Femme

ŠIAME NUMERYJE

PAŽINK ŽVAIGŽDĘ 4 Gabrielius Vagelis Akvilina Urbataitė 5 Dominykas Vaitiekūnas Lina Jurevičiūtė KELIAUKIM 6 Rodo sala Graikijoje 9 Deimantinis kutūros lopšys - Krokuva BŪK SVEIKA 10 Pagrindinė grožio priemonė - vanduo BŪK STILINGA 12 Tendencijos rudens/žiemos sezonui 14 Rytojaus mada PO FORTŪNOS ŽENKLU 16 Dalia Ibelhauptaitė - Moteris gyvenanti teatro pasaulyje 18 Richardas Bransonas. Stulbinanti milijonieriaus karjera MENO VĖJAI 22 Jenny Saville – moteris apie moteris 24 Muziejininkės knyga – „SESERS RŪPESTIS“ 26 Visada artima “Jaruzalė” Interviu su R. Atkočiūnu

6 Mielos skaitytojos,

12

18 KULTŪRA 28 Kas gi tas kultūrinis turizmas ir kuo jis svarbus?

30 Žvilgsnis į lietuvišką kiną RENGINIAI 32 Gruodžio mėnesį rekomenduojame FAKTAI 34 Faktai apie Kalėdas 36 Apie didžiausią paslaptį - moteris 38 Faktai apie vyrus ĮDOMYBĖS 40 Kavos atsiradimas Turkijoje MŪSŲ RECEPTAI 42 Spalvingai šventei TESTAI 44 Kokie pusryčiai jums tinkamiausi?

45 Ar esate parduotuvių maniakė?

HOROSKOPAI 46 Rytų horoskopas Žaliojo arklio metams

Atėjęs gruodis atsinešė daug naujovių: pirmajį šių metų sniego patalą, Kalėdų laukimą bei naująjį mūsų žurnalą. Džiaugiamės, kad jis yra Jūsų rankose ir tikimės, kad šaltais bei niūriais vakarais taps Jūsų draugu.

Tai žurnalas moterims, kurios domisi ne tik savimi, bet ir ugdo pasaulėžiūrą apie kitas šalis, kultūrą, meną. Juk kas daugiau didina pasitikėjimą savimi, jei ne geras žinių bagažas? Esant reikalui galime jį atverti ir pasinaudoti išmoktais dalykais apie grožį, meilę, pasaulį... Beje protinga moteris – tai graži moteris. Taigi, mielosios, mylėkime save, ugdykime savo asmenybę ir su didele šiluma širdy laukime švenčių.

Jaukių Kalėdų ir nuostabių Naujųjų metų!

Ačiū, kad esate drauge Žurnalo redakcija 2013/12

FEMME 3

Pažink Žvaigždę DAINININKAS

AKTORĖ

GABRIELIUS VAGELIS

AKVILINA URBATAITĖ

Tobulas rytas...

Pats geriausias dalykas ryte – išsimiegoti. Tada, aišku, mylimas žmogus, miegantis šalia, bei skanūs ir sotūs pusryčiai lovoje. Nerealiausia, jei juos kas nors ten atneštų, bet nieko prieš būčiau ir pats juos karts nuo karto pagaminti. Manau, daugiau nieko ir nereikia, tad tobulas rytas galėtų būti kiekvieną dieną.

Geriausias būdas pailsėti...

Visada sakiau, kad geriausias poilsis buvo, yra ir bus miegas. Jis bet kokiu atveju palengvina gyvenimą. Nors nieko prieš būčiau ir klausytis mėgstamos muzikos ar žiūrėti įdomų filmą, sėdint ant patogaus fotelio bei geriant kavą ar arbatą. Asmeniškai aš taip pat pailsiu grodamas ir dainuodamas. Mane tai atpalaiduoja ir ramina.

Kokia tavo svajonių diena?

Tai tikriausiai būtų staigmenų kupina diena, seniai nematytų draugų aplankymas, išvyka į malonius įvykius primenančią vietą, o geriausia būtų kelionė į kokią nors seniai norimą aplankyti šalį.

Iš esmės kelionės – tai yra kaip viena didelė svajonė.

Negalėtum gyventi be...

Be muzikos. Tai yra mano gyvenimo dalis, be kurios savęs tikrai neįsivaizduoju.

Turi talismaną?

Ne, talismano neturiu. Nelabai tikiu, kad kas nors gali saugoti nuo blogio, o gal tik dėl to, kad niekada tokio neturėjau.

Kas tau yra laimė?

Kiekvieną dieną laimės suvokimas gali skirtis. Pavyzdžiui, vieną kartą tau užtenka tik gerai pailsėti, kad jaustumeisi laimingas, o kitą, nusipirkęs brangiausią daiktą, jauti, kad iki pilnos laimės vis dar kažko trūksta.

Kas tau yra prabanga?

Turėti mylinčią šeimą ir tikrus draugus yra pati didžiausia prabanga, kurią tikrai ne visi gali turėti. Tokius žmones aš turiu šalia, tad man asmeniškai tokios rūšies prabanga yra kasdienė, tik gal aš ją ne taip stipriai vertinu kaip turėčiau.

Ar turi aiškų gyvenimo tikslą?

Mažų tikslų visada turiu, tačiau pačio pagrindinio kol kas nespėjau sugalvoti. Manau, kad dar viskas prieš akis.

Koks žmogus tau - autoritetas?

Vieno pagrindinio autoriteto neturiu. Žaviuosi žmonėmis, kurie bet kokiu atveju siekia savo tikslų ir niekada nepasiduoda.

Tikiuosi, kad šitoje vietoje aš irgi būsiu užsispyręs.

4 FEMME 2013/12

AKTORIUS, LAIDŲ VEDĖJAS

DOMINYKAS Vaitiekūnas

Tobulas rytas...

Kai pabundu pusiaudieny, kvepia kava, šviečia saulė ir žinau, kad šiandien man nereikia nieko daryti, tiesiog visą dieną dirbti savo mėgstamą darbą.

Tavo tobulas rytas...

Vos pramerkusi akis, suprantu, kad esu pas mamą. Iš karto aplanko jausmas, jog rytas prasidės tobulai, be rūpesčių... O dar tas ką tik iškeptų blynų kvapas ir pusryčiai lovoje... Toks yra mano tobulas rytas.

Geriausias tavo būdas pailsėti...

Geriausias būdas pailsėti - gerai išsimiegoti.

Kokia tavo svajonių diena?

Kiekviena diena man savotiškai įdomi. Drąsiai galiu teigti, kad švenčiu kiekvieną dieną.

Negalėtum gyventi be...

Niekaip neišgyvenčiau be oro. O jei rimtai, negalėčiau gyventi be šokolado ir vandens.

Kas tau yra laimė?

Laimė yra žinoti, kad artimiausi žmonės yra laimingi.

Kas tau – prabanga?

Jeigu prabangą vertinsime kaip materialines gėrybes, tai ji man asocijuojasi su laikinumu, bet jeigu į tai pažvelgčiau iš dvasinės pusės, tada prabanga man – žmogus, kuris dvasine prasme į save nemažai investuoja.

Koks žmogus tau autoritetas?

Autoritetas, be jokios abejonės – mano mama. Pamenu laikus, kai ginčydavausi dėl kiekvienos jos pamokos man: kaip į 15 kg talpos lagaminą sutalpinti 30 kg, kaip išnaikinti pelėsį ant sienų, kaip išlyginti rūbus nenaudojant lygintuvo. Dabar juokiamės abi ir galiausiai man tenka pripažinti, jog lig šiol naudojuosi jos puikiais patarimais.

Turi aiškų gyvenimo tikslą?

Tikslai keičiasi laikui bėgant. Vaikystėje norėjau turėti kuo daugiau kiemo draugių ir kartu pastatyti gigantišką smėlio pilį.

Paauglystėje vienas iš mano menamų tikslų buvo patekti į naktinį klubą ir pasigirti apie tai bendraklasėms. Šiuo metu turiu labai daug tikslų, kuriuos įgyvendinusi, turėsiu vėl naujų.

Geriausias būdas pailsėti... Šokti iki nukritimo.

Kokia tavo svajonių diena?

Ryte mieguistai kasyčiausi ausį, kol supraščiau, kad man į ją kažkas šnabžda. Pabundu – o gi žiūriu, mane savo išmintingu balsu pažadino Seneka. Aš jį tuoj pat išsiųsčiau į pievą raškyti gėlių ir džiaugtis gyvenimu užuot apie jį mąsčius. Jis ten sutiktų Salomėją Nėrį. Aš stebėčiau pro langą, kaip jie susipyksta ir išsiskirsto po skirtingas pamiškes. Tada sėsčiau virtuvėje išgerti kavos su Algimantu Čekuoliu, kuris man apžvelgtų tos dienos spaudą ir papasakotų įdomių dalykų iš to, ką yra regėjęs ant svieto per savo gyvenimą. Pietums vėdarą man iškeptų Žemaitė, tada patekčiau į Čarlio Čaplino filmą, o vakare su Čaku Norisu aplankyčiau ispaniškas knaipes, išlenkčiau taurelę su Hemingvėjumi ir stebėčiau, kaip Salvadoras Dali palieka užeigą kartu su Lorka.

Negalėtum gyventi be...

Oro ir vandens tai jau tikrai, o visa kita, kaip apdainavo kelios žymios Lietuvos damos, tik tai detalės.

DAINININKĖ

LINA JUREVIČIŪTĖ

Tobuliausias rytas...

Tobulas rytas, kai pabundu nušvitus saulei ir sulaukiu pusryčių į lovą kartu su mėgstamu serialu.

Geriausias būdas pailsėti...

Yra karšta vonia pilna kvapnių druskų ar vonios putų, besiklausant džiazo muzikos. Ir žalios arbatos puodelis, kad atsipalaiduotų ir mintys.

Ko šiuo gyvenimo momentu tau labiausiai norisi? Šiuo momentu labiausiai norėčiau apkabinti savo mylimą draugą.

Kas tau yra laimė?

Laimė yra jausmas, kai nori, kad šią minutę laikas sustotų, o tu užstrigtum ties kažkuria laiko padala. O tas jausmas gyvenime, gali aplankyti skirtingu metu dėl visiškai skirtingų priežasčių.

Dažniausiai laimės jausmas mane aplanko kai būnu su žmonėmis ir jaučiu, kad jie mane supranta.

Negalėtum gyventi be...

Muzikos, šokolado, artimų žmonių ir meilės.

Kas tau – prabanga?

Turėti laisvą dieną ir laisvą sielą.

Kas tau yra prabanga?

Prabangą suprantu, kai žmogus yra tiesiog finansiškai stabilus, neskaičiuoja kiekvieno išleisto cento, gali pasimėgauti įvairiais gyvenimo teikiamais malonumais. Man prabanga būtų nuvažiuoti į Fidžio salą!

Koks žmogus tau autoritetas?

Nėra tokio. Žaviuosi skirtingų žmonių, skirtingomis savybėmis.

Turi aiškų gyvenimo tikslą?

Taip. Nugyventi turiningą gyvenimą.

Ar turi talismaną?

Išmanusis telefonas.

Turi talismaną?

Talismano kaip ir neturiu, tačiau niekada nenusiimu sesės dovanoto žiedo. Jaučiu, kad jis skleidžia teigiamą energiją.

Koks žmogus tau – autoritetas?

Mano mama yra man autoritetas, nes dar nesu sutikus labiau atsidavusio, mylinčio ir tiek besistengiančio dėl savo vaikų žmogaus kaip ji.

Keliaukim

Rodas

Žavinga gamta bei karštakraujai graikai Rubrikoje Keliaukim šįkart – jaudinanti patirtis iš pirmųjų lūpų! Mūsų kelionės kryptis – Rodo sala Graikijoje.

Kaip ir ne maža dalis studentų praėjusią vasarą nusprendžiau padirbėti užsienyje. Gal tik vietą išsirinkau ne tokią tradicinę – ne Angliją ar Norvegiją, tačiau saulėtą Graikijos salą Rodą. Turbūt daugelis pirmiausiai pagalvoja apie kiaurą dieną kepinančią saulę, gaivų vėją ir jūrą, paplūdimius, kokteilius, pažintis... Ir iš tikro, visa tai buvo. Tačiau nepamiškime, kad medalis visuomet turi dvi puses. O kurgi darbas visą vasarą, be jokios atvangos, karštas graikų būdas (dažniausiai neprivedantis prie gero) ir jų romanai? Trumpai apie patirtį Graikijoje – iš pirmų lūpų.

Rodo sala – menkutė, vos šimto kilometrų ilgio ir Rodo gamta maždaug per pus tiek pločio. Vasarą šioje saloje karštis siekia virš trisdešimt laipsnių šilumos, kiekviena diena saulėta ir dažniausiai be jokio vėjelio. Manoji darbovietė – taverna - stovėjo vidury laukų, ant jūros kranto. Vieta – svaiginanti ir dieviškai graži, verta gražiausio romano. Jūra šilta it arbata ir žydra žydra! Tačiau net šis grožis ilgainiui ėmė įgristi ir varginanti.

Alinantis karštis slėgdavo, nors ilgainiui ir prie pastarojo pripratau. Į Rodo salą važiavau dirbti. O dirbau daug.

Rodiečiai nežino kas yra išeiginės, laisvos ar šventinės dienos. Sala laikosi iš turizmo, tad pusę metų jie galvų neatkeldami aria tarsi mulai, o kitą pusmetį – žiemą – neveikia nieko. Mano darbdaviai – du broliai Jorgosas ir Moskosas visą pavasarį ir vasarą dirbo be laisvų dienų. Aš keletą gavau, kuomet išsireikalavau motyvuodama, jog paprasčiausiai nukrisiu ir vargu ar pakilsiu. Tačiau šis gėris egzistavo tik pradžioje.

Vasarai persiritus antron pusėn, kuomet pats sezono įkarštis, apie laisvas dienas gali tik pasvajoti. Visą rugpjūčio mėnesį pradirbau be laisvų dienų, į darbą ateidavau dešimtą ryte, išeidavau apie vidurnaktį.

Nebemačiau nieko. Nebenorėjau nieko. Nors meluoju, norėjau. Poilsio... Beje, atlygis už darbą taip pat nebuvo labai džiuginantis.

Siauros senamiesčio gatvelės

6 FEMME 2013/12

Nepaisant sunkaus darbo, Rodo salos gyventojai geri. Darbe visuomet būdavau pavalgydinta, gėriau skaniausią vyną ir nieko už tai nemokėjau. Šeimininkai laisvu laiku leisdavo sėdėti ir grožėtis jūra su stikline frapės kavos ar vyno taure rankoje.

Kiekvieną rytą atvažiavęs į darbą išgirsi klausimą tikanis?, kas graikiškai reiškia kaip sekasi. Broliai, darbuotojai ir visi aplinkiniai buvo rūpestingi, linksmi, draugiški ir....nepataisomi karštakošiai!

Jų sugebėjimas įsiplieksti per sekundę (aišku, panašiai per tiek ir nurimti) yra stulbinantis!

Jei kažkas nepatiko, netiko – saugokis uragano!

