Turinys 2 psl.
Prezidento kreipimasis
3 psl.
Generalinio direktoriaus kreipimasis
4–7 psl.
Nacionalinė vyrų rinktinė
8–11 psl.
Klubinis futbolas ir licencijavimas
12–15 psl.
Jaunimo futbolas
16–18 psl.
Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje
19–21 psl.
Masinis (Grassroots) futbolas
22–23 psl.
Salės ir paplūdimio futbolas
24–25 psl.
Moterų futbolas
26–27 psl.
Teisėjai
28–29 psl.
Infrastruktūros plėtra
30–31 psl.
Techninis vystymas ir mokymai
32–33 psl.
Tarptautinė veikla
34 psl.
Lietuvos futbolo strategija 2010-2020 metams
35 psl.
LFF investicijos
36–45 psl.
Lietuvos apskričių futbolo federacijos
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Julius Kvedaras
Edvinas Eimontas
Išauginti aukšto meistriškumo futbolininką – ilgų metų darbo reikalaujantis procesas. Nuo to laiko, kai jaunuolis pradeda gainioti kamuolį pirmose futbolo treniruotėse iki jo debiuto vyrų komandoje gali praeiti ir 15 metų. Todėl tai, ką dabar turime futbolo piramidės yra ilgalaikis rezultatas, kuris priklauso nuo daugelio aspektų.
Prabėgę 2012-ieji futbolo bendruomenei tikrai buvo neeiliniai. Galime džiaugtis, kad po daugelio metų sunkaus darbo turime ir apčiuopiamus vaisius. Šiemet jau galime futbolo ateitį kurti naujuose futbolo namuose – Lietuvos futbolo federacijos stadione, naujoje LFF būstinėje.
LFF prezidentas
LFF generalinis direktorius
Šis projektas pastaruosius keliolika mėnesių kainavo daugiausiai pastangų ir resursų. Turime ne tik naują, erdvią būstinę, bet ir dvi dirbtinės dangos aikštes, kurios labai reikalingos Vilniaus futbolo profesionalų, mėgėjų ir vaikų komandoms.
Yra daug sričių, kur turime patobulėti. Tačiau vis dėlto galime džiaugtis, kad su turimais resursais Lietuvos rinktinė sugeba dukart prilygti Slovakijai – kurios vieno lyderio vertė rinkoje ne kartą viršija visą mūsų futbolo biudžetą. Vis dėlto turime suprasti, kad esame maža valstybė, o futbolo pasaulyje – didžiulė konkurencija. Rinktinei nėra lengva ilgus metus konkuruoti su gilias tradicijas turinčiomis šalimis. Pastaraisiais metais komandoje įsibėgėjo kartų kaita, įsilieja nemažai jaunimo. Pasaulio čempionato atrankos ciklo pradžioje buvo gerų rungtynių, buvo ir nepavykusių. Netenkino dalies kontrolinių rungtynių rezultatai. Tačiau sakoma, jog geriau, kai sunku pratybose – tada lengviau mūšyje. Į rinktinę žaidėjai atvyksta iš klubų, tačiau beveik visi jie „duoną“ uždirba užsienyje. Deja, Lietuvoje lėšų trūksta tiek profesionalų, tiek mėgėjų klubams. Tikiuosi, kad šiemet nauja įkurta klubų asociacija, kuriai perleidome A lygos rinkodarą, su LFF parama sugebės susikurti sau stipresnius pagrindus ir bus patraukli tiek futbolo aistruoliams, tiek būsimiems rėmėjams. Sunkmetis Europoje paskatino ir kitą procesą – po pasaulį plintantį sutartinių rungtynių virusą. Šis klausimas pastaruoju metu tapo vienu opiausių UEFA sprendžiamų problemų. Savo ruožtu, LFF įsteigė Sąžiningumo pareigūno instituciją, vykdo kitos prevencijos priemones. Kita vertus, mūsų pagrindinė funkcija – ne būti teisėjais ar detektyvais, o stengtis kurti, vystyti futbolą. LFF per vienerius metus turi išlaikyti 11 rinktinių – nuo nacionalinės vyrų iki vaikinų U-16, salės, moterų ir merginų. Be to, nemažą dėmesį skiriame jaunimui. Ne tik išlaikome Nacionalinę futbolo akademiją, bet ir stengiame plėsti jos tinklą – pernai surinkta jaunų žaidėjų grupė Panevėžyje. Panašų padalinį norime įsteigti ir Šiauliuose.
Pagaliau pastovius namus sostinėje turi Lietuvos nacionalinė rinktinė, kuri iki tol buvo priversta glaustis kituose miestuose. Sostinės futbolo mėgėjai jau buvo pasiilgę galimybės pamatyti geriausius mūsų futbolininkus. Praėjusiais metais kartu su futbolo bendruomene nemažai diskutavome apie reikalingas permainas vaikų futbole. Jau ėmėmės iniciatyvos patys Lietuvoje organizuoti mažojo futbolo pirmenybes. Galbūt tai padės atrasti naujų talentų. Bet juos reikia ir sulaikyti, kad nenueitų klystkeliais. Akivaizdu, kad tai ne vien futbolo bendruomenės, bet ir valstybės rūpestis. Reikėtų padėkoti daugelio miestų ir rajonų savivaldybėms, kurios svariai prisideda prie infrastruktūros plėtros. Tačiau, kaip jau įprasta, pasigendame sporto plėtros strategijos ir vizijos valstybiniu mastu. Nacionaliniai stadionai nepaisant išleistų milijonų taip ir liko griuvėsiais, todėl nutarėme viską daryti savo išgalėmis. Pasitelkę FIFA bei UEFA paramą įsirengėme aukštus tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną – dabar jame gali žaisti nacionalinė rinktinė, vykti UEFA klubinės varžybos. Lietuvoje dar turime paneiginėti stereotipus ar netgi nepagrįstus kaltinimus, o Europa mūsų darbus jau vertina – ne veltui UEFA suteikė galimybę mums organizuoti Europos U-19 čempionatą. Mums tai didelė garbė ir atsakomybė. Tikiuosi, kad tai bus vienas iš žingsnių pirmyn kuriant naują futbolo ateitį.
Tikrai nepamiršome ir kitų Lietuvos regionų. LFF dovanotos naujos standartinių matmenų dirbtinės dangos įrengtos Gargžduose, Klaipėdoje, į priekį juda anksčiau pradėtas aikštės įrengimas Alytuje. Tokios aikštės leidžia prailginti futbolo sezoną ir pagerinti jo kokybę, todėl svarbu, kad jas turėtų kuo daugiau miestų. Aikštės būtinos ne tik profesionalams. Šiemet masinio futbolo dalyvių skaičius pasiekė beveik 80 tūkstančių, todėl futbolo žaidimui skirtų vietų poreikis nemažėja, o didėja. Tai vyksta nepaisant to, kad programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ pastaraisiais metais neteko dalies privačių ir valstybės institucijų finansinės paramos. Iš programos atsiradusios iniciatyvos ir entuziastai įvairiuose miestuose toliau stumia masinį futbolą į priekį. Paramą inventoriumi jiems suteikia sistemingai trečius metus skirstomas LFF Paramos futbolui fondas, o specialistai iš Lietuvos bei užsienio padeda teoriniais ir praktiniais patarimais. Dėmesį pastaraisiais metais taip pat atkreipėme į tas futbolo sritis, kurios išgyveno nelengvus laikus bei anksčiau kartais likdavo nuošalyje. Judėjimas „Moterys už futbolą“ davė naują impulsą moterų futbolo populiarinimui ir jau buvo įvertintas Europoje, o salės futbolui postūmį suteikia nauji rėmėjai bei tokios varžybos kaip atgijęs taurės turnyras.
Ekonominį sunkmetį atlaikę, kantriai licencijavimo nurodymus daugelį metų vykdantys pajėgiausi futbolo klubai darosi savarankiškesni, brandesni, atsiranda supratimas, kad reikalingas ilgametis darbas. Stengiamės kiek įmanydami padėti jų iniciatyvai auginti lygos populiarumą ir pritraukti naujų rėmėjų. Tam tikras įdirbis jau padarytas – kelerius metus A lygos čempionatas transliuojamas per televiziją, o visos rungtynės matomos internetiniame portale Futbolo.TV. Sustiprėjus klubams turėsime stabilesnius futbolo pamatus. Jų prireiks, jei norime įgyvendinti prieš trejus metus Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 m. užsibrėžtus tikslus. Sporto pasaulis dinamiškas, keičiasi galimybės, todėl artimiausias užduotis kasmet reikia įvertinti iš naujo. Tačiau pagrindinis tikslas išlieka – norime, kad futbolas taptų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, pripažįstama kaip pirmo pasirinkimo aktyvaus laisvalaikio forma.
Nacionalinė vyrų rinktinė LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Varžybos, rezultatai
Iššūkiai ir planai
• 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos Europos zonos varžybos: G grupė: Bosnija-Hercegovina, Graikija, Latvija, Slovakija, Lichtenšteinas; Per 5 rungtynes iškovota 1 pergalė ir 2 lygiosios, užimama 4 vieta. • Kontrolinės tarptautinės rungtynės išvykose su Rusija, Baltarusija, Makedonija, Armėnija ir Albanija: 2 lygiosios, 3 pralaimėjimai; • 2012 m. Baltijos taurės turnyro Estijoje rungtynės su Estija, Latvija: 2 pralaimėjimai; • Sužaistos B rinktinės mokomojo pobūdžio rungtynės su U-21 rinktine.
• Kovoti dėl 2-3 vietų 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos grupėje; • Pasiruošimas 2016 m. Europos čempionato atrankos varžyboms. Kontaktai Robertas Tautkus LFF A ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas r.tautkus@lff.lt
Nacionalinė vyrų rinktinė LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Robertas Tautkus
Nacionalinių A, B ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas
- Kuo išskirtiniai buvo pastarieji metai nacionalinei rinktinei? - Komandai pradėjo vadovauti naujas vyriausiasis treneris Csaba Lászlo. Jis pasirinko savo asistentus, įvedė savo korekcijų ekipoje, iš dalies naujai būrė komandą. Iki 2013 m. balandžio sužaidėme 12 rungtynių, iš jų 7 kontrolines. Tai – nemažai. Itin įtempta buvo 2012 m. gegužės pabaiga – birželio pradžia, kai rungtyniavome keturiskart per dešimt dienų. Treneris turėjo galimybę susipažinti su visais žaidėjais ir išbandyti juos aikštėje. - Kiek žaidėjų iš viso šiemet atstovavo nacionalinei ekipai? Kiek iš jų debiutavo komandoje? - Į rinktinę buvo kviesti 47 futbolininkai (neskaitant dar kelių, kurie dalyvavo B rinktinės stovykloje). Beveik visi jie gavo žaidimo laiko vienose ar kitose rungtynėse. Pastaraisiais metais rinktinėje debiutavo 12 žaidėjų, iš jų šeši perėjo iš U-21 rinktinės. Dar 10 futbolininkų buvo sužaidę vos vienerias ar šiek tiek daugiau rungtynių rinktinėje. - Kuriuos žaidėjus galima būtų pavadinti šių metų atradimais? - Vienu atradimų galima vadinti Arvydą Novikovą. Nors jis žaidė rinktinėje ir užpernai, ankstesni metai jam klube nebuvo sėkmingi. Kitas atradimas – V. Borovskis. Iki tol jis buvo sužaidęs tik dešimt minučių, o 2012 m. pradėjo žaisti rinktinės pagrindinėje sudėtyje. Rinktinės treneriai parodė, kad kelias atviras ir Lietuvos čempionato žaidėjams, kurie nuolat demonstruoja gerą sportinę formą. Taip pat džiugu, kad po gana ilgos pertraukos į komandą sugrįžo sportinę formą atgavęs Mindaugas Kalonas. Jo žaidimas padėjo mums iškovoti tašką Slovakijoje. - Kiek atsiliepė rinktinei tai, kad 2014 m. FIFA Pasaulio čempionato atrankos varžybas rinktinė teko pradėti trimis išvykomis, tarp jų – į Graikiją ir Bosniją Hercegoviną. Ar 2013-ieji bus lengvesni? - Atrankos ciklo pradžia parodė, kad pirmąsias savaitinio ciklo rungtynes žaidžiame geriau nei antrąsias. Rugsėjį pavyko rungtynės su Slovakija, o Graikijoje antrajame kėlinyje pritrūkome jėgų. Spalį įveikėme Lichtenšteiną, o po kelių dienų Bosnijoje varžovams prilygome tik pirmąjį pusvalandį. Tokių sunkumų ir tikėjomės – vis dėlto svečiuose žaidėme su dviem grupės favoritais.
