„Utenos apskrities žinių“ priedas „Protakos“

2015 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis Nr. 52 (2657)

5

Utenos apskrities žinios

Protakos

Nr. 5

KULTŪRININKŲ GILDIJA

Europietiškų žinių ir novatoriškų veiklų oazės apskrityje Indrė GRUODIENĖ Kai matome iškabą, su užrašu „Informacijos centras“, suprantame, kad šiame pastate gausime reikiamos informacijos. Toks „informacinis“ modelis dažnai apsiriboja spausdintine informacija, kurią įteikia ten dirbantis darbuotojas. Europos Sąjungoje (ES) veikia 500 Europe Direct (ED) informacijos centrų, kurie savo regiono bendruomenę informuoja apie ES politiką, finansavimo galimybes, atsako į konkrečias užklausas, skatina diskusijas tarp piliečių, platina leidinius. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama renginiams, kurių temos ir idėjos gimsta bendradarbiaujant su vietos bendruomene, derinant jas su Europos Komisijos siūlomais komunikacijos prioritetais.

Lietuvoje tokių centrų yra 10, o Utenos apskrityje – Utenoje ir Visagine. Nūdienoje, dažniausiai vertybių nešėju, perteikėju tampa miestuose ir kaimuose veikiančios kultūros įstaigos, kurios per intensyvų, atvirą dialogą su vietos gyventojais gali formuoti, įgyvendinti savo veiklos uždavinius. Tai beveik sutampa su Europe Direct keliamais strateginiais tikslais. ED centrų modelis, kuomet jis veikia kultūros įstaigų prieglobstyje, vertinamas kaip itin sėkmingas. ED centrai Utenos apskrityje suaktyvino ir kultūrinį gyvenimą.

pečių gula ne tik biurokratinė – projekto ruošimo, administravimo, bet ir teisingos informacijos sklaidos bei kūrybinės veiklos atsakomybės. ED vadovės turi nuolat domėtis ES naujienomis, įvykiais, todėl dalyvauja mokymuose: tiek Europos komisijos atstovybės Lietuvoje organizuojamuose, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse drauge su Europe Direct tinklo šiose šalyse atstovais.

Europos metai vystymuisi.

Europos komisija kasmet savo veikloje išskiria aktualias temas, kuriomis įvardinami metai. Jau praėjo Europos parlamento rinkimų, Savanorystės, Vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo, Socialinės atskirties ir skurdo mažinimo metai.

2015 metai – skirti Vystomajam bendradarbiavimui. Šiais metais bendromis ES ir valstybių narių pastangomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vystomąjį bendradarbiavimą, kaip būdą paremti trečiųjų šalių vystymąsi ir bendromis pastangomis spręsti globalias problemas.

Tikimasi, kad šie, vystymuisi skirti metai, suburs jaunimą, politikos formuotojus, pilietinę visuomenę, privatų sektorių, akademines institucijas ir kitas suinteresuotas šalis bei kvies sutelkti dėmesį į bendrus vystymosi tikslus. Ankstesniais metais veikla buvo orientuojama į vidinių aptarnaujamo regiono bendruomenių problemų spren-

Europos diena. Bene svarbiausiu metų renginiu ED centrams yra Europos dienos šventės organizavimas. Kaip įdomiai, nebanaliai perteikti ES vertybes renginių gausa išlepintai vietos bendruomenei? Utenos ED šiemet Utenoje ir Užpaliuose organizavo popietes su savanore iš Ispanijos Cristina Gonzales, piešinių konkursą „Aš Europoje 2025 metais“. Šventes visuomet lydi muzika. Uteniškių Europos dienoje dainavo Ieva Narkutė, pasirodė Utenos meno kolektyvai.

pos dienos šventės metu Visagine vyksta įdomūs užsiėmimai, galima dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, žaisti įvairius žaidimus, piešti kreidutėmis ant asfalto, vaikščioti po didelį ES žemėlapį, jodinėti arkliukais ir rasti leidinių apie ES. Šių metų šventės naujovė – sušoktas improvizuotas šokis, kuriame, skambant lietuvių liaudies muzikai, šoko įvairių Visagino tautybių gyventojai, apsirengę skirtingais tautiniais kostiumais. Pagrindinis Europos dienos akcentas Visagine – šiemet jau šeštą kartą

