Atostogauk latvijoje

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai Į ro­man­tiš­kas pi­lis vi­lio­ja ne tik jų istorija, išpuoselėti sodai, bet ir vai­duok­liai Lat­vi­jos praei­tį su da­bar­ti­mi su­jun­gia dva­rai Vents­pi­ly­je ga­li­ma pa­šau­dy­ti iš pat­ran­kos, Lie­po­jo­je – per­nak­vo­ti uosto ka­lė­ji­me

p. 4 p. 6 p. 8

“

Cėsys – „Laiko sargo“ išsaugotas tylos, gamtos ir turtingos istorijos miestas.

Madara Zarinia

p. 10

Atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

Val­mier­muiža. p. 12

Ry­gos auto­mo­bi­lių mu­zie­jus. p. 4

Skrydis lynu „Zerglis“. p. 3

„AB park“. p. 11

2 atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

Kai­my­nai pa­si­ruo­šė lie­tu­vių su­tik­tu­vėms – Lat­viai lau­kia lie­tu­vių. Tu­ris­tau­jan­čių es­tų Lat­vi­jo­je daug, ne­ma­žai ru­sų ir bal­ta­ru­sių. O štai lie­tu­viai to­liau Daug­pi­ lio, Lie­po­jos ar Ry­gos re­tai nu­va­žiuo­ja. Da­bar me­tas pra­ bus­ti ir nu­sib­rai­žy­ti ke­lio­nės po kai­my­nų vals­ty­bę pla­ną.

N

e­da­ryk to. Ma­no drau­ gas iš­li­po vos ­g y­vas, šiuo tuo ap­li­pęs. Štai taip ban­dė įp­ūs­ti drą­ sos ne­to­lie­se stovėję vy­rai, kai „Zip­li­ne“ inst­r uk­to­riai mano ko­jas ir ran­kas pan­čio­jo dir­ žais. Ta­čiau juk tai – Si­g ul­da, prieš akis – Gau­jos slė­nis ir Kri­mul­dos dva­ro kon­tū­rai, už nu­ga­ros – įmo­ nės „Zėrg­lis“ inst­ruk­to­riai Ar­tu­ras ir Iva­ras, ruo­šian­t ys paukš­čio skry­ džiui per upę.

Bet ne­pa­ban­džius skris­ti nė­ra kaip ir at­si­k irs­ti.

Ten­ka pa­sid­rą­sin­ti tuo, kad vy­ riau­siam „Zip­li­ne“ skri­du­siam žmo­ gui bu­vo per 80 me­tų, o jau­niau­ siam ne­bu­vo nė ket­ve­rių. Ir kad ly­ nu virš Gau­jos slė­nio kuo ra­miau­ siai prask­rie­jo tu­ris­tai iš Aust­ra­li­ jos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos. Va­di­na­ si, nusk­ris ir lie­tu­v iai. „Vis­kas – ky­lam“, – stai­ga pra­ta­ ria Ar­tu­ras. Ir „ka­byk­la“ nu­čiuo­žia ly­nu to­lyn.

Koks tai po­jū­tis? Kaip sap­nuo­se, ku­riuos sap­nuo­ja augan­t ys vai­kai.

Te­rei­k ia išsk­leis­ti spar­nus ir su­lauk­ ti priešp­rie­šiais ly­nu ats­len­kan­čio kel­tu­vo-va­go­nė­lio.

Tuo me­tu, kai gi­dė va­go­nė­ly­je pa­ sa­ko­jo apie tai, kaip drą­suo­liai va­ ka­rais šo­ka lauk ir virš Gau­jos pa­ kim­ba ant gu­mi­nio ly­no, kaž­k as pra­kal­bo lie­tu­v iš­kai. Čia, ky­bant dan­gu­je tarp vie­no ir ki­to kran­to?

„Daug ke­lia­vo­me po Lie­tu­vą, o da­bar pa­si­r in­ko­me Lat­v i­ją. Trys die­nos ke­ly­je – tiek lai­ko pa­ka­ko, kad sup­ras­tu­me, ko­k ia gra­ži ši mū­ sų kai­my­nė“, – pa­ti­k i­no Ori­lis.

Kar­tu su bi­čiu­le Si­g i­ta ge­g u­ž ės vi­du­r y­je ke­lio­nei po Lat­v i­ją bu­vo iš anks­to pa­si­rin­kę marš­ru­tą Ry­ga– Jūr­ma­la–Si­g ul­da.

Tą­dien Gau­jos upės ki­ta­me kran­ te ap­ži­ūrė­ję Kri­mul­dos dva­rą ir ten pat esan­čius pi­lies griu­vė­sius juo­du kel­tu­v u grį­žo į mies­tą. „Va­žia­vo­me į Jūr­ma­lą, nes no­rė­ jo­me pa­si­vaikš­čio­ti po Ke­me­rių rais­ tą – po aukš­ta­pel­kę, ku­rio­je pa­si­ žval­g y­ti spe­cia­liai nu­ties­tas ta­kas, – sa­kė Ori­lis. – Apsk­ri­tai Lat­v i­jo­je vie­šė­jo­me pir­mą kar­tą – pa­siil­gi­ no­me sa­vait­ga­lį. Ka­dan­gi dėl dar­ bų ne­tu­ri­me daug lai­ko ke­lio­nėms, Lat­v i­ja mums bu­vo la­bai ge­ras pa­ si­rin­k i­mas. Ne­nu­si­v y­lė­me.“

L

at­v iai iš­t ies ne­nu­v i­l ia ke­ liau­to­jų. Ši ša­lis tu­ri vis­ko: pra­mo­gų, dva­rų, pi­lių, miš­ kų, ne­pa­lies­tos gam­tos ir jos ste­ buk­lų. Ke­tu­riuo­se jos re­gio­nuo­se – Kur­še, Vi­d že­mė­je, Žiem­ga­lo­je ir Lat­ga­lo­je – gau­su se­ną is­to­r i­ją ir kul­tū­ros tra­di­ci­jas tu­rin­čių mies­tų, sve­tin­g ų žmo­nių, iš­min­tin­g ų gi­dų ir, ži­no­ma, gar­daus mais­to.

Bet di­džiau­sias tur­tas, ku­ris su­ kau­pia­mas ke­liau­jant po vals­ty­bin­ gu­mo 100-me­tį mi­nin­čią Lat­vi­ją, yra su­tik­ti ir pra­kal­bin­ti jos žmo­nės.

7

„Val­mie­ra – ma­no na­mai“, – pa­ ti­k i­no Val­mie­ros mu­zie­jaus te­ri­to­ ri­jo­je ant suo­liu­ko ties Gau­ja poil­ sio pri­sė­dęs Muod­ris, o ša­lia inkš­ te­lė­jo jo šuo. Šiam sep­ty­nias­de­šimt­me­čiam vy­ rui mies­tas ge­rai pa­žįs­ta­mas, to­dėl jis pui­k iai me­na ir tai, kad Val­mie­ ros vai­kų mu­zi­kos mo­k yk­los pas­ ta­te, prie ku­rio sė­dė­da­mas jis gro­ žė­jo­si Gau­jos slė­niu, so­v iet­me­čiu vei­kė la­bai ge­ra pir­tis.

Ir ne bet ko­k ia. Jo­je bu­vo ga­li­ma ne­var­žo­mai ger­t i alų, nes ki­ta­me pas­ta­to ga­le bu­vo įkur­ta mies­to blai­ vyk­la.

M

uod­ris gal ir ne­bū­tų su­lau­ kęs tu­ris­tų dė­me­sio, jei ne išs­k ir­ti­nis suo­liu­kas. Jis, kaip ir dar ke­lio­li­ka pa­na­šių, iš­dė­ lio­ti ir Gau­jos pak­ran­tė­je, ir Val­mie­ ros cent­re. Juk smal­su pa­ma­ty­ti? „Be abe­jo. Tai mums pa­r uoš­ta staig­me­na“, – link­te­lė­jo pro ša­lį ei­ nan­ti dar vie­na lie­tu­v ių po­re­lė. „Mes čia trum­pam“, – pa­ti­ki­no su la­ga­mi­nais ap­link Daug­pi­ly­je esan­ tį Mar­ko Rot­ho me­no cent­rą be­si­su­ kio­jan­tys bal­ta­ru­siai Svet­la­na Ki­ri­ liuk ir Dmit­ri­jus Fa­mi­čio­kas. Pa­si­ ro­do, Svet­la­na – ke­ra­mi­kė, ir drau­ gas jai pa­dė­jo iš Mins­ko at­vež­ti kū­ ri­nius į cent­re ren­gia­mą pa­ro­dą. „Ati­da­vę dar­bus į eks­po­zi­ci­ją pa­ si­vaikš­čio­jo­me po Daug­pi­lio tvir­ to­vę, nu­žings­nia­vo­me iki Dau­g u­ vos, o ta­da grį­žo­me pės­čio­mis į mies­ tą. Bu­vo sek­ma­die­nio va­ka­ras – ra­ mu ir gra­žu. Ta­čiau pa­ra – per ma­ žai lai­ko. Kai po bie­na­lės grį­šiu pa­ siim­ti dar­bų, pa­si­lik­si­me Daug­pi­ ly­je nors ke­lioms die­noms“, – pa­ža­ dė­jo S.Ki­ri­liuk.

Vis gar­sė­jan­tis mo­to­cik­lų gau­de­

ke­liai – sep­ty­ni Lat­vi­jos vals­ty­bin­gu­mo marš­ru­tai

Sep­t y­niais ke­liais pa­ke­liau­ti kvie­čia kai­my­nai lat­ viai, mi­nin­t ys sa­vo vals­t y­bės 100-me­tį. Lat­v i­jos gim­ ta­die­nio pro­ga ir bu­vo su­kur­ta sep­t y­nių vals­t y­bin­g u­ mo ke­lių tu­riz­mo kon­cep­ci­ja „LV 100“. Šie 7 marš­ru­tai, sie­jan­tys praei­tį su da­bar­ti­mi, kvie­čia pa­si­ži­ūrė­ti, kaip bu­vo įkur­ta Lat­vi­jos vals­ty­bė. Ke­liau­jant jais ga­li­ma su­ži­no­ti įvai­rius Lat­vi­jos is­to­ri­jos mo­men­tus,

Liepoja

Ryga 1

Kuldyga Tukumas

Jūrmala

Duobelė

5 Jelgava

RUSIJA

Valmiera

Rygos įlanka

KURŠAS

1

1

6 Alūksnė

VIDŽEMĖ

LATVIJA

● Lie­po­jos mies­tas: eks­kur­si­ja po mies­tą, ka­ri­nio jū­rų uos­to ka­lė­ji­mas ir šiau­ri­nis for­tas (p. 10) ● Pie­no mu­zie­jus ir pie­no dva­ras „Berg­hof“ (p. 8).

2

Rėzeknė

7

Ludza

Bauskė 3 ŽIEMGALA

LATGALA 7

LIETUVA

2

Daugpilis

Susiplanuokite savo kelionę Latvijoje www.latvia.travel/trip-planner

Dau­gu­vos ke­lias

Tai li­ki­mo upe va­di­na­mas van­dens ke­lias, jun­gian­tis Ry­gą su vaiz­din­guo­ju mies­te­liu Lat­ga­los re­gio­ne – ties sie­na su Bal­ta­ru­si­ja esan­čia Kras­la­va. ● Daug­pi­lio lais­va­lai­kio cent­ras „Zi­noo“ (p. 5) ● Daug­pi­lio tvir­to­vė (p. 5 ) ● Mar­ko Rot­ho me­no cent­ras (p. 5) ● Pra­mo­gų par­kas „AB park“ (p. 11) ● Ly­va­nų stik­lo mu­zie­jus (p. 12) ● Kuok­ne­sės pi­lies griu­vė­siai (p. 7)

4

5

Maduona

Pliavinios 6

Lais­vės ke­lias

Bal­ti­jos ke­lias

BALTARUSIJA

Sužinokite daugiau informacijos apie Latvijos turizmo objektus www.latvia.travel/lt

Ly­vių ke­lias

Šis ke­lias drie­kia­si Bal­ti­jos jū­ros pak­ran­te – vie­to­vė­mis, kur X–XIII a. gy­ve­no ly­viai. Ši vie­ta – tai Lat­vi­jos vals­t y­bės šak­nys. ● Vents­pi­lis (p. 10) ● Kol­kos ra­gas (p. 9) ● Ka­nie­rio eže­ro ta­kas (p. 9) ● Jūr­ma­la (p. 4) ● Saulk­ras­tai ir Bal­to­sios ko­pos (p. 10)

Sigulda 2

„Iš Šve­di­jos, Ge­te­bor­go“, – pa­ti­ ki­no El­lio­tu pri­sis­ta­tęs vy­ras.

Pa­si­ro­do, kad jis – de­v y­nių vy­rų bū­rio ved­lys, nub­rai­ž ęs marš­r u­to pla­ną. „Iš Daug­pi­lio trauk­si­me į Vents­ pi­lį, po to dvi die­nas skir­si­me Ry­ gai ap­ži­ūrė­ti. O ta­da lauks tri­jų die­ nų vieš­na­gė Vil­niu­je, iš ku­rio pa­ sie­kę Klai­pė­dą kel­tu grį­ži­me na­mo

Tai 1989 m. rugp­jū­čio 23-iąją Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos sos­ti­nes 2 mln. žmo­nių ran­ko­mis su­jun­gęs ke­lias. ● Run­da­lės rū­mai ir mu­zie­jus (p. 6) ● Baus­kės pi­lis (p. 6) ● Maz­me­žuot­nės dva­ras (p. 8) ● Val­mie­ra bei Val­mier­mui­žos alaus da­r yk­la (p. 5, 12) ● Si­gul­da ir Tu­rai­dos pi­lis (p. 3, 7) ● Cė­sys (p. 5)

ESTIJA

3

4

Kolka

Ventspilis

5

sys? Ne­ga­li bū­ti. Bet stai­ga kriok­ da­mi iš už pas­ta­to, ku­ria­me XX a. pra­džio­je bū­ta ka­ri­nin­kų na­mų, iš­ ni­ro bū­r ys bai­ke­rių. Ir nu­siė­mę šal­ mus ėmė su­k i­nė­tis apie Daug­pi­lio tvir­to­vės var­tus. „Jūs iš kur?“ – smal­su­mas pri­ver­ tė at­sit­rauk­ti nuo gi­do Ma­ri­jaus, pa­ sa­ko­jan­čio apie tvir­to­vė­je nu­ties­tą pir­mą­jį Daug­pi­ly­je van­den­tie­k į.

3

Baltijos jūra

4

įsi­dė­mė­ti as­me­ny­bes, vie­tas ir įvy­kius, pa­dė­ju­sius kur­ti vals­ty­bę ir atsk­lei­du­sius jos na­cio­na­li­nę ta­pa­ty­bę.

Marš­ru­tai yra pa­rink­ti taip, kad jais ke­liau­jant bū­tų ga­li­ma ap­lan­k y­ti tu­ris­tams ypač pat­rauk­lius mies­tus, dva­r us, mu­zie­jus, ga­my­bi­nes dirb­tu­ves, nuos­ta­bius kraš­to­vaiz­džius ir, ži­no­ma, pap­ra­mo­gau­ti, pail­sė­ti ir ska­niai pa­val­g y­ti.

Kuldygoje esantis krioklys per Ventos upę – ilgiausias Europoje.

Jo­kū­bo ke­lias

Tai Lat­vi­jos da­lis – Kur­šas ir Žiemgala, ku­rią XVII a. val­dė le­gen­di­nis ku­ni­gaikš­tis Jo­kū­bas, įs­tei­gęs di­de­lį lai­v y­ną ir ak­t y­viai pre­kia­vęs su Va­ka­rų Euro­pa. ● Ter­ve­tės gam­tos par­kas (p. 9) ● Jel­ga­va (p. 6) ● Kul­dy­ga (p. 8) 6

Švie­sos ke­lias

Jis per Vi­dže­mės re­gio­ną su­ka į Šiau­rės Lat­vi­jo­je esan­čią Al­ūks­nę. Tai vie­ta, ku­rio­je gy­ven­da­mas pas­to­rius Erns­tas Gluc­kas XVII a. iš­ver­tė Bib­li­ją į lat­vių kal­bą. ● Pie­bal­gos por­ce­lia­no dirb­tu­vės (p. 12) ● Al­ūks­nė (p. 11) 7

Ma­ros ke­lias

Jis drie­kia­si ypač vaiz­din­go­mis vie­to­vė­mis, kur yra upių ir eže­rų. XIII a. įk­ūrus Li­vo­ni­jos vals­t y­bę, Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čios po­pie­žiaus spren­di­mu Ma­ros že­mė bu­vo pas­kir­ta Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos gar­bei. Kar­tu tai – se­no­ vės pre­k y­bos ke­lio at­kar­pa, jun­gian­ti Vil­nių su Psko­vu bei Var­šu­vą su Sankt Pe­ter­bur­gu. ● Lu­dza ir vi­du­ram­žių pi­lies griu­vė­siai (p. 7) ● Dai­nio Raks­ti­nio alaus darykla (p. 12) ● Rė­zek­nės kon­cer­tų rū­mai „Gors“(p. 5) ● A­gluo­nos ba­zi­li­ka (p. 5)

atostogauk Latvijoje 3

2018 m. birželio 29 d.

at­ras­ki­te Lat­vi­ją!

„Zerglis“ – skry­dis ly­nu per Gau­ją.

5

3 Viena lietuvių Orilio ir Sigitos aplankytų vietų – Sigulda.

„Val­mie­ra – ma­no na­mai“, – sakė ant dai­li­ ninkų išmarginto suo­liu­ko pri­sė­dęs Muod­ris.