Tačiau jis ateina, ir taip pat greitai išeina. Graikai ir šiaip yra energingi: jie grasiai šneka, dar garsiau kvatojasi, ir nepaisant visko – viską daro iš širdies. Ir myli ir nekenčia. Ir giria ir bara. Ir eina į kairę. Ir visi tai žino. Kas ir buvo neįtikėtinai keista, jog pas juos yra gan įprasta turėti romanus. Merginti žmonų bendradarbes ar netgi, kaip atsitiko man, merginti savo darbuotojas...

Gal daug tokių pasiūlymų sulaukiau, nes buvau ne vietinė? Buvau pakraupusi ir pasibaisėjusi, iki kol vienas vyrukas, dirbantis kartu, papasakojo, jog tai įprasta ir neverta reaguoti ar pergyventi. Lindos įlanka, kurioje įsikūrusi ir bažnytėlė Graikų vyrai turi meilužes ir dažnai jų žmonos žino kas jos, tačiau kol išlaiko jas ir vaikus – jos neprieštarauja.

Tai vienintelė jų sąlyga. Tačiau laikui bėgant, nebesistebėdavau niekuo. Net ir nuostabia Rodo salos gamta.... O ši buvo, kaip jau minėjau – dieviška! Salą juosia dvi jūros iš abiejų pusių, tad kad ir kur benuklystum – nuo jūros toli nepabėgsi. Visas jų gyvenimas maždaug taip ir išsidėstęs – palei jūrą. Gamta augmenijos atžvilgiu gan skurdoka, nuo tokio karščio viskas tiesiogine prasme iškepa ir nudžiūva.

Tačiau ir be to viskas aplink gniaužia kvapą – kalnai, spygliuočiai, kaktusų dydis, arbūzų laukai. Peizažai neapsakomi. Kaip ir vietos, kurias gali aplankyti. Kadangi sala nedidukė, galima ją visą apkeliauti per dieną ar dvi. Keliavau ir aš. Vienas pasaulio stebuklų Rodo kolosas; uždaras ir begalę labirintų turintis senamiestis - šis yra viduramžių laikų, todėl yra laikomas pasauliniu paveldu. Nuostabios senamiesčio gatvelės pilnos šurmulio, jos staiga susiaurėja Lindos miestelis žavi baltais namukais Karščiu alsuojantis Lindos miestelis stebina baltais žemais namukais, kurie įsikūrę dauboje. Visas miestelis baltas it sniegas – kartais net akina, o karštis čia visuomet keletą laipsnių didesnis. Drugelių slėnis arba graikiškai Petaloudes pavedžios nuostabiais miško takeliais ir užburs milijonais drugelių... Šie aplipę medžius, kelius, akmenis... Tik čia reikia elgtis gražiai ir tyliai – šių trapių padarėlių gąsdinti negalima! Moni Tsampikas - vienuolynas, esantis kalnuose – 300m. aukštyje – vaizdas gniaužia kvapą. Jūrų susijungimo vieta - Prasonisi, senovinio miesto griuvėsiai Kamiros.... Ir tai tik dalis visko, ką galima pamatyti! Čia apstu statulų, bažnyčių (bent į vieną rekomenduočiau užsukti), žavingų paplūdimių....Be viso to, naktį visur verda gyvenimas. Žinoma, turistų ten trigubai daugiau negu vietinių, tačiau yra švenčių, kurios skirtos tik vietiniams. O ten gyvenimas nestoja: klegesys, šurmulys, laimingi veidai, vynas, šokiai, šokiai, šokiai!...

Petaloudes – drugelių slėnis

Keliaukim

Tą vasarą aš patapau vietine. Vieni piktinosi, kodėl neišmokau daugiau graikų kalbos, kiti džiaugėsi, kiek daug aš išmokau.

Bet aš tapau vietine.

Iš jų šeimos. Ir juos mylėjau kaip savus. Jų didelę šeimą. Reagavau graikiškai. Pykau ir skaičiavau taip pat.

Kalbėjom graikiškai, kalbėjom angliškai.

Bet daug kalbėjom.

Daug krykštavom, kažkiek pykomės. Ilgainiui visi blogi prisiminimai išblėsta.

Liko tik tai, ko nei laikas neišdildys – geri Senovinio miesto griuvėsiai Kamiros draugai, šilti vakarai, nosį kutenantys kvapai... Jūs gal vietiniais ir nepatapsite, tačiau graikų kultūros tikrai paragausite – jų maistas skanus, priėmimas – šiltas, o linksmybės – iki paryčių! Labai rekomenduočiau tai patirti kiekvienam. Šis puslapis gal ir neperteiks visko taip, kaip tai yra iš tiesų, tačiau tikiu, jog bent lašas pasieks jus.

Beje, išduosiu paslaptį. Graikiškose salotose nėra graikinių riešutų! Ir salotų lapų. Ir niekada jų ten nebuvo...

8 FEMME 2013/12

DEIMANTINIS KULTŪROS LOPŠYS

KROKUVA

Viena iš lankytinų vietų Krokuvoje – senamiestis, kuriame pirmiausiai atsiduria beveik kiekvienas turistas. Šis senamiestis įspūdingas, kadangi čia begalė pastatų, kurie savo istoriją mena kiekviename žingsnyje. Kur bežengtum, kur besisuktum – galybė bei didybė, veide išspausianti susižavėjimą. Senamiestis yra pačioje Krokuvos širdyje, tad patogu pradėti žvalgybą turistams, daugelį lankytinų objektų galima pasiekti pėsčiomis arba tramvajumi. Beje pėstiems keliauti labai patogu – tam pritaikyta daugelis senamiesčio gatvelių.

Atsidūrus Krokuvos širdyje – atsidursite dar vienoje lankytinoje vietoje – tai Rynek Glowny, arba turgaus aikštėje. Ši aikštė statyta dar viduramžiais ir sklinda gandai, jog ji yra didžiausia Europoje. Aikštė visuomet pilna balandžių, be kurių ši vieta vietiniams bei turistams neįsivaizduojama. Viduramžių dvasia tiesiog sklando ore – ją gali pajausti vienu įkvėpimu! Turgaus aikštėje stūkso turgaus halė – renesansinio stiliaus pastatatas, kuris naktį žiba gražiausiomis šviesomis, o dieną čia pilna turistų. Čia pat stovi ir laikrodžio bokštas bei Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia. Dvibokštė bažnyčia, kurios bokštai yra ne vienodo aukščio. Legendos pasakoja, jog antrąjam bokštui tiesiog neužteko pinigų. Tačiau bažnyčia garsėja savo muzika – ši sklinda iš vieno bažnyčios bokštų kas valandą – kas kart ta pati melodija, nutrūkstanti toje pačioje vietoje. Melodija mena apie trimitininką – kuris XIIIa. trimituodamas miestelėnus bandė perspėti apie artėjantį pavojų. Melodijai įpusėjus, šį kliudė priešininko strėlė, tad melodija nutrūko. Melodija nutrūksta kasdien, neleisdama pamiršti trimitininko.

Senamiestyje bei jo prieigose yra dar nemažai lankytinų vietų – įvairių bažnyčių, jaukių užeigų. Tačiau keliaujant tolyn matosi žvilgantis bokštas. Tai Vavelis. Rūmai jaukiai įsitaisę ant Vavelio kalvos. Turistai gali lankytis rūmuose, kur galima pamatyti karališkąsias menes, karūnacijos salę, ginklinę, slibino urvą.

Rūmai prabangūs, tad ir patekti ten nėra taip lengva – už bilietą gali tekti sumokėti nemažus pinigus.

Dar vienas įspūdingas statinys – barbakanas – gynybinis įtvirtinimas. Bei Kazimierzo kvartalas – žydų kvartas, garsėjantis savo užeigomis bei karčiamomis. Taip pat čia yra keletas turgų bei net 6 sinagogos!

Beje kvartalas išgarsėjo po S.Spilbergo filmo „Šindlerio sąrašas“, kuris buvo nufilmuotas būtent čia.

Garsioji Veličkos druskos kasykla nuo Krokuvos nutolusi apie 10km., o ir įėjimo kainos ne mažos – be gido čia nepateksi. Tačiau ši vieta verta kiekvieno zloto! Ši kasykla – beveik 3km. trasa, kuri išsiraizgiusi tuneliuose, kurie yra 64 – 135m. gylyje p o žeme. Apačioje gidas supažindina su druskos kasyklos darbuotojų kasdienybe, jų darbu bei poilsiu, kaip viskas vykdavo. Aprodomos kameros, upeliai ir ežerėliai, įvairūs darbo įrengimai. Ekskursiją vainikuoja iš druskos suformuota koplyčia. Vaizdas – gniaužiantis kvapą. Kaip ir visa gražuolė Krokuva.

Praleistas laikas neprailgsta, o įspūdžiai bei prisiminimai liks labai ilgam. Ši didybė taip lengvai nepamirštama. Gražių kelionių!

BŪK SVEIKA

VANDUO

PAGRINDINĖ GROŽIO PRIEMONĖ Į Lietuvą atėjus tropiniams karščiams, vis daugiau kalbama apie vandens naudą organizmui. Kodėl mums kasdien reikia tiek daug vandens? Vanduo yra pagrindinė kūno sudedamoji dalis. Jis sudaro apie 65 proc. suaugusio žmogaus kūno masės. Skysčių praradimas organizme yra pavojingesnis nei maisto trūkumas. Be vandens, ypač karštomis vasaros dienomis, žmogus sunkiai išgyventų savaitę, o be maisto gali išsiversti daug ilgiau. Įvairias sveikatos problemas galima sumažinti tiesiog geriant daugiau vandens. Ne arbatos, mineralinio, skoninio vandens, o tiesiog paprasto geriamo vandens, kurį organizmas pasisavina greičiausiai. Vanduo turi būti struktūruotas, nešti gerą informaciją apie sveiką ir ilgą gyvenimą, turėti mineralų, kad neišplautų jų iš mūsų, būti pakankamai takus ir skvarbus - tam tikro paviršiaus įtempimo. Jis turi būti gyvas. Vanduo turi būti silpnai šarminis. Su tokiu vandeniu (geriant jį) iš organizmo pašalinamos rūgštys, vadinasi, ir ligos, jis šalina toksinus, padeda reguliuoti svorį, valo organizmą, odai poveikis – ne ką mažesnis.

VANDENS NAUDA ODAI

Atsiradus odos problemoms, o ypač veido odos, skubama pirkti veido priežiūros priemones, kurių kosmetikos gamintojai gali pasiūlyti į valias ir gydyti savo negalavimus „iš viršaus”. Dažnų odos priežiūros negalavimų priežastis yra tiesiog vandens (drėgmės) trūkumas. Ląstelėms visiškai nesvarbus nei vandens kvapas, nei skonis. Svarbu, kad vanduo patektų į ląsteles. Kai odai pakanka drėgmės, ji tampa lygi, švelni, nešerpetoja, nepleiskanoja. Esant nepakankamam drėgmės kiekiui, oda praranda elastingumą ir greičiau raukšlėjasi, todėl prieš perkant brangias kosmetikos priemones ar leidžiant užsidirbti kosmetologams, reikia sutvarkyti bėdas „iš vidaus”, tiesiog pradėti gerti bent po 1-1,5 l vandens per dieną. Iš pradžių tai tikrai sunku, norisi „ko nors skanaus”, tačiau po truputį atprantama nuo vaisvandenių ir norisi gerti vien tik vandenį.

Esant pakankamam vandens kiekiui organizme, išplaunamos kenksmingos medžiagos, užsiteršusios ląstelės ir nekyla spuogeliai ar bent jau sumažėja jų kiekis, mažiau riebaluojasi oda.Pavyzdžiui, ką daryti kai gėlei trūksta vandens arba jis užsiteršia? Pripilti jo daugiau arba pakeisti į šviežią. Lygiai tas pats ląstelėje - kai ji dehidratuoja arba vanduo yra nešvarus, tiesiog į ląstelę reikia pripilti šviežio vandens.

KIEK VANDENS IŠGERTI NAUDINGA?

Siekiant išlaikyti tinkamą vandens pusiausvyrą karštomis dienomis žmogaus organizmas reikalauja maždaug trijų litrų vandens per dieną, o šaltomis dienomis - vandens kiekis sumažėja iki pusantro litro. Su aktyvia fizine veikla vandens lygį reiktų padidinti iki 4 litrų per parą. Vieni specialistai teigia, kad naudingiau gerti prieš valgant, kiti pataria vadovautis protėvių tradicijomis ir gerti kaskart pavalgius, o štai JAV mokslininkai rekomenduoja visą dieną dažnai gerti po 2-3 gurkšnius. Tačiau, kai specialistai atliko tyrimus, paaiškėjo, kad žmonės, visą dieną kas 30 min. gėrę po keletą gurkšnių vandens, jautėsi taip pat, kaip ir tie, kurie įprastu laiku gėrė kavą, sultis ir kitus gėrimus. Vadinasi, verčiau gerti kai norisi. Nereikia baimintis išgerti per daug. Paprastai neišgeriama tiek, kiek rekomenduojama. Organizmas perteklių lengvai pašalina.

10 FEMME 2013/12

DEVYNIOS PRIEŽASTYS GERTI VANDENĮ 1. Vanduo padeda numesti svorio. Priežastis labai paprasta - geriamas vanduo išstumia įvairių vaisvandenių ar sulčių, kuriuose gausu bereikalingo cukraus, suvartojimą. Vanduo šalina toksinus, gerina virškinimą ir neleidžia kauptis skysčiams. Dažnai apetitas yra sumaišomas su troškuliu, taigi, pajutus kad norisi valgyti, reikia pabandyti iš pradžių atsigerti vandens. Pradėjus taip reaguoti dienos mityba sumažės bent 2-3 užkandžiais.

2. Sveika širdelė. Vandens vartojimas sumažina širdies smūgio riziką. Daug atliktų tyrimų įrodė, kad išgeriant daugiau nei 5 stiklines per dieną, širdies smūgio rizika sumažėja 41 procentu.

3. Energija. Dėl skysčių trūkumo jaučiamas nuovargis. Jeigu jaučiamas troškulys - organizmas kenčia nuo dehidratacijos. Gurkšnoti vandenį reikia net ir nejaučiant troškulio.

4. Išgydomas galvos skausmas. Galvos skausmas gali būti dehidratacijos simptomas. Ir netgi labai dažnai. Yra daug galvos skausmo priežasčių, tačiau vandens trūkumas yra viena dažniausių iš jų.

5. Sveika oda. Pakankamas vandens kiekis lygina odą, ją valo ir grąžina elastingumą bei sveiką blizgesį.

6. Virškinimo problemos. Virškinimo sistemai reikalingas nemažas vandens kiekis, kad ji galėtų tinkamai suvirškinti maistą. Labai dažnai vanduo gali sutvarkyti skrandžio rūgštingumo problemas, o vanduo, vartojamas kartu su skaidulinių medžiagų turinčiais produktais, gali išgydyti vidurių užkietėjimo problemas.

