LFF leidinys "Mus vienija futbolas" 2012 rugsėjis, nr. 4

Nr. 4 / 2012 rugpj큰tis

Mus vienija futbolas!

Lietuvos futbolo federacija

Šiame numeryje: Lietuvos futbolo federacijos oficialus leidinys

04 LFF

Oficialiam Lietuvos futbolui – jau 90 metų

08 Nacionalinė rinktinė

Nauji Lietuvos futbolo namai

Kelyje į Braziliją – penkių varžovų barjerai

Pasikeitęs rinktinės veidas

Nuotraukos: Valdas Knyzelis Vaidotas Januška Milda Zakaitė TAFF.lt vocsports.lv VfL „Wolfsburg“ AS „Roma“ Barnsley „FC“ Istoriniai archyvai

Rekordininkas padėjo tašką

Tekstai: Vaidotas Januška Valdas Knyzelis Valdas Kasperavičius

Lietuvos klubai UEFA turnyruose: nustebinti nepavyko

Lenktynės dėl medalių vis labiau kaista

Atsinaujinusios taurės varžybos

Redakcija: LFF komunikacijos skyrius media@lff.lt

Dizainas: Laima Purytė Marketingo skyrius: a.remeika@lff.lt +370 686 20966 Oficiali svetainė: www.LFF.lt Oficiali TV internete: www.Futbolo.TV Socialiniai tinklapiai: www.facebook.com/ltfutbolas www.twitter.com/ltfutbolas www.youtube.com/lietuvosfutbolas Lietuvos futbolo federacija Liepkalnio g. 13/Stadiono g. 2 LT-02106, Vilnius Tel. +370 5 2638741 Faks. +370 5 2638740 info@lff.lt

Turinys

13 Jaunimo futbolas

Pakilus U-21 rinktinės finišas

Jaunieji talentai – elitiniuose Italijos klubuose

U-17 rinktinė tarp Baltijos šalių neturėjo lygių

Akademijos auklėtiniams – profesionalo kontraktai

Patirtį perduoda jaunų žaidėjų ugdymui

18 Klubinis futbolas 23 Infrastruktūra

Telšiuose ir Utenoje dygsta nauji stadionai

24 Techninė veikla

Aukščiausia trenerio licencija jau suteikiama Lietuvoje

24 Teisėjai

Teisėjų kelias – ir pro žemyno futbolo aukštumas

26 Paplūdimio futbolas

Pasaulyje išpopuliarėjęs paplūdimio futbolas prigyja ir Lietuvoje

28 Masinis futbolas

Moksleivių futbolo žaidynėse „Golas!“ – 11000 dalyvių

Globos namų vaikai futbolą žaidė su garsenybėmis

„Futboliuko“ siautulys įtraukė tūkstančius darželinukų

32 Moterų futbolas

Merginas įsuko futbolo emocijos

Vartininkė žaisti vyrų komandoje nebijo

34 Tarptautinė veikla

LFF stiprina partnerystę su Vokietijos futbolu

3

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Oficialiam Lietuvos futbolui – jau Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti dar 20-ojo amžiaus pradžioje, tačiau daugelis futbolo istorikų šio žaidimo atsiradimo data laiko 1922-uosius metus, nes iki tol Lietuvoje nebuvo oficialaus čempionato. Tad šiemet Lietuvos futbolas švenčia 90 metų jubiliejų.

Pirmajame čempionate – tik Kauno komandos Oficiali organizuoto mūsų futbolo pradžia siejama su pirmuoju Lietuvos čempionatu, kuris startavo 1922 m. gegužės 7 d. Kaune. Tada pirmenybes pradėjo 10 komandų, o baigė šešios. Pirmąja čempione tapo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos (LFLS) I komanda.

Pirmais sezonais pirmenybėse dalyvavo tik Kauno komandos, 1924-1930 m. ekipos varžėsi atskirose apygardose, o apygardų nugalėtojai kovojo dėl čempiono vardo. 1930-1934 m. pirmenybės organizuotos vieningos lygos formatu, o 1935 m. – pagal apygardas, čempionas išaiškintas apygardų nugalėtojų turnyre. 1936 m. organizuotos sutrumpintos vieno rato varžybos vieningos lygos sistema, o nuo 1936 m. vidurio varžybos pradėtos rengti sistema ruduo-pavasaris.

1923-aisiais Lietuvos rinktinė sužaidė pirmąsias rungtynes. Iš Klaipėdos MTV ir Kauno LFLS sudaryta komanda 0:5 pralaimėjo Estijai.

4

Lietuvos futbolo federacija

90 metų Iš kauniečių lyderių estafetę perėmė panevėžiečiai Po karo, kai Lietuva buvo SSRS sudėtyje, respublikos čempione dažniausiai tapdavo Šiaulių „Elnio“ ekipa. Ji pirmąją vietą užėmė septynis kartus (1948, 1949, 1953, 1957, 1958, 1960 ir 1961 metais.

Atkūrus Nepriklausomybę, daugiausia kartų – aštuonis – Lietuvos čempionais tapo FBK „Kauno“ futbolininkai. Jie triumfavo 1999, 2000, 2001, 2002, 2003, Vilniaus „Žalgiris“ prieš rungtynes 1987 m.

2004, 2006 ir 2007 metais. Pasibaigus kauniečių dominavimui, keturis pastaruo1966 m. su Rostovo prie Dono ASK – Ričardas Kučinskas, 1957-aisius sezonus aukso medalius iškovojo Panevėžio „Ekranas“. Jis siais bronzos medalį su Maskvos „Spartak“ – Michailas Averbuchas, čempionu iš viso yra tapęs šešis kartus.

1964 m. su Maskvos CSKA – Jonas Bauža.

Nuo 1947 metų mūsų šalyje rengiamas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyras. Daug metų jis buvo vadintas varžybomis dėl Atsisakė „Spartak“ kvietimo „Tiesos“ laikraščio taurės. Pirmuoju laureatu tapo Kauno „Lokomotyvas“. Finale kauniečiai 3:2 įveikė Šiaulių „Vėliavos“ komandą.

Gyva mūsų šalies futbolo legenda – tris kartus (1976-1978 m.) geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas ir tris dešimtmečius pirmauDaugiausia kartų – net septynis – taurę iškovojo Kauno „Inkaras“. jančiose šalies komandose bei rinktinėse treneriu dirbęs Eugenijus Ši ekipa 12 kartų žaidė finale. Dabartinis LFF prezidentas Julius Riabovas prisimena, kad geriausiais savo laikais „Žalgiris“ galėjo Kvedaras dalyvavo net devyniuose taurės finaluose kaip žaidėjas ar išlaikyti namuose stipriausius šalies futbolininkus: treneris. Šešis kartus jį lydėjo sėkmė. „Žalgirio“ sėkmės metai Mūsų šalyje futbolas ypač populiarus buvo praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai 1982 m. Vilniaus „Žalgiris“ laimėjo SSRS pirmosios lygos pirmenybes ir iškopė į aukščiausiąją lygą. Nuo tada žalgiriečiai iki pat Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo sėkmingai rungtyniavo stipriausioje Sovietų Sąjungos lygoje, o 1987-aisiais pasidabino bronzos medaliais. 1988 m.

Vilniaus ekipa liko penkta, dar po metų – ketvirta. Tuomet „Žalgiryje“ buvo susibūrę stipriausi futbolininkai, faktiškai Lietuvos rinktinė.

„Iš sostinės ekipos į kurios nors kitos SSRS respublikos komandą lietuviai beveik nevykdavo. Tada nebuvo lengva išvažiuoti į kitas ekipas. Mane kvietė Maskvos „Spartak“. Galvojau, galvojau ir viską apsvarstęs, neišvažiavau. Nenorėjau vykti ir dėl šeimyninių aplinkybių. O dabar žaidėjai, tik sulaukę kvietimo iš užsienio klubo, iš karto pakelia sparnus.

„Šiais laikais talentingiausi žaidėjai išvyksta į užsienį.“

Taigi 9-ojo dešimtmečio „Žalgirį“ galime laikyti legendiniu, nes buvo iškovotas auksas pasaulinėje universiadoje ir bronza SSRS čempionate, o per septynerius metus komanda SSRS pirmenybėse vidutiniškai buvo penkta. „Žalgirio“ žaidėjai tais laikais sulaukdavo puikių įvertinimų. Tarp geriausių SSRS čempionato žaidėjų buvo išrinkti žalgiriečiai Vaclovas Jurkus, Valdas Kasparavičius, Sigitas Jakubauskas (1983 m.), Arvydas Janonis (1985, 1986, 1987 m.).

Tada kitiems SSRS klubams atstovaudavo nedaug iš Lietuvos kilusių žaidėjų. Vis dėlto yra mūsiškių, kurie tapo Sovietų Sąjungos čempionato medalininkais rungtyniaudami kitose tuometinės SSRS respublikų komandose. 1982 m. Liudas Rimbutis su Minsko „Dinamo“ tapo SSRS čempionu, o 1983-aisiais pelnė bronzą. 1954 ir 1955 m. su Maskvos „Spartak“ sidabro medalius iškovojo Vladas Tučkus,

Tarp tų laikų futbolo ir dabartinio vienas esminių skirtumų ir yra tas, kad mano laikais E.Riabovas geriausi vietos žaidėjai rungtyniavo „Žalgiryje“, ne užsienyje. Dabar talentingiausi futbolininkai išvyksta į užsienį, tad mūsų šalies čempionato lygis ir nekyla. Jei gabiausi žaidėjai liktų tėvynėje, Lietuvos pirmenybių lygis būtų kur kas aukštesnis, patrauklesnis žiūrovams.

Futbolo bumas Lietuvoje prasidėjo tada, kai „Žalgiris“ iškopė į SSRS aukščiausiąją lygą. Esu įsitikinęs, kad nuo tada iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo buvo geriausi mūsų futbolo laikai. Manau, kad to meto „Žalgiris“ nenusileistų dabartinei Lietuvos rinktinei.

Kai prieš atvykdamas į „Žalgirį“ žaidžiau Klaipėdos „Atlante“, teko rungtyniauti kartu su dabartiniu Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Juliumi Kvedaru. Dabar jau mažai kas prisimena, kaip jis žaidė. J.Kvedaras buvo labai geras futbolininkas, ypač techniškas. Kaip treneris galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje taip meistriškai valdančių kamuolį žaidėjų labai nedaug. Juliaus žaidimą gerai pamenu, nes mes ne tik kartu žaidėme, bet ir draugavome šeimomis.“ Tęsinys 6 psl.

5

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Vilniaus „Žalgirio“ rungtynėse 1964 m.

Futbolo infrastruktūra geresnė Buvo daugiau komandų ir žaidėjų Kitas praeityje žinomas futbolininkas, treneris Romas Rudzevičius prisimindamas sovietmetį pastebėjo, jog nors tais laikais geriausi mūsų futbolininkai „Žalgirio“ ir „Atlanto“ sudėtyje rungtyniavo SSRS čempionate, Lietuvos pirmenybių lygis dėl to daug nenukentėdavo: „Tuomet Lietuvos čempionate žaidė daug komandų, turėjome galybę futbolininkų, tad tie atkritę 40 žaidėjų didelės įtakos neturėjo.

Ir be jų pakakdavo aukšto meistriškumo futbolininkų. Tais laikais čempionate kovodavo 16–18 ekipų ir tarp jų nesijausdavo didžiulio meistriškumo skirtumo, buvo daugiau apylygių komandų.

Mano laikais iš „Žalgirio“ į kitų respublikų klubus išvykdavo labai retai kas. Dažniausiai taip atsitikdavo tada, kai sportininkus pakviesdavo atlikti karinę tarnybą. Šiuo metu daug lietuvių valgo legionieriaus „duoną“. Tai atsiliepia mūsų šalies čempionato lygiui.

