LFF leidinys "Mus vienija futbolas" 2013 lapkritis, nr. 6 by Valdas Knyzelis

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Mus vienija futbolas! Lietuvos futbolo federacija

Partneriai ir rėmėjai:

Lietuvos futbolo federacijos leidinys Nr. 6, tiražas: 500 Redakcija: LFF komunikacijos skyrius media@lff.lt Nuotraukos: Valdas Knyzelis Saulius Čirba Rokas Tenys Giedrius Vaitkevičius Vaidotas Januška Emilis Šimkus Brigita Šmuilytė Silvija Valentukonytė Tekstai: Vaidotas Januška Valdas Knyzelis Vaiva Zizaitė Dizainas: Laima Purytė Marketingo skyrius: a.remeika@lff.lt +370 686 20966 Oficiali svetainė: www.LFF.lt Oficiali TV internete: www.Futbolo.TV Socialiniai tinklapiai: www.facebook.com/LTUfutbolas www.twitter.com/ltfutbolas www.youtube.com/lietuvosfutbolas Lietuvos futbolo federacija Stadiono g. 2, LT-02106 Vilnius Tel. +370 5 2638741 Faks. +370 5 2638740 info@lff.lt

Šiame numeryje:

Turinys

04 U-19 čempionatas Lietuvoje

U-19 čempionatas Lietuvoje – fantastiškas Futbolo švente džiaugėsi ir vaikai, ir benamiai Renginio variklis – savanorių pastangos U-19 čempionatas nuotraukose

8 Nacionalinė rinktinė

Finiše kaimynai pranokti Rygoje – Lietuvos aistruolių invazija Į Lietuvą atvedė likimas

14 Jaunimo rinktinės

Po viltingo starto – nesėkmingas ruožas Atrankos barjeras – vėl peržengtas Akademijų tinklas plečiasi į Šiaulius

18 Klubinis futbolas

Futbolo renesansas – Vilniuje ir Klaipėdoje Įsimintinas „Žalgirio“ žygis Europoje I lygoje – konkurencijos šuolis

23 Infrastruktūra

Klaipėda ir Alytus džiaugiasi naujomis aikštėmis Atnaujintas stadionas – postūmis Utenos futbolui Dengta mini aikštelė – technikai tobulinti

26 Techninė veikla

Treneriams ir entuziastams – užsienio specialistų patarimai

28 Teisėjai

Lietuvos teisėjai skinasi kelią Europoje

30 Salės ir paplūdimio futbolas

Prasiplėtęs salės futbolo žemėlapis Paplūdimyje spindėjo profesionalai ir merginos

32 Masinis futbolas

Moksleiviams – treniruotė su olimpiniu čempionu Lietuvių ir baltarusių vaikus suvienijo futbolas Nugalėtojų prizas – kelionės įspūdžiai Šventė ir dovanos specialiųjų poreikių vaikams

36 Moterys už futbolą

Devintą kartą iš eilės – šiaulietės Dailioji rinktinės palaikymo komanda Kai futbolas geriau už aukštakulnius

40 Kita

Futbolo legendos buriamos į garbės klubą Senjorų varžybose – atkaklios kovos Futbolas stoja į kovą prieš sukčiavimą

Nr. 6 / 2013 lapkritis

U-19 čempionatas Lietuvoje – fantastiškas Netikėtas Serbijos vaikinų žygis iki aukso, žiūrovais užpildytos tribūnos, patenkinti dalyviai ir žiūrovai. Liepos 20 – rugpjūčio 1 dienomis Kaune, Alytuje ir Marijampolėje vykęs Europos U-19 vaikinų futbolo čempionatas nepaliko abejingų.

Kaune, Alytuje ir Marijampolėje vykusių pirmenybių rungtynėse apsilankė beveik 57 tūkstančiai žiūrovų. Pagal šį rodiklį Lietuvoje vykęs U-19 čempionatas buvo ketvirtas pagal lankomumą istorijoje. Daugiau žiūrovų apsilankė tik Ukrainoje (100 tūkst.), Prancūzijoje (69 tūkst.) ir Austrijoje (66 tūkst.). Pagal žiūrovų skaičių lietuviai aplenkė kaimynus lenkus (55 tūkst.), taip pat estus, čekus, šveicarus (46, 45 ir 44 tūkst.) ir kitas šalis.

Beveik visas čempionato rungtynes transliavo milijoninę auditoriją turinti „Eurosport“ televizija, o Lietuvoje futbolo šventėje dalyvavo svečiai iš užsienio – komandų delegacijos, aistruoliai, žurnalistai, UEFA atstovai. Visi jie liko patenkinti sklandžia ir įdomia turnyro eiga. Europos futbolo asociacijų sąjunga (UEFA) Lietuvoje vykusį čempionatą įvertino kaip „fantastišką“. „Likome maloniai nustebinti dėl didelio žiūrovų lankomumo rungtynėse, publikos entuziazmo ir susidomėjimo jaunimo futbolu bei futbolu apskritai“, – laiške Lietuvos futbolo federacijai (LFF) teigė UEFA generalinis direktorius Gianni Infantino. Neliko nusivylę ir šeimininkų – Lietuvos U-19 rinktinės – aistruoliai. Lietuviams grupės rungtynėse su Olandija, Ispanija ir Portugalija iki taškų pritrūko sėkmės, tačiau žiūrovai išvydo gražią mūsiškių kovą ir turėjo galimybę pasidžiaugti keturiais mūsiškių įvarčiais. Tris iš jų pelnęs saugas Gratas Sirgėdas kartu su dviem kitų rinktinių žaidėjais pasidalijo rezultatyviausio turnyro žaidėjo titulą.

U-19 čempionatas Lietuvoje

Apie čempionatą dalyvių lūpomis: Prancūzijos U-19 rinktinės treneris Francis Smerecki: „Publika visas dienas buvo puiki, aikštės – taip pat. Ačiū Lietuvai, nes tai buvo puikus čempionatas.“ Serbijos U-19 rinktinės treneris Ljubinko Drulovič: „Marijampolės miestas mus ypač sėkmingas, čia pradėjome ir baigėme čempionatą, laimėjome tris kartus. Mylime šį miestą.“

Europos U-19 čempionatas Lietuvoje skaičiais:

Žiūrovai ir dalyviai: • 56708 – žiūrovai apsilankė stadionuose per 15 rungtynių. Vidutiniškai – po 3780 per rungtynes; • 8900 – daugiausiai žiūrovų sutraukė rungtynės tarp Lietuvos ir Ispanijos liepos 23 d. Kaune;

Ispanijos U-19 rinktinės treneris Luis de la Fuente: „Viskas susiję su čempionatu buvo nuostabu. Dėkoju UEFA ir LFF, nes buvo padaryta viskas, kad galėtume jaustis maksimaliai komfortabiliai. Iki tobulumo trūko tik vieno – patekimo į finalą.“

• 180 – savanorių aktyviai dalyvavo čempionato organizavime;

Serbijos U-19 rinktinės kapitonas Marko Pavlovski: „Norėčiau padėkoti organizatoriams už atliktą sunkų darbą. Čia jaučiamės kaip namuose.“

Svečiai:

• 68 – UEFA atstovai pasiruošimo ir varžybų metu lankėsi Lietuvoje. • 282 – asmenys sudarė aštuonias komandų delegacijas (žaidėjus, trenerius, pagalbinį personalą); • 112 – skautų iš užsienio atvyko stebėti jaunųjų talentų. Žiniasklaida: • 195 – akreditacijos skirtos žurnalistams ir fotografams iš Lietuvos, Gruzijos, Ispanijos, Olandijos, Prancūzijos, Serbijos, Portugalijos, Latvijos, Japonijos bei TV darbuotojams iš Lietuvos bei Kroatijos; • 14 – čempionato rungtynių buvo transliuojama tiesiogiai per televiziją. Iš jų 14 transliavo „Eurosport" kanalas, 6 – per LRT televiziją. Inventorius: • 240 – kamuolių panaudoti komandų dalyvių rungtynėms ir treniruotėms; • 36 – automobiliai ir kitos transporto priemonės buvo skirtos dalyvių bei organizatorių kelionėms • 12 – tonų vandens sunaudojo čempionato dalyviai ir organizatoriai; • 8 – aikštės buvo skirtos čempionato komandų treniruotėms. Futbolas visiems: • 210 – vaikų ir jaunuolių lydėjo komandas į aikštę prieš rungtynes ir nešė čempionato vėliavas; • 32 – įvairaus amžiaus ir socialinėms grupėms skirti futbolo turnyrai vyko čempionato metu prie stadionų ir miestų aikštėse Kaune, Alytuje ir Marijampolėje. Įvarčiai ir kortelės: • 47 – įvarčiai įmušti per 15 čempionato rungtynių, vidutiniškai – po 3,13 įvarčio per rungtynes; • 9 – geltonos kortelės parodytos nedrausmingiausiose rungtynėse tarp Serbijos ir Gruzijos. • 6 – įvarčius komandos įmušė du kartus (4:2 rungtynėse TurkijaGruzija ir Portugalija-Lietuva), vienerios rungtynės (GruzijaPrancūzija) baigėsi be įvarčių.Gruzija ir Portugalija-Lietuva), vienerios rungtynės (Gruzija-Prancūzija) baigėsi be įvarčių.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Futbolo švente džiaugėsi ir vaikai, ir benamiai Europos U-19 čempionatas Lietuvoje neapsiribojo sportine dalimi. Futbolo renginys atliko ir socialinę funkciją. Masinio futbolo turnyruose bei renginiuose dalyvavo merginos, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, taip pat siekiantys atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio ar narkotikų.

Vaikai atostogavo su futbolu Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu bei Lietuvos futbolo federacija U-19 čempionato metu organizavo prevencinius renginius „Atostogauk su futbolu“. Alytaus ir Marijampolės centrinėse aikštėse bei Kaune prie S.Dariaus ir S.Girėno stadiono įrengtose mini aikštelėse galėjo sportuoti visi norintys. Specialiai vaikams iš globos namų, dienos centrų, socialinės rizikos šeimų buvo rengiami futbolo turnyrai 3 prieš 3. Juose vaikai galėjo ne tik pažaisti, bendrauti su savo bendraamžiais ir pamatyti būsimas futbolo žvaigždes. Visi dalyviai dovanų gavo čempionato atributikos ir turėjo galimybę stadionuose stebėti rungtynes.

Futbolas – kelias į gyvenimą Kitos ne mažiau reikšmingos futbolo varžybos vyko tarp suaugusiųjų. Vadinamojo benamių futbolo komandos per sportą siekė grįžti į gyvenimo vėžes. Socialinės benamių futbolo akcijos tikslas – pagelbėti žmonėms, kurie alkoholio ir narkotikų vartojimą stengiasi iškeisti į sveiką gyvenseną. Europos U-19 futbolo čempionato organizacinis komitetas suteikė benamių komandoms aikštę ir įsteigė prizus, pakvietė į čempionato rungtynes. Pirmoji Lietuvos benamių komanda buvo suburta 2006 metais. Jos įkūrėjas Stasys Pranevičius džiaugėsi, jog nuo tada, kai buvo suburti žaidėjai, nei vienas iš jų negrįžo prie žalingų įpročių: „Smagu, kad tai naudinga. Futbolo dėka žmonės įstengia atsitiesti“.

Anot komandos „Sugrįžimas“ nario, laisvalaikio praleidimas žaidžiant futbolą tapo žymiai prasmingesnis ir įdomesnis nei alkoholio vartojimas.

„Futbolo dėka žmonės įstengia atsitiesti.“ S.Pranevičius

Renginio variklis – savanorių pastangos Europos U-19 čempionatas Lietuvoje nebūtų buvęs toks sėkmingas be puikios savanorių komandos. Įspūdingą futbolo renginį organizuoti padėjo daugiau nei 180 entuziastų iš įvairių šalies kampelių ir netgi užsienio.

