Euroremonto simuliacijos Mantas Lesauskas
Kasdien sutikdamas žmonių, besidžiaugiančių savo blizgiais daugiafunkciais žaislais ir ignoruojančių aplinką, klausiu pats savęs: ar aš noriu tai kurti? Ar automatiškai užsidaranti automobilio bagažinė palengvina mūsų kasdienybę, ar atskiria mus nuo senesnių transporto priemonių vairuotojų, priversdama šiuos geisti tokio paties turto? Ar baltos ausinės paverčia mane žavingesniu dėl nuolankios ištikimybės korporacijai?
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
Bet tai globalūs diferenciacijos reiškiniai, o aš norėčiau pakalbėti apie manieringą dizaino suvokimą Lietuvoje. Sovietų Sąjungoje suplanuotas milijonas batų porų kartais likdavo tik abstraktus skaičius, nepasiekiantis avėtojų. Tokie prisiminimai verčia posovietinės erdvės gyventojus apsirūpinti tokio tipo gėrybėmis su kaupu (ir nebūtinai aukščiausios kokybės). Šie kompleksai lig šiol mus persekioja.
Sumišęs sovietinis daiktų vertės kriterijus, kaip ir pati socializmo sistema, neturėjo savo demobilizacijos plano ir negalėjo greitai savaime išnykti. Pirmaisiais nepriklausomybės metais mistinis tapęs būdvardis „importinis“, pakeitęs sovietinį „deficitą“, problemų neišsprendė. Daiktinė aplinka tapo vertinga tiek, kiek ji buvo parduodama. Bet pabrėžtina tai, kad ji dažniau buvo perkama. Pirkimas – tai nauja galia, užgimusi po ilgo letargo.
1
“Pirkimas - tai nauja galia, užgimusi po ilgo letargo.„ 2
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
atvirukas, torto vaikams galėjo nebūti, svarbu, kad ant stalo stovėtų plastikinis dvilitris limonado. Kaip tik įmanoma buvo modernizuojami dar sovietiniais laikais įsigyti buitinės technikos agregatai.
“Įsibėgėjant gudriųjų žmonių laikotarpiui, paradoksaliai sumažėjo praktiškų daiktų poreikis.„
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
nnaauuu i u pi oottaarrploddiijjaass ,, k i k i a l eelo laaiikkąą rrttoo la rttoo m m o o p p ozzaar yyvvųų l m ii m t i m t k i o k a o o rra M gguum a-iinn M e ž o t o e ž o t o v n m i m v n a mtta ssii,, aamšvviillppdda nnaauujjąą i guu ssuu žžmlįį.. GGiim ė ė d RRood duulliiaaii š i aappiiee nnoolloog aassaauul jannttiiss r mi tiikk m moo lissttiinnįį pp voo ggrrooja ūūttii,, jjii vviirdeššddaam t l aav l a li o ebb ne pprraan nuuoo ššiio tįį kkaappiitta veeiikkiinndd allėėjjoo nne tiikkiinniiss n s v ss gga pllaasst buuvvoo t aappiiee rraauujjaann ttaavvee s kaam p b a d i m ėttųų noom maa aiiss n bbeenndio pprroogga rrttoo vvaaik loo ssttoovvė įm a a o įm al laiikka io ddiieenn ukkaass,, tto aanntt sstta aaiipp ttiikk tinniiaaiiss la i.. i K ai ru aattvviir buu,, kkaadd naaddoo.. K r ssoovviieet grreeggaatta u nnaauu r n g o a r a b ii dda ikkooss a ottaarrppiiu ijjaass mo am ssvvaar riiss lliim m j ikko ellooddi a t i r hnni oj ddvviillit errnniizzuuo ėss tteecch oorrttoo llaai too m me vųų llaa pp r t e uiittiinnė iim d r a d o ttyyv a z o m m m yttii bbu žiinnoo o M Mooz inntteerraakk moogguu ž o v y g m i v a g žžm am da ąi įįssi ėssii,, a viillppd aauujją u ssuu į. GG RRooddėduulliiaaii ššvi aappiiee nn nnoollooggu aassaauullį. j r mi tiikk m moo lissttiinnįį pp voo ggrroo jjii vviirdeššddaam t l aav l a li o e n pprraan nuuoo ššiio tįį kkaappiitta veeiikkiinndd allėėjjoo nn n s v ss g3ga pll t aappiiee rraauujjaann ttaavvee s kaam p a d i m ėttųų a bbeenndio pprroogg rrttoo vvaaik loo ssttoovvė įm a o įma al io ddiieenn ukkaass,, tto aanntt sstta aaiipp ttiikk tinniia i K ru aattvviir u,, kkaadd addoo.. K soovviieet r
