Kvadratas. Meno teritorija 2021/3

Fanzinai, performansai, undergroundas ir kiti kursyvai: pokalbis su Arma Agharta

Lapkričio 5 d. Šiauliuose suaktyvėjęs kultūros virusas pradėjo Šiaulių dailės galerijos organizuojamą šiuolaikinio meno festivalį „Virus’26“. Atidarymo programoje buvo galima išvysti Armos Aghartos psichodelinį garso performansą. Menininkė Vaiva Kovieraitė-Trumpė pakvietė performanso kūrėją pokalbiui apie kūrybinį kelią, patirtis ir įkūnijamus personažus.

Tavo kūrybinis kelias prasidėjo pakankamai seniai. Pamenu tavo grupių „Per Kryžių ir Kančią Tavo“ bei „Disforija“ įrašus kasetėse ir undergroundinius fanzinus „Introspect“, „Infected by Dementia“. Dabar tave gana dažnai galima išvysti gyvuose pasirodymuose / performansuose. Kūrei radijo laidas, turi audio ir video kasečių internetinę parduotuvę „TapeKiosk“. Visa tavo veikla rodo tavo personalijos įvairiapusiškumą ir atsidavimą pasirinktai kūrybinei krypčiai. Esi neabejotinai vienas žymiausių Lietuvos pogrindžio veikėjų. Papasakok, kaip viskas evoliucionavo. Ar tenka dėliotis prioritetus, ar savaime viskas keičiasi, ir vieni dalykai užleidžia vietą kitiems? Garso reikaluose jau tikrai ilgai aktyviai sukuosi, nors dar neatėjo galutinis nušvitimas, kodėl taip su manim vyksta. Bet evoliuciją turbūt galima įžvelgti. Išties atsiduodu tam visiškai, jei tuo patikiu, o turbūt didžiausias postūmis į įtikėjimą buvo pasaulinio undergroundo atradimas.

Kai gyveni normalų paauglio gyvenimą provincijoje 90-aisiais, žiūri MTV, klausaisi mainstreamo muzikos, nors kiek alternatyvesnės, ir jau vaikštai į vietinius roko koncertus, kai pradedi pats groti, nors visai to nemoki, kasdien lankaisi bibliotekos muzikos skyriuje, kur gali paklausyti įdomesnės muzikos ir bendrauti su savais neformalais...