Mokesčių teisingumas iš globalaus švietimo perspektyvos | Mokymų vadovas by Vystomojo bendardarbiavimo platforma

Mokesčių teisingumas iš globalaus švietimo perspektyvos Mokymų vadovas

Bendraautoriai: Justina Kaluinaitė (Vystomojo bendradarbiavimo platforma), Financial Justice, Demnet, Ekvilib, Crosol, Kopin, Eurodad. Bendraautoriai yra atsakingi už skirtingų užsiėmimų adaptavimą ir / arba parengimą.

Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org 2021 m. Viršelis: Teo Zac / Unsplash.com Šis mokymų įrankis yra projektų „#VBirNVO“ ir Eurodad narių institucinio stiprinimo dalis. Projektus mums padeda įgyvendinti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Europos komisijos programų lėšos. Donorų parama šiam leidiniui nereiškia pritarimo turiniui, už kurį yra atsakingi tik jo autoriai. Donorai taip pat negali būti laikomi atsakingais už leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

Mokymų leidinio tikslas – padėti mokiniams suprasti mokesčių, apmokestinimo ir mokesčių teisingumo sąvokas. Šioje priemonėje pateikti užsiėmimai yra pritaikyti jaunimui, jie suskirstyti pagal sudėtingumo lygį. Užsiėmimai apima sistemas, dilemas ir koncepcijas, susijusias su valstybių, įmonių ir piliečių vaidmeniu mokesčių teisingumo srityje.

Ką rasite šioje mokymų priemonėje? Pagrindinės nagrinėjamos temos: Kaip mokesčiai padeda garantuoti viešąsias paslaugas

Mokesčių mokėtojai turi teises ir pareigas

Mokesčiai daro poveikį globaliai situacijai, ypač ekonomiškai silpnesnėse šalyse

Terminai ir koncepcijos Mokesčiai – valstybės įstatymų nustatyti privalomieji fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir nebiudžetinius fondus.

Mokesčių sistema Plačiąja prasme mokesčių sistema apima ir rinkliavas bei kitus tikslinius mokėjimus valstybei ir savivaldybėms, kurie mokami kaip atlygis už tam tikrų konkrečių viešųjų paslaugų teikimą privatiems asmenims; siaurąja prasme – tik tokius mokėjimus, kuriuos mokant nenurodoma jų tikslinė paskirtis, o valstybės ir savivaldybių institucijos panaudoja gautas lėšas savo nuožiūra pagal visuomenės poreikius. Priklausomai nuo valstybės ekonominės ir socialinės politikos, mokesčių sistema gali būti pagrįsta gaunamos naudos (daugiau moka tie, kurie daugiau naudojasi viešojo sektoriaus paslaugomis) arba mokumo principu (daugiau moka tie, kurie turi daugiau pajamų ir turto).

Mokesčių rūšys Pagal gaunamų mokestinių pajamų paskirtį skiriami valstybiniai (mokami į valstybės biudžetą), vietiniai (mokami į savivaldybių biudžetus) ir specialieji, arba tiksliniai (socialinio draudimo, sveikatos draudimo, kelių, kitų tikslinių fondų) mokesčiai.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Išskaičiuojamas iš gaunamo atlyginimo už atliktą darbą, taip pat ir kitų, ne už darbo santykius gautų pajamų (pardavus turtą ir pan.). Dirbantiesiems pagal darbo sutartis gyventojų pajamų mokestis yra išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio (tai daro darbdavys), tuo tarpu vykdantieji individualią veiklą susimoka jį patys. GPM turi mokėti pajamų gavę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Pelno mokestis. Jį moka įmonės nuo savo uždirbto grynojo mokestinio pelno. Pagrindinis

pelno mokesčio tarifas siekia 15 proc. Mažesni tarifai taikomi mažoms įmonėms, visiškai nuo šio mokesčio atleidžiamos socialinės įmonės.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM). PVM yra vartotojų mokamas mokestis nuo įsigytų

prekių ir paslaugų. Standartinis PVM tarifas siekia 21 proc.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagrindinis valstybinio socialinio draudimo sistemos tikslas – garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės ar kitais atvejais. Šiuos mokesčius moka tiek darbdavys, tiek darbuotojas. VSD mokesčius turi mokėti ir besiverčiantieji individualia veikla, dirbantys su verslo liudijimais, autorinėmis sutartimis, sportininkai, atlikėjai, šeimynų dalyviai ir kt. Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. PSD žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Automatiškai draustais privalomuoju sveikatos draudimu tampa: •

Pagal darbo sutartį dirbantys asmenys

•

Nepilnamečiai

•

Pensininkai

•

Bedarbiai, registruoti Užimtumo tarnyboje

•

Nėštumo, vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys

•

Studentai

•

Socialiai remtini asmenys

•

Kiti specialioms grupėms priskirti remtini asmenys

•

Globėjai, atitinkantys nustatytas sąlygas

Akcizas. Mokestis tam tikroms prekių grupėms, paprastai darančioms žalą vartotojui (pvz.,

tabakui, alkoholiui) ar aplinkai (pvz., degalams).

