mediniai namai by Tomas Vikkk

Lietuvos medinių statinių gamybos pošakio konkurencingumo analizė 2013 m. gruodžio 18 d.

Medinių statinių gamybos pošakio analizės struktūra Kokie mes esame ir ką galime pasiūlyti?

I. POŠAKIO ĮMONĖS LIETUVOJE ►

Kaip turėtumėm tobulėti?

►

I.1 Pošakio dydis, struktūra, eksporto kryptys vystymosi tendencijos ir prognozes I.2 Pošakio įmonių Lietuvoje lyginamoji analizė

III. TARPTAUTINIS KONKURENCINGUMAS ►

►

II.EKSPORTO RINKOS

III.1 Lietuvos ir užsienio įmonių veiklos rodiklių lyginamoji analizė III.2 Lietuvos įmonių konkurenciniai pranašumai ir tobulintinos sritys

►

Kuo esame pranašesni? 2

Į kur eksportuoti ir kaip?

II.1 Rinkų potencialo analizė ir tikslinių rinkų atranka II.2 Tikslinių rinkų apžvalga: tendencijos, nišos, pardavimo kanalai, pozicionavimas didžiausi konkurentai

I.1 PoĹĄakio dydis, struktĹŤra, eksporto kryptys vystymosi tendencijos ir prognozes

Lietuvos rinkos analizė Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

MEDINIŲ STATINIŲ GAMYBOS POŠAKIS ►

►

Lietuvos medinių statinių gamybos pošakį sudaro apie 60 smulkių ir vidutinį įmonių, gaminančių įvairių tipų medinius namus ar kitus medienos statinius, veikia medinių namų asociacija. Pakankamas medienos žaliavų kiekis sukuria prielaidas šio pošakio plėtrai, konkurencinga kaina ir pošakio įmonių orientacija lemia pošakio patrauklumą ir tolimesnės plėtros galimybes. Šia ataskaita siekiama apibrėžti pošakio dydį, parodyti jo vystymosi tendencijas ir nustatyti galimas strategines kryptis bei priemones plečiantis eksporto rinkose ir tobulinant įmonių veiklą.

Tikslinių rinkų atranka

LIETUVOS RINKOS ANALIZĖS DUOMENŲ ŠALTINIAI ►

►

Siekiant atlikti įvairiapusišką ir pilną pošakio analizę, buvo naudojami įvairūs duomenų šaltiniai: ►

Statistikos departamento duomenys;

►

Tarptautinės ir Lietuvos įmonių duomenų bazės;

►

Pošakio įmonių apklausa.

Dėl skirtingo duomenų detalumo skirtinguose šaltiniuose, analizėje naudojamos dvi imtis apibūdinančios sąvokos: ►

Medinių statinių ir susijusių gaminių rinka – tai įmonių imtis, nustatyta pagal statistinius EVRK kodus. Dėl to ši imtis be medinių statinių gamintojų papildomai apima ir kitų medienos produktų (langų, durų, laiptų, vidaus apdailos elementų) gamintojus;

►

Medinių statinių rinka – tai įmonių imtis, nustatyta remiantis kokybiniais kriterijais bei įmonių apklausos duomenimis. Taigi, kalbant apie medinių statinių rinką, vertinamas tik šis pošakis, eliminuojant medinių langų, durų, laiptų, vidaus apdailos elementų gamintojus.

Medinių statinių gamybos rinkos dalyvių ekspertiniu vertinimu išskirti (ir toliau analizuojami) šie medinių statinių segmentai (klasifikuojami atsižvelgiant į gamybos technologijos skirtumus): ►

Skydinių namų gamintojai, įskaitant karkasinių ir modulinių namų gamybą;

►

Mažosios architektūros gamintojai;

►

Rankų darbo namų (iš natūralaus rąsto) gamintojai;

►

Klijuoto tašo namų gamintojai.

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Lietuvos medinių statinių gamybos rinkos struktūra Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

MEDINIŲ STATINIŲ IR SUSIJUSIŲ GAMINIŲ RINKA

►

Medinių statinių ir susijusių gaminių rinkoje veikia 2 134 įmonių, per metus sukuriančių apie 0,1 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,04 mlrd. eurų pelno.

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų). Jos sudaro 88,5% visų rinkoje veikiančių įmonių, tačiau sukuria vos 7% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 13% viso sektoriaus uždirbamo pelno. Lietuvoje veikia 1 didelė įmonė (virš 250 darbuotojų) ir 48 vidutinės įmonės (nuo 50 iki 240 darbuotojų), kurios kartu sudaro tik 2,3% įmonių, tačiau sukuria 70% sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir uždirba 65% viso sektoriuje uždirbamo pelno, kartu pasiekdamos aukščiausius pelningumo rodiklius

100% 80% 49

60%

40% 20% 1.889 88

103 0%

10%

20%

►

Rinkoje vyrauja smulkios (iki 49 darbuotojų) įmonės*.

50%

60%

70%

80%

Nuo 10 iki 19 darbuotojų Daugiau nei 49 darbuotojai

RINKOS STRUKTŪRA, 2012 6 Daugiau nei 5 10

Nuo 5 iki 10 4

5 2

Nuo 1 iki35 Pastebimas tiesioginis įmonių dydžio ir uždirbamų pajamų ryšys, t.y. pajamos vienam darbuotojui Nuo 0,5 iki21 visose įmonėse yra panašios. Tačiau tarp mikro įmonių pasitaiko išimčių – įmonės, turinčios mažiau Nuo 0 iki 0,5 1 nei 10 darbuotojų, geba generuoti ne mažiau pajamų negu vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų), 0 taip pasiekdamos itin aukštus pelningumo vienam Darbuotojų skaičius: darbuotojui rodiklius..

Nuo 0 iki 9

Nuo 10 iki 19

Pastabos:

40%

Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 20 iki 49 darbuotojų

Pardavimo pajamos, mln. Lt

►

Lietuvoje yra įsisteigę 56 medinių statinių gamybos įmonės, įdarbinančios 1968 darbuotojus. Kartu per metus jos uždirba 233,9 mln. litų.

30%

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%)

MEDINIŲ STATINIŲ RINKA ►

Lietuvos įmonių konkurencingumas

RINKOS STRUKTŪRA, 2010 Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

►

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

*Apskritimų dydis grafike atspindi įmonių, patenkančių į konkretų pajamų ir darbuotojų skaičiaus intervalą, skaičių.

Nuo 20 iki 49

Nuo 50 iki 249

Daugiau nei 250

Lietuvos medinių statinių eksporto tendencijų apžvalga Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

EKSPORTO KRYPČIŲ TENDENCIJOS Lietuvos medinių statinių gamintojai 2010-2012 m. daugiausiai eksportavo į Norvegiją. Eksporto apimtys į šią rinką kasmet vidutiniškai augo 43,6%.

►

Antra Lietuvos gamintojų mėgstama kryptis yra Prancūzija. Šioje rinkoje taip pat matomas ženklus parduodamos produkcijos metinis augimas – 11%.

►

Lietuvos medinių statinių gamintojų pardavimų struktūroje eksporto pajamos sudaro itin reikšmingą dalį – apie 80% visų pardavimo pajamų. Ši dalis varijuoja priklausomai nuo įmonės dydžio, pasirinktos strategijos, orientacijos į eksportą.

►

Apklausoje dalyvavusios įmonės įvertino, kad 2014-2016 m. jų eksporto apimtys didės vidutiniškai 32% per metus. Augdamos tokiais tempais, iš eksporto gaunamos pajamos 2016 m. pasiektų du kartus didesnį lygį negu 2012 m.

►

Toliau pateiktame grafike eksporto prognozės atspindi apklaustų įmonių ekspertinį vertinimą, o pajamų Lietuvoje augimas vertinamas darant prielaidą, jog jų augimo tempai Lietuvoje išliks stabilūs. Bendrą pajamų dinamiką daugiausiai nulemia eksporto apimčių didėjimas.

Vokietijos rinkoje lietuviškų medinių statinių pardavimai mažėja (31% vidutinis metinis kritimas).

150 100 50

53 15,2 19,8 30 22 48

43 16,3 22,3 18 26

15,7 19,2 14 27

600 Pajamos, mln. Lt

Eksporto apimtys, mln. litų

250 200

0 Norvegija

2010 Prancūzija

2011 Vokietija JK

Olandija

2012 Kitos šalys

ĮŽVALGOS ►

Pagrindinės Lietuvos eksporto rinkos atitinka objektyvius rinkų patrauklumo kriterijus.

►

Vokietijos rinka rodo pozityvius rinkos ženklus, todėl, nepaisant eksporto apimčių mažėjimo pastaraisiais metais, turėtų išlikti viena iš prioritetinių rinkų.

►

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EKSPORTO APIMČIŲ TENDENCIJOS

►

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvių medinių statinių gamintojų neatrasta, tačiau potencialo turinti rinka yra Slovakija. Nors ši rinka yra gana uždara ir importuoja nedaug medinių statinių, tokios šalys kaip Rumunija, Vokietija, Čekija joje atrado savo nišas. Taip pat daugiau dėmesio turėtų būti skiriama augančioms Austrijos, Šveicarijos rinkoms.

2,0%

500

1,6%

300 200 100

513

1,2%

400 0,9% 190

231

1,0%

311 232

237

152

189

179

174

2010 f

2011 f

2012 f

2013 p

335

395

233

0,5% 0,0%

Pardavimo pajamos

1. 2. 3. 4. 5.

1,5%

431

Pelningumas

Medinių statinių pošakis Lietuvoje

2014 p

Eksporto pajamos

2015 p

2016 p

Pelningumas, %

TOP 20 LIETUVOS MEDINIŲ STATINIŲ EKSPORTO KRYPTYS, 2010-2012 Norvegija 6. Italija 11. Suomija 16. Latvija Prancūzija 7. Danija 12. Airija 17. Šveicarija Vokietija 8. Rusija 13. Estija 18. Portugalija JK 9. Švedija 14 Japonija 19. Belgija Olandija 10. Ispanija 15. Ukraina 20. Austrija

Pastabos: Eksporto krypčių ir eksporto apimčių tendencijos yra vertinamos remiantis kompleksine, kelių informacijos šaltinių analize. Eksporto apimčių tendencijų grafike neatsispindi smulkiausių ir mažai eksportuojančių įmonių duomenys. Dėl to bendra eksporto pajamų vertė 2010-2012 m. neženkliai skiriasi pateiktuose grafikuose.