2

3

Si­gul­da: ką ver­ta pa­ži­ūrė­ti

Laz­dų skve­ras. Su­kur­tas 2007 me­tais, jis net­ru­kus ta­po Si­gul­dos sim­bo­liu. Tei­gia­ma, jog dar XIX a. vie­tos gy­ven­to­jai at­v yks­tan­tiems žmo­nėms įduo­da­vo laz­das, kad jie ga­lė­tų pa­si­rams­čiuo­da­mi pa­si­vaikš­ čio­ti ta­ke­liais po apy­lin­kes. Vė­liau šias laz­das pra­dė­ta puoš­ti, ir il­gai­niui jos ta­po pat­rauk­liu su­ve­ny­ru.

Si­gul­dos pi­lies komp­lek­sas. Jei tik tu­ris­tai už­suk­tų į Si­gul­dos in­for­ma­ci­jos cent­rą, gau­tų pa­ta­ri­mą iš­si­nuo­mo­ti elekt­ri­nius dvi­ra­čius ir sė­dus ant jų ap­suk­ti ra­tą ap­link Si­gul­dos pi­lies komp­lek­są – nuo 1207 me­tų Li­vo­ni­jos or­di­no sta­t y­tos tvir­to­vės griu­vė­sius, o jei pa­no­rė­tų – už­ kop­ti į Šiau­rės ir Pag­rin­di­nių var­tų bokš­tus.

Pra­mo­goms:

„Ko ge­ro, su­si­peš­tu­me gin­čy­da­mie­si, ku­riam iš mū­sų šis par­kas la­biau­siai pa­tin­ka“, – sakė Jelena, su šeima „AB park“ praleidusi pusdienį.

2

Baikeriai iš Švedijos – prie Daugpilio tvirtovės.

Skrydis lynu „Zerglis“ per Gau­ją.

Vie­nam kai­na – 55, dviem – 95 eurai. „Bun Gee“ – šuo­lis pri­si­ri­šus gu­ma iš va­go­no virš Gau­jos upės.

Kai­na – 60–105 eurai.

Ly­nų tra­sa per Gau­ją – ke­lio­nė va­go­nė­liu 42 met­rų aukš­ty­je.

Bi­lie­to kai­na – 7–12 eurų.

Elekt­ri­nių dvi­ra­čių nuo­ma.

3 va­lan­dų kai­na – 19 eurų, die­nai – 29 eurai. www.tourism.sigulda.lv, www.siguldaadventures.com

Svet­la­na – ke­ra­mi­kė, ir drau­gas Dmitrijus jai pa­dė­jo iš Mins­ko at­vež­ti kū­ri­nius į Daugpilį.

B

į Šve­di­ją“, – ke­lio­nės taš­kus su­ri­k ia­ vo El­lio­tas.

Pa­sak jo, bai­ke­riais jo bi­čiu­liai bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą, bai­ke­riais li­ ko ir da­bar, su­lau­kę pen­si­jos. Kas­ met jie sa­vo BMW, „Triumph“ ir ki­ to­k ių mar­k ių mo­to­cik­lus išb­liz­gi­ na dviem tu­rams – pa­va­sa­ri­niam ir ru­de­ni­niam. Tai­gi šie­met ge­g u­žę, anot El­lio­to, ke­lio­nėms jie pa­si­rin­ ko Bal­ti­jos ša­lis.

ai­ke­riams gal tai neį­do­mu?

Jei jie nesk­rai­dy­tų kaip vė­jas Lat­vi­jos ke­liais, va­žiuo­da­mi į Ry­gą juk ga­lė­jo stab­te­lė­ti prie „AB park“ Lėd­ma­nė­je. Ir il­gam įst­rig­ti. „Esa­me vie­ti­niai, bet daug ke­liau­ ja­me po Lat­v i­ją. Ir da­bar tai pa­ta­ ria­me da­r y­ti ki­tiems“, – sa­kė iš Ry­ gos į pra­mo­g ų par­ką su šei­ma – vy­ ru Ser­ge­ju­mi ir sū­nu­mi Ni­k i­ta – at­ va­žia­v u­si Je­le­na.

„Ko ge­ro, su­si­peš­tu­me gin­čy­da­ mie­si, ku­riam iš mū­sų šis par­kas la­ biau­siai pa­tin­ka. Esa­me prib­lokš­ti, kad ne kur ki­tur, o Lat­vi­jo­je, at­si­ra­ do toks par­kas. 3 va­lan­das vaikš­ti­nė­ jo­me su ma­žy­liu ir dar ne­ga­na. Taip vis­kas iš­mo­nin­gai su­kur­ta, kad net sto­gą rau­na“, – nu­si­juo­kė mo­te­ris.

Ir iš­ties Lat­vi­ja „rau­na sto­gą“. Te­ rei­k ia vie­no – pa­si­rink­ti tin­ka­miau­ sią marš­ru­tą.

„Atostogauk Latvijoje 2018“

ŽURNALISTAI: Audrė Srėbalienė Ernesta Vinevičiūtė

NUOTRAUKOS: Ramūnas Danisevičius Nickas Bellamy Reinis Hofmanis www.latvia.travel REKLAMOS SKYRIUS Tel. +370 5 274 3735

REDAKTORĖ Audra Telksnienė

DIZAINERĖ Sigita Antanaitytė

Viršelyje: Latvijos vaizdai Leidžia UAB „Lietuvos rytas“.

Adresas: Gedimino pr. 12A LT-01103 Vilnius.

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė .

Adresas: Kauno g. 51, Vievis Užsakymo Nr. 540

4 atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

2 Ryga žavi ir dieną, ir naktį.

Rygos kanalu galima pra­ plaukti baidarėmis.

Jūrmala garsėja medine architektūra.

(Ne) atrasti Rygos ir Jūrmalos lobiai 2

Net jei Ry­go­je ar di­džiau­sia­me Lat­vi­jos ku­ror­te Jūr­ma­lo­je lan­kė­tės ne kar­tą, ga­ran­tuo­ja­me, kad tik­rai dar pa­ro­dy­si­ me jums neat­ras­tų lo­bių. Tad pra­dė­ki­te pla­nuo­ti sa­vait­ ga­lį Lat­vi­jo­je ir per ke­lias die­nas ap­lan­ky­ki­te išs­kir­ti­nes kai­my­ni­nės ša­lies sos­ti­nės ir ša­lia esan­čio Jūr­ma­los ku­ror­ to vie­tas, ku­rias at­ra­dę nus­tem­ba net vie­tos žmo­nės.

A

t­nau­jin­tą in­te­rak­t y­ vų Ry­gos auto­mo­bi­ lių mu­zie­jų praė­ju­ siais me­tais Euro­pos mu­zie­jų aka­de­mi­ja iš­ rin­ko tarp de­šim­t ies ge­riau­sių. Ir ne be rei­ka­lo.

Net jei apie auto­mo­bi­lius iš­ma­no­ te tik tiek, kad ga­li­te pa­sa­ky­ti – gra­ žus ar ne, di­džiau­sia­me ir mo­der­ niau­sia­me se­nų­jų auto­mo­bi­lių mu­ zie­ju­je Bal­ti­jos ša­ly­se nuo­bo­džiau­ti ne­teks. Kiek­vie­no eks­po­na­to is­to­ri­ ja – il­ga. To­dėl ver­ta už­si­sa­ky­ti gi­ dą, ku­ris pa­pa­sa­kos įdo­my­bių apie auto­mo­bi­lius, jais va­ži­nė­ju­sius gar­ sius žmo­nes ir is­to­ri­nius įvy­kius.

Mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma per 100 se­no­v i­nių trans­por­to prie­mo­nių, šiuo­lai­ki­nių auto­mo­bi­lių ženk­lų pra­ di­nin­kų, lenk­ty­ni­nių ir prieš­ka­rio ma­ši­nų, Krem­liaus li­mu­zi­nų. Mu­ zie­jaus dar­buo­to­jai nes­le­pia, kad su­ ma, ku­rios ver­ti vi­si auto­mo­bi­liai, yra mil­ži­niš­ka.

Be­ne bran­giau­sias eks­po­na­tas – kal­nų lenk­t y­nėms skir­tas praė­ju­sio am­žiaus ket­v ir­to­jo de­šimt­me­čio spor­ti­nis auto­mo­bi­lis „Auto Union CD V16“. Vi­sa­me pa­sau­ly­je Si­dab­ ri­ne kul­ka va­di­na­mų auto­mo­bi­lių eg­zemp­lio­rių yra vos du. Vie­nas jų – Ry­go­je. Dėl jo ir bu­vo sup­la­nuo­ ta steig­ti šį auto­mo­bi­lių mu­zie­jų. Įs­pū­din­gas ir vie­nin­te­lis pa­sau­ly­ je iš­li­kęs auto­mo­bi­lis „Kras­tin“. Jam ten­ka išs­kir­ti­nis dė­me­sys, nes jo ga­ min­to­jas – lat­vis Augus­tas Kras­ti­ nis, sie­kęs sa­vo auto­mo­bi­liais už­ka­ riau­ti JAV.

„Lux Exp­ress“

Auto­mo­bi­l ių mu­zie­ju­je eks­po­ nuo­ja­ma ir sau ly­gių ne­tu­rin­ti Krem­ liaus auto­mo­bi­lių ko­lek­ci­ja. Dėl vie­ no jai prik­lau­san­čio auto­mo­bi­lio „Rolls-Roy­ce“ auto­mo­bi­lių ga­min­ to­jai net no­rė­jo kreip­tis į teis­mą.

Nuo so­vie­ti­nių lai­kų, kai mu­zie­ jus vos tik bu­vo ati­da­r y­tas, ko­lek­ci­ jo­je pris­ta­to­mas bu­v u­sios So­v ie­tų Są­jun­gos va­do­vo Leo­ni­do Brež­ne­vo (1906–1982) 1980-aisiais su­dau­žy­ tas auto­mo­bi­lis „Rolls-Roy­ce Sil­ver Sha­dow“. Pra­ban­gių auto­mo­bi­lių ga­ min­to­jui tai ne­pa­ti­ko, nes, pa­gal jo tai­syk­les, „Rolls-Roy­ce“ auto­mo­bi­liai ga­li bū­ti eks­po­nuo­ja­mi tik idea­lios būk­lės. Vis dėl­to mu­zie­jaus dar­buo­ to­jams ir pra­ban­gių auto­mo­bi­lių ga­ min­to­jams pa­v y­ko su­si­tar­ti.

Išs­k ir­ti­nė­je ko­lek­ci­jo­je – ir šar­ vuo­tas So­vie­tų Są­jun­gos dik­ta­to­riaus Jo­si­fo Sta­li­no (1878–1953) „ZiS 115S“ li­mu­zi­nas su sep­t y­nių cen­ti­met­rų sto­rio stik­lais ir ne­per­šau­na­mo­mis pa­dan­go­mis. Įs­pū­dį pa­liks ir pap­ras­tiems žmo­ nėms tuo me­tu bu­v u­sios priei­na­ mos trans­por­to prie­mo­nės. Įlip­k i­ te į tais lai­kais va­ži­nė­ju­sį ne­di­de­lį oran­ži­nį auto­bu­są. Pa­to­giai įsi­tai­ sę ant auto­bu­so sė­dy­nės „ke­liau­si­ te“ į praė­ju­sio am­žiaus aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio ko­lū­k io ves­tu­ves.

Už lan­go be­si­kei­čian­tys vaiz­dai ir per veid­ro­dė­lį ma­to­mo vai­ruo­to­jo – gar­saus Lat­vi­jos ak­to­riaus ko­men­ta­ rai pri­vers ne kar­tą nu­si­juok­ti. Vaiz­ do įra­še nu­si­fil­ma­vo ne tik ak­to­riai, bet ir mu­zie­jaus dar­buo­to­jai. Juos iš­ vys­ti ga­li­ma ir per so­vie­ti­nio ins­ce­

7 eur

Keliaujantiems po Baltijos šalis siūlome rinktis komfortiškus „Lux Express“ autobusus.

Kasdien iš Vilniaus į Rygą vyksta 11 autobusų, todėl Jūs galite į vieną pusę pasirinkti tinkamiausią išvykimą, o kelionės metu galite laiką naudoti efektyviai ir dirbti arba tiesiog pailsėti, atsilošti patogioje sėdynėje, paskaityti savo mėgstamą knygą arba pažiūrėti patinkantį flmą asmeniškai Jums skirtame ekrane. Keliaudami „Lux Express“ autobusais galite sužinoti aktualiausias naujienas, pasinaudodami nemokamu belaidžio interneto („Wi-Fi“) ryšiu, yra ir galimybė įkrauti Jūsų elektroninius prietaisus. Profesionalūs vairuotojai garantuos saugią kelionę, kurios metu galėsite pasimėgauti nemokama kava ar arbata iš aparato. Neabejojame, kad kelionė su „Lux Express“ įsimins ilgam, todėl norėsite ją pakartoti.

Ypatingi pasiūlymai „Lietuvos ryto“ skaitytojams, planuojantiems kelionę į Rygą: Iš­par­da­vi­mo pe­rio­das: 2018 06 29–07 01.

Ke­lio­nės pe­rio­das: 2018 07 05–09 30.

Akcijos ko­das: RY­TAS. Kai­na su šiuo ko­du – 7 Eur (į vie­ną pu­sę).

Bilietais prekiaujama tik internetu „Lux Express“ svetainėje www.ticket.luxexpress.eu/lt Daugiau informacijos rasite www.luxexpress.eu/lt/lietuvas-rytas

Bran­giau­sias Rygos automobilių muziejaus eks­po­na­tas – spor­ti­nis auto­mo­bi­lis „Auto Union CD V16“ (kairėje).

ni­zuo­to dau­gia­bu­čio, sto­vin­čio ša­lia ryš­kaus rau­do­no „Mosk­vič“, lan­gus.

Kuk­lūs, bet links­mi „gy­ven­to­jai“ ge­ rai atsk­lei­džia tų lai­kų kas­die­ny­bę. Į auto­mo­bi­lio de­ta­les nu­tai­k y­ti plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai pa­de­da iš ar­ti su­si­pa­žin­ti su me­cha­niz­mu. Ma­ žie­siems ypač pa­tin­ka sė­dė­ti spor­ti­ nia­me auto­mo­bi­ly­je ir pa­jus­ti jo grei­ tį. Kiek­vie­nas ga­li įsiam­žin­ti Ko­mu­ nis­tų par­ti­jos ly­de­rio kab­rio­le­te, rie­ dan­čia­me Ry­gos gat­vė­mis.

Pa­kė­lę te­le­fo­no ra­ge­lį so­v ie­ti­nė­ je bū­de­lė­je iš­gir­si­te tų lai­kų anek­ do­tų. Nuo šių me­tų vi­sa in­for­ma­ci­ ja skam­ba ir lie­tu­v ių kal­ba.

K

iek­v ie­nas tai iš­ban­dęs su­ tiks – žvel­g iant nuo van­ dens se­no­ji Ry­ga dar gra­ žes­nė. To­dėl ne­bi­jan­tiems iš­šū­k ių pa­sip­lau­k io­ji­mas bai­da­re li­k i­mo upe va­d i­na­ma Dau­g u­va ir Ry­gos ka­na­lu – nuos­ta­bus bū­das pa­žin­ti di­din­gą Lat­v i­jos sos­ti­nę.

Irk­luo­da­mi Ry­gos ka­na­lu ne­pa­ mirš­k i­te pa­kel­ti akių į ža­liuo­jan­tį Kron­val­do par­ką, Bas­tio­no kal­ną, Lais­vės pa­mink­lą, gar­sią­ją Ry­gos na­cio­na­li­nę ope­rą, art de­co sti­liaus Ry­gos cent­ri­nį tur­g ų. Įp­lau­kus į Dau­gu­vą at­si­vers nuos­ ta­bi pa­no­ra­ma į Ry­gos til­tus, stik­lo kal­ną iš lat­vių liau­dies pa­sa­kos pri­ me­nan­čią Na­cio­na­li­nę bib­lio­te­ką, Te­le­vi­zi­jos bokš­tą Zui­kių sa­lo­je (Za­ ķu­sa­la), Pre­zi­den­to pi­lį, Ry­gos ka­ ted­rą, se­no­sios Ry­gos bokš­tus.

Ta­čiau ne­pa­mirš­k i­te pa­si­sau­go­ti lai­v ų. Įp­lau­kę į Dau­g u­vą jų su­tik­si­ te ne vie­ną. Bet juk to­k ie nuo­t y­k iai, kai šir­dis vir­pa iš jau­du­lio, la­biau­ siai ir įst­rin­ga į at­min­tį.

Pa­gal tai, kiek tu­ri­te jė­gų ir lai­ko, ga­li­te rink­tis net ke­lis marš­ru­tus. Be­ ne po­pu­lia­riau­sias tę­sia­si 7 ki­lo­met­ rus. Nes­ku­bant juos įveik­ti ga­li­ma maž­daug per dvi va­lan­das. Jei­gu no­ ri­te ro­man­ti­kos ir nuos­ta­bių sau­lė­ly­ džio vaiz­dų, bai­da­rė­mis išp­lau­ki­te va­ka­re ar rin­ki­tės nak­ti­nį tu­rą.

Pa­sip­lau­k io­ję už­su­k i­te ap­tar­ti įs­ pū­d žių į ša­l ia bai­d a­r ių nuo­mos punk­to esan­čius ma­din­g us res­to­ ra­nus ir ba­rus su vaiz­du į lai­v ų uos­ tą ir jach­tų klu­bą.

KĄ AP­LAN­KY­TI IR IŠ­BAN­DY­TI Ry­gos auto­mo­bi­lių mu­zie­jus Mu­zie­jus dir­ba kas­dien nuo 10 iki 18 va­l. Bi­lie­tas suau­gu­sie­siems kai­nuo­ja 10 eurų, vai­kams, stu­den­tams ir sen­jo­rams – 5 eurus. Vai­kams iki 6 me­tų įėji­mas ne­mo­ka­mas.

(S.Eizenš­tei­na iela 6, Riga; www.mo­tor­mu­zejs.lv/index.php/lt) Bai­da­rių nuo­ma Bai­da­res ir irk­len­tes ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti nuo 10 val. ry­to iki 1 va­l. nak­ties.

