Žurnalas Platumos 5 (7) 2014

E . Ž U R N A L A S

R

U

D

U

O

Ž OD I S S K AI T YTOJ UI

S

utikite, kad rugsėjis atskrieja tarsi ant sparnų. Dienos pradeda pastebimai trumpėti ir nejučia užklumpa nostalgija dėl prabėgusių saulėtų vasaros dienų. Nors rugsėjis vis dar palepina saulės šiluma ir tarsi leidžia vasarai atsisveikinti, bet vis dažniau geriausiais draugais tampa šiltas megztinis ir puodelis karštos arbatos.

Kita vertus, dar anksti pasiduoti niūrioms mintims. Juk galime pasidžiaugti šiluma, pakeliauti, apsilankyti ten, kur dar nebuvome. Nors pasaulis gyvena neramiomis nuotaikomis, o „didieji kaimynai“ grąsina nemaloniomis permainomis, vis tik nepraraskime optimizmo, įžvelkime grožį net ir smulkmenose. Mėgaukimės akimirkomis, kurioms galime nusišypsoti. Šį kartą ir vėl kviečiame kartu su mumis keliauti ir mėgautis potyriais. Šiame numeryje vėl nusikelsime į kelionių pasaulį: keliausime po Kėdainius, aplankysime Asvejos regioninį parką, susipažinsime su Lietuvoje išlikusiais malūnais, pasinersime į paslaptingą paukščių gyvenimą, istorijos nuotrupas ir užsikrėsime kelionių po užsienio šalis troškuliu. Kartu panirsime į paslaptingą vandenų pasaulį ir patrauksime ieškoti grybų į jau rudenėjančius miškus.

Spalvingų dienų linkėdama, Ineta

TU R I N YS

4

48

PENKI DALYKAI, KURIUOS VERTA IŠMĖGINTI

BESIVEJANT VAIVORYKŠTĘ

28

76

GAMINAME GAMTOJE SAUGIAI, SVEIKAI IR SKANIAI

KAI PAUKŠČIAI PAKELIA SPARNUS

6 GRYBAVIMO SEZONAS ATIDARYTAS

54 36

SPALVOS FOTOGRAFIJOJE

SENOVĖS VALGIŲ APŽVALGA

PO KĖDAINIUS PĖSČIOMIS

14

42

LAISVASIS NARDYMAS – IR HOBIS, IR SPORTAS

MALŪNAI

22 ASVEJOS REGIONINIS PARKAS

82

60 TOBULO TVENKINIO PAIEŠKOS

PLATUMOS ISSN 2335-8467 VYR. REDAKTORĖ

Danguolė Kandrotienė REDAKTORĖ Ineta Žukauskaitė DIZAINERĖ Vilmantė Pakštienė

KALBOS REDAKTORĖ

Jovita Martišiūtė

REDAKCINĖ KOLEGIJA

66

Raimonda Balnienė, Nijolė Dirginčienė, Žydrė Gavelienė, Algimantas Jucevičius, Gitana Mileikaitė, Selemonas Paltanavičius, Milda Ričkutė, Linas Žabaliūnas, Evalda Šiškauskienė

EGZOTIŠKOJI MALAIZIJA INDRĖS IR DARIAUS AKIMIS

Aušra Zabarauskienė, +370 684 70766

REKLAMA

© Visos teisės yra saugomos Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako. Be rašytinio leidyklos sutikimo draudžiama platinti šio leidinio tekstus ar iliustracijas.

Leidinys ne pardavimui.

Viršelio nuotrauka – iš agentūros „Shutterstock.com“.

Draugaukime socialiniuose tinkluose:

www.facebook.com/platumos www.pinterest.com/platumos www.platumos.lt

VšĮ „Terra Publica“ Tilžės g. 18, LT-47181 Kaunas Tel. +370 37 328820, faks. +370 37 328821 info@terrapublica.lt www.terrapublica.lt

5 D A L YKA I, KUR I UOS VE R TA I ŠMĖ GI NT I

APLANKYKITE STUMBRUS Stumbrai – stambiausi laukiniai gyvūnai mūsų šalyje, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į Tarptautinę raudonąją knygą. Stumbrai Lietuvoje buvo paplitę seniai, tačiau, dar XVIII a. viduryje, dėl besaikės medžioklės šie gyvūnai išnyko. Keletą šimtmečių ne tik Lietuvoje, bet ir Europos giriose stumbrų nebuvo.

Lankytojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos (apžvalgos aikštelės). Norintys ilgiau stebėti kaimenės gyvenimą gali prisėsti šalia stumbrų aptvaro įrengtose pavėsinėse. Geriausia čia apsilankyti iki pietų – tada su stumbryno darbuotojais galėsite pašerti gyvūnus.

Bilietas į Pašilių stumbryną suaugusiajam kainuoja 4 Lt, jei norite ekskursijos vadovo, ši paslauga Jums kainuos dar 10 Lt. • www.panmu.lt/lt/lankytinos_vietos/stumbrynas

SMAGŪS KALNELIAI

1 Nuotrauka: V. Kandroto

Šiandien stumbrus galime pamatyti Pašilių stumbryne (Panevėžio r. sav.). 1969 m. į Lietuvą iš Rusijos rezervato čia buvo atvežti du stumbrai, po keleto metų jie atsivedė pirmąjį jauniklį. Taip pamažu stumbryne šių gyvūnų vis daugėjo. Dabar Pašilių aptvare gyvena apie 20 stumbrų (skaičiai apytiksliai, nes gali kisti), dar 50 vaikšto laisvėje – stumbryno teritorijoje.

Anykščiai gali pasigirti ne tik žymiuoju Puntuko akmeniu ar muziejų gausa – čia rasite ir aktyvių pramogų. Jei užsukote į Anykščius – apsilankykite vasaros rogučių trasoje, kuri įrengta ant Kalitos kalno. Trasa veikia ne tik vasarą, bet ir žiemą.

Nuotrauka: iš VšĮ Anykščių turizmo informacijos centro archyvo

Visos rogučių trasos ilgis siekia 500 m, joje yra tramplynas, kilpa ir penki posūkiai, kuriais praskriesite net 40 km/val. greičiu.

Vienas nusileidimas suaugusiajam kainuoja 5 Lt.

2

Ekstremalių pojūčių mėgėjams siūloma naujiena – „Kalitos salto“ atrakcionas. Ši pramoga skiriasi nuo vasaros rogučių trasos. Nuo kalno nusileisite kitaip – žemė– oras–žemė. Pramoga vienam asmeniui kainuoja 20 Lt, jei leisitės dviese, mokėsite 32 Lt. Patirkite nepamirštamų emocijų!

• www.kalitoskalnas.lt

4

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

TAURŲ NUOTYKIŲ PARKAS Jei keliausite pro Tauragę, užsukite į Taurų nuotykių parką. Čia galėsite ne tik palaipioti medžiais ar pasivaikščioti poilsio parke, bet ir apsilankyti unikaliuose gynybiniuose įtvirtinimuose.

Taurų nuotykių parke įkurti gynybiniai piliakalnio įtvirtinimai nukelia į senovę, kai mūsų protėviai narsiai kovėsi su kryžiuočiais ir gynė gimtąsias žemes.

3

Rugsėjis grybautojus visada džiugina grybų gausa. Grybai džiaugsmą sukelia ne tik miške, bet ir ant stalo. Jei prisirinkote pilną pintinę grybų, siūlome pasigaminti gardų patiekalą – grybais ir kumpiu įdarytas saldžiąsias paprikas.

Reikės: 4–6 saldžiųjų paprikų 1 stiklinės mėsos sultinio pusės stiklinės grietinės 1 šaukšto miltų aliejaus druskos pagal skonį Įdarui: 200 g virtų grybų 300 g smulkiai sukapoto rūkyto kiaulienos kumpio arba troškintos kiaulienos konservų 3 šaukštų aliejaus 1 svogūno 4 šaukštų džiūvėsėlių 2 kiaušinių druskos pipirų

4

Saldžiąsias paprikas nuplaukite ir nupjaukite jų viršūnėles.

Išgremžus sėklas ir minkštimą, paprikas apvirkite pasūdytame vandenyje. Svogūną susmulkinkite ir pakepinkite aliejuje. Po to sudėkite virtus susmulkintus grybus ir patroškinkite. Gautą masę atvėsinkite ir sumaišykite su mėsa. Suberkite džiūvėsėlius, įmuškite kiaušinius, pagardinkite druska, pipirais ir gerai išmaišykite. Šia mase įdarykite paprikas, jas užpilkite sultiniu ir troškinkite. Po to supilkite grietinę, sudėkite aliejuje pakepintus miltus, pasūdykite ir kaitinkite, kol užvirs. Valgykite su virtais ryžiais arba bulvėmis.

• Daugiau receptų rasite knygoje „Grybai ant stalo“

NEPATOGUS KINAS

Pravėrus gynybinių įtvirtinimų vartus, galima išvysti masyvius puodus, kuriuose viduramžiais kovotojai virdavo smalą ar tiesiog kaitindavo vandenį.

Pilies įtvirtinimus puošia keturi bokštai, juose žmonės budėdavo, pastebėję priešus uždegdavo signalinius laužus, taip kitus įspėdavo apie besiartinantį pavojų. Pilies centre yra akmeninis

aukuras, kuriame senovėje kriviai degindavo aukas. Piliakalnio požemiuose išsiraizgęs muziejus, jame eksponuojami XI–XIII a. ginklai, šarvai, įrankiai. Pilyje nuolat rengiami muzikos pasirodymai, tad galėsite ne tik pamatyti istorinį paveldą, bet ir pasiklausyti muzikos.

• www.tauruparkas.lt

Be tradicininių teminių rubrikų, festivalis stebins ir gausia programa. Bus rodomi ryškiausi praėjusių metų dokumentiniai filmai, jau spėję sulaukti solidžių įvertinimų tarptautiniuose festivaliuose, taip pat bus rodoma naujausių Skandinavijos filmų retrospektyva.

5

PLATUMOS

Nuotrauka: iš „Nepatogus kinas“ archyvo

3

Spalio 22–30 d. Vilniuje, o nuo lapkričio mėn. ir kituose miestuose siūlome užsukti į „Nepatogaus kino“ seansus. Rengėjai šiemet žada parodyti beveik 50 naujausių dokumentinių filmų: nuo politinių trilerių, aktualiosios dokumentikos iki dramatiškų atskirų herojų istorijų.

Nuotrauka: L. Venckutės

1

GRYBAI, GRYBAI...

• www.nepatoguskinas.lt

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

5

NU MERIO TEMA

6

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

GRYBAVIMO

S E Z O N A S A T I D A R Y T A S

N

UO SENIAUSIŲ LAIKŲ LIETUVIAI MĖGSTA RINKTI GRYBUS. TADA GRYBAI PAPILDYDAVO MAISTO RACIONĄ. NORS ŠIANDIEN DĖL VALGIO TAIP RŪPINTIS IR NEREIKIA, VIS DĖLTO TIKRO LIETUVIO ŠIRDIS IKI ŠIOL SUSPURDA PRASIDĖJUS GRYBŲ SEZONUI. GALIMA SAKYTI, KAD GRYBAUDAMI SAVOTIŠKAI PRALEIDŽIAME LAISVALAIKĮ. ESAME VIENA IŠ NEDAUGELIO TAUTŲ EUROPOJE, KURI VIS DAR RENKA GRYBUS. IR TAI VISAI SUPRANTAMA, JUK LIETUVOJE APTINKAMA DAUGIAU KAIP 6500 GRYBŲ RŪŠIŲ. TIK AR JIE VISI VALGOMI? ČIA JAU KITAS KLAUSIMAS. RUGPJŪČIO PABAIGA IR RUGSĖJIS – PATS TINKAMIAUSIAS LAIKAS GRYBAUTI. TAD TRUMPAI APŽVELGSIME SVARBIAUSIUS DALYKUS, KURIUOS TURI ŽINOTI KIEKVIENAS TIKRAS GRYBAUTOJAS.

Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“ LEIDYKLOS Nuotraukos: R. IRŠĖNAITĖS, S. PALTANAVIČIAUS

IR AGENTŪROS „SHUTTERSTOCK“

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

7

NU MERIO TEMA

KUR AUGA GRYBAI? Lietuvos pušynuose gausu valgomųjų grybų. Visiems gerai pažįstami baravykai, kazlėkai, voveraitės, įvairiaspalvės ūmėdės, kurių Lietuvoje randama apie 60 rūšių, piengrybiai, tarp kurių ir rudmėsės. Vėlyvą rudenį pušynuose išauga baltikai, mums geriausiai pažįstami žalsvieji baltikai, dar vadinami žaliuokėmis.

Pelkiniuose pušynuose susiformuoja ne tik savita augalija, bet ir tarpsta tik tai augavietei būdingų grybų: ryškiai raudonų pelkinių ūmėdžių, stambių pilkai rusvų samaninių piengrybių, po beržais – palšųjų raudonviršių. Aukštaitijos aukštumose ir Žemaitijoje labiau paplitę eglynai. Juose būna ir beržų, drebulių, ąžuolų priemaišų – tad ir grybų įvairovė didesnė nei pušynuose. Ten gausu baravykų, voveraičių, ūmėdžių. Eglynams būdingos avinės dirvapintės, miškiniai pievagrybiai, rudenį išauga eglyninės rudmėsės. Spygliuočių miškuose gausu įvairiaspalvių, tačiau dažnai nuodingų nuosėdžių ir musmirių.

Lietuvoje didžiausia grybų ir kerpių įvairovė yra plačialapiuose ir mišriuose miškuose. Juose gausu su ąžuolais, uosiais, liepomis, klevais ar guobomis susietų grybų: mėlynuojančių, ryškiai raudonomis ar geltonomis kepurėlių apačiomis baravykų, pavyzdžiui, paąžuolių, dėmėtųjų, blyškiųjų ar Fechtnerio baravykų. Daugelis iš jų labai reti ir įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Tokiuose miškuose auga ir su beržais ar drebulėmis susietų grybų – dažnas beržo palydovas būna juosvažvynis raudonviršis ar po drebule augantis tikrasis raudonviršis. Būtent tokiuose miškuose rasime ir mirtinai nuodingą žalsvąją musmirę.

Natūraliose ir pusiau natūraliose Lietuvos pievose auga ir mažų pumpotaukšlių, ir gigantiškų didžiųjų kukurdvelkių.

Ryškiai geltonos, oranžinės ir žalsvos spalvos guotės yra natūralių pievų indikatorinės rūšys.

8

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

 Kaip grybauti Lietuvoje, nustato LR aplinkos ministro patvirtintos grybavimo miškuose taisyklės.

• Draudžiama rinkti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas grybų rūšis. Taisyklės galioja visuose miškuose, nepaisant to, kam jie priklauso.

• Grybauti leidžiama visuose šalies miškuose, išskyrus rezervatus (draudžiama visada) ir ornitologinius draustinius (draudžiama nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.).

• Lietuvoje yra trys gamtiniai rezervatai: • ČEPKELIŲ (Varėnos r. sav.); • KAMANŲ (Akmenės, Mažeikių r. sav.); • VIEŠVILĖS (Jurbarko, Tauragės r. sav.); • Žuvinto biosferos rezervatas (Lazdijų r. sav.); • taip pat apie 20 rezervatinių zonų, kurios yra nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. Tokios zonos, šalia į jas vedančių pagrindinių kelių, pažymėtos informaciniais ženklais. Visą reikalingą informaciją apie saugomas teritorijas ir lankymosi taisykles galima gauti rezervatų, nacionalinių ar regioninių parkų lankytojų centruose.

GRYBAVIMAS Lietuviams patinka laisvalaikį praleisti gamtoje, o rinkti grybus – vienas mėgstamiausių būdų. Dažniausiai grybauti išsiruošiame anksti ryte. Tokiu laiku vėsiau, drėgniau, geriau matyti šviežiai išaugę grybai, be to, dar niekas kitas nebūna spėjąs jų nurinkti.

Patartina rinkti sveikus, kietus, subrendusius, bet nesutręšusius grybus. Sukirmijusius vertėtų palikti miške. Surinktus grybus reikėtų jau miške kuo geriau apvalyti nuo žemių ar spyglių, kad vėliau netektų daug kartų plauti – tai blogina grybų skonio savybes. Grybų reikia rinkti tiek, kiek planuojama suvartoti. Geriausia grybus išrauti palengva pasukant kotą, taip išlieka sveika jo apačia ir mažiau ardoma miško paklotė. Svarbu nedraskyti samanų, ieškant mažų baravykų ar voveraičių, nes taip pažeidžiama grybiena.

Ieškant grybų ir vaikštant pasilenkus, galima greitai netekti orientacijos ar pasiklysti net ir nedideliame miške. Prieš pradedant grybauti verta įsidėmėti svarbius objektus: kelius, geležinkelį, upelį ar ežerą, kurie padėtų orientuotis vietovėje.

Miškas būna suskirstytas į kvartalus, kvartalinių linijų susikirtimo vietoje stovi stulpeliai su užrašytais kvartalų numeriais. Šiaurės kryptį galima surasti žinant, kad kvartalinės linijos kertasi iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Pats mažiausias skaičius yra šiaurės vakarų pusėje.

Pradedant grybauti reikėtų įsidėmėti miško kvartalo numerį. Nepažįstamoje vietoje jausitės geriau, jei turėsite: vietovės planą, kompasą ar navigacinę įrangą (GPS). Svarbu turėti įkrautą mobilųjį telefoną, kuriuo, atsitikus nelaimei, būtų galima išsikviesti pagalbą. Žinoma, reiktų žinoti, kokiame rajone, girininkijoje ar miške grybaujate, koks yra artimiausias kaimas ar gyvenvietė. Pasiklydus reikėtų nesiblaškyti. Jei galimybių išsikviesti pagalbą nėra, geriausia eiti iki pirmo kelio ar upelio. Einant keliuku ar šalia upės, galima pasiekti didesnį kelią ar gyvenvietę.

Specialus grybų peiliukas su šepetėliu

!