Palankesnis tvarkaraštis laukia 2013 metais. Kovą žaidėme vienerias atrankos rungtynes, birželį – taip pat turėsime vienerias (su Graikija namuose). Todėl joms galėsime susitelkti maksimaliai. Artimiausios rungtynės ir nulems, ar dar galėsime pretenduoti į aukštesnes vietas. Tai bus labai svarbu tolesnei komandos motyvacijai.
Be to, tai ne vienerių, o paskutinių ketverių metų rezultatai. Pvz. mūsų kritimui reitinge įtaką padarė ne tik šiemetiniai rezultatai, bet ir baigę galioti taškai, kuriuos gavome už 2008 m. pergales prieš rumunus ir austrus. Reitingas dažnai neatspindi viso tikro rinktinės pajėgumo. Kai buvome patekę tarp 50 stipriausiųjų, ne vienerius metus lenkėme Lenkijos komandą, kuri dalyvauja Europos, Pasaulio čempionatuose.
- Ar vyriausiojo rinktinės trenerio Csaba Laszlo vaidmuo apsiriboja tik tiesioginiu darbu su nacionaline komanda? - Treneris taip pat nuolat bendradarbiauja su Nacionaline futbolo akademija, jaunimo rinktinių treneriais, nuvažiuoja su jais pasidalinti mintimis ir padiskutuoti. Cs. Laszlo visada atviras ir klubų atstovams, yra vykęs į jų seminarus
- Kodėl nacionalinė rinktinė pastaraisiais metais prarado pozicijų FIFA reitinge? - Į reitingą susideda daug subjektyvių ir objektyvių faktorių. Tai priklauso ir nuo pasirinktų varžovų kontrolinėms rungtynėms, ir nuo oficialių rungtynių kalendoriaus išsidėstymo.
Dabartinei mūsų vietai atsiliepė ir naujos griežtos FIFA taisyklės. Labai gaila, kad šiemet mums nebuvo užskaitytos lygiosios Rusija – kuri patenka į stipriausiųjų dešimtuką. Taip atsitiko dėl dvikovą organizavusių rusų kaltės, nes jų pakviestas ketvirtasis teisėjas neturėjo FIFA kategorijos. Bet dar neprarandame vilties, kad toks nesusipratimas bus ištaisytas. Nemažai reitingo taškų kainavo rungtynės Baltijos taurės turnyre, Armėnijoje ir Albanijoje, kur buvo nemažai eksperimentų, išbandyta naujų žaidėjų.
Tuo pačiu. rinktinės treneris yra svarbi futbolo reprezentacinė figūra. Cs. Laszlo mielai dalyvauja kituose renginiuose, kur reprezentuoja futbolą – tiek dirbant su rėmėjais, tiek socialinėje ir diplomatinėje veikloje. Pavyzdžiui, galbūt nedaugelis žino, kad pernai rugsėjį Lietuvos-Vengrijos forume treneris susitiko su abiejų šalių vyriausybių vadovais.
R.Tautkus:
„Sunkaus starto ir tikėjomės“
Klubinis futbolas ir licencijavimas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Varžybos • LFF taurė (2012/13 m. – 63 komandos); • LFF A lyga (2012 m. – 10 komandų); • LFF dublerių lyga; • LFF I lyga (2012 m. – 10 komandų); • LFF Supertaurė; • LFF II lyga: Pietų zona (2012 m. – 12 komandų, organizavo Kauno AFF); Vakarų zona (2012 m. – 10 komandų, organizavo Klaipėdos AFF). • III lyga – apskričių pirmenybės: Vilniaus (14), Kauno (11), Klaipėdos (12), Šiaulių (11), Utenos (7), Alytaus (7), Marijampolės (9) IV lyga (52 – organizavo SFL). • UEFA varžybos: Čempionų lyga, Europos lyga, Regionų taurė. Pasiekimai ir tendencijos • 2012/13 m. UEFA varžybose Lietuvos klubai iškovojo 4,5 taško; (2011/12 – 4 tšk., 2010/11 – 2,5) • A lygos dalyviai ir jų skaičius stabilizavosi, I ir II lygose dalyvių daugėja; • Įkurta A lygos klubų asociacija;
• Visos A lygos rungtynės transliuojamos internetu, pradėtos I lygos rungtynių transliacijos; • Nuo 2013 m. sezono A ir I lygos, dublerių varžyboms įdiegta ir pradėta naudoti Futbolo informacinė sistema (FIS); • Išduotos 7 UEFA licencijos, 9 A licencijos, 9 I lygos ir 21 II lygos licencijos; • Griežtinama klubų finansinė drausmė, turintiems pradelstų įsipareigojimų taikomos žaidėjų registracijos sankcijos. Iššūkiai • Išlaikyti ir didinti komandų skaičių visose lygose; • Skatinti komandų judėjimą tarp lygų sportiniu principu; • Didesnis skaičius televizijos ir internetinių transliacijų, jų kokybės gerinimas; • FIS sistemos įdiegimas kitose lygose; • Klubų finansinės drausmės išlaikymas; • Stadionų infrastruktūros pritaikymas prie didėjančių UEFA reikalavimų; • Licencijavimo plėtra į III lygą.
Klubinis futbolas ir licencijavimas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Nerijus Dunauskas
LFF Varžybų ir renginių skyriaus vadovas
Koks buvo praėjęs sezonas aukščiausiame divizione – A lygoje, LFF taurės varžybose? - 2012 metais A lygoje rungtyniavo 10 komandų, šiemet jų liko 9. Galima sakyti, kad čempionato dalyviai stabilizavosi. Tos devynios ekipos žaidžia lygoje jau trečiąjį sezoną iš eilės. Dar netrūksta finansinių sunkumų, tačiau daugelis klubų jau žvelgia į perspektyvą, savarankiškėja. A lygos klubai įkūrė savo asociaciją, atsirado lygą populiarinti pasiryžę partneriai. Jiems perleidome čempionato rinkodaros reikalus. Varžybinę dalį toliau reguliuos federacija. Čempionato pabaiga praėjusiais metais buvo tikrai įdomi, dvi komandos – Panevėžio „Ekranas“ ir Vilniaus „Žalgiris“ kovojo dėl aukso, dar dvi – Marijampolės „Sūduva“ ir Pakruojo „Kruoja“ grumėsi dėl bronzos. 2011/12 metų LFF taurę iškovojo „Žalgiris“, kuriam šis trofėjus buvo labai svarbus, nes tapo pirmuoju po klubo atgimimo. 2012/13 m. taurės sezone nustebino Klaipėdos „Atlantas“, kuriam pavyko nužengti iki pusfinalio. Tiek sostinės, tiek uostamiesčio klubai pastaraisiais metais sparčiai progresuoja, siekdami nukonkuruoti pastaraisiais sezonais stabiliai pirmavusius „Ekraną“ ir „Sūduvą“. Nuo to tik įdomiau žiūrovams. Taip pat džiugu, kad futbolas žengia į priekį kartu su technologijomis. 2012 m. pirmą kartą visos A lygos rungtynės buvo transliuojamos internetu, pradėtos ir I lygos transliacijos. Taip pat nuo šių metų pradėjome visus futbolo duomenis – žaidėjų registraciją, protokolus kelti į kompiuterinę Futbolo informacinę sistemą (FIS). - Kokie pokyčiai įvyko varžybų sistemoje, nuostatuose? - LFF Supertaurės rungtynes iš vasaros perkėlėme į pavasarį – šiemet dvikova dėl trofėjaus vyko prieš sezoną, kaip tai įprasta daugelyje Vakarų Europos šalių. Toks formatas pasiteisina, nes kovo mėnesį aistruoliai yra išsiilgę futbolo.
Planuojame naujovių ir 2013/14 metų sezono LFF taurės turnyre – turnyro ketvirtfinalyje bus žaidžiamos ne vienerios, o dvejos rungtynes. Taip pat, siekiant populiarinti futbolą regionuose, pradiniuose LFF taurės etapuose komandos, kurioms burtai lemtų aukštesnių lygų varžovus, rungtyniautų namuose. Ši nuostata nebegalios nuo aštuntfinalio etapo. Atnaujintuose varžybų nuostatuose nuo šiol reglamentuotos dublerinės ir dukterinės komandos. Trys dukterinės komandos žaidėjai (iki 21-erių metų) gali atstovauti ir pagrindinei komandai.
Laurynas Zibolis
LFF Licencijavimo skyriaus vadovas
- Kuo išsiskyrė pastarųjų metų A lygos klubų licencijavimo sezonas? - Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – vis didesniu dėmesiu skiriamu klubų finansinei drausmei. Pavyzdžiui, net keliems A lygos klubams prieš 2013 m. sezoną buvo pritaikytos žaidėjų registracijos sankcijos dėl turėtų pradelstų įsipareigojimų. Kaip parodė praktika, tos sankcijos buvo pakankamai veiksmingos. Papildomu saugikliu stebinti klubų finansus tampa ir vėlesnis UEFA licencijų išdavimas. Net 7-i klubai įgijo šio lygio licencijas, nors pačiose varžybose jų dalyvaus tik 4-i. Visi A lygos klubai nuo 2013 m. sezono privalės finansinių ataskaitų duomenis įvesti į UEFA parengtą elektroninę duomenų bazę, kuri palengvins įvertinimą ir duomenų analizę.