Dvi­vie­tė bai­da­rė die­nai kai­nuo­ja 20 eurų. Irk­len­tė – 15 eurų 3 va­lan­doms.

(Eks­por­ta iela 1A, And­re­jos­ta, Ri­ga; www.lu­zum­punkts.lv/eng/kaya­king-in-ri­ga/) Daugiau informacijos apie Rygą – www.liveriga.com/en/ Jūr­ma­los mu­zie­jus po at­vi­ru dan­gu­mi Mu­zie­jus vei­kia kas­dien, išs­k y­rus pir­ma­die­nius. Įėji­mas ne­mo­ka­mas.

(Tik­lu iela 1A, Jurmala; www.jbmu­zejs.lv/en/) Vi­sus Jūr­ma­lo­je vyks­tan­čius ren­gi­nius ir vie­tas ga­li­te ras­ti čia: www.vi­sit­jur­ma­la.lv/lt/

J

ūr­ma­la – ku­ror­tas tik tur­tuo­ liams, mu­zi­k i­n io kon­k ur­so „No­va­ja vol­na“ („Nau­jo­ji ban­ ga“) ger­bė­jams ir tiems, ku­rie mėgs­ ta kai­t in­t is žmo­nių per­pil­dy­ta­me pap­lū­di­my­je. To­k ia išanks­ti­nė nuo­ mo­nė daž­niau­siai ly­di po­pu­lia­riau­ sią Lat­v i­jos ku­ror­tą, nuo sos­t i­nės Ry­gos nu­to­lu­sį vos 25 ki­lo­met­rus.

Ta­čiau, pa­si­ro­do, vis­kas yra šiek tiek ki­taip. XIX am­žiaus pra­džio­je ofi­cia­lų ku­ror­to sta­tu­są ga­v u­si Jūr­ ma­la tu­ri ką pa­si­ūly­ti vi­siems – pra­ ban­gių SPA mė­gė­jams ir šei­moms, atos­to­gau­jan­čioms kem­pin­g uo­se, nuo­ty­k ių ieš­ko­to­jams, iš­siil­gu­siems ra­my­bės gam­tos prie­globs­t y­je.

Di­d žiau­sia­me Lat­v i­jos ku­ror­te, ku­ris di­džiuo­ja­si 24 ki­lo­met­rus be­ si­tę­sian­čiu bal­to­jo smė­lio pap­lū­di­ miu ir pla­čiais pu­šy­nais, į vi­sus pa­ grin­di­nius mies­to mu­zie­jus ga­li­ma eiti ne­mo­k a­mai. Vyks­ta dau­g y­bė ne­mo­ka­mų ren­gi­nių, pa­v yz­d žiui, jo­gos pa­mo­kos su tre­ne­riu pap­lū­ di­my­je. Net ir sta­t y­tis auto­mo­bi­lius Jūr­ma­lo­je nie­ko ne­kai­nuo­ja.

O no­rin­tiems pa­bėg­ti nuo mi­nios poil­siau­to­jų rei­k ia tik šiek tiek nu­ kryp­ti nuo pag­rin­di­nių mies­to gat­ vių ir at­ras­ti ne­pa­žin­tus Jūr­ma­los lo­bius – tuš­čius Mė­ly­ną­ja vė­lia­va įver­tin­tus pap­lū­di­mius, Jūr­ma­los mu­zie­jų po at­v i­ru dan­g u­mi, Ra­ga­ ka­pos gam­tos par­ką ir is­to­ri­nės me­ di­nės arc­hi­tek­tū­ros ste­buk­lus.

Bul­du­rų ra­jo­ne stūk­san­t ys Ry­go­ je gy­ve­nu­sių tur­tin­giau­sių vo­k ie­čių va­sar­na­miai, pas­ta­t y­ti XX am­žiaus pra­džio­je, atims ža­dą. Dė­me­sio ver­ tas ir XVI am­žiu­je pir­mą kar­tą pa­ mi­nė­tas Du­bul­tų ra­jo­nas.

Net jei­gu ir ne­ke­ti­na­te į Ry­gą grįž­ ti trau­ki­niu, bū­ti­nai už­su­ki­te į Du­ bul­tų ge­le­žin­ke­lio sto­tį. Čia vei­kia pa­ ro­dų sa­lė, ku­rio­je ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su lat­vių me­ni­nin­kų kū­ri­niais.

N

o­rin­tie­ji at­ras­ti ki­to­kią Jūr­ ma­lą ne­tu­rė­tų ap­lenk­ti ir nuo is­to­ri­nio cent­ro nu­to­lu­sio Lie­lu­pės ra­jo­no, ku­ria­me ga­li­ma ras­ ti du že­my­nus. Pa­si­ro­do, nuo se­nų lai­kų vie­na ra­jo­no te­ri­to­ri­ja va­di­na­ ma Ame­ri­ka, o ki­ta – Aust­ra­li­ja.

Ato­k iau nuo mies­to cent­ro esan­ čio­je Lie­lu­pė­je – ir Jūr­ma­los mu­zie­ jus po at­v i­ru dan­g u­mi. Rum­šiš­kes pri­me­nan­čia­me mu­zie­ju­je at­kur­tos XIX am­žiaus žve­jų so­dy­bos, o ke­li tūks­tan­čiai eks­po­na­tų pa­sa­ko­ja apie žve­jų ama­tą ir kas­die­nį gy­ve­ni­mą Jūr­ma­lo­je. Čia ga­li­ma iš­v ys­ti ir vie­ ną pir­mų­jų SPA vo­nių – XX am­ žiaus pra­džio­je vie­tos žve­jų žmo­nų su­ma­ny­tą bū­de­lę, ku­rio­je pa­šil­dy­ to jū­ros van­dens ku­bi­le mau­dy­da­ vo­si ir įvai­rių žo­le­lių kva­pais mė­ gau­da­vo­si į ku­ror­tą at­v y­ku­sios Ry­ gos tur­tuo­lių žmo­nos.

Jei­gu ku­ror­te lan­ky­si­tės rugp­jū­ čio ir rug­sė­jo mė­ne­siais, užsukite į

atostogauk Latvijoje 5

2018 m. birželio 29 d.

4

Ag­luo­nos ba­zi­li­ka – pi­lig­ri­mų trau­kos vie­ta 7

T

KUR AP­SIS­TO­TI „Park Inn by Ra­dis­son Ri­ga Val­de­ma­ra“, Ry­ga Va­ka­ri­nia­me Dau­gu­vos upės kran­te įsi­kū­ręs sti­lin­gas vieš­bu­tis du­ris at­vė­rė prieš me­tus. Vi­sai ne­to­li tarp­tau­ti­nis Ry­gos oro uos­tas ir į UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą įt­rauk­tas Lat­vi­jos sos­ti­nės se­na­mies­tis.

(Kro­gus iela 1; www.par­kinn.com/ ho­tel-val­de­ma­ra-ri­ga) „Grand Poet“, Ryga Ne­se­niai at­nau­jin­tas vieš­bu­tis „Grand Poet“ įsi­kū­ręs is­to­ri­nia­ me Ry­gos cent­re. Šalia – Bas­tė­ jos kal­no par­kas, o per po­rą mi­nu­čių pės­tu­te ga­li­ma pa­siek­ti gy­v y­be kun­ku­liuo­jan­tį se­na­ mies­tį. Vieš­bu­tis „Grand Poet“ yra pri­pa­žin­tas ge­riau­sia ap­gy­ven­di­ni­mo įs­tai­ga Ry­go­je.

(Raina bulvaris 5/6; www. grandpoet.semarahhotels.com)

KUR PA­VAL­GY­TI „Aqua Lu­na“, Ry­ga Ke­li žings­niai nuo is­to­ri­nio Ry­gos se­na­mies­čio įsi­kū­ręs klu­bo sti­liaus res­to­ra­nas sve­čiams si­ūlo at­si­pa­lai­duo­ti gam­tos ap­sup­ty­je, mė­gau­tis se­zo­ni­niais val­giais ir gro­žė­tis sti­lin­ga ap­lin­ka. Vie­tos žmo­nių ir tu­ris­tų pa­mėg­ta­me res­to­ra­ne ant Dau­gu­vos upės kran­to su vaiz­du į jach­tų klu­bą pa­mai­tin­si­te ir kū­ną, ir sie­lą.

(And­re­jos­tas iela 4; www.aqua­lu­na.lv/en/) „Jūr­ma­la“, Jūr­ma­la Pri­sė­dę „Ho­tel Jur­ma­la Spa“ res­to­ra­no lau­ko te­ra­so­je ga­lė­si­te ste­bė­ti šur­mu­liuo­jan­čią gar­siau­sią miesto pro­me­na­dą – Juo­mos (Jomas) gat­vę – ir mė­gau­tis ma­lo­niu ap­tar­na­vi­mu bei di­de­liu val­gių ir vy­no rū­šių pa­si­rin­ki­mu.

(Jo­mas iela 47/49; www. ho­tel­jur­ma­la.com/en/barsres­tau­rant/res­tau­rant-jur­ma­la)

mu­zie­jų ket­vir­ta­die­nį – už sim­bo­li­ nį euro mo­kes­tį ga­li­ma pri­si­ra­gau­ti čia pat se­no­vi­niu bū­du rū­ko­mų vie­ tos žve­jų su­gau­tų žu­v ų.

Pir­mą­jį spa­lio šeš­ta­die­nį į mu­zie­ jų kvie­čia­mi vy­no mė­gė­jai. Tuo­met čia ren­ka­si vie­tos vyn­da­riai ir vi­sus vai­ši­na nau­jo der­liaus gė­ri­mais.

Vaikš­ti­nė­jant ato­kia­me Ra­go ko­ pos par­ke leng­va už­si­mirš­ti, kad esi di­džiau­sia­me Lat­vi­jos ku­ror­te. Pu­ šy­ne net ir karš­čiau­sią die­ną vė­su, ne­gir­dė­ti mies­to triukš­mo, o žmo­ nių ga­li ir ne­su­tik­ti. Ke­lis ki­lo­met­ rus be­si­tę­sian­tis me­di­nis eko­lo­gi­nis ta­kas ve­da bal­tų­jų ko­pų link į be­veik apy­tuš­tį lau­ki­nį pap­lū­di­mį.

Net 7 Jūr­ma­los pap­lū­di­miai yra pa­žy­mė­ti Mė­ly­ną­ja vė­lia­va – ES pap­ lū­di­mio ko­k y­bės sim­bo­liu. Pap­lū­ di­miai pri­tai­k y­ti ir neį­ga­lie­siems.

Mu­zi­kos ger­bė­jai čia irgi ne­nuo­bo­ džiau­ja. Prieš ke­le­rius me­tus res­tau­ ruo­to­je „Dzin­ta­ru“ kon­cer­tų sa­lė­je vyks­ta dau­gy­bė kla­si­ki­nių, džia­zo ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos kon­cer­tų.

y­ra gies­mė. Tą­dien, kai bu­ vau Ag­luo­no­je, mu­zi­kos mo­ kyk­los auk­lė­ti­nė per mi­šias gie­do­jo Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­jos li­ta­ ni­ją – moks­lei­vė, be­si­mo­kan­ti prie ba­zi­li­kos prig­lu­du­sio vie­nuo­ly­no pa­tal­po­se. Bū­tent ja­me vai­kai yra mo­ko­mi mu­zi­kos.

Net 63 eže­rų su­pa­ma Ag­luo­na yra išs­k ir­ti­nė vie­ta, į ku­rią trau­k ia pi­ lig­ri­mai iš Lie­tu­vos, Len­ki­jos, ki­tų ka­ta­li­kiš­kų kraš­tų. Ba­zi­li­ka gar­sė­ja XVII a. su­kur­tu šven­tu pa­veiks­lu „Ag­luo­nos Ste­buk­la­da­rė Die­vo Mo­ ti­na“ – prie jo sa­vo kan­čias ir malda­ vi­mus su­ne­ša ti­kin­tie­ji. Dau­giau­sia jų sup­lūs­ta per Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­ jos ėmi­mo į dan­gų at­lai­dus – Žo­li­ nę, šven­čia­mą rugp­jū­čio 15-ąją.

Tai vie­ta, ku­rio­je 1993 me­tais lan­ kė­si po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II. Jis dar 1980-aisiais baž­ny­čiai su­tei­kė ma­žo­sios ba­zi­li­kos – Ba­si­li­ca mi­ nor – ti­tu­lą. Šiuo me­tu lat­ga­liai jau ren­gia­si po­pie­žiaus Pran­ciš­kaus su­

Daug­pi­lis – ne tik Ry­gos alė­ja

P

tik­tu­vėms: čia jis at­ke­liaus rug­sė­jo 24-ąją, po vieš­na­gės Lie­tu­vo­je.

Pa­sak Ag­luo­nos tu­riz­mo kon­sul­ tan­tės Lie­nės Baš­ka­to­vos-Joks­tės, iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro šio­je vie­to­je sto­vė­jo do­mi­ni­ko­nų XVII a. sta­ty­ta me­di­nė baž­ny­tė­lė. Per ka­rą ji bu­vo su­de­gin­ta, o ats­ta­tant iš­ki­lo aukš­ta

vė­ly­vo­jo ba­ro­ko sti­liaus baž­ny­čia.

Prieš tre­jus me­tus baž­ny­čios šven­to­ riu­je bu­vo ati­deng­tas pa­mink­las ka­ ra­liui Min­dau­gui ir lat­ga­lių kil­mės ka­ra­lie­nei Mor­tai, žy­min­tis Lie­tu­vos ka­ra­liaus mir­ties 1253-iaisiais vie­tą.

3

J

Tvir­to­vė. Daug­pi­lio (Di­na­bur­go) tvir­to­vė – gar­siau­sias Daug­pi­lio kul­ tū­ri­nis is­to­ri­nis pa­mink­las. Skir­tin­ gais is­to­ri­niais lai­kais įs­pū­din­ga­me sta­ti­ny­je bu­vo įsi­kū­ru­sios įvai­rios ar­mi­jos. Tvir­to­vė sta­ty­ta nuo 1810 iki 1878 me­tų Di­na­bur­go mies­to vie­ to­je. Sta­ty­bos bu­vo pra­dė­tos ren­gian­ tis Na­po­leo­no ar­mi­jos puo­li­mui. 1812 me­tais ji dar ne­bu­vo baig­ta, bet sėk­ min­gai at­lai­kė ug­nies krikš­tą. Su­ ma­nus in­ži­ne­ri­nis sta­ti­nys li­ko pas­ ku­ti­ne pas­ta­t y­ta bas­tio­ni­nio ti­po tvir­to­ve Euro­po­je.

Kur ap­sis­to­ti ir pa­val­gy­ti Cė­sy­se pa­va­sa­rį du­ris at­vė­rė at­nau­jin­tas vieš­bu­tis „Va­na­dzi­ņa mā­ja“ (Rī­gas iela 15), ne­di­de­lis ir ypač jau­kus, įkur­tas kul­tū­ros pa­vel­do pas­ta­te.

Per­nak­vo­jus vieš­bu­t y­je pus­r y­čių sve­čiai kvie­čia­mi į ki­ta­pus Ry­gos gat­vės (Rī­gas iela 12) esan­čią ka­vi­nę „Vine­tas un Al­las Kā­rum­lā­de“.

Pus­r y­čiai jo­je, kaip ir šo­ko­la­di­niai py­ra­gai­čiai, yra to­bu­li.

tų klo­ję vi­du­ram­žių vie­nuo­liai.

Tat­ja­na bū­ti­nai už­si­mins apie tai, kad Cė­sys – tre­čias pa­gal se­nu­mą mies­tas Lat­v i­jo­je, bu­vo Li­vo­ni­jos ma­gist­ro re­zi­den­ci­ja, tai­gi ir Li­vo­ ni­jos or­di­no sos­ti­nė. Jis prik­lau­sė ir se­na­jai pre­k y­bi­nei Han­zos są­jun­ gai, ir lai­kui bė­gant nep­ra­ra­do is­ to­ri­nės svar­bos.

Pa­sak T.Fi­li­mo­nen­ko­vos, svar­bi vie­ta ke­liau­jan­tiems – Cė­sių is­to­ri­jos ir me­no mu­zie­jus, esan­tis Nau­jo­jo­je Cė­sių pi­ly­je. Tai vie­nas se­niau­sių pro­ vin­ci­jos mu­zie­jų Lat­vi­jo­je, ku­rio ko­ lek­ci­jos su­kur­tos taip, kad ats­pin­dė­ tų ypa­tin­gą mies­to ir apy­lin­kių in­dė­ lį į Lat­vi­jos kul­tū­ros is­to­ri­ją.

Se­na­mies­čio ak­me­ni­nių gat­ve­lių pla­nas iš­li­kęs nuo vi­du­ram­žių, iš­sau­ go­ti ir se­nie­ji pas­ta­tai su rau­do­nais čer­pių sto­gais, už­da­rais kie­me­liais ir at­nau­jin­tais na­mų fa­sa­dais. Pa­v yz­ džiui, Kal­vių gat­vė­je ri­kia­vo­si įvai­rių ama­ti­nin­kų bei kal­vių dirb­tu­vės.

Svar­bu ir tai, kad Cė­sys yra ta vie­ ta, kur XIII a. at­si­ra­do lat­viš­ka – rau­ do­na-bal­ta-rau­do­na vė­lia­va. „O vai­ kai? – klau­siu. – Ar jie klau­so­si is­to­ ri­jos?“ „Dar ir kaip, – pa­ti­ki­no Tat­ja­ na. – Iš ko Li­vo­ni­jos or­di­nas sta­tė pi­ lį? Kaip sta­tė? Ko­dėl? Tai klau­si­mai, į ku­riuos bū­ti­na ras­ti at­sa­ky­mus.“ www.turisms.cesis.lv/en/

Valmieros „Naš­lių“ par­ke – mu­zi­kos gar­sai 3

P

rieš akis – al­to­rius, už nu­ga­ ros – vai­kų žais­lai, virš gal­ vos – vo­k iš­k i 150 se­nu­mo var­go­nai. Tai liu­te­ro­nų mal­dos na­ mai – Šv.Si­mo­no baž­ny­čia. Bū­tent nuo jos ge­riau­sia pra­dė­ti eks­kur­si­ ją po Val­mie­rą ir jos se­na­mies­tį.