DAŽNIAUSIAI GRYBAUTOJAMS REIKIA: • patogios ir permainingam orui tinkamos aprangos; • nemažo, kieto krepšio su oro tarpais. Geriausiai tinka pintas, kad surinkti grybai nesusitrintų, neužterštų kitų grybų žemėmis ir, svarbiausia, nesukaistų. Polietileno maišeliuose grybai kaista, susitrina, greičiau kirmija ir genda; • peilio, skirto grybo kotui nupjauti ir patikrinti, ar jis nesukirmijęs.

Grybautojų peiliai būna kartu su šepetėliu, kuriuo grybai apvalomi nuo žemių dar prieš dedant į krepšį; • apsaugos priemonių nuo uodų, mašalų ar erkių; • einant į nepažįstamas vietas prireiks vietovės plano, kompaso ar navigacinės įrangos (GPS); • vadovo grybams pažinti, jei apie renkamus grybus norima sužinoti daugiau.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

9

NU MERIO TEMA

DAŽNIAUSIAI RENKAMI GRYBAI LIETUVOS MIŠKUOSE Kelmučiai

Tikroji ūmėdė

Tikrasis raudonviršis

Voveraitės

KADA GRYBAUTI?

Tikrinis baravykas

Grybų derėjimo laiką ir gausumą lemia daugelis veiksnių: tiek drėgmės ir šilumos santykis, tiek pačių grybų metiniai derlingumo svyravimai. Ruduo, be abejonės, geriausias metas rinkti grybus, nors jų galima rasti visus metus. Pavasarį renkami briedžiukai ir bobausiai. Kai kurie grybų mėgėjai gerai pažįsta ir renka pavasarines baltekles, dar kitaip vadinamas avižėlėmis. Vasaros pradžioje ant lapuočių medžių kelmų ar virtuolių išauga dideli žvynuotųjų skylėtbūdžių vaisiakūniai, o ant ąžuolų kamienų – valgomosios geltonpintės. Grybautojų pamėgti kazlėkai, raudonviršiai, lepšės, ūmėdės ir voveraitės išauga po gausaus šilto vasaros lietaus. Rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį grybų būna daugiausiai. Tuo metu, kai medžiai sukaupia pakankamai angliavandenių, reikalingų mikoriziniams grybams (augalų simbiotiniams partneriams), gausiai dera baravykai, piengrybiai, ūmėdės ir daugelis kitų grybų. Vėlyvą rudenį, jau po pirmųjų šalnų, išdygsta žaliuokės.

Grybauti galima ir šiltesnę žiemą ar per atlydį. Ant lapuočių medžių išauga juodkočių ugniabudžių ar gluosninių kreivabudžių.

Tikrasis kazlėkas 10

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

ATSARGIAI – NUODINGI GRYBAI Sklando daug prietarų ir klaidingų įsitikinimų, kaip galima atpažinti nuodingus grybus. Deja, nėra vieno paprasto būdo, kaip atskirti nevalgomus grybus nuo valgomųjų, nėra ir priemonės, galinčios pašalinti nuodingus. Vienintelis būdas neapsinuodyti grybais – tiksliai žinoti, kokie yra valgomi, o jei nežinome, visai jų nevalgyti. Tiesa, mirtinai nuodingų grybų Lietuvoje yra tik keletas rūšių, vis dėlto šalyje apsinuodijusių grybais skaičius gana didelis.

Visų apsinuodijimo požymių, kuriuos sukelia nuodingi grybai, neišvardinsi, bet pateiksime keletą pasitaikančių dažniausiai. Rinkdami grybus nepamirškime, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingas už suvartotų grybų pasekmes.

Dažniausia mirtinų apsinuodijimų priežastimi tampa žalsvosios musmirės.

Grybautojai jas dažnai supainioja su žalsvos spalvos ūmėdėmis ir žaliuokėmis. Mirtinai nuodingos – visiškai baltos spalvos smailiakepurės musmirės. Ant šių grybų koto nepastebėję žiedo ar koto apačioje esančios išnaros, grybautojai supainioja jas su pievagrybiais. Apsinuodijus simptomai pasireiškia po ke-

KELIOS TAISYKLĖS, KURIOS PADĖS IŠVENGTI APSINUODIJIMO GRYBAIS • Rinkime tik gerai pažįstamus grybus – nepasikliaukime kitų patarimais, pasitelkime grybų žinynus. Jei naudodamiesi žinynu grybo neatpažinome, tokį meskime lauk.

• Rinkime tik jaunus, nepažeistus grybus.

• Nerinkime šalnų pakąstų grybų.

• Surinktus grybus sutvarkykime tą pačią dieną, vėliausiai – kitą.

• Sutvarkytus grybus laikykime mediniuose, keraminiuose, stikliniuose ar emaliuotuose induose. Pagamintus grybų patiekalus patariama suvartoti tą pačią dieną, vėliausiai – kitą. Pašildytų grybų kokybė abejotina, todėl jų gaminkime tiek, kiek reikia vienam kartui.

• Grybus, paruoštus atsargai, laikykime vėsioje nekintamos temperatūros (0–6 laipsnių) patalpoje.

• Jei konservuotų grybų dangteliai iškilę, tokių grybų nevalgykime.

Lepšė lių ar keliolikos valandų. Vėliau žmogaus savijauta apgaulingai pagerėja, tačiau kepenys jau būna negrįžtamai pažeistos. Tokio poveikio nuodingųjų medžiagų turi eglinės kūgiabudės, kurias labai lengva supainioti su kelmučiais.

• Jei atidarę konservuotus grybus, randame pelėsį arba iš grybų sklinda nemalonus kvapas, tokius grybus reikia išmesti, jie netinkami maistui.

Daugiau informacijos apie nuodingų grybų sukeliamus negalavimus gali suteikti LR sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras (8 5 236 2052, 8 687 53378).

Bendrasis pagalbos telefono numeris ......................

112

Kita mirtinai nuodingų grybų grupė yra rausvasis, nuodingasis ir chromagelsvis nuosėdžiai. Apsinuodijus šiais grybais simptomai pasireiškia dar vėliau – po dviejų–trijų dienų ar net savaitės. Per šį laiką nuodai suardo inkstus. Tokius rudus ar žalsvai geltoną spalvą turinčius grybus žmonės supainioja su gudukais, žaliuokėmis ar net voveraitėmis.

Visiems gerai pažįstamos paprastosios musmirės nėra mirtinai pavojingos. Tačiau jų nuodai gali sukelti haliucinacijas, stiprų pykinimą, drebulį ar net komą.

Dėl valgomųjų bobausių Lietuvoje dar kyla ginčų. Nors daugelyje šalių šie grybai pripažinti mirtinai nuodingais, mūsų šalyje vieni juos laiko nuodingais, kiti – atvirkščiai. Nuodingoji medžiaga giromitrinas yra laki – verdant ar džiovinant bobausius, ji pasišalina.

Apsinuodyti galima valgant žalius bobausius arba vartojant jų nuovirą.

Tad prieš valgant šiuos grybus ir ypač siūlant jų paragauti vaikams, vertėtų įvertinti riziką.

Raudonoji musmirė PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

11

NU MERIO TEMA

RUOŠIAME GRYBUS Iš šviežių grybų galima paruošti daug skanių patiekalų: įvairių užkandžių, sriubų, troškinių, apkepų. Grybų galima pasiruošti ir žiemos sezonui: sudžiovinti puikiai išlaiko savo aromatines savybes, daug patiekalų galima pagaminti ir iš konservuotų bei šaldytų grybų.

Parsinešę grybus namo, juos dar kartą rūpestingai nuvalome ir paruošiame valgiui gaminti. Pirmiausia grybus išrūšiuojame – į tuos, kuriuos reikia apvirti, ir tuos, iš kurių tuoj pat galime gaminti valgį. Nebūtina apvirti baravykų, voveraičių, rudmėsių, pievagrybių, briedžiukų, skėtinių žvynabudžių, bet tik tuo atveju, jei iš karto ruošime maistui. Jei grybus ragausime tik kitą dieną, juos būtina apvirti ir laikyti šaldytuve.

Prieš gaminant patiekalus ar ruošiant grybus žiemai, būtina juos švariai nuvalyti. Spyglius, lapus, samanas ar kitas miško šiukšles nuvalykime plačiu minkštu šepetėliu, vata arba minkštu drėgnu skudurėliu, prilipusias prie gry-

12

PLATUMOS

bo kepurėlės šiukšles nugramdykime peiliu. Itin rūpestingai reikia nuvalyti tuos grybus, kuriuos kepsime ar džiovinsime, mat tokių grybų paprastai neplauname. Taip paruoštus grybus dar kartą perrenkame, aštriu peiliu išpjaustome sugedusias, patamsėjusias vietas, o didelius grybus supjaustome.

Paprastai kotelius atskiriame nuo kepurėlių. Ūmėdžių ir kazlėkų kepurėles nulupame. Grybus, kuriuos virsime, nuplauname šaltu vandeniu ir sudedame į sietelį, kad gerai nuvarvėtų vanduo.

Nemirkome, nes taip iš grybų pasišalina daug naudingų medžiagų. Į 1 l vandens įpylus pusę šaukšto druskos grybai verdami 15–30 minučių.

Išvirtus grybus galima ataušinti tame pačiame vandenyje arba juos perkošti ir užpilti švariu šaltu vandeniu. Kai grybai atauš, vandenį reikia nupilti, o grybus nuvarvinti per sietelį. Grybų negalima spausti, nes kartu su vandeniu išspausime daug vertingų medžiagų.

Grybai paprastai nemirkomi, išskyrus sūdytus – kad būtų ne tokie sūrūs,

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

arba džiovintus – kad vėl sudrėktų. Jie dedami į šaltą vandenį ir mirkomi vidutiniškai 2–6 valandas. Kad greičiau išmirktų, vanduo keičiamas kas valandą.

Patarimas Šviežių grybų negalima ilgai laikyti. Jei nėra galimybės grybus sutvarkyti tą pačią dieną, juos nuvalykime ir palikime (neplautus ir nepjaustytus) vienai nakčiai, bet ne ilgiau. Grybus sudėkime į platų krepšį ir neuždengtus laikykime vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje: rūsyje, daržinėje, koridoriuje ir kt. Galime laikyti ir šaldytuve 2–6 laipsnių temperatūroje. Kitą dieną tokius grybus vėl atidžiai perrinkime, pašalinkime naujai atsiradusias apgedusias vietas.

GERIAUSI GRYBAUTOJO PAGALBININKAI

Žinynas „Grybai Lietuvos miškuose“ – ir gamtos mylėtojo, ir grybautojo, ir namų šeimininkės knyga!

Knyga „Grybai ant stalo“ – puiki pagalbininkė gaminant skanius, sočius, delikatesinius valgius!

www.terrapublica.lt

K E L I ONĖS IŠ ME I LĖ S JU DĖ JI MUI

P

ASLAPTINGAS VANDENŲ PASAULIS TRAUKIA DAUGELĮ, TAČIAU NE KIEKVIENAS IŠDRĮSTA PASINERTI GILIAU IR JĮ PATYRINĖTI. VIS TIK ATSIRANDA DRĄSUOLIŲ IR ENTUZIASTŲ, KURIUOS POVANDENINIS PASAULIS TIESIOG UŽBURIA IR JIE „SUSERGA NARDYMO LIGA“. DAŽNAI NARDYMAS TAMPA NE TIK LAISVALAIKIU, BET IR VISU GYVENIMU. ŠIS UŽSIĖMIMAS SKIRSTOMAS Į NARDYMĄ SU SUSPAUSTO ORO BALIONAIS IR BE JŲ – LAISVĄJĮ NARDYMĄ.

PIRMOJI RŪŠIS ŽINOMA JAU SENIAI, TAČIAU LAISVASIS NARDYMAS DAUGUMAI DAR NEGIRDĖTAS BŪDAS. APIE LAISVĄJĮ NARDYMĄ MUMS PAPASAKOJO POVANDENINĖS ŽŪKLĖS IR LAISVOJO NARDYMO ASOCIACIJŲ FEDERACIJOS PREZIDENTAS BRONIUS ŠEŠPLAUKIS.

14

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

LAISVASIS NARDYMAS I R H O B I S , I R S P O RTA S Nuotraukos:

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖS D. KUBLICKO, IŠ POVANDENINĖS ŽŪKLĖS IR LAISVOJO NARDYMO ASOCIACIJŲ FEDERACIJOS ARCHYVO IR AGENTŪROS „SHUTTERSTOCK“

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

15

K E L I ONĖS IŠ ME I LĖ S JU DĖ JI MUI

LAISVASIS NARDYMAS (ANGL. FREEDIVING), ARBA „APNEA“ (GRAIK. SULAIKYTI KVĖPAVIMĄ), – NARDYMAS BE ORO ARBA VIENU ĮKVĖPIMU BASEINE AR ATVIRUOSE VANDENS TELKINIUOSE (EŽERUOSE, JŪROJE). VIENIEMS TAI SPORTAS, KITIEMS HOBIS, TRETIEMS NET GYVENIMO BŪDAS. TAČIAU BEVEIK VISI SUTINKA, KAD TAI GALIMYBĖ, PASIKLIAUJANT VIEN SAVO JĖGOMIS, PASINERTI Į EŽERŲ GELMES, MĖGAUTIS POVANDENINIU PASAULIU AR NET MEDITUOTI. LAISVASIS NARDYMAS SKIRSTOMAS Į ĮVAIRIAS SPORTO DISCIPLINAS, KAI NERIAMA KUO GILIAU, KUO ILGIAU, NORINT IŠBANDYTI SAVO GALIMYBES AR TIESIOG MALONIAI PRALEISTI LAIKĄ.

LAISVOJO NARDYMO DISCIPLINOS: • STATIKA (STA) – vienintelė disciplina, kurioje rezultatai matuojami ne metrais, o sekundėmis. Naras sulaiko kvėpavimą ir guli ant vandens paviršiaus, veidu žemyn. Dažniausiai ši disciplina atliekama baseine, bet galima ir atvirame vandenyje.

DISCIPLINA BASEINE: • DINAMIKA SU PLAUKMENIMIS (DYN) – nardytojas neria baseine su plaukmenimis ar plaukmeniu (monolastu) į tolį. Kūnas visą nėrimo laiką turi būti po vandeniu.

• DINAMIKA BE PLAUKMENŲ (DNF) – neria pagal tas pačias taisykles kaip ir DYN, tik be plaukmenų. Paplitęs ir efektyviausias plaukimo būdas – modifikuotas plaukimas krūtine.

DISCIPLINOS ATVIRAME VANDENYJE: • PASTOVUS SVORIS (CWT) – neriant į gylį su plaukmenimis ar plaukmeniu (monolastu) palei lyną be pagalbinių priemonių. Naro svo-

ris, su papildomais svarmenimis, tiek neriant, tiek išneriant turi būti vienodas.

• PASTOVUS SVORIS BE PLAUKMENŲ (CNF) – tas pats kaip ir CWT, tik draudžiama naudotis plaukmenimis.

• LAISVAS PANĖRIMAS (FIM) – neriant į gylį, kai leidžiamasi ir kylama rankomis traukiant už lyno.

Irtis draudžiama. Šis būdas sportininkui suteikia ypatingų pojūčių.

• KINTAMAS SVORIS (VWT) – neriant leidžiama keisti svorių kiekį.

Efektyviausias variantas – nerti ant platformos, kitaip vadinamo sled ir iškilti su plaukmenimis ar plaukmeniu (monolastu).

• BE APRIBOJIMŲ (NL) – pati giliausia ir ekstremaliausia disciplina, kurią galima laikyti kaip VWT atmaina. Į gylį neriama nuo platformos, išneriama – greitėjant, su automatiškai pripučiamu balionu.

• JUMP BLUE (JB) – CMAS federacijos disciplina. Tai hibridas, kai naras baseine dinamiškai plaukia ir neria į gylį. Neria į 10 metrų gylį ir ten plaukia kvadratu. Kvadrato kraštinės ilgis – 15 metrų.

Šiuo metu yra dvi pagrindinės federacijos, kurios vysto laisvąjį nardymą: AIDA ir CMAS. • AIDA (International Association for the Development of Apnea) buvo įkurta 1990 metų pradžioje atsižvelgiant į Tarptautinę Apnea tyrimų asociaciją. Tai didžiausia ir įžymiausia Apnea federacija, kurios, deja, oficialiai nefinansuoja jokie sporto komitetai.

• CMAS (Confederation Mondiale Des Activites Subaquatiques) federacija įkurta 1959 metais, ją aktyviai palaiko olimpiniai komitetai, nes joje pristatomos visos povandeninio sporto šakos.

16

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

LIETUVOS NACIONALINIAI REKORDAI VYRAI: • Jurij Nesvat – STA (statika – sulaikytas kvėpavimas po vandeniu, gulint at vandens paviršiaus, veidu į vandenį) 6 min. 09 sek.

• Tadas Jurgaitis – DNF (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą be plaukmenų) 125 m • Tadas Jurgaitis – DYN (plaukimas po vandeniu sulaikius kvėpavimą su plaukmenimis) 150 m • Mindaugas Kreivėnas CWT (nėrimas į gylį su plaukmenimis) 58 m • Gytis Žilinskas – CNF (nėrimas į gylį be plaukmenų) 50,1 m • Mindaugas Kreivėnas – FIM (nėrimas į gylį užtvirtinta virve tempiant rankomis žemyn / aukštyn) 61 m • Aleksėjus Juščenko – VWT (nėrimas į gylį su kintamu svoriu iškylant su plaukmenimis) 51,8 m • Mindaugas Kreivėnas – NLT (nėrimas į gylį ant rogių, iškylant į paviršių su oro pripūstu balionu) 103 m MOTERYS: • Olga Špitaliova – STA 4 min. 38 sek.