Rodėsi, amžino importo laikotarpiu nauji virduliai švilpdavo Mozarto melodijas pranešdami apie naują interaktyvų laiką, apie nuo šiol tik monologu su žmogumi bendraujantį kapitalistinį pasaulį. Gimtadienio proga tave sveikindavo grojantis atvirukas, torto vaikams galėjo nebūti, svarbu, kad ant stalo stovėtų plastikinis dvilitris uulimonado. Kaip tik įmanoma ss , , ą aaiikką buvo modernizuojami dar sovimii -etiniais laikais įsigyti buitinės uum amtta technikos agregatai. GGiim nttiiss ojjaan ttii,, ū nneebbū inniiss ik i llaassttik 4bbuuvvoo maa aannoom iikkaaiiss s llaa iaaiis taaii.. t reeggaa
Televizoriams interaktyvumo ir atraktyvumo suteikė dekoderiai bei integruotos nuotolinio valdymo sistemos, kartais ir su palydovinėmis antenomis. Mažieji namų gyventojai gavo progą pasidžiaugti nerealių žaidimų pasaulio teikiamais malonumais. Prie televizorių prijungti kompiuteriniai žaidimai kosminiais pavadinimais išnyko taip pat greitai, kaip ir atsirado. Primityvūs fotoaparatai tapo siekiamybe, senieji atgulė į stalčius.
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
sta l ip tik į iais l ai tin Ka ai. do. r sovie gregat a a mi d hnikos tec ės
“Šiandieninė perversija b atskleidžia iškreiptą pož užbaigtumą ir turėjimo d “Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
5
buityje žiūrį į secesišką džiaugsmą.” 6
Automatinis juostelės atsukimas ir blykstė tų dienų vartotoją įkvėpdavo siekti naujų tariamų aukštumų. Įsibėgėjant gudriųjų žmonių laikotarpiui, paradoksaliai sumažėjo praktiškų daiktų poreikis. Senieji funkcionalūs baldai buvo išgabenti į kolektyvinius sodus, o namus uzurpavo stikliniai, nepajudinami kavos staleliai, tik dieną savo tviskesiu šviečiančios „liustros“ ir kiti „reprezentatyvūs“ baldai.
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
Blizgančių paviršių gausėjimas atspindėjo „gerėjančios“ aplinkos vaizdus. Veidrodžių daugėja ir iki šių – „stumdomų durų visuomenės“ – dienų. Jie klijuojami visur, kur tik akys užmato. Veidrodinės miegamojo lubos, kaip parodė laikas, nebuvo geriausias sprendimas... Negana to, smulkiosios „gėrybės“ buvo dar ir kolekcionuojamos. . Dažną daugiabučių virtuvės antresolių zoną puošdavo tuščių užsienietiškų alaus ir limonado skardinių kolekcijos. “Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
Šiame kontekste perversija kyla dėl mūsų negebėjimo susitaikyti su tikrove ir bandymu įvairiais neturimais objektais bei nesama padėtimi simuliuoti įvaizdžius. Šiuos įvaizdžius mes konstruojame pagal savo poreikius, nors ir poreikiai nėra siekiamybė. Atsiveria paradoksų kupinas pasaulis. Čia siekiamybė yra simuliakrai, net aiškiai suvokiant jų imitacijos šaltinį.
7
“
.” 8
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
Laminuota medžio drožlių plokštė, imituodama tikro medžio tekstūrą, o kartais ir faktūrą, pretenduoja į labiausiai geidžiamų materijų sąrašą „euroremonto“ kasdienybėje. Gyventojas, neįstengdamas įpirkti natūralios medienos baldo, kasdien apgaudinėja save ir tokiu būdu vis pučia muilo burbulą rinkdamasis materijas apgavikes. Žmonių apgavikų niekas nemėgsta, o tokios materijos kai kuriems kuriemstinka. ti.