Pa­sak gi­dės Da­cės Ja­sės, 1283 me­ tai – Val­mie­ros gim­ta­die­nis, nes bū­ tent tais me­tais ir bu­vo pas­ta­ty­ta Šv.

Si­mo­no baž­ny­čia. Ji bei XIII a. pi­lies griu­vė­siai yra šio mies­to sim­bo­liai.

Mies­tas XIV–XVI a. bu­vo Han­ zos są­jun­gos na­r ys, ja­me kir­to­si pre­ ky­bos ke­liai. Val­mie­ra, ku­rio­je gy­ ve­na apie 26 tūkst. gy­ven­to­jų, ir šiuo me­tu yra išs­k ir­ti­nė. Jo­je la­bai ma­ žas ne­dar­bo ly­gis, at­v irkš­čiai, čia kas­d ien dirb­t i at­va­žiuo­ja apie 5 tūkst. žmo­nių.

Dau­g y­bė kul­tū­ros ir spor­to ren­ gi­nių – tai šio abi­pus Gau­jos upės

as jus, ko ge­ro, la­bai di­de­lės ka­tės, kar­tą Daug­pi­lio gi­dės Inos Bab­rės pak­lau­sė į sve­ čius at­v y­ku­si lie­tu­vė. „Pa­čios pap­ ras­čiau­sios“, – nus­te­bo Ina. Ir iš­gir­ do tos mo­ters pa­sa­ko­ji­mą. Pa­si­ro­ do, Vil­niu­je, kai bu­vo klo­ja­mos gat­ vės, kiek­v ie­nas, kas tik įva­žiuo­da­ vo į mies­tą, pri­va­lė­jo at­vež­ti ir ka­ tės gal­vos dy­džio ak­me­nį. O štai se­ no­sios Daug­pi­lio gat­vės grįs­tos ge­ ro­kai di­des­niais ak­me­ni­mis.

Tai­gi Daug­pi­lis yra vie­nas tų re­tų mies­tų, ku­ria­me lie­tu­viai už­si­sa­ko eks­kur­si­jų. Ir no­riai smal­sau­ja apie abie­jų vals­ty­bių is­to­ri­nes są­sa­jas.

www.en.aglona.travel

Cė­sys – pritilusi Ro­žių aikš­tė ir žiups­nis is­to­ri­jos ei dar kar­tą pa­v yk­tų iš­si­reng­ ti į Cė­sis, pir­miau­sia stab­te­lė­ čiau jų cent­ri­nė­je – Ro­žių aikš­ tė­je iš­ger­ti ka­vos. Ir pa­val­g y­ti. Mais­ tas, ku­r į at­ne­ša ka­v i­nės „Prie­de“ pa­da­vė­jai, ne­pap­ras­tai ska­nus. Ir dar tas lat­v iš­kas de­ser­tas: duo­nos ki­sie­lius su vy­nuo­gė­mis, rie­šu­tais, braš­kė­mis, kre­mu iš mo­ca­re­los. Jau­ čia­te sko­nį?

Cė­sys – bu­v u­sių pre­k y­bos ke­lių su­si­k ir­t i­mo vie­ta. Ka­dai­se Ro­žių aikš­tė­je šur­mu­liuo­da­vo tur­gaus pre­ kei­v iai, sus­to­da­vo iš Vo­k ie­t i­jos į Sankt Pe­ter­bur­gą rie­dan­čios ka­rie­ tos. O da­bar šis mies­tas, skai­čiuo­ jan­tis sa­vo me­tus nuo 1206-ųjų, yra ap­gaub­tas ty­los.

Ypač va­ka­rais, kai po dar­bo die­nos na­muo­se iš­sis­laps­to 8 tūks­tan­čiai mies­to gy­ven­to­jų, o sve­čiai pa­lie­ka­ mi su is­to­ri­ja. Aikš­tė­je jiems prieš akis – Šv.Jo­no baž­ny­čia, su­ner­ta tar­si iš ga­ba­lų: sta­ty­ta XIII a., vė­liau pa­puoš­ ta var­pi­nės bokš­tu, dar vė­liau tvir­tu mū­ru pa­rams­ty­ta iš šo­nų.

Su Cė­sių gi­de Tat­ja­na Fi­li­mo­nen­ ko­va bū­ti­na leis­tis į ke­lio­nę po šį se­ ną mies­tą ir jo il­gaam­ž ę is­to­r i­ją. „Tu­ri­te tik va­lan­dą? La­bai ma­žai“, – nu­si­mi­nė Tat­ja­na su­ži­no­ju­si, kad per tiek lai­ko jai teks ap­ro­dy­ti tai, kas se­na­mies­t y­je yra svar­biau­sia.

Juk bū­ti­na praei­ti pro vi­du­ram­ žių pi­lies griu­vė­sius, už­suk­ti į gre­ ta esan­tį di­džiu­lį par­ką.

Ja­me yra ir tai, ką ap­ga­vo lai­kas: laip­tai, pa­gul­dy­ti gū­džiu so­viet­me­ čiu, o at­ro­dan­t ys taip, tar­si juos bū­

2

Valmierą puošia „Naš­ lių“ parkas ir kon­cer­tų sa­lė „Gais­ma“.

už­au­gu­sio mies­to ryš­kus bruo­žas, pa­v yz­džiui, Šiau­rės Vi­dže­mė­je esan­ tis vie­nin­te­lis pro­fe­sio­na­lus dra­mos teat­ras įsi­kū­ręs bū­tent Val­mie­ro­je.

Vaikš­tant po mies­tą bū­ti­na pa­ siž­val­g y­t i į me­ni­nin­k ų suo­le­lius.

Anot D.Ja­sės, tu­ris­tai, rink­da­mie­ si įvai­rius marš­ru­tus mies­tui ap­žiū­ rė­ti, ga­li rink­tis ir to­k į, ku­ris ve­da nuo vie­no suo­le­lio iki ki­to.

„Zi­noo“ cent­ras. Tai vai­kų moks­ lo cent­ras, ku­ria­me yra dau­gy­bė įvai­ rių įren­gi­nių, ska­ti­nan­čių jų do­mė­ ji­mą­si tech­no­lo­gi­jo­mis. Cent­re ren­ gia­mos edu­ka­ci­nės pra­ty­bos pa­si­tel­ kus ne­pap­ras­tus eks­pe­ri­men­tus, su­ si­ju­sius ir su fi­zi­ka, ir su che­mi­ja.

Mar­ko Rot­ho me­nų cent­ras. Šis cent­ras įkur­tas Daug­pi­lio tvir­to­vės Ar­se­na­lo pas­ta­te. Ja­me ga­li­ma su­ si­pa­žin­ti su pa­sau­ly­je gar­saus dai­ li­nin­ko, abst­rak­čio­jo eksp­re­sio­niz­ mo pra­di­nin­ko lat­vio M.Rot­ho ori­ gi­na­liais kū­ri­niais. Cent­re eks­po­ nuo­ja­mi įvai­rių Lat­v i­jos bei už­sie­ nio me­ni­nin­kų dar­bai.

Val­mie­rą puo­šia „Naš­lių“ par­kas, ku­rį 1913 me­tais, su­ma­nius gy­dy­to­ jui Geor­gui Api­niui, po­ros hek­ta­rų že­mės plo­te pa­so­di­no aš­tuo­ni mies­ to me­ce­na­tai. Ja­me esan­tis pa­vil­jo­ nas prieš po­rą me­tų bu­vo at­nau­jin­ tas – pas­ta­te įreng­ta kon­cer­tų sa­lė „Gais­ma“, gre­ta vei­kia res­to­ra­nas.

Šma­kov­kos mu­zie­jus. Šma­kov­ka – tai sa­ma­nė, ku­ri Lat­vi­jo­je ver­da­ ma le­ga­liai. Bet ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ser­ti­fi­ka­tas su­tei­kia­mas tik įsi­ti­kinus, kad tai da­ro­ma pa­gal šim­ta­me­tes tra­di­ci­jas. Mu­zie­ju­je de­monst­ruo­ja­ mas šiuo­lai­ki­nis de­gus­ta­ci­jos pro­ce­ sas, eks­po­nuo­ja­ma se­no­ji sa­ma­nės va­ry­mo įran­ga. Trokš­tan­tys ga­li už­ si­sa­ky­ti ir šma­kov­kos de­gus­ta­ci­ją.

www.visit.valmiera.lv/en/

www.visitdaugavpils.lv/en/

6 atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

Į romantiškas pilis vilioja ne tik jų istorija, iš 3

Jaučio krauju nudažytos lubos, naktimis šmirinėjantis mo­ ters vaiduoklis. Panašiomis legendomis apipintos Latvijos pilys ir rūmai pakerės ne tik architektūros ir istorijos mėgėjus.

L

at vių pasididžiavimas – Baltijos Versa liu va­ dinami Runda lės rū­ mai – mažai kuo nu­ si leidžia Prancū zijos kara liškajai rezidencijai. 72 hekta­ rų plote įsikūręs rūmų ansamblis – žy miausias baroko ir rokoko archi­ tektūros pamink las ša ly je.

Neseniai 182 metų gy vavimą at­ šventusiuose rūmuose galima susi­ pažinti su jų statyba, hercogo šeimos palikuoniais, įvertinti XVII–XVIII amžiaus tekstilę ir drabužius, ry tie­ tiškų vazų kolekciją, flamandų ta­ pybą. Būtinai užsukite į vakarinį rū­ mų korpusą, kuriame restauruotas hercogienės buduaras – vienas pra­ bangiausių rūmų kambarių.

Kai kurie kambariai palikti neres­ tauruoti, kad būtų ga lima įsivaiz­ duoti, kaip didingi rūmai atrodė po Antrojo pasaulinio karo, kai juose veikė pradinė mokyk la ir svirnas.

Pirmajame muziejaus aukšte ati­ dary ta nuolatinė ekspozicija „Nuo gotikos iki jugendo stiliaus“, kurio­ je demonstruojama, kaip vystėsi Eu­ ropos ir Latvijos dekoraty vinė dai­ lė nuo XV iki XX amžiaus.

Vaikštinėdami pagal garsaus ru­ sų architek to Francesco Bar tolo­ meo Rastrel li projektą pastaty tuo­ se rūmuose pa kel kite akis į lubas.

Pa radi nėse sa lėse – Auk si nėje ir Baltojoje – jos atima žadą. Žavin­ gos ir senosios medinės kambarių grindys.

Tačiau turbūt didžiausią įspūdį pa lieka ne rūmai, o įspūdingas ba­ roko stiliaus prancūziškas sodas su architektūriškai suformuotais žel­ diniais, alėjomis ir fontanais. Jeigu skubate arba sunku vaikščioti, ap­ žiūrėkite dešimties hek ta rų ploto sodą įsėdę į autobusiu ką.

Pats nuostabiausias laikas lanky­ ti Runda lės rūmus – kai sužydi ro­ žės. Didžiausiame rožy ne Baltijos ša lyse – beveik pustrečio tūkstan­ čio rožių rūšių. Jei jau kar tą esate buvę rūmuose ir norite pasigrožėti tik sodu, ga lite įsigy ti atskirą 4 eu­ rus kainuojantį bilietą. Šiltuoju metų sezonu rūmų par­ ke rengia mos pa rodos po at vi ru dangu mi, sodo šventės ir įvairūs koncer tai. Išal kusieji ga li pasistip­ rinti net keliose rūmuose veikian­ čiose kavinėse ir restorane. Šiltomis vasaros dienomis ma lonu pasėdėti prancūziško sodo kavinaitėje.

V

os keliasdešimt ki lomet rų nuo Lietuvos sienos stūkso garsioji Bauskės pi lis. Ne­ mu nėlio ir Mūšos upių santa koje tuo metu moderniausia Livonijos ordino tvir tovė istoriniuose šalti­ niuose minima jau nuo XV amžiaus.

Tačiau po poros šimtų metų pi lis buvo susprogdinta. Dabar ga lima maty ti tik jos griuvėsius.

Restauruota jaunesnė pi lies an­ samblio da lis – Kuršo hercogų Ket­ lerių rezidencija, staty ta XVI am­ žiaus pabaigoje. Ji vienintelė iš Lat­ vijos pilių atstovauja Renesanso ar­ chitektūrai.

Pily je ga lima apžiūrėti atnaujin­ tus Kuršo ir Žiemga los hercogų gy­ venamuosius kambarius, reprezen­ tacines sa les, vir tuvę, vy no rūsį ir var tų sargybos patalpą, kurios lu­ bos nuda žy tos jaučio krauju – to­ kiu pat būdu kaip ir senovėje, pilies klestėjimo laikais. Įspūdingos įvairiaspalvių glazū­ ruotų keraminių ply telių grindys,

vis dar vei kianti tų lai kų krosnis, drabužių ir papuoša lų kolekcijos. Čia taip pat ga lima susipažinti su viduramžių tvir tovės apsaugos sis­ temomis, apžiūrėti pi lies pabūk lų kolekciją Livonijos ordi no pi lies griuvėsių da ly je.

Kad geriau įsivaizduotumėte tų laikų gy venimą, užsisa kykite temi­ nes progra mas. Pavyzdžiui, šokių va landą, per kurią ga lėsite išmokti Renesanso šokių ir rūmų manierų iš tų laikų kostiumu pasipuošusios vadovės.

Besidomintiems mada patiks pi­ kantiškomis deta lėmis paįvairintas pasakojimas apie aukštuomenės ap­ rangą, rengimosi tvarką ir drabu­ žių siuvimo ypatybes.

Jūs ir patys ga lite pasipuošti Re­ nesanso laikų drabužiais. Tiesa, tai užtruks gerą valandą, net jeigu jums ir padės visa šeima.

Smalsuoliams ir gurmanams įs­ pūdį pa liks rūmų kultūros progra­ ma. Jos metu išgirsite šypsnį kelian­ čių pasa kojimų iš hercogų gy veni­ mo, pavyzdžiui, kad austrių kriauk­ lės tais laikais atstojo tua letinį po­ pierių.

Per pustrečios valandos trunkan­ čią programą žaisite tų lai kų sta lo ir laisva lai kio žaidimus, sužinosi­ te, kaip rūkyti olandišką pypkę, ra­ gausite patieka lų, pa ruoštų pagal senuosius receptus. Tik valgy ti teks iš tų laikų lėkščių kopijų ir pagal tų laikų manieras. Tai reiškia, kad daž­ niausiai rankomis – be jokių sta lo įrankių.

Latvių pasididžiavimas – Baltijos Versaliu vadinami Rundalės rūmai.

3

P

usvalandis kelio nuo Runda­ lės – ir jūs jau Jelgavoje, se­ nojoje Kuršo ir Žiemga los hercogystės sostinėje. XIII amžiu­ je įkur tas miestas dabar yra ket vir­ tas pagal dydį Lat vijoje. Čia stovin­ ti pilis – didžiausia baroko pilis Bal­ tijos ša lyse.

Pilį projektavo tas pats architek­ tas, kuris kūrė ir Runda lės rūmus bei garsiuosius Peterhofo ir Žiemos rū mus Sankt Peterburge Rusijoje.

XVIII amžiuje pastaty toje pily je ka­ daise šeimininkavo Kuržemės her­ cogas, prieg lobstį buvo radęs ir Prancūzijos kara lius.

Kelis kar tus visiškai sudegusios pilies kambariais ir koridoriais šiais laikais šmirinėja studentai ir moks­ leiviai. Dabar čia veikia Žemės ūkio universitetas, lai kinai įsi kūrusi ir Jelgavos valstybinė gimnazija.

Jeigu pasiseks, prie pilies jus pa­ sitiks rūmų dama. Ji nusives į her­ cogienės Daratos laiškų artelę ir pa­ vaišins hercogo mėg tu karštu šoko­ ladu su vaisiais.

Jelgavos pilis – viena iš nedauge­ lio kara liškosios dinastijos laidoji­ mo vietų, kurią ga lima apžiūrėti.

Kuršo hercogų kriptoje palaidoti 24 Ketlerų ir 6 Bironų dinastijos atsto­ vai. Rū muose at lik tų kasi nėji mų metu rastos monetos, olandiškos pypkutės, krosnių kok liai, ketaus kolonos. Tačiau visus labiausiai nus­ tebi no keistas radi nys – įmūry ta kau kolė. Kaip ji ten atsirado, tiks­ liai nežino niekas. Tačiau ne vienas čia lankęsis liudija, kad po pilį kar­ tais vaikšto vaiduok lis – vadinamo­ ji Baltoji dama. „Sa koma, kad Runda lės pilis yra laiminga vieta, o Jelgavos – su tam­ sia istorija. Tačiau mes ti kime, kad studentai su savo pozity via energi­ ja išsk laidys visus pra keiksmus“, – sa kė Jelgavos turizmo centro viešų­

Bauskės pilyje stebina įspūdingos drabužių ir papuošalų kolekcijos, įvairiaspalvių glazūruotų keraminių ply telių grindys.

jų ryšių specia listė Sandra Grigor­ jeva.

Aplankę rūmus užsu kite ir į Jel­ gavos Švč.Trejybės bažnyčios bokš­ tą. XVI amžiuje pradėta staty ti pir­ moji mū ri nė liuteronų bažnyčia Europoje buvo sugriauta Antrojo pasaulinio karo metu. Tačiau bokš­ tas išliko iki šių dienų ir yra labiau­ siai turistų lankomas Jelgavos ob­ jektas.

