Darnaus vystymosi tikslai 2017: nacionalinė ataskaita by Vystomojo bendardarbiavimo platforma

2017

Leidinį parengė: Ekonominių tyrimų centras Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO Platforma) Vilnius, 2017 m. Leidinys parengtas įgyvendinant projektus „Nevyriausybines organizacijas vienijančių asociacijų institucinis stiprinimas“ (projekto nr. NOBP1-129) ir „Europe in the world – Engaging in the 2030 Sustainable Development Agenda“ (projekto nr. CSO-LA/2017/388-064). Europos Komisijos (EK) ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR SADM) parama šio leidinio parengimui nereiškia jų pritarimo turiniui, už kurį atsakingi jo autoriai. EK ir LR SADM negali būti laikomi atsakingi už leidinyje pateikiamos informacijos naudojimą.

Co-funded by the European Union

DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLAI Darnaus vystymosi tikslai (DVT) yra konkretus planas, kurį sudaro 17 tikslų, 169 uždavinių ir 230 pirminių rodiklių. Lietuva kartu su kitomis pasaulio šalimis įsipareigojo siekti DVT įgyvendinimo pagal konkrečius jai pritaikomus kiekvienos srities rodiklius. DVT grindžiami trim pagrindiniais tvarios plėtros aspektais – aplinkos, socialiniu ir ekonominiu. Visi tikslai yra tarpusavyje glaudžiai susiję ir apima įvairias gyvenimo sritis: skurdą, maisto saugą, sveikatą, tvarų vartojimą ir gamybą, ekonomikos augimą, užimtumą, infrastruktūrą, tvarų gamtinių išteklių valdymą, kovą su klimato kaita, lyčių lygybę, taikią ir įtraukią visuomenę, partnerystes siekiant gerbūvio. DVT įtvirtinti 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 70-ojoje sesijoje priimtoje rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Derybose lygiomis teisėmis dalyvavo visos valstybės, nepriklausomai nuo jų išsivystymo lygio, geografijos ar kitų išskirtinumų. Nors DVT yra rekomendacinio pobūdžio planas, tikimasi, kad visos rezoliuciją pasirašiusios šalys, tarp jų ir Lietuva, prisiims atsakomybę siekiant užsibrėžtų tikslų. „Ši darbotvarkė – tai žmonėms, planetai ir klestėjimui skirtas veiksmų planas. Ja taip pat siekiama sustiprinti visuotinę taiką didesnės laisvės sąlygomis. Pripažįstame, kad visų formų skurdo visais jo atžvilgiais, įskaitant ypač didelį skurdą, panaikinimas yra didžiausias pasaulinis iššūkis ir būtina darnaus vystymosi sąlyga.“ Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, 2015 m. rugsėjo 25 d.

Rezoliucijoje pabrėžiamas visa apimantis požiūris ir DVT integralumas, t. y. visi tikslai yra tarpusavyje susiję ir nedalomi. Šalys gali pasirinkti savo prioritetines sritis, tačiau privalo suvokti DVT kaip visumą: pvz., jei rūpinamės skurdo mažinimu (DVT1), negalime pamiršti ir kokybiško išsilavinimo (DVT4), lyčių lygybės (DVT5), ekonominio augimo (DVT8), atsakingo vartojimo (DVT10). DVT planas skirtas žmonėms, mūsų planetai ir bendram gerbūviui. Norint, kad DVT 2030 m. taptų realybe, turime pradėti veikti jau šiandien, ypač didelį dėmesį skirdami partnerystei ir bendradarbiavimui (DVT17) ir laikydamiesi DVT principo „Nieko nepalikti nuošalyje“. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2017 m. gruodį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad vos 0.6 proc. Lietuvos piliečių žino ir gali paaiškinti, kas yra Darnaus vystymosi tikslai. Daugiau nei 85 proc. apklaustųjų nėra girdėję arba nėra tikri, ką šis terminas reiškia. Siekiant didesnio visuomenės įsitraukimo į šaliai bei pasauliui svarbius procesus, kviečiame iš arčiau susipažinti su šiuo DVT Lietuvos nacionalinių rodiklių (2015-2016 m.) tyrimu. Jis padės geriau įvertinti, kokiame lygmenyje startuojame, kuo galime pasidžiaugti ir kuriose srityse dar reikia stipriai padirbėti. Tikimės, kad DVT taps kertiniu aspektu plėtojant ir Lietuvos 2030 strategiją nacionaliniame bei globaliame kontekste. AM NDVS – Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo 2011–2012 m. ataskaita

TURINYS 1 tikslas

Panaikinti visų formų skurdą visose šalyse

2 tikslas

Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį

3 tikslas

Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę

4 tikslas

Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi

5 tikslas

Pasiekti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą

6 tikslas

Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją

7 tikslas

Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija

8 tikslas

Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą

9 tikslas

Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir skatinti naujoves

10 tikslas Mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse

11 tikslas Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs

12 tikslas Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius

13 tikslas Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų

14 tikslas Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi

Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus 15 tikslas kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą

16 tikslas

Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais

17 tikslas

Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą

Darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai

Statistiniai duomenys

1 tikslas • Panaikinti visų formų skurdą visose šalyse

1,04 % 0,60 %

Iki 2030 metų panaikinti ypač didelį visų žmonių skurdą visose šalyse (šiuo metu jį patiriantys žmonės pragyvena už mažiau nei 1,25 JAV dol. per dieną).

0,89 %

Žemiau tarptautinės skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis pagal lytį, amžių, užimtumo statusą ir gyvenamąją vietą (miesto arba kaimo) 2014 m.

2015 m.

2016 m.

Žemiau tarptautinės skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis Siekiama reikšmė. Pagal Jungtinių tautų rodiklio siekiamybę (0)

ES vidurkis 2016 m.: 23,4 % 22,2 % 19,1 %

27,3 %

29,3 %

Iki 2030 metų ne mažiau kaip per pusę sumažinti visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis. 21,9 %

30,1 %

Nėra 15,6 % duomenų 14,8 %

Gyventojų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, dalis pagal lytį ir amžių Visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis, dalis Skurdo rizikos lygis Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 15 2003 m. lygį (15,0 %)

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių gyventojų dalis ES vidurkis 2010–2014 m.: 28,6 %

Socialinės apsaugos išlaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 15 2003 m. lygį (27,8 %)

2 tikslas • Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį

2952 tūkst. ha

3006 tūkst. ha

2958 tūkst. ha

Iki 2030 metų užtikrinti darnias maisto gamybos sistemas ir įdiegti lanksčią žemės ūkio praktiką, kuri didintų produktyvumą ir gamybą, padėtų išsaugoti ekosistemas, stiprintų gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos, ekstremalių oro sąlygų, sausros, potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių bei palaipsniui gerintų žemės ir dirvos kokybę. Našaus ir tvaraus ūkininkavimo tikslais naudojamos žemės ūkio paskirties žemės dalis Naudojamos žemės ūkio naudmenos

7,1%

7,3%

5,6%

2014 m.

Ekologinių ūkių žemės ūkio naudmenų dalis, palyginti su bendru naudojamų žemės ūkio naudmenų plotu Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Ne mažiau 10 %

2015 m.

2016 m.

Pesticidų naudojimas (bendras kiekis pagal veikliąją tūkst. tonų ir kg/ha). 2015–2016 m. statistinių duomenų nėra

medžiagą,

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Mažinti neigiamą pesticidų poveikį aplinkai

12402 vnt.

14719 vnt.

13076 vnt.

0,24 vnt./ha

2014 m.

0,23 vnt./ha

2015 m.

Iki 2020 metų išsaugoti genetinę sėklų, kultūrinių augalų, ūkiuose laikomų ir prijaukintų gyvūnų bei jų susijusių laukinių veislių įvairovę, įskaitant per gerai valdomus ir diversifikuotus sėklų ir augalų bankus nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, ir skatinti galimybes tuo naudotis, taip pat sąžiningą ir lygiavertį dalijimąsi nauda, gaunama iš genetinių išteklių naudojimo, ir susijusiomis tradicinėmis žiniomis, kaip susitarta tarptautiniu lygiu.

Maistui ir žemės ūkiui skirti augalų ir gyvūnų genetiniai ištekliai, laikomi vidutinės trukmės arba ilgalaikio saugojimo vietose 0,20 vnt./ha 2016 m.

Maistui ir žemės ūkiui skirti augalų genetiniai ištekliai, laikomi vidutinės trukmės arba ilgalaikio saugojimo vietose Gyvulių tankio indeksas

Apskaičiuota: Naudojamos žemės ūkio naudmenos/Maistui ir žemės ūkiui skirti augalų genetiniai ištekliai, laikomi vidutinės trukmės arba ilgalaikio saugojimo vietose

3 tikslas • Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus

grupių gerovę

805

Iki 2030 metų trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų taikant prevenciją ir gydymą bei skatinti psichinę sveikatą ir gerovę.

286

Mirtingumas dėl kraujotakos sistemos, vėžio, cukrinio diabeto, kvėpavimo sistemos ligų

812 786 287 274

Mirtingumas dėl: 9,6

10,9

10,7

Kraujotakos sistemos ligų Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 15 2003 m. lygį (232,51)

40,2

100 tūkst. gyventojų teko mirusių

2014 m. 31,7

45,0

46,7

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Sumažinti

Cukrinio diabeto

Lietuvos rodiklis geresnis

2015 m.

Vėžio

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Sumažinti

Kvėpavimo sistemos ligų

2016 m.

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: 2003 m. ES15 vidurkis buvo didesnis (52,19)

Mirtingumo dėl savižudybių lygis

30,8 28,7

ES vidurkis 2014 m.: 11,25

100 tūkst. gyventojų teko mirusių

Mirtingumas dėl savižudybių

Stiprinti piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, įskaitant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir žalingą alkoholio vartojimą, prevenciją ir gydymą. 14,2 l

14 l 13,2 l

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui teko absoliutaus alkoholio

Lietuvos rodiklis 2016 m. geresnis 11,1

Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojui, litrais grynojo alkoholio Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas Iki 2020 metų visame pasaulyje per pusę sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo avarijose skaičių.

Mirtingumo dėl kelių eismo įvykių metu patirtų traumų lygis 10,6 8,6

Mirusių dėl kelių eismo įvykių metu patirtų traumų skaičius 2014 m.

2015 m.

2016 m.

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: ES 15 2003 m. rodiklis (9,6)

100 tūkst. gyventojų teko

Iki 2030 metų reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių. 8,3

8,7 6,7

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Mirtingumo dėl atsitiktinio apsinuodijimo lygis Mirtingumas dėl atsitiktinio apsinuodijimo (alkoholiu)

100 tūkst. gyventojų teko

77,9 69,14

69,49

79,88

83,3 79,63

74,59

80,6 74,47

74,83

69,13

2014 m.

2015 m.

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; metai (bendrai ir pagal lytis) Vyrai Moterys Bendrai

2016 m.

ES vidutininškai (2015 m.)

4 tikslas • Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi

Jaunimo ir suaugusiųjų dalyvavimo formaliame ir neformaliame mokyme ir tobulinimasis (kursai) per paskutinius 12 mėn. lygis pagal lytį. Jaunimo ir suaugusiųjų dalyvavimo formaliame ir neformaliame mokyme ir tobulinimasis (kursai) per paskutinius 12 mėn. lygis pagal lytį 5,1 % 5,6 % 4,6 %

5,8 % 6,5 % 5,1 %

6% 6,8 % 5,1 %

10,8 % 11,7 % 9,8 %

Lietuva ES 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2016 m.

Mokymosi visą gyvenimą lygis (25–64 metų amžiaus gyventojų) Moterys Vyrai

95,2 % 94,1 %

94,5 %

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Pagal strategiją „Europa 2020“ mokyklos nebaigusių moksleivių turėtų būti mažiau kaip 10 %

Pagal strategiją „Europa 2020“ aukštąjį išsilavinimą turėtų būti įgiję bent 40 % 30–34 metų amžiaus gyventojų.

53,3 %

57,6 %

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti, kad 95 % baigusių pagrindinę mokyklą įsigytų vidurinį išsilavinimą/paklausą turinčią profesiją

Aukštąjį išsilavinimą įgiję 30–34 metų amžiaus gyventojai

58,7 %

Asmenų, baigusių universitetų trečiosios pakopos studijas ir įgijusių mokslo laipsnį procentas nuo visų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą

1,12 % 1,19 %

0,94 %

2014 m.

2016 m.

2015 m.

Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius, tais metais įgijusių pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, palyginti su 15–19 m. asmenų skaičiumi, proc.

