KELIAUKIME
Tadas Šidiškis
PO PIETRYÈI� LIETUV¥
11
ma
tų u r rš
ŽEMĖLAPIŲ SKAIDYMO SCHEMA
1 žemėlapis . . . . 8 psl. 2 žemėlapis . . . 16 psl. 3 žemėlapis . . . 24 psl. 4 žemėlapis . . . 30 psl. 5 žemėlapis . . . 36 psl. 6 žemėlapis . . . 42 psl. 7 žemėlapis . . . 50 psl. 8 žemėlapis . . . 58 psl. 9 žemėlapis . . . 64 psl. 10 žemėlapis . . 76 psl. 11 žemėlapis . . 84 psl.
3
24
PO RŪDNINKŲ GIRIĄ 3
3 maršrutas Rūdninkai–Kernavo ež.–Kidarai (20 km) Kernavo telmologinis draustinis lankomas nuo rugsėjo 1 d. Kelionę pradedame Rūdninkų kaime [0,0], kurį galime patogiai pasiekti iš Vilniaus priemiestiniais autobusais. Išlipę stotelėje prie parduotuvės einame į pietus centrine kaimo gatve iki Švč. Trejybės bažnyčios. Joje verta apžiūrėti medinį altorių bei 8 paveikslus – dailės paminklus, šventoriuje – varpinę su dailiu geležiniu kryžiumi. Nuo XV a. Rūdninkai jau buvo LDK didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras. Žygimantas Senasis 1511 m. pastatydino pirmąją Rūdninkų bažnyčią. Jis pastatydino ir 3 naujus
medžioklės namus, įrengė tvenkinius. XVII a. per karą su Švedija bažnyčia ir medžioklės namai sudegė. Nuo bažnyčios sukame keliu į kairę ir prieiname tiltą per Merkį. Už jo kairėje pusėje prie kapinių matyti 5 m aukščio paminklas 1863 m. sukilėliams, mat netoli Rūdninkų 1863 kovo 9 d. Liudviko Narbuto sukilėlių būrys atrėmė rusų pėstininkų ir kazokų puoli-
Vilniaus autobusų stotis Sodų g. 22, LT-03211 Vilnius Tel.: 1661; (8~9000) 1661 www.autobusustotis.lt Vilniaus geležinkelio stotis Geležinkelio g. 16, Vilnius Tel. (8~5) 2330088 www.litrail.lt Girios girininkija Rūdninkų k., Baltosios Vokės pšt., LT-17235 Šalčininkų r. Tel. (8~380) 47945 Dainavos girininkija Sližiūnų k., Jašiūnų pšt., LT-17038 Šalčininkų r. Tel. (8~380) 35025 Ginto Galkausko kaimo turizmo sodyba Paupio k., Šalčininkų r. Tel. (8~686) 45874 www.paupis.lt
Rūdninkų bažnyčios šventoriuje esanti varpinė – architektūros paminklas
25
3
PO RŪDNINKŲ GIRIĄ Einame žvyrkeliu. Čia kadaise buvo sovietinis artilerijos poligonas – kur ne kur dar matyti sviedinių išraustos duobės. Dabar čia yra šaudykla, todėl geriau neiti pagrindiniu keliu, o už gero puskilometrio nuo miško pradžios, pasibaigus pelkėtam lapuočių miškui, sukti keliu į kairę, po to proskyna į pietus. Einame per pušynus, neaukštas smėlio kopas iki betoninio stulpelio [5,0], žyminčio kvartalinių linijų susikirtimo tašką (ant stulpelio surašyti miško kvartalų Nr. 82, 83, 103 ir 104). Čia Ker-
Merkys ties Rūdninkais
Kernavo ežeras visas apaugęs miškais
26
mą, o spalio 19 d. įvyko Gustavo Čechovičiaus sukilėlių būrio kautynės su caro kariuomene. Nuo tilto kelias pasisuka į pietus ir netrukus prasideda garsioji Rūdninkų giria [2,0]. Tai vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Jo plotas 37 400 ha. Dešinėje matome užrašą, jog prasideda Rūdninkų girios biosferos poligonas. Jis įkurtas 2004 m. siekiant išsaugoti Rūdninkų girios ekosistemą, pirmučiausia retų paukščių (tetervinų, kurtinių ir kt.) populiacijas.