„Savanoriauti buvo tikrai verta.“

Savanoriai – neatsiejama didžiausių sporto renginių dalis visame pasaulyje. Savanoriškos veiklos privalumai – įgyti naujų žinių, išbandyti save dirbant tarptautinio renginio metu, patirti daug gerų emocijų bei turiningai praleisti laiką.

A.Moreira

U-19 čempionatas Lietuvoje

„Čempionatas puikiai pavyko. Mano nuomone, viskas vyko netgi daug aukštesniu lygiu nei krepšinyje. Visi buvo motyvuoti, mylintis futbolą ir norintys dirbti jo labui, – teigė Kauno savanorių koordinatorius Tomas Gagys. – Savanoriaudamas atrandi gerų pažinčių ir pamatai sporto renginius iš vidaus.“

Kaune, Alytuje ir Marijampolėje vykusiose rungtynėse dalyvavo daugiau nei 180 savanorių. Vyriausias iš jų – 72 metų. Savanoriauti ryžosi ne tik lietuviai – čempionatas sudomino ir vieną „Erasmus“ studentą iš Hondūro. „Buvo nuostabu. Visi buvo labai draugiški, – sakė hondūrietis Alejandro Moreira. – Veiklos netrūko, tačiau buvo tikrai verta. Tikrai nesigailiu, susiradau daug naujų draugų.“

Lietuvoje vykusiame Europos U-19 čempionate savanoriai darbavosi transporto, komandų palydų, svarbių asmenų (VIP) ir žiniasklaidos aptarnavimo, bilietų pardavimo, žiūrovų įėjimo ir kitose srityse.

Atminimui savanoriams liko ne tik įspūdžiai, bet ir oficiali varžybų atributika. Laisvą dieną organizatoriai savanoriams taip pat padovanojo pramogą – galimybę susitikti visų trijų miestų savanoriams ir kartu paplaukioti laivu Kauno mariose.

„Buvo labai smagu. Visi savanoriai buvo geranoriškai ėmėsi darbų ir sėkmingai tvarkėsi su savo užduotimis, – sakė Alytaus savanorių koordinatorė Roneta Češkevičiūtė. – Mane savanorystė labiausiai žavi bendravimu, pažinčių plėtimu. Daugumai patinka ir stebėti rungtynes.“

Savanoriu gali tapti ir tu! Prisijunk prie Sporto savanorių sąjungos. Daugiau informacijos: www.sportosavanoriai.lt

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Finiše kaimynai pranokti Lietuvos nacionalinė vyrų rinktinė 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos turnyrą baigė garbingu pasirodymu. Lietuviai iškovojo dvi pergales ir aplenkę kaimynus iš Latvijos užėmė ketvirtąją vietą turnyro lentelėje. Apmaudžios klaidos Latvijoje

Rugsėjo pradžioje Lietuvos komanda žaidė oficialias rungtynes Latvijoje po 21 metų pertraukos. Lemtingas buvo pirmasis kėlinys, kai dvi apmaudžios klaidos baudos aikštelėje padovanojo Latvijos ekipai du įvarčius. Nors mūsiškių viltis atgaivino Deivydas Matulevičius, Latvijos komanda išsaugojo persvarą ir šventė pergalę rezultatu 2:1.

Nacionalinė rinktinė

rungtynių vengro vadovaujama Lietuvos ekipa iškovojo 2 pergales, 4 lygiąsias ir patyrė 10 nesėkmių. Paskutinėms dvejoms atrankos ciklo dvikovoms prie komandos vairo stojo 49 metų Igoris Pankratjevas, kuris futbolo aistruoliams geriausiai pažįstamas iš žaidimo legendiniame „Žalgiryje“. Revanšas Vilniuje Spalio mėnesį Latvijos komanda svečiavosi Vilniuje, LFF stadione, kur Lietuvos rinktinė pasirodė gerokai atsinaujinusi. Vienas naujų veidų – pirmą kartą oficialias rungtynes nuo pradžių pradėjęs saugas Fedoras Černychas – nulėmė mūsiškių pergalę. 8 min. jis pasižymėjo smūgiu galva, o 67 min. atliko rezultatyvų perdavimą Sauliui Mikoliūnui, kuris užbaigė greitą lietuvių kontrataką ir užtikrino laimėjimą rezultatu 2:0.

Po keturių dienų lietuviai Marijampolėje pasitiko Lichtenšteino rinktinę, kuri prieš dvejus metus jau buvo dukart atėmusi taškus iš lietuvių. Šį kartą mūsiškiai buvo pranašesni visais aspektais ir nugalėjo rezultatu 2:0. Pirmąjį įvartį įmušė D.Matulevičius, o antrąjį pelnė gynėjas Tadas Kijanskas.

Paskutinėse ciklo rungtynėse Kaune rungtynėse solidi lietuvių gynyba ir vartininko Giedriaus Arlauskio žaidimas privertė Bosnijos ir Hercegovinos žvaigždyną bei apie 4 tūkst į S.Dariaus ir S.Girėno stadioną susirinkusių aistringų svečių aistruolių gerokai pasijaudinti.

Su treneriu atsisveikinta

Vis dėlto 68 min. po Edino Džeko perdavimo Vedado Ibiševičiaus pelnytas įvartis bosniams atnešė pergalę 1:0, kuri leido dėl įvarčių santykio aplenkti graikus ir pirmą kartą iškovoti kelialapį į Pasaulio čempionatą.

Dvikova su Lichtenšteinu buvo paskutinė prie rinktinės vairo treneriui Csaba László. Su vengrų tautybės specialistu išsiskirta abipusiu susitarimu. Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu Cs. László dirbo nuo 2012-ųjų metų sausio. Per 16 oficialių bei kontrolinių

Lietuvos rinktinė su 11 taškų užėmė ketvirtąją vietą. Dviem taškais daugiau surinko Slovakija, penkti su 8 taškais liko latviai.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Rygoje – Lietuvos aistruolių invazija Rugsėjo 6 d. Rygoje vykusiose 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse Lietuvos vyrų futbolo rinktinę palaikė beveik tūkstantis tautiečių.

Lietuviai visiškai užpildė svečių aistruoliams skirtą „Skonto“ stadiono sektorių, o dar bent pusantro šimto gerbėjų įsikūrė kitose stadiono vietose. Tokio gausaus palaikymo rinktinė neturėjo beveik du dešimtmečius, o vertinant pagal aistruolių organizuotumą ir girdimumą – niekada iki šiol. Palaikymo skanduotės skambėjo nuo pat rungtynių pradžios iki pabaigos ir nesustojo netgi paaiškėjus, jog Lietuvos komanda pralaimėjo prieš Latviją.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Į Lietuvą atvedė likimas Lietuvos rinktinės pergalės prieš Latviją „kalviu“ tapo ne kas kitas, o komandos getose oficialiose rungtynėse debiutavęs 22 metų saugas Fedoras Černychas.

Mogiliovo „Dnepr“ (Baltarusija) ekipoje žaidžiantis futbolininkas į vyrų rinktinę buvo kviečiamas jau metus, tačiau permainos komandoje suteikė galimybę F.Černychui atsikleisti. Įvartis ir rezultatyvus perdavimas rungtynėse su latviais privertė žaidėjo pavardę išmokti ne vieną futbolo mėgėją. Interviu Futbolo.TV svetainei F.Černychas papasakojo apie tai, kaip atsidūrė Lietuvoje, karjeros pradžią ir kitas įdomybes.

- Kaip susiklostė, jog atsidūrei Lietuvoje? - Gimiau Maskvoje, tačiau vėliau tėvai išsiskyrė. Su mama bei broliu persikėlėme čia. Mano senelis buvo kareivis. Jam nuolat tekdavo keliauti po

visą tuometinę Sovietų Sąjungą. Kai šeima gyveno čia, senelį užklupo liga ir visi apsistojo Lietuvoje. Kai kas grįžo į Rusiją, kiti liko čia. Tad dabar turiu daug giminių tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje.

- Papasakok, kaip susižavėjai futbolu? - Kai dar gyvenau Maskvoje, lankiau baseiną ir mano mama norėjo, jog tapčiau plaukiku. Tačiau kai persikėliau į Vilnių, ten mano kieme visi žaidė futbolą, o ne krepšinį. Draugai kartą pakvietė mane pažaisti kiemo komandoje ir man visai neblogai sekėsi. Po dviejų metų mane pastebėjo treneris Nikolajus Pupkinas. Dar dabar juokiamės, jog pirmo mano perėjimo kaina buvo du kamuoliai.

- Kaip sekėsi lankyti mokyklą Lietuvoje, perprasti lietuvių kalbą? - Kai atvažiavome į Lietuvą ir pradėjau lankyti pirmą klasę rusiškoje mokykloje maniau, jog lietuvių kalba tai ta pati rusų tik su galūne as. Prisimenu, buvo lietuvių pamoka ir mokytoja paklausė, kaip lietuviškai bus žodis pienas. Aš pakėliau ranką ir sakau molokas. Kitas vaikinas ištarė teisingą variantą. Antras klausimas mane apskritai nužudė, nes paklausė, kaip bus kefyras. Pasirodė, jog taip ir bus. Tada jau man galva visai susisuko. Supratau, jog tai visiškai atskira kalba ir rimtai pradėjau mokytis, gana greitai viską įsisavinau.

- Grįžkime prie futbolo. Kaip sekėsi pas trenerį N.Pupkiną? - Tai buvo 1990 m. gimusių berniukų komanda. Aš buvau metais jaunesnis, tačiau su visais gerai sutardavau. Mes vadinomės Vilniaus futbolo mokykla. Sostinėje tuo metu buvo dar kita mokykla, tad nuo mažų dienų turėjome savotišką derbį. Pamenu, žaidėme moksleivių žaidynėse „Ežiogolas“, buvome daugkartiniai prizininkai. Su manimi kartu išaugo A. Žulpa, J. Morozas, R. Solominas, tas pats Arvydas Novikovas pasitreniruodavo. Būdavo daug gerų vaikinų. Vėliau N.Pupkinui pasiūlė treniruoti Naujosios Vilnios „Granitą“, tad mes visi ten ir persikėlėme, mėginome jėgas antroje lygoje. Sužaidęs pusantro sezono išvažiavau į Baltarusiją. Norėčiau padėkoti treneriui N.Pupkinui už suteiktas žinias, patarimus ir dėmesį. Galbūt be jo dabar nebūčiau ten, kur esu.

- Gimei Maskvoje, tačiau augai Lietuvoje. Ką ši šalis tau reiškia? - Laikau Lietuvą savo gimtine, nes čia gyvenu tiek metų, kiek prisimenu. Iš Rusijos atvažiavau labai mažas ir beveik nieko neprisimenu. Čia išmokau kalbą, mano mentalitetas irgi lietuviškas. Baltarusijoje man dažnai sako, jog aš visiškai nepanašus į rusą.

- Kaip atsirado galimybė išvykti į Baltarusiją? - Žiemą nuvažiavome į vieną turnyrą, kurį rengė „Dnepr“. Po turnyro prie manęs priėjo klubo prezidentas ir paklausė trenerių, kokia mano kaina, pasiteiravo, ar turėčiau noro pabandyti įsitvirtinti pas juos. Mano atsakymas buvo teigiamas, po dviejų savaičių atvykau į peržiūrą.

Viskas susiklostė sklandžiai ir pasirašiau ilgalaikę, penkerių metų sutartį. Mane sužavėjo nuostabi už miesto įrengta treniruočių bazė – tai buvusi jaunimo stovykla, tik perdaryta. Ten puikūs kambariai, geras maitinimas, daug aikščių – visa tai paliko įspūdį.

Nacionalinė rinktinė

- Ar greitai įsitvirtinai pirmoje komandoje? - Iš pradžių trejas rungtynes teko sužaisti už dublerius, bet ten nieko gero neparodžiau. Nepaisant to, kiek vėliau mane užregistravo pirmos komandos rungtynėms, sėdėjau ant suolelio. Nesitikėjau, tačiau vienu metu priėjo treneris ir pasakė, jog gausiu šansą pažaisti. Prisimenu tai buvo mačas su „Smorgon" ir išleido 70-ąją minutę. Man pavyko įmušti du įvarčius ir laimėjome 4:0. Po šio įvykio reguliariai leisdavo rungtyniauti.