Lietuvos medinių statinių gamintojų ekspertinės įžvalgos Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

EKSPORTO ĮŽVALGOS Apklausoje dalyvavę Lietuvos medinių statinių gamintojai planuoja didinti eksporto apimtis šiose rinkose (prioriteto tvarka): 1. Prancūzijoje 3. Švedijoje 5. Australijoje 7. Vokietijoje 2. Norvegijoje 4. JAV 6. Danijoje 8. Italijoje LIETUVOS GAMINTOJŲ NUOMONĖ APIE EKSPORTO RINKAS ► ►

►

Prancūzija. Ši šalis Lietuvoje neretai įvardinama kaip prioritetinė eksporto rinka. Norvegija. Pasak Lietuvos medinių statinių gamintojų, Norvegijos rinkoje pagrindinė konkurencija jaučiama iš kaimyninių Baltijos šalių. Švedija. Ši šalis taip pat neretai įvardinama kaip prioritetinė rinka. Lietuvos gamintojai mano, kad paklausą šioje šalyje nulemia tradicijos rinktis medinį namą. Tolimosios rinkos. Tokios rinkos kaip JAV ar Australija įvardinamos kaip svarbios siekiant sumažinti medinių statinių paklausos sezoniškumą Europoje. Italija. Pastebima, kad šioje rinkoje jaučiama kaininė konkurencija, kokybė bei aptarnavimo lygis yra mažiau svarbūs. Lietuvos gamintojai Italijoje tenkina plonų rąstų medinių statinių produkcijos bei kilnojamų namų paklausą. Suomija. Lietuvos gamintojai jaučia, kad Suomijoje yra daug vietinių aukštos kokybės namų gamintojų, sukeliančių itin aukštą konkurenciją. Tai mažina Lietuvos gamintojų ambicingumą eiti į Suomijos rinką. Rusija. Paklausa Rusijoje pasižymi plačia diversifikacija – nuo paprasčiausių ir pigiausių konstrukcijų iki prabangių medinių namų. Konkurencija iš Rusijos gamintojų, Lietuvos gamintojų nuomone, nėra stipri - vietiniai gamintojai rinkoje nepateikia paklausą tenkinančios gaminių kokybės, klientų aptarnavimo standartai žemesni. Airija. Lietuvos gamintojai šios šalies atžvilgiu išsiskiria į dvi stovyklas – vieni jaučia atsigavimą rinkoje ir plečia eksporto apimtis, kiti Airijos rinką laiko viena nepatraukliausių.

►

Pagal objektyvius kriterijus patrauklios, tačiau pakankamai lietuvių dėmesio nesulaukiančios Europos rinkos yra Slovakija bei Šveicarija.

►

Airija bei Italija pagal objektyvius rinkos vertinimo kriterijus nėra patrauklios, tačiau Lietuvos gamintojai šiose šalyse atrado savo nišas.

Lietuvos įmonių konkurencingumas

INVESTICINIAI PLANAI Apklausoje dalyvavusios įmonės nurodė jog 2014-2016 m. kasmet vidutiniškai savo kapitalo bazę planuoja plėsti 30%. Jos nurodė šias pagrindines investicijų poreikio priežastis: ►

Pardavimų augimas ir poreikis plėsti gamybą;

►

Naujų technologijų diegimas;

►

Rinkos tendencijos (sudėtingėjantis dizainas, konstrukcijos, paklausa didelių matmenų statiniams);

►

Taršos prevencija;

►

Nusidėvėjusios įrangos atnaujinimas.

PLANUOJAMŲ 2014-2016 M. INVESTICIJŲ PASISKIRSTYMAS Naujų produktų kūrimui; 8% Kita ; 27%

Nudėvėtos įrangos atnaujinimui; 24%

Naujų technologijų diegimui , 41%

►

Strateginės Lietuvos įmonių investavimo kryptys iš esmės atitinka eksporto rinkų poreikius bei tendencijas.

►

Papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas naujų medžiagų panaudojimui namų gamyboje tyrimams ir taikymui.

I.2 Pošakio įmonių Lietuvoje lyginamoji analizė

Informacija prieinama tik tyrime dalyvavusioms pošakio įmonėms

II.1 Rinkų potencialo analizė ir tikslinių rinkų atranka

Potencialios eksporto rinkos Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EUROPA JAV KINIJA

JAPONIJA

AUSTRALIJA

►

Vertinant Lietuvos medinių statinių gamintojų įžvalgas, juos dominančios eksporto rinkos yra: Europa, JAV, Australija, Japonija, Kinija.

►

Esami Lietuvos medinių statinių gamybos pošakio konkurencingumo aspektai: mažos veiklos apimtys, nepakankamas kooperacijos tarp įmonių lygis, veiklos efektyvumo stoka, transportavimo kaštai, įėjimo į rinkas ir santykių su klientais vystymo kliūtys (pvz., kultūrinės, atstumo) – sudaro barjerus dėl trumpalaikėje perspektyvoje sėkmingai vystyti eksportą tolimosiose rinkose – pažymėta geltona spalva (nors pavieniais atvejais tai yra įmanoma).

►

Lietuvai geografiškai artimos Europos rinkos (žemėlapyje pažymėtos žaliai) trumpalaikėje perspektyvoje turėtų išlikti Lietuvos gamintojų strateginiu prioritetu.

►

Ilgalaikėje perspektyvoje patobulinę savo veiklą ir išvystę tarpusavio bendradarbiavimą, Lietuvos gamintojai galėtų pradėti strategiškai orientuotis ir į tolimąsias rinkas.

Statybų sektoriaus augimo tendencijos ir prognozės Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

RINKŲ PATRAUKLUMO VERTINIMAS Vertinant pagal statybų sektoriaus rodiklius, patraukliausios rinkos yra Vokietija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, JK ir Šveicarija. Jos pasižymi: ►

Augančiu statybų sektoriumi, kuriame sukuriama pridėtinė vertė pastaraisiais metais didėjo;

►

Santykinai didelėmis vartotojų išlaidomis būstui;

►

Aiškiais tolimesnio statybų sektoriaus augimo ženklais – išduodamų statybos leidimų skaičiaus augimu bei didinamu darbuotojų skaičiumi statybų sektoriaus įmonėse.

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EUROPOS RINKŲ PATRAUKLUMAS PAGAL STATYBŲ SEKTORIAUS TENDENCIJAS (kompleksinis indeksas)

LEGENDA Nėra Mažiausio pakankamai patrauklumo duomenų rinka

Didžiausio patrauklumo rinka

STATYBOS SEKTORIAUS KOMPLEKSINIS INDEKSAS Apskaičiuojant kompleksinį rinkų patrauklumo indeksą vertinami šie šalies statybų sektoriaus rodikliai (suteikiant jiems vienodą svorį): ►

Pridėtinė vertė, vidutinis augimas (2009-2011*);

►

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012);

►

Statybos leidimai, vidutinis augimas (2010-2012);

►

Darbuotojų skaičius, vidutinis augimas (2009-2011*).

Pastabos: € PPP - Perkamosios galios paritetas – metodas, kurį taikant apskaičiuojamas skirtingų valiutų tarpusavio kursas, ir pašalinus kainų skirtumus, palyginamas šalių gyvenimo lygis. * Tuo atveju, kai šalis nėra pateikusi 2011 m. duomenų, skaičiavimams naudojamas atitinkamo rodiklio 2009-2010 m. pokytis šalyje.

Statybų sektoriaus tendencijų rodikliai Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Patraukliausios rinkos: Vokietija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, JK, Šveicarija.

KOMPLEKSINIS INDEKSAS 10

Vokietija Norvegija Švedija Prancūzija JK Šveicarija Lenkija Turkija Slovakija Lietuva Austrija Suomija Belgija Latvija Makedonija Italija Estija Vidurkis Rumunija Olandija Vengrija Malta Graikija Danija Čekija Ispanija Portugalija Bulgarija Kroatija Slovėnija Airija

5,7

1,2 -

8 10

Tikslinių rinkų atranka

Sparčiausiai statybų rinka augo Vokietijoje, Slovakijoje, Norvegijoje.

Tikslinių rinkų apžvalga

Vartotojų išlaidos būstui yra aukščiausios Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JK.

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Statybų rinka rodo ryškiausius tolimesnius augimo ženklus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Lietuvoje.

PRIDĖTINĖ VERTĖ, VID. AUGIMAS VARTOTJŲ IŠLAIDOS BŪSTUI, DARBUOTOJŲ SKAIČIUS, VID. STATYBOS LEIDIMAI, VID. (2009-2011) € PPP (2012) AUGAIMAS (2009-2011) AUGIMAS, (2010-2012) 323.452 € +12% Vokietija Vokietija Vokietija +5% Vokietija +16% PPP Norvegija Slovakija Prancūzija Švedija Makedonija Italija Norvegija Suomija Lietuva JK Švedija Slovakija Latvija Turkija Lenkija Norvegija Estija Lenkija Latvija Šveicarija Lietuva Ispanija Šveicarija Prancūzija Švedija JK Lietuva Malta Olandija Austrija Austrija Graikija Italija Estija JK Rumunija Estija Danija Belgija Belgija Belgija Suomija Prancūzija Austrija Suomija Rumunija Vengrija Latvija Prancūzija Šveicarija Lenkija Belgija Vid. reikšmė +1% Norvegija Vid. reikšmė -7% Vid. reikšmė -4% Čekija Turkija Vengrija 22.464 € Olandija Vid. reikšmė Slovakija JK PPP Suomija Lenkija Bulgarija Austrija Portugalija Švedija Vengrija Olandija Danija Italija Rumunija Čekija Slovakija Čekija Kroatija Rumunija Bulgarija Vengrija Italija Airija Portugalija Ispanija Slovėnija Čekija Danija Danija Lietuva Slovėnija Portugalija Slovėnija Kroatija Olandija Ispanija Kroatija Makedonija Kroatija Ispanija Slovėnija Latvija Portugalija Bulgarija Bulgarija Malta Graikija -35% Airija Estija -60% 2.407 € PPP -34% Airija Airija -

2 4 6 8 10

8 10

*Skalė nuo 1 iki 10 rodo santykini šalių pranašumą pagal atitinkamą rodiklį. Balas lygus 10 suteikiamas toms šalims, kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% geriausių, o balas lygus 1 - šalims, kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% blogiausių. Žalios ir raudonos rodyklės rodo teigiamų / neigiamų atitinkamo rodiklio reikšmių zonas.