Sezono viduryje klubų finansininkams taip pat teks padirbėti – liepos mėnesį jie turės pateikti klubų ataskaitas, įrodančias, kad birželio 30 dienai nėra pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, žaidėjams, kitiems klubams už žaidėjų parėjimus. - Kokios tendencijos vyrauja žemesnių lygų licencijavime? - Džiugu, kad matomas vis didesnis klubų noras dalyvauti LFF I lygoje. Į šią lygą pastaraisiais metais drąsiai įsilieja debiutantai, ko anksčiau trūkdavo. Tuo pačiu, nors daliai futbolo gerbėjų norėtųsi, kad I lygos lyderiai kuo skubiau patektų į A lygą, matomas brandesnis klubų požiūris – į A lygą bus einama tuomet kai klubo finansai, infrastruktūra, jaunimo sektorius bus tam pilnai pasiruošti. Nors šiuo metu licencijavimo sistema apima jau apie 40 klubų, tačiau nuo kitų metų planuojama pritaikyti licencijavimo principus ir žemesnėse lygose. II lygos klubams per dvejus metus jau pripratus prie licencijavimo sistemos reikalavimų tuo turės pasirūpinti ir III lygos klubai. Suprantama, reikalavimai mėgėjų klubams nebus dideli. - Ar A ir I lygos klubai jau susikūrė pakankamą infrastruktūrą? - Dalies stadionų – Kaune, Marijampolėje Alytuje – pakankamai gero lygio infrastruktūra bus patobulinta ruošiantis Europos U-19 futbolo čempionatui. Kai kuriems iš šių stadionų po numatytų atnaujinimų galbūt bus priskirti ir UEFA 3 kategorijai. Dalis stadionų, kurių infrastruktūra per pastarąjį dešimtmetį jau susidėvėjo, artimiausiais metais turėtų būti atnaujinta. Pirmiausia tai pasakytina apie Panevėžio ir Klaipėdos stadionus, kurių infrastruktūra nebėra tinkama tarptautinėms klubų rungtynėms. Žemesniame varžybų lygyje situacija taip pat keičiasi. Ne vienas I ir II lygos klubas 2013 m. sezoną pradės geresnėmis sąlygomis. Rajonų miesteliai vis dažniau pasinaudoja ES fondų ir kitų finansavimo programų galimybėmis. Taip pat aktualus ir veiksmingas išlieka LFF dirbtinių dangų įrengimo projektas – jis treniruočių ir varžybų sąlygas pagerino jau ne viename mieste.
Jaunimo futbolas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
LFF formuoja penkias jaunimo rinktines: U-16, U-17, U-18, U-19 ir U-21. Jų pagrindinis ilgalaikis uždavinys – paruošti pamainą nacionalinei rinktinei. LFF formuoja penkias jaunimo rinktines: U-16, U-17, U-18, U-19 ir U-21. Jų U-21 rinktinė formuojama ilgesniam, dvejų metų, atrankos ciklui. U-19 ir U-17 rinktinės dalyvauja UEFA Europos čempionato varžybose pagal sistemą „ruduo-pavasaris“. U-18 ir U-16 rinktinės žaidžia kontrolines rungtynes. Jaunimo rinktinių pamatas – vaikų ir jaunių čempionatai bei pirmenybės, kuriuos organizuoja ir vykdo Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacija (LVJFA).
Rinktinės
Vaikų ir jaunių varžybos
U-21 rinktinė: • 2011-2013 m. Europos U-21 čempionato (g. 1990 m.) atrankos varžybos: 2 grupė – Ukraina, Suomija, Švedija, Slovėnija, Malta 2012 m. iškovotos dvi pergalės. Galutinė įskaita: 9 taškai, 5 vieta grupėje. • 2013 m. sausio mėn. „Sandraugos“ taurės (g. 1992 m.) turnyras (Rusija): Varžovai: Ukraina, Turkmėnistanas, Moldova, Tadžikistanas, Baltarusija. Iškovota 4 vieta. • Kontrolinės rungtynės su Lenkija, „Sūduva-2“.
• Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų (1995-96, 1997, 1998, 1999 m. gim.) A lygos futbolo čempionatas (48 komandos); • Lietuvos jaunių sporto mokyklų ir klubinių komandų (gim. 1995-96, 1997, 1998, 1999 m.) I lygos futbolo pirmenybės. (85 komandos); • Lietuvos vaikų 9x9 (2000, 2001 m. gim.) ir 7x7 (2002 m. gim.) futbolo čempionatai, 7x7 ( 2003 m. gim.) futbolo varžybos. (155 komandos); • Lietuvos mažojo futbolo 5x5 (2000, 2001, 2002, 2003 m. gim.) čempionatas. (230 komandų); • Lietuvos vaikų 5x5 (2004 ir 2005 m. gim.) ir 4x4 (2006 m. gim.) futbolo varžybos; • Lietuvos Žiemos-Pavasario 11x11 (1995-96, 1997, 1998, 1999 m. gim.) futbolo pirmenybės (54 komandos); • Lietuvos jaunių (1995-96 m. gim.) sporto futbolo žaidynės (35 komandos).
U-19 (g. 1994-95 m.) rinktinė: • Baltijos taurė (2 vieta); • Kontrolinis turnyras su Turkija, Serbija, Danija (3 vieta); • Kontrolinės rungtynės su Austrija, Belgija. U-18 (g. 1995-96 m.) rinktinė: • „Palangos Juzės“ turnyras (1 vieta); • V.Granatkino turnyras (13 vieta). U-17 (g. 1996-97 m.) rinktinė • Europos U-17 čempionato atranka (4 vieta): Varžovai: Olandija, Belgija, Latvija. • Baltijos taurė (1 vieta); • „Kaspijos“ taurė: (5 vieta); • LFF taurė Palangoje (1 vieta); • UEFA „Development“ turnyras Vilniuje (2 vieta). U-16 (g. 1997-98 m.) rinktinė: • UEFA „Development“ turnyras Lenkijoje (3 vieta).
Iššūkiai • U-19 rinktinės pasirengimas 2013 m. Europos U-19 čempionatui Lietuvoje; • U-21 rinktinės startas 2013-2015 m. Europos U-21 čempionato atrankoje: Varžovai – Anglija, Velsas, Suomija, Moldova, San Marinas. • 2013-14 m. Europos U-17 čempionato atrankos etapas: Varžovai – Italija, Švedija, Ukraina. • 2013-14 m. Europos U-19 čempionato atrankos etapas: Varžovai – Rumunija, Lenkija, Armėnija.
Jaunimo futbolas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Robertas Tautkus
Stasys Stankus
Romualdas Lavrinavičius
- Kokios naujovės įvyko, kur galima laukti pasikeitimų? - 2012 m. pradėjome organizuoti vaikų mažojo futbolo čempionatą. Pernai šiose varžybose dalyvavo beveik 300 komandų keturiose amžiaus grupėse.
- Kokie buvo pastarieji metai U-21 rinktinei ir kas laukia artimiausiu metu? - Malonu, kad praėjusį atrankos ciklą pavyko užbaigti pernai iškovojant dvi pergales iš trijų rungtynėse su Ukraina ir Suomija. Iki gero rezultato trūko tik sėkmingesnio žaidimo paskutinėje dvikovoje su suomiais namuose. Tačiau ciklą baigėme netgi ne pajėgiausios sudėties, nes dalis U-21 rinktinės žaidėjų pradėjo kandidatuoti į nacionalinę komandą. Tai ir svarbiausia.
- Šiemet Lietuvos U-19 rinktinė rungtyniaus Europos čempionato finaliniame etape. Kaip vyko pasiruošimas? - Rinktinė nuoseklų pasirengimo grafiką. Baltijos taurės turnyre pernai vasarą per trejas rungtynes nepralaimėjome, tačiau teko tenkintis antrąja vieta. Geros pamokos buvo kontrolinės rungtynės su austrais, belgais, o spalį namuose žaidėme turnyre su elitinėmis jaunimo rinktinėmis – Danija, Turkija, Serbija. Dvikovos su tokiomis komandomis kelia žaidėjų meistriškumą. - Ko galima tikėtis iš U-19 čempionato? - Visų pirma tikimės, jog šis čempionatas suteiks didelį impulsą visam Lietuvos futbolui. Futbolo mėgėjai turės progą iš arti išvysti aukščiausio lygio jaunųjų futbolininkų žaidimą. Kalbant apie mūsų rinktinę, stengsimės nenuvilti į stadionus susirinksiančių žiūrovų ir kausimės dėl kiekvienos pergalės. Aišku, namų sienos ir aistruoliai privalo būti mūsų koziris prieš kitas komandas. - Kokie pastarieji metai buvo U-17 rinktinei? Kaip ruošiasi kitos rinktinės? - U-17 rinktinė (gimę 1996 m. ir jaunesni žaidėjai) dalyvavo Europos čempionato atrankos turnyre Belgijoje. Galingai šeimininkų komandai neprilygome, tačiau antrose rungtynėse nenusileidome žemyno čempionų titulą ginantiems olandams (0:0). Deja, koją pakišo paskutinių rungtynių su latviais pradžia. Draugiškame turnyre Minske ši rinktinė įveikė latvius bei gruzinus ir užėmė penktąją vietą.
- Pernai surengta vaikų ir jaunių futbolo konferencija. Kam ji buvo skirta? - Pagrindine konferencijos tema buvo vaikų ir jaunių varžybų vykdymo sistemos tobulinimas.
Taip pat – po ilgus metus trukusio bendradarbiavimo – pasistūmėjome į priekį tobulinant įstatyminę bazę. Kartu su LFF Techniniu skyriumi paruošėme rekomendacijas, kurias šių metų rugsėjį turėtų patvirtinti KKSD. Mums sunku daryti įtaką futbolo sporto mokykloms ir centrams – esame labiau koordinatoriai. Siekiame patobulinti trenerių skatinimo sistemą. Tikimės, jog pakoregavus įstatyminę bazę treneriai sulauktų daugiau dėmesio.
Nacionalinių A, B ir U-21 rinktinių skyriaus vadovas
Rinktinė jau pradėjo ruoštis ir 2015 m. Europos čempionato atrankos ciklui. Sausį vykęs tarptautinis Sandraugos turnyras nuteikė pozityviai – pavyko iškovoti aukštą ketvirtąją vietą ir ne vien atsimušinėjant, o žaidžiant pozicinį futbolą. Naujo atrankos ciklo tvarkaraštis toks, kad bus svarbu gerai startuoti . Jei tas pavyktų, jaunimas gali pagerinti ankstesnių metų rezultatus.
LFF techninio skyriaus direktorius
U-16 rinktinė (1997 m.) suburta Panevėžyje, kur įkurtas Nacionalinės futbolo akademijos padalinys. Ši rinktinė jau turėjo galimybę išbandyti jėgas su stipriais varžovais. Pavyko nugalėti Norvegijos bendraamžius, nusileista Lenkijos ir Danijos atstovams. U-18 rinktinė (1995 m.) žaidė prestižiniame V.Granatkino taurės turnyre. Ten mūsiškiams buvo sunku, nes žaidėme be penkių svarbių komandos narių.
Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos (LVJFA) prezidentas
Pristatytas naujas projektas, kuris parengtas atsižvelgus į 2010-2020 m. Lietuvos futbolo strategiją ir bendradarbiaujant su LR Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD). Projektas kurį laiką svarstytas ir tobulintas LVJFA posėdžiuose kartu su klubų ir sporto mokyklų treneriais bei vadovais. Pagal naująjį projektą siūloma pereiti prie pavasariorudens varžybų kalendoriaus, padidinti rungtynių skaičių. Vienas pagrindinių aspektų – A ir I lygos klubų didesnis įsitraukimas į vaikų ir jaunimo varžybų organizavimą ir jaunųjų futbolininkų ugdymą. Geriausi jaunieji futbolininkai turėtų žaisti tarp geriausiųjų su geriausiais.. Toks modelis vyrauja labiausiai išsivysčiusiose futbolo šalyse.