Kas yra mokesčių teisingumas? Jungtinės Karalystės nevyriausybinė organizacija „Tax Justice Network“ pateikia tokį apibrėžimą: „Mokesčių [sistemos] teisingumas reiškia idėjas, politiką ir advokaciją, kuriomis siekiama lygybę ir socialinį teisingumą pasiekti sąžiningai apmokestinant turtingesnius visuomenės narius ir tarptautines korporacijas. Šia prasme mokesčių teisingumas dažnai orientuojasi į „mokesčių rojų“ uždarymą ir tarptautinių korporacijų bei pasaulio super-turtingųjų vykdomos korupcijos ir mokesčių vengimo sustabdymą.“ Skaičiuojama, kad tarptautinės korporacijos kasmet į „mokesčių rojus“ perkelia maždaug 1.38 trilijonais JAV dolerių vertinamus savo pelnus, ir vien dėl to valstybės netenka 245 mlrd. JAV dolerių korporacijų mokesčių į savo biudžetus. Tarp šių tarptautinių įmonių yra daugybė informacinių technologijų kompanijų, tokių kaip „Google“, „Amazon“ ir „Facebook“, kurios gauna milžiniškus pelnus, tačiau paprastai mokesčių nemoka niekur. „Tax Justice Network“ duomenimis, 2018 m. JAV milijardieriai sumokėjo mažiau mokesčių į JAV biudžetą, nei jų sekretoriai (ės). Mokesčių jie išvengia perkeldami savo pelnus iš šalių, kuriose jie gamina ir/arba parduoda savo produktus, į taip vadinamus „mokesčių rojus“, t. y. į tas šalis, kuriose nėra korporacinių mokesčių reikalavimų arba jie yra labai maži. 4

I dalis

Suprask mokesčius 1 užsiėmimas: Mokesčių mėtymas! Sesijos tikslas: įvadinis užsiėmimas, skatinantis diskusiją apie mokesčių sistemą ir geresnį jos supratimą. Trukmė: 15 minučių

Grupės dydis: visa grupė

Priemonės: popieriaus lapai ir rašikliai

Eiga: 1. Kiekvienas dalyvis gauna po popieriaus lapą ir rašiklį. Paprašykite dalyvių užrašyti lape viską, kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį „mokesčiai“. 2. Dalyviai iš popieriaus išlanksto lėktuvėlį arba tiesiog padaro popieriaus gniužulą. Paprašykite dalyvių paleisti lėktuvėlius ar gniūžtes į vieną patalpos erdvę. 3. Kai lėktuvai ir/ar gniūžtės bus išmesti, paprašykite dalyvių pasiimti po vieną jų (bet ne savo). Suskirstykite dalyvius į mažas grupeles (3-5 asmenys), paprašykite jų garsiai perskaityti mintis lėktuvėlyje ar gniūžtėje ir jas aptarti: kas užrašyta lape, kokios mintys kyla skaitant užrašus, ar sutinkate su teiginiais, ar jiems prieštaraujate? 4. Po trumpų diskusijų mažose grupelėse, paprašykite visų grupių atstovų pasidalyti savo įžvalgomis ir komentarais su visa grupe. 5. Paklauskite grupės, ar, remiantis išgirstomis mintimis bei pastebėjimais, visi vienodai supranta terminą „mokesčiai“?

2 užsiėmimas: Kas yra mokesčiai? Sesijos tikslas: įvadinis užsiėmimas, skatinantis diskusiją apie mokesčių supratimą Trukmė: 30 minučių

Grupės dydis: visa grupė

Priemonės: popieriaus lapas ir rašikliai, paruošti didesni lapai – plakatai, maži lapeliai ar lipnūs lapeliai.

Eiga: 1. Dideliame popieriaus lape arba lentoje užrašykite pagrindinį užsiėmimo klausimą: „Ką mes žinome apie mokesčius?“. 2. Kitame lape arba atspausdintuose lapuose turėkite užrašę termino „mokesčiai“ apibrėžimą. Šį lapą ar atspausdintus lapus naudosite tik užsiėmimo pabaigoje. 5

3. Pravartu turėti erdvę, kur dalyviai užsiėmimo metu gali užrašyti ir sudėti klausimus ar komentarus (dėžutė mokymų erdvėje ar lapas ant sienos, ant kurio galima priklijuoti lipnius lapelius). 4. Dalyviai susėda ratu. Paprašykite jų pasidalinti turimomis žiniomis apie mokesčius ir užrašykite esminius žodžius. Galite naudoti lydinčius klausimus: Kas yra mokesčiai? Kas moka ir kas turi mokėti mokesčius? Kodėl mokame mokesčius? Kaip valstybė surenka mokesčius? 5. Suskirstykite dalyvius į mažesnes grupeles (po 3-5 asmenis). Kiekviena grupelė gauna popieriaus lapą (galima naudoti skirtingų spalvų lapus grupelėms identifikuoti). Duokite 5 minutes sukurti grupės apibrėžimą terminui „mokesčiai“ iš pateiktų raktažodžių, kurie buvo įvardyti visos grupės diskusijos metu. 6. Po 5 minučių kiekviena grupelė vienoje erdvėje sukabina savo apibrėžimus. Paprašykite dalyvių susipažinti su visais apibrėžimais. 7. Paklauskite dalyvių, kokių panašumų jie pastebi pateiktuose apibrėžimuose. Su kuriomis iš pateiktų sutinkate? Ar yra teiginių, su kuriais nesutinkate? 8. Pasidalijus mintimis, parodykite anksčiau parengtą mokesčių apibrėžimą ir paprašykite dalyvių pakomentuoti jame vartojamus žodžius bei tai, kurie iš jų buvo paminėti grupių darbuose, o kurie ne – ir kodėl.

