Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Darbo partijos programos analizė ir rekomendacijos Vystomojo bendradarbiavimo platforma <cia gali buti front page, data, logo)
Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: LAISVĖS PARTIJOS PROGRAMOS ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS
2020 m.
Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Laisvės partijos programos analizė ir rekomendacijos LIETUVA IR VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKA - SVARBIAUSI ĮSIPAREIGOJIMAI Lietuva, 2004 m. tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi (toliau - OPV). 2005 m. gegužės 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo numatyta, kad 2004 m. ir po 2004 m. ES narėmis tapusios šalys iki 2015 m. OPV skirs ne mažiau kaip 0,33 proc. BNP, o šalys, kurios ES narėmis tapo iki 2004 m. – 0,7 proc. Šie įsipareigojimai pakartoti 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose, nukeliant įgyvendinimo terminą iki 2030 m. OPV įsipareigojimai akcentuojami ir 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybių vadovų patvirtintoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų. 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje (Nr. XIIIP-25642). Už šią rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP- 2564) vienbalsiai balsavo 76 Seimo nariai. Rezoliucijoje atskiru prioritetu skatinama didinti Lietuvos paramą vystomajam bendradarbiavimui, įteisinti, kad biudžeto asignavimai ir finansinės priemonės pirmiausia būtų orientuotos į ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ PROGRAMŲ ANALIZĖ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKOS KONTEKSTE Vystomojo bendradarbiavimo platforma peržiūrėjo Lietuvos politinių partijų programose deklaruojamus planus ir siūlymus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste. Politinių partijų programos buvo vertinamos pagal šias temas / kriterijus: aaaAr vystomasis bendradarbiavimas programoje atpažįstamas kaip savarankiška užsienio politikos dalis? aaaAr vystomojo bendradarbiavimo politika programoje padengiama išsamiai, t.y. skaidoma į skirtingus tematinius aspektus? Ar aptariama vystomojo bendradarbiavimo valstybių arba regionų situacija? aaaAr platus programoje numatomas užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo geografinis spektras, t.y. aptariamos Rytų partnerystės šalys, taip pat valstybės Afrikoje, Azijoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje? Ar valstybės arba regionai programoje yra konkretizuojami? aaaAr programoje kalbama apie oficialius su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius įsipareigojimus, oficialią paramą vystymuisi? aaaKaip programoje pozicionuojama Lietuva - ar kaip ES ir kitų tarptautinių organizacijų dalis, ar ir kaip savarankiška tarptautinės arenos veikėja? aaaAr programoje kalbama apie dvišalę paramą ir konkrečias jos kryptis? aaaAr programoje sprendžiama pabėgėlių tarptautinės migracijos problematika?
krizės,
aaaKokie programoje pateikiami užsienio politikos bei vystomojo bendradarbiavimo veikėjai? Ar į šios politikos vykdymą numatoma įtraukti ir pilietinę visuomenę, verslą ir kitus subjektus? aaaAr programoje holistiškai regimas pasaulis? Ar įvardijamos tam tikros tarptautinės sąveikos, pagrindinės šių dienų globalios problemos? aaaAr programoje minima JT Darbotvarkė 2030, Darnaus vystymosi tikslai ir ar numatomos gairės jų įgyvendinimui? aaaAr programoje įvardijami pagrindiniai partijos užsienio politikos principai bei vertybės, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus?
