Pranešimas COVID–19 ir vystomasis bendradarbiavimas: pilietinės visuomenės organizacijų planas
2021 m. sausio mėn.
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (toliau – VB Platforma) vienija 21 nevyriausybines organizacijas – narius, aktyviai veikiančius vystomojo bendradarbiavimo, globalaus švietimo ir darnaus vystymosi tikslų srityse. VB Platformos nariai – aktyvūs vystomojo bendradarbiavimo iniciatoriai ir veikėjai humanitarinės pagalbos, partnerystės vystymuisi, globalaus švietimo ir tematinėse darnaus vystymosi tikslų srityse. Daugiau klausimų dėl politinės pozicijos ir pranešimo – Justina Kaluinaitė, politikos patarėja, el. paštas justina@vbplatforma.org.
JT vertinimu, dėl pandemijos gali beveik padvigubėti nuo ūmaus alkio kenčiančių žmonių skaičius pasaulyje, pasieksiantis daugiau nei ketvirtį milijardo iki 2020-ųjų pabaigos; prognozuojama, kad dėl su pandemija susijusių apribojimų visame pasaulyje smurto šeimoje atvejų padaugės 15 milijonų“, – praneša tarptautinis tinklas „Global Call Against Poverty“ (angl. santr. GCAP, liet. Globalus šauksmas prieš skurdą)1. Kartu su partneriais GCAP subūrė beprecedentę koaliciją, sudarytą iš daugiau kaip 400 žmogaus teisių bei darnaus vystymosi srityse veikiančių organizacijų, įskaitant bendruomenių savanorius, vietines pilietinės visuomenės grupes ir didžiąsias nevyriausybines organizacijas (NVO). Koalicija iš pasaulio lyderių reikalauja įgyvendinti jos parengtą 12 punktų planą. Šioje koalicijose dalyvauja ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos politikos patarėja ir GCAP Globalios valdybos atstovė Justina Kaluinaitė. Pasaulio pilietinės visuomenės organizacijos yra įsitikinę, jog būtent joms – kartu su savanoriais – tenka svarbiausias vaidmuo remiant bendruomenių veiksmus ir užtikrinant, kad šiuo sudėtingu periodu labiausiai į paraštes nustumtieji nebūtų palikti likimo valiai. Jau dabar įvairiuose kraštuose daugybė žmonių savanoriškais pagrindais aprūpina labiausiai krizės paveiktuosius gyvybiškai svarbiomis maisto, medicininėmis bei kitomis būtinosiomis priemonėmis. Lietuvos nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo platforma remia šį jungtinį pilietinės visuomenės organizacijų pareiškimą ir ragina Lietuvą imtis veiksmų bei skatinti pasaulio lyderius paremti tuos, kuriems krizės metu to labiausiai reikia.
Jungtinis pilietinės visuomenės pareiškimas 1 Nelygybės Pasaulio atsakas į pandemiją privalo užtikrinti, kad nei vienas žmogus nebus paliktas nuošalyje. Raginame JT bei G20 šalių vyriausybes inicijuoti daugiašalį procesą, kuris užtikrintų reikiamą finansavimą (ir per Pasaulio sveikatos organizaciją, ir nacionaliniu lygiu) nemokamoms visuotinėms sveikatos priežiūros bei socialinėms paslaugoms, skirtoms tiesiogiai paveiktiesiems visame pasaulyje. Tai turi būti daroma lygybės pagrindu, neatsižvelgiant į žmogaus teisinį statusą, amžių, lytį, negalią ar tapatybę, be sulaikymo ar deportacijos grėsmės, be kriminalizacijos, išnaudojimo ar užgauliojimo; šis procesas privalo būti skaidrus, įtraukus, nešališkas ir atskaitingas. Raginame nedelsiant įgyvendinti skolų panaikinimą, finansinę naštą palengvinančius mechanizmus ir didelio masto humanitarinės paramos investicijas, skirtas finansuoti visuomenės sveikatos bei socialinės priežiūros paslaugas visame pasaulyje, siekiant užtikrinti visuotinę ir nemokamą sveikatos priežiūrą visiems ir kiekvienam. Raginame imtis drąsios finansinės politikos, įskaitant centrinių bankų koordinuotai vyriausybėms teikiamus išteklius ir likvidumą, kuriais būtų finansuojamas atsakas į krizę ekonominėje ir socialinėje srityse. Taip pat raginame Jungtines Tautas bei šalių vyriausybes skubiai nustatyti priemones, skirtas remti ekonomiškai itin pažeidžiamoje pozicijoje esančius žmones. Tai būtų daroma įkuriant pasaulinį atsigavimo fondą ir visose šalyse įgyvendinant pilną visuotinės socialinės apsaugos sistemą bei apsaugos tinklą, įskaitant bazinės socialinės apsaugos sukūrimą ir jos rėmimą.