• Olga Špitaliova – DNF 106 m • Olga Špitaliova – DYN 157 m PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

17

K E L I ONĖS IŠ ME I LĖ S JU DĖ JI MUI

DAŽNIAUSIAI PAPRASTAS ĮRANGOS KOMPLEKTAS ŽŪKLEI PO VANDENIU: KOSTIUMAS, ŠAUTUVAS, KAUKĖ, PLAUKMENYS, SVORIAI, NĖRA PIGUS – APYTIKSLIAI KAINUOJA NUO 1500–2000 LT. NORINTYS KOMFORTO GALI SAU LEISTI RANKŲ DARBO ŠAUTUVUS, KARBONINIUS LASTUS, KELIS HIDROKOSTIUMUS: VIENAS ŠILTESNIAM SEZONUI, KITAS ŠALTAJAM, NARDYMO KAMERAS, PROŽEKTORIUS, NARDYMO KOMPIUTERIUS IR T. T. VISA TAI GALI KAINUOTI 5–10 TŪKST. LT IR DAUGIAU

18

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

BŪTINA ŽINOTI PRADEDANČIAJAM Laisvasis nardymas – tai ne tik nardymas, bet ir disciplina, padėsianti pažinti save. Ši sporto šaka yra gana ekstremali, naras privalo būti puikios fizinės būklės, turėti gerus plaučius, vidinę pusiausvyrą ir nemažai žinoti apie fiziologiją, fiziką bei psichologiją.

Toks sportas reikalauja pastovaus ir kruopštaus darbo ne tik su sportininko kūnu, bet ir psichologija. Norint nardyti pirmiausia reikia išmokti taisyklingai kvėpuoti. Dažnai narai praktikuoja pranayama jogą (kvėpavimo jogą), kuri moko atsipalaiduoti, tai būtina, norint kuo ilgiau išlikti po vandeniu. Svarbi ir sveika mityba, kuri užtikrina gerą kūno formą.

Nesusipažinus su laisvojo nardymo pagrindinėmis taisyklėmis nerekomenduojama kvėpavimo sulaikyti kuo ilgiau netgi negiliame baseine. Viena iš pagrindinių taisyklių – negalima vienam, be šalia esančio pagalbininko, ilgai nekvėpuoti ar po vandeniu nerti

kuo toliau. Būtina žinoti, kad bandymai išmokti nekvėpuoti kuo ilgiau gali pakenkti jūsų sveikatai: gali svyruoti kraujo spaudimas, sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas (aritmija), psichologija ir kt. Norint pradėti užsiiminėti laisvuoju nardymu, visų pirma geriausia kreiptis patarimų į laisvojo nardymo (freedaiving) specialistus arba baigti laisvojo nardymo kursus, kuriuos vesti gali tik kvalifikuoti instruktoriai.

LAISVASIS NARDYMAS LIETUVOJE Šis nardymo būdas Lietuvoje gana populiarus. Dauguma šalies sportininkų tiek dėl savo malonumo, tiek siekdami gerų sporto rezultatų vyksta į užsienio šalis, pvz., Egiptą. Dėl skaidraus vandens ir gero oro lengviau pasiekti didesnį gylį, papraščiau atsipalaiduoti ir orą plaučiuose sulaikyti ilgiau.

Lietuvos ežeruose nardyti galima tiktai šiltuoju laiku, o baseinuose visus metus. Šio sporto entuziastai šalyje aktyviai

dalyvauja rengiamose laisvojo nardymo rungtynėse. Varžybos vyksta Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, kai kurie narai keliauja į kitas šalis, be abejonės, ten jie pasiekia puikių rezultatų. Lietuvos sportininkai kiekvienais metais dalyvauja laisvojo nardymo varžybose „Ryga Freediving Cup AIDA“, rengiamose Rygoje, Latvija. Šios varžybos sutraukia daug stiprių sportininkų iš įvairių šalių. 2010 metų varžybose komandinėje rungtyje lietuviams pavyko iškovoti pirmą vietą.

POVANDENINĖ ŽŪKLĖ – LAISVOJO NARDYMO „BROLIS“ Dažnai užsiimantys laisvuoju nardymu nevengia ir žūklės po vandeniu.

Tokia žūklė (spearfishing) – tai žuvų medžioklė specialiai tam skirtais šautuvais gėluose vandenyse ir jūroje. Žvejodami po vandeniu narai nenaudoja autonominių kvėpavimo aparatų.

Reikia paminėti, kad yra šalių, kur šie aparatai leidžiami (dažniausiai jūroje), Lietuvoje jų naudojimas žvejojant po

vandeniu griežtai draudžiamas.

Meškeriotojų sąjungos nariai.

Pasak B. Šešplaukio, norint rimtai užsiimti žūkle po vandeniu, reikia fizinės ištvermės, taip pat būti budriam, kad neskaidriame vandenyje nepapultum į tinklus, reikalinga ir teorija: kad naras neprigertų vandens, „negautų blackouto“ ir vandenyje neprarastų sąmonės. Taip gali nutikti, jei įkvėpiama ir iškvėpiama pernelyg retai.

Narai stengiasi gerinti povandeninės žūkles sąlygas, deja, po paskutinių Aplinkos ministerijos viceministro Lino Jonausko sprendimų jos smarkiai pablogėjo: sumažėjo ežerų skaičius (iš 10 iki 7), kuriuose galima žvejoti po vandeniu, ši žūklė tapo licencijuojama ir pabrango, taip pat atsirado apribojimų ginklams. Povandeninė žūklė vidaus vandenyse yra leidžiama visose kaimyninėse šalyse: Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat Estijoje, Suomijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Daugelis įsivaizduoja, kad „povandenininkas“ – tai žmogus, kuris su balionais nardo po vandeniu ir „žeberklauja“ viską, kas papuola, tačiau taip buvo senais laikais. „Pagauti žuvį nėra taip lengva, kaip visiems atrodo.

Nėra taip, kad panėriau ir susirinkau viską ką matau, ko nematau“, – sako B. Šešplaukis. Šiuo metu po vandeniu žvejoja tik su triūbele ir tik su tiek oro, kiek plaučiai vienu metu gali įkvėpti. Tiek „povandenininkams“, tiek paprastiems žvejams galioja tos pačios taisyklės – šie per dieną gali sužvejoti vienodą žuvų kiekį.

Povandeninės žūklės entuziastai bendradarbiauja su Žvejų taryba, yra

Dažniausiai paprastas įrangos komplektas žūklei po vandeniniu: kostiumas, šautuvas, kaukė, plaukmenys, svoriai, nėra pigus – apytiksliai kainuoja nuo 1500–2000 Lt. Norintys komforto gali sau leisti rankų darbo šautuvus, karboninius lastus, kelis hidrokostiumus: vienas šiltesniam sezonui, kitas šaltajam, nardymo kameras, prožektorius, nardymo kompiuterius ir t.t. Visa tai gali kainuoti 5–10 tūkst. Lt ir daugiau.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

19

K E L I ONĖS IŠ ME I LĖ S JU DĖ JI MUI

GERI DARBAI KIEKVIENAIS METAIS ORGANIZUOJAMOS „ŠVARINIMOSI AKCIJOS“, PER KURIAS RENKAMOS EŽERŲ DUGNE SUMESTOS ŠIUKŠLĖS, KARTU SU ĮVAIRIŲ RAJONŲ APLINKOS APSAUGOS INSPEKTORIAIS ORGANIZUOJAMI BRAKONIERIŲ REIDAI, RENKAMI BRAKONIERIŲ PALIKTI TINKLAI. LABAI DAUG LĖŠŲ IR LAIKO ORGANIZACIJOS KASMET SKIRIA ĮŽUVINIMO PROJEKTAMS. IŠ „POVANDENININKŲ“ KASMET SURENKAMOS LĖŠOS, UŽ KURIAS Į EŽERUS, KUR GALIMA ŽVEJOTI PO VANDENIU, ĮLEIDŽIAMOS ŽUVYS

Dažnai narai ir žvejojantys po vandeniu sulaukia neigiamo visuomenės požiūrio, dėl to jie nusprendė tai pakeisti.

Daugiau nei prieš septynerius metus daugelis „povandenininkų“ pradėjo vienytis į povandeninės žūklės klubus, būrelius ir kitas organizacijas. Visos organizacijos ėmėsi švietėjiškos ir šį hobį atgaivinančios veiklos. Kiekvienais metais organizuojamos „švarinimosi akcijos“, per kurias renkamos ežerų dugne sumestos šiukšlės, kartu su įvairių rajonų aplinkos apsaugos inspektoriais organizuojami brakonierių reidai, renkami brakonierių palikti tinklai.

Labai daug lėšų ir laiko organizacijos kasmet skiria įžuvinimo projektams. Iš „povandenininkų“ kasmet surenkamos lėšos, už kurias į ežerus, kur galima žvejoti po vandeniu, įleidžiamos žuvys.

Tokiems projektams „povandenininkai“ per penkerius metus išleido daugiau kaip 25 000 litų, už juos įžuvinti: Alaušas, Baltieji Lakajai, Daugai, Elektrėnų ežerai. Svarbu, kad mėgėjai norintys pradėti povandeninę žūklę, nuo pat pradžių tausotų gamtos išteklius ir laikytųsi nustatytų taisyklių. Siekiant tai įgyvendinti, pradedantieji lanko specialius seminarus apie povandeninę žūklę.

Jų metu daugiausia dėmesio skiriama aiškinant, kaip racionaliai naudoti gamtos išteklius.

POVANDENINĖS ŽŪKLĖS VARŽYBOS Daugelis povandeninės žūklės mėgėjų save laiko ne tik žvejais „povandenininkais“, bet ir sportininkais. Kasmet didžiausią povandeninės žūklės patirtį turintys sportininkai iš Lietuvos vyksta į tarptautines povandeninės žūklės varžybas. Visame pasaulyje kasmet organizuojami tarptautiniai povandeninės žūklės čempionatai, į kuriuose savo šaliai atstovauja dalyviai iš daugelio valstybių. Sezono metu Lietuvoje vyksta kelios varžybos: „Neriam“ klubo varžybos, Lietuvos čempionatas, „Freedive“ klubo organizuojamos varžybos. Lietuviai dalyvauja daugelyje čempionatų, dažnai vyksta pas kaimynus latvius, estus, dalyvauja varžybose Norvegijoje, Kroatijoje ir t. t.

Varžybos vyksta atviruose vandenyse, dažniausiai ežeruose. Jų metu ežere narai net kelias dienas gaudo žuvis.

Laimi tas, kuris gali pasigirti didžiausiu laimikiu. Narai varžosi ir baseinuose, šaudydami į taikinius.

KUR LIETUVOJE GALIMA UŽSIIMTI POVANDENINE ŽŪKLE Vandens telkinio Savivaldybė Plotas, ha pavadinimas Alaušas

20

Utenos

Pastabos

1071,8

Asveja Molėtų, Švenčionių 978,2

Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto

Baltieji Lakajai

Molėtų

699,8

Povandeninė žūklė leidžiama iki 2015 m. sausio 1 d.

Didžiulis (Daugų)

Alytaus

912,7

Drūkšiai

Zarasų

3204,9

Vištytis

Vilkaviškio

Elektrėnų tvenkinys

Elektrėnų

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

1389,6

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje

DAUGIAU APIE POVANDENINĮ NARDYMĄ www.llpf.lt VIDEO 1 apie laisvąjį nardymą VIDEO 2 apie laisvąjį nardymą

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

21

Y P ATING A LI E TUVA

Baluošų regykla – Baluošų piliakalnis

22

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

ASVEJOS REGIONINIS PARKAS Tekstas ir nuotraukos:

IŠ ASVEJOS REGIONINIO PARKO DIREKCIJOS

VIDURINĖJE AUKŠTAIČIŲ AUKŠTUMOS DALYJE, BEVEIK 60 KM NUO ALIONIŲ PELKIŲ, PER GIEDRAIČIUS IR DUBINGIUS IKI BUIVYDŽIŲ KALVŲ DRIEKIASI SIAURAS VINGIUOTAS LIETUVOS DUBAKLONIS. VERTINGIAUSIOJE JO DALYJE TELKŠO ASVEJA – ILGIAUSIAS IR VIENAS GILIAUSIŲ BEI DIDŽIAUSIŲ EŽERŲ LIETUVOJE. SIAURAS VANDENS TELKINYS SU ŠEŠIOMIS SALOMIS IR VAIZDINGOMIS ATŠAKOMIS LYG UPĖ VINGIUOJA 22 KM. KARTU SU ŽALKTYNĖS IR VYRIOGALOS ĮLANKOMIS EŽERO ILGIS SIEKIA 30 KM. AUKŠTI, STATŪS, MIŠKINGI ASVEJOS DUBAKLONIO ŠLAITAI, NETOLIESE IŠSIBARSTĘ MAŽESNI SKIRTINGOS KILMĖS EŽERAI, PELKĖS, BRANDŪS ĄŽUOLYNAI, PUŠYNAI YRA PATRAUKLAUS, SAVITO KRAŠTOVAIZDŽIO DARINIAI. DIDELĖ KRAŠTOVAIZDŽIO IR BUVEINIŲ ĮVAIROVĖ SUDARO GERAS SĄLYGAS ĮVAIRIOMS RŪŠIMS TARPTI. VERTINGI SENIEJI ŠAKYMO PUSIASALIO ĄŽUOLYNAI IR DAUGELIO RETŲ PAUKŠČIŲ LIZDAVIETĖS. IKI ŠIOL IŠLIKO NEMAŽI SENGIRIŲ PLOTAI. PELKYNAI PASIŽYMI TIEK AUGALŲ, TIEK GYVŪNŲ RŪŠIŲ GAUSA. ASVEJOS IR BALUOŠŲ EŽERUOSE GYVENA SELIAVOS IR LEDYNMEČIO RELIKTAS – EŽERINĖS STINTELĖS. PARKE LABAI DAUG ŽALČIŲ.

IKIKRIKŠČIONIŠKĄJĮ LAIKOTARPĮ MENA ALKOS VIETOVARDIS, ŽALČIŲ GARBINIMO TRADICIJOS, KRIKŠČIONIŠKĄJĮ – DUBINGIŲ PILIS (NUO XV A.), RADVILŲ (XVI–XVII A.) RŪMŲ FRAGMENTAI, EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIOS PAMATAI IR RADVILŲ GIMINĖS LAIDOJIMO KRIPTA. SENOJI MEDINĖ DUBINGIŲ SMUKLĖ – NE TIK SVARBUS DUBINGIŲ MIESTELIO AKCENTAS, BET IR REGIONINIO PARKO LANKYTOJŲ CENTRAS. PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

23

Y P ATING A LI E TUVA

DUBINGIŲ MIESTELIS Dubingių miestelis – urbanistinė draustinio dalis. Siekiama išsaugoti ir eksponuoti senąją Dubingių piliavietę, architektūrą, istoriškai susiformavusią miestelio planinę ir erdvinę struktūrą. Dėl to atkuriamos ir formuojamos miesteliui buvusios būdingos erdvės.

Pagrindinė Dubingių miestelio gatvė

ALKOS ETNOGRAFINIS KAIMAS Alkos etnografinis kaimas – gatvinio tipo kaimelis, įsikūręs vaizdžioje vietovėje prie Asvejos ežero, yra viena svarbiausių Asvejos regioninio parko kultūros vertybių. Kaimas išlaikęs senąją erdvinę struktūrą; kelių sodybų pastatai yra išsaugoję senovinius stogų, langų, durų puošybos elementus.

TILTAS PER BALUOŠOS UPELĮ, MALŪNO LIEKANOS Iš Baluošų ežero išteka vienas vandeningiausių šiame rajone upelių – Baluoša. Platoką slėnį turinčio upelio plotas – 6,6 ha, o baseino ilgis – 1,1 km. Jis jungia du gražiausius Asvejos regioninio parko ežerus: Asveją ir Baluošus.

Pavasarį ir rudenį upeliu migruoja unguriai ir kitos žuvys. Anksčiau Baluošos srovė suko vandens malūno įrenginius – dabar tai primena šio statinio liekanos.

Tradicinė aukštaičių troba

24

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

LIUDGARDO ŠLAITO REGYKLA

JUTONIŲ PILKAPYNAS

Liudgardo šlaitas – tai priešais Vainikų salą esantis stati, brandžiu pušynu apaugusi nuokalnė tarp Baluošos upelio žiočių ir Giraičių kaimo. Jos ilgis – maždaug 570 m, atstumas nuo šlaito viršaus iki ežero – apie 60 m, aukštis – 20–25 m.

Jutonių (Dubingių) pilkapynas – didžiausia ir įspūdingiausia pilkapių grupė Asvejos regioninio parko teritorijoje. Jį sudaro 122 pilkapiai.

Daugelio jų sampilus juosia pailgos duobės ir grioviai. Pilkapynas datuojamas I tūkstm. antrąja puse – I tūkstm. pradžia. Dalį pilkapių XIX a. iškasinėjo lobių ieškotojai.

REGYKLA PRIE BALUOŠŲ EŽERO

BALUOŠOS PILIAKALNIS

Baluošų regykla yra vakariniame Baluošų ežero gale, prieš Baluošos piliakalnį, šalia kelio, vedančio į Alkos kaimą. Baluošai – antras pagal dydį ežeras Asvejos regioniniame parke.

Jo plotas – 254 ha, ilgis – 4,1 km, vidutinis plotis – 0,6 km, vidutinis gylis – 12,5 m. Ežerą supa aukšti statūs krantai, apaugę spygliuočiais; vandens telkinyje yra penkios salos.

Baluošos piliakalnis – tai šalies archeologijos paminklas Baluošų ežero pietvakariniame krante esančiame pusiasalyje. Jo aikštelė ovali; stačiuose, 10–15 m aukščio šlaituose iškasti trys gynybiniai grioviai ir supilti du pylimai. Piliakalnis datuojamas I tūkstm. viduriu – II tūkstm. pradžia.

Tiltelis per Baluošą

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

25

Y P ATING A LI E TUVA

GURAKALNĖS AUKŠTAPELKĖ Gurakalnės aukštapelkė nuo Dubingių miestelio nutolusi apie 6 km. Pelkę maitina tik krituliai ir paviršinis vanduo, mineralinių medžiagų yra labai mažai. Todėl čia auga tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai: gailiai, viržiai, vaivorai (girtuoklės), kiminai, švyliai, spanguolės.

LANKYTOJŲ CENTRAS Asvejos regioninio parko lankytojų centras ir direkcija įsikūrę buvusioje Dubingių smuklėje, statytoje 1842 m. grafo Boleslovo Tiškevičiaus lėšomis, kuri ant akmeninio mūro pamatų suręsta iš aptašytų eglinių rąstų. Pastatas – stačiakampio plano, padalytas į dvi dalis: gyvenamąją ir ūkinę. Kaip būdinga daugumai tokio tipo pastatų, jis stovi ilguoju fasadu į centrinę miestelio aikštę.