Užkilus į devintame bokšto aukš­ te esančią apžvalgos aikštelę 37 met­ rų aukšty je atsivers miesto panora­ ma ir ga lėsite stebėti išskirtinį vaiz­ dą – Pi lies sa loje tarp Lielupės ir Driksos upių ply tinčiose užliejamo­ se pievose didelę besiganančių lau­ kinių žirgų bandą.

Saulėtomis dienomis išsinuomo­ kite valtį, vandens dviratį ar irk len­ tes ir susipažinkite su Jelgava nuo vandens. Miesto cent re, Lielupės kairiajame krante, įreng ta ir mau­ dy nių vieta.

Daugiausia turistų į Jelgavą su­ guža vasario ir birželio mėnesiais, kai mieste vyksta ledo skulptūrų ir smėlio skulptūrų festiva liai. Įspū­ dingo dydžio smėlio skulptūromis, su kur tomis menininkų iš viso pa­ sau lio, ga lima grožėtis visą vasarą.

Ištisus metus Jelgavoje gausu kul­ tūrinių ir pramoginių renginių. Ne veltui miestas vadinamas festiva lių sostine.

V

okiškai kalbantis vy ras pa­ sakė: „Lipk, o aš pasėdėsiu“.

Ir parodė savo bendra kelei­ vei duris, vedančias į pagrindinį ko­

ką Nuveik ti Rundalės rūmai Muziejus dirba kiek vieną dieną nuo 10 iki 17 val. Bilietas į muziejų ir sodą suaugusiesiems kainuoja 13 eurų, vaikams – 4,50 euro. Ekskursija trunka apie porą valandų. Pirmą jį kiek vieno mėnesio sekmadienį bilietams į rūmų sodą taikoma 50 procentų nuolaida.

Norintieji sušok ti pirmą jį vestuvinį šokį vienoje iš nuostabių rūmų salių ar rūmuose surengti fotosesiją gali tai padary ti už papildomą mokestį.

(Pilsrundale, Rundale novads; www.rundale.net/en/) Jelgavos rūmai Muziejus vasaros sezonu dirba: pirmadieniais–penk tadieniais nuo 9 iki 17 val., šeštadieniais – iki 18 val., o sekmadieniais – nuo 11 iki 16 val.

Bilietai suaugusiesiems – 2 eurai, vaikams – 1 euras. Aplanky ti Kuršo hercogų kriptą galima kiek vieną dieną nuo 9 iki 17 val. Suaugusiesiems bilietas kainuoja 3 eurus, vaikams – 1,50 euro.

Norėdami paragauti karšto šokolado rūmų damų draugijoje ar pramokti kaligrafijos užsisakykite pramogines programas iš anksto.

(Liela iela 2, Jelgava; www.jelgavaspils.lv/en_US/) Daugiau informacijos apie Jelgavą www.visit.jelgava.lv/en/ Bauskės pilis Pilis šiltuoju metų sezonu veikia kasdien nuo 9 iki 19 val. Bilietas suaugusiesiems – 4 eurai, vaikams iki 7 metų – nemokamai. Pilis pritaikyta ir neįgaliesiems. Jiems yra įrengtas liftas. Šiuo metu pradėti centrinio pilies bokšto remonto darbai, tad kelerius metus į jį nebus galima užlipti.

(Pilskalns, Bauska; www.bauskaspils.lv/en/castle-and-museum)

Nemokamas apsilankymas rundalės pilies bažnytinio meno ekspozicijoje www.rundale.net Kuponas galioja nuo 2018 m. birželio 30 d. iki rugsėjo 30 d.

atostogauk Latvijoje 7

2018 m. birželio 29 d.

špuoselėti sodai, bet ir vai­duok­liai 3

Tu­rai­da, iš­ver­tus iš Gau­jos ly­vių kal­bos, reiš­kia Die­vo so­dą: vie­to­vę, ku­rią puo­šia Gau­jos sen­va­gės su­kur­tas pei­za­žas.

Kuoknesės pilis po Šiaurės karo liko neatstatyta.

Už­ki­lus į de­vin­ta­me Jel­ga­vos Švč.Tre­jy­bės baž­ny­čios bokš­to aukš­te esan­čią apž­val­gos aikš­te­lę 37 met­rų aukš­ty­je at­si­vers mies­to pa­no­ra­ma.

KUR PA­VAL­GY­TI „La Tour de Ma­rie“ Ge­riau­siu ti­tu­luo­ja­mas Jel­ga­vos res­to­ra­nas, ku­riam va­do­vau­ja ku­li­na­ras iš Pran­cū­zi­jos Bru­no Cha­pe­ro­nas ir kuris įsi­kū­ręs Jel­ga­vos Švč.Tre­jy­bės baž­ny­čios bokš­to aš­tun­ta­me aukš­te. Čia ver­ta už­suk­ti dėl ke­lių prie­žas­čių – ska­naus mais­to, įs­pū­din­gų bokš­to laik­ro­džių, auten­tiš­kos at­mos­fe­ros ir pro lan­gus šmė­žuo­jan­čių is­to­ri­nių Jel­ga­vos bokš­tų.

(Aka­de­mi­jas iela 1, Jel­ga­va, www.ma­ri­jas­tor­nis.lv/en/)

ne 40 met­r ų aukš­čio Tu­rai­dos vi­ du­ram­žių pi­lies bokš­tą. Jis – aukš­ tas, o žmo­nėms, nu­žings­nia­v u­siems ne vie­ną ki­lo­met­rą gam­tos pa­ži­ni­ mo ta­kais, esan­čiais Tu­rai­dos mu­ zie­ju­je-re­zer­va­te, ne­re­tai prit­rūks­ ta jė­gų. Ta vie­to­vė prie Si­gul­dos ypač pa­mėg­ta ke­liau­nin­kų.

Tu­rai­da, iš­ver­tus iš Gau­jos ly­vių kal­bos, reiš­kia Die­vo so­dą: vie­to­vę, ku­rią puo­šia Gau­jos sen­va­gės su­kur­ tas pei­za­žas. „Užuo­džia­te, koks čia gry­nas oras, kiek kva­pų? Ir kiek čia ul­ban­čių paukš­čių! Juk tai – gam­tos re­zer­va­ tas“, – gi­dė Gun­ta Za­k i­tė paa­k i­no atk­reip­ti dė­me­sį į tai, ko nep­ra­leis­ ti žval­gan­tis po ypač sau­go­mą kul­ tū­ros ir gam­tos pa­mink­lą Tu­rai­dos dva­ro ir pi­lies par­ką. O jis ne toks ir ma­žas – uži­ma net 43 hek­ta­rus. „Ku­riuo ke­liu eitu­me?“ – užk­lau­ sė Gun­ta. Jei tie­siai į Tu­rai­dos pi­lį

– pa­kaks va­lan­dos. Jei ap­lin­kui – per 300 me­tų se­nu­mo dva­ro par­ką ir dai­nų slė­nį, už­su­kant į se­niau­sią – 1750 me­tais sta­ty­tą ir iš­li­ku­sią me­ di­nę baž­ny­čią, is­to­ri­nius dva­ro ūkio pas­ta­tus, jo vie­ti­nin­kų na­mus ir ap­ ži­ūrint juo­se eks­po­zi­ci­jas, ga­li ne­ pa­kak­ti ir po­ros.

Te­bū­nie va­lan­da. O tai reiš­kia, kad žings­nis tu­ri bū­ti spar­tus, bet ir sku­ bant neį­ma­no­ma už­si­mer­kus praei­ ti nei pro jau­na­ve­džių pa­mėg­tą le­ gen­di­nę Tu­rai­dos Ro­žės at­mi­ni­mo vie­tą – sa­vi­tą pa­mink­lą mei­lei. Neį­ ma­no­ma neuž­kop­ti ant Liau­dies dai­ nų par­ko kal­vos, nu­sags­ty­tos me­ni­ nin­ko In­du­lio Ran­kos skulp­tū­ro­ mis, ir než­vilg­te­lė­ti į šim­ta­me­čių me­ džių ap­sup­tą ug­nia­ku­rą.

O ta­da jau – Tu­rai­dos pi­lis, bu­ vu­si Ry­gos ar­k i­v ys­ku­pi­jos tvir­to­vė.

Ji pas­ta­t y­ta XIII a. pra­džio­je ir, ko ge­ro, la­biau­siai iš­t y­ri­nė­ta iš vi­sų is­

2

7

5

to­ri­jos pa­mink­lų Bal­ti­jos ša­ly­se. Jo­ je gau­su įvai­rių eks­po­zi­ci­jų, by­lo­ jan­čių apie sta­t y­bos eigą, to me­to in­ži­ne­ri­ją, is­to­ri­ją.

Net jei ir ne­pa­kaks jė­g ų vis­kam ap­ži­ūrė­ti (nea­be­jo­ju – mo­te­r ys tik­ rai pa­ke­liui dar stab­te­lės prie nuos­ ta­bių iš­ka­se­nų eks­po­zi­ci­jos – si­dab­ ri­nių ly­v ių pa­puo­ša­lų), vis tiek tu­ rė­tų pa­kak­ti va­lios už­lip­ti į pi­lies bokš­tą.

O tai pa­da­rius po Gau­jos par­ką be­sib­laš­kan­tis vė­jas iš­pus­t ys ir sun­ kias min­tis, ir nuo­var­gį. „Mu­zie­jaus te­ri­to­ri­ja yra mil­ži­niš­ ka. Žmo­nės pask­lin­da po ją – vie­ni pa­su­ka į gam­tos ta­kus, ki­ti – link pi­ lies, tre­ti – į dva­ro par­ką. Ir ne­be­si­ mai­šo vie­ni ki­tiems po ko­jo­mis“, – už­si­mi­nė G.Za­ki­tė.

Ir pa­čiu lai­ku. Mat mu­zie­jus dir­ ba kiau­ras die­nas, o tu­ris­tau­jan­tys žmo­nės ne­no­ri per atos­to­gas at­si­dur­ ti mi­nio­je.

L

u­dza – mies­tas ry­ti­nė­je Lat­ vi­jos da­ly­je, Lat­ga­lo­je, to­dėl brai­žy­da­mi ke­lio­nių po Lat­ vi­ją ke­lius mū­sų ša­lies žmo­nės tu­ rė­tų jo nep­ra­leis­ti.

Juk tai – ne­to­li. Ir dar – tai pats kraš­ti­nis Euro­pos Są­jun­gos mies­ tas, esan­tis ties sie­na su Ru­si­ja. „Geog­ra­fi­nė vie­ta ir nu­lė­mė, kad per Lu­dzą su­ko pre­k y­bos ke­liai ir kad šiuo me­tu mies­te gy­ve­na įvai­rių tau­ty­bių žmo­nės. Dau­giau kaip pu­ sė – lat­ga­liai, o ki­ti – ru­sai, bal­ta­ru­ siai, uk­rai­nie­čiai, net lie­tu­viai ir es­ tai. Neat­si­tik­ti­nai Lu­dzo­je yra ke­tu­ rių kon­fe­si­jų mal­dos na­mai. Ka­ta­li­ kai mel­džia­si Švč.Mer­ge­lės Ma­ri­jos baž­ny­čio­je, sta­čia­ti­k iai – cerk­vė­je, liu­te­ro­nai tu­ri sa­vo mal­dos na­mus. „Tu­ri­me ir si­na­go­gą, ta­čiau šiuo me­tu ji la­biau tar­nau­ja kaip mu­zie­ jus. Ji pa­ti se­niau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se, sta­t y­ta apie 1800 me­tus. Da­bar ji pri­me tai, kaip iki ka­ro gy­ve­no ir ką vei­kė Lu­dzos žy­dai“, – už­si­mi­nė šio mies­to gi­dė Ani­ta Be­re­zi­na.

Ir vis dėl­to la­biau­siai Lu­dzą gar­ si­na pi­lis – iki šių die­nų iš­li­kę jos griu­vė­siai. Ji pir­mą­ kartą pa­mi­nė­

Labiausiai Ludzą garsina išlikę tvirtovės griuvėsiai.

KĄ NUVEIKTI Turaidos muziejus-rezervatas Turaidos muziejus vasarą dirba kasdien nuo 10 iki 18 val., ekspozicija po atviru dangumi, pagrindinis pilies bokštas ir pietinis bokšto pavidalo korpusas – 9-20 val.

Ekskursijos rengiamos apžvalginės ir teminės. Vienos jų – po pilį, kitos – po ūkinį Turaidos dvaro ūkį.

Organizuojamos programos jaunavedžiams, jų kaina – 49,8 euro, kiekvienam svečiui įėjimo bilietas kainuoja 1,5 euro. Kitų teminių programų kaina – 66,87 euro.

Bilietas į muziejų suaugusiems kainuoja 6 eurus, pensininkams – 4,5, studentams – 3, moksleiviams – 1,5 euro. Keturių asmenų šeimai bilieto kaina – 10,7 euro. Mokėti 1,5 euro reikia ir už lengvojo automobilio parkavimą.

(Turaidas iela 10, Sigulda; www.turaida-muzejs.lv/home_en1/)

ta 1177 me­tais se­no­sio­se ru­sų kro­ ni­ko­se kaip lat­ga­lių pi­lis, esan­ti tarp Di­džio­jo ir Ma­žo­jo Lu­dzos eže­rų.

Vė­liau, XIV a. pa­bai­go­je, jos vie­ to­je Kry­žiuo­čių or­di­nas pa­s­ta­tė ga­ lin­gą pi­lį, skir­tą ry­ti­nėms Li­vo­ni­ jos or­di­no sie­noms ap­sau­go­ti.

Ma­no­ma, kad tai bu­vo triaukš­tė, 6 bokš­tus tu­rin­ti tvir­to­vė, su­mū­r y­ ta iš pil­kų lau­ko rie­du­lių ir rau­do­ nų ply­tų ir net pa­puoš­ta juo­do­mis gla­zū­ruo­to­mis ply­to­mis. „Bet štai ką mes su­gal­vo­jo­me tu­ ris­tams, kad jiems bū­t ų dar įdo­ miau, – su­k ū­rė­me in­te­rak­t y­v ią­ją prog­ra­mė­lę-auto­gi­dą „Lu­dza Cast­ le of Li­vo­nian Or­der“. Ją ga­li­ma at­ si­siųs­ti ir į plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį, ir į iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną.

Prog­ra­ma at­k urs pi­l ies vaiz­d ą žvel­giant iš tos vie­tos, ku­rio­je esa­ te“, – paaiš­k i­no Ani­ta.

K

uok­ne­sės tu­riz­mo in­for­ma­ ci­jos cent­ro (www.visitkok­ nese.lv/en/node/2) ats­to­vė Lau­ma Arė stab­te­lė­jo ant mo­lo ir, at­sig­rę­žu­si į „van­de­ny­ną“, lyg spar­ nus išsk­lei­dė ran­k as: „Čia ma­no mėgs­ta­miau­sia vie­ta. Daž­nai atei­ nu į ją vie­na pa­bū­ti“.

Tai – ne van­de­ny­nas, bet ne­pap­ ras­to gro­žio vie­ta, kur su­si­lie­ja dvi upės – Dau­g u­va ir Pėr­sė.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad XIII a. pra­džio­ je vys­ku­pas Al­ber­tas se­no­vės lat­v ių me­di­nės pi­lies vie­to­je lie­pė pas­ta­

ty­ti mū­ri­nę pi­lį. Ji sto­vė­jo be­ne pen­ kis šimt­me­čius, kol Šiau­rės ka­ro me­tu, apie 1700-uosius, at­sit­rauk­ da­mi sak­sai pi­lį susp­rog­di­no. Ji taip ir ne­bu­vo ats­ta­t y­ta.

Pa­sak L.Arės, iki 1966 me­tų pi­ lies griu­vė­siai taip ir sto­vė­jo ant aukš­to kal­no ne­pa­lies­ti, bet sta­tant Plia­vi­nių hid­roe­lekt­ri­nės užt­van­ką jos pa­ma­t us už­l ie­jo Dau­g u­vos ir Pėr­sės van­de­nys. „Is­to­ri­ja yra mar­g u­my­nų sank­ lo­da, ir tai do­mi­na žmo­nes. Fo­togra­ fuo­tis prie pi­lies griu­vė­sių trau­k ia jau­na­ve­džiai. At­ly­džiu čia daug ke­ liau­jan­čių po Lat­v i­ją žmo­nių.

Ir pa­pa­sa­ko­ju­si apie šimt­me­čių įvy­k ius pa­ta­riu su­ras­ti tarp griu­vė­ sių sa­vo my­li­mo­jo lau­k ian­čią mer­ ge­lę“, – mįs­lin­gai pra­ta­rė Lau­ma.

Ir vėl – le­gen­da, ku­rių tu­ri vi­sos vi­du­ram­žių pi­lys. Le­gen­da apie pi­ lies val­do­vą, ne­pa­no­ru­sį, kad jo duk­ ra te­kė­t ų už pap­ras­to so­d i­nin­ko.

Apie žmo­g ų, duk­rą už­da­riu­sį bokš­ te, o jos my­li­mą­jį – už­mu­šu­sį.

Tai bu­vo spren­di­mas, iš jo atė­męs ir duk­te­rį. Dau­g y­bė žmo­nių ne kar­ tą ma­tė tą mer­ge­lę, siel­var­tau­jan­čią Pėr­sės kran­te – sė­din­čią ant ak­mens ir šu­kuo­jan­čią plau­kus. „Ir aš ją ma­čiau“, – pra­ta­rė Lau­ ma ir pa­ro­dė į ar­ko­je sto­v in­čią ak­ me­ni­nę mo­te­rį.

Ji lau­k ia, kol ją pa­ma­t ys į Kuok­ ne­sę at­v yks­tan­t ys dau­giau ar ma­ žiau Lat­v i­ją įsi­my­lė­ję lie­tu­v iai.

8 atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

Lat­vi­jos praei­tį su da­bar­ti­mi su­jun­gia dva­rai 3

Ar esa­te sva­jo­ję apie gy­ ve­ni­mą se­na­me dva­re? Ši sva­jo­nė bent trum­pam ga­lė­tų iš­si­pil­dy­ti Lat­vi­jo­je.