- Kokias rungtynes Baltarusijoje dar išskirtum? - Manau, kad taurės finalas ir debiutas įsiminė labiausiai. Galbūt dar priskirčiau pirmą pasiektą pergalę prieš Baltarusijos grandą Barysavo BATE. Tai irgi buvo įspūdingos akimirkos.

- Pastaruoju metu nejauti didesnio susidomėjimo iš kitų klubų? - Anksčiau mano agentas šnekėdavo apie tai, bet dabar iki sezono pabaigos paprašiau, kad „neūžtų“ man galvos, norisi tiesiog gerai sužaisti liku-

sią sezono dalį. Kontraktas jau artėja prie pabaigos, galbūt paskui pavyks kur nors išvykti. Laikas parodys.

- Jei galėtum rinktis, kurios šalys tau labiausiai imponuoja? - Manau, jog mane labiausiai trauktų Vokietija. Ten futbolas pačiame aukščiausiame lygyje, viskuo pasirūpinta ir tai man labai patinka.

- Į Latvijos rinktinės vartus įmušei ne tik įvartį, bet ir spėjai atlikti rezultatyvų perdavimą. Tai tavo karjeros rungtynės? - Jei kalbame apie rungtynes rinktinėje – tikrai taip. Netgi jaunimo rinktinėse niekada įvarčių nemušdavau. Man rodos pavyko pasižymėti tik už U-19 rinktinę draugiškose, bet tai nesiskaito. Čia, nacionalinėje, ir iš karto – įvartis bei perdavimas. Prisimenu, kažkas jaunimo rinktinėse juokaudavo, kad tavo įvarčiai bus mušami nacionalinėje, matyt kažką žinojo (juokiasi).

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Po viltingo starto – nesėkmingas ruožas Lietuvos jaunimo (U-21) rinktinė sėkmingai pradėjo naują atrankos ciklą į Europos U-21 čempionatą, tačiau nesėkmės Jungtinėje Karalystėje komplikavo mūsiškių šansus pakovoti dėl aukščiausių pozicijų.

Britų salose – dvi nesėkmės

Pirmoje dvikovoje su San Marinu Marijampolėje mūsiškiams teko pavargti iki pabaigos, o pergalę 2:1 lėmė Luko Spalvio įvartis 83 min.

Paskutinė akistata lietuvių šių metų tvarkaraštyje – su Moldova išvykoje. 2014 metais moldavais, anglais ir valais Lietuvos U-21 rinktinė susitiks namuose.

„Dubliai“ prieš Suomiją ir San Mariną

Antrose rungtynėse Suomijoje lietuviai puikiai sužaidė antrąjį kėlinį ir pirmavo po dviejų L.Spalvio taiklių smūgių, tačiau baigiantis dvikovai leido varžovams rezultatą išlyginti (2:2). Trečiajame susitikime San Marine nervingas rungtynes lietuviai laimėjo minimalia persvara 1:0 po Donato Kazlausko įvarčio.

Spalį lietuvių laukė „dviguba“ išvyka į Jungtinę Karalystę – rungtynės su Velsu ir Anglija. Itin nesėkmingas pirmasis kėlinys, kai varžovai įmušė du 11 metrų baudinius, lėmė nesėkmę rezultatu 0:2 prieš Velso rinktinę. Po kelių dienų Ipsviče Anglija įmušė jau 3-ąją minutę ir po šio smūgio lietuviai neatsigavo. Galingą atakuojantį žaidimą pademonstravę anglai sutriuškino mūsiškius 5:0.

Komandoms sužaidus nevienodą skaičių rungtynių, su 10 taškų grupėje pirmavo Anglija ir Velsas, trečioje pozicijoje su 8 taškais žengė Suomija, o Lietuva ir Moldova dalijosi ketvirtą vietą su 7 taškais. Paskutinis – vieną pergalę iškovojęs San Marinas.

Ketvirtoji dvikova – antrasis išbandymas su suomiais – Vilniuje rugsėjį mūsiškiai po atkaklios patyrė nesėkmę 0:1.

L.Spalvis muša įvartį San Marinui

Atrankos barjeras – vėl peržengtas

Jaunimo rinktinės

Naujos kartos Lietuvos jaunimo (U-19) rinktinė (gimę 1995 m. ir jaunesni žaidėjai) taip pat džiugina futbolo aistruolius. Lietuviai įveikė pirmąjį atrankos barjerą ir tęsia kovą dėl kelialapio į kitąmet Vengrijoje vyksiantį Europos čempionatą.

Už nugaros liko armėnai ir lenkai Lenkijoje vykusį atrankos turnyrą Lietuvos jaunieji futbolininkai pradėjo lygiosiomis 1:1 su šeimininkais lenkų bendraamžiais. Mūsiškius į priekį pirmajame kėlinyje išvedė Simonas Stankevičius, o po pertraukos varžovai rezultatą išlygino. Antrose rungtynėse lietuviai minimaliu rezultatu 0:1 nusileido Rumunijos komandai, kuri atrankos grupėje užėmė pirmąją poziciją. Lemiamoje dvikovai Lietuvos futbolininkai rezultatu 1:0 po S.Stankevičiaus įvarčio nugalėjo Armėniją. Lietuviai ir armėnai surinko po keturis taškus, tačiau mūsiškams antrąją vietą nulėmė tarpusavio rungtynės. Ketvirtą poziciją užėmė Lenkija.

Akademijos darbo vaisiai Prieš dvejus metus šios amžiaus grupės Lietuvos rinktinė taip pat įveikė pirmą atrankos barjerą U-17 čempionate. Rinktinės trenerio Antano Vingilio teigimu, vienas pagrindinių sėkmės faktorių – rinktinės pagrindę sudarantys Nacionalinės futbolo akademijos nariai: „Dar kartą įrodėme, jog akademijos nauda išties apčiuopiama. Po penkerių metų darbo pasirodė pirmieji vaisiai.“ Europos U-19 čempionato „Elitinis“ atrankos etapas vyks kitų metų pavasarį. Iš septynių grupių, kurias sudarys po keturias komandas. Į finalinį pirmenybių etapą Vengrijoje pateks nugalėtojai.

S.Stankevičius

Kovėsi sudėtingoje grupėje Spalio mėnesį atrankos turnyre dalyvavo ir Lietuvos U-17 (gimę 1997 m. ir jaunesni) rinktinė. Mūsiškių laukė labai sudėtinga užduotis – grupė su trimis praėjusių metų Europos U-17 čempionato finalinio etapo dalyviais – vicečempione Italija, pusfinalininke Švedija ir finaliniame etape žaidusia Ukraina. Pirmose rungtynėse Alytuje lietuviai nesusitvarkė su startiniu jauduliu ir 0:3 nusileido Švedijai, tačiau antroje dvikovoje prilygo Italijai (0:0). Trečiosios rungtynės su Ukraina baigėsi lygiosiomis 1:1. Atrankos grupėje dėl prastesnio įvarčių santykiu Lietuvos komanda liko ketvirta.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Akademijų tinklas plečiasi į Šiaulius Futbolo akademijų tinklas plečiasi po Lietuvą ir atkeliavo į Šiaulius. Bendradarbiaujant Lietuvos futbolo federacijai (LFF), Šiaulių miesto savivaldybei ir vietos klubui, pastarajame mieste įsteigtas Nacionalinės futbolo akademijos filialas. Jame buriamas U-16 rinktinės pagrindas.

Vizijoje – penkios regioninės akademijos „Šiauliai yra futbolo kraštas, turintis turtingą šio sporto istoriją ir tradicijas. Tikimės, jog bendradarbiavimas tarp LFF, miesto valdžios ir klubo duos gerų vaisių. Tačiau tam prireiks bent kelių metų juodo darbo“, – naujos akademijos pristatyme sakė LFF prezidentas Julius Kvedaras. Jo teigimu, akademijos – vienintelis tokios mažos šalies kaip Lietuva išsigelbėjimas norint išlikti konkurencingai Europos futbole. Būsimą pamainą Lietuvos nacionalinei rinktinei šiuo metu rengia Nacionalinė futbolo akademija (NFA) Kaune, kur rengimo programą jau baigė futbolininkai, gimę 1993 ir 1994-1995 metais. Pirmieji šiuo metu sudaro nemažą U-21 rinktinės dalį, o antrieji vasarą rungtyniavo Europos U-19 čempionato finaliniame etape. Pastaruoju NFA metu treniruojasi iš įvairių šalies miestų suburti U-15 (g. 1999 m.) ir U-14 (g. 2000 m.) amžiaus grupių jaunieji futbolininkai. NFA filiale Panevėžyje yra įsikūręs U-17 rinktinės (g. 1997 m.) branduolys. LFF ateities vizijoje – 5 regioninės futbolo akademijos su centru Kaune. Artimiausiuose planuose – NFA filialai Vilniuje ir Klaipėdoje.

Kitąmet laukia atrankos varžybos Naujoje akademijoje Šiauliuose treniruojasi 20 jaunųjų futbolininkų, gimusių 1998 metais. Pusę jų – daugkartiniai vaikų pirmenybių prizininkai šiauliečiai. Kitą pusę sudaro žaidėjai iš kitų miestų – Kauno, Klaipėdos Gargždų, Plungės, Pasvalio, Utenos. Futbolininkai kartu mokosi vienoje klasėje, atvykę iš svetur apgyvendinti bendrabutyje. Šiaulių miesto savivaldybė akademijai suteikia bazes ir apgyvendinimą, o futbolininkų maitinimu, aprangomis, treneriais rūpinasi LFF.

Treniruotės vyksta dukart per dieną. Komandą treniruoja Deivis Kančelskis, jam talkina vartininkų treneris Audrius Paškevičius ir fizinio rengimo treneris Andrius Norkus. 2014-ųjų rudenį dabartinė U-16 rinktinė dalyvaus Europos U-17 čempionato atrankos varžybose. Joms komanda rengsis žaisdama kontrolines rungtynes, dalyvaudama Baltijos taurės turnyre.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Futbolo renesansas – Vilniuje ir Klaipėdoje 2013-ųjų metų Lietuvos „SMSCredit.lt A lygos“ čempionato sezonas paskelbė naują klubinio futbolo raidos erą. Penkis sezonus šalyje dominavęs čempionas Panevėžio „Ekranas“ buvo nustumtas nuo sosto. Jo vietą užėmė kaip feniksai iš pelenų pakilę Vilniaus „Žalgirio“ ir Klaipėdos „Atlanto“ klubai. „Žalgirio“ skrydis aukštyn

90-asis Lietuvos čempionas paaiškėjo tik pačioje sezono kulminacijoje. Daug mėnesių pirmavęs Vilniaus (VMFD) „Žalgiris“ išvargintas ilgo sezono finišo tiesiojoje išbarstė turėtą taškų persvarą, tad intriga isšsilaikė iki paskutiniojo turo. Nors nugalėtojas galutinai sprendėsi šiam leidiniui jau atsidūrus spaustuvėje, kitokią baigtį nei „Žalgirio“ triumfą būtų galima vadinti rimta sensacija. Ne vienas Vilniaus klubo varžovas pripažino, kad jie šio titulo nusipelnė, o ypač tą reiktų pasakyti apie ilgus metus laukimo ir vargų išgyvenusius ekipos aistruolius. Paskutinį kartą „Žalgirio“ gerbėjai auksu džiaugėsi dar tada, kai šalies čempionatas vykdavo nuo vasaros iki vasaros – 1998/99 m. sezone.