3 užsiėmimas: Mokesčių vaidmuo visuomenėje Sesijos tikslas: Detaliau sužinoti apie mokesčių vaidmenį visuomenėje ir mokesčių sistemą. Trukmė: 45 minutės

Grupės dydis: mažos grupelės

Priemonės: popieriaus lapas ir rašikliai, didesnio formato popieriaus lapai

Eiga: 1. Suskirstykite dalyvius į mažas grupeles ir paprašykite aptarti ir sudaryti sąrašą dalykų/ paslaugų, kurias valstybė suteikia surinkus mokesčius arba prie kurių veiklų prisideda (pvz., viešasis transportas, oficiali parama vystymuisi, socialinės pašalpos, valstybės darbuotojų atlyginimai, kelių priežiūra, gatvių apšvietimas ir kt.). 2. Paprašykite iš visų įvardytų pasaugų išrinkti 5, kurios jiems atrodo svarbiausios. Kol grupelės svarsto ir tariasi, mokymų erdvėje ant sienos priklijuokite 5 tuščius popieriaus lapus. 3. Paprašykite kiekvienos grupės paeiliui užrašyti savo penkis pasirinkimus ant lapų sienoje. Jei paslaugos ar dalykai kartojasi, paprašykite panašius dalykus sugrupuoti viename lape. Visoms grupelėms užrašius savo pasirinkimus, išrinkite 5 dažniausiai įvardytas ir sutampančias paslaugas. Taip pat svarbu patikrinti, ar visos išrinktos dažniausiai minimos paslaugos tikrai yra vykdomos ir finansuojamos iš surinktų mokesčių. 6

4. Paprašykite dalyvių pasirinkti vieną iš penkių dažniausiai minimų paslaugų ir atsistoti šalia lapo. Prie skirtingų paslaugų susidariusių grupelių paprašykite pasidalinti savo nuomone šiais klausimais: „Kaip manote, ar valstybė atlieka kokybišką darbą teikdama šią paslaugą?“, „Kokios pagrindinės problemos, jūsų nuomone, yra šios paslaugos srityje?“, „Ar galite įvardyti sprendimus šioms problemos sumažinti?“, „Kaip manote, kas turi įtakos sprendžiant šios srities problemas?“ 5. Paprašykite mažų grupelių pasidalinti savo mintimis po diskusijos. Užrašykite pagrindines išsakytas mintis ir jas priklijuokite prie paslaugos pavadinimo. 6. Pateikite visai grupei informaciją iš mokesčių faktų lentelės. Paklauskite dalyvių, ar ši informacija jiems yra nauja, ar pateikti faktai juos stebina, ar jie yra dalyviams svarbūs, ar ne, ir kodėl.

Faktų lentelė: informacija apie mokesčius Lietuvoje 2020 m. VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas

tūkst. eurų

2020 m. išlaidos, mln. eurų

4 užsiėmimas: Kokia mokesčių nauda? Sesijos tikslas: detaliau sužinoti apie mokesčių vaidmenį visuomenėje ir mokesčių sistemą. Trukmė: 40 minučių

Grupės dydis: mažos grupelės (3-4 asmenys)

Priemonės: popieriaus lapas ir rašikliai, didesni lapai, atspausdintos nuotraukos

1. Dieną prieš vykdant šį užsiėmimą, paprašykite grupės narių pagalvoti apie viešąją paslaugą, kuri jiems atrodo itin vertinga. Tuomet paprašykite kiekvieno į užsiėmimą atsinešti tą paslaugą simbolizuojančią ar iliustruojančią nuotrauką (dalyviai gali nuotrauką jums persiųsti internetu, tik tokiu atveju nepamirškite jų visų atspausdinti ant popieriaus). 2. Iškabinkite nuotraukas ant sienos atsitiktine tvarka. 3. Apžiūrinėdama nuotraukų galeriją, grupė turėtų atsakyti į klausimus: kokia viešoji, valdžios institucijų už mokesčių mokėtojų pinigus teikiama paslauga čia vaizduojama? Kodėl ji yr svarbi? Kieno nuotrauka tai galėtų būti? Ar esate patenkinti šia paslauga savo bendruomenėje / rajone?

5 užsiėmimas: Debatų kelias Sesijos tikslas: supažindinti su apmokestinimo ir mokesčių vengimo sąvokomis bei jų pasekmėmis. Pasivaikščiojimo debatai – tai būdas paskatinti jaunus žmones susimąstyti apie savo poziciją tam tikru klausimu, išreikšti savo požiūrį ir išklausyti įvairias nuomones. Trukmė: 45 minučių

Grupės dydis: mažos grupelės (3-4 asmenys)

Priemonės: popieriaus lapas, teiginių lapai, lapai su užrašais „Sutinku“ ir „Nesutinku“

Eiga: 1. Mokymų vadovė/as priešinguose mokymų erdvėse pakabina du popieriaus lapus su teiginiais „Sutinku“ ir „Nesutinku“. Trečiasis lapas su užrašu „Nežinau“ gali būti pakabinamas tarp jų. 2. Dalyvių paprašoma atsistoti vienoje vietoje, o mokymų vadovė/as paaiškina, kad garsiai perskaičius teiginį, dalyviai turi atsistoti šalia nuomonių lapų „Sutinku“, „Nesutinku“ ar „Nežinau“ pagal tai, kaip jie reaguoja į perskaitytą teiginį. 3. Pasirinkus poziciją ir teiginį, dalyvių paprašoma pakomentuoti, kodėl pasirinko būtent tą poziciją ir kuo ją grindžia. Jei diskusijos metu dalyvis pakeičia nuomonę – jis taipogi gali pakeisti ir pozicijos vietą, pvz. iš „Sutinku“ į „Nesutinku“. 4. Mokymų vadovė/as paeiliui perskaito šiuos teiginius: • Tikiu, kad kiekvienas asmuo turėtų sumokėti savo nustatytą dalį mokesčių • Manau, kad žmonės turėtų mokėti didesnius mokesčius, nei didelės įmonės • Manau, kad didelės įmonės turėti mokėti didesnius mokesčius, nei piliečiai • Mokesčiai yra labai svarbūs garantuojant viešąsias paslaugas, tokias kaip švietimas, sveikatos apsauga ir transportas • Manau, kad verslas turėtų mokėti didesnius mokesčius, nei moka dabar • Manau, kad yra neetiška, jei asmenys vengia mokėti mokesčius • Manau, kad yra neetiška, jei verslas vengia mokėti mokesčius 5. Po šių teiginių ir diskusijų visoje grupėje aptarkite mokesčių teisingumo sąvoką. Mokesčių teisingumas apima spragų, leidžiančių išvengti mokesčių mokėjimą, pašalinimą, skaidrios pasaulinės finansų sistemos sukūrimą ir tarptautinės mokesčių sistemos spragų panaikinimą. Skaičiuojama, kad prarastos bendros pajamos dėl verslo ir piliečių mokesčių vengimo 2019 m. buvo apie 427 milijardai JAV dolerių visame pasaulyje (šaltinis: The State of Tax Justice 2020).

