Užpalių laikraštis. BIRŽELIS - LIEPA 2017m. by Už Palių

Projektas „Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“

UŽPALIŲ SENIŪNIJOS BENDRUOMENIŲ LAIKRAŠTIS

Žolinės šventė

2017 m. birželis liepa Nr. 17 (208)

Projektas „Paprasčiausiai pasiilgauProjektas arklio ...“ ( Just. Marcinkevičius) „Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“

„Etninę kultūrą puoselėjančios kultūrinės iniciatyvos Užpalių bendruomenės tradicijose“

Žolinės šventė

Programoje: Žolinės šventė

„Paprasčiausiai pasiilgau arklio ...“ ( Just. Marcinkevičius)

Startai su žirgais; „Paprasčiausiai pasiilgau arklio ...“ ( Just. Marcinkevičius) ❋ R. Baniulio ir animalistės A. Pašvenskaitės dailės darbų paroda; ❋ Liaudiški žaidimai, šaudymas iš lanko; ❋ Šokiai, muzika ir dainos; ❋

Programoje:

kartu su: Utenos kultūros centro istorinio šokio kolektyvu (vad. D. Šeduikienė), Utenos krašto žmonių su negalia kapela „Ukvačiai“ (vad. G. Kaušylas) ir Rokiškio r. Kriaunų muzikantais (vad. V. Žilinskas). ❋ Startai su žirgais;

❋ R. Baniulio irteatro animalistės A. Pašvenskaitės dailės darbų paroda;– Žmoną „Barborytė paskubėjo“; ❋ Rokiškio r. Obelių spektaklis pagal L. Didžiulienę ❋ Liaudiški žaidimai, šaudymas iš lanko; (rež. A. Žėkienė). ❋ Šokiai, muzika ir dainos; ❋ Paskanauti šiltos košės kvies Užpalių sen. ir Rokiškio r. Kriaunų sen. šeimininkės;

Programoje:

❋ Veiks prekyba; ❋ Rokiškio r. Obelių teatro spektaklis pagal L. Didžiulienę – Žmoną „Barborytė paskubėjo“; Virtualios realybės A. Žėkienė). pramoga. ❋❋Startai su (rež. žirgais; ❋ Paskanauti šiltos košės kvies Užpalių sen. ir Rokiškio r. Kriaunų sen. šeimininkės; ❋ R. Baniulio ir animalistės A. Pašvenskaitės dailės darbų paroda; ❋ Veiks prekyba; Pagrindiniai rėmėjai Informaciniai rėmėjai ❋ Liaudiški šaudymas iš lanko; Rėmėjai ❋ žaidimai, Virtualios realybės pramoga. ❋ Šokiai, muzika ir dainos; kartu su: Utenos kultūros centro istorinio šokio kolektyvu (vad. D. Šeduikienė), Utenos krašto žmonių suInformaciniai negalia kapela „Ukvačiai“ Rėmėjai rėmėjai (vad. G. Kaušylas) ir Rokiškio r. Kriaunų muzikantais (vad. V. Žilinskas).

LIETUVOS RESPUBLIKOS rėmėjai KULTŪROS Pagrindiniai MINISTERIJA

MINISTERIJA ❋ RokiškioKULTŪROS r. Obelių teatro spektaklis pagal L. Didžiulienę – Žmoną „Barborytė paskubėjo“; LIETUVOS RESPUBLIKOS

(rež. A. Žėkienė).

❋ Paskanauti šiltos košės kviesIĮ Pauleta, Užpalių sen. vandenys, ir Rokiškio r. Kriaunų sen. šeimininkės; Utenos rajono Kiti rėmėjai: UAB Utenos V. Jovarienė, Š. ir N. Šmatavičiai, ❋ Veiks prekyba; Savivaldybė Savivaldybė

Utenos rajono

R. ir A. Kiti Miliai, R. IĮirPauleta, B. Sabaliai, A. irvandenys, D. Vaškeliai, V. irŠ.D. Gražiai, V. ir L. Jurkos, rėmėjai: UAB Utenos V. Jovarienė, ir N. Šmatavičiai, ir A. Miliai, V. R. irirB. Sabaliai, A. ir D. Vaškeliai, ir D. Gražiai,G. V. ir R. ir G. R. Mažeikiai, B.Garunksčiai, A. ir R.V.Šliogeriai, irL.V.Jurkos, Abukauskai ir kt.

❋ Virtualios realybės pramoga. Organizatoriai: Organizatoriai: Utenos k. c. Utenos Užpalių Klubas „Ašvienių Užpalių seniūnija k. c. skyrius, Užpalių skyrius, Klubas „Ašvieniųfanai“, fanai“, Užpalių seniūnija Pagrindiniai rėmėjai LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

R. ir G. Mažeikiai, V. ir B.Garunksčiai, A. ir R. Šliogeriai, G. ir V. Abukauskai ir kt.

Rėmėjai

2017 m.

Informaciniai rėmėjai

UŽ

PALIŲ

Sekminės Užpaliuose

Menant birželio mėnesį, grįžtame į Sekminių šventės akimirkas. Jau tradicija tapęs jaunimo plaukimas žemyn upe savadarbiais plaustais šiais metais buvo papildytas įvairiausiomis linksmybėmis. Plaukusieji plaustais pakeliui į finišą vykdė linksmas užduotis. Krante laukė gausi kiaušinienė, muzika ir žaidimai. Žinoma, vyrai nepamiršo išbandyti jėgas virvės per upę traukime. UKC Užpalių skyriaus, su Birute Minutkiene priešakyje, organizuojama šventė dalyvių atmintyje šiemet paliko šviesiausius prisiminimus. Kas mūsų laukia kitais metais? Nuotraukomis pasidalino Lina Timukaitė-Šimkaitienė Parengė Marija Keraminaitė