„Šiuo metu futbolininkai turi kur kas geresnes treniruočių sąlygas.

Mūsų laikų „Žalgiris“ turėjo savo sporto bazę, aikštę, tačiau neturėjo dirbtinės aikštės.

Dabar futbolininkai gali treniruotis dirbtinėse aikštėse, maniežuose, gabiausias jaunimas meistriškumą kelia Nacionalinėje Futbolo akademijoje. Ji dirba pagirtinai, akademijos auklėtiniai kviečiami į užsienio klubus, su jais pasirašo sutartis.“

„Žaidžiantiems futbolą sąlygos pagerėjo.“

Dabartinis futbolas nuo mano laikų labiausiai skiriasi greičiu.

Mes per rungtynes nubėgdavome 7–8 kilometrus, dabar žaidėjai sukaria apie 12 km. Tada buvo kur kas mažesnis intensyvumas.

Dabar gerėja žaidėjų techninis pasirengimas, aukštesnės kokybės kamuoliai. Viskas tobulėja, futbolas – ne išimtis.

Tačiau Lietuvos futbole prieš kelis dešimtmečius turėjo kur kas daugiau individualybių nei dabar. Petras Glodenis, Benjaminas Zelkevičius, Stasys Ramelis, Gintautas Kalėdinskas, Juzefas Jurgelevičius. Išgirdus šias pavardes, iš karto buvo galima apibūdinti žaidėjų braižą, jie visi pasižymėjo savitumu.“

6

Pasak Vilniaus „Žalgirio“, FBK „Kauno“ klubuose ilgus metus treneriu dirbusio E.Riabovo, šių laikų Lietuvos futbolas pasistūmėjo į priekį sukurta infrastruktūra:

R.Rudzevičius

Tokiai nuomonei pritarė ir R.Rudzevičius, kuris palygino sovietinių laikų futbolininkų ruošimo kalvės – Panevėžio sporto internato – ir šiuolaikinės Nacionalinės futbolo akademijos Kaune auklėtinių turimas sąlygas:

„Pastarieji dabar šalia turi viską – ir maniežą, ir dirbtines aikštes, ir treniruoklių sales. Todėl vaikinai ir tobulėja, atkreipia net žinomų užsienio klubų dėmesį. Tai natūralu, kai sportavimui sudarytos puikios sąlygos.

Iš mūsų akademijos jaunuoliai išvyksta kaip perspektyvūs žaidėjai. Žiūrėsime, kaip jie atrodys, kai reikės atstovauti vyrų komandoms. Labai tikėtina, kad vaikinai užsienyje sparčiau tobulės, nes turės dar geresnes sąlygas. Neseniai Lietuvos U-21 rinktinė svečiuose įveikė Suomijos bendraamžius. Tai jau ir pirmieji Akademijos darbo vaisiai. Žinoma, norėtųsi daugiau futbolo akademijų, kad jų būtų kiekvienoje apskrityje. Vis dėlto ir taip galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje žaidžiantiems futbolą sąlygos gerėja, atsiranda naujų aikščių. Dabar sąlygomis negalėtų skųstis nei Alytus, nei Tauragė, nei Gargždai.“

Techninis rėmėjas:

Rėmėjai:

Informaciniai partneriai:

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Nauji Lietuvos futbolo namai

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadionas Vilniuje po rekonstrukcijos tapo vieninteliu, kuris mūsų šalyje atitinka tarptautinius reikalavimus aukšto rango rungtynėms. Tai leido Lietuvos vyrų futbolo rinktinei po septynerių metų pertraukos sugrįžti į sostinę.

Išsigelbėjimas rinktinei ir klubams

Pagal Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) varžybų reglamentą, oficialios tarptautinės rinktinių bei UEFA klubinių varžybų tolimesnių atrankos etapų varžybos gali būti surengtos tik 3 kategorijos reikalavimus atitinkančiame stadione. Tokio Lietuvoje nebuvo, todėl tiek reprezentacinė šalies rinktinė, tiek klubai namuose galėjo žaisti tik išimties tvarka. Šią įsisenėjusią problemą LFF pavyko išspręsti savomis išgalėmis Vilniuje futbolo reikmėms išsaugojus ir su UEFA parama rekonstravus buvusį „Vėtros“ stadioną.

2011 m. vasarą pradėtos rekonstrukcijos metu atnaujintos tribūnų konstrukcijos, išplėstos ir renovuotos patalpas rungtynių dalyviams, patalpos žiniasklaidos atstovams ir jų darbo vietos, įrengta spaudos konferencijų salė, komentatorių pozicijos, vieta TV studijai, patalpos saugumui bei stebėjimo kamerų sistema, įėjimo turniketai, žiūrovų sanitarinės patalpos, padidinta VIP tribūna ir stovėjimo aikštelė.

Nuo 2012 m. rugsėjo stadione įsikūrė naujoji LFF būstinė.

Stadione nuolat treniruojasi ir „General Financing A lygoje“ rungtyniauja Vilniaus MFD „Žalgiris“, namų rungtynes žaidė kelios LFF I lygos komandos. UEFA turnyrų rungtynėms LFF stadionu naudojosi ne tik „Žalgiris“, bet ir Lietuvos čempionas Panevėžio „Ekranas“, kurio namų stadionas neatitinka UEFA reikalavimų.

8

Pasinaudojant LFF stadiono pavyzdžiu, tiek Panevėžio, tiek Marijampolės savivaldybės taip pat turi planų rekonstruo-

ti savo miestų stadionus, kad šie atitiktų UEFA 3 kategorijos reikalavimus.

Aikštė tinkama profesionalams, naudinga mėgėjams Atnaujinus stadioną jame paklota naujos kartos standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštė, kuriai FIFA suteikė aikštei aukščiausią – dviejų žvaigždučių kokybės sertifikatą. Tokį įvertinimą gavusi aikštė atitinka artimas natūraliai vejai charakteristikas ir yra tinkama naudoti elitinio futbolo rungtynėms visuose svarbiausiuose FIFA bei UEFA turnyruose.

Aikštę jau įvertino ir toks tituluotas klubas kaip Briuselio „Anderlecht“ (Belgija). Šios komandos treneris prieš UEFA Čempionų lygos rungtynes su „Ekranu“ buvo patenkintas aikšte: „Ji yra labai gera. Čia yra aukštos kokybės danga, todėl galėsime parodyti gero lygio futbolą“, – sakė praeityje Amsterdamo „Ajax“ ir Olandijos rinktinėje žaidęs futbolo specialistas. Šalia pagrindinės aikštės įrengta ir mažesnių matmenų dirbtinės dangos aikštelė. Jos abi gali atlaikyti didelį krūvį, yra atsparios oro sąlygoms ir įjungus dirbtinį apšvietimą gali būti naudojamos sutemus, todėl yra labai naudingos ne tik profesionalams. LFF stadione žaidžia įvairios Vilniaus rajono mėgėjų bei vaikų komandos, kurios iki tol – ypač šaltuoju metu laiku – susidurdavo su sunkumais ieškant kokybiškos futbolo aikštės.

„Aikštė yra aukštos kokybės – čia galima žaisti gero lygio futbolą.“ „Anderlecht“ treneris J. van den Bromas

Kelyje į Braziliją – penkių varžovų barjerai Aštuntą kartą Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė sieks kelialapio į Pasaulio čempionato finalinį etapą.

Norint išpildyti svajonę 2014 metais vykti į Braziliją mūsiškiams reikės atrankos ciklo varžybose nukonkuruoti mažiausiai keturis varžovus.

Turnyro formatas

Burtai lėmė, jog 2014 m. FIFA Pasaulio čempionato atrankos Europos zonos G grupėje lietuviai žais su Graikijos, Slovakijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Latvijos bei Lichtenšteino komandomis.

Komandos sužais po aštuonerias rungtynes, po du kartus tarpusavyje – vieną namuose ir išvykoje. Į Pasaulio čempionatą iš karto pateks devyni grupių nugalėtojai. Aštuonios geriausios Europos zonos grupėse antrąsias vietas užėmusios komandos (neskaičiuojant rezultatų su šeštą vietą užėmusia grupės komanda) žais papildomas rungtynes 2013 metų lapkritį.

Varžovai Pirmuoju numeriu mūsų atrankos grupėje reitinguojama Graikija (FIFA pasaulio rinktinių reitinge – 12 vieta). 2004 metų Europos čempionai pastaraisiais metais toliau pasiekia puikių rezultatų.

Nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. lapkričio darnų komandų žai-

Nacionalinė rinktinė

dimą rodantys graikai nepralaimėjo 17 rungtynių iš eilės. Šiemet vasarą Europos čempionate Graikija po pergalės grupės turnyre prieš Rusiją pateko į turnyro ketvirtfinalį. Ten graikai turėjo pripažinti Vokietijos pranašumą.

Antra pagal skirstymą grupėje – Slovakija (FIFA r. 42 v.). Įspūdingiausias šios komandos pasiekimas buvo prieš dvejus metus – 2010 m. pasiektas Pasaulio čempionato finalinis etapas. Ten slovakai grupėje eliminavo planetos čempionus italus ir pateko į aštuntfinalį, kur nusileido Olandijai. Slovakai savo gretose turi dvi pirmo ryškumo žvaigždes – gynėją Martiną Škrtelį („Liverpool“) ir saugas Mareką Hamšiką („Napoli“).

Atrankos grupės „juodasis arkliukas“ – Bosnija ir Hercegovina (FIFA r. 31 v.). Pastaruosius du atrankos ciklus bosniai buvo labai arti išsvajoto tikslo, tačiau užėmę antrąją vietą grupėje papildomose rungtynėse abu kartus nusileido Portugalijos rinktinei. Įspūdingiausia bosnių puolimo grandis, kur žaidžia neabejotinas komandos lyderis Edinas Džeko („Manchester City“).

Kartu su lietuviais favoritus bandys nustebinti kaimynė Latvija (FIFA r. 70 v.) 2010 m.. Pasaulio čempionato atrankoje latviai užėmė trečiąją vietą po Graikijos. Paskutiniame cikle Latvija vėl susitiko su graikais, tačiau šį kartą dėl aukštesnių vietų nekonkuravo. Latvių gretose vis dar žaidžia rezultatyvusis Maris Verpakovskis, nauja įvarčių mašina jau tampa jaunasis Artiomas Rudnevas („Hamburg“), o saugų grandyje žiba Aleksandras Cauna („CSKA“).

Iš praėjusio atrankos ciklo mums jau pažįstamas Lichtenšteinas (FIFA r. 148 v.). Mažosios šalies atstovai dažniausiai tikslų užimti konkrečias vietas nekelia ir pasitenkina iš varžovų atimtais taškais. Tarp įsimintinų Lichtenšteino futbolininkų laimėjimų – ir pergalės prieš Latvijos (2007 m.) bei Lietuvos (2011 m.) rinktines.

9

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Pasikeitęs rinktinės veidas

Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo dimą tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Žaidėjų įvertinimui nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio buvo suplanuotos net penkerios kontrolirinktinė atrankos ciklą į 2014 m. FIFA nės rungtynės – su Europos čempionato dalyve Rusija, Baltijos taurės Pasaulio futbolo čempionatą pradės turnyro dvikovos su kaimynėmis Latvija ir Estija, taip pat Baltarusija ir atsinaujinusi nuo praėjusio sezono. Su Makedonija. Tiek draugiškų rungtynių per tris mėnesius nacionalinė komanda šiemet dirba naujas trenerių komanda seniai nėra žaidusi. štabas, kuris į komandą Išbandytas būrys žaidėjų pakvietė nemažai futbolininkų, iki tol Šioms penkerioms rungtynėms iš viso buvo pakviesta beveik 50 futbolininkų. Rungtynerungtyniavusių, arba „Žaidėjų įvertinimui nėse su Rusija rinktinėje debiutavo gynėjas į komandą grįžusių po Egidijus Vaitkūnas ir puolėjas Deivydas Mabuvo surengtos net ilgos pertraukos. tulevičius. Antras savo rungtynes sužaidė Naujas trenerių štabas

penkerios kontrolinės rungtynės.“

Prie rinktinės vairo sausio mėnesį stojo Vengrijoje ir Škotijoje geriausiu metų strategu rinktas, vengrų tautybės treneris, 48 metų Csaba László. Savo asistentai pasirinko du patyrusius trenerius.