Europe Direct centrų mokymuose Briuselyje su ilgamečiu BBC programų vedėju Rick Thomson. Pirma kairėje – Utenos ED vadovė S. Žvirblytė, toliau – Visagino ED vadovė I. Gruodienė su kolegėmis iš Alytaus ir Panevėžio ED Visagino Europos diena kas- organizuotas akustinės muzikos met sutampa su visaginiečiams festivalis „EuroWind“. Jis taip svarbiausia metuose švente – išpopuliarėjo, kad kasmet orgaAntrojo pasaulinio karo pabai- nizatoriams tenka uždavinys: gos Europoje paminėjimo die- kaip į programą įtraukti visas pana. Kasmet keliamas uždavinys, geidaujančias jame groti grupes? kaip tolerantiškiau, įdomiau su- Muzikuoja grupės ir atlikėjai, kurti ir pateikti Europos dienos kuriuos vienija akustinė muzika. šventės formatą. Stengiamasi or- Čia vyrauja bliuzo, bardų, fol-

Europos diena Užpaliuose Utenoje ED centras veikia daugiau nei dešimtmetį, o pastaruosius dvejus metus yra globojamas Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos administracijos. Tai, greičiausiai, buvo reikšmingas faktorius, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos skelbtame konkurse 2015 m. šiai bibliotekai suteiktas Europietiškiausios vardas. Visagino ED veikia šešis metus ir buvo įkurtas išskirtinai dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fakto bei tolimesnių aplinkos, socialinių ir ekonominių pasekmių daugiataučiame mieste. Visagino ED globa buvo patikėta Visagino kultūros centrui.

Ant Europe Direct centrų vadovių Sandros Žvirblytės (Utenoje) ir Indrės Gruodienės (Visagine)

dimą. Šiemet – pirmas kartas, kai Europos metai skiriami išorės santykiams. Šiai temai vystyti, Utenos ED planuose – edukacinė programa moksleiviams „Europos kinas – kultūrų dialogai“ ir filmo „Pakeliui į mokyklą“ peržiūra.

Visagino ED veikloje yra numatyta išvyka į Baltarusiją ir susitikimai su Molodečno Menų koledžo bendruomene bei M. K. Oginskio paramos ir labdaros fondo atstovais. Tikslas – kultūriniai mainai: drauge paminėti žymaus kompozitoriaus, rašytojo, diplomato 250-ąsias gimimo metines, skleisti ES vertybes. Šiais metais Visagine numatyta suruošti konferenciją, tema „Vystomasis bendradarbiavimas: Kodėl turime padėti?“

Taikos angelai Europos dieną Visagine ganizuoti bendruomenines akci- kloro, roko, rokenrolo, svingo, jas, įtraukti mokyklas, darželius, hindi stilių atspalviai. Šešiuose globos įstaigas, NVO. Praeitais „EuroWind“ festivaliuose jau metais buvo organizuota „Baltų- pasirodė 35 garsios bei kylančios jų tulpių“, o šiemet – „Taikos an- akustinės muzikos grupės iš Liegelų“ akcija, kurios metu aukš- tuvos, Latvijos, Estijos, Prancūčiau išvardintos organizacijos zijos, Anglijos ir Baltarusijos. gamino angelus ir papuošė jais Europrotai – intelektualus skverą prie Visagino kultūros žaidimas visai šeimai. Europos centro „Bangos“ salės, siųsdami komisijos atstovybė Lietuvoje žinią Europai, kad visi norime kartu su ED centrais ir viešosiotaikos, ramybės ir laimės. Euro- mis bibliotekomis organizuoja

intelektualų žaidimą „Europrotai“. Populiarumo sulaukęs žaidimas, kviečiantis varžytis „protų kovose“ suburia į komandas senjorus, jaunimą, verslininkus ir bedarbius. Visi jie atsakinėja į klausimus, susietus su Europos istorija, geografija, politika, kulinarija ir kt. Utenoje, Visagine ir Ignalinoje (ten veiklas organizuoja Visagino ED) nerasi žmogaus, kuris nežinotų apie šį žaidimą. Organizatoriai gali nuraminti „Europrotų“ fanus, kad 2016 metais šis europietiškų žinių sklaidos žaidimas bus organizuojamas vėl. Švietėjiška veikla ir viešinimas. ED suteikta teisė patiems ieškoti novatoriškų veiklos būdų.