Tačiau toliau sekė skrydis žemyn. 2002 m. sostinės ekipa pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo liko be medalių. 2008 m. garsų klubą ištikusi finansinė krizė baigėsi komandos subyrėjimu. Jei minėta sensacija neįvyko, garsųjį klubą atkūrę aistruoliai gali didžiuotis – jų pradėtą darbą ir pastangas vainikavo iškovotas čempionų titulas. 2010 m. „Žalgiris“ Lietuvos čempionate liko trečias, 2011 ir 2012 m. – antras. Šiemet Vilniaus klubo vadovai pagaliau subūrė ekipą su nugalėtojų mentalitetu. Komandoje pavyko išsaugoti pernai netoli tikslo likusios komandos branduolį su treneriu m. Zubu priešakyje ir pasipildyti keliais ambicingais žaidėjais. Visa tai pakėlė komandos žaidimą į naują kokybės lygmenį ir išlaikyti jį ilgo sezono metu. Vilniaus ekipos vartus užtikrintai saugojo A. Vitkauskas, gynybą cementavo patyrę žaidėjai, tarp kurių – Lietuvos rinktinės rungtynių rekordininkas A. Skerla. Aikštės viduryje žaidimo gijas kontroliavo M. Kuklys ir P. Komolovas, pirmoje sezono pusėje žibėjo lenkas J.Wilkas. Jo tėvynainis K. Bilinskis atakos smaigalyje tapo įvarčių garantu.

Sėkmės raktas – vietos žaidėjai Neabejotinu čempionato atradimu tapo Klaipėdos „Atlantas“. Praėjusiais metais trečias nuo galo likęs uostamiesčio klubas sulaukė investicijų iš Rusijos, pasikeitė neatpažįstamai ir iškovojo uostamiesčiui medalius po 9-erių metų pertraukos. Strateguojamas Konstantino Sarsanijos bei būrio jo pagalbininkų, „Atlantas“ surinko lietuvišką komandos sudėtį – neskaitant poros legionierių, kurie atliko atsarginių vaidmenį – ir daugiausiai rėmėsi žaidėjais, kurie futbolo paslapčių mokėsi būtent Vakarų Lietuvoje. „Atlanto“ atakų lyderiu tapo karjeros renesansą išgyvenantis mažeikiškis puolėjas E. Razulis, saugų grandyje išsiskyrė klaipėdietis m. Papšys, atsisklėidė kretingiškis D. Kazlauskas, gynybą „cementavo“ į ekipą po pertraukos sugrįžę žaidėjai. Atakuojantį ekipos potencialą sustiprino iš „Sūduvos“ atvykę A. Urbšys ir T. Eliošius.

„Ekrano“ ir „Sūduvos“ nokdaunas Dviems sezono lyderiams neprilygo nugalėtojų titulą gynęs Panevėžio „Ekranas“. Atsisveikinęs su būriu komandos lyderių, o sezono eigoje – ir su treneriu V. Urbonu – nesugebėjo išlaikyti varžovų primesto tempo. „Ekranas“ pralaimėjo didžiąją dalį tarpusavio dvikovų su lyderiais ir sezono pabaigoje vos laikėsi trečioje vietoje. Sezoną panevėžiečiai baigė į komandos gretas įliedami nemažą dalį jaunų žaidėjų, kurie suteikia „Ekrano“ gerbėjams vilčių ateičiai.

Klubinis futbolas

Tuo atveju, jei „Ekranas“ išsaugojo trečią poziciją, klubas gali džiaugtis iškovojęs vietą kito sezono UEFA Europos lygos turnyre. Pagrindine konkurente kovoje dėl šio kelialapio buvo Marijampolės „Sūduva“. Suvalkijos atstovai iki šių metų Europoje žaidė net aštuonis sezonus iš eilės.

Tiek „Sūduvai“, tiek „Ekranui“ trečioji pozicija buvo itin svarbi, nes abi komandos savo pasirodymą LFF „Druskininkų Hermio“ taurės turnyre baigė aštuntfinalyje. „Sūduva“ prieš sezoną neslėpė, kad remsis vietos jaunimu, tad nestabilus ekipos žaidimas per daug nenustebino. Marijampolės ekipoje sužibėjo tik rezultatyviausiu lygos snaiperiu tapęs N. Valskis ir sezono viduryje į komandą po daugelio metų užsienyje grįžęs T. Radzinevičius. Prityrusį kolektyvą surinkusi Pakruojo „Kruoja“ pagadino nervus ne vienam varžovui, tačiau liko tuščiomis – penkta. Stabiliausios komandos titulą jau senokai užsitarnavo Gargždų „Banga“, kuri penktus metus iš eilės liko šeštoje vietoje. Per dvi pozicijas žemyn smuktelėjo „Šiauliai“, kurie sezono viduryje kardinaliai atjaunino komandos gretas. Alytaus „Dainavos“ ir Tauragės „Tauro“ gerbėjams 2013 metų sezonas buvo toks, kokį norėtųsi užmiršti kuo greičiau – nesibaigiančios permainos komandoms taip ir neatnėšė sėkmingo recepto.

Įsimintinas „Žalgirio“ žygis Europoje Lietuvos futbolo gerbėjai džiaugtis klubinėmis kovomis Europoje galėjo iki pat vasaros pabaigos. Vilniaus miesto futbolo draugija (VMFD) „Žalgiris“ atliko vieną įspūdingiausių žygių mūsų šalies klubų istorijoje ir buvo per žingsnį nuo UEFA Europos lygos grupių etapo. Perkopti airiai ir armėnai

Antrajame pagal prestižą Europos futbolo klubiniame turnyre – Europos lygoje – „Žalgiris“ šiemet kovą pradėjo nuo pirmojo atrankos etapo. Vilniečiams pirmajame etape teko Airijos klubas „St Patrick's Athletic“. Pirmose rungtynėse Vilniuje „Žalgiris“ sužaidė taikiai 2:2, tačiau nugalėjo antrose rungtynėse Dubline (2:1). Antrame atrankos etape „Žalgiriui“ teko daugkartinis Armėnijos čempionas Jerevano „Pjunik“. Vilniuje iškovota pergalė 2:0, o Jerevane rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1.

Klubinis futbolas

paskutinėmis minutėmis (1:2), tačiau dėl įvarčio išvykoje žengė tolyn. Tris varžovus Europos turnyruose iš Lietuvos klubų yra įveikęs tik tas pats „Žalgiris“ – 2005 metais, tuometiniame trečiame pagal rangą UEFA Intertoto taurės turnyre. Ketvirtasis – atkrintamojo etapo – barjeras Vilniaus ekipai buvo per aukštas. Išvykoje prieš Austrijos čempioną Zalcburgo „Red Bull“ „Žalgiris“ sužaidė itin nesėkmingai ir pralaimėjo 0:5. Namuose vilniečiai kovėsi geriau, tačiau vėl nusileido varžovams 0:2.

Apmaudžios „Ekrano“ ir „Sūduvos“ nesėkmės Kitų Lietuvos klubų pasirodymai džiaugsmo neatnešė. Panevėžio „Ekranas“ UEFA Čempionų lygos atrankoje abu kartus suklupo prieš islandų „Hafnarfjordur“. Namuose panevėžiečiai neišnaudojo daugybės progų i(0:1), o išvykoje neišsaugoję persvaros pralaimėjo paskutinę minutę (1:2).

Nustebino Lenkijos klubą ir neprilygo austrams

Dar apmaudžiau iš UEFA Europos lygos pasitraukė Marijampolės „Sūduva“. Pirma dvikova su Turnovo „Horizont“ (Makedonija) Marijampolėje baigėsi lygiosiomis 2:2. Svečiuose „Sūduva“ pirmavo 2:1, tačiau varžovai po 11 m. baudinio 90+7 min. išplėšė pratęsimą (2:2). Po jo sekusią 11 metrų baudinių seriją laimėjo makedonai.

Kitas „Žalgirio“ varžovas – Poznanės „Lech“ – sulaukė didesnio susidomėjimo ne dėl futbolo, o dėl į Lietuvą atvykusių Lenkijos klubo aistruolių. Tačiau šie buvo priblokšti, nes Vilniuje pergalę 1:0 šventė „Žalgiris“. Po savaitės Poznanėje „Žalgiris“ ilgą laiką pirmavo ir pralaimėjo tik

Ketvirtasis Lietuvos atstovas – debiutantė Pakruojo „Kruoja“ – sutiko aukštesnio kalibro varžovą Minsko „Dinamo“ (Baltarusija). Pirmose rungtynėse lietuviai priešinosi pirmąjį kėlinį (0:3), o antrose kapituliavo jau dvikovos pradžioje (0:5).

Nr. 6 / 2013 lapkritis

I lygoje – konkurencijos šuolis

„Spyrio“ ir „Klaipėdos Granito“ dvikovos akimirka

Lietuvos futbolo I lyga šiemet buvo gausiausia ir konkurencingiausia per penkmetį. Pirmenybėse kovėsi 12 komandų iš 11 miestų, o medalius nuskynė trijų didžiausių apskričių – Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus ekipos.

eiliui rezultatyviausio žaidėjo prizas atiteko A.Lyberiui (tiesa, šiemet jį turės dalintis su E.Mastianica). Labai pavojingas varžovų gynybai buvo ir kitas Kėdainių išugdytas puolėjas Aretas Gėgžna.

Pirmą kartą šalies antrojo diviziono istorijoje aukso medaliai iškeliavo į Klaipėdą. Čempionate debiutavusi „Klaipėdos Granito“ komanda iš karto tapo pajėgiausia.

„Lietava“ konkurencijos neatlaikė

Klaipėdoje – veteranų ir jaunimo lydinys

Tokia klaipėdiečių sėkmė nieko nenustebino. „Klaipėdos Granitas“ turėjo solidžiausią žaidėjų pasirinkimą ir būrį labai patyrusių futbolininkų. Dvigubas – trenerio ir puolėjo – pareigas atliko buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas R.Poškus, jam talkino nacionalinėje ekipoje taip pat rungtyniavę V.Alunderis, A.Gedgaudas. Atsiskleidė iš Vilniaus atvykęs E.Mastianica bei būrys A lygos patirties turinčių žaidėjų.

„Nevėžis“ išsaugojo sidabrą, bronza džiaugėsi „Trakai“

Trečius metus iš eilės sidabrą iškovojo Kėdainių „Nevėžis“. Šios komandos sėkmę nulėmė stabilumas. Ketvirtą sezoną pa-

Bronza tik po paskutinio turo atiteko „Trakų“ komandai, kurios gretose išsiskyrė patyrę N.Misiukas, V.Lemežis, jaunasis J.Morozas. Šalia nugalėtojų pakylos liko naujokas Kazlų Rūdos „Šilas“. Jam nepadėjo ir R.Mačežinsko įvarčiai bei veteranų M.Samusiovo, A.Veikučio parama gynyboje.

Kitas debiutantas Kauno „Spyris“ vedamas veterano I.Deduros sezono pradžioje pirmavo lygoje, tačiau pabaigoje jaunai komandai pritrūko parako ir ji liko penkta. Šešta pozicija turėjo tenkintis praėjusių metų nugalėtoja Jonavos „Lietava“, kuri šį sezoną buvo beveik nepasikeitusi nuo praėjusio, tačiau neatlaikė padidėjusios konkurencijos ir rungtyniavo nestabiliai. Pagal naują varžybų formatą, paskutiniame rate komandos pasiskirstė į pirmąjį ir antrąjį šešetus. Už pirmojo borto liko nemažai patyrusių žaidėjų turėjusi Radviliškio „Lokomotyvo“ ekipa. Po puikaus sezono finišo iki aštuntos vietos pakilo Vilniaus „Žalgirio-3“ jaunimas, o lentelės apačioje išsidėstė didesnių siurprizų nepateikusios komandos – „Šilutė“, Vilniaus „Polonija“, Panevėžio „Baltija“ ir „Palanga“.