Kai­my­ni­nė­je ša­ly­je yra apie tūks­tan­tį dva­rų. Kai ku­rie jų me­na dar XVI am­žių.

Res­tau­ruo­tuo­se dva­ruo­se da­bar įsi­kū­rę vieš­bu­čiai, SPA, kul­tū­ros ir kū­ry­bin­ gu­mo cent­rai. Sma­giau­sia tai, kad no­rint pa­gy­ven­ti po­niš­kai Lat­vi­jo­je ne­rei­kia iš­leis­ti mil­ži­niš­kų su­mų.

V

os per ke­lis ki­lo­met­rus nuo gar­sio­sios Run­da­ lės pi­lies nu­to­lęs „Maz­ me­žot­nes Mui­ža“ dva­ ras – tik­ra ra­my­bės oa­ zė. Pen­kio­li­kos hek­ta­rų plo­te tu­ris­ tų mi­nios ne­su­tik­si­te.

To­dėl čia ge­ra iš­si­ties­ti ant di­džiu­ lė­je dva­ro te­ra­so­je sus­ta­ty­tų gul­tų ir nie­kur nes­ku­bant gro­žė­tis vaiz­din­ gu Lie­lu­pės slė­niu.

Po to ap­ži­ūrė­ti di­de­lį ro­žių so­dą, ap­link dva­rą iš­bars­t y­tą per šim­tą jau­nų­jų Lat­v i­jos me­ni­nin­kų skulp­ tū­r ų, ša­lia esan­čia­me eže­re žve­jo­ti upė­ta­k ius ar pap­lau­k io­ti val­ti­mis Lie­lu­pės upe.

XIX am­žiaus dva­re is­to­ri­jos ger­ bė­jams įreng­tas ne­di­de­lis mu­zie­jus, pa­sa­ko­jan­tis cuk­raus ga­my­bos is­ to­ri­ją. Bū­tent nuo cuk­ri­nių run­ke­ lių ir iš jų ga­mi­na­mo cuk­raus pra­ si­dė­jo šio dva­ro is­to­ri­ja. Da­bar­ti­nis jo sa­v i­nin­kas – vie­nas di­d žiau­sių Lat­v i­jos ūki­nin­kų.

Pra­ban­g ų dva­rą pa­mė­go ves­tu­ vi­nin­kai ir kon­fe­ren­ci­jų ren­gė­jai.

Taip pat – gur­ma­nai, už­su­kan­t ys pa­si­mė­gau­ti vie­nais ska­niau­sių val­ gių vi­so­je Lat­v i­jo­je. Dva­ro res­to­ra­ nas pa­ten­ka į Lat­vi­jos ge­riau­sių res­ to­ra­nų dva­ruo­se še­še­tu­ką.

Ap­lo­d is­men­tai dva­ro vir­tu­vė­je vir­tuo­ziš­kai gro­jan­čiam bu­v u­siam vie­nam ge­riau­sių gi­ta­ris­tų, o da­bar vie­nam po­pu­lia­riau­sių Lat­vi­jos vir­ tu­vės va­do­v ų Kar­liui Vi­soc­k iui.

Mais­to ga­my­bai nau­do­ja­mi tik švie­ži mais­to pro­duk­tai iš der­lin­go Lie­lu­pės slė­nio ūki­nin­kų. Dau­ge­lis pro­duk­tų sta­lą pa­sie­k ia ir iš dva­ro so­do. Bū­ti­nai pa­ra­gau­k i­te iš dva­ro obuo­lių pa­ga­min­tų sul­čių, o at­mi­ ni­mui par­si­vež­k i­te iš sly­v ų ir obuo­ lių pa­ga­min­to dže­mo.

Va­sa­ros va­ka­rais dva­re rengiami kon­cer­tai.

Ne­nus­teb­k i­te, jeigu tuo­met sa­vo elekt­ri­nę gi­ta­rą iš­si­trauks ir tik­ra Lat­v i­jos le­gen­da K.Vi­soc­k is.

K

aip at­si­ran­da pie­nas, ko­dėl jį ger­ti svei­ka ir ką iš jo ga­ li­ma pa­ga­min­ti? Į šiuos ir dau­g y­bę ki­tų klau­si­mų „Pie­na mui­ ža – Berg­hof“ dva­re at­sa­ko kal­ban­ ti kar­vė. Dau­giau nei prieš de­šimt me­t ų Pie­no dva­re įreng­ta­me vie­ nin­te­lia­me Lat­v i­jo­je Pie­no mu­zie­ ju­je kar­vė, var­du Ven­ta, pra­by­la ir lie­tu­v iš­kai.

Tie­sa, Ven­ta – me­di­nė. Nė vie­nos gy­vos kar­vės nei Pie­no mu­zie­ju­je, nei vi­so­je dva­ro te­ri­to­ri­jo­je neiš­v y­ si­te. Švie­žias pie­nas, iš ku­rio mu­ zie­jaus lan­k y­to­jai ga­li pa­si­ga­min­ti gar­džių le­dų, at­ke­liau­ja iš vie­tos ūki­ nin­kų.

Nors tik­ros kar­vės čia ir neiš­v y­ si­te, pa­si­mo­k y­ti, kaip melž­ti kar­vę, ga­li kiek­v ie­nas.

Mu­zie­ju­je gau­si vai­k ys­tės pri­si­ mi­ni­mus su­ke­lian­ti pie­no bu­te­liu­

„Maz­me­žot­nes Mui­ža“ dva­ras – vos keli kilometrai nuo garsiųjų Rundalės rūmų.

5

Kul­dy­gos rau­do­nų ply­tų ak­me­ni­nis til­tas, sta­ty­tas Ru­si­jos ca­ro, – se­niau­sias to­ks sta­ti­nys Euro­po­je.

1

kų ko­lek­ci­ja, taip pat įvai­rios pie­no ūky­je nau­do­tos tech­ni­kos.

Vie­n i ver­t in­g iau­sių mu­zie­jaus eks­po­na­tų – Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­nės do­va­na Lat­v i­jos pie­no pra­mo­ninin­kams už ge­riau­sią eks­ por­tuo­ja­mą svies­tą praė­ju­sio am­ žiaus ket­v ir­ta­ja­me de­šimt­me­t y­je ir tų lai­kų svies­to dė­žu­tė.

Svies­to mu­zie­jaus lan­k y­to­jai pa­ tys ga­li su­si­muš­ti ir da­bar.

Pir­mą kar­tą XVI am­žiu­je pa­mi­ nė­tas Kuršo re­gio­no cent­re esan­tis „Pie­na mui­ža – Berg­hof“ dva­ras – bu­v u­si vo­k ie­čių ba­ro­no fon Me­de­ mo me­džiok­lės re­zi­den­ci­ja.

Da­bar ant miš­ko ap­sup­tos kal­vos stūk­so pra­ban­g us vieš­bu­tis ir SPA komp­lek­sas. Čia – ir te­ni­so aikš­t y­ nai, ba­sei­nai, pir­t ys, ir mi­ni zoo­lo­ gi­jos so­das su po­niais, avi­mis ir el­ niais.

Neo­ro­ko­ko sti­liaus dva­ro res­to­ ra­ne ga­li­ma mė­gau­tis gar­džiais val­ giais iš vieš­bu­čio so­de augi­na­mų dar­žo­v ių, di­de­le vy­no ko­lek­ci­ja.

L

an­k y­da­mi vie­ną gra­žiau­sių Lat­v i­jos mies­te­lių Kul­dy­gą už­su­k i­te į ne­to­lie­se esan­t į ne­di­de­lį ba­ro­ko sti­liaus „Ma­ras Ma­ nor“ dva­rą. Dau­giau kaip prieš de­ šimt­me­t į lat­vė In­ga Trum­si­nia su su­tuok­ti­niu vo­k ie­čiu nusp­ren­dė įsi­ gy­ti itin pras­tos būk­lės dva­rą ir pa­ lik­ti tuo­me­čius na­mus Miunc­he­ne, Vo­k ie­ti­jo­je.

Vos per pu­sant­rų me­tų su­tuok­ti­ niai dva­rą res­tau­ra­vo, sut­var­kė XVI am­žių me­nan­tį so­dą. Da­bar ro­man­ tiš­ka­me dva­re, ku­ris ka­dai­se priklau­ sė Li­vo­ni­jos ku­ni­gaikš­čiui, lau­k ia­ mi ne tik no­rin­t ys pail­sė­ti gam­tos ap­sup­ty­je, bet ir is­to­ri­jos, me­no mė­ gė­jai.

In­ga – gi­dė, to­dėl su sve­čiais mie­ lai da­li­ja­si jau XIII am­žiu­je pa­mi­ nė­tos ir ka­dai­se itin šlo­v in­g us lai­ kus iš­g y­ve­nu­sios Kul­dy­gos pas­lap­ ti­mis.

Kur­šo per­lu va­di­na­mą mies­te­lį, kaip is­to­ri­nę vie­tą, ren­ka­si už­sie­nio ki­no kū­rė­jai. Iš­sau­go­ti po­rą šim­tų me­tų skai­čiuo­jan­t ys me­di­niai is­to­ ri­niai pas­ta­tai (mies­te­ly­je ne­ra­si­te pas­ta­tų su plas­ti­ki­niais lan­gais), ryš­ kios spal­vos, siau­ros gat­ve­lės ir nuos­ ta­bi gam­ta – apie ge­res­nę fil­mų sce­ nog­ra­f i­ją nė ne­rei­k ia sva­jo­ti.

Ma­žiau nei 10 tūks­tan­čių gy­ven­ to­jų tu­rin­čia­me mies­te­ly­je dė­me­sio ver­tų vaiz­dų, ro­dos, kiek­v ie­na­me žings­ny­je.

La­biau­siai kul­dy­gie­čiai di­džiuo­ ja­si rau­do­nų ply­tų ak­me­ni­niu til­ tu, sta­t y­tu Ru­si­jos ca­ro.

Tai se­niau­sias to­k io ti­po sta­ti­nys Eu­ro­po­je. Nuo jo tar­si ant del­no ga­ li­ma ma­t y­ti Ven­tos upę su pla­čiau­ siu Euro­po­je – 246 met­r ų plo­čio kriok­liu.

Va­sa­rą Kul­dy­go­je nuo­bo­d žiau­ti

Vie­nas ver­tin­giau­sių Pieno mu­zie­jaus eks­po­na­tų – praėjusio amžiaus sviesto dėžutė.

nė­ra ka­da. Čia vyks­ta net ke­li di­de­ li fes­ti­va­liai ir šven­tės. Vie­na po­pu­ lia­riau­sių – „skrai­dan­čių“ žu­vų šven­ tė ba­lan­d žio pa­bai­go­je, kai ieš­ko­ da­mos nerš­ta­v ie­čių Ven­ta iš jū­ros plau­k ia la­ši­šos ir per­šo­ka kriok­lį.

Gar­sio­jo Kul­dy­go­je gi­mu­sio Ru­ si­jos vio­lon­če­li­nin­ko Kar­lo Da­v i­ do­vo gar­bei ge­gu­žės mėnesį ren­gia­ mas tarp­tau­ti­nis K.Da­v i­do­vo vio­ lon­če­li­nin­kų kon­kur­sas.

Lie­pos tre­čią sa­vai­tę, kai mi­ni­ma mies­to šven­tė, mies­tie­čiai ir mies­ to sve­čiai links­mi­na­si net ke­tu­rias die­nas ir nak­tis. Dau­giau­sia emo­ ci­jų ke­lia bė­gi­mas pro se­na­mies­čio na­mus vin­giuo­jan­čiu Alek­šu­py­tės upe­liu ap­si­ren­g us pa­čiais keis­čiau­ siais šių lai­kų fil­mų he­ro­jų ir se­no­ vi­niais kos­tiu­mais. Rugp­jū­čio mė­ ne­sį tra­di­ciš­kai mies­te­ly­je kon­cer­ tuo­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­mos se­ nos mu­zi­kos gru­pės.

„Pie­na mui­ža – Berg­hof“ dva­ras – bu­vu­si vo­kie­čių ba­ro­no fon Me­de­mo me­džiok­ lės re­zi­den­ci­ja. Da­bar čia pra­ban­gus vieš­bu­tis ir SPA komp­lek­sas.

KUR AP­SIS­TO­TI „Pie­na mui­ža – Berg­hof“ dva­ras Gam­tos ap­sup­t y­je ra­my­be dvel­kian­tis dva­ras yra vos va­lan­da ke­lio nuo Lie­po­jos. Jei­gu va­žiuo­si­te iš Ry­gos, užt­ruk­si­te dvi va­lan­das. Dva­ro vieš­bu­t y­je pa­to­giai jau­sis ir šei­mos su vai­kais, ir ro­man­ti­kos ieš­ko­to­jai, ir pra­ban­gos mė­gė­jai. Gam­tos mė­gė­jams si­ūlo­ma ap­sis­to­ti dva­ro te­ri­to­ri­jo­je įreng­ta­me kem­pin­ge.

(Siek­sa­te, Rud­bar­žu pagasts, Skrun­das novads, www.pie­na­mui­za.lv/en) „Ma­ras Ma­nor“ (Tur­la­vas pagasts, Kul­di­gas novads; www.ma­ras­ma­nor.in­fo/) „Maz­me­žot­nes Mui­ža“ dva­ras Ne­to­li Lie­tu­vos pa­sie­nio esan­tis dva­ras pui­kiai tin­ka ir ro­man­tiš­kam pa­bė­gi­mui dvie­se, ir di­de­lėms šven­tėms. Skir­tin­guo­se dva­ro pas­ta­tuo­ se ga­li ap­sis­to­ti per šim­tą sve­čių. Dva­re tei­kia­mos ir SPA pas­lau­gos.

(Maz­me­žot­ne, Run­da­les novads, www.maz­me­zot­ne.lv/en) Daugiau informacijos – www.visit.kuldiga.lv/en/

KUR PA­VAL­GY­TI „Gol­din­gen Room“ res­to­ra­nas Jau­kia­me res­to­ra­ne, ku­rį prieš ke­le­tą me­tų ati­da­rė iš Ita­li­jos grį­žęs emig­ ran­tas, vy­rau­ja ita­liš­ka dva­sia. Vi­dur­že­mio jū­ros pa­tie­ka­lai su žiups­ne­liu lat­viš­ko sko­nio, priei­na­mos kai­nos ir vaiz­das į pag­rin­di­nę is­to­ri­nę mies­to aikš­tę, į ku­rią iš ki­tos pu­sės žvel­gia ir Lat­vi­jos Geor­ge’u Cloo­ney va­di­na­mo gar­saus ak­to­riaus sta­tu­la, – tik ke­lios prie­žas­tys, ko­dėl ver­ta čia už­suk­ti.

(Baz­ni­cas iela 2-2, Kul­di­ga; www.fa­ce­book.com/gol­din­gen­room/)

Ga­li­ma lai­mė­ti pri­zų APLANKYKITE BALTIJOS DVARUS Skiriama Latvijos, Lietuvos ir Estijos šimtmečiui.

Daugiau nei 130 istorinių dvarų ir pilių trijose Baltijos šalyse atvėrė duris 2018 metų vasarą nuo gegužės 24 d. iki rugsėjo 16 d.

Daugiau informacijos: www.visistbalticmanors.com, www.facebook.com/ visitbalticmanors

Is­to­ri­nis Žiem­ga­los re­gio­nas, ku­ria­me ga­li­ma pa­sig­ro­žė­ti Run­da­lės rū­mais, Baus­kės pi­li­mi ir vaiz­din­gais dva­rais, ke­liau­to­jus kvie­čia iš ar­čiau pa­žin­ti ša­lia Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos pa­sie­nio esan­čias įdo­mias tu­ris­ti­nes vie­tas ir lai­mė­ti pri­zų.

Kaip tai pa­da­r y­ti? Ap­si­lan­kius ak­ci­jo­je da­ly­vau­jan­čiuo­se lan­k y­ti­nuo­se ob­jek­tuo­se gau­ti ants­pau­dą ir už­pil­dy­tas an­ke­tas su bent aš­tuo­niais skir­tin­gų ob­jek­tų ants­pau­dais pa­teik­ti Baus­kės, Bir­žų, Pak­ruo­jo, Pas­va­lio ar Jo­niš­kio tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ruo­se. Lai­min­gie­ji bus ap­do­va­no­ti dvi­ra­čiais ir ki­tais rė­mė­jų pri­zais.

Bend­ra Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos ak­ci­ja „PA­ŽIN­KI­ME KAI­MY­NUS ŽIEM­GA­LO­JE!“ vyks­ta iki 2018 m. rug­sė­jo 25 die­nos. Dau­giau apie ak­ci­ją, lan­k y­ti­nus ob­jek­tus ir ren­gi­nius ga­li­te su­ži­no­ti ap­si­lan­kę in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.si­tes.goog­le.com/view/kai­mi­ni­zem­ga­le/ak­ci­ja-ak­ci­jo

atostogauk Latvijoje 9

2018 m. birželio 29 d.

4

4 Kol­kos ra­gą lat­viai va­ di­na Eu­ro­pos cent­ru.

Ka­nie­rio eže­ras pri­pa­žin­tas vie­na reikš­min­giau­sių pa­sau­lio pel­kių.

Įs­ta­bus gam­tos lo­pi­nė­lis pel­kė­se Bet ku­rio am­žiaus vai­ kams, ti­kin­tiems pa­sa­ko­ mis, pri­va­lu ap­si­lan­ky­ti Ter­ve­tės gam­tos par­ke ne­to­li Lie­tu­vos pa­sie­nio – nuo Jo­niš­ko Ter­ve­tę ski­ria tik 30 ki­lo­met­rų.