7. Valymas. Kūnas naudoja vandenį išplauti toksinus ir kenksmingas medžiagas iš organizmo.

8. Vėžio rizikos sumažinimas. Kadangi nemažai vėžio formų atsiranda dėl virškinimo bėdų, išgeriant daug vandens, žarnyno vėžio rizika sumažėja 45%, šlapimo pūslės - 50% ir taip pat mažėja krūties vėžio rizika.

9. Geresnė sporto kokybė. Kai organizmas kenčia nuo dehidratacijos, tampa labai sunku tiek prisiversti, tiek sėkmingai pasportuoti, tampa sunku kilnoti svorius ar atlikti kardio pratimus. Sportas reikalauja papildomo vandens kiekio, todėl reikia nepamiršti gurkšnoti prieš, per ir išgerti dvigubai tiek vandens po treniruočių.

PATARIMAS

Vandens gėrimą padarykite įprastu dienos veiksmu, kad jis į jūsų dieną įsilietų natūraliai: išgerkite vandens stiklinę tik atsikėlus, stiklinę su kiekvienu valgymu, po stiklinę tarp valgymų bei prieš, per ir po treniruotes. Pasistenkite, nejusti troškulio ir visuomet turėti buteliuką vandens po ranka.

BŪK STILINGA

1940‘s

Mohera

TENDENCIJOS RUDENS – ŽIEMOS SEZONUI 2013/2014 Mada – įnoringa bičiulė – kiekvieną sezoną reikalauja naujovių. Laimei, į pagalbą skuba gausybė tendencijų sąrašų – tik spėk rinktis.

Dažniausiai, pirmieji tokie sąrašai atkeliauja iškart po mados savaičių, kuriose dizaineriai pristato naujausias kolekcijas. Pavasario/vasaros pristatymai vyksta rudenį, o rudens/žiemos – pavasarį. Taip siekiama duoti laiko spaudai ir pirkėjams iki sezono pradžios susidėlioti informaciją į stalčiukus, išsirinkti geidžiamiausius ir padaryti kitus svarbiausius mados industrijai darbus.

P Is For Punk

Šilta tendencija žvarbiai žiemai – mohera. Kuo Kaip žinia, mada nuolat žvilgčioja pro petįŠio sezono įvairiausios šios vilnos variacijos Balmain ir Sonia dešimtmetis – keturiasdešimtieji. Savo kolekcijose Rykiel kolekcijose. legendines moteris Ingrid Bergman ir Katherine Hepburn pagerbė Gucci bei Prada.

Bellethejour

Bėda tame, kad paprastam mados sekėjui dar būna sunku rugsėjį galvoti apie vasarą, arba atvirkščiai ankstyvą pavasarį – apie žiemą, todėl tinklaraštininkai ir mados apžvalgininkai apie tendencijas dar kartą primena prieš pat prasidedant sezonui.

Taigi, tiems, kurie dar vis rauko nosis, pagalvoję apie sniegą ir šaltį – priminimas: laikas ruoštis naujam sezonui!

Jūsų dėmesiui – rudens - žiemos 2013/2014 tendencijos: Summer Time Sadness

Pilka

Šio sezono tendencija, verčianti šalin mesti varžančias elegantiškas sukneles, susivelti plaukus ir susiplėšyti džinsus. Šiam stiliui įkvėpimo semtis reiktų pas Emilio Pucci, Rodarte, SaintLauren.

Kamufliažas Be diskusijų – sezono spalva – pilka. Daugybė jos atspalvių (ir tikrai daugiau, nei penkiasdešimt) ant Chanel ir Celine podiumų.

Let‘s Tweed Again

Vasara iškeliavo, o gėlių žiedų vis dar norisi. Jais savo sukneles, palaidines bei sijonus išdabino Givenchy bei Lanvin.

12 FEMME 2013/12

Karo spalvomis savo podiumus papuošė MichaelKors ir AlexanderWang. Sezono privaloma - turėti: kamufliažinė parka.

Tvido kelnės, tvido sijonai, tvido suknelės ir net tvido bateliai. Tvidui pasidavė Dolce&Gabbana , Haider Ackermann.

Kailis ant nuogo kūno, ploni seksualūs audiniai ir legendinis Catherine Deneuve vinilo lietpaltis. Belle de jour atsiminė Marc Jacobs, Burberry Prorsum, Prada. Stilingas filmas šiai tendencijai: Graži moteris, su garsiąja Džiulija Roberts.

BŪK STILINGA RYTDIENOS MADA. TRADICINĘ ŽINIASKLAIDĄ KEIČIA ALTERNATYVIOJI.

madoje neegzistuoja – ši I lgaamžiškumas auksinė taisyklė žinoma beveik visiems.

Keičiasi pasaulis, technologijos, žiniasklaida, o su ja ir mados žurnalistika. Anksčiau, joks žurnalistas nebūtų rimtai žvelgęs į darbą, kurio rezultatai neapčiuopiami, o savo parašytus žodžius galima pamatyti tik žvelgiant į ekraną. Dvidešimt pirmajame amžiuje viskas keičiasi – internetinė žiniasklaida tampa labiau trokštama ir įtakingesnė už spausdintą, o su šiais pokyčiais rytdienos mada tampa pasiekiama daugumai.

LENGVIAU PASIEKIAMA MADA ažniausiai linksniuojamas žodis šiandieniniame mados pasaulyje - globalizacija. Mada intensyvėja, plečiasi ir tiesiog lipa iš savo rėmų. Technologinių pasiekimų dėka, bet kuris mados mylėtojas gali pasigirti kelis kartus metuose, per didžiąsias mados savaites, dalyvaujantis ne viename mados namų kolekcijos pristatyme. Savo pristatymus gerbėjams tiesiogiai transliuoja „Dolce & Gabbana“, „Versace“, „Prada“, „Louis Vuitton“ ir daugybė kitų žinomiausių mados namų. Ranka pasiekiami tampa ir patys dizainerių kuriami drabužiai. „H&M“ parduotuvių tinklas sėkmingai bendradarbiauja su „Lanvin“, „Versace“ mados namais ir net pačiu Karlu Lagerfeldu. Dar niekada savo kaina ir prieina Dar niekada savo kaina ir prieinamumu tokių kūrėjų darbai nebuvo taip lengvai pasiekiami!

D

INTERNETINIAI DIENORAŠČIAI APIE MADĄ ados pasaulyje nebeprivalu būti mados redaktoriumi, norint tarti savo žodį.

Internetiniai dienraščiai, dažniausiai vadinami blogais - dar vienas neatsiejamas ateities mados pasaulio reiškinys. Blogų kūrėjai dabar ne tik išoriniai stebėtojai – jie tampa jėga, galinčia paveikti visą industriją. Mados blogai – lengvai suprantami, savo turiniu, traukiantys akį bei lengvai prieinami, todėl itin sėkmingi ir populiarūs. Įdėjus pastangų, mados blogas gali tapti bilietu į pirmąsias eiles kolekcijų pristatymuose ir net apsilankymu pačių dizainerių drabužinėse.Tokiais sėkmės pavyzdžiais galima pavadinti Leandra Medine, Bryaną Bojų ir Tavi Gevinson. Jie savo meilę madai pavertė verslu ir buvo priimti į ratą, kuris kaip niekad atviras.

Vykstanti žiniasklaidos revoliucija nepalieka abejingos ir garsiosios „Vogue“ redaktorės Annos Wintour: ,,Kuo daugiau domėjimosi mada – tuo geriau“ - sako ji. Tačiau dažnai šalta ir pernelyg griežta vadinama redaktorė priduria: ,,Viskas gerai, kol blogeriai nepamirš, jog mes, „Vogue“, vis tiek už juos geresni.“ Kad ir kaip bebūtų, nors Anna Wintour blogeriams reiškia dviprasmiškus komplimentus, tačiau visame pasaulyje būtent pastarieji tampa daug lengviau pasiekiami, nei mados imperatorės kuriamas „Vogue“ žurnalas.

M

žiniasklaidos reikšmingumas Tradicinės mažėja, tuo metu alternatyviosios – didėja.

Galbūt tai trumpa šlovės akimirka blogų kūrėjams, o galbūt šie pokyčiai visiems laikams pakeis mados žurnalistiką. Viskas, kas aišku - šioje situacijoje jau yra vienas laimėtojas ir tai mados vėjų giliau įkvėpti trokštąs mados mylėtojas, apipilamas kaip niekad milžinišku informacijos srautu. Rytdienos mada priklauso jam!

14 FEMME 2013/12

PO FORTŪNOS ŽENKLU

Dalia Ibelhauptaitė – moteris gyvenanti teatro pasaulyje, kuriame viešpatauja vyrai

D

alia Ibelhauptaitė - Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė, „bohemiečių“ kūrybinio susivienijimo vadovė, aktyvi kultūros veikėja.

Nors garsių teatro režisierių tarpe retai sutiksi moteriškos lyties atstovę, ypač Lietuvoje, tačiau D. Ibelhauptaitė nei kiek nenusileidžia vyrams ir ne vieną jų savo kūryba yra praaugusi visa galva. Ši žymi moteris dažnai šmėžuoja televizijos ekranuose, į jos spektaklius susirenka būriai gerbėjų.

Trumpai papasakoti apie Dalios kūrybą ir aprėpti visą jos kūrybinį kelią sunku, ši menininkė jau daug nuveikusi ir žada toliau stebinti meno gerbėjus.

Vieni žavisi jos režisūriniais sugebėjimais, kiti apskritai nemėgsta Dalios asmenybės ir jos darbų. Bet juk svarbiausia menininkui - nepalikti abejingų, kas D. Ibelhauptaitei puikiai sekasi. Geriausias įrodymas tai, jog bilietai į D. Ibelhauptaitės spektaklius išgraibstomi, o jos vardas pasaulyje linksniuojamas kaip nusipelniusios režisierės. Dalia – stipri, savo tvirtą nuomonę turinti, talentinga režisierė, kurią vieni myli, kiti jos nemėgsta, tačiau šios menininkės darbai vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos meno istorijoje bei kultūroje.

16 FEMME 2013/12

B

iografijos trupiniai

1967-aisiais Vilniuje gimusi D. Ibelhauptaitė – A. Lunačiarskio teatro instituto Maskvoje auklėtinė, visame pasaulyje garsi teatro ir operos režisierė.

Britų spauda ją vadina vunderkinde, lietuviai vaizduotės meistre. Nuo 1991 m. Londone gyvenanti režisierė rengia aktorių meistriškumo seminarus visame pasaulyje, tačiau niekada neaplenkia Lietuvos. Idėja ir aistra savo darbui deganti moteris režisavo dešimtis spektaklių didžiosioms pasaulio scenoms. Jos kūrybinė karjera per gerą dešimtmetį tapo pasaulinė. Tarp Vilniaus, Londono ir Los Andželo migruojanti operos bei dramos teatrų režisierė D. Ibelhauptaitė jau įrodė pasauliui ir savo

P

ro rakto skylutę

Dalia nėra atvira kalbėdama apie tai, kas vyksta jos gyvenime už uždarų durų, tačiau keletą asmeninio gyvenimo faktų galime sužinoti. Teatro režisierės vyras - aktorius Dexteris Fletcheris. Jis yra vaidinęs su „Oskarų“ savininkais ir visa Didžiosios Britanijos kino grietinėle. Pasak žinomo aktoriaus geriausias dalykas, nutikęs jo gyvenime, yra žmona. Ji padėjo jam atsukti nugarą kvaišalams ir visai velniavai, kuri tuo metu dėjosi jo gyvenime. Iki tos akimirkos, kai D. Ibelhauptaitė padėjo jam suimti savo gyvenimą į rankas, D. Fletcheris jau slydo į bedugę. 31 metų Dexteris buvo vaidinęs su tokiomis kino žvaigždėmis kaip Melas Gibsonas, Alas Pacino ir Anthony'is Hopkinsas, bet buvo beveik bankrutavęs. Laimei gyvenimas susiklostė taip, kad Dexteris sutiko Dalią, kuri jam padėjo atsistoti ant kojų ir tęsti sėkmingą aktoriaus karjerą. Jie kartu iki šiol ir sukasi tame pačiame vaidybos, teatro ir kultūros pasaulyje.

D

alia ir „bohemiečiai“

,,Man labai pasisekė gimti reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Visą laiką, kiek tik save atsimenu, norėjau būti teatro dalis. Jis mane žavėjo dviem dalykais – žmonių buvimu kartu ir galimybe sukurti pasaulį, kuris išeina už tikrojo pasaulio ribų.

Kartais taip susiklosto, kad į vieną vietą sueina visi reikalingi žmonės. Mano darželio laikų draugas buvo Andrius Mamontovas, iš mūsų mokyklos išėjo „Foje“ ir Oskaras Koršunovas. Visi kartu kurdavome spektaklius, tik paskui pasukome skirtingais keliais, bet energija ir kūrybinis užtaisas liko“ – Dalia Ibelhauptaitė dalijasi savo mintimis knygoje „Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai“. Vienas žymiausių reiškinių kultūros pasaulyje susijusių su Dalia tai ,,bohemiečių“ susikūrimas. „Bohemiečiai“ - žinomų menininkų grupė. Šios grupės pradžia galima laikyti 2003 m. prasidėjusį bendradarbiavimą tarp režisierės Dalios Ibelhauptaitės, dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir dizainerio Juozo Statkevičiaus statant R. Leoncavallo „Pajacus“. Grupės pavadinimas kilo nuo jų 2006 m. pastatytos ir didelio populiarumo sulaukusios G. Puccini operos „Bohema“. ,,Bohemiečiams“ be jau minėtų menininkų priklauso tokie žymūs operos solistai kaip Asmik Grigorian, Edgaras Montvidas, Dainius Stumbras, Vladimiras Prudnikovas ir kt..

D

alios Ibelhauptaitės citatos

„Nuoširdžiai, niekada nenorėjau turėti vaikų. Toks mūsų gyvenimo būdas, mūsų teisė, mūsų laisvė“. „Mano profesija – sielos gydytoja, nes spektaklis kurį pamato žiūrovas, gali jį „sužaloti“ arba „išgydyti“ – suteikti pozityvių minčių“. „Aš manau, kad mes negalime būti prisirišę bambagysle visą gyvenimą prie savo kaimo karvės. Turime būti pasaulio dalimi“. „Visą gyvenimą kovojau už savo svajonę ir turiu, matyt, labai blogą charakterio bruožą, kad jei man sako, kad kažko negalima, turiu būtinai tai padaryti. Būna jau ir pamirštu, nuo ko viskas prasidėjo, bet tvirtai prisimenu vieną dalyką - turiu tai padaryti.

Nieko nėra neįmanomo, reikia tik labai norėti ir daug dirbti“.

D

alios režisūriniai atradimai ir kruvinasis „Demonas kirpėjas“

Dalia Ibelhauptaitė bendradarbiavo statant daugiau kaip dvidešimt klasikinių rusų pjesių ir režisavo per dešimt operų - tai V. A. Mocarto „Don Žuanas“, S. Prokofjevo „Lošėjai“, Dž. Pučinio „Madam Baterflai“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“ ir kitos.

