LFF 2008-2009 sezono apžvalga

Turinys

LFF komanda

1

LFF komanda

2

LFF prezidento kreipimasis

3

LFF generalinio direktoriaus kreipimasis

4-7

Nacionalinė vyrų rinktinė

8-11

Klubinis futbolas ir licencijavimas

12-15

Jaunimo futbolas

16-19

Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje

20-23

Masinis (Grassroots) futbolas

24-27

Salės ir paplūdimio futbolas

28-31

Moterų futbolas

32-35

Teisėjai

36-39

Infrastruktūros plėtra

40-43

Techninis vystymas ir mokymai

44-47

Tarptautinė veikla

48

Lietuvos futbolo strategija 2010-2020 m.

49

LFF biudžetas 2008-2009 m.

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

10

11

Techninis vystymas ir mokymai

Tarptautinė veikla

6

7

8

9

Salės ir paplūdimio futbolas

Moterų futbolas

Teisėjai

Infrastruktūros plėtra

2

3

4

5

Klubinis futbolas ir licencijavimas

Jaunimo futbolas

Talentų ugdymas Nacionalinėje akademijoje

Masinis (Grassroots) futbolas

Leidinys apie Lietuvos futbolo federacijos veiklą 2008-2009 metais Išleidimo data: 2009 m. balandžio mėn.

Redagavo: LFF komunikacijos skyrius El.p. media@lff.lt Mob. tel. 8 657 44509 Spausdino: UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

1 Nacionalinė vyrų rinktinė

1

LFF vadovų kreipimasis

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Liutauras Varanavičius LFF prezidentas Pastarieji metai Lietuvos futbolui buvo permainingi, bet išties įsimintini.

Kaip viena komanda džiaugėmės neeilinėmis pergalėmis, išgyvenome dėl skaudžių pralaimėjimų, didžiavomės tarptautiniu pripažinimu, kovojome su neeiliniais iššūkiais. Nepaisydami sunkumų, likome vieningi ir ištikimi futbolui, pasirengę iššūkiams, kurie mūsų laukia ateityje. Šiais metais naują atrankos ciklą pradeda nacionalinė rinktinė. Vadovaujami naujo trenerio, mūsų futbolininkai kausis dėl vietos EURO 2012 čempionate. Nors Lietuvos rinktinė pateko į sunkią grupę – jėgas išbandysime su stipriausia Europos ekipa – jau praėjusiame atrankos cikle įrodėme, kad esame rimti priešininkai.

Sėkmingai prasidėjo Lietuvos A lygos čempionatas, kuriame šiais metais dalyvauja rekordinis komandų skaičius. Nepaisydamos ekonominio sunkmečio, kuris palietė visus, komandos sugebėjo pasitempti ir kovoti dėl vietos A ir I lygose. Džiugina naujai susikūrę ir atgimstantys klubai – jie buria savo bendruomenę, investuoja į vaikų komandas, kuria infrastruktūrą.

Auga ne tik profesionalių klubų skaičius.

Futbolas populiarėja visuose lygiuose. Šiais metais užfiksuotas rekordinis LFF taurės dalyvių skaičius, o dėka masinio projekto „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ futbolas ne pirmus metus yra populiariausia sporto šaka tarp vaikų.

2

Julius Kvedaras LFF generalinis direktorius Futbolo populiarumo augimas susijęs ne tik su rezultatais aikštėse, bet ir su vis gerėjančia infrastruktūra. Bendro Lietuvos futbolo federacijos, klubų ir miestų darbo rezultatas – rekonstruojami stadionai, klojamos naujos dangos, planuojami statyti maniežai ir treniruočių bazės. Tikiuosi, kad šie darbai nesustos ir tada, kai atsigaus šalies ekonomika.

Mūsų visų bendrą darbą pastebi ir tarptautinė futbolo bendruomenė. Didžiuojamės, kad šiais metais esame pakviesti į UEFA teisėjų konvenciją bei UEFA Grassroots chartiją. Tarptautinio pripažinimo sulaukė ir Nacionalinės futbolo akademijos veikla. Čia ugdomi profesionalūs futbolininkai kviečiami į aukščiausio lygio Europos klubus, o jaunimo rinktines, kuriose žaidžia akademijos auklėtiniai, gerbia stiprūs varžovai.

Mūsų teisėjai sėkmingai dirba tarptautinėse varžybose, teisėjauja ir prestižinėse UEFA čempionatų kovose.

Dar daugiau tikimės ateityje. Džiaugiuosi futbolo bendruomene, kuri išsikėlė tikslą iki 2020 metų pasiekti ambicingą tikslą – sieksime, kad futbolas taptų populiariausia sporto šaka Lietuvoje.

Parengėme strategiją ir išskyrėme svarbiausias futbolo vystymo kryptis.

Sunkėjanti ekonominė situacija pastaraisiais metais palietė visą Lietuvos sportą, tačiau Lietuvos futbolo federacija neatsisako savo tikslų. Priešingai – susiveržę diržus ryžtingai dirbame ir įgyvendiname projektus, kurie itin svarbūs šviesiai futbolo ateičiai šalyje.

LFF ir toliau daug investuoja į prieš kelerius metus įkurtą Nacionalinę futbolo akademiją. Jos veiklą ir toliau plečiame – ugdome jaunus žaidėjus, tobuliname techninį centrą, kuriame futbolo treneriai gali kelti savo kvalifikaciją.

Kryptingas darbas su jaunaisiais futbolininkais taip pat jau davė vaisių. Pirmasis jaunuolis – Aurimas Vilkaitis – pasirašė sutartį su garsiu užsienio klubu Romos „Lazio“. Artimiausiu metu tokiu keliu gali pasukti ir daugiau žaidėjų. Viena vertus, gaila taip anksti atsisveikinti su jaunais futbolininkais, tačiau didžiausių Europos futbolo valstybių komandose jie turės geresnes sąlygas tobulėti ir vėliau sustiprins Lietuvos nacionalinę rinktinę. Tai ir yra pagrindinis futbolo akademijos bei visų jaunimo rinktinių tikslas.

Pastaruoju metu daug dirbome, kad pagerintume futbolo infrastruktūrą. Po sėkmingo mažųjų aikštelių projekto išsikėlėme užduotį įrengti kuo daugiau pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių.

Tokią jau turime prie futbolo akademijos Kaune, o dar dešimt aikščių bus įrengta įvairiuose Lietuvos regionuose. Manome, kad šios aikštės – futbolo ateitis, nes jose galima žaisti visus metus, čia treniruosis ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai. Labai gaila tik dėl to, kad ne visų savivaldybių merai ištesi savo pažadus ir kai kuriuose miestuose planų tenka atsisakyti. Tačiau nežadame sustoti ir šį projektą vis tiek įvykdysime.

Turėdami geresnę infrastruktūrą, suteiksime galimybę sportuoti vis daugiau žmonių. Tai labai svarbu, nes šiais laikais jaunimui atsiranda įvairių pagundų, o žmonių sveikata vis labiau kelia nerimą.

Spręsdami šią problemą organizuojame daug įvairių masinio futbolo renginių, kuriuose gali dalyvauti visi. Tikime, kad juose rasime ir naujų futbolo talentų.

Norime, kad šiuos mūsų tikslus padėtų įgyvendinti visa futbolo visuomenė. Šiuo nelengvu laikotarpiu tik vieningai dirbdami kartu galime įveikti problemas ir žengti į priekį.

Tikiu, kad dirbdami kartu mes pasieksime dar ne vieną įsimintiną pergalę.

3

Nacionalinė vyrų rinktinė

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

1

Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė – šalies futbolo piramidės viršūnė ir kiekvieno jauno futbolininko svajonė.

Iš geriausių Lietuvos futbolininkų suburta komanda nuo 1990 m. atstovauja šaliai Europos ir Pasaulio čempionato atrankos turnyruose. Nors svajonės patekti į finalinius varžybų etapus įgyvendinti dar nepavyko, rinktinės žaidimas pastaraisiais metais teikia vis daugiau vilčių futbolo mėgėjams.

2008 metų rudenį pergalės prieš Rumuniją ir Austriją sulaukė didelio atgarsio ne tik mūsų šalyje, bet ir visame žemyne. Tik nedidelės nesėkmės dvikovose su pasaulio vicečempionais prancūzais užkirto kelią rinktinei kautis dėl aukščiausių vietų.

Naują ciklą rinktinė šiemet pradės su nauju vyriausiuoju treneriu – portugalą Jose Couceiro pakeitė gerai šalies futbolą pažįstantis, buvęs ilgametis rinktinės žaidėjas ir kapitonas Raimondas Žutautas.

Turnyrai • 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybos: grupėje – Ispanija, Škotija, Čekija ir Lichtenšteinas.

Atrankos ciklo pradžia – 2010 m. rugsėjis.

• 2010 m. Pasaulio čempionato atrankos Europos zonos varžybos: 2008-2009 m. žaista 10 rungtynių, iškovotos 4 pergalės ir užimta 4 vieta • Draugiškos rungtynės: 2008-2009 m. žaistos 9 rungtynės, iškovotos 4 pergalės, 3 kartus sužaista lygiosiomis • Baltijos taurė: 2008 m. užimta 2 vieta

Iššūkiai • 2012 m. Europos čempionato atrankos varžybose kovoti dėl 2-3 vietų • Palaipsniui atjauninti nacionalinę rinktinę, pritraukiant naujų žaidėjų • Suformuoti rezervinę rinktinę, kurios nariai kandidatuotų į pagrindinę nacionalinės rinktinės sudėtį • Remiantis futbolo strategijoje iškeltais tikslais – suformuoti pajėgią rinktinę, kuri siektų aukščiausių rezultatų 2016 m. Europos čempionato atrankos cikle

Svarbiausios datos • 2010 gegužės 25 – pirmosios naujo ciklo draugiškos rungtynės Ukrainoje • 2010 birželio 18-20 – Baltijos taurės varžybos Lietuvoje • 2010 rugsėjo 3 – UEFA EURO 2012 čempionato atrankos ciklo pradžia (Lietuva-Škotija) • 2011 spalio 11 – UEFA EURO 2012 čempionato atrankos ciklo pabaiga (Lietuva-Čekija)

Kontaktai Robertas Tautkus LFF rinktinių direktorius El.p. r.tautkus@lff.lt

Pasiekimai • 2008-2009 m. pergalės: 3:0 prieš Rumuniją, 2:0 prieš Austriją, 2:1 prieš Serbiją • 2008 m. spalį pasiekta 37 vieta FIFA pasaulio vyrų rinktinių reitinge (22 vieta Europoje) – aukščiausia vieta rinktinės istorijoje.

4

5

Nacionalinė vyrų rinktinė

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Robertas Tautkus: LFF rinktinių direktorius Pasaulio čempionato atrankos varžybas nacionalinė rinktinė pradėjo dviem pergalėmis prieš Rumuniją ir Austriją. Kaip įvertintumėte šių laimėjimų svarbą?

- Tai, be abejo, vieni geriausių rezultatų mūsų futbolo rinktinės istorijoje. Bent jau dviejų tokių pergalių iš eilės neprisimenu. Nors 2003 metais buvome svečiuose sužaidę lygiosiomis 1:1 su Vokietija ir namuose 1:0 nugalėję Škotiją. Tuos rezultatus taip pat galima buvo priskirti prie geriausių, tačiau praėjusiais metais pavyko sužaisti dar geriau.

- Kas, Jūsų nuomone, lėmė tokią rinktinės sėkmę?

- Visa tai atsitiko ne per vieną dieną – tai nuoseklus darbas kelerius metus. Naujas treneris J. Couceiro taip pat davė rinktinei neblogą impulsą – komandoje padidėjo konkurencija, žaidėjai nebuvo užtikrinti dėl vietos rinktinėje. Tačiau padėjo ir fortūna.

- Kas atsitiko, kad po puikaus starto nepavyko iki galo kautis dėl antrosios vietos grupėje?

- Lemiamas dvejas rungtynes žaidėme 2009 m. pavasarį su pasaulio vicečempione Prancūzija. Deja, nesame pajėgūs kovoti su tokia komanda. Atidavėme visas jėgas siekdami taškų, tačiau tokių žaidėjų kaip Franckas Ribery individualus meistriškumas nulėmė minimalią varžovų pergalę. Po šių nesėkmių jautėme – treneris nebetiki, kad galime pakovoti dėl antros vietos. Tai persidavė ir komandai, todėl rungtynėms su Rumunija namuose ir Farerų salose buvo pasirengta netinkamai.

- Rinktinę pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo treniravo užsienietis – portugalas Jose Couceiro. Kokį įspūdį paliko jo darbas?

