Politinė pozicija ir apžvalga Ko galime tikėtis vystomojo bendradarbiavimo politikoje 2020–2024 m.? XVIII Vyriausybės programa, valdančiosios koalicijos partijų programos ir Nacionalinis pažangos planas 2021–2030 m.
2021 m. sausio mėn.
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (toliau – VB Platforma) vienija 21 nevyriausybines organizacijas – narius, aktyviai veikiančius vystomojo bendradarbiavimo, globalaus švietimo ir darnaus vystymosi tikslų srityse. VB Platformos nariai – aktyvūs vystomojo bendradarbiavimo iniciatoriai ir veikėjai humanitarinės pagalbos, partnerystės vystymuisi, globalaus švietimo ir tematinėse darnaus vystymosi tikslų srityse. Daugiau klausimų dėl politinės pozicijos ir apžvalgos – Justina Kaluinaitė, politikos patarėja, el. paštas justina@vbplatforma.org. ® Kaluinaitė, Justina ® Nachajūtė, Dominyka
Įvadas Pateikiame XVIII Vyriausybės programos, valdančiosios koalicijos partijų programų ir Nacionalinio pažangos plano aspektus, susijusius su vystomojo bendradarbiavimo politika. Politinė Vystomojo bendradarbiavimo platformos pozicija suformuota apžvelgiant tikslus ir siekius, minimus šiuose dokumentuose, kurie strategiškai formuos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptį artimiausiu metu. Tikimės, kad šie tikslai ir siekiai taipogi bus ne vien politinė valia, bet bus paremti ir konkrečiais politiniais sprendimais.
XVIII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa Naujosios valdančiosios koalicijos suformuotos Vyriausybės programoje suderinami visų koalicijos partnerių vertybiniai užsienio politikos panašumai: akcentuojama kova už laisves ir teises visame pasaulyje, demokratijos erdvės plėtra, pagarba žmogaus teisėms ir genocido netoleravimo pozicija. Pasak Vyriausybės, ginti šias vertybes visame pasaulyje – Lietuvos pareiga, kylanti iš jos pačios istorinės praeities. Šiam tikslui pasiekti numatoma sukurti specialią paramos kovojantiems už laisvę finansinę priemonę – tai idėja, kuri nebuvo tiesiogiai transliuojama kurios nors koalicijos partijos. Programoje taip pat numatoma nuosekliai palaikyti ir inicijuoti sankcijų genocido, persekiojimo ir žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams instrumentų tobulinimą įvairuose tarptautiniuose formatuose. Vyriausybės programoje išpildoma partijų vieninga pozicija Rytų partnerystės atžvilgiu: numatoma kurti platesnes bendraminčių koalicijas ir aljansus, siekiant padėti baltarusių kovai už laisvę ir demokratiją, įtvirtinti Moldovos, Sakartvelo, Ukrainos narystės ES perspektyvas ir siekti demokratijos bei laisvės erdvės plėtros kitose šalyse bei regionuose. Liberalų sąjūdžio programoje išreikštas poreikis bendradarbiauti su Šiaurės šalimis atsispindi LRV programoje būtent Rytų partnerystės klausimu – teigiama, kad šiandien reikia grąžinti Šiaurės valstybes prie aktyvesnio įsitraukimo į Rytų partnerystės klausimus ir bendros ES vertybių gynybos. LRV programoje pabrėžiama Baltarusijos problematika, teigiama, kad Lietuvos pagalba pilietinei visuomenei ir demokratinei Baltarusijai turi išlikti stipri ir sulaukti įvairesnių instrumentų, padėsiančių užtikrinti laisvus ir demokratiškus rinkimus ir taip atverti Baltarusijai žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo galimybes Europos Sąjungoje. Vyriausybė taip pat palaikys tikslines ir ekonomines sankcijas nedemokratiškam Baltarusijos režimui. LRV programoje atsispindi ir visų koalicijos partnerių ambicija didinti finansavimą vystomajam bendradarbiavimui ir finansinės paramos dydžiu priartėti prie Lietuvos užsibrėžtų tarptautinių įsipareigojimų. Vyriausybė regi vystomąjį bendradarbiavimą kaip prioritetinę nacionalinės užsienio politikos strategijos sritį, kurioje būtų išgryninti geografiniai ir tematiniai prioritetai. Siekis geografiniu ir tematiniu požiūriu konkretinti vystomojo bendradarbiavimo politiką yra svarbus, nes gali padėti ne tik brėžti tikslingesnę politiką, bet ir formuoti greitesnę bei aiškesnę reakciją į įvairius pasaulyje kylančius iššūkius. Taip pat numatoma siekti didesnės dvišalės paramos vystymuisi, kuri užtikrintų visapusišką Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą į tarptautinių donorų, ypač ES, lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimą. Įvertinus vystomojo bendradarbiavimo svarbą ir jo politikos tobulinimo poreikį, Vyriausybė pateikia bendrą viziją atkurti Lietuvos užsienio politikos vystomojo bendradarbiavimo potencialą. LRV programoje išreiškiami dauguma naujos koalicijos bendrų vystomojo bendradarbiavimo tikslų. Vis dėlto matyti, kad LRV programa nerealizuoja siūlytos Vystomojo bendradarbiavimo agentūros steigimo idėjos. Programoje nepakankamai matyti Vyriausybės pozicija humanitarinės pagalbos klausimu, neišplėtojama globali Darbotvarkė 2030 ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo siekis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Taip pat programoje neišpildomas didelis liberalių partijų dėmesys migracijos politikai: nors ir numatoma kurti „modernią migracijos politiką“, programoje nenurodoma būsima pabėgėlių ir prieglobčio prašytojų priėmimo ir integracijos politika.