Abipusiai naudingas kultūros įstaigų ir centrų bendradarbiavimas neįpareigoja vykdyti globojančios įstaigos funkcijų. ED centrai organizuoja savo miestų visuomenei švietėjiškas išvykas į Vilnių. Uteniškiai ir visaginiečiai turėjo galimybę apsilankyti Europos namuose bei dalyvauti Vilniaus Rotušėje diskusijoje apie Europos piliečių teises, ekonomikos krizę ir Europos viziją su Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotoja Viviane Reding.

Ne viena ED centro organizuota veikla Visagine jau tapo tradicija: Visagino ED kasmet Humoro dienai atveža visaginiečiams profesionalių Lietuvos karikatūristų parodas, kurių tema – Europos Sąjunga. Šmaikščios parodos „Lietuva atsibudo ne viena“, „Mokslo Lietuva. O vis dėlto ji sukasi“ ir „Pinigai keičiasi, humoras lieka“ kasmet sulaukia daug lankytojų. Visagino ED aktyviai organizuoja parodas.

Fotografijos parodos „Visagino fotografai – Lietuvai ir Europai“ ir „Europos piliečių meilės geografija“ aplankė didžiuosius Lietuvos miestus. Šiame centre per šešerius veiklos metus išleisti trys leidiniai: vaikams – „Kaip bukutis inkilėlio ieškojo“ ir „Laiškas skruzdėlytėms“, suaugusiems – „Gerieji savanorystės pavyzdžiai“. Sukurti trys filmai: „Kad namuose kvepėtų sava duona“, „12 pokalbių su Europos sąjungos piliečiais“ bei „Mūsų balsai Europoje“, kuriuos galima pamatyti www.europedirectvisaginas.lt tinklalapyje.

Utenos ir Visagino ED aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir su mokyklomis: drauge organizuoja Europos egzaminą, Europos kalbų dienas, veda pamokas apie ES. Neatsiejamas ryšys su žiniasklaida: „Utenos radijas“ kas antrą antradienį transliuoja Utenos ED laidą apie ES aktualijas „Esu Europos sąjungos pilietis“. Visagino ED veiklas nuolat pristato vietinės televizijos – „Sugardas“ ir „TTS“, laikraštis „Sugardas“. Europe Direct informacijos centrai – tarsi europietiškos žinių ir veiklos oazės mūsų apskrityje, kurie savo indėliu praturtina rajonų kultūrinį gyvenimą, plečia gyventojų akiratį.

6

Utenos apskrities žinios

2015 m. gegužės 14 d., ketvirtadienis Nr. 52 (2657)

Protakos

Projektą remia

KULTŪRININKŲ GILDIJA

Bibliotekininkas, kuriam Dievas davė kibirkštį ir ryžtą Kazys Boruta sakė: „Gimtasis kraštas žmogui – kaip žemė medžiui, į kurią šaknis suleidžia, gyvybę ir stiprybę semia“. Gimtinė žmogui duoda daug. Anykščių kraštas išaugino daug žymių rašytojų, poetų, dailininkų. Apie juos išleista nemažai knygų, parašyta straipsnių periodiniuose leidiniuose. Tačiau nedaug skaitytojų žino apie nusipelniusius šio krašto bibliotekininkus, bibliografus, jų gyvenimą bei darbus. Šios profesijos atstovų veikla nemažiau reikšminga, reikalinga bei įdomi. Tokių žmonių – kilusių iš Anykščių krašto – yra. Vienas jų – mokslininkas bibliotekininkas, bibliografas, pedagogas, visuomenininkas Romualdas Vytautas Rimša.