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES lygį (3,3 proc. nuo visų įgijusių aukštąjį išsilavinimą)

5 tikslas • Pasiekti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą

25,05 % 26,27 %

24,26 % 24,11%

2014 m.

2015 m.

26,92 %

21,28 % 2016 m.

Užtikrinti moterų visapusišką ir veiksmingą dalyvavimą ir lygias galimybes lyderystei visais sprendimų priėmimo lygiais politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime. Moterų užimamų vietų nacionaliniuose parlamentuose ir vietos valdžios organuose dalis Moterų užimamų vietų Seime dalis (ES vidurkis 2016 m. – 29 %)

39,6 %

39,4 %

13,3%

14,2 %

38,6 % 12,2 %

Moterų užimamų vietų savivaldybių tarybose dalis Vadovaujamas pozicijas užimančių moterų dalis Moterų vadovių dalis (ES vidurkis 2016 m. – 20,8 %)

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas (ES vidurkis 2016 m. – 16,4 %) 7

6 tikslas • Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją

Iki 2030 metų užtikrinti visiems tinkamas ir lygiateises sanitarijos bei higienos sąlygas ir panaikinti tuštinimąsi atvirose erdvėse, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių bei pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų poreikiams.

92 %

Nėra duomenų

92,4 %

12 % 10,9 %

10,6 %

2014 m.

2015 m.

Saugias sanitarijos paslaugas, įskaitant vietas rankoms plauti su muilu ir vandeniu, naudojančių gyventojų dalis Saugias sanitarijos paslaugas naudojančių gyventojų dalis Gyventojų dalis, neturinti galimybių naudotis saugiomis sanitarijos paslaugomis

2016 m.

ES vidurkis 2016 m.: 1,9 %

Iki 2030 metų pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu. 72 % 70 %

2014 m.

Nėra duomenų

Saugiai tvarkomų nuotekų dalis 2015 m.

2016 m.

Gyventojai, aprūpinami centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, palyginti su visais gyventojais

Vandens telkinių su geros kokybės vandeniu dalis 52 %

52 %

Vandens telkinių su geros kokybės vandeniu dalis

50 %

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2,3 mg/l 2,7 mg/l

Paviršinių vandens telkinių kokybė; organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių koncentracija upėse, ežeruose, Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantės zonoje BDS 7 Bendrasis azotas Bendrasis fosforas

Nėra duomenų

0,077 mg/l

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Neviršyti normatyvų: BDS 7 4; bendrasis azotas 2; bendrasis fosforas 0,09. 2014 m.

2015 m.

2016 m.

7 tikslas • Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija

23,6 %

25,8 %

25,77 %

Iki 2030 metų labai padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį pasaulinės energijos rūšių derinyje. Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Pagal strategiją „Europa 2020“, 20 % energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių

147,7 t 2014 m.

148,5 t 144,5 t 2015 m.

2016 m.

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu Iki 2030 metų padvigubinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo padidinimo rodiklį. Energijos intensyvumas, vertinamas kaip pirminės energijos suvartojimo ir BVP santykis Galutinės energijos intensyvumas

8 tikslas • Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą

4,4 %

€ 3,6 % 2,7 %

Palaikyti ekonomikos augimą vienam gyventojui pagal nacionalines aplinkybes ir pirmiausia bent 7 proc. bendrojo vidaus produkto augimą per metus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. Metinis realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempas

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Metinis realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempas ES vidurkis 2000–2015 m.: 1% 1,5 % 0,5 %

2014 m.

2015 m.

0,3 %

Pasiekti aukštesnį ekonomikos našumo lygį užtikrinant įvairinimą, technologijų modernizavimą ir naujoves, įskaitant dėmesio sutelkimą į didelės pridėtinės vertės ir darbui imlius sektorius. Metinis realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempas

2016 m.

Pridėtinės vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimo tempas

9,9 %

ES vidurkis 2016 m.: 11,6 % 9,2 %

9,4 %

Iki 2020 metų smarkiai sumažinti nedirbančio, nestudijuojančio ir nesimokančio jaunimo dalį. Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15–24 metų amžiaus) dalis

4,8 % 3,9 %

67,3 %

3% 69,4 %

Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15–24 metų amžiaus) dalis Ilgalaikio nedarbo lygis; proc. nuo darbo jėgos Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES15 2003 m. lygį (3,3 %)

65,7 %

Pagal Strategiją „Europa 2020“: 75 %

Užimtumo lygis; proc. nuo 15–64 metų amžiaus žmonių Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti 70 % užimtumo lygį

9 tikslas • Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir skatinti naujoves

Pagal strategiją „Europa 2020“: 3 % nuo BVP

1,03 %

1,04 %

2014 m.

2015 m.

0,74 % 2016 m.

Plėsti mokslinius tyrimus, modernizuoti pramonės sektorių technologinius pajėgumus visose šalyse, visų pirma besivystančiose šalyse, įskaitant ir siekį iki 2030 metų skatinti naujoves ir labai padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros srities darbuotojų skaičių 1 milijonui gyventojų bei valstybines ir privačias lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, palyginti su BVP Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, palyginti su BVP

Remti šalies technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus ir naujoves besivystančiose šalyse, įskaitant palankios politinės aplinkos, skirtos, inter alia, pramonės įvairinimui ir prekių vertės didinimui, užtikrinimą. 2% 2014 m.

99,7 %

2,6 %

2015 m.

99,8 %

Nėra duomenų

2016 m.

99,9 %

Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurta pridėtinė vertė, palyginti su bendrąja pridėtine verte Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurta pridėtinė vertė, palyginti su bendrąja pridėtine verte

Labai padidinti galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei siekti užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto mažiausiai išsivysčiusiose šalyse iki 2020 metų. Gyventojų, aprėptų judriojo ryšio tinklų, dalis pagal technologijas

91,4 % 2014 m.

2015 m.

98 % 2016 m.

Gyventojų, gyvenančių judriojo ryšio tinklu aprėptoje teritorijoje, dalis pagal technologiją 3G tinklu 4G tinklu

ES vidurkis 2016 m.: 5,8 %

2,1 %

Užimtieji pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje, palyginti su visais užimtaisiais

1,9 %

Užimtieji pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje, palyginti su visais užimtaisiais 2014 m.

2015 m.

2016 m.

10 tikslas • Mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse

Skatinti oficialią paramą vystymuisi ir finansinius srautus, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, valstybėms, kuriose jų poreikis yra didžiausias, pirmiausia mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, Afrikos šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir žemyninėse besivystančiose šalyse, remiantis jų nacionaliniais planais ir programomis. 48,1 mln. $

45,9 mln. $

7,5

57,6 mln. $

Bendri vystymuisi skirtų išteklių srautai pagal šalis gavėjas ir donores ir srautų tipą (pvz., oficiali parama vystymuisi, tiesioginės užsienio investicijos ir kiti srautai)

7,5

Parama vystymuisi1

6,1

Gyventojų pajamų nelygybės rodiklis; pajamų pasiskirstymo koeficientas

13,482 €

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 15 2003 m. (4,6)

12,471 € 12,884 € 2014 m.

2015 m.

BVP vienam gyventojui, to meto kainomis Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 2003 m. lygį (18,8 tūkst. eurų)

2016 m. 1

Pateikti tik oficialios paramos vystymuisi duomenys.

11 tikslas • Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs

Iki 2030 metų suteikti galimybę naudotis saugiomis, prieinamomis, pasiekiamomis ir darniomis transporto sistemomis visiems, gerinant kelių eismo saugumą, ypač plečiant viešąjį transportą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų, moterų, vaikų, asmenų su negalia ir pagyvenusių žmonių poreikiams.

79,7 % 2012 m. Namų ūkių, kuriems sunku ar labai sunku naudotis viešojo transporto paslaugomis, dalis: 2012 m. ES – 20,4%, Lietuvoje – 20,3%.

21,09 % 2014 m.

Namų ūkių, kuriems labai lengva ar lengva naudotis viešojo transporto paslaugomis, dalis Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui.

ES vidurkis 2014 m.: 22,5 % 22,4 ug/m3

Gyventojų, turinčių patogią prieigą prie viešojo transporto, dalis pagal lytį, amžių ir neįgalumo statusą

19,5 ug/m3

22,99 %

2015 m.

23,8 ug/m3

Vidutinė metinė smulkių kietųjų dalelių (pvz., KD2,5 ir KD10) koncentracija miestuose (perskaičiuota atsižvelgiant į gyventojų skaičių Vidutinė metinė smulkių kietųjų dalelių koncentracija 4 miestuose (perskaičiuota atsižvelgiant į gyventojų skaičių)

Nėra duomenų

2016 m.

Žaliavų perdirbimas; perdirbtų popieriaus, stiklo, plastiko ir metalo atliekų kiekis % nuo bendro komunalinių atliekų kiekio Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Surūšiuoti ir atiduoti antriniam naudojimui ne mažiau kaip 65 % buitinių atliekų

12 tikslas • Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius

ES vidurkis 2016 m.: 13 tonų vienam gyventojui 15 t 14,8 t

2014 m. 0,84 Eur/kg

2014 m.

Iki 2030 metų pasiekti darnų gamtos išteklių valdymą ir veiksmingą jų naudojimą. Medžiagų vidaus vartojimas, tenkantis vienam gyventojui

14,5 t 2015 m.

2016 m.

0,86 Eur/kg

Nėra duomenų

2015 m.

2016 m.

ES vidurkis 2015 m.: 2 Eur/kg

Medžiagų vidaus vartojimas, tenkantis vienam gyventojui

Medžiagų vidaus vartojimas palyginti su BVP Medžiagų produktyvumas (bendrojo vidaus produkto ir medžiagų vidaus vartojimo santykis (BVP/MVV))

Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą. ES vidurkis 2015 m.: 45 % 33,08 %

Nacionalinis perdirbimo rodiklis, tonomis perdirbtų medžiagų Nėra duomenų

30,47 %

433 kg 2014 m.

Susidariusios komunalinės atliekos vienam gyventojui (išskyrus mineralines atliekas)

448 kg 2015 m.

Perdirbtos komunalinės atliekos palyginti su susidariusiomis komunalinėmis atliekomis

2016 m.

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Pasiekti, kad augimas būtų bent du kartus lėtesnis nei vartojimo išlaidų didėjimas

13 tikslas • Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų

Įtraukti klimato kaitos priemones į nacionalinę politiką, strategijas ir planavimą. Apie kompleksinės politikos krypties, strategijos ir (arba) plano, didinančio jų gebėjimą prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos pasekmių, didinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir mažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip, kad nekiltų pavojus maisto gamybos pajėgumui (įskaitant nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, nacionalinį indėlį, nacionalinius pranešimus, kas dvejus metus skelbiamas atnaujinamas ataskaitas ir kt.), sukūrimą arba įdiegimą pranešusių šalių skaičius

TAIP

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinės veiklos planas 12

547,4 tūkst. € 279,1 tūkst. €

336,5 tūkst. €

Įgyvendinti išsivysčiusių valstybių – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių – įsipareigojimą pasiekti tikslą bendrai iš visų šaltinių sukaupti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2020 metų, kad būtų galima patenkinti besivystančių šalių poreikius svarbių klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų ir įgyvendinimo skaidrumo požiūriu ir kuo greičiau užtikrinti visapusišką Žaliojo klimato fondo veikimą jį kapitalizuojant. 2020–2025 m. per metus mobilizuota JAV dolerių suma pagal 100 mlrd. dolerių įsipareigojimą

41,99

Nėra duomenų

Bendras Lietuvos teikiamas finansavimas besivystančioms šalims klimato kaitos srityje

2015 m.

2016 m.

Siekiama reikšmė: Pagal strategiją „Europa 2020“: 20% mažiau nei 1990 m.

41,5

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, baziniai metai 1990 2014 m.

14 tikslas • Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi

Iki 2025 metų užkirsti kelią ir labai sumažinti visų rūšių jūrų taršą, visų pirma taršą, kurią kelia sausumoje vykdoma veikla, įskaitant jūrines šiukšles ir taršą biogeninėmis medžiagomis.

μg/l 10,14 6,37

4,44

Pakrantės zonų eutrofikacijos indeksas1 0,50

0,43

0,47

Pakrantės zonų eutrofikacijos indeksas 0,032

0,032

Chlorofilas „a“ Bendras azotas Bendras fosforas

0,026

2014 m.

2015 m.

2016 m.

148,843 t

72,432 t

105,739 t

Žuvų sugavimai iš pagrindinių žvejybos rajonų

2014 m.

2015 m.

2016 m.