Medinių statinių gamybos sektoriaus tendencijos Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

RINKŲ PATRAUKLUMO VERTINIMAS Vertinant medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektoriaus rodiklius, patraukliausios rinkos yra Rumunija, Norvegija, Slovakija, Austrija, Latvija, Šveicarija, Rusija. Jos pasižymi: ►

Augančiu sektoriumi, kuriame kasmet sukuriama pridėtinė vertė bei metinė apyvarta didėja;

►

Santykinai didele paklausa ir žema konkurencija, leidžiančia įmonėms pasiekti aukštus pelningumo rodiklius;

►

Didėjančia įmonių, investuojančių į savo medinių statinių gamybos verslo plėtrą, dalimi.

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

EUROPOS RINKŲ PATRAUKLUMAS PAGAL MEDINIŲ STATINIŲ IR SUSIJUSIŲ PRDUKTŲ GAMYBOS SEKTORIAUS TENDENCIJAS (kompleksinis indeksas)

LEGENDA Nėra Mažiausio pakankamai patrauklumo duomenų rinka

Didžiausio patrauklumo rinka

SEKTORIAUS KOMPLEKSINIS INDEKSAS Medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektorius yra apibrėžiamas pagal EVRK kodus, todėl be medinių statinių gamintojų apima medinių langų, durų, laiptų, vidaus apdailos elementų gamintojus. Apskaičiuojant kompleksinį indeksą vertinami šie šalies medinių statinių ir susijusio sektoriaus rodikliai, suteikiant jiems vienodą svorį: ►

Pridėtinė vertė, vidutinis augimas (2009-2011*);

►

Pardavimo pajamos, vidutinis augimas (2010-2012*);

►

Pelningumas, % (2012);

►

Investavusių įmonių dalies pokytis, proc.p. (2011-2012).

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Pastabos: EVRK (2 red.) - Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija. * Tuo atveju, kai šalis nėra pateikusi 2011 m. ar 2012 m. duomenų, skaičiavimams naudojami trumpesnio laikotarpio duomenys.

Medinių statinių gamybos sektoriaus tendencijų rodikliai Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Patraukliausios rinkos yra Rumunija, Norvegija, Slovakija, Austrija, Latvija.

KOMPLEKSINIS INDEKSAS Lietuva Rumunija Norvegija Slovakija Austrija Latvija Šveicarija Rusija Vokietija Bulgarija Serbija Suomija Estija Ukraina Švedija Prancūzija Bosnija ir… Belgija Vidurkis JK Lenkija Olandija Danija Kroatija Italija Slovėnija Čekija Airija Vengrija Portugalija Baltarusija Ispanija

5,6

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Medinių statinių ir susijęs sektorius sparčiausiai augo Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje.

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Didelė paklausa leido pasiekti aukštus pelningumus Norvegijos, Lietuvos, Lenkijos gamintojams.

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Bulgarijos, Belgijos įmonių, investavusių į ilgalaikį turtą, dalis augo sparčiausiai.

PRIDĖTINĖ VERTĖ, VID. AUGIMAS PARDAVIMO PAJAMOS, VID. PELNINGUMAS, % (2012) INVESTAVUSIŲ ĮMONIŲ DALIES (2009-2011) AUGIMAS (2010-2012) POKYTIS, PROC.P. (2011-2012) Slovakija Bulgarija +56% Norvegija +65% Šveicarija +23 p.p. +4,4% Serbija Rumunija Lietuva Belgija Rusija Latvija Lenkija Austrija Norvegija Kroatija Ukraina Estija Lietuva Lietuva Bosnija ir… Danija Estija Latvija Rumunija Vokietija Suomija Norvegija Norvegija Švedija Bulgarija Bulgarija Suomija Vokietija Vokietija Slovakija JK Prancūzija JK Prancūzija Austrija Lenkija Švedija Prancūzija Olandija Airija Kroatija Bosnija ir… Belgija Vid. reikšmė +4% Vid. reikšmė 0 p.p Vid. reikšmė Vid. reikšmė +3% +2,2% Vokietija Šveicarija Rusija Švedija Švedija Slovėnija JK Belgija Čekija Suomija Italija Prancūzija Italija Vengrija Danija Estija Latvija Olandija Danija Ukraina Lenkija Estija Čekija Italija Serbija Bosnija ir… JK Danija Portugalija Vengrija Baltarusija Portugalija Italija Čekija Belgija Kroatija Vengrija Kroatija Ispanija Vengrija Slovėnija Baltarusija Bulgarija Ispanija Lenkija -58 p.p -11% +0,7% Čekija -31% Airija Airija -

2 4 6 8 10

8 10

2 4 6 8 10

Pastabos: Pelningumo rodikliai bendrajame rinkų vertinime bei Lietuvos ir užsienio įmonių palyginamojoje analizėje yra skirtingi dėl skirtingų vertinamų imčių. Bendrajame rinkų vertinime skaičiuojamas visų sektoriuje veikiančių įmonių pelningumas, o palyginamojoje analizėje imčiai taikomas įmonės dydžio kriterijus (nuo 5 iki 100 darbuotojų).

Bendrasis Europos šalių rinkų patrauklumo vertinimas (1) Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Apibendrinant anksčiau apžvelgtus rodiklius (statybų sektoriaus bei medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektoriaus) patraukliausios rinkos yra Norvegija, Vokietija, Slovakija, Austrija, Šveicarija, Švedija, Prancūzija, Suomija. Jos pasižymi: ►

Augančiu statybų sektoriumi bei medinių statinių gamybos sub-sektoriumi;

►

Didelėmis vartotojų išlaidomis būstui;

►

Aiškiais tolimesnio statybų sektoriaus augimo ženklais;

►

Santykinai didele paklausa ir maža konkurencija, leidžiančia įmonėms pasiekti aukštus pelningumo rodiklius;

►

Didėjančia įmonių, investuojančių į savo medinių statinių ar susijusio verslo plėtrą, dalimi. LEGENDA Didžiausio patrauklumo rinka

BENDRASIS KOMPLEKSINIS INDEKSAS

Apskaičiuojant bendrąjį kompleksinį indeksą vertinami šie kompleksiniai indeksai, suteikiant jiems vienodą svorį: ►

Statybos sektoriaus kompleksinis indeksas;

►

Medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektoriaus kompleksinis indeksas.

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

BENDRAS EUROPOS ŠALIŲ RINKŲ PATRAUKLUMO VERTINIMAS

RINKŲ PATRAUKLUMO VERTINIMAS

Nėra Mažiausio pakankamai patrauklumo duomenų rinka

Tikslinių rinkų apžvalga

(pagal kompleksinį indeksą)

Bendrasis Europos šalių rinkų patrauklumo vertinimas (2) Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Nustatytos ir toliau analizuojamos tikslinės rinkos: Norvegija, Vokietija, Slovakija, Austrija, Šveicarija, Švedija, Prancūzija, Suomija

BENDRASIS KOMPLEKSINIS INDEKSAS Norvegija Vokietija Lietuva Slovakija Austrija Šveicarija Latvija Rumunija Švedija Prancūzija Suomija JK Belgija Lenkija Estija Vidurkis Olandija Bulgarija Italija Danija Kroatija Čekija Vengrija Slovėnija Portugalija Ispanija Airija

9,1

5,8

2,3 -

Tikslinių rinkų atranka

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

Patraukliausios rinkos pagal bendrus statybų sektoriaus rodiklius: Vokietija, Norvegija, Švedija, Prancūzija, JK, Šveicarija. STATYBOS SEKTORIAUS KOMPLEKSINIS INDEKSAS Vokietija Norvegija Švedija Prancūzija JK Šveicarija Lenkija Turkija Slovakija Lietuva Austrija Suomija Belgija Latvija Makedonija Italija Estija Vidurkis 5,7 Rumunija Olandija Vengrija Malta Graikija Danija Čekija Ispanija Portugalija Bulgarija Kroatija Slovėnija 1,8 Airija -

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Patraukliausios rinkos pagal medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektoriaus rodiklius: Rumunija, Norvegija, Slovakija, Austrija, Latvija. MEDINIŲ STATINIŲ IR SUSIJUSIO SEKTORIAUS KOMPLEKSINIS INDEKSAS Lietuva 10 Rumunija Norvegija Slovakija Austrija Latvija Šveicarija Rusija Vokietija Bulgarija Serbija Suomija Estija Ukraina Švedija Prancūzija Bosnija ir Hercogovina Belgija Vidurkis 5,6 JK Lenkija Olandija Danija Kroatija Italija Slovėnija Čekija Airija Vengrija Portugalija Baltarusija 1,0 Ispanija

Pastabos: Atrenkant tikslines rinkas detalesnei analizei, be objektyvių statybos sektoriaus ir medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektoriaus rodiklių, papildomai buvo atliekamas ekspertinis vertinimas pagal įmonių eksporto tendencijas bei rinkos dydį.

II.2 Tikslinių rinkų apžvalga: tendencijos nišos, pardavimo kanalai, pozicionavimas didžiausi konkurentai

Rinkos profilis: Norvegija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Norvegija tarp Europos šalių rinkų išsiskiria statybų sektoriaus ir medinių statinių sub-sektoriaus tvariu augimu.

►

Mediniai namai šioje rinkoje vertinami dėl savo estetinių ir gamtosauginių savybių.

►

Gaminant produkciją Norvegijos rinkai svarbu užtikrinti statybos elementų komplekto baigtumą bei pakankamai dėmesio skirti logistikai, užtikrinant, jog visi reikiami elementai yra tinkamos komplektacijos ir pristatyti laiku.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI ►

Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

+14%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

22.464

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

+3%

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012)

+11%

Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

+16%

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

+4,4%

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

+2 p. p.

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+15%

►

Rinkoje pastebimos medinių statinių statybos sąnaudų augimo tendencijos. Tai nulemia didesnį importuojamų prekių konkurencingumą. Dėl šalies geografinių ypatybių sunku efektyviai platinti produkciją (tarp objektų dideli atstumai). Dėl to vertinami gamintojai, galintys pateikti ir efektyviai transportuoti visas reikiamas namo sudedamąsias dalis. Siekiama visus namo statybos elementus įsigyti iš vieno tiekėjo.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS ►

Šioje šalyje medinis namas siejamas su šeimos būstu užmiesčio vietovėse ir neurbanizuotuose regionuose.