D

i­de­lį par­ko plo­tą uži­ ma pra­mo­gos – ak­ ty­vaus poil­sio aikš­ tė „At­lė­pau­sio pie­ va“, Nykš­tu­kų miš­ kas, gry­bų „miš­ke­lis“, svei­ka­tin­g u­ mo ke­lias, kars­t y­nių zo­na „Lai­min­ go­sios že­mės oro ta­kai“, til­tai ir dar dau­g y­bė ki­tų. Ku­riant par­ką pa­nau­ do­tos na­tū­ra­lios me­džia­gos – me­ džiai, jų ša­kos.

Tik­r ų­jų šio miš­ko šei­mi­nin­kų – nykš­t u­k ų – me­d i­n iai na­me­l iai, lentp­jū­vė, ma­lū­nas ir ki­ti sta­ti­niai yra jų dy­d žio, to­dėl į juos pa­tek­ti ga­li tik vai­kai. Ne­pa­sik­lys­ti nykš­ tu­kų sta­to­ma­me „Kan­ko­rė­žių mies­ te“ pa­de­da spe­cia­lus že­mė­la­pis. Jį ga­li­ma įsi­g y­ti ir lie­tu­v ių kal­ba.

Pa­sa­kų miš­ke gy­ve­na ir gar­sios lat­v ių ra­šy­to­jos Anos Bri­ga­de­rės pa­sa­kų vei­kė­jai.

Ne­pa­tin­gė­k i­te už­kop­ti į apž­val­ gos bokš­tą. Jis – aukš­čiau­sias vi­so­ je Lat­v i­jo­je.

Ter­ve­tės gam­tos par­ke drie­k ia­si maž­daug 35 km il­gio ta­kų tink­las.

Tie, ku­rie ne­no­ri vaikš­čio­ti pės­čio­ mis, ga­li iš­si­nuo­mo­ti dvi­ra­čius ar­

ba pag­rin­di­niais par­ko ta­kais rie­ dė­t i trau­k i­nu­k u. Ap­si­lan­k iu­sie­ji gul­bių draus­ti­ny­je ga­li iš­si­nuo­mo­ ti val­tį ir paž­ve­jo­ti.

Par­ke ir už jo ri­bų yra įreng­tos iš­ ky­la­vie­tės. Vei­kia ka­vi­nės. Vieš­na­ gei Ter­ve­tės par­ke pla­nuo­ki­te skir­ti vi­są die­ną. Jei Ter­ve­tė­je ap­si­lan­ky­ si­te rugp­jū­čio ant­rą­jį šeš­ta­die­nį, prie Ter­ve­tės pi­lia­kal­nio ga­lė­si­te pa­sižval­ gy­ti po Ama­ti­nin­kų tur­gų ir da­ly­ vau­ti Žiem­ga­lių šven­tė­je, ku­rio­je de­ monst­ruo­ja­mi IX–XIII am­žiaus gy­ ve­ni­mo pap­ro­čiai, ge­bė­ji­mai.

V

a­lan­da ne­pap­ras­tai vaiz­din­ go ke­lio nuo Vents­pi­lio ar­ba pust­re­čios va­lan­dos ke­lio pa­ jū­riu nuo Ry­gos, kol pa­siek­si­te Kol­ kos ra­gą. Kol­kos var­das kil­di­na­mas iš se­no­vės suo­mių ar es­tų žo­džio, reiš­kian­čio „kaž­kur la­bai to­li“. Šiau­riau­sia Kur­šo re­gio­no vie­ta, ku­rio­je su­si­tin­ka dvi jū­ros, – vie­ nas įs­pū­d in­g iau­sių Bal­t i­jos ša­l ių gam­tos ste­buk­lų. Sa­ko­ma, kad nuos­ ta­biau­sias vaiz­das čia – aud­rin­gą die­ną, kai mu­ša­si at­v i­ros Bal­ti­jos jū­ros ir Ry­gos įlan­kos, vie­tos žmo­ nių va­di­na­mos Ma­ž ą­ja jū­ra, ban­ gos. Čia iš vie­no taš­ko ga­li­ma ma­ ty­t i be­ga­li­nį ho­ri­zon­tą tiek ry­t ų, tiek va­ka­rų kryp­ti­mi. To­dėl Kol­kos ra­gas va­di­na­mas vie­ta, kur su­si­tin­ ka sau­lė­te­k is su sau­lė­ly­džiu.

Iš to­li ma­t y­ti 5–6 km nuo Kol­kos ra­go nu­to­lęs švy­tu­r ys. XIX am­žiaus pa­bai­go­je pas­ta­t y­tas švy­tu­r ys sto­ vi ant vie­nin­te­lės Lat­v i­jai prik­lau­ san­čios sa­los, tie­sa, su­pil­tos dirb­ti­

niu bū­du. Su­si­ta­rus su vie­tos žve­ jais ga­li­ma nup­lauk­ti iki švy­tu­rio, ta­čiau iš­lip­ti į sa­lą drau­džia­ma. Ten, kur su­si­tin­ka dvi jū­ros, drau­džia­ ma ir mau­dy­tis.

Kol­kos ra­ge, ku­rį lat­v iai va­di­na Eu­ro­pos cent­ru, ba­lan­dį ir anks­t y­ vą spa­lį ge­riau­sia ste­bė­ti mig­ruo­ jan­čius paukš­čius. Ša­lia Kol­kos ra­go pap­lū­di­mio yra auto­mo­bi­lių aikš­te­lė, tu­riz­mo cent­ ras, tua­le­tas, ka­v i­nė su at­v i­ra di­de­ le te­ra­sa ant sto­go. Ant­rą lie­pos šeš­ ta­die­nį Kol­kos ky­šu­ly­je vyks­ta Dvie­ jų jū­r ų fes­ti­va­lis.

N

eat­ras­t u lo­biu lie­t u­v iams ga­li tap­t i ir 38 tūks­tan­čių hek­ta­rų plo­tą uži­man­čia­me Ke­me­rių na­cio­na­li­nia­me par­ke ne­ to­li Jūr­ma­los esan­tis Ka­nie­rio eže­ ras, pri­pa­žin­tas vie­na reikš­min­giau­ sių pa­sau­lio pel­k ių.

Ją pa­žin­ti Ke­me­rių na­cio­na­li­nio par­ko ats­to­vė Ag­ne­sė Ba­lan­d i­nia ra­g i­no vė­ses­nė­mis die­no­mis, kai gu­lė­ti ne­to­lie­se esan­čia­me pap­lū­di­ my­je nė­ra ma­lo­nu.

Sek­lus la­g ū­nos ti­po eže­ras su­si­ da­rė trau­k ian­tis se­na­jai Li­to­ri­nos jū­rai. Jo pa­va­di­ni­mas kil­di­na­mas iš ly­v ių kal­bos ir reiš­k ia „žą­sų eže­ ras“. Da­bar eže­ro apy­lin­kė­se gy­ve­ na per 200 paukš­čių rū­šių.

Už­lip­ki­te į CE­MEX paukš­čių ste­ bė­ji­mo bokš­tą, esan­tį Riešutų (Rieks­ tu) pu­sia­sa­ly­je. Jei­gu įma­no­ma, pa­ da­ry­ki­te tai la­bai anks­ti ry­te, kai ky­ la sau­lė. Vaiz­das – ver­tas mi­li­jo­no.

Dėl įs­ta­baus kraš­to­vaiz­džio bokš­tą

Ter­ve­tės gam­tos par­kas Gam­tos par­kas yra vos pus­va­lan­dis ke­lio nuo Jel­ga­vos. Par­kas vei­kia kas­dien nuo 9 iki 19 val. Bi­lie­to kai­na suau­gu­sie­siems – 5 eurai. Vai­kams, stu­den­tams ir pen­si­nin­kams – 3,5 euro.

(Ter­ve­te, www.mam­ma­da­ba.lv/lt/) Kol­kos ra­gas Ša­lia Kol­kos ky­šu­lio gam­tos ap­sup­t y­je vei­kia sve­čių na­mai, įreng­tos kem­pin­gų aukš­te­lės. Ga­li­ma ap­sis­to­ti vie­na­me iš ke­lių išs­kir­ti­nės arc­hi­tek­tū­ros „Sau­lės na­mų“ su vaiz­du į jū­rą. Nak­v y­nė na­me­ly­je kai­nuo­ja nuo 50 eurų. Prieš nusp­ręs­da­mi čia ap­sis­to­ti at­siž­vel­ki­te į tai, kad pa­to­gu­mai – lau­ke, o na­me­liuo­se nė­ra elekt­ros.

(Kol­ka, Dun­da­gas novads, www.kol­kas­rags.lv/en/) Ke­me­rių na­cio­na­li­nis par­kas Ke­me­rių na­cio­na­li­nia­me par­ke ta­kai ir apž­val­gos bokš­tai yra ne­mo­ka­mi.

Iš­si­nuo­mo­ti val­čių ar įsi­gy­ti li­cen­ci­jas žve­jy­bai ga­li­te Ka­nie­rio eže­ro val­čių ba­zė­je. Čia ir in­for­ma­ci­nis sten­das, tua­le­tas, mo­ka­ma auto­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė, iš­k y­lų vie­tos. Val­čių ba­zė iki vė­ly­vo ru­dens dir­ba kas­dien nuo 5 iki 22 val. Ke­lio­se par­ko vie­to­se ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti dvi­ra­čius. Par­ke ga­li­ma ap­sis­to­ti ir nak­čiai. Gam­tos ap­sup­t y­je įreng­tos sto­v yk­la­vie­tės. Ieš­kan­t ys dau­giau pa­to­gu­mo ap­sis­to­ti ga­li sve­čių na­muo­se. Ke­me­rių na­cio­na­li­nia­me par­ke iš­ti­sus me­tus vyks­ta įvai­rūs edu­ka­ci­niai ir pra­mo­gi­niai ren­gi­niai. (www.lat­via.tra­vel/lt/lan­k y­ti­na-vie­ta/ke­me­riu-na­cio­na­li­nis-par­kas)

KUR PA­VAL­GY­TI „En­gu­re Ca­fe“ Pu­siau­ke­lė­je tarp Lat­vi­jos sos­ti­nės ir Kol­kos ra­go, ma­ža­me En­gu­rės žve­jų kai­me­ly­je, įsi­kū­ru­si ka­vi­nė sut­rau­kia gur­ma­nus net iš pa­čios Ry­gos. Die­viš­kai ska­nus mais­tas, ma­lo­nus ap­tar­na­vi­mas (at­sis­vei­ki­nant vi­si dar­buo­to­jai iš­ly­dės tar­da­mi lie­tu­viš­ką „ači­ū“) ir tik­ra atos­to­gų at­mos­fe­ra ga­ran­tuo­ta. So­de – sū­py­nės, sta­lo te­ni­sas, sėd­mai­šiai, o sa­vait­ga­lio va­ka­rais čia vyks­ta gar­sių Lat­vi­jos mu­zi­kan­tų kon­cer­tai. Be­je, ne­nus­teb­ki­te, jei­gu prie jū­sų sta­le­lio apie val­gių sko­nį ir ap­tar­na­vi­mą pa­si­tei­raus be­ne gar­siau­sios lie­tu­viš­kos mu­zi­kos gru­pės „Brains­torm“ būg­ni­nin­kas Kas­pa­ras Ruo­ga. Jis – vie­nas iš tri­jų ka­vi­nės sa­vi­nin­kų.

(Os­tas iela 1, En­gu­re, www.fa­ce­book.com/en­gu­re­ca­fe/)

pa­mė­gę ir lat­vių jau­na­ve­džiai.

No­rė­da­mi pa­tek­ti į pas­lap­tin­gą gam­tos pa­sau­lį pe­rei­k i­te plau­k ian­ čiu nend­r y­no liep­tu. Šiek tiek il­ges­ nis nei pu­sės ki­lo­met­ro il­gio liep­ tas ju­da, to­dėl pir­mą­sias ke­lias aki­ mir­kas ga­li bū­ti ne­jau­ku.

Šil­to­mis va­sa­ros die­no­mis eže­rą ma­lo­nu pa­žin­ti plau­k iant val­ti­mi.

Ga­v us spe­cia­lų lei­d i­mą ga­li­ma iš val­čių ir žve­jo­ti. Daž­niau­siai su­gau­ na­mos žu­v ys – ly­de­kos. Per pas­ta­ ruo­sius pen­ke­rius me­tus di­d žiau­ sia pa­gau­ta ly­de­ka svė­rė 11,7 kg.

Bal­to­ji ko­pa Saulkrastų žve­jams ro­do ke­lią na­mo

S

au­lė­ly­dis. To­kia yra Saul­ k­ras­tų ku­ror­to pa­va­di­ ni­mo reikš­mė. Šis prie jū­ros prig­lu­ dęs mies­tas, kaip ir vi­ sas ne­di­de­lis to pa­ties pa­va­di­ni­mo re­gio­nas, yra ne­pap­ras­tas gam­tos kū­ri­nys, gar­sė­jan­tis nuos­ta­biais va­ sa­ros sau­lė­ly­džiais. Šis re­g io­nas pak­ran­te drie­k ia­si apie 17 ki­lo­met­r ų, o kiek­v ie­no­je pak­ran­tės at­kar­po­je yra tai, kuo bū­ ti­na pa­sig­ro­žė­ti: ko­pų, skar­džių, uo­ lų, smil­tai­nio ato­dan­g ų.

Da­lį Saulk­ras­tų te­ri­to­ri­jos uži­ma Kat­ri­nos lie­pos ir gam­tos di­zai­no par­kas, ku­rio svar­biau­sias ak­cen­ tas ir yra 18 met­rų aukš­čio Bal­to­ji ko­pa. Žmo­g us alks­ta gam­tos, o be­ si­tuo­k ian­t ys – am­ži­nos mei­lės. Tad ši ko­pa yra ir jau­na­ve­džių trau­kos vie­ta – jų san­tuo­k i­nės lai­mės sim­ bo­lis. Be abe­jo, ir tu­ris­tų. Šiam 400 mln. me­tų se­nu­mo smė­ lio ir jū­ros kū­ri­niui pa­va­di­ni­mą su­ gal­vo­jo žve­jai. Išp­lau­kę į jū­rą jie ma­

4

Kaip nu­v yk­ti Į Saulk­ras­tus iš Ry­gos pap­ras­ta at­v yk­ti auto­bu­su ar­ba trau­ki­niu.

Vi­suo­me­ni­nis trans­por­tas kur­suo­ja kas va­lan­dą iš Ry­gos tarp­tau­ti­nės auto­bu­sų sto­ties ir Cent­ri­nės sto­ties.

Kur ap­sis­to­ti Iš­si­rink­ti vie­tą ge­riau­sia pa­siž­val­gius Saulk­ras­tų tu­riz­mo tink­la­la­py­je www.vi­sit­saulk­ras­ti.lv/accommodation. Ja­me si­ūlo­ma ir ne­di­de­lių, vos ke­le­tui žmo­nių skir­tų poil­si­nių, ir kai­mo tu­riz­mo so­dy­bų, ir di­des­nių vi­lų.

Kur pa­val­gy­ti Ka­vi­nė-kon­di­te­ri­nė „10 Bal­les“ Ši vie­ta gar­sė­ja gar­džio­mis ban­de­lė­mis, įvai­riais ke­pi­niais, už­kan­dė­lė­ mis, keps­niais. Jų ga­li­ma įsi­gy­ti ir iš­si­neš­ti.

(Aina­žu iela 9, Saulk­ras­ti; www.vi­sit­saulk­ras­ti.lv/where-to-eat)

ty­da­vo bo­luo­jan­tį kran­tą, ir ši aukš­ tai iš­ki­lu­si ko­pa jiems bu­vo orien­ty­ ras, ro­dan­tis ke­lią na­mo. O jū­ra te­ be­ku­ria tai, ką se­niai pra­dė­jo. Ji ne­ pa­lie­ka smė­lio ra­my­bė­je ir aud­roms įsi­bė­gė­jus apd­ras­ko ko­pos šlai­tus.

Nuo Bal­to­sios ko­pos – apž­val­gos

vie­tos drie­kia­si 4 km il­gio Sau­lė­ly­ džio ta­kas. Jis vin­giuo­ja pu­šy­nu, me­ nan­čiu XVIII am­žių. Tai­gi žings­niuo­ jant nuo ko­pos link Sau­lės til­to ga­li­ ma mė­gau­tis Vi­dže­mės pak­ran­tei bū­ din­gu kraš­to­vaiz­džiu. Ir ne­pa­mirš­ti, kad čia bū­ti­na nuo­lat lai­ky­tis ty­los.

Ren­gi­niai Jie skel­bia­mi in­ter­ne­te ad­re­sais: www.visitsaulk­ras­ti.lv/events, www.saulkrastijazz.lv/?lang=en.

Vie­nas pat­rauk­liau­sių ir ži­no­miau­sių lie­tu­viams – rugp­jū­tį vyks­tan­tis Saulk­ras­tų džia­zo fes­ti­va­lis.

10 atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

Vents­pi­ly­je ga­li­ma pa­šau­dy­ti iš pat­ran­kos, o Lie­po­jo­je – per­nak­vo­ti uosto ka­lė­ji­me Gė­lių ir fon­ta­nų sos­ti­ne va­ di­na­mą Vents­pi­lį pel­ny­tai ga­li­ma va­din­ti ir pra­mo­gų šei­mai sos­ti­ne. Ma­žie­siems pra­mo­gų čia tiek daug, kad vis­ko ap­lan­ky­ti per die­ną ar dvi nes­pė­si­te.

V

a­ka­rų Kur­šo re­gio­ne, Bal­ti­jos jū­ros pak­ran­ tė­je, įsi­kū­ręs Vents­pi­ lis, ga­vęs per mies­tą te­ kan­čios Ven­tos upės pa­va­di­ni­mą, di­džiuo­ja­si sa­va – ven­ ti­nių kal­ba, vė­lia­va, vir­tua­lia am­ba­ sa­da ir net sa­vo pi­ni­gais ven­tais.