- Jis įnešė į rinktinę naujovių – tiek psichologiniu požiūriu, tiek savo bendravimo kultūra, taip pat privertė žaidėjus pasitempti. Tačiau treneris „dviračio neišrado“, o tik tęsė ankstesnio trenerių štabo pradėtą darbą tiek ruošdamas komandą, tiek formuodamas kolektyvą.

Pradėjęs dirbti Turkijos klube J. Couceiro nebegalėjo viso savo dėmesio skirti rinktinei, tad mūsų keliai išsiskyrė.

- Kodėl naujuoju rinktinės treneriu išrinktas Raimondas Žutautas?

- Mums reikėjo tokio trenerio, kuris realiai vertintų dabartinių žaidėjų galimybes, stebėtų augantį jaunimą, jį ugdytų, taip pat gerai išmanytų Europos futbolą, būtų atviras naujovėms ir būtų tas lyderis, paskui kurį sektų visa komanda. Tokius kriterijus geriausiai atitiko R.Žutautas. Jis – buvęs ilgametis rinktinės narys ir kapitonas, labai aukštai vertinamas visų, kuriems su juo teko žaisti ar dirbti, apdovanotas lyderio savybėmis ir gerai išmano aukščiausio lygio futbolą.

- Kuriuos žaidėjus įvardintumėte dabartinės rinktinės lyderiais ir kurie labiausiai patobulėjo?

- Lyderiais galima vadinti tuos, kurie žaidžia aukščiausio lygio klubuose – tai Marius Stankevičius ir Deividas Šemberas. Nors ir nežaidžia elitinėje komandoje, lyderio savybės demonstruoja Tomas Danilevičius. Manau, kad kiekvienoje grandyje turime po lyderį. Labai patobulėjo vartininkas Giedrius Arlauskis, kuris tapo puikiu vartų sargu ir konkuruos su Žydrūnu Karčemarsku. Didelį žingsnį į priekį žengė Darvydas Šernas, nemažai tikimės ir iš Mindaugo Pankos. Į nacionalinę rinktinę planuojame įlieti ir U-21 rinktinės narius.

R.Tautkus: „Iki pergalių prieš Rumuniją ir Austriją kryptingai ėjome kelerius metus“

- Lietuva liko ketvirta grupėje. Kaip vertinate tokį rezultatą?

- Manau, kad buvome verti trečios vietos, tačiau prarasti taškai su rumunais ir Farerų salose atsiliepė skaudžiai. Net sužaidę lygiosiomis Austrijoje, būtume likę treti. Apmaudu, kad finišo tiesiojoje išbarstėme taškus. Tačiau prieš atrankos ciklą futbolo specialistai mums prognozavo penktą vietą, todėl galima sakyti, kad pasirodėme gerai.

6

7

Klubinis futbolas ir licencijavimas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

2

Lietuvos futbolo federacija organizuoja aukščiausios A lygos varžybas bei I lygos pirmenybes. II ir III lygų pirmenybes rengia regioninės apskričių federacijos. Šalies mėgėjų ir profesionalų komandos gali kovoti dėl LFF Taurės, o stipriausios penkios žaidžia Baltijos lygoje su Estijos ir Latvijos klubais.

Lietuvos klubai, siekiantys dalyvauti A ir I lygos čempionatuose, privalo gauti atitinkamą licenciją. Per licencijavimą vertinami finansiniai, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir kiti reikalavimai. Taip siekiama užtikrinti nustatytus kokybės standartus.

Stipriausi Lietuvos klubai varžosi UEFA Čempionų lygoje ir UEFA Europos lygoje.

Varžybos • LFF Supertaurė • LFF Taurė • LFF A lyga • LFF I lyga • II lyga – Vakarų zona, Pietų zona • III lyga – Apskričių čempionatai • IV lyga – Sekmadienio futbolo lyga • Baltijos lyga • UEFA varžybos

Kontaktai Nerijus Dunauskas LFF Varžybų vykdymo skyriaus direktorius El.p. n.dunauskas@lff.lt Laurynas Zibolis LFF Licencijavimo skyriaus direktorius El.p. l.zibolis@lff.lt

Iššūkiai • Pasiekti optimalų komandų skaičių A (12 ) ir I lygose (16) • Didinti komandų skaičių II ir III lygose • Išlaikyti klubų finansinį stabilumą ir veiklos tęstinumą • Skatinti klubus tęsti investicijas į infrastruktūrą, jaunimo ir vaikų ugdymą, santykius su bendruomene • Plėsti licencijavimo sistemą į žemesnes lygas

Svarbiausios datos 2010 metai • 2010 kovo 20 – A lygos pradžia • 2010 balandžio 9 – I lygos pradžia • 2010 gegužės 15 – LFF taurės finalas • 2010 gegužės 31 – LFF Supertaurės rungtynės • 2010 liepos 4 – Baltijos lygos finalas • 2010 spalio 30 – I lygos pabaiga • 2010 lapkričio 14 – A lygos pabaiga 2009 metai • 2009 balandžio 4 – A lygos pradžia • 2009 balandžio 19 I – lygos pradžia • 2009 gegužės 16 – LFF taurės finalas • 2009 gegužės 31 – LFF Supertaurės rungtynės • 2009 spalio 24 – I lygos pabaiga • 2009 spalio 31 – A lygos pabaiga

Pasiekimai • 2010 m. A lygoje varžosi 11 komandų, pernai – 8 • 2010 m. A ir I lygos sezonas prasideda anksčiau ir baigiasi vėliau – jis trunka devynis mėnesius • 2010-2011 m. LFF Taurės varžybose dalyvauja rekordinis komandų skaičius – 71 (praėjusiame sezone – 51 komanda) • Daugėja A ir I lygos stadionų, atitinkančių A lygos ir UEFA reikalavimus • Skaidresnė finansinė klubų veikla, daugėja vaikų ir jaunimo komandų

8

9

Klubinis futbolas ir licencijavimas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Nerijus Dunauskas LFF Varžybų vykdymo skyriaus direktorius - Pastaraisiais metais A ir I lygose įvyko nemažai permainų. Kokių ir kas jas lėmė?

- Dvejus metus A lygoje komandų skaičius nesikeitė, dalyvaudavo aštuonios komandos, šiais metais jau – vienuolika. Pernai aukščiausios lygos čempionatas buvo labai įdomus, mat iš A lygos pasitraukusių „Kauno“, „Atlanto“ ir „Šilutės“ klubų vietas užėmus I lygos ekipoms prasiplėtė čempionato geografija, o intriga išliko iki pat sezono pabaigos. Viena iš priežasčių – . Į aukštesnę lygą patekus mažesnių miestų komandoms, gerėjo jų infrastruktūra, keitėsi vietinės valdžios požiūris į futbolą. Todėl šiemet dėl dalyvavimo A lygoje buvo konkurencija. I lygoje komandų padaugėjo, atsirado naujų iniciatyvų. Viliamės, kad visose lygose turėsime ir dar daugiau klubų.

- Prieš trejus metus keitėsi LFF taurės varžybų sistema. Kaip keitėsi turnyras?

- Komandų padaugėjo kelis kart, todėl išaugo ir susidomėjimas turnyru2009 metais LFF taurėje dalyvavo 51 komanda, o šiemet beveik tiek pat žais jau pirmajame etape. Visiems klubams turėtų būti įdomu išbandyti jėgas su varžovais iš kitų miestų ar turnyrų, taip pat atsiveria galimybės tolimesniuose etapuose susitikti su žinomais Lietuvos klubais.

Kadangi Taurės varžybose žais daugiau komandų, jos vyks dvejus metus.

10

N.Dunauskas: „Mažesnių miestų ekipoms patekus į A lygą, gerėjo jų infrastruktūra, keitėsi vietinės valdžios požiūris į futbolą.“ - Trečiąjį sezoną vyksta ir Baltijos futbolo lyga. Kaip vertinate varžybų startą ir kokia šio turnyro reikšmė regionui ir Lietuvai?

- Baltijos lygoje rungtyniaujančios Lietuvos, Latvijos ir Estijos komandos gali įgyti daugiau tarptautinių rungtynių patirties, o tai praverčia UEFA turnyruose.

Be to, dvikovos su kaimynais paįvairina futbolo sezoną ir žiūrovams. Nuo praėjusio sezono Baltijos lygoje ekipos žaidžia atkrintamuoju principu – tad kiekvienos rungtynės gali būti lemiamos.

- Kuo pasižymėjo Lietuvos klubai tarptautinėje arenoje?

- Įsimintiniausia buvo „Kauno“ pergalė 2008-2009 m.

UEFA Čempionų lygos antrajame etape prieš Glazgo „Rangers“ (Škotija). Tai geriausias Lietuvos klubų rezultatas Europos taurėse. Praėjusiais metais pergale prieš Helsinkio HJK (Suomija) UEFA Europos lygos antrajame atrankos etape nudžiugino Vilniaus „Vėtra“, kuri vėliau išbandė jėgas su būsimu finalininku Londono „Fulham“ (Anglija).

Laurynas Zibolis LFF licencijavimo skyriaus direktorius - Kokie pokyčiai licencijavimo sistemoje buvo reikšmingiausi?

- Prieš 2010 metų sezoną LFF klubų licencijavimo sistemoje buvo įvesti 3 reikalavimų lygmenys: siekiantiems dalyvauti UEFA varžybose, LFF A lygoje bei I lygoje. Taip pat iki 2 metų pratęstas pereinamasis laikotarpis iš žemesnių lygų į aukštesnę kylantiems klubams. Šie pakeitimai leido šiek tiek lanksčiau vertinti pamažu gerėjančią stadionų infrastruktūrą, tačiau kartu užtikrino, kad esminiai tikslai profesionalaus futbolo plėtros srityje nepasikeitė.

- Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susidūrėte licencijuodami klubus?

- Šių metų klubų licencijavimo sezono eigoje kiek trukdė neaiškūs futbolo klubų planai. Pavyzdžiui, kai kurie klubai siekė aukštesnio lygio licencijos, tačiau ilgai nežinojo ar tikrai ryžtųsi dalyvauti A lygoje. Kitas svarbus trukdys – gana lėtai vykstanti A lygos naujokų stadionų renovacija. Vis dėlto svarbu, kad ji vyksta, nors ir sunkmečiu.

- Kuriose srityse klubams svarbiausia žengti į priekį?

- Šiuo metu daugelio klubų biudžetai yra sumažėję, tačiau ekonomikai atsigavus jie ir vėl pamažu didės.

Jau dabar turime skatinti klubų savininkus bei rėmėjus ateityje nukreipti savo investicijas į svarbiausias sritis – jaunimo komandas, treniruočių bazę, ryšius su bendruomene, efektyvesnę veiklą ir profesionalesnius darbuotojus. Investavęs į 3 ar 4 žaidėjų atlyginimus gali tikėtis trumpalaikės sėkmės, tačiau taip futbolo klubų pagrindų iš esmės nesutvirtinsi.

- Kaip artimiausiais metais keisis licencijavimo sistema?

- Futbolo strategijoje numatyta plėsti licencijavimo sistemą į žemesnes lygas, todėl licencijuojamų klubų ateityje daugės. Suprantama, reikalavimai žemesnėse lygose bus gerokai paprastesni, tačiau ir jie duos daug naudos patiems klubams, tarp jų ir mėgėjų. Manau, kad ateityje ir žemesnėse lygose gerės varžybų sąlygos, klubai tobulins savo struktūrą, dirbs glaudžiau su vietos bendruomenėmis.

L.Zibolis: „Investuojant tik į žaidėjų atlyginimus rezultatas bus trumpalaikis ir profesionalaus klubo pamatas nebus sukurtas.“

11

Jaunimo futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija formuoja penkias pagrindines jaunimo rinktines: U-16, U-17, U-18, U-19 ir U-21. Jų pagrindinis ilgalaikis uždavinys – paruošti pamainą nacionalinei rinktinei. U-21 rinktinė formuojama ilgesniam, dvejų metų, atrankos ciklui.

U-19 ir U-17 rinktinės dalyvauja UEFA Europos čempionato varžybose pagal sistemą „ruduopavasaris“. U-18 ir U-16 rinktinės oficialiose varžybose nedalyvauja ir ruošiasi po metų užimti U-19 ir U-17 rinktinių vietas. Jaunimo rinktinių pamatas – vaikų ir jaunių čempionatai bei pirmenybės, kuriuos organizuoja ir vykdo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija (LVJFA).