Taip pat kritikų palankiai įvertintas režisierės debiutas Niujorke 2005 metais - „The Duke’s“ teatre 42-ojoje gatvėje pastatytas „Šveikas“ nominuotas ryškiausios metų premjeros apdovanojimui „Dramos lygoje“.

Tačiau Lietuvoje turbūt didžiausio atgarsio sulaukė Dalios režisuotas muzikinis trileris „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“. Pirmą kartą šis miuziklas buvo pristatytas 1979 m. Brodvėjaus scenoje, o vėliau buvo statomas daugelyje žinomų pasaulio operos teatrų. Dialia Ibelhauptaitė šį muzikinį trilerį pirmą kartą Lietuvos žiūrovams pristatė 2008 metais. Garsiai nuskambejęs režisierės darbas sukėlė daug priešiškų kalbų dėl šokiruojančių režisūrinių sprendimų ir pačios istorijos siaubingumo, tačiau pasak pačios D. Ibelhauptaitės interneto dienraščiui „Bernardinai.lt“: „teatras visą laiką turi provokuoti dialogą. Norėjome pastatyti šį miuziklą ir papasakoti šią istoriją, kad pasikviestume žmones, ypač jaunus žmones, į teatrą ir išprovokuotume juos kalbėti, diskutuoti ir svarstyti, kas yra gerai, o kas – blogai.“ Pagrindinė šio spektaklio mintis, pasak režisierės yra ta, kad „nesvarbu, kaip tau blogai, ką tau padarė gyvenimas, ką tau padarė žmonės, ką tau padarė visuomenė, tu negali nueiti negatyviu, neapykantos, keršto, pesimizmo, tamsos keliu, nes tai niekada neatves į šviesą“. Po trejų metų pertraukos „Svynis Todas“ grįžta į Lietuvą - spektaklį bus galima išvysti Vilniuje, šių metų gruodžio mėnesį.

PO FORTŪNOS ŽENKLU „Kokia mano stipriausia motyvacija? Tai nuolatinis savęs išbandymas. Aš regiu gyvenimą kaip nuolatinį mokymąsi. Kiekvieną dieną išmokstu ko nors naujo,“ –

sako seras Richardas Bransonas.

RICHARDAS BRANSONAS. STULBINANTI MILIJONIERIAUS KARJERA

Seras Richardas Bransonas – vienas garsiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, milijardierius, garsiosios „Virgin Group“ įkūrėjas, knygų autorius, filantropas, ekstremalių pojūčių mėgėjas, pasaulio rekordininkas. Tai vos kelios detalės, galinčios apibūdinti garsųjį britą. Šis žmogus skaito lyderystės paskaitas, o norinčiųjų jas išgirsti – šimtai tūkstančių. Tokia galimybė buvo suteikta ir lietuviams. Birželį verslininkas svečiavosi Lietuvoje. Šlovės nežadanti vaikystė Seras Richardas Bransonas gimė 1950 m. liepos 18-ają Anglijoje. Būsimasis verslininkas vaikystėje turėjo problemą – disleksijos sutrikimą, tad jam buvo sudėtingiau mokytis nei kitiems bendraamžiams. Šešiolikos jis buvo pašalintas iš mokyklos, tad buvo priverstas sukurti savo pirmąjį verslą – žurnalą, pavadinimu „The Student Magazine“. Pirmieji žurnalo numeriai, išleisti 50 tūkst. egzempliorių tiražu, buvo nemokami, vėliau R. Bransonas ėmėsi tikrojo verslo, ir žurnalas pradėjo nešti pelną.

Londonas – nauja pradžia Devyniolikmetis Richardas persikėlė gyventi į Londoną, kuriame jį apsupo britiška muzika ir narkotikai. Tai privertė jį sugalvoti naują verslą – muzikos įrašų siuntimą paštu. Vėliau tai padėjo įkurti įrašų parduotuvę, o įmonę pavadinti „Virgin“. Kuklus verslas padėjo įsteigti įrašų studiją „Virgin Records“, kuriai šlovę atnešė Maikas Oldfieldas. Šio atlikėjo debiutinis albumas užtikrintai kilo iki pirmosios vietos Didžiosios Britanijos muzikinių albumų topų lentelėse. Richardo įmonė pasirašinėjo kontraktus su grupėmis „Sex Pistols“, „Culture Club“, „The Rolling Stones“.

Richardas Bransonas toliau plėtojo verslą: įkūrė kelionių agentūrą, vėliau skrydžių bendrovę „Virgin Atlantic“.

O tada susidūrė su finansiniais sunkumais ir, norėdamas išlaikyti skrydžių bendrovę, pardavė įrašų studiją. Jis neslėpė ašarų teigdamas, kad studija buvo „Virgin“ prekinio ženklo imperijos pradininkė. Visgi nenorėdamas pasitraukti iš muzikos verslo Richardas įkūrė „Virgin“ radiją, o vėliau ir antrą įrašų kompaniją, kurią pavadino „V2“. Šiuo metu „Virgin Group“ sudaro daugiau nei 400 kompanijų trisdešimtyje šalių. Be to, verslininkas dar ėmėsi geležinkelių verslo, įkūrė telekomunikacijų bendrovę ir net kosminio turizmo grupę, kurios siekis – kosminius skrydžius padaryti prieinamus visuomenei.

Pasaulio rekordininkas Richardas Bransonas – ekstremalaus sporto mėgėjas. 1985 m. kateriu jis bandė perplaukti Atlanto vandenyną, tačiau bandymas baigėsi nesėkmingai – kateris apsivertė, o Richardo gelbėjimo operacijai prireikė net sraigtasparnių. Šis gelbėjimas buvo finansuojamas iš valstybės lėšų, tad sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, kuri skatino pinigus grąžinti. Kitais metais Bransonas su komanda pagerino buvusį rekordą dviem valandomis, o dar po metų perskrido Atlantą oro balionu. 1991 m. Richardas perskrido oro balionu dar ir Ramųjį vandenyną iš Japonijos į Kanadą, taip pagerindamas greičio rekordą (394km/h). 2004 m. kovą R. Bransonas pasiekė dar vieną rekordą – jis greičiausiai, per 1 val. 40 min., kirto Lamanšo sąsiaurį automobiliu-amfibija.

Populiarios laidos „Aukščiausioji pavara“ kūrybinė grupė bandė pagerinti šį milijardieriaus rekordą, tačiau jiems nepavyko.

18 FEMME 2013/12

Milijardierius – televizijos žvaigždė R. Bransonas – aktorius, dažniausiai vaidinantis save („Draugai“, „Gelbėtojai“, jo personažą sukūrė animacinio serialo „Simpsonai“ kūrėjai). Epizodiniuose vaidmenyse jis pasirodė gerai žinomuose filmuose „Aplink pasaulį per 80 dienų“, „Supermenas: sugrįžimas“, „007 Kazino „Royale“. Milijardierius epizodinį vaidmenį atliko net Bolivudo filme „Londono svajonės“.

Richardas taip pat buvo realybės šou „Milijardieriaus iššūkis“ žvaigždė. Šiame šou šešiolika dalyvių vykdė R. Bransono sugalvotas užduotis tam, kad išsiaiškintų savo verslumo galimybes ir nuotykių troškimą. Šis šou rodytas ir Lietuvoje, tačiau nebuvo toks populiarus kaip alternatyvi milijardieriaus Donaldo Trumpo laida ir truko tik vieną sezoną.

Nesavanaudiška veikla 1990 m. Richardas Bransonas, muzikantas Peteris Gabrielis ir Nelsonas Mandela sugalvojo įsteigti mažą, atsidavusių lyderių grupę, dirbančią nešališkai, be jokių asmeninių interesų. Jos tikslas – spręsti sudėtingus pasaulinius konfliktus. Komanda, pasitelkdama savo įgūdžius, siekia, kad greičiau būtų išspręsti ilgalaikiai konfliktai, išsako naują požiūrį į pasaulines problemas.

2008 m. milijardierius į savo privačią salą sukvietė keletą verslininkų, įžymybių ir pasaulio lyderių aptarti problemas, susijusias su visuotiniu atšilimu. Taip jis tikėjosi paskatinsiąs tolesnes diskusijas panašiomis temomis.

Richardas Bransonas susijęs dar su keliomis nevyriausybinėmis organizacijomis, fondais, pašalpų skyrimu, edukacinių įstaigų kūrimu.

Knygų autorius Richardas Bransonas išleido keletą knygų, kuriose aptaria savo sėkmingą karjerą. Jo knygų viršelius dažniausiai puošia milijardieriaus portretinė nuotrauka. O rašo jis apie tai, kaip kapitalizmą paversti nauda žmonėms, kas jį įkvepia kurti vis didesnę „Virgin“ imperiją, apie iš pirmo žvilgsnio neįmanomus pasiekimus, pomėgius, tikslus. Tai puikios knygos, kurios skatina žmones niekada nesustoti bandyti, kol pasieki užsibrėžtą tikslą, svajonę.

Lietuvoje vasarą R. Bransonas taip pat skaitė pranešimą lyderystės forume apie savo asmeninę sėkmę. Visuomenei jis prisistato kaip laimingas, pozityvią energiją ir teigiamas emocijas skleidžiantis žmogus, o tai padeda jam suburti didelę, jo veikla besidominčių žmonių auditoriją.

PO FORTŪNOS ŽENKLU Įdomu •1999 m. Anglijos karalienė Elizabeth II suteikė Richardui Bransonui riterio vardą.

•R. Bransonui priklauso Neckerio sala, kuri atsitiktinai yra British Virgin Islands salyne.

•Jam visada patiko susitelkti į užduotis, kurios atrodė nepasiekiamos, ir įrodyti, kad tokių beveik nėra.

•Pagal turtingumą jis yra 5 žmogus Jungtinėje Karalystėje.

•Disleksija – tai kalbos raidos, atminties sutrikimas, kuris Richardui nesutrukdė pasiekti savo tikslų bei tapo įkvėpimu tokios pat dalios žmonėms.

•Pavadinimas „Virgin“, reiškiantis skaistumą, nepaliestumą, nekaltumą, kilo dėl to, kad R. Bransonas buvo pradedantysis verslininkas ir buvo vadinamas nepatyrusiu naujoku.

Turtingiausių pasaulio vyrų ketvertukas •Ketvirtoje vietoje WARRENAS BUFFETTAS, kuris šiuo metu yra sukaupęs per 52 mlrd. JAV dolerių vertės turto. Jis yra verslo magnatas, filantropas ir vadinamas sėkmingiausiu XX amžiaus investuotoju. Jis vertinamas kaip ištikimas savai investavimo filosofijai ir taupumui. Warrenas Buffettas yra daugiausia pinigų labdarai paaukojęs asmuo, jo labdara siekia 30 mlrd. JAV dolerių.

•AMANCIO ORTEGA – trečiasis turtingiausias žmogus pasaulyje, pirmasis Europoje, jo turtai siekia 58 mlrd. JAV dolerių. Šis ispanas pelną pasiekė mados dėka, pradėjęs karjerą įvairiose drabužių parduotuvėse, įsteigė savo, kuri po truputį plėtėsi visame pasaulyje ir tapo gerai atpažįstama „Zaros“ vardu. A. Ortega įdomus tuo, kad nepripažįsta kaklaraiščių, be to, teigiama, niekada nėra davęs interviu žiniasklaidai.

•BILLAS GATESAS užima antrąją vietą turtingiausiųjų sąraše, jo sąskaitoje – 66 mlrd. JAV dolerių. Jis žinomas amerikiečių programuotojas, verslininkas ir filantropas. Billas geriausiai žinomas dėl pasiekimų kuriant „Microsoft“ programinę įrangą. Jis su žmona Melinda yra įkūrę didžiausią pasaulyje labdaros organizaciją, kurios tikslas – pagalba nesivystančioms šalims, rūpinimasis AIDS sergančiais žmonėmis, finansuojami skiepai, medicinos mokslo tyrimai.

•Pats turtingiausias pasaulyje meksikietis – CARLOSAS SLIMAS. Jo turtas įvertintas 78 mlrd. JAV dolerių. Šį titulą jis pasiekė įsigydamas valstybinę Meksikos telefonijos monopoliją, o vėliau savo imperiją plėtė teikdamas ne tik telefoninio ryšio, bet ir interneto, televizijos paslaugas visoje Lotynų Amerikoje.

20 FEMME 2013/12

MENO VĖJAI

Jenny Saville – moteris apie moteris

J

aunos ir senos, liesos ir stambios, žavingos ar su vyriškais atributais, po kelias ar po vieną... Moterys jos skirtingos ir unikalios tiek gyvenime, tiek ir anglų kilmės šiuolaikinio meno atstovės Jenny Saville darbuose. Taigi, siūlau Jums susipažinti su šia įdomia asmenybe meno pasaulyje ir jos puikiais, ekscentriškais darbais. Jie gali sužavėti ar priversti bjaurėtis, tačiau abejingumas nebus Jūsų jausmą apibūdinantis žodis.

S

usipažinkite su Jenny Saville

J. Saville gimė 1970 metais Kembridže, Anglijoje. Dar studijų metais besimokydama „Glasgow School of Art“, Škotijoje, nusivylė moterų reprezentacijos menkumu ir trūkumu, todėl apsilankiusi Jungtinėse Valstijose, kur moteris gavo stipendiją mokytis šešis mėnesius, tą nuviliančią tuštumą stengėsi užpildyti skaitydama feministinius tekstus. Būtent Ohajaus koledže šios šiuolaikinio meno atstovės darbus

M

oteris šalia moterų

Nors pagrindinis J. Saville darbų objektas yra įvairialypės, skirtingos moterys, autorė taip pat nevengia savo piešiniuose vaizduoti blankią ribą tarp moteriškumo ir vyriškumo - keletoje menininkės darbų galime pamatyti vaizduojamus interseksualius asmenis.

22 FEMME 2013/12

D

arbai

Saville darbai yra saviti ir ypatingi, nes pasižymi psichologiniais asmenybės aspektais, jie tarsi protestuoja prieš visuomenėje vyraujančius grožio standartus ir moters seksualumo aukštinimą populiariojoje kultūroje. Jos darbai parodo priešpriešą egzistuojančiam tobulo kūno kultui ir yra gražus vizualinis pavyzdys, skelbiantis apie kūno laikinumą, bei parodantis, kad visoks, ne tik tobulas kūnas, gali būti gražus

S

aville – autorė tarsi nutapė save, bet be skrupulų išdidino kūną – gana drąsu ir priekaištinga.

Nutapytas kūnas laiko rankoje tvirtai sugniaužęs odos raukšlę tarsi demonstruodamas savo kūno netobulumą ir to nesigėdindamas.

astaruoju metu autorė gyvena ir dirba Londone, Anglijoje, kur ji ne tik kuria, bet ir moko tapybos. Čia Jenny Saville dalinasi žiniomis ir gebėjimais su studentais, taip suteikdama jiems galimybę mokytis iš vienos talentingiausių dvidešimt pirmojo amžiaus menininkių. Saville giriama už savo ištikimybę tapybai aliejiniais dažais. Nuolatinės technologinės pažangos amžiuje Jenny atsispyrė madai savo darbuose naudoti medijas, tik šiek tiek mėgėjiškai foto-

„Aš noriu būti modernaus gyvenimo ir modernių kūnų dailininkė“. „Dažai yra mano kalba, būdas kuriuo aš komunikuoju, o visa kita... Visa kita yra antraeiliai dalykai“.

