Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas"

ISSN 2029-6258

2014 m. liepos 31 d.

Nr. 4 (510)

Laikraštis leidžiamas nuo 1992 m. gruodžio mėn. Kaina 45 ct

Išrinkta nauja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovybė

Suvažiavimo delegatai ir svečiai

duotojas Algirdas Markevičius.

Liepos 12-ąją vykusiame koordinacinės tarybos posėdyje nariai išrinko naują valdybą, du pirmininkės pavaduotojus – Rimtautą Ramanauską ir Jurijų Zaranką, tarptautine sekretore Daivą Kvedaraitę bei atsakingąja sekretore – Jovitą Pretzsch.

Po koordinacinės tarybos posėdžio trumpai pasikalbėjome su pirmininke, pavaduotojais, atsakingąja bei tarptautine sekretore apie artimiausius planus, veiklos kryptis.

Kristina Krupavičienė

Birželio 7 d. vyko XIV Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavimas, per kurį išrinkta nauja organizacijos pirmininkė Kristina Krupavičienė ir pirmasis pava-

Kristina Krupavičienė: „Darbo našumas auga gerokai greičiau negu atlyginimai, o tai reiškia, kad šiandien kapitalas nenori dalintis su darbuotojais savo pelnu“.

– Kokie pagrindiniai prasidedančios kadencijos prioritetai?

– Manau, reiktų grįžti prie profesinių sąjungų šūkio „Lietuvos darbuotojui – europinį atlyginimą“.

Nuo 2015 m. Lietuva prisijungs prie euro zonos, jau dabar matome kaip pakilo kainos parduotuvėse, kaip auga paslaugų kainos. Baisu pagalvoti apie žiemos sezoną. Mūsų darbuotojų atlyginimai labai maži.

Todėl, kaip „Solidarumas“ pirmininkė, nuolat kelsiu klausimą dėl darbuotojų pajamų, dėl žmonių perkamosios galios. Manau, atėjo laikas šį klausimą iškelti kaip prioritetinį šalies klausimą. Kaip tyrimai rodo, darbo našumas auga gerokai greičiau negu atlyginimai, o tai reiškia, kad šiandien kapitalas nenori dalintis su darbuotojais savo pelnu.

Jau metai laiko kalbamės apie MMA padidinimą, bet nėra politinės valios padidinti MMA. Vėl taupome ir fis-

kalinę drausmę palaikome dirbančių žmonių sąskaita. Iki šiol negrąžintos krizės metu apkarpytos nedarbingumo išmokos, bedarbių pašalpos, o tai neskatina darbuotojų mokėti mokesčių SODRAI, nes išmokos vis tiek mažos. Labai svarbu, kad būtų didinami atlyginimai aukštesnes kvalifikacijos darbuotojams, todėl jie turi jungtis į profesines sąjungas ir derėtis su darbdaviais. Nėra kito kelio kaip gauti didesnį atlyginimą nei derybos dėl kolektyvinės sutarties. Visko negalėsime sureguliuoti įstatymais. Rudenį planuojame didelę konferenciją darbo užmokesčio klausimais, kviesime socialinius partnerius, užsienio ekspertus.

Nukelta į 2 p.

Ekonominė pažanga turi tarnauti visiems Lietuvos gyventojams Kadangi Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje nepavyko rasti bendro sutarimo jau nuo šių metų spalio minimalią mėnesio algą (MMA) pakelti nuo 1000 iki 1100 litų, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ėmė iniciatyvos spręsti šį klausimą. Birželio 7 d. vykusiame Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavime kartu su

kitomis rezoliucijomis, priimta ir rezoliucija Dėl atlyginimų politikos ir minimalios algos didinimo. Taip pat priimtos rezoliucijos Dėl socialinio dialogo ir profesinių sąjungų teisių, Dėl jaunų asmenų geresnės apsaugos nuo nelaimingų atsitikimų darbe, Dėl profesinių pensijų fondų.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija informavo, jog Seimo Pirmi-

ninkės Loretos Graužinienės pavedimu minėtos rezoliucijos išdalintos Seimo nariams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria LPS „Solidarumas“ siūlymui steigti profesinius pensijų fondus, tai užtikrintų didesnes darbuotojų garantijas sulaukus pensinio amžiaus bei sudarytų sąlygas daliai darbuotojų į pensiją išeiti

anksčiau. Ministerija taip pat remia LPS „Solidarumas“ pasiūlymą, kad nebiudžetiniame sektoriuje dėl darbo apmokėjimo sąlygų nustatymo, dydžių ir didinimo galimybių būtų susitariama kolektyvinėse sutartyse.

Nukelta į 8 p.

2 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Išrinkta nauja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovybė Atkelta iš 1 psl.

Reiktų pradėti diskutuoti, kodėl mūsų atlyginimai tokie maži, ar mes tikrai esame nepajėgūs daugiau uždirbti. Kitas klausimas – mokesčiai, todėl reiktų ieškoti subalansuoto sprendimo, kad būtų motyvacija dirbti ir mokėti mokesčius.

Darbo vietos, užimtumas – tai klausimai, kurie keliami kartu su klausimu apie darbo užmokestį,kadangi smulkus verslas nuolat kartoja, kad negalės mokėti didelių algų darbuotojams, nes bankrutuos. O mes nenorime prarasti darbo vietų.

Bet darbuotojams, kurie gauna MMA ir turi šeimas, mokamos kompensacijos už šildymą, karštą vandenį. Taigi mums reikia kokybiškų ir saugių darbo vietų. O tą sprendimą atrastume dirbdami kartu, jei darbdaviai keistų savo požiūrį į profesines sąjungas.

– Narystė profesinėse sąjungose mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kaip narių skaičius kinta LPS „Solidarume“?

– „Solidarume“ narystė nemažėja, mes nedideliais tempais, bet augame. Pastaruoju metu atsirado naujos organizacijos Pakruojyje, Tauragėje. Didėja narių skaičius Klaipėdoje, Šiauliuose. Vilniaus paukštyne atsirado nauja stipri organizacija – per 100 žmonių.

Auga transporto, socialinių darbuotojų federacija, kuriasi vandens tiekimo įmonių federacija. Atsirado karjeros darbuotojų profesinė sąjunga. Dalyvaudama Prancūzijos profesinių sąjungų suvažiavime, išgirdau apie „grassroots“ politiką.

Tai – politika formuojama iš apačių, tai – politika, kurią formuoja pirminės organizacijos. „Solidarumas“ turi labai stiprius ryšius su savo pirminėmis organizacijomis. Rajonų, šakų pirmininkai, mūsų teisininkai labai aktyviai gina kiekvieno įmonės darbuotojo teises. Ir dėl to „Solidarumas“ yra išskirtinis.

– Ką norėtumėte palinkėti visiems Lietuvos dirbantiems žmonėms?