Klaipėda ir Alytus džiaugiasi naujomis aikštėmis Antrąją šių metų pusę Klaipėdos ir Alytaus futbolo bendruomenės sulaukė džiugių naujienų. Šiuose miestuose su LFF pagalba išdygo naujos standartinių matmenų dirbtinės aikštės, kurios suteiks galimybę žaisti bei treniruotis tiek profesionalų klubams, tiek vaikams ir mėgėjams. Klaipėdoje – dvi naujos aikštės su tribūna

Klaipėdos miesto stadiono teritorijoje atsarginės aikštės vietoje įrengta nauja, aukštos kokybės, standartinių matmenų (105x68) olandiška „Edel Grass“ dirbtinė danga, kokia paklota ir Vilniuje, LFF stadione. Šalia pagrindinės aikštės atsirado ir mažesnė (68x44), skirta treniruotėms ar mini futbolo rungtynėms. Naujasis aikštynas labai reikalingas ne tik mėgėjams, bet ir profesionaliems klubams. Atsarginis stadionas atitinka LFF I lygos licencijavimo reikalavimus, nes jame įrengta tribūna su 1000 žiūrovų, iš jų – pusę dengtų. Taip pat įrengta šviestuvai, kurie leis komandoms rungtyniauti tamsos paros metu. Šiame stadione namų rungtynes žaidžia I lygos lyderis „Klaipėdos Granitas“, o dėl sugadintos centrinio stadiono vejos laikinai persikėlė ir

Dirbtinės dangos aikštynas Klaipėdoje

Infrastruktūra

vienas „SMSCredit.lt A lygos“ lyderių „Atlantas“. Ankstyvą pavasarį jis čempionato rungtynes buvo priverstas žaisti Gargžduose. Šis dirbtinės dangos aikštynas – bendras Klaipėdos miesto savivaldybės ir LFF projektas. Dangą uostamiesčiui LFF padovanojo pagal 10-ies standartinių matmenų dirbtinių dangų projektą, o savivaldybė finansavo aikščių įrengimą.

Padedant Alytaus savivaldybei baigė darbus Pagaliau baigtas ir ne vienerius metus užtrukęs standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštės Alytuje prie Dainavos pagrindinės mokyklos įrengimas. Dangą Alytaus futbolo bendruomenei LFF dovanojo dar praėjusiais metais, tačiau įrengimo darbai užstrigo pritrūkus lėšų. Vis dėlto padedant Alytaus miesto savivaldybei šiemet aikštės įrengimas pajudėjo ir vasarą buvo užbaigtas. Aikštė taps tikru išsigelbėjimu reprezentaciniam „Dainavos“ klubui, kuris neturėjo patenkinamos standartinių matmenų aikštės treniruotėms, o šaltuoju metų laiku namų rungtynes žaidė Kaune, Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne. Naująja aikšte naudosis ir Dainavos pagrindinėje mokykloje surinktos futbolo klasės moksleiviai – 2004 metais gimusių vaikų grupei bus sudaromos sąlygos vienoje vietoje ir treniruotis, ir mokytis.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Atnaujintas stadionas – postūmis Utenos futbolui Rudenį vartus atvėrė dar vienas naujas stadionas – rekonstruotas Utenos miesto stadionas ir aplink jį esantis sporto aikštynas. Tikimasi, kad jis paskatins reprezentacinio miesto futbolo klubo atgimimą. Įrengtas naujas aikštynas

Iš senojo „Utenio“ stadiono liko tik persirengimo patalpos ir dengtos tribūnos stogas. Naujai įrengtos tribūnos su 3 tūkstančiais vietų žiūrovams, bėgimo takai, futbolo aikštės danga, apšvietimas, švieslentė. Projektas atnaujino ne tik stadioną – įrengtos dirbtinės dangos treniruočių futbolo aikštės, krepšinio, tinklinio, treniruoklių aikštelės. Stadionui ir jo aplinkos renovacijai išleista apie 17 mln. litų. Didžiąją dalį – 85 procentus – skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai.

Planuose – I lyga Pirminiu įvertinimu, atnaujintas „Utenio“ stadionas atitinka LFF I lygos klubų licencijavimo reikalavimus. Tačiau Utena šiuo metu neturi nė vieno

klubo trijose aukščiausiuose šalies futbolo divizionuose. Stadiono renovavimas paskatino miestą pasirūpinti, kad tai pasikeistų. „Manau, kad reikėtų atgaivinti futbolo klubo „Utenis“ veiklą. Juk nelaikysi stadiono tuščio, – tinklapiui sportas.info sakė Utenos kūno kultūros ir sporto centro direktorius Alvydas Surgautas. – Komandos išlaikymo kaina priklauso nuo tikslų. Vienų lėšų reikia, jei nori tapti čempionu ir dalyvauti Europos taurių turnyruose, kitų – kai pretenduoji į I lygą.“

Infrastruktūra

Dengta mini aikštelė – technikai tobulinti Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) kompleksas nesustoja plėstis. Kauno miesto jaunimas ir mėgėjai turės dar vieną vietą žaisti futbolą – Lietuvos futbolo federacijos (LFF) iniciatyva įrengta dengta futbolo aikštelė. Tikisi plėstis į kitus miestus

Naujoji aikštelė – 20 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Iš šonų ją dengia barjerai, o viršų – stogas. Aikštele galima naudotis ir tamsiu paros metu. Pirmieji aikštelę išbandė patys mažiausieji – 8 metų berniukai, apie kuriuos ir galvojo projekto sumanytojai. „Tokia aikštė labai reikalinga siekiant tobulinti vaikų techninius įgūdžius nuo pat mažens, – aiškino LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Norėtųsi, jog bent viena tokia aikštelė būtų kiekviename Lietuvos mieste. Kalbėsime su savivaldybių atstovais ir to sieksime bendromis pastangomis.“ Oficialaus aikštelės atidarymo proga surengtas 3 prieš 3 turnyras vaikams, mėgėjams ir senjorams. Naują aikštę galėjo išbandyti gimusių

2005 metų komandų futbolininkai. Kitų amžiaus grupių ekipos rungtyniavo greta pastatytose kilnojamose aikštelėse.

Papildė aikštyną Kauno miesto širdyje esančiame NFA aikštyne įrengtas stadionas, trys treniruočių aikštės, dengtas futbolo maniežas. Į šį projektą, kurį taip pat sudaro 5 aukštų techninio aprūpinimo priestatas su apgyvendinimo, persirengimo, konferencijų ir kitomis patalpomis, LFF investavo daugiau nei 20 mln. litų.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Treneriams ir entuziastams – užsienio specialistų patarimai Lietuvos futbolo treneriai, entuziastai ne pirmus metus turi galimybę pasimokyti iš užsienio specialistų. Šiemet kursuose jaunimo ir vaikų futbolo treneriams, masinio futbolo organizatoriams bei salės futbolo teisėjams patirtimi pasidalijo lektoriai iš Olandijos, Vokietijos, bei Italijos. Lankėsi olandas ir vokiečiai

Daugiausiai Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Tarptautinės Futbolo Asociacijos (FIFA) kursų vyko vasarą Nacionalinėje futbolo akademijoje įsikūrusiame techniniame centre. Antrą kartą mūsų šalyse viešėjo garsus Europoje jaunimo futbolo specialistas iš Olandijos Pietas Hambergas, kuris yra dirbęs „Liverpool“ techniniu direktoriumi. Jo patarimų išklausė UEFA „A“ trenerio licencijų siekiantys bei jaunimo rinktinių treneriai. Ilgus metus Vokietijos futbolo sąjungoje (DFB) vaikų futbolo treneriu dirbęs Paulis Schomannas ir jo kolega Michaelis Prusas vedė seminarą su 6-12 metų amžiaus vaikais dirbantiems treneriams iš įvairių šalies miestų ir miestelių.

Techninė veikla

Trečią kartą organizuojamuose masinio futbolo („Grassroots“) kursuose mokymų vadovu FIFA instruktorius iš Vokietijos Horstas Kriete. Jis pasidalijo teorinėmis ir praktinėmis žiniomis su aktyviausiais regionų masinio futbolo entuziastais – mokytojais ar treneriais. Vilniuje pirmą kartą vyko kursai salės futbolo arbitrams. Paskaitas ir praktines užduotis vedė 22 metų teisėjavimo salės futbole patirtį turintis italas Massimo Cumbo.

Žingsnis karjeros tobulėjime Pasak jaunimo trenerių kursuose dalyvavusio Vilniaus futbolo akademijos „Žalgirietis“ trenerio Žydrūno Grudzinsko, tokiose kursuose treneriai privalo sudalyvauti bent kartą: „Tai yra žingsnis trenerio karjeros tobulinimo link. Kursus vedęs olandas turėjo ką papasakoti, savo patirtį perteikė labai entuziastingai ir energingai.“ Masinio futbolo kursuose dalyvavusi šilutiškė Giedrė Lukšaitė džiaugėsi papildžiusi savo žinias ir supratimą: „Tokie kursai yra tikrai naudingi ir reikalingi tam, kad galėtum įdėti savo indėlį į šalies futbolą.“ Pasak FIFA salės futbolo teisėjo kategoriją turinčio Roberto Valikonio, kursai davė apčiuopiamą naudą jauniems salės futbolo arbitrams. „Gavome nemažai informacijos apie salės futbolo taisykles, jų traktavimą, nagrinėjome daug įvairių žaidybinių situacijų“, – teigė R.Valikonis.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Lietuvos teisėjai skinasi kelią Europoje

Teisėjai

S.Slyva, V.Šimkus, G.Mažeika ir S.Dirda rungtynėse Rusijoje

Lietuvos futbolo teisėjais vis labiau pasitikima tarptautiniame lygmenyje. Kauniečio Gedimino Mažeikos vadovaujamos teisėjų brigados darbavosi dvejose UEFA Europos lygos grupių etapo rungtynės ir Pasaulio čempionato atrankos rungtynėse. Kvietimai – į Belgiją ir Rusiją

Prieš dvejus metus G.Mažeika tapo pirmuoju aikštės teisėju iš Lietuvos, kuriam buvo paskirta teisėjauti UEFA Europos lygos grupių etapo rungtynėms. Šiemet 35 metų G.Mažeika su kolegomis buvo kviečiamas į dvi turnyro dvikovas. Rugsėjį G.Mažeika, jo asistentai V. Šimkus ir V. Kazlauskas, rezervinis arbitras A. Jagintavičius bei papildomi teisėjai S. Slyva ir J. Paškovskis teisėjavo rungtynėse tarp Belgijos čempionato lyderio Liežo „Standard“ ir danų klubo „Esbjerg“. Spalį panašios sudėties Lietuvos arbitrų brigada vyko į Ramenskoję, šalia Rusijos sostinės Maskvos, kur buvo žaidžiamos UEFA Europos lygos K grupės rungtynės tarp Machačkalos „Anži“ ir „Tromso IL“ (Norvegija) klubų.

Šį kartą G.Mažeikai talkino linijos teisėjai V.Šimkus ir S.Dirda, rezervinis arbitras V.Kazlauskas, asistentai už vartų – S.Slyva ir J.Paškovskis. Teisėjavo Vokietijos rinktinės rungtynėms Rugsėjį G.Mažeika vyko ir į Pasaulio čempionato atrankos rungtynes. Atšiauriosiose Farerų salose šeimininkų rinktinė susitiko su daugkartiniais Pasaulio čempionais Vokietijos futbolininkais. FIFA kategoriją nuo 2008 metų turinčiam G.Mažeikai talkino V.Kazlauskas ir D.Sužiedėlis, rezervinis teisėjas – N.Dunauskas. Šios tarptautinės nacionalinių rinktinių rungtynės jau vienuoliktos mūsų šalies teisėjų istorijoje bei penktos pačiam G.Mažeikai. Kovo mėnesį N.Dunausko vedama brigada dirbo Pasaulio futbolo čempionato atrankos D grupės rungtynėse tarp Andoros ir Turkijos.