DUBINGIŲ PILIAVIETĖS PAŽINTINIS TAKAS Dubingių piliavietė – viena didžiausių Lietuvos piliaviečių; kadaise buvo Asvejos ežero sala, dabar – pusiasalis. Tai didelė, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva. Prieš kelis šimtmečius čia atjodavo karaliai, didieji kunigaikščiai ir didikai. Žingsniuodami 1,6 km ilgio pažintiniu taku, šalia kurio įrengti šeši informaciniai stendai, susipažinsime su piliavietėje esančiais kultūros ir gamtos objektais: 1938 m. pastatyto medinio vasarnamio, praminto „Smetonos vila“, likimu; trijų bažnyčių vieta, kur kriptos sarkofaguose ilsisi įtakingiausių LDK asmenų – Mikalojaus Radvilos Rudojo, Mikalojaus Radvilos Juodojo – ir kelių jų šeimų narių palaikai; eksponuojamais Radvilų rūmų fragmentais; Dubingių pilies, priklausiusios Vilniaus gynybinei sistemai, vieta.

Lietuvos miškuose dar yra vietų, kur gamta nepaliesta žmogaus rankų: auga daug senų medžių, ten geros sąlygos retiems gyvūnams ir augalams egzistuoti. Tokiose vietose įkuriamos kertinės miško buveinės – jose draudžiama bet kokia ūkinė veikla, o miškas netvarkomas. Piliavietės buveinėje auga retas augalas – tarpinis rūtenis. Čia saugomos retų kerpių ir samanų rūšys, dvi vertingos vabalų rūšys ir nedažnai pasitaikantis grybas – ryškiaspalvis laibadyglis.

26

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

LEIDYKLA

PRISTATO NAUJĄ KELIONIŲ ŽINYNĄ ŠIAM SEZONUI

E OKIT K Š IE GŲ E, KNY VIETOS Ų IJ S YBO ERITOR OSE K E PR OMŲ T NTRU E G LT SAU TOJŲ C ETUVA. KY ILI LAN WW.TA u pirkti IR W internet u) ( gia pato

Leidinyje rasite: • išsamius 41 saugomos teritorijos aprašymus; • specialius lankytojams skirtus maršrutus; • išsamius lankytinų objektų aprašymus; • schemas, padėsiančias nepasiklysti keliaujant.

Lietuvoje galime didžiuotis ne tik lankytinų objektų gausa, bet ir mažai žmogaus paliesta gamta. Apie 15,7 proc.

Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos. Lietuvoje suskaičiuojama 341 saugoma teritorija: 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, apie 300 draustinių, 6 rezervatai, kuriuose saugomi mūsų šalies gamtos turtai. Tik nemanykite, kad saugomos teritorijos uždaros ir nesvetingos. Atvirkščiai – čia vedamos ekskursijos, rengiama edukacinė veikla. Atvykę į bet kurį nacionalinį, regioninį parką ar rezervatą sužinosite daug naujo: susipažinsite su gamtos įvairove, retomis saugomomis gyvūnų ir paukščių rūšimis, pakeliausite po parkus pėsčiųjų ir dviračių takais.

Metas keliauti! w w w. t e r r a p u b l i c a . l t

K

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

AI PAUKŠČIAI PAKELIA SPARNUS Tekstas ir nuotraukos:

SELEMONO PALTANAVIČIAUS

NAKTĮ LIETUVOS PIEVOSE IR MIŠKUOSE JAU NEIŠGIRSI GIESMIŲ IR DARNAUS ŠNEKESIO, TAČIAU GIRDĖSI RUDENĖJANČIOS NAKTIES MUZIKĄ, JĄ KURIA KELIAUJANČIŲ PAUKŠČIŲ BALSAI, ŠVILPAVIMAS, SPARNŲ ŠLAMESYS IR MEDŽIŲ LAPŲ VIRPESYS. PAUKŠČIAI KELIAUJA AR KLAJOJA – KAIP KOKIAI RŪŠIAI DABAR REIKIA. TOKIE PASLAPTINGI JŲ SKRYDŽIAI VADINAMI MIGRACIJA. MIGRACIJA – SUDĖTINGAS PAUKŠČIŲ BIOLOGIJOS ELEMENTAS. DAUGUMA LIETUVOS SPARNUOČIŲ (IKI ŠIOL ŠALYJE APTIKTA IR STEBĖTA 380 RŪŠIŲ) IŠSKRENDA ŽIEMOTI, KAI KURIŲ ŽIEMAVIETĖS YRA TOLI AFRIKOJE. TOLI KELIAUJANTYS PAUKŠČIAI SAVO PERĖJIMO VIETAS PAPRASTAI PALIEKA ANKSTI, VASARĄ AR PAČIOJE VASAROS PRADŽIOJE.

28

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Prieš kelionę juodagalvės devynbalsės patelė smaguriauja raudonuogio šeivamedžio uogomis

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

29

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Paprastoji medšarkė „poilsio ir kelionių drabužiu“

Pilkosios pečialindos keliauja medžiais ir išskristi neskuba

30

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Pirmieji išskrenda tie paukščiai, kurie į Lietuvą atskrido vėliausiai. Dalis jų mūsų krašte praleido tik 3–3,5 mėnesio, šio laiko pakako išperėti vieną jauniklių vadą, šiek tiek pasimaitinti, sukaupti energiją. Dažnai pagalvoji: lakštingalas, volunges, čiurlius, gegutes ar žalavarnius vadiname mūsų krašto paukščiais, nors jie pas mus būna taip trumpai, o kitur praleidžiai tris ketvirtadalius metų ciklo. Taip, išties, šie sparnuočiai yra labai jautrūs aplinkai, mėgsta šilumą, minta tik vabzdžiais, kurių jiems ir jų jaunikliams reikia labai daug. Tačiau kodėl paukščiai skrenda perėti toli į Šiaurę? Juk prie Pusiaujo, kur praleidžia visą likusį laiką, yra daug jaukiau, šilta ir vabzdžiai skraido visus metus...

Atsakymo toli ieškoti nereikia. Prisiminkime, kad prie Pusiaujo žiemą vasarą dienos ir nakties ilgis nesikeičia, jos trunka po 12 valandų. Pavasarį, dažniausiai balandį, paukščiams skrendant į Šiaurę, dienos vis ilgėja. Gegužės mėnesį ji trunka keliomis valandomis ilgiau už naktį, vadinasi, – paukščiai gali ilgiau medžioti. Birželio viduryje diena trunka net 17 valandų. Tad šis laikas visiems „vasaros“ paukščiams pats geriausias. Rugpjūty, pajutę, kad diena trimis valandomis tapo trumpesnė, o naktys vis labiau vėsta, šie sparnuočiai pakyla skristi į Pietus. Jų kelionė truks ilgai. Iki rugsėjo paskutinės dekados iškris labai daug vabzdžialesių paukščių, dar anksčiau mus paliks visi „vasaros“ sparnuočiai.

Margasparnės musinukės išskrenda rugpjūtį PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

31

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Rudoji devynbalsė keliauja laukų krūmais

Rugpjūčio pradžioje skristi sukrunta tilvikai. Jų kelionė beveik nematoma. Ilgasnapiai, ilgakojai pelkynų paukščiai skrenda naktimis ir nesudaro pulkų. Tiesa, didžiosios kuolingos, už varną didesni lenktasnapiai paukščiai, lekia po keletą, ilgesingi jų balsai girdimi iš toli. Besiilsintys prie ežerų ar pamaryje juos tikrai girdi. Jeigu pabandytume surasti, iš kur sklinda toks garsas, pamatytume prie pat vandens skrendančias kuolingas. Kur jos nutūps? Kur nors ramioje įmirkusioje pievoje ar marių seklumoje. Kitiems tilvikams tinka viduryje laukų esanti balutė. Čia iš viksvų ar švendrų beregint į dumblyną ištipena perkūno oželiai, įbridęs vandenin nuo jo paviršiaus snapu vabzdžius brauko tamsusis tilvikas ar žaliakojis tulikas. Pempės, pavasarį labai gražios, žvilgančiomis plunksnomis ir kuoduotos, rudeniop – daug kuklesnės.

Besiruošiant į kelionę visų paukščių plunksnos tampa paprastesnės.

Kai paukščiai kurį laiką šeriasi, išbarsto pavasarines „vestuvinio apdaro“ plunksnas, šias pakeičia vadinamasis „poilsio drabužis“. Naujosios plunksnos neturi ryškių spalvų, yra pilkesnės. Įdomiai atrodo šiųmečiai jaunikliai, kurie ką tik savo „vaikišką“ apdarą pakeitė pereinamuoju „poilsio ar kelionių drabužiu“. Dėl to kartais galima susipainioti nustatant, kokiai rūšiai priklauso stebimas paukštis. Skraiduoliai plunksnas keičia palaipsniui – pirma jas išbarsto, vėliau augina naujas, todėl žvirbliniai paukščiai kurį laiką būna išretėjusiomis plunksnomis. Kai kurie sparnuočiai – antys, žąsys, gulbės, gervės, laukiai – išbarsto visas plasnojamąsias plunksnas ir nebegali skristi. Tokie paukščiai rugpjūčio viduryje jau nebeskraido, o lekioja žemėje. Ančių gaigalai mažai kuo beprimena dailius pavasario antinėlius – jų naujos plunksnos kuklios, labiau primena patelių apdarą.

32

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Kuoduotosios zylės tik dabar šeriasi – keičia plunksnas.

Vasaros pabaigoje pempės praranda dailiąsias plunksnas

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

33

J E I KELIA UDAMAS SU TI KSI

Rytais kregždės laukia atšylant oro

Didžiųjų ančių gaigalai rudenį kukliu apdaru 34

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Varnėnų pulkai išskristi neskuba

Ankstyvieji migrantai išskrenda tyliai ir nepastebimai. Nendrinukės, krakšlės, lakštingalos, gegutės, volungės keliauja pavieniui ar mažais pulkeliais. Kai kurie smulkūs giesmininkai purpsi nuo medžio prie medžio ir tik kai kur nenusileidę įveikia keletą kilometrų. Toks išbandymas jiems – Kuršių marios, kur nuo Ventės rago, žiedavimo stoties tinklų, per marias tenka lėkti keliolika kilometrų. Kiti, skrendantys naktį, keliauja labai kryptingai. Nakties tamsoje tikrai išgirsite charakteringus tilvikų šūksnius, kuriuos pažinti teks išmokti. Ore švilpia ančių sparnai, kartkartėmis čirškauja lekiantys vieversiai (jie taip pat keliauja ir naktį). Tiesa, kai kas skrenda tik dieną.

Dieną keliauja baltosios ir geltonosios kielės. Jos skrenda padrikais pulkeliais, šių paukščių skrydis – savotiškas lingavimas, kurį lydi nesudėtingas čirškėjimas. Toks pats ir kregždžių skrydis, tik jos lekia pulkais. Labai įdomus reiškinys – kas vakarą į nakvynės vietas nendrynuose ar Kuršių marių augalų sąžalynuose susirenkančios urvinės ir šelmeninės kregždės, geltonosios ir baltosios kielės. Kai kada kregždžių susirenka tūkstančiai, per naktį jos čirškauja, kalbasi, o ryte, patekėjus saulei, ilgai šildosi tupinėdamos ir nekildamos į orą. Nuo rugjūčio vidurio pelkėse (Žuvinte, Sulinkiuose, Tyruliuose, Novaraistyje) pradeda rinktis gervės. Jų sankaupos vis gausėja, o rugsėjį kas rytą iš pelkių į laukus išlekia tūkstančiai gervių.

Rugpjūčio 24-ąją, per Šventąjį Baltramiejų, išskrenda baltieji gandrai. Taip bent nuo seno sakoma ir tuo tikima. Tačiau gandrai žiemaviečių link lekia jau nuo pirmosios rugpjūčio dekados.

Iki rugsėjo išlekia beveik visi, ilgėliau lieka tik tie, kurių vaikai augo labai lėtai. Išskridus baltiesiems gandrams, juodieji dar lieka iki rugsėjo vidurio – tokiu metu juos matome prie žuvininkystės ūkio tvenkinių, nuošaliose šlapynėse.

Labai įdomu stebėti rudens paukščius „gaudant“ juos tarp debesų: giedromis dienomis plėšrieji paukščiai ir gandrai kyla kartu su oro srovėmis, žvelgdami į mus iš aukštai. Ko gero, jie mato ir tolimus kelius, kuriais iškeliaus traukdamiesi nuo žiemos.

Palinkėkim jiems gero kelio!

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

35

M I E STAI IR MI E STE LI AI

PO KĖDAINI

36

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Nuotraukos: V. KANDROTO Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“

LEIDYKLOS

IUS N

EVĖŽIO IR JO INTAKŲ DOTNUVĖLĖS, SMILGOS, OBELIES SANTAKOJE ĮSIKŪRĘ KĖDAINIAI – VIENAS LANKOMIAUSIŲ MIESTŲ NE TIK DĖL GEOGRAFINĖS PADĖTIES, BET IR DĖL IŠLIKUSIO MŪRINIO SENAMIESČIO, KURIAME GALIMA APTIKTI ĮVAIRIŲ ČIA GYVENUSIŲ TAUTŲ PĖDSAKŲ.

NORS KĖDAINIŲ DVARAS NEIŠLIKO, MIESTAS DIDŽIUOJASI 1653 M. PASTATYTA ROTUŠE, NET KETURIOMIS BAŽNYČIOMIS, SINAGOGŲ KOMPLEKSU, ŠKOTŲ PIRKLIŲ NAMAIS. DABARTINIS KĖDAINIŲ SENAMIESTIS UŽIMA 86 HA TERITORIJĄ, JAME IŠLIKĘ XVI–XIX A. PASTATŲ.

PĖSČIOMIS PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

37

M I E STAI IR MI E STE LI AI

IŠ MIESTO ISTORIJOS Lietuvos viduryje, abipus Nevėžio upės, įsikūrę Kėdainiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1372 m. Hermano Vartbergės kronikoje. Miesto vardas yra asmenvardinės kilmės, sudarytas iš asmenvardžio Kėdainis.

Nevėžio vandens kelias ir apylinkių vieškeliai sudarė geras sąlygas gyvenvietei plėstis. Kitapus Nevėžio, kairiajame upės krante, XV a. buvo pastatytas Kėdainių dvaras (XVI a. perkeltas į kitą upės krantą), pirmoji katalikų bažnyčia. XVI a. antrojoje pusėje mieste įkurta evangelikų reformatų parapija. 1447 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis Kėdainius padovanojo žymiam valstybės veikėjui Radvilai Astikaičiui. Radvilų giminei miestas su pertraukomis priklausė iki pat XIX a. pradžios. 1544–1614 m. Kėdainiai priklausė ir didikų Kiškų giminei.

1590 m. Zigmantas Vaza Kėdainiams suteikė Magdeburgo teisę ir herbą, teisę turėti savo antspaudą, rengti tris muges per metus ir kassavaitinį turgų šeštadieniais, steigti parduotuves, laikyti svarstykles, ilgio bei saiko matus. XVII a. pradžioje mieste buvo leista laisvai kurtis ir išvykti kitų miestų gyventojams, tarp jų ir pirkliams. Šalia lietuvių mieste ėmė kurtis vokiečiai evangelikai liuteronai, škotai presbiterionai, plėtėsi žydų bendruomenė. Kėdainiai suklestėjo, kai juos paveldėjo Jonušas Radvila, kuris rūpinosi miesto ekonominiais ir teisiniais reikalais, pavertė Kėdainius kultūros židiniu.

1655 m. spalio 20 d. šiame mieste Žemaitijos bei Upytės, Kauno, Ukmergės, Breslaujos pavietų ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vietų bajorai pasirašė Kėdainių sutartį su Švedija.

Kėdainiai iš kitų provincijos miestų išsiskiria įspūdingu mūriniu senamiesčiu. Senosios miesto dalies gatvių ir aikščių išdėstymas mena reformacijos laikus, o atrastos XIV–XV a. medinės gyvenvietės liekanos patvirtina seną ir garbingą Kėdainių istoriją. Kėdainių senamiestis paskelbtas svarbiu visos Lietuvos urbanistikos paminklu.

Didžioji Rinka turgaus metu, XX a. pr.

ŠKOTŲ NAMAI Kėdainių miesto istoriniai pastatai – škotų namai (Radvilų g. 5, Radvilų g. 21), kuriuose XVII–XVIII a. kūrėsi škotų bendruomenė. Kristupui Radvilai išleidus privilegiją visiems norintiems laisvai atvykti į miestą, dalis škotų apsistojo Kėdainiuose, įsirengė namus ir atidarė krautuvėles. Šios tautybės gyventojai prisidėjo prie Kėdainių klestėjimo XVII a. Dar iki šių dienų mieste puikuojasi škotų namai: buvęs burmistro Jurgio Andersono namas (Radvilų g. 5), Arnetų (Senjorų) namas (Radvilų g. 21), 1624–1661 m. išmūrytas škotų pirklio – tai vienas autentiškiausių Kėdainių senamiesčio pastatų.

DIDŽIOSIOS RINKOS AIKŠTĖ Kėdainių miestas išsiskiria savo mūriniu senamiesčiu. Įdomi ir Didžiosios Rinkos aikštė, senoji turgavietė (rinka), kurioje stovi viena iš trijų išlikusių miesto rotušių Lietuvoje.

Kėdainių aikštę su rotuše supa XVII– XIX a. statyti burmistro, mokyklos 38

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

KĖDAINIŲ ROTUŠĖ

KĖDAINIŲ SINAGOGOS

Kėdainiuose stovi viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių (rotušės išliko Vilniuje ir Kaune). Renesanso stiliaus rotušė 1653–1654 m. perstatyta iš dviaukščio mūrinio pastato.

Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai; pirmame aukšte – parduotuvės; antrame – magistrato darbo patalpos ir teismo salė. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius ir dailės galerija.