– Norėčiau, kad, turėdami darbo, Lietuvos dirbantys žmonės galėtų išlaikyti savo šeimas čia ir jiems netektų bėgti iš Lietuvos. Mūsų migrantai, žinote, kaip kalba? Lietuvoje jie neturi pinigų, bet turi gyvenimą, o Anglijoje jie turi pinigų, bet neturi gyvenimo, nes jiems tenka dirbti kasdien iki 14 val. ir tik viena diena išeiginių. Todėl mūsų profesinės sąjungos tikslas, kad ir gyvenimas, ir pinigai būtų čia Lietuvoje.

Algirdas Markecičius

Algirdas Markevičius: „Naujai išrinkta LPS „Solidarumas“ vadovybė, siekdama sustiprinti mūsų organizacijos žinomumo ir pasitikėjimo indeksą Lietuvos politinėje ir visuomeninėje arenoje, turi istorinę galimybę „perkrauti“ esamą tiek vidaus, tiek išorės politiką“.

– Profesinė sąjunga – tai, kuo gyvenu paskutinius savo 14 metų, tai, kas įkvepia mąstyti, kurti ir siekti, kad LPS „Solidarumas“ taptų tvari, darni ir, svarbiausia, vieninga komanda. Telkti ir konsoliduoti narius bendram darbui, bet ne skaldyti – pozicija, kurios laikysiuos visur ir visada. Turime tapti šeima, kitaip mes neišbrisime iš susidariusio „vakuumo“, kai trūksta elementaraus pasitikėjimo ir atvirumo. Manau, kad naujai išrinkta LPS „Solidarumas“ vadovybė, siekdama sustiprinti mūsų organizacijos žinomumo ir pasitikėjimo indeksą Lietuvos politinėje ir visuomeninėje arenoje, turi istorinę galimybę „perkrauti“ esamą tiek vidaus, tiek išorės politiką. Tikiu, kad visi drauge tam turime ir jėgų, ir išteklių.

Kalbėdami apie regioninę politiką, turime suformuoti aiškius mūsų prioritetus keleriems metams į priekį šioje srityje. Tikslinga būtų sutelkti didesnį dėmesį į regionus, kurie šiai dienai turi „pamatus“, kalbu apie būstines ir narius. Juose yra sukoncentruota gamyba ir yra potencialo plėsti savo narių skaičių.

Tokie regionai galėtų su mažiausiomis sąnaudomis per trumpiausią laikotarpį savarankiškai išsilaikyti iš surenkamo nario mokesčio.

Suprantu, kad visiems regionams nepritaikysi vieno modelio, todėl turime pastoviai komunikuoti tarpusavyje ir kartu ieškoti kaip padėti regionams sustiprėti. Siekiant geresnės informacijos sklaidos bei komunikacijos tarp regionų ir centro, tikslinga būtų valdybos ar koordinacinės tarybos posėdžius daryti skirtinguose regionuose. Tai suteiktų teigiamą impulsą siekiant

bendro sutarimo sprendžiant svarbius klausimus ir leistų eiliniams nariams tiesiogiai dalyvauti LPS „Solidarumas“ veikloje. Šakinių organizacijų klausimu galiu pasakyti viena: turime stipriai dirbti dvejomis kryptimis – tai transportas ir energetika. Šiuose sektoriuose galime pasiekti gerų rezultatų. Reikia tik valios ir aiškios politikos, kad transporto sektoriuje dominuotų mūsų organizacija.

Ir pabaigai: šiandien turime išmokti pozityviai mąstyti, išklausyti įvairias nuomones ir priimti pragmatiškus sprendimus vardan solidarumo ir santarvės. Dirbame darbą, kuriame neturi būti vietos asmeniniams interesams ir nepamatuotoms ambicijoms, kadangi iš jų kyla nesantarvė ir pyktis, kuris alina labiau už viską gyvenime. Kurkime savo ir savo vaikų ateitį kartu.

Jovita Pretzsch

Jovita Pretzsch: „Matau profesinių sąjungų ateitį naujų narių organizavimo, bendradarbiavimo, atstovavimo, teisių gynimo srityse“.

– Remiantis LPS „Solidarumas“ įstatais atsakingasis sekretorius renkamas KT 4 metams slaptu balsavimu. Kaip žinia, į šias pareigas kandidatavo du atstovai – tai Biržų autobusų parko profesinės sąjungos pirmininko įgaliotas atstovas Audrius Cuzanauskas ir aš, Lietuvos pramonės įmonių profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė.

Slaptu balsavimu balsai pasiskirstė taip: už mane balsavo 31 KT narys, už Audrių Cuzanauską 15, vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas. Noriu labai padėkoti už mane balsavusiems, ačiū! Koordinacinės tarybos posėdyje prisistatydama kandidate į atsakinguosius sekretorius, aš kalbėjau, kad jei būsiu išrinkta į šias pareigas, tai dirbsiu jėgų negailėdama, laikysiuosi LPS „Solidarumas“ įstatų, o juose parašyta, kad atsakingasis sekretorius: veda tikslią narių apskaitą, užtikrina LPS dokumentų išsaugo-

jimą ir archyvavimą; organizuoja LPS valdybos darbą; organizuoja LPS KT posėdžius, palaiko ryšius su KT nariais, komitetais, informuoja juos apie LPS KT ir valdybos nutarimus; tvirtina LPS išduodamų dokumentų nuorašus; koordinuoja LPS centro darbuotojų veiklą ir kontroliuoja kaip vykdomi LPS pirmininko įsakymai; organizuoja LPS dokumentacijos, korespondencijos ir archyvo tvarkymą, informacijos perdavimą LPS padaliniams; ruošia pirmininkui įsakymų projektus. Tačiau darbų paprastai padaroma daugiau nei galima išdėstyti popieriuje. Jau pirmą savo darbo savaitę padėjau Kauno krašto profesinei sąjungai „Solidarumas“ įregistruoti registrų centre įstatus. Esu koordinacinės tarybos deleguota į Lietuvos profesinių sąjungų Koordinacinį Centrą, taip pat esu įgaliota atstovauti LPS „Solidarumą“ Lietuvos darbo biržos Trišalėje Taryboje, dirbu vietinių užimtumo iniciatyvų komisijoje, prie Respublikinės darbo biržos ir darbo ginčų komisijoje prie VDI. Taip pat mielai rengiu informaciją į mūsų internetinį puslapį, tą planuoju daryti ir toliau. Tarptautiniu lygmeniu dar dvejus metus eisiu IndustriALL Europe viceprezidentės pareigas.

– Ką norėtumėte patobulinti profesinių sąjungų veikloje?

– Profesinėms sąjungoms matau didelę ateitį naujų narių organizavimo, bendradarbiavimo, atstovavimo, teisių gynimo srityse. Nauja tendencija – tai teritorinės kolektyvinės sutartys. Labai sveikintina, kad profesinės sąjungos pripažįstamos teritoriniu lygmeniu. Manau, kad profesinių veikloje reikalingas didesnis bendradarbiavimas su NVO, savivalda, valstybinėmis institucijomis, LR Vyriausybe, LR Seimu.