2 Pilietinės teisės Didelį rūpestį mums kelia tai, kad nepaprastosios padėties suteikiamos galios naudojamos apriboti esmines žmonių laisves, sumažinti galimybes viešam dialogui ir panaikinti sveikatos priežiūros bei socialinės apsaugos teikėjų pareigą rūpintis dėl amžiaus ar negalios pažeidžiamais piliečiais. Kai kurių valstybių vyriausybės sąmoningai taikosi į informatorius, kitus žmogaus teisių gynėjus bei tuos, kurie aktyviai dalijasi informacija apie netinkamą valstybės institucijų atsaką į COVID–19 viruso plitimą. Viena iš esminių problemų, kurias būtina spręsti, yra padidintų sekimo galių naudojimas siekiant varžyti piliečių laisves. 1
GCAP - https://gcap.global/covid-19/
Kiekvienas žmogus turi teisę į sveikatą ir nebūti diskriminuojamas. Krizės metu gali tekti susidurti su sudėtingais pasirinkimais sprendžiant, kam bus suteikta reikalinga medicininė pagalba. Vyriausybėms primename, kad tokie sprendimai turi būti priimami remiantis sveikatos poreikiais, mokslu pagrįstais įrodymais ir etikos principais, tokiais kaip sąžiningumas ir proporcingumas. Norime visoms vyriausybėms priminti, kad bet kokie judėjimo ir susirinkimo laisvės apribojimai turėtų atitikti žmogaus teisių įsipareigojimus ir tarptautinius standartus. Priemonės turi būti laikinos, peržiūrimos, tik būtinos ir proporcingos įvertintai rizikai, skirtos užtikrinti visuomenės saugumą ir kartu išlaikyti esmines laisves. Taip pat palaikome JT raginimą pandemijos metu paskelbti karines paliaubas visame pasaulyje; skatiname vyriausybes palengvinti sankcijas, siekiant suteikti humanitarinę pagalbą pažeidžiamiems žmonėms, gyvenantiems šalyse, kurioms taikomos sankcijos; karines išlaidas panaudoti socialinei apsaugai. Taip pat raginame JT užtikrinti žodžio laisvę tiems, kurie siekia paviešinti konkrečius iššūkius, su kuriais susiduria bet kokios kilmės žmonės, kenčiantys nuo COVID–19.
3 Moterų teisės ir lyčių teisingumas Moterys vaidina itin didelį vaidmenį atsakant į COVID–19 krizę. Moterys sudaro 70 proc. pasaulio sveikatos sektoriaus darbuotojų, todėl, pripažįstant, kad būtent jos yra priešakinėje šios kritinės sveikatos padėties fronto linijoje, jas būtina deramai apsaugoti ir paremti. Todėl raginame visas vyriausybes užtikrinti, kad sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojos (-ai) yra tinkamai apmokytos, turi būtinos įrangos ir dirba saugiomis bei geromis sąlygomis; turi reikalingus išteklius, įskaitant ir sveikatos sektoriuje 28 proc. šiuo metu siekiančio atlyginimo atotrūkio tarp vyrų ir moterų panaikinimą, nedelsiant užtikrinant vienodą atlygį už lygiavertį darbą. Vyriausybės taip pat privalo pripažinti ir atkreipti dėmesį į tai, kaip tradiciniai lyčių vaidmenys veikia visų lyčių ir amžiaus žmonių patirtis COVID–19 krizės metu; kaip ir per ankstesnes pandemijas, tradicinis moterų – kaip globėjų, besirūpinančių sergančiais šeimos nariais – vaidmuo padidina moterų ir mergaičių riziką užsikrėsti. Ankstesnės kritinės sveikatos situacijos sutrikdė reguliarių sveikatos priežiūros paslaugų, tokių kaip seksualinė ir reprodukcinė sveikata, prieiga prie skiepų programų ir kokybiška gimdyvių priežiūra, teikimą; tai turėjo sunkių pasekmių milijonams žmonių. Raginame visas vyriausybes užtikrinti būtiniausių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, remiantis stipriomis pirminės sveikatos priežiūros bei visuotinės sveikatos priežiūros sistemomis, į kurias būtų įtrauktos ir seksualinės bei reprodukcinės sveikatos paslaugos. Jau dabar pastebimas žymus smurto lyčių pagrindu padidėjimas, neproporcingai paveikiantis moteris ir mergaites – įskaitant smurtą artimoje aplinkoje karantino metu, seksualinį ir rasinį priekabiavimą darbo vietoje bei viešose erdvėse, negatyvias reagavimo strategijas ir valstybės vykdomą smurtą; tačiau parama dažniausiai nukreipiama į greitąjį nelaimės atsaką, taip sukeliant pavojų moterų ir vaikų gyvybei. Raginame visas vyriausybes neatidėliotinai prioritetizuoti ir padidinti finansavimą smurto lyčių pagrindu prevencijai ir atsakui į šį smurtą. Būtina imtis dvigubų priemonių: 1) finansuoti smurto lyčių pagrindu srityje dirbančias organizacijas, kurios vykdo smurto prevenciją, turi įkūrusios prieglaudas, karštąsias pagalbos telefonu linijas, teikia psichologinę-socialinę ir teisinę pagalbą; 2) vadovaujantis tarp-sektoriniu metodu, integruoti smurto lyčių pagrindu prevenciją į atsaką į COVID–19. Rekomenduojame, kad visas su COVID–19 susijęs finansavimas, įskaitant ir JT COVID fondą, būtų vykdomas remiantis lyčių aspektu, ir kad jam būtų taikomas lyčių žymeklis, kuris mums padėtų vykdyti veiksmų monitoringą bei jų daromą įtaką lyčių lygybės pažangai. Pabrėžiame, kad vyriausybės privalo laikytis savo finansinių ir politinių įsipareigojimų mergaičių ir moterų sveikatai bei teisėms ir neleisti šiai krizei dar labiau padidinti nelygybių ar panaikinti sunkiai pasiektas lyčių lygybės pergales; tam reikėtų visą finansavimą vykdyti remiantis lyčių žymekliu.
4 Klimato ir aplinkosaugos teisingumas Dėl buveinių nykimo, su klimato kaita susijusio perkėlimo bei pokyčių tiek žmonių, tiek gyvūnų judėjime vis didėjantis kontaktas tarp žmonių ir laukinių gyvūnų, o taip pat tokios praktikos kaip laukiniais gyvūnais prekiaujantys turgūs ir neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais skatina pandemijų kilimą ir plitimą.
COVID–19 virusas kilo tokiomis sąlygomis, kai gamtai buvo daromas didžiulis spaudimas, o su gyvūnais elgtasi negailestingai. Kai kas teigia, kad šis virusas – tai „gamtos šauksmas žmonijai pabusti“. Ne tik gyvūnų laikymas prastomis sąlygomis, bet ir nuolat augantis miškų kirtimas žmoniją dar labiau priartina prie natūralaus pasaulio; be to, bioįvairovė patiria kasdienes atakas. Dirbsime kartu su pilietinės visuomenės partneriais ir dalinsimės būdais, kaip į atsigavimą nuo COVID–19 pandemijos įtraukti gamtos puoselėjimą ir bioįvairovės apsaugą. Raginame JT nedelsiant peržiūrėti ir imtis veiksmų siekiant uždrausti prekybą laukiniais gyvūnais; taip pat raginame visas vyriausybes sustabdyti miškų kirtimą. Bet koks ekonominis stimulas turi užtikrinti, kad ateities ekonomika būtų tvari ir teisinga, ir kad ji nebesubsidijuotų iškastinio kuro pramonės, o sukurtų milijonus tvarių darbo vietų. Vyriausybės įvedinėja didžiulius fiskalinius stimulus bei ekonominius gelbėjimo paketus; kai kurios valstybės jau planuoja antrąjį savo atsako etapą. Kaip teigia ir JT generalinis sekretorius, ir kiti, šįkart turime „atsigauti geriau“ – ypač dabar, esant rizikai, jog tiesiog grįšime prie įprastinių metodų ir įstrigsime su didžiulėmis anglies emisijomis ir iškastiniu kuru paremta infrastruktūra. Darnaus vystymosi tikslai pateikia veiksmų planą ateičiai, kurią norime matyti; ši pandemija mums parodė, kad politikos darnumas ir ypatingas dėmesys įsipareigojimui nei vieno nepalikti nuošalyje yra kritiškai svarbūs aspektai. Didelis vyriausybių dėmesys neatidėliotinai kritinei situacijai yra teisingas žingsnis, tačiau, planuodamos stimulo ir pagalbos paketus ateičiai, vyriausybės privalo užtikrinti, kad į juos būtų įtraukti pasižadėjimai ir priemonės, padėsiančios kiekvienai šaliai įvykdyti savo įsipareigojimus, numatytus Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos; kad pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos niekad nebekils, o atvirkščiai – kasmet mažės; ir tvirtai pasukti nulinių emisijų keliu, globalinį atšilimą apribojant iki 1.5°C, matuojant pagal priešindustrinį lygį.
5 Atstatyti geriau Turime būti pasiruošę ir pasiryžę atstatyti geriau, vedami darnaus vystymosi tiksluose numatytų principų ir įsipareigojimų: visuotinumas, bendradarbiavimas, žmogaus teisės, tarpusavio ryšiai ir nei vieno nepalikti nuošalyje. Tarptautine žmogaus teisių sistema ir kartų tarpusavio sanglauda paremta viso gyvenimo politika reikalinga tam, kad užtikrintume saugias pajamas, geriausią įmanomą sveikatą, padorų būstą, saugumą ir naudojimąsi savo teisėmis visiems, bet kokio amžiaus žmonėms. Mums reikalingas didžiulis ekonominis stimulas, sustiprinsiantis naują socialinį kontraktą tarp žmonių, vyriausybių ir rinkų, kuris radikaliai sumažintų nelygybes, tarp jų ir lyčių nelygybę, ir padėtų pamatus teisingai, lygiai ir darniai ekonomikai, dirbsiančiai visiems visais jų amžiaus tarpsniais.
Šiais 12 punktų raginame: Jungtines Tautas: 1. Tiesiogiai su vietinėmis grupėmis sujungti skubaus atsako ir atstatymo finansavimą, į kurį būtų įtrauktas „lyčių žymeklis“ moterims, itin pažeidžiamiems žmonėms, bendruomenių organizacijoms ir socialiniam verslui siekiant užtikrinti, kad nei vienas nėra paliktas nuošalyje. 2. Užtikrinti žodžio laisvę ir remti novatoriškus metodus skaitmeninei susirinkimų laisvei siekiant užtikrinti, kad visi balsai yra išgirsti. 3. Skatinti pasaulines karines paliaubas ir remti vyriausybes pervedant karines išlaidas socialinei apsaugai. 4. Raginti uždrausti prekybą gyvais laukiniais gyvūnais ir sustabdyti miškų kirtimą.
Trumpalaikiame „atsako“ etape, šalių narių vyriausybes ir donorų agentūras: 5. Apsaugoti priešakinėse linijose dirbančius sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos sektorių darbuotojus užtikrinant, kad jie yra tinkamai aprūpinti ištekliais ir dirba saugiomis bei padoriomis sąlygomis. 6. Į politinius ir vykdomuosius atsakus į COVID–19 įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas. 7. Finansinius ir politinius įsipareigojimus vykdyti remiantis žmogaus teisėmis, ypač – vyresnio amžiaus žmonių, žmonių su negalia, moterų, mergaičių ir įvairiai lytiškai besitapatinančių žmonių teisėmis. 8. Nurodyti aiškias socialines ir aplinkosaugos sąlygas bet kokiam verslo įmonėms skirtam specialiajam finansiniam stimului, tokias kaip sąžiningas elgesys su darbuotojais ir anglies emisijų mažinimas.
Vėlesniajame „atsigavimo“ etape, šalių narių vyriausybes ir donorų agentūras: 9. Pradėti seisminį posūkį link visuotinės sveikatos priežiūros, pašalpų išmokų ir socialinės apsaugos, į kurią būtų įtrauktos visiems prieinamos būtinosios paslaugos, tokios kaip skiepų programos ir seksualinės ir reprodukcinės sveikatos produktai bei paslaugos. 10. Atšaukti valstybių skolas, siekiant užtikrinti, kad vyriausybėms yra prieinami pakankami finansiniai ištekliai teisingumu pagrįstam atsigavimui po pandemijos. 11. Priimti teisingesnę mokesčių sistemos politiką atžvilgiu tų, kurie mūsų visuomenėje turi daugiausia išteklių, ir kartu priemones kovai su neteisėtais finansiniais srautais, kuriais mokama už šias apsaugas. 12. Suteikti paskatų feministinei žaliajai pramonės revoliucijai, kuri sparčiai kurtų tvarias darbo vietas. Esminį vaidmenį turi vaidinti vietos bendruomenės bei jų lyderiai, tokie kaip merai. Daugybėje šalių matome merų, gebančių įkvėpti žmones ir tinkamai koordinuoti prevencinius ir apsaugos veiksmus. Galios perdavimas į bendruomenės lygmenį yra gyvybiškai svarbus – tokiu būdu bendruomenės tampa atsparios ir išsaugo savo, kaip piliečių ir aktyvių bendruomenės narių, vaidmenį, vietoj to, kad būtų laikomos tarnais, tegalinčiais vykdyti įsakymus. Vietos valdžios institucijos yra atsakingos už tiesioginius veiksmus siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, saugumo tinklų sukūrimą savo rinkėjams bei prieigos prie medicinos paslaugų užtikrinimą užsikrėtusiems. Dabar, kai daugelis šalių yra užsidariusios karantine ir izoliacijoje, vietinė valdžia ir bendruomenės turi dirbti kartu, siekdamos užtikrinti tinkamą ir laiku vykdomą maisto, vandens ir sanitarijos tiekimą kriziniais atvejais. Pabrėžiama pilietinės visuomenės, kaip papildomos jėgos (šalia valdžios institucijų), svarba; pilietinės visuomenės atstovai dažnai turi geresnę prieigą prie pažeidžiamiausių bendruomenės narių. Kaip prioritetą daugelis taip pat įvardijo valdžios institucijų veiksmų tikrinimą ir kontrolę.