„Mes esame Hongana Manyawa. Giname miškus ir kalnus, nes jie mums – tėvai“

Dėl elektrinių automobilių baterijoms gaminti naudojamų medžiagų kasybos nekontaktuotoms gentims gresia visiškas išnykimas.

Šaltinis: „Survival International“ir Vystomojo bendradarbiavimo platforma.

Nuotraukos: © Survival International

Drėgnuose atogrąžų miškuose, toli nuo pašaliečių pasirinkusias gyventi nekontaktuotas gentis Indonezijoje nikelio kasybos projektas grasinasi visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus. Daug jų jau dabar yra priversti bėgti nuo kasybos, kuri drasko jų protėvių žemes ir žaloja upes. Manoma, kad miškais apaugusioje vidinėje Halmah eros salos dalyje gyvena nuo

300 iki 500 nekontaktuotų Hongana Manyawa (liet. tar. hongana manjava) genties žmonių. Milžiniškas jų teritorijų dalis valdžios institucijos atidavė kasybos kompanijoms; kai kuriose tų vietovių ekskavatoriai jau darbuojasi.

Šis projektas yra dalis Indonezijos plano tapti viena didžiausių elektrinių automobilių baterijų gamintojų pasaulyje (kasant ir lydant nikelį bei kitus metalus) – plano, į kurį tarptautinės kompanijos, tokios kaip „Tesla“, jau pliūptelėjo milijardus dolerių. Halmaheros saloje kasyba užsiima Prancūzijos, Vokietijos ir Kinijos kompanijos. Nekontaktuotuosius Hongana Manyawa žmones, kurie niekuo neprisidėjo prie klimato kaitos, prie elektrinių automobilių pereinantis pramoninis pasaulis dabar grasinasi išnaikinti.

Savojo miško saugotojai

Hongana Manyawa – jų kalba tai reiškia „Miško žmonės“ –yra viena paskutiniųjų klajojančių medžiotojų-rinkėjų genčių Indonezijoje; daug jų iki šiol nėra turėję jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Šie žmonės giliai gerbia savo mišką ir visa ką jame: jie tiki, jog medžiai, kaip ir žmonės, turi sielas ir jausmus. Vietoj to, kad namų statybai kirstų medžius, savo buveines jie renčia iš pagalių bei lapų. Ir kaskart, prieš vartodami miško dovanas, atlieka specialius ritualus – prašo augalų leidimo bei, rodydami pagarbą, visuomet miškui ką nors paaukoja.

Viso Hongana Manyawa gyvenimo šaknys, nuo gimimo iki mirties, yra miške. Atsidėkodami už naujagimį jo tėvai pasodina medį, po kuriuo pakasa kūdikio virkštelę: taip medis auga kartu su vaiku ir žymi šio amžių. Gyvenimo pabaigoje mirusiųjų kūnai paliekami medžiuose specialioje, dvasioms skirtoje miško vietoje.

Šioje 2021 m. filmuotoje medžiagoje matyti nekontaktuotas Hongana Manyawa genties vyras, mėtantis objektus ir piktai dainuojantis, kad atbaidytų į jo teritoriją užėjusius pašaliečius: https://vimeo.com/814546179 venvietėje šiuo metu gyvenanti genties moteris organizacijai „Survival International“ sakė:

Išgyvenantys iš medžioklės ir gėrybių rinkimo, Hongana Manyawa žmonės yra klajokliai: laikinai įsikuria vienoje miško dalyje, o po kurio laiko keliasi į kitą, taip leisdami anai atsigauti. Jų žinios apie Halmaheros atogrąžų mišką yra nepralenkiamos. Jie medžioja šernus, elnius ir kitus gyvūnus, išlaiko artimą ryšį su medžiais, ypač cikais (sago palmėmis, kurioms dabar dėl kasybos gresia būti iškirstoms), kurie jiems yra pagrindinis angliavandenių šaltinis. Šie žmonės taip pat turi neįtikėtinų medicininių žinių ir gali savojo miško augalais išgydyti daugybę ligų; tiesa, toks gydymas tampa vis sudėtingesnis, nes priverstinis kontaktas su išoriniu pasauliu bei prievartinis perkėlimas iš miško į sėslias gyvenvietes atnešė daug naujų ligų, kurios iki tol šiai genčiai buvo tolimos ir svetimos.