Rimantas Ramanauskas

Rimtautas Ramanauskas: „Svarbu į organizacijos veiklą įtraukti kuo daugiau eilinių narių“.

Nukelta į 3 p.

3 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Išrinkta nauja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovybė Atkelta iš 2 psl.

– Į profesinės sąjungos veiklą įsitraukiau nuo 1989 m., kai pradėjau dirbti Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Ilgainiui buvau išrinktas į Lietuvos elektrinėje veikiančios profesinės sąjungos, kuri tuomet dar vadinosi Darbininkų sąjunga, valdymo organus. Galiausiai buvau išrinktas šios profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoju, vėliau pirmininku. Kalbant apie profesinės sąjungos veiklą, manau, jog svarbiausia padėti pirminėms organizacijoms, kad ne tik pirmininkas vienas didžiausią naštą neštų, svarbu į organizacijos veiklą įtraukti kuo daugiau eilinių narių. Tokiu būdu nariai įdeda savo indėlį į organizacijos veiklą, rezultatų siekimą, ne tik pasiekia savo išsikeltus tikslus darbo sąlygų klausimais, bet ir jaučia prisidedantys prie organizacijos veiklos, ir reikalingi.

Jurijus Zaranka

Jurijus Zaranka: „Turime atstovauti darbuotojų interesams Trišalėje taryboje ir kitose institucijose, kad darbuotojų interesai visada būtų tarp svarbiausių klausimų“.

– Profesinės sąjungos veikla neturi koncentruotis ties darbo sąlygomis įmonėse, veikla turi apimti ir teisės norminių aktų, reglamentuojančių darbo santykius, tobulinimą darbuotojo naudai. Turime atstovauti darbuotų interesams Trišalėje taryboje ir kitose institucijose, kad darbuotojų interesai visada būtų tarp svarbiausių klausimų. Turime gerokai aktyviau nei lig šiol vykdyti lobistinį darbą, rengiant ir priimant darbo santykius reglamentuojančius įstatymus, nes dabar dažniausiai tokie pasiūlymai ateina tik iš darbdavių pusės.

Centrinis profesinės sąjungos aparatas kaip tik ir turi užsiimti tokia lobistine veikla, o profesinės sąjungos įmonėse turi rūpintis jau konkrečiai tos įmonės darbuotojais,

kolektyvinėmis sutartimis ir siekti jose įtvirtinti palankesnes darbo sąlygas darbuotojams.

Daiva Kvedaraitė

Daiva Kvedaraitė: „Daug tarptautinio darbo patirties įgijau būdama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nare“.

– Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ veikloje dalyvauju nuo 1992 m., tuomet organizacija vadinosi Lietuvos darbinininkų sąjunga. Aktyviai dalyvavau Lietuvos Atgimimo sąjūdžio judėjime, kuris siekė atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet buvo labai daug entuziazmo, dirbome dieną ir naktį, dirbdami mokėmės. Dirbau visus darbus, kokius tik sugebėjau – rašiau, sekretoriavau, ruošiau pranešimus, ieškojome ryšių su užsienio partneriais. Nuo tada ilgą laiką buvau atsakinga už informaciją, leidome laikraštį, parengiau organizacijos dvidešimtmečiui skirtą knygą. 2009 m. LPS „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė pasiūlė imtis tarptautinių ryšių.

Koordinacinė taryba palaikė jos siūlymą ir buvau išrinkta tarptautine sekretore.

Noriu padėkoti visai „Solidarumo“ koordinacinei tarybai, jog mano darbą įvertino ir šią veiklą tęsiu toliau.

– Už kokią veiklos sritį būsite atsakinga LPS „Solidarumas“?

– Tarptautinės sekretorės darbo baras aprašytas „Solidarumo“ įstatuose. Tai yra organizacijos ryšių su užsieniu darbo organizavimas, veiklos koordinavimas, tarptautinių projektų inicijavimas. LPS „Solidarumas“ narių užsienio komandiruočių organizavimas, rūpinimasis užsienio delegacijų priėmimu, pirmininko ir valdybos konsultavimas apie tarptautinio profesinių sąjungų judėjimo ir politikos tendencijas.

Daug tarptautinio darbo patirties įgijau būdama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nare.

Mane įkvepia grupės pirmininkas,

Graikijos profesinių sąjungų atstovas, Georgijas Dasis. Taip pat Belgijos, Austrijos, Vokietijos, Italijos profesinių sąjungų atstovai. Jie tiki, kad Europos Sąjunga privalo sugrįžti prie šaknų ir plėtoti socialinį modelį, nes Europos Sąjunga buvo kuriama ne tik kaip ekonominė ir pinigų sąjunga. Ji turi būti taikos ir socialinio teisingumo garantu.

LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė yra dirbusi tarptautine sekretore, tad dirbti kartu neturėtų būti sunku.

– Ką norėtumėte patobulinti profesinių sąjungų veikloje?

– Manau, jog svarbiausia yra tikėti tuo, ką darai, turėti viziją ir moralines nuostatas. Tuomet viskas įmanoma, net kai atrodo, jog profesinės sąjungos išgyvena ne patį geriausią laiką. Manau, kad visada atsiras žmonių, kuriems nėra tas pats, kaip organizuotas jų gyvenimas, teisingumo ir savigarbos jausmas žmonėse po truputį vėl prasiveržia. Tačiau vien entuziazmo nepakanka, reikia kompetencijos ir žinių. Profesinėms sąjungos reikia specialistų, kurie išmanytų makro ir mikro ekonomiką, vykstančius globalizacijos procesus, jų įtaką darbo rinkai, užimtumui. Turint ribotus išteklius, reikėtų labiau struktūrizuoti darbą, apsibrėžti veiklos sritis ir tikslus. Reikėtų turėti aiškesnį darbo planą. Mano manymu, naujų narių organizavimas ir darbas su jaunimu turėtų būti vienas iš prioritetinių sričių.

Visi trys pavaduotojai turi ilgametę patirtį profesinių sąjungų veikloje. Algirdas Markevičius buvusios pirmininkės Aldonos Jašinskienės kadencijos metu ėjo valdybos nario pareigas, yra Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas.

Rimtautas Ramanauskas taip pat ėjo valdybos nario pareigas, yra Lietuvos energetikų profesinės sąjungos „Solidarumas“ bei Elektrėnų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas.

Jurijus Zaranka buvo Aldonos Jašinskienės pavaduotojas, valdybos narys praėjusioje kadencijoje, yra „Sodros” valdybos narys, dirba dėstytoju Vilniaus Gedimino technikos universitete, turi technikos mokslų daktaro laipsnį.

Tarptautine sekretore išrinkta Daiva Kvedaraitė, šias pareigas ėjusi ir praėjusioje kadencijoje.

Daiva Kvedaraitė atstovauja Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, yra II grupės viceprezidentė.