PO RŪDNINKŲ GIRIĄ
navo telmologinio draustinio riba. Pati Kernavo pelkė prasideda už puskilometrio. Eiti per pelkę leidžiama tik nuo rugsėjo 1 d. Eidami nuo betoninio stulpelio proskyna į pietus per gailinį pušyną, aukštapelkę ir už jos per berželiais ir krūmais apžėlusią gerokai klampesnę žemapelkę už 3 km pasiektume Kernavo ežerą (būtinai reikėtų guminės avalynės). Bet verčiau eiti sausesniu keliu. Nuo betoninio stulpelio sukame į rytus, apeiname pelkynus keliu iš kairės ir išėję į naująjį žvyrkelį juo prieiname dešinėje, miško 157 kvartale (už
3
Proskyna veda į Kernavo pelkę
Paminklas Rūdninkuose 1863 m. sukilėliams
27
3
PO RŪDNINKŲ GIRIĄ
Įveikiame bebrų „takus“ prie Kernavo ežero
Rūdninkų girios kirtimas
28
0,2 km nuo kelio) esančią aikštelę – buvusią Kernavos kaimavietę [8,5]. Čia išlikę pamatų, senų želdinių. Iki Antrojo pasaulinio karo netoliese buvo ir daugiau vienkiemių: Kermušinė, Klevasalis, tačiau per karą jie, kaip ir Kernava, sunyko. Nuo aikštelės, kiek paėjus į vakarus žemyn, veda medinių klojinių kelias, kuris baigiasi ties Kernavo ežeru [9,0]. Tai vienintelė vieta, kur galima patekti prie ežero be guminių batų. Ežero krante yra laužavietė. Kernavas – nuošalus miško ežeras. Jis apvalus, ilgis 1,1 km, plotis 1 km, plotas apie 80 ha. So-
vietmečiu čia buvo karinio poligono teritorija, todėl patekti prie ežero nedaug kas galėjo. Tai iš dalies ir išsaugojo šį gamtos kampelį beveik nepaliestą civilizacijos. Tuo pačiu mediniu klojiniu grįžtame į žvyrkelį ir pasukę į dešinę (į pietus) prieiname kryžkelę [10,0]. Čia iš vakarų pusės ateina kelias nuo tilto per Kernavės upelį, jungiantį Kernavo ežerą ir Visinčios upę. Nuo kryžkelės sukame į kairę (į pietryčius, paskui į rytus) tarp pelkių einančiu žvyrkeliu. Prasideda iš abiejų pusių tamsūs eglynai, kuriuos vėliau keičia pušynai. Išlendame iš miško į laukymę.
3
PO RŪDNINKŲ GIRIĄ Tai buvusio Gaidžių kaimo vieta [14,0]. Išlikę tik 3 namų pamatai, senų želdinių. Dešinėje pusėje matyti paminklas – rusvo granito riedulys. Jis skirtas atminti čia per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių nužudytiems 25 kaimo gyventojams. Tai savotiški antrieji Pirčiupiai. O Rūdninkų girios pietinėje pusėje buvusį Kaniūkų kaimą sunaikino G. Zimano vadovaujami sovietiniai partizanai. Už puskilometrio, kelio kairėje, matyti mažos kapinaitės. Čia palaidoti lenkų partizanai. Dešinėje – tiltas per Visinčią ir kelias į Gumbo kaimą. Į jį nesukame, einame tiesiai. Paėjus apie 100 m jau suksime iš pagrindinio kelio į kairę (šiaurę). Tuoj už pušyno atsiveria Skerdimų kaimo [16,0] erdvės. Kaimo pavadinimas kilęs nuo dzūkiško žodžio „skerdzimas“, reiškiančio miške iškirstą vietą. Kaimas išsimėtęs per kilometrą abiejose kelio pusėse. Kairėje pusėje – senolis ąžuolas. Kaimo gale, ties dideliu sodu pasukę keliu link Rūdninkų (į šiaurės vakarus) už gero kilometro pasiektume Bažnyčios kalną, ant kurio per 1863 m. sukilimą būdavę pri-
saikdinami sukilėliai, vykdavusios pamaldos. Skerdimų kaimo gale sukame nežymiu keleliu į šiaurės rytus. Perėję griovį ir apsukę iš kairės eglyną pakylame į gatvinį Kidarų kaimą [18,0]. Kaimo gale sukame iš pagrindinio kelio į dešinę per sodą ir už mažo pušynėlio kelias įsiremia į Jašiūnų–Eišiškių plentą ties kryžiumi. Perėję į kitą plento pusę keliu per mišką pasiekiame Kidarų geležinkelio stotelę [20,0]. Nuo čia į Vilnių 4 kartus per dieną kursuoja traukiniai.
Čia buvo Gaidžių kaimas
29
Leidykla „Alma littera“ pateikia skaitytojui jau antrą leidinį kelionių po Lietuvą mėgėjams. Šį sykį aprašomi maršrutai po Pietryčių Lietuvą. Knygos autorius geografas-kartografas, kultūros paveldo ekspertas Tadas Šidiškis – vienas iš Lietuvos žygeivių sąjūdžio įkūrėjų, aktyviai keliaujantis po Lietuvą daugiau kaip 50 metų, iš jų 45 metus vadovauja Vilniaus universiteto žygeivių grupėms. Leidinyje pateikiama 11 pėsčiųjų maršrutų aprašymų. Šiais maršrutais VU Žygeivių klubas rengia žygius ištisus metus. Daugelis maršrutų aprašoma pirmą kartą. Pagrindinis tikslas – kad keliautojas iš leidinio gautų kuo daugiau informacijos apie gamtos ir kultūros paveldo objektus, pamatytų pačias vaizdingiausias vietas. Visi maršrutai nurodomi atskiruose žemėlapiuose, jie gausiai iliustruojami nuotraukomis. Knyga skiriama plačiam keliautojų ratui – kiekviena žygeivių grupė pagal pajėgumą ir poreikius galės pasirinkti norimą maršrutą.
Tapkite Knygų klubo nariu! • Nemokamas knygų katalogas kiekvieną ketvirtį • Naujausios ir populiariausios knygos • Ypatingi pasiūlymai • Knygų pristatymas į namus, darbovietę ar paštą Informacijos teiraukitės nemokamu tel. 8 800 200 22 www.knyguklubas.lt
ATRASK LIETUVĄ!