2017 m. birželis liepa

UŽ

2017 m. birželis liepa

PALIŲ

Užpalių gimnazijoje - 69-osios laidos išleistuvės Praradimai yra neatsiejama gyvenimo dalis. Iš jų galima pasisemti išminties ir pažvelgus į savo praeitį mokytis iš klaidų. Gyvenimas – niekada nesibaigianti mokykla. Svarbų gyvenimo etapą - gimnaziją šiais metais baigė ir 18 Užpalių gimnazijos 69-osios laidos abiturientų. Išleistuvės – tai jauno žmogaus savarankiško gyvenimo pradžių pradžia, kai teorinės žinios ir mokytojų pamokos bus pritaikytos netolimoje ateityje. Ilgai lauktus brandos atestatus liepos 14 vakarą įteikė naujasis Užpalių gimnazijos direktorius Rimantas Žvirblis ir pavaduotoja ugdymui Viktorija Viliūnienė, sveikino seniūnas Eugenijus Keraminas ir LIONS klubas. Šventės metu buvo gera sulaukti anksčiau gimnaziją baigusių mokinių ir pasidžiaugti Indrės Zabulytės, renginio vedėjos, pasirodymu. Teko dar kartą įsitikinti, jog išsvajoti dalykai labai greitai pasibaigia... Šiandien, didžiausia tuomet laukusi baimė – egzaminai, jau praeity. Ten pasiliks ir mokyklos koridoriai. Nors atestatai jau rankose, abiturientams dar labai sunku suvokti, kas vis dėl to įvyko. Juk po 12 ar net 13 metų praleistų vienoje gimnazijoje su tais pačiais klasės draugais išsiskyrimas tampa labai sunkus... Gimnazija visus tuos metus mus ruošė šiam atsisveikinimui ir naujiems iššūkiams. Bet pažvelgus į visa tai iš pozityvios pusės, galime tik pasidžiaugti, kad turime gimnaziją, kurioje auginame vieni

Nuotr. Gerdos Mirkytės

kitus, džiuginame tėvelius ir mokytojus. Baigusieji visada prisimins vaikystės išdaigas, nemėgstamas pamokas, mylimiausius mokytojus, mokyklos kampelius ir kiemus bei visus gražiausius prisiminimus, kurie įvyko čia, Utenos r. Užpalių gimnazijoje. Suteikta galimybė tobulėti ir bendrauti su tuo pačiu kolektyvu daugiau nei 12 metų kiekvieną darbo dieną leido suprasti, kaip lengvai ir patikliai žmogus

prisiriša prie žmonių ir kaip sunku juos prarasti, tačiau tokią pamoką išmokti pravartu kiekvienam. Už suteiktas gyvenimo pamokas ir pamokymus, noriu padėkoti mokytojams, kurie mus skatino dirbti, tikėjo ir pasitikėjo, leido kurti, juokėsi, bet tik nuoširdžiai, ir leido matyti autoritetus kasdienybėje. Tikimės, kad nenuvilsime ir į gimnaziją dar grįšime. Pažadame! Abiturientė, Monika Kubiliūnaitė

Nuotr. Sauliaus Šližio

Nuotr. Gerdos Mirkytės

UŽ

PALIŲ

2017 m. birželis liepa

Vilutiškių sveikinimas Graži mūsų Aukštaitija. Užpalius juosia iškilus Šventosios vingis, dangų remia raudonų plytų bokštai. O labiausiai kraštą puošia žmonės, dori, darbštūs, teisingi. Užpaliai, o dar labiau Vilučiai, didžiuojasi turėdami Juozą Vanagą, dainos mylėtoją, subūrusį kelis chorus ir jais

garsinusį mūsų kraštą – ne tik Užpalius, Vilučius, bet ir Lietuvą ne tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir užsienio šalyse. Juozukas (taip mes jį vadiname) visur skleidė gėrį, grožį, meilę artimui. Rinko akmenėlius nuo tako, ieškojo deimančiukų žmonėse. Gėrio jis sėmėsi iš

savo tėvų, senelių, prosenelių, mylėjusių gimtąją žemę. Džiugu, kad Užpaliai praturtės dar vienu, tikrai neeiliniu, iškiliu garbės piliečiu. Regina Sasnauskienė

Užpalių garbės pilietis - Juozas Vanagas • 1925 m. gimė Vilučių kaime. • 1939 m. lankė Utenos gimnaziją. • Buvo pašauktas į karo mokyklą Marijampolėje, dalyvavo Sedos mūšyje. • 1949–1953 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje. • Vilniaus valstybiniame universitete suorganizavo šimto studentų vyrų chorą ir kurį laiką jam vadovavo. Surengė 13 koncertų. • Vyrų chorą subūrė 1955 m. ir iki 1976 m. jam kūrybiškai vadovavo. 1964 m. chorui buvo suteiktas „Aido“ vardas. Chore dainavo nuo 50 iki 100 sostinės chorinės muzikos mėgėjų. • „Aido“ Kolektyvą dirigentas išmokė apie 300 lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių ir surengė per 500 koncertų. Koncertavo Rusijos, Gruzijos, Armėnijos, Vidurinės Azijos, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos miestuose. • „Aido“ choras buvo 1979 m. IV Stasio Šimkaus konkurso Klaipėdoje laureatas. • 1958 m. suorganizavo Vilniaus miesto moterų chorą, kuriam su pertrauka vadovavo iki 1986 m. Chorą lankė nuo 50 iki 100 balsingų moterų. • 1980–1983 m. vadovavo Vilniaus 31-osios profesinės technikos mokyklos merginų chorui (50–80 dalyvių). • 1990 m. prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų įkūrė Lietuvos kariuomenės 80 dalyvių vyrų chorą ir surengė 5 koncertus. • Juozas Vanagas buvo Vilniaus miesto ir respublikinių dainų švenčių bei chorų sąskrydžių dirigentas. • 1978 m. jam suteiktas nusipelniusio

artisto garbės vardas. • Darbas su chorais Juozo Vanago gyve-nime tapo jo dvasios ir kūno penu.