Nauja valdančioji koalicija – kaip gali atrodyti jos vystomojo bendradarbiavimo politika? 2020 m. Seimo rinkimus laimėjo ir centro-dešinės valdančiąją koaliciją sudarė trys partijos: TS-LKD, Liberalų Sąjūdis ir Laisvės partija. Tai – visiškai naujos sudėties ir kitokių programinių nuostatų valdančioji koalicija, todėl svarbu įvertinti, ką naujo ar kitokio ji žada Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikoje. Mūsų prielaidos paremtos, visų pirma, koalicijos partijų rinkiminių programų nuostatomis. Vystomojo bendradarbiavimo platforma šiais metais vykdė priešrinkiminę kampaniją, kurios metu apžvelgė ir įvertino visų rinkimuose dalyvavusių partijų, programose paliečiančių vystomąjį bendradarbiavimą, programas ir pateikė savo rekomendacijas. Šiame dokumente išsakomi teiginiai ir komentarai parengti sugretinant minėtų koalicijos partijų programas ir taip bandant atrasti bendrų taškų vystomojo bendradarbiavimo politikoje. Vystomojo bendradarbiavimo platformos anksčiau atliktas partijų programų analizes ir rekomendacijas galima rasti čia: https://issuu.com/home/published. Naujos valdančiosios koalicijos partijų programas galima rasti čia: TS-LKD: https://tslkd2020.lt Liberalų Sąjūdis: https://liberalai.lt/wp-content/uploads/2020/09/LRLS-PROGRAMA-min.pdf Laisvės partija: https://www.laisvespartija.lt/wp-content/uploads/2020/06/Laisvės-partijos- 2020m.- Seimo-rinkimų-programa.pdf
Valdančiosios koalicijos partijų – TS-LKD, Liberalų Sąjūdžio ir Laisvės partijos – užsienio politikos, taigi kartu ir vystomojo bendradarbiavimo, vizijos gana panašios ir todėl gali būti nesunkiai suderinamos bendram darbui. Visos trys partijos nevienodai išpildo visus su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius aspektus, tačiau jų programos įvairiais klausimais gerai viena kitą papildo be didelių prieštaravimų. Tai leidžia brėžti pakankamai išsamų, platų ir nuoseklų valdančiosios koalicijos veiksmų planą. Visų pirma, svarbu paminėti tai, jog visos valdančiosios koalicijos partijos išskiria vystomąjį bendradarbiavimą kaip savarankišką ir svarbią užsienio politikos dalį. Vertinant šių partijų programas visų Lietuvos partijų programų kontekste matyti, kad tai nėra savaime suprantama programinė niša ar prioritetinė sritis, – todėl koalicijos partijų atskiras dėmesys vystomajam bendradarbiavimui yra sveikintinas.
Kaip valdančioji koalicija regi pasaulį ir kokiomis vertybėmis vadovaujasi užsienio politikoje? Valdančiosios koalicijos partnerės programose pateikia holistinį pasaulio matymą ir reaguoja į daugelį pagrindinių šiuolaikinių globalaus pasaulio iššūkių. Negana to, visos šios partijos įvardija Lietuvą kaip proaktyvią tarptautinės arenos veikėją, ypač pabrėždamos jos aktyvumą regione, Europos Sąjungoje ar visame Vakarų pasaulyje. Pagrindinės vertybės, siejančios koalicijos partijų užsienio politikos vertybinius pamatus, yra demokratija, žodžio teisė ir teisės viršenybė, liberalių koalicijos partnerių dar papildomi bendresne žmogaus teisių ir laisvių kategorija, gero valdymo principu bei tarptautine teise. Taigi sujungus koalicijos partnerių užsienio politikos vertybes, gaunamas gana nuoseklus vertybinis pamatas be esminių prieštaravimų. Vis dėlto, partijos, žinoma, gali potencialiai nesutarti dėl tam tikrų liberalių vertybių pritaikymo užsienio politikoje.