Senosios Rinkos aikštėje išliko dvi sinagogos – vasarinė (XVIII a.) ir žieminė (1837 m.). Vasarinė sinagoga perstatyta 1784–1807 m. Žieminė buvo šildoma, todėl joje melsdavosi ir šaltuoju laiku, pagrindinė erdvė buvo skirta vyrams, o moterims – atskiros patalpos. Komplekso architektūroje susipina baroko, klasicizmo ir Artimųjų Rytų stiliaus bruožai bei puošybos elementai. Abi šventovės restauruotos, žieminėje sinagogoje yra įsikūręs Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūris centras, veikia Kėdainių žydų bendruomenei skirta ekspozicija.

ŠV. JURGIO BAŽNYČIA Seniausias Kėdainių miesto pastatas – Šv. Jurgio bažnyčia (Šėtos g. 10). Spėjama, kad pirmoji bažnytėlė statyta apie 1445–1460 metus. XVII–XIX a. bažnyčia buvo ne kartą atnaujinama, o iš pagrindų suremontuota 1840 metais. Mūrinė Šv. Jurgio šventovė yra gotikos stiliaus, su pristatytu žemu renesanso stiliaus varpinės bokštu, kuris sumūrytas iš torūnietiškų plytų. Bažnyčia buvo gynybinio pobūdžio, todėl jos išvaizda primena tvirtovę.

profesorių (rektorių), amatininkų, stiklių, pirklių namai. Rotušės aikštėje stovi ir Algirdo Boso sukurtas paminklas kunigaikščiams Radviloms, kurių pastangomis Kėdainiuose iškilo vaistinė, spaustuvė, licėjus. Tai monumentas – iš bronzos ir granito, jame vaizduojamas LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Jonušas Radvila, jo kariai, herbai, istoriniai simboliai, Kėdainių krašto panoramos fragmentas ir didelė LDK iždo skrynia.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

39

M I E STAI IR MI E STE LI AI

EVANGELIKŲ REFORMATŲ BAŽNYČIA Netoli Kėdainių miesto rotušės (Senoji g. 1), stovi evangelikų reformatų bažnyčia, statyta 1631–1653 m. Ją fundavo Kėdainių valdytojai Kristupas ir Ona Radvilos, o pabaigė jų sūnus Jonušas. Bažnyčia 1757 m. perstatyta. Šios šventovės vidų puošia ąžuolo drožiniais ir nišų plokštėmis dekoruota manierizmo formų sakykla. Bažnyčios rūsyje įrengtas mauzoliejus, kuriame metaliniuose sarkofaguose ilsisi XVII a. didikų Radvilų palaikai. Tai viena iš nedaugelio taip profesionaliai įrengtų kriptų Lietuvoje.

INSTALIACIJA „PIRKLIO KEIDANGENO UŽVAŽIUOJAMIEJI NAMAI“ Kėdainių miesto vardas yra asmenvardinės kilmės.

Viena iš miesto kilmės legendų byloja, kad gyvenvietės pavadinimas kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno vardo. Pirklys, atvykęs iš Kuršo, Nevėžio lygumoje tarp keturių upių atrado gražią vietą ir įkūrė čia kaimą.

2010 m. švenčiant miesto 638-ąjį gimtadienį ir 420-ąjį jubiliejų, kai Kėdainiams suteiktos Magdeburgo teisės, namo (Senoji g. 12) nišoje sukurta režisieriaus Felikso Paulausko instaliacija po atviru dangumi „Pirklio Keidangeno užvažiuojamieji namai“.

KĖDAINIŲ KRAŠTO MUZIEJUS Kėdainių krašto muziejuje galima susipažinti su įvairiaspalve miesto istorija. Kėdainių krašto muziejus, įkurtas 1922 m., laikomas vienu seniausių muziejų Lietuvoje. Pirmasis direktorius buvo jo įkūrėjas Vladas Rybelis, pats atidavęs nemažą eksponatų kolekciją. Nuo 2000 metų muziejus veikia buvusiame karmelitų vienuolyne. Be išlikusių eksponatų, čia galima pamatyti Vinco Svirskio kryžių, Apytalaukio dvaro baldų.

..

www.kedainiumuziejus.lt

ŠV. JUOZAPO BAŽNYČIA KĖDAINIŲ ŠVIESIOJI GIMNAZIJA Kėdainių Šviesiosios gimnazijos istorija susijusi su didikais Radvilomis, kurie 1625 m. mieste įkūrė evangelikų reformatų parapinę mokyklą. 1640 m. mokymo įstaiga tapo svarbiausia reformatų mokykla visoje Lietuvoje. Kunigaikščio Jonušo Radvilos pervadinta į gimnaziją, tapo lotyniškojo tipo humanitarine gimnazija. 1651–1655 m. gimnazijoje veikė Joachimo Rheto spaustuvė, kurioje 1653 m. išspausdintas svarbus reformatų leidinys lietuvių kalba „Knyga nobažnystės krikščioniškos“. XIX a.

Kėdainių gimnazija priklausė Vilniaus universitetui, caro valdžios buvo du kartus uždaryta: 1824 m. dėl gimnazijos mokinių ryšių su Vilniaus universiteto filomatais ir filaretais; 1864 m. dėl to, kad 1863 m. mokytojai ir mokiniai dalyvavo sukilime.

2002 m. gimnazija perkelta į restauruotą pastatą Didžiojoje g. 62, pavadinta istoriniu Šviesiosios gimnazijos vardu.

40

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Radvilų gatvės gale matysime Kėdainių miestą puošiančią medinę Šv. Juozapo bažnyčią su dviem didingais bokštais ir medine varpine. Šią šventovę 1766 m. pastatė senosios regulos karmelitų vienuoliai, šalia įsteigę ir savo vienuolyną. Liaudies baroko stiliaus šventovėje saugomi XVIII a. altoriaus fragmentai ir aptaisais puošti Šv. Juozapo bei Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslai.

Anykščiaĩ Bìržai Dùsetos Dū́kštas Ežerė̃lis Ignalinà Jonavà Joniškė̃lis Jõniškis Kaišiadórys Kavárskas Kėdáiniai Kùpiškis Linkuvà Molė́tai Obẽliai Pakrúojis Pandėlỹs Pasvalỹs Radvìliškis Ramýgala Rõkiškis Subãčius Šeduvà Šìrvintos Švenčionė̃liai Švenčiónys Troškū́nai Ukmergė̃ Utenà Vabalniñkas Vilkijà Vìsaginas Zarasaĩ Žagãrė Žiežmãriai Adùtiškis Akadèmija Akadèmija Alantà Alizavà Andrióniškis Antãlieptė Antašavà Bãbtai Bagaslavìškis Baisógala Bálninkai Čedasaĩ Čẽkiškė Daũgailiai Daujė́nai Debeĩkiai Déltuva Dotnuvà Dubingiaĩ Duõkiškis Gelẽžiai Gélvonai Giedraĩčiai Griñkiškis Gudžiū́nai Jõniškis Jósvainiai Júodupė Jūžintaĩ Kačergìnė Kairiaĩ Kal̃tanėnai Kamajaĩ Karmė́lava Kernavė̃ Klóvainiai Krãkės VISA Krekenavà Krìkliniai LIET Krinčìnas Kriukaĩ Krúonis Kùktiškės UVA Kuláutuva Kuprẽliškis Labanóras Lãpės Leliū́nai Lyduõkiai TAV Kurkliaĩ O LEN Lýgumai Meškùičiai TYNMielagė́nai Míežiškiai Mùsninkai Naujãmiestis Nemunė̃lio Radvìliškis O Pabáiskas Pãbiržė Pagiriaĩ Palė́venė Palõnai JE! Panemunė̃lis Panemùnis Panoteriaĩ Papilỹs Pašušvỹs Pašvitinỹs Pérnarava Pociūnė̃liai Pùmpėnai Pùšalotas Raguvà Rimšė̃ Rozalìmas Ruklà Rum̃šiškės Sãlakas Salãmiestis Saldùtiškis Salõčiai Sãlos Sidabrãvas Síesikai Skaistgirỹs Skãpiškis Skiemónys Smil̃giai Subãčius Sudeĩkiai Surdẽgis Survìliškis Suvainìškis Svėdasaĩ Šaũkotas Šešuõliai Šė́ta Šiaulė́nai Šilaĩ Šimónys Taujė́nai Taurãgnai Týruliai Traũpis Truskavà Tur̃mantas Tverẽčius Užpãliai Vadaktaĩ Vadõkliai Vandžiógala Vaškaĩ Vẽpriai Vìdiškiai Víešintos Výžuonos Zibalaĩ Žãsliai Žeimẽlis Žeimiai Žélva Žemaĩtkiemis

LIETUVOS miestai ir miesteliai

www.tailietuva.lt Knygą patogu įsigyti internetu

TAI SOLIDI REPREZENTACINĖ KNYGA Knygoje pristatyti 346 Lietuvos miestai ir miesteliai, aprašyti 30 patyrusių autorių.

472 informatyvūs puslapiai besidomintiems krašto istorija ir keliaujantiems po Lietuvą.

Iliustruota beveik 1000 naujų ir archyvinių nuotraukų.

T E C HNIKO S PAMI NKLAI

42

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

MALŪNAI

Nuotraukos: V. KANDROTO Tekstas: VŠĮ „TERRA PUBLICA“

T

LEIDYKLOS

ECHNIKOS PAVELDO OBJEKTAI LIETUVOJE – LABAI ĮVAIRŪS IR SKIRTINGI. VISI JIE MENA PRAĖJUSIUS LAIKUS IR DAŽNAI NEMALONĘ REALYBĘ – NORS LIETUVOJE TURIME NEMAŽAI TECHNIKOS PAVELDO, DEJA, NEMOKAME JO SAUGOTI. O SAUGOTI NEMOKAME, NES DAŽNIAUSIAI NEDAUG ŽINOME APIE LIETUVOJE ESANČIUS TECHNIKOS PAMINKLUS. TAD KARTU SU LEIDYKLA „TERRA PUBLICA“, IŠLEIDUSIA ŽINYNĄ „ĮDOMIAUSI LIETUVOS TECHNIKOS PAMINKLAI“, SUSIPAŽINKIME SU LIETUVOS TECHNIKOS ISTORIJOS STEBUKLAIS IR ĮDOMYBĖMIS, KURIAS VERTA PUOSELĖTI IR IŠSAUGOTI. ŠĮ KARTĄ PAŽVELKIME Į LIETUVOS MALŪNUS.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

43

T E C HNIKO S PAMI NKLAI

Kleboniškių vėjo malūnas (Lietuvos istorijos instituto rankraštyno fondai)

TRUPUTIS APIE MALŪNUS

KLEBONIŠKIŲ VĖJO MALŪNAS

Malūnas – tai įrenginys, skirtas žaliavai, dažniausiai grūdams, smulkinti. Šis statinys suprantamas ir kaip patalpa arba pastatas su grūdų malimo įrenginiais. Šiuolaikiniai Lietuvos malūnai vadinami grūdų produktų kombinatais: jie turi grūdų priėmimo, paruošimo malimui, malimo, miltų pilstymo ir laikymo skyrius.

Kleboniškių kaimo (Radviliškio r. sav.) vėjo malūną 1884 m. pastatė meistras Šiaulinskas. Vėjo malūnas – medinis, griautinis, aštuonkampės piramidės formos. Ant malūno liemens viršaus sumontuotas žiedas su trintį mažinančiomis spinduliškai išdėstytomis trinkelėmis. Ant jų gula apatinis kepurės žiedas ir visa įrengta kepurė. Kepurė apgręžiama grąžulu, kurio sistemą sudaro du iš tašų sudaryti trikampiai, kurių pagrindai perverti per kepurę, o viršūnės sujungtos su grąžulu. Malūno kepurė – statyta iš gegnių, dengta mediniu sluoksniu kaip ir malūno sienos, ši danga apgaubia kepurės mechanizmus ir visą malūną. Malūno pamatas – juostinis, sumūrytas iš akmenų. Pirmame aukšte yra dvejos dvivėrės durys, įrengtos priešpriešiais.

Tai nėra labai racionalu, nes grąžului uždengus vienas duris, per kitas neįmanoma vaikščioti dėl sparnų.

Ankstesniais laikais Lietuvoje vyravo vandens ir vėjo malūnai. Vėjo malūnai labiau paplitę lygumose, vandens – kalvotose, raižytose vietovėse. Iš pradžių tokie pastatai buvo statomi dvaruose, miestuose, o XIX a. antrojoje pusėje – ir valstiečių ūkiuose. Dvaruose vėjo malūnai dažnai stovėjo prie vandens malūnų.

Ankstesniais laikais Lietuvoje vyravo vandens ir vėjo malūnai. Vėjo malūnai labiau paplitę lygumose, vandens – kalvotose, raižytose vietovėse.

Iš pradžių tokie pastatai buvo statomi dvaruose, miestuose, o XIX a. antrojoje pusėje – ir valstiečių ūkiuose. Dvaruose vėjo malūnai dažnai stovėjo prie vandens malūnų

44

PLATUMOS

Vėjo malūnai Lietuvoje dažniausiai yra ketursparniai, su beveik gulsčia sparnų ašimi. Pagal sparnų gręžimo būdus skiriami stiebiniai ir kepuriniai malūnai. Stiebiniuose sparnai gręžiami į vėją su visu malūno liemeniu, o kepuriniuose – tik su viršutine malūno dalimi – kepure. Stiebiniai malūnai būna tik mediniai, stačiakampio plano; kepuriniai mediniai – aštuonkampio; mūriniai – apskrito plano. Pagal konstrukciją galima išskirti ir tarpinius malūnus – be stiebo, medinius, su ratukais išdėstytais ant aukšto cilindrinio mūrinio pamato. Daugiausia tokių malūnų buvo Klaipėdos krašte, juose ne tik maldavo, bet ir pjaudavo lentas.

Vėjo malūnai buvo 2–3 (kepuriniai 3–5) aukštų. Viršutiniame aukšte buvo piltuvai grūdams supilti, viduriniame – girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vėjo malūnuose būdavo 1–3 girnos.

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Pirmo aukšto palubėje ant statvolio, einančio per visus aukštus iki pat kepurės, yra žvaigždinis krumpliaratis.

Ant statvolio įrengta virvinės pavaros vieta. Pirmame aukšte yra du girnų stovai su visais priklausiniais (verpste, apatiniu jos guoliu, krumpliaračiais, reguliavimo įranga). Verpsčių krumpliaračiai liečiasi su statvolio apatiniu krumpliaračiu.

Antrame aukšte – dvejos girnos su visais priklausiniais. Jie skiriasi nuo daugelio kitų regionų – čia grūdų įbėrimo mechanizmas ne pastatytas ant kubilo, o įtaisytas tarsi kabantis virš jo. Šiame aukšte taip pat yra įrenginys skirtas nukelti girnoms.

Trečiame aukšte palubėje įtaisytas mechanizmas užkelti maišams, kurį sudaro frikcinė pora ir velenas, ant kurio, keliant maišus su grūdais, vyniojama grandinė. Frikcinės pavaros horizontalusis skriemulys įtaisytas ant statvolio. Vertikaliojo skriemulio, įtaisyto ant minėto veleno, sankaba su horizontaliuoju valdoma svertais.

Kleboniškių vėjo malūnas

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

45

T E C HNIKO S PAMI NKLAI

Pagal sparnų gręžimo būdus skiriami stiebiniai ir kepuriniai malūnai

Pagal konstrukciją galima išskirti ir tarpinius malūnus – be stiebo, medinius, su ratukais, išdėstytais ant aukšto cilindrinio mūrinio pamato

46

PLATUMOS

PAKRUOJO DVARO VĖJO MALŪNAS Pakruojo dvaro vėjo malūnas pastatytas 1821 m. Malūnas stovi ant kalvelės dvaro sodyboje netoli Pakruojo miesto (Pakruojo r. sav.). Šis techninis paminklas pastatytas iš akmens ir dolomito medžiagos, kuri surišta kalkių skiediniu. Statinys iškilo kaip alternatyva vandens malūnui – galėjo perimti malimo krūvį esant sausrai, stingant vandens. Tvenkinyje sukaupus pakankamai vandens, dalį vėjo malūno krūvio perimdavo vandens malūnas.

Vėjo malūnas – apskrito plano, truputį siaurėjančio į viršų nupjauto kūgio formos. Ant kūgio viršaus buvo įrengta neįprastai žema kepurė. Nuo kitų mūrinių Lietuvos malūnų skiriasi siluetu – jo sienos statesnės. Malūno langai – su skliauteliais. Vienoje sienoje buvo palikta, matyt, technologinė anga malūno vidaus įrangai.

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Sovietmečiu malūnas nebedirbo, jame buvo cemento sandėlis. Šis statinys neseniai suremontuotas, tačiau dėl padarytų projektavimo klaidų malūnas įgavo iškreiptai aukštą liemenį, sparnai taip pat sutvarkyti netinkamai.

VAIVADIŠKIŲ VĖJO MALŪNAS Vaivadiškių dvare yra kepurinis vėjo malūnas, kurį 1901 m. statė Petras Bylys. Malūnas stovi ant juostinio aštuonkampio akmens mūro pamato.

Statinio griaučiai sudaro nupjautą aštuonkampę piramidę, kurios viršus baigiasi žiedu. Viršuje įtaisytas metalinis latako pavidalo žiedas, jame laisvai rieda metaliniai rutuliai. Jie atskirti apskritomis medinėmis trinkelėmis, kad nenuriedėtų į vieną krūvą. Ant rutulių uždėtas kitas žiedas, apverstas aukštyn dugnu. Šis žiedas pritvirtintas

prie malūno kepurės apačios.

Ant žiedo įrengta visa kepurė. Kepurėje yra beveik gulsčias sparninis velenas, kurio drūtgalyje yra ketinė arba kryžma galva, į ją įverti du posparniai. Kepurės gale (priešingame nei sparnai) įtaisytas kepurės apgręžimo įrenginys. Jį sudaro didelio skersmens skriemulys, sukamas žiedu susiūta virve. Virvė beveik siekia žemę. Tempiant virvę malūno kepurė sukasi. Ji sukama tam, kad malūno sparnai, pritaisyti ant minėtų posparnių, būtų atkreipti statmenai vėjui ir galėtų suktis, o girnos – malti. Sparnų priesparnis dengtas lentiniais skydais (galiniai nuimami). Ant medinių sparno ardelių, esant reikalui, ištempiamos burės.

mechanizmą. Miltai išbyra į pirmame aukšte prie rankovės prikabintą maišą arba tame pačiame aukšte esančius piklius. Pikliai sukami diržine pavara nuo verpstės.