Atsakingąja sekretore išrinkta Jovita Pretzsch, dalyvaujanti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ veikloje nuo 1994 m. Jovita Pretzsch yra Lietuvos pramonės įmonių profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, IndustriALL (pasaulinė profesinė sąjunga, vienijanti 50 milijonų darbuotojų iš 140 šalių) viceprezidentė, moka vokiečių, rusų, anglų kalbas, turi didelę patirtį rengiant ir įgyvendinant ES projektus. Į aštuonias valdybos narių vietas pretendavo 18 kandidatų. Po balsavimo paaiškėjo, kas prisijungė prie pagal įstatus valdybos nariais esančių pirmininkės, dviejų pavaduotojų, atsakingosios ir tarptautinės sekretorės.

Valdybos nariais išrinkti: Vitalijus Varnas (Kėdainių UAB „Lifosa“ profesinės sąjungos pirmininkas), Ričardas Garuolis (Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas), Jurgita Žiūkienė (Slaugos ir socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė), Jolanta Miliauskė (Alytaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė), Alma Kriščiūnienė (Lietuvos moterų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė), Rita Kairienė (Širvintų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė), Donatas Mizaras (Jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas), Vytautas Lučinskas (Druskininkų savivaldybės profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas).

Koordinacinės tarybos posėdyje taip pat patvirtinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai Trišalėje komisijoje prie Lietuvos darbo biržos, „Sodros“ trišalės komisijos, Garantinio fondo bei Trišalės tarybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo.

Trišalėje taryboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos patvirtinti Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė bei vyriausiasis teisininkas Petras Grėbliauskas, Trišalėje komisijoje prie Darbo biržos atstovaus atsakingoji sekretorė Jovita Pretzsch ir Karjeros konsultantų profesinės sąjungos pirmininkė Vidutė Ališauskaitė, „Sodros“ trišalėje komisijoje – pirmininkės pavaduotojas Jurijus Zaranka, Garantiniame fonde – pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, LR Seime – pirmasis pavaduotojas Algirdas Markevičius.

Parengė Vytautas Kašėta

4 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Išrinkta Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkė profesinėje sąjungoje?

– Pagrindiniai tikslai – informuoti visuomenę apie profesinės sąjungos veiklą, pritraukti kuo daugiau narių į Valstybinių ir privačių įmonių profesinę sąjungą.

– Kaip manote, dėl ko darbuotojui verta tapti profesinės sąjungos nariu?

– Dėl to, kad būdamas nariu žmogus jaučiasi saugiau, turi galimybę užsitikrinti sau geresnes darbo sąlygas, papildomas garantijas.

Birutė Barišauskienė ir Rimantė Pocienė

2014 m. liepos 5 d. įvyko Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Išrinkta profesinės sąjungos pirmininkė Rimantė Pocienė ir nauja taryba iš 11 narių.

Taip pat priimtos rezoliucijos dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo ir dėl per didelių mokesčių už komunalines paslaugas.

Konferencijoje dalyvavo LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, pavaduotojas Algirdas Markevičius, Virginija Labunskaitė. Šiaulių apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Viktoras Miškūnas, UAB „Busturas“ profesinės sąjungos pirmininkė Alma Steponavičienė, tarybos narė Birutė Povilaitienė ir kt.

Kalbame su naujai išrinkta pirmininke Rimante Pociene: – Kaip įsitraukėte į profesinės sąjungos veiklą?

– Į profesinės sąjungos veiklą įsitraukiau kai pradėjau dirbti Šeimos ir vaiko gerovės centre. Išėjus mūsų centro profesinės sąjungos pirmininkei motinystės atostogų, užėmiau jos pareigas ir penkis metus buvau Šeimos ir vaiko gerovės centro profesinės sąjungos pirmininke.

– Kokie artimiausi planai/tikslai

Kalbame su ilgamete Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininke Birute Barišauskiene: – Kaip jaučiatės perleidusi organizacijos vairą jaunai lyderei?

– Jaučiuosi labai gerai, kadangi turėsiu daugiau laisvo laiko, nes visada ateidavau į darbą 7.30 ir išeidavau 19–20 valandą namo.

Padėsiu naujai pirmininkei, pabūsiu kartu, manau, kad profesinė

sąjunga klestės.

– Kokie pagrindiniai patarimai naujai pirmininkei?

– Reikia aplankyti visas profesinės sąjungos grupes, susipažinti su nariais, bendrauti, palaikyti ryšį su nariais, nes jei ryšio nebus, nariai nenorės būti profesinėje sąjungoje.

Taip pat reikia bendrauti su įmonių direktoriais, draugiškai spręsti iškylančias problemas, kalbėti diplomatiškai, neįžeidžiant. Kai žmonės pamato rezultatą, stoja į profesines sąjungas.

– Žadate pailsėti ar dar pabūsite šalia, padėsite naujai pirmininkei?

– Dirbu, negaliu palikti naujos pirmininkės, nesiilsėsiu, padėsiu tiek, kiek mano jėgos leis. Myliu šį darbą, būtų skaudu, jei viskas būtų apleista.

Tekstas Birutės Barišauskienės, interviu rengė Vytautas Kašėta

Išrinktos naujos tarybos nariai

Socialiniai darbuotojai reikalaus didinti darbo užmokesčio koeficientą mažiausiai uždirbantiems

Vilniaus, Klaipėdos, Anykščių ir Elektrėnų socialiniai darbuotojai

2014 m. liepos 22 d. LPS „Solidarumas“ priklausantys socialiniai darbuotojai iš Vilniaus, Klaipėdos, Anykščių, Elektrėnų diskutavo apie socialinio darbo aktualijas, pokyčius, atlyginimų politiką. Aptarė veik-

los planus ateičiai.

Susitikimo dalyves pasveikino LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Slaugos ir socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jurgita

Žiūkienė. Susitikime dalyvavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Eglė Radišauskienė, Vita Baliukevičienė, Almita Gecevičiūtė, Guoda Vaičekauskaitė.

Ministerijos atstovės informavo apie tai, jog nuo 2015 m. turėtų keistis socialinių paslaugų teikimo tvarka. 2014 m. vasario 14 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu „Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams“ patvirtintas 2014– 2020 m. veiksmų planas. Savivaldybėms yra rekomenduojama dalyvauti įgyvendinant atitinkamas priemones. Tuo tikslu visoms savivaldybėms yra išplatinti klausimynai apie socialinių paslaugų aprėptį ir specifiką. Klausimynus iki spalio 1 d.

turėtų užpildyti savivaldybėms priklausančių įstaigų, bendruomenių, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, atstovai.

Dar viena naujiena – 2014 m. liepos 14 d. patvirtintas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas „Dėl socialinės globos normų aprašo patvirtinimo“ pakeitimas.

Akivaizdu, kad senstančioje visuomenėje, žmonių, kuriems reikalinga socialinė globa tik daugės. Tad socialinių darbuotojų poreikis didės.