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
9
Ne tik pasitaiko natūralių imitacijų, bet ir kartais medžiagų archetipai yra tiesiog prievartaujami bandant suteikti jiems nesamą spalvų gamą. Pavyzdžiui, plastikinė dailylentė, kurios paviršius pretenduoja būti neregėtos nematytos švelniai rožinės ar net žydros spalvos mediena. Ypač dažnos marmurą imituojančios sienų ir lubų apdailos lentelės. Prievartavimas nesibaigia tik natūralios medžiagos imitacija, dar dažnesnis ne tik „euroremontui“ būdingas bandymas 10
deformuoti materiją taip, kaip ji niekuomet natūraliai nesideformuotų. Šie medžio lankstymai, tekinimai ir frezavimai – tai tarsi Homo sapiens dominavimo gamtoje vizualusis rezultatas. Tikrovė Jeano Baudrillard’o koncepcijoje yra tik konstruojama iliuzija. Tačiau turėtume suprasti, kad „euroremontu“ apgaudinėjame save: ar tai tik nekaltas atsisakydamas mąstyti, ar sąmoningas kasdienis priminimas, kažkieno įkūnijimas? “Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
Bet paradoksalu paradoksalu yra yra irir tai, tai, Bet kad šie šie simuliakrai simuliakrai nenustoja nenustoja kad egzistavę irir nevaržomos nevaržomos finanfinanegzistavę sinės laisvės laisvės sąlygomis. sąlygomis. Tada Tada sinės rečiau falsifikuojamos medžiarečiau falsifikuojamos medžiagos, bet bet atsiveria atsiveria naujų naujų siužetų siužetų gos, imitavimo spektras, spektras, nesvetima nesvetima imitavimo disneilendizacija. Antikiniai Antikiniai ar ar irir disneilendizacija. barokiniai interjerai interjerai daugiabučidaugiabučibarokiniai uose dešimtajame dešimtuose dešimtajame dešimtmetyje ne ne išimtis. išimtis. Dažnos Dažnos irir tik tik metyje minimalių investicijų investicijų reikalaureikalauminimalių jančios korekcijos, korekcijos, pavyzdžiui, pavyzdžiui, jančios stačiakampių durų durų staktų staktų keitikeitistačiakampių mas arkinėmis, suteikiantis mas arkinėmis, suteikiantis namams istorinį istorinį ar ar prabangos. prabangos. namams “Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
11
Galimas daiktas, dar vienas „euroremontą“ skatinantis aspektas – tai Sovietų Sąjungoje egzistavęs „pasidaryk pats“ sindromas. Tokiam buto remontui nereikia ypač didelės precizikos ir specialių žinių.
12
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
Dauguma elementų jungiami įvairiais plastikiniais ar rečiau aliumininiais profiliais. Pats nesudėtingo Dauguma elementų įvairiaisį taip plastikiniais ar rečiau aliumininiais profiliais. Pats nesudėtingo surinkimo įvaizdisjungiami lyg ir apeliuoja pat socialistiniame krašte užgimusią kompaniją reiškinį „Ikea“, surinkimo apeliuoja į taip pat socialistiniame krašte užgimusią kompaniją „Ikea“, tačiau, įvaizdis palygintilyg suirprastu „euroremonto“ dizainu, skandinaviškas pavyzdys dažniau reiškinį yra tiesiog papratačiau, su prastu „euroremonto“ dizainu, skandinaviškas pavyzdys dažniau yra tiesiog paprastas.palyginti „Ikea“ konceptas grįstas racionaliu medžiagų panaudojimu ir apdirbimu. Žinoma, čia taip pat stas. „Ikea“ konceptas grįstas racionaliu medžiagų panaudojimu ir apdirbimu. Žinoma, čia taip pat neišvengiama simuliakrų. neišvengiama simuliakrų. Funkcionalaus dizaino atstovai kratosi „gražintojų“ funkcijos ir nori įprasminti save kaip galinčius Funkcionalaus dizaino atstovai kratosi „gražintojų“ funkcijosiširvartotojų, nori įprasminti galinčius generuoti technologines žinias ir informaciją, ateinančią ir taipsave taptikaip geresnio gyvenimo generuoti technologines žinias ir informaciją, ateinančią iš vartotojų, taiplabiau tapti geresnio kūrėjais. Nors ir paradoksalu, tokie „geresnio gyvenimo kūrėjai“ tikir dar klampinagyvenimo žmoniją į varkūrėjais. paradoksalu, tik dar labiau klampina žmoniją tojimoNors liūną.ir Juk prieš šimtątokie kitą„geresnio metų tokiogyvenimo termino kūrėjai“ kaip vartojimas, kalbant apie daiktus, netį varnebuvo, tojimo Juk prieš šimtą ilgam. kitą metų tokio termino kaip vartojimas, apie juo daiktus, net