►

Pirmenybė teikiama lengvų konstrukcijų karkasiniams namams.

PAKLAUSOS SĄLYGOS ►

Urbanizuotose vietovėse vyrauja daugiaaukštė statyba, kuriai nėra būdingi medienos elementai.

►

Architektai savo klientams yra linkę siūlyti medį dėl estetinių ir gamtosauginių charakteristikų.

►

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Norvegija yra 28 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 10 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 136 d. ir kainuoja 28,6% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

PARDAVIMO KANALAI ►

Siekiant parduoti medinių statinių produkciją Norvegijoje svarbu turėti vietinį pardavėją.

►

Tiesioginių ryšių užmezgimas su potencialiais pirkėjais Norvegijoje reikalauja santykinai daugiau laiko.

Pastabos:

Lentelėje spalvinis žymėjimas reiškia rodiklio santykį su kitų Europos šalių atitinkamo rodiklio dydžiu. Tamsiai žalia spalva reiškia, jog šalis patenka tarp 20% geriausių šalių pagal atitinkamą rodiklį, žalsva – tarp 20% silpnesnių, oranžinė – rodiklis vidutinis, geltona – rodiklis žemas, raudona – šalis patenka tarp 20% silpniausių šalių pagal atitinkamą rodiklį.

Rinkos profilis: Norvegija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA Medinių statinių ir susijusių produktų gamybos rinkoje veikia 1 119 įmonių, per metus sukuriančių apie 0,7 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,1 mlrd. eurų pelno.

►

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų), jos sukuria 13% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 19% viso sektoriaus uždirbamo pelno.

►

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) bei mažos įmonės (nuo 20 iki 49 darbuotojų) duomenų nepateikė ir dėl to nėra atvaizduojamos grafike. Jos reprezentuoja 5,3% visų rinkoje veikiančių įmonių, o joms tenkanti pridėtinės vertės ir pelno dalis atitinkamai yra 29% ir 19%.

►

Pelningiausiai dirba ir daugiausiai pelno generuoja vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų). Jos sudaro 3,3% visų įmonių, tačiau sukuria apie pusę visos sektoriaus pridėtinės vertės bei uždirba pusę viso sektoriaus uždirbamo pelno. RINKOS STRUKTŪRA, 2011

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

►

50%

40%

30%

20%

10%

117 906

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%) Nuo 0 iki 9 darbuotojų

Nuo 10 iki 19 darbuotojų

Nuo 50 iki 249 darbuotojų

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Rinkos profilis: Vokietija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Vokietija Europos šalių rinkoje išsiskiria ypač aukštais statybų sektoriaus rodikliais.

►

Medinių statinių ir susijusios produkcijos gamybos sub-sektorius rodo teigiamas tendencijas, tačiau nusileidžia kitų šalių rinkoms.

►

Medinių statinių populiarėjimą ir rinkos augimą daugiausiai lemia energijos suvartojimo mažinimo bei ekologijos tendencijos.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

►

+16%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

323.452

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

+5%

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012)

+12% +2%

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

2,4%

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

+2 p. p.

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+13%

Vietinė medienos žaliavų pasiūla yra tvari, užtikrinamas efektyvus šių išteklių atsinaujinimas.

►

Labiau pasitikima šalies viduje gaminama medienos produkcija. Vyksta judėjimas „Vietinė mediena“ (angl. "Wood from here“), pirkėjai skatinami įsigyti vietinės medienos produkciją.

Eksportuojantys į Vokietijos rinką daugiausia dėmesio turėtų skirti energijos vartojimo minimizavimo bei ekologiškumo žinutėms.

►

Pasyvių (energijos beveik nevartojančių) medinių statinių paklausa yra didelė, vartotojai jiems teikia pirmenybę.

PAKLAUSOS SĄLYGOS ►

Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

►

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS

►

Paklausa mediniams namams auga dėl populiarėjančių energijos suvartojimo mažinimo bei ekologijos idėjų. Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Vokietija yra 12 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 9 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 97 d. ir kainuoja apie 46,7% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

PARDAVIMO KANALAI ►

Mediniai namai Vokietijoje platinami ir per savo agentus, statybų bendroves, nekilnojamojo turto agentus, ir įmonės vietines atstovybes.

►

Medinius namus vokiečiai įsigyja tiek tiesiogiai iš gamintojų, tiek ir per nekilnojamojo turto agentūras.

Pastabos: Lentelėje spalvinis žymėjimas reiškia rodiklio santykį su kitų Europos šalių atitinkamo rodiklio dydžiu. Tamsiai žalia spalva reiškia, jog šalis patenka tarp 20% geriausių šalių pagal atitinkamą rodiklį, žalsva – tarp 20% silpnesnių, oranžinė – rodiklis vidutinis, geltona – rodiklis žemas, raudona – šalis patenka tarp 20% silpniausių šalių pagal atitinkamą rodiklį.

Rinkos profilis: Vokietija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA

EKSPORTO TENDENCIJOS 6.000

Medienos pramonė itin išvystyta, rinkoje veikiančios kompanijos konkurencingos ir išlieka lyderės net ir nepalankiomis rinkos sąlygomis.

►

3.000 2.000

0 2009

Mln. eurų

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

RINKOS STRUKTŪRA, 2011

30%

160

120

60 40 20

415 8.003

10%

15%

20%

25%

13 16 18

12 20

10 14 18

2010

2011

2012

30%

16 28

0% 0%

IMPORTO TENDENCIJOS

140

1.656

2011

Eksportas, mln. EUR

100

260

10%

-6%

Vokietijos gamintojų sukuriama pridėtinė vertė auga sparčiau negu eksportuojamos produkcijos apimtys. Tai rodo, jog vidinė Vokietijos medinių statinių rinka auga.

40%

20%

2010

Pridėtinė vertė, mln. EUR ►

+123 mln.

+42 mln.

1.000

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) sudaro vos 0,4% visų sektoriuje veikiančių įmonių, tačiau jų sukuriama pridėtinė vertė siekia 29% visos sektoriuje suskurtos pridėtinės vertės, o pelnas sudaro 26% viso sektoriaus pelno. Jos taip pat pasižymi ir didžiausiu pelningumu sektoriuje.

►

+192 mln.

4.000

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų), jos sukuria 17% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 28% viso sektoriaus uždirbamo pelno.

►

+742 mln.

5.000

Medinių statinių ir susijusios produkcijos gamybos rinkoje veikia 10 385 įmonių, per metus sukuriančių apie 5 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 1,6 mlrd. eurų pelno.

►

Lietuvos įmonių konkurencingumas

35%

40%

Čekija

Estija

Olandija

Austrija

Lenkija

Kitos šalys

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%) Nuo 0 iki 9 darbuotojų

Nuo 10 iki 19 darbuotojų

Nuo 50 iki 249 darbuotojų

Daugiau nei 250 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

►

Pagrindiniai konkurentai Vokietijos rinkoje yra Čekijos, Estijos ir Olandijos medinių statinių ir susijusių gaminių eksportuotojai.

Rinkos profilis: Slovakija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Slovakija pasižymi pozityviomis statybų rinkos tendencijomis. Rinka kasmet vidutiniškai paauga beveik ketvirtadaliu.

►

Medinių statinių rinka Slovakijoje dar nėra išvystyta, tačiau pastebimos jos kūrimosi ir plėtros tendencijos – kasmet šis sektorius plečiasi sukurdamas 65% daugiau pridėtinės vertės.

►

Slovakai rinkdamiesi būstą pirmenybę teikia kainai, tad paprastesnės komplektacijos, pigesni namai Slovakijoje paklausesni.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI ►

Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

+24%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

19.532

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

+1%

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012)

-9%

Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012) Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

►

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+65%

►

Slovakai yra gana konservatyvūs medinių namų atžvilgiu ir pirmenybę teikia plytiniams.

►

Didesniu medinių statinių populiarumu pasižymi vakarinis ir pietinis šalies regionai.

►

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Slovakija yra 53 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 11 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 186 d. ir kainuoja apie 6,6% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

►

Medienos estetinės savybės bei techniniai parametrai vis dar nėra pakankamai vertinami. Dėl to medžio apdirbėjų asociacija siekia skleisti informaciją apie medinius namus ir taip skatinti dar naujos medinių statinių rinkos plėtrą. PAKLAUSOS SĄLYGOS

+12%

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

Medienos šalyje yra daug, todėl, atrodo, mediniai namai turėtų populiarėti, tačiau paklausa vis dar maža.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS Slovakams kaina yra vienas iš reikšmingiausių veiksnių įsigyjant individualų būstą. Rinkoje rekomenduojama siūlyti paprastesnės komplektacijos, pigesnius medinius namus. PARDAVIMO KANALAI ►

Šalyje medinius namus pardavinėja ir patys gamintojai (tiek vietiniai, tiek importuotojai), tačiau efektyviausi pardavimo kanalai vietiniai agentai ar įkurti vietiniai filialai Slovakijoje.

►

Pasitaiko atvejų, kai kelios skirtingų šalių įmonės kartu steigia Slovakijoje tarpininkaujančią įmonę jų produkcijos platinimui.

Rinkos profilis: Slovakija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

KONKURENCINĖ APLINKA ►

EKSPORTO TENDENCIJOS

Medinių statinių ir susijusios produkcijos gamybos rinkoje veikia 6 453 įmonių, per metus sukuriančių apie 0,2 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,1 mlrd. eurų pelno.

►

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų), jos sukuria 53% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 76% viso sektoriaus uždirbamo pelno. Tai rodo, jog Slovakijos rinkoje smulkių įmonių vaidmuo yra didesnis nei vidutiniškai kitų šalių rinkose, kur smulkaus verslo pridėtinė vertė ir pelno dalis siekia 10-20%.

►

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) sudaro vos 0,05% visų sektoriuje veikiančių įmonių, tačiau jų sukuriama pridėtinė vertė yra 16% visos sektoriuje suskurtos pridėtinės vertės, o pelnas sudaro 15% viso sektoriaus pelno.

►

200 180 160 140 120 100 80 60 40 20 0

►

Mln. eurų

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

RINKOS STRUKTŪRA, 2011 80% 70%

60% 50%

+45 mln. +18mln. -52 mln.