• Apie jį kolegų tarpe sklido toks garsas: „išlaipink Vanagą mėnulyje, – jis ir ten suburs chorą“. Parengė Karolina Leonovaitė

Juozo Vanago vaikai laisto tėvelio garbiai pasodintą ąžuoliuką. Nuotr. Stanislovo Balčiūno

UŽ

2017 m. birželis liepa

PALIŲ

Skambantys kankleliai 2017 14 kolektyvų (juose – 143 kanklininkai) šių metų birželio 29–liepos 3 d. svečiavosi Utenos r., Sudeikiuose, jau 11-ąjį kartą vykusioje Lietuvos kanklininkų vasaros stovykloje „Skambantys kankleliai“, skirtoje Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metams bei Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Pirmąkart stovyklos šeimininkais tapo

tradicinį kankliavimą ir etnokultūrą jaunimo tarpe, skleisti ir populiarinti liaudiško muzikavimo, dainavimo tradicijas, pasidalinti patirtimi, repertuaru, plėsti ir gilinti žinias ir suvokimą, kas iš tiesų yra mūsų tautos šaknys, paveldas, kuo jis aktualus ir reikšmingas jaunajai kartai. Iki prasidedant stovyklai vyko

XI Lietuvos kanklininkų vasaros stovyklos atidarymas. Nuotr. Adolfo Sinkevičiaus

Sudeikiai, garbingai perėmę organizatorių teises, džiaugsmus ir rūpestėlius iš Užpalių, kur ši graži idėja buvo įgyvendinta 1999 metais ir iki 2017-ųjų surengta 10 stovyklų. Statistika tokia: 1999 m. stovykloje Užpaliuose dalyvavo 10 kanklininkų ansamblių (110 dalyvių), 2000 m. – 14 (130), 2001 m. – 16 (150), 2002 m. – 13 (113), 2004 m. – 16 (146), 2006 m. – 12 (120), 2008 m. – 23 (198), 2011 m. – 2 (80), 2013 m. – 10 (105), 2015 m. – 11 (115). 2017 m. stovykloje dalyvavo kanklininkai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir rajonų: Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Biržų, Šalčininkų r., Palangos, Panevėžio r., Klaipėdos r., Utenos, Pasvalio ir Utenos r. Šia gražia ir prasminga idėja susidomėjo ir ją savo krašte įgyvendino Žemaitijos krašto kanklininkai, iki 2004 m. gausiai dalyvavę stovyklose Užpaliuose. Nuo tada Mažeikių apylinkėse organizuojama stovykla „Lai skamba žemaitiškos kanklės“. O „Skambančių kanklelių“ ir žemaičių stovyklų kanklininkai susitinka Vilniuje vykstančiame Dainų šventės Kanklių muzikos koncerte „Skambėkite, kanklės“. Stovyklos prasmė – propaguoti

tiumo svarbai vaiko asmenybės ugdyme, patriotiškumo ugdymui per tradicinę kultūrą. Stovyklos Sudeikiuose metu vyko diskusija „Tradicinis kankliavimas Lietuvoje – kas aktualu šiandien?“, kurią moderavo profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, mūsų kraštietis Algirdas Vyžintas, dalyvavo kanklininkų kolektyvų vadovai, bendruomenės nariai. 2017 m. paskelbti Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metais, todėl be aukštaitiško tautinio kostiumo pristatymo (LLKC Tautodailės poskyrio vyr. specialistė D. Keturakienė ir Molėtų KC folkloro grupė „Alsūnė“, vad. R. Pelakauskienė), vyko aukštaitiškų juostų pynimo mokymai, kuriuos vedė sertifikuoti amatininkai G. Vilys, L. Vilienė ir I. O. Vilienė iš Panevėžio. Birželio 30-ąją vyko pažintinė ekskursija, kurios metu istorijos mokytoja D. Žvirblienė supažindino su Narkūnų, Ginučių, Ladakalnio, Taurapilio piliakalniais, o Tauragnuose laukė pramogos ir siurprizai. Nors lietus pliaupė visą

Tautinio kostiumo pristatymas. Nuotr. Adolfo Sinkevičiaus

mokymai-susitikimai su Anykščių ir Rokiškio mokymo įstaigų moksleiviais, tradicinio kankliavimo pedagogais, kanklių ansamblių vadovais. Jų metu supažindinome su kankliavimo tradicijomis, pristatėme ruošiamą stovyklos praktinio kankliavimo repertuarą, kankliavimo mokymo metodiką, iškilius tradicinio kankliavimo meistrus Lietuvoje. Ypatingas dėmesys – tautinio kos-

dieną, bet įdomios kelionės nuotaikos nesugadino. Liepos 1-ąją kanklininkai kartu su operos soliste kraštiete Daina Ivanauskaite ir krikščioniškos muzikos grupe „Efata“ surengė įspūdingą koncertą Užpalių Švč. Trejybės bažnyčioje. Džiaugėmės gausiai susirinkusiais užpaliečiais ir miestelio svečiais. Kanklininkus sveikino Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas, gardžiais

UŽ PALIŲ

2017 m. birželis liepa

Visi stovyklos dalyviai. Nuotr. Adolfo Sinkevičiaus

šakočiais apdovanojo kun. Jonas Bučelis, Užpalių LIONS klubo nariai, kiti gerbėjai. Dėkojame ir nuoširdžiausius linkėjimus perduodame Viktorijai Jovarienei, ištikimai ir nuoširdžiai „Skambančių kanklelių“ bendražygei, Laimutei ir Vytui Jurkoms, Birutei ir Rimui Sabaliams už saldžias ir skanias dovanas. Liepos 2 d. 20 val. baigiamąjį stovyklos renginį – koncertą „O kieno žali sodai“, planuotą prie Alaušo ežero, dėl nesibaigiančio lietaus teko perkelti į mokyklos salę. Dalyvavo „Skambančių kanklelių“ stovyklos kanklininkai ir Utenos KC istorinio šokio kolektyvas (vad. D. Šeduikienė). Be šių renginių, stovyklautojai šauniai leido laiką vakaronėse, klausėsi Utenos KC liaudiškos muzikos grupės „Skylėta kepurė“ (vad. D. Gavėnas), jaunimo roko grupės „LETS“ (vad. R. Sinica), smagiai trypė šokdinami Utenos meno mokyklos kapelos „Sietynėlis“ (vad. R. Garsonienė) ir DJ „Kirpykla“. Be smagaus poilsio, diskusijų, bendravimo vyko rimtos repeticijos besiruošiant suplanuotiems koncertams. Tęsdama Dainų švenčių tradicijas „Skambančių kanklelių“ stovykla ruošia kūrinius, kuriuos pristatys 2018 m. dainų šventės „Vardan tos...“ Kanklių muzikos koncerte. Šio koncerto koordinatorė ir meno vadovė prof. Lina Naikelienė buvo atvykusi į koncertą Užpalių bažnyčioje ir pateikė savo pasiūlymus dėl repertuaro. Nuostabi, pilna įspūdžių, žmonių gerumo, vaikų draugiškumo, vadovų nuoširdumo, organizatorių rūpestingumo kupina „Skambančių kanklelių“ vienuoliktoji stovykla baigėsi. Nesakome „su-