SUTINKU

NESUTINKU

NEŽINAU 9

II dalis

Globalios sąsajos 6 užsiėmimas: Pusryčių mokesčiai Sesijos tikslas: informuoti dalyvius apie globalų apmokestinimo pobūdį Trukmė: 60 minučių

Grupės dydis: mažos grupelės

Priemonės: popieriaus lapai, atspausdintas žemėlapis „Banaramos pelnas“

Eiga: 1. Pradėkite paprašydami grupės pasikalbėti su šalia esančiu asmeniu apie tai, ką jis šiandien valgė pusryčiams. Paprašykite jų aptarti, kokį ryšį jų pusryčiai turi su platesniu pasauliu: iš kurios šalies atkeliauja arbata, kakava, šokoladas ar kita, kas buvo paminėta. 2. Paprašykite jų pasidalinti su visa grupe visus pasaulinių sąsajų klausimus, kurie iškilo diskusijoje apie jų pusryčius. 3. Padalinkite grupę į mažesnes 3-4 dalyvių grupes. Paaiškinkite, kad dažnai žmonės pusryčiams valgo bananus. Ar jie kada pagalvojo apie kokį nors ryšį tarp banano ir mokesčių mokėjimo? Pakvieskite grupę išsakyti savo idėjas. 4. Parodykite grupei „Banaramos pelno“ žemėlapį. Paaiškinkite, kad žemėlapyje parodytas „Geltonųjų bananų korporacijos“ užaugintų bananų pardavimo pelno paskirstymas ir pelno deklaravimo vieta. Paprašykite grupės 10 minučių aptarti, jei jie pastebės ką nors įdomaus šiuose paskirstymuose ir uždirbamame pelne. Paprašykite grupės dalyvių pasidalinti mintimis. 5. Kiekvienai grupei pateikite po mokesčių teisingumo informacinio lapo kopiją ir „Mokesčių perspektyvos“ kopijas. Paprašykite kiekvienos grupės perskaityti informacinį lapelį, o tada – perspektyvas. Paprašykite grupių aptarti skirtingų požiūrių skirtumus. Paprašykite jų atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų: • Su kuriomis mintimis labiausiai sutinkate? • Kokios yra minimų požiūrių skirtumų priežastys? • Kaip manote, ar kažko trūksta? • Ar manote, kad kiekvienas kalbėtojas sako tiesą? • Kokios yra globalaus teisingumo problemos?

Banarama pelno žemėlapis

13 %

Pietų ir centrinė Amerika

Gamybos šalys

Liuksemburgas

Mokestinės išlaidos

Kaimanų salos

Įsigijimo - pirkimo išlaidos

4% Airija

Prekės ženklo naudojimo išlaidos

Meno sala

Draudimo išlaidos

6% Džersis

Administracinės išlaidos

17 % Bermudai

Paskirstymo - logistikos išlaidos

39 %

Jungtinė Karalystė

Rinkodaros, prekybos ir paskirstymo išlaidos 11

7 užsiėmimas: Apmokestinimo subjektai Sesijos tikslas: naudojant metodą „perskaityk ir paaiškink“, dalyviai įgaus gilesnį suvokimą apie „mokesčių rojus“ ir neteisingą sandorių kainodarą bei galės partnerei/iui paaiškinti, ką išmokę. Trukmė: 45 minučių

Grupės dydis: 24 žmonės

Priemonės: atspausdinti „Mokesčių rojaus“ lapai – tiek, kiek pusėje grupės yra porų ir atspausdinti „Neteisingos sandorių kainodaros“ lapai – tiek, kiek pusėje grupės yra porų.