nebuvo, nesliūną. daiktai buvo kuriami Stalą amatininkas gamindavo, kadkalbant galėtų ilgai naudotis, bet ne jį nesvartoti daiktaiir buvo kuriami ilgam. Stalą amatininkas gamindavo, kad galėtų ilgai juo– naudotis, ne jį suvartoti. Pagrindinė šiandieninio pasaulio susvetimėjimo priežastis refleksaisbet paremtas vartoti ir suvartoti. Pagrindinė šiandieninio pasaulio susvetimėjimo – refleksais paremtasžmogų vartojimas. . Dizainas yra vienas svarbiausių rinkodaros įrankių. priežastis Aiškus bandymas nuasmeninti vartojimas. . Dizainas yra vienasbūtybę svarbiausių rinkodaros įrankių. Aiškus bandymas nuasmeninti žmogų ir pamiršti jį kaip mąstančią pastebimas dizaino teorijos literatūroje, kurioje jis vadinamas varir pamiršti jį kaip mąstančią pastebimas dizaino teorijos literatūroje, kurioje jis vadinamas vartotoju, naudotoju, pirkėjubūtybę (user, customer, consumer). Šis tipas turi refleksą spausti mygtuką. Panašią totoju, naudotoju, pirkėju customer, consumer). Šis tipas turi refleksą spausti (subjects). mygtuką. Panašią depersonalizaciją taiko(user, ir psichologijos teoretikai, vadindami žmones subjektais depersonalizaciją taiko ir psichologijos teoretikai, vadindami žmones subjektais (subjects). “Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
13
Dauguma elementų jungiami įvairiais plastikiniais ar rečiau aliumininiais profiliais. Pats nesudėtingo surinkimo įvaizdis lyg ir apeliuoja į taip pat socialistiniame krašte užgimusią kompaniją reiškinį „Ikea“, tačiau, palyginti su prastu „euroremonto“ dizainu, skandinaviškas pavyzdys dažniau yra tiesiog paprastas. „Ikea“ konceptas grįstas racionaliu medžiagų panaudojimu ir apdirbimu. Žinoma, čia taip pat neišvengiama simuliakrų.
14
Funkcionalaus dizaino atstovai kratosi „gražintojų“ funkcijos ir nori įprasminti save kaip galinčius generuoti technologines žinias ir informaciją, ateinančią iš vartotojų, ir taip tapti geresnio gyvenimo kūrėjais. Nors ir paradoksalu, tokie „geresnio gyvenimo kūrėjai“ tik dar labiau klampina žmoniją į vartojimo liūną. Juk prieš šimtą kitą metų tokio termino kaip vartojimas, kalbant apie daiktus, net nebuvo, nes daiktai buvo kuriami ilgam.
Stalą amatininkas gamindavo, kad galėtų ilgai juo naudotis, bet ne jį vartoti ir suvartoti. Pagrindinė šiandieninio pasaulio susvetimėjimo priežastis – refleksais paremtas vartojimas. Dizainas yra vienas svarbiausių rinkodaros įrankių. Aiškus bandymas nuasmeninti žmogų ir pamiršti jį kaip mąstančią būtybę pastebimas dizaino teorijos literatūroje, kurioje jis vadinamas vartotoju, naudotoju, pirkėju (user, customer, consumer).
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
15
Panašią depersonalizaciją taiko ir psichologijos teoretikai, vadindami žmones subjektais (subjects). Na ir dar keletas žodžių apie lietuvišką dizainą. Pastaruoju metu ypač madinga ieškoti lietuvių tautinio identiteto ne tik politiniame ar socialiniame, bet ir dizaino kontekste. Nežinau, ar tai paaštrėjusios demokratijos brandos, ar struktūrinių fondų lėšų panaudojimo rezultatas. Šiaip ar taip, manau, identitetą reikia kurti, o ne ieškoti ten, kur jo gal net ir nėra.
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas
. Kalbant apie dizaino bendruomenę, pažymėtina, kad, turint originalių objektų mažiau nei ranka pirštų, nevertėtų tuščiažodžiauti apie bendrybes, reprezentuojančias lietuvišką dizainą. Juo labiau kad, kalbant apie dizaino identitetą, nuolat įveliamas etninis identitetas. Jį reprezentuojantys objektai turi tiesioginių sąsajų su folkloru (analizuodami vokišką ar itališką dizainą tokių ryšių nerasime).
Na ir dar keletas žodžių apie lietuvišką dizainą.
Kita priežastis, kodėl taip sunku rasti lietuviško dizaino identitetą – kritinės dizaino masės nebuvimas. Kalbant apie kūrėjus, dažniau pabrėžiamas kiekybinis stygius, o apie vartotojus – dar ir kokybinis. Juk paprastos idėjos lengviau plinta ir yra pranašesnės nei sunkiau suvokiamos. 16
“Euroremonto simuliacijos” M.Lesauskas