rytų dizaineriai, anksčiau ne kartą kaltinti aklu vakarietiškų pavyzdžių kopijavimu.

i a j ė v o n i a z i D

kei čia kr yp t

Pufai iš aliejaus kanistrų, diz. Rafinesse&Tristesse, Vokietija-Šveicarija.

58

supernamai

į

Vazų kolekcija Mountain, diz. Sozen, Kinija.

namų erdvės

Nuolat bambėdami dėl kinų pomėgių viską plagijuoti, net nepastebėjome, kaip jie sugebėjo užsiauginti talentingų, savarankiškai mąstančių dizainerių kartą. Vienos stambiausių Kinijos dizaino mokyklų profesorius Junjie Zhang (beje, daugelio tarptautinių konkursų laureatas) pažymėjo, kad masiškai rengiami dizaino specialistai perima grynai vakarietišką požiūrį į projektavimą, praranda domėjimąsi šalies istorija, jos kultūriniu paveldu. Nuvykęs su grupe studentų į Shenzhou provincijos kaimą, kadaise garsėjusį bambuko pynė-

Stalo dubenėliai Shanty, diz. Maks Kistner, XXD, Vokietija.

jų meistriškumu, jis rado apleistą verslą, merdintį dėl pasikeitusios rinkos konjunktūros. Kurį laiką studentai mokėsi amato gudrybių tam, kad sukurtų modernius indų, stalo įrankių, šviestuvų projektus.

Teko įsteigti prekės ženklą SOZEN, suvienijusį dizainerių ir gamintojų pastangas bei tapusį regiono amatų atgaivinimo lyderiu. Geriausi jo pavyzdžiai šiemet buvo eksponuojami Ambiente Talentų zonoje ir sulaukė nemažo lankytojų dėmesio, o gausybė naujų užsakymų prikėlė senąjį verslą iš užmaršties.

Vaza Conbine, diz. Sozen, Kinija.

Bambuko šviestuvas Bean, diz. Sozen, Kinija.

Panašiu keliu nuėjo ir kita kinų kompanija – JIA. Šis žodis kinų kalba reiškia „namai“.

Tad įmonė siekia ne tik gaminti šiuolaikines namų apyvokos priemones, bet ir sujungti Rytų bei Vakarų dizaino tradicijas, sukurti plastinę šiuolaikinio Kinijos dizaino kalbą.

Savo stendą JIA įrengė prestižinėje parodos vietoje, šalia tokių grandų, kaip „iittala“, „Stelton“ ir „Alessi“. Dalį objektų sukūrė kviestiniai dizaineriai, pavyzdžiui, italų dizaino prima Paola Navone, tačiau dauguma projektų buvo atlikta pačios įmonės jėgomis.

Norėdami perteikti namų komforto ir harmonijos dvasią, dizaineriai naudojo tradicines, labai lakoniškas medžiagas – stiklą, porcelianą ir, žinoma, bambuką. Pavyzdžiui, keraminiam troškintuvui Steamer žavesio suteikia ne tik aiški modulinė struktūra, bet ir įterptas konstrukcijos segmentas, pagamintas iš lenkto klijuoto medžio. Arbatos puodelių Persona dekoras skirtas ne tiek apžiūrėti, kiek lytėti – paėmus šiltą puodelį į rankas jaučiama porceliano paviršiaus faktūra. Nenuostabu, kad jau antrus metus iš eilės ši Honkongo kompanija Ambiente parodoje pelno daugiausia Design Plius apdovanojimų (šiemet – 4 iš 22). Porceliano ir bambuko derinimo idėja užsikrėtė ir europiečiai: būtent iš šių medžiagų, pavyzdžiui, vokiečių firma XXD pagamino stalo dubenėlių seriją Shanty.

Garpuodis Steamer, diz. JIA, Kinija.

supernamai

59

namų erdvės Sieninis laikrodis Everything has it‘s time, diz. Monochro, Japonija.