Eiga: 1. Paaiškinkite šio užsiėmimo mokymosi tikslus. 2. Pradėkite užsiėmimą paaiškindami, kad kompanijos naudoja įvairius būdus išvengti mokesčių ar juos nuslėpti. Tiesą sakant, kiek įmanoma mažesnių mokesčių mokėjimas – nepaisant socialinių tokio elgesio pasekmių – daugeliui kompanijų tapo priimtinu verslo modeliu. Šio užsiėmimo metu dalyviai nagrinės keletą praktikų ir sistemų, leidžiančių nuslėpti mokesčius ar jų išvengti, tokių kaip neteisinga sandorių kainodara ir „mokesčių rojai“. Kai kurios iš šių praktikų yra nelegalios, kitos techniškai yra teisėtos, tačiau yra vykdomos pasinaudojant įstatymų spragomis. 3. Padalykite visą grupę į dvi mažesnes. Vieną pavadinkite A, kitą B. 4. Paprašykite visų abiejų grupių narių pasiskirstyti poromis. A grupės poroms padalykite lapus „Mokesčių rojus“, B grupės poroms – lapus „Neteisinga sandorių kainodara“. 5. Pradžiai, kiekvienas dalyvis tylomis peržvelgia visą tekstą, kad susigaudytų, apie ką jis. Duokite tam pakankamai laiko. 6. Tuomet dalyviai porose garsiai skaito ir pateikia kiekvienos pastraipos santrauką. Abu poros nariai perskaito pirmąją pastraipą. Tuomet vienas jų garsiai pateikia jos santrauką (nežiūrėdamas į tekstą), o kitas akimis seka pastraipą ir stebi, ar kolega tiksliai ją perpasakoja, bei pasiūlo užuominų, jei kažką pamirštama paminėti. Stebintysis poros narys rankose laiko lapą. 7. Baigus pirmąją pastraipą, poros nariai apsikeičia vaidmenimis: vienas po kito skaito tolesnes pastraipas ir garsiai pateikia jų santraukas. 8. Pasidarykite trumpą pertraukėlę. Po jos visą procesą pakartokite, tik apkeiskite grupių A ir B lapus.

Mokesčių rojus: kame problema? Mokesčiai yra geros valdžios ramstis ir raktas į šalių turtą ar skurdą. Tačiau daug kur pasaulyje didelėms kompanijoms ir turtingiems individams leidžiama pabėgti nuo sąžiningo mokesčių mokėjimo atsakomybės. Vadinamieji „mokesčių rojai“ ne tik sudaro galimybes mokėti labai mažus mokesčius (ar jų visai nemokėti), bet ir kai ką daugiau: jie suteikia priemonių fiziniams ar juridiniams asmenims apeiti jurisdikcijų taisykles, įstatymus ir nuostatas, kaip pagrindinį įrankį naudojant slaptumą. Ofšorinė sistema2 yra aklasis tarptautinių ekonomikų taškas; tai padeda paaiškinti, kodėl tiek nedaug žmonių suvokia „mokesčių rojų“ problemos esmę ir mastą. Tačiau juk „mokesčių rojai“ yra viena iš struktūrų, prisidedančių prie milijardų dolerių vagystės iš neturtingų šalių.

Koks yra problemos mastas ir jos būdas? Ofšorinėse teritorijose laikomas turtas, kuris yra nepasiekiamas efektyviam mokesčių surinkimui, sudaro maždaug trečdalį viso pasaulio turtų. Daugiau nei pusė pasaulinės prekybos pereina per „mokesčių rojus“. Finansiškai skurdesnės šalys dėl „mokesčių rojų“ praranda daugiau pinigų, nei sulaukia paramos iš turtingesniųjų šalių. Slaptumu ir įstatymų spragomis pasinaudojama ne tik salose ir nedidelėse valstybėse. Didžiausi pasaulio finansiniai centrai, tokie kaip Londonas ir Niujorkas, taip pat tokios šalys kaip Šveicarija ir Singapūras, jų suteikiamą slaptumą bei kitus „privalumus“ panaudoja užsienio kapitalui pritraukti. Korumpuotiems diktatoriams ir kitiems „elito“ nariams pasisavinant finansinius savo šalies resursus ir pervedant juos į šiuos finansinius centrus, besivystančių šalių ekonomikos praranda vietinių investicijų kapitalą, o jų valdžios institucijos negauna žūtbūt reikalingų įplaukų iš mokesčių. Praradę šias įplaukas šalys tampa labiau priklausomos nuo finansinės paramos iš užsienio.

Ką „mokesčių rojai“ tarpusavyje turi bendro? • Slaptumas • Banko sąskaitas leidžiama atsidaryti ir nenuolatiniams gyventojams • Maži arba nuliniai korporacijų mokesčiai • Informacija kitoms šalims neatskleidžiama

Kur jie yra? „Mokesčių rojais“ laikoma daug įvairių vietovių pasaulyje, nors vieno pilno sąrašo, su kuriuo visi sutiktų, nėra. Toliau pateiktos teritorijos yra „mokesčių rojai“, remiantis Jungtinės Karalystės nevyriausybine organizacija „Tax Justice Network“; sąrašas sudarytas pagal tai, kiek šios šalys ir teritorijos palengvina mokesčių vengimą (2021 m. duomenys):3 • Mergelių salos (Britanijos užjūrio teritorija) • Kaimanų salos (Britanijos užjūrio teritorija) • Bermudai (Britanijos užjūrio teritorija) • Nyderlandai • Šveicarija • Liuksemburgas

• Honkongas • Džersis (priklauso Britanijos karūnai) • Singapūras • Jungtiniai Arabų Emyratai • Airija • Bahamai 13

Neteisinga sandorių kainodara Neteisinga sandorių kainodara, dar vadinama apskaitos knygų falsifikavimu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tik buhalteriams ar teisininkams įdomus reikalas. Tačiau iš tiesų jis turi būti svarbus kiekvienam, kam rūpi skurdo ir nelygybės pasaulyje problemos. Tai susiję su būdu, kaip verslo įmonės – ypač tarptautinės korporacijos – pervedinėja milijardus savo pelno dolerių tarp skirtingų šalių, kad sumažintų savo mokesčių sąskaitą – arba apskritai jos išvengtų. Tarptautinės korporacijos naudoja sistemą, vadinamą sandorių kainodara: viena korporacijos dukterinė įmonė ką nors (bet ką – nuo atominių reaktorių iki sausų pusryčių) parduoda kitai tos pačios korporacijos dukterinei įmonei kitoje šalyje. Tai taip pat taikoma tokiems dalykams kaip vadybos paslaugos ir draudimas. Jeigu tos pačios korporacijos dukterinės įmonės viena kitą apmokestina sąžiningomis rinkos kainomis – tarp reguliuotojų tai vadinama „per rankos ilgį“–, tuomet tokios transakcijos yra visiškai teisėtos.