1994 metais Saville kirto vandenyną ir apsigyveno Niujorke. Ten menininkė praleido ilgas valandas stebėdama plastikos chirurgo Barry Martin Weintraub darbą. Dalyvaudama kosmetinėse ir riebalų nusiurbimo operacijose ir jas fotografuodama, autorė siekė geriau susipažinti su žmogaus kūnu ir jo unikalumu bei įvairiomis manipuliacijomis kurios atliekamos moderniosios medicinos. Atlikdama tokius veiksmus menininkė ne tik geriau susipažino su

P

Jenny Saville citatos

„Aš negaliu savęs matyti turinčios vaikų. Iš tikrųjų negaliu. Žiūriu į savo brolį, jis turi žmoną, vaikų, atostogas... Aš neatpažįstu savęs visame tame.

Nenoriu to bet kokiu atveju.

Mano gyvenimo tikslas - tarnauti tapymui. Negaliu tam visame pasaulyje atrasti pakaitalo“.

S

aville darbuose akivaizdi feministinė tema – apkūni ir kartais beveidė moteris, kurios didžiulis kūnas panašėja į išmargintą rausvą reljefinį žemėlapį perteikiantį senovės vaisingumo apžavų versijas. Jei Jenny feminizmas slypi akivaizdžiame ir tokiame neromantiškame vidutiniškos moters formos vaizdavime – neiškraipyto lytinio potraukio ar idealizuoto moteriškumo - tuomet sunku pasakyti ar jos subjektais (kai kurie aiškai autoportretiniai)

„Buvimas plastikos chirurgijos operacijose priverčia tave kai ką suvokti apie kūniškumą...

Kai matai plastikos chirurgą sukišantį rankas į moters krūtis arba užuosdamas deginamos veido odos kvapą, tu suvoki, kad kūnas yra viskas. Jis aprėpia visus dalykus: bjaurumą, grožį, atstūmimą, potraukį, nerimastingumą, neuroziškumą, gyvybę, mirtį.

Bet tuo pačiu jis yra niekas. Galiausiai mes pašaliname save.

Mes išnykstam. Mūsų pačių kūnas mus atmeta. Aš nematau tame nieko tragiško“.

MENO VĖJAI

MUZIEJININKĖS KNYGA – „SESERS RŪPESTIS“

Muziejininkė Milda Mildažytė-Kulikauskienė beveik visą gyvenimą dirbo su Valerija ČiurlionyteKaružiene – genialiojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio seserimi. Artima pažintis leido muziejininkei pažinti stiprią, brolio darbams saugoti atsidavusią moterį, kuriai ir pačiai buvo artima tapytojos veikla. Visa tai sugulė į knygą „Sesers rūpestis“.

– Milda, kodėl ėmėtės rašyti knygą „Sesers rūpestis“?

– Apie Valeriją buvo pasakojama anksčiau išleistoje knygoje „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“, tačiau ten daugiau kalbama apie jaunystę. turėjau daug likusios vertingos medžiagos, todėl norėjosi pasidalyti jos nuveiktais darbais. Kai pagalvojau, kokia knyga išėjo apie Jadvygą Čiurlionytę, supratau, kad kitos išeities nėra – tik rašyti knygą ir apie Valeriją Čiurlionytę.

– Kokią pagrindinę žinutę skaitytojams turėjo perduoti ši knyga?

– Tai atsispindi knygos pavadinime „Sesers rūpestis“. Pagrindinis V. Čiurlionytės-Karužienės rūpestis visą jos gyvenimą ir buvo M. K. Čiurlionio kūrinių globa. Jo kūryba saugota jos iniciatyva, sesuo inicijavo Čiurlionio namų Druskininkuose atkūrimą ir daugybę kitų dalykų.

Valerija buvo per mažai pažinta. Pavyzdžiui, Jadvyga – profesorė, kuri rūpinosi muzikiniu Čiurlionio paveldu, – buvo aukštumoje, o V. Čiurlionytė-Karužienė – juodadarbė, ji nuolat intensyviai dirbo.

– Kokias žmogiškąsias V. Čiurlionytės-Karužienės savybes pažinote?

– Ji buvo uždara, mažakalbė, kietoko charakterio. Ją labai gerai apibūdino sesuo Jadvyga: „Ką suplanavo, tą padarė.“ Tikslo siekdavo visomis savo jėgomis. Valerija buvo įdomi ir mįslinga. Su ja ne visi draugavo, tačiau mes, kurie dirbome kartu, labai ją mylėjome.

–Kaip sekėsi rengti knygą apie šią neeilinę asmenybę?

–Knygą rašiau kelerius metus. Žinoma, man padėjo tai, kad buvau labai gerai išstudijavusi muziejaus archyvą, tad prie jo grįžti nereikėjo, tik pasitikrinti kelis faktus. Medžiagos apie V. Čiurlionytę-Karužienę buvo labai daug. Iš didžiulio informacijos srauto atsirinkau reikalingą medžiagą, siekiau, kad nesikartotų pirmoje knygoje pateikta informacija. Be to, kalbėjausi su daugybe V. Čiurlionytės-Karužienės bendradarbių. Be abejo, į asmeniškumus nesileidau. Nesuprantu, kaip galima pasakoti asmenines gyvenimo detales, apie kurias pats žmogus niekada nekalbėjo.

– Ar galime laukti dar vienos knygos?

–Ne. Nors, tiesa, manęs paprašė parašyti apie Čiurlionio draugijos įkūrimo istoriją. Draugiją įkūrėme M. K. Čiurlionio muziejuje tada, kai dirbau ten skyriaus vedėja, todėl, be manęs, jos niekas ir neparašytų, tad prie šios knygos kūrimo prisidėsiu. Tačiau aš esu dailininkė ir dabar labiausiai noriu tapyti.

24 FEMME 2013/12

MENO VĖJAI

VISADA ARTIMA „ JERUZALĖ“ Interviu su Rolandu Atkočiūnu Šiuolaikinio britų dramaturgo Jezo Butterwortho pjesė „Jeruzalė“, statoma įvairių pasaulio teatrų scenose, buvo pristatyta ir Kaune. Apie nykstančios gamtos grožį, pjesės aktualumą lietuviškam kontekstui ir svajonėse pasiklydusius jos herojus pasakojo režisierius Rolandas Atkočiūnas ir prisipažino, kad statyti šį spektaklį buvo labai sunku.

Kodėl pasirinkote pjesę „Jeruzalė“, ar pastatymas buvo labai sunkus?

Taip, pastatymas buvo labai sunkus, be jokių išvedžiojimų. Jis turėjo visas priežastis, kad jo nestatyti.

Taigi, ją pasirinkote dėl to, jog tai buvo tam tikras iššūkis?

Gali būti. Galbūt pradžioje nelabai įsigilinau, turiu omenyje pjesės struktūrą, buvimą mūsų laike, nes mes galime apsimesti kokiais norime, bet lietuviškas teatras turi tam tikras tradicijas, kurios labai prieštarauja šiai medžiagai.

Kaip aktoriams sekėsi įsisavinti medžiagą? Šitoks visiškai konkretus buvimas, dokumentinis, netgi sakyčiau kinematografiškas, aktoriams yra visiškai svetimas. Jo niekur nedėsto, kiek teko būti aktorinio meistriškumo pamokose tai viskas vyksta visiškai kita kryptimi. Taigi šis persilaužimas per du mėnesius, galima sakyti neįmanomas. Galiu prisipažinti, kad tai iki galo nelabai ir pavyko. Aišku tai priklauso ir nuo to kiek aktoriai pasineria į spektaklį. Aš visad akcentuodavau, kad žiūrovas turi neatskirti verbalinio bendravimo ar jų klausomasi gatvėje ar scenoje. Ir tą ribą išnaikinti yra sunku dar ir dėl erdvės, tiesiog atstumo, todėl tenka šiek tiek forsuoti balsą, o tuomet jis pradeda išsikraipyti. Tai labai apsunkino darbą aktoriams ir rezultatas nebuvo visiškai toks, kokio norėjosi.

26 FEMME 2013/12

Kuriame personaže matote save?

Aišku pagrindiniame. Mes visi tokie, yra tas vyriško prado ieškojimas, klydimai, paklydimai, nes moteriai duota gimdyti žmogų, o vyras bando gimdyti mintis, idėjas. Taip bandydamas kompensuoti, kažkokiu būdu tą pusiausvyrą išlaikyti. Dėl to daugelis vyrų ir serga Don Kichotizmu, Miunhauzeno, Kristaus idėjomis. Kai aš augau, visi mes, trisdešimtmečiai, įsivaizdavom save Kristaus lygmens.

Ar galima teigti, jog spektaklis – kvietimas prisiminti pamirštas vertybes? Čia ir yra jo fenomenas, kurį galbūt nelabai pavyko įveikti, dėka tam tikrų nusistovėjusių teatrinių kanonų. Bet iš esmės ši pjesė yra esamajame laike, ji yra būtent tai, kas dabar skauda visam pasaulyje, aišku tiems, kuriems skauda. Nors, manau, skauda visiems, tik kai kurie sugeba tai nuslėpti, užmaskuoti. Įvairios stichinės nelaimės, o svarbiausia žmogaus vienišumas, vidinės ramybės paieškos. Ši pjesė apie visą tai kalba labai paprastais žodžiais. Ta prasme nėra to „būti ar nebūti?“, nėra literatūros, nors kalba apie tą patį. Tiesiog tokiais žodžiais, kokiais kalba žmogus sėdintis požeminėje perėjoje, traukinyje ar kabake.

Ar naudotos dekoracijos buvo priminimas apie klimato taršą, ar dėl to pirmame plane matėsi žmogaus paliktos šiukšles, o tolumoje likęs „gyvas“ miškas?

Kai būna sunku, pabėgu į Palendrius, ten yra Benediktinų vienuolynas ir aš matau kaip tie vienuoliai atsikėlę į tą žemę, kur nieko nebuvo, kaip jie sodino eglutes, augino mišką. Tai ta mintis ir buvo, kad principe sėdim ant jau išdegintos žemės, o tie nauji medeliai, jie tik pradeda kaltis, reiškia atsiranda ir būtent dėl to žmogaus, kuris čia apsigyveno (Džonio), o ne dėl kažkokio kito fenomeno. Dabar kalbėdamas mąstau, kad šitą mintį dar reikia paryškinti, tą žmogų dar reikia išteisinti, nes po premjeros girdėjau kalbant: „ką aš čia į bomžą turiu žiūrėti?“. O iš esmės aš galvoju, kad bomžais esam kiekvienas iš mūsų ir ganėtinai šiukšlinamės. Jeigu suskaičiuotume, kiek per metus šiukšlių išmetam, susidarytų milžiniški kiekiai.

Spektaklyje paliestos skaudžios temos: alkoholizmas, emigracija, visuomenės susiskaldymas. Ar tokį šių dienų žmogų ir matote: egoistišką ir neatsakingą, pamiršusį, jog turime būti bendruomenė?

Taip, o kad atsirastų kažkoks bendrumas, turi būti bendras vardiklis, turi būti labai stipri idėja ir svarbiausia - mes turime ja patikėti.

O į tas paliestas skaudžias temas turėtume žiūrėti iš kitos pusės, jie vartoja narkotikus, geria. Kodėl? Ko jiems trūksta, nuo ko jie nori pabėgti? Žmogui atsiranda vidinis nerimas, o tai jam sukelia ieškojimą ir tada atsiranda „įkalti“ degtinėlės, parūkyti žolės - atsidurti kažkur kitur.

Džonis pasakoja, kad jis gimė, kai mama pastojo nuo kulkos, šiuo pasakojimu norima pabrėžti vyraujantį žiaurumą, ar pačio žmogaus svarbą?

Aš manau, kad yra ir to, ir to. Šioje medžiagoje yra sujungta labai daug skirtingų temų, o tai nebūdinga ir net nelabai rekomenduotina dramaturgijoje.. Pjesėje yra labai didelis polifoniškumas, jeigu lygintume su muzika tai galėtume sakyti, kad ji yra simfonija, ne oratorija, todėl ji ir yra sudėtinga. „Jeruzalėje“ yra keturios pagrindinės temos, kurios pinasi tarpusavyje. Troja – suėmimas, Odisėja – kelionė, ieškojimas, Jasonas – riteriškumas ir Dievo savižudybė. Todėl ir yra sudėtingas gimimas ir mirtis.

Kaip manote, ar publika buvo pasiruošusi priimti, suprasti spektaklį, kuris netelpa tradiciniuose rėmuose?

Pjesėje nebuvo siužeto, todėl mūsų publikai sunku tai priimti. Apie trečdalį žmonių po pertraukos paliko spektaklį, nors tikėjausi, kad išeis daugiau. Ir išeidami jie pasielgė teisingai, jaučia, kad ne jų tema ir tikrai, nėra ko kankintis. Lietuviškas teatras yra romantiškas su savo simboliais ir metaforom, o čia buvo kalbama visiškai nesuglostyta kalba. Bet iš esmės kiekvienas spektaklis turi savo publiką.

Taigi ir „Jeruzalė“ ją turi. Šis spektaklis skirtas vienetams.

Ar didžiuojatės savo aktoriais? Ar žinia pasiekė žiūrovą?

Manau, kad taip. Jie atliko milžinišką darbą, įdėjo daug pastangų, kad save pakeistų, nes visi mes nesam linkę savęs keisti dėl kažko. Jie ėjo į visiškai nepažintą erdvę, o tai yra tam tikra rizika, vien už tai jie nusipelnė pačių geriausių žodžių. O dar visą darbą padarė per du mėnesius. Tikrai didžiuojuosi jais.

KUTŪRA

KAS GI TAS KULTŪRINIS TURIZMAS IR KUO JIS SVARBUS? Baltijos šalių kultūrinio turizmo politikos dokumente terminas kultūrinis turizmas apibūdinamas kaip: „kelionė siekiant pažinti kultūrinę aplinką, įskaitant kraštovaizdžius, vaizduojamąjį ir scenos menus, išskirtinį vietinį gyvenimo būdą, vertybes, tradicijas, įvykius bei kitus kūrybinių ir kultūrinių pokyčių procesus.“ Taigi, ši sąvoka aprėpia begalę sričių: ir meną, ir gamtą, ir teatrą, ir parodas, galerijas, muziejus, tradicijas, vertybes, gyvenimo būdą… Visa tai duoda naudos tiek keliaujančiam, tiek ir pačiai šaliai į kurią keliaujama.

APIE KULTŪRINĮ TURIZMĄ LIETUVOJE ARBA KUO MES ĮDOMŪS UŽSIENIEČIAMS

Patraukli gamta ir kraštovaizdis yra vienas iš esminių Lietuvos išteklių.