Nuo 1969 m. Vaivadiškių vėjo malūnas stovi Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Girnos yra antrame aukšte, apgaubtos kubilu. Ant kubilo pastatytas mechanizmas įberti grūdams, kurio apatinę dalį judina koja, įleista į prapiestę (girnų akį). Per piltuvą esantį trečiame aukšte grūdai supilami į minėtą

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

47

F OTOE S Ė

BESIVEJANT

48

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

VAIVORYKŠTĘ

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

49

F OTOE S Ė

50

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

51

F OTOE S Ė

Tekstas: INETOS ŽUKAUSKAITĖS Nuotraukos: VYTAUTO KANDROTO

Ar prisimentate, kaip vaikystėje po lietaus dangaus skliaute ieškodavome vaivorykštės? Ši magiška juosta visada užburdavo ir priversdavo stabtelėti. Vos išvydus dangų puošiančias ryškias spalvas, ligi šiol smalsu, kur jos pasibaigia.

Pasak legendų, laimingoje vaivorykštės pabaigoje laukia didžiuliai turtai ir laimė. Tik kaip tą vaivorykštę pasivyti? Kaip pagauti? Ech, dažnai belieka tik grožėtis iš tolo ir stebėtis, kaip gamta sukuria tokį stebuklą. Tad kol neužklupo murzinos, šaltos liūtys, po lietaus pakelkime akis į dangų ir ieškokime vaivorykštės. Juk tai taip nuostabu...

52

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

53

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

SPALVOS FOTOGRAFIJOJE

Tęsinys iš V. Kandroto ciklo apie fotografiją. Ankstesniuose numeriuose skaitėte: „Ką paliksime už kadro?“, „Tebūnie šviesa“, „Tebūnie šviesa (II)“ Tekstas ir nuotraukos:

V. KANDROTO

ATSPALVIS

Hue Atspalvių skalę įprasta vaizduoti spalvų rate, kuris prasideda raudonu tonu (viršuje):

0

RAUDONA

RED

R

60

GELTONA

YELLOW

Y

120

ŽALIA

GREEN

G

180

CIANO

CYAN

C

240

MĖLYNA

BLUE

B

300

PURPURINĖ

MAGENTA

M

360

RAUDONA

RED

R

Leidyboje juoda spalva suprantama kaip kontūras

K

SODRUMAS

Saturation suvokiamas kaip prisotinantis spalvą (0–100 %).

ŠVIESUMAS

Value nusako spalvos tamsumą ar šviesumą (kai spalva maišoma su pilkais tonais) – nuo 0 (juodos) – iki 100 % (grynos spalvos).

54

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Be poliarizacinio filtro

Su poliarizaciniu filtru

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

55

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

SPALVŲ KOMPOZICIJA

Trys pagrindiniai principai • priešingų spalvų derinimas • giminingų spalvų derinimas • viena dominuojanti spalva

PAGRINDINĖS SPALVOS IR JŲ PROBLEMATIKA

Spalva Problema Raudona

Išryškėja saulėlydžio metu, sugeria aplinkinius atspalvius.

Liejasi, kai yra intensyvus apšvietimas.

Geltona

Jautri matuojant spalvų balansą.

Mėgsta „išlįsti“ apsiniaukusią dieną ar fotografuojant patalpoje.

Žalia

Kyla sunkumų fotografuojant mišką, žolę (didelius žalios spalvos plotus), sukelia „peršvietimus“.

Fotografuojant Ev įrankį reikia standartiškai mažinti iki –2/3 Ev.

Mėlyna

Leidyboje sunkiausiai reprodukuojama spalva. Fotografuojant, net tinkamai sureguliavus spalvų balansą, sunku tiksliai perteikti mėlynus atspalvius.

Ruda

Jautri intenstyviam apšvietimui. Kai apšviesta nepakankamai, pirmiausia ant rudos spalvos išryškėja aukšto ISO triukšmas.

Balta

Jautri apšvietimui – fotografijose virsta į gelsvą arba melsvą atspalvį.

Esant itin stipriam apšvietimui, sukuria šviesos atšvaitus ir „peršvietimus“.

Juoda

Sugeria visas tamsias ir prastai apšviestas spalvas.

Fotografuojant tamsoje, išryškėja aukšto ISO triukšmas.

Rekomendacijos, kaip paryškinti spalvas • •

• • • • 56

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Nustatyti tinkamą baltos spalvos balansą (WB) Naudojant Ev įrankį (–2/3 – 0 – + 2/3 Ev), tamsinti šviesius tonus, o tamsius atspalvius šviesinti Naudoti poliarizacinius arba spalvotus filtrus Tinkamai panaudoti šviesos šaltinį (šoninis apšvietimas) Išradingai naudoti blykstę Taikyti spalvų derinimo taisykles

Kai kurie objektai sunkiai įsivaizduojami nespalvoti

Kai kurie mus supantys objektai yra tiesiogiai susiję su spalva ir taip yra atpažįstami

Dokumentinėje fotografijoje nespalvotos nuotraukos padeda iliustruoti faktus, o meninėje – geriau perteikti šviesą ir pustonių grožį

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

57

PATA R I A S P E CIAL ISTAI

BALTOS SPALVOS BALANSAS

WB Dauguma nuotraukų daromos dienos šviesoje. Mūsų akims toks apšvietimas įprastas. Fotografuojant, kai apšvietimo sąlygos yra sudėtingos (patalpoje daug dirbtinės šviesos šaltinių), balti paviršiai „nusidažo“ gelsvu arba melsvu atspalviu.

Aišku, kad toks šviesos šaltinis nudažo ir visus kitus atspalvius. Dėl to reikia reguliuoti baltos spalvos balansą.

Spalvos temperatūrą galima nustatyti fizikos bandymais. Atsižvelgiant į temperatūrą, medžiaga, kaitinama vakuume, šviečia skirtingomis spalvomis. Spalvos temperatūrą matuojama Kelvinais (trumpinys K). Kaip bebūtų keista, tos spalvos, kurias mes vadiname šiltomis (pvz., geltona), iš tiesų yra šaltesnės temperatūros, nei tos, kurias mes priskiriame šaltiems atspalviams: 2000 K – geltona, 10000 K – mėlyna spalva. Dienos šviesa standartiškai turi 5500 K spalvinės temperatūros.

Baltos spalvos balansas (angl. white balance, arba WB) – šis terminas nusako, į kurią pusę pasisilinkęs baltumas. Išmokti reguliuoti baltos spalvos balansą skaitmeniniuose fotoaparatuose gana nesunku.

Kaip tai daroma? Paruošiamas baltos spalvos fonas (popieriaus lapas, yra ir gamyklinės lentelės), jis padedamas į apšviestą vietą. Paspaudžiant atitinkamą mygtuką (skaityti fotoaparato instrukciją) fotoaparato meniu reikia parinkti custom wb režimą. Nukreipus fotoaparatą į baltą lapą nufotografuojamas „tuščias“ kadras. Toks kadras suteikia informacijos jūsų fotoaparatui, kad čia yra balta spalva. Visi tokiame apšvietime padaryti kadrai turės daugiau ar mažiau baltos spalvos balansą.

Pastaba. Matuodami WB, automatinį fokusavimą išjunkite, nes fotoaparatas baltos spalvos paprastai nesufokusuoja ir tiesiog nefotografuos.

Mišrus apšvietimas. Kompiuterinis WB nustatymas dažnai neišsprendžia mišraus apšvietimo problemos (pvz., kai iš vienos pusės į objektą šviečia saulė, o iš kitos – kaitrinė lemputė). Tokiu atveju kadrą geriau daryti RAW formatu, arba spalvų temperatūrą nustatyti rankomis (parenkant skaičius nuo 2000 iki 10000 K).

Baltos spalvos redagavimas nuotraukose Jei fotografuojate RAW formatu, pirmiausia RAW redaktoriuje baltos spalvos balanso įrankiu reikėtų pažymėti šviesų fotografijos plotą, tada programa pati suredaguoja spalvas.

Paprasčiausias būdas suredaguoti JPG failo spalvas ir apšvietimą, yra funkcija Autocorrection. Tačiau jos rezultatai ne visada tenkina nuotraukos autorių. Todėl tenka redaguoti ranka. Norima spalvinė gama reguliuojama keičiant Hue reikšmes (sukant spalvų ratą), pažengusieji taip koreguoja kiekvienos spalvos skalę atskirai.

58

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Poliarizacinis filtras padeda „ištraukti“ baltus debesis PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

59

S P E CIA LIS TA I PATAR I A

TVENK

TOBULO PAIEŠKOS Nuotraukos:

Tekstas: KAMILĖS BARTKUTĖS IŠ UAB „OKEANA“ ARCHYVO IR AGENTŪROS „SHUTTERSTOCK“

KIEKVIENO ŽMOGAUS NORAS – SUSIKURTI JAUKIUS, ŠIRDŽIAI MIELUS NAMUS. LIETUVIAI VIS DAŽNIAU NORI GRAŽINTI NAMŲ IR LAUKO APLINKĄ, SKIRTI DAUGIAU DĖMESIO ĮVAIRIOMS DEKORATYVINĖMS DETALĖMS, KURIOS NE TIK PUOŠTŲ NAMUS, BET BŪTŲ IR KOKYBIŠKOS. VIENA TOKIŲ LAUKO DETALIŲ YRA DEKORATYVINIS TVENKINYS, KURĮ DAŽNAI PASTEBĖTI GALIMA KAIMYNŲ, DRAUGŲ AR ARTIMŲJŲ KIEMUOSE. TOKS TVENKINYS VIETAI SUTEIKIA GYVYBĖS IR IŠSKIRTINUMO. PRIEŠ APSISPRENDŽIANT ĮRENGTI DEKORATYVINĮ TVENKINĮ NAMO PAŠONĖJE, VERTĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ Į JO TIPĄ, PRIEŽIŪRĄ, KAINĄ IR KITUS SVARBIUS ASPEKTUS. ŠIANDIEN SU MUMIS PATARIMAIS IR AKTUALIA INFORMACIJA DALIJASI UAB „OKEANA“ DIREKTORIUS MANTAS BRASLAUSKAS.

60

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

KINIO DEKORATYVINIŲ TVENKINIŲ TIPAI Galima išskirti tris pagrindinius dekoratyvinių tvenkinių tipus: dirbtinis-dekoratyvinis baseinėlis, dekoratyvinis tvenkinys ir EKO baseinas.

Pasak Manto Braslausko, EKO baseinai Lietuvoje yra naujiena, o Europoje – įrenginėjami jau kelis dešimtmečius. Šie baseinai pasižymi ekologiškumu ir natūralia augalija. Vandeniui dezinfekuoti nenaudojami chemikalai. EKO baseiną valo speciali ekosistema, būtent ši ypatybė ir yra tokio tipo dekoratyvinio tvenkinio privalumas, palyginti su įprastu baseinu, kuris valomas chloru.

EKO baseino pakrantės dekoruojamos gamtos detalėmis – lelijomis, akmenimis, nendrėmis ir kt. EKO baseiną sudaro dvi zonos: regeneracinė ekozona ir plaukimo zona. Būtent regeneracinėje ekozonoje pasodinti augalai, mintantys bakterijomis bei mikroorganizmais, nuolatos valo vandenį. Žinoma, ekosistema neišvengiamai sensta. Dėl šio proceso atsiranda dum-

PATARIMAI, KAIP ĮSIRENGTI DEKORATYVINĮ TVENKINĮ

blių perteklius ir nemalonus vandens kvapas, todėl specialistai rekomenduoja baseino aeraciją, kuri nuolatos vandenį aprūpina deguonimi. Taip pat svarbu įsigyti tinkamą filtrą ir retkarčiais papildyti baseiną natūraliomis bakterijomis. EKO baseinų plotas paprastai būna iki 2 arų (10 x 20 m), norint įsirengti tokį baseiną jo kaina svyruoja tarp 100–200 tūkst. litų. Šio tipo tvenkinys – natūralus ir kokybiškas, tačiau brangus malonumas, todėl prieš apsisprendžiant įsirengti ekologišką baseiną, reikėtų labai rimtai apsvarstyti, ar galite sau tai leisti.

Nagrinėjant kitą dekoratyvinių tvenkinių tipą – dirbtinį baseinėlį – svarbu paminėti, kad tai patys mažiausi tvenkiniai iš visų trijų įvardytų. Tvenkinio plotas dažniausiai būna iki 1 aro (10 x 10 m), norint įsirengti šį baseinėlį, jo kaina svyruoja tarp 10–20 tūkst. litų.

Tokio tipo dekoratyviniai tvenkiniai įrengiami šalia namo. Juose dažnai veisiamos žuvys, įrengiamas apšvietimas po vandeniu. Svarbu paminėti, kad dekoratyviniui baseinui yra būtina valymo įranga, kuri apsaugo nuo taršos PLATUMOS

EKO baseinų plotas paprastai būna iki 2 arų (10 x 20 m), norint įsirengti tokį baseiną jo kaina svyruoja tarp 100– 200 tūkst. litų. Šio tipo tvenkinys – natūralus ir kokybiškas, tačiau brangus malonumas

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

61

S P E CIA LIS TA I PATAR I A

Nagrinėjant kitą dekoratyvinių tvenkinių tipą – dirbtinį baseinėlį – svarbu paminėti, kad tai patys mažiausi tvenkiniai iš visų trijų įvardytų. Tvenkinio plotas dažniausiai būna iki 1 aro (10 x 10 m), norint įsirengti šį baseinėlį, jo kaina svyruoja tarp 10–20 tūkst. litų. Tokio tipo dekoratyviniai tvenkiniai įrengiami šalia namo

ir dumblių pertekliaus, šis susidaro dėl augalų dauginimosi ir saulės spindulių.

Trečiasis tipas – dekoratyvinis tvenkinys – išvaizda primena natūralų tvenkinį, o jo plotas būna nuo 5 iki 25 arų. Dažniausiai tokie tvenkiniai kasami poilsio ir pramogų zonose. Juose išklojama speciali hidroizoliacija, tada tvenkiniai pripildomi vandens. Esminis skirtumas tarp dekoratyvinio tvenkinio ir natūralaus, kai vanduo atsiranda natūraliai, iš esančio grunto. Žinoma, dekoratyviniame tvenkinyje vandens kiekį papildo ir krituliai.

DEKORATYVINIŲ TVENKINIŲ FORMOS IR PRIEŽIŪRA

Formos.

Prieš nusprendžiant įsirengti dekoratyvinį tvenkinį, reikia įvertinti ne tik savo finansines galimybes, bet pagalvoti ir apie vandens telkinio būsimą formą bei priežiūrą. Tvenkinio dydis ir forma turėtų tenkinti Jūsų susikurtą viziją ir derėti prie aplinkos. Dažniausiai pasitaikanti tvenkinio forma yra netaisyklingai apvali, kuri labiausiai primena gamtoje esančius tvenkinėlius.

62

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Priežiūra.

Nors dekoratyvinis tvenkinys nereikalauja daug priežiūros, vis dėlto norint savo teritorijoje turėti gražų ir tvarkingą vandens telkinį, reikia skirti jam dėmesio.

Dažniausiai nuo šalia esančių medžių vanduo apsineša lapais, todėl prieš įrengiant tvenkinį būtina apsvarstyti jo vietą. Jei norite išvengti rūpesčių dėl lapų, įrenkite tvenkinį atokiau nuo medžių, tačiau patartina tokioje vietoje, kur saulė jį apšviestų tik pusę dienos. Per didelis karštis gali nuniokoti vandens telkinį ir pakenkti ten gyvenančioms žuvims.

Kitas svarbus dalykas, susijęs su priežiūra, yra filtravimo įranga, kuri valo vandenį ir naikina nemalonų kvapą.

Norint turėti švarų dekoratyvinį tvenkinį – tai būtina priemonė.

Veisiant žuvis tvenkinyje, būtina atkreipti dėmesį į augaliją, kuri gerintų ekosistemą ir apsaugotų žuvis nuo saulės spindulių pertekliaus. Atėjus žiemai, reikėtų įsigyti aeratorių, kuris vandenį nuolatos aprūpintų deguonimi ir neleistų tvenkiniui visiškai užšalti.

Aeratoriai taip pat praverčia ir vasarą – tiekia deguonį ir iš vandens pašalina kenksmingas medžiagas.

PATARIMAI, KAIP ĮSIRENGTI DEKORATYVINĮ TVENKINĮ

Dekoratyvinis tvenkinys – išvaizda primena natūralų tvenkinį, o jo plotas būna nuo 5 iki 25 arų.

Dažniausiai tokie tvenkiniai kasami poilsio ir pramogų zonose. Esminis skirtumas tarp dekoratyvinio tvenkinio ir natūralaus, kai vanduo atsiranda natūraliai, iš esančio grunto PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

63

S P E CIA LIS TA I PATAR I A

DEKORATYVINIO TVENKINIO DEKORACIJOS Norint puikuotis iš tiesų akį traukiančiu dekoratyviniu tvenkiniu, reikia prižiūrėti ir šalia vandens telkinio pasodintus augalus, kurie suteikia vaizdui gyvumo, spalvingumo, natūralumo. Šalia tvenkinio dažniausiai sodinamos nendrės, švendrai, meldai ir kt., o pačiame tvenkinyje dažnai auginamos vandens lelijos. Taip pat populiaru vandens telkinį dekoruoti akmenimis.

Dažnas lietuvis, turintis dekoratyvinį tvenkinį, nusprendžia įrengti ir vandens apšvietimą, kuris ne tik suteikia patrauklų vaizdą, bet ir tamsiuoju paros metu, kai tvenkinys be apšvietimo nebūtų matomas, suteikia saugumo. Vienas populiariausių Lietuvoje ir pasaulyje yra LED lempos. Toks apšvietimas ne tik kokybiškas, bet ir džiugins jus ilgiau.