Kame problema? Tačiau praktikoje sandorių kainodara dažnai reiškia, kad korporacijos dukterinė įmonė prekes ir paslaugas kitai, kitoje šalyje registruotai dukterinei įmonei įkainoja gerokai sumažintomis arba žymiai padidintomis kainomis – tam, kad sumažintų sau taikomą mokesčių dydį. Tad iš šalies, kurioje jos pagaminamos, prekės yra eksportuojamos ir parduodamos korporacijos viduje itin mažomis kainomis; taip „ant popieriaus“ pelnas yra mažas, o tai reiškia, kad kompanijos sumokama mokesčių suma taip pat yra maža. Prekes ar paslaugas nusipirkusi kita tos pačios korporacijos dukterinė įmonė tuomet jas pardavinėja rinkos kainomis iš šalies, kurioje mokesčiai yra žymiai mažesni. Tokia praktika paprastai būna neįmanoma ten, kur egzistuoja toks pat konkurentų produktas, su kuriuo galima palyginti kainas (pvz., kito gamintojo kukurūzų traškučiai), tačiau ji sėkmingai veikia tada, kai kompanija turi unikalų produktą (pvz., patentuotą prekės ženklą), nes tokiu atveju šalies mokesčių inspekcijai būna sunku nustatyti nepriklausomą jo vertę arba, kai kuriais atvejais, kompanija teigia, kad kažkokiu būdu originalus produktas kitoje, mažesnius mokesčius turinčioje šalyje, įgavo pridėtinės vertės. Yra ir kitų situacijų, kai prekės iš turtingų šalių parduodamos finansiškai mažiau pasiturinčioms šalims dirbtinai padidintomis kainomis – tam, kad perkančioji kompanija perkeltų milžiniškas pinigų sumas į užsienį, tuo pat metu sumažindama savo mokesčių sąskaitą savoje šalyje. EBPO (Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) yra pasiūliusi pasaulines mokesčių reformas neteisingos sandorių kainodaros problemai spręsti; jos vadinamos BEPS procesu. Tačiau aktyvistai nerimauja, kad jų nepakanka, ir kad finansiškai mažiau pasiturinčios (vadinamosios „besivystančios“) šalys nebuvo įtrauktos į šių naujų taisyklių kūrimą. Kadangi 60 procentų pasaulinės prekybos šiuo metu vyksta ne tarp tarptautinių kompanijų, o jų viduje, šią praktiką (neteisingą sandorių kainodarą) verslininkas ir knygų autorius Raymondas Bakeris pavadino „bjauriausiu etapu pasaulinės ekonomikos istorijoje nuo vergovės laikų“. 2 Ofšorinė įmonė savo ūkinę veiklą vykdo ne toje valstybėje, kurioje ji yra įregistruota, o jos savininkai nėra tos valstybės nuolatiniai gyventojai; ofšoras – tai mokesčių rojaus šalys, kuriose „saugomas“ verslo ir asmenų turtas su mažomis mokesčių pasekmėmis arba visai be jų. 3 Šaltinis internete: https://cthi.taxjustice.net/en/ 14

8 užsiėmimas: Kas turi galios? Sesijos tikslas: pasitelkiant vaidmenų žaidimą, dalyviai susipažįsta su įvairiais požiūriais ir pozicijomis. Be to, jie patiria, prie ko gali privesti skirtingų pozicijų susidūrimas, ką reiškia priklausyti globaliai kompanijai ar būti vietos sprendimų priėmėju, bei geriau supranta, kokios jėgos lemia įvairias įtakas. Trukmė: 60 minučių

Grupės dydis: neribotas

Priemonės: popierius, markeriai, atspausdintos vaidmenų žaidimo kortelės

Pastaba moderatoriams: vidutinio sunkumo užsiėmimas

Kaip pritaikyti užsiėmimą darbui internetu: Valdžios ir Kompanijos grupės gali būti paskirstytos internetinėje platformoje, prieš tai supažindinus dalyvius su jų vaidmenimis. Diskusija vyksta bendrai, padedant moderatoriui. Eiga: 1. Padalykite grupę į dvi mažesnes grupeles, vienai jų duokite „Babilono plytų kompanijos“ vaidmenų kortelę, kitai – Valdžios kortelę. Pasakykite abiem grupėms, kad jos turi pasiruošti susitikimui, kuriame reikės sutarti, kokio dydžio mokesčius „Babilono plytų kompanija“ mokės Tuandos šalies valdžiai. 2. Abi grupės turi laiko aptarti savo vaidmenis, sutarti dėl bendros grupės pozicijos ir paskirti po vieną atstovą, kuris/i gins jų poziciją. Paraginkite abi grupes pabandyti numatyti, kokie argumentai yra tinkami jų atliekamam vaidmeniui. 3. Tuomet „susitikimo“ metu abi pusės turi galimybę viena kitai pristatyti savo požiūrį. Tuandos valdžios atstovė/as pradės savo pasisakymą paaiškindama, kokio dydžio mokesčių jie tikisi sulaukti iš „Babilono plytų kompanijos“ ir kaip tuos pinigus valdžia planuoja išleisti. Tuomet „Babilono plytų kompanijos“ atstovė/as pasakys, kiek mokesčių jie tikisi mokėti, ir kodėl ta suma yra mažesnė, nei valdžios nustatyta suma. Ką valdžia turės paaukoti, jei nesurinks tiek mokesčių, kiek tikėtasi? Pasvarstykite: Kas šiame santykyje turi daugiau galios – korporacija ar valdžia? Kaip manote, kuo skirtųsi derybų procesas, jei jis vyktų tarp korporacijos ir turtingos šalies vyriausybės?