Cs. László talkina praeityje žinomas futbolininkas, įvairius šalies klubus treniravęs Igoris Pankratjevas bei Vitalijus Stankevičius kuris ilgus metus treniravo šalies jaunimo komandą, kelerius metus buvo nacionalinės rinktinės trenerio asistentu. „Ieškojau žmonių, kurie puikiai pažįsta lietuvišką futbolą, jo žaidėjus ir mentalitetą. Taip pat norėjau, kad treneriai neturėtų sutarčių su klubais ir galėtų dirbti nuolat“, – apie savo pasirinkimą sakė Cs. László.

10

Nuo metų pradžios naujasis rinktinės trenerių štabas daug laiko skyrė stebėdamas potencialių rinktinės kandidatų žai-

gynėjai Valdemaras Borovskis, Vytautas Andriuškevičius, saugai Gediminas Vičius ir Tadas Eliošius, trečias – gynėjas Tomas Mikuckis ir saugas Marius Papšys. Puolėjas Andrius Velička į startinę vienuolikę grįžo po trejų metų pertraukos.

Dvikovoje su Latvija debiutavo Vaidotas Šilėnas, su Estija – gynėjas Georgas Freidgeimas ir saugas Mantas Kuklys. Po ilgesnės pertraukos rinktinėje žaidė ir vartininkas Saulius Klevinskas, gynėjai Algis Jankauskas, Tomas Mikuckis.

Rinktinės vairininko Cs. Laszlo teigimu, šiemet sužaistos penkerios kontrolinės rungtynės padėjo jam ir komandai susipažinti bei išryškinti vietas, kur labiausiai reikia tobulėti. „Turime po kelis futbolininkus kiekvienoje pozicijoje, kurie rinktinėje žaidžia jau senokai. Tai rinktinės branduolys. Jį papildome kitais žaidėjais – tais, kurie yra geroje sportinėje formoje, arba yra perspektyvūs jauni futbolininkai ir po kelių turės pakeisti veteranus“, – teigė strategas.

Rekordininkas padėjo tašką Per beveik 90 metų trukusią Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės istoriją komandai oficialiose rungtynėse atstovavo daugiau nei 400 futbolininkų. Visų laikų rekordininkas – Andrius Skerla, kuris sužaidė net 84 rungtynes.

„Jei žaidėjai bus sveiki ir atsidavę, galime sulaukti rezultatų.“

15 metų rinktinei atstovavęs gynėjas šio rezultato pagerinti nebebandys. 35 metų futbolininkas nutarė, kad praėjęs atrankos ciklas jam buvo paskutinis su rinktine.

- Su futbolu dar neatsisveikinote – žaidžiate Vilniaus MFD „Žalgirio“ klube, tačiau šalies rinktinei nebepadėsite. Ar lengvai ir greitai susitaikėte su ta mintimi?, – paklausėme A.Skerlos.

- Atėjo laikas, kai pasidarė savaime aišku, jog rinktinei reikia pasakyti „ne“. Tiesiog jauti, kad jau reikia stabdyti savo dalyvavimą. Vargu, ar dabar galėčiau padėti nacionalinei komandai. Reikia užleisti vietą jaunesniems. Tegul jie stengiasi, įrodinėja savo vertę, tobulėja, žengia į priekį.

A.Skerla

Nacionalinė rinktinė

- Į kokią vietą atrankos grupėje su Slovakija, Graikija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija, Lichtenšteinu galėtų pretenduoti lietuviai?

- Manau, grupė yra viena iš stipriausių, nors grandų joje nėra. Prieš visas paminėtas komandas galima laimėti, bet nuo visų ir pralaimėti. Visos G grupės ekipos galvoja, kad gali įveikti varžovus. Labai norėtųsi, kad vyrai atranką pradėtų pergale. Dabartinė sudėtis nebloga ir gerai parengta.

- Ko palinkėtumėte mūsų futbolininkams atrankos varžybose ir kokią nuomonę esate susidaręs apie rinktinės trenerį Csaba László?

- Treneris daug dirba, stebi futbolininkus, analizuoja žaidimą. Svarbu, kad tarp jo ir rinktinės narių būtų supratimas. Linkiu vyrams nepatirti traumų. Mūsų šalyje nėra didelio žaidėjų pasirinkimo, tad tai labai svarbu.

Jei futbolininkai bus sveiki ir atsidavę rinktinei, degs noru jai atstovauti, ateityje galime sulaukti norimų rezultatų.

- Kurios rungtynės, atstovaujant Lietuvos rinktinei, labiausiai įsiminė?

- Labiausiai įstrigo pati pradžia su nacionaline komanda. Tai buvo 1997-ųjų atranka. Buvau jaunas, o rinktinė joje žaidė sėkmingai.

Teko kartu rungtyniauti su Valdu Ivanausku, Arminu Narbekovu. Ypač įstrigo debiutinis mačas išvykoje su Airija. Jis baigėsi lygiosiomis 0:0. Vėliau buvo dvi pergalės prieš makedonus. Taip pat įsimintina 2006-ųjų dvikova su italais, nors jų ir neįveikėme. Mes svečiuose sužaidėme lygiosiomis 1:1. Tada stadione, kuriame buvo labai daug žiūrovų, matėme pasaulio čempionų taurę, nes italai neseniai buvo tapę planetos čempionais.

- Kaip manote, ar dar ilgai būsite tituluojamas rinktinės rungtynių rekordininku?

- Nemanau, kad ilgai. Ekipoje yra seniai žaidžiančių vyrų, kurie dar nesirengia su ja atsisveikinti. Tad netrukus kuris nors iš jų mane aplenks.

117

V�����������������žodyje stiklas

������������������ V������žiai ������������� ������������������� ����ėklai, atitvarai V����ų g. 48B, Kaunas T������������������

Pakilus U-21 rinktinės finišas

Lietuvos jaunimo (U-21) futbolo rinktinė pakiliai sužaidė atrankos varžybų į 2013 metų Europos čempionatą finišą.

Lietuviai namuose 1:0 įveikė Ukrainos komandą, o Suomijoje pademonstravo didžiulį ryžtą ir atsitiesę dramatiškai 4:3 privertė pasiduoti suomius.

„Šis pakvietimas įrodo, jog vėl esame laikomi stipriais varžovas vertais šio prestižinio turnyro“ – sakė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) techninio skyriaus direktorius Stasys Stankus.

Prieš Ukrainą atsilaikė ir be vieno žaidėjo Vasaros pradžioje U-21 rinktinė pateikė siurprizą dėl kelialapio į Europos čempionatą kovojantiems Ukrainos bendraamžiams. Prieš kelias dienas švedus namuose net 6:0 sutriuškinę ukrainiečiai netrukus turėjo pripažinti lietuvių persvarą 1:0. Vienintelį įvartį jau 3 rungtynių minutę pelnė komandos kapitonas Tadas Eliošius.

Prieš pertrauką arbitras iš Islandijos nusprendė parodyti antrą geltoną kortelę gynėjui Karoliui Jarmalavičiui ir pašalinti jį iš aikštės. Vis dėlto ir be vieno žaidėjo Lietuvos komanda atsilaikė prieš varžovus. „Šiandien vyrai sužaidė labai gerai, atidavė visas jėgas. Mes laikėmės savo žaidimo plano, kontratakavome. Po raudonos

Jaunimo futbolas

kortelės patekome į sudėtingą situaciją, bet perrikiavome gretas ir pasiekėme savo tikslą. Įveikėme futbolo šalies komandą, Europos čempionato šeimininkę“, – sakė rinktinės vyriausiasis treneris Vitalijus Stankevičius.

Suomijoje laimėjo nepaisant dviejų įvarčių deficito Rugpjūtį lietuviai vyko į Suomiją. Varžovai jau dvikovos pradžioje išsiveržė į priekį, kai kamuolys rikošetu į mūsų vartus atšoko nuo Žilvino Kymanto. 19 min. Donato Nakrošiaus tikslus ir stiprus smūgis nepaliko vilčių šeimininkų vartininkui – 1:1. Tiesa, kėlinį mūsiškiai baigė praleidę du įvarčius – 1:3.

Vis dėlto po pertraukos Lietuvos jaunieji futbolininkai dominavo aikštėje ir išlygino rezultatą. 64 min. tiksliu smūgiu pasižymėjo Arvydas Novikovas. Netrukus po jo baudos smūgio kamuolį į vartus pasiuntė Aurimas Vilkaitis. Pergalingą įvartį lietuviai pelnė trečią pridėtinio laiko minutę atakos smaigalyje atsidūrus Simonui Pauliui – 4:3. „Esu labai patenkintas vaikinų pademonstruotų ryžtu ir noru kovoti iki rungtynių pabaigos. Ne kiekvieną dieną sugebame pelnyti keturis įvarčius ir aplenkti varžovus atsilikinėjant“, – po dvikovos džiaugėsi rinktinės treneris Mindaugas Neoras.

„Retai pavyksta atsilikinėjant taip aplenkti varžovus.“ M.Neoras

Paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse Lietuva rugsėjo 10-ąją Marijampolėje dar kartą susitiks su Suomija. Pergalės arba lygiųjų atveju Lietuvos U-21 rinktinė savo atrankos grupėje užimtų ketvirtą vietą po Ukrainos, Slovėnijos ir Švedijos komandų.

13

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Jaunieji talentai – elitiniuose Italijos klubuose Lietuvos U-19 rinktinės kandidatai atsidūrė komandose, apie kurias prieš pora metų galėjo tik pasvajoti.

Marijampolietis vartininkas Tomas Švedkauskas ir panevėžietis saugas Vykintas Slivka liepos mėnesio pradžioje pasirašė sutartis su elitiniais Italijos klubais – AS „Roma“ ir Turino „Juventus“.

Sužibėjo prestižiniame jaunimo turnyre

Marijampolės „Sūduvai“ priklausęs vartininkas T.Švedkauskas su triskart Italijos čempionu ir devyniskart taurės laimėtoju „Roma“ sudarė penkerių metų kontraktą 18 metų T.Švedkauskas į Italiją persikėlė dar praėjusių metų rugpjūtį ir atstovavo „Fiorentina“ klubui. Vasario mėnesį T.Švedkauskas sužibėjo viename iš prestižiškiausių jaunimo futbolo varžybų pasaulyje – tarptautiniame Viaredžo turnyre, kuriame buvo išrinktas geriausiu vartininku.

Jaunam lietuviui „Roma“ komandoje gali tekti trečiojo vartininko vaidmuo. Treniruotėse T.Švedkauskas mokysis iš dviejų patyrusių ir žinomų žaidėjų – Olandijos rinktinės vartininko Maarteno Stekelenburgo ir ilgamečio Rumunijos vartų sargo Bogdano Lobonto.

T.Švedkauskas

Svajonės išsipildymas Metais už T.Švedkauską jaunesnis V.Slivka iš Panevėžio „Ekrano“ vieneriems metams išnuomotas tituluočiausiam Italijos klubui (28 kartus Italijos čempionas, 2 kartus Europos čempionas) Turino „Juventus“.

