AR GALĖJO MĖNULĮ ŽEMEI PADOVANOTI VENERA?
Ši idėja smarkiai kontrastuoja su labiausiai mokslininkų palaikoma teorija, kad Mėnulis susiformavo prieš 4,5 mlrd. metų, po Žemės susidūrimo su Marso dydžio kūnu, išmušusiu Žemės gabalą į kosmosą, iš kurio susilipdė dabartinis Mėnulis. Tiesa, didžiulio susidūrimo teorija turi savų silpnųjų vietų. Kaip, beje, ir visos alternatyviosios Mėnulio susiformavimo teorijos. Visos jos praėjusią savaitę buvo svarstytos Mėnulio kilmės konferencijoje, kurią surengė britų Karališkoji astronomų bendrija (Royal Society of Astronomy).
„Manau, dalį mūsų Mėnulio supratimo sudaro faktas, kad Venera neturi jokio palydovo, o Venerą mums derėtų ištyrinėti labiau“, – pareiškė Kalifornijos
technologijų universiteto planetų mokslų profesorius Dave`as Stevensonas, konferencijoje pasiūlęs Veneros idėją. Mokslininkas prisipažino, jog jam arčiausiai širdies yra didžiojo susidūrimo teorija, tačiau, deja, ši teorija atsako toli gražu ne į visus klausimus.
Gali būti, kad Mėnulį Žemė atsiviliojo nuo Veneros – manoma, kad ši planeta kadaise galėjo turėti gamtinį palydovą, tačiau jo neteko. Tokia Mėnulio istorijos alternatyva postuluojama naujoje Mėnulio susiformavimo teorijoje. Pagal ją, senąjį Veneros mėnulį Žemė prisitraukė gravitacija.