die“, tariame „iki pasimatymo 2018-ais liepos 3 d. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje, kur vyks Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ Kanklių muzikos koncertas „Skambėkite, kanklės“. XI Lietuvos kanklininkų vasaros stovyklos „Skambantys kankleliai-2017“ globėjas Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas. Stovyklą organizavo Utenos kultūros centras, partneriai: Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Molėtų kultūros centras, Utenos kultūros centro Sudeikių skyrius, Utenos r. savivaldybės

administracijos Sudeikių seniūnija. Projektą iš dalies finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Utenos rajono savivaldybė. Rėmėjai: Utenos r. Sudeikių daugiafunkcis centras, kaimo turizmo sodyba „Zuikynė“, IĮ Pauleta. Informaciniai rėmėjai: laikraščiai „Utenos diena“, „Utenos apskrities žinios“, „Utenis“, „Už Palių“, portalas udiena.lt, Utenos radijas. Asta Motuzienė Utenos kultūros centro direktorė

Koncertas Užpalių bažnyčioje. Nuotr. Adolfo Sinkevičiaus

Stovyklos dalyviai Užpalių bažnyčios priigose. Nuotr. Adolfo Sinkevičiaus

UŽ PALIŲ

2017 m. birželis liepa

Valerijos Banienės 90-metis Gražų paskutinį liepos savaitgalį garbaus jubiliejaus sulaukė Vilučių kaimo gyventoja Valerija Banienė. 90 metų sulaukusią moterį sveikino artimieji, kaimynai, pažįstami, sveikinimo žodį nepamiršo tarti ir Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas su Vilučių kaimo gyventojais bei bendruomenės „Užpalėnų krivūlė“ nariais. Dėmesiu, gėlėmis ir dovanomis apipilta močiutė plačiai šypsojosi ir kuklinosi. „Nenorėjau tos šventės, bet užsiėmė anūkė. Suplanavo, mišias bažnyčioj užsakė, žmonių prikvietė, papuošimų prikabino...“. Atvėrusi didžiojo kambario duris, pasididžiuodama Valerija rodė šventinius papuošimus, menančius jubiliejaus šventę, gėlių puokštes ir prisipažino verkusi iš džiaugsmo dėl apsupusios artimųjų meilės. Paklausiau ar artimieji ją myli. Ir iškart supratau, koks kvailas tas klausimas... „Visom jėgom. Šitaip rūpinasi... Kai jau pačiai sunku pasidarė gyvent, dukra metė darbus, atvažiavo manęs prižiūrėti. Sūnus atvažiuoja, padeda. Anūkė su šeima lanko, rūpinasi. Niekuo skųstis negaliu – gyvenu gerai“. Šviesaus veido moteris pasakojo, kaip ją mylėjo darbdaviai „Kolūkio laikais“, kaip draugiškai sutaria su kaimynais.

Šventės svečiai Valerija Bagdonienė sėdi antra iš dešinės. Nuotr. iš asm. archyvo

Bebendraujant tapo aišku – Valerija Banienė yra ypatingos širdies moteris, negailinti meilės žmonėms. Mano žodžiams paantrino jos anūkė Simona. „Manau, galiu drąsiai sakyti – nerastumėte žmogaus, kuris apie močiutę bent pusė žodžio blogo ar nemalonaus pasakyti galėtų. Ji tokia yra, nuostabi. Mes močiutę be galo mylime, man ji didžiausias pavyzdys, gyvoji istorija“. Sunku įsivaizduoti kiek įmanoma patirti per devyniasdešimt gyvenimo metų. 1927 metais gimusi Valerija pergyveno pačias įvairiausias politines santvarkas, vienos pasikeitimus kita. Paprašiau papasakoti apie savo gyvenimą, tai ji tik gūžtelėjo pečiais, sakė „gyvenimas, kaip gyvenimas“. „Užaugau prie Vilučių, Karkažiškių kaime. 1951 metais ištekėjau. Tėveliai man buvo geri, su vyru sugyvenom. Ilgai slaugiau vyro mamą – irgi sutarėm. Užauginau du vaikus, turiu ir anūkų, ir proanūkių. Vyras gėrė, bet nenuma-

niau jo blogumo. Prieš devyniolika metų žmogų palaidojau. O dirbau labai daug. Buvau valytoja, daugiausia padėdavau kolūkio svečius priimti, pamaitinti, apnakvindinti. Manim pasitikėjo, o ir aš stengdavausi padėti visiems. Man buvo visada gerai, kuo skųstis neturiu“. Valerija, kaip 90 metų moteris, stebina savo sveikata: spindinčios akys, energija, atmintis. Sako, ir eiti lazdelės ne visada prireikia! Net kilo mintis paklausti kokia jos jaunystės paslaptis. O ji tik nusijuokė sako: „Taigi! Buvo šiais metais ne tik mano, bet ir širdies stimuliatoriaus jubiliejus – 10 metų“. Esu dėkinga Valerijai už malonų pokalbį. Ji – gyvas įrodymas, kad ilgo ir ramaus gyvenimo priežastis yra nuoširdumas ir žmogiškumas. Linkime Valerijai stiprios sveikatos ir gražiausių metų. Galbūt dar paminėsime ir 100 metų jubiliejų? Parengė Marija Keraminaitė

