Darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir atsakas į pandemiją: politinių sprendimų ir advokacijos prioritetai Rekomendacijos ir pranešimas
2021 m. balandžio mėn.
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (toliau – VB Platforma) vienija 21 nevyriausybines organizacijas – narius, aktyviai veikiančius vystomojo bendradarbiavimo, globalaus švietimo ir darnaus vystymosi tikslų srityse. VB Platformos nariai – aktyvūs vystomojo bendradarbiavimo iniciatoriai ir veikėjai humanitarinės pagalbos, partnerystės vystymuisi, globalaus švietimo ir tematinėse darnaus vystymosi tikslų srityse. Daugiau klausimų dėl rekomendacijų ir pranešimo – Justina Kaluinaitė, politikos patarėja, el. paštas justina@vbplatforma.org.
Įvadas Pandemija nekreipia dėmesio į valstybių sienas ar ribas. COVID–19 ir beprecedentis pandemijos poveikis visame pasaulyje įtakojo įvairių krizių valdymo priemonių atsiradimą, tačiau ilgalaikės pandemijos pasekmės mūsų visuomenei dar nėra pilnai suprantamos. Politikos formuotojams organizuojant skubią pagalbą ir ilgalaikį atsparumą užtikrinančias priemones, Lietuvos nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo platforma ragina visas Lietuvos bei ES institucijas krizę valdyti remiantis vienybės ir solidarumo principais, visų politinių priemonių centre laikant žmones ir planetą.
Rekomendacijos dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo 1. Darnios trajektorijos: perėjimas prie darnios žaliosios ekonomikos. Raginame ES Komisiją ir visas ES institucijas užtikrinti, kad: • Visos Europos šalys pradėtų sveikatos priežiūros sektoriaus bendruomeninimo procesą, padidintų finansavimą socialinės apsaugos sistemoms ir sukurtų efektyvius apsauginius tinklus pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams (tarp jų – benamiams žmonėms, pabėgėliams, smurto šeimoje aukoms, mažumoms), turint omenyje tikėtiną daugelio ekonominių sektorių restruktūrizavimą kaip vieną iš pandemijos pasekmių. • Darnaus vystymosi politikos nuoseklumas (angl. Policy Coherence for Sustainable Development) yra sistema, pagal kurią visa ES vidaus bei užsienio politika visose sektorinėse politikose bei programose yra pritaikyta prie DVT, taip pat šiam tikslui panaudojant ir Europos semestro mechanizmą. • Panaudoti ambicingas daugiametės finansinės programos (angl. Multiannual Financial Framework) ir Europos semestro reformas DVT įtraukimui į ES biudžetą, siekiant viešąjį interesą padaryti centriniu ES politikos aspektu. • Taikomas „žalos nedarymo“ principas: susilaikyti nuo socialinių ir aplinkosaugos reglamentų atšaukimo ar jų atsisakymo. • Laikomasi aktyvios pozicijos transformuojant energijos, transporto ir maisto sistemas bei mažinant ekologinį pėdsaką ir anglies emisijų lygius. • ES Žaliasis susitarimas tampa pagrindu stimulo paketui, skirtam atnaujinti ES ekonomiką atitinkamai pagal darnų vystymąsi ir siekiant remti žmonių gerovę, garantuoti klestintį žaliųjų darbų sektorių ir užtikrinti darnią ekonominę sistemą. • Visos ekonominių stimulų programos atitinka DVT, Paryžiaus susitarimą ir 1.5°C tikslą, o taip pat Europos siekinį suvaldyti bioįvairovės ir taršos krizes. • Plačiai bendradarbiauti su pilietine visuomene radikaliai permąstant visą mūsų sistemą, siekiant įgyvendinti DVT.