Tokią Panevėžio futbolo akademijos auklėtinio sėkmę lėmė nuoseklus „Ekrano“ klubo bendradarbiavimas su Italijos klubais. Praėjusiais metais V.Slivka stažavosi „Brescia“, vėliau dalyvavo „Genoa“ peržiūroje, o netrukus buvo pakviestas į Turiną. „Manau, jog apie „Juventus“ ar kokį kitą futbolo grandą pasvajoja kiekvienas futbolą žaidžiantis vaikas. Mane aplankė didžiulė sėkmė. Į šį žodį įeina didžiulis darbas ir virtinė atsitiktinumų“, – džiaugėsi V.Slivka.

Tiek T.Švedkauskas, tiek V.Slivka yra kviečiami į Lietuvos U-19 rinktinę, kuri 2013 metais mūsų šalyje žais UEFA U-19 čempionato finalinėse varžybose.

„Apie „Juventus“ ar panašų futbolo grandą svajoja kiekvienas vaikas.“

V.Slivka

14

V.Slivka

U-17 rinktinė tarp Baltijos šalių neturėjo lygių

Jaunimo futbolas

bų treneriais. Mikroklimatas ekipoje buvo Lietuvos jaunių (U-17, „Įgijome tikėjimo, puikus. Svarbu, kad po šio turnyro įgijome gimę 1996 m. ir jaunesni įtikėjimo, kad galime žaisti ir laimėti prieš kad galime laimėti žaidėjai) rinktinė bet ką.“ įspūdingai sužaidė prieš bet ką.“ Spalio 23–28 dienomis Lietuvos U-17 Latvijoje vykusiose rinktinė pirmajame Europos čempionato V.Vaškūnas atrankos etape Belgijoje žais su turnyro Baltijos taurės varžybose. šeimininkais bei Olandijos ir Latvijos rinkNacionalinės futbolo tinėmis. akademijos pagrindu sudaryta komanda pelnė Nepralaimėjo, bet liko antri penkis įvarčius, nepraleido nė vieno ir U-19 rinktinė (gimę 1994 m. ir jaunesni žaidėjai) Baltijos taurės įveikė visus tris varžovus. varžybose išliko nepralaimėjusi, tačiau turėjo tenkintis antrąja vieta.

Trys pergalės iš trijų

Lietuvos U-17 rinktinė 1:0 nugalėjo Latviją, nors rungtynes turėjo baigti be pašalinto kapitono Domanto Šimkaus, taip pat 1:0 įveikė Suomiją, o paskutinę turnyro dieną antrą vietą užėmusią Estijos komandą pranoko užtikrintai 3:0.

Rinktinės trenerio Vytauto Vaškūno teigimu, rezultatą lėmė nuoseklus darbas ir pasirengimas, o pergalė suteiks pasitikėjimo savo jėgomis prieš rudens oficialias rungtynes atrankos varžybose: „Daug prisidėjo darbas stovyklose su akademijos vyriausiuoju treneriu ir fizinio rengimo treneriais, psichologu, bendradarbiavimas su klu-

Mūsiškiai 1:1 sužaidė su Latvija ir Suomija bei 2:0 įveikė Suomiją.

Lietuviai surinko 5 taškus, tačiau varžybų šeimininkė Latvija po netikėtos pergalės prieš suomius iškovojo dviem daugiau.

„Padarėme žingsnį į priekį ir pasiekėme tam tikrą lygį, tačiau norint kovoti su elitinėmis komandomis dar reikia gerinti įvairius žaidimo komponentus“, – sakė rinktinės vyr. treneris Antanas Vingilys.

Vasarą U-19 rinktinės žaidėjai ir treneriai atostogų turėjo mažai – komanda liejo prakaitą treniruočių stovyklose užsienyje. Liepos pabaigoje lietuviai stovyklavo Lenkijoje, o rugpjūčio pradžioje išvykę į Belgiją, kur sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su šios šalies ekipa.

15

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Akademijos auklėtiniams – profesionalo kontraktai „A.Vilkaitis su „Lazio“ iškovojo Italijos jaunimo čempionato sidabrą.“ Būsimą pamainą nacionalinei rinktinei ruošianti Nacionalinė futbolo akademija (NFA) į užsienį išleidžia vis daugiau savo auklėtinių.

Iš jaunimo futbolo į profesionalų pereinantys žaidėjai įsitvirtina Anglijos, Italijos, Izraelio klubuose, o kiti lieka Lietuvoje ir papildo mūsų čempionate pirmaujančias ekipas.

L.Lidakevičius

Su kamuoliu E.Girdvainis

Sieks įgyti žaidybinės patirties Lietuvos U-21 rinktinėje jau spėjęs įsitvirtinti NFA auklėtinis. Martynas Dapkus ir toliau lieka Izraelyje. 19 metų saugas iš Tauragės rungtyniaus Ahi Nazareth "Maccabi" klube. Šiai ekipai jį paskolino daugkartinis šalies čempionas Haifos „Maccabi“ klubas, kurio jaunimo komandoje M.Dapkus praleido visą praėjusį sezoną. „Nusprendžiau karjerą tęsti ten kur galėsiu rungtyniauti po 70–90 minučių per rungtynes ir taip įgyti žaidybinės patirties“, – sakė M.Dapkus. Žaidė Italijos jaunimo čempionato finale U-21 rinktinės gynėjas, NFA auklėtinis, jonavietis Aurimas Vilkaitis po antro sezono Italijoje vis labiau įgauna Romos „Lazio“ jaunimo komandos trenerių pasitikėjimą.

Praėjusį sezoną A.Vilkaitis žaidė Italijos jaunimo čempionato finale, kur „Lazio“ turėjo pripažinti Milano „Inter“ futbolininkų pranašumą ir užėmė antrąją vietą. Tokios pozicijos Romos klubas nebuvo iškovojęs jau 11 metų.

Sudomino Lietuvos lyderius

Anglai pasiūlė profesionalo kontraktą 19 metų klaipėdietis vartininkas Lukas Lidakevičius šią vasarą pasirašė profesionalo sutartį su Anglijos „Barnsley“ klubu. U-21 rinktinės kandidatas iki šiol žaidė „Barnsley“ rezervinėje komandoje, tačiau po sėkmingo sezono jam buvo pasiūlyta prisijungti prie pagrindinės sudėties, kuri varžosi „Championship“ pirmenybėse.

Du jaunesni futbolininkai – 16 metų puolėjas panevėžietis Simonas Stankevičius ir metais jaunesnis saugas plungiškis Tomas Dombrauskis atstovauja „Leicester City“ jaunimo komandai. Dar vienas NFA auklėtinis, 16-metis saugas Deimantas Petravičius balandžio mėnesį debiutavo „Notthingam Forest" klubo jaunimo komandoje.

16

Jaunieji akademijos auklėtiniai domina ir pajėgiausius Lietuvos futbolo klubus. Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvos čempionui Panevėžio „Ekranui“ atstovauja Dovydas Norvilas, o Vilniaus MFD „Žalgiryje“ žaidė Donatas Kazlauskas. Neseniai su „Ekranu“ sutartį sudarė ir Edvinas Girdvainis. 19-metis gynėjas jau spėjo debiutuoti ir UEFA Čempionų lygos atrankos turnyre. „General Financing A lygos“ klubuose rungtyniauja ir kiti akademijos auklėtiniai. „Žalgirio“ klubas Klaipėdos „Atlantui“ paskolino saugą M.Benetą, Tauragės „Tauro“ gretose rungtyniauja saugas Mantvydas Eiza, Alytaus „Dainavoje“ puolėjas Lukas Baranauskas, „Šiauliuose“ – Rokas Gedminas. Vilniaus „Reo" klube žaidė gynėjas Martynas Jefišovas.

Patirtį perduoda jaunų žaidėjų ugdymui Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės treneris Csaba László aktyviai rūpinasi ne tik reprezentacinės ekipos reikalais, tačiau ir komandos ateitimi.

Trenerio karjeros pradžioje Menchengladbacho „Borussia“ (Vokietija) jaunimo komandai – kurioje ugdė būsimus Vokietijos ir Lenkijos rinktinių žaidėjus Marcellį Janseną bei Eugene‘ą Polanskį – vadovavęs specialistas yra sukaupęs nemažą darbo su jaunaisiais futbolininkais patirtį ir ja taip pat dalinasi su Lietuvos futbolo specialistais.

Prieš kelis mėnesius Cs. László paruošė jaunų žaidėjų ugdymo koncepciją, kuri padės Nacionalinės futbolo akademijos bei Lietuvos jaunimo rinktinių treneriams ugdant žaidėjus dirbti viena kryptimi. Koncepcijoje numatyta, kad visos rinktinės – nuo jauniausiųjų iki vyriausiųjų – sieks žaisti pagal panašų taktinį modelį.

Jaunimo futbolas

„Treniruoju rinktinę, bet man rūpi viso šalies futbolo ateitis.“ Cs. László

Jis perteiks ne tik teorines bet ir praktines žinias. Treneris, padedamas savo asistentų, jau pravedė ne vieną treniruotę jauniesiems Nacionalinės akademijos futbolininkams. „Taip pat sieksiu pakviesti ir užsienio specialistus, kad šie pasidalintų savo žiniomis“, – teigė strategas.

Vienas iš artimiausių Cs. László uždavinių – padėti Lietuvos U-19 jaunimo rinktinei pasiruošti kitąmet vyksiančiam Europos futbolo čempionato finaliniam etapui.

Lietuviai 2013-ųjų vasarą bus šių varžybų šeimininkais.

„Stengiamės patobulinti darbą su jaunaisiais žaidėjais. Šiuo tikslu paruošiau specialią treniruočių koncepciją. Esu nacionalinės rinktinės treneris, tačiau man rūpi ir šalies futbolo ateitis“, – sakė Cs. László.

17

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Lietuvos klubai UEFA turnyruose: nustebinti Pasak A.Labino, didelis pralaimėjimas „Anderlecht“ komandai neatspindi komandų jėgų santykio – „Ekranas“ nėra tiek daug silpnesnis. Tačiau komandų biudžetų skirtumai akivaizdūs. „Mūsų biudžetas – apie 3–4 milijonus litų, sakykime, kad vienas milijonas eurų. Belgai sakė, kad jų biudžetą sudaro net 80 mln. eurų.

Tai daug ką pasako apie varžovų pajėgumą“, – dėstė „Ekrano“ prezidentas.

Jo nuomone, Lietuvos klubai Europos turnyruose turi džiaugtis kiekviena pergale, kiekvienu pelnytu tašku, nesvarbu su kuo jis būtų iškovotas – su estais ar serbais. „Jei mūsų biudžetas, kokį turime, būtų ne litais, o eurais, galėtume kelti aukštesnius tikslus.

Su mūsų biudžetu geras pasiekimas yra ir vieno etapo įveikimas. „Ventspils“, kai pateko į Europos lygos grupių turnyrą, turėjo 3–4 mln. eurų biudžetą“, – aiškino A.Labinas. „Žalgiris“: įveikti Austrijos klubą buvo įmanoma Vilniaus MFD „Žalgiris“ kovas UEFA Europos lygos turnyre pradėjo nuo antrojo atrankos etapo. Lietuvos vicečempionams jo įveikti nepavyko. Sostinės komanda savo aikštėje su Miodlingo „Admira Wacker“ futbolininkais sužaidė lygiosiomis 1:1, o Austrijoje varžovams nusileido net 1:5.

2012–2013 metų sezone UEFA turnyruose dalyvavę keturi Lietuvos klubai iškovojo pergalių ir reitingo taškų mūsų šaliai, tačiau nustebinti galingų ir turtingų futbolo šalių atstovų nesugebėjo.