Padėkos raštas

Valeriją sveikina Užpalių seniūnas E.Keraminas, bendruomenės „Užpalėnų krivūlė” nariai ir vilutiškiai. Nuotr. Simonos Gerybės

Nuoširdžiai dėkojame už finansinę pagalbą Vyteniui Meškauskiui, Reginai ir Arūnui Kubiliūnams, Kristinai ir Tadui Abukauskams, Kristinai ir Tadui Vaškeliams, Užpalių LIONS klubui, Vaikų dienos centrui „Saulutė“, kurie suteikė galimybę Užpalių gimnazijos Debatų klubo nariams vykti į Debatų stovyklą lietuvių ir anglų kalbomis Druskininkuose „Nacionalinė debatų akademija“. Užalių gimnazijos bendruomenės vardu Direktorius R. Žvirblis, Debatų klubo vadovės J. Kirdeikienė, N. Braukylienė

8 Tautiška giesmė Vilučiuose Nors Vilučiuose piliakalnio neturime, bet tai ne kliūtis giedoti Valstybės Atkūrimo dieną Tautišką giesmę. Gilus patriotizmo jausmas dar neišblėso iš kaimo entuziastų širdžių, nors gretos praretėjo. Ne visi įgalūs ateiti prie Vilučių kryžiaus, kitiems sutrukdė vis nepabaigiami namų ruošos darbai ar kitokie svarbūs rūpesčiai... Tautišką giesmę giedojome entuziastingai, net pravažiuojantys stabtelėdavo suklusdami. Na, o po iškilmingosios dalies susirinkusius pradžiugino Julytė, atjojusi ant išpuošto Barduko. Ji parodė, ką jos numylėtinis moka ir sugeba. Gražiai pabendravę, aptarę rūpesčius, orą, nesibaigiantį lietų, pakilia nuotaika atlikę pareigą Tėvynei, dalyviai skirstėsi. Regina Sasnauskienė

UŽ PALIŲ

2017 m. birželis liepa

Liepos 6-osios himno giedojimas ant Lygamiškio piliakalnio Tikriausiai nedaug sutiksime žmonių, kurie gėdijasi savo šaknų ir šalies istorijos. Nors situacija Lietuvos valstybės viduje kelia dvilypius jausmus, įgimtas patriotiškumas visada leidžia pasirinkti teisingai. Vienybė ir meilė tėvynei – vertybės, kurios suburia po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Jau tradicija tapęs himno giedojimas liepos 6-osios, Karaliaus Mindaugo karūnavimo, vakarą neaplenkė ir Užpalių. Užburiančio vakaro metu užpaliečiai sudalyvavo ne tik giesmės giedojimo iškilmėse, bet ir Lietuvos šimtmečiui paminėti skirtame projekte „Tautiška giesmė nuo 100 piliakalnių“. Iš visos širdies himną užpaliečiai, apylinkių gyventojai ir svečiai giedojo nuo Lygamiškio piliakalnio. Apgaubti besileidžiančios saulės spindulių ir kerinčio mūsų miestelio kraštovaizdžio, net 186 žmonės susikibę rankomis dėkojo už galimybę būti lietuviais.

Tautiška giesmė turi ypatingą reikšmę kiekvienam iš mūsų, tuo galėjome įsitikinti, kai į gimtuosius kraštus sugrįžo po visą pasaulį klajojantys užpališkiai. Himną giedoti padėjo Užpalius garsinančios operos solistės Daina Ivanauskaitė ir Vilma Kurklytė, o smuiku pritarė Jonis Liutauras Milišauskas. Gera matyti, kad net ir po daugelio metų širdis parveda namo, į tuos kraštus, kuriuose ir pradėjome kurti savo svajones. Kaip ir daugelio, taip ir šios šventės metu sulaukėme pastiprinimo komandos iš JK „Ašvienių fanai“. Lietuvių nuo seno mylimi žirgai taip pat dalyvavo šventėje. Himnas nėra daina, tai – vizija šalies ateičiai, tobulėjimui ir galimybių plėtrai. Giedodami lietuviai gali pajusti vienybę, sielos ramybę ir tarsi iš niekur atsirandančių jėgų pliūpsnį visoms negandoms įveikti. To ir linki, žymaus poeto, palikusio ryškų atsakomybės jausmą valstybei ir sau, Vinco Kudirkos eilės. Parengė Monika Kubiliūnaitė

2017 m. birželis liepa

UŽ PALIŲ

Interviu su Ave Vita 21-ąjį kartą Užpaliuose kūrybinę stovyklą rengė Edukologijos universiteto choras „Ave vita“. Linksmas, nuotaikingai pasipuošęs jaunimas šmėžuojantis Užpaliuose, aidinčios dainos gražiais vakarais, koncertas, gismės sekmadininėse Šv. Mišiose – tai pagyvėjimas, Užpaliuose laukiamas visus metus nuo pat dienos, kai šis choras iš Užpalių išvyksta. Per eilę metų vieni kitus prisiaukinę užpaliečiai ir choristai gali pasigirti abipuse meile. Skaitytojų dėmsiui, pasikalbėjimai apie viešnagę Užpaliuose su choro vadovu Kęstučiu Barisu ir keletu choristų. Vadove, kiek laiko kasmet stovyklaujate Užpaliuose? Šiais metais 21 kartas, kai kiekvieną vasarą atvykstame į Užpalius. Tas skaičius rodo, kad Užpaliai yra ta vieta, kuri mums „prilipo“, galbūt net ne visi gyventojai supranta, kokiame nuostabiame krašte jie gyvena. Kada atvažiavote pirmą kartą? Pirmą kartą, berods, 1994 metais. Po to dar truputį klydome į Rusnę, Palangą, Trakus, bet galų gale – mes čia jau 21 kartą. Iš tikrųjų, čia yra geriausia. Kaip jūsų choras atrado Užpalius? Pirma, man pradėjus dirbti choro vadovu, choro prezidentas buvo jūsų kraštietis Darius Balionis. Antra, choras kasmet kūrybines veiklas organizuodavo Kretingoje, Žemaitijoje ir mes norėjome tęsti choro tradicijas, bet išėjus senajai vadovei nebeliko ryšių su Kretinga. Tuomet būtent Darius Balionis, per savo mamą, tuometę mokytoją, mokyklos vadovybę, kleboną atvedė mus į Užpalius. Tai Darius užkrėtė mus šiuo maru (juokiasi), kuris egzistuoja iki šiol. Papasakokite apie chorą, kokia jo istorija? Choro istorija prasidėjo 1935 metais. Aš dirbu šiame chore nuo 1981 metų, bet vadovauju nuo 1994.Nuo to laiko esame 17 tarptautinių konkursų laureatai. „Ave vita“ – žinomas choras Lietuvoje, nuolat dalyvaujame televizijos projektuose, konkursuose, festivaliuose, daug garstroliuojame – per metus turime apie 50 koncertų. Aplankėme beveik visą Europą, trūkus kantrybei išvykome į Ameriką, Meksiką ir