3

• U-21 rinktinės lygiosios 0:0 su Anglija, pergalė 1:0 prieš Makedoniją Europos čempionato atrankos varžybose • LVJFA vykdomuose čempionatuose ir pirmenybėse komandų padaugėjo iki 300 • Įdiegta LVJFA žaidėjų elektroninė registracija • Patvirtinta 2009-2020 metų Valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategija, prie kurios rengimo prisidėjo LFF

Iššūkiai Turnyrai Rinktinės • U-21 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos • U-19 – LFF I lygos pirmenybės, UEFA Europos čempionato atrankos varžybos, kiti turnyrai • U-18 – Draugiški tarptautiniai turnyrai • U-17 – UEFA Europos čempionato atrankos varžybos, kiti turnyrai • U-16 – Draugiški tarptautiniai turnyrai LVJFA • 1992-93, 1994, 1995, 1996 m. gimimo jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų A ir I lygos čempionatai • 1997, 1998, 2000, 2000-01 m. gimimo vaikų 7x7 ir 9x9 pirmenybės • 1992-93, 1994 m. gimimo pavasario 11x11 A lygos ir 1995, 1996 m. gimimo žiemos 9x9 I lygos pirmenybės • Jaunučių sporto žaidynės • Tarptautiniai jaunimo turnyrai

Kontaktai Jaunimo rinktinės Stasys Stankus Direktorius LFF techninis-metodinis skyrius 8 652 652 02 Romualdas Lavrinavičius Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos prezidentas 8 652 652 55

12

Pasiekimai

• U-21 rinktinės žaidėjų perėjimas į nacionalinę rinktinę • Jaunimo rinktinių dalyvavimas tolimesniuose Europos čempionatų etapuose • Jaunimo pirmenybių dalyvių skaičiaus augimas • Aktyviai dalyvauti Valstybės kūno kultūros ir sporto plėtros strategijos uždavinių įgyvendinime, siekiant įvesti užklasinio ugdymo krepšelio sistemą

Svarbiausios datos 2010 metai • 2010 balandžio 9 – U-19 rinktinės startas LFF I lygos pirmenybėse • 2010 rugpjūčio 11 – U-21 rinktinės Europos čempionato atrankos rungtynės su Portugalija • 2010 rugpjūčio 23-29 – U-17 (1994 m.) tarptautinis LFF taurės turnyras Palangoje • 2010 rugsėjo 7 – U-21 rinktinės Europos čempionato atrankos rungtynės su Anglija • 2010 rugsėjo 22-27 – U-17 (1994 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras • 2010 spalio 19-24 – U-19 (1992 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras 2009 metai • 2009 rugsėjo 23-28 – U-19 (1991 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras • 2009 spalio 16-21 – U-17 (1993 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras 2008 metai • 2008 rugsėjo 21-26 – U-17 (1992 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras • 2008 spalio 9-14 – U-19 (1990 m.) Europos čempionato I atrankos etapo turnyras

13

Jaunimo futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Romualdas Lavrinavičius LVJFA prezidentas - Kaip keitėsi Lietuvos jaunių ir vaikų čempionatai per pastaruosius dvejus metus?

- Mūsų organizuojamose varžybose dalyvių skaičius nuolat auga. 2008-2009 metais turėjome 280 komandų, o 2009-2010 metų sezone jau 301. Kitais metais planuojame apskrityse rengti varžybas ir 6-8 metų vaikams, todėl futbolą žaidžiančio jaunimo ir toliau daugės.

Robertas Tautkus LFF rinktinių direktorius - Kaip vertinate paskutinį U-21 rinktinės atrankos ciklą?

- Įspūdingų pergalių nepasiekėme, tačiau nudžiugino nulinės lygiosios rungtynėse su anglais. Sugebėjome kaip lygūs su lygiais kautis su Europos jaunimo vicečempionais. Pavyko 1:0 nugalėti ir Makedonijos rinktinę, o Graikijai du kartus nusileidome tik minimaliu rezultatu 0:1. Tačiau kautis dėl pirmųjų vietų dar nesame pajėgus, tad svarbiausia paruošti žaidėjus nacionalinei rinktinei.

- Kurie U-21 rinktinės žaidėjai ateityje gali papildyti nacionalinę rinktinę?

- Nacionalinės rinktinės trenerių dėmesį atkreipė puikiai su anglais žaidę Linas Klimavičius, Mantas Fridrikas, Marius Papšys, Arvydas Novikovas, Deivydas Matulevičius. Jie artimiausiu metu bus bandomi vyrų rinktinėje. Tačiau ir visiems kitiems žaidėjams kelias yra atviras.

Stasys Stankus LFF techninio-metodinio skyriaus direktorius - U-17 ir U-19 rinktinės praėjusiais metais savo atrankos grupėse užėmė trečiąsias vietas. Ar toks rezultatas atitinka mūsų galimybes?

- Atvirai kalbant, daug galimybių aplenkti tuos du pagrindinius varžovus savo grupėse neturėjome.

U-17 rinktinė Rumunijoje vietos komandai nusileido minimaliu skirtumu, tačiau nebuvome verti pralaimėti.

Dvikovą su ispanais pralaimėjome labai skaudžiai, tokio rezultato neturėjo būti, pasitaikė klaidų trenerio Valdo Dambrausko darbe. Farerų salų rinktinę privalėjome nugalėti ir tai padarėme. Manau, kad trečia vieta dėsninga.

- Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate vystydami jaunimo futbolą?

- Problemų yra daug. Bene opiausia – mažėjantis jaunimo užimtumas sportu ir prastėjanti vaikų sveikata bei fizinis pasirengimas. Vis sunkiau atsirinkti tuos, kurie galėtų žaisti profesionaliai. Tai būtina spręsti valstybiniu lygiu.

Kitas problema – žema vaikų ir jaunių trenerių kvalifikacija. Jie nenori priimti naujovių, nors leidžiame daug metodinės medžiagos, rengiame mokymus.

Tai, ką darome dabar, galėtų būti pavyzdys kitoms federacijoms, tačiau sporto mokyklose ir sporto centruose galime pateikti tik rekomendacijas. Tuo metu sporto departamentas, kuriems šios įstaigos pavaldžios, dirba pagal tarybinių laikų sistemą – vaikai verčiami siekti rezultatų, kai Vakarų Europoje tai jau seniai pamiršta.

- Kaip siūlote pagerinti jaunų futbolininkų ruošimo sistemą?

- Jau kurį laiką siekiu, kad būtų įvesta jaunų futbolininkų testavimo sistema ir remiantis vaikų rezultatais būtų skatinami geriausiai dirbantys treneriai. Kiekviena sporto mokykla turi grupę ir manau, kad jos vaikai turėtų būti testuojami rugsėjo ir gegužės mėnesiais. Jei rodikliai nepagerėja –treneris dirba prastai. Pagal dabartinę sistemą savivaldybė moka pinigus sporto mokykloms, tačiau nekontroliuoja darbo kokybės.

Jaunimo futbolo ateitis yra akademijų – alternatyvių Nacionalinei futbolo akademijai Kaune – tinklo plėtra. Ten darbas vyksta tvarkingai, pagal naujausias metodikas, treneriams sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją. Tokių akademijų skirtinguose šalies regionuose turėtų būti dar bent trys ar keturios.

R.Lavrinavičius: „Jaunimo futbolo ateitis – akademijų tinklo plėtra šalies regionuose.“

U-19 rinktinės treneris Mindaugas Neoras tikėjosi kautis dėl vietos kitame etape ir laimėti prieš Šveicarijos arba Kroatijos komandas. Tačiau dar prieš atrankos turnyrą minėjau, kad šveicarų jaunimo futbolas labai stiprus, juk pernai Šveicarijos U-17 rinktinė tapo pasaulio čempione. Savo pajėgumą jie įrodė ir U-19 lygyje. Tiesa, pralaimėjome labai dideliu rezultatu, nes komanda palūžo rungtynių pabaigoje.

Dvikova su kroatais buvo atkaklesnė, ilgai pirmavome, bet vėl nesėkmingai finišavome. Įveikę Estijos rinktinę vėl užėmėme trečiąją vietą. Tai atspindi mūsų galimybes.

– Ko tikitės iš naujai formuojamų rinktinių? Kokie uždaviniai keliami atrankos turnyruose?

- Šiemet prie abejų rinktinių vairo stojo nauji treneriai.

U-19 rinktinei vadovaus Deivis Kančelskis, U-17 – Romualdas Lavrinavičius. Kaip ir visada keliame tikslą žengti į kitą atrankos etapą. Tai padaryti bus sunku, nes susitiksime su stipriais varžovais. Bet pakovoti galime, ypač namuose.

14

15

Talentų ugdymas Nacionalinėje akademijoje

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

4

Nacionalinė futbolo akademija Kaune – centrinė kuriamos futbolo akademijų sistemos visoje šalyje dalis. Akademijoje ugdomi jaunieji futbolininkai bei ruošiama Lietuvos nacionalinės rinktinės pamaina, taip pat keliama trenerių, teisėjų ir kito personalo kvalifikacija. Į akademiją surenkami talentingiausi žaidėjai iš visos Lietuvos ir skirstomi į tris grupes pagal meistriškumą ir amžių. Jauniesiems futbolininkams sudaromas specialus mokymosi ir treniruočių tvarkaraštis, visi žaidėjai gyvena kartu, nuolat tikrinamas žaidėjų pasirengimas.

Iššūkiai

Turnyrai

• 2007 m. vasarį įsteigta Nacionalinė futbolo akademija • 2009 m. lapkritį prie akademijos atidengta pirmoji Lietuvoje futbolui skirta skulptūra „Lietuvos futbolininkas“ • 2009 m. gruodį. pasirašytas pirmasis futbolo akademijos auklėtinio Aurimo Vilkaičio sutartis su Romos „Lazio“ • 2010 m. balandį Akademijos auklėtinių pagrindu sudarytos U-19 rinktinės startas LFF I lygoje

• 1993 m. gimimo grupės pagrindu sudaryta U -19 rinktinė dalyvauja LFF I lygoje • 1994/5/6 m. gimimo grupė dalyvauja jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų A lygoje • Nuolat rengiamos įvairios tarptautinės stovyklos ir dalyvaujama draugiškuose turnyruose: • Tarptautinis turnyras Baltarusijoje sausio mėnesį • Tarptautinis turnyras Airijoje vasario mėnesį • Viktoro Banikovo turnyras Ukrainoje gegužės mėnesį • Tarptautinis turnyras Pskove rugpjūčio mėnesį

• Rengti pamainą nacionalinei futbolo rinktinei • Steigti analogiškas akademijas didžiuosiuose Lietuvos miestuose • Didinti akademijos auklėtinių meistriškumą • Kelti vaikų ir jaunimo trenerių kvalifikaciją • Didinti techninio metodinio centro reikšmę

Svarbiausios datos

Kontaktai Nacionalinė futbolo akademija Aušros g. 42D, Kaunas Tel. 8 37 308 484 El.p. akademija@lff.lt Direktorius Raimondas Statkevičius El.p. r.statkevicius@lff.lt

Pasiekimai • Akademijos auklėtinių pagrindu sudaromos Lietuvos jaunimo rinktinės • Akademijos auklėtiniai stažuojasi aukščiausio lygio Europos klubuose • Akademijoje įrengtos 2 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštės, treniruočių aikštės, maniežas, bendrabutis, veikia modernus medicinos kabinetas • Akademijoje, vyksta I ir žemesnių lygų varžybos, laisvalaikiu sportuoja įvairaus amžiaus futbolininkai • Aktyviai bendradarbiaujama su miesto ugdymo įstaigomis, darželiais, vaikų namais • Vyksta trenerių, teisėjų, sporto mokytojų seminarai, konferencijos, mokymai

16

17

Talentų ugdymas Nacionalinėje akademijoje

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

- Kaip nusprendžiama, ar išleisti žaidėją?

- Tariamės su akademijos vadovybe, treneriais, žaidėjų pirmaisiais treneriais ar klubais, iš kurių futbolininkai atvykę. Bet bendra tendencija tokia, kad siekiame suteikti galimybę žaidėjams kelti savo meistriškumą, dalyvauti aukšto lygio pirmenybėse.

Tuo labiau, kad tai yra ir savęs patikrinimas, o futbolininkams užsibūti vienoje vietoje per ilgai kartais nėra gerai. Didžiausių klubų futbolo akademijose jie gali tobulėti, gauti patirties, o vėliau, apsivilkę nacionalinės rinktinės marškinėlius, prisidėti prie Lietuvos rinktinės pergalių. Investuojame į Lietuvos futbolo ateitį, nelaukdami piniginės grąžos.