Dar vienu kultūros tradicijų ir šiuolaikinio dizaino dermės pavyzdžiu galėtume laikyti japonų studiją Monochro, kurią prieš keletą metų įkūrė Tokijo universiteto absolventai Momoko Naito ir Atsushi Fujii. Pasak jų, studijos tikslas – „suvienyti realybę ir vaizduotę, pramoninį ir interjero dizainą harmoningai aplinkai kurti“. Aišku, nepaliekamos nuošalyje ir tradicinės dvasinės vertybės. Net smulkiais objektais, tokiais kaip laikrodis Everything has it’s time, autoriai ne tik atiduoda pagarbą žymiam kūrėjui Shiro Kuramata, bet ir susimąsto apie grožio trapumą budizmo filosofijos („jugen“) kontekste. Rafinuotas

porcelianinio servizo Emily formas padeda išgauti meistriškumas ir kūrybinė intuicija. Autoriai sąmoningai grįžta prie archetipinių formų, įrodžiusių savo praktiškumą bėgant šimtmečiams. Nenuostabu, kad panašios formos arbatinukų galima buvo išvysti ir kitų šalių kompanijų stenduose – kad ir italų firmos „Bugatti“ (neturinčios, beje, nieko bendro su garsiais automobiliais). Hanagasumi – elegantiška indų ir padėklų serija, pagaminta pasitelkiant kelis tradicinius japonų amatus: indų gamybą iš vyšnios medžio žievės, vadinamą Kabazaiku, ir medžio, naudojamo vežimų ratams gaminti, lenkimą. Šią seriją taip pat galėtume laikyti sėkmingu senųjų technologijų taikymo šiuolaikiniame dizaine pavyzdžiu.

Aišku, daugeliu aprašytų atvejų kalbėti apie didesnio masto gamybą yra sunku – bent jau dėl išteklių ribotumo ir didžiulės rankų darbo apimties, tačiau amatų atgaivinimo, pasitelkus šiuolaikinį dizainą, principai tampa vis aktualesni daugeliui šalių, taip pat ir Lietuvai.

Puodeliai ir padėklas Hanagasumi, diz. Monochro, Japonija.

Rankinė iš parašiuto audinio, diz. Bag to Life, Vokietija.

Rankinė iš gelbėjimo liemenės, diz. Bag to Life, Vokietija.

Kita, ne mažiau svarbi ir dizainerius dominanti tendencija, pasireiškusi parodoje Ambiente, tai antrinis daiktų ir medžiagų naudojimas, iš pramogos virstantis ekonomine būtinybe. Naudotų baldų, šviestuvų eksponavimas Ambiente parodoje jau nieko nebestebina, o antrinio medžiagų naudojimo idėjos, ypač mados ir aksesuarų sektoriuose, nuolat sulaukia dėmesio. Ryškiai geltonos rankinės ir kuprinės, švytavusios vokiečių kompanijos Bag to Life stende, pasirodė pagamintos iš... nurašytų avarinio gelbėjimo liemenių – tų pačių, kurių naudojimą stiuardesės įkyriai demonstruoja prieš pakylant lėktuvui.

60

supernamai

Išsirinkite tinkamiausią finansavimo sprendimą būsto remontui Kad ir ką planuojate: • perdažyti kambarį, • nusipirkti naują baldą, • pastatyti tvorą, • restauruoti namą, mes jums padėsime išsirinkti tinkamiausią finansavimo sprendimą.

Tel. 1884, www.swedbank.lt/paskolos-remontui

namų erdvės Rankinėms siūti taip pat naudojami aviaciniai saugos diržai, parašiutų skiautės, sėdynių odos atraižos ir netgi lėktuvų elektros instaliacijos laidai. Kita populiaria medžiaga dizainerių kūrybai tebelieka skardinės: ekspozicijoje Next japonas Hironori Wada siūlė gaminti iš jų įrankių dėžes ir konteinerius, o kūrybinis duetas Rafinesse&Tristesse stambesnius alyvuogių aliejaus bakus panaudojo pufams ir komodoms. Kažin ar toks dizainas nebūtų paspirtis merdinčiai Graikijos ekonomikai? Nustebino jauna estų dizainerė Raili Keiv, pasiūliusi „remontuoti“ senus porceliano indus, įliejant juos į betono blokus. Atseit tai primena tarybinį funkcionalizmą... Vokietė Meike Harde dar kartą grįžo prie plastiko ir naudotų vienkartinių indų: įvairiai lankstant ir jungiant juos tarpusavyje, galima gaminti stilingus šviestuvų gaubtus, aišku, prieš tai išplovus ir išvalius pradinę žaliavą. Beje, daugumos „antrinių“ projektų plėtrą riboja ne projektuotojų fantazija ar vartotojų panieka, bet prastai organizuotas pradinių medžiagų surinkimas – prisiminkim kad ir mūsų „specializuotus“ konteinerius, iš kurių pelnosi nebent benamiai. Tačiau patinka tai ar ne, rūšiuoti, perdirbti ir prisitaikyti prie „antrinių“ daiktų teks mums visiems – besaikio išteklių švaistymo laikai jau eina į pabaigą.