Arbitrės įvertinimas Ypatingas įvykis šiemet užfiksuotas Lietuvos moterų futbolo teisėjų istorijoje. Pirmą kartą Europos taurių klubinėse rungtynėse dirbo moteris arbitrė iš Lietuvos. Vasarą kaunietė Ingrida Siliūnienė buvo įtraukta į N. Dunausko vadovaujamą teisėjų brigadą UEFA Europos lygos atrankos rungtynėse Liuksemburge tarp vietos „Jeunesse Esch" ir TPS Turku (Suomija).

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Prasiplėtęs salės futbolo žemėlapis Kartu su didžiojo futbolo sezono pabaiga startavo naujasis salės futbolo sezonas. 2013-14 metų sezone į salės futbolo A lygą praplėtė sugrįžusios Panevėžio ir Alytaus komandos bei Kauno klubai.

„Bekento“ ir „Lokomotyvo“ dvikovos akimirka

Salės futbolo A lygoje šiemet rungtyniauja penki praėjusių metų dalyviai – nugalėtojų titulą ginanti Kauno „Nautara-Celsis“, Kazlų Rūdos „STIHL SC“, Radviliškio „Lokomotyvas“, Vilniaus „Bekentas“ ir Kaišiadorių „Savingė“. Su lyga atsisveikino paskutinę vietą užėmę Mažeikių atstovai.

Apie salės futbolą

Savo atstovus salės futbolo čempionate šiemet vėl turės Panevėžys ir Alytus. Po trijų metų pertraukos sugrįžtančiams panevėžiečiams atstovauja „Baltija“, o jau aštuonerius metus salės futbolo elite nežaidusiems dzūkams – „Auska“.

Salės futbolas žaidžiamas 5 prieš 5 (po 1 vartininką ir 4 žaidėjus) dvigubai mažesnėje aikštėje, su mažesniu ir skirtingų savybių kamuoliu. Rungtynės trunka du kėlinius po 20 minučių, o žaidėjų keitimai neribojami. Komandai per kėlinį prasižengus 6 ir daugiau kartų skiriamas 10 metrų baudinys.

Čempionato dalyvių gretas taip pat papildė atgimęs pirmųjų penkių šalies pirmenybių nugalėtojas Kauno „Inkaras“ ir Lietuvos sporto universiteto – FRK „Atleto“ komanda.

Kaip oficiali futbolo šaka salės futbolas palyginti neseniai – tik 1989 m. įvyko pirmasis FIFA Pasaulio salės futbolo čempionatas. Šiuo metu pasaulyje jau daugėja profesionalių salės futbolo lygų ir žaidėjų. Lietuvoje salės futbolas nėra profesionalus ir remiasi entuziastų pastangomis. Pirmasis Lietuvos čempionatas vyko 1999 metais.

Varžybos vyks dviejų ratų sistema. Šiemet iš viso numatyti penki čempionato turai, o likusieji bus žaidžiami 2014-aisiais. Čempionato finišas planuojamas kovo 29-30 d.

Salės ir paplūdimio futbolas

Paplūdimyje spindėjo profesionalai ir merginos Praėjusią vasarą į jos sostinę sugrįžo paplūdimio futbolas. Po metų pertraukos Palangoje vykusiame paplūdimio futbolo čempionate kovojo žinomi šalies futbolininkai, o jų dvikovas paįvairino ne vienos merginų komandos rungtynės. Žaidė žinomi futbolininkai

Lietuvos paplūdimio futbolo čempionate grumėsi daugkartiniai dalyviai Vilniaus „Igol“ ir „Rings“, Kazlų Rūdos „STIHL“, Kauno „Vilija“ bei Palangos „Sporto lizdas“. „Rings“ gretose rungtyniavo buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės puolėjas Edgaras Jankauskas ir keletas kitų žinomų sostinės futbolininkų, o „Sporto lizdui“ atstovavo Robertas Poškus, Vidas Alunderis ir daugiau buvusių ar esamų profesionalų iš Klaipėdos regiono. Antroje vietoje liko „Igol“, trečioje – „Rings“. Ketvirta pozicija atiteko „STIHL“, o „Vilija“ nepateko į finalinį ketvertą. Nugalėtojams ir prizininkams, geriausiems žaidėjams atiteko rėmėjų „Hummel“, „Heineiken“, Druskininkų „Rasos“, „Red Bull“ prizai.

Treneris mušė įvarčius „Klaipėdos Granito“ klubo žaidžiantysis treneris R.Poškus paplūdimyje nesiruošė pramogauti – jis su 17 įvarčių tapo rezultatyviausiu čempionate ir padėjo „Sporto lizdui“ tapti nugalėtoju.

„Gyvenu prie Klaipėdos, todėl vasarą beveik kiekvieną dieną vakare žaidžiu paplūdimyje, – sakė R.Poškus. – Paplūdimio futbolas nemažai skiriasi nuo didžiojo futbolo. Čia svarbu technika ir smūgiai, komandos susižaidimas.“

Rungtyniavo ir merginos Paplūdimyje susirinkę žiūrovai turėjo galimybę pamatyti ne tik vyriškas dvikovas, bet ir pasigrožėti žaviosiomis merginų komandomis. Jų gretos šiemet pagausėjo. Naujomis vasariškomis „Moterys už futbolą“ aprangomis pasipuošusios savo jėgas paplūdimio futbole išbandė Šilutės „Blizgių“, Šiaulių „Gintros Universiteto“ ir Klaipėdos FM komandos. Nors rungtynėse netrūko azarto, pralaimėtojų nebuvo – svarbiausia buvo gera nuotaika ir laiko praleidimas.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Moksleiviams – treniruotė su olimpiniu čempionu

Mokslo metų pradžioje pirmoji kultūros pamoka Vilniaus Liepkalnio pagrindinės vaikams kūno buvo neeilinė. Jiems futbolo treniruotę pravedė olimpinis čempionas, Lietuvos jaunimo (U-21) futbolo rinktinės treneris Arminas Narbekovas. Stebėjo jaunimo rinktinę

Į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadioną rytmetį sugužėjo 5–7 klasių moksleiviai iš tautinių mažumų mokyklos, kurioje mokoma rusų ir lenkų kalbomis. Berniukai ir mergaitės turėjo galimybę iš arti išvysti tikrų futbolininkų pratybas – aikštėje sportavo Lietuvos jaunimo rinktinės žaidėjai. Po jų eilė atėjo daugiau nei 40 moksleivių.

„Sportas yra labai reikalingas vaikams.“ A.Narbekovas

Nepaisant atliktos nosies operacijos ir trenerio darbo grafiko, laiko vaikams atrado vienas garsiausių šalies futbolininkų A.Narbekovas.

Trenerio pamokos Olimpinis čempionas vaikams pademonstravo kamuolio varymo subtilybes ir pravedė futbolo estafečių varžybas, o vėliau teisėjavo ir prisijungė sužaisti futbolo rungtynėse. Rungtynės vyko pagrindinėje LFF stadiono aikštėje, kurioje šiemet buvo žaistos ne vienerios tarptautinės rungtynės. Pasak A.Narbekovo, sportuoti nuo mažens vaikams – itin svarbu: „Be sporto vaikai tampa „robotais“. Dabar daugiausiai laiko jie praleidžia prie kompiuterių. Sportas yra labai reikalingas, svarbu kuo daugiau būti gryname ore.“ Visi pratybų dalyviai namo grįžo su dovanomis ir buvo pakviesti stebėti Lietuvos bei Suomijos U-21 rinktinių dvikovos.

Lietuvių ir baltarusių vaikus suvienijo futbolas Futbolo treniruotės ir varžybos, pramogos ir ekskursijos po Lietuvą, geriausiųjų Europos U-19 futbolininkų kovos stadionuose. Apie 300 vaikų bei 20 trenerių iš Lietuvos ir Baltarusijos vasarą suvienijo sportinė ir socialinė veikla.

Futbolo stovyklas 11-14 metų vaikams organizavo Lietuvos futbolo federacija (LFF) kartu su Baltarusijos futbolo federacija (BFF). Projektas finansuojamas Europos sąjungos (ES) programos „Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimui per sieną“ lėšomis.

Masinis futbolas

„Projektas skatina Lietuvos ir Baltarusijos partnerystę. Vaikai ir treneriai dalijasi patirtimi, tobulina įgūdžius ne tik futbolo srityje, bet ir pažįsta kitos šalies kultūrą, istoriją, mentalitetą“, – sakė LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas. Pirmosios dvi stovyklos vyko liepos – rugpjūčio mėnesiais Kaune, Nacionalinėje futbolo akademijoje. Stovyklų metu vaikai ne tik sportavo ir stebėjo Europos U-19 futbolo čempionato Lietuvoje rungtynes, bet ir aktyviai pramogavo, vyko į ekskursijas Kauno senamiestyje, Trakuose, Rumšiškėse, Gedimino pilyje, IX forte, Tado Ivanausko muziejuje. Pirmoje stovykloje, kuri skirta futbolo treniruočių nelankantiems vaikams, dalyvavo 150 vaikų ir trenerių. Šią galimybę iškovojo pirmąsias penkias vietas moksleivių futbolo žaidynėse „Golas! 2013“ užėmusios komandos iš Biržų, Jonavos, Šiaulių, Trakų ir Šilalės. Antroje stovykloje susirinko po 80 jaunųjų profesionalumo siekiančių futbolininkų bei trenerių iš Lietuvos ir Baltarusijos. Stovyklos dalyvis Simas pasakojo, kad, nors nauji jo draugai iš Baltarusijos, bendraujant su jais jam nekilo jokių sunkumų. Futbolo taisyklės visur vienodos, tad sportas vaikams tampa ta universalia kalba, kuria galima susikalbėti bet kurioje pasaulio šalyje. Dar dvi stovyklas numatoma surengti Baltarusijos sostinėje Minske kitų metų vasarą.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Nugalėtojų prizai – kelionės įspūdžiai Moksleivių žaidynių „Golas!” nugalėtojai iš Simno ir Biržų bei Europos U-19 čempionato šokio konkurso nugalėtojos iš Šilutės laimėjo įspūdžių kupiną kelionę – galimybę pamatyti Latvijos sostinę Rygą ir kartu su gausia tautiečių armija palaikyti Lietuvos vyrų futbolo rinktinę stadione. Laimėjo žaidynes ir konkursą

Masiškiausiose Baltijos šalyse moksleivių futbolo žaidynėse „Golas! 2013“ šiemet varžėsi 706 komandos. Šis projektas – dalis LFF ilgalaikės masinio vaikų futbolo vystymo programos „Sugrąžinkime vaikus stadionus“. Į superfinalą pateko dešimties regionų geriausios komandos. Nugalėtojais tapo Biržų „Kaštonų“ (gimusiųjų 2000 m. grupėje) pagrindinės mokyklos ir Simno gimnazijos (gim. 1997-1999 m.) moksleiviai. Jiems atiteko pagrindinis prizas – kelionė į 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos rungtynes Latvija – Lietuva.

Šilutės „Blizgės“ Rygoje

Tokį kelialapį laimėjo ir Šilutės merginų futbolo komanda „Blizgės“. Jos nugalėjo Europos U-19 futbolo čempionato organizuotame konkurse, kuriame reikėjo atlikti Milanos Jašinskytės-Pankevičienės sukurtą čempionato šokį. „Blizgių“ nufilmuotas vaizdo klipas su šokiu buvo populiariausias tarp socialinio tinklo „Facebook“ lankytojų.

Užsienyje drauge – pirmą kartą Šilutės futbolininkėms dažnai keliauja į kitus Lietuvos miestus dalyvauti draugiškuose turnyruose, tačiau kelionė į užsienį visoms kartu buvo pirmoji. Latvijos sostinėje merginos laisvą laiką išnaudojo susipažinimui su šios šalies kultūra, apžiūrėjo ne vieną muziejų, miesto senamiestį. Vėliau kartu su Rygoje sutiktais lietuvaičiais „Blizgės“ stebėjo Lietuvos ir Latvijos krepšininkų dvikovą. Po jos merginos kartu su keliais šimtais aistruolių, kurie buvo apsiginklavę skanduotėmis ir lietuviška atributika, žygiavo į stadioną. Stadione merginos taip pat susilaukė dėmesio dėl kepuraičių-futbolo kamuolių, ant kurių puikavosi Lietuvos vėliavėlė. Nors rungtynės Lietuvos rinktinei nepavyko, aistruolės neliko nusivylusios tautiečių žaidimu. Pabaigoje laukė ilga kelionė namo, į kuriuos šilutiškės grįžo pilnos įspūdžių.