Talentų ugdymas Nacionalinėje futbolo akademijoje
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Nacionalinėje futbolo akademijoje (NFA) Kaune ruošiama nacionalinės vyrų rinktinės pamaina. Į akademiją surenkami talentingiausi žaidėjai iš visos Lietuvos skirstomi į grupes pagal meistriškumą ir amžių. Jauniesiems futbolininkams sudaromas specialus mokymosi ir treniruočių tvarkaraštis, visi žaidėjai gyvena kartu, nuolat tikrinamas žaidėjų pasirengimas. Akademijoje įsikūrusiame techniniame centre taip pat keliama trenerių, teisėjų ir kito futbolo personalo kvalifikacija, o aikštynu ir maniežu naudojasi beveik viso Kauno ir daugelio aplinkinių miestų futbolo bendruomenės. Komandos ir varžybos
Iššūkiai
• 1994/95 m. gimimo grupė rungtyniavo 2012 m. LFF I lygoje NFA komandos gretose, o taip pat tarptautinėse varžybose; • 1996/97 m. grupė dalyvavo rengiamose įvairiose tarptautinėse stovyklose ir draugiškuose turnyruose; • Pagal talentų programą atrinktos 1999/2000 m. grupės futbolininkai rungtyniavo savo komandų iš kurių jie atvyko gretose.
• Nuolat rengti pamainą nacionalinei futbolo rinktinei; • Įsteigti Nacionalinės futbolo akademijos filialą Šiauliuose; • Nuosekliai vykdyti futbolo talentų paiešką ir atranką; • Kelti vaikų ir jaunimo bei profesionalių klubų trenerių kvalifikaciją; • Akademijos auklėtinių pagrindu sudarytos U-19 rinktinės debiutas Europos čempionate.
Kita veikla • Akademijos aikštyne, manieže vyksta LFF A, I, II, III lygų, vyrų ir moterų rinktinių rungtynės, treniruotės, laisvalaikiu sportuoja įvairaus amžiaus futbolininkai; • Bendradarbiaujama su LSU, miesto ugdymo įstaigomis, darželiais, vaikų namais; • Techniniame centre vyksta trenerių, teisėjų, sporto mokytojų seminarai, konferencijos, mokymai. Rezultatai • Akademijos auklėtiniai debiutavo nacionalinėje vyrų rinktinėje (A.Vilkaitis, M.Dapkus); • Akademijos auklėtiniai bei futbolininkai, dalyvavę rengimosi programoje akademijoje, sudaro U-21 (g. 1993 m. ir jaunesni) rinktinės pagrindą; • Akademijos auklėtinių pagrindu sudaromos U-16, U-17, U-18, U-19 jaunimo rinktinės; • Nuo 2012 m. rugsėjo mėn. pradėjo funkcionuoti NFA filialas Panevėžyje; • akademijos auklėtiniai kviečiami žaisti ir stažuotis aukščiausio lygio Europos klubuose.
Kontaktai Nacionalinė futbolo akademija Aukštaičių g. 51, Kaunas Tel. 8 37 308 484 El. p. akademija@lff.lt
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Raimondas Statkevičius
Nacionalinės futbolo akademijos direktorius
- Su Akademija po truputį baigia atsisveikinti antroji auklėtinių laida. Kaip sekasi jiems įsitvirtinti futbole klubuose? Kokių sėkmės pavyzdžių jau turime? - Akademijos auklėtiniai šiuo metu gina įvairių užsienio klubų akademijų ar jaunimo komandų garbę ir ten rungtyniauja. Kitas jų laukiantis žingsnis – perėjimas iš jaunimo į suaugusiųjų futbolą. Mūsų nuomone, šis žingsnis jiems turėtų susiklostyti sėkmingai. Jau galime pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais nacionalinėje vyrų rinktinėje debiutavo jonavietis gynėjas Aurimas Vilkaitis (Romos „Lazio“, Italija) ir saugas Martynas Dapkus (Aukštutinio Nazareto „Hapoel“, Izraelis). Nemažas būrys „akademikų“ sudarys 2015 m. Europos čempionato atrankos varžybose dalyvausiančios U-21 rinktinės branduolį. Užsienyje rungtyniauja Lukas Lidakevičius („Barnsley“, Anglija). Edvinas Girdvainis grįžo į Lietuvą ir kartu su Dovydu Norvilu atstovauja Lietuvos čempionui „Ekranui“, Rokas Gedminas žaidžia „Šiaulių“, Markas Beneta ir Donatas Kazlauskas – Klaipėdos „Atlanto“ komandose.
U-19 rinktinės pagrindą sudarantys 1994 m. gimimo žaidėjai šiais metais taip pat pradėjo skirstytis po įvairius Lietuvos klubus. Anglijos klubams jau anksčiau atstovauja Deimantas Petravičius („Nottingham Forest“), Tomas Dombrauskis ir Simonas Stankevičius („Leicester City“). Šiemet legionierių gretas papildė Gabrielius Judickas („Novara“, Italija). - Pernai pradėjo veikti Akademijos padalinys Panevėžyje. Kaip jis veikia? - Šis padalinys yra mūsų struktūroje ir veikia lygiai tokiu pačiu principu, kaip ir Kaune esanti akademija. Visi Panevėžyje esantys treneriai ir personalas nuolat palaiko ryšius su mumis, glaudžiai bendradarbiauja, konsultuojasi ir dalijasi patirtimi siekdami geriausio bendro rezultato. Tai tik vienas iš akademijų plėtros projekto sudedamųjų dalių, pirmųjų žingsnių. Ateityje planuojame tokį padalinį įsteigti Šiauliuose.
Masinis (Grassroots) futbolas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Masinis arba Grassroots futbolas – tai visas neprofesionalus futbolas, kurio pagrindinis tikslas yra kuo daugiau žmonių paskatinti žaisti futbolą. LFF narė Lietuvos masinio futbolo asociacija siekia populiarinti šią sporto šaką tarp vyrų ir moterų, įvairaus amžiaus bei fizinio pajėgumo žmonių. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų, kurie nelanko futbolo treniruočių, ir neįgaliųjų užimtumui. Masinio futbolo projektai yra rengiami visoje Lietuvoje, bendradarbiaujama su švietimo ir ugdymo įstaigomis.
Projektai
Pasiekimai
• Ilgalaikė LFF vaikų masinio užimtumo programa „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ (SVIS), vienijanti įvairius projektus: Vaikų globos namų turnyras „MTG futbolas taikai. Pažink pasaulį futbolo aikštėje“; Lietuvos seniūnijų mokyklų futbolo žaidynės „Golas!“; Projektas ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms „Futboliukas“; „Futbolo festivalis. Tik geros emocijos“ (7-10 m. vaikams skirtas turnyras, kuriame laimi visi); „UEFA Grassroots Day. Švęskime futbolą!“ – masinio futbolo dienos; „Mokytojų akademija“; Iniciatyva „Futbolas visiems“. Futbolo projektai su neįgaliųjų organizacijomis.
• Bendras masinio futbolo dalyvių skaičius priartėjo prie 80 tūkstančių; • Vis didesnis vaikų futbolo trenerių susidomėjimas SVIS projektais ir bendradarbiavimas su švietimo ir ugdymo įstaigomis; • Daugiau nei 400 bendrojo lavinimo mokyklų ir per 150 ikimokyklinio ugdymų įstaigų aprūpinti inventoriumi, o pedagogai dalyvavo 16 valandų „smagaus futbolo“ koncepcija paremtuose praktiniuose ir teoriniuose užsiėmimuose; • Judėjimui „Moterys už futbolą“ suteiktas UEFA rinkodaros apdovanojimas už kūrybiškumą ir novatoriškumą.
• LFF Paramos futbolui fondas: 2012 m. per tris etapus patenkintos 97 paraiškos, skirta 136 tūkst. Lt vertės parama. • Lietuvos senjorų (50 metų ir vyresnių) pirmenybės; • Judėjimas „Moterys už futbolą“; • Metodinė ir materialinė parama švietimo ir ugdymo įstaigoms.
Iššūkiai • Parengti naują 3 metų masinio futbolo strategiją; • 2013 m. masinio futbolo renginiuose pasiekti daugiau nei 80 000 dalyvių; • Moterų futbolo populiarinimas; • Neįgaliųjų futbolo populiarinimas; • Naujų savanorių įtraukimas į masinio futbolo organizavimą.
Anatolijus Stecenko
Masinio futbolo asociacijos prezidentas
- Kaip toliau planuojate masinio futbolo plėtrą? Ko šiuo metu labiausiai trūksta, ir kokias naujoves planuojate įdiegti? - Kūrybiškumas, bendravimas ir atvirumas, bendradarbiavimas, pagarba kitam, miesto (kaimo) bendruomenė, pozityvi pedagogika aikštėje ir už jos ribų Šios idėjos ir frazės turi tapti aksioma futbolo bendruomenės galvose ir lūpose per artimiausius 3 metus. Tai yra pagrindinis Masinio futbolo asociacijos ir ilgalaikės masinio vaikų užimtumo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ (SVIS) tikslas. Pirmiausia futbolas. Bet tik būdamas naudingas bendruomenei, gali tikėtis, kad bendruomenė tave palaikys. Todėl 2013 m. mes susitelksime į mokomuosius seminarus skirtus treneriams-mokytojams, taip pat merginų futbolo populiarinimui ir, žinoma, nepamiršime darželinukų. Taip pat reikia pažymėti, jog 2012 metais judėjimas „Moterys už futbolą“ sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų ir netgi tarptautinio įvertinimo. - Startavus SVIS programai padaugėjo ir entuziastų regionuose. Kurie pastaraisiais metais buvo aktyviausi? - Pavyzdžiai visada yra užkrečiami Atsirado vis daugiau iniciatyvų. Ypač aktyviai į mūsų projektus įsitraukė darželiai. Ten dirba nuostabios ir puikiai savo darbą išmanančios pedagogės. Nuoširdaus darbo bei fantazijos iš jų galėtų pasimokyti net ir mūsų treneriai, klubų atstovai. Pamažu bręsta mintys organizuoti darželinukų futbolo žaidynes šalies mastu. Tik ieškome tinkamiausios žaidynių organizavimo formos. Jau dabar darželinukų žaidynės vyksta Kėdainiuose, Panevėžyje, Raseiniuose, įvairūs futbolo renginiai miesto mastu vyksta ir Kaune, Anykščiuose. Paminėti galima ne vieną, tačiau pastaraisiais metais ypač maloniai stebino Kartenoje (Kretingos r.) dirbantis sporto entuziastas Marius Meškauskas. Jis prieš pora metų dalyvavo projekte „Vasaros linksmoji futbolo
mokykla“, o dabar savo nuoširdžiu darbu užkrėtė daugelį Kretingos rajono mokymo įstaigų. Iki tol gana pasyviai paraiškas teikę kretingiškiai dabar yra vieni aktyviausių –Mariaus organizuojamose futbolo stovyklose dalyvauja beveik 100 vaikų. Kartenos mokykloje jau antrus metus veikia ir futbolo būrelis ne tik berniukams, bet ir mergaitėms. Dalyviai dažniausiai dėkoja LFF už suteiktą galimybę žaisti futbolą, dovanas, naujas žinias. Tačiau būtent nuoširdus pedagogų darbas mus ir skatina plėsti projektus, mąstyti apie naujus. Nenuilstantys entuziastai ir yra mūsų varomoji jėga, skatinanti tobulėti. Todėl pamažu bręsta mintys organizuoti darželinukų futbolo žaidynes šalies mastu. Tik ieškome tinkamiausios žaidynių organizavimo formos. Jau dabar darželinukų žaidynės vyksta Kėdainiuose, Panevėžyje, Raseiniuose, įvairūs futbolo renginiai miesto mastu vyksta ir Kaune, Anykščiuose. Pastaraisiais metais maloniai stebino Kartenoje (Kretingos r.) dirbantis sporto entuziastas Marius Meškauskas. Prieš pora metų dalyvavęs projekte „Vasaros linksmoji futbolo mokykla“, jis savo nuoširdžiu darbu užkrėtė daugelį Kretingos rajono mokymo įstaigų. Iki tol gana pasyviai paraiškas teikę kretingiškiai dabar yra vieni aktyviausių. Mariaus organizuojamose futbolo stovyklose dalyvauja beveik 100 vaikų. Kartenos mokykloje jau antrus metus veikia ir futbolo būrelis ne tik berniukams, bet ir mergaitėms. Dalyviai paprastai d ėkoja Lietuvos futbolo federacijai už suteiktą galimybę žaisti futbolą, dovanas, naujas žinias, tačiau būtent nuoširdus pedagogų darbas mus ir skatina plėsti projektus, mąstyti apie naujus. Nenuilstantys entuziastai ir yra mūsų varomoji jėga, skatinanti tobulėti.