50 tūkst. t 33 tūkst. t

Organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą: Organinių medžiagų Azoto Fosforo

Nėra duomenų

1,17 tūkst. t

Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Sumažinti 20%, lyginant su 2000 m. 2014 m.

2015 m.

2016 m. 1

Chlorofilo „a“ reikšmės yra nuo birželio iki spalio mėn. iš integruoto (0–10 m) vandens sluoksnio, bendro fosforo ir bendro azoto reikšmės yra nuo birželio iki spalio mėn. iš paviršinio (0–10 m) sluoksnio.

15 tikslas • Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą

34,91 % 34,73 %

34,79 %

Iki 2020 metų užtikrinti sausumos ir vidaus gėlo vandens ekosistemų ir jų paslaugų, pirmiausia miškų, pelkių, kalnų ir sausumų, išsaugojimą, atkūrimą ir tausų naudojimą laikantis tarptautinėse sutartyse nustatytų įsipareigojimų. Miškų plotas, palyginti su visu žemės plotu

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Miškingumas (JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimo metodu.) Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Per strategijos galiojimo laiką padidinti 3%

17,6 %

Sausumos ir gėlo vandens biologinei įvairovei svarbių objektų, priklausančių saugomoms teritorijoms, dalis pagal ekosistemos tipą

17,6 %

17,5 %

Saugomų gamtos teritorijų plotas, palyginti su šalies plotu Siekiama reikšmė: Pagal AM NDVS: Padidinti saugomų teritorijų plotą iki 16–18 % 2014 m.

2015 m.

2016 m.

Imtis skubių ir reikšmingų veiksmų, siekiant sumažinti gamtos buveinių būklės blogėjimą, sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir iki 2020 metų apsaugoti nykstančias rūšis ir užkirsti kelią jų išnykimui. Raudonosios knygos indeksas1

99 %

Raudonosios knygos indeksas1 2014 m.

2015 m.

2016 m. 1

Įvertis, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi rodiklių duomenų bazė.

16 tikslas • Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais

Labai sumažinti visų formų smurtą ir jo sukeltų mirčių skaičių visame pasaulyje. ES vidurkis 2015 m.: 1,5

Tyčinių žmogžudysčių aukų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, pagal lytį ir amžių

5,92 5,42

4,98

2014 m.

2015 m.

Užregistruotų asmenų, nukentėjusių nuo nužudymų, skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

2016 m.

Labai sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą.

161

Gyventojų, per paskutinius 12 mėn. bent kartą bendravusių su valstybės pareigūnu ir davusių jam kyšį arba jo paprašytų duoti kyšį, dalis

Nėra duomenų

Gyventojų, per paskutinius 12 mėn. davusių kyšį, dalis1

2014 m.

2015 m.

Įmonių, per paskutinius 12 mėn. bent kartą bendravusių su valstybės pareigūnu ir davusių jam kyšį arba jo paprašytų duoti kyšį, dalis

Nėra duomenų 2016 m.

Įmonių, per paskutinius 12 mėn. davusių kyšį, dalis2

Kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas visais lygiais. Gyventojų, patenkintų savo paskutine patirtimi naudojantis viešosiomis paslaugomis, dalis 84 %

84 % 2014 m.

2015 m.

83 %

Gyventojų, patenkintų viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis

2016 m.

Pasitikėjimas institucijomis 74 % 48 % 22 %

Parlamentas Viešasis administravimas

46 % 29 %

Vyriausybė Teisėsaugos sistema Policija

2016 m.

1 2

2016 m. Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis.

17 tikslas • Stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę

Išsivysčiusios šalys turėtų galutinai įvykdyti savo oficialius paramos vystymuisi įsipareigojimus, įskaitant daugelio išsivysčiusių šalių įsipareigojimą pasiekti, kad 0,7 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų būtų skiriama oficialiai paramai vystymuisi (OPV/BNP) besivystančioms šalims, o 0,15–0,20 proc. OPV/BNP – mažiausiai išsivysčiusioms šalims; OPV teikėjai skatinami apsvarstyti galimybę nustatyti bent 0,20 proc. OPV/BNP mažiausiai išsivysčiusioms šalims tikslą.

0,14 % 0,1 %

EBPO Paramos vystymuisi komiteto narių donorių oficialios paramos vystymuisi santykis su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis: bendra oficiali parama vystymuisi ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims

0,12 %

Oficialiosios paramos vystymuisi santykis su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis 2014 m.

2015 m.

2016 m.

Stiprinti šiaurės–pietų ir pietų–pietų krypčių bei trišalį regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir galimybę naudotis mokslo, technologijų ir naujovių teikiamais laimėjimais, didinti dalijimąsi žiniomis tarpusavyje suderintomis sąlygomis, įskaitant geresnį esamų mechanizmų koordinavimą, pirmiausia Jungtinių Tautų lygiu, ir pasitelkiant pasaulinį technologijų perdavimo palengvinimo mechanizmą. 8 vnt.

Mokslo ir (arba) technologijų bendradarbiavimo susitarimų ir programų tarp šalių skaičius pagal bendradarbiavimo tipą 31 vnt.

Tarpvalstybinių susitarimų mokslo ir technologijų srityje skaičius 12 vnt.

11 vnt.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

Tarpvalstybinių susitarimų švietimo, kultūros, jaunimo reikalų, mokslo, technologijų, sporto srityse (apimantys visas ar dalį sričių, įskaitant ir mokslą) skaičius Tarpžinybinių programų mokslo ir technologijų srityje skaičius

ES vidurkis 2016 m.: 82 % 74,4 % 72,1 %

Užtikrinti visapusį technologijų banko ir mokslo, technologijų ir naujovių kūrimo gebėjimų stiprinimo mechanizmą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, iki 2017 metų ir plėsti daugybę galimybių teikiančių technologijų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų, taikymą. Gyventojų, naudojančių internetą, dalis

71,4 %

Gyventojų, naudojančių internetą, dalis

4408 3759 2014 m.

Gebėjimų stiprinimas 4115 2015 m.

Užsienio studentų iš mažiau išsivysčiusių šalių skaičius 2016 m.

1 tikslas. Panaikinti visų formų skurdą visose šalyse 1.1. Iki 2030 metų panaikinti ypač didelį visų žmonių skurdą visose šalyse (šiuo metu jį patiriantys žmonės pragyvena už mažiau nei 1,25 JAV dol. per dieną). 1.2. Iki 2030 metų ne mažiau kaip per pusę sumažinti visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis. 1.3. Įgyvendinti nacionaliniu lygiu tinkamas socialinės apsaugos sistemas ir priemones, skirtas visiems, įskaitant žemiausias ribas, ir iki 2030 metų apimti didelę neturtingiausių ir pažeidžiamiausių žmonių dalį. 1.4. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi vyrai ir moterys, ypač neturtingi ir pažeidžiami, turėtų lygias teises į ekonominius išteklius ir galimybę gauti būtiniausias paslaugas, taip pat į žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, paveldėjimą, gamtos išteklius, tinkamas naujas technologijas ir finansines paslaugas, įskaitant mikrofinansus. 1.5. Iki 2030 metų sustiprinti neturtingųjų ir pažeidžiamųjų padėtyje atsidūrusių asmenų atsparumą, mažinti jų neapsaugojimą ir pažeidžiamumą su klimatu susijusių ekstremalių įvykių ir kitų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos sukrėtimų bei nelaimių atžvilgiu. 1a. Užtikrinti reikšmingą išteklių iš įvairių šaltinių sutelkimą, įskaitant ir sustiprintą vystomąjį bendradarbiavimą, siekiant aprūpinti besivystančias šalis, ypač mažiausiai išsivysčiusias šalis, tinkamomis ir nuspėjamomis priemonėmis programoms ir politikai, skirtoms skurdui visais jo aspektais panaikinti, įgyvendinti. 1b. Sukurti nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu patikimas politines sistemas, pagrįstas neturtinguosius remiančiomis ir su lyčių lygybe susijusiomis vystymosi strategijomis, kurios padėtų paspartinti investicijas į skurdo panaikinimui skirtas priemones.

2 tikslas. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį 2.1. Iki 2030 metų panaikinti badą ir užtikrinti visiems žmonėms, ypač neturtingiesiems ir asmenims, atsidūrusiems pažeidžiamoje padėtyje, įskaitant kūdikius, galimybę gauti saugaus, maistingo ir pakankamai maisto visus metus. 2.2. Iki 2030 metų užkirsti kelią visų formų netinkamai mitybai, įskaitant tarptautiniu lygiu suderintų uždavinių dėl kovos su vaikų iki penkerių metų augimo sustojimu ir organizmo išsekimu įgyvendinimą iki 2025 metų, ir patenkinti paauglių mergaičių, besilaukiančių ir maitinančių motinų ir pagyvenusių žmonių mitybos poreikius.

2.3. Iki 2030 metų padvigubinti žemės ūkio produktyvumą ir smulkių maisto gamintojų, ypač moterų, vietinių tautų, šeimos ūkių, kerdžių ir žvejų, pajamas, įskaitant saugią ir lygiateisę galimybę naudotis žemės, kitais produktyviaisiais ištekliais ir žaliavomis, žiniomis, finansinėmis paslaugomis, rinkomis bei vertės didinimo galimybėmis ir užimtumo teikiamomis galimybėmis ne žemės ūkio sektoriuje. 2.4. Iki 2030 metų užtikrinti darnias maisto gamybos sistemas ir įdiegti lanksčią žemės ūkio praktiką, kuri didintų produktyvumą ir gamybą, padėtų išsaugoti ekosistemas, stiprintų gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos, ekstremalių oro sąlygų, sausros, potvynių ir kitų gaivalinių nelaimių bei palaipsniui gerintų žemės ir dirvos kokybę. 2.5. Iki 2020 metų išsaugoti genetinę sėklų, kultūrinių augalų, ūkiuose laikomų ir prijaukintų gyvūnų bei jų susijusių laukinių veislių įvairovę, įskaitant per gerai valdomus ir diversifikuotus sėklų ir augalų bankus nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, ir skatinti galimybes tuo naudotis, taip pat sąžiningą ir lygiavertį dalijimąsi nauda, gaunama iš genetinių išteklių naudojimo, ir susijusiomis tradicinėmis žiniomis, kaip susitarta tarptautiniu lygiu. 2a. Didinti investicijas, įskaitant ir platesnį tarptautinį bendradarbiavimą, į kaimo vietovių infrastruktūrą, žemės ūkio mokslinių tyrimų ir jų pritaikymo žemės ūkio sektoriuje tarnybas, technologijų plėtrą, augalų ir ūkinių galvijų genų bankus, siekiant didinti žemės ūkio produktyvumo gebėjimus besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. 2b. Ištaisyti ir vengti prekybos apribojimų ir iškraipymų pasaulio žemės ūkio rinkose, įskaitant ir lygiagrečiai vykdomą visų formų žemės ūkio eksporto subsidijų ir visų eksporto priemonių, turinčių tokį pat poveikį, panaikinimą remiantis Dohos vystymosi derybų raundo įgaliojimais. 2c. Imtis priemonių, siekiant užtikrinti tinkamą maisto produktų rinkų ir jų išvestinių priemonių veikimą ir palengvinti galimybę laiku gauti informaciją apie rinką, įskaitant maisto atsargas, kad būtų galima išvengti itin didelių maisto kainų svyravimų.

3 tikslas. Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę 3.1. Iki 2030 metų sumažinti gimdyvių mirtingumą visame pasaulyje iki mažiau nei 70 iš 100 000 gyvų gimusiųjų kūdikių. 3.2. Iki 2030 metų užkirsti kelią naujagimių ir vaikų iki penkerių metų mirtims, kurių galima išvengti, visoms šalims siekiant sumažinti neonatalinį mirtingumą bent iki 12 iš 1 000 gyvų gimusiųjų kūdikių, o vaikų iki penkerių metų mirtingumą – bent iki 25 iš 1 000 gyvų gimusiųjų kūdikių.