Aktualiausia problema – socialinių darbuotojų darbo užmokestis, kuris ir taip buvo vienas iš mažiausių Lietuvoje, o 2009 m. (prasidėjus krizei) buvo sumažintas (bent 300– 400 litų) ir iki šiol nesugrąžintas net į prieškrizinį lygį.

Nukelta į 7 p.

5 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Lietuvos darbuotojui - europinį atlyginimą!

Daugiau kaip 1000 mokytojų susirinko į mitingą prie Vyriausybės

Mitinge dalyvavo ir LPS „Solidarumas“ nariai

Birželio 18 d. prie Vyriausybės pastato Vilniuje į mitingą susirinkimo mokytojai iš visos Lietuvos.

Pedagogai reikalavo didinti švietimo finansavimą, paruošti ilgalaikę mokytojų atlyginimų kėlimo programą, garantuoti saugias sąlygas švietimo įstaigose. Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintame pranešime ministras

Dainius Pavalkis teigia, kad palaiko tiek visos Europos, tiek Lietuvos pedagogų profesinių sąjungų siekį dėl kokybiškesnio ugdymo ir geresnių mokytojų darbo sąlygų, didesnio švietimo finansavimo. „Švietimui skiriamos lėšos yra investicija į žmogiškąjį kapitalą, todėl pagrįstai išreiškiamas susirūpinimas dėl šių išlaidų lygio išlai-

kymo ir didinimo perspektyvų.

Išties labai dažnai bendraujame su mūsų socialiniais partneriais ir kartu ieškome sprendimų.

Finansavimo didinimas numatytas ir Seimo patvirtintoje Valstybinėje švietimo strategijoje, iki 2022 m. pasiekiant 6 proc. BVP švietimui“, – sakė ministras D. Pavalkis.

Ministras informavo, kad planuo-

dama kitų metų švietimo biudžetą, ministerija teikia papildomą lėšų poreikį pedagogų darbo apmokėjimo gerinimo priemonėms 2015 m.

Siekiama padidinti mažiausiai uždirbančių mokytojų algas. Prioritetas bus teikiamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti.

Dieną prieš mitingą Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinė atstovybė susitiko su LR Švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu ir įteikė pasirašytus profesinių sąjungų reikalavimus.

Lietuvos profesinė sąjungos „Solidarumas“ sudėtyje yra Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ (pirmininkė Ramutė Minkevičienė) bei Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (pirmininkė Aldona Kindurienė).

Vytautas Kašėta

Mokytojas? Niekada nesakyk niekada…

Aldona Kindurienė

Birželio 19–20 d. Švietimo ministerija pakvietė didžiausių mokytojų profesinių sąjungų pirmininkus į savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovų seminarą „Mokytojas? Niekada nesakyk niekada”. Seminaro dalyviai gražiame gamtos kampelyje Ventės kaime (Šilutės raj.) išklausė įdomių pranešimų bei diskutavo apie švietimo aktualijas. Paminėsiu tik keletą įdomesnių gvildentų temų. Pradėjo susitikimą Ričardas Ališauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos Strate-

ginių programų biuro vedėjas, pristatydamas „Valstybinę švietimo strategiją bei naujus iššūkius mokyklai ir mokytojui”.

Pakartota S. Kolinso mintis apie tai, jog produktyviausiai ir kūrybingiausiai dirbama tada, kai žmonės laisva valia įsipareigoja vieni kitiems, o ne tada, kai vadovas jiems liepia taip daryti, elgtis, visiems buvo priimtina ir suprantama. Be galo įdomus ir emocingai pristatytas dr. Loretos Žadeikaitės, ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos, pranešimas „Susitarimai kaip pagerinsime mokinių pasiekimus”.

Galima būtų minėti daugelį tikrai įdomių mokytojams (ne tik švietimo skyrių vedėjams bei ŠMM specialistams) pranešimų.

Audronė Razmantienė, ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Kokybės užtikrinimo skyriaus vyriausioji specialistė, kalbėjusi apie kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, pabrėžė, jog mokytojai, kurie dirba ne pagal savo specialybę, nuo rugsėjo 1 d. bus atleisti iš darbo. Jau yra nauja

kvalifikacinių reikalavimų mokytojams redakcija. Susipažinimui su šiais reikalavimais ir kitomis naujovėmis Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga savo nariams surengs susitikimus bei seminarus. Šiame seminare buvo diskutuojama, kaip savivaldybių švietimo padaliniai gali prisidėti įgyvendinant kvalifikacinių reikalavimų mokytojams priežiūrą. Diskusijoje nuskambėjo mintis, kad kvalifikaciniai reikalavimai neturi būti spaudimo įrankis mokytojui. Mokytojas pats turi suvokti, kokiose srityse jam reikia pasitobulinti, derindamasis su mokyklos tikslais bei uždaviniais.

Viena iš įdomiausių susitikimo dalių buvo pokalbis ir diskusija, įvykusi antrą dieną, su ministru Dainiumi Pavalkiu. Ministras paminėjo, kad dėl susidariusių problemų švietimo srityje bus sudaryta darbo grupė valstybės lygiu. Į šią grupę bus pakviesti ir socialiniai partneriai (profesinės sąjungos). Diskutuojama mokytojų skatinimo sistema.

Mokyklose bus tam skirti pinigai ir direktorius galės skirstyti. O ką tai reiškia? Profesinės sąjungos būtinai

turės aptarti su administracija skatinimo formas ir kaip nustatyti už ką skatinti. Šiek tiek diskusijos dalyviai palietė ir švietimo finansavimo formą – Mokinio krepšelį. Estijoje įvestas klasės krepšelis. Ten nustatyta, jog mokytojo atlyginimas – 800 eurų + 200 eurų (skatinimas). Lietuvos mokytojams kol kas tenka tik pavydėti. Liepos 2 d. ministras susitinka su premjeru ir finansų ministru aptarti būsimą švietimo biudžetą.

Bus prašoma 600 mln. litų ir tai sudarys, deja, tik 4,8 % BVP. Švietimas Lietuvos vyriausybei tenka pripažinti nėra prioritetinė sritis.

Taigi profesinėms sąjungoms tikrai bus darbo. Paskutinieji įvykiai, susitikimai, iškelti nauji iššūkiai parodo, jog mokytojams būtina dalyvauti profesinėje veikloje ir jungtis į šakas. Šio susitikimo svarbiausias mintis KŠDPS nariai aptars prasidėjusiais mokslo metais.

Aldona Kindurienė Krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė

6 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Vilniuje organizuota tarptautinė konferencija „Socialinių partnerių vaidmuo, įgyvendinant jaunimo užimtumo strategijas Europos šalyse“ Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, kartu su Europos centru darbuotojų klausimams spręsti ir Europos komisija, Vilniuje birželio 5–7 d. organizavo tarptautinę konferenciją „Socialinių partnerių vaidmuo, įgyvendinant jaunimo užimtumo strategijas Europos šalyse“.

Konferencijoje dalyvavo aukščiausio lygio Lietuvos politikai, valstybės institucijų bei Europos šalių profesinių sąjungų atstovai.