Taip pat nedaugelis Europos šalių gali pasigirti išlikusiais senaisiais mediniais dvarais, rūmais ar etnografiniais kaimeliais. Visa tai kasmet pritraukia vis daugiau užsieniečių, pavargusių nuo miesto dulkių, mašinų spūsčių ir triukšmo.

LKTA (Lietuvos kaimo turizmo asociacijos) duomenimis, poreikis poilsiauti kaime kasmet didėja. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kaimuose atostogaujančių užsieniečių srautas ypač padidėjo. Daugiausia poilsiautojų atvyksta iš Vokietijos, Olandijos, Danijos, Jungtinės Karalystės bei Skandinavijos šalių.

Džiugu, jog įvairių šalių svečiai į kaimą atvyksta ne tik pailsėti, bet ir pažinti senąją lietuvių kultūrą, o vietiniai stengiasi užsieniečius supažindinti su lietuviams būdingoms tradicijomis. 150 – tiek amatininkų kviečia atvykti pas juos ir susipažinti su jų veikla. Amatininkų yra įvairių - tai akmens apdirbėjai, audėjai, augalų kompozicijų darytojai, medžio drožėjai, gobelenų audėjai, kalviai, karpinių meistrai, keramikai, mezgėjai, pynėjai, siuvinėtojai, tapytojai, tekstilininkai, kurie kviečia susipažinti ir papasakoja apie amato istoriją bei leidžia savomis rankomis prisiliesti prie autentiškos Lietuvos dalelės ir pačiam pasigaminti kokį nors dirbinį, o pirkios šeimininkė mielai padės išsikepti lietuvišką duoną.

28 FEMME 2013/12

Kalbant apie maistą, Lietuva taip pat išsiskiria savitais papročiais ir tradicijomis. Tikriausiai dažno užsieniečio paklausto lietuvio apie nacionalinę virtuvę galvoje pirma mintis šovusi į galvą bus „Cepelinai!“, tačiau, deja, nedažnas papasakos apie lietuvių liaudies kulinariją, kuri formavosi ištisus šimtmečius. Juk netgi kiekvienas Lietuvos regionas turi savitus receptus ir tradicijas: Aukštaitijoje populiarūs blynai, ragaišiai, skryliai, Žemaitijoje - žuvis, košės, šiupiniai, Dzūkijoje - grikių, grybų, bulvių valgiai, o Suvalkijoje – rūkyta mėsa, didžkukuliai, bulvinės dešros. Įvairių šalių svečiai gali paskanauti lietuvišku maistu ir atrasti kitokį, tik mūsų šaliai būdingą, skonį. Kaip vienoje iš Kerol Kaunihen ir Tomo Van Esteriko knygoje „Maistas ir kultūra“ teigiama: “Maistas paliečia visa tai kas svarbu žmonijai: žymi socialinius skirtumus ir stiprina socialinius ryšius“.

Visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuvoje, religija užima begalo didelę vietą ir reikšmę.

Bažnyčios, maldos namai, pritraukia tūkstančius turistų, kurie domisi bei ieško panašumų ir skirtumų tarp tikinčiųjų. Nors Lietuva buvo vėliausiai Europoje pakrikštytas kraštas ir neturi didžiųjų šventųjų relikvijų, tačiau didelis ir nuoširdus lietuvių pamaldumas davė jai ypatingos dvasinės traukos vietų, tokių kaip Kryžių kalnas, kuris įkūnija lietuvių kryždirbystės tradiciją, kurią UNESCO organizacija yra įtraukusi į žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Teigiama, jog ant šio kalno stūgso per 60 tūkstančių kryžių, koplytstulpių, šventųjų paveikslų ir statulėlių, kurie pradėti statyti nuo XIX amžiaus, meldžiant Dievą palaimos. Minios turistų kasmet plūsta pamatyt šį unikalų ir dėmesio vertą objektą, kuris alsuoja Lietuvos praeitimi.

Be šių Lietuvos kultūrinio turizmo traukos objektų, mūsų šalyje galima rasti įdomios kultūrinės veiklos kiekvienam, pradedant muziejų ir galerijų lankymu, baigiant savomis rankomis nulipdyta puodyne ar iškepta duona.

Taigi, užsimetusios kuprinę ant pečių ir keliaudamos po dar neatrastas vietas, mielos merginos, stenkimės ne tik kaitintis prieš saulutę ir maudytis šiltoje jūroje, bet ir kuo daugiau pamatyti, sužinoti ir atrasti. Puikus pavyzdys - britas Danny Robins, kuris tiesiog atvyko į Lietuvą, keliavo ir domėjosi ja, bendravo su įvairiais žmonėmis ir sukūrė filmą apie mūsų šalį pavadinimu„Lietuva iš esmės“.

Kultūrinio turizmo nauda turistui: Kultūrinio turizmo nauda šaliai: •Palengvina deramą bendravimą bei vienas •Duoda papildomų pajamų; •Padeda išsaugoti kultūrinį ir istorinį kito supratimą; paveldą; •Dažnai gali padėti rasti bendrą kalbą tarp •Skatina nustatyti ir sustiprinti šalies kultūrų; identitetą; •Praplėčia akiratį; •Teigiamai atsiliepia regioninei plėtrai; •Sužadina naujas idėjas; •Išsamiau pažindami kitų tautų kultūrą •Padeda suderinti paveldo apsaugą ir jo geriau vienas kitą suprantame ir kyla noras panaudojimą. bendradarbiauti. Šitaip propaguojama komunikacija ir integracija.

KUTŪRA

ŽVILGSNIS Į LIETUVIŠKĄ KINĄ Patogiai įsitaisęs ir žiūrėdamas filmą gali užmiršti dienos rūpesčius, akimis nukeliauti ten, kur galbūt niekada savo gyvenime nebūsi, sužinoti tai, ko dar nežinojai, pažinti skirtingas šalis, žmones, kultūras.

Lietuvoje pirmieji nedrąsūs kino pėdsakai atsirado XX amžiaus pradžioje. 1931m. sukurtas pirmasis pilnametražis lietuviškas filmas „Onytė ir Jonelis“. Deja iš filmo liko vos penkiolika kadrų. Lietuvoje vystytis kinui, ypatingai pradžioje, sąlygos buvo nepalankios dėl suvaržytos laisvės, prastų nacionaliniam kinui istorinių sąlygų, tačiau lietuviai nepasiduoda ir šioje kino kultūros srityje, bando atsitiesti ir parodyti pasauliui, jog ir mes mokame kurti.

I

nterneto paieškos laukelyje įvedus Šarūno Barto pavardę, pateikia daugiau kaip 40 tūkstančių rezultatų. Šarūnas Bartas, ko gero, žymiausias šiuolaikinis lietuvių kino režisierius pasaulyje. Interviu su Šarūnu Bartu spausdino dienraštis Večerniaja Moskva (2010-03-26).

Straipsnyje „Rusiją pažįstu geriau nei dauguma maskviečių“ Š.Bartas pavadintas: ,,geriausiu Lietuvos kino režisieriumi“. Menininko filmai žavi paslaptingumu, tematika, laisva struktūra bei minimalistinėmis formomis, kurios pasižymi negausiu aktorių dialogu. Kūrinio jausmai ir mintis perteikiama per vaizdus, o ne žodžius. Štai, kad ir vienas tokių bekalbių

30 FEMME 2013/12

meninko filmų - „Septyni nematomi žmonės“, žiūrovą verčia žiūrėti ir suprasti, ne tai kas sakoma, bet tai kas rodoma. Kaip ir pats Š. Bartas teigia: „Kartais tekstu yra pasakoma daugiau, nes tai padeda žiūrovui labiau suvokti tą pačią sceną ar personažą. Visa tai susiję su televizija, kurioje labai didelę vietą užima serialai, kur praktiškai viskas perteikiama tekstu. Ir tai vyksta ne šiaip sau – priešingu atveju žmogus negalėtų dirbti savo buities darbų ir įsijungęs televizorių kepti blynų. Viskas ten yra perteikiama tekstu, o vaiz-

Š

io režisieriaus filmai susišlavė begalę apdovanojimų visame pasaulyje: 1990 m. „Wisselzak Trophy“ Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinio kino festivalio buvo gautas prizas už kino filmą „Praėjusios dienos atminimui“, 1995 m. C.I. C.A. E. apdovanojimas Torino Tarptautiniame Jauno Kino Festivalyje (International Festival of Young Cinema), už kino filmą „Koridorius“, 2000 m. CinemAvvenire apdovanojimas (geriausias filmas, atskleidžiantis žmogaus-gamtos sąsajų aspektą) seniausiame pasaulyje Venecijos filmų festivalyje už kino filmą „Mūsų nedaug“, 2001 m. buvo įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. „Lietuviško kino triumfas“,“Viena iš daugelio filmo teigiamybių, padarančių šį filmą kitokiu nei dauguma - filme sugebėta išlaikyti pusiausvyrą – nors ir jaudinantis, nėra sentimentalus. Visos detalės yra atidžiai parinktos, sukomponuotos ir sumontuotos, susipinančios į puikų poetinį darbą, pilną emocijų, meilės ir pagarbos“, „Tikriausiai pats įspūdingiausias lietuvių sukurtas kino šedevras“ , ,,Filmas keliantis humanistinę kino vėliavą“- tokių ir panašių liaupsų galima rasti Lietuvos ir užsienio spaudoje apie prieš keletą metų sukurtą lietuvių riežisieriaus A. Matelio filmą ,,Prieš parskrendant į žemę“. Šis kūrinys, susilaukė didelio pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir svetur - JAV buvo įvertintais dviem prizais Silvedrdoks ir Bruklino festivaliuose, apdovantotas Amsterdamo ir Leipcigo festivaliuose bei pelnė prestižinį Amerikos režisierių gildijos apdovanojimą.

F

ilmas pasakoja apie šių laikų epidemiją – onkologines ligas, kurios pakerta pačius jauniausius ir jautriausius pacientus, kurie atrodo dar tik pradeda žengti pirmuosius gyvenimo žingsnius.

Visame filme balansuoja plonytė riba tarp gyvenimo ir mirties, tačiau, nepaisant to, sergantys vaikai atrodo laimingi, pilni vilties ir tikėjimo, jog rytoj bus geriau. Kartą švedų režisierius Ingmaras Bergmanas pasakė, kad jokia kita meno rūšis taip nepaveikia jausmų, neprasiskverbia taip giliai į žmogaus sielos užkampius kaip kinas.

O šis filmas žiūrovus sukrečia savo atvirumu, nuoširdumu, jautrumu ir skaudžia realybe apie kurią vengiama kalbėtis.

Ž

inoma, lietuvių kurti filmai negali pasigirti didžiuliu biudžetu, ypatingais veiksmo filmais ar įspūdingais specialiaisiais efektais, kurie pritraukia tūkstantinę žiūrovų auditoriją.

Tačiau jeigu žiūrint filmą sukirba kažkas viduje, priverčia susimąstyti apie tam tikrus dalykus ir filmo žiūrėjimas tampa ne vien pramoga, bet ir penas sielai, o pasaulis po truputį ima minėti Lietuvos vardą kino srityje, tai manau, jog tai jau yra šioks toks lietuvių riežisierių pasiekimas einant link profesionalesnio ir dėmesio verto kino.

RENGINIAI

Gruodžio mėnesį

Spektaklis „Dugne“ Visiems pavargusiems nuo ,,formos“ teatro siūlome apsilankyti ,,Dugne“

rekomenduojame

Režisierius - Oskaras Koršunovas 2013 gruodžio 22 d.

OKT/Vilniaus miesto teatras

E. Palmetshofer „Hamletas mirė. Gravitacijos nėra“ Jaunojo režisieriaus pjesė analizuoja į aklavietę įvarytų žmonių emocijas ir pasidavimą įtampai. Pjesė atskleidžia, jog iš tiesų nėra jokio dangaus, gamtos dėsniai tėra piktas pokštas, o politika tapo visiškai sąlyginiu vienetu.

Režisierius – Paulius Ignatavičius 2013 gruodžio 10 d.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras

ANTIS: albumo „Baisiai džiugu!“ pristatymas

13-asis Tarptautinis sportinių šokių festivalis „Lithuanian Open 2013“ Plastika ir energija užburiantis reginys, o tai jums siūlo „Lithuanian open 2013“.

Gruodžio 7d.

Vilnius OKT/Vilniaus miesto teatras

M. Mikutavičius Garsiai! Jautriai! Galingai!

Legenda grįžta nepraleisk progos pasiklausyti muzikos, kuri jungia kelias kartas.

Daug nuoširdumo ir triukšmo, įsijauskime į artėjančių švenčių šurmulį.

2013 gruodžio 7 d. Menų fabrikas “Loftas”

Gruodžio 21d. „Žalgirio arena“

„Didis grožis“ pristatymas Visiems norintiems pasimėgauti tikru ir brandžiu kinu.

Gruodžio 1d., Skalvijos kino centras.

32 FEMME 2013/12

„Infekcija“ Ateikime palaikyti jaunųjų Lietuvos dizainerių. Renginys visiems besidomintiems mada.

2013.12.10 Nacionalinė dailės galerija

FAKTAI

.

Faktai apie Kaledas 6

1

JAV mokslininkai atliko tyrimus, kuriais apskaičiavo Kalėdų Senelio kelionės greitį. Jei jis per vieną vakarą norėtų apkeliauti visus Pasaulio vaikus, per sekundę turėtų aplankyti 822 namus, o savo rogėmis skrieti net 1050 km per sekundę greičiu.

2 3

Kalėdinės lemputės ant medžių pirmą kartą pakabintos 1895 metais.

Šių metų Kauno Kalėdų puošmenos aukštis siekia daugiau nei 18 metrų. Eglės viršūnę puošia natūrali maždaug 7 metrų žaliaskarė. Apatinę išskirtinio kūrinio dalį sudaro balti mezginiai iš 3,9 tūkst. kilometrų ilgio plastikinių maišelių „siūlo“, tarp jų spindi tūkstančiai lempučių.

4 5

Anglijoje per visą XX a. buvo tik 7 baltos (su sniegu) Kalėdos.

Šiandieninis Kalėdų Senelio įvaizdis (raudoni rūbai ir balti kaliniai kraštai) yra daugiametės kultūros susiliejimo pavyzdys. Vieni žmonės teigia, kad šį stereotipinį “santaklausą” suformavo “CocaCola” reklama. Tačiau šis teiginys yra klaidingas. Šiandieninis standartinis dovanas nešiojančio stebukladario įvaizdis susiformavo apie 1920 metus, o CocaCola pirmą kartą Kalėdų Senį savo reklamoje panaudojo praėjus daugiau nei dešimtmečiui, t.y. apie 1935 metus.

34 FEMME 2013/12

Senovėje moterys tikėjo, kad Kūčių vakarą iškepta duona visada bus šviežia. Tačiau kiekvieną namų šeimininkę apimdavo gilus liūdesys, kai po savaitės ar kelių savo duoną rasdavo apaugusią pelėsiu.

7

Ar žinojote, jog tiksli Kalėdų senelio gyvenvietė yra Korvatunturi miestelis Suomijos regione, vadinamame Laplandija. Kalėdų senelio būstas įsikūręs ant 500 metrų aukščio amžinai apsnigto kalno netoli Suomijos ir Rusijos valstybių sienos.