Vaidmenų kortelės

„Babilono plytų kompanija“ Jūs esate didžiausia plytų kompanija pasaulyje, pagaminanti 60 proc. visų pasaulio plytų. Atidarėte fabriką (pramanytoje) Globaliųjų Pietų šalyje Tuandoje. Nacionalinė Tuandos valiuta yra euras. Atėmus gamybos kaštus (darbuotojų atlyginimus ir žaliavų kainą), pernai jūsų pelnas už Tuandos fabrike pagamintas ir parduotas plytas buvo 2 milijardai eurų. Korporacijų mokestis Tuandoje yra 25 proc.; tai reikštų, kad turite sumokėti 500 milijonų eurų mokesčių į valstybės biudžetą. Kad padidintumėte savo pelną, jūs norite kaip įmanoma labiau sumažinti mokesčių naštą. Štai keletas argumentų, kuriuos galite naudoti siekdami sumažinti savo turimus sumokėti mokesčius: „Turėjome iš savo motininės kompanijos pirkti kompiuterių, kad galėtume tvarkyti sąskaitas, užsakymus, pardavimus ir kt. Šiais laikais be kompiuterių neapsieina nei viena kompanija.“ Rinkos kaina už jūsų importuotus kompiuterius buvo 50 mln. eurų, tačiau pagal jūsų viešai pateiktus buhalterijos duomenis, savo motininei kompanijai už kompiuterius sumokėjote 500 mln. eurų. „Babilono plytų kompanija“ yra pats prestižiškiausias prekės ženklas visoje plytų pramonėje – žmonės mūsų plytomis pasitiki. Mūsų Tuandos fabrikas turėjo susimokėti už teisę naudoti šį prekės ženklą.“ Prekės ženklas „Babilonas“ priklauso „Babilono plytų kompanijos“ bendrovei, registruotai Geltonžemėje (ekonomiškai stiprioje Europos Sąjungos šalyje narėje). Jūs jai turėjote sumokėti 500 mln. eurų už teisę ant savo gaminamų plytų uždėti „Babilono“ logotipą. „Prisireikė atsivežti konsultantų iš mūsų motininės kompanijos, kurie padėjo sukurti mūsų gamybos ir marketingo strategijas, skirtas pelno maksimizavimui.“ Visa suma už konsultantų darbo įkainius buvo pervesta į kitą „Babilono plytų kompanijos“ dukterinę bendrovę, registruotą Antarktidoje. Rinkoje ši suma būtų verta 50 mln. eurų, tačiau „Babilono plytos Antarktida Ltd.“ už tas paslaugas išrašė sąskaitą už 500 mln. eurų. „Babilono plytos Tuanda“ taip pat paaukojo 25 mln. eurų Babilono ligoninės statyboms kaimo vietovėje. Šiuos pinigus derėtų nurašyti nuo iš mūsų reikalaujamų mokesčių.“

Tuandos valdžia Visai neseniai Tuanda priėmė investicijas iš „Babilono plytų kompanijos“, kuri pastatė didžiausią Tuandoje plytų gamyklą. Mokesčių inspekcijos darbuotojai, peržiūrėję šios kompanijos buhalterinius duomenis, pamatė, kad pernai jos pelnas buvo 2 mlrd. eurų. Korporacijų mokestis Tuandoje yra 25 proc., o tai reiškia, kad „Babilono plytos Tuanda“ už praėjusius metus turėtų sumokėti 500 mln. eurų mokesčių. Jūs esate Tuandos vyriausybė ir turite nuspręsti, kaip šiuos pinigus išleisite. Kitąmet jūsų laukia nauji rinkimai.

100 mln. eurų dešimčiai naujų ligoninių Šiose ligoninėse būtų naujausia medicininė įranga, kuri gerokai pagerintų sveikatos priežiūrą Tuandoje. Pinigų taip pat užtektų pirminę sveikatos priežiūrą suteikiančių kaimo klinikų tinklui.

100 mln. eurų 10 000 naujų valstybės tarnautojų įdarbinimui Viešajam sektoriui Tuandoje verkiant trūksta darbuotojų. Per ateinančius penkerius metus, šie pinigai jums leistų įdarbinti 10 tūkst. naujų mokytojų, slaugų, policijos pareigūnų, autobusų bei traukinių vairuotojų ir kt.

50 mln. eurų didelei drėkinimo sistemai Tuanda yra labai sausa šalis – čia beveik nelyja, todėl didelė dalis teritorijos nėra tinkama žemės ūkiui. Valdžios institucijų pasamdyti ekspertai sukūrė trejų metų trukmės drėkinimo programą, kuri pagerintų Tuandos žemės ūkio produktyvumą. 50 mln. eurų padėtų pradėti šį projektą įgyvendinti.

50 mln. eurų lengvųjų traukinių tinklui Tuandos sostinė yra nuolat užkimšta transporto kamščiais, oro tarša yra viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Lengvasis traukinukas padėtų atsikratyti smogo debesų ir miesto centrą paskelbti tik pėsčiųjų zona.