2. Pasaulinis ir Europos solidarumas ir ekonominės priemonės. COVID–19 krizė yra svarbus solidarumo testas pasauliniu ir ES lygiu. Mes visi esame toje pačioje valtyje. Raginame ES Komisiją ir visas ES institucijas užtikrinti, kad: • Šalys narės solidarizuojasi viena su kita ir padeda labiausiai paveiktoms šalims, tokioms kaip Italija ir Ispanija, ir užtikrina, jog pačioms pažeidžiamiausioms visuomenės gyventojų grupėms suteikiama tinkama parama bei lygiavertė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų. • DVT yra įgyvendinami per ateinančią ES daugiametę finansinę programą. • Parama mažų ir vidutinių pajamų šalims gauti išteklių pažeidžiamų grupių sveikatos įvertinimui ir socialinei apsaugai bendradarbiaujant su šalimis narėmis, G20, EBPO ir kitais pasauliniais procesais JT sistemoje – pavyzdžiui, skolos nurašymas ir mokesčių sistemos teisingumas.
• Darnaus vystymosi politikos nuoseklumo taikymas šalims partnerėms visiems matams prekybos, OPV, darnaus žemės ūkio ir tvaraus maisto sistemose. • Įgalinti pilietinės visuomenės organizacijas padidinant finansinę paramą darbui žmogaus teisių srityje, užtikrinant, kad niekas nėra paliktas nuošalyje ir kad pilietinės laisvės yra gerbiamos, saugomos ir neliečiamos. • Krizės įveikimui taikomos ekonominės priemonės, didelį dėmesį skiriant daugiamečių makro-ekonominių taupymo priemonių sušvelninimui. • Išleidžiamos Europos obligacijos ir panaudojamas Europos stabilumo mechanizmas papildomoms dėl pandemijos susidariusioms viešosioms išlaidoms padengti, kad būtų išvengta nacionalinio deficito ir padidintos rizikos priemokos. • Visos ekonominės ir finansinės priemonės visų pirma remia šalis ir žmones, turinčius neatidėliotinų poreikių. • Marginalizuotos bendruomenės ir sunkiausiai pasiekiami žmonės (tokie kaip prieglobsčio prašantieji, migrantai, pabėgėliai ir romai) tampa svarbiausiu prioritetu ir nebėra diskriminuojami jiems taikant griežtesnes priemones nei kitiems gyventojams. • Graikijos pabėgėlių stovyklos nedelsiant evakuojamos, pabėgėliai perkeliami į saugias vietas visoje Europoje pagal tarptautinės žmogaus ir prieglobsčio teisės normas; ypač dabar, kai konservatyvios ir nacionalistinės jėgos pasinaudoja krize siekdamos užkirsti kelią humanitarinei intervencijai prie ES sienų ir Graikijos salose įstrigusiems pabėgėliams. • Dabartinio ES biudžeto persvarstymas, kad būtų palengvintas atitinkamas su COVID–19 susijusių veiksmų finansavimas. • Užtikrinti, kad ES daugiametė finansinė programa finansuoja tik tas politines priemones ir veiksmus, kurie atitinka darnaus vystymosi principus, turint omenyje tai, kad darnaus vystymosi politikos nuoseklumas yra esminis reikalavimas pasiekti Darbotvarkės 2030 tikslus ir įgyvendinti DVT. • Užtikrinti lėšų „lyginamąją analizę“ arba skyrimo mechanizmą konkrečių darnumo tikslų įgyvendinimui, nustatant įpareigojančius išlaidų planinius rodiklius klimatui, bioįvairovei ar socialinei įtraukai ir užtikrinant, kad lėšas administruoja atitinkamos valdžios institucijos. • Visas verslo kompanijų finansinis rėmimas valstybės lėšomis turi būti aiškiai sąlygotas ir atitikti griežtus reikalavimus: jokių pinigų teršiančioms pramonės sritims be įsipareigojimų (pvz. aviacijos sektoriui).
3. Teisės ir demokratija. Lietuvos nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo platforma ir „SDG Watch Europe“ ragina: • Garantuoti, kad visi valdžios institucijų vykdomi būtinieji apribojimai yra laikini ir bus pilnai atšaukti, išlaikant sąžiningą ir demokratinį visuomenės funkcionavimą. • Įtraukus ir skaidrus Europos piliečių dalyvavimas socialiniuose, ekonominiuose ir aplinkosaugos veiksmuose siekiant atsigauti nuo šios pandemijos pasekmių. • Pasibaigus kriziniam pandemijos etapui, valdžios institucijos turi peržiūrėti naujai įvestas priemones dėl duomenų saugojimo ir sekimo, taip užkertant kelią dar didesnei gyventojų kontrolei, • Būtina išlaikyti demokratiją, kaip nurodoma ES sutartyse, ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos socialinių teisių ramstyje: visos valdžios institucijų įgyvendinamos krizinės priemonės turi būti proporcingos ir gerbti demokratines procedūras, skaidrumo principą ir įstatymus. Darnaus vystymosi politikos nuoseklumo stoka kelia didelę grėsmę sėkmingam DVT įgyvendinimui. Dabar yra laikas ryžtingai imtis veiksmų įgyvendinant Darbotvarkę 2030 bei DVT, kurių pagalba deramas atsigavimas po krizės padės pasiekti sveikatingą, teisingą ateitį visiems. DVT yra „planas geresnei ir darnesnei visų ateičiai pasiekti“. 2015 m. priimti JT Generalinėje Asamblėjoje su užsibrėžtu tikslu juos pasiekti iki 2030-ųjų, darnaus vystymosi tikslai yra dalis JT Rezoliucijos 70/1, Darbotvarkė 2030 („Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“). Esminiai jos principai yra „Sukurti ekonomiką planetos ribose“ ir „Nepalikti nei vieno nuošalyje“. Darnaus vystymosi tikslai (DVT) parodo link ilgalaikio darnumo vedantį kelią COVID–19 krizės metu. Didžiulio žalingo pandemijos poveikio Europoje ir visame pasaulyje akivaizdoje, „SDG Watch Europe“ ragina ES ir jos šalis
nares individualiai ir kolektyviai stiprinti visas pastangas mobilizuoti reikalingus išteklius ir pilnai įgyvendinti DVT iki 2030 metų. Pranešimas parentas Vystomojo bendradarbiavimo platformos – „SDG Watch Europe“ narės, remiantis bendru pranešimu ir pozicija. „SDG Watch Europe“ yra ES lygmenyje veikiantis tarp-sektorinis pilietinės visuomenės organizacijų aljansas, kurio nariai yra vystymosi, aplinkosaugos, socialinės, žmogaus teisių ir kitų sričių nevyriausybinės organizacijos. „SDG Watch Europe“ misija yra užtikrinti, kad ES ir visos jos šalys narės iki 2030 m. pilnai pasiektų darnaus vystymosi tikslus.
Europos Parlamento rezoliucija dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo 2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamentas priemė rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos. Rezoliucija pabrėžia, kad Darbotvarkė 2030 grindžiama pagrindinėmis Europos Sąjungos vertybėmis – demokratija ir dalyvavimu, geru valdymu, socialiniu teisingumu, solidarumu ir tvarumu, pagarba teisinei valstybei ir žmogaus teisėmis Europos Sąjungoje, jos, valstybėse narėse ir visame pasaulyje; kadangi darnaus vystymosi tikslų siekimas natūraliai atitinka Europos Sąjungos užmojus kurti geresnę, sveikesnę ir tvaresnę ateitį Europoje ir tai turėtų būti vienas iš jos strateginių prioritetų (B). Siekiant įgyvendinti DVT būtina glaudi partnerystė tas ES narių, Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, be to, daugiapakopio valdymo požiūrio, taip pat pagrįsto aktyviu ir plačiu visuomenės, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimu bei įtraukti socialinius partnerius skatinant išskirti tokius prioritetus kaip deramas darbas, kova su nelygybe ir pilietinės visuomenės dalyvavimas. Rezoliucijoje taipogi raginama šalis-nares išplėsti bendrą vystomojo bendradarbiavimo programavimą ir bendrą įgyvendinimą, grindžiamą dialogais DVT politikos klausimais su šalimis partnerėmis, nacionaliniais vystymosi planais ir savanoriškais nacionaliniais vertinimais, tinkamai atsižvelgiant į šalių atsakomybę ir kitus vystymosi veiksmingumo principus Europos Parlamentas.
Europos Parlamento rezoliuciją dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo galima rasti čia.
Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija „Dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje“ galima rasti čia.