Choras „Ave vita” po koncerto Užpaliuose. Nuotr. iš choro archyvo

apsisukę dar sugrįžome (šypsosi). – Žodžiu, gastrolės plačios. – Labai. Daug pamatėme, daug regėjome, koncertavome ir visada su pasisekimu. Tai man patinka todėl, kad tai rodo, jog nesame statiškas choras. Esame linksmi, smagūs, teatrališki ir tas mus veža. Ar jūsų repertuaras yra kažkuo specifinis? Mūsų repertuaras yra toks, kad prisiderinti galime įvairiausiose situacijose. Jis gali būti sakralinis, pasaulietinis, folklorinis, pramoginis, klasikinis – mes visko mokame, taigi užpildome įvairiausias nišas. Ar pastovus yra kolektyvas, ar didelė narių kaita? Šiuo metu didelės kaitos nėra. Vis tik svarbiausia choro dalis – absolventija – baigę universitetą studentai. Jie palaiko kolektyvo lygį, prie jų mes „lipdome“ pirmakursius, kurių vis mažėja. Galima sakyti pedagogo profesija yra nykstanti profesija. Negelbsti valstybinės švietimo sistemos situacija, kai naikinami pedagoginiai krepšeliai ir panašiai. Žinoma, reikia pastebėti, kad ir jaunimas, ateinantis į universitetus, karta ir kartos yra vis kitoks... Na, bet choras vis vien yra labai profesionalus, gyvas. Žinoma, mes stengiamės įtikti žiūrovams, įtikti menui. Stengiamės palaikyti formą.

Štai, per šią savaitę Užpaliuose gimė Karlo Dženkinso karo taikos mišios. Šį kūrinį pirmą kartą parodysime Užpalių publikai, bet šį tikrai rimtą kūrinį ruošiame su orkestru. Šis projektas skirtas kelionėms į keletą miestų. Tokia karinė tema šiuo metu yra aktuali pasaulyje, Europoje, tad mes keliausime ir muzika kovosime už taiką. Grįžtant prie Užpalių, ar patiriate kokių iššūkių čia apsistoję toms dešimčiai dienų? Vienintelis iššūkis buvo muštynės, kai prieš keletą metų grįžę iš išvykos, beeinantys maudytis choristai buvo užpulti ne vietinių žmonių. – Bet tas nemalonus įvykis neįbaugino, sugrįžote čia. – Tie žmonės buvo sugauti, na, o Užpaliai čia lyg ir niekuo dėti. Kaip jūs – choras – jaučiatės mūsų miestelyje? Užpalių žmonės labai tolerantiški, geri. Mes juk vakarais prie laužo ir patriukšmaujame, dainuojame iki išnaktų, o žmonės nei pusė žodžio... Jie laukia, kada atvažiuosime toms 10-čiai dienų per metus. Atneša medaus, obuolių, serbentų, visokių gėrybių. Birutė Minutkienė visada šiltai priima, užleidžia visas kultūros centro skyriaus patalpas. Žmonės geranoriški. Bet, žinoma, ir mes stengiamės nepasišiukšlinti. Jūs ir miestelio gyvenime sudalyvaujate. Kasmet giedate mišiose, pernai

10 Naktigonę palydėjote dainomis... Taip, ir šiais metais būtinai dalyvausime. Papasakokite apie stovyklas. Kokios jūsų dienos čia, Užpaliuose? Tai – neoficialios kūrybinės veiklos stovyklos. Mes per dieną turime penkias valandas repeticijų – tris ryte ir dvi vakare. O visą kitą laiką leidžiame kartu, galima sakyti, vyksta vadinamas „team builging‘as“ – komandos subūrimas. Kasmet stovykla pas mus turi savą tematiką, vyksta šventės, dainų vakarai prie laužo, įvairiausi žaidimai... žodžiu, visi smagumai. Nueisime į dvarą – pamatysite. O jums nepabosta vis su tais studentais, tarp linksmybių ir išdaigų? Tikrai ne. Man labai gera su jais,aš įsijungiu savo studentišką-jaunatvišką pavarą. Dalyvauju visur su jais ir net pats įsikranu energijos. Ar linksmybės neatsiliepia muzikinei choristų formai? Žinoma, atsiliepia. Kasdienis penkių valandų darbas, maudynės upėje, padainavimai prie laužo. Forma nėra pati geriausia, bet labai stengiamės per koncertą atsiskleisti gražiausiomis spalvomis. Ar susirenka žmonių į koncertus? Susirenka. Mes, pradėję stovyklauti Užpaliuose, koncertuose rinkdavome po septynis žmones... bet per šitiek metų labai prisijaukinome Užpalių publiką. Dabar prisirenka pilna salė žmonių, kurie labai laukia, kada mes atvažiuosime. Be galo malonu grįžti, kai esame taip laukiami. Po malonaus pokalbio choro vadovas palydėjo į dvaro pastatą, kur pačiame pasiruošimo koncertui įkarštyje zujo choristai. Visi susirūpinę, besipuošiantys, bet plačiai šypsodami sveikinosi, rodė, kaip įsikūrę sename, negyvenamame ir liūdnokos būklės pastate. Šių metų choro stovyklos tema – Laukiniai vakarai. Hole pasitinka rodyklė į „Bažnyčią“, „Kalėjimą“, „Šerifo kabinetą“ (vadovo kambarį). Gaila, kad negalime malonių svečių Užpaliuose priimti svetingiau, tačiau kol kas tuo pasirūpina patys svečiai. Apsilupusių dažų sienas, labai senus laikus menančias geležines lovas, skilusius durų stiklus ir purvinas kambarių sienas slėpė įvairiausi kambarių papuošimai, tarsi nukeliantys į tikrą laukinių vakarų gyvenimą, o choristai mielai sutiko papasakoti įspūdžius apie viešnagę