„Anderlecht“ 80 mln. eurų biudžetas daug ką pasako apie jų pajėgumą.“

„Ekrano“ prezidentas: komanda atliko didelį darbą Stipriausia šalies komanda Panevėžio „Ekranas“ kovas Čempionų lygos atrankoje pradėjo nuo antrojo etapo. Jame panevėžiečiams teko stiprus varžovas – Airijos čempionas „Shamrock Rovers“. Pernai Dublino komanda rungtyniavo Europos lygos grupių turnyre.

Svečiuose sužaidę be įvarčių, namuose Panevėžio futbolininkai parklupdė „Shamrock Rovers“ ekipą 2:1 ir žengė į trečiąjį etapą. „Mūsų klubas UEFA Čempionų lygos atrankos turnyre įgyvendino iškeltus tikslus – įveikė vieną atrankos etapą. Manau, vyrai padarė labai daug. Lietuvos komandai įveikti Airijos čempionus, kurie rungtyniavo Europos lygos grupių turnyre – didelis laimėjimas. Iš Baltijos šalių „Ekranas“ pasirodė sėkmingiausiai“, – teigė „Ekrano“ klubo prezidentas Aušrys Labinas.

Trečiajame etape panevėžiečius egzaminavo garsusis Briuselio „Anderlecht“ klubas. Lietuvos čempionams nepavyko pasipriešinti keliasdešimt kartų didesnį biudžetą turintiems varžovams.

Belgijoje „Ekranas“ pralaimėjo 0:5, namuose – 0:6. Po šios nesėkmės „Ekranas“ tęsė kovas UEFA Europos lygoje, kur žaidė su daugkartiniu Rumunijos čempionu Bukarešto „Steaua“.

18

A.Labinas

„Admira Wacker“ pernai Austrijos čempionate užėmė trečiąją vietą, tačiau šio klubo prie turtingųjų priskirti negalima – austrų klubo metų biudžetas yra apie 5 milijonai eurų. „Žalgirio“ biudžetas kur kas kuklesnis (4 mln. litų), tačiau sužinoję būsimą varžovą žalgiriečiai buvo patenkinti ir tikėjo, kad jis įveikiamas, ir kad galima patekti į kitą varžybų etapą.

nepavyko „Toks ir buvo iškeltas tikslas, kurį tikėjomės įgyvendinti. To padaryti nepavyko, tad komandos pasirodymą šiame turnyre vertinu neigiamai“, – sakė „Žalgirio“ klubo sporto direktorius Mindaugas Nikoličius.

„Su dabartiniais finansais mūsų šalies klubai pajėgūs įveikti 1–2 etapus.“ G.Jarmalavičius

Pasak jo, vilniečiams koją galėjo pakišti tai, kad daugelis žaidėjų Europos lygos turnyre kovojo pirmą kartą, neturėjo tokio rango varžybų patirties. „Rezultatas išvykoje tikrai nuviliantis, bet jokiu būdu neatspindi realaus komandų pajėgumo. Buvo ir objektyvių, ir subjektyvių priežasčių. Kai varžovai pirmavo 3:1, gerą galimybę sušvelninti rezultatą turėjo Calumas Elliotas. Aikštės šeimininkai trečią įvartį mums įmušė iš nuošalės. Tą pripažino ir Austrijos komentatoriai.

Tačiau tai nėra pasiteisinimas. Žinome savo klaidas ir pasistengsime jų nekartoti“, – tikino M.Nikoličius.

Jis mano, kad ir su dabartiniais biudžetais Lietuvos klubai Europoje gali nuveikti daugiau: „Kad taip atsitiktų, komanda turi veikti kaip laikrodis, reikiamu metu būti geriausios sportinės formos. Palankiai susiklosčius burtams įmanoma įveikti kelis atrankos etapus.“ „Sūduva“ pasirodė pagal galimybes Marijampolės „Sūduva“ sunkiai, bet pirmąjį UEFA Europos lygos atrankos etapą įveikė. Suvalkijos klubas savo aikštėje 0:1 pralaimėjo Daugpilio „Daugava“ futbolininkams, tačiau Latvijoje iškovojo pergalę 3:2 ir dėl svečiuose daugiau įmuštų įvarčių pateko į tolesnį etapą.

Antrajame etape suvalkiečiai turėjo pripažinti Novi Sado „Vojvodina“ komandos pranašumą. Išvykoje marijampoliečiai netikėtai sužaidė lygiosiomis 1:1, o savo aikštėje varžovams nepasipriešino – pralaimėjo 0:4. Jei „Sūduva“ būtų iš tolesnės kovos išstūmusi serbus, tai reikėtų vertinti kaip didelį netikėtumą.

Anot jo, Europos turnyruose sėkmingiausiai pasirodo didelius biudžetus turintys klubai. „Mūsų klubo biudžetas neprilygsta turtingiems užsienio klubams. Tad įveikti antrąjį etapą – sudėtinga. Kad taip atsitiktų, reikia ir sėkmės, ir stipresnės ekipos.

Mes antrajame etape rungtyniavome su „Vojvodina“ klubu, kuris sugebėjo pasikviesti buvusį Turino „Juventus“ žaidėją.

Galima įsivaizduoti, kiek tai kainuoja“, – aiškino D.Gvildys.

„Šiauliai“ tikslo nepasiekė Saulės miesto komandai peržengti pirmojo Europos lygos atrankos barjero nepavyko, nors Gedimino Jarmalavičiaus auklėtiniai tam turėjo visas galimybes. Šiauliečiams teko tikrai „įkandamas“ varžovas – šių metų Estijos čempionate antroje vietoje žengiantis Talino „Levadia“ klubas. Tačiau penktąją vietą A lygoje užimantys „Šiauliai“ po dviejų mačų su galutine pergale turėjo sveikinti Estijos futbolininkus. Pirmąsias rungtynes išvykoje šiauliečiai pralaimėjo estams 0:1, o savo aikštėje iškovojo pergalę 2:1. Tačiau dėl svečiuose pelnyto įvarčio į kitą etapą žengė „Levadia“. „Nepasisekė svečiuose, kai patys sau įsimušėme įvartį. Žaidėme su ekipa, kuri mums tikrai įveikiama. Savo aikštėje pirmavome 1:0, tačiau neatidžiai sužaidę leidome estams išlyginti rezultatą.

Vėliau spėjome įmušti tik vieną įvartį, o reikėjo dviejų. Dėl tokio pasirodymo pasiteisinimo nėra, patys kalti“, – kalbėjo „Šiaulių“ strategas G.Jarmalavičius.

Pasak jo, „Šiauliams“ buvo iškeltas tikslas įveikti pirmąjį atrankos etapą ir laukti burtų. „Manau, esant dabartiniam finansavimui, mūsų šalies klubai, jei palankiai susiklostys burtai, pajėgūs įveikti 1–2 etapus. Tai yra maksimumas“, – dėstė G.Jarmalavičius.

Pasak „Sūduvos“ vyriausiojo trenerio Dariaus Gvildžio, komandos pasirodymas Europos lygos atrankos varžybose atspindi jos pajėgumą. „Perėmiau komandą po pirmų rungtynių su „Daugava“.

Daugpilyje sugebėjome iškovoti pergalę ir žengti tolyn. Mane nuvylė tik antrosios rungtynės su „Vojvodina“ Marijampolėje, savo aikštėje galėjome sužaisti sėkmingiau. Su šia komanda Serbijoje vyrai kovojo pagirtinai, sugebėjo sužaisti lygiosiomis. Savo aikštėje, prie savų žiūrovų, futbolininkai gal „perdegė“, – teigė D.Gvildys.

19

Sportuoti galima ir taip.

Lenktynės dėl medalių vis labiau kaista Penkios komandos, kovojančios dėl medalių ir dar kelios, galinčios įkasti bet kuriam favoritui. Tokios tendencijos išryškėjo sužaidus du trečdalius sezono Lietuvos futbolo federacijos „General Financing A lygos“ čempionate.

Pasikeitusių favoritų dvikova Realiausiais pretendentais pasidabinti aukso medaliais išlieka dvi stipriausios praėjusių metų komandos. Nugalėtojų titulą ginantis Panevėžio „Ekranas“ po 25 sužaistų rungtynių buvo praradęs šešiais taškais mažiau už Vilniaus MFD „Žalgirį“.

Panevėžiečiams sezono viduryje teko atjauninti sudėtį, tačiau tai nesutrukdė išlikti viršūnėje. „Ekrano“ puolimo arsenalą sustiprino iš „Dainavos“ perėjęs Arsenijus Buinickis. Ypač įsiminė pergalę 4:3 svečiuose nulėmęs jo dublis į „Šiaulių“ vartus paskutinėmis minutėmis. „Žalgirio“ žaidimas buvo pradėjęs strigti, tad siekdamas neatitolti nuo varžovų klubas griebėsi pakeisti vyriausiąjį trenerį – vietoje kroato Damiro Petravičiaus prie vairo stojo lenkas Marekas Zubas. Pastarajam, padedant ir tėvynainio, naujo komandos puolėjo Kamilio Bilinskio įvarčiams, pavyko po truputį atsitiesti ir sumažinti atsilikimą.

Rezultatyvūs šiauliečiai vejasi Trečiąją vietą iki rugsėjo išsaugojo „Sūduva“, tačiau jai nepavyko išlaikyti dviejų lyderių pasiūlyto tempo ir pabėgti nuo ambicijų neslepiančios „Kruojos“. Marijampolės ekipa taip pat pakeitė strategą – Virginijaus Liubšio vietą užėmė jaunesnis Darius Gvildys – bet tai nepadėjo stabilizuoti žaidimo. Pagrindinė „Sūduvos“ viltis – įsibėgėjantis talentingasis brazilas Rafaelis Ledesma. „Kruoja“ vasarą taip pat neišvengė „duobės“ ir atliko permainų tiek tarp žaidėjų, tiek trenerių štabe – atsisakė daugumos legionierių iš Ukrainos. Rugpjūtį Pakruojo komanda baigė įveikdama „Sūduvą“ ir po 26 rungtynių keturiais taškais atsiliko nuo Marijampolės klubo bei tiek pat lenkė „Šiaulius“.

Pastaroji komanda vadovaujama Gedimino Jarmalavičiaus nuo gegužės iki rugsėjo ne tik skynė pergales ir prisivijo pirmąjį ketvertą, bet ir demonstravo labai rezultatyvų futbolą. 7 kartus šiauliečių rungtynėse buvo pelnyti ne mažiau nei 6 įvarčiai. Toks rezultatyvumas padėjo „Šiaulių“ snaiperiui Artūrui Rimkevičiui perkopti 20 įvarčių ribą.

Legionierių įkvėptas „Atlantas“ Pozityvia staigmena sezono viduryje tapo Klaipėdos „Atlantas“.

Vadovaujamas trenerio iš Prancūzijos ir pasipildęs būriu legionierių uostamiesčio klubas po vasaros pertraukos iškovojo tris pergales bei privertė gerokai paplušėti lyderius.

Pergalių receptą antroje sezono pusėje atrado ir į šeštą vietą pakilo Gargždų „Banga“, o žaidėjų praradimus išgyvenusios Alytaus „Dainavos“ bei Tauragės „Tauro“ žaidimo kreivė smuko.

Nemaloniausią siurprizą pateikė Vilniaus „REO“. Skolų naštos ir žaidėjų išsivaikščiojimo prislėgtas klubas iš pradžių neatvyko į dvejas rungtynes, o po to paskelbė pasitraukiantis iš čempionato nesulaukus jo pabaigos, kuri numatyta lapkričio 11 dieną.