Salės ir paplūdimio futbolas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Už salės ir paplūdimio futbolo plėtrą Lietuvoje atsakinga LFF narė Lietuvos salės futbolo asociacija (LSFA). Ji užsiima Lietuvos salės ir paplūdimio nacionalinių čempionatų ir turnyrų organizavimu, administruoja salės ir paplūdimio futbolo rinktines.
Varžybos • UEFA salės futbolo čempionato atrankos etapo turnyras Kaune: Lietuvos rinktinė užėmė 2 vietą – 3:4 pralaimėta Anglijai ir 1:0 įveiktas Kipras. • Salės futbolo A lygos čempionatas (2012-13 m. – 6 komandos); • Salės futbolo I lygos pirmenybės (2012-13 m. – 10 komandų); • Salės futbolo II lygos pirmenybės (2012-13 m. – 6 komandos); • Lietuvos salės futbolo taurės varžybos (201213 m. – 24 komandos); • Vilniaus salės futbolo taurės varžybos (201213 m. – 10 komandų); • Salės futbolo turnyrai: Naujametinis turnyras Varėnoje (10 komandų), Vasario 16-osios salės turnyras Molėtuose (9 komandos), Tarptautinis kalėdinis turnyras Kaune (6 komandos). • Paplūdimio futbolo A lygos čempionatas (7 komandos); • Paplūdimio futbolo turnyrai: Vilniaus miesto taurė (8 komandos), turnyras sezonui atidaryti Palangoje (4 komandos), turnyras Olimpinei dienai paminėti Vilniuje (14 komandų), turnyras Valstybės dienai paminėti Vilniuje (8 komandos), turnyras sezonui uždaryti (11 komandų, iš jų 4 merginų). Naujovės • Salės futbolo čempionate komandos kovojo dėl „Hummel“ įsteigtų prizų; • Po pertraukos vyko Lietuvos salės futbolo „Select“ taurės varžybos, surengtas finalinis ketvertas Radviliškyje; • Rekordinis salės futbolo rungtynių transliacijų internetu skaičius;
• Vilniaus „Bekentas“ atidarė pirmąją salės futbolo mokyklą vaikams; • Pirmą kartą surengti kursai paplūdimio futbolo dalyviams, organizatoriams. Iššūkiai • Iškovoti teisę surengti Europos salės futbolo čempionato finalinį etapą Lietuvoje; • Salės futbolo čempionato patrauklumo rėmėjams ir žiūrovams didinimas; • Didinti dalyvių skaičių salės ir paplūdimio futbolo čempionatuose, turnyruose; • Jaunosios salės futbolininkų kartos pritraukimas, paruošimas. Kontaktai El. p. futsal@lff.lt
Vidmantas Butkevičius
Lietuvos salės futbolo asociacijos prezidentas
- Kaip vertinate 2012-13 metų salės futbolo sezoną? - Svarbiausias įvykis buvo 2013 metų pradžioje vykusios Europos čempionato atrankos etapo varžybos Kaune. Naujojo trenerio Kęstučio Rudžionio vadovaujama komanda žaidė vienoje grupėje su Anglija ir Kipru. Norėjosi prie savų žiūrovų pasirodyti kuo geriau, tačiau galbūt neįvertinome Anglijos komandos galimybių, kuri pateikė staigmeną ir laimėjo grupės varžybas. Visgi turnyrą baigėme garbingai pergale prieš Kiprą. Nudžiugino Lietuvos salės futbolo čempionato konkurencija – kova virė iki pat paskutinio turo, kuriame auksą susigrąžino Kauno „Nautara“. Į čempionatą šiemet grįžo Mažeikių atstovai, debiutavo Radviliškio komanda. Visgi norėtųsi, jog čempionato geografija plėstųsi dar labiau, padaryti čempionatą dar patrauklesnį. tiek žiūrovams, tiek ir rėmėjams. Maloniai nustebino pirmą kartą organizuotos Lietuvos salės futbolo „Select“ taurės varžybos, kurių finalinis ketvertas buvo tikrai aukšto lygio.
- Pernai Vilniaus „Bekentas“ įkūrė pirmąją salės futbolo mokyklą vaikams. Ar tai galėtų tapti lietuviško salės futbolo ateitimi? - Tai yra puikus pavyzdys. Reikia pradėti nuo jaunimo, ieškoti įvairiose amžiaus grupėse berniukų ir mergaičių, kurie norėtų užsiiminėti salės futbolu. Turime akcentuoti salės futbolo naudą didžiajam futbolui. Juk pasaulyje yra daug pavyzdžių kaip atėję iš salės futbolininkai vėliau tampa didžiojo futbolo žvaigždėmis. Salės futbolas padeda lavinti staigumą, greitį ir techniką, komponentus, kurie yra neatsiejami nuo šiuolaikinio futbolo.
V. Butkevičius:
„Nemažai didžiojo futbolo žvaigždžių yra praėję salės futbolo mokyklą.“
Moterų futbolas LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Moterų futbolo varžybas ir rinktines organizuoja Lietuvos moterų futbolo asociacija (LMFA). LMFA siekia formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į moterų futbolą, motyvuoti ir skatinti įvairaus amžiaus merginas žaisti futbolą ar jame dalyvauti.
Rinktinės
Kita veikla
• Nacionalinė moterų rinktinė; • U-19 (g. 1994-95 m.) merginų rinktinė; • U-17 (g. 1996-97 m.) merginų rinktinė.
• Projektas „Moterys už futbolą“: 4 renginiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose (virš 500 dalyvių); Nuolatinės moterų futbolo populiarinimo akcijos.
Varžybos • Moterų futbolo klubinių komandų A lyga (2012 m. – 7 komandos); • Moterų futbolo klubinių komandų I lyga (2012 m. – 20 komandų); • Lietuvos moterų futbolo taurės varžybos; • Baltijos moterų futbolo lyga; • Mergaičių futbolo čempionatai 4 amžiaus grupėse (gimusių 1994-95, 1996-97, 1998-99, 2000-2001 m. ir jaunesnių); • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Olimpinio festivalio sporto žaidynių mergaičių (gimusių 1998 m. ir jaunesnių); mažojo futbolo varžybos (1000 moksleivių); • Tradicinis Lietuvos šeimų kalėdinis futbolo turnyras (150 dalyvių) ir kiti proginiai turnyrai.
Pasiekimai ir naujovės • Projektas „Moterys už futbolą“ UEFA rinkodaros apdovanojimuose įvertintas geriausiu kūrybiškumo ir novatoriškumo kategorijoje; • Nacionalinė moterų rinktinė pirmą kartą dalyvavo Pasaulio čempionato atrankoje; • Olimpinio festivalio mokyklų mergaičių futbolo varžybos pirmą kartą buvo vykdomos atskirai kaimo ir miesto vietovėse; • Pirmą kartą surengti UEFA moterų futbolo teisėjų kursai (21 dalyvė). Iššūkiai • Jaunų žaidėjų išlaikymas komandose, futbolo grupių išsaugojimas; • Komandų profesionalėjimo skatinimas; • Projekto „Moterys už futbolą“ tęstinumas; • Talentingų moterų futbolo teisėjų ugdymo plano tęstinumas.
Vytautas Tutlys
Lietuvos moterų futbolo asociacijos generalinis sekretorius
- Nacionalinė moterų futbolo rinktinė pirmą kartą dalyvavo Pasaulio čempionato atrankos varžybose, Vilniuje, vienoje grupėje su Gruzijos, Juodkalnijos ir Farerų salų komandomis. Kokį įspūdį paliko šis turnyras? - Varžybų laukėme su dideliu nerimu, nes komandoje buvo nemažai labai jaunų žaidėjų, keturios iš jų dvyliktokės. Pirmąsias rungtynes su Gruzija pradėjome puikiai, bet vėliau padarėme pora apmaudžių klaidų, pritrūko sėkmės. Antrose turėjome pripažinti Farerų salų pranašumą, o trečiose su Juodkalnija iškovojome lygiąsias. Rinktinė tris dienas demonstravo savitą braižą, rungtynės buvo įdomios žiūrovams. Džiugu, kad užsienyje gyvenančios jaunos mamos atvyko padėti rinktinei. Itin maloniai nustebino visa reklama ir didžiulis dėmesys žiniasklaidoje, atsiradęs palaikymas tribūnose. - Kokios pagrindinės problemos trukdo moterų futbolui progresuoti? - Pagrindinis iššūkis mums – išlaikyti žaidžiančias futbolą merginas. Baigusios mokyklas ar universitetus jos neretai išvažiuoja į užsienį ar į kitus miestus. Apmaudu, ypač ten, kur įdėta daugybė triūso ir lėšų į jų treniravimą. Kita vertus, yra ir tokių, kurios užsienyje toliau žaidžia futbolą ir grįžta padėti Lietuvos rinktinei.
Trūksta reguliariai sportuojančių merginų – netgi toje pačioje Akmenėje, Ukmergėje, kur turime išugdę nemažai žaidėjų. Stinga ir lėšų išvykimui į varžybas. Ypač toms komandoms, kurios dalyvauja čempionatuose. Jau antrus metus LFF remia komandas sportine apranga, šiais metais bus skiriama parama ir I lygai. Tai labai reikalinga parama. - Kokie pokyčiai įvyko pastaraisiais metais? - Šiauliai lieka vienas pagrindinių mūsų centrų, taip pat Kaunas. Matosi, kad stiprėja Jonavos rajono moterų futbolas, atsirado mergaičių grupės Gargžduose, stiprėja komandos Alytuje. Tačiau pasilpnėjo Visagino, Varėnos, Kaišiadorių ekipos. Tauragėje išvažinėjo žaidėjos, nebeliko A lygos komandos. Bendrai futbolą sporto mokyklose lankančių merginų nedaugėja. Be to, šiuo metu daugelis komandų treniruojasi mėgėjiškai, ne daugiau trijų kartų per savaitę. Vasarą planuojame U-15 rinktinės kandidačių atranką su Nacionalinės futbolo akademijos pagalba – žaidėjos bus testuojamos, parungtyniaus tarpusavyje. Manau, kad norint pasiekti rezultatų išeitis būtų surinkti atskirą merginų grupę akademijoje, kuri treniruotųsi nuolatos. Bet tai kol kas tik ateities vizija. Šiemet pakeitėme I lygos varžybų formatą – bus žaidžiama 11 prieš 11, o ne 8 prieš 8, kaip iki šiol. Nors pastaroji sistema taip pat turi savų pliusų. Galima sakyti, šie metai bus eksperimentiniai.