Kita įspūdinga dekoracijų rūšis – fontanai, kaskados ir kriokliai. Dėl šių komponentų reikėtų apsispręsti dar prieš įrengiant tvenkinį. Svarbu žinoti, kad šioms dekoracijoms nėra būtinas didelis tvenkinio plotas – fontanus bei krioklius galima įrengti ir nedide64

PLATUMOS

liuose tvenkinėliuose. Taip pat svarbu atrasti fontanui, kaskadai ar kriokliui tinkamiausią vietą, nustatyti būsimą dekoracijos dydį ir formą, atsižvelgiant į tvenkinio plotą, tada tinkamai ją įkomponuoti. Kriokliams reikalingi specialūs vandens siurbliai ir detalės vandeniui paimti ir grąžinti. Įrengti fontaną dar paprasčiau – užtenka purkštuką pritaisyti prie siurblio – šiuo atveju nereikia jokių papildomų vamzdžių.

Puiki ir lengvai montuojama dekoracija – plaukiojantis fontanas. Tokio fontano siurblys visuomet yra po vandeniu, o fontano purkštuko srovės ilgis gali siekti net keliasdešimt metrų. Plaukiojančio fontano purkštuką galima reguliuoti, taip išgaunant vandens purslus. Šį fontaną taip pat galima apšviesti. Vis dėlto dideliuose tvenkiniuose plaukiojančio fontano įrengti nepatartina, o žiemos metu, norint išvengti gedimų, jį būtina išimti iš vandens.

Kaskada – taip pat patraukli tvenkinio dekoracija, tačiau ją įrengti šiek tiek sudėtingiau. Kaskada vanduo teka laiptais. Tokį vaizdą kuria vandens siurblys, pumpuojantis vandenį aukštyn per žarną, kuri būna įkasta žemėje.

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

PATARIMAI, KAIP ĮSIRENGTI DEKORATYVINĮ TVENKINĮ KĄ RENKASI LIETUVIAI? Lietuvoje populiariausias tvenkinių tipas yra dekoratyvinis baseinėlis.

Tam įtakos turi mažiausia tokio tvenkinio įrengimo kaina. EKO baseinai ir dekoratyviniai tvenkiniai yra kur kas brangesni. Kaina taip pat priklauso ir nuo tvenkinio dydžio bei gylio. Todėl svarbu apsvarstyti savo galimybes, kiemo dydį ir tik tuomet pasirinkti tinkamiausią variantą.

Galima daryti išvadą, kad tokių tvenkinių poreikis Lietuvoje auga.

Dauguma žmonių šiltuoju laikotarpiu nori gražinti aplinką, pagyvinti kiemo vaizdą – tad lengviausia tai padaryti įrengiant dekoratyvinį baseinėlį.

DEKORATYVINIO TVENKINIO ĮRENGIMO ETAPAI Išsirinkus norimo dekoratyvinio tvenkinio tipą, jo būsimą vietą ir formą, galima pradėti įrengti vandens telkinį.

Visų pirma reikėtų kasti duobę, formuoti reljefą. Vėliau dugnas išklojamas hidroizoliacija. Remiantis UAB „Okeana“ duomenimis, populiariausios hidroizoliacinės dangos yra polivinilchlorido bei didelio tankio polietileno. Pastaroji danga labiau naudojama dideliems tvenki-

niams – ji kietesnė, tvirtesnė, pigesnė, itin atspari įvairioms klimato sąlygoms, agresyvioms medžiagoms. Polivinilchlorido tvenkinių hidroizoliacinė danga yra pritaikyta mažesniems ir sudėtingo reljefo dekoratyviniams tvenkiniams. Ši danga – lanksti, elastinga ir brangesnė už didelio tankio polietileno dangą. Specialistai taip pat siūlo ir geotekstilės paklotą, šis hidroizoliacinę dangą apsaugo nuo įvairių pažeidimų, kurie atsiranda dėl akmenų ar žvirgždo, mechaninių darbų. Kai kurie žmonės įrengdami tvenkinį naudoja ir polietileninę dangą, tačiau ji nėra kokybiška ir ilgaamžė.

PLATUMOS

www.okeana.lt 2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

65

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

66

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

EGZOTIŠKOJI

MALAIZIJA INDRĖS IR DARIAUS AKIMIS Tekstas ir nuotraukos:

INDRĖS RAUDONYTĖS IR DARIAUS MATIJOŠAIČIO

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

67

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

Tenka priprasti prie tarpmiestinio transporto vėlavimo: jei tvarkaraštyje nurodytas atvykimas per dvi valandas, reikia pridėti dar porą.

68

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

T

urbūt dauguma sutiktų, kad šaltuoju sezonu labai smagu bent trumpam atsidurti ten, kur šilta, kur galima pamiršti storą sluoksnį drabužių, šaltuką iškeisti į saulės spindulius. Tuo metu, kai Lietuvoje niekam nesinori net nosytės kišt laukan, mes sukame galvas, kur reikės dėti šiltus drabužius vasarišku oru alsuojančioj Malaizijoj. Atostogų metui artėjant, randame ne pigiausius, bet ir ne brangiausius bilietus iš Varšuvos per Amsterdamą į Kvala Lumpūrą (KL).

Kelionė trunka ilgai: važiavimas Simple Express autobusu iš Kauno iki Varšuvos, ilgas laukimas iki skrydžio, šio vėlavimas, stipriausias iki šiol patirtų lėktuvo pakratymų ore, bėgimas iki jungiamojo skrydžio, kuris trunka 12 valandų. Visas nuovargis dingsta nusileidus KL tarptautiniame oro uoste, pajutus šilumą ir paslėpus šiltus drabužius dviem savaitėms. Pats KL oro uostas didelis (pagal 2013 m. statistiką 11-as pagal užimtumą) ir modernus, darbuotojai paslaugūs. Laukti savo skrydžio galima nebūtinai terminalo viduj, bet ir išėjus pakvėpuoti sukurtu atogrąžų mišku! Išsikeičiame keletą eurų į jų ringitus (MYR), kad galėtume pasiekti sostinę. Keisti pinigus geriausia mieste, paklausus viešbutyje geriausio kurso keityklos. Skirtumas tarp oro uosto ir mieste esančių keityklų tikrai didelis, kinų kvartale galima rasti keityklų, kuriose išsikeisite pinigus net iki 10 % pigiau. Lankantis Malaizijoje, skiepai nėra būtini, tad mes drąsiai keliaujame be jų. Nuo oro uosto iki KL centro apie 45 km, galima važiuoti greičiau ir brangiau KLIA ekspres traukiniu (35 MYR) arba pigiau ir ilgiau autobusu (10 MYR).

KVALA LUMPŪRAS Malaizija – pietryčių Azijos šalis, kurios žemyninė dalis šiaurėje ribojasi su Tailandu, pietuose su Singapūru, kita dalis dalinasi Borneo sala su Indonezija ir Brunėjumi. Šalies tradicijas ir įvairią kultūrą formuoja skirtingos rasės ir religijos: apie 60 proc. malaiziečių gyventojų, 26 proc. kinų, 7 proc. indų, likusi dalis – kitataučiai. Pagal šalies konstitucijos apibrėžimą, tikrais malaiziečiais yra laikomi musulmonai, praktikuojantys malaiziečių papročius ir kultūrą. Šalis žinoma kaip viena didžiausių elektronikos, palmių aliejaus, kaučiuko, alavo, tekstilės, naftos produktų tiekėjų. Turistus ir keliautojus vilioja vešlūs atogrąžų miškai, kalnuotos džiunglės, smėlėti paplūdimiai, šiltas klimatas ir kultūrų įvairovė.

TRANSPORTAS Šalies sostinėje ir kituose miestuose transportas puikiai išvystytas, labai patogus ir nebrangus susisiekimas vienbėgiais traukiniais (monorailais), traukiniais. Tarpmiestiniai autobusai taip pat patogūs, sėdimos vietos plačios (autobuse tik trys eilės sėdynių) su kojų atlošais, tokiais kaip masažinėse kėdėse. Keista, azijiečiai šiaip žmonės maži ir smulkūs, transporte sėdi patogiai ir plačiai, mes gi, aukštaūgių kraštas, važiuojame susispaudę ir vos įsitalpinę. Tik mums sunkiai sekėsi susitaikyti su azijiečių nepakenčiamu įpročiu naudotis kondicionieriais. Lauke saulė kepina iki 33 laipsnių, autobuse šaldoma iki 17. Kai pasakome vairuotojui, kuris užsideda striukę įlipdamas į autobusą, kad mums per šalta, temperatūra padidinama iki 19 laipsnių.

Tad visada važiuodami viešuoju transportu, po ranka turėdavom megztuką ir šaliką. Taip pat tenka priprasti prie tarpmiestinio transporto vėlavimo: jei tvarkaraštyje nurodytas atvykimas per dvi valandas, reikia pridėti dar porą.

Kamščiai, stoviniavimas degalinėse (beje, autobusai niekada negesinami, net pilant kurą), vairuotojų savų reikalų pakeliui tvarkymas, pietų pirkimas ir pan. Pastebėjome pagrindinę vairavimo taisyklę – važiuoti. Išmokome lįsti po ratais – pereiti gatvę stabdant mašinas ištiesus ranką. Eismas čia chaotiškas, spiečiai motociklininkų, jų avarijų taip pat nemažai.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

69

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

KVALA LUMPŪRO LANKYTINOS VIETOS Pažintį su Malaizijos sostine KL pradedame nuo seniausių ir labiausiai sostinėje lankomų Perdana botanikos sodų, kuriuose įsikūrę Paukščių, Drugelių, Elnių, Orchidėjų, Kinrožių parkai, Islamo muziejus, Planetariumas. Šalia parko jau iš tolo matyti mėlynuojantis 18-os taškų žvaigždės formos Nacionalinės mečetės kupolas, vaizduojantis 13 Malaizijos valstijų ir 5 kertinius islamo stulpus (prievoles). Stogo forma šiek tiek primena besiskleidžiantį skėtį, simbolizuojantį nepriklausomos tautos siekius. Netoliese – įspūdingos architektūros daugiau nei 100 metų senumo geležinkelio stoties pastatas. Mums labai patinka Masjid Jamek mečetė, ypač gražiai atrodanti naktį. Mečetė seniausia mieste, statyta dar 1909 metais, Kl miesto gimimo vietoje, šalia susikertančių Klang ir Gombak upių.

PAUKŠČIŲ PARKAS (KL BIRDS PARK) Vienas didžiausių pasaulyje tinklu uždengtas 20,9 hektarų parkas, kuriame gyvena apie 200 rūšių vietinių ir egzotinių paukščių, iš viso jų apie 3000.

Parkas suskirstytas į 4-as zonas: pirmoji ir antroji paverstos laisvo skraidymo zonomis, trečioji skirta ragasnapinių paukščių parkui ir ketvirtojoje paukščiai apgyvendinti narvuose arba paukštidėse. Atrakcijų čia netrūksta.

Amfiteatre vyksta didžiųjų papūgų pasirodymas: jos sveikinasi, kelia Malaizijos vėliavą, važinėja mašinytėm, skaičiuoja, lenktyniauja tarpusavyje, žaidžia žaidimus. Atskira erdvė, kur galima maitinti mažesnes papūgėles: nusiperkame indelį su pieneliu, gauname saują saulėgrąžų ir iš visų kampų suskrenda ir nutupia ant mūsų papūgos. Pasidžiaugėme, kad buvome iš ryto, mat popiet jos jau būna sočios ir ne taip noriai skrenda prie žmonių.

Kitur galima nusifotografuoti su amazonėmis, aromis, kakadu ir kitomis papūgomis, pelėdomis, ragasnapiniais paukščiais. Parke įrengtos maitinimo vietos, paukščiai pasigardžiuodami lesa papajas ir kitus mums egzotiškus vaisius. Galima užsukti į kiaušinių inkubacinį kambarį, kuriame galima stebėti, kaip inkubatoriuje ritasi viščiukai.

70

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

71

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

72

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

NEPRIKLAUSOMYBĖS AIKŠTĖ Aikštėje, kitaip vadinamoje Dataran Merdeka, 1957 metų rugpjūčio 31-osios vidurnaktį pirmą kartą pakelta Malaizijos vėliava, paskelbiant šalies nepriklausomybę nuo britų. 95 m aukščio vėliavos stulpas laikomas aukščiausiu pasaulyje. Priešais Merdeką stūkso 1897 metais statyti gražieji kolonijinio stiliaus sultono Abdulo Samado rūmai. Šiandien čia dirba Malaizijos informacijos, komunikacijos ir kultūros ministrai. Užsukame į šalia esančią miesto galeriją – turistų centrą, kuriame pilna lankstinukų, žemėlapių, veikia suvenyrų parduotuvė, galima stebėti medinių dirbinių dirbtuvėlėje dirbančius malajus, susipažinti su KL miesto istorija ir miesto modeliu. Vakarais aikštėje verda gyvenimas: groja gatvės muzikantai, šoka, žaidžia vaikai, žmonės ateina ilsėtis, atsipalaiduoti ir grožėtis miesto šviesomis.

PETRONAS BOKŠTAI DVYNIAI 451,9 metrų aukščio, 88 aukštų, islamiško meno stiliaus Petronas dvyniai bokštai laikomi KL miesto patraukliausia vieta, simbolizuojančia Malaizijos veržlumą ir kultūrinį turtingumą. Statinio forma primena M raidę, dantytas kontūras – audimo krepšį. Šie dangoraižiai 1998–2004 metais turėjo aukščiausio pasaulyje pastato titulą, tačiau juos pralenkė Taivano Taipei 101. Vis dėlto šiai dienai jie vis dar yra aukščiausi bokštai dvyniai pasaulyje. Įdomus faktas, kad kiekvieno bokšto statybai buvo pasamdytos skirtingos bendrovės (Japonų ir Pietų Korėjos), kurios tarpusavyje varžėsi ir taip darbai vyko daug greičiau. Beje, bokštus dvynius stačiusi naftos kompanija „Petronas“ yra laikoma viena didžiausių ir pelningiausių Azijoje. Dieną bokštai padaro įspūdį, bet vakare, įsižiebus šviesoms, tas įspūdis sustiprėja dešimt kartų. Sėdim prie grojančių fontanų ir užvertę galvas negalim atsistebėti spindinčiais tarsi deimantai bokštais. Nusprendžiam, kad jie mums patys gražiausi dangoraižiai, kokius tekę matyti. Bokštų apačioje įkurtas Suria KLCC prekybos centras, didelė firminių parduotuvių įvairovė. Kelis vakarus praleidžiame šalia bokštų esančiame tvarkingame parke, braidžiojame pilname vaikų baseine.

Pasinaudojame proga apsilankyti KLCC akvariume, kuriame per 5000 skirtingų vandens ir žemės gyvūnų, eksponatų, kaina 50 ringitų. Labiausiai vertas dėmesio pasirodo jūros akvariumas – praeidami 90 metrų tuneliu matome plaukiojančius tigrinius ryklius, didžiąsias rajas, didžiuosius vėžlius ir kitus vandens gyvius.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

73

ĮSPŪDŽIAI IŠ...

KINŲ KVARTALAS Kinų kvartale gyvenimas šurmuliuoja. Petaling gatvė, esanti pačiame kvartalo centre, išlaikiusi tradicinę atmosferą, kuri saulei nusileidus tik sustiprėja: kai visi prekeiviai išdėlioja savo gėrybes ir kalbina kiekvieną praeinantį, kai ore susimaišo kvapų galybė, kai visur siūlomos masažo paslaugos. Čia galima sutikti įvairiausių tautybių žmonių, išragauti visokio maisto tiek restoranėliuose, tiek iš gatvės prekeivių, galima nusipirkti „firminių“ batų, rankinukų, akinių, marškinėlių, suvenyrų, elektronikos prekių. Čia pat veikia ir centrinis turgus, priskirtas Malaizijos kultūros paveldui. Jame galima rasti visokių rankdarbių, batikos, malaizietiškų suvenyrų, meno kūrinių. Petaling gatvės gale išlikusi šimtametė Chan See Shu Yuen šventykla, paėjėjus toliau – dar senesnė indų Sri Maha Marammam šventykla. Dėl drožinėtų dievybių, paauksuotų papuošimų, brangakmenių ir piešinių ji laikoma puošniausia ir daugiausiai ornamentų turinti indų šventykla šalyje. Šalia jos kvepia indų pinamos spalvotų jazminų žiedų girliandos. Kinų kaimynystėje – spalvotas indų kvartalėlis, kuriame galima pajusti indų kultūros ypatybes.

Laukite tęsinio....

DAUGIAU KELIONIŲ Meskeliaujam.lt VIDEO apie Malaiziją 74

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

75

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

76

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

GAMINAME

GAMTOJE

SAUGIAI, SVEIKAI IR SKANIAI VASARA JAU BAIGĖSI, BET RUDUO DAR ŽADA GERUS ORUS. PRIPAŽINKIME, KAD BŪTŲ TIKRA NUODĖMĖ NEPASINAUDOTI DAR VASARA ALSUOJANČIOMIS DIENOMIS. O GERIAUSIA LIKUSIAS ŠILTAS DIENAS PRALEISTI GAMTOJE – PRIE EŽERO, MIŠKE AR SODYBOJE. SMAGU, KAD DAR GALIME IŠLĮSTI IŠ VIRTUVĖS, IR MAISTĄ GAMINTI GRYNAME ORE, ANT UGNIES, KARTU SU ŠEIMA AR BIČIULIAIS. TAČIAU DAŽNAI NESUSIMĄSTOME APIE KYLANČIUS PAVOJUS RUOŠIANT NETINKAMAI PAGAMINTUS AR LAIKYTUS PRODUKTUS. APIE GAMINIMĄ GAMTOJE IR KYLANČIUS PAVOJUS PAKALBINOME LEIDYKLOS „TERRA PUBLICA“, NESENIAI IŠLEIDUSIOS KNYGĄ APIE IŠKYLAS „IŠKYLOS LIETUVOJE. KELIONĖS IR RECEPTAI“, KULINARIJOS KNYGŲ SKYRIAUS PROJEKTŲ VADOVĘ DAIVĄ DMUCHOVSKĄ IR VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS SPECIALISTUS.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

77

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

78

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

dorus, baklažanus, salierų stiebus, svogūnus, česnakus. Skanūs ir kepti vaisiai: obuoliai, kriaušės, ananasai, persikai, abrikosai, nektarinai, bananai, slyvos. Verta paragauti ir folijoje kepto sūrio su daržovėmis, ant laužo virtos žuvienės ar tiesiog žarijose troškintos košės. Iškylaudami galime kepti net duonelę – tik reikia nepamiršti miltų ir mielių“, – sako leidyklos atstovė Daiva Dmuchovska.