21

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Atsinaujinusios taurės varžybos „Nustebino, kad dalyvauja tiek daug komandų.“ E.Jankauskas

Nenuspėjamos, dramatiškos ir suteikiančios šansą mėgėjams. Tokios yra Lietuvos futbolo taurės varžybos, kurios 67-ąją savo sezoną pradėjo atsinaujinusios. Tradicinis turnyras šiemet vadinasi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) „Carlsberg“ taure.

Sužaidė ir E.Jankauskas

Ištikima Lietuvos futbolo partnerė Danijos bendrovė „Carlsberg“ jau penkerius metus padeda mūsų šalies nacionalinei rinktinei, o šiemet nutarė prisijungti ir prie gilias tradicijas turinčio Lietuvos futbolo taurės turnyro. „Futbolas visame pasaulyje traukia žiūrovus dėl savo nenuspėjamumo ir teikiamų emocijų. Lietuvoje pastaraisiais metais futbolo taurės turnyras populiarėja, tačiau augimui potencialo dar yra daug.

Tikimės, kad su mūsų parama LFF „Carlsberg" taurės varžybos bus vis gausesnės ir įdomesnės“, – sakė „Carlsberg“ ženklo vadovė Lietuvoje Sigutė Zabielskienė.

Neeiliniu įvykiu taurės dalyviams tapo burtų traukimas. Lietuvos futbolui šiemet švenčiant 90 metų jubiliejų, ištraukti taurės turnyro burtus kviečiami žinomi futbolininkai. Antrojo etapo poras lėmė UEFA Čempionų lygos laimėtojas Edgaras Jankauskas, o trečiojo – praeityje garsus Vilniaus „Žalgirio“ vartininkas Vaclovas Jurkus.

22

37 metų E.Jankauskas pats žaidė pirmojo etapo rungtynėse ir įvarčiu prisidėjo prie Vilniaus „Prelegentų“ pergalės prieš Vilkaviškio „Širvintos“ ekipą. „Nustebino, kad dalyvauja tiek daug komandų.

Buvo įdomu, smagiai pajudėjome ant kokybiškos naujos LFF stadiono aikštės“, – teigė futbolo garsenybė. Įvarčių spektaklį galėjo stebėti internetu 2012/13 metų LFF „Carlsberg“ taurės sezone iš viso užsiregistravo dalyvauti 63 komandos. 44 ekipos iš trečiojo, ketvirtojo ir penktojo pagal pajėgumą šalies futbolo divizionų dalyvauti pradeda nuo pirmojo etapo.

Pirmą kartą dviejų mėgėjiškų komandų rungtynes taurės turnyre buvo galima stebėti ir internetu – Vilniaus „Gariūnų“ ir Radviliškio „Lokomotyvo“ dvikovą iš sostinės tiesiogiai transliavo „Futbolo.TV“ svetainė. Šios rungtynės buvo vienos gražiausių antrajame etape, o pergalę 5:4 šventė svečiai iš Radviliškio. Į ketvirtąjį varžybų etapą pateko ir viena ketvirtajame šalies divizione – Sekmadienio futbolo lygoje – žaidžianti ekipa, Vilniaus rajone Kalveliuose įsikūręs „Ave.Ko“. Jei lems burtai, šiai komandai ketvirtajame etape gali tekti garbė išbandyti jėgas su „General Financing A lygos“ klubu.

2012/13 m. LFF „Carlsberg“ taurės varžybos finišuos kitų metų vasarą. Nugalėtojas iškovos teisę atstovauti Lietuvai UEFA Europos lygos atrankos varžybose.

Telšiuose ir Utenoje dygsta nauji stadionai

Infrastruktūra

Futbolo infrastruktūros plėtra vyksta ne tik tuose miestuose, kur žaidžia aukščiausių Lietuvos lygų klubai, tačiau ir tokių tikslų turinčiuose rajonų centruose.

Rajonų centruose – projektai su ES fondų parama Rekonstrukcijos darbai įsibėgėjo Telšiuose ir Utenoje. Ten siekiama įrengti apie 3 tūkstančius vietų turinčius stadionus, kurie atitiktų Lietuvos čempionato reikalavimus. Panašūs projektai parengti ir statybos ruošiamos Visagino, Jonavos miestuose, taip pat Kėdainiuose bei Palangoje.

būtų pasiektas geriausias rezultatas ir stadionai atitiktų pagrindinius reikalavimus, kurių ateityje gali prireikti į aukštesnes lygas kopiantiems klubams“, – sakė infrastruktūros ekspertas.

Licencijavimas persikelia ir į II lygą

Lietuvos futbolo federacijos licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis pastebi, jog ilgą laiką A ir I lygos klubų licencijavimas buvo vienas iš nedaugelio veiksnių, skatinusių investicijas į infrastruktūrą.

Nuo 2012 m. sezono įvestas II lygos klubų licencijavimas jau pradėjo keisti ir šio lygmens stadionų veidą. Šiemet klubai turėjo susitvarkyti savo struktūrą bei imtis realių darbų su rajonų savivaldybėmis, jeigu jų infrastruktūra neatitinka elementarių standartų.

Tačiau pastaraisiais metais savivaldybės pradėjo imtis daugiau iniciatyvos ir vis labiau naudojasi Europos sąjungos (ES) fondų teikiamomis galimybėmis. Nuo 2014 m. platesnes perspektyvas šioje srityje turėtų atverti nauja ES programa.

„Tikimės, kad ankstesniais metais matytas licencijavimo sistemos poveikis A ir I lygos stadionų infrastruktūrai per keletą metų pasikartos ir II lygoje.

Po pirmojo sezono kai kur poslinkiai jau matyti. Pavyzdžiui, jau imtas tvarkyti Prienų stadionas“, – teigė L.Zibolis.

„Miestų ir rajonų savivaldybių darbuotojai turėtų aktyviai domėtis ES fondų teikiamomis galimybėmis ir jomis pasinaudojus atlikti kokybinį šuolį miestų futbolo infrastruktūroje. Savo ruožtu, tokių projektų rengėjus kviečiame konsultuotis, kad

„2014 m. platesnes perspektyvas atvers nauja ES fondų programa.“

Kai kuriuose miestuose – Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Radviliškyje, Kybartuose, Kazlų Rūdoje, Jonavoje, Kėdainiuose, Kaune, Kretingoje, Birštone – tokio lygmens dabartiniai reikalavimai jau yra arba netrukus bus įgyvendinti.

Faktai apie Lietuvos futbolo stadionų infrastruktūrą

• Nuo 2008 m. naujai pastatyti ar iš pagrindų rekonstruoti stadionai Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje, Vilniuje • 2007–2012 m. dalinai renovuoti ar išplėsti aukščiausios lygos klubų stadionai Panevėžyje, Klaipėdoje, Gargžduose, Šiauliuose, Pakruojyje • Šių metų pabaigoje apie 20 stadionų (įskaitant maniežus) atitiks aukščiausios arba pirmosios lygos reikalavimus • Iš jų, 1 1 stadionų turi dirbtinį apšvietimą (beveik visi įrengti 2006-2012 m.)

• Šių metų pabaigoje 9 miestai turės naujas standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštes

23

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Aukščiausia trenerio licencija jau suteikiama Lietuvoje Futbolo specialistai Lietuvoje nuo šiol galės įgyti ir aukščiausią profesionalo trenerio – Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) PRO – licenciją.

Nacionalinėje futbolo akademijoje Kaune veikiantis Lietuvos futbolo federacijos (LFF) techninis centras pradėjo rengti futbolo trenerių UEFA PRO licencijos kursus.

„Džiaugiuosi, jog nereikėjo važiuoti šios licencijos siekti užsienyje.“

UEFA PRO licencija – aukščiausia trenerio kategorija. Ji suteikia teisę treniruoti bet kurį Europos futbolo klubą. Iki šiol UEFA PRO licencijas turėjo tik keturi Lietuvos treneriai – jie šią kvalifikaciją įgijo užsienyje.

LFF techninis centras iki šiol rengdavo UEFA A ir B licencijų kursus, o dabar prie jų prisidės ir PRO licencijų kursai. „Kursai interaktyvūs, paremti trenerio darbo kompetencija. Nuo pat pirmos dienos šių kursų studentai patys ieško atsakymų į visus

24

V.Urbonas

Techninė veikla

klausimus, kurie jiems kyla aikštėje“, – pasakojo kursus vedantis Raimondas Statkevičius.

UEFA PRO kursai susideda iš 12 sesijų ir trunka daugiau nei 18 mėnesių. Pirmoje kursų sesijoje patirtimi su treneriais dalijosi futbolo specialistas iš Anglijos Stephenas Constantine'as. Vėliau šalies futbolo specialistai pristatė savo namų darbo užduotis – šiemet vykusio Europos futbolo čempionato finalinio etapo rungtynių analizes.

Tarp 16 pirmųjų, siekiančių UEFA PRO licencijos Lietuvoje – nemažai žinomų šalies futbolo specialistų. Kursuose dalyvavo nacionalinės rinktinės treneriai Vitalijus Stankevičius ir Igoris Pankratjevas, daugkartinio šalies čempiono Panevėžio „Ekrano“ strategas Valdas Urbonas ir kiti. „Šiuolaikiniam futbolo treneriui nuolat reikia gerinti savo kvalifikaciją, nes reikalavimai nuolat kyla. Džiaugiuosi, jog nereikėjo važiuoti ir šios licencijos siekti užsienyje. Dažniausiai ten nėra lengva pakliūti“, – sakė V.Urbonas.

Spalio 22–25 dienomis UEFA PRO licencijos kursų dalyviai lankysi Šveicarijoje, kur kartu su treneriais iš Latvijos, Turkijos ir Slovakijos dalyvaus keturių šalių kursų sesijoje.

Teisėjai

Teisėjų kelias – ir pro žemyno futbolo aukštumas Visus 90 metų Lietuvos čempionatai nebūtų galėję vykti be žmonių su švilpukais – teisėjų.

Arbitrams iš Lietuvos tarptautinėje arenoje per tuos metus pavyko pasiekti ir įspūdingų aukštumų, teisėjauti elitinėms Europos futbolo rungtynėms.

J.Muliuolis, K.Andziulis ir J.Kazlauskas

Pirmų rungtynių teisėjas – vokietis

Prieš karą dažniausiai teisėjaudavo to laiko futbolininkai, kurie suprasdavo futbolo žaidimą ir taisykles. Autonomiška futbolo teisėjų kolegija buvo įkurta 1926 m., praėjus ketveriems metams po pirmojo čempionato.

Pirmųjų čempionato rungtynių 1922 m. gegužės 7 d. teisėjas buvo ne lietuvių, o vokiečių tautybės – Hansas Gecas (Hans Goetz). Čempionato varžybų aplinkraštyje buvo įrašyta, jog teisėjo sprendimai rungtynių metu neginčijami, o 16 punkte netgi numatyta, jog abi komandos privalo po rungtynių sušukti teisėjui „už teisingą referavimą valio, mėg sportą, valio, mėg sportą valio.“ Ryškiausia to laiko asmenybė buvo ilgametis teisėjų kolegijos vadovas Valerijonas Balčiūnas. Jis buvo ir mokslininkas, ir organizatorius (vienas Lietuvos futbolo lygos įkūrėjų), ir futbolininkas (su rinktine dalyvavo 1924 m. olimpinėse žaidynėse).

Kaip pirmasis tarptautinės kategorijos teisėjas dirbo Pabaltijo futbolo pirmenybių, pasaulio čempionato atrankos rungtynėse.

V.Balčiūną netgi pakvietė vadovauti teisėjams per ... 1939 m. Kaune vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą.

Sulaukė pripažinimo tarptautinėje arenoje

Iš K.Andziulio estafetę perėmė buvęs futbolininkas, FIFA kategorijos teisėjas Romualdas Juška. 1983 m. jis pripažintas geriausiu TSRS teisėju. R.Juškai buvo suteikta garbė teisėjauti Europos čempionato finalinio etapo rungtynėms tarp Vokietijos ir Portugalijos, pusfinalio rungtynėms UEFA taurėje, olimpinių žaidynių kovoms.