IMPORTO TENDENCIJOS

5 4 3 2

0,7 0,3 0,2

0,5 0,3 0,6

1,4

0,5 0,2

0,2 0,5 0,2

1,7

1,8

1,1

6.218 1

20% 10% 19 0%

2011 Eksportas, mln. EUR

Slovakijos gamintojų sukuriama pridėtinė vertė auga sparčiau negu eksportuojamos produkcijos apimtys, kurios 2010 m. pasižymėjo kritimo tendencijomis. Tai rodo, jog vidinė Slovakijos medinių statinių rinka auga.

40%

-20%

1,3 169

44 0%

20%

40%

60%

80%

Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 50 iki 249 darbuotojų

Nuo 10 iki 19 darbuotojų Daugiau nei 250 darbuotojų

2010 Čekija Suomija

100% ►

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%)

+72 mln.

2009 2010 Pridėtinė vertė, mln. EUR

Vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų) bendrai paėmus dirba nuostolingai, o jų bendras metinis nuostolis 2011 m. siekė 4,8 mln. eurų.

30%

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

2011 Vokietija Rumunija

2012 Švedija Kitos šalys

Pagrindiniai konkurentai Slovakijos rinkoje yra Čekijos, Suomijos bei Vokietijos medinių statinių ir susijusių gaminių eksportuotojai.

Rinkos profilis: Austrija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Austrija išsiskiria medinių statinių gamintojų pajamų augimu (28 % vidurinis metinis augimas) bei didėjančia sukuriama pridėtine verte medinių statinių ir susijusių produktų gamybos sektoriuje (6 % vidurinis metinis augimas). Tai rodo, jog medinių statinių gamyba plečiasi, o kainos auga.

►

Daug dėmesio skiriama konstrukcinėms, medžiagų bei technologinėms inovacijoms.

►

Paklausa būstui už prieinamą kainą auga.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012) Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012) Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

►

-3% ►

Rinkoje didėja paklausa būstui už prieinamą kainą, tuo tarpu medienos kainos auga.

►

Vietiniai gamintojai skiria daug dėmesio naujų technologijų bei medžiagų panaudojimui medinių namų gamyboje.

37.537 +5%

PAKLAUSOS SĄLYGOS 0%

►

+28%

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+6%

Austrų medinių gamintojai orientuojasi į vietinę rinką daugiau negu į eksportą.

►

Paskolos mediniams namams įsigyti suteikiamos tokiomis pačiomis arba artimomis sąlygomis, kaip ir kito būsto įsigijimui. Dėl to vartotojai neskatinami teikti preferencijų kitokio tipo būsto įsigyjimui.

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Austrija yra 94 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 13 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 194 d. ir kainuoja apie 55,8% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS ►

Austrai vertina modernią, naujomis technologijomis pagrįstą produkciją.

►

Populiarūs kryžminio klijavimo medienos (CLT, angl. Crosslaminated Timber) gaminiai.

►

Į ekologiją orientuoti mediniai namai yra ypač paklausūs.

►

Daugiaaukštės medinių namų statybos paslaugos taip pat yra paklausios. PARDAVIMO KANALAI

►

Rinkoje veikia nemažai stambių mažmeninių medinių statinių platintojų, tačiau vartotojai medinius namus įsigyja ir tiesiogiai iš gamintojų.

Rinkos profilis: Austrija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA

►

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų), jos sukuria 8% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 12% viso sektoriaus uždirbamo pelno.

►

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) sudaro vos 0,9% visų sektoriuje veikiančių įmonių, tačiau jų sukuriama pridėtinė vertė siekia beveik pusę visos sektoriuje suskurtos pridėtinės vertės, o pelnas sudaro 45% viso sektoriaus uždirbamo pelno. Jos taip pat pasižymi ir didžiausiu pelningumu sektoriuje. RINKOS STRUKTŪRA, 2011

1.600 1.400 1.200 1.000 800 600 400 200 0

+114 mln.

+130 mln.

2009 ►

50% 16 40%

+59 mln.

+122 mln.

2010

Pridėtinė vertė, mln. EUR

2011 Eksportas, mln. EUR

Austrijos gamintojų sukuriama pridėtinė vertė auga lėčiau negu eksportuojamos produkcijos apimtys tuo pat metu augant importui. Tai rodo, augančią austrų gamintojų orientaciją į eksportą bei nesitraukiančią Austrijos vidinę rinką. IMPORTO TENDENCIJOS

Mln. eurų

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EKSPORTO TENDENCIJOS

Medinių statinių ir susijusių produktų gamybos rinkoje veikia 1 727 įmonių, per metus sukuriančių apie 1,4 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,5 mlrd. eurų pelno.

►

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

30% 57 20%

10%

118 156

1.380

0% 0%

10%

20%

30%

40%

50%

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%)

Nuo 0 iki 9 darbuotojų

Nuo 10 iki 19 darbuotojų

Nuo 50 iki 249 darbuotojų

Daugiau nei 250 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

45 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Vokietija

►

6 2 2 3 3

7 2 3 3 3

2010 Čekija

Vengrija

2011 Slovėnija

7 2 2 4

Italija

2012 Kitos šalys

Pagrindiniai konkurentai Austrijos rinkoje yra Vokietijos, Čekijos bei Vengrijos medinių statinių ir susijusių gaminių eksportuotojai.

Rinkos profilis: Šveicarija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Šveicarija Europoje pirmauja pagal medinių statinių ir susijusių gaminių rinkos pajamų metinį augimą. Tai rodo didėjančias gamintojų apyvartas ir / ar naujų rinkos dalyvių atėjimą.

►

Statybų sektoriuje pastebimas augantis medinių namų populiarumas – tiek individualių namų, tiek visuomeninių pastatų, tiek ir daugiaaukščių statinių.

►

Rinkoje mikro įmonės (iki 9 darbuotojų) užima stiprias pozicijas – jų bendra sukuriamos pridėtinės vertės ir uždirbamo pelno dalis didesnė nei analogiškų įmonių kitose rinkose.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI ►

Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

+11%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

31.653

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012) Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

►

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+3%

►

Prabangūs mediniai namai yra viena iš potencialių nišų Šveicarijoje.

►

Pirmenybė teikiama surenkamiems mediniams namams dėl trumpo statybos laiko.

Šveicarai kasmet sunaudoja apie 2,8 mlrd. m3 medienos, iš kurios vos 2,5% sunaudojama medinių statinių gamybai. PAKLAUSOS SĄLYGOS

+56%

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

Daug dėmesio skiriama naujų technologijų taikymui. Universitetai netgi siūlo studijų programas norintiems gilintis į statybų naudojant medieną ypatumus. Taip pat siūlomos studijų programos architektams apie pažangių technologijų taikymą medinių statinių statybos architektūroje.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Šveicarija yra 58 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 13 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 154 d. ir kainuoja apie 38,1% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

PARDAVIMO KANALAI ►

Medinius namus Šveicarijoje dažnai parduoda patys gamintojai, siūlydami pilną paslaugų paketą – nuo projekto sąmatos vertinimo, individualaus dizaino kūrimo iki gamybos ir statybų proceso.

Rinkos profilis: Šveicarija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA Medinių statinių ir susijusių gaminių rinkoje veikia 2 899 įmonių, per metus sukuriančių apie 2,1 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,5 mlrd. eurų pelno.

►

Rinkoje pardavimo pajamos ir sukuriama pridėtinė vertė yra tolygiai pasiskirsčiusi tarp skirtingo dydžio įmonių grupių. Kiekvienai grupei tenka 20-30 proc. pridėtinės vertės bei uždirbamo pelno.

►

Mikro įmonės (iki 9 darbuotojų) sukuria 25% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 25% viso sektoriaus uždirbamo pelno.

►

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) bei labai mažos įmonės (nuo 10 iki 19 darbuotojų) duomenų nepateikė ir dėl to nėra atvaizduojamos grafike. Jos reprezentuoja 20,7% visų rinkoje veikiančių įmonių, joms tenka ketvirtadalis sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir viso sektoriuje uždirbamo pelno.

►

Pelningiausiai dirba ir daugiausiai pelno generuoja vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų). Jos sudaro 2,1% visų įmonių, tačiau sukuria trečdalį viso sektoriaus kuriamos pridėtinės vertės bei uždirba 24% viso sektoriaus uždirbamo pelno. RINKOS STRUKTŪRA, 2010

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

►

30% 259

20% 1.981

10%

0% 0%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%)

Nuo 0 iki 9 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

Nuo 50 iki 249 darbuotojų

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Rinkos profilis: Švedija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Švedija pasižymi besiplečiančiu statybų sektoriumi ir pagal analizuojamus rodiklius pirmauja Europoje. Tačiau medinių statinių rinkos rodikliai nors yra teigiami, tačiau santykinai žemi lyginant su kitomis Europos rinkomis.

►

Medinių statinių statyba Švedijoje populiari, vykdomi unikalūs ir inovatyvūs projektai, randama įvairių medinių statinių pritaikymo būdų.

►

Šioje šalyje apie 16% visų daugiabučių bei 85 % individualių namų yra pastatyti iš medžio.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI ►

Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

+12%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

40.535

►

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

+5%

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012)

-10%

Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

+2,3%

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

-1 p. p.

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+14%

Mediniai namai rinkoje populiarūs, jų skaičius nuolat auga.

►

Gamintojai inovatyvūs – statomas aukščiausias medinis dangoraižis, mediniai namai statomi ant tradicinių daugiabučių stogų ir pan.

Itin unikali medinių statinių niša Švedijoje – labai mažo ploto mediniai bendrabučiai studentų miesteliuose.

►

Kita niša – Švedijoje populiari daugiaaukštė medinių namų statyba.

Siekiama kaštų efektyvumo gaminant standartizuotus, replikuojamus namus.

PARDAVIMO KANALAI

PAKLAUSOS SĄLYGOS ►

Švedijos valdžia įvairių iniciatyvų pagalba skatina platesnį medienos vartojimą statybų sektoriuje. Nauji mokesčių įstatymai skatina žmones rinktis individualius namus.

►

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Švedija yra 24 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 7 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 116 d. ir kainuoja apie 76,3% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

+3%

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

►

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS

►

Medinių statinių gamintojai ne tik patys platina savo produkciją, tačiau teikia ir tokias papildomas paslaugas kaip pagalba gauti banko paskolą medinio namo įsigijimui.

►

Taip pat populiaru medinius namus platinti per vietinius agentus ar nekilnojamojo turto agentūras.

Rinkos profilis: Švedija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA Medinių statinių ir susijusių gaminių rinkoje veikia 4 423 įmonių, per metus sukuriančių apie 1,2 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,3 mlrd. eurų pelno.