8

Manoma, jog seniausias Kalėdų senelio protėvis šventasis Nicholas gimė trečiajame mūsų eros amžiuje. Dabartinio Kalėdų senelio pirmtakas buvo kunigas, itin mėgęs vaikus ir stebinęs juos dovanomis.

9

Lietuviškas žodis „Kalėdos“ gali būti kilęs iš baltarusių žodžio „koljadá“ ar latgalių žodžio „kalada“, kuris reiškia „plotkelė, išmalda“. Plotkelė lietuviškai vadinama kalėdaičiu.

10

Tikrąją žodžio „Kalėdos“ prasmę geriau atspindi angliškas žodis „Christmas“, kuris senojoje anglų kalboje reiškė „Crīstesmæsse,“ arba „Christ‘s mass“, t.y. „Kristaus mišios“ arba „Kristaus šventimas“.

Trumpesnis angliškas pavadinimas „Xmas“ kildinamas iš graikų abėcėlės, kurioje X yra pirmoji Kristaus vardo raidė „Xristos“, dėl to gavosi „X mass“, taip pat reiškiantis „Kristaus mišios“. „Kristus“ graikų kalboje reiškia „Pateptasis, paskirtas Dievo specialiai misijai“. Kristus kitaip dar vadinamas Mesiju nuo hebrajų (senovės žydų) žodžio „Messiah“.

FAKTAI

APIE DIDŽIAUSIĄ PASLAPTĮ

MOTERIS

Moterys - paslaptingos, turbūt tik tai ir nėra paslaptis. Mes ir pačios nežinome apie save visko. Jeigu sau esame paslaptis, tai ką jau kalbėti apie vyrus, kurie norėtų apie mus ir mūsų norus sužinoti daugiau?. Tačiau moterys ir turi išlikti tokios, juk atskleidus viską nebus gyvenimas su mumis toks įdomus. Šioje skiltyje - įdomesni faktai apie moteris iš viso pasaulio. Gal rasite kažką artimo ir sau.

• Honkonge, moteris, kuriai vyras buvo neištikimas, gali jį užmušti, tačiau tai padaryti privalo plikomis rankomis, be jokio ginklo. O štai vyro meilužę galima užmušti kokiu tik nori būdu.

• Moterys mirksi maždaug du kartus dažniau nei vyrai.

• Savotišką rekordą pasiekė 62 metų žymi ispanų dainininkė Glorija Laso: ji buvo ištekėjusi 11 kartų. Žurnalistams moteris pareiškė, kad jos santuoka gali trukti tol, kol yra meilė. O meilė - dalykas trapus ir nenuspėjamas..

Ir turbūt neamžinas...

• Jeigu vyras Havajuose sutiko savo svajonių moterį ir nori su ja pasimylėti, to geriau nedaryti, jeigu jam svarbūs merginos tėvai, nes jeigu vyro išrinktajai dar nėra 18 metų, tai jos tėvų laukia bausmė - treji metai pataisos darbų, už tai, kad užaugino lengvabūdę dukterį.

• Pasak Londono mokslininkų tyrimų, merginos, kurių bevardžiai pirštai trumpesni už rodomuosius, turi daugiau šansų iškovoti pasiekimų sporte, ypač lengvojoje atletikoje ir tenise.

36 FEMME 2013/12

• Kolumbijoje, Kalio mieste, moteris gali mylėtis tik su savo vyru, be to, kai tai vyksta pirmą kartą, nuotakos motina turi būti šalia, kad paliudytų šį faktą.

• Moterys dažnai uždavinėja klausimus, į kuriuos nėra teisingo atsakymo vien tam, kad priverstų vyrus jaustis kaltais.

• Moterys šukuojasi prieš eidamos į lovą.

• Vienos apklausos duomenimis, pati gerbiamiausia dabar begyvenanti dama yra Elžbieta II, Didžiosios Britanijos karalienė.

• Per visą gyvenimą moteris suvalgo apie 20 kg lūpdažio.

• Moterys įsitikinusios, kad praustis muilu kenksminga. Jei norite sužinoti, kuo ji prausiasi, atsiverskite bet kokį moterų žurnalą.

• Paprašius parodyti rankas, vyrai sąžiningai ištiesia delnus.

Moterys ištiesia rankas delnais žemyn, tikriausiai tam, kad pademonstruotų nepriekaištingą manikiūrą ir žiedus su deimantais ant pirštų.

• Moterys vidutiniškai turi po 437 daiktus savo vonios kambaryje.

Vyrai, tuo tarpu, neturi žalio supratimo kam daugumą tų daiktų yra skirti.

• Šešis kartus didesnė tikimybė, kad žaibas nutrenks vyrą, o ne moterį. Kažin kodėl..?

• Moterys nenori gauti sąžiningo atsakymo į klausimą: „Kaip aš atrodau?“

FAKTAI

Faktai apie VYRUS

Patogiai įsitaisykite su puodeliu kavos ir su šypsena mėgaukitės tuo, ką skaitote. Šiandien - keletas tiesų bei atsakymų apie vyrus. Geriau to neskaityti savo išrinktajam, nebent jis turi ypatingą humoro jausmą. Taigi, nusiteikite, mielosios, jūsų valanda!

• Kodėl vyrų sąžinė švari?

- Nes jie dar niekada ja nesinaudojo.

• Kuo vyras panašus į distancinį pultą?

- Tuo, kad dažnai guli šalia televizoriaus.

• Ką turi bendro vyrai ir debesys?

- Jei jie praeina pro šalį, būna gera diena.

• Kokia abėcėlės raidė geriausiai apibūdina vyrus?

- Q - toks didelis nulis su maža uodegyte…

• Kodėl vyrai bėgioja paskui moteris, neketindami jų vesti?

- Dėl to paties, kodėl šunys bėga paskui mašinas, nors nemoka vairuoti.

• Koks vyras, šiais laikais, laikomas džentelmenu?

- Kuris bučiuojantis išsiima iš burnos cigaretę.

• Ką daro moteris, pamačiusi vyrą lakstant po lauką?

- Toliau šaudo.

• Kodėl motinos per dukrų vestuves verkia?

- Dukros dažniausiai išsirenka vyrus, panašius į savo tėvus!

• Koks skirtumas tarp vyro ir pomidoro?

- Pomidorai subręsta.

• Kodėl dauguma vyrų dirba ir savaitgaliais?

- Todėl, kad pirmadienį nereiktų iš naujo mokytis dirbti.

• Kodėl vyrams patinka blondinės?

- Todėl, kad jie geriausiai jas supranta.

• Koks skirtumas tarp „Chappi“ ir vyro?

- „Chapp'yje“ daugiau smegenų.

• Kiek vyrų reikia vienam kambariui ištapetuoti?

- Viskas priklauso nuo to, kaip plonai juos supjaustysime.

• Kodėl moterys daugiau dėmesio skiria išvaizdai, o ne protui?

- Todėl, kad vyrai geriau mato nei sugeba mąstyti.

• Ką pasakė Dievas sukūręs vyrą?

- Galėjau ir geriau.

38 FEMME 2013/12

Geros dienos!

ĮDOMYBĖS

Jeigu numatomas jaunikis yra rimtai nusiteikęs už merginą pakovoti, jis išgers visą savo puodelį kavos, nepaisant to, ar įdėta druskos ar cukraus. Turkijos imperijos laikais atsisakymas duoti kavos žmonai buvo teisėta priežastis skyryboms. Vyrai, vesdami moterį, pažadėdavo, kad jie pasirūpins, jog jų žmona niekada nepristigtų kavos

Kavos

atsiradimas

Kaip paruoštą kavą gerdavo turkai?

Turkijoje Daugelis iš mūsų labai mėgsta kavą, tačiau ar žinote kaip ji atsirado? Štai Jums viena istorija.

Kavos kelias į šlovę prasidėjo arabų šalyse, kai kavos magija pasklido iš Etiopijos po Jemeną ir iš ten po kaimyninius kraštus. Tačiau kavos ir rytietiškų kavinių populiarumo viršūnė buvo pasiekta XVI a. klestinčioje Turkijos imperijos (kitaip dar vadinamos Osmanų imperija) sostinėje Konstantinopolyje.

Turkams nukariavus arabų pasaulį, buvo perimta taip pat ir kavos gėrimo kultūra. 1554 metais buvo atidarytos pirmosios kavinės Konstantinopolio Taktacalh rajone, kurios susilaukė milžiniško populiarumo. Tuo laikmečiu tai buvo ypatingos vietos, pasižyminčios ne tik nepaprasto grožio interjeru, bet ir atviromis diskusijomis bei aktyviu socialiniu gyvenimu. Svečiai buvo sodinami ant minkštasuolių ir kanapų bei vaišinami kava. Įėjimo mokestis – kavos porcijos kaina – 1 centas. Čia besilankantys įvairios socialinės padėties bei profesijų žmonės diskutuodavo aktualiomis temomis, aptardavo dienos įvykius, apsikeisdavo informacija. Kavinėse galėjai sutikti keliautojų, pirklių iš viso pasaulio, rašytojų, poetų, valdininkų. Anot turkų, kava įgijo didelę reikšmę dėl to, kad tai puiki dingstis susitikti draugams ir pabūti kartu. Esti net senas tai bylojantis turkų posakis: „Širdis ilgisi ne kavos, o draugo. Kava - puiki dingstis susitikimui“.

40 FEMME 2013/12

Žmonės gerdavo kavą ne tik kavinėse. Kavos galima buvo įsigyti kavos parduotuvėse ir šis gėrimas plačiai paplito namuose. To meto keliautojai savo užrašuose teigia, kad Konstantinopolyje nebuvo nei vieno namo, priklausančio turtingam ar vargšui, turkui, žydui, graikui ar armėnui, kur nebūtų buvusi geriama kava mažiausiai dukart per dieną, o daugelis gerdavo ir daug dažniau. Buvo įprasta kiekvieną svečią vaišinti kava. Įdomu tai, kad Konstantinopolyje šeimynos išleisdavo tiek pinigų kavai, kiek to meto paryžiečiai vynui. O gatvėse elgetos prašydavo pinigų ne vynui arba alui, kaip įprasta, Europoje, bet kavai.

Moterys į kavines nebuvo įleidžiamos ir jos gerdavo kavą namuose. Turkės ypatingai mėgo ir tebemėgsta kavą – tai liudija su tuo susiję vedybiniai papročiai, išlikę iki šiol. Dar prieš vestuves potencialus jaunikis ir jo šeima susipažįsta su būsimąja potencialia nuotaka jaunosios namuose. Jaunoji paruošia svečiams kavą ir jeigu gerbėjas bei jo ketinimai ją domina, ji įdeda cukraus į puodelius, jeigu nedomina – druskos. Tuomet jaunoji stebi geriančiųjų reakciją.

Turkiškos kavos pagaminimui reikėtų: dar smukesnio nei espresso malimo kavos, šalto vandens, cukraus, kardamono, žalvarinio arba varinio indelio su ilga medine rankenėle, nedidelio šaukštelio ir mažų puodelių kavai. Paruošimas: į varinį indelį su šaltu vandeniu (puodeliui kavos pusantro puodelio vandens) dedama kava ( vienas ar du šaukšteliai vienam puodeliui). Cukraus pagal skonį. Kava su cukrumi maišomi tol, kol ištirpsta cukrus. Tuomet indas uždedamas ant viryklės ir maišyti negalima, nes kitaip nesusiformuos kavos puta. Kai puta pasiekia indelio viršų, indelis nuimamas nuo ugnies.

Kai puta kiek nuslūgsta, indelis vėl uždedamas ant viryklės. Tai pakartojama 3 kartus. Tuomet kava išpilstoma į mažyčius puodelius. 30 sekundžių reikia palaukti, kad nusėstų nuosėdos. Į tokią kavą negalima pilti pieno, dėti cukraus ir maišyti. Turkai mėgsta kavą paskaninti tik kardamonu. Turkiška kava geriama lėtai ir dažnai pateikiama su stikline vandens (vanduo atgaivina burną ir leidžia geriau pajusti kavos skonį).

Kavos puodelyje likusios nuosėdos išpilamos į lėkštutę ir atvėsinamos. Tuomet galima spėti ateitį, kaip tai darydavo sultono haremo sugulovės. Haremuose gyvendavo profesionalios būrėjos, kurios kiekvienai sugulovei pasakydavo iš kavos tirščių, ar sultonas yra jomis patenkintas ir kuri jų yra mylimiausia. Įdomu tai, kad netgi ir šiais laikais spėjimai apie ateitį iš kavos tirščių yra labai populiarūs.

Turkiška kava taip ruošiama yra ir šiandien, o toks kavos paruošimo būdas paplito po kitas pasaulio šalis iš Konstantinopolio.

Turkai buvo patenkinti, kad kava populiarėja ne tik valstybės viduje, bet ir už jos ribų. Jie džiaugėsi augančia prekyba, bet norėjo patys tiekti kavą visam pasauliui ir jokiu būdu neleisti niekam auginti kavamedžių už Osmanų imperijos ribų. Dėl to prieš eksportuodami kavos pupeles, jie jas nuplikydavo verdančiu vandeniu, tam kad jos nebūtų daigios ir nebegalėtų būti pasodintos. Kavos pupelės tapo ypatingai vertinga preke, kurią žmonės bandydavo išsivežti kontrabanda. Be jokios abejonės, Osmanų imperija buvo pernelyg didelė ir neįmanoma buvo sužiūrėti visų postų ir prižiūrėti, kad kavos pupelės nepakliūtų svetimšaliams į rankas. XVII amžiuje olandai pirmieji išsivežė kavos pupeles į Amsterdamą, o po to į savo kolonijas Ceilone bei Javoje, kur yra pradedamos auginti komerciniais tikslais. Neilgai trukus prancūzai taip pat gauna kavamedžius ir išveža į savo kolonijas. Ten įkuriamos didžiulės plantacijos. Kavos magija žaibišku greičiu paplinta po visą pasaulį.

MŪSŲ RECEPTAI

SPALVINGAI ŠVENTEI Įprasti patiekalai - tapo kasdienybe, tačiau šventės stalo paruošimas – šiokia tokia pramoga, o kartu ir rūpestis. Smagiai šiuolaikinei šventei nebeužtenka patiekti tradicinės baltos mišrainės ar paprastų sumuštinukų. Tam, kad šventė ilgai išliktų atmintyje reikia visai nedaug: geros kompanijos, skanaus maisto, jaukios aplinkos.

Tai keletas pasiūlymų kaip skaniai ir nebrangiai pavaišinti svečius.

PASAKIŠKAS TIRAMISU Gaminimas: Reikės: Kiaušinių trynius ir cukrų gerai išplakti 500 g. maskarponės sūrio el. plaktuvu. Plakti, kol masė taps tąsi ir 15 vnt. biskvitinių pirštelių balkšva. Įmaišyti maskarponės sūrį. Išplakti 5 kiaušinių baltymai baltymus iki standumo. Baltymų masė turi 4 kiaušinių tryniai būti tokia standi, jog apvertus dubenį, bal- 5 v. š. cukraus tymai iš jo neišbėgtų. Atsargiai įmaišyti 1 stiklinė Stiprios juodos kavos baltymus į maskarponės sūrį, trynių ir 50 g brendžio ar romo cukraus masę, išmaišyti iki vientisos kremo 70 g juodojo šokolado konsistencijos.