3.3. Iki 2030 metų įveikti AIDS epidemiją, tuberkuliozę, maliariją ir apleistas tropines ligas, kovoti su hepatitu, su per vandenį plintančiomis ligomis ir kitomis užkrečiamomis ligomis. 3.4. Iki 2030 metų trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų taikant prevenciją ir gydymą bei skatinti psichinę sveikatą ir gerovę. 3.5. Stiprinti piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, įskaitant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir žalingą alkoholio vartojimą, prevenciją ir gydymą. 3.6. Iki 2020 metų visame pasaulyje per pusę sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo avarijose skaičių. 3.7. Iki 2030 metų užtikrinti visuotinę galimybę gauti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant šeimos planavimo, informavimo ir švietimo bei reprodukcinės sveikatos įtraukimo į nacionalines strategijas ir programas tikslus. 3.8. Pasiekti visuotinę sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį, įskaitant apsaugą nuo finansinės rizikos, galimybę gauti kokybiškas būtiniausias sveikatos priežiūros paslaugas bei saugius, veiksmingus, kokybiškus ir pasiekiamus būtiniausius vaistus ir vakcinas. 3.9. Iki 2030 metų reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių. 3a. Stiprinti Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos įgyvendinimą atitinkamai visose šalyse. 3b. Remti vaistų ir vakcinų nuo užkrečiamų ir neužkrečiamų ligų, kurios pirmiausia paveikia besivystančias šalis, mokslinius tyrimus ir kūrimą, suteikti galimybę gauti patikimų būtiniausių vaistų ir vakcinų remiantis Dohos deklaracija dėl TRIPS susitarimo ir visuomenės sveikatos, kurioje patvirtinama besivystančių šalių teisė visapusiškai pasinaudoti Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, nuostatomis dėl lanksčių būdų saugoti visuomenės sveikatą ir, pirmiausia, suteikti visiems galimybę gauti vaistų. 3c. Labai padidinti finansavimą sveikatos priežiūrai ir sveikatos priežiūros specialistų įdarbinimui, tobulinimuisi, mokymui ir išlaikymui besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse. 3d. Stiprinti visų šalių, ypač besivystančių šalių, gebėjimus ankstyvo įspėjimo, rizikos mažinimo ir nacionalinių ir pasaulinių sveikatos rizikos veiksnių valdymo srityse.

4 tikslas. Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi 4.1. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai įgytų nemokamą, lygiavertį ir kokybišką pradinį ir vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę pasiekti atitinkamų ir veiksmingų mokymosi rezultatų. 4.2. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visos mergaitės ir berniukai gautų kokybišką ankstyvąjį ugdymą, priežiūrą ir ikimokyklinį išsilavinimą ir būtų pasirengę pradiniam ugdymui. 4.3. Iki 2030 metų užtikrinti vienodas galimybes visoms moterims ir vyrams įgyti prieinamą ir kokybišką techninį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant universitetinį. 4.4. Iki 2030 metų labai padidinti jaunimo ir suaugusiųjų, turinčių įgūdžių, įskaitant techninius ir profesinius įgūdžius, užimtumui, tinkamam darbui ir verslumui, skaičių. 4.5. Iki 2030 metų panaikinti lyčių skirtumus švietimo srityje ir užtikrinti vienodas galimybes pažeidžiamoms asmenų grupėms, įskaitant žmones su negalia, vietinius gyventojus ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusius vaikus, įgyti visų lygių išsilavinimą ir dalyvauti profesinio mokymo programose. 4.6. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi jauni žmonės ir didžioji dalis suaugusiųjų, tiek vyrų, tiek moterų, mokėtų skaityti ir skaičiuoti. 4.7. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti, įskaitant, be kitų dalykų, švietimą darnaus vystymosi ir darnios gyvensenos, žmogaus teisių, lyčių lygybės, taikos ir nesmurtinės kultūros skatinimo, pasaulinės pilietybės bei kultūrų įvairovės ir kultūros indėlio į darnų vystymąsi vertinimo klausimais. 4a. Statyti ir modernizuoti švietimo įstaigas, kuriose būtų atsižvelgiama į vaikų, asmenų su negalia ir skirtingų lyčių interesus, ir suteikti saugią, nesmurtinę, įtraukią ir veiksmingą mokymosi aplinką visiems. 4b. Iki 2020 metų labai padidinti pasauliniu mastu stipendijų besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, mažoms besivystančioms salų valstybėms ir Afrikos šalims, skirtų stojantiems į aukštąsias mokyklas, įskaitant profesinio mokymo, informacinių ir ryšių technologijų, technines, inžinerines ir mokslines programas, skaičių išsivysčiusiose šalyse ir kitose besivystančiose šalyse. 4c. Iki 2030 metų labai padidinti kvalifikuotų mokytojų skaičių, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą mokytojų rengimo srityje, besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse.

5 tikslas. Pasiekti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą

atliekų perdirbimą ir saugų pakartotinį naudojimą pasauliniu mastu.

5.1. Panaikinti visų formų moterų ir mergaičių diskriminaciją.

6.4. Iki 2030 metų labai padidinti vandens naudojimo veiksmingumą visuose sektoriuose ir užtikrinti tausų gėlo vandens paėmimą ir tiekimą, siekiant išspręsti vandens stygiaus problemą ir labai sumažinti žmonių, kenčiančių dėl vandens stygiaus, skaičių.

5.2. Panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites valstybinėje ir privačioje aplinkoje, įskaitant prekybą moterimis ir mergaitėmis bei seksualinį ir kitokį jų išnaudojimą. 5.3. Panaikinti visą žalingą praktiką, pavyzdžiui, vaikų, ankstyvąsias ir priverstines vedybas ir moterų genitalijų žalojimą. 5.4. Pripažinti ir vertinti nemokamą priežiūrą ir darbą namų ūkyje teikiant viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą, taikant atitinkamai socialinės apsaugos politiką ir skatinant bendrą atsakomybę namų ūkyje ir šeimoje nacionaliniu lygiu. 5.5. Užtikrinti moterų visapusišką ir veiksmingą dalyvavimą ir lygias galimybes lyderystei visais sprendimų priėmimo lygiais politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime. 5.6. Užtikrinti vienodas galimybes gauti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas ir reprodukcines teises, suderintas vadovaujantis Tarptautinės konferencijos gyventojų skaičiaus ir vystymosi klausimais veiksmų programa, Pekino veiksmų programa ir jų peržiūros konferencijų išvadų dokumentais. 5a. Vykdyti reformas, suteikiančias moterims vienodas teises į ekonominius išteklius ir žemės ir kitų formų turto nuosavybę ir kontrolę, finansines paslaugas, paveldėjimą, gamtos išteklius pagal nacionalinius įstatymus. 5b. Didinti galimybes teikiančių technologijų, ypač informacinių ir ryšių technologijų, taikymą moterų teisėms skatinti. 5c. Patvirtinti ir stiprinti patikimą politiką ir įgyvendinamus įstatymus, kuriais skatinama lyčių lygybė ir visų moterų ir mergaičių teisės visais lygiais.

6 tikslas. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją 6.1. Iki 2030 metų pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį. 6.2. Iki 2030 metų užtikrinti visiems tinkamas ir lygiateises sanitarijos bei higienos sąlygas ir panaikinti tuštinimąsi atvirose erdvėse, ypatingą dėmesį skiriant moterų ir mergaičių bei pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų poreikiams. 6.3. Iki 2030 metų pagerinti vandens kokybę, mažinant taršą, naikinant sąvartynus ir kuo labiau sumažinant pavojingų chemikalų ir medžiagų išskyrimą, per pusę sumažinant nevalytų nuotekų kiekį ir labai padidinant

6.5. Iki 2030 metų įdiegti kompleksinį vandens išteklių valdymą visais lygiais, įskaitant atitinkamai ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. 6.6. Iki 2020 metų apsaugoti ir atkurti su vandeniu susijusias ekosistemas, įskaitant kalnus, miškus, pelkes, upes, vandeninguosius sluoksnius ir ežerus. 6a. Iki 2030 metų plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ir paramą gebėjimams stiprinti, skirtą besivystančioms šalims, įgyvendinant su vandeniu ir sanitarija susijusią veiklą ir programas, įskaitant vandens surinkimą, gėlinimą, vandens naudojimo veiksmingumą, nuotekų tvarkymą, atliekų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo technologijas. 6b. Remti ir stiprinti vietos bendrovių dalyvavimą vandens valdymo ir sanitarijos gerinimo procese.

7 tikslas. Užtikrinti visiems prieinamą, patikimą, darnią ir modernią energiją 7.1. Iki 2030 metų užtikrinti visuotinę galimybę gauti prieinamas, patikimas ir modernias energetikos paslaugas. 7.2. Iki 2030 metų labai padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį pasaulinės energijos rūšių derinyje. 7.3. Iki 2030 metų padvigubinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo padidinimo rodiklį. 7a. Iki 2030 metų padidinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant palengvinti prieigą prie švarios energijos mokslinių tyrimų ir technologijų, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, efektyvų energijos vartojimą, pažangias ir švaresnes iškastinio kuro technologijas, ir skatinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir švarios energijos technologijas. 7b. Iki 2030 metų išplėsti infrastruktūrą ir modernizuoti technologijas, skirtas modernioms ir darnioms energijos paslaugoms teikti visiems besivystančiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir žemyninėse šalyse pagal jų atitinkamas paramos programas.

8 tikslas. Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, našų užimtumą ir deramą darbą 8.1. Palaikyti ekonomikos augimą vienam gyventojui pagal nacionalines aplinkybes ir pirmiausia bent 7 proc. bendrojo vidaus produkto augimą per metus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. 19

8.2. Pasiekti aukštesnį ekonomikos našumo lygį užtikrinant įvairinimą, technologijų modernizavimą ir naujoves, įskaitant dėmesio sutelkimą į didelės pridėtinės vertės ir darbui imlius sektorius. 8.3. Skatinti į vystymąsi orientuotą politiką, remiančią gamybinę veiklą, deramų darbo vietų kūrimą, verslumą, kūrybingumą ir naujoves ir remti labai mažų įmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių formalizavimą ir augimą, įskaitant galimybę gauti finansines paslaugas. 8.4. 2030 metais palaipsniui gerinti veiksmingą pasaulinių išteklių naudojimą vartojimo srityje ir gamyboje ir stengtis atskirti ekonomikos augimą nuo aplinkos būklės blogėjimo laikantis dešimties metų trukmės darnaus vartojimo ir gamybos programų sistemos, vadovaujant išsivysčiusioms šalims. 8.5. Iki 2030 metų pasiekti visišką ir našų užimtumą ir deramą darbą visoms moterims ir vyrams, įskaitant jaunus žmones ir žmones su negalia, taip pat vienodą atlygį už vienodos vertės darbą. 8.6. Iki 2020 metų smarkiai sumažinti nedirbančio, nestudijuojančio ir nesimokančio jaunimo dalį. 8.7. Imtis neatidėliotinų ir veiksmingų priemonių priverstiniam darbui panaikinti, šiuolaikinei vergovei ir prekybai žmonėmis įveikti, blogiausių formų vaikų darbo uždraudimui ir panaikinimui užtikrinti, įskaitant vaikų ėmimą į karines pajėgas ir jų išnaudojimą, ir iki 2025 metų panaikinti bet kokį vaikų darbą. 8.8. Apsaugoti darbo teises ir skatinti saugią ir užtikrintą darbo aplinką visiems darbuotojams, įskaitant migrantus, visų pirma migrantes ir nenuolatinį darbą dirbančius asmenis. 8.9. Iki 2030 metų sukurti ir įgyvendinti politiką, skirtą darniam turizmui, kuris padeda sukurti darbo vietas, taip pat pristatyti vietos kultūrą ir produktus, plėtoti. 8.10. Stiprinti šalių finansų institucijų gebėjimus skatinti ir plėsti galimybę visiems gauti bankininkystės, draudimo ir finansų paslaugas. 8a. Didinti pagalbos prekybai paramą besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant per patobulintą integruotą su prekyba susijusios techninės pagalbos mažiausiai išsivysčiusioms šalims sistemą. 8b. Iki 2020 metų sukurti ir pradėti taikyti pasaulinę jaunimo užimtumo strategiją ir įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos visuotinį darbo vietų paktą.