„Esame labai laimingi, kad gyvenam netoli miško, kuriame apstu įvairiausių gyvūnų ir maisto ir kuriame galime prisirinkti natūralios žaliavos savo namų stogams – ja pakeičiame valdžios mums pastatytus cinko skardos stogus.“

Kaip nutinka visoms nekontaktuotoms gentims bet kur kitur pasaulyje, priverstinis kontaktas ir Hongana Manyawa žmonėms turėjo katastrofiškų pasekmių. Juos iškart pradėjo pulti ligos, kurioms jie neturėjo imuniteto; 1980–1990

Vengia kontakto, kad išliktų gyvi

Kasybos kompanijų atvykimas yra dar viena – pati naujausia – grėsmė Hongana Manyawa žmonėms ir jų žemėms. Pastaraisiais dešimtmečiais Indonezijos vyriausybės nuolat bandė priverstinai kontaktuoti su šia gentimi, siekdamos sustabdyti jų klajoklišką gyvenimo būdą ir išvaryti juos iš jų namų miške, paveldėtų iš pro-pro-protėvių. Valdžia sako tai daranti, kad juos „civilizuotų“; bando priversti juos gyventi sėsliai ir pastatė jiems indonezietiško tipo namelių. Tačiau Hongana Manyawa žmonės sako, kad tuose namuose, dengtuose ne palmės šakomis, o metalo skarda, jie jaučiasi „kaip narve uždaryti gyvuliai“. Viena tokioje gy- m. tose naujose gyvenvietėse, į kurias jie buvo priverstinai perkelti, kilo siaubingi ligų protrūkiai, kuriuos Hongana Manyawa vadina maru. Kai kurie atvejai baigėsi mirtimi. kasamas Halmaheros saloje, akivaizdu, kad nieko draugiško aplinkai tame nėra.

Su išoriniu pasauliu kontaktavę Hongana Manyawa žmonės dažnai tampa policijos atpirkimo ožiais – policininkai juos apkaltina nusikaltimais, su kuriais genties nariai neturi nieko bendro. Keletas jų buvo įkalinti už žmogžudystes, kurių jie neįvykdė, ir ilgus metus kankinosi kalėjimuose.

Nereikia nė sakyti, jog nekontaktuotos gentys negali duoti laisvo, išankstinio ir informuoto sutikimo savo žemių eksploatacijai, o tarptautinė teisė numato, jog toks sutikimas yra teisiškai reikalingas visiems „projektams“ čiabuvių teritorijose. Nepaisant to, kompanija „Weda Bay Nickel“ (WBN), iš dalies priklausanti Prancūzijos kasybos kompanijai „Eramet“, yra gavusi Indonezijos valdžios „leidimą“ užsiimti kasyba salos žemėse, kuriose gyvena Hongana Manyawa. Kasybą WBN pradėjo 2019 metais. Nuo to laiko didžiuliai atogrąžų miško plotai, kuriuos ši gentis vadino savo namais, jau yra sunaikinti. Minėtoji kompanija planuoja keliskart padidinti kasybos mastus ir šia veikla užsiimti dar 50 metų.

Vietoj to, kad būtų gerbiami už savo unikalų ir savarankišką, viskuo apsirūpintą gyvenimo būdą, Hongana Manyawa žmonės patiria rasizmą; Indonezijos valdžios pareigūnai ir žiniasklaida juos nuolat vadina „primityviais“. Vyrauja įsitikinimas, kad jiems labai praverstų „integracija“ į plačiąją visuomenę – įsitikinimas, atnešantis katastrofiškas ir mirtinas pasekmes.

Daug Hongana Manyawa genties žmonių šiuo metu gyvena valdžios jiems pastatytuose kaimuose. Daugybė kitų, kuriuos, kaip ir kitas priverstinį kontaktą patyrusias gentis visame pasaulyje, traumavo vyriausybės vykdomas prievartinis perkėlimas, grįžo atgal į mišką. Nekontaktuotieji Hongana Manyawa nuolat aiškiai parodo nenorintys sėsliai gyventi valdžios kaimuose ar kad pašaliečiai landžiotų po jų mišką. Jie labai gerai žino priverstinio kontakto su išoriniu pasauliu atnešamus pavojus, įskaitant mirtinas ligų epidemijas. Lygiai kaip ir nekontaktuota sentilezių gentis Indijoje, nenuostabu, kad jie gina savo žemes ir šaudo strėles į tuos, kurie bando į jas įsibrauti.

Tačiau dabar jiems iškilo grėsmė ne tik būti išstumtiems iš gyvybę teikiančio miško, bet ir matyti, kaip jį griauna tarptautinės korporacijos, skubančios suteikti tariamai „tvarų“ ir „aplinkai draugišką“ gyvenimo būdą už tūkstančių kilometrų gyvenantiems žmonėms.