Teisėjai LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Sergejus Sliva Lietuvos futbolo teisėjų asociacija (LFTA) vienija apie 400 šalies futbolo teisėjų ir inspektorių. LFTA organizuoja teisėjavimą įvairių šalies vyrų čempionatų, vaikų, moterų ir kitoms varžyboms, kelia teisėjų kvalifikaciją, rengia pasiruošimo stovyklas, atlieka arbitrų kategorizavimą.
Veikla
Iššūkiai
• Teisėjavimas ir inspektavimas įvairaus lygio Lietuvos futbolo varžybose; • Teisėjų fizinių normatyvų tikrinimas, jų fizinis parengimas stovyklų metu, teorijos egzaminų rengimas ir teorinių žinių kontrolė (3 kartus per metus); • Teisėjų reitingų sudarymas, licencijų suteikimas; • A, B, C lygių teisėjų seminarų organizavimas (2012 m. – 21 seminaras); • Tradicinės priešsezoninės stovyklos organizavimas; • Jaunų ir pradedančiųjų, elitinių teisėjų, instruktorių rengimo, talentų programų vykdymas; • Supažindinimas su futbolo taisyklėmis, jų traktuotėmis klubų ar komandų prašymu.
• 2013 m. padidinti LFTA narių skaičių iki 300, 2015 m. – iki 400; • Padidinti D lygio teisėjų kursų skaičių; • Parengti daugiau teisėjų įvairiuose regionuose; • Iki 2015 m. sudaryti 2-3 profesionalių teisėjų brigadas; • Pradėti teisėjauti brigadoje esant 6 arbitrams • Padidinti arbitrų atlygį; • Iki 2016 m. gauti ketvirtą FIFA aikštės teisėjo kategoriją.
Pasiekimai • Kvietimai teisėjauti aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose: G.Mažeikai – UEFA Europos lygos grupių etapo rungtynėse; N.Dunauskui – Europos U-17 vaikinų čempionato finaliniame etape. • Moterų įsitraukimas į teisėjavimo veiklą: Surengtas pirmasis moterų futbolo teisėjų seminaras; A. Kancė – pirmoji moteris inspektorė futbolo teisėjų istorijoje.
Kontaktai Lietuvos futbolo teisėjų asociacija Aukštaičių g. 51, Kaunas Tel. 8 652 65206 El. p. sergejus.sliva@lfta.lt
Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos prezidentas
- Praėjusių metų pabaigoje tapote LFTA prezidentu. Kokių pasikeitimų žadate teisėjų veikloje? - 12 metų asociacijai vadovavęs Jonas Braga nuveikė išties nemažai, jo vadovavimo laikotarpiu buvo padaryta labai daug gerų dalykų. Stengsimės juos ir toliau tęsti, tobulinti ir įnešti naujų vėjų. Vienas pagrindinių tikslų – turėti 2-3 profesionalias futbolo teisėjų brigadas bei pakelti Lietuvos čempionate teisėjaujančių arbitrų atlygį. Taip pat šiemet nusprendėme išleisti naują taisyklių knygutę pagal visus FIFA nurodymus. Jau dešimt metų naujų taisyklių nebuvo vienoje vietoje, o futbolas juk nestovi vietoje ir juda į priekį. 2013 m. sezone A lygoje turime 9 teisėjų brigadas iš penkių šalies miestų. Mūsų užduotis – teisėjams vienodai paskirstyti rungtynių skaičių – išskyrus FIFA kategorijos arbitrus, kurie turėtų gauti 3-5 dvikovomis daugiau.
-Kaip ir kasmet, teisėjai sezonui ruošėsi Turkijoje. Kuo tokia stovykla naudinga? - Pirmiausia, stovykla padeda teisėjams prieš sezoną įgyti reikalingą fizinę formą. Už tai mes turėtume būti dėkingi fizinio pasirengimo treneriui Mariui Čeliauskui. Taip pat stovykla neįkainojama dėl didelio kontrolinių rungtynių skaičiaus. Arbitrams teko aptarnauti 30 pakankamai aukšto lygio rungtynių. Jau daug metų čia atvyksta įvairių šalių aukščiausių lygų klubai, kurių meistriškumas pranoksta Lietuvos čempionate rungtyniaujančių komandų pajėgumą. Džiaugiamės jog prieš 2013 m. sezoną stovyklos Turkijoje metu aplankė buvęs garsus futbolo teisėjas italas Roberto Rosetti. Jau daug metų į Lietuvą skaityti seminarų atvyksta ir Valentinas Ivanovas. Ateityje tikimės pakviesti dar ne vieną futbolo pasaulyje gerai žinomą žmogų.
Infrastruktūros plėtra LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Su tarptautinių partnerių pagalba LFF per pastaruosius kelerius metus daug investavo į futbolo infrastruktūros plėtrą. Didžiausias 2012 metais įgyvendintas projektas – LFF stadiono Vilniuje rekonstrukcija siekiant įgyvendinti tarptautinius reikalavimus rinktinių rungtynėms. Nuo 2009 m. vykdomas standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių projektas, kurio tikslas – regionuose įrengti 10 aukščiausius FIFA kokybės standartus atitinkančių modernių aikščių.
Projektai
Iššūkiai
• LFF stadionas rekonstruotas pagal UEFA 3 kategorijos reikalavimus; • Įrengti nauji futbolo namai, LFF būstinė; • 10-ies standartinių matmenų dirbtinės dangos aikščių projektas regionuose: 2012 m. įrengta antroji aikštė Gargžduose; Baigiamos įrengti naujos aikštės Alytuje, Klaipėdoje, Vilniuje. • Ekspertų konsultacijos dirbtinių dangų rangovams; • Konsultacijos dėl stadionų atitikimo UEFA reikalavimams.
• 10 pilnų matmenų dirbtinės dangos aikščių projekto pabaiga 2013 m.; • Mažųjų universalių dirbtinės dangos aikštelių (MUDD) atnaujinimas regionuose; • Vilniaus futbolo akademijos Naujojoje Vilnioje sporto komplekso projektas.
Edvinas Eimontas
LFF generalinis direktorius
- Koks svarbiausias infrastruktūros projektas įgyvendintas pastaraisiais metais? - Pagrindinis naujas objektas – įrengtas LFF stadionas Vilniuje. Atlikus rekonstrukciją stadionas vienintelis Lietuvoje šiuo metu atitinka UEFA 3 kategorijos reikalavimus. Tai leido po ilgesnės pertraukos į Vilnių žaisti oficialių rungtynių grįžti nacionalinei rinktinei. UEFA klubinių turnyrų rungtynes stadione žaidė ir Vilniaus MFD „Žalgiris“ bei Panevėžio „Ekranas“. Be kita ko, stadionas tapo futbolo namais – jame įsikūrė nauja LFF būstinė Jis padėjo praplėsti organizacijos veiklos galimybes, didinti efektyvumą ir ekonomiškumą. Nuo šiol galime vietoje nesunkiai organizuoti įvairius seminarus, konferencijas, futbolo turnyrus ir kitus renginius, priimti gausias delegacijas iš Lietuvos ir užsienio.
Stadione įrengtos dvi dirbtinės dangos aikštės leidžia futbolą žaisti ir šaltuoju metų laiku ne tik profesionalams, bet ir vaikams bei mėgėjams. Pavasarį čia vos spėja sutilpti visos komandos, norinčios žaisti ar treniruotis. Atsirado aukščiausios kokybės erdvė, kuri leidžia ankščiau pradėti ir ilgiau užtęsti futbolo sezoną. - Ketvirtus metus vykdomas standartinių matmenų dirbtinių aikščių projektas. Kokios naujos aikštės įrengtos? - Pastaraisiais metais LFF dovanotos standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštės įrengtos prie mokyklų Gargžduose ir Vilniuje. Tai suteiks galimybę „Bangos“ ir „Žalgirio“ klubams toliau vystyti vaikų futbolą ir augintis sau pamainą. Tikimės, jog aikštės įrengimas artimiausiu metu bus pagaliau baigta ir prie mokyklos Alytuje, nes šio miesto komandos priverstos glaustis kitur. Dar viena standartinių matmenų aikštė baigiama įrengti Klaipėdos atsarginiame stadione. Ši aikštė bus neatsiejama treniruočių komplekso dalis, kuri prisidės prie futbolo vystymo uostamiesčio regione. Naujosios kartos dirbtinės dangos aikštės išsprendžia nemažai lietuviško futbolo problemų. Dėl klimato sąlygų natūralios vejos kovo ir balandžio mėnesį (kaip matėme šiemet – būna net ilgiau) dar nebūna paruoštos nacionalinių ar tarptautinių rungtynių organizavimui, treniruotėms. Standartinių matmenų aikščių projektą norime užbaigti šiais metais. Ateities planuose – regionus plačiai apimantis mažųjų universalių dirbtinės dangos aikštelių atnaujinimas.
Techninis vystymas ir mokymai LFF ATASKAITA 2012-13 M.
LFF narė Futbolo techninio vystymo asociacija (FTVA) vykdo talentų paieškos programą, organizuoja kursus bei seminarus treneriams ir teisėjams, bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, rengia ir kaupia metodinę medžiagą. Daugelis mokymų vyksta Nacionalinėje futbolo akademijoje.
Veikla • UEFA PRO licencijos trenerių kursai: • Pradėta 2012 m. – 18 dalyvių, 12 sesijų per 18 mėnesių • UEFA B licencijos trenerių kursai: • 2013 m. – 22 dalyviai, 2012 m. baigė 26. • Jaunųjų futbolo talentų paieškos ir rengimo programa: • 2012 m. atrankoje dalyvavo 334 vaikai (gimę 1999 m.), • Renkami talentų tobulėjimo duomenys ir stebima jų dinamika. • Kaupiama mokslinė-metodinė, vaizdinė medžiaga: • įvairaus amžiaus rinktinių rungtynių, treniruočių metodikos įrašai, metodinė literatūra • Rengiama metodinė medžiaga ir informacija: • Pagalba treneriams, talentų paieškos projekto dalyviams, futbolo akademijoms ir mokykloms
• Pagal FIFA projektus rengiami seminarai treneriams, masinio futbolo instruktoriams, paplūdimio futbolo dalyviams • Dalyvavimas UEFA Study Group programoje • Bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis tiriant futbolininkus, skaitant paskaitas Lietuvos sporto universiteto (LSU) kursuose • Pagalba masinio futbolo projektų organizatoriams Planai • UEFA PRO licencijos pirmųjų kursų pabaiga • UEFA A licencijos trenerių kursų pradžia • FIFA ir UEFA seminarai treneriams, masinio futbolo instruktoriams, vaikų treneriams • Futbolininkų fizinio rengimo vadovėlio ruošimas; • Specializuoto futbolininkų rengimo projekto bendrojo lavinimo mokyklų 1-12 klasėms programos ruošimas
Stasys Stankus
Futbolo techninio vystymo asociacijos prezidentas
- 2012 m. Lietuvoje pradėti UEFA PRO licencijos mokymai. Kam jie skirti ir kaip vyksta? - UEFA PRO – tai aukščiausia Europoje suteikiama profesionalaus trenerio kategorija. Ją turintis treneris gali dirbti bet kuriame žemyno futbolo klube. Iki šiol tokias licencijas turėjo tik keturi užsienyje mokęsi Lietuvos specialistai. PRO licencijų kursus pradėjome organizuoti remiantis kitų šalių patirtimi. Kursai yra interaktyvūs, paremti trenerio darbo kompetencija, susideda iš 12 sesijų ir trunka daugiau nei 18 mėnesių. Treneriai savo žinias turi pademonstruoti teorinėse ir praktinėse užduotyse. Taip pat lankomasi ir užsienyje, kur treneriai turi galimybę išklausyti garsių trenerių ar sporto vadybos dėstytojų paskaitų. Šių kursų organizavimas – didelis iššūkis ir mums patiems. Sekame naujausias tendencijas bei futbolo treniravimo metodikas ir visa tai perteikiame PRO kursų studentams.