9 tikslas. Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir naujovių diegimą 20

9.1. Kurti kokybišką, patikimą, tvarią ir atsparią infrastruktūrą, įskaitant regioninę ir tarpvalstybinę infrastruktūrą, skirtą ekonominei plėtrai ir žmonių gerovei didinti, sutelkiant dėmesį į prieinamą ir lygiateisę galimybę ją naudotis visiems. 9.2. Skatinti visa apimančią ir darnią industrializaciją ir iki 2030 metų smarkiai padidinti pramonės sektoriaus dalį, atsižvelgiant į užimtumo ir bendrojo vidaus produkto rodiklius, atitinkamai pagal nacionalines aplinkybes, ir padvigubinti jo dalį mažiausiai išsivysčiusiose šalyse. 9.3. Didinti mažų pramonės ir kitų įmonių galimybes, visų pirma besivystančiose šalyse, naudotis finansinėmis paslaugomis, įskaitant prieinamus kreditus, ir jų integraciją į vertės grandines ir rinkas. 9.4. Iki 2030 metų modernizuoti infrastruktūrą ir aprūpinti naujais įrenginiais pramonės sektorius, kad jie taptų tvaresni, padėtų pagerinti išteklių naudojimo veiksmingumą ir taikytų daugiau švarių ir aplinkai nekenksmingų technologijų ir gamybos procesų, visoms šalims imantis veiksmų pagal jų atitinkamus pajėgumus. 9.5. Plėsti mokslinius tyrimus, modernizuoti pramonės sektorių technologinius pajėgumus visose šalyse, visų pirma besivystančiose šalyse, įskaitant ir siekį iki 2030 metų skatinti naujoves ir labai padidinti mokslinių tyrimų ir plėtros srities darbuotojų skaičių 1 milijonui gyventojų bei valstybines ir privačias lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams ir plėtrai. 9a. Padėti plėtoti tvarią ir atsparią infrastruktūrą besivystančiose šalyse, teikiant finansinę, technologinę ir techninę paramą Afrikos šalims, mažiausiai išsivysčiusioms šalims, žemyninėms besivystančioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms. 9b. Remti šalies technologijų plėtrą, mokslinius tyrimus ir naujoves besivystančiose šalyse, įskaitant palankios politinės aplinkos, skirtos, inter alia, pramonės įvairinimui ir prekių vertės didinimui, užtikrinimą. 9c. Labai padidinti galimybes naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis bei siekti užtikrinti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto mažiausiai išsivysčiusiose šalyse iki 2020 metų.

10 tikslas. Mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse 10.1. Iki 2030 metų palaipsniui pasiekti ir išlaikyti 40 proc. neturtingiausių gyventojų pajamų augimą, kuris viršytų nacionalinį vidurkį. 10.2. Iki 2030 metų suteikti galimybę ir skatinti socialinę, ekonominę ir politinę visų žmonių įtrauktį, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, negalią, rasę, etniškumą, kilmę, religiją, ekonominę ar kitą padėtį.

10.3. Užtikrinti lygias galimybes ir sumažinti pajamų nelygybę, įskaitant diskriminacinių įstatymų, politikos ir praktikos panaikinimą bei tinkamų įstatymų, politikos ir veiksmų šiais klausimais skatinimą. 10.4. Patvirtinti politiką, ypač fiskalinę, atlyginimų ir socialinės apsaugos politiką, ir palaipsniui užtikrinti didesnę lygybę. 10.5. Gerinti pasaulinių finansinių rinkų ir institucijų reguliavimą ir stebėseną bei stiprinti šių reguliavimo metodų įgyvendinimą. 10.6. Užtikrinti besivystančioms šalims geresnį atstovavimą ir galimybes pareikšti savo nuomonę priimant sprendimus pasaulinėse tarptautinėse ekonominėse ir finansinėse institucijose, kad jos taptų veiksmingesnės, patikimesnės, atsakingesnės ir teisingesnės institucijos. 10.7. Palengvinti tvarkingą, saugią, teisėtą ir atsakingą žmonių migraciją ir judumą, įskaitant ir planuotos bei gerai valdomos migracijos politikos įgyvendinimą. 10a. Įgyvendinti specialaus ir diferencijuoto režimo principą, taikytiną besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos susitarimais. 10b. Skatinti oficialią paramą vystymuisi ir finansinius srautus, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas, valstybėms, kuriose jų poreikis yra didžiausias, pirmiausia mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, Afrikos šalyse, mažose besivystančiose salų valstybėse ir žemyninėse besivystančiose šalyse, remiantis jų nacionaliniais planais ir programomis. 10c. Iki 2030 metų iki mažiau nei 3 proc. sumažinti piniginių operacijų, susijusių su migrantų perlaidomis, išlaidas ir panaikinti piniginių perlaidų kanalus, kuriais naudojantis išlaidos viršija 5 proc.

11 tikslas. Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs 11.1. Iki 2030 metų užtikrinti visiems galimybes turėti tinkamą, saugų ir prieinamą būstą ir naudotis būtiniausiomis paslaugomis, taip pat atnaujinti lūšnynus. 11.2. Iki 2030 metų suteikti galimybę naudotis saugiomis, prieinamomis, pasiekiamomis ir darniomis transporto sistemomis visiems, gerinant kelių eismo saugumą, ypač plečiant viešąjį transportą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamų asmenų, moterų, vaikų, asmenų su negalia ir pagyvenusių žmonių poreikiams. 11.3. Iki 2030 metų didinti įtraukią ir darnią urbanizaciją bei visų dalyvavimu pagrįsto, kompleksinio ir darnaus gyvenviečių planavimo ir valdymo gebėjimus visose šalyse. 11.4. Didinti pastangas apsaugoti ir išsaugoti pasaulio kultūros ir gamtos paveldą.

11.5. Iki 2030 metų smarkiai sumažinti su gaivalinėmis nelaimėmis susijusių mirčių ir jų paveiktų žmonių skaičių, taip pat labai sumažinti tiesioginius ekonominius nuostolius, susijusius su pasauliniu bendruoju vidaus produktu, kuriuos sukelia gaivalinės nelaimės, įskaitant su vandeniu susijusias gaivalines nelaimes, sutelkiant dėmesį į neturtingųjų ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusių žmonių apsaugą. 11.6. Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui. 11.7. Iki 2030 metų suteikti visuotinę galimybę naudotis saugiomis, įtraukiomis ir prieinamomis žaliomis ir viešomis erdvėmis, pirmiausia moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir žmonėms su negalia. 11a. Remti teigiamus ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius miesto, priemiesčių ir kaimo vietovių ryšius stiprinant nacionalinės ir regioninės plėtros planavimą. 11b. Iki 2020 metų labai padidinti miestų ir gyvenviečių, patvirtinančių ir įgyvendinančių integruotą politiką ir planus, susijusius su įtrauktimi, veiksmingu išteklių naudojimu, migracija ir prisitaikymu prie klimato kaitos bei atsparumu gaivalinėms nelaimėms, skaičių, kurti ir įgyvendinti holistinį gaivalinių nelaimių rizikos valdymą visais lygiais remiantis Sendajaus gaivalinių nelaimių rizikos sumažinimo programa 2015–2030 metams. 11c. Remti mažiausiai išsivysčiusias šalis, įskaitant finansinės ir techninės pagalbos teikimą, naudojantis vietinėmis medžiagomis statančias tvarius ir atsparius pastatus.

12 tikslas. Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius 12.1. Įgyvendinti dešimties metų trukmės darnaus vartojimo ir gamybos programų sistemą, visoms šalims imantis veiksmų, vadovaujant išsivysčiusioms šalims, ir atsižvelgiant į besivystančių šalių vystymąsi ir pajėgumus. 12.2. Iki 2030 metų pasiekti darnų gamtos išteklių valdymą ir veiksmingą jų naudojimą. 12.3. Iki 2030 metų per pusę sumažinti vienam gyventojui tenkantį pasaulinį maisto švaistymą mažmeniniu ir vartotojų lygiu, taip pat sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse, įskaitant nuostolius po derliaus nuėmimo. 12.4. Iki 2020 metų užtikrinti aplinkai nekenksmingą chemikalų ir visų atliekų tvarkymą per jų gyvavimo ciklą, laikantis suderintų tarptautinių programų, ir labai sumažinti jų išmetimą į orą, vandenį ir dirvožemį, kad kuo labiau sumažėtų neigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai.

12.5. Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą. 12.6. Skatinti bendroves, ypač dideles ir tarptautines bendroves, taikyti darnią praktiką ir įtraukti informaciją apie darnią veiklą į jų ataskaitų rengimo ciklą. 12.7. Skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais. 12.8. Iki 2030 metų užtikrinti, kad žmonės visame pasaulyje turėtų atitinkamos informacijos ir būtų informuoti apie darnų vystymąsi ir darnų sugyvenimą su gamta.

vietinėms ir marginalizuotoms bendruomenėms.

14 tikslas. Išsaugoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius ir juos tausiai naudoti darniam vystymuisi 14.1. Iki 2025 metų užkirsti kelią ir labai sumažinti visų rūšių jūrų taršą, visų pirma taršą, kurią kelia sausumoje vykdoma veikla, įskaitant jūrines šiukšles ir taršą biogeninėmis medžiagomis.

12a. Remti besivystančias šalis, siekiant stiprinti jų mokslo ir technologinius gebėjimus pereinant prie darnesnių vartojimo ir gamybos metodų.

14.2. Iki 2020 metų tausiai valdyti ir saugoti jūrų ir pakrančių ekosistemas, siekiant išvengti didelio neigiamo poveikio, įskaitant jų atsparumo didinimą, ir imtis veiksmų joms atkurti, siekiant užtikrinti, kad vandenynai būtų sveiki ir produktyvūs.

12b. Kurti ir įgyvendinti priemones, skirtas stebėti darnaus vystymosi poveikį darniam turizmui, kuris padeda kurti darbo vietas ir pristatyti vietos kultūrą ir produktus.

14.3. Kuo labiau sumažinti ir spręsti vandenynų rūgštėjimo poveikio problemą, įskaitant ir glaudesnį mokslinį bendradarbiavimą visais lygiais.

12c. Racionalizuoti neveiksmingas iškastinio kuro subsidijas, skatinančias eikvojantį vartojimą, pašalinant rinkos iškraipymus remiantis nacionalinėmis aplinkybėmis, įskaitant mokesčių pertvarkymą ir laipsnišką šių žalingų subsidijų nutraukimą ten, kur jos teikiamos, siekiant atspindėti jų poveikį aplinkai, visapusiškai atsižvelgiant į ypatingus besivystančių šalių poreikius ir sąlygas, taip pat kuo labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį jų vystymuisi neturtingas ir paveiktas bendruomenes apsaugančiu būdu.

14.4. Iki 2020 metų veiksmingai reguliuoti derliaus nuėmimą ir panaikinti žuvininkystės kvotų viršijimą, neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos praktiką ir įgyvendinti moksliniais tyrimais pagrįstus valdymo planus, siekiant atkurti žuvų atsargas per trumpiausią galimą laiką bent iki tokio lygio, kad būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, apibrėžtas pagal jų biologines charakteristikas.

13 tikslas. Imtis skubių veiksmų kovojant su klimato kaita ir jos poveikiu* 13.1. Stiprinti visose šalyse atsparumą su klimatu susijusiems pavojams ir gaivalinėms nelaimėms bei gebėjimą prisitaikyti prie jų padarinių. 13.2. Įtraukti klimato kaitos priemones į nacionalinę politiką, strategijas ir planavimą. 13.3. Gerinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse. 13a. Įgyvendinti išsivysčiusių valstybių – Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių – įsipareigojimą pasiekti tikslą bendrai iš visų šaltinių sukaupti 100 mlrd. JAV dolerių per metus iki 2020 metų, kad būtų galima patenkinti besivystančių šalių poreikius svarbių klimato kaitos poveikio mažinimo veiksmų ir įgyvendinimo skaidrumo požiūriu ir kuo greičiau užtikrinti visapusišką Žaliojo klimato fondo veikimą jį kapitalizuojant. 13b. Skatinti veiksmingo planavimo ir valdymo gebėjimų, susijusių su klimato kaita, stiprinimo mechanizmus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse ir mažose besivystančiose salų valstybėse, įskaitant dėmesį moterims, jaunimui, 22

14.5. Iki 2020 metų išsaugoti bent 10 proc. pakrantės ir jūros zonų vadovaujantis nacionaliniais ir tarptautiniais įstatymais ir geriausia turima moksline informacija. 14.6. Iki 2020 metų uždrausti tam tikrų formų žuvininkystės subsidijas, kurios prisideda prie pajėgumų viršijimo ir pernelyg intensyvios žvejybos, panaikinti subsidijas, kurios prisideda prie neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos, ir susilaikyti nuo naujų tokio pobūdžio subsidijų skyrimo, pripažįstant, kad tinkamas ir veiksmingas specialus ir diferencijuotas režimas, taikomas besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, turėtų būti įtrauktas į Pasaulio prekybos organizacijos derybas dėl žuvininkystės subsidijų. 14.7. Iki 2030 metų didinti tausaus jūrų išteklių naudojimo ekonominę naudą mažoms besivystančioms salų valstybėms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant ir darnų valdymą žuvininkystės, akvakultūros ir turizmo srityse. 14a. Gilinti mokslines žinias, plėtoti mokslinių tyrimų pajėgumus ir perduoti jūrų technologijas, atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės okeanografijos komisijos kriterijus ir Jūrų technologijų perdavimo gaires, siekiant pagerinti vandenynų sveikatą ir didinti jūrinės biologinės įvairovės indėlį į besivystančių šalių vystymąsi, pirmiausia mažose besivystančiose salų valstybėse ir mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

14b. Suteikti nedidelio masto žvejyba besiverčiantiems žvejams galimybes naudotis jūros ištekliais ir rinkomis. 14c. Gerinti vandenynų ir jų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą įgyvendinant tarptautinius įstatymus pagal Jungtinių Tautų jūros teisės konvenciją, kurioje ir nustatyta teisinė vandenynų ir jų išteklių išsaugojimo ir darnaus naudojimo sistema, kaip primenama dokumento „Ateitis, kurios norime“ 158 punkte.