Laisvės partijos programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
1
Šiame plačiame tarptautinės politikos vaizdinyje partija nori matyti ir reikšmingą Lietuvos vaidmenį, kuris neapribojamas vien tik naryste aljansuose ar tarptautinėse organizacijose, ir kuris savaime diktuoja prasmingus ne tik daugiašalius, bet ir dvišalius santykius. Programoje teigiama: „Lietuva per praėjusį dešimtmetį įsitvirtino kaip patikima partnerė, prognozuojama užsienio politikos veikėja ir atsakinga globalių procesų ir koalicijų dalyvė. [...] Laisvės partija tiki, kad tolimesnis Lietuvos Respublikos vaidmuo užsienio politikoje turi būti dar aktyvesnis, negu buvo iki šiol.“2 Vienas iš pagrindinių Laisvės partijos keliamų tikslų užsienio politikoje yra Lietuva kaip patikima partnerė, kaimynė ir globalios bendruomenės narė.3 Partija teigia, jog Lietuva turi galimybę didinti savo indėlį ir toliau tęsti sėkmingą šalies dalyvavimą ES, NATO ar JTO operacijose, o Lietuvos karių pasirengimas ir patirtis gali ir turi padėti siekti taikos, konflikto de-eskalavimo, teroristinių ar prekybos žmonėmis tinklų išardymo4. Negana to, programoje matyti ir aiškus dalyvavimo tarptautinėse organizacijose aspektas – programoje aptariamas Lietuvos dalyvavimas tokiose struktūrose kaip EBPO, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Taryba (siekia tapti nare), Globalios konferencijos (COP), JT ST.5
Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.128 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.136 3 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.129 4 Ten pat. 5 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.137 6 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.128 2
https://www.laisvespartija.lt/wp-content/ uploads/2020/06/Laisvės-partijos-2020-m.Seimo-rinkimų-programa.pdf
HOLISTINIS PASAULIO MATYMAS, STIPRI LIETUVOS SAVARANKIŠKA POLITIKA IR AIŠKŪS UŽSIENIO POLITIKOS PRINCIPAI
Laisvės partijos programoje pasaulis ir jo realijos regimi labai holistiškai, o tai suponuoja platų užsienio politikos ir kartu vystomojo bendradarbiavimo krypčių, temų ir principų spektrą. Programoje stengiamasi aiškiai įvardyti šį partijos vizijos privalumą: „XXI a. užsienio politika nebėra tik apie santykius su kaimyninėmis valstybėmis ar ryšius su įprastais prekybos partneriais. Šiuolaikinė užsienio politika – mūsų atsakas į globalius iššūkius. Esame veikiami ne tik reiškinių mūsų kaimynystėje, bet ir to, kas vyksta kitame pasaulio krašte. Nuo nevalstybinių veikėjų, nusikaltėlių kartelių ir teroristinių grupuočių, iki kibernetinio karo – tam, kad sėkmingai naviguotume mus supančiame besikeičiančiame pasaulyje būtina būti aktyviems ir turėti aiškius vertybinius vektorius, kurie padėtų nustatyti kryptį mūsų valstybės ir pasaulio kursui.“1
1
Laisvės partijos rinkiminę programą galite rasti čia:
Programoje taip pat aiškiai įvardijami pagrindiniai partijos užsienio politikos principai: „Lietuva – aktyvi Europos Sąjungos narė ir patikima Šiaurės Atlanto aljanso sąjungininkė, todėl nedvejodami turime būti kartu su Vakarų pasaulio valstybėmis, kurioms demokratija, žmogaus teisės ir laisvės nėra reliatyvios sąvokos, o tarptautinė teisė nėra rekomendacija. [...] Tikime, kad Lietuvos užsienio politika turi stovėti ant žmogaus teisių ir laisvių, įgyvendinamų liberalios demokratijos, tarptautinės teisės viršenybės ir daugiašališko sprendimų priėmimo sąlygomis, pamato.“6
Laisvės partijos programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
2
Laisvės partijos rinkiminę programą galite rasti čia: https://www.laisvespartija.lt/wp-content/ uploads/2020/06/Laisvės-partijos-2020-m.Seimo-rinkimų-programa.pdf
VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS IR JO TEMATINIS BEI GEOGRAFINIS SPEKTRAS
Partija išskiria vystomąjį bendradarbiavimą kaip savarankišką užsienio politikos sritį: „Aktyvus Lietuvos dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo projektų inicijavime ir palaikyme yra sveikintinas. Manome, kad tolygus šios srities finansavimo didinimas yra būtinas. Lietuva turi didžiulį potencialą kurti bendradarbiavimo ir atirties pasidalinimo tiltus su valstybėmis Afrikoje ar Pietų Amerikos kontinentuose.“7 Taigi programoje užsibrėžiama didinti finansavimą, skirtą vystomajam bendradarbiavimui. Vis dėlto, konkretūs tarptautiniai vystomojo bendradarbiavimo įsipareigojimai čia nepateikiami – neminima, jog Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti 0,33% BNP Oficialiai paramai vystymuisi (OPV) skirti. Tačiau Laisvės partija sieks, kad iki 2024 m. šalies užsienio politikai skiriamas biudžetas išaugtų iki 0,4 proc. nuo BVP.8