►

Net 92,2 % rinkoje veikiančių subjektų yra mikro įmonės (iki 9 darbuotojų), tačiau jos sukuria 29% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 19% viso sektoriaus uždirbamo pelno. Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) sudaro vos 0,2% visų sektoriuje veikiančių įmonių, tačiau jų sukuriama pridėtinė vertė siekia 24% visos sektoriuje suskurtos pridėtinės vertės, o pelnas sudaro 25% viso sektoriaus pelno.

1.350 1.200 1.050 900 750 600 450 300 150 0

►

50%

40%

53 9

111 4.080

-10% Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 50 iki 249 darbuotojų

25 20

5 1,6

0% 10%

15%

20%

25%

30%

35%

40%

0 Estija

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%) Nuo 10 iki 19 darbuotojų Daugiau nei 250 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

►

2011 Eksportas, mln. EUR

IMPORTO TENDENCIJOS

170

+17mln.

+32 mln.

Švedijos gamintojų sukuriama pridėtinė vertė auga sparčiau negu eksportuojamos produkcijos apimtys. Tai rodo, jog vidinė Švedijos medinių statinių ir susijusių gaminių rinka auga. Vertinant importo duomenis matome, jog stiprėjanti vietinių gamintojų konkurencija rinkoje išstumia importuotojus.

30%

10%

+72 mln.

+150 mln.

2009 2010 Pridėtinė vertė, mln. EUR

Mln. eurų

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

RINKOS STRUKTŪRA, 2011

20%

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EKSPORTO TENDENCIJOS

►

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

2 1,3 4 1 2010 Suomija

0,5 0,7

Norvegija

2011 Italija

2 3 3 6

Austrija

2012 Kitos šalys

Pagrindiniai konkurentai Švedijos rinkoje yra Estijos, Suomijos bei Norvegijos medinių statinių ir susijusių gaminių eksportuotojai.

Rinkos profilis: Prancūzija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Didelės vartotojų išlaidos būstui bei pozityvios medinių statinių rinkos augimo tendencijos lemia Prancūzijos rinkos patrauklumą.

►

Medinių namų statybos tradicijos Prancūzijoje nėra gilios, o pati rinka – dar jauna.

►

Norint statyti medinius namus Prancūzijoje, reikia gerai išmanyti jų statybos reikalavimus arba turėti vietinį sertifikuotą partnerį.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

►

Medinių statinių statyba yra nauja tendencija, todėl ši rinka dar jauna.

►

Prancūzijos valdžia apsibrėžė siekį mažinti energijos vartojimą statybų sektoriuje (vienas iš būdų – mediniai statiniai).

+4%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

252.759

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

-4%

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012)

+2% +11%

►

Didžiausia paklausa yra kalnuotose vietovėse vakarų Prancūzijoje.

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

+2%

►

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Prancūzija yra 92 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 9 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 184 d. ir kainuoja apie 244,4% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+3%

Paklausiausi yra ekologiški, energiją taupantys, bet tuo pat metu komfortabilūs ir estetiški namai.

►

Prancūzams vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis būstą - gamtosauga.

►

Prancūzai mažai žino apie Baltijos šalių medinių statinių gamintojus, todėl svarbu sukurti patikimo, profesionalaus, į kokybę orientuoto gamintojo įvaizdį, siekiant ilgam įsitvirtinti šioje rinkoje.

Susidomėjimas mediniais namais auga, tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp norinčių ir perkančių medinį namą (dėl auštos kainos).

Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

+1 p. p.

►

PAKLAUSOS SĄLYGOS ►

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS

PARDAVIMO KANALAI ►

Dėl specifinio reglamentavimo, efektyviausia Prancūzijos rinkoje yra veikti bendradarbiaujant su partneriu, kuris užtikrina atitikimą sertifikavimo reikalavimams bei 10 m. termino garantiją statybos darbams. Priešingu atveju reikalingas labai geras Prancūzijos statybų teisinės bazės išmanymas.

Rinkos profilis: Prancūzija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA ►

►

Medinių statinių ir susijusių gaminių rinkoje veikia 6 844 smulkių įmonių (nuo 0 iki 49 darbuotojų), per metus sukuriančių apie 2,2 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,3 mlrd. eurų pelno.

2.500

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų), jos sukuria 29% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 19% viso sektoriaus uždirbamo pelno.

1.500

500

+4 mln. 0

2009

2010

Pridėtinė vertė, mln. EUR

RINKOS STRUKTŪRA, 2010 ►

346

6.079

140

IMPORTO TENDENCIJOS

120 100 80

10%

Eksportas, mln. EUR

Prancūzijos gamintojų sukuriama pridėtinė vertė auga sparčiau negu eksportuojamos produkcijos apimtys tuo pat metu mažėjant importo apimtims. Tai rodo, jog vidinė Prancūzijos medinių statinių ir susijusių gaminių rinka auga, vietiniai gamintojai stiprėja.

20% Mln. eurų

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

+31mln.

2.000

1.000

30%

8 13

8 16

18 17

2010

2011

2012

0 0% 26%

27%

28%

29%

30%

Nuo 0 iki 9 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

5 5

30% Belgija

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%)

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EKSPORTO TENDENCIJOS

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų), labai mažos (nuo 10 iki 19 darbuotojų) bei vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų) duomenų nepateikė ir dėl to nėra atvaizduojamos grafike.

►

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

►

Suomija

Olandija

Rumunija

Estija

Kitos šalys

Pagrindiniai konkurentai Prancūzijos rinkoje yra Belgijos, Suomijos bei Olandijos medinių statinių ir susijusių gaminių eksportuotojai.

Rinkos profilis: Suomija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

PAGRINDINĖS ĮŽVALGOS ►

Suomija pasižymi teigiamais medinių statinių sektoriaus rodikliais, tuo tarpu statybos sektoriaus tendencijos, lyginant su kitomis Europos šalių rinkomis, yra vidutiniškos.

►

Valdžia skiria daug dėmesio medinių statinių gamybos plėtrai bei medinių statinių eksportui.

►

Nors Suomijos rinkoje stiprėja vietiniai gamintojai ir importo apimtys mažėja, kai kurių importuotojų pavyzdžiai rodo, kad šioje šalyje galima atrasti savo nišas, pavyzdžiui, didėjantis Rusijos įmonių importas į Suomiją.

RINKOS TENDENCIJOS

BENDRIEJI RINKOS RODIKLIAI ►

Statybų rinkoje sukuriamos pridėtinės vertės augimas (2009-2011)

+4%

Vartotojų išlaidos būstui, € PPP (2012)

20.761

Statybų sektoriaus darbuotojų skaičiaus augimas

+4%

Statybos leidimų skaičiaus augimas (2010-2012)

-4%

Medinių statinių ir susijusios rinkos pajamų augimas (2010-2012)

+1%

Medinių statinių ir susijusio sektoriaus pelningumas (2012)

2,6%

►

Suomija skiria daug dėmesio medinių statinių eksportui.

►

Medienos apdirbėjai jungiasi bei perorientuoja savo veiklą į medinių statinių gamybą, kas rodo rinkos potencialą. PAKLAUSOS SĄLYGOS

Investavusių įmonių dalies medinių statinių ir susijusiame sektoriuje pokytis (2011-2012)

Pridėtinės vertė medinių statinių ir susijusios rinkoje vidutinis augimas (2009-2011)

+8%

Mediniai namai statomi tiek užmiestyje, tiek ir didmiesčiuose (atskiri kvartalai Helsinkyje).

►

Suomijos valdžia strateginių programų pagalba palaiko ir remia medinių statinių rinkos augimą.

►

Medinių statinių paklausą skatina ir ekologinės mados.

►

Pagal paprastumą gauti statybos leidimą Suomija yra 36 iš vertinamų 169 šalių. Leidimo gavimo procesas susideda iš 16 procedūrų, vidutiniškai užtrunka 66 d. ir kainuoja apie 43,3% vidutinių metinių gyventojo pajamų.

PRODUKCIJOS POZICIONAVIMAS ►

Rinkoje vertinami vietinės gamybos mediniai namai, todėl lengviau parduodama produkcija iš suomiškų žaliavų, ar pagaminta bendradarbiaujant su vietiniais gamintojais.

►

Populiarūs kryžminio klijavimo medienos (CLT, angl. Crosslaminated Timber) gaminiai.

►

Suomijoje veikia „medinių miestelių“ vystytojai, kurie yra vienas iš potencialių pardavimo kanalų.

►

Vietinės įmonių atstovybės Suomijoje ar suomių statybų bendrovės yra populiarūs pardavimo kanalai.

PARDAVIMO KANALAI

Rinkos profilis: Suomija Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

KONKURENCINĖ APLINKA ►

►

Lietuvos įmonių konkurencingumas

EKSPORTO TENDENCIJOS

Medinių statinių ir susijusių gaminių rinkoje veikia 1 342 įmonių, per metus sukuriančių apie 0,7 mlrd. eurų pridėtinės vertės bei uždirbančių 0,1 mlrd. eurų pelno.

900

►

Didelės įmonės (virš 250 darbuotojų) sudaro mažiausią visų įmonių dalį - vos 0,8%, tačiau sukuria daugiausiai pridėtinės vertės –39%.

►

Vidutinės įmonės (nuo 50 iki 249 darbuotojų) sudaro 3,4% visų sektoriuje veikiančių įmonių, tačiau uždirba didžiausią pelno dalį – 40%, tuo pačiu sukurdamos trečdalį visos sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės.

+189 mln.

750

-153 mln.

600

Rinkoje vyrauja mikro įmonės (iki 9 darbuotojų). Jos sudaro 82,9% visų rinkoje veikiančių įmonių, tačiau sukuria vos 10% visos sektoriuje sukuriamos pridėtinės vertės ir joms tenka 13% viso sektoriaus uždirbamo pelno.

450 +24 mln.

300

+3mln.

150 0 2009 2010 Pridėtinė vertė, mln. EUR ►

RINKOS STRUKTŪRA, 2011 50% Mln. eurų

Visos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (%)

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

40% 11

Suomijos gamintojų sukuriama pridėtinė vertė krito, kaip ir eksportuojamos produkcijos apimtys. Tačiau tuo pat metu augo gamintojų pelningumas šioje šalyje.