15 tikslas. Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakreipti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą 15.1. Iki 2020 metų užtikrinti sausumos ir vidaus gėlo vandens ekosistemų ir jų paslaugų, pirmiausia miškų, pelkių, kalnų ir sausumų, išsaugojimą, atkūrimą ir tausų naudojimą laikantis tarptautinėse sutartyse nustatytų įsipareigojimų. 15.2. Iki 2020 metų skatinti visų rūšių miškų darnaus valdymo įgyvendinimą, stabdyti miškų kirtimą, atkurti išnykusius miškus ir labai padidinti miškų želdinimą pasauliniu lygiu. 15.3. Iki 2030 metų kovoti su dykumėjimu, atkurti nykstančią žemę ir dirvožemį, įskaitant žemę, paveiktą dykumėjimo, sausros ir potvynių, ir siekti, kad žemės būklė neblogėtų visame pasaulyje. 15.4. Iki 2030 metų užtikrinti kalnų ekosistemų išsaugojimą, įskaitant jų biologinę įvairovę, siekiant padidinti jų pajėgumą teikti naudą, kuri yra būtina sąlyga darniam vystymuisi. 15.5. Imtis skubių ir reikšmingų veiksmų, siekiant sumažinti gamtos buveinių būklės blogėjimą, sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir iki 2020 metų apsaugoti nykstančias rūšis ir užkirsti kelią jų išnykimui. 15.6. Skatinti sąžiningą ir lygiateisį dalijimąsi genetinių išteklių teikiama nauda ir suteikti galimybes naudotis tokiais ištekliais, kaip susitarta tarptautiniu lygiu. 15.7. Imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant sustabdyti neleistiną saugomų augalijos ir gyvūnijos rūšių naikinimą ir neteisėtą prekybą jais bei išspręsti neteisėtos laukinės floros ir faunos pasiūlos ir paklausos klausimus. 15.8. Iki 2020 metų įdiegti priemones, skirtas užkirsti kelią svetimų invazinių rūšių platinimui ir labai sumažinti jų poveikį žemės ir vandens ekosistemoms, taip pat kontroliuoti arba sunaikinti tokias pirmenybines rūšis. 15.9. Iki 2020 metų įtraukti ekosistemų ir biologinės įvairovės vertybes į nacionalinį ir vietinį planavimą, vystymosi procesus, skurdo mažinimo strategijas ir ataskaitas.

15a. Sutelkti ir labai padidinti finansinius išteklius iš visų šaltinių, siekiant išsaugoti ir tausiai naudoti biologinę įvairovę ir ekosistemas. 15b. Sutelkti iš visų šaltinių ir visais lygiais didelius išteklius, skirtus darniam miškų valdymui finansuoti, ir numatyti tinkamas paskatas besivystančioms šalims tokiam valdymui, įskaitant išsaugojimą ir miškų atželdinimą, remti. 15c. Didinti pasaulinę paramą pastangoms kovojant su neleistinu saugomų rūšių naikinimu ir neteisėta prekyba, įskaitant vietos bendruomenių gebėjimų naudotis darnaus pragyvenimo šaltinio galimybėmis stiprinimą.

16 tikslas. Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais 16.1. Labai sumažinti visų formų smurtą ir jo sukeltų mirčių skaičių visame pasaulyje. 16.2. Panaikinti vaikų paniekinimą, išnaudojimą, neteisėtą prekybą ir visų formų smurtą prieš vaikus bei jų kankinimą. 16.3. Skatinti pagarbą teisinei valstybei nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu ir užtikrinti visiems vienodą teisę reikalauti teisingumo. 16.4. Iki 2030 metų labai sumažinti neteisėtus finansinius ir ginklų srautus, sustiprinti pavogto turto išieškojimą ir grąžinimą bei kovoti su visų formų organizuotu nusikalstamumu. 16.5. Labai sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą. 16.6. Kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas visais lygiais. 16.7. Užtikrinti atsakomųjų, įtraukių, pagrįstų visų dalyvavimu ir atstovaujamųjų sprendimų priėmimą visais lygiais. 16.8. Plėsti ir stiprinti besivystančių šalių dalyvavimą pasaulio valdymo institucijose. 16.9. Iki 2030 metų užtikrinti, kad visi žmonės turėtų teisėtus asmens tapatybės dokumentus, įskaitant gimimo liudijimą. 16.10. Užtikrinti viešąją prieigą prie informacijos ir saugoti pagrindines laisves vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis. 16a. Stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, įskaitant ir tarptautinį bendradarbiavimą, kurių paskirtis plėtoti gebėjimus visais lygiais, ypač besivystančiose šalyse, siekiant užkirsti kelią smurtui ir kovoti su terorizmu bei nusikalstamumu. 16b. Skatinti priimti ir įgyvendinti darniam vystymuisi skirtus nediskriminacinius įstatymus ir politiką.

17 tikslas. Stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę Finansai 17.1. Stiprinti šalies vidaus išteklių sutelkimą, įskaitant ir tarptautinės paramos teikimą besivystančioms šalims, siekiant pagerinti šalies vidaus gebėjimus surinkti mokesčius ir kitas valstybės biudžeto pajamas. 17.2. Išsivysčiusios šalys turėtų galutinai įvykdyti savo oficialius paramos vystymuisi įsipareigojimus, įskaitant daugelio išsivysčiusių šalių įsipareigojimą pasiekti, kad 0,7 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų būtų skiriama oficialiai paramai vystymuisi (OPV/BNP) besivystančioms šalims, o 0,15–0,20 proc. OPV/BNP – mažiausiai išsivysčiusioms šalims; OPV teikėjai skatinami apsvarstyti galimybę nustatyti bent 0,20 proc. OPV/BNP mažiausiai išsivysčiusioms šalims tikslą. 17.3. Sutelkti papildomus finansinius išteklius, skirtus besivystančioms šalims, iš daugelio šaltinių. 17.4. Padėti besivystančioms šalims pasiekti ilgalaikių skolų tvarumą parengiant suderintą politiką, kuri atitinkamai leistų skatinti skolų finansavimą, atleidimą nuo skolų ir skolų pertvarkymą, taip pat išspręsti labai įsiskolinusių neturtingų šalių išorinės skolos klausimą, siekiant sumažinti skolos nuvertėjimą. 17.5. Patvirtinti ir įgyvendinti investicijų skatinimo režimą mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Technologijos 17.6. Stiprinti šiaurės–pietų ir pietų–pietų krypčių bei trišalį regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą ir galimybę naudotis mokslo, technologijų ir naujovių teikiamais laimėjimais, didinti dalijimąsi žiniomis tarpusavyje suderintomis sąlygomis, įskaitant geresnį esamų mechanizmų koordinavimą, pirmiausia Jungtinių Tautų lygiu, ir pasitelkiant pasaulinį technologijų perdavimo palengvinimo mechanizmą. 17.7. Skatinti aplinkai nežalingų technologijų kūrimą, perdavimą, platinimą ir skleidimą besivystančioms šalims palankiomis sąlygomis, įskaitant tarpusavyje suderintas koncesijos ir lengvatines sąlygas. 17.8. Užtikrinti visapusį technologijų banko ir mokslo, technologijų ir naujovių kūrimo gebėjimų stiprinimo mecha-nizmą, skirtą mažiausiai išsivysčiusioms šalims, iki 2017 metų ir plėsti daugybę galimybių teikiančių technologijų, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų, taikymą. Gebėjimų stiprinimas 17.9. Didinti tarptautinę paramą veiksmingiems ir tiksliniams gebėjimams stiprinti besivystančiose šalyse, siekiant remti nacionalinius planus įgyvendinti visus darnaus vystymosi tikslus, įskaitant ir šiaurės–pietų ir pietų–pietų 24

krypčių bei trišalį bendradarbiavimą. Prekyba 17.10. Skatinti visuotinę, taisyklėmis pagrįstą, atvirą, nediskriminacinę ir lygiateisę daugiašalę prekybos sistemą, vadinamąją Pasaulio prekybos organizaciją, įskaitant ir jos derybų pagal Dohos vystymosi darbotvarkę užbaigimą. 17.11. Labai padidinti besivystančių šalių eksportą, pirmiausia siekiant iki 2020 metų padvigubinti mažiausiai išsivysčiusių šalių eksporto į pasaulines rinkas dalį. 17.12. Laiku įgyvendinti muitais ir kvotomis nevaržomą galimybę patekti į rinką ilgalaikiu pagrindu visoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos sprendimų, įskaitant užtikrinimą, kad lengvatinio importo iš mažiausiai išsivysčiusių šalių tvarka būtų skaidri ir paprasta ir padėtų užtikrinti lengvesnį patekimą į rinką. Sisteminiai klausimai Politika ir institucinė darna 17.13. Didinti pasaulinį makroekonomikos stabilumą, įskaitant taip pat politikos koordinavimą ir politikos nuoseklumą. 17.14. Didinti darnaus vystymosi politikos nuoseklumą. 17.15. Išsaugoti vietą kiekvienos šalies nacionalinei politikai ir lyderystei nustatant ir įgyvendinant skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi politiką. Daugelio suinteresuotų šalių partnerystė 17.16. Plėsti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę, papildytą daugelio suinteresuotų šalių partnerystės organizacijomis, kurios sutelkia ir dalijasi žiniomis, profesine patirtimi, technologijomis ir finansiniais ištekliais, remti darnaus vystymosi tikslų pasiekimą visose šalyse, pirmiausia besivystančiose šalyse. 17.17. Skatinti ir remti veiksmingas valstybines, valstybines ir privačias, taip pat pilietinės visuomenės partnerystės organizacijas atsižvelgiant į jų patirtį ir finansavimo strategijas. Duomenys, stebėsena ir atsakomybė 17.18. Iki 2020 metų didinti gebėjimams stiprinti skirtą paramą besivystančioms šalims, įskaitant mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas besivystančių salų valstybes, labai padidinti aukštos kokybės, laiku pateikiamų ir patikimų duomenų, išskaidytų pagal pajamas, lytį, amžių, rasę, etniškumą, migracijos statusą, negalią, geografinę vietovę ir kitas atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes aktualias savybes, prieinamumą. 17.19. Iki 2030 metų vadovautis esamomis iniciatyvomis rengiant pažangos, padarytos užtikrinant darnų vystymąsi, vertinimo rodiklius, papildančius bendrąjį vidaus produktą ir remti statistinių gebėjimų stiprinimą besivystančiose šalyse.

Skurdo rizikos lygis

Skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje gyvenančių gyventojų dalis Socialinės apsaugos išlaidos, palyginti su bendruoju vidaus produktu

Gyventojų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, dalis pagal lytį ir amžių

Visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis, dalis

Iki 2030 metų ne mažiau kaip per pusę sumažinti visų amžiaus grupių vyrų, moterų ir vaikų, gyvenančių skurde pagal visus jo aspektus atsižvelgiant į nacionalines apibrėžtis.

20,5

2,25

Maistui ir žemės ūkiui skirti augalų ir gyvūnų genetiniai ištekliai, laikomi vidutinės trukmės arba ilgalaikio saugojimo vietose

Gyvulių tankio indeksas

Maistui ir žemės ūkiui skirti augalų genetiniai ištekliai, laikomi vidutinės trukmės arba ilgalaikio saugojimo vietose

5,4

5,2

vnt./ha

vnt.