Kakavos Paruoštą kavą sumaišyti su brendžiu/romu. Keletas lašų aviečių sirupo Į 20-25 cm skersmens indo dugną dėti Avietės papuošimui sluoksnį kava suvilgytų sausainių (galima po vieną mirkyti kavoje arba tiesiog apipilti kava). Sukrėsti pusę paruošto kremo ir atsargiai paskirstyti ant sausainių vienodu, lygiu sluoksniu. Paviršių gausiai pabarstyti tarkuotu šokoladu, aplieti aviečių sirupu.

Vėl dėti sluoksnį kava suvilgytų sausainių ir antrą sluoksnį kremo. Gausiai pabarstyti kakava ir likusia puse kiekio tarkuoto šokolado.

Desertą 5-6 val. laikyti šaldytuve.

Burnoje tirpstanti Meksikietiška Burita

Reikės: 8vnt. tortilijos blynelių 500g kiaulienos faršo 150 g sūrio 2 pomidorai 1 paprika (jei noris) 1 agurotis arba keli agurkai Pomidorų padažas, Prieskoniai Salotos (geriausia “Aisberg”) Grietinė 1 mėlynasis svogūnas

Gaminimas: Į keptuvę įdėkite kepti kiaulienos faršą, į kurį įdėkite prieskonius. Faršą iškepti gerai, tuomet sudėti pomidorų padažą. Kol kepa mėsa, smulkiai supjaustykite pomidorą, agurką, salotas, svogūną ir papriką, sutarkuokite sūrį. Ant kiekvieno tortilijos blynelio vidurio sudėkite visus ingredientus, susukite, ant viršaus dėkite grietinės ir keletui minučių įdėkite į orkaitę, kol sūris išsilydys. Truputėlį sūrio užbarstykite ant tortilijų viršaus. Skanaus!

42 FEMME 2013/12

TESTAI

AR ESATE PARDUOTUVIŲ MANIAKĖ?

KOKIE PUSRYČIAI JUMS TINKAMIAUSI? Sakoma, kad pusryčius valgyti būtina, tačiau ne visi randa tam laiko. Atlikite testą ir išsiaiškinkite, kokie pusryčiai labiausiai tinka jums.

1. Kai pabundate jaučiatės: A. Visiškai nealkanas, jūs retai pusryčiaujate.

B. Išbadėjęs.

C. Šiek tiek alkanas.

5. Einate su draugais užkasti, ką pasiūlysite?

A. Greito maisto užkandinę.

B. Kepyklėlę.

C. Itališką restoranėlį.

7. Koks karštas gėrimas jums skaniausias?

A. Stipri juoda kava.

B. Kava su pienu.

C. Teikiate pirmenybę arbatai.

2. Kiek turite laiko ryte, prieš išeidami iš namų?

A. Neturite visiškai. Atsikėlus visuomet tenka skubėti.

B. Priklauso nuo dienos. Jūsų dienotvarkė nuolat kinta.

C. Pakankamai. Jūs mėgstate ramiai pradėti savo dieną.

6. Ar mokate gerai gaminti maistą namuose?

A. Tam jūs neturite laiko.

B. Mikrobanginėje sugebate puikiai pašildyti maistą.

C. Dievinate gaminti. Tai atpalaiduoja ir gerina vaizduotę.

8. Kiek kartų per dieną valgote?

A. Nemėgstate valgyti pagrindinių patiekalų keletą kartų per dieną, tad dažniausiai tiesiog užkandžiaujate.

B. Pusryčius, pietus, vakarienę, užkandžiaujate saldumynais. Jūsų dienotvarkė nepastovi.

C. Esate nusistatę griežtą valgymo tvarkaraštį.

3. Vertinant jūsų sveikatą ir maistą, norėtumėte: A. Rasti daugiau laiko mėgautis maistu.

B. Jaustis sotesnis, suvalgius mažesnį kiekį maisto.

C. Jaustis energingesnis visą dieną.

4. Kas palaiko jūsų energiją dieną?

A. Kava arba energiniai gėrimai.

B. Šokoladas, sausainiai.

C. Vaisiai.

Daugiausia A. Jums tinkamiausi pusryčiai javainių batonėliai. Jūsų dienotvarkė užimta, maisto ruošai neturite laiko, tad pusryčiams javainių batonėlis yra tinkamiausias maistas. Juose yra įvairių rūšių javų, uogų, vaisių, riešutų, medaus. Šie batonėliai suteikia sotumo jausmą ir energijos.

Daugiausia B. Jums labiausiai tiktų avižiniai dribsniai su vaisiais. Jie greitai ir lengvai paruošiami, galima sukurti skirtingus skonius tiesiog keičiant vaisius, uogas, uogienes. Vaisiai sumažintų saldumynų troškimą, o avižiniai dribsniai padėtų sumažintų alkio pojūtį iki pietų.

Daugiausia C. Jūsų pusryčiams labiausiai tinka omletas. Tai puikus pasirinkimas siekiantiems sočiai, skaniai, tačiau sveikai pavalgyti. Proteinai, kurių yra kiaušiniuose suteikia sotumą. Omletų gamybai taip pat reikia šiek tiek daugiau laiko ir fantazijos. Juos galima gardinti daržovėmis, sūriu, mėsa.

44 FEMME 2013/12

Nuolat tenka lankytis parduotuvėse, tačiau kiekvienas į ją žengia su skirtingu tikslu. Vienus tai vargina, o kiti priešingai, galėtų praleisti amžinybę ieškodami geresnių kainų pasiūlymų. Atlikite šį testą ir sužinokite, koks pirkėjas esate jūs.

1. Kiek kartų per mėnesį apsipirkinėjate?

A. 7+ - tai vienas svarbiausių dalykų gyvenime!

B. 3-6 kartus, priklauso nuo noro ir nuotaikos.

C. 0-2 – tik tuomet, kai to reikia.

5. Laisvalaikiu jūs dažniausiai: A. Perkate batus, rankines, sijonus, šalikėlius.

B. Pietaujate su draugais, žiūrinėjate parduotuvių vitrinas, einate į teatrą.

C. Skaitote knygas, klausote muzikos, susitinkate su draugais.

2. Kaip įeinate į parduotuvę, jūs: A. Žinote pardavėjų vardus ir niekada neišeinate tuščiomis rankomis.

B. Mėgaujatės žiūrinėjimu, net jeigu nieko neperkate.

C. Praleidžiate kuo mažiau laiko, nekantraujate nusipirkti ko reikia ir išeiti.

6. Koks pirmasis dalykas, kurį padarote gimtadienio proga dovanų gavę pinigų?

A. Skubate apsipirkti ir atnaujinti savo garderobą nauja suknele.

B. Pasikviečiate draugę ar sutuoktinį kartu aplankyti spektaklį, kino filmą, kartu praleisti laiką.

C. Taupote „juodai dienai“.

3. Ar esate melavę apie savo apsipirkinėjimo įpročius?

A. Žinoma. Mano artimieji ir draugai pakrauptų sužinoję tiesą.

B. Tai buvo ne melas, o nedidelis tiesos nuslėpimas.

C. Ne, niekada. Tai kvaila.

4. Jūsų mėgstamiausios televizijos programos: A. Mados, reklamų, televitrinų kanalai.

B. Serialai, laidos apie kulinariją.

C. Žinios, dokumentiniai filmai.

7. Blogiausias nenumatytas atvejis, kritiška padėtis jums: A. Mylimiausių batų suplyšimas.

B. Pavogta piniginė.

C. Lėktuvo vėlavimas nusileisti laiku oro uoste.

8. Kai prekybos centre pamatote 75% nukainojimą jūs: A. Su džiaugsmu lekiate tuštinti piniginės.

B. Skiriate keletą minučių. Galbūt kažką rasite?

C. Laikotės atokiau nuo šio chaoso.

Kam to reikia?

9. Jeigu parduotuvėje nerandate tinkamo dydžio drabužio, jūs: A. Paprašote konsultantės išsiaiškinti, ar nėra norimo dydžio drabužio kitose parduotuvėse.

B. Padedate drabužį, galbūt rasite panašų kitoje parduotuvėje.

C. Nusprendžiate, kad nelemta įsigyti šio drabužio ir džiaugiatės sutaupytais pinigais.

ATSAKYMAI. Suskaičiuokite, kurių atsakymų surinkote daugiausia.

Daugiausia A. Jūs dievinate apsipirkinėjimą. Tiesiog mėgstate leisti pinigus bei įsigyti naujus daiktus, nesvarbu reikalingi jie ar ne. Apsipirkinėjimas jums pakelia nuotaiką, gerina savijautą. Jūs manote, kad nusipirkusi naujus batelius ar auskarus jie jus pralinksmins, tačiau po kelių dienų bloga nuotaika sugrįžta ir jūs vėl puolate ieškoti naujų pirkinių. Tai kenkia jūsų piniginei. Jums būtina išmokti kontroliuoti savo išlaidas, pradėti taupyti, prieš perkant pagalvoti ar jums to tikrai reikia.

Daugiausia B. Jūs neapsipirkinėjate labai dažnai, tačiau kai tai darote tiksliai žinote ko norite ir kur tai rasti. Jūs apsipirkinėjate organizuotai: peržiūrite parduotuvių siūlomus leidinius su akcijomis, perkant galvojate ar jums to išties reikia. Kartais mėgstate pasižvalgyti po parduotuvių vitrinas, tačiau retai pasiduodate silpnumo akimirkai. Jūs taip pat žinote savo finansines galimybes ir turite nusistačiusi tam tikrą galimą išleisti pinigų limitą. Visgi, kartais reikėtų pasiduoti pagundai nusipirkti brangesnį drabužį ar trokštamą namų apyvokos daiktą - tai jus nudžiugintų.

Daugiausia C. Apsipirkinėjimas tikrai nėra jūsų mėgiamiausias dalykas ir nesuprantate, kaip tai galima vadinti laisvalaikio praleidimo būdu. Neapsipirkinėjate tol, kol tai nėra būtina, o nuėję norite kuo greičiau sprukti iš ten. Jus vargina vaikščiojimas, ieškojimas, jūs burbate ir verkšlenate, tuo kurdami blogą nuotaiką kartu su jumis atėjusiais apsipirkti šeimos nariais ar draugais. Visada rasite kažką, apie ką niurzgėti: stovėjimo aikšteles, kainas, klaidinančius išpardavimų plakatus, pardavėjų nekompetentingumą. Jums vertėtų pradėti apsipirkinėti internetu, daugelį prekių galima rasti jame, o pasiūla kasdien vis auga. Jums tai būtų tikras išsigelbėjimas.

HOROSKOPAI

RYTŲ HOROSKOPAS

ŽALIOJO ARKLIO METAMS Žaliojo medinio arklio metai, prasidės 2014ųjų metų vasario 4 dieną. Šis ženklas rytų kalendoriuje laikomas visų laimingiausiu.

Sakoma, jog jam nulemtas ilgas gyvenimo kelias ir didelis pasisekimas priešingos lyties tarpe, o laikantiems namuose arklį, galima tikėtis ramesnio laikmečio.

Medis šiame ženkle simbolizuoja stiprybę, todėl metai palankūs laiką leidžiantiems sporto klubuose. Žalia spalva - tai pinigai bei finansinė sėkmė. Ypatingai seksis tiems, kurių piniginėse gulės daug žalių banknotų su Simono Daukanto atvaizdu.

Drakonas. Drakonai, nesielkit neapdairiai, paskubomis. Apsiginklavus kantrybe, metų pabaigoje bus galima triumfuoti. Bet arklio nepergudrausit. Tikėtinos nedidelės problemos su sveikata. Labai tinka šiemet pagaliau jau pradėti dizainerio karjerą.

Gyvatė. Rytų horoskopo ženklas globojantis uošvienes. Šiemet Gyvatė bus labai užsiėmusi ir nedaug laiko teskirs šeimai. Geri metai žentams. Bet Gyvatėms nevertėtų aklai pasitikėti partneriais, būtina viską tikrinti, kontroliuoti – kaip visada.

Arklys. Arklio ženklo atstovai šiais metais išsilaisvins nuo plūgo bus nesulaikomai veržlūs. Tikri eržilai, kurie taip žavi balzakiško amžiaus moteris, arba medinės kumelės, kurios taip traukia neišsijodinėjusius jaunuolius.

Ožka (avis). Labai geri metai. Avies – Ožkos ženklo atstovus aplankys meilė! Ne be atsako. Ne veltui liaudyje sakoma, kad anksčiau ar vėliau išteka net ožkos.

Žiurkė. Bjaurias senmerges globojantis ženklas. Teks būti atsargiai. Arkys gali sutrypti. Vertėtų iš anksto pasiruošti galimam kliūčių įveikimui, tada metų pabaiga bus tikrai produktyvi. Darbe galite susipažinti su maloniais bendradarbiais (jei tokių dar nepažįstate).

Jautis. Nieko gero, bet ir nieko blogo. Kadangi arkliai šiemet gali būti labiau garbinami, tai vis dažniau teks traukti jų plūgą. Sunkumai užklups pavasarį ir rudenį, žiemą visi nesklandumai traukis, galėsite atsikvėpti.

Tigras. Geri metai. 2014-ieji bus sėkmingi ir nepaprastai daug žadantys metai tiek darbe, tiek meilėje. Didžiulės galimybės karjeroje. Iškilsiantys sunkumai bus lengvai nugalėti.

Triušis. Ryškės jėga, energija, loginis mąstymas, taip pat ir agresyvumas. Bus įvykdyti ambicingi planai ir projektai, sėkmė meilėje, kūryboje, karjeroje ir politikoje, galima sėkmė ir mažiau svarbiuose, bet sielai maloniuose dalykuose.

46 FEMME 2013/12

Beždžionė. Ji turės puikių darbų. Tik reikėtų mažiau staipytis prieš veidrodį. Geriau naujų žinių bagažo kaupimas, savo kvalifikacijos kėlimas ir praktinis pritaikymas.

Juk tai iš beždžionės ir padarė žmogų!

Gaidys. 2014-aisiais patariama ir toliau būti atsargiems, vengti rizikos. Mažiau giedoti (ar švilpauti, nes prarasit pinigus. Šuo. Arklys atneš šiokią tokią sėkmę (visgi ne taip jau ir seniai juos vienijo lenciūgai). Palankus laikas kurti naujus planus ir kažką keisti. Nors gali keisti tik pavadį ar būdą, visa kita – ne tavo valia.

Kiaulė. Geraširdis gyvūnas. 2014-aisiais nesiliauja problemos darbe. Gali apturėti kiaulystę ir nemalonumų iš valdiškų namų. Asmeninius santykius gali paliesti meilė.

Gali ir nepaliesti. Laikykitės atokiau nuo arklio ženklo atstovų…