Padėklas iš senų porceliano indų, diz. Raili Keiv, Estija.

Šviestuvai iš naudoto plastiko, diz. Meike Harde, Vokietija.

Šviestuvai iš vienkartinių indų, diz. Meike Harde, Vokietija.

62

supernamai

namų erdvės

Naujienos

Naujausias Tomo Dixono šviestuvas „Etch Web“ DIDŽIOJI BRITANIJA

N

Stokholmo dizaino savaitė 2013

aujausias dizainerio Tomo Dixono kūrinys – tai pakabinamasis, poliruoto nerūdijančiojo plieno šviestuvas „Etch Web“. Sukurti šį šviestuvą įkvėpė interneto tinklas, taigi plonytės, plieninės ir tarpusavyje besijungiančios šviestuvo linijos susipina tarsi į voratinklio pavidalo lizdą, pro kurį apšviečiamoji erdvė sukuria išties įdomias šviesos ir krintančių šešėlių formas.

Tom Dixon nuotr.

ŠVEDIJA

V

asario 4–10 dienomis Švedijos sostinė tapo centrine skandinaviško dizaino ašimi. Stokholmo dizaino savaitės metu skirtingose miesto vietose vyko daugiau nei pusšimtis įvairių renginių, vakarėlių ir pristatymų. Surengta daugybė dizaino parodų, tarp kurių svarbiausios – didžiausias „Nordic“ dizaino renginys pasaulyje ir jau 62-ą kartą vykusi Stokholmo baldų ir apšvietimo paroda („Stockholm Furniture & Light“). Būtent čia net 729 dalyviai iš 31 šalies eksponavo savo produktus.

40 000 m² erdvėje pasirodė dizaino kompanijos ir nepriklausomi dizaineriai iš Švedijos, Danijos, Norvegijos ir Suomijos, atstovaujantys visame pasaulyje vertinamam skandinaviškam dizainui. Be to, čia buvo galima pamatyti ir naujienų, sukurtų tokių kultinių dizainerių, kaip Tom Dixon iš Didžiosios Britanijos, Oki Sato iš japonų dizaino studijos „Nendo“, daugybę kitų įdomių asmenybių, taip pat susipažinti ir su šviežiausiomis dizaino idėjomis.

Färg & Blanche nuotr.

ŠVEDIJA

Š

vedų dizainerių duetas Fredrikas Färgas ir Emma Marga Blanche pristatė ne tik naują kėdžių kolekciją, bet ir visiškai naują dizaino koncepciją. „F-A-B Couture ir Prêt-à-Porter“ – tai kėdžių kolekcija, įkūnijanti dvi visiškai skirtingas idėjas. Mados industrijos įkvėpti dizaineriai sukūrė minimalistinio dizaino kasdienio naudojimo kėdes. Jos gaminamos pramoniniu būdu viename seniausių Švedijos kėdžių fabrikų. Būtent joms pritaikytos itin ekstravagantiško dizaino, rankų darbo, prabangios tekstilės ir odos sėdynės. Jos gana įprastą, funkcionalią kėdę transformuoja į įspūdingą ir skulptūrišką aukštosios mados kūrinį, ant kurio lygiai taip pat galima patogiai sėdėti.

LIETUVA

Alexander Lagergren nuotr.

Justino Stankevičiaus šviestuvų kolekcija „ETNOS“

Aukštoji ir kasdienė kėdžių mada „F-A-B“

64

supernamai

D

izainerio Justino Stankevičiaus prieš keletą metų sukurta modernios etnotematikos šviestuvų kolekcija „ETNOS“ šį pavasarį pasipildė naujais šeimos nariais. Dizaineris į rinką paleidžia iš karto kelis naujus modelius: šviestuvus su natūralaus medžio lukštu dengtais gaubtais, išpjaustytais aštuonkampe žvaigžde, ir kai ką visiškai novatoriško – veltinius šviestuvus, kurių faktūrą bus galima rinktis net iš dešimties spalvų ir raštų.