Raimondas Statkevičius Nacionalinės futbolo akademijos direktorius - Kaip Nacionalinės akademijos futbolininkais pradėjo aktyviai domėtis užsienio klubai?

Galiu papasakoti vieną iš Slovakijos trenerių išgirstą istoriją. Du vaikinai iš Slovakijos buvo pakviesti į Londono „Chelsea“ akademiją. Sugrįžę į Slovakiją tie vaikinai savo komandoje padarė mažą revoliuciją ir teigė, kad „mes turime žaisti ne taip, o visiškai kitaip“. Tokio lygio klube pabuvę jaunuoliai gali pakeisti ir mūsų darbą. Galbūt po mėnesio ar pusės metų vaikinai sugrįžę atneš į Lietuvą šviežių idėjų, profesionalumo, kitokios krypties. Vis dėlto jaunuoliai vyksta į futbolo madas diktuojančias šalis.

Interviu

R.Statkevičius: „Akademijos auklėtiniai, įgyję patirties aukšto lygio klubuose, ateityje prisidės prie Lietuvos nacionalinės rinktinės pergalių.“

Be abejo, ne visi žaidėjai būna pasiruošę, kai kuriems dar geriau patobulėti čia ir tada išvykti. Todėl nuspręsti nelengva. Viskas priklauso nuo daugelio veiksnių – šeimos, trenerių, klubų, jo paties norų, ir sugebėjimo adaptuotis.

- Manau, kad iš pradžių žaidėjus užsienio klubų atstovai stebėjo net mums nežinant. Tačiau ilgainiui, jei klubas rimtai domisi futbolininku, prasideda oficialūs kontaktai. Dar gruodžio mėnesį sutartį su Romos „Lazio“ pasirašė Aurimas Vilkaitis, o po 2010 m. pradžioje vykusio turnyro Minske pradėjo plaukti pasiūlymai. Ne tik žaidėjams, tačiau ir rinktinėms.

Mūsų jaunimas pradedamas vertinti kaip rimtas varžovas, patenkame į turnyrų sąrašus. Mūsų reikalavimai niekada nebuvo dideli, tačiau anksčiau patekti į įvairias varžybas būdavo sudėtingiau.

- Kiek akademijos auklėtinių jau dalyvavo užsienių klubų peržiūrose ar yra stebimi?

- Iš viso dešimt. Luką Baranauską stebi Londono „Arsenal“ akademija, Paulius Toleikis jau dalyvavo įvairių Italijos klubų ir anglų „Liverpool“ peržiūrose, Lukas Lidakevičius pretenduoja papildyti „Barnsley“ (Anglija) gretas, Martynas Dapkus domina „Lazio“ ir „Leicester“ (Anglija), kelis Italijos klubus – Martynas Jefišovas, Dovydas Norvilas, Edvinas Girdvainis, Erikas Grigaitis, ir Renatas Kapūstinas.

18

19

Masinis (Grassroots) futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Masinis arba Grassroots futbolas – tai visas neprofesionalus futbolas, kurio pagrindinis tikslas yra kuo daugiau žmonių paskatinti žaisti futbolą.

Lietuvos futbolo federacija, rengdama ir koordinuodama įvairius masinio futbolo projektus, siekia populiarinti šią sporto šaką tarp vyrų ir moterų, įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonių.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų, kurie nelanko futbolo treniruočių, ir neįgaliųjų užimtumui. Masinio futbolo projektai yra rengiami visoje Lietuvoje, bendradarbiaujama su švietimo ir ugdymo įstaigomis.

5

Veikla • Ilgalaikė vaikų masinio užimtumo programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ vienijanti 10 skirtingų projektų: -- Vaikų globos namų turnyras „Pažink pasaulį futbolo aikštėje“ -- Jaunųjų lyderių programa „SVIS lyderis“ -- Gatvės futbolo turnyras 3x3 – „Ežio Spirdalas“ -- Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynės „Ežiogolas“ -- „Linksmoji vasaros futbolo mokykla“ -- Futbolo turnyras 3x3 uždarose patalpose „Futboliukas“ -- „Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“ turnyras skirtas 7-10 m. vaikams, kuriame laimi visi -- Šeimų futbolo turnyras „Coca Cola šeimų savaitgalio lyga“ -- „UEFA Grassroots Day. Švęskime futbolą!“ -- Mažųjų universalių dirbtinės dangos (MUDD) aikštelių atnaujinimas su DnB Nord banku • Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresnių) pirmenybės • Su Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacijos rengiami turnyrai, sporto stovyklos • Futbolo projektai su neįgaliųjų organizacijomis • Metodinė ir materialinė parama švietimo ir ugdymo įstaigoms

Kontaktai Anatolijus Stecenko Lietuvos masinio futbolo asociacijos prezidentas El.p. anatolijus74@gmail.com Vaidotas Rastenis LFF Masinio futbolo projektų koordinatorius El.p. v.rastenis@lff.lt Mamertas Abaravičius Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacijos generalinis sekretorius El.p. lgvjfa@yahoo.com

20

Pasiekimai • SVIS projektuose kasmet dalyvauja daugiau kaip 20 tūkstančių vaikų • Masinio futbolo dalyvių nuo projekto įgyvendinimo pradžios padaugėjo 40 procentų • SVIS programos projektų skaičius per trejus metus nuo išaugo nuo 7 iki 10 • Vis didesnis profesionalių futbolo klubų – tokių kaip VMFD „Žalgiris“, Alytaus „Alytis“, Pakruojo „Kruoja“, Kėdainių „Nevėžis“ – susidomėjimas ir įsitraukimas į masinio futbolo veiklą • 2010 m. Lietuvos futbolo federacija tapo UEFA Grassroots chartijos nare

Iššūkiai • 2010 m. pasiekti, kad SVIS projektuose dalyvautų 25 000 dalyvių, o visuose masinio futbolo renginiuose – per 50 000 • 2010 m. Lietuvos gatvės vaikų ir jaunių futbolo asociacija tapo Europos gatvės vaikų futbolo asociacijos nare • 2011 m. Pagal UEFA Grassroots chartijos reikalavimus Lietuvos futbolo federacija turės 4 lygį (4 žvaigždę), atitinkančią masinio futbolo programą • 2012 m. Lietuvoje masinio futbolo dalyvių skaičius sudarys 2% visų Lietuvos gyventojų • 2013 m. Pagal UEFA Grassroots chartijos reikalavimus Lietuvos futbolo federacija turės 5 lygį (5 žvaigždę), atitinkančią masinio futbolo programą

Svarbiausios datos • 2010 m. gegužę vyks bendras 53 UEFA narių projektas „Grassroots Day“, kuriame dalyvauja Lietuva. Savaitę visoje šalyje vyks daygybė renginių.

• 2010 m. Lietuvos futbolo federacijos prisijungė prie UEFA Grassroots chartijos • 2009 m. SVIS projektų dalyvių skaičius pasiekia 20 tūkstančių, o bendras masinio futbolo dalyvių skaičius perkopia 40 tūkstančių • 2009 m. įkurta Masinio futbolo asociacija • 2008 m. pradedama vykdyti jaunųjų lyderių programa „SVIS lyderis“, kuri skatina ir moko iniciatyvius moksleivius prisidėti arba patiems organizuoti renginius

21

Masinis (Grassroots) futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Vaidotas Rastenis LFF Masinio futbolo projektų koordinatorius

- Kokią įtaką padarė SVIS programa?

- Geras pavyzdys visada užkrečia. Prasidėjus SVIS programai, atsirado labai daug iniciatyvų, nes žmonės pamatė, kad jie nėra vieni.

Vienas toks pavyzdys – nenuilstantis Simno gimnazijos kūno kultūros mokytojas Juozas Bagdanavičius, kuris 2004 m., kai startavo SVIS programa, iškilmingai išvedė ožkas iš senosios Simno aikštės ir ją vėl prikėlė futbolui. Tada į jo užsiėmimus ateidavo vos 10-14 vaikų. Dabar užsiėmimus lanko apie 70 vaikų ir net atsikūrė suaugusiųjų komanda. Jie ir pradėjo Simno futbolo atgimimą. Beje, pernai Simno komanda nugalėjo „Ežiogolo“ turnyre.

- Iš kur Lietuvoje atsirado „Grassroots“ programa ir kas tai yra?

- Išvertus iš anglų kalbos, „Grassroots“ reiškia „žolės šaknys“ arba „želmenys“. Jei norime išauginti gerą žolę, ją reikia laistyti ir puoselėti. Masinio (Grassroots) futbolo šūkis – „žaidžia visi“. Tiek berniukai, tiek mergaitės, sveikuoliai ir neįgalieji, vaikai ir seneliai, tėveliai ir mamytės.

UEFA vykdoma „Grassroots“ programą vienija visą Europos masinį futbolą. Pagal jų pateiktas gaires mes ir organizuojame masinio futbolo projektus. UEFA nuolat ragina profesionalius klubus atsigręžti į masinį futbolą ir rūpintis vaikais, nes jie mūsų ateitis. Taip pat nepamiršti veteranų, nes mes turime gerbti savo praeitį ir tuos, kurie kūrė futbolą iki mūsų. UEFA rengia įvairius mokymus, teikia materialinę pagalbą.

Antras pavyzdys – Dusetose gyvenantis entuziastas Rimas Vaitukaitis. Dėka jo šiuo metu Dusetose yra 4 futbolo aikštelės, viena iš jų dirbtinės dangos. Trys iš jų – su dirbtiniu apšvietimu. Galima sakyti, kad šiuo metu Dusetos yra Aukštaitijos masinio futbolo sostinė.

- Kokie masinio futbolo programų tikslai?

- Nors futbolas atrodo sudėtingas ir daug investicijų reikalaujantis sportas, taip reikėtų kalbėti tik apie tam tikrą dalį – profesionalų futbolą. Profesionalūs žaidėjai tėra apie 0,2% visos futbolo bendruomenės. Visa kita – masinis futbolas, nors ta dažnai pamirštama.

Vienas mūsų tikslų yra priminti, kad futbolas – pats paprasčiausias pasaulyje komandinis sportas, kurį galima žaisti net ir darželių salytėse. Tą įrodo ir didžiulio pasisekimo susilaukęs mūsų projektas „Futboliukas“. Organizuojame mokytojų seminarus, kuriuose mokome ir praktiškai įrodome, kad futbolas yra paprastas žaidimas, kuriam labiau reikia fantazijos ir nuoširdumo, o ne šimtamilijoninės infrastruktūros.

Dar vienas entuziastas, kurį imtis veiklos paskatino SVIS projektai – Ariogaloje gyvenantis Steponas Nacius. Jis grįžęs iš Anglijos ėmėsi didžiulio darbo – miestelyje atgaivinti futbolą. Ariogaloje buvo vienas apleistas aikštynas, stadionas ir dar vienas nebaigta futbolo aikštė. Stepono dėka bent du iš šių objektų

turi galimybę atgimti. Tačiau labiausia žavi tai, kad jis futbolą ėmėsi gaivinti ne siekdamas aukštų rezultatų, bet įtraukdamas į veiklą bendruomenę. Šiuo metu jis su klubo nariais tvarko parką, padeda seneliams kapoti ir susinešti malkas, švarina miestelio aplinką, ir rengiasi organizuoti futbolo turnyrą ant plaustų, kurie bus padaryti iš plastikinių butelių.

Nenuostabu, kad į pirmas Ariogalos komandos draugiškas rungtynes su Kėdainių „Nevėžiu“ atėjo daugiau nei trečdalis miestelio gyventojų! Šios iniciatyvos tik patvirtina, kad futbolui vystyti ir populiarinti labiausiai reikia fantazijos ir nuoširdumo.

V.Rastenis: „Futbolas – paprastas žaidimas, kurį galima žaisti visur. Reikia ne milijonų, o noro ir lakios fantazijos.“

- Ar vis daugiau lietuvių žaidžia futbolą?

- Vienareikšmiškai – taip. Masinio futbolo dalyvių skaičius nuolat ir gana stabiliai auga. Kai 2004 metais pradėjome „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ (SVIS) programą, joje dalyvavo apie tūkstantį vaikų. Šiemet tiek pat dalyvauja vien tik „Ežiogolo“ pirmenybėse Alytaus apskrityje. Pastaraisiais metais – nuo 2008 iki 2009 m. – SVIS programos dalyvių padaugėjo maždaug penktadaliu. Viso masinio futbolo dalyvių skaičius įvardinti nėra paprasta. Tačiau pagal apskričių futbolo federacijų apklausas matome, kad jis išaugo daugiau beveik perpus, iki maždaug 45 tūkstančių.