Programoje su vystomuoju bendradarbiavimu susijęs tematinis laukas skaidomas smulkiau, yra minimi globalūs konfliktai, tokie kaip karas Sirijoje, besitęsiantis konfliktas Jemene, neramumai Libijoje.12 Laisvės partija palaiko ir skatina aktyvesnį Europos Sąjungos įsitraukimą ir efektyvų veikimą prisidedant prie taikių sprendimų paieškos, humanitarinės krizės užkardymo ir beprasmių civilių aukų mažinimo13. Taip pat partija palaiko siekį taikiai išspręsti Izraelio-Palestinos konfliktą. Pasak partijos, Palestina turi teisę į valstybingumą ir pripažinimą atsisakiusi smurto, pažabojusi teroristinių grupių veiklą ir pripažinusi Izraelį.14
Geografiniu aspektu vystomasis bendradarbiavimas suprantamas labai plačiai. Išskiriami Rytų Europos regionai9, siūloma kurti bendradarbiavimo ir patirties pasidalinimo tiltus su valstybėmis Afrikoje ir Pietų Amerikoje: „Lietuva turi intensyvinti ryšius su demokratinėmis G20 valstybėmis: Japonija, Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Kanada, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja. Plečiant, o šių šalių atveju dažnai kuriant, bendradarbiavimo darbotvarkę, būtina ieškoti ekonominių galimybių mūsų šalies verslui.10“ Įvardinant Lietuvos potencialą kurti bendradarbiavimo ir pasidalinimo tiltus su valstybėmis Afrikos ar Pietų Amerikos kontinentuose, Laisvės partija siūlo formuoti globalią darbotvarkę kovojant su klimato kaitos padariniais: „Lietuvos gebėjimas padėti stichinių nelaimių, klimato kaitos padarinių ar ligų paveiktoms pasaulio valstybėms; parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui besivystančiose šalyse yra vienas iš svarbių mūsų modernios, atsakingos ir globalios Lietuvos atributų.“11 Taip Laisvės partija programoje paliečia ir labai svarbų humanitarinės pagalbos aspektą. Afrikos, Lotynų Amerikos, Centrinės ir Pietryčių Azijos, Vidurio Rytų regionai programoje aptariami ir kaip Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos agresyvios ir ekspansinės politikos taikiniai. Šie vystomojo bendradarbiavimo regionai taip pat minimi ir sprendžiant dvigubos (daugybinės) pilietybės klausimą.
Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.138 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.140 9 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.141 10 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.137 11 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.138, p.137 12 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.138 7
13
8
14
Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.139 Ten pat.
Laisvės partijos programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
3
RYTŲ PARTNERYSTĖ
Laisvės partija programoje taip pat aptaria ir Rytų partnerystės bei atskirų jos valstybių situaciją. Programoje nurodoma, kad partija ypatingą dėmesį skirs Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos Europos integracijos tikslams.15 Partija taip pat sieks proaktyvios ES paramos Rytų partnerystės šalims. Rytų partnerystės valstybių visokeriopas gerbūvis programoje tiesiogiai siejamas su Rusijos veiksmais jose. Programoje pareiškiama: „Santykių su Rusija normalizavimas įmanomas tik grąžinus Ukrainai – Krymą, Sakartvelui – Pietų Osetiją ir Abchaziją, Moldovai – Padniestrę. Padėdami šioms šalims atsispirti Rusijos bandymas silpninti jų valstybingumą, palaikysime jų visuomenių ir ekonomikų atsparumo didinimą bei politinius siekius įgyvendinti eurotintegracines reformas, kurios galiausiai sukurtų prielaidas Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystei ES.16“ Taip pat pagirtina, kad programoje numatoma, siekiant demokratijos ir žmogaus teisių sklaidos Rytų Europos regione, kviesti perspektyvius Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos ir kitų valstybių moksleivius studijuoti Lietuvoje bei remti mokyklos ukrainiečių dėstomąja kalba įkūrimą Lietuvoje.17
Laisvės partija programoje pavyzdingai gerai ir plačiai išvysto vystomojo bendradarbiavimo ir įvairių jo dėmenų klausimą. Partijos programą galima teigiamai įvertinti pagal beveik visus šioje analizėje išsikeltus kriterijus. Tai – vystomojo bendradarbiavimo atžvilgiu viena labiausiai detalizuotų ir išsamių politinių partijų programų. Kviečiame Laisvės partiją aktyviai dalintis partijos programoje išdėstytu itin svariu ir holistiniu lokalumo ir globalumo sąveikų matymu, Lietuvos kaip kompetentingos partnerės bei sprendimų priėmėjos, ne vien tik stebėtojos, pozicionavimu globaliai formuojant Lietuvos politinę kultūrą ir vertybes.
Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.135 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.132 17 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p. 33, p.19. 18 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.128 19 Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.70
4
Laisvės partijos rinkiminę programą galite rasti čia: https://www.laisvespartija.lt/wp-content/ uploads/2020/06/Laisvės-partijos-2020-m.Seimo-rinkimų-programa.pdf
GLOBALŪS IŠŠŪKIAI IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
Partija savo programoje mini pagrindinius globalius iššūkius bei siūlo įvairiapusius tarptautinius sprendimus. Programoje teigiama, kad „Klimato kaitos švelninimas, kova su kibernetiniu nusikalstamumu ar pandemijomis yra beprasmiai pavieniui.18“ Aptardama migracijos iššūkį partija savo programoje teigia: „Palaikome Lietuvos dalyvavimą skirtingose tarptautinėse pabėgėlių perkėlimo iniciatyvose. Manome, kad Lietuva yra pajėgi priimti nuo karo bėgančius ir pasiūlyti jiems taikų prieglobstį mūsų šalyje. Esame įsitikinę, kad sėkmingiausi pabėgėlių integracijos pavyzdžiai yra susiję su kuo ankstesne integracija į darbo rinką, o ne su izoliavimu.19“ Pagirtina, jog Laisvės partija siūlo tiesioginius pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sprendimus Lietuvai, pateikdama konkrečias priemones: „Sieksime, kad Lietuva išliktų atvira ir svetinga pabėgėliams iš įvairių kraštų, nepaisant jų etninės kilmės, rasės, tautybės ar išpažįstamos religijos. [...] Pakeisime Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, numatant prieglobsčio prašytojams teisę dirbti. Tobulinsime integracijos paslaugų teikimo sąlygas taip, kad būtų atsižvelgiama į individualaus pabėgėlio poreikius ir sėkmingą integraciją. Stiprinsime antidiskriminacinės politikos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu įgyvendinimą, siekiant šalinti neigiamų išankstinių nuostatų kuriamas kliūtis sėkmingai pabėgėlių integracijai. Didinsime vietos savivaldos vaidmenį ir įsitraukimą į pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijos procesą.20“ Taip pat programoje minimas COVID-19 tarptautinis iššūkis, tačiau problemos sprendimai siūlomi tik Lietuvos mastu.21 Programoje didelis dėmesys skiriamas ir klimato kaitai kaip globaliai problemai, kuriai, programoje teigiama, reikia didesnės ES integracijos ir su kurios padariniais kovoti ES kartu su G20 valstybėmis formuos globalią darbotvarkę.
15
20
16
21
Ten pat. Laisvės partijos Seimo rinkimų programa 2020, p.125
Laisvės partijos programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
Laisvės partijos rinkiminę programą galite rasti čia: https://www.laisvespartija.lt/wp-content/ uploads/2020/06/Laisvės-partijos-2020-m.Seimo-rinkimų-programa.pdf
REKOMENDACIJOS 1 Minint Lietuvą kaip globalios bendruomenės dalį skatinti ne tik aktyviai stiprinti partnerystes, kokybišką dalyvavimą ir atstovavimą, tačiau ir pilnavertį esamų galimybių išnaudojimą (pvz. įsitraukti ir išnaudoti siūlomus mechanizmus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narystės gairėse: siūloma Vystymosi paramos komiteto (VPK) žmogiškųjų išteklių stiprinimo programa ne VPK nariams ir kitas esamas galimybes).
3 Raginame į programą įtraukti su vystomuoju bendradarbiavimu (oficialia parama vystymuisi) susijusius tarptautinius įsipareigojimus ir skatinti viešumo bei skaidrumo priemonių ir mechanizmų diegimą tiek dvišalėse, tiek daugiašalėse OPV programose: atvirų duomenų apie OPV panaudojimą ir rezultatus viešinimą ir detalizavimą, EBPO rekomendacijų įgalinimo progresą, veiklų kiekybinį ir kokybinį monitoringą ir veiklų bei rezultatų viešinimą visuomenei.
5 Įvertinti globalaus švietimo ir globalių sąsajų suvokimo ir įvertinimo svarbą mums, kaip globalios visuomenės piliečiams, ir akcentuoti bei plėtoti globalų švietimą Lietuvoje.
2 Skatiname detalizuoti minimos humanitarinės pagalbos struktūros stiprinimą: galimos nacionalinės tarp-sektorinės humanitarinės pagalbos partnerystės mechanizmo kūrimo potencialą optimaliam pagalbos skyrimui, reagavimo strategijų prioritetus.
4 Siūlome labiau įvertinti pilietinės visuomenės, verslo, akademijos ir kitų veikėjų bendradarbiavimo sinergijos potencialą vykdant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir juos įtraukti į procesą.