HIGIENOS NORMOS RUOŠIANT IR VEŽANT PRODUKTUS Į GAMTĄ

Idealus variantas – prieš išvykstant į gamtą susidėti į krepšį jau termiškai apdorotus maisto produktus (virtus, rūkytus, keptus, džiovintus)

GAMINIMAS GAMTOJE: NE TIK ŠAŠLYKAI IR KEPSNIAI „Kepti galima viską – mėsą, žuvį, daržoves, vaisius, duoną. Kepsniams tiks ne tik taip mūsų pamėgta kiauliena, bet ir jautiena, aviena, vištiena. Nereikėtų pamiršti šiek tiek marinuotos ir puikiai ant grotelių iškeptos žuvies, o keptos daržovės – tikras skanumėlis. Kepti galima beveik visus šakniavaisius, ne tik bulves: pastarnokus, morkas, burokėlius, petražolių, salierų šaknis. Kepant daržoves reikėtų supjaustyti, sudėti ant grotelių ar kepti suvyniojus į foliją. Taip galima kepti paprikas, aguročius, cukinijas, pomi-

Pasak VMVT Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Sadūnaitės, higienos reikalavimai maisto gamybai nėra sudėtingi, bet jų privaloma griežtai laikytis. Esant karštam orui, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis ne tik greitai gendančiuose maisto produktuose, bet ir aplink juos.

Todėl pagrindinis higienos reikalavimas tvarkant maistą – palaikyti pavyzdingą švarą (kruopščiai nuplauti rankas, pjaustymo inventorių, maistui skirtus indus). Patartina į iškylą nesivežti greitai gendančių produktų, jeigu tokį įsimetėme – rekomenduojama laikyti tik izoterminėse dėžėse ar šaltkrepšiuose iki suvartojant. Gamtoje oro temperatūros nuspėti negalėsime, todėl patariama maistą patiekti tik prieš pat valgį, kad šis nespėtų sušilti karštą dieną.

Apsaugai nuo vabzdžių reikėtų turėti specialius tinklelių gaubtus, kuriais galima uždengti lėkštes su sumuštiniais ar sūriu. Ant žarijų kepamas maistas neturi apdegti. Apanglėjęs patiekalas yra netinkamas vartoti, tokiame valgyje gali susidaryti kancerogeninės medžiagos.

Dešreles, kurias kepsite gamtoje, būtina atidžiai išsirinkti prekybos centre dar iki iškylos. Primename, kad dešrelėse, kurios skirtos kepti ant grotelių, neturėtų būti randama nitritinės druskos, nes aukštoje temperatūroje ji skyla iki nitratų, aminorūgščių, vėliau atsiranda palankios sąlygos nitrozaminams (kancerogenams) susidaryti žmogaus organizme. Iškylų metu reikėtų vartoti mažiau valgomosios druskos, ją galima keisti prieskoninėmis žolelėmis, tada ir iškylautojus mažiau troškins. Būtina visuomet turėti pakankamą kiekį šva-

raus geriamojo vandens, ne tik rankoms nusiplauti, bet ir maistui gaminti.

Valgyti skirti indai ir įrankiai turėtų būti paruošti jau namuose: gerai išplauti arba parinkti vienkartiniai. Jokiu būdu nerekomenduojama ruošiant valgį naudoti nežinomos kokybės šaltinio, upės ar ežero vandens. Neplaukime lėkščių upės ar ežero vandeniu, kurio kokybės niekas nežino. Kiekvienas save gerbiantis iškylautojas poilsiavietėje po vizito nepalieka šiukšlių, todėl primename, kad dar namuose būtina į krepšį įsidėti keletą tuščių šiukšlių maišų visoms atliekoms susirinkti. Rekomenduojama po iškylos maisto likučius išmesti – jie gali būti nesaugūs, nes laikyti netinkamoje temperatūroje. Vištienos kepsnių mėgėjams primename, kad ant iešmų jie turi būti kepami tol, kol kepsnio viduje temperatūra bus ne mažesnė kaip 75 °C, t. y. viščiukas visiškai iškeps tik tada, kai iš mėsos išsiskyrusios sultys bus bespalvės. Po tokių vaišių valgytojai nesusirgs salmonelioze.

PARUOŠTI AR ŠVIEŽI? Idealus variantas – prieš išvykstant į gamtą susidėti į krepšį jau termiškai apdorotus maisto produktus (virtus, rūkytus, keptus, džiovintus ir t. t.), su tokiais produktais jokių problemų – atidarei stiklainiuką ar indelį ir gurgždantys rauginti agurkėliai jau pilve. Mišrainės yra gana pavojingos, nes jose, esant karštam orui, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Mišrainėms siūloma namuose paruošti tik ingredientus – susipjaustyti visas reikiamas daržoves ar vaisius, bet grietinę, majonezą ar jogurtą užpilti jau gamtoje. Jeigu nebegalite iškylauti neparagavę torto – patariama jį visą laiką iki suvartojimo laikyti tik izoterminėje dėžėje ar šaltkrepšyje. Tortą iškylai rekomenduojama rinktis sausesnį, paprastesnį, kad jame būtų kuo mažiau kremo, kuris labai greitai genda.

Jei neturime šaltkrepšio, geriausiai rinktis kruopas, ankštines, grūdines kultūras, daržoves, vaisius, uogas, duonos gaminius, sausainius, vaflius, fasuotus konservus, sultis ir kitus skanius bei maistingus, bet iškyloms tinkamesnius maisto produktus.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

79

L IE T UV IŠKA VI R TUVĖ

rūgsta. Geriausia į iškylą pasiimti tokių vaisių ar uogų, kurių paviršiaus odelė stipresnė – vynuogių, melionų, arbūzų, kivių, obuolių ir kt. Vaisius reikėtų nuplauti tekančiu vandeniu ir susidėti į švarius indelius.

JEI APSINUODIJOME MAISTU Po iškylų VMVT kasmet registruojama po keletą salmoneliozės protrūkių. Ne visi suvokia, kad ant grotelių kepama žuvis, mėsa turi būti gerai iškepta.

Daržovės, vaisiai, uogos turi būti tinkamai nuplautos švariu tekančiu, geriamuoju vandeniu. Nereikėtų daug vartoti ypač riebių ar saldžių maisto produktų. Jei sutrinka virškinimas, reikia gerti daugiau švaraus šilto geriamojo vandens ar šiltos saldžios arbatos, daugiau judėti, nebūti saulėje ir nebijoti kreiptis į gydytoją kuo anksčiau, kad šis galėtų suteikti profesionalią medicininę pagalbą.

KOKIĄ MĖSĄ GERIAUSIAI RINKTIS? VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėja Rūta Bubulienė sako, kad tinkamiausia būtų kiauliena ir jautiena, nes jose yra mažesnis drėgmės kiekis, todėl mikrobai lėčiau dauginasi. Be to, renkantis mėsą reikia žinoti, kad kuo ji riebesnė, tuo atsparesnė mikrobų poveikiui. Marinuota mėsa, palyginti su šviežia, taip pat yra atsparesnė bakterijoms, nes ji apdorota maisto žaliavomis (druska, actu, prieskoniais ir pan.), kurios turi konservuojančių savybių ir stabdo mikrobų dauginimąsi, todėl marinuotos mėsos tinkamumo vartoti laikas yra ilgesnis nei šviežios mėsos.

ŽUVIS – RINKITĖS ATIDŽIAI Šviežia žuvis labai greitai genda, todėl nesvarbu, kur ją įsigysite, reikia laikyti tinkamomis sąlygomis. Ką tik sugautos žuvys turi būti apsaugotos nuo užteršimo, saulės ar kitų šilumos šaltinių poveikio ir kuo skubiau atšaldomos. Siekiant sustabdyti gedimo 80

PLATUMOS

procesus, šviežia žuvis turi būti laikoma panašioje temperatūroje kaip ir tirpstančio ledo, todėl vežtis šviežią žuvį reikėtų tik šaltkrepšyje. Negalima vartoti žuvų, kai jaučiamas pašalinis, į amoniaką panašus ar rūgimo kvapas, matyti drumzlinos gleivės, blyškios ar parudavusios žiaunos, drumstos, įkritusios akys, ištižę ar atsiskyrę nuo kaulų raumenys, vidaus organai yra susilieję ir juos sunku atskirti.

PIENO PRODUKTAI: TAIP AR NE? Prie rizikingų produktų priskiriami ir pieno gaminiai: jogurtas, grietinė, rūgpienis, kefyras, pienas. Jei neturime šaltkrepšio su šaldymo elementais, geriausia iškyloms rinktis sūrius bei jų gaminius.

VAISIAI IŠKYLOJE Esant aukštai oro temperatūrai, labai sutrumpėja visų maisto produktų tinkamumo vartoti terminas, ypač jei šie laikomi nepalankiomis sąlygomis: daržovės ir vaisiai džiūsta, vysta, glemba,

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Geriausia į iškylą pasiimti tokių vaisių ar uogų, kurių paviršiaus odelė stipresnė – vynuogių, melionų, arbūzų, kivių, obuolių.

MAISTO HIGIENOS KLAUSIMAIS KONSULTAVO: RITA SADŪNAITĖ, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė

RŪTA BUBULIENĖ, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus patarėja

JANINA KONDROTIENĖ,

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė

ANTONINA GREIČIUVIENĖ, VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė

erdvė

Čia gali būti Jūsų idėjoms

„Idėja gali virsti magija arba dulkėmis, priklausomai nuo talento, kuris prie jos prisiliečia“ Bill Burnbach

reklama@platumos.lt

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

82

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

1933 M.

ŠIAULIUOSE PRADĖTAS LEISTI „GIMTASAI KRAŠTAS“ – TAI PIRMASIS KRAŠTOTYROS ŽURNALAS LIETUVOJE. ŽURNALAS BUVO LEIDŽIAMAS 1933–1943 METAIS. LEIDINIO ORGANIZATORIUS IR REDAKTORIUS BUVO TEISININKAS, „AUŠROS“ MUZIEJAUS IR ŠIAULIŲ KRAŠTOTYROS DRAUGIJOS ĮKŪRIMO INICIATORIUS PELIKSAS BUGAILIŠKIS. ŽURNALE DIRBO AŠTUONIASDEŠIMT GARSIŲ TO METO MOKSLININKŲ, MUZIEJININKŲ, KRAŠTOTYRININKŲ, MOKYTOJŲ IR STUDENTŲ. PER DEŠIMT GYVAVIMO METŲ BUVO IŠLEISTA 17 ŽURNALO „GIMTASAI KRAŠTAS“ NUMERIŲ.

LEIDINYJE RINKTA IR SKELBTA INFORMACIJA IŠ VISŲ KRAŠTO ETNOGRAFINIŲ REGIONŲ. ŽURNALE BUVO PUBLIKUOTI STRAIPSNIAI APIE KRAŠTOTYRĄ, MUZIEJININKYSTĘ, ARCHEOLOGIJĄ, ETNOLOGIJĄ, TAUTOSAKĄ, KALBĄ IR GAMTĄ. ŠIANDIEN „GIMTASAI KRAŠTAS“ EGZEMPLIORIŲ GALIMA RASTI TIK MOKSLINĖSE BIBLIOTEKOSE. Straipsnio „Senovės valgių apžvalga“ (aut. E. Čiapaitė-Mickienė) ištrauka iš žurnalo „Gimtasai kraštas“ 3–4 (7–8) nr.

Liepa–gruodis 1935 m.

Kalba netaisyta

ĮVAIRIOS TAUTOS ATSIŽVELGIANT Į SKIRTINGĄ GEOGRAFINĘ PADĖTĮ VARTOJA SKIRTINGUS VALGIUS. NORS KAI KURIE MAISTO PRODUKTAI VARTOJAMI TIE PATYS, BET KIEKVIENA TAUTA TURI SAVO SPECIFINĮ SKONĮ, PAGAL KURĮ GAMINA SAU VALGIUS. MUMS PRAVARTU TURĖTI SENOVĖS LIETUVIŲ VALGIŲ KOL KAS NORS BENDRĄ APŽVALGĄ, KURIĄ ČIA IŠ ŠIAULIŲ KRAŠTOTYROS DR-JOS ANKĖTŲ BANDYSIU SUTRAUKTI, KAS ATRODYS CHARAKTERINGA.

SENOVĖS VALGIŲ APŽVALGA PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

83

K E LIAUJAME Į PR AE I TĮ

VALGIO LAIKMEČIAI Kartu su metų laikotarpiais keičiasi ne tik žmonių apsirengimas, darbai, bet ir valgis bei valgymo laikmečiai. Paprastai žiemą valgoma 3 kartus per dieną:

PUSRYČIAI 6-7 VAL., 7-8 VAL.

PIETŪS (PIETAI) 13-15 VAL.

VAKARIENĖ (VEČERIJA) 18-20 VAL.

Pavasarį, parlėkus gandrui, ir prasidėjus laukų darbams, atsiranda „paldynis“ apie 17 val. (Šimkaičiai), padverčerka (Skaudvilė, Alsėdžiai, Užventis, Tryškiai), podvečerka (Mažeikiai, Kuršėnai), pavakariai-pusdieniai, -launagas (Gruzdžių, Joniškio v.), palūdieniai (Kėdainiai). Vasarą pradedama valgyti ankstyvieji pusryčiai – snydonis (Šimkaičiai), sniedonė (Skaudvilė, Varniai, Užventis), pusiauryčiai (Linkuva, Koniškis, Kėdainiai). Per vestuves ar kitas nakties iškilmes bei darbus duodamas „naktipytis“ (Šimkaičiai), naktopytis-naktopiečiai 23-24 val. (Vaiguva). Apylinkėse, kuriose nevalgoma pusiaurytis (Alsėdžiai, Užventis, Varėna), ten valgoma priešpiečiai apie 11 val.; pietūs valgoma kiek vėliau 14-16 val. Ankstyvieji pusryčiai ir pavakariai dažniausia nešami į lauką arba einant į darbą įdedama seniau tam tikrais lauknešėliais.

Viryklė

84

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

Rytų Lietuvos duonkepė krosnis (nuotr. A. Zylenko)

PRIETARAI: • Valgant nesupk kojų, velnią supi.

• Valgant dainuoti, gausi durną žmoną.

• Kas iš katilo pagrandį valgo, per to vestuves snigs arba lis.

• Valgydamas neik į kitus namus – peles atvesi.

• Nevalgyk tvarte, gyvulius pelės užpuls.

• Jei vaikai valgydami prilaisto – bus girtuokliai.

• Jei nuo stalo valgydamas nueisi, pelės grūdus kapos.

• Nevalgyk iš juodo puodo, nes bus vaikai juodi.

PATARLĖS: • Valgyk, kad pilvas plyštų, dirbk, kad akys tystų.

• Nuo varškės dantys barškės.

• Tyli, kaip mėsą valgydami.

• Svečio valgis iki vartų.

• Daug privalgęs nebūsi bagotas, o tik pilvotas.

VALGIO GAMINIMO VIETA Senovėj, kai beveik visur buvo dūminės pirkios, apie virtuvę valgiams gaminti niekas nė nežinojo. Vidury gryčios pakabindavo katilą, po juo asloje sukurdavo ugnį ir virdavo (Joniškio v.). Vėliau pradėta valgis virti pečiuje prieš ugnį. Tik prieš kelias dešimt metų įmūryta gryčiose plytos – kuknės, ant kurių verdama.Tačiau ir dabar Likuvos, Pakruojaus, Dusetų, Čedasų, Užpalių apylinkėse tebeverda pečiuje. Žemaičiuose ir neretai Šiauliečiuose tam tikslui tarnauja platūs mūro vad. kaminai su ugniakurais, iš akmenų sudėtais ir vaškarais katilui kabinti. Suvalkijoje verdama virtuvėse. Vasaros metu valgis dažnai verdamas lauke ant trikojo iš specialiai padarytos plytos arba kamine.

VALGIO RUOŠIMAS Valgį ruošia pati šeimininkė arba samdyta tarnaitė. Anksti rytą pradeda virti pusryčius. Išverda tiek, kad liktų pašildyti ir pietums. Gi Tryškių, Kuršėnų, Antazavės, Dusėtų ir kt. apylinkėse – pusryčiams ir pietums kai kuriuos (be viralo) gamina atskirai. Vakarienę visur ruošia atskirai, greičiau pagaminamą. Šeimynai renkantis į gryčią šeimininkė ar tarnaitė ruošia stalą: nuvalo, nušluosti, suneša indus, valgius. Duona suraikoma storai. Riekiama skersai visą bakaną (kepalą) iš viršutinės ir apatinės jo pusės. Gaunasi viršutinė ir apatinė riekė. Visi stengiasi pasiimti apatinę, nes sakoma, kad ant viršutinės kepalo pusės sėdėjo katinas, pakėlęs uodegą. Duoną laiko pagarboj – negalima padėti ant stalo ar suolo viršutine pluta į apačią. Duonai nukritus ji pakeliama nuo žemės ir pabučiuojama.

MAISTAS Maistas visiems lygus, tačiau dirbantieji sunkesnius darbus gauna padidintas porcijas. Seniau mėsos porcijos buvo šeimininkės paskirstomos, tačiau skanesnį kąsnelį gauna tėvas, vaikai.

PLATUMOS

2014 RUGPJŪTIS–RUGSĖJIS

85

NORI GAUTI NAUJIENAS

PIRMAS?

TA P K Ž U R N A L O P L AT U M O S D R A U G U S O C I A L I N I U O S E T I N K L U O S E

www.platumos.lt