R. V. Rimša gimė 1937 m. balandžio 26 dieną Svėdasų valsčiaus Sausalaukės vienkiemyje ant Alaušo ežero kranto. 1945– 1953 m. mokėsi ir baigė Svėdasų vidurinės mokyklos (dabar Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija) aštuonias klases. Mokslus tęsė Vilniaus bibliotekiniame technikume. 1959–1964 m. – mokėsi ir baigė Vilniaus valstybinio universiteto (dabar VU) Istorijos-filologijos fakultetą ir įgijo mokslinio bibliotekininkobibliografo specialybę.

R. V. Rimša beveik 25 metus dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Buvusios bendradarbės Nijolė Bliudžiuvienė, Stasė Bušmienė ir Vilinė Cicėnienė straipsnyje „Nesustojantis pusiaukelėje“, skelbtame 1997 m. birželio mėnesio leidinyje „Tarp knygų“ apie savo kolegą rašė: „Nedaug vyrų renkasi bibliotekininko profesiją, bet dar mažiau jai paskiria savo gyvenimą. Vienas tokių – bibliotekininkas iš pašaukimo – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslinio tyrimų skyriaus vedėjas Vytautas Rimša.<...> Į bibliotekininkus jį atvedė žinių troškimas, meilė knygai, kurią jis, jauniausias iš septynių brolių, išsiugdė skaitydamas kartu su broliais savo tėvelio paskatintas siekti mokslo.<...> Dirbdamas Mokslinių tyrimų skyriuje V. Rimša yra sudaręs, suredagavęs ar recenzavęs per 30 knygų. Jo iniciatyva pradėti leisti Nacionalinės bibliotekos teminiai mokslo darbų rinkiniai, kurių daugelį jis pats yra sudaręs.<...> Jis parengė daugybę mokslinių pranešimų ir skaitė įvairiose mokslinėse konferencijose, seminaruose, simpoziumuose, vykusiuose ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Indijoje ir kitose Europos ir Azijos šalyse“.

Mokslininkas bibliotekininkas paskelbė daugiau kaip 400 straipsnių, informacijų ir knygų recenzijų profesiniais, kultūros, švietimo bei kitais klausimais. Iš jų daugiau kaip 50 užsienio kalbomis. Kaip bendraautorius yra prisidėjęs prie daugiau kaip 50

profesinių knygų išleidimo. R. V. Rimšos darbai mūsų šalies kultūrai, bibliotekininkų bendruomenei, bei jo mokslinė veikla neliko nepastebėta. 1969 m. jis buvo apdovanotas Kultūros ministerijos ženklu „Už puikų darbą“. 1972 m. jam įteiktas Tarptautinių knygos metų ženklelis.

1987 m., 1999 m. nusipelnęs bibliotekininkas apdovanotas Kultūros ministerijos garbės raštais, 1988 m. – Švietimo ministerijos garbės raštu, 1984 m. – Kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto garbės raštu ir 1989 m. – LNB (Lietuvos nacionalinės bibliotekos) garbės raštu.

viešoji biblioteka persikėlė į naują pastatą. Žymus kraštietis surado laiko ir atvyko kartu pasidžiaugti bei pasveikinti Anykščių bibliotekininkų įkurtuvių proga. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriuje saugomos R. V. Rimšos dovanotos knygos su autografais liudija šio nusipelniusio bibliotekininko pagarbą ne tik bibliotekininko profesijai, meilę knygai, skaitytojams, bet ir Anykščių krašto žmonėms. Vienoje iš autoriaus dovanotų knygų yra toks įrašas: <...>Linkiu ištvermės ir pasisekimo skleidžiant gimtojo Anykš-

V. Rimša susitikime su vaikais bibliotekoje, 2009 m.

Bibliotekininkas ir gimtasis Anykščių kraštas Gimęs Anykščių krašte, išvykęs gyventi ir dirbti į Vilnių, R. V. Rimša nepamiršo gimtojo krašto ir stengėsi jį garsinti rašydamas straipsnius ir populiarindamas šio krašto bibliotekininkų veiklą. Bibliotekininkui iš pašaukimo visada rūpėjo ne tik jo paties, bet ir kolegų kvalifikacijos kėlimas, bibliotekinio darbo tobulinimas. 1968 m., dirbdamas Vilniaus A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje direktoriaus pavaduotoju, R. V. Rimša Anykščiuose organizavo Vilniaus zonos rajono bibliotekų darbuotojų seminarą, kuriame dalyvavo dvylikos rajonų bibliotekininkai.