UŽ PALIŲ Užpaliuose. Daininkė Aistė, studijuojanti biologiją, chore dainuoja antrus metus, ši stovykla jai taip pat antroji. Besirišdama koncertinio rūbo juostas, Aistė rodė sienas nukabinėtas čiobreliais ir mėtomis, pasakojo, kad labai jai patinka Užpalių gamta. Aiste, sakyk, kaip jūs čia linksminatės stovyklos metu? Pirma, mūsų ir repeticijos yra linksmos, bet mūsų lynksmybės būna prie laužo, vakarais, kai šokame, dainuojame ir mes kiekvieną stovyklos dieną turime teminę šventę. Būna pirmakursių, kambarių prisistatymai, šokių vakaras, orientacinės varžybos, kai lakstome po visą miestelį mindami mįsles. Akį patraukė koridoriaus gale išskleista palapinė, kuri atrodė... gyvenama! Choristas, šiemet baigęs magistro studijas, kurio nė vardo nespėjau paklausti, pasakojo: Suprantate, pas mus būna ilgos repeticijos: rytinės, per pietus dar parepetuojame, tada vakarinės, po to naktinės... tai man po naktinių repeticijų tiesus kelias čia (šypsosi). Tik truputį šaltoka, nes palapinėje šalčiau, negu namie (kavtojasi). Kas galvoja tematiką, kas rūpinasi papuošimais? Tematiką galvoja prezidiumas, o mes visi gaunam užduotį pasipuošti kambarius. Žinoma, mes ir aprangą prisitaikome, atitinkamą atributiką... vis kad čiūdniau. Ar jūsų koncerte atsispindės šita tema? Ne. Na, karo nebent (juokiasi). Bet Naktigonei pasirėdysim, būtinai. Grįši į Užpalius kitais metais? Noriu. Kaip Dievą myliu, noriu. O jeigu palapinė bus lauke, vis vien grįši? (kvatojasi) Žinoma, Užpaliuose labai patinka. Bet ar būna, kad kam nors nuoširdžiai čia nepatinka? Būna, pernai buvo viena mergina, šiais metai taip pat vienas vaikinas išvažiavo. Žinot, kai nėra kur gerai nusiprausti, miegoti irgi nėra patogiausia... Ne visiems tokios sąlygos tinka, nors dauguma pripranta... Dar spėjau pakalbinti chormeisterę Gintarę, kuri, beje, yra ir choro vadovo dukra. Ji juokavo gimusi šiame chore,

2017 m. birželis liepa mat pirmoji jos kūrybinė stovykla su „Ave vita“ choru Užpaliuose buvo jai vos sulaukus dviejų mėnesių amžiaus. Šiais metais baigusi chorinio dirigavimo studijas Lietuvos muzikos akademijoje mergina ne tik dainuoja, bet ir dirba chore. Esi vadovo dukra, šiuo metu dirbi chore. Ar dėl to niekada nebuvo kažkokios trinties tarp choro kolegų? Mm... (šypsosi) Kai tik pradėjau dirbti, buvo atsiradęs šioks toks neramumas „va, kodėl?“. Bet labai geitai tokie klausimai išsisklaidė, nes, na, aš visada su muzika, baigiau akademiją ir žinau ką darau. Tai kai visi tą pamatė, viskas stojo į savas vėžias. Kalbant apie kolektyvą, vadovas minėjo, kad jau neateina tiek daug naujų, užsidegusių dainavimu narių, tai galima sakyti, kad jūsų kolektyvas daugmaž susiformavęs? Na, pas mus lyg ir susiformavęs kolektyvas, bet vis vien yra studentiškas. Kas reiškia, kad turi dinamikos, kinta. Kitas dalykas, kad visą gyvenimą dainuoti studentiškame chore, psichologiškai turbūt yra neįmanoma ir buvo keletas tokių liūdnų metų, kai, kaip mes vadiname, senių jau nebeturėjome... Kas tada? Nieko (juokiasi). Tada ateina nauji žmonės, nauji balsai, naujai susideriname, susidraugaujame ir pirmyn! Bet ir su tais jau išėjusiais išliekame draugai. Jie lankosi mūsų koncertuose, kartais ateina kartu padainuoti. Būna smagu. Kaip tau patinka Užpaliai? Man tai labai patinka. Aš nė nematau tų blogybių dėl patogumų nebuvimo. Visa aura, veiksmas, sava kompanija tai tarsi atperka, viską apjungia ir rezultate aš laukiu šitų dešimties dienų, kada atvažiuosime į Užpalius padirbėtipailsėti. Kaip ir užpaliečiai laukia! Tikrai taip. Jaučiamės laukiami ir mylimi – dėl to čia visada gera sugrįžti. Truputį gaila, bet šį kartą skaitytojams neparodysime visų gražiųjų dekoracijų, puošusių dvaro patalpas choro stovyklos metu, tačiau nesinorėjo per daug įlįsti į asmenines choristų erdves. Bent tiek nusipelnė kasmet Užpaliuose tvyrančias nuotaikas praskaidrinantis kolektyvas. Tikimės, kitais metais dar pasimatysime! Parengė Marija Keraminaitė

2017 m. birželis liepa

UŽ PALIŲ

Vasaros krepšinis Birželio 10 diena, Užpalių kraštiečių šventės metu, jau antrus metus iš eilės vyko Užpalių krašto taurės krepšinio 3x3 turnyras. Šiemet dėl išskirtinio dizaino apdovanojimų, pagamintų specia-liai šiai šventei, varžėsi net 17 komandų, suskirstytų į tris amžiaus grupes. Vaikų grupėje visos komandos buvo panašaus pajėgumo, tad prizininkai paaiškėjo tik perskaičiavus tarpusavio rungtynių taškų skirtumą. Jaunimo grupėje favoritų komanda iš Utenos nesulaukė didelio pasipriešinimo ir įveikė visus varžovus, pasipuošę pirmos vietos apdovanojimais. Vyrų grupė buvo pati gausiausia ir ne ką mažiau nuspėjama, o nugalėtojai nebuvo aiškūs iki pat paskutinio metimo, baigiantis finalo rungtynių laikui. Turnyrą organizavo Užpalių sporto klubas, gerą nuotaiką palaikė DJ Birutė, o apdovanojimais pasirūpino Užpalių seniūnas. Užpalių sporto klubo krepšininkai šią vasarą nusprendė daugiau laiko skirti poilsiui, bet visiškai krepšinio nepamiršo.

Nuotr. iš klubo archyvo

Komanda dalyvavo Utenos rajono seniūnijų žaidynėse, kur vyrų grupėje iškovojo trečią vietą, o veteranai tapo nugalėtojais. Utenos naktiniame krepšinyje taip pat buvo deleguotos dvi koman-

dos. Tiek vyrų, tiek veteranų grupėse buvo laimėti sidabro medaliai. Vidurvasaris buvo pažymėtas Pumpėnuose vykusioje krepšinio šventėje, deja, praeitų metų sėkmės pakartoti nepavyko, iškovota trečia vieta.

Nebuvo pamiršti ir kaimynai. Vyžuonų ir Vaikutėnų sporto renginiuose iškovotos pirmos vietos. Bene didžiausias ir svarbiausias vasaros sporto renginys vyko Pandėlyje, tai tradicinė Pandėlio sporto šventė. Tradiciškai savo atstovus delegavo ir Užpalių sporto klubas. Nors delegacija buvo gausi, pergalių, deja, pritrūko, vos viena komanda grįžo su apdovanojimas. Paulius Martinonis

UŽ PALIŲ

Nuspalvink drugelį

2017 m. birželis liepa

„Už Palių” laikraštis „Už Palių“ laikraštis yra rengiamas savanorių bendruomenės narių. Šis laikraštis yra Užpalių seniūnijos bendruomenių leidinys, taigi informaciją jam gali teikti bet kuris užpalietis arba žmogus, turintis Už-palių bendruomenės nariams aktualios informacijos. Straipsnių, naujienų, aktualių klausimų laukiame el. paštuuzpaliulaikrastis@gmail.com. „Už Palių“ laikraščio leidybos kaštai didžiąja dalimi yra padengiami iš prenumeratų surinktomis lėšomis, kurių trūkumą šiuo metu padengia leidėjai. Jeigu palaikote „Už Palių“ laikraščio leidimo iniciatyvą, kviečiame užsisakyti prenumeratą, nes pritrūkus šių lėšų, deja, bet kitais metais leidyba gali būti nutraukta. Jeigu norite tapti laikraščio rėmėju, kviečiame kreiptis į Užpalių seniūniją. Laikraštį įsigyti arba užsiprenumeruoti galima: Užpalių bibliotekoje Užpalių seniūnijoje Perkant, numerio kaina - 1Eur Prenumeruojant, numerio kaina - 0,8 Eur Prenumeratos siuntimo į kitą miestą kaina - 0,5 Eur

Švenčia jubiliejų: birželio mėn. 90 m. Bronius Stukas, Mikėnų k. 80 m. Janina Paškonienė, Vilučių k. Valerija Ona Žvironaitė, Mažionių k. 75 m. Bonifacas Paradnikas, Gaižiūnų k. Aleksandras Ubeika, Kėpių k. Petras Gaučys, Vilučių k. 70 m. Petras Bareikis, Užpalių mstl. 65 m. Romaldas Kringelis, Degėsių k. 60 m. Aldona Mažukaitienė, Užpalių mstl. liepos mėn. 90 m. Valerija Banienė, Vilučių k. 80 m. Genė Kučinskienė, Vilučių k. 65 m. Laima Abukauskienė, Užpalių mstl. Marytė Maniušienė, Vilučių k. 60 m. Kęstutis Pernavas, Kaniūkų k.

Smalsiems apie drugelius

Drugeliai jaučia skonį savo kojomis

Drugeliai patinėliai geria vandenį iš balų, kad gautų reikalingų mineralų, kurių neranda gėlėse.

Tiksli gimimo data neskelbiama daugumos jubiliatų pageidavimu.

Drugeliai nesituština, viską su- naudoja energijai. Kai kurie drugeliai deda kiaušinėlius tik ant vienos rūšies gėlių. Išsirisdamas drugelis būna labai išalkęs, jis suvalgo kokoną, iš kurio išsirito.

Drugeliai taip pat traukia mi-neralus ir druskas iš dirvožemio. Drugeliai taip pat gali maitintis gyvūnų krauju iš atvirų žaizdų.

Parengė Indrė Salanginaitė

Mirė: birželio mėn. Bronislovas Mikučionis, birželio 15 d.,Užpalių mstl., 53 metų Jonas Umaras, birželio 30 d., Tervydžių k., 88 metų liepos mėn. Bronislava Laurinėnienė, liepos 22 d., Užpalių mstl., 83 metų

Laikraštį remia: UAB „Colorita“. Laikraštį rengia: Marija Keraminaitė, Indrė Salanginaitė, Dovilė Kirdeikytė el. p. uzpaliulaikrastis@gmail.com. Spausdina: UAB „Colorita”, Utenio a. 22 (III a), Utena. Tiražas 250 egz.