Siekiame, kad masinį futbolą žaistų bent 2 procentai visų Lietuvos gyventojų – tai yra apie 65 tūkstančių.

22

23

Salės ir paplūdimio futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Salės ir paplūdimio futbolo čempionatus organizuoja Lietuvos futbolo federacijos narė – Lietuvos salės futbolo asociacija. Ji garsina šias futbolo rūšis, į čempionatą pritraukia komandas iš visų Lietuvos regionų, o mažesnes skatina dalyvauti varžybose, administruoja salės bei paplūdimio futbolo rinktines.

Lietuvos salės futbolo asociacija Generalinis sekretorius Sergejus Sliva Tel. 8 652 652 06

• Trečdaliu padidinti komandų skaičių salės ir paplūdimio futbolo čempionatuose • Salės futbolo rinktinei sėkmingiau pasirodyti Europos čempionato atrankoje • Lietuvos salės futbolo čempionams patekti į elitinį (trečiąjį) UEFA salės futbolo taurės etapą • Kelti salės futbolo profesionalumo lygį • Populiarinti salės ir paplūdimio futbolą Lietuvoje rengiant įvairius turnyrus

Turnyrai

Svarbiausios datos

• Salės futbolo A lygos čempionatas • Salės futbolo I lygos pirmenybės • Salės futbolo II lygos pirmenybės • Europos salės futbolo čempionatai • Baltijos šalių salės futbolo taurė • Paplūdimio A lygos čempionatas • Paplūdimio I lygos pirmenybės • Tarptautiniai tradiciniai turnyrai, skirti paplūdimio futbolo sezonui atidaryti ir uždaryti • Baltijos šalių paplūdimio futbolo turnyrai • Pasaulio paplūdimio futbolo čempionatas

2010 metai 2010 vasario 28 d. baigėsi salės futbolo A lygos čempionatas • 2010 rugpjūtį Kauno „Nautara“ dalyvauja UEFA salės futbolo taurės preliminariame etape 2009 metai • 2009 rugpjūčio 9 – Kauno „Nautara“ dalyvavo UEFA salės futbolo taurės preliminariame etape • 2009 rugsėjo 8 – Kauno „Nautara“ dalyvavo UEFA salės futbolo taurės pagrindiniame etape • 2009 kovo 8 – baigėsi salės futbolo A lygos čempionatas • 2009 kovo 19 – Lietuvos salės futbolo rinktinė dalyvavo Europos čempionato atrankos varžybose • 2009 rugpjūčio 19 – Kauno „Nautara“ dalyvavo UEFA salės futbolo taurės preliminariame etape • 2009 rugsėjo 28 – Kauno „Nautara“ dalyvavo UEFA salės futbolo taurės pagrindiniame etape • 2009 spalio 27 – prasidėjo salės futbolo A lygos čempionatas 2008 metai • 2008 metais pirmą kartą suburta Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinė • 2008 vasario 28 – Lietuvos salės futbolo rinktinė dalyvavo Pasaulio čempionato atrankos varžybose • 2008 spalio 11 – prasidėjo salės futbolo A lygos čempionatas

Kontaktai

6

Pasiekimai • Lietuvos salės futbolo rinktinės antroji vieta 2008 m.

Pasaulio čempionato atrankos grupėje • Lietuvos salės futbolo rinktinės antroji vieta 2008 m.

Baltijos taurės turnyre • Salės futbolo rinktinės pirmoji vieta 2008 m. pabaigoje vykusiame tarptautiniame turnyre Didžiojoje Britanijoje • Paplūdimio futbolo rinktinės debiutas 2008 m.

Pasaulio paplūdimio futbolo čempionato atrankoje, užimta 3 vieta grupėje • Lietuvos salės futbolo čempionės Kauno „Nautaros“ patekimas į pagrindinį UEFA salės futbolo taurės etapą 2008/09 ir 2009/10 metais

24

Iššūkiai

25

Salės ir paplūdimio futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

- Kaip pirmuosius žingsnius žengti sekasi paplūdimio futbolo čempionatams?

- Palyginus su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, pastarieji du metai buvo pavyzdingi. Jau turime ir visą reikalingą inventorių, ir aikšteles. Trejus metus vyksta A ir I lygos pirmenybės. Tačiau paplūdimio futbolas Lietuvoje taip pat mėgėjiškas. Jame žaidžia tie patys žaidėjai, kurie rungtyniauja salės futbolo pirmenybėse arba tuo metu nežaidžia didžiajame futbole.

Bet apskritai paplūdimio futbolas žengia į priekį.

Latvijoje 2008 metais Vilniaus klubas laimėjo Baltijos taurę, pernai viena Lietuvos komanda užėmė trečiąją vietą. Prestižo mums pridėjo ir FIFA kategorijos arbitrai Romualdas Cviklinskis ir Sergejus Slyva. Pastarasis teisėjavo Pasaulio paplūdimio futbolo čempionate Brazilijoje.

-Kaip paplūdimio futbolo rinktinei pavyko debiutas tarptautinėse varžybose?

Sergejus Sliva Lietuvos salės futbolo asociacijos generalinis sekretorius - Kokie buvo 2008-09 metai salės futbolo rinktinei?

- 2008 metais salės futbolo rinktinė dalyvavo Pasaulio čempionato atrankos varžybose.

Sužaidėme lygiosiomis su Bosnija ir Hercegovina bei Olandija, įveikėme Estijos rinktinę, tačiau į kitą etapą nepatekome, nes pritrūko įmuštų įvarčių. Tais pačiais metais laimėjome tarptautinį Nacijų taurės turnyrą Anglijoje. 2009 metai ne tokie sėkmingi.

Europos čempionato atrankos varžybose Kaune mus palaikė daugybė sirgalių, tačiau rinktinė „perdegė“ ir pralaimėjome visas trejas rungtynes.

Grupės varžybas laimėję italai vėliau tapo čempionato prizininkais.

- Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduriate?

- Tiek rinktinės, tiek klubų problema ta pati – trūksta profesionalių žaidėjų. Neturime salės futbolo vaikų grupių. Tie patys žaidėjai rungtyniauja ir didžiajame, ir salės futbole, todėl neretai sunku į rinktinę sukviesti žaidėjus ir susikoncentruoti atrankos varžyboms. Tad siekti aukštų rezultatų sunku. Ne visada varžyboms užtenka ir salių.

- Nesitikėjome, kad jis pavyks, tačiau gavę finansavimą 2008 metais dalyvavome Ispanijoje, Alikantėje, vykusiose Pasaulio čempionato atrankos kovose.

Vienerias rungtynes prieš Austriją laimėjome, dvejas – Vengrijai ir Šveicarijai – pralaimėjome. Iki patekimo į kitą etapą trūko nedaug. Galvojome, kad debiutas bus prastesnis, nes pasiruošti varžyboms beveik neturėjome laiko. Dabar jau galėtume pasirodyti geriau.

S.Sliva: „Finansiniai sunkumai turi įtakos didžiajam ir mažajam futbolui, tačiau salės futbolo čempionatai ir toliau sėkmingai vyksta, o paplūdimio futbolu domimasi vis daugiau.“

- Ar realu, kad pagrindiniame UEFA Salės futbolo taurės etape žaistų ir Lietuvos čempionai?

- Šiuo metu – ne. Preliminarų etapą Lietuvos čempionai gali įveikti, tačiau pagrindiniame susitinkame su galingesniais varžovais, kurie turi bent po kelis legionierius. Jų įsigyti mūsų klubai negali. Be pastiprinimo žengti toliau galime tik jei padės fortūna.

- Kaip sekasi Lietuvos salės futbolo čempionatuose?

- Salės futbolo pirmenybes palietė sunkmetis – A lygoje kelios komandos susidūrė su finansiniais sunkumais arba nusprendė žaisti vien didžiajame futbole. Kai kurios komandos neišgali sumokėti startinio mokesčio, todėl varžybas organizuojame praktiškai iš savo lėšų. Tačiau I ir II lygose atsirado naujų komandų, prasiplėtė varžybų geografija.

Tarp lygų sėkmingai veikia sportinis principas – nugalėtojai patenka į aukštesnę lygą ir atvirkščiai.

26

27

Moterų futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Šalies moterų futbolo veiklą organizuoja Lietuvos moterų futbolo asociacija (LMFA). Jos pagrindinis tikslas – nenutrūkstamai motyvuoti, skatinti ir sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus merginoms, moterims žaisti futbolą, dirbti trenerėmis ir organizatorėmis.

LMFA formuoja teigiamą visuomenės požiūrį į moterų futbolą, plėtoja ir populiarina moterų futbolą šalyje. Ši sporto šaka – kūno kultūros, sveikatingumo stiprinimo priemonė, padedanti įtvirtinti visuomenėje sveikos gyvensenos principus. LMFA taip pat siekia užtikrinti nuoseklų talentingų sportininkių tobulėjimą ir jų įsiliejimą į jaunimo rinktines, o vėliau ir į moterų nacionalinę rinktinę.

7

Kontaktai Lietuvos moterų futbolo asociacija Vytautas Tutlys Generalinis sekretorius El.p. vtutlys@takas.lt

Veiklos sritys • Moterų futbolo klubinių komandų A lyga (7 komandos) • Moterų futbolo klubinių komandų I lyga (15 komandų) • Lietuvos moterų futbolo taurės varžybos • Baltijos moterų futbolo lyga • U-17 (1994-95 m.) merginų rinktinė • U-19 (1992-93 m.) merginų rinktinė • Nacionalinė moterų rinktinė • Mergaičių futbolo čempionatai 4 amžiaus grupėse • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Olimpinio festivalio sporto žaidynių mergaičių mažojo futbolo atrankinės varžybos • Tradicinis Lietuvos šeimų Kalėdinis futbolo turnyras ir kiti proginiai turnyrai

Iššūkiai • Išlaikyti jaunas futbolininkes komandose • Išsaugoti moterų futbolo grupių skaičių sporto mokyklose • U-19 ir U-17 rinktinių patekimas į tolimesnius atrankos etapus • Atgaivinti moterų nacionalinę rinktinę ir dalyvauti Pasaulio bei Europos čempionatų atrankos turnyruose

Svarbiausios datos • 2010 liepos 2-4 d. – U-17 Baltijos šalių čempionatas Estijoje • 2010 liepos 2-4 d. – U-19 Baltijos šalių čempionatas Estijoje • 2010 rugsėjo 10-17 d. – U-19 Europos čempionato atrankos rungtynės Lietuvoje • 2010 rugsėjo 19-26 d. – U-17 Europos čempionato atrankos rungtynės Bulgarijoje • 2010 gegužės 14-16 d. – Moterų nacionalinių rinktinių Baltijos taurės varžybos Lietuvoje

Pasiekimai • U-19 merginų rinktinė 2008 m. iškovojo Baltijos taurę • Šiaulių „Gintra-Universitetas“ 2008 ir 2009 m. tapo Baltijos moterų futbolo lygos nugalėtoja • Moterų futbolo klubų A lygoje padaugėjo 5 iki 7 • Daugiau kaip 750 mergaičių dalyvauja futbolo čempionate ir olimpinio festivalio sporto žaidynėse • 80 dalyvių Kalėdiniame šeimų futbolo turnyre

28

29

Moterų futbolas

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Vytautas Tutlys Lietuvos moterų futbolo asociacijos generalinis sekretorius

suaugusiųjų moterų futbolo ramstis yra Šiauliai, tai kalbant apie U-19 ir U-17 rinktines, galima paminėti Vilniaus ir Kauno futbolo mokyklas, Ukmergės, Alytaus, Akmenės sporto centrus.

- Kuo ypatingi moterų futbolui buvo 2008-09 metai?

Praktiškai visų mūsų šalies moterų futbolo komandų – įskaitant klubus ir rinktines – treneriai yra visuomenininkai. Nebent „Gintra-Universitetas“ gali mokėti atlyginimus. Dėkojame entuziastams, kurie myli šią sporto šaką ir nežiūri į materialų atlygį.

- Mūsų asociacija dirba trimis kryptimis – organizuoja moterų, merginų ir mergaičių čempionatus bei masinio futbolo renginius, administruoja rinktines. Džiugu, kad mūsų čempionatuose dalyvauja vis daugiau merginų komandų iš miestų ir rajonų. Lietuvos moterų futbolo čempionate 2008 metais žaidė 7, pernai 5, o šiemet vėl 7 komandos. I lygoje komandų skaičius sumažėjo nedaug – nuo 16 iki 15 komandų. Labai malonu, kad LFF vykdomose masinio futbolo programose į žaidimą įtraukiami visi – taip futbolą žaidžia daugiau mergaičių.