Šventė ir dovanos specialiųjų poreikių vaikams

Masinis futbolas

Vienas rudens rytas Vilniaus „Vilties“ ir „Atgajos“ specialiųjų poreikių mokyklų moksleiviams bei „Rūtos“ darželio vaikams įsimins ilgam. Žaisti futbolą ir mankštintis jiems padėjo „Žalgirio“ futbolininkai.

Sportavo su „Žalgirio“ žaidėjais Futbolo šventę „Sportimos“ manieže organizavo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) narė Masinio futbolo asociacija (MFA) kartu su Vilniaus MFD „Žalgirio" ekipa. Sostinės komandos žaidėjai pasidalinę globojo skirtingas vaikų grupes ir mokė atlikti įvairiausias užduotis – perdavinėjo kamuolį, spardė į vartus, taip pat traukė virvę, piešė ir šokinėjo ant guminių kamuolių. „Pagrindinis renginio tikslas – padėti tiems, kam to labiausiai reikia. Džiugu, kad prie to prisidėjo ir „Žalgirio“ klubas“, – pasakojo vienas renginio organizatorių, MFA direktorius V.Rastenis. „Vaikai – mūsų ateitis, todėl mums yra didelė garbė ir džiaugsmas, kad

jie nori pabūti kartu su žalgiriečiais Jų šypsenos, krykštavimas, dėmesys žaidėjams suteikia tik dar daugiau jėgų“, – kalbėjo „Žalgirio vadovė V. Venslovaitienė.

Vaikams – dovanos ir sportinis inventorius Vilniaus „Vilties“ specialioji mokykla-daugiafunkcinis centras ir Vilniaus „Atgajos“ specialioji mokykla namo parsivežė ne tik žaliai baltus marškinėlius su „Žalgirio“ komandos parašais ir dovanas nuo Vilniaus miesto savivaldybės. MFA vaikams dovanojo inventorių, kurį jie galės panaudoti sportavimui savo įstaigoje: surenkamus vartus, kamuolių, bokštelių, aikštės žymėjimo ženklų, skirtukų, marškinėlių.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Devintą kartą iš eilės – šiaulietės Lietuvos moterų futbolo A lygos čempionate devintą sezoną iš eilės nugalėtojų titulas atiteko Šiaulių „Gintros-Universiteto“ komandai. Pasikeitė tik kitų spalvos medalių savininkės – po pertraukos į prizininkių gretas grįžo „Akmenės“ ir „Žalgirio“ ekipos.

Nesustabdomos šiaulietės Perspektyviausias šalies žaidėjas į Šiaulius kasmet sukviečianti „Gintros-Universiteto“ ekipa šį sezoną neturėjo sau lygių nepaisant to, kad su komanda po pirmojo rato atsisveikino ilgametės lyderės R. Imanalijeva ir G. Kerpienė. R. Viktoravičiaus auklėtinės iškovojo devynias pergales iš dešimties ir taškus prarado tik paskutiniame ture, nieko nebelėmusiose rungtynėse su Vilniaus MFA „Žalgiriu“. Po 8 įvarčius čempionėms pelnė S. Vanagaitė ir D. Gailevičiūtė. Šiaulių klubui tai jau dvyliktasis Lietuvos čempionių titulas klubo istorijoje. Pirmosios pozicijos „Gintra-Universitetas“ neužleidžia nuo 2005 m.

Medaliai grįžo į Akmenę ir Vilnių Į lyderių gretas po trejų metų pertraukos grįžo Naujosios Akmenės „Akmenės“ komanda. Sidabro medalininkėms net 16 įvarčių per 10 rungtynių įmušė į Lietuvą grįžusi R. Bložytė-Lukoševičienė. Pirmą kartą nuo 2007-ųjų A lygos bronzos medalius iškovojo sostinės komanda, kuriai šiemet vadovavo žinomas vyrų futbolo specialistas V. Jančiauskas. Lemiamose rungtynėse dėl trečiosios vietos Kaune MFA „Žalgiris“ 3:2 privertė pasiduoti vietos FM „Žara“ vienuolikę. Šešių komandų čempionate taip pat dalyvavo Ukmergės „TexTilite“ ir Vilniaus FM „Kreontas“. Lapkričio pradžioje finišavusiose Lietuvos taurės varžybose kaunietėms pavyko atsigriebti – jos pateko į finalą, kur nusileido tik „Gintrai-Universitetui“. Trečios liko „Akmenės“ futbolininkės.

„Gintros Universiteto“ puolėja S.Vanagaitė (dešinėje)

Dailioji rinktinės palaikymo komanda

Moterys už futbolą

Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė stadionuose turi tvirtą užnugarį ne tik ištikimiausių aistruolių tribūnoje. Rinktinės vyrus aistringai palaiko ir naujai suburta žaidėjų žmonų bei draugių komanda. Stebėti kartu drąsiau

Dailiosios lyties atstovių palaikymo grupę inspiravo judėjimas „Moterys už futbolą“ ir jo ambasadorė Vaida Grikšaitės-Česnauskienė. Su Deividu Česnauskiu du sūnus auginanti aktyvi moteris pasistengė, kad rinktinės futbolininkų žmonos ir draugės susirinktų į vieną tribūną. „Esu tikra, kad žaidėjų žmonos ir draugės su dideliu jauduliu stebi kiekvienas rungtynes, kuriose žaidžia jų vyrai. Pagalvojome, kodėl jų nesubūrus į bendrą palaikymo komandą, – pasakojo V.Česnauskienė – Kiekviena mūsų serga už savo vyrą, o būdamos kartu – sergame už visą komandą. Juolab, stebėti rungtynes kartu mums, moterims, netgi drąsiau.“ Išsiskiria tribūnose Praėjusių metų rugsėjį „Moterys už futbolą“ narės pirmą kartą susirinko į atskirą svetingumo ložę Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadione. Nuo to laiko dailiosios lyties atstovių susibūrimas per vyrų rinktinės dvikovas tapo gražia tradicija, moterys pradėjo išsiskirti iš kitų futbolo gerbėjų tribūnoje. Prieš kiekvienas rungtynes jos pasipuošia marškinėliais su savo vyrų pavardėmis. Šiemet rugsėjį futbolininkų antrosios pusės iš Vilniaus keliavo į Rygą stebėti rungtynių tarp Latvijos ir Lietuvos. Nors susitikimo rezultatas nuvylė, futbolininkų moterys per daug neliūdėjo. Mat jos įpratusios matyti savo vyrus visokius – švenčiančius pergales, ir apmąstymuose, vienumoje po pralaimėtų rungtynių. Džiaugiasi atsiradusia tradicija Darvydo Šerno žmona Sandra Lukšaitė-Šernė pasakojo, kad tradiciją žmonoms ir draugėms suburti kartu pastebėjo dar Lenkijoje, kur ne vienerius metus žaidė jos vyras. „Šios tradicijos pasigesdavau, todėl labai malonu, kad tai jau vyksta ir pas mus – kad galime parodyti, kad futbole yra ne tik vyrai, bet ir moterys. Taip pat kad vyro pasiruošimas priklauso ir nuo žmonos, nes ji rūpinasi juo“, – kalbėjo S.Šernė. Pasak jos, dabar stadione nstebėti rungtynes net įdomiau, o visos futbolininkų antrosios pusės susipažino. „Mus visas suvedęs „Moterys už futbolą“ judėjimas – tiesiog puikus projektas, – sakė S.Šernė – Nesiruošiame tuo apsiriboti, ateityje imsimės ir kitokios, prasmingesnės veklos. Pažadu, kad apie mus dar išgirsite ne tik stadione.“ Pasibaigus futbolo sezonui, „Moterys už futbolą“ narės kuria naujus planus ir laukia Jūsų pasiūlymų ar idėjų. Prisijunkite prie mūsų bendruomenės socialiname tinkle „Facebook“ adresu www.facebook.com/moterysuzfutbola

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Kai futbolas geriau už aukštakulnius Apie futbolo privalumus mintimis pasidalijo Lietuvos merginų U-19 rinktinės futbolininkės – kaunietės Monika Piesliakaitė, Milda Liužinaitė bei Šiauliuose sportuojančios Dovilė Gailevičiūtė ir Simona Veličkaitė. Stilius aikštėje nepadeda Visų merginų istorijos prasidėjo panašiai. Pradžioje jos žaidė kieme su berniukais, vėliau futbolas įaugo į kraują, merginas pastebėjo treneriai. Merginos nebūtų merginos, jeigu neskirtų laiko išvaizdai. Aikštelėje futbolinininkes visad puošia gražios ir įmantrios šukuosenos. „Komandoje visada būna viena narė, kuri moka gražiai pinti plaukus, tad visos prie jos išsirikuojame ir laukiame savo eilės“, – juokiasi Šiaulių „Gintros-Universiteto“ puolėja S.Veličkaitė.

M.Piesliakaitė

Standartų laužymas, emocinė ir fizinė stiprybė – tik kelios savybės, kuriomis pasižymi žaidžiančios futbolą merginos.

M.Liužinaitė

Kiek kitaip su makiažu. „Mane žavi natūralumas, o nuvarvėjęs makiažas aikštelėje atrodo nekaip“, – savo poziciją išsako U-19 rinktinės kapitonė, Kauno FM „Žaros“ saugė M.Liužinaitė. Kad aikštėje stilius nepadeda, pritaria ir jos komandos draugė, gynėja M.Piesliakaitė. Pradžioje ji futbolo batelius rinkosi pagal jų išvaizdą, tačiau vėliau pagrindiniu kriterijumi tapo patogumas.

Sulaukia daugiau vaikinų dėmesio Merginos lyg susitarusios tvirtina, jog mieliau pasirinktų bilietą į Čempionų lygos rungtynes vietoj D&G suknelės ar Christian Louboutin batelių. Futbolas jų tarpe pasėja ir audringų diskusijų. „Visos mes palaikome skirtingas komandas, tad dažnai ginčijames, kurios mėgstama komanda yra geresnė“, – atskleidžia Monika. Sportininkės stebi svarbiausius futbolo įvykius, analizuoja ir mokosi iš profesionalų. „Žiūrėdama futbolą atkreipiu dėmesį į visą komandą, į jų susižaidimą, į techniką. Grožiuosi futbolu, o ne žaidėjais“, – pasakoja Milda. Merginos tikina, jog pradėjusios žaisti futbolą vis daugiau sulaukia vaikinų dėmesio. „Stereotipas, jog moterų žaidžiančių futbolą kojos kreivos – mitas. Priešingai, figūra tampa gražesnė“, – rezultatais džiaugiasi Simona. Tačiau tai tik viena iš priežasčių kodėl rinktinės narės nesiliauja sportuoti. Saugė D.Gailevičiūtė teigia, kad žaisti Lietuvos rinktinėje – neapsakomas

D.Gailevičiūtė

Moterys už futbolą

jausmas. „Kaskart giedant himną kūnų bėgioja šiurpuliukai“, – teigia Šiaulių „Gintros-Universiteto“ žaidėja.