„Žalia“ kasyba kelia grėsmę nekontaktuotų genčių žmonių gyvybėms

Šiandien didžiausia grėsmė Hongana Manyawa genčiai kyla iš tariamai „žalios“ pramonės šakos. Žemėje po jų atogrąžų mišku gausu nikelio – metalo, kuris vis dažniau naudojamas elektrinių automobilių baterijų gamyboje. Indonezija yra didžiausia pasaulyje nikelio gamintoja; manoma, jog Halmaheros saloje yra didžiausi pasaulyje neišnaudoti nikelio rezervai. Toms baterijoms gaminti nikelis nėra esminis metalas, tačiau kadangi jo rinka šiuo metu klesti, kasybos kompanijos siekia tuo pasinaudoti – ir tuo tikslu kerta milžiniškus drėgnųjų atogrąžų miškų plotus.

Nekontaktuotieji Hongana Manyawa yra priversti bėgti. Be miško jie neišgyvens. Elektriniai automobiliai reklamuojami kaip aplinkai draugiška alternatyva iškastiniu kuru varomiems automobiliams, tačiau žinant, kaip nikelis

Indonezijos vyriausybė teigia, kad nikelio kasyba yra „kritiškai svarbi švarios energijos technologijoms“, tačiau šio metalo apdorojimui statomos jėgainės yra varomos anglimi. Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, vienos metrinės tonos nikelio išlydymas į aplinką paskleidžia 19 tonų anglies dvideginio; yra įrodymų, jog panašiame projekte Sulavesyje vietiniams gyventojams tai sukėlė kvėpavimo ligas. Tokia kasyba – kartu su kelių tiesimu, lydyklų statymu bei kitais milžiniškais pramoniniais projektais – ne tik niokoja atogrąžų miškus, bet ir teršia orą bei upes. Nikelio apdirbimas yra labai nuodingas procesas: jame naudojami įvairiausi chemikalai, dėl kurių nuo kiekvienos apdirbtos rūdos tonos lieka dvi tonos nuodingų atliekų. Organizacija „Survival International“ kovoja prieš tokius suklastotus, klaidingus klimato krizės sprendimo būdus, kurie naikina prigimtinių (čiabuvių, vietinių) žmonių žemes ir griauna jų gyvenimus.

„Eramet“, „Tesla“ ir kitos susijusios kompanijos

Tiesiogiai arba netiesiogiai į kasybą nekontaktuotųjų Hongana Manyawa žmonių žemėse yra įsivėlę tarptautinės kompanijos. WBN yra bendra keleto kompanijų įmonė, tačiau už pačią kasybą yra atsakinga dalinė jos savininkė – Prancūzijos kompanija „Eramet“, kuri didžiuojasi savo aplinkosaugos ir žmogaus teisių pasiekimais bei teigia „nustatysianti standartus“ ir tapsianti „pavyzdine kompanija“ žmogaus teisių srityje. Tačiau tuo pat metu ji ir toliau kasa nikelį nekontaktuotos genties teritorijoje ir be jos leidimo.

Šiose iš satelito darytose nuotraukose 2016 m. ir 2022 m. matyti niokojimo mastai Indonezijos Vedos įlankos pramoniniame parke (angl. Weda Bay Industrial Park) – pagrindiniame kasybos centre Halmaheros saloje. Jei ši kasyba ir nikelio apdirbimas tęsis, Hongana Manyawa genties atogrąžų miško greitai nebeliks. Nuotraukų šaltinis: ©Planet Labs Inc. / Earthrise.

Žiūrėkite šį „Genčių balso“ darytą interviu su dviem Hongana Manyawa senoliais, kurie smerkia atogrąžų miško niokojimą ir aiškiai pareiškia nesutinkantys, kad nikelio kasybos kompanijos atimtų jų žemes: atiduoti savo miško.“ – genties moteris https://vimeo.com/814550992

Dėl elektrinių automobilių paklausos niokojamos nekontaktuotų žmonių žemės. Vietoj to, kad, prisidengiant kova su klimato kaita, ir toliau naikintume dar daugiau gamtos bei ją ginančių žmonių, turėtume palaikyti nekontaktuotas gentis, ginančias savuosius atogrąžų miškus ir savo teises į žemę. Būtent jie yra tikrieji žaliųjų planetos plaučių sergėtojai.