- Kokios moterų futbolo perspektyvos?

- Didelių vilčių mums teikia Lietuvos futbolo federacijos rengiama 2010-2020 metų strategija. Joje nemažai dėmesio skiriama ir moterų futbolui. Planuojama, jog į profesionalius klubus bus privaloma įtraukti ir moterų ar merginų komandas. Jei vyrų klubai pradės tai įgyvendinti, po truputį gerės ir moterų futbolo padėtis. Jau atsiranda merginų grupių Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Tauragėje. Pastarajame mieste „Tauro“ komanda pradėjo žaisti ir moterų futbolo A lygoje. Rezultatų dar teks palaukti, tačiau svarbu, kad merginos palieka gerą įvaizdį ir mokosi žaisti.

- Lietuvos moterų futbolo čempionate nėra lygių Šiaulių „Gintrai-Universitetui“. Kokią įtaką turi šis klubas šalies moterų futbolui?

V.Tutlys: „2010-2020 m. strategijoje numatytas moterų komandų steigimas klubuose pastūmėtų moterų futbolą į profesionalų lygį.“

- Nors intrigos kovoje dėl čempionų titulo praktiškai nėra, džiaugiamės, kad yra toks stiprus moterų futbolo klubas. Jo žaidėjos sudaro ir moterų nacionalinės rinktinės pagrindą. Galima sakyti, kad „Gintra-

Universitetas“ tempia į priekį visą suaugusių moterų futbolą. Šiauliuose yra sudarytos visos galimybės – yra sporto internatas, kuriame gali mokytis jaunosios žaidėjos, o vėliau jos gali studijuoti Šiaulių universitete.

Tai labai svarbu, nes dažnai prarandame daug perspektyvių futbolininkių, o ypač sunkmečiu. Mat mokyklas baigusios merginos išvyksta į užsienį ieškoti darbo.

- Su kokiomis dar problemomis susiduria moterų futbolas?

- Vis labiau trūksta merginų, nes mažėja moksleivių.

Daugelyje rajonų yra tik viena ar dvi mergaičių grupės.

Jeigu tų grupių būtų keturios ar penkios, rezultatas būtų visai kitoks. Norėtųsi, kad dažniau vyktų ir treniruotės, tačiau gyvenimas diktuoja kitas sąlygas – vis sunkiau mokslus ir darbus suderinti su sportu.

Kol kas bent jau norėtume išsaugoti tai ką turime, kad nebūtų sunaikintos jau esamos grupės. Jei pagrindinis

30

31

Teisėjai

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Beveik 350 šalies futbolo teisėjų ir varžybų inspektorių vienija Lietuvos futbolo teisėjų asociacija (LFTA), kurios tikslas – teisėjauti Lietuvoje ir užsienyje, inspektuoti, teisėjauti įvairių Lietuvos pirmenybių, vaikų, moterų ir kitoms varžyboms. LFTA taip pat kelia teisėjų kvalifikaciją, organizuoja pasiruošimo stovyklas, suteikia arbitrams atitinkamas licencijas

Veikla

8 32

• Teisėjauti ir inspektuoti įvairaus lygio Lietuvos futbolo varžybose • Tikrinti teisėjų fizinius normatyvus ir rengti teorijos egzaminus • Sudaryti teisėjų reitingus, suteikti licencijas • Rengti A, B, C lygių teisėjų seminarus • Organizuoti kursus ir pasiruošimo stovyklas užsienyje • Vykdyti jaunų ir pradedančiųjų, elitinių teisėjų, instruktorių rengimo programas

Kontaktai Lietuvos futbolo teisėjų asociacija Aušros g. 42d., Kaunas Tel. 8 686 77459 Prezidentas Jonas Braga El.p. lfta@kalnieciai.lt www.lfta.lt

Pasiekimai • 2010 m. priėmimas į UEFA futbolo teisėjų konvenciją • Kvietimai teisėjauti aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose: -- S. Slivai – Pasaulio paplūdimio futbolo čempionate -- S. Dirdai – Europos U-19 vaikinų čempionato finale -- A. Tvarijonaitei-Kancei – Europos U-17 merginų čempionato finale

Planai ir iššūkiai • 2010 m. padidinti LFTA narių skaičių iki 400, 2015 m. – iki 600 • Įlieti į A lygos varžybas naujus talentingus teisėjus ir padidinti konkurenciją • Padidinti C lygio teisėjų kursų skaičių • Parengti daugiau teisėjų regionuose • Visos sudėties brigadomis teisėjauti jaunių čempionato I lygoje ir kitose žemesnio rango varžybose • Pritraukti į teisėjavimą daugiau moterų ir merginų • Tikrinti inspektorius ir rotaciją

Svarbiausios datos • 2010 m. kovą – oficialus priėmimas į UEFA teisėjų konvenciją

33

Teisėjai

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Jonas Braga Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas

- Kiek Lietuvoje yra FIFA kategorijos teisėjų? Kokioms svarbiausioms tarptautinėms rungtynėms jie buvo skiriami?

- Turime du FIFA kategorijos teisėjus – Gediminą Mažeiką ir Nerijų Dunauską, penkis asistentus – Artūrą Pipirą, Darių Miklovą, Arūną Šeškų, Saulių Dirdą ir Vytautą Šimkų. Moterų futbole FIFA kategorijas turi aikštės teisėja Aušra Tvarijonaitė-Kancė, asistentės Ingrida Siliūnienė ir Jurgita Mačikunytė, o paplūdimio futbole – Romualdas Cviklinskis.

- Kuo svarbūs arbitrams buvo pastarieji metai?

- Turbūt svarbiausias įvykis – Lietuvos priėmimas į UEFA teisėjų konvenciją. Šio tikslo siekėme ne vienerius metus. Kurį laiką mus tikrino mentorius iš Norvegijos Rune Pedersenas. Reikėjo sukurti jaunųjų ir pradedančiųjų teisėjų, talentų ir jų mentorių bei kitas ruošimo programas, kurių neturėjome anksčiau. Tai įvykdėme ir šiemet buvome oficialiai priimti į teisėjų konvenciją. Šis įvertinimas įpareigoja pasitempti ir dar labiau tobulėti.

Apskritai pastaraisiais metais ypatingų nusiskundimų iš klubų dėl teisėjavimo buvo nedaug. Manau, tai lėmė ir gerėjanti teisėjų kvalifikacija, ir bendravimas su komandų vadovais, kurie tapo pakantesni teisėjų darbui.

- Anksčiau siekėte teisėjauti visoms rungtynėms pilnomis brigadomis. Kaip sekasi tai įgyvendinti?

- Tam dar trūksta teisėjų. Jau galime visos sudėties brigadomis dirbti jaunių A lygos čempionate, tačiau norime tą patį padaryti ir I lygoje. Vilnius ir Kaunas turi nemažai teisėjų, tačiau jų dar ypatingai trūksta rajonuose. Pavyzdžiui, Kybartuose yra tik vienas arbitras. Jam reikia pagalbos, tačiau šiuo metu per didelė prabanga į jaunių varžybas siųsti ir asistentus. Šiuo metu labai trūksta arbitrų Marijampolėje, kur yra puiki futbolo infrastruktūra ir vyksta daug rungtynių.

34

Todėl šiame mieste subūrėme naują teisėjų grupę ir pradedame ją apmokyti. Norime Marijampolėje turėti bent dešimt arbitrų.

- Ar arbitrams pakanka dabar rengiamų kursų ir seminarų?

- Kiekvieno lygio teisėjas praeina bent vienerius kursus, tačiau to akivaizdžiai per mažai. Norėtųsi, jog C lygio arbitrams būtų rengiami bent dveji kursai.

Aukštesnio lygio teisėjai jų turi po du arba tris.

Pernai tarptautinėje arenoje daugiausiai iškvietimų gavo G. Mažeika. Jo pasirodymai tarptautinėje arenoje vertinami labai gerai – nuo 8,3 balo. Šis arbitras iš Kauno jau teisėjavo ir rinktinių rungtynėse, o tai turbūt didžiausias įvertinimas šiame darbe. S. Dirda praėjusiais metais buvo asistentas U-19 čempionato finale, o A.Tvarijonaitė-Kancė – U-17 pirmenybių finale.Sergejus Slyva , kuris iš paplūdimio futbolo jau perėjo į didįjį, teisėjavo Pasaulio paplūdimio futbolo čempionatuose. Pernai pusfinalyje, o užpernai finale.

- Ar yra perspektyvių arbitrų, kurie galėtų papildyti elitinių teisėjų gretas?

- Kol kas negalėčiau pasakyti, kad turime daug kandidatų į A lygos teisėjus. Šiemet I lygoje pradėjo teisėjauti keli jauni arbitrai, kurie anksčiau dirbo II lygoje ir buvo paruošti pagal talentų programą.

Džiugu, kad jie veržiasi teisėjauti ir neblogai vertinami.

Tikiuosi, kad už dvejų ar trejų metų jie galės teisėjauti A lygoje ir konkuruos su dabartiniais teisėjais, o ateityje pretenduos į FIFA kategorijas.

J.Braga: „Priėmimas į UEFA teisėjų konvenciją įpareigoja siekti dar labiau pasitempti.“

- Kokie mokymai buvo rengiami pastaruoju metu?

- Šiemet dalyvavome Baltijos šalių teisėjų seminare, o į Lietuvą pasidalinti savo patirtimi buvo atvykęs žinomas, karjerą jau baigęs, arbitras iš Rusijos Valentinas Ivanovas. Sezonui jau trečius metus ruošiamės Turkijoje. Šiemet čia teisėjavome draugiškose rungtynėse, tarp jų ir rinktinių dvikovose.

35

Infrastruktūros plėtra

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

9

Lietuvos futbolo federacija su tarptautiniais partneriais daug dėmesio skiria futbolo infrastruktūros plėtrai.

Vienas stambiausių LFF įgyvendintų projektų – įsteigta Nacionalinė futbolo akademija Kaune. Mažesni investiciniai projektai siekia didinti vaikų ir jaunimo užimtumą – įrengtos mažos dirbtinės dangos aikštelės prie mokyklų visoje šalyje, bendruomenėms skirtos naudotos dirbtinės dangos.

Prieš metus LFF išsikėlė naują, ne mažiau ambicingą uždavinį – įrengti Lietuvoje bent 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių. Šiam projektui federacija skyrė beveik 7 milijonus litų. Planuojama, kad iki 2012 m. dešimt šalies regionų turės FIFA kategoriją atitinkančias modernias aikštes, kuriose vyks aukšto lygio tarptautinės varžybos.

Su partneriais artimiausiu metu planuojama atnaujinti Naujosios Vilnios futbolo komplekso projektą.

Projektai • 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių regionuose per 3 metus • Plėsti Futbolo akademijos infrastruktūrą • Atnaujinti mažų matmenų dirbtinės dangos aikšteles • Naudotas nedidelių matmenų dirbtines dangas skirti mokykloms ir bendruomenėms • Ekspertų konsultacijos dirbtinių dangų rangovams

Pasiekimai • 100 mažųjų dirbtinės dangos aikštelių šalia vidurių mokyklų visoje Lietuvoje • 2009 m. įrengta dirbtinės dangos pilnų matmenų aikštė prie Nacionalinės futbolo akademijos Kaune • Baigiamos įrengti pilnų matmenų dirbtinės dangos aikštės Gargžduose, Panevėžyje ir Kėdainiuose • Dirbtinės dangos paskirtos Mažeikiams, Tauragei ir Alytui

Iššūkiai • 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių projekto pabaiga iki 2011-12 m.

• Dirbtinių dangų aikštės Plungėje, Vilniuje ir Kaune • Futbolo kompleksas Naujojoje Vilnioje

Svarbiausios datos • 2007 m. birželio 24 d. – Nacionalinės futbolo akademijos Kaune atidarymas • 2009 m. lapkritis – naujos dirbtinės dangos aikštė prie Nacionalinės futbolo akademijos atidarymas • 2009 m. – pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių įrengimo šalies regionuose projekto pradžia

Kontaktai Edvinas Eimontas LFF Projektų skyriaus direktorius El.p. e.eimontas@lff.lt

36

37

Infrastruktūros plėtra

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Edvinas Eimontas LFF projektų skyriaus direktorius

Pavyzdžių netrūksta – Marijampolės sporto kompleksas, kuris statytas ES lėšomis, Šiaulių dirbtinės dangos aikštei buvo naudojamas finansavimas pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų programą, Kėdainiams padėjo miesto savivaldybė, Gargždams – privatūs investuotojai. Mažųjų aikščių projekto įdėją pagal LFF prototipą tęsia Kūno kultūros ir sporto departamentas.