M. Piesliakaitė atskleidžia, jog kartais kyla mintis viską mesti, tačiau praleidus vieną treniruotę viskas apsiverčia: „Pasiilgsti viso to, ką duoda futbolas: draugų, nuostabaus jausmo išėjus į aikštę, savęs realizavimo“. Futbolas plečia akiratį Jaunosios žaidėjos džiaugiasi, jog futbolas plečia jų akiratį. Slovėnija, Rumunija, Bulgarija, Vokietija, Švedija – tai tik dalis šalių, kurias joms teko aplankyti dalyvaujant rungtynėse. Dar vienas didžiulis pliusas – naujos pažintys. Anot merginų, atsirado daug naujų žmonių, su kuriais smagu bendrauti, nes visus juos vienija meilė futbolui. „Žinoma, dažniau tenka bendrauti su vaikinais, nes mus jungia vienodi interesai. Jie nustebę, kad dailioji lytis domisi futbolu, tačiau nustebę teigiamai“, – viena kitą papildo futbolinininkės. Paklaustos, ar norėtų sieti savo ateitį su futbolu, merginos nė nemirktelėjusios sako taip: „Futbolas – mano gyvenimas. Jam paaukojau daug laiko ir sveikatos. Nors ir jeigu neatsiras daugiau perspektyvų, žinau, jog tai visada bus mano hobis“, – apie planus pasakoja Monika. Sparčiai populiarėjantis moterų futbolas įkvepia žaidėjas tobulėti ir siekti aukštumų. O juk būtent jaunimas ir kuria šios sporto šakos ateitį Lietuvoje. Kalbino ir aprašė Greta Hinz

S.Veličkaitė

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Futbolo legendos buriamos į garbės klubą Buvusius ilgamečius Lietuvos rinktinės futbolininkus, trenerius, kitus nusipelniusius futbolui žmonės nuo šių metų vienija Lietuvos futbolo garbės klubas. Padėka nusipelnusiems Į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento Juliaus Kvedaro iniciatyva šią vasarą pradėtą burti klubą kviečiami Lietuvos nacionalinei rinktinei atstovavę futbolininkai ir treneriai. Taip pat prie klubo jungiasi aktyviausi futbolo organizatoriai, teisėjai ir kiti daugelį metų darę reikšmingus darbus futbolo labui. Šiuo metu klubo narių skaičius siekia apie 50 nusipelniusių futbolo žmonių. „Norime pagerbti ir atsidėkoti žmonėms, kurie mūsų šalies rinktinei ir visam futbolui atidavė daugelį metų“, – pristatymas garbės klubą sakė J.Kvedaras.

A.Skerla, A.Narbekovas, S.Baranauskas ir V.Sukristovas

Tarp klubo narių – žymiausios pavardės Pirmieji garbės klubą papildė vieni žymiausių futbolininkų – buvę legendinio „Žalgirio“ žaidėjai, dešimtojo dešimtmečio pradžioje rinktinei atstovavę Arminas Narbekovas, Viačeslavas Sukristovas ir Stasys Baranauskas. Tarp pirmųjų klubo narių – ir jaunesnės futbolo kartos atstovai: sužaistų rungtynių rinktinėje rekordininkas Andrius Skerla, UEFA Čempionų lygos laimėtojas Edgaras Jankauskas. Prie klubo jau prisijungė ir praeityje žinomas futbolininkas, vėliau arbitro darbu pasižymėjęs ir Europos čempionate teisėjavęs Romualdas Juška. „Garbės klubo idėja norime pasakyti, kad šie žmonės buvo, yra ir bus mums reikalingi. Manau, kad jiems ir patiems smagu visiems susirinkti ir pabendrauti, pasidalinti prisiminimais ar patirtimi“, – sakė projektą kuruojantis Jonas Braga. Klubo nariams dovanojami abonementai į visas Lietuvos rinktinės namų rungtynes, taip pat suteikiamos galimybės keliauti į rungtynes išvykose, dalyvauti futbolo renginiuose.

Senjorų varžybose – atkaklios kovos

Lietuvos senjorų (nuo 35 m.) čempionate dėl nugalėtojų vardų kovėsi Jonavos ir Alytaus komandos, o senjorų mažojo futbolo (nuo 50 m.) pirmenybėse antrus metus iš eilės triumfavo Kauno atstovai. Finale – Jonavos ir Alytaus ekipos Senjorų (35 m. ir vyresni) futbolo čempionatas finišavo lapkričio pradžioje. Aukštaitijos ir Žemaitijos regionuose vykusiose varžybose nugalėjo Jonavos ir Šiaulių komandos, tačiau atkrintamosios varžybos jiems susiklostė skirtingai. Ketvirtfinalyje dalyvavo po keturias stipriausias regionų komandas. Sostinės „Gariūnus“ įveikę Šiaulių „Tigrai“ pusfinalyje turėjo pripažinti Alytaus „Dainavos“ pranašumą.

Kita

Antrus metus – kauniečių triumfas Lietuvos senjorų (50 m. ir vyresni) mažojo futbolo pirmenybės baigėsi spalio mėnesį. Antrus metus iš eilės nugalėtojais tapo kauniečiai. Regioninėse A ir B grupėse pirmąsias ketvirtas vietas užėmusios komandos kovėsi ketvirtfinaliuose, nugalėtojai pateko į pusfinalį. Jame „Kauno senjorai“ 1:0 nugalėjo FK „Seimas“ veteranus, o senjorai iš Šiaulių 2:0 pelnytai įveikė „Druskininkų“ futbolininkus. Kovoje dėl bronzinių apdovanojimų po permainingos kovos „Seimas“ rezultatu 2:1 įveikė FK „Druskininkai" komandą. Finale pagrindinis laikas nugalėtojo neišaiškino (0:0), o baudinių serijoje sekmė lydėjo senjorus iš Kauno (4:3). Jie laimėjo antrus metus iš eilės pasipuošė aukso medaliais. Pirmenybių nugalėtojas apdovanotas „Hummel“ čekiu 20 komplektų aprangai įsigyti.

Jonavos „Klevas“ ketvirtfinalyje nugalėjo Tauragės „Tauro“ senjorus, pusfinalyje – „Gargždų veteraną“.

Geriausiu vartų sargu pripažintas V.Urniežius (Šiauliai), rezultatyviausiu žaidėju A.Labukas (FK „Druskininkai“).Buvo pagerbtas vyriausias varžybų žaidėjas – 67 metų sulaukęs V.Chakimovas iš Žagarės. Taip pat buvo apdovanoti ir kiekvienos komandos geriausi žaidėjai.

Dėl pirmosios vietos lapkričio 9-ąją kovėsi pastarųjų dvejų metų nugalėtojas Jonavos „Klevas“ ir Alytaus „Dainava“, dėl trečiosios – „Gargždų veteranas“ ir Šiaulių „Tigrai“.

Apdovanojimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras.

Nr. 6 / 2013 lapkritis

Futbolas stoja į kovą prieš sukčiavimą Manipuliavimas sporto rungtynių rezultatais, nelegalios lažybos, žaidėjų, trenerių ar teisėjų sukčiavimas – vis didesnį galvos skausmą viso pasaulio sporto valdininkams ir mėgėjams keliantys reiškiniai.

Į kovą su šiomis sporto „ligomis“ stojusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) jau džiaugiasi pirmaisiais mažais žingsniais pirmyn – teisėsaugos institucijose pradėtu tyrimu, Seimui pateiktomis specialiomis įstatymo pataisomis ir garsėjančiu aidu visuomenėje.

Tarptautinė sporto problema Siekiant atkreipti dėmesį į sportui gresiančią bėdą, LFF šiemet inicijavo diskusijas su svarbiausiomis valdžios ir sporto institucijomis, į Lietuvą pasidalinti žiniomis pakvietė Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) atstovus. Mūsų šalyje apsilankęs UEFA Sąžiningo žaidimo (Integrity) pareigūnas Ursas Kluseris patikino, kad įtarimų dėl sutartų rungtynių Lietuvoje nėra daugiau nei kitose valstybėse. Specialisto teigimu, rungtynių rezultatus bandoma įtakoti ne tik nacionaliniuose čempionatuose, bet ir tarptautinėse varžybose. Vien kasmetinė sporto statymų oficialiose pasaulio lažybų kontorose apyvarta siekia apie 500 milijardų eurų. „Visos sporto šakos turi šią problemą, tačiau futbolas – populiariausias sportas, todėl į jo problemas atkreipiamas didžiausias dėmesys. Svarbu pažymėti, kad į sutartas rungtynes vis dažniau įsitraukia kriminalinės struktūros“, – sakė UEFA specialistas. Pasak U.Kluserio kovai su sutartinėmis rungtynėmis sporte būtinas įstatyminės bazės stiprinimas ir aktyvus teisėsaugos institucijų dalyvavimas, taip pat reikalinga vidinė prevencija. Pastaraisiais metais prie tarptautinių futbolo institucijų iniciatyvos kovoti su nelegaliomis lažybomis aktyviai jungiasi „Interpol“ – tarptautinė kriminalinės policijos organizacija pasaulyje.

Informacija perduota teisėsaugai LFF generalinio direktoriaus Edvino Eimonto teigimu, kovojant prieš šį grėsmingą reiškinį reikalinga dirbti trimis kryptimis: „Tai teisinės bazės stiprinimas, sporto ir teisėsaugos bendradarbiavimas operatyviniuose veiksmuose bei viešumas ir edukacija. Problema yra kompleksinė, todėl vienos priemonės ar sprendimo taip pat neužteks.“

UEFA pareigūnas U.Kluseris Vilniuje

Bulgarijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse iki šiol nebuvo atskirai numatyta atsakomybė už sukčiavimą sporto srityje. Vis dėlto LFF inicijuotos diskusijos su valstybės institucijomis atnešė vaisių. Spalio mėnesio pabaigoje LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela įregistravo pasiūlymą papildyti Baudžiamojo kodekso 182-ąjį straipsnį. „Viena iš neefektyvaus baudžiamojo persekiojimo priežasčių, yra ta, kad varžybų rezultatais gali būti manipuliuojama dėl tiesiogiai su svetimo turto įgijimu nesusijusių priežasčių. Be to, tokio pobūdžio nusikalstamos veikos neturi aiškių nusikaltimo įrodymų, todėl vengiama kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – sakė J.Požela. Pagal pateiktą pirminį įstatymo projekto variantą, asmenims, dalyvavusiems panašaus pobūdžio neteisėtuose susitarimuose, grėstų areštas, viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 8 metų. Už nusikalstamas veikas atsakytų ir juridiniai asmenys.

Vykdoma prevencija ir viešinimas

Lietuvos futbolo čempionato ketvirtus rungtynes stebi UEFA partnerė „Sportradar“, kuri specializuojasi sutartų rungtynių aptikimo srityje. Įmonė stebi šimtų lažybų bukmekerių duomenis ir pagal lažinimosi tendencijas nustato potencialiai įtartinas rungtynes, pateikia išsamias ataskaitas.

Lietuvos futbolo federacija aktyviai vykdo ir prevencijos veiklą. Ją kuruoti priskirta specialiai įsteigtai Sąžiningumo pareigūno pareigybei.

Šioje sistemoje pastaraisiais metais sukauptą informaciją LFF perdavė Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą.

LFF taip pat kreipėsi į futbolo bendruomenę, ragindama anonimiškai pasidalinti informacija apie turimus galimai nesąžiningus veiksmus, manipuliacijas dėl rungtynių rezultato ar įvykių.

Pateiktas specializuotas įstatymo papildymas Europos parlamente (EP) priimtoje rezoliucijoje kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu teigiama, jog rungtynių rezultatų įtakojimo užkardymui būtina specializuota įstatyminė nuostata nacionalinėje baudžiamojoje teisėje. Tai jau atlikta

Visi futbolo teisėjai, LFF darbuotojai yra pasirašę įsipareigojimus dėl draudimo tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauti lažybose ar kituose lošimuose, kuriuose lemia sporto varžybų rezultatas.

Oficialioje LFF svetainėje (www.LFF.lt/lt/integrity) sukurta skiltis „Prieš korupciją“. Čia galima susipažinti su teisinių problemų ir sporto lažybų analize, taip pat rasti „Interpol“ parengtus elektroninius mokymus įvairioms tikslinėms grupėms – profesionalams, jaunimui ir vaikams, teisėjams, treneriams ir vadybininkams.