100 mln. eurų viešųjų darbų programai Viešųjų darbų schema padėtų Tuandai spręsti nedarbo problemą, o taip pat pagerintų šalies infrastruktūrą, įskaitant kelius, tiltus ir tunelius. 17

9 užsiėmimas: Mokesčiai ir kasyba: kokie dar standartai? Sesijos tikslas: Padėti dalyviams diskutuoti apie galios santykius mokesčių atžvilgiu tarp tarptautinių kompanijų ir Globaliųjų Pietų gyventojų. Trukmė: 45–50 minučių

Amžiaus grupė: 15–18 m.

Priemonės: dideli ir maži popieriaus lapai, markeriai, tušinukai, teksto „Zambija ir kasybos kompanijos“ kopijos, vaidmenų kortelės

Kaip pritaikyti užsiėmimą darbui internetu: šį užsiėmimą galima lengvai pritaikyti veikloms internetu, pasinaudojant tokiomis funkcijomis kaip diskusijų kambariai, dalijimasis ekranu bei atviri, realiu laiku pildomi įrankiai (pvz. „Google Drive“, „Mural“, „Mentimeter“ ir t. t.). Eiga: 1. Suskirstykite dalyvius į tris grupes ir kiekvienai grupei duokite po vieną vaidmenų kortelę: • Kasybos kompanija • Globaliųjų Pietų šalies vyriausybė • Globaliųjų Pietų šalies socialinis judėjimas 2. Paprašykite dalyvių savo vaidmenų korteles perskaityti tylomis. 3. Kiekvienai grupei duokite po informacinį lapą „Zambija ir kasybos kompanijos“. Leiskite dalyviams jį aptarti ir paprašykite identifikuoti jame aprašytas problemas bei su grupių vaidmenimis susijusius dalykus. 4. Tuomet paprašykite grupėse paruošti elgesio kodeksus mokesčiams ir kasybai. Kiekvienas grupelės narys turi derėtis iš savo vaidmens požiūrio taško. Duokite dalyviams 2025 minutes, kad jie sutartų dėl bendro grupės elgesio kodekso. 5. Grupėms aptarus problemas iš savo vaidmens perspektyvos, kiekviena jų paskirs po atstovę/ą viešam elgesio kodekso pristatymui. 6. Kiekviena grupė gali komentuoti kitų grupių argumentus.

„Mokesčiai yra būdas padidinti mūsų teisėtumą ir gebėjimą patiems priimti sprendimus.“ Mary Baine, Ruandos pajamų tarnybos generalinė komisarė, 2009 m. 18

Zambija ir kasybos kompanijos • Zambija yra viena didžiausių pasaulyje vario gamintojų. Iš vario Zambija gauna daugiausia savo užsienio valiutos. • 1990-2000 m. Zambija nusileido tarptautinių finansinių institucijų spaudimui ir privatizavo savo vario kasyklas. • Naujas sutartis su kasybos pramone surašė Londone įsikūrusi teisės firma, visiškai neatsiklausiusi Zambijos parlamento nuomonės. • Tų kasybos sutarčių sąlygas vėliau paviešino labdaros organizacija „Christian Aid“ ir jos NVO partnerės Zambijoje. • Mokestis vario produkcijai buvo nustatytas 0.6 proc. nuo gauto pelno. • 2006 m. Zambijos vyriausybė sulaukė 12 mln. eurų mokesčių iš 2.2 mlrd. eurų vertės vario kasybos pramonės gauto pelno. • 2008 m. Zambijoje išrinkta nauja valdžia anuliavo senąsias sutartis ir įteisino naują 30 proc. pelno mokestį kasybos kompanijoms. • Kasybos kompanijos atsisakė pasirašyti naująsias sutartis ir pateikė apeliaciją į Pasaulio banko tarptautinį investuotojų nesutarimų sprendimų centrą.

Kasybos kompanija Jūs norite mokėti mažiau mokesčių, kad padidintumėte savo pelną. Afrikos kasybos pramonėje galima susikrauti milžiniškus pelnus: pavyzdžiui, 2007 m. Tanzanijos aukso eksportų vertė buvo 554 mln. eurų. Kaip galite sumažinti savo mokesčių naštą?

Globaliųjų Pietų šalies vyriausybė Jūs norite gauti daugiau mokesčių iš užsienio kasybos kompanijų, veikiančių jūsų šalies teritorijoje. Kasybos korporacijos dažnai temoka labai nedidelius mokesčius; pvz., 2006 m. Zambijoje veikiančios vario kasybos kompanijos uždirbo 2.2 mlrd. eurų, bet sumokėjo tik 12 mln. eurų mokesčių – t. y., mažiau nei 1 proc. nuo gauto pelno.

Globaliųjų Pietų šalies socialinis judėjimas Jūs norite, kad jūsų šalies vyriausybė turėtų daugiau įplaukų iš mokesčių ir kad tie pinigai būtų panaudoti šalies žmonių labui – pvz., viešosioms paslaugoms. Jūs taip pat siekiate atskaitomybės iš savo politikų: norite užtikrinti, kad žmonių pinigai būtų panaudojami kaip įmanoma geriau. Esate labai susirūpinę gamta ir jai kasybos pramonės daromu poveikiu. Pavyzdžiui, netoli vienos kasyklos išsilieję chemikalai neseniai numarino daug žuvų. Dalyvaujate moterų teisių judėjime „Kasybai – NE!“, kuris protestuoja prieš neigiamą kasybos poveikį gamtai, sveikatai ir visuomenei jūsų šalyje. Kasybos korporacijos dažnai temoka labai nedidelius mokesčius; pvz., 2006 m. Zambijoje veikiančios vario kasybos kompanijos uždirbo 2.2 mlrd. eurų, bet sumokėjo tik 12 mln. eurų mokesčių – t. y., mažiau nei 1 proc. nuo gauto pelno.