- Jau trečius metus vykdoma ilgalaikė jaunųjų futbolo talentų paieška. Kaip vystosi ši programa? - Vyko trys atrankos stovyklos: 2011 m. – 411 vaikų (1998 m. gimimo), 2012 m. – 334 vaikų (1999 m. gimimo), 2013 m. – 95 vaikų 2000 m. gimimo. Ši atranka dar nebaigta. Duomenys renkami ir apie 2001 ir 2002 m. gimusius vaikus. Tikrinamas vaikų fizinis išsivystymas, fizinis parengtumas (greitumas, staigioji jėga), techninis parengtumas (kamuolio smūgiavimo technika) bei žaidybiniai gebėjimai, kuriuos vertina treneriaiekspertai. Tikslas – atrinkti gabiausius futbolui vaikus į futbolo akademijas ir įvairaus amžiaus rinktines. Atrankas stebi jaunųjų futbolininkų treneriai. Jie gali matyti ir palyginti savo auklėtinių pajėgumą tarp kitų atrankos dalyvių. Tokia praktika, kai treneriai susirenka kartu, žymiai naudingesnė. Reikia padėkoti treneriams, kurie geranoriškai bendradarbiauja ir siekia bendrų tikslų.
Tarptautinė veikla LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Veikla LFF atstovai UEFA ir FIFA komitetuose: • LFF prezidentas Julius Kvedaras UEFA profesionalaus futbolo komiteto narys FIFA Vystymo komiteto narys (nuo 2012 m.); • LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas UEFA Žiniasklaidos komiteto narys (nuo 2011 m.). Varžybų delegatai, inspektoriai 2013-15 m. periodui: • Tomas Karpavičius UEFA rungtynių delegatas (vyrų futbole); • Vaiva Zizaitė UEFA rungtynių delegatė (moterų futbole); • Paulius Malžinskas UEFA teisėjų inspektorius (kandidatas); • Aušra Kancė UEFA teisėjų inspektorė (kandidatė); • Vladimiras Buzmakovas Rungtynių direktorius (kandidatas); • Laurynas Zibolis Rungtynių direktorius (kandidatas). Atskirų sričių sąjungos, sistemos • UEFA Teisėjų konvencija; • UEFA Grassroots chartija; • UEFA Trenerių konvencija; • FIFA „Early Warning System“ GmbH (EWS) ir „Sportradar“ sporto lažybų stebėsenos ir perspėjimo sistemos. Mokymų programos, seminarai, vidinės veiklos gerinimo priemonės • FIFA trenerių, masinio futbolo, paplūdimio futbolo, teisėjų seminarai, UEFA moterų teisėjų seminaras • UEFA PRO licencijos trenerių seminarai; • UEFA Study Group schema – apsikeitimas technine informacija; • UEFA KISS (Knowledge & Information Sharing Scenario) programa – vadybiniams sugebėjimams tobulinti skirtas žinių ir informacijos dalinimasis tarp Europos futbolo federacijų; • UEFA Grassroots programa (masinio futbolo) seminarai; • UEFA Good Governance programa – skirta efektyviam veiklos planavimui ir vidinių federacijos procesų gerinimui; • FIFA Kokybės valdymo sistema (vadybos standartų ir struktūros diegimas); • Europos Sąjungos finansuojamas LFF ir partnerių darbuotojų įgūdžių stiprinimo projektas (finišavo
2013 m. – surengta virš 50 įvarių seminarų ir mokymų); • UEFA DFM ir CFM programos – futbolo vadybos mokslai; • UEFA Saugumo, Sąžiningo žaidimo seminarai. 2012-2013 m. balandžio mėn. Lietuvoje organizuoti tarptautiniai turnyrai • FIFA pasaulio moterų čempionato preliminaraus atrankos etapo turnyras Vilniuje; • UEFA Regionų taurės atrankos etapo turnyras Kaune, Vilniuje; • UEFA Salės futbolo čempionato rinktinių atrankos turnyras Kaune; • UEFA U-17 (1996 m. ) merginų čempionato atrankos etapo turnyras Alytuje, Kaune; • Tradicinis U-17 (1996 m.) vaikinų LFF taurės turnyras Palangoje; • Pasiruošimo U-19 (1994 m.) čempionatui turnyras Alytuje, Marijampolėje, Kaune;
• UEFA „Development“ U-16 (1996 m.) vaikinų turnyras Vilniuje; • UEFA „Development“ U-17 (1996 m.) merginų turnyras Vilniuje. Pasiekimai • Rekordinis skaičius per metus surengtų tarptautinių UEFA/FIFA turnyrų; • Bendradarbiaujant su UEFA įsteigta Integrity Officer (Sąžiningo žaidimo pareigūno) pareigybė; • Patvirtinta FIFA „Goal“ ir UEFA „HatTrick“ programų parama infrastruktūrai; • Pirmą kartą surengti paplūdimio futbolo, moterų teisėjų kursai; • Pagal Vokietijos futbolo federacijos (DFB) modelį pradėta naudoti Futbolo informacinė sistema (FIS); • (UEFA) rinkodaros apdovanojimuose projektas “Moterys už futbolą” išrinktas geriausiu kūrybiškumo ir inovatoriškumo kategorijoje.
Iššūkiai • UEFA U-19 čempionato finalinio etapo organizavimas; • Merginų U-19, Vaikinų U-17 atrankos turnyrų organizavimas; • Futbolo informacinės sistemos (FIS) diegimas ir pritaikymas atskiroms varžyboms; • UEFA „HatTrick“ ir FIFA „Goal“ programų ataskaitų bei paraiškų rengimas; • Nauji FIFA masinio futbolo, trenerių, teisėjų, UEFA vaikų trenerių seminarai; • Konsultacijos su FIFA dėl Lietuvos futbolo vystymo strategijos ataskaitos, tolimesnio vykdymo; • ES ir Goethe instituto finansuojamas vaikų stovyklos projektas Kaune; • ES finansuojamas Lietuvos ir Baltarusijos pasienio regionų bendradarbiavimo stiprinimo projektas (vaikų futbolo stovyklos).
LFF investicijos LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Biudžetas 2012 m. ĮPLAUKOS
Prieš kelerius metus kartu su partneriais atlikta išsami situacijos analizė, įsigilinta į įvairias nuomones ir visa tai apibendrinta visos futbolo bendruomenės suvažiavime. Taip pat patvirtinta ir Lietuvos futbolo vizija bei išskirtos pagrindinės keturios strateginės kryptys. Strategiją 2010 m. gegužę vienbalsiai patvirtino LFF Konferencija. 2012 m. vasarą LFF Vykdomasis komitetas kartu su FIFA, futbolo bendruomenės atstovais ir kitais konsultantais peržiūrėjo strategiją, jos užduotis ir įvertino vykdymo rezultatus. Su FIFA konsultantų pagalba taip pat peržiūrėti tikslai 2010-2012 m. laikotarpyje ir nustatyti nauji tikslai artimiausiems metams. Vertinant strategiją buvo atsižvelgta į pasikeitusias realijas ir poreikius po sunkmečio laikotarpio. Ypač kalbant apie infrastruktūros plėtrą, nes atsirado naujos galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos fondais 2014-2020 m. laikotarpyje. Peržiūrėjus atliktas užduotis padaryta išvada, jog dalis užduočių vykdoma pagal bendrą darbo planą, neskiriant tam papildomų resursų – pasistūmėta infrastruktūros plėtroje, informacinėje sklaidoje. Strategijos tolesniam vykdymui sudarytas strateginis komitetas. Į strategijos vykdymo kontrolę aktyviau įsitrauks licencijavimo skyrius. Pradėti aptarimai su futbolo bendruomenės atstovais analizuojant užduotis ir bendri tikslai. Metų gale planuojamas įvertinimas dėl strategijos vykdymo. Vizija Futbolas yra populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka, kurią bendruomenės renkasi laisvalaikiu.
Strateginės kryptys • Skatinti masiškumą Masinis futbolas – tai piramidės pagrindas, be kurio neįmanomas profesionalusis futbolas. Neatsitiktinai viena iš pagrindinių strateginių krypčių – futbolu sudominti kuo daugiau įvairaus amžiaus, skirtingų lyčių bei fizinio pajėgumo žmonių.
• Plėsti infrastruktūrą 2010–2020 metais planuojama ir toliau aktyviai atnaujinti stadionų infrastruktūrą. Ypatingą dėmesį skirti treniruočių bazių steigimui, maniežų rengimui, futbolo aikščių prie mokyklų renovacijai, sporto centrų, analogiškų Kaune esančiai Nacionalinei futbolo akademijai, steigimui. Šios strateginės kryptys – mūsų kelrodis vystant futbolą iki 2020 metų. Jomis remdamiesi formuluojame trumpalaikius ir ilgalaikius uždavinius, planuojame Lietuvos futbolo federacijos veiklą, investicines programas.
3%
2% 1%
Projektinė veikla Futbolo techninio vystymo pajamos Varžybų vykdymo pajamos Masinio futbolo pajamos Projektų vykdymo pajamos
10%
Aptarnaujanti veikla Komercinės pajamos Administracinės pajamos Sporto bazių pajamos Papildomas veiklos finansavimas
47%
• Didinti profesionalumą Lietuvoje siekiama įtvirtinti Vakarų Europoje vyraujančią futbolo klubo sampratą. Pagal ją profesionalus klubas – skaidri ir aiški valdymo sistema, kurioje aktyviai dalyvauja vietos bendruomenė. Tai ne tik aukščiausios lygos, bet ir jaunimo, berniukų bei mergaičių komandos, mėgėjų futbolas. • Ugdyti futbolo kultūrą Siekiama formuoti teigiamą požiūrį į futbolą, turėti visuomenės palaikymą vystant projektus ir įdiegiant naujoves. Tikimasi, kad Vakarų Europoje vyraujančiu klubo modeliu paremti profesionalūs klubai padės aktyviai populiarinti šią sporto šaką vietos bendruomenėse. O tai turės įtakos ir žiūrovų bei sirgalių skaičiui stadionuose.