Pripažinimo Sovietų Sąjungoje taip pat sulaukė puikus žmogus ir pedagogas Jonas Muliuolis, kurio indėlis ugdant teisėjus buvo didžiulis. Sąjunginė futbolo teisėjo kategorija buvo suteiktos ir Justinui Miliauskui, Aleksandrui Gorinui.

Per dešimtmetį teisėjų išaugo triskart

„R.Juška teisėjavo Europos čempionato rungtynėms tarp Vokietijos ir Portugalijos.“

Po karo buvo daug puikių arbitrų, kurie sulaukė pripažinimo tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Savo sugebėjimais išsiskyrė Juozas Litvinas, kuris pirmasis iš lietuvių buvo pakviestas teisėjauti Sovietų Sąjungos taurės finalinėms rungtynėms. Deja, dėl sovietų sporto biurokratų intrigų šis žmogus anksti nutarė trauktis iš teisėjavimo.

Atgavus Nepriklausomybę pirmiesiems garbė atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje teko tuo laiku geriausiems šešiems šalies futbolo arbitrams – dviem aikštės teisėjams ir keturiems asistentams.

Nuo praėjusių metų Lietuvai yra skiriamos trys FIFA aikštės teisėjų ir šešios FIFA asistentų vietos.

Prieš daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje buvo priskaičiuojama šiek tiek daugiau kaip šimtas futbolo teisėjų. Dabar Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) gretose – trigubai daugiau narių.

Daugėja ne tik vyrų, bet ir futbolo teisėjų moterų. Neseniai jas buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankų pirštų, o dabar esamų ar siekiančių tapti teisėjomis yra dešimtys.

Aukso raidėmis į Lietuvos futbolo teisėjų metraštį įrašyta Kęstučio Andziulio pavardė. Jam pirmajam Lietuvoje buvo suteikta FIFA teisėjo kategorija. Kauniečio švilpukas aidėjo ne viename Europos stadione.

25

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Pasaulyje išpopuliarėjęs paplūdimio Turbūt ne vienas futbolo mėgėjas, vasarą poilsiaudamas prie jūros, yra spardęs kamuolį ant smėlio. Tačiau ne visi žino, kad paplūdimio futbolas jau peraugo į profesionalią sporto šaką ir pasaulyje populiarėja itin greitai.

„Per paplūdimio futbolo rungtynes į vartus smūgiuojama apie 60 kartų.“

Skiriasi žaidimo pobūdis ir taisyklės

Paplūdimio futbolas kildinamas iš Rio de Žaneiro paplūdimių Brazilijoje, o oficialios varžybos vyksta nuo 1992 m. Į žaidimą įsijungus tokioms didžiojo futbolo legendoms kaip prancūzas Ericas Cantona ar brazilas Romario, paplūdimio futbolas įspūdingai išpopuliarėjo ir tapo profesionalia sporto šaka. Šiais laikais paplūdimio futbolo varžybos transliuojamos per 170 pasaulio šalių ir čempionatai vyksta visuose žemynuose. Kalbama, kad ši futbolo rūšis nuo 2016 metų ar vėliau gali būti įtraukta ir į olimpinių žaidynių programą.

Skirtingai nei kitose futbolo šakose, paplūdimio futbole rungtyniaujama basomis. Dėl nepastovaus aikštės pagrindo – biraus smėlio – žaidimo pobūdis čia nemažai skiriasi nuo didžiojo futbolo. Atsiranda daugiau improvizacijos, kamuolys dažniau skrieja oru nei žeme.

26

Aikštės kompaktiškumas (35–37 m. ilgio ir 26–28 m. pločio) suteikia galimybę žaidėjams įmušti iš bet kurios aikštės vietos. Paskaičiuota, kad per aukštesnio lygio paplūdimio futbolo rungtynes į vartus vidutiniškai smūgiuojama apie 60 kartų, o įvarčiai mušami kas tris ar keturias minutes – vidutiniškai po 11 per rungtynes.

Komandas sudaro 5 žaidėjai, įskaitant vartininką, ir 5 atsarginius.

Keitimai neribojami ir gali vykti bet kada. Rungtynės vyksta 3 kėlinius po 12 minučių. Jei rezultatas lieka lygus, skelbiamas 3 minučių pratęsimas, o vėliau mušami baudiniai.

Paplūdimio futbolas

futbolas prigyja ir Lietuvoje Lietuvis teisėjavo pasaulio čempionato finale

Lietuvoje pirmieji oficialūs paplūdimio futbolo pirmieji turnyrai prasidėjo 2002 m. Prieš ketverius metus tarptautinėje arenoje debiutavo ir Lietuvos rinktinė.

Daugiausiai yra pavykę pasiekti mūsų šalies arbitrams – kaunietis Sergejus Slyva ne kartą teisėjavo Pasaulio čempionate ir 2008 metais buvo paskirtas finalo rungtynėms tarp Brazilijos ir Italijos. Vėliau jis perėjo į didįjį futbolą.

Dabar Lietuvai atstovauja vienas FIFA paplūdimio futbolo kategorijos teisėjas Romualdas Cviklinskis, kuris pastaraisiais metais dirbo ne vieneriose tarptautinėse varžybose. Šiemet tarptautinėje arenoje pasirodė dar vienas lietuvis – buvęs didžiojo futbolo rinktinės gynėjas Nerijus Barasa atstovavo Maskvos „Lokomotiv“ komandai pasaulio klubų čempionate.

Iš Palangos persikėlė ir į Vilnių Lietuvoje dėl ribotų finansinių galimybių nėra profesionalių paplūdimio futbolo komandų. Tačiau šią sporto šaką vis labiau atranda mėgėjai, o labiausiai propaguoja salės futbolo entuziastai.

Pastaraisiais metais įrengus naujas paplūdimio futbolo aikšteles varžybos vyksta ne tik Palangoje, bet ir Vilniuje – prie Belmonto parko bei Baltojo tilto. Ateityje numatoma paplūdimio futbolo aikštelių numatoma įrengti ir Jonavoje, kituose miestuose. Šiemet Lietuvos salės futbolo asociacijos (LSFA) organizuojamose paplūdimio futbolo varžybose geriausiai sekėsi Vilniaus „Kiemo“ komandai, kuri laimėjo du turnyrus. Dar viename turnyre paplūdimio futbolo senbuvei „Rings“ ekipai padėjo laimėti žinomas futbolininkas Mindaugas Kalonas.

Paplūdimio futbolą žaidžia ne vien vyrai – sezono atidarymo turnyre jėgas išmėgino ir iššūkių nebijančios judėjimo „Moterys už futbolą” narės – Šilutės „Blizgės“ bei Klaipėdos futbolo merginos. Dar keturios merginos dalyvavo turnyre, skirtame sezonui uždaryti.

„2008 m. S.Slyva teisėjavo pasaulio čempionato rungtynėms tarp Brazilijos ir Italijos.“

FIFA lektoriaus iš Šveicarijos patarimai Ieškodama būdų kaip toliau vystyti šią sporto šaką mūsų šalyje, Lietuvos futbolo federacija šiemet užmezgė ryšius su Tarptautine futbolo asociacija (FIFA).

Rugpjūčio mėn. pabaigoje mūsų šalyje apsilankė FIFA lektorius Angelo Schirinzi, kuris susitiko su LFF vadovais, mūsų šalies paplūdimio futbolo entuziastais, teisėjais, apsilankė Vilniuje vykusiame turnyre, skirtame sezono uždarymui.

Šveicarijos paplūdimio futbolo rinktinei vadovaujantis specialistas pasidalijo savo patirtimi, patarimais ir padėjo nubraižyti Lietuvos paplūdimio futbolo vystymo gaires.

27

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Moksleivių futbolo žaidynėse „Golas!“ – 11000 dalyvių Kaip ir kasmet, mokslo metų pabaigoje moksleiviai džiaugėsi masiškiausiomis Baltijos šalyse moksleivių futbolo žaidynėmis „Golas!“. 780 komandų ir apie 11000 dalyvių Lietuvos futbolo federacijos (LFF) organizuotose varžybose kovojo aštuntus metus iš eilės.

Varžybos vyko dvejose amžiaus grupėse – gimusių 1996–1998 m. ir 1999 metais bei jaunesnių. Po varžybų apskrityse į superfinalą, kuris vyko Kaune, Nacionalinės futbolo akademijos aikštyne, pateko po 10 geriausių mokyklų. Dvi dienas virė įnirtingos kovos, aidėjo džiaugsmo ir nusivylimo šūksniai, kol galų gale paaiškėjo nugalėtojai.

Jaunesniųjų grupėje trečią kartą LFF bei partnerių įsteigti prizai iškeliavo į Simną, Juozo Bagdanavičiaus auklėtiniams. Vyresniųjų grupėje po baudinių serijos pirmą kartą triumfavo Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija.

Visoms „Golo“ žaidynių superfinale dalyvavusioms komandoms buvo įteikti aprangų komplektai. Žaidynių nugalėtojai laimėjo ne

28

tik čempionų taurę, medalius, bet ir profesionalius futbolo stalus.

Pasak vieno žaidynių sumanytojų, LFF generalinio direktoriaus Edvino Eimonto, svarbu jaunimui įskiepyti meilę futbolui jau mokykloje: „Čia užsimezga meilė kamuoliui, meilė futbolui. Moksleiviams atsiranda noras peržengti mokyklos ribas, važiuoti į svečius, rungtyniauti su kitomis mokyklomis, išsiaiškinti kuris yra geresnis, tobulėti. Futbolas vienija moksleivius, užtikrina jiems laisvalaikį bei padeda pažinti pasaulį.“

„Futbolas vienija moksleivius, padeda pažinti pasaulį.“ E.Eimontas

Projektas „Golas!“ – dalis ilgalaikės LFF masinio vaikų futbolo vystymo programos „Sugrąžinkime vaikus stadionus". Programos globėjas – Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Globos namų vaikai futbolą žaidė su garsenybėmis

Lietuvos vaikų globos namų auklėtiniams tarptautinę vaikų gynimo dieną surengtas skirtas „MTG futbolas taikai“ turnyras. Socialinę iniciatyvą organizavo žiniasklaidos koncernui „Modern Times Group“ (MTG) priklausančios televizijos „Viasat“ bei TV3 ir Lietuvos futbolo federacija (LFF).

Tradiciniu tapęs renginys šiais metais džiugino daugiau nei 200 vaikų globos namų auklėtinių. Tris dienas vaikai ne tik dalyvavo futbolo turnyre, bet lankėsi zoologijos sode, žiūrėjo animacinius filmus kino teatre, vaišinosi „McDonalds“ maistu, miklino protus viktorinoje.

Masinis futbolas

Vaikų futbolo turnyrą jau septintą kartą iš eilės laimėjo Alytaus vaikų globos namų auklėtiniai. Jie spalio mėnesį vyks į Oslą atstovauti Lietuvai tarptautiniame „MTG futbolas taikai“ turnyre. Visi dalyviai buvo apdovanoti prizais, o renginį visiems dalyviams valgant šventinį tortą uždarė merginų grupės „ŠarkA“ koncertas. „MTG futbolas taikai“ ambasadoriais yra Lietuvos vyrų rinktinės puolėjas Tomas Danilevičius ir sužaistų rungtynių rekordininkas Andrius Skerla. Abu futbolininkai teigia, kad tokie turnyrai ne tik prisideda prie vaikų ugdymo, bet ir gali padėti rasti būsimų futbolo žvaigždžių.