Kaip tobulinti vystomojo bendradarbiavimo politiką? Visų pirma, visos valdančiosios koalicijos partijos turėtų sutarti, kad didesnis finansavimas vystomajam bendradarbiavimui yra būtinas. TS-LKD gana kritiškai vertina ankstesnę Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką, pabrėždama, kad nebuvo vykdomi įsipareigojimai, nebūta strateginio pobūdžio, nebuvo matuojama vystomojo bendradarbiavimo sukuriama vertė ir kt. Laisvės partija taip pat tiesiogiai teigia, kad reikalingas didesnis finansavimas vystomajam bendradarbiavimui. Vis dėlto ne visos trys partijos programose įvardija konkrečius Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus – t. y. skirti 0,33% nuo BNP oficialiai paramai vystymuisi (OPV). Šį konkretų įsipareigojimą numato tik Liberalų Sąjūdis, tačiau siekio pasiekti šį rodiklį galima tikėtis ir iš visos koalicijos. Dvi iš trijų koalicijos partijų (TS-LKD ir Liberalų Sąjūdis) siekia praplėsti vystomojo bendradarbiavimo veikėjų tinklą, labiau įtraukiant įvairias nevyriausybines organizacijas, verslo atstovus ir taip neapsiribojant oficialiomis užsienio politiką vykdančiomis institucijomis. Tai gali būti naudinga ne tik naujomis rinkomis ar partneriais visame pasaulyje, bet ir gali apskritai sustiprinti Lietuvos vystomąjį bendradarbiavimą, papildant jį naujomis paramos ar bendradarbiavimo formomis. Liberalų Sąjūdis bendrą koalicijos vystomojo bendradarbiavimo politiką gali papildyti kitu labai svarbiu programiniu aspektu – tai siekiu šiuo klausimu bendradarbiauti su Šiaurės šalimis. Ieškoti kanalų vystomojo bendradarbiavimo vykdymui, pripažinti bendradarbiavimo šia tema poreikį ir naudą bei remtis į didelį patirtį vystomajame bendradarbiavime turinčias valstybes yra sveikintina. Svarbu pažymėti tai, kad TS-LKD savo programoje siūlo steigti Vystomojo bendradarbiavimo agentūrą, turėsiančią aiškų mandatą įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo uždavinius, kurti partnerystes, veiklai telkti viešąjį, privatų ir nevyriausybinį sektorių, kurti ir įgyvendinti finansavimo instrumentus, matuoti vystomojo bendradarbiavimo politikos sukuriamą vertę. Tai yra unikali iniciatyva visų Lietuvos partijų programų kontekste, kuri, jei tik bus išties įgyvendinta, bus sveikintina ir padės užtikrinti vystomojo bendradarbiavimo politikos tęstinumą ir vientisumą. Tuo tarpu Laisvės partija į valdančiosios koalicijos veiksmų programą gali įnešti išskirtinai atidų dėmesį ne tik atskiriems pasaulio regionams, bet ir konkrečioms tam tikrų valstybių-partnerių problemoms. Partija programoje konkrečiai įvardija Afrikos, Lotynų Amerikos žemynus, reaguoja į tokias realijas kaip karas Sirijoje, besitęsiantis konfliktas Jemene, neramumai Libijoje, Izraelio ir Palestinos konfliktas. Tuo tarpu likusių partijų programose tokio dėmesio atskiriems vystomojo bendradarbiavimo regionams ar atskirų valstybių problemoms nėra, tad čia Laisvės partija gali reikšmingai papildyti ar konkretizuoti ir taip gana kompleksinį koalicijos pasaulio vaizdinį. Kita labai svarbi užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo dalis – tai humanitarinė pagalba. Iš visų 2020 m. rinkiminių partijų programų analizių matyti, kad humanitarinės pagalbos klausimas, atrodo, visai pamirštamas. Tad valdančioji koalicija šiuo klausimu nuteikia sąlyginai viltingai, nes
abi koalicijos liberaliosios partijos humanitarinę pagalbą savo programose paliečia tiesiogiai. Jų planuose Lietuva turėtų padėti stichinių nelaimių, klimato kaitos ir karinių konfliktų paveiktoms valstybėms. Dabartinėmis sąlygomis užsienio politikai ir vystomajam bendradarbiavimui aktuali ir COVID-19 pandemija. TS-LKD ir Laisvės partijos programose COVID-19 pandemija pateikiama, visų pirma, kaip globalus, geopolitinis iššūkis. Įdomu ir sveikintina tai, kad TS-LKD akcentuoja būtent COVID–19 sukeltas pasekmes kaip vieną pagrindinių impulsų įgyvendinti vystomojo bendradarbiavimo uždavinius. Laisvės partija taip pat labai globaliai vertina ir migracijos, klimato kaitos iššūkius. Visa tai pagirtina, nes liudija partijų holistinį pasaulio matymą (t. y. šie iššūkiai neaptariami išskirtinai tik Lietuvos mastu) ir gali reikšti didesnę Lietuvos ambiciją įsitraukti į šių globalių iššūkių sprendimą.
Kaip toliau vykdyti Rytų Partnerystės politiką? Visos valdančiosios koalicijos partijos itin sutaria dėl Rytų Partnerystės valstybių situacijos: visų trijų partijų vizijose pabrėžiamas jų eurointegracijos, demokratizacijos poreikis bei okupuotų teritorijų, žmogaus teisių problematika. TS-LKD partija pabrėžia ypatingą Lietuvos vaidmenį vykdant Rytų Partnerystę, siekia matyti Lietuvą kaip pirmeivę Europos Rytų Partnerystės politikos vykdyme ir apskritai brėžia gan principingą, tvirtą Rytų Partnerystės politiką. Tam turėtų pritarti ir likusios koalicijos partnerės, pažyminčios Rytų Partnerystę kaip vieną iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Papildydamos TS-LKD programą, kitos koalicijos partijos siūlo su Rytų Partnerystės šalimis sudarinėti dvišales sutartis (Liberalų Sąjūdis) bei pritraukti šių valstybių protus atvykti studijuoti ir kurti gyvenimą Lietuvoje (Laisvės partija). Rytų Partnerystės kontekste svarbu tai, kad TS-LKD bendradarbiavimui su Baltarusija kelia tam tikras sąlygas (Astravo elektrinės klausimas ir demokratijos šalyje įsitvirtinimas), tuo tarpu liberaliosios partijos, atrodo, numato besąlygišką paramą Baltarusijos visuomenei, paremtą valstybingumo, demokratijos ir žmogaus teisių rėmimu.
Kaip tvarkytis su tarptautinės migracijos padariniais? Kita labai svarbi sritis, kur nauja valdančioji koalicija gali atrodyti daug žadanti – tai migracijos politika. Dvi liberaliosios koalicijos partijos ypač išsamiai nagrinėja migracijos klausimą, pateikdamos tai kaip įsipareigojimo tarptautinėje arenoje vykdymą (Liberalų Sąjūdis) arba politiką, kuriai Lietuva jau yra subrendusi ir kurią yra pajėgi vykdyti (Laisvės partija). Partijos skiria didelį dėmesį pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų integracijai Lietuvoje, planuoja šiems žmonėms užtikrinti psichologinę pagalbą, leisti prieglobsčio prašytojams dirbti, užtikrinti antidiskriminacinę politiką jų atžvilgiu, jų integracijai labiau įgalinti savivaldą ir kt. Liberalų Sąjūdis taip pat norėtų panaikinti privalomas prieglobsčio prašytojų paskirstymo kvotas, taikytas 2015 m. pabėgėlių krizės metu. Nors TS-LKD savo programoje šios srities išsamiai nepadengia, iš liberalių partijų šiuo klausimu galima tikėtis nemažai pridėtinės vertės. Nors vidinė šalies migracijos politika nėra tiesioginė užsienio politikos ar vystomojo bendradarbiavimo išraiška, ji gerai atskleidžia pamatines vertybes, principus ir ryžtą vykdyti įsipareigojimus, todėl yra labai svarbi. Apibendrinant, nauja valdančioji koalicija Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai, atrodo, žada nemažai teigiamų pokyčių. Ši koalicija – atvira pasauliui, suprantanti kompleksinius jo ryšius, pripažįstanti Lietuvos atsakomybes tarptautinėje arenoje ir demonstruojanti ambiciją visokeriopai tobulinti Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką. Šiais klausimais trims koalicijos partnerėms neturėtų būti sunku susitarti – jų vizijos iš esmės viena kitai neprieštarauja. Negana to, visų trijų partijų vizijos papildo viena kitą – aspektų, kurių pasigendama vienos partijos programoje, galima rasti kitoje (-ose). Taigi teoriškai nauja valdančioji koalicija vystomojo bendradarbiavimo atžvilgiu turi tikrai stiprią bendrą viziją, belieka tikėtis, kad partijos dėl jos gebės galutinai susitarti ir imtis iniciatyvos ją įgyvendinti.
Ko galima tikėtis iš naujos valdančiosios koalicijos vystomojo bendradarbiavimo politikos: 1 Dar didesnio dėmesio Rytų partnerystės valstybėms ir jų demokratizacijai, integracijai į
Europą, žmogaus teisių jose užtikrinimui. Negana to, šių klausimų atžvilgiu reiktų tikėtis ir ambicingesnės Lietuvos lyderystės bei iniciatyvos Europos Sąjungoje ar kituose susijusiuose tarptautiniuose formatuose. Dabartinei Baltarusijos situacijai spręsti partijoms, ko gero, reikės papildomų apsvarstymų.
2 Didesnės reakcijos ir aiškesnės pozicijos konkrečių iššūkių (karinių konfliktų, stichinių nelai-
mių, humanitarinių krizių ir kt.) atžvilgiu. Tai savo ruožtu gali suponuoti ir didesnę finansinę ar kitokią paramą, skirtą padėti su šiais iššūkiais susiduriantiems žmonėms.
3 Proaktyvaus ir principingo Lietuvos veikimo regione, Europos Sąjungoje, galbūt ir tarptautiniu lygiu.
4 Vystomojo bendradarbiavimo finansavimo didinimo, t. y. pakelti oficialiai paramai vystymuisi
skiriamų lėšų dalį virš dabartinio rodiklio (0,11% nuo BNP) ir taip sudaryti sąlygas ilgainiui išpildyti 2030 m. įsipareigojimą (0,33% nuo BNP).
5 Iniciatyvos į vystomojo bendradarbiavimo veikėjų tinklą įtraukti daugiau veikėjų iš verslo, nevyriausybinio sektoriaus, akademijos.
6 Naujų tarptautinių partnerių vystomojo bendradarbiavimo politikoje – partnerystės su Šiaurės šalimis ar kitomis valstybėmis, turinčiomis didesnę vystomojo bendradarbiavimo patirtį.
7 Institucinių pokyčių, pvz. Vystomojo bendradarbiavimo agentūros ar panašaus pobūdžio organo įsteigimo.
8 Didesnio dėmesio humanitarinei pagalbai ir konkrečioms pasaulyje besitęsiančioms humanitarinėms krizėms. Tai savo ruožtu gali suponuoti ir didesnę finansinę ar kitokią paramą šioms humanitarinėms krizėms spręsti.
9 Apmąstytos ir konkrečiomis priemonėmis papildytos Lietuvos migracijos, pabegėlių ir prieglobsčio teikimo politikos; didesnio dėmesio pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijai Lietuvoje.
10 Į įvairius pasaulio regionus, problemas bei tematikas orientuotos užsienio politikos.
Nacionalinis pažangos planas 2021–2030 m. Naujos Vyriausybės darbui svarbus ir ankstesnės Vyriausybės priimtas Nacionalinis pažangos planas (NPP) 2021–2030 metams. Jis naujos Vyriausybės darbui vystomojo bendradarbiavimo klausimu gali būti aktualus dviem aspektais: darnaus vystymosi tikslų ir Rytų partnerystės įgyvendinimo. NPP, visų pirma, kompensuoja ne itin didelį Vyriausybės dėmesį Jungtinių Tautų priimtai Darbotvarkei 2030 ir darnaus vystymosi tisklams (DVT) bei jų įgyvendinimui nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. NPP nurodomas kiekvieno DVT įgyvendinimo lygis Lietuvoje, Lietuvos konkurencingumas tarptautinėje arenoje DVT įgyvendinimo klausimu. Numatoma, kad pagal darnaus vystymosi indeksą Lietuva pakiltų iš užimamos 36 vietos ir patektų į geriausių šalių 20-tuką. Visi plane išsikeliami strateginiai tikslai įvertinami DVT kontekste. NPP taip pat gana išsamiai adresuoja Rytų partnerystės klausimą, jo turinys šia tema yra lengvai suderinamas su Vyriausybės programa. Planas numato stiprinti Rytų partnerystės valstybių euroatlantinę integraciją, suteikti paramą įgyvendinant pažangias ekonomines reformas, prisidėti prie atstovavimo jų teisėtiems interesams tarptautinėse organizacijose; užtikrinti šių valstybių nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir stabilumą. Pasak plano, Rytų partnerystės šalių santykių su ES įtvirtinimas išliks pagrindiniu Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. prioritetu.