IMPORTO TENDENCIJOS

30 25 20

30%

2011 Eksportas, mln. EUR

1 5

20% 10

15 10% 103 0% 0%

1.113 10%

2010 20%

30%

40%

50%

Viso sektoriaus uždirbto pelno dalis (%) Nuo 0 iki 9 darbuotojų Nuo 50 iki 249 darbuotojų

Nuo 10 iki 19 darbuotojų Daugiau nei 250 darbuotojų

Nuo 20 iki 49 darbuotojų

2011 Švedija

►

Estija

2012

Kitos šalys

Pagrindiniai ir bene vieninteliai konkurentai Suomijos rinkoje yra Švedijos ir Estijos medinių statinių ir susijusių gaminių eksportuotojai.

III.1 Lietuvos ir užsienio įmonių veiklos rodiklių lyginamoji analizė

Lietuvos ir Europos gamintojų palyginamoji analizė Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

LIETUVOS ĮMONIŲ IMTIS ►

Lietuvos medinių statinių gamintojai analizei atrinkti pagal kokybinį veiklos srities įvertinimą.

►

Analizei naudojami tarptautinių ir Lietuvos įmonių duomenų bazių bei įmonių apklausos duomenys. UŽSIENIO ĮMONIŲ IMTIS

►

Užsienio medinių statinių gamintojų imtis atrinkta pagal statistinius EVRK kodus, papildomai atliekant kokybinį įmonių filtravimą pagal įmonių veiklas bei įmonės dydžio kriterijų (nuo 5 iki 100 darbuotojų).

►

Imtis sudaryta taip, kad Lietuvos medinių statinių gamintojai būtų lyginami su maksimaliai panašia užsienio įmonių imtimi.

PALYGINAMŲJŲ RINKŲ ATRANKA ►

Palyginamajai analizei buvo pasirinktos tos rinkos, kurios pirmojoje ataskaitos dalyje identifikuotos kaip tikslinės (ir tuo pat metu konkuruojančios) rinkos.

►

Rinkų sąrašas papildytas dvejomis konkuruojančiomis rinkomis – Rumunija ir Estija.

►

Vertinant konkrečius rodiklius buvo analizuojamos tik tos rinkos, kuriose įmonių, pateikusių riekiamus duomenis, imtis buvo pakankama gauti statistiškai patikimus rezultatus.

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Pajamos, pridėtinė vertė ir darbo užmokestis Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

► Lietuvos medinių statinių gamintojai kelis kartus atsilieka nuo savo konkurentų tikslinėse bei konkuruojančiose rinkose: metinės Lietuvos gamintojų pajamos yra 6 kartus mažesnės, o našumas– 6,5 karto mažesnis: ► Lietuvos įmonės konkuruoja visų pirma kaina (taip pat ženkli dalis galimo antkainio atitenka tarpininkams); ► Lietuvos įmonės veiklą vykdo neefektyviai (nepakankama orientacija į procesų tobulinimą, kokybės valdymą). ► Vidutinis sektoriaus darbo užmokestis Lietuvoje yra 10 kartų mažesnis negu panašiose užsienio įmonėse. Tai lemia Lietuvos gamintojų konkurencinį pranašumą šiuo metu. Tačiau pagal bendras Lietuvos tendencijas darbo užmokestis kasmet auga ir šis konkurencinis pranašumas mažėja. Jau dabar pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuva lenkia konkuruojančius Rumunijos gamintojus. ► Kaip galima matyti grafike – įmonių mokamas darbo užmokestis tiesiogiai koreliuoja su sukuriama pridėtine verte ir pajamomis. Tam, kad galėtų mokėti aukštesnį darbo užmokestį ir neprarasti konkurencingumo įmonės turėtų didinti pardavimo pajamas ir sukuriamą pridėtinę vertę per: ► Pardavimų veiklos stiprinimą (tinkamų kanalų paiešką – strateginis tarpininkų pasitelkimas rinkose); ► Tinkamą gaminių pozicionavimą (pvz., parduodant kaip vietinius gaminius), produktų išskirtinumo didinimą (technologijos, kokybė, individualus dizainas – efektyvių individualaus dizaino kūrimo bendradarbiavimo platformų panaudojimas);

► Veiklos efektyvumo didinimas (procesų tobulinimas, kokybės valdymas – žaliavų sunaudojimo efektyvumo didinimas). 200 180

184

160

165

Tūkst. eurų

140 135

135

120

119

100

88 71

20 -

43 22 11 Lietuva

18 9

Analizuojamos Rumunija užsienio rinkos Pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, tūkst. eur

142

3 Slovakija

23 11 Estija

34 Vokietija

40 Prancūzija

Pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, tūkst. eur

38 Suomija

51 Švedija

57 Norvegija

Vidutinis darbo užmokestis, tūkst. eur

Sąnaudų struktūros palyginimas Medinių statinių pošakis Lietuvoje ►

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Lyginant Lietuvos medinių statinių gamintojų sąnaudų struktūrą su panašių užsienio įmonių sąnaudų struktūrą galima pastebėti, jog: ►

Darbo užmokesčio sąnaudos Lietuvos įmonėse sudaro panašią dalį visų sąnaudų kaip ir užsienio įmonėse. Tai rodo, kad nepaisant žemo darbo užmokesčio vidurkio vienam darbuotojui, Lietuvos įmonės dėl mažesnio efektyvumo turi santykinai (atsižvelgiant į veiklos apimtis) didesnį darbuotojų skaičių, dėl ko praranda žemo darbo užmokesčio kuriamą konkurencinį pranašumą.

►

Žaliavų sąnaudos Lietuvos įmonių sąnaudų struktūroje sudaro didesnę dalį nei užsienio įmonėse. Tai gali rodyti mažesnį Lietuvos įmonių gamybos procesų efektyvumą ir blogesnę kokybės kontrolę (dėl tinkamai nesuderinto proceso sunaudojama santykinai daugiau žaliavų).

►

Nusidėvėjimo sąnaudos Lietuvos įmonių sąnaudų struktūroje sudaro didesnę dalį nei užsienio įmonėse. Santykinai mažesnis Lietuvos įmonių našumas lemia, jog fiksuotos sąnaudos (įskaitant ir nusidėvėjimą) išsidalina ant mažesnio produkcijos srauto, dėl ko sudaro santykinai didesnę sąnaudų dalį. Tai reiškia, jog Lietuvos įmonių investicijos į technologijas (ilgalaikį turtą) yra adekvačios, tačiau dėl neišvystytų veiklos procesų neefektyviai panaudojamos.

►

Kitos sąnaudos (logistika, administracinė veikla, rinkodara) Lietuvos įmonėse sudaro mažesnę sąnaudų dalį, nes Lietuvos įmonės mažiau nei užsienio įmonės linkę pirkti paslaugas iš išorinių specializuotų tiekėjų (kas galimai mažina veiklos efektyvumą), bei mažiau investuoja į rinkodaros ir pardavimų veiklą.

100% 10% 90%

80%

19%

17%

13%

9% 2%

20%

6% 2%

57%

50%

66%

50% 62%

15%

16%

51%

49%

24%

3% 2%

50%

43%

44%

28%

30%

32%

33%

Vokietija

Prancūzija

Norvegija

Švedija

70% 60%

25%

62%

40% 30% 20% 29% 10%

28% 16%

20%

23%

0% Lietuva

Analizuojamos Rumunija Slovakija Estija Suomija užsienio rinkos Darbuotojų darbo užmokestis Žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai

Nusidėvėjimas

Kitos sąnaudos

Klientų, procesų ir žmogiškųjų išteklių rodikliai Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

►

Lietuva net 40% lenkia konkurentus tikslinėse ir konkuruojančiose rinkose pagal vidutinę užsakymo vertę. Tai rodo orientaciją į stambesnius užsakymus ir labiau personalizuotus sprendimus. Galimybės remtis užsienio pavyzdžiu ir orientuotis į smulkesnius užsakymus, leidžiančius didinti veiklos apimtis, yra ribotos dėl nepakankamai efektyvių gamybos procesų. Apklausoje dalyvavę Lietuvos įmonės

8,9

Vakarų Europos įmonės

6,4 0

Vidutinė užsakymo vertė, tūkst. eurų

KLIENTŲ SKAIČIAUS AUGIMAS ►

Lietuvos medinių statinių pošakis pasižymi spartesniu klientų bazės augimu (55%), lyginant su užsienio konkurentais (49%). Tai gali atspindėti ženklią Lietuvos medinių statinių gamybos sektoriaus plėtrą, bet taip pat ir nepakankamą sugebėjimą palaikyti ilgalaikius santykius su užsakovais. LIETUVOS ĮMONĖSE

Naujų klientų dalis (49%)

VAKARŲ EUROPOS ĮMONĖSE Naujų klientų dalis (23,5%)

Atsargų apyvartumas parodo, kaip įmonė geba valdyti savo atsargas.

►

Žemas atsargų apyvartumas parodo, kad įmonė mažai dėmesio skiria atsargų lygio stebėjimui ir planavimui bei visos tiekimo grandinės valdymui.

►

Mažu atsargų apyvartumu pasižyminčios įmonės įšaldo įmonės kapitalą atsargose, patiria aukštesnius sandėliavimo kaštus bei didesnius nuostolius dėl medžiagų kokybinių savybių praradimo ilgai jas sandėliuojant.