4% 11%
Sportinė veikla Futbolo akademijos pajamos
Lietuvos futbolo 2010–2020 metų strategija – bendras futbolo bendruomenės ir Lietuvos futbolo federacijos projektas. Jo rezultatas – sukurti futbolo plėtojimo kryptis, veiklos prioritetus ir uždavinius.
5%
17%
1% 18%
Biudžetas 2012 m.
15%
IŠLAIDOS
11%
1% 11%
8% 4%
3% 1% 5%
4% 1% 17%
Sportinė veikla A ir U21 rinktinių išlaidos Futbolo akademijos išlaidos Jaunių futbolo išlaidos Moterų futbolo išlaidos Salės futbolo išlaidos Projektinė veikla Futbolo techninio vystymo išlaidos Varžybų vykdymo išlaidos Licencijavimo išlaidos Masinio futbolo išlaidos Projektų vykdymo išlaidos Aptarnaujanti veikla Komercinės išlaidos Komunikacijos išlaidos Administracinės išlaidos Sporto bazių išlaidos
Lietuvos apskričių futbolo federacijos
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Prezidentas – Gediminas Daukšys (iki 2013 m. – Algimantas Pašukonis) Valdybos nariai • Darius Jezukevičius Atsakingas už profesionalų futbolą; • Juozas Bagdanavičius Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Romas Elsneris Atsakingas už teisėjus; • Algimantas Norkeliūnas Atsakingas už veteranus. (iki 2013 m. – Algirdas Svirskas)
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 66 • Viso dalyvių: 5886 Suaugusieji – 3184; Iki 12 m. – 1172; Iki 16 m. – 1240; Mergaitės – 290. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Alytaus „Dainava“ (A lyga) Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • Alytaus miesto stadionas (3748 vietų) LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Kontaktai Internetinė svetainė – www.aaff.lt
Prezidentas – Romanas Levinskas Valdybos nariai • Romas Pikčilingis Atsakingas už profesionalų futbolą; • Saulius Skibiniauskas Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Sergejus Sliva Atsakingas už teisėjus; (iki 2013 m. – Saulius Dirda) • Kazimieras Dranginis Atsakingas už veteranus.
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 54 • Viso dalyvių: 8469 Suaugusieji – 4860; Iki 12 m. – 2390; Iki 16 m. – 1070; Mergaitės – 148. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubai • Jonavos „Lietava“ ( I lyga); • Kėdainių „Nevėžis“ (I lyga); • Kauno „Spyris“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygos varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas (9180 vietų – A lyga); • Kėdainių miesto stadionas (3000 vietų – I lyga); • Jonavos Kūno kultūros ir sporto centro stadionas (1008 vietos – I lyga); • Nacionalinės futbolo akademijos stadionas (516 vietų – I lyga). LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Kontaktai Kauno apskrities futbolo federacija Aukštaičių g. 51, Kaunas Internetinė svetainė – www.kaff.lt El. p.: info@kaff.lt
Lietuvos apskričių futbolo federacijos
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Prezidentas – Romualdas Jonaitis Direktorius – Modestas Jackus Valdybos nariai • Nerijus Galvanauskas Atsakingas už profesionalų futbolą; • Romualdas Norkus Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Edmundas Mieliulis Atsakingas už teisėjus; • Arūnas Šuika Atsakingas už veteranus. Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 37 • Viso dalyvių: 4850 Suaugusieji – 3530; Iki 12 m. – 330; Iki 16 m. – 790; Mergaitės – 200. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Klaipėdos „Atlantas“ (A lyga); • Gargždų „Banga“ (A lyga); • Šilutės „Šilutė“ (I lyga); • „Klaipėdos Granitas“ (I lyga); • Palangos „Palanga“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • Klaipėdos miesto centrinis stadionas (4940 vietų – A lyga); • Gargždų miesto stadionas (2323 vietų – A lyga); • Šilutės miesto stadionas (3000 vietų – I lyga); • Palangos miesto stadionas (1500 vietų – I lyga, pereinamuoju laikotarpiu). LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Kontaktai Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacija (KLFF) Gintaro g. 9-3, Klaipėda Internetinė svetainė – www.klff.lt El. p.: modestas@klff.lt
Prezidentas – Romas Kukis Valdybos nariai • Vidmantas Murauskas Atsakingas už profesionalų futbolą; (iki 2013 m. – Arūnas Reinikis) • Giedrius Vitkus Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Saulius Stankūnas Atsakingas už teisėjus; • Žydrūnas Buzas Atsakingas už veteranus. (iki 2013 m. – Kazys Paškauskas)
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 44 • Viso dalyvių: 5358 Suaugusieji – 3219; Iki 12 m. – 1206; Iki 16 m. – 711; Mergaitės – 222. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubai • Marijampolės „Sūduva“ (A lyga); • Kazlų Rūdos „Šilas“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygos varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • Marijampolės „ARVI“ arena – stadionas (6483 vietų – A lyga); • Marijampolės „ARVI“ arena – maniežas (2660 vietų – šaltuoju periodu); • Kazlų Rūdos miesto stadionas (364 vietos – I lyga, pereinamuoju laikotarpiu). LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Lietuvos apskričių futbolo federacijos
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Prezidentas – Virginijus Baltušnikas (iki 2013 m. – Gediminas Juozaitis) Valdybos nariai • Arūnas Šteinas Atsakingas už profesionalų futbolą; • Darius Butkus Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Mantas Pomeckis Atsakingas už teisėjus; (iki 2013 m. – Saulius Makštelė) • Valentinas Stankūnas Atsakingas už veteranus. (iki 2013 m. – Virginijus Baltušnikas) Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 54 • Viso dalyvių: 6784 Suaugusieji – 2579; Iki 12 m. – 3213; Iki 16 m. – 724; Mergaitės – 272. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Panevėžio „Ekranas“ (A lyga); • Panevėžio „Baltija“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • Panevėžio „Aukštaitijos“ stadionas (4000 vietų – A lyga); • Panevėžio FA stadionas (500 vietų – I lyga). LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Kontaktai Panevėžio apskrities futbolo federacija Smėlynės g. 2b, Panevėžys Internetinė svetainė – www.paff.lt El. p.: paff@paff.lt
Prezidentas – Saulius Lesnickas (iki 2013 m. – Vidmantas Šulčius) Valdybos nariai • Vitalijus Mitrofanovas Atsakingas už profesionalų futbolą; (iki 2013 m. – Gintaras Jasiūnas) • Deivis Kančelskis Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; (iki 2013 m. – Saulius Lesnickas) • Gintautas Mirauskas Atsakingas už teisėjus; (iki 2013 m. – Saulius Makštelė) • Anatolijus Stecenko Atsakingas už veteranus.
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 34 • Viso dalyvių: 4037 Suaugusieji – 2792; Iki 12 m. – 592; Iki 16 m. – 607; Mergaitės – 46. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Šiaulių „Šiauliai“ (A lyga); • Pakruojo „Kruoja“ (A lyga); • Radviliškio „Lokomotyvas“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • Šiaulių miesto savivaldybės stadionas (3000 vietų – A lyga); • Pakruojo miesto stadionas (2000 vietų – A lyga); • Šiaulių Gytarių stadionas (500 vietų – I lyga); • Radviliškio miesto stadionas (500 vietų – I lyga). LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Kontaktai Šiaulių apskrities futbolo federacija S. Daukanto g. 23, LT-76331, Šiauliai Internetinė svetainė – www.saff.lt El. p.: d.kancelskis@saff.lt
Lietuvos apskričių futbolo federacijos
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Prezidentas – Sigitas Jukna Valdybos nariai • Laura Zaleckienė Atsakinga už profesionalų futbolą; • Darius Stažys Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Jonas Stažys Atsakingas už teisėjus; • Remigijus Bubliauskas Atsakingas už veteranus.
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 19 • Viso dalyvių: 1930 Suaugusieji – 452; Iki 12 m. – 966; Iki 16 m. – 442; Mergaitės – 70. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Tauragės „Tauras“ (A lyga) Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Prezidentas – Leonas Dunauskas Valdybos nariai • Vygantas Macevičius Atsakingas už profesionalų futbolą; • Vacys Butkus Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Vijūnas Vasiliauskas Atsakingas už teisėjus; (iki 2012 m. – Antanas Rubys) • Darius Preibys Atsakingas už veteranus. (iki 2013 m. – Kęstutis Šilinis)
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 27 • Viso dalyvių: 2574 Suaugusieji – 1072; Iki 12 m. – 894; Iki 16 m. – 534; Mergaitės – 74. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Tauragės „Tauras“ (A lyga) Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Infrastruktūra
Kontaktai
• Tauragės „Vytauto“ stadionas (3000 vietų – A lyga); • Tauragės „Tauro“ atsarginis stadionas (500 vietų – A lyga).
Telšių apskrities futbolo federacija (TAFF) Klevų g. 1b, Telšiai, LT-87373 Internetinė svetainė – www.taff.lt El. p.: sportas1@telsiai.lt
LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Lietuvos apskričių futbolo federacijos
LFF ATASKAITA 2012-13 M.
Prezidentas – Dainius Širvys (iki 2013 m. – Andrius Krisiūnas) Valdybos nariai • Saulius Gaidys Atsakingas už profesionalų futbolą; • Juozas Šiaučiulis Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Stasys Juodka Atsakingas už teisėjus; • Rimas Vaitukaitis Atsakingas už veteranus. (iki 2013 m. – Dainius Širvys)
Masinis futbolas • Renginių/Projektų: 61 • Viso dalyvių: 3883 Suaugusieji – 1195; Iki 12 m. – 740; Iki 16 m. – 913; Mergaitės – 235. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubas • Panevėžio „Ekranas“ (A lyga); • Panevėžio „Baltija“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Kontaktai Utenos apskrities futbolo asociacija Basanavičiaus g.56, Utena Internetinė svetainė – www.uafa.lt El. p.: uafa@uafa.lt
Prezidentas – Gintautas Žemaitis Direktorius – Paulius Malžinskas Valdybos nariai • Benas Baltusis Atsakingas už profesionalų futbolą; • Jurij Moroz Atsakingas už vaikų ir masinį futbolą; • Vytautas Radzevičius, Kąstytis Valantinas Atsakingas už komunikaciją ir rinkodarą.
Masinis futbolas • Projektų: 13 • Viso dalyvių: 9012 Suaugusieji – 6667; Iki 12 m. – 1896; Iki 16 m. – 440; Mergaitės – 16. Masinio futbolo renginiuose 2012 m.
Futbolo klubai • Vilniaus MFD „Žalgiris“ (A lyga), „Žalgiris-3“ (I lyga); • Trakų „Trakai“ (I lyga); • Vilniaus „Polonija“ (I lyga). Dalyvaujantys vyrų A ir I lygų varžybose 2013 m.
Infrastruktūra • LFF stadionas (5067 vietos – A lyga); • „Žalgirio“ stadionas (6530 vietų – I lyga); • „Sportima“ maniežas (3157 vietos – A lyga, šaltuoju periodu); • Trakų stadionas (200 vietų – I lyga, pereinamuoju laikotarpiu). LFF A ir I lygos reikalavimus atitinkantys ir naudojami stadionai
Kontaktai Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) Šeškinės g. 45C-52, Vilnius Internetinė svetainė – www.vilniausfutbolas.lt El. p.: paulius@sfl.lt