Toks seminaras Anykščiuose buvo organizuotas pirmą kartą. Susirinkę bibliotekininkai dalinosi patirtimi, kalbėjo apie bibliotekinio darbo problemas ir trūkumus, džiaugėsi ir gerais rezultatais.

1969 m., apsilankęs anykštėnų Knygos šventėje, jis tų pačių metų leidinyje „Tarp knygų“ (Nr. 12) parašė straipsnį „Knygos šventė Anykščiuose“, kuriame, parodydamas savo kraštui išskirtinę pagarbą ir dėmesį, kvietė kitus rajonus pasimokyti iš anykštėnų bendravimo ir renginių organizavimo meno.

Kraštietis aktyviai dalyvavo Anykščių bibliotekos darbuotojų organizuotuose renginiuose ir visada parašydavo žinutę spaudoje, pasidžiaugdamas tuo, kas vyko gimtajame krašte.

1995 m. rugsėjo 29 d.

Anykščių rajono savivaldybės

aktyviai dalyvavo visuose draugijos tarybos posėdžiuose, prisidėjo rengiant draugijos padalinių Lietuvoje struktūros modelį, nuostatus ir kitus dokumentus, padėjo organizuojant svėdasiškių draugijos „Alaušas“ vakaronę ir susitikimą Vilniuje su Svėdasų seniūnijos ir bendruomenės atstovais, su svėdasiškiais Signatarų namuose paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės šventę.

Kartu su kitais tarybos nariais R. V. Rimša sukvietė Svėdasuose pirmąjį kraštiečių suvažiavimą, kuriame aptarė itin aktualius sąveikos su visomis šios seniūnijos bendruomenėmis klausimus.

Suvažiavimo delegatus jis supažindino su draugijos mokslinės veiklos kryptimis, kvietė visus narius jungtis į kraštotyros darbą, rašyti straipsnius apie Svėdasų praeitį ir dabartį tuo metu rengiamai draugijos knygai „Svėdasai“. Daug prisidėjo ir prie Svėdasų miestelio 505-ųjų metinių jubiliejaus minėjimo organizavimo darbų – parengė iškilmingojo posėdžio programą, sukvietė pranešėjus, pats skaitė pranešimą apie Svėdasų vietovardžio kilmę ir vadovavo visam posėdžiui. Jis taip pat parengė ir literatūros klasiko J. Tumo-Vaižganto gimimo bei mirties metinių minėjimų programas, pasisakė juose. 2008 metais talkino organizuojant respublikinės J. Tumo-Vaižganto vardo premijos įteikimo renginį Svėdasuose, supažindino renginio dalyvius su literatūros klasiko J. Tumo-Vaižganto tarpukario laikotarpiu rašytais laiškais, kurių kopijas perdavė Svėdasų krašto muziejui. Taip pat muziejui jis padovanojo nemažai savo knygų bei periodinių leidinių, kuriuose skelbiami straipsniai apie Svėdasų kraštą ir jame vykstančius įvykius.

čių krašto žmonėms skaitymą, žinias, kultūrą <...>. Knygoje „Tarptautinės bibliotekininkystės klausimais“ jis rašo: <...> Linkiu ir toliau taip sėkmingai darbuotis keliant mano gimtojo krašto žmonių kultūros lygį, turtinant juos dvasiškai <...>.

Pasak R. V. Rimšos, kiekvieno žmogaus šventa ir prigimtinė priedermė dalyvauti visuomeniniame savo kraštiečių gyvenime ir niekada nuo jo nenutolti. Todėl jis nuolat dalyvauja įvairiuose anykštėnų ir svėdasiškių judėjimuose, lankosi Pasaulio anykštėnų bendrijos Vilniaus anykštėnų sambūrio renginiuose. Būdamas savo krašto patriotu jis buvo vienas iš iniciatorių siekiant sugrąžinti okupacinės valdžios cenzūros uždrausto bei persekioto rašytojo, vertėjo Stepo Zobarsko literatūrinį palikimą į tėviškę. Nuo 1991 m.