namų erdvės Magiškas Marcelio Wanderso šviestuvas „Valentine“ NYDERLANDAI

Š

iuolaikinis nacionalinis olandų pasididžiavimas – dizaineris Marcelis Wandersas kartu su kultine dizaino kompanija „Moooi“ pristato ne tik naują „Moooi“ 2013-ųjų albumą, bet ir skiria dėmesį vienam iš paskutinių savo autorinių kūrinių – ekstravagantiškam šviestuvui „Valentine“. Šviestuvo gaubto dizainas išties magiškas – tai chromuotas, tyras it krištolas pūstas stiklas, kuris taip pat gali būti ir auksinio arba lakinio atspalvio, o prie gaubto yra tvirtinamas permatomas laidas su plieninio troso pakaba. Pats dizaineris sako, kad magiški veidrodžio atspindžiai ir kristalų galia transformuoja paprastą lempos gaubtą į begalinę šviečiančią gėlių puokštę.

Modernus dizainas + tradicijos: „Normann Copenhagen“ sofa „Onkel“ DANIJA

K

ompanija „Normann Copenhagen“ su dizaineriu Simonu Legaldu priešaky atnaujino savo žymiąją sofą „Onkel“. Modernių formų ir minkštų 5-ojo dešimtmečio stiliaus linijų sofa – tai puikus dialogas tarp modernaus pramoninio dizaino ir tradicinių tekstūrų, todėl vos tik pasirodžiusi ji tapo labai populiari. Sulaukusi daugybės prašymų iš savo gerbėjų – sukurti mažesnę šios sofos versiją, kompanija taip ir padarė.

Nuo šiol galima įsigyti tris šios sofos versijas: mini vienvietę, kompaktišką dvivietę ir erdvę trivietę.

Peer Lindgreen nuotr.

„Eva Solo“ švenčia 100 metų jubiliejų DANIJA

Š

į pavasarį danų dizaino kompanija „Eva Solo“ grįžta į 1913-uosius. Laikus, kai pradėjo gaminti funkcionalius, skandinaviškos estetikos virtuvės interjero aksesuarus, per šimto metų istoriją pasklidusius po viso pasaulio virtuves. Nuėjusi milžinišką kelią nuo elementaraus plaktuvo/sulčiaspaudės iki įspūdingųjų futuristinio dizaino termosų bei daugybės kitų funkcionalių interjero aksesuarų ir prietaisų, „Eva Solo“ jau seniai iš nedidelio šeimos verslo tapo garsia dizaino kompanija.

Maisto ir dizaino laboratorija – naujoms dizaino perspektyvoms LIETUVA

D

izaino studentai su maistu eksperimentuos specialiai įkurtoje 25 kv. m laboratorijoje. Ji ne tik atskleis naujas dizaino srities perspektyvas, bet ir įneš naujovių į įprastą mokymosi procesą. „Tai visiškai naujo tipo erdvė, leisianti pažinti, eksperimentuoti ir keistis patirtimi mums naujoje maisto dizaino srityje, o kartu sukursianti namų atmosferą, skatinančią visus daugiau bendrauti tarp akademijos sienų“, – sako projekto iniciatorė, VDA docentė Julija Mazurienė. Įkurti maisto ir dizaino laboratoriją VDA Dizaino katedroje padėjo buitinės technikos gamintojas „Electrolux“, padovanojęs visą reikalingą virtuvės įrangą ir techniką.

supernamai

65

www.tekmega.lt

Tekintų

rąstų namai

è

Projektavimas

è

Gamyba

è

Surinkimas

è

Įrengimas

UAB „Tekmega“.

Gamyba: Juodbalių kaimas, Vilniaus r.

Biuras: Verkių g. 44, Vilnius.

El. p. tekmega@tekmega.lt, www.tekmega.lt

Naujas salonas Verkių g. 44, Vilnius („Medžio centras“)

TIMELESS NORWEGIAN CRAFT

„Jøtul“ – tai tik Norvegijoje gaminamos ketaus krosnelės ir židinių ugniakurai. Jie jau tapo kokybės ir laikui nepavaldaus dizaino simboliu. Nenutrūkstamai, nuo 1853 metų, mes deriname norvegiško amato paveldą ir kovos su šalčiu meistriškumą.

www.jotul.lt

Jøtul F 373 BP su sukamuoju mechanizmu