0,35

7978

0,25

11218

1861.3; 2060,6; 0,694 0,734

2806

2772

tūkst. t; kg/ha

16,3

32,8

18,6

0,85

15,3

30,9

20,6

0,86

14,8

27,3

19,1

0,60

15,6

29,3

22,2

0,89

30,1

21,9

1,04

0,23

12580

3236,5; 1,139

5,5

2842

0,24

12029

5,7

2891

0,24

12402

5,6

2952

0,23

13076

7,1

3006

0,20

14719

7,3

2958

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

tūkst. ha

Matavimo vienetai

AM NDVS – Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo 2011–2012 m. ataskaita

Pesticidų naudojimas (bendras kiekis pagal veikliąją medžiagą, tūkst.tonų ir kg/ha)

Naudojamos žemės ūkio Našaus ir tvaraus naudmenos ūkininkavimo tikslais naudojamos žemės ūkio Ekologinių ūkių žemės ūkio paskirties žemės dalis naudmenų dalis, palyginti su bendru naudojamų žemės ūkio naudmenų plotu

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

16,9

33,4

19,2

1,68

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

2 tikslas. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį

Žemiau tarptautinės skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis

Žemiau tarptautinės skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis pagal lytį, amžių, užimtumo statusą ir gyvenamąją vietą (miesto arba kaimo)

Iki 2030 metų panaikinti ypač didelį visų žmonių skurdą visose šalyse (šiuo metu jį patiriantys žmonės pragyvena už mažiau nei 1,25 JAV dol. per dieną).

Matavimo vienetai

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

1 tikslas. Panaikinti visų formų skurdą visose šalyse Šaltinis

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Eurostat

Komentarai

ES 2010–2014 m. vidurkis – 28,6 %

ES vidurkis 2016 m. – 23,4 %

Komentarai

Lietuvos Apskaičiuota: statistikos Naudojamos departamentas žemės ūkio naudmenos/Maistui ir žemės ūkiui skirti augalų genetiniai ištekliai, laikomi vidutinės trukmės arba ilgalaikio saugojimo vietose

Aplinkos Pagal AM NDVS: ministerija, Mažinti neigiamą pesticidų poveikį NDV ataskaita 2011–2012 m. aplinkai

Pagal AM NDVS: Ne mažiau 10 %

Siekiama reikšmė

Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 15 2003 m. lygį – 27,8 %.

Lietuvos Pagal AM NDVS1: statistikos pasiekti ES 15 2003 m. lygį – departamentas 15,0 %

Pagal Jungtinių tautų rodiklio siekiamybę - 0

Siekiama reikšmė

Iki 2030 metų reikšmingai sumažinti mirčių ir ligų, kurias sukėlė pavojingi chemikalai, oro, vandens ir dirvožemio tarša ir užterštumas, skaičių.

Mirtingumo dėl atsitiktinio apsinuodijimo lygis

• Bendrai

• Moterys

• Vyrai

Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė; metai (bendrai ir pagal lytis):

Mirtingumas dėl atsitiktinio apsinuodijimo (alkoholiu)

Mirtingumo dėl kelių eismo įvykių Mirusių dėl kelių eismo metu patirtų traumų lygis įvykių metu patirtų traumų skaičius

Iki 2020 metų visame pasaulyje per pusę sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo avarijose skaičių.

Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas (vienam 15 m. ir vyresniam gyventojui teko absoliutaus alkoholio)

Legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojui, litrais grynojo alkoholio

Mirtingumas dėl savižudybių

• kvėpavimo sistemos ligų

• cukrinio diabeto

• vėžio

Stiprinti piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis, įskaitant piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis ir žalingą alkoholio vartojimą, prevenciją ir gydymą.

Mirtingumo dėl savižudybių lygis

Mirtingumas dėl:

Mirtingumas dėl kraujotakos sistemos, vėžio, cukrinio diabeto, kvėpavimo sistemos ligų

Iki 2030 metų trečdaliu sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų taikant prevenciją ir gydymą bei skatinti psichinę sveikatą ir gerovę. • kraujotakos sistemos ligų

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

metai

100 tūkst. gyventojų teko mirusių

litrai

100 tūkst. gyventojų teko mirusių

Matavimo vienetai

73,45

78,78

67,89

13,5

32,9

41,3

8,9

262

763

73,62

79,12

68,03

10,2

14,7

33,6

41,0

9,2

268

762

73,98

79,45

68,39

13,1

14,7

31,0

42,0

10,9

268

776

74,02

79,38

68,53

8,9

10,7

14,7

36,7

49,7

10,4

266

790

74,59

79,88

69,13

8,3

11,1

14,2

31,7

40,2

9,6

274

768

74,47

79,63

69,14

8,7

10,6

30,8

46,7

10,9

287

812

74,83

69,49

6,7

8,6

13,2

28,7

45,0

10,7

268

805

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

3 tikslas. Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti darnų žemės ūkį

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Aplinkos ministerija, DV ataskaita Pagal AM NDVS: 2011–2012 m.; 72,5 Eurostat

Pagal AM NDVS: ES 15 2003 m. rodiklis 9,6

Pagal AM NDVS: 2003 m. ES15 vidurkis buvo didesnis (52,19)

Pagal AM NDVS: Sumažinti

Pagal AM NDVS: pasiekti ES 15 2003 m. lygį – 232,51

Siekiama reikšmė

80,6

83,3

77,9

ES vidutiniškai 2015 m.

Lietuvos rodiklis 2016 m. geresnis

ES 2010–2014 m. vidurkis – 11,25 %

Lietuvos rodiklis geresnis

Komentarai

Jaunimo ir suaugusiųjų dalyvavimo formaliame ir neformaliame mokyme ir tobulinimasis (kursai) per paskutinius 12 mėn. lygis pagal lytį

Iki 2030 metų užtikrinti vienodas galimybes visoms moterims ir vyrams įgyti prieinamą ir kokybišką techninį, profesinį ir aukštąjį išsilavinimą, įskaitant universitetinį.

Asmenų, baigusių universitetų trečiosios pakopos studijas ir įgijusių mokslo laipsnį, procentas nuo visų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą

Aukštąjį išsilavinimą įgiję 30–34 metų amžiaus gyventojai

Vadovaujamas pozicijas užimančių moterų dalis

Moterų užimamų vietų Seime dalis

Moterų užimamų vietų nacionaliniuose parlamentuose ir vietos valdžios organuose dalis

Užtikrinti moterų visapusišką ir veiksmingą dalyvavimą ir lygias galimybes lyderystei visais sprendimų priėmimo lygiais politiniame, ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas

Moterų vadovių dalis

Moterų užimamų vietų savivaldybių tarybose dalis

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

Matavimo vienetai

Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių skaičius, tais metais įgijusių pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, palyginti su 15–19 m. asmenų skaičiumi

• Vyrai

14,7

41,0

9,2

268

13,1

14,7

42,0

10,9

268

776

10,7

14,7

49,7

10,4

266

790

11,1

14,2

40,2

9,6

274

768

10,6

46,7

10,9

287

812

8,6

13,2

45,0

10,7

268

805

15,3

41,1

19,29

25,89

14,6

39,1

19,29

24,16

11,5

38,9

24,64

24,07

11,9

39,6

24,82

24,05

12,2

38,6

24,26

25,05

13,3

39,6

24,11

26,27

14,2

39,4

21,28

26,92

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

13,5

41,3

8,9

262

• Moterys

762

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

763

Matavimo vienetai

Mokymosi visą gyvenimą lygis (25–64 metų amžiaus gyventojų)

Šalies rodikliai

5 tikslas. Pasiekti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą

JT rodikliai

Uždaviniai

4 tikslas. Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi

Siekiama reikšmė

Pagal AM NDVS: Pasiekti ES lygį – 3,3 proc. nuo visų įgijusių aukštąjį išsilavinimą

Pagal AM NDVS: Pasiekti 95 % baigusių pagr. mokyklą įsigytų vidurinį išsilavinimą/paklausą turinčią profesiją

Siekiama reikšmė

Komentarai

Eurostat

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Apskaičiuota naudojant Aplinkos ministerijos (DV ataskaita 2011–2012 m.) ir Lietuvos statistikos departamento duomenis

Eurostat

ES vidurkis 2016 m. 16,4 %

ES vidurkis 2016 m. 20,8 %

ES vidurkis 2016 m. 29 %

Komentarai

Asmenų, baigusių universitetų trečiosios pakopos studijas ir įgijusių mokslo laipsnį, skaičius per metus / Viso įgijusių aukštąjį išsilavinimą

Pagal Strategiją „Europa 2020“ – aukštąjį išsilavinimą turėtų būti įgiję bent 40 % 30–34 metų amžiaus gyventojų. Lietuva 2016 m. pasiekė – 58,7 %

Aplinkos Pagal Strategiją ministerija, „Europa 2020“ – DV ataskaita mokyklą 2011–2012 m.; nebaigusių Lietuvos moksleivių turėtų statistikos būti mažiau kaip departamentas 10 %

ES 2016 m. – 9,8

ES vidurkis 2016 m. – 10,8 % Lietuvos statistikos departamentas ES 2016 m. – 11,7

Šaltinis

mg/l

BDS 7 – 2,8; bendrasis azotas – 2,8; bendrasis fosforas – 0,087.

14,3

90,5

2010 m.

BDS 7 – 2,4; bendrasis azotas – 2,6; bendrasis fosforas – 0,085.

90,8

JT rodikliai

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu

Energijos intensyvumas, vertinamas kaip pirminės energijos suvartojimo ir BVP santykis

Uždaviniai

Iki 2030 metų labai padidinti atsinaujinančiosios energijos dalį pasaulinės energijos rūšių derinyje.

Iki 2030 metų padvigubinti pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo padidinimo rodiklį.

Galutinės energijos intensyvumas

Atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu

Šalies rodikliai

tona naftos ekvivalentu (TNE) milijonui EUR sukurto BVP

Matavimo vienetai

BDS 7 – 2,4; bendrasis azotas – 2,4; bendrasis fosforas – 0,085.

91,6

2013 m.

BDS 7 – 2,3; bendrasis azotas – 2,7; bendrasis fosforas – 0,077.

10,9

2014 m.

10,6

92,4

2015 m. 2016 m.

171,6

19,6

161

19,9

158,9

21,4

149,7

22,7

147,7

23,6

144,5

25,8

148,5

25,77

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

BDS 7 – 2,3; bendrasis azotas – 2,8; bendrasis fosforas – 0,080.

13,9

91,2

2011 m. 2012 m.

7 tikslas. Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija

Jungtinių Tautų darnaus vystymosi rodiklių duomenų bazė.

Paviršinių vandens telkinių kokybė; organinių medžiagų, koncentracija upėse, ežeruose, Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantės zonoje

Saugiai tvarkomų nuotekų dalis

Vandens telkinių su geros kokybės Vandens telkinių su geros kokybės vandeniu vandeniu dalis dalis

Gyventojų dalis, neturinti galimybių naudotis saugiomis sanitarijos paslaugomis

Saugias sanitarijos paslaugas naudojančių gyventojų dalis1

Saugias sanitarijos paslaugas, įskaitant vietas rankoms plauti su muilu ir vandeniu, naudojančių gyventojų dalis

Gyventojai, aprūpinami centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, palyginti su visais gyventojais

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

Matavimo vienetai

6 tikslas. Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją

Siekiama reikšmė

Neviršyti normatyvų: BDS 7 – 4; bendrasis azotas – 2; bendrasis fosforas – 0,09.

Siekiama reikšmė

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Pagal AM NDVS: Aplinkos ministerija, DV ataskaita 2011–2012 m.; Lietuvos statistikos departamento leidinys

Lietuvos statistikos departamentas

Eurostat

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Pagal Strategiją „Europa 2020“ – 20 % energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių

Komentarai

ES vidurkis 2016 m. – 1,9 %

Komentarai

JT rodikliai

Metinis realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempas

Metinis realiojo BVP, tenkančio vienam dirbančiam asmeniui, augimo tempas

Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15–24 metų amžiaus) dalis

Uždaviniai

Palaikyti ekonomikos augimą vienam gyventojui pagal nacionalines aplinkybes ir pirmiausia bent 7 proc. bendrojo vidaus produkto augimą per metus mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

Iki 2020 metų smarkiai sumažinti nedirbančio, nestudijuojančio ir nesimokančio jaunimo dalį.

Užimtumo lygis; proc. nuo 15 – 64 metų amžiaus žmonių

Ilgalaikio nedarbo lygis; proc. nuo darbo jėgos

Nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (15–24 metų amžiaus) dalis

Pridėtinės vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimo tempas

Metinis realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo tempas

Šalies rodikliai

Matavimo vienetai

57,8

7,4

13,2

7,3

60,2

11,8

5,5

8,5

6,6

11,2

5,2

63,7

11,1

2,1

4,6

65,7

4,8

9,9

1,5

4,4

67,3

3,9

9,2

0,5

2,7

69,4

9,4

0,3

3,6

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

8 tikslas. Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą

Pagal AM NDVS: Pasiekti 70 % užimtumo lygį

Pagal AM NDVS: Pasiekti ES15 2003 m. lygį – 3,3 %

Siekiama reikšmė

Aplinkos ministerija, DV ataskaita 2011–2012 m.; Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Pagal Strategiją „Europa 2020“ – 75 %

ES vidurkis 2016 m. – 11,6

ES vidurkis 2000–2015 m. – 1%

Komentarai

Gyventojų, gyvenančių judriojo ryšio tinklu aprėptoje teritorijoje, dalis pagal technologiją

Labai padidinti galimybes naudotis Gyventojų, aprėptų judriojo informacinėmis ir ryšių technologijomis bei ryšio tinklų, dalis pagal siekti užtikrinti visuotinę ir prieinamą technologijas prieigą prie interneto mažiausiai išsivysčiusiose šalyse iki 2020 metų.