Pirmąją konferencijos dieną diskusijas moderavo Lietuvos profesi-

Seminaro svečiai ir moderatoriai

Seminaro dalyviai

nės sąjungos „Solidarumas“ tarptautinių reikalų sekretorė, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto II grupės viceprezidentė Daiva Kvedaraitė.

Konferencijos dalyvius sveikino LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Europos darbuotojų centro (EZA) prezidentas Bartho Pronk pasveikino Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas“ tapus pilnateise EZA nare. Kalbėdamas apie jaunimo nedarbą, B. Pronk pabrėžė, jog daugumoje šalių darbdaviai paprastiems darbams nori darbuotojų „profesorių“.

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis pristatė Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus Lietuvoje ir kas šioje srityje jau nuveikta, pabrėžė, jog jaunimo nedarbas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, kartu su socialiniais partneriais.

Gana kritiškai politikų pastangas mažinti jaunimo nedarbą įvertino Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Mantas Zakarka. Jis teigė, kad LiJot prieš 5 metus siūlė įvairius jaunimo užimtumo didinimo

Viena iš konferencijos organizatorių LPS „Solidarumas“ tarptautinė sekretorė D. Kvedaraitė ir Vilniaus darbo biržos direktorius J. Kankevičius

būdus, į kuriuos nebuvo atsižvelgta.

Antrąją dieną diskusijas moderavo Jaunimo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Donatas Mizaras.

Mykolo Riomerio universiteto profesorė, habilituota mokslų daktarė Ona Gražina Rakauskienė, teigė, jog krizės metu taikytos griežtos taupymo priemonės sudavė smūgį užimtumui ir susilpnino socialinių partnerių įtaką.

Profesorės nuomone, Lietuva kaip vieną iš pagrindinių savo ekonomikos vystymo krypčių galėtų pasirinkti ekologišką žemės ūkį.

Milda Kojalienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausioji specialistė pristatė Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo ES tarybos numatytas rekomendacijas.

Austrijos Aukštesniųjų studijų instituto Ekonomikos ir finansų katedros vyr. mokslo darbuotoja dr. Barbara Angleitner kalbėjo apie „Europa 2020“ strategiją. Strategijoje numatyti penki dideli tikslai užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties, klimato ir energetikos srityse. Trys strategijos „Europa 2020“ užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties sričių pavyzdinės iniciatyvos yra: „Judus jaunimas“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“, „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi platforma“.

Po pietų moderavimą perėmė Karjeros konsultantų profesinės sąjungos „Solidarumas“ narys Paulius Gaubas.

LR Švietimo ministerijos profesinio mokymo ir orientavimo skyriaus vedėjas dr. Mečislovas Griškevičius teigė, kad padidėjo profesinio mokymo prestižas – į profesines mokyklas stoja koleginį ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Buvęs Austrijos parlamento antrasis prezidentas Fritz Neugebauer pristatė Austrijos patirtį profesinio mokymo srityje – dualinio mokymo sistemą. Pagal šią sistemą 80 proc. mokymosi laiko praleidžiama praktikoje, t.y. pagal siekiamą įgyti specialybę atitinkamoje darbo vietoje ir tik 20 proc. skiriama teorijai. Jis taip pabrėžė, kad Lietuva gali ir turi užimti ekologinės produkcijos gamybos nišą.

Vokietijos profesinių sąjungų konfederacijos (DGB) Švietimo departamento patarėjas Hans-Detlev Kiuller kalbėjo apie Vokietijoje taikomą dualinio mokymo sistemą, kaip tai leidžia Vokietijai spręsti jaunimo nedarbo ir užimtumo problemas, apie paklausiausias specialybes darbo rinkoje.

Arūnas Mark kalbėjo apie stažuotes, kaip galimybę įgyti profesinių gebėjimų, su kokiomis problemomis susiduriama stažuojantis.

EZA viceprezidentė Janina Šve-

dienė moderavo diskusijas apie Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo praktinius aspektus. Šioje diskusijos dalyje pasisakė Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto narys Xavier Verbonen, pristatęs Slovakijos pavyzdį ir Kinga Joo, taip pat EESRK narė, pristačiusi Austrijos gerąją praktiką.

Suomijos profesinių sąjungų AKAVA vyriausiasis patarėjas Miika Sahamies kalbėjo apie Jaunimo garantijų įgyvendinimą Suomijoje, LR Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamento Smulkaus ir vidutinio verslo politikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Lavišius pristatė priemones, skirtas jaunimo verslumo skatinimui.

Per vakarinę sesiją pranešimus skaitė Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinės sekretorės pavaduotojas Patrick Itschert, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas dr. Gediminas Rainys, EZA viceprezidentas ir Lenkijos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Nacionalinės komisijos narys Jozef Mozolewski, Latvijos profesinių sąjungų LBAS atstovė Ruta Porniece.

Vytautas Kašėta

7 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Išteisintas Šiaulių UAB „Busturas“ autobuso vairuotojas

Šiaulių profesinės sąjungos „Solidarumas“ taryba. V. Miškūnas (pirmas iš kairės), A. Steponavičienė (ketvirta iš kairės).

2014 m. sausio 8 d. Šiauliuose sankryžoje susidūrė UAB „Busturas“ priklausantis autobusas ir sunkvežimis. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja L. Čepienė 2014 02 12 nutarimu autobuso vairuotojui K. Bukančiui skyrė 750 litų administracinę baudą už šį eismo įvykį. Kadangi su skirta bauda autobuso vairuotojas nesutiko, tyrėjos nutarimas buvo apskųstas teismui.

K. Bukantis yra Šiauliuose veikiančios UAB „Busturas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ narys, todėl teismo posėdžiuose jį atstovavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Ksenija Giedraitienė.

Kaip rašoma tyrėjos nutarime, K. Bukantis, vairuodamas autobusą ir sukdamas sankryžoje į kairę iš antros eismo juostos į pirmąją, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasitraukė prie pat važiuojamojoje kelio dalyje esančios, eismo juostą žyminčios siauros brūkšninės linijos, dėl to kliudė krovininį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sužalotas autobuso keleivis, kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

K. Bukantis nesutiko su tokiu tyrė-

jos nutarimu ir pateikė savo įvykių versiją – važiuodamas iš antros juostos į pirmąją, turėjo užvažiuoti ant „salelės“, kadangi juosta siaurėja. Važiuojant ant „salelės“, autobusą pristabdė, kaip tik tuo metu ir atsitrenkė krovininis automobilis.

Liudytojai patvirtino, jog krovininis automobilis atsitrenkė autobusui važiuojant, be to, autobusas pirmas įvažiavo į sankryžą. Šiaulių apylinkės teismas atmetė K. Bukančio skundą ir paliko galioti tyrėjos L. Čepienės nutarimą, kuriuo autobuso vairuotojas buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku.