- Kokie svarbiausi LFF infrastruktūros projektai vykdomi pastaruoju metu?

- Pagrindinis LFF tikslas šiuo metu yra įrengti pilnų matmenų dirbtines dangas. Planavome, kad prie to prisijungs ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tačiau tai neįvyko, todėl projektą LFF vykdo su savivaldybėmis ir klubais. Per artimiausius dvejus metus tikimės įrengti 10 naujų aikščių. Stengiamės jas įrengti visoje Lietuvoje, labiau orientuojamės į tuos miestus, kuriuose yra profesionalūs klubai A ar I lygoje.

Tačiau tai nereiškia, kad tos aikštės bus skirtos tik profesionaliam sportui – futbolą žaisti galės ir vietos bendruomenė.

- Dirbtinės dangos aikščių vis daugėja. Ar pritariate nuomonei, kad tai – mūsų futbolo ateitis?

- Mano nuomone – taip. Tiek dėl klimato, tiek dėl ekonominių sąlygų. Manau, kad tai futbolo ateitis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nedaugelis šalių turi palankias oro sąlygas, kad išlaikytų nuolatinę kokybišką natūralią dangą. Neseniai atlikta ekonominė studija nustatė, kad dirbtinės dangos aikštės, palyginti su natūraliomis, per metus gali būti naudojamos penkis kartus dažniau. Nors pradinės investicijos į dirbtinės dangos įrengimą yra didesnės, jos atsiperka per pirmuosius dvejus metus.

Geriname ir Nacionalinės futbolo akademijos bazę Kaune. Norime užtikrinti kuo geresnį jaunųjų futbolininkų pasiruošimą, taip pat suteikti galimybių treniruotis ir sportuoti klubams bei visiems mėgėjams.

Praėjusių metų pabaigoje atidarėme naują dirbtinės dangos aikštę, todėl dabar šioje bazėje jau yra pakankamai aikščių ne tik varžyboms, bet ir treniruotėms.

Dar vienas projektas nėra toks ryškus, tačiau mokykloms ir bendruomenėms LFF taip pat skiria nedidelių matmenų naudotas dirbtines dangas.

Kiekviena nauja aikštelė reiškia, kad vaikai turi daugiau galimybių ir geresnes sąlygas sportuoti.

Tai labiausiai ir džiugina. Aišku, aikščių poreikis yra didelis, todėl negalime patenkinti visų pageidavimų.

Bet sėkmingiausius projektus stengiamės pratęsti.

38

E.Eimontas: „Kiekviena nauja aikštelė reiškia, kad vaikai turi daugiau galimybių ir geresnes sąlygas sportuoti.“

- Ką siūlote tiems, kurių nepasiekia LFF vykdomi projektai?

- Manau, kad tie, kurie ieško būdų ir labai stengiasi, gali sėkmingai keisti infrastruktūrą. Jau pradedame suprasti, kad tik sėdėdami ir sakydami, kad viskas blogai, nieko nepakeisime. Yra įvairių būdų – privačios lėšos, valstybės, savivaldybių ar tarptautinių organizacijų parama, Europos sąjungos fondai.

39

Techninis vystymas ir mokymai

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija tiek savo darbuotojams, tiek visai futbolo bendruomenei – treneriams, teisėjams, medikams ar kitam pagalbiniam personalui – nuolatos organizuoja kursus ir seminarus, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, rengia metodinę medžiagą. Daugelis mokymų vyksta Nacionalinėje futbolo akademijoje įsikūrusiame Futbolo techninio vystymo centre.

Veikla

10

• UEFA A ir B licencijų trenerių kursai • Masinio futbolo dalyvių mokymai • Metodinė parama treneriams, regioninėms futbolo akademijoms ir futbolo mokykloms • Trenerių seminarai, sezono apžvalgos • Teisėjų, medikų, sveikatingumo ir kiti seminarai • Futbolininkų testavimas, duomenų kaupimas • Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis tiriant futbolininkus • Varžybų analizė • Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas • UEFA programos KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario), Study Group, Top Executive, Good Governance, Scoreboard, FIFA Kokybės valdymo sistema, Komunikacijos seminarai ir kita.

Kontaktai Stasys Stankus LFF techninio-metodinio skyriaus direktorius Tel. 8 652 652 02 Rimas Kazakevičius Lietuvos futbolo techninio vystymo asociacijos direktorius Tel. 8 670 073 43 Raimondas Statkevičius Nacionalinės futbolo akademijos direktorius El.p. r.statkevicius@lff.lt

Iššūkiai • UEFA PRO licencijos kursai treneriams Lietuvoje • UEFA C licencijos kursai treneriams • FIFA jaunimo futbolo trenerių seminarai specifinėms grupėms • Varžybų analizės sistemos diegimas • Futbolo taktikos ir technikos vadovėlių tolesnis ruošimas • LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projekto tęstinumas iki 2013 m.

Svarbiausios datos • 2004 m. – pradėti masinio futbolo programoms skirti mokymai • 2005 m. – UEFA Vykdomojo komiteto sprendimu LFF suteikta teisė vykdyti UEFA B lygio (jaunimo) futbolo trenerių kursus ir išduoti UEFA B lygio futbolo trenerio licencijas • 2006 m. – vadovaujantis UEFA futbolo klubų licencijavimo reikalavimais LFF pradėjo vykdyti A lygio trenerių kursus • 2007 m. – LFF A lygio trenerių licencijų perkvalifikavimas į UEFA A licenciją • 2007 m. – Techninio centro Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune atidarymas • 2010 m. – įsteigta Futbolo techninio vystymo asociacija.

• 2010 m. – planuojami pradėti UEFA PRO licencijos trenerių kursai

Pasiekimai • Nuo 2007 m. surengti trys UEFA A licencijos kursai treneriams bei suteiktos 86 licencijos • Nuo 2006 m. surengti keturi UEFA B licencijos kursai treneriams ir suteiktos 125 licencijos • Nuo 2008 m. surengta 150 mokytojų seminarų, skirtų „Linksmosios futbolo mokyklos“ ir „Futboliuko“ programoms • Paruoštos šešios knygos su metodine medžiaga

40

41

Techninis vystymas ir mokymai

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Stasys Stankus LFF techninio-metodinio skyriaus direktorius

- Palyginkite LFF futbolo techninio vystymo veiklą su panašia kaimyninėse ir kitose šalyse.

- Iki šiol mokymus rengė Nacionalinė futbolo akademija. Kokiu tikslu įsteigta techninio vystymo asociacija?

- Akademija turi dar vieną savo darbo kryptį, kuri yra pagrindinė – rengti aukšto meistriškumo sportininkus.

Todėl visus mokymus, metodikos ruošimą, techninį futbolo aprūpinimą, treniruočių analizės programą ir kita nusprendėme perduoti asociacijai, kuri galės užsiimti vien šia veikla. Futbolo akademija ir toliau ugdys talentus.

- Kokia pagrindinė techninio vystymo veikla?

- Veiklą galima išskirti į kelias kryptis. Tai trenerių ir kito personalo kursai ir seminarai, futbolininkų testavimas bei metodinės medžiagos ruošimas. Jau kelerius metus rengiame kursus treneriams ir išduodame UEFA A bei B licencijas. Dabar ruošiamės ir UEFA PRO licencijai, planuojame, kad jos kursus galėsime rengti jau šįmet. Kūno kultūros ir sporto mokytojams, treneriams, organizatoriams ketiname išduoti C licencijas. Pastarosios krypties kursus rengiame jau nuo 2004 metų, kai buvo pradėti masinio futbolo projektai pagal programą „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“.

Praėjusių metų pabaigoje šalies klubų, sporto mokyklų, akademijų treneriai apžvelgė futbolo sezoną.

Taip pat dalyvaujame UEFA Study Group programoje – treneriai lankėsi Rusijoje, Belgijoje, Škotijoje, Čekijoje.

Nuo 2009 metų testavome 31 futbolininkų grupę, iš viso daugiau kaip pusę tūkstančio žaidėjų. Bandėme nustatyti jų fizinį pasirengimą, kaupėme duomenis apie juos. 2008 metais buvo išleistos šešios knygos, o 2009 metais pradėti rengti futbolo taktikos ir technikos mokymo vadovėliai.

- Latvijoje techninis centras net nepradėtas kurti.

Estijoje tai bandė daryti užsienio specialistai, bet aiškaus rezultato taip ir nėra, todėl kaimynus šioje srityje tikrai lenkiame. Tačiau dar turime ko pasimokyti iš tokių šalių kaip Slovakija ir Čekija, kuriose mokymai vyksta ir įvairiuose centruose, ir regionuose tiek klubų, tiek nacionalinių lygiu. Pavyzdžiui, Prahos „Sparta“ turi savo techninį centrą. Lietuvoje kol kas tokią veiklą vykdo tik federacija, iniciatyvų iš kitur trūksta.

Norėtųsi, kad regionuose esančios akademijos užsiimtų ne tik sportininkų rengimu, bet techniniu vystymu. Mūsų vizijoje techninė asociacija turi ruošti visą programų strategiją, analizę, kaupti duomenis, rengti instruktorius apskritimis ir tapti plačios techninio vystymo sistemos centrine ašimi.

S.Stankus: „Pirmieji iš Baltijos šalių įsteigėme tokio pobūdžio mokymo centrą, tačiau dar gerokai atsiliekame nuo Slovakijos ir Čekijos.“

- Ar darbui turite visas reikalingas sąlygas? Kokie specialistai kviečiami į mokymus?

- Sąlygomis Nacionalinėje futbolo akademijoje esame patenkinti. Dirba mūsų žmonės, taip pat pasitelkiame į pagalbą įvairių sričių ekspertus iš Lietuvos kūno kultūros akademijos. Dvejus metus į trenerių kursus buvo atvykę specialistai iš Baltarusijos ir Ukrainos. Žmonių iš užsienio planuojame kviestis ir daugiau – pavyzdžiui, dėl UEFA Pro licencijos programos yra sutarta su Italijos ir Olandijos specialistais.

- Kokių mokymų ar projektų reikia šiuo metu?

- Norime surengti FIFA jaunimo futbolo trenerių seminarą skirtą specifinėms grupėms – vaikų arba jaunimo, vartininkų, fizinio rengimo treneriams. Tokie seminarai planuojami jau šiemet. Apskritai, didėja specializacijos poreikis. Ne tik kursų, bet ir metodinės medžiagos srityje, todėl ir stengiamės parengti atskirus taktikos ir technikos vadovėlius. Labai laukiame varžybų analizės sistemos, kurią planuoja įdiegti LFF. Tai palengvintų trenerių darbą ir mokymus, būtų lengviau kaupti informaciją. Varžybų analizės sistema bus pirmiausia skirta rinktinėms ir prasidės rugsėjo mėnesį nuo pirmųjų nacionalinės rinktinės oficialių rungtynių.

42

43

Tarptautinė veikla

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Profilis

Lietuvos futbolo federacija aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose, programose, komitetuose.

Didžiausias pastarųjų metų tarptautinės veiklos pripažinimas – LFF prezidentas Liutauras Varanavičius išrinktas į UEFA Vykdomąjį komitetą. Tad neatsitiktinai šios, svarbiausios Europos futbolo institucijos nariai, pernai posėdžiavo ir Lietuvoje. Tarptautinėje veikloje dalyvauja visų grandžių ir sričių LFF atstovai.

Veikla

11 44

• LFF atstovai UEFA ir FIFA komitetuose: -- LFF prezidentas Liutauras Varanavičius UEFA Vykdomojo komiteto narys (nuo 2009 m.)

UEFA Žiniasklaidos komiteto pirmininkas ir Rinkodaros komiteto vicepirmininkas (nuo 2009 m.)

UEFA HatTrick programos komiteto antrasis vicepirmininkas (2007-2009 m.)

FIFA Goal programos komiteto narys (nuo 2005 m.)