Organizacija „Survival“ turi informacijos, jog Vokietijos chemikalų kompanija BASF planuoja tapti „Eramet“ partnere statant perdirbimo gamyklą Halmaheros saloje ir yra didelė tikimybė, kad jai numatyta vietovė yra nekontaktuotųjų Hongana Manyawa teritorijoje. Tai būtų katastrofa šiai genčiai, kuri ir taip jau yra priversta slapstytis nuo jų žemėse vykdomos kasybos.

„Survival“ turi žinių, jog nekontaktuotieji Hongana Manyawa – patyrę didžiulę traumą dėl išpuolių prieš jų miškus bei gyvenimo būdą – bėga vis gilyn ir gilyn į mišką.

Hongana Manyawa netenka miško, o laikas bėga. Jiems žūtbūt reikia tarptautinės paramos, kad būtų sustabdytas jų gimtųjų žemių naikinimas – kol dar ne per vėlu. Šios genties teisė į savo žemę privalo būti pripažinta.

Reikalaujame, kad:

• „Eramet“ bei kitos Halmaheros saloje kasyba užsiimančios kompanijos nedelsiant pradėtų laikytis tarptautinės teisės normų ir nekontaktuotų genčių teritorijose sustabdytų kasybą bei kitus eksploatacinius projektus.

• „Tesla“ ir kitos automobilių gamintojos viešai įsipareigotų užtikrinti, kad jų perkamas nikelis bei kobaltas nebūtų išgautas nekontaktuotų Hongana Manyawa žmonių žemėse Halmaheros saloje. – Indonezijos valdžia nustatytų „Neliestiną nekontaktuotos genties zoną“, kuri apsaugotų nekontaktuotus Hongana Manyawa žmones ir jų teritorijas.

Didžiausia pasaulyje elektrinių automobilių gamintoja kompanija „Tesla“ yra pasirašiusi milijardų JAV dolerių vertės sutartis pirkti Indonezijos nikelį ir kobaltą, naudojamus šių automobilių baterijoms gaminti. „Teslos“ vadovas Elonas Muskas derasi su Indonezijos valdžia dėl galimybės šioje šalyje atidaryti elektrinių automobilių baterijų fabriką. Indonezijos prezidentas Joko Widodo „Teslai“ net yra pasiūlęs „lengvatas nikelio kasybai“.

Vidiniuose „Teslos“ politikos nuostatuose dėl čiabuvių žmonių teisių rašoma: „Tikimės, jog mūsų tiekėjai kasybos pramonėje, išgaunantys ir apdorojantys visą mūsų produktams reikalingą žaliavą, bendrauja su teisėtais čiabuvių bendruomenių atstovais ir į savo veiklą įtraukia jų teisę į laisvą ir informuotą sutikimą [kasti jų žemėse – vert. past.].“ Tačiau „Tesla“ neseniai pasirašė sutartis su Kinijos kompanijomis „Huayou Cobalt“ ir „CNGR Advanced Material“, kurios yra susijusios su nikelio kasyba Halmaheros saloje. Nors tiekimo grandinės yra slepiamos ir dažnai neaiškios, iš „Teslos“ interesų Indonezijoje ir planuojamos kasybos Halmaheroje mastų galima daryti prielaidą, kad šioje saloje išgautas nikelis atsiras „Teslos“ automobiliuose.

„Pasibaisėtina, kad elektrinius automobilius gaminančios kompanijos žmonėms pardavinėja „etiško vartojimo“ pažadą, nors jų tiekimo grandinės naikina nekontaktuotą gentį. Paversti Hongana Manyawa genties atogrąžų mišką tyrlaukiais yra visai ne „draugiška klimatui“, o sukelti savarankiškai gyvenančių vietos žmonių mirtis nėra „tvaru“, – sako organizacijos „Survival International“ direktorė Caroline Pearce. – „Tesla“ bei kitos elektrinių automobilių gamintojos turi galimybę atitikti savo klientų lūkesčius ir sustabdyti siaubingą – bei neteisėtą – žmogaus teisių trypimą įsipareigodamos, kad jokios jų perkamos ar dar pirksiamos žaliavos nebūtų išgautos nekontaktuotų žmonių žemėse Halmaheros saloje. Joms to nepadarius, tai gali būti vertinama kaip jų pareiškimas, jog nekontaktuotųjų Hongana Manyawa gyvybės jiems esą nieko vertos.“

Su jūsų pagalba, nekontaktuotųjų Hongana Manyawa žmonių teritorijos gali būti apsaugotos nuo kasybos, ir jie galėtų ir toliau savo žemėse gyventi taip, kaip nori.

IMKITĖS VEIKSMŲ: Pasirašykite „Survival International“ kreipimąsi už Hongana Monyawa žmonių teises čia.