Visiškai kitokį nutarimą priėmė Šiaulių apygardos teismas – panaikino Šiaulių apylinkės teismo nutartį, taigi ir policijos tyrėjos nutarimą, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi autobuso vairuotojo veiksmuose nėra pažeidimų, už kuriuos skirta administracinė bauda, sudėties požymių.

Teisininkės Ksenijos Giedraitienės nuomone, visiškai logiška, kad autobuso vairuotojas išteisintas, nes jis niekaip negali būti atsakingas už eismo įvykį, kadangi pirmas įvažiavo į sankryžą, jau užbaiginėjo manevrą, o sunkvežimio vairuotojas įvažiavo į sankryžą antras, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į K. Bukančio vairuojamą keleivinį autobusą.

Situaciją pakomentavo UAB „Bus-

turas“ profesinės sąjungos pirmininkė Alma Steponavičienė: – Kaip dabar jaučiasi vairuotojas?

– Net trūksta žodžių išreikšti, kaip žmogus džiaugiasi. Nes pralaimėjus bylą, vairuotojui tektų atlyginti padarytą žalą, sumokėti už autobuso stiklą daugiau nei 700 litų, be to, ir baudą už eismo įvykį. Iš pradžių vairuotojas buvo išsigandęs, prisiėmė kaltę, bijodamas netekti vairuotojo teisių.

– Ar tikėjotės, kad pavyks laimėti?

– Apytiksliai 60 proc. manėm, kad laimėsime ir 40 proc., kad ne.

Pirmojoje instancijoje Šiauliuose buvo mažai vilties įrodyti vairuotojo nekaltumą, taip ir įvyko. Tačiau Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Ksenija Giedraitienė labai ryžtingai ėmėsi ginti mūsų vairuotoją, parašė puikų apeliacinį skundą.

– Kaip sekasi su administracija bendradarbiauti?

– Labai sunkiai. Tenka man pačiai asmeniškai įsikišti, kad nesumažintų realaus atlyginimo darbuotojams.

Daug sprendimų priimami nesitariant su profesine sąjunga. Toliau deramės dėl kolektyvinės sutarties ir sustojome ties atlyginimų klausimu. Administracija nenori įtraukti atlyginimų reglamentavimo į kolektyvinę sutartį. Stengiamės išlaikyti

kompromisą, tačiau sunkoka.

Kalbame su Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininku Viktoru Miškūnu: – Esate Šiaulių savivaldybės Trišalės tarybos narys. Kokie klausimai dažniausiai aptariami šioje taryboje Šiauliuose?

– Trišalėje taryboje iš „Solidarumo“ dalyvauju aš ir prieš mėnesį vieną narį pakeitusi UAB „Busturas“ profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Steponavičienė.

Kadangi „Busturas“ priklauso savivaldybei, todėl tikslinga, kad pati pirmininkė būtų Trišalės tarybos nare.

– Ar trišalėje taryboje pavyksta rasti bendrus sprendimus?

– Bendrus sprendimus rasti sunkoka. Trišalėje taryboje dalyvauja pats Šiaulių meras Justinas Sartauskas, gana principingas žmogus ir susitarti būna sudėtinga. Keliam „Busturo“ klausimus, taip pat kitų mūsų sudėtyje esančių profesinių sąjungų klausimus ir, žinoma, priimam sprendimus kitais miesto gyventojams svarbiais klausimais.

– Kas naujo Šiaulių apskrities profesinėje sąjungoje „Solidarumas“?

– Kaip tik šiandien Šiaulių miesto greitosios medicinos pagalbos profesinė sąjunga gavo registracijos pažymėjimą, turi apie 70 narių.

Taigi padaugės narių Šiaulių apskrities profesinėje sąjungoje „Solidarumas“. O šiaip Šiauliuose tos pačios problemos, kaip ir visoje Lietuvoje – maži atlyginimai, sunku rasti darbą.

Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais ir Šiaulių teritorine darbo birža. Šiaulių apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas“ tarybos nariai dalyvauja VDI Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijoje, Trišalėje taryboje prie Šiaulių miesto savivaldybės, Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, trišalėje komisijoje prie Šiaulių darbo inspekcijos ir Projektų vertinimo komisijoje prie darbo biržos, Kuršėnų miškų urėdijoje pasirašyta atnaujinta Kolektyvinė sutartis.

Vytautas Kašėta

Socialiniai darbuotojai reikalaus didinti darbo užmokesčio koeficientą mažiausiai uždirbantiems Atkelta iš 4 psl.

Socialiniai partneriai, politikai sutaria dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo, tačiau yra nemažai darbuotojų, dažniausiai aukštos kvalifikacijos, dirbančių socialinį darbą, sveikatos priežiūros

įstaigose, kultūros įstaigose, kurių atlyginimui MMA neturi įtakos.

Tam, kad realiai didėtų tam tikrų kvalifikuotų darbuotojų atlyginimas, būtina didinti jiems nustatytą BMA koeficientą. Tai yra, reikia keisti LR Vyriausybės 1993 m. nutarimą Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybi-

nių atlyginimų“.

Kitas kelias – susitarti dėl socialinių darbuotojų šakos kolektyvinės sutarties, kuri nustatytų darbuotojų darbo užmokesčio koeficientus.

Tačiau šis procesas dar užtruks, kadangi kai kurių įstaigų steigėjos yra savivaldybės.

Susitikimo metu nutarta kreip-

tis į Finansų ministeriją, reikalaujant skirti daugiau lėšų socialinių darbuotojų atlyginimams, padidinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimų koeficientus.

Taip pat nutarta svarstyti galimybę pradėti protesto akcijas.

Parengė Daiva Kvedaraitė

8 p. / 2014 m. liepos 31 d. Nr.4 (510)

Solidarumas

Farmacininkams nebus ilginamas darbo laikas ir trumpinamos atostogos Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Vaistinių asociacija teikia siūlymus Lietuvos Respublikos trišalei tarybai pritarti siūlymui pakeisti Vyriausybės 2003 07 18 nutarimus Nr. 491 ir 2003 09 30 Nr. 1195, pagal kuriuos farmacijos specialistams, už darbą susijusį su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika ir kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos pailgintos 35 kalendorinių dienų atostogos ir nustatoma sutrumpinta 36 valandų darbo savaitė.

Tokias atostogas ir darbo trukmę

siūloma palikti tik tiems farmacijos specialistams, kurie kontroliuoja (tiria) vaistų ir vaistinių medžiagų kokybę, gamina vaistus ir vaistines medžiagas. Kitiems farmacijos specialistams, kurie pakuoja vaistus ir vaistines medžiagas, priima ir (ar) komplektuoja vaistus pagal užsakymus, išduoda (parduoda) vaistus ir vaistines medžiagas vaistinėse, siūloma nebeduoti prailgintų atostogų ir netrumpinti darbo savaitės.