Pamaleišio kaime stūkso šviesaus atminimo anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta medžio skulptūra, skirta išeivijos rašytojo S. Zobarsko atminimui pagerbti.

Kartu su kitais V. Rimša Anykščių bibliotekoje, 2009 m. bendraminčiais, 2007 metais Vilniuje, Karininkų raNuosekliai populiarindamovėje R. V. Rimša įkūrė svė- mas PAB (Pasaulio anykštėnų dasiškių draugiją „Alaušas“ ir bendrijos) Vilniaus anykštėnų buvo išrinktas jos sekretoriumi, skyriaus ir Svėdasų draugijos o kartu ir draugijos tarybos nariu, „Alaušas“ veiklą, burdamas benatsakingu už mokslinę draugijos driems kultūros ir etnokultūros veiklą. 2007–2009 m. V. Rimša tyrimo darbams Anykščių kraš-

to žmones ir kitur pasklidusius kraštiečius, R. V. Rimša 2007– 2009 m. periodiniuose leidiniuose: „Anykšta“, „Mokslo Lietuva“, „Tėviškės gamta“, „Verslas ir prekyba“, „Voruta“ yra paskelbęs kelias dešimtis straipsnių ir už tai PAB Vilniaus anykštėnų sambūrio veiklos 10-mečio proga jam įteiktas padėkos raštas.

Pagrindinis jo rašinių tikslas – garsinti Anykščių kraštą ir jo žmones, jų bendruomeninius sambūrius, skleisti šių bendruomenių kultūrinės šviečiamosios veiklos patirtį.

2013 m. V. Rimša sudarė ir išleido knygą „Svėdasų draugija „ALAUŠAS“. Knygoje apžvelgti penkeri svėdasiškių draugijos „Alaušas“ gyvavimo metai. Pasak knygos sudarytojo, tai nėra didelis laiko tarpas, lyginant jį su žmonijos raidos tūkstantmečiais, tačiau jei palygintume su pusmečiu ar poros mėnesių laikotarpiu, tai ne toks ir trumpas. Ir tai suprantama, nes laiko matavimas gyvenime yra tik santykinis dalykas. Per penkerių metų laikotarpį Svėdasiškių draugija telkė į būrį po visą „svietą“ pasklidusius kraštiečius, stiprino jų ryšius su gimtine, daug dėmesio skyrė mokslo, švietimo, kraštotyros ir kultūros renginiams, kurių nemažai surengė Svėdasuose, Anykščiuose bei Vilniuje. Penkiuose knygos skyriuose skaitytojai ras žinių apie draugijos ištakas ir istorijos pradžią, draugijos įkūrėjus ir vadovus, svarbiausius darbus ir jų 2007–2012 m. chronologinę literatūros rodyklę, vienaip ar kitaip spaudoje atspindinčios draugijos siekius ir veiklą.

Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui, tačiau pirmiausia ji yra įdomi svėdasiškiams ir kraštiečiams, gyvenantiems svetur. R. V. Rimša sakė, kad rašant knygą atlikta draugijos veiklos turinio ir jos raidos tendencijų analizė parodė, kad sėkmingai užbaigusi pirmuosius penkerius intensyvaus darbo ir kūrybinių ieškojimų metus, išstudijavusi sukauptą savo organizacinio darbo patirtį, išleidusi knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ bei minėtą leidinį „Alaušas“, draugija pasiruošusi aktyviai tęsti savo veiklą.

Mūsų kraštietį R. V. Rimšą šiandien pažįsta bene visi Lietuvos bibliotekininkai ir nemažas būrys kolegų, gyvenančių įvairiuose pasaulio kraštuose. Už nuopelnus tyrinėjant bibliotekininkystės problemas, už respublikos bibliotekų veiklos tobulinimą ir populiarinimą užsienyje, tarpukario metais veikusios bibliotekininkų draugijos atkūrimą, vadovavimą jai ir sugrąžinimą į tarptautinių organizacijų sudėtį 2002 m. Lietuvos bibliotekininkų draugija V. Rimšai suteikė garbės nario vardą.

Audronė BEREZAUSKIENĖ L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja