Vikarinės traumos visuomenė: ieškokime būdų, kaip ją įveikti 2022 m. gruodis
1
Parengė: Moterų informacijos ir konsultacijų centras, Ukraina. Anastazija Nenka, direktorė ir Olena Suslova, įkūrėja Projekto koordinatorius: © Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma / Lithuanian NGDO Platform Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org Viršelis: Gerhard Reus / Unsplash.com Šis leidinys yra projekto VBirNVO3.0 dalis. Projektą padeda įgyvendinti Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos. Donoro parama šiam leidiniui nereiškia pritarimo turiniui, už kurį yra atsakingi tik jo autoriai. Donoras taip pat negali būti laikomas atsakingu už leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.
2
Visus, kurie empatiškai bendrauja su kankinimus ar kitas traumuojančias patirtis išgyvenusiais žmonėmis, potencialiai gali paveikti vadinamoji „vikarinė trauma“, arba antrinis trauminis stresas. Vikarinė trauma glaudžiai siejasi su darbo specifika – dažniausiai ji užgriūva žmones, dirbančius ar savanoriaujančius suteikiant pagalbą išgyvenusiems smurtą, taip pat teisėtvarkos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių bei kitų panašių sričių darbuotojus, nes jie nuolat susiduria su patyrusiais traumą ir smurtą žmonėmis. Šiandien Ukraina yra vikarinės traumos visuomenė. Nei viena šeima neišvengė vienokios ar kitokios traumos, įskaitant smurtą, kankinimus, artimųjų, draugų, kaimynų praradimą bei visą visuomenę apėmusias negandas. Sprendžiant iš mūsų patirčių dirbant su okupacijos paveiktų kaimų gyventojais, kur pasitaikė su konfliktu susijusio seksualinio smurto atvejų – vikarinė trauma paveikė kiekvieną. Dėl šios priežasties ir kitų, siekiant įveikti su konfliktu susijusio seksualinio smurto padarinius, svarbus elementas yra darbas su bendruomenėmis. Jei dirbate ar neseniai dirbote su kankinimus ar kitas traumuojančias patirtis išgyvenusiais žmonėmis, galbūt jums reikėtų atkreipti dėmesį į įvairias savo reakcijas tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, pernelyg stiprų tapatinimąsi su traumą išgyvenusiuoju, pesimizmą, ciniškumą, vilties praradimą ir pan. Arba galbūt kaip tik jūs bandote atitolinti save nuo situacijos, o gal jums sunku išlaikyti profesines ribas su nuo traumos kenčiančiu žmogumi, ir todėl per daug savęs jam atiduodate (t. y. bandote daryti gerokai daugiau, nei numato jūsų, kaip pagalbą suteikiančio asmens, mandatas). Nors ir pripažindami, kad nesugebėsime kiekvienam žmogui pristatyti po asmeninį psichologą ar psichoterapeutą, taip pat suprantame, kad negalime ignoruoti karo daromo emocinio poveikio mūsų gyvenimams. Tokiomis aplinkybėmis, savitarpio pagalbos grupės gali būti naudinga paramos forma. Tačiau efektyviam darbui grupėje yra būtina profesionali pagalba. Grupės fasilitatoriaus(-ės) užduotys: • • • •
padėti grupės nariams jaustis saugiai, atvirai išreikšti savo jausmus, kalbėti apie savo problemas ir dalytis patirtimis; sukurti atmosferą, kurioje grupės nariai jaustų savitarpio pagalbą; padėti grupės nariams suprasti, kas juos vienija, ir kartu atpažinti neišvengiamus skirtumus bei išmokti įveikti konfliktus; neleisti grupės nariams nukrypti nuo nustatytos temos ar pažeidinėti taisyklių; suteikti kiekvienam nariui galimybę dalyvauti pokalbyje.
Nors gali skambėti keistai, iš tiesų vikarinė trauma gali turėti ir teigiamą poveikį, ir tokiu būdu padėti įveikti neigiamus traumuojančios patirties padarinius. Pavyzdžiui, išgyvenusiojo atsparumas gali įkvėpti drąsos kitiems žmonėms ir taip sustiprinti jų psichinę ir emocinę būseną. Ją išgyvenusiuosius trauma gali transformuoti ir labai teigiamai, be to, tas pats galioja ir būtinųjų paslaugų traumuotiems žmonėms teikėjams. Tai – vadinamasis „vikarinis atsparumas“ arba „vikarinė transformacija“. Užjaučiantis pasitenkinimas taip pat atspindi prasmės jausmą, kuris įgyjamas dirbant su traumą išgyvenusiais žmonėmis ir suteikiant jiems pirmąją bei būtinąją pagalbą. Tokios teigiamos pasekmės gali motyvuoti ir kartu apsaugoti nuo neigiamų traumos patyrimų padarinių1. Tai, kad mūsų nenužudo, gali mus išmokyti, kaip įveikti kliūtis ir teigiama linkme vystyti tiek save, tiek mūsų šalį. Šiandienos Ukrainai tai yra išgyvenimo principas ir kartu kelias į atsigavimą bei klestėjimą.
1
https://ovc.ojp.gov/program/vtt/what-is-vicarious-trauma
3