2006 iki 2010 metų šis LFF socialinis projektas buvo žinomas kaip „Pažink pasaulį futbolo aikštėje“. Projektą globoja Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Trečiąją turnyro dieną, prieš pat didįjį finalą savo jėgas drauge su vaikais futbolo aikštėje išbandė daugiau nei tuzinas TV3 kanalo žvaigždžių bei įžymybių, tarp kurių buvo Marijus Mikutavičius, Naglis Šulija, Vlada Musvydaitė, Agnė Armoškaitė, grupės „ŠarkA“ merginos ir kiti. Po rungtynių vaikai apspito garsenybes, fotografavosi su jomis, medžiojo autografus ir noriai bendravo.

Projektas suvienijo ir principinius varžovus futbolo aikštėje Lietuvos čempioną Panevėžio „Ekraną“ ir LFF taurės laimėtoją Vilniaus MFD „Žalgirį". Profesionalūs futbolininkai šventėje bendravo su globos namų auklėtiniais, leido nusifotografuoti savo iškovotais trofėjais, dalijo autografus.

29

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

„Futboliuko“ siautulys įtraukė Visoje Europoje švenčiamą masinio futbolo dieną „UEFA Grassroots day“ Lietuvoje nuostabiai pažymėjo darželiai. Net 80-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų futbolą tą pačią dieną žaidė daugiau nei 5000 vaikų!

Šventė surengta pačių įstaigų iniciatyva. Prisijungti įvairiuose šalies kampeliuose darželius sukvietė kaunietės futbolo entuziastės, pedagogės Daiva Statkevičienė ir Audronė Vizbarienė. Žaisti futbolą visus paskatino LFF ilgalaikės vaikų masinio futbolo vystymo programos „Sugrąžinkime vaikus į stadionus“ projektas „Futboliukas“.

6

Gavę gausybę inventoriaus bei žinių, turėdami daugybę entuziazmo bei idėjų, projekto dalyviai „Futboliuką“ žaidžia jau penkerius metus.

7 1

4 2

8

3

30

5

9

tūkstančius darželinukų

16

Lietuvos futbolo federacija

1 – Anykščių „Žiogelis“ 2 – Marijampolės „Vaivorykštė“ 3 – Šiaulių „Žiogelis“ 4 – Biržų „Rugelis“ 5 – Kauno „Žvangutis“ 6 – Alytaus „Viltis“ 7 – Kauno „Ąžuoliukas“ 8 – Grigiškių „Pelėdžiukas“ 9 – Kauno „Spragtukas“ 10 – Kretingos „Valančius“ 11 – Švėkšnos lopšelis-darželis 12 – Kauno „Klevelis“ 13 – Ignalinos „Šaltinėlis“ 14 – Marijampolės „Rūta“ 15 – Jurbarko „Nykštukas“ 16 – Kauno „Giliukas“ 17 – Telšių „Saulutė“ 18 – Kauno „Kulverstūkas“

31

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

Merginas įsuko futbolo emocijos

Vieną vasaros vidurdienį praeivius Vilniuje prie Baltojo tilto privertė suklusti neįprastas vaizdas – futbolo aikštelėse kamuolį emocingai gainiojo vien dailioji lytis – vyko pirmasis šių metų judėjimo „Moterys už futbolą“ turnyras 3 prieš 3.

„Futbolas – laisvalaikio praleidimo forma ir pramoga visai šeimai.“

Parodomosiose rungtynėse susitiko mados tendencijų portalo „Grožio Guru“ ir „Moterys už futbolą“ komandos. Pastarajai atstovavusios vyrų rinktinės futbolininkų žmonos, tituluotos „Mis Lietuva“ dalyvės Vaida Grikšaitė-Česnauskienė ir Sandra LukšytėŠernė pademonstravo, kad futbolo aikštėje jaučiasi gerai ir savo įvarčiais padėjo komandai laimėti.

Po šios įžangos aikštelėse dvi valandas nepaisydamos karščio grumėsi vienuolika merginų ekipų, o laimėjo MFK „Žalgirio“ komanda. Jai atiteko LFF įsteigtas puikus prizas – abonementas į vyrų rinktinės namų rungtynes FIFA 2014 m. Pasaulio čempionato atrankos varžybose.

Pernai startavęs judėjimas „Moterys už futbolą“ siekia parodyti kad šis žaidimas – ne tik profesionalus sportas, bet ir gyvenimo būdas, laisvalaikio praleidimo forma, pramoga visai šeimai.

Judėjimas populiarina moterų futbolą pagal Lietuvos futbolo strategijoje 2010–2020 m. numatytą tikslą – kad ketvirtadalį žaidžiančių futbolą sudarytų moteriškos lyties atstovės. Projektą jau įvertino ir paskatino UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjunga).

Dalyviai bei žiūrovai taip pat turėjo galimybę pasivaržyti ir įvairiuose konkursuose – taiklumo, žongliravimo, orientacijos nematomis.

32

Junkis prie „Moterys už futbolą“

Nauja futbolo atributika moterims – www.sportfan.lt

Moterų futbolas

Vartininkė žaisti vyrų komandoje nebijo Vilnietė Viktorija Magalinskaja patraukia vyrų dėmesį ne tik dėl savo dailios sportiškos figūros. 20 metų futbolininkė laužo stereotipus ir visada pasiruošusi ginti vartus ne tik merginų, bet ir vyrų komandoje.

Viktorija atstovauja tiek Vilniaus futbolo mokyklos „Kreonto“ komandai moterų A lygoje, tiek ir vyrų III lygos Vilniaus regiono pirmenybėse bei paplūdimio futbolo turnyruose žaidžiančiai „AlfaRyders“ komandai. „Ji sugeba ginti vartus dar geriau nei vyrai“, – kartą žavėjosi vienas žinomas futbolo treneris.

Antrakursei Lietuvos Edukologijos Universiteto kūno kultūros studentei futbolas – neatsiejama gyvenimo dalis. Ji nesiskiria su futbolo kamuoliu jau 11 metų, yra Vilniaus FM kapitonė, atstovavo įvairaus amžiaus merginų rinktinėms. Savo ateitį mergina taip pat sieja su futbolu.

- Kas tave atvedė į futbolą? Kaip pradėjai lankyti treniruotes, žaisti vartininke?, – paklausėme Viktorijos.

- Kitaip nei kiti vaikai, žaisdama „kvadratą“ nuo kamuolio nebėgdavau, jį gaudydavau. Taip mane pastebėjo trenerė Roma Dubinskienė, kuri buvo mano kūno kultūros mokytoja. Ji pasiūlė man lankyti futbolo treniruotes ir pabandyti atsistoti į vartus.

Man ši pozicija labai patiko. Tuo labiau, kad ir sekėsi neblogai.

Niekada negalėčiau pamiršti savo pirmųjų rungtynių. Tada laimėjome 1-ąją vietą, o aš, nepraleidusi nei vieno įvarčio, tapau geriausia rungtynių vartininke! Tai buvo neapsakomas jausmas!

- Ką galėtum pasakyti apie Lietuvos moterų futbolą, ar jis eina į priekį?

- Pastaruoju metu vis dažniau yra kalbama apie moterų futbolą, daugiau dėmesio skiriama renginiams, varžyboms. Žmonės pradeda pastebėti, kad Lietuvoje ir moterys žaidžia futbolą. Manau, kad tai padeda moterų futbolui žengti pirmyn.

„Moterys futbolą kartais žaidžia net aršiau nei vyrai.“ V.Magalinskaja

- Tiesa, kad žaidi ir vyrų komandoje?

- Taip, tai tiesa. Manęs dažnai klausia: kaip tu, panelė, nebijai stovėti vartuose žaidžiant su vyrų komanda? Aš atsakau: vyrų žaidimas skiriasi nuo moterų. Vyrų futbole didesnis dėmesys skiriamas technikai, o moterų futbolas kartais būna net aršesnis. Vyrai su manimi elgiasi atsargiau. Kartais dėl to pyktelėju ir sakau, kad su manimi žaistų taip pat, kaip su visais. Gindama vartus stiprių spyrių nesibaiminu.

- Ar turi kokių nors ritualų, tradicijų prieš futbolo rungtynes?

- Ankščiau, kai buvau jaunesnė, su manimi į rungtynes keliaudavo barbė. Ji buvo mano talismanas, kurį statydavau į vartus. Ir būtinai prieš rungtynes turėdavau suvalgyti šokolado... Aišku, žiūrėdavau kad trenerė nepastebėtų ;) - Studijuoji kūno kultūrą. Ateityje norėtum būti trenere?

- Taip, tai yra mano tikslas! Mėnesį prieš mirtį, amžiną jam atilsį, treneris Alius Dubinskas priėjo prie manęs ir apkabinęs mane, ištarė: „Vika, tu privalai užimti mano vietą...“ Manau, kad po šių žodžių mano noras būti trenere dar labiau sustiprėjo...

- Kaip save įsivaizduoji po 10 metų?

- Po 10 metų įsivaizduoju save apsuptą futbolo... Turinčią mergaičių komandą su gražiomis šukuosenomis ir rožiniais kaspinėliais!:)) Viktoriją kalbino Agnė Žiūkaitė

33

Nr. 4 / 2012 rugpjūtis

LFF stiprina partnerystę su Vokietijos futbolu Lietuvos futbolo federacija (LFF) sutarė dėl bendradarbiavimo su viena galingiausių Europoje Vokietijos futbolo sąjunga (DFB) bei jos regioninėmis narėmis įvairiose srityse – nuo trenerių ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo iki tarpusavio kontrolinių rungtynių organizavimo ir informacinių technologijų.

„Mums didelė garbė turėti tokį stiprų futbolo partnerį.“

LFF prezidentas Julius Kvedaras ir rinktinių skyriaus vadovas Robertas Tautkus buvo pakviesti Leipcige stebėti tarptautines draugiškas rungtynes tarp Vokietijos ir Izraelio rinktinių.

Prieš dvikovą aptartas bendradarbiavimas trenerių ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo ir apsikeitimo programomis, tarpusavio kontrolinių rungtynių (nuo U-15 iki nacionalinės vyrų ir moterų rinktinių) organizavime, žaidėjų stažuotėmis futbolo akademijose, aptarta nauja

34

J.Kvedaras

žaidėjų registravimo sistema „Status IT“, kuri diegiama ir pradedama naudoti LFF veikloje. „Mums didelė garbė turėti tokį stiprų futbolo partnerį. Bendradarbiavimas su DFB atneš naudos visai futbolo visuomenei“, – sakė LFF prezidentas Julius Kvedaras.

Jis pakvietė Vokietijos nacionalinę rinktinę atvykti į Lietuvą sužaisti kontrolines rungtynes. „Mūsų šalyje tai būtų didelė futbolo šventė. Vokiečiai neatmetė šio pasiūlymo ir parodė susidomėjimą. Rungtynės galėtų vykti tarp kito atrankos ciklo varžybų“, – teigė LFF vadovas.

Kiek anksčiau LFF užmezgė ryšius Žemutinės Saksonijos, Tiuringijos bei Šlėzvigo-Holšteino regioninėmis federacijomis. Pastarojo regiono U-17 rinktinė rugpjūtį buvo atvykusi dalyvauti tarptautiniame LFF taurės turnyre Palangoje. Žemutinėje Saksonijoje J.Kvedaras ir R.Tautkus susitiko su Vokietijos Bundeslygoje žaidžiančio VfL „Wolfsburg“ vadovais, apžiūrėjo klubo bazę, futbolo akademiją. Su „Wolfsburg“ futbolo departamento vadovu Jochenu Saueriu LFF atstovai aptarė galimybes šio klubo akademijoje stažuotis mūsų jauniesiems futbolininkams.

Vienas „Wolfsburg“ vadovų T.Röttgermannas ir LFF prezidentas J.Kvedaras