• 4g tinklu Užimtieji pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje, palyginti su visais užimtaisiais

• 3G tinklu

Matavimo vienetai

1,7

1,8

0,9

2,4

0,9

0,78

Bendri vystymuisi skirtų išteklių srautai pagal šalis gavėjas ir donores ir srautų tipą (pvz., oficiali parama vystymuisi, tiesioginės užsienio investicijos ir kiti srautai)

Pateikti tik oficialios paramos vystymuisi duomenys.

JT rodikliai

Uždaviniai

BVP vienam gyventojui, to meto kainomis

Gyventojų pajamų nelygybės rodiklis; pajamų pasiskirstymo koeficientas

Parama vystymuisi1

Šalies rodikliai

tūkst. Eurų

mln. JAV dolerių

Matavimo vienetai

1,9

99,7

1,03

2,1

91,4

99,8

2,6

1,04

2,1

99,9

0,74

9,0491

7,3

36,7

10,328

5,8

51,7

11,162

5,3

51,6

11,82

6,1

50,4

12,471

6,1

45,9

12,884

7,5

48,1

Pagal AM NDVS: Pasiekti ES 15 2003 m. – 4,6

Siekiama reikšmė

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Eurostat

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Aplinkos ministerija, DV ataskaita 2011–2012 m.; Pagal AM NDVS: Lietuvos 13,482 Pasiekti ES 2003 m. statistikos lygį – 18,8 tūkst. departamentas eurų 7,5

57,6

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

1,8

95,6

1,6

0,95

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

10 tikslas. Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą

Užimtieji pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriuje, palyginti su visais užimtaisiais

Pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurta pridėtinė vertė, palyginti su bendrąja pridėtine verte

Išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, palyginti su BVP

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

9 tikslas. Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją ir skatinti naujoves

Komentarai

ES vidurkis 2015 m. – 5,8 %

Pagal Strategiją „Europa 2020“ – 3 % nuo BVP

Komentarai

Susidariusios komunalinės atliekos vienam gyventojui (išskyrus mineralines atliekas)

Perdirbtos komunalinės atliekos palyginti su susidariusiomis komunalinėmis atliekomis

Eur/kg

tonos vienam gyventojui

Matavimo vienetai

381

4,95

0,73

12,4

JT rodikliai

Gyventojų, turinčių patogią prieigą prie viešojo transporto, dalis pagal lytį, amžių ir neįgalumo statusą

Vidutinė metinė smulkių kietųjų dalelių (pvz., KD2,5 ir KD10) koncentracija miestuose (perskaičiuota atsižvelgiant į gyventojų skaičių )

Uždaviniai

Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui.

vidutinė metinė, ug/m3

Žaliavų perdirbimas; perdirbtų popieriaus, stiklo, plastiko ir metalo atliekų kiekis % nuo bendro komunalinių atliekų kiekio

Matavimo vienetai

Vidutinė metinė smulkių kietųjų dalelių koncentracija 4 miestuose (perskaičiuota atsižvelgiant į gyventojų skaičių)

Namų ūkių, kuriems labai lengva ar lengva naudotis viešojo transporto paslaugomis, dalis

Šalies rodikliai

445

23,46

0,87

12,8

433

27,81

0,76

15,7

433

30,47

0,84

14,8

448

33,08

0,86

14,5

27,7

18,23

24,811

19,64

21,253

79,7

20,41

23,8

21,09

22,413

22,99

19,54

23,872

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

412

19,94

0,75

13,8

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

11 tikslas. Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs

Nacionalinis perdirbimo rodiklis, tonomis perdirbtų medžiagų

Medžiagų produktyvumas (bendrojo vidaus produkto ir medžiagų vidaus vartojimo santykis (BVP/MVV))

Medžiagų vidaus vartojimas palyginti su BVP

Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą.

Medžiagų vidaus vartojimas, tenkantis vienam gyventojui

Iki 2030 metų pasiekti darnų gamtos išteklių valdymą ir veiksmingą jų naudojimą.

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

12 tikslas. Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius

ES vidurkis 2016 m. 13,0 tonų vienam gyventojui

Komentarai

ES vidurkis 2015 m. – 45 %

ES vidurkis Lietuvos 2015 m. 2 EUR/kg statistikos departamentas

Šaltinis

Pagal AM NDVS : Surūšiuoti ir atiduoti antriniam naudojimui ne mažiau 65% buitinių atliekų

Siekiama reikšmė

Aplinkos apsaugos agentūra

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

ES vidurkis 2014 m. – 22,5

Namų ūkių, kuriems sunku ar labai sunku naudotis viešojo transporto paslaugomis, dalis: 2012 m. ES – 20,4 %, Lietuvoje – 20,3 %.

Komentarai

Pagal AM NDVS : Aplinkos Pasiekti, kad apsaugos Apskaičiuota: augimas būtų agentūra; komunalinės bent du kartus Lietuvos atliekos / Lietuvos lėtesnis nei statistikos gyventojai vartojimo išlaidų departamentas didėjimas

Siekiama reikšmė

JT rodikliai

Apie kompleksinės politikos krypties, strategijos ir (arba) plano, didinančio jų gebėjimą prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos pasekmių, didinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir mažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip, kad nekiltų pavojus maisto gamybos pajėgumui (įskaitant nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos planus, nacionalinį indėlį, nacionalinius pranešimus, kas dvejus metus skelbiamas atnaujinamas ataskaitas ir kt.), sukūrimą arba įdiegimą pranešusių šalių skaičius

2020–2025 m. per metus mobilizuota JAV dolerių suma

Uždaviniai

Įtraukti klimato kaitos priemones į nacionalinę politiką, strategijas ir planavimą.

43,2

indeksas (1990 m = 100)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, baziniai metai 1990 44,41

89,5

44,22

41,62

114,6

41,5

279,1

Taip

41,99

547,4

Taip

336,5

Taip

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

tūkst. Eurų

Matavimo vienetai

Bendras Lietuvos teikiamas finansavimas besivystančioms šalims klimato kaitos srityje

Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija ir nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo tarpinstitucinės veiklos planas

Šalies rodikliai

13 tikslas. Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą

Pagal Strategiją „Europa 2020“ – 20 % mažiau nei 1990 m.

Siekiama reikšmė

Eurostat

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

ES vidurkis 2015 m. – 77,88 %

Komentarai

Pakrantės zonų eutrofikacijos indeksas ir plūduriuojančių plastikinių šiukšlių tankis

45 1,82

tūkst. t tūkst. t

• azoto • fosforo

76,7

tūkst. t

• organinių medžiagų

Organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą:

tūkst. t

Žuvų sugavimai iš pagrindinių žvejybos rajonų 138,24

0,052

mg/l

• Bendras fosforas

1,49

39,3

137,1

1,13

35,5

70,2

0,029

0,260

0,503

0,6076

mg/l

• Bendras azotas 0,031

7,360

5,763

10,725

1,33

74,803

0,0195

0,4539

6,213

1,17

148,843

0,03223

0,4292

4,443

72,432

0,0322

0,5085

10,140

105,739

0,02637

0,4725

6,370

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

g/l

Matavimo vienetai

• Chlorofilas „a“

Pakrantės zonų eutrofikacijos indeksas1

Šalies rodikliai

Pagal AM NDVS : Sumažinti 20 %, lyginant su 2000 m.

Siekiama reikšmė

Aplinkos ministerija, DV ataskaita 2011–2012m.

Eurostat

Lietuvos statistikos departamentas

Šaltinis

Saugomų gamtos teritorijų plotas, palyginti su šalies plotu

Raudonosios knygos indeksas1

Sausumos ir gėlo vandens biologinei įvairovei svarbių objektų, priklausančių saugomoms teritorijoms, dalis pagal ekosistemos tipą

Raudonosios knygos indeksas1

Įvertis, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi rodiklių duomenų bazė.

Miškingumas (JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimo metodu.)

Miškų plotas, palyginti su visu žemės plotu

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

Matavimo vienetai

0,99

15,6

34,46

0,99

15,6

34,62

0,99

15,6

34,67

0,99

15,7

34,69

0,99

17,5

34,73

0,99

17,6

34,79

0,99

17,6

34,91

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Šaltinis

Lietuvos Pagal AM NDVS : statistikos Padidinti saugomų departamentas teritorijų plotą iki 16–18 %

Pagal AM NDVS : Per strategijos galiojimo laiką padidinti 3 %

Siekiama reikšmė

15 tikslas. Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą

JT rodikliai

Uždaviniai

14 tikslas. Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi

Komentarai

2016 m.

2010 metų stulpelyje 2008 metų apklausų duomenys.

Sociologinio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis.

Įmonių, per paskutinius 12 mėn. davusių kyšį dalis2

Įmonių, per paskutinius 12 mėn. bent kartą bendravusių su valstybės pareigūnu ir davusių jam kyšį arba jo paprašytų duoti kyšį, dalis

% % % % %

• Viešasis administravimas • Vyriausybė • Teisėsaugos sistema • Policija

teko 100 tūkst. gyventojų

Matavimo vienetai

• Parlamentas

Pasitikėjimas institucijomis3

Gyventojų, patenkintų viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis

Gyventojų, per paskutinius 12 mėn. davusių kyšį dalis

Gyventojų, per paskutinius 12 mėn. bent kartą bendravusių su valstybės pareigūnu ir davusių jam kyšį arba jo paprašytų duoti kyšį, dalis

Labai sumažinti visų formų korupciją ir kyšininkavimą.

Gyventojų, patenkintų savo paskutine patirtimi naudojantis viešosiomis paslaugomis, dalis

Užregistruotų asmenų, nukentėjusių nuo nužudymų, skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Tyčinių žmogžudysčių aukų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, pagal lytį ir amžių

Labai sumažinti visų formų smurtą ir jo sukeltų mirčių skaičių visame pasaulyje.

Kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas visais lygiais.

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

7,07

6,97

6,76

6,69

5,42

1 5

1 16

5,92

4,98

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

Šaltinis

Standartinis Eurobarometras 86

Lietuvos Pagal AM NDVS : statistikos Padidinti saugomų departamentas teritorijų plotą iki 16–18 %

Pagal AM NDVS : Per strategijos galiojimo laiką padidinti 3 %

Siekiama reikšmė

16 tikslas. Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas ir įtraukias institucijas visais lygiais

ES vidurkis 2016 m. – 71 %

ES vidurkis 2016 m. – 51 %

ES vidurkis 2016 m. – 31 %

ES vidurkis 2016 m. – 48 %

ES vidurkis 2016 m. – 32 %

ES vidurkis 2015 m. – 1,5

Komentarai

Gyventojų, naudojančių internetą, dalis

Gebėjimų stiprinimas Užsienio studentų iš mažiau išsivysčiusių šalių skaičius

Gyventojų, naudojančių internetą, dalis

Tarpžinybinių programų mokslo ir technologijų srityje skaičius

vnt.

Tarpvalstybinių susitarimų mokslo ir technologijų srityje skaičius

Mokslo ir (arba) technologijų bendradarbiavimo susitarimų ir programų tarp šalių skaičius pagal bendradarbiavimo tipą

vnt.

Oficialiosios paramos vystymuisi santykis su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis

EBPO Paramos vystymuisi komiteto narių donorių oficialios paramos vystymuisi santykis su bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis : bendra oficiali parama vystymuisi ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims

Technologijos

vnt.

Šalies rodikliai

JT rodikliai

Uždaviniai

Matavimo vienetai

59,8

0,1

62,5

0,12

3136

66,2

0,13

3467

68,5

0,11

3759

72,1

0,1

4115

71,4

0,12

4408

74,4

0,14

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

17 tikslas. Stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę

Šaltinis

Švietimo valdymo informacinė sistema

Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos Pasiekti 0,7 % statistikos bendrųjų departamentas nacionalinių pajamų iki 2030 m., pagal JT rezoliuciją 2015 09 25

Siekiama reikšmė

ES vidurkis 2016 m. – 82 %

ES vidurkis 2015 m. – 1,5

Komentarai

2017