2014 m. liepos 17 d. šis klausimas buvo pateiktas svarstyti ir svarstomas Lietuvos Respublikos trišalės

tarybos nuolatinėje darbo santykių trišalėje komisijoje. Darbdaviai informavo, kad pagal jų atliktą profesinės rizikos vertinimą farmacijos specialistų profesinė rizika yra priimtina, todėl nelieka pagrindo trumpinti darbo laiką ir ilginti atostogų trukmę.

Tam kategoriškai prieštaravo profesinės sąjungos ir trišalės komisijos valdžios atstovai, kurie pareikalavo papildomo ir visapusiško farmacijos specialistų darbo sąlygų tyrimo, nes reikalavimai farmacijos specialistų kvalifikacijai ir atsakomybei išaugo, farmacijos specialistas įgyja dalį

gydytojo pareigų, nes turi žinoti ir pasiūlyti pigesnes ar kitokias alternatyvas gydytojo išrašytiems receptiniams vaistams, paaiškinti jų vartojimą ir kt.

Todėl Nuolatinė trišalė komisija nutarė pasiūlyti Vaistinių asociacijai toliau analizuoti ir vertinti farmacijos specialistų darbo specifiką, jų patiriamą didesnę nervinę, emocinę, protinę įtampą bei profesinę riziką.

Vyr. teisininkas P. Grėbliauskas tel.: 8 686 17391

Per pusmetį darbuotojams priteisė beveik 7 mln. litų išieškotiną sumą Išnagrinėjusios per 1,7 tūkst. prašymų, darbo ginčų komisijos šiemet darbuotojams priteisė beveik 7 mln. litų išieškotiną sumą. Per praėjusius metus darbuotojų naudai buvo priteista daugiau nei 14,6 mln. litų.

Priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, vėluojantį galutinį atsiskaitymą, kitas su darbo santykiais siejamas išmokas reikalauja daugiau nei 90 proc. į darbo ginčų komisijas besikreipiančių darbuotojų. Kiti gaunami prašymai – išspręsti darbuotojų nesutarimus su darbdaviu dėl įvairių pažeidimų, susijusių

su darbo sutartimi ar darbo ir poilsio laiko apskaita, panaikinti drausmines nuobaudas. Darbdaviai dažniausiai prašo iš darbuotojų priteisti kompensacijas už padarytą materialinę žalą.

Iš viso per šį laikotarpį darbo ginčų komisijos įvairiuose Lietuvos regionuose gavo beveik 2,8 tūkst. prašymų – maždaug dviem šimtais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tik 80 atvejų ieškovas buvo darbdavys, kitais – darbuotojai.

Apie 80 proc. išnagrinėtų bylų priimti pareiškėjams palankūs sprendimai: reikalavimai tenkinti visiškai arba iš dalies. Kitais atvejais šalys dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią darbo ginčų komisijos

patvirtino savo sprendimu.

Dabartinė individualių darbo ginčų sprendimo tvarka, kai iš teismų jų nagrinėjimą perėmė darbo ginčų komisijos, galioja antrus metus. „Veiksmingai ir operatyviai dirbdamos (darbo ginčų sprendimo laikas – iki vieno mėnesio), komisijos suteikė galimybę ginti pažeidžiamas teises didesniam skaičiui žmonių, nes paslaugą valstybė teikia nemokamai, mažiau formalumų. O tai, kad darbo ginčų komisijos bylą nagrinėja trišaliu principu – nagrinėjant ginčą dalyvauja VDI, darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai, skatina ir socialinį dialogą, kuris yra esminis civilizuotų darbo santykių pagrindas“, – teigia V. Mačiulaitis.

Lietuvoje veikia 13 darbo ginčų komisijų: keturios – Vilniuje, trys – Kaune, dvi – Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Telšiuose. Utenos, Marijampolės, Tauragės apskritis aptarnauja atitinkamai Panevėžio, Alytaus ir Telšių darbo ginčų komisijos.

Prašymus išnagrinėti darbo ginčą galima pateikti bet kuriame teritoriniame VDI skyriuje – prireikus jis bus persiųstas reikiamai darbo ginčų komisijai.

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos informaciją

Ekonominė pažanga turi tarnauti visiems Lietuvos gyventojams Atkelta iš 1 psl.

Rezoliucijoje Dėl atlyginimų politikos ir minimalios algos didinimo LPS „Solidarumas“ nariai pabrėžia, kad augant BVP ir darbo našumui, pasiekta ekonominė pažanga turi tarnauti visiems Lietuvos gyventojams, o ne atskiroms visuomenės grupėms.

Augant infliacijai ir kylant kainoms, minimali alga nuvertėjo ketvirtadaliu, ypač skursta jaunos šeimos, vieniši tėvai auginantys vaikus ir iš pensijų gyvenantis Lietuvos piliečiai. Šiandien Lietuvoje per 18 proc. gyventojų gyvena ties

skurdo riba.

Tokie socialiniai reiškiniai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuva pažeidžia Europos Socialinę Chartiją. Šią chartiją pasirašius valstybės, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta darbuotojų teisė į teisingą atlyginimą už darbą ir tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.

Darbo užmokesčio didėjimas skatina ekonomikos augimą ir užimtumą. Todėl mums visai nesuprantama Lietuvos Vyriausybės bei verslo organizacijų pozicija ir nusiteikimas nedidinti minimalaus

mėnesinio atlyginimo, kuris pagyvintų vidaus vartojimą, ypač tai pajustų smulkus verslas.

Minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimas nors šiek tiek pagerintų vargingiausių žmonių padėtį bei pagausintų ne tik šalies biudžetą, bet ir „Sodros“ įplaukas.

Tai pagyvintų ekonomiką, sumažėtų nedarbas bei dalis pajamų būtų ištraukta iš šešėlinio verslo.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ nariai siūlo, kad minimali mėnesinė alga sudarytų 50 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir keistųsi atsižvelgiant į vidutinio mėnesinio

Redaktorė Daiva Kvedaraitė

Steigėjas: Lietuvos darbininkų sąjunga Leidėjas: Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas" SL 568 indeksas 0053. 2 sp. l. Tir. 1200 egz.

Redakcinė kolegija: Petras Grėbliauskas, Aldona Jašinskienė, Alma Kriščiūnienė, Kristina Krupavičienė, Virginija Labunskaitė, Jovita Pretzsch

darbo užmokesčio augimą. Kviečiame šalies Vyriausybę ir toliau tęsti kovą su šešėline ekonomika ir atkreipti didesnį dėmesį į nedeklaruojamą darbą šalyje.

Raginame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė laikytųsi Europos Socialinėje Chartijoje numatytų įsipareigojimų ir reikalaujame, kad minimalus darbo užmokestis būtų padidintas iki 1100 Lt/ mėnesį nuo 2014 m. spalio 1 d. ir iki 350 eurų per mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d.

Parengta pagal LPS „Solidarumas“ suvažiavime priimtą rezoliuciją

Redakcija: tel.: (8 5) 2621743, faks.: (8 5) 2133295 K. Kalinausko g. 2B, Vilnius www.lps.lt; www.solidarumas.lt Pasirašyti straipsniai nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.