►

Geriausiu atsargų valdymu pasižymi Švedijos, Austrijos, Norvegijos medinių statinių gamintojai. Tuo tarpu Lietuva ir Rumunija atsiranda sąrašo gale, beveik du kartus atsilikdamos nuo lyderių. Švedija

11,1

Austrija

10,5

Norvegija

10,2

Vokietija

10,2

Slovakija

9,4

Analizuojamos užsienio…

9,4

Estija

8,6

Prancūzija

8,2

Lietuva

5,7

Rumunija

4,6 5

►

Lietuvos medinių statinių gamintojų darbuotojų kaita yra daugiau nei 1,5 karto aukštesnė už darbuotojų kaitą analogiškose užsienio įmonėse. Lietuvos gamintojai, siekdami pasiekti užsienio šalių lygį, turėtų skirti daugiau dėmesio personalo motyvavimui ir ugdymui. Apklausoje dalyvavę Lietuvos įmonės

17%

Vakarų Europos įmonės

10% 0%

►

Atsargų apyvartumas, kartais

10% 20% Darbuotojų kaita, %

Dar viena priežastis, kodėl Lietuvoje darbuotojų kaita ženkliai viršija užsienio šalių lygį – vienas mažiausių darbo užmokesčių Europoje. Iš analizuotų rinkų mažesnis darbo užmokestis yra tik Rumunijoje. Tuo tarpu nuo pirmaujančios Švedijos atsiliekame 13,5 karto. Norvegija Švedija Prancūzija Analizuojamos užsienio… Suomija Vokietija Estija Slovakija Lietuva Rumunija

9,9

Suomija

Lietuvos įmonių konkurencingumas

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PERSPEKTYVA

►

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

PROCESŲ PERSPEKTYVA

KLIENTŲ PERSPEKTYVA ►

Tikslinių rinkų apžvalga

56,8 51,2 40,3 38,9 37,8 33,9 11,4 8,8 4,2 2,7

0 20 40 60 Darbo užmokesčio sąnaudos darbuotojui, tūkst. eurų

Pelningumo rodiklių palyginimas Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos įmonių konkurencingumas

INVESTUOTO KAPTIALO GRĄŽOS (ROCE) PALYGINIMAS ►

►

Pagal investuoto kapitalo grąžos rodiklius Lietuva atsilieka nuo savo konkurentų tikslinėse bei konkuruojančiose rinkose.

Norvegija

Švedija

12,8%

Tai rodo, kad Lietuvos medinių statinių gamintojai nesugeba efektyviai panaudoti ilgalaikio turto pelnui uždirbti.

Suomija

12,8%

Vokietija

12,7%

Siekiant konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Norvegija, Austrija, ar Šveicarija reikia nuolat tobulinti gamybos procesus bei didinti našumą.

13,6%

Austrija

13,4%

Analizuojamos užsienio rinkos

10,8%

Prancūzija

10,4%

Lietuva

9,5%

Rumunija

5,1%

Slovakija

4,3% 0%

10%

12%

14%

16%

PELNO MARŽOS PALYGINIMAS Estija ►

►

Pagal pelno maržos rodiklį Lietuvą lenkia beveik visi jos konkurentai, išskyrus Rumuniją bei Slovakiją. Estija pagal pelningumo rodiklius pirmauja, kas rodo jos gamintojų gebėjimą konkuruoti užsienio rinkose, išlaikant aukštas pelno maržas ir pasiūlant kokybišką produkciją, tuo pat metu valdant sąnaudas ir užtikrinat aukštą proceso efektyvumą.

3,3%

Norvegija

3,2%

Suomija

2,7%

Švedija

2,3%

Analizuojamos užsienio rinkos

2,2%

Prancūzija

2,1%

Vokietija

2,0%

Lietuva

1,5%

Rumunija

1,0%

Slovakija

0,5% 0%

III.2 Lietuvos ÄŻmoniĹł konkurenciniai pranaĹĄumai ir tobulintinos sritys

Lietuvos gamintojų tarptautinio konkurencingumo radaras Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

BENDRASIS LIETUVOS KONKURENCIUNGUMO VERTINIMAS

Ar gebame parduoti?

Apibendrinant Lietuvos ir Europos medinių statinių gamintojų lyginamąją analizę darytinos šios išvados: ►

Pagrindinis Lietuvos gamintojų konkurencinis pranašumas – žemas darbo užmokesčio lygis

►

Lyderiaujančios šalys tarptautinėje rinkoje konkuruoja gebėjimu su mažai darbuotojų pasiekti aukštas pardavimų apimtis, dideliu našumu bei veiklos efektyvumu (sąnaudų optimizavimu).

►

Lietuva labiausiai nuo lyderių atsilieka pagal pajamų vienam darbuotojui rodiklius, kas rodo, jog nepakankamai dėmesio skiriama pardavimams, santykių su klientais valdymui bei rinkodarai ir pozicionavimui.

►

Iš analizuotų rinkų Lietuva daugeliu rodiklių lenkia tik Rumuniją. Kaimynė Estija pasižymi aukštesniu atsargų apyvartumu, mažesnėmis sąnaudomis pajamų vienetui, aukštesne pridėtine verte ir pajamomis darbuotojui.

KONKURENCINGUMO RADARAS ►

►

Sudarant konkurencingumo radarą, iš analizuotų rinkų buvo atrinktos artimos Lietuvai rinkos (Rumunija, Estija) bei pirmaujanti rinka (Norvegija).

Kiek iš viso to uždibame? Investuoto kapitalo grąža (ROCE), %

Pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, tūkst. eur 10 9 8 7 6 5 4 3 2 1 0

Ar efektyviai dirbame? Pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, tūkst. eur

Sąnaudos pajamų vienetui, tūkst. Eur

Vidutinis darbo užmokestis, tūkst. eur

Ar siekiame išlaikyti ir motyvuoti darbuotojus, ar tik taupome sąnaudas?

Šalies sektoriaus rodikliai, didesni negu pažymėtas raudonas plotas, rodo šalies konkurencinius pranašumus Europos rinkoje. Rodiklio reikšmei patenkant į raudoną plotą reiškia, kad šiuo aspektu šalis yra ne geresnė už vidutinę įmonę, veikiančią rinkoje ir išskirtinio pranašumo neturi.

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Ar pagaminame pigiau? Atsargų apyvartumas, kartais

Ar tinkamai valdome procesus? Analizuojamos užsienio rinkos

Rumunija

Pastabos: Radaro skalė nuo 1 iki 10 rodo santykini šalių pranašumą pagal atitinkamą rodiklį. Balas lygus 10 suteikiamas toms šalims, kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% geriausių, o balas lygus 1 - šalims, kurios pagal atitinkamą rodiklį patenka tarp 10% blogiausių.

Estija

Lietuva

Norvegija

Lietuvos gamintojų verslo modelio tobulinimo kryptys Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų atranka

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Lietuvos įmonių konkurencingumas

2 strateginė kryptis: santykių su klientais lyderis ►

Paslaugų teikiamų kartu su gaminiu kompleksiškumo plėtra (padarymas „nuo – iki“, apimantis dizainą, projektavimą, logistiką, montavimą, garantinę priežiūrą ir kt. galimai pasitelkiant subrangovus); komunikacija klientams apie pilną, o ne fragmentišką produktą.

►

Strateginės partnerystės su vietiniais gamintojais/ tarpininkais siekiant susikurti vietinės produkcijos gamintojo įvaizdį.

1 strateginė kryptis: kaštų lyderis ►

►

Strateginis fokusas (orientuojantis į konkrečios nišos užėmimą, pasirenkant konkrečios technologijos segmento produktų gamybą) Procesų suderinimo ir nuolatinio tobulinimo sistemos įgyvendinimas (tiekimo, atsargų valdymo, gamybos ir paslaugų klientams teikimo procesų suderinamumo užtikrinimas) Kooperacijos tarp Lietuvos gamintojų (specializuojantis atskirose vertės grandinės dalyse) ir taip plečiant gamybinius pajėgumus.

Pelingumas, %

►

3 strateginė kryptis: produktų lyderis Orientacijos į išskirtinį (patrauklesnį) gaminių dizainą, geresnes technines savybes didinimas.

►

Inovatyvių medžiagų panaudojimas (ypač orientuojantis į medienos savybių gerinimą).

►

Originalių (angl. customized) sprendimų efektyvus taikymas (projektavimo bendradarbiavimo platformų panaudojimas, stengiantis efektyviai atitikti klientų poreikiams)

►

Žmogiškųjų išteklių kompetencijos vystymas (ypač dizaino, projektavimo, medžiagų savybių suvokimo ir naudojimo srityje).

►

Pardavimų ir rinkodaros veiklos stiprinimas (siekiant tinkamai pozicionuoti išskirtines savybes turinčius gaminius)

Kokybės valdymas (žaliavų sunaudojimo/ sugadinimo, pagamintų elementų suderinamumo vertinimas, neatitikčių apskaita)

45%

Produktų lyderiai

3 30%

Išskirtinių santykių su klientais lyderiai

2 15%

Kaštų lyderiai

1 0

0% 0 Žemas

Vidutinis 2

Aukštas

Produkto sudėtingumas, kompleksiškumas

Lietuvos įmonės šiuo metu

►

Analizės apibendrinimas Medinių statinių pošakis Lietuvoje

Lietuvos įmonių lyginamoji analizė

Tikslinės rinkos

Tikslinių rinkų atranka

Nišos, kanalai

Lietuvos ir užsienio įmonių lyginamoji analizė

Tikslinių rinkų apžvalga

Lietuvos įmonių konkurencingumas

Pozicionavimas, įėjimo strategijos

Konkurentai

►

Lengvų konstrukcijų namai

►

Vietiniai gamintojai

►

Užtikrinti pilną tiekimo paslaugų paketą

►

„Prisidengimas“ vietiniu gamintoju

►

Vietiniai gamintojai

►

Čekija, Estija, Olandija

Ekologiškumo, energijos suvartojimo mažinimo žinutė

Paprastos komplektacijos, pigesni namai

►

Vietiniai gamintojai

►

Čekija, Suomija, Vokietija

Tarpininkavimo įmonės sukūrimas kooperuojantis su kitais importuotojais

►

CLT gaminiai

►

Vietiniai gamintojai

►

Daugiaaukščiai namai

►

Vokietija, Čekija, Vengrija

Medžiagų ir technologinėmis inovacijomis pagrįsti gaminiai

►

Ekologiškumo žinutė

Norvegija

Vokietija ►

PRIORITETINĖS RINKOS

Slovakija

Austrija Šveicarija

►

Lengvai surenkami mediniai namai

►

Prabangūs mediniai namai

►

Daugiaaukščiai mediniai namai

►

Studentų miesteliai

►

Energiją taupantys namai

Švedija Prancūzija Suomija 43

►

Vietiniai gamintojai

►

Pilno paslaugų paketų siūlymas (projektavimas, visi namo elementai, surinkimas ir kt.)

►

Vietiniai gamintojai

►

Estija, Suomija, Norvegija

Strateginiai partneriai (vietiniai agentai, būsto finansavimo paslaugų teikėjai)

►

Vietiniai gamintojai

►

Belgija, Suomija, Olandija

Į kokybę orientuoto, estetiško gaminio akcentavimas

►

Būtinas vietinis sertifikuotas partneris

►

CLT gaminiai

►

Vietiniai gamintojai

►

Medinių miestelių vystytojai

►

Gaminiai iš suomiškos žaliavos

►

Švedija. Estija

►

Atstovybės Suomijoje