-- LFF generalinis direktorius Julius Kvedaras -- UEFA profesionalaus futbolo komiteto narys -- Nacionalinės futbolo akademijos direktorius Raimondas Statkevičius UEFA Plėtros ir Techninės pagalbos komiteto narys • Varžybų delegatai, stebėtojai: • LFF viceprezidentas Tomas Karpavičius -- Tarptautinio ryšių vadybininkė Vaiva Zizaitė -- Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas Jonas Braga • Atskirų sričių sąjungos, sistemos -- UEFA Teisėjų konvencija -- UEFA Grassroots chartija -- UEFA Trenerių konvencija -- FIFA Early Warning System GmbH (EWS) (sporto lažybų stebėsenos ir perspėjimo sistema) • Mokymų programos, seminarai -- UEFA ir FIFA teisėjų ir trenerių seminarai -- UEFA KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario) – žinių ir informacijos dalinimasis, skirtas vadybiniams sugebėjimams tobulinti -- UEFA Study Group schema – apsikeitimas technine informacija -- UEFA Top Executive programa – skirta padėti federacijų vadovams lengviau kontroliuoti ir sekti organizacijos viduje vykstančius projektus -- UEFA Scoreboard – skirta efektyviam veiklos planavimui -- UEFA Grassroots (masinio futbolo) seminarai -- FIFA Kokybės valdymo sistema (vadybos standartų ir struktūros diegimas) -- FIFA Transfer Matching System seminarai (nauja futbolo žaidėjų registracijos sistema, transferų siuntimo tvarka) -- UEFA Vidinės komunikacijos seminaras

-- Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas • Organizuojami tarptautiniai turnyrai -- UEFA U-19, U-17 vaikinų ir merginų atrankos mini turnyrai -- UEFA Salės futbolo atrankos mini turnyrai -- U-17 LFF taurės turnyras Palangoje -- Baltijos rinktinių taurės varžybos -- Baltijos klubų lygos varžybos

Kontaktai Edvinas Eimontas LFF Projektų skyriaus direktorius El.p. projektai@lff.lt Nerijus Dunauskas LFF varžybų vykdymo skyriaus direktorius El.p. n.dunauskas@lff.lt

Pasiekimai • LFF prezidentas Liutauras Varanavičius išrinktas į UEFA Vykdomąjį komitetą • Vilniuje įvyko UEFA Vykdomojo komiteto posėdis – tik trečią kartą Rytų Europoje • Vilniuje surengtas regioninis UEFA klubų licencijavimo seminaras • LFF – pirmoji FIFA narė, kuri pradėjo įgyvendinti FIFA Early Warning System GmbH (EWS) nacionaliniu lygmeniu • Bendradarbiaujant su UEFA ir FIFA daugėja kursų ir seminarų

Iššūkiai • Išlaikyti LFF atstovų skaičių UEFA ir FIFA komitetuose • Surengti UEFA U-19 arba U-17 vaikinų/merginų čempionato finalinį etapą Lietuvoje • Paraiškos finansuoti naujus infrastruktūros projektus, rekonstruoti stadionus • Bendradarbiaujant su UEFA ir FIFA rengti naujus kursus ir seminarus

Svarbiausios datos • 2010 m. kovą LFF oficialiai priimta į UEFA teisėjų konvenciją ir UEFA Grassroots chartiją • 2009 m. kovą LFF pradėjo taikyti FIFA Early Warning System GmbH (EWS) sistemą • 2009 m. liepą įvyko UEFA Vykdomojo komiteto posėdis Vilniuje • 2009 m. lapkritį įvyko regioninis UEFA klubų licencijavimo seminaras Vilniuje

45

Tarptautinė veikla

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

Interviu

Artimiausiu metu bandysiu sutarti, kad UEFA skirtų lėšų stadionams sutvarkyti iki UEFA trečiosios kategorijos. Lietuva būtų viena iš kelių šalių, kuri gautų paramą. Taip pat siekiu, kad įvairiose programose būtume viena iš pirmųjų šalių, kuri įdiegtų naujas sistemas ar rengtų mokymus.

- Kokius svarbiausius Europos futbolo sprendimus jau teko svarstyti ir kokius dar teks?

- Jau priimtas sprendimas, kad nuo 2016 metų Europos čempionato finaliniame etape dalyvaus daugiau, iki 24 komandų. Tai bus naudinga ir mažosioms šalims, kurios turės daugiau galimybių ten patekti.

Liutauras Varanavičius LFF prezidentas - Ką tokios mažos valstybės kaip Lietuva atstovui reiškia būti išrinktam į UEFA Vykdomąjį komitetą?

Kokius klausimus jis sprendžia ir kaip dažnai renkasi?

- Manau, kad Lietuvai tai yra labai svarbus pasiekimas tarptautinėje arenoje. Į Vykdomąjį komitetą nepatenka daug gilesnes futbolo tradicijas turinčios šalys nei Lietuva. UEFA Vykdomojo komiteto (VK) narys gali dalyvauti priimant svarbius sprendimus, tad galiu siekti, kad Lietuva ir kitos mažos šalys sulauktų didesnės paramos.

- Kaip UEFA Vykdomajame komitete pavyksta prisidėti sprendžiant Lietuvos ir Baltijos šalių futbolui rūpimus klausimus?

- Atstovauju ne tik trims Baltijos valstybėms, bet ir kitoms mažesnėms šalims. Kovojame, kad mūsų balsas būtų išgirstas. Tas iš dalies pavyksta, nes vis daugiau mažųjų šalių atstovų patenka į įvairius komitetus, visur dalyvauja, važiuoja į mokymus. Jie mažosioms federacijoms padeda tobulėti, pačioms efektyviau tvarkyti savo reikalus. Tai buvo vienas iš pagrindinių mūsų veiklos tikslų.

Daug dėmesio skiriama „Financial fair play“ (Sąžiningai finansinei konkurencijai), kad klubai negalėtų nepagrįstai išlaidauti ir būti pranašesni nei pagal savo galimybes dirbantys konkurentai, taip pat užbėgti už akių nelegalioms lažyboms. Taip pat svarstoma, ar verta pertvarkyti klubines varžybas.

Savo išvaizdą ir formatą pakeitusi UEFA Europos lyga jau tapo geru produktu. Svarstome ir dėl įvairių programų, kurios bus vykdomos po 2012 metų.

L.Varanavičius: „UEFA Vykdomojo komiteto (VK) narys gali dalyvauti priimant svarbius sprendimus, tad galiu siekti, kad Lietuva ir kitos mažos šalys sulauktų didesnės paramos.“

Jei kalbame apie konkrečius darbus, jų nemažai.

Pavyzdžiui, tarpininkaujant UEFA, Lietuvoje vykdomo dešimties pilnų matmenų dirbtinių dangų projekto kainą derybose pavyko sumažinti beveik trigubai.

VK paprastai renkasi kas ketvirtį, nors šiemet iš viso bus šeši posėdžiai. VK narys balsuoja visais klausimais ir turi vieną balsą iš 16. Tenka priimti aukščiausio lygio Europos futbolo sprendimus. Žiniasklaidos komitetas, kuriame esu pirmininkas, apima visas darbo su žiniasklaida sritis – nuo rungtynių aptarnavimo iki viešųjų ryšių. Rinkodaros komitetas sprendžia visus komercinius klausimus, susijusius su UEFA varžybomis, taip pat – UEFA Čempionų ir Europos lygų.

Abu šie komitetai renkasi du kartus per metus.

- Ar požiūris į Lietuvos futbolą užsienyje pastaraisiais metais pasikeitė?

- Mano nuomone, pasikeitė stipriai. Bent jau jaunimo lygyje atsirado daug norinčių žaisti su mūsų rinktinėmis, esame kviečiami į daugiau turnyrų.

Daugiau kvietimų sulaukia ir nacionalinė rinktinė. Jei turėtume aukšto lygio stadionų, kuriuose galėtume priimti varžovus, į Lietuvą atvažiuotų ir galingiausios komandos.

46

47

Lietuvos futbolo 2010-2020 metų strategija

Lietuvos futbolo 2010–2020 metų strategija – bendras futbolo bendruomenės ir Lietuvos futbolo federacijos projektas. Jo rezultatas – sukurti futbolo plėtojimo kryptis, veiklos prioritetus ir uždavinius.

Iki šiol nuveikta nemažai: gerėja rinktinės rezultatai, daugėja žaidžiančių futbolą, plečiama infrastruktūra, auga nauja futbolininkų karta. Tačiau iki šiol trūko kryptingumo ir bendro sutarimo siekiant tikslų.

Tad neatsitiktinai prieš metus pradėjome dirbti kartu, pagrindinis mūsų plano tikslas – kad futbolas taptų pagrindine sporto šaka šalyje.

Kartu su partneriais atlikta išsami situacijos analizė, įsigilinta į įvairių šalies futbolo sričių darbuotojų, sirgalių, regioninės ir nacionalinės valdžios bei visuomenės nuomonę, pastabas ir siūlymus. Visa tai apibendrinta Futbolo bendruomenės suvažiavime 2010 metų kovą. Jo metu patvirtinta ir Lietuvos futbolo vizija bei išskirtos pagrindinės keturios strateginės kryptys.

LFF investicijos

Vizija

Biudžetas 2008-2009 m.

Futbolas yra populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, kurią bendruomenės renkasi laisvalaikiu.

Pajamos

Strateginės kryptys I. Skatinti masiškumą Masinis futbolas – tai piramidės pagrindas, be kurio neįmanomas profesionalusis futbolas. Neatsitiktinai viena iš pagrindinių strateginių krypčių – futbolu sudominti kuo daugiau įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių bei fizinio pajėgumo žmonių.

II. Didinti profesionalumą Lietuvoje siekiama įtvirtinti Vakarų Europoje vyraujančią futbolo klubo sampratą. Pagal ją profesionalus klubas – skaidri ir aiški valdymo sistema, kurioje aktyviai dalyvauja vietos bendruomenė. Tai ne tik aukščiausios lygos, bet ir jaunimo, berniukų bei mergaičių komandos, mėgėjų futbolas.

III. Ugdyti futbolo kultūrą Siekiama formuoti teigiamą požiūrį į futbolą, turėti visuomenės palaikymą vystant projektus ir įdiegiant naujoves. Tikimasi, kad Vakarų Europoje vyraujančiu klubo modeliu paremti profesionalūs klubai padės aktyviai populiarinti šią sporto šaką vietos bendruomenėse. O tai turės įtakos ir žiūrovų bei sirgalių skaičiui stadionuose.

IV. Plėsti infrastruktūrą 2010–2020 metais planuojama ir toliau aktyviai atnaujinti stadionų infrastruktūrą. Ypatingą dėmesį skirti treniruočių bazių steigimui, maniežų rengimui, futbolo aikščių prie mokyklų renovacijai, sporto centrų, analogiškų Kaune esančiai Nacionalinei futbolo akademijai, steigimui.

Mus vienija futbolas. LFF 2008-2009 m.

9%

3%

• Pajamos už infrastruktūros (turto) objektus Projektinė veikla • Trumpalaikių projektų pajamos • Mini turnyrų organizavimo pajamos • Baltijos Lygos organizavimo pajamos • Futbolo techninio vystymo centro pajamos • Nacionalinė futbolo akademijos pajamos

2% 3% 3% 8%

• Ilgalaikių investicinių projektų finansavimas

1%

• Papildomas veiklos finansavimas

IŠLAIDOS

1% 6%

14%

2% 5%

12% 1%

Šios strateginės kryptys – tai mūsų kelrodis vystant futbolą iki 2020 metų. Jomis remdamiesi formuluojame trumpalaikius ir ilgalaikius uždavinius, planuojame Lietuvos futbolo federacijos veiklą, investicines programas. Šalies futbolo bendruomenė su federacija kurdama Lietuvos futbolo strategiją įsipareigoja aktyviai dalyvauti įgyvendinant išsikeltus tikslus bei uždavinius.

3% 9%

3% 2% 3% 17%

31%

Tiesioginė veikla • Administracinės ir ūkinės sąnaudos • Komercinės veiklos išlaidos • Klubinio futbolo organizavimo išlaidos • Mokesčiai FIFA ir UEFA

Biudžetas 2008-2009 m.

9%

25%

7%

Tiesioginė veikla • Dotacijų pajamos (UEFA, FIFA ir kt.)

• Rėmėjai ir komercinės veiklos pajamos • Klubinio futbolo organizavimo pajamos

2%

8%

10%

Projektinė veikla • Trumpalaikių projektų vykdymo išlaidos • Miniturnyrų išlaidos (dalyvavimas/ organizavimas) • Baltijos Lygos organizavimo išlaidos • Futbolo techninio vystymo centro išlaidos • Nacionalinės futbolo akademijos išlaidos Sportinė veikla • Išlaidos Nacionalinei ir U21 rinktinėms • Vaikų ir jaunių futbolo finansavimas • Kitų asociacijų ir apskričių futbolo federacijų • finansavimas • Sporto programų finansavimas Kiti atskaitymai • Amortizaciniai atskaitymai • Finansinės veiklos išlaidos • Mokesčiai • Pelno mokestis • Ilgalaikių investicinių projektų vykdymas

48

49