Jų už­si­dirb­ti ga­li­ma mies­to in­ter­ ne­to sve­tai­nė­je www.vi­sit­vensts­pils. com. At­sis­kai­t y­ti jais ga­li­ma tu­riz­ mo ob­jek­tuo­se.

Vents­pi­lis gar­sė­ja sa­vo dau­g y­be fon­ta­nų, gė­lių skulp­tū­ro­mis ir, ži­ no­ma, kar­vė­mis. Tie­sa, ne ­tik­ro­mis, o su­kur­to­mis gar­sių Lat­v i­jos ir už­ sie­nio me­ni­nin­kų. Jų pa­ma­t y­ti ga­ li­ma pa­čio­se ne­ti­kė­čiau­sio­se mies­ to vie­to­se.

Ma­žie­ji iš­si­dūk­ti ga­li di­džiu­lė­je vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė­je Vai­kų mies­ te­ly­je. Ki­to­je upės pu­sė­je, Miš­ko par­ ke, įreng­tas at­rak­cio­nų par­kas „Fan­ ta­zi­ja“. Į jį, kaip ir į Vai­kų mies­te­lį, vi­si ga­li pa­tek­ti ne­mo­ka­mai.

Ge­ru oru ap­si­lan­k y­k i­te Rum­šiš­ kes pri­me­nan­čia­me Pa­jū­rio bui­ties mu­zie­ju­je po at­v i­ru dan­g u­mi. Čia ga­lė­si­te su­si­pa­žin­ti su se­no­vės ly­vių ir lat­vių žve­jų gy­ve­ni­mo bū­du, žve­ jy­bos is­to­ri­ja. Ša­lia, gam­tos ap­sup­ ty­je, – vie­nas gra­žiau­sių Bal­ti­jos ša­ ly­se kem­pin­g ų. Čia pat, Pa­jū­rio bui­ties mu­zie­ju­ je, sės­k i­te į siau­ru­ką, XX a. pra­džios ga­rų lo­ko­mo­t y­vą su ryš­k ias­pal­viais ke­lei­v i­niais va­go­nais, ir 2 ki­lo­met­ rus be­sid­rie­k ian­čia siau­ra ge­le­žin­ ke­lio li­ni­ja ke­liau­k i­te iki Nuo­t y­k ių par­ko. Iš­li­pę pas­ku­ti­nė­je – Kal­no sto­te­lė­je pa­ma­t y­si­te sto­t y­je įreng­tą ne­di­de­lį mu­zie­jų.

Nuo­t y­k ių par­ke – ba­tu­tai, ka­ta­ pul­tos, van­den­len­čių par­kas, vie­na ge­riau­sių Lat­vi­jo­je BMX tra­sa ir dar dau­g y­bė pra­mo­g ų ekst­re­ma­lių po­ jū­čių mė­gė­jams. Vi­sai ša­lia drie­k ia­ si El­nių par­k as, ku­ria­me iš­v y­si­te tau­rių­jų el­nių, da­nie­lių, stir­nų ir šer­nų.

Pa­jū­rio par­ke įreng­t i in­k a­r ų ir džiung­lių ta­kai. Per 150 par­ke eks­ po­nuo­ja­mų mil­ži­niš­kų in­ka­rų yra iš­kel­ti iš Bal­ti­jos jū­ros. Di­džiau­sias jų sve­ria net 21 to­ną.

Mė­ly­ną­ja vė­lia­va, sim­bo­li­zuo­jan­ čia šva­rią ap­lin­ką ir ge­rą van­dens ko­k y­bę, pa­žy­mė­ta­me 13 ki­lo­met­rų be­si­tę­sian­čia­me bal­to smė­lio pap­ lū­di­my­je įreng­ti krep­ši­nio lan­kai, žai­di­mų aikš­te­lės, tre­ni­ruok­liai. Šią va­sa­rą įreng­tas spe­cia­lus pap­ lū­di­mys ir tiems, ku­rie no­ri il­sė­tis su sa­vo šu­ni­mis.

M

ėgs­tan­t ys pra­mo­gas ant van­dens ga­li mė­gau­tis iš­ vy­k a lai­ve­liu „Her­co­gas Jo­kū­bas“. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku lai­ve­ lis Ven­tos upe iki pat jū­ros var­t ų pluk­do 5–7 kar­tus per die­ną.

Kai orai ne­pa­lan­kūs kai­tin­tis pa­ plū­di­my­je, ga­li­ma iš­ban­dy­ti van­ dens at­rak­cio­nus ir pliuš­ken­tis šil­ do­muo­se ba­sei­nuo­se bei vo­nio­se van­dens pra­mo­gų par­ke „Vents­pils“ ar­ba ap­si­lan­ky­ti vie­nin­te­lia­me skait­

me­ni­nia­me pla­ne­ta­riu­me Bal­ti­jos ša­ly­se, jo ob­ser­va­to­ri­jo­je ste­bė­ti dan­ gaus kū­nus. Ma­žie­siems gud­ra­gal­ viams pa­tiks ir in­te­rak­t y­v us Moks­ lo bei tech­no­lo­gi­jų mu­zie­jus.

Bū­ti­nai už­su­k i­te į mies­to cent­re stūk­san­čią Li­vo­ni­jos or­d i­no pi­l į, vie­ną se­niau­sių vi­du­ram­žių tvir­to­ vių Lat­v i­jo­je. Čia įreng­tas mo­der­nus mies­to mu­zie­jus, o kie­me ga­li­ma ste­bė­ti ri­ te­rių ko­vas, pa­t iems pa­šau­dy­t i iš lan­ko ir net iš pat­ran­kos.

Tu­ris­tams drau­g iš­k a­me mies­te ne­mo­ka­mai ga­li­ma sta­t y­ti auto­mo­ bi­lius. Gra­žiau­sias mies­to vie­tas pa­ to­gu ap­ži­ūrė­ti va­ži­nė­jant dvi­ra­čiais.

Sut­var­ky­ti jų ta­kai Vents­pi­ly­je drie­ kia­si be­veik 60 ki­lo­met­r ų. „Vents­pi­ly­je pa­gal­vo­ta apie vi­sus“, – sa­kė dau­giau kaip 10 me­tų čia gi­ du dir­ban­tis lie­tu­v is Vik­to­ras Vai­ naus­kas.

4

Va­ka­rų Kur­šo re­gio­ne, Bal­ti­jos jū­ros pak­ran­tė­je, įsi­kū­ręs Ventspilis garsėja gėlių skulptūromis ir gar­sių me­ni­nin­kų kurtomis karvėmis.

A

št­res­n ių po­jū­č ių mė­gė­jai Lie­po­jo­je bū­t i­nai tu­ri ap­ lan­ky­ti Ka­ruos­tos ka­lė­ji­mą, ma­žai kuo nu­si­lei­džian­tį gar­sia­jam Al­kat­ra­sui San Fran­sis­ko įlan­ko­je, Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Į bai­siau­sių pa­sau­lio vieš­bu­čių są­ra­ šą įt­rauk­ta­me ka­ri­nia­me uos­to ka­ lė­ji­me sve­čiai il­giau nei po­rą nak­tų neuž­si­bū­na.

Pa­to­g u­mų itin ne­jau­k ia­me vieš­ bu­t y­je ne­si­ti­kė­k i­te. Teks už­ra­k in­ to­se ka­me­ro­se gu­lė­ti ant me­di­nių gul­tų ar­ba ge­le­ži­nė­je lo­vo­je, val­g y­ ti ka­lė­ji­mo mais­tą. Ypač ekst­re­ma­ lių nuo­t y­k ių mė­gė­jai tu­ri ga­li­my­bę pa­tir­ti tai, ką jau­tė čia ka­lė­ję ka­li­ niai. Spek­tak­lis – jo da­ly­v iu ga­li­te tap­ti – trun­ka nuo 21 va­lan­dos iki 9 valandos ry­to.

Maž­daug 1900-aisiais kaip ka­ro li­go­ni­nė pas­ta­t y­tas, bet nie­kuo­met li­go­ni­nės funk­ci­jų neat­li­kęs Ka­ruos­ tos ka­lė­ji­mas už­da­r y­tas tik 1997-ai­ siais. Iš jo ne­pa­bė­go nė vie­nas ka­li­ nys ir bu­vo įvyk­dy­ta maž­daug 160 mir­ties baus­mių.

Ka­ri­nių žai­di­mų mė­gė­jai die­nos me­tu ga­li da­ly­vau­ti is­to­ri­nę tik­ro­ vę at­ku­rian­čia­me 2 va­lan­dų truk­ mės rea­ly­bės šou „Už gro­tų“ ar­ba ko­man­di­nia­me šni­pų žai­di­me „Pa­ bė­gi­mas iš SSRS“. Iš anks­to ga­li­ma už­si­sa­k y­t i eks­kur­si­jas ir lie­t u­v ių kal­ba. „Po­jū­čių la­bi­rin­tas“ įreng­tas po­že­mi­niuo­se šiau­ri­nių for­tų la­bi­ rin­tuo­se. Praal­ku­sie­ji ka­lė­ji­mo bu­ fe­te ga­li pri­si­min­ti so­vie­ti­nių pa­tie­ ka­lų sko­nį.

Kal­ba­ma, kad iki šiol ka­lė­ji­mo sar­g y­bos būs­ti­nė­je gir­dė­ti kauk­šin­ tys žings­niai, sa­vai­me iš­si­su­ka elekt­ ros lem­pu­tės ar ne­ti­kė­tai be prie­ žas­ties at­si­da­ro už­da­r y­tų ka­me­r ų du­r ys. Vai­duok­lių me­d žio­to­jai iš JAV Ka­ruos­tos ka­lė­ji­mą yra pa­va­ di­nę la­biau­siai vai­duok­lių ap­sės­ta vie­ta pa­sau­ly­je.

Dė­me­sio ver­tas vi­sas Ka­ruos­tos ra­jo­nas, uži­man­tis maž­daug treč­ da­lį vi­so Lie­po­jos mies­to. Ka­dan­gi tai bu­vo vi­siš­kai auto­no­mi­nė ka­ri­ nio mies­te­lio te­ri­to­ri­ja, į ją pak­li­ūti bu­vo ga­li­ma tik su spe­cia­liais lei­di­ mais. Už­da­ras mies­tas tu­rė­jo sa­vo elekt­ri­nę, van­den­tie­k į, mo­k yk­lą ir net­gi ba­lan­d žių paš­tą. Iki šiol čia iš­li­kę pil­k i ka­rei­v ių dau­gia­bu­čiai.

Vie­šė­da­mi Ka­ruos­to­je už­su­k i­te į šiau­ri­nį mo­lą, skir­tą Lie­po­jos uos­ tui nuo vė­jų ir ban­g ų ap­sau­go­ti. Be­ veik 2 ki­lo­met­rus į jū­rą nu­sid­rie­kęs mo­las – idea­li vie­ta gė­rė­tis sau­lė­ly­ džiais.

Ge­ru oru ap­si­lan­ky­ki­te Pa­jū­rio bui­ties mu­ zie­ju­je. Čia galėsite pasivažinėti ir siauruku.

Kai orai ne­pa­lan­kūs kai­tin­tis pa­plū­di­my­je, ga­li­ma iš­ban­dy­ti van­dens pra­mo­gų par­ką.

Nep­ra­leis­ki­te šių ren­gi­nių Venst­pi­ly­je Lie­pą: 14 d. Jū­ros šven­tė 20–22 d. Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­lių mo­to­cik­li­nin­kų sąsk­r y­dis „Kur­land Bi­ke Meet 2018“ 27–29 d. Tarp­tau­ti­nis gat­vių kul­tū­ros ir spor­to fes­ti­va­lis „Ghet­to Ga­mes“ 28 d. Smė­lio skulp­tū­rų fes­ti­va­lis „Auk­si­nis smė­lio grū­das 2018“ 29 d. Vai­k ys­tės šven­tė Vents­pi­lio kul­tū­ros cent­re

Ka­ruos­to­je, Be­ber­li­nių miš­ko par­ ke, įsi­kū­ręs komp­lek­sas „BB Wa­ke­ park“ – dar vie­na vie­ta ak­ty­vaus poil­ sio ant van­dens mė­gė­jams. Pu­šų ap­ sup­ty­je, gro­žin­tis bal­to smė­lio ko­pa ka­rei­vių iš­kas­ta­me tven­ki­ny­je, ga­li­ ma plau­kio­ti irk­len­tė­mis, val­ti­mis, van­den­len­tė­mis. Čia taip pat įreng­ tas pir­ma­sis mies­to kem­pin­gas, iš­ ky­la­vie­tė, pir­tis, di­de­lis me­di­nis ku­ bi­las, tink­li­nio aikš­te­lė.

N

o­rė­da­mi iš Ka­r uos­tos pa­ siek­t i Lie­po­jos cent­r i­nius ra­jo­nus tu­rė­si­te per­va­žiuo­ ti vie­ną se­niau­sių me­ta­li­nių til­t ų Lat­vi­jo­je. Ke­lis­kart per die­ną jis pra­ lei­džia lai­v us iš Lie­po­jos ka­na­lo pa­ si­suk­da­mas 90 laips­nių kam­pu.

Kul­tū­ros ir mu­zi­kos mėgėjai mies­ to cent­re ne­tu­rė­tų ap­lenk­ti prieš po­ rą me­tų pas­ta­ty­tos di­džiau­sios Bal­ti­ jos ša­ly­se kon­cer­tų sa­lės „Lie­lais dzin­ tars“ (liet. „Di­dy­sis gin­ta­ras“). Iš išo­ rės ji vie­niems pri­me­na mil­ži­niš­ką gin­ta­ro lui­tą, ki­tiems – mo­der­nų fut­ bo­lo sta­dio­ną, o vi­du­je – di­džiu­lį aš­ tuo­nių aukš­tų krui­zi­nį lai­vą.

Rugp­jū­tį: 3–5 d. Vents­pi­lio mies­to šven­tė 13–18 d. Šiuo­lai­ki­nių rit­mų mu­zi­kos fes­ti­va­lis ir meist­ro kla­sė „Vents­pils Groo­ve 2018“ 24 d. Penk­ta­die­nio pa­si­vaikš­čio­ji­mas „Išeik į va­ka­ro švie­są“ 25 d. Se­no­sios ug­nies nak­tis Stal­dze­nės pap­lū­di­my­je Rug­sė­jį: 2 d. Vents­pi­lio sa­vi­val­dy­bės se­ni­ūni­jų die­na Pa­jū­rio bui­ties mu­zie­ju­je 7–9 d. „Ok­to­ber­fest“ Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Vents­pi­ly­je vyks­tan­čius ren­gi­nius, lan­k y­ti­nas vie­tas ir pra­mo­gas ga­li­te ras­ti: www.visitvents­pils.com/lt/home/

KUR PA­VAL­GY­TI: Res­to­ra­nas „Os­tas 23“ Nuo Ven­tos pak­ran­tė­je įsi­kū­ru­sio res­to­ra­no te­ra­sos pa­to­gu ste­bė­ti ša­lia pri­siš­var­ta­vu­sius ka­ri­nius NA­TO lai­vus (jie čia sto­vi la­bai daž­nai). Vie­tos žmo­nės ti­ki­na, kad čia ska­niau­sias „Cre­me bru­lee“ vi­sa­me mies­te.

(Os­tas iela 23, Vents­pils, www.os­tas23.lv)

Mums, lie­tu­viams, pa­si­di­džia­vi­ mą ke­lia, kad Lie­po­jos sim­fo­ni­niam or­kest­rui, ku­riam ir bu­vo nu­ma­ty­ ta sta­ty­ti šią kon­cer­tų sa­lę, va­do­vau­ ja di­ri­gen­tas Gin­ta­ras Rin­ke­vi­čius.

Pa­jū­rio par­kas – vie­nas di­džiau­ sių pa­so­din­tų par­kų Lat­vi­jo­je, įkur­ tas XIX a. pa­bai­go­je. 70 hek­ta­rų plo­ to par­ke sto­v i di­d žiau­si Lat­v i­jos

būg­nai – vie­nas iš Lie­po­jos ap­lin­ kos di­zai­no ob­jek­tų Lat­v i­jos mu­zi­ kos sos­ti­nėje.

Sa­vo is­to­ri­ją me­na ir kon­cer­ti­nė est­ra­da, ku­rio­je vy­ko le­gen­do­mis api­pin­tas fes­ti­va­lis „Lie­pa­jas Dzin­ tars“, pir­mą kar­tą su­reng­tas 1968 me­tais. Jį ga­li­ma lai­k y­ti se­niau­siu ro­ko fes­ti­va­liu So­v ie­tų Są­jun­go­je.

atostogauk Latvijoje 11

2018 m. birželio 29 d.

1

Žvilgs­nis į Al­ūks­nę – iš eže­ro

D

Ašt­res­nių po­jū­čių mė­gė­jai Lie­po­jo­je bū­ti­nai tu­ri ap­lan­k y­ti Ka­ruos­tos ka­lė­ji­mą, kuriame buvusiose kamerose galima ir pernakvoti.

KUR AP­SIS­TO­TI:

Nep­ra­leis­ki­te šių ren­gi­nių Lie­po­jo­je:

„Olym­pic Cen­ter Ho­tel „Vents­pils“ Čia ga­li ap­sis­to­ti vi­si, ieš­kan­t ys pi­ges­nio būs­to.

(Lie­lais prospekts 33, Vents­pils, www.oc­vents­pils.lv/en/komp­lek­ si/ho­tel-olym­pic-cent­re-vents­pils) Ka­ruos­tos ka­lė­ji­mas Jei­gu no­ri­te per­nak­vo­ti Ka­ruos­ tos ka­lė­ji­me, už­si­re­gist­ruo­ki­te el. paš­tu in­fo@ka­ros­tas­cie­tums.lv.

Nak­vy­nė vie­nam suau­gu­siajam kai­nuo­ja 15 eurų, moks­lei­viams – 9 eurus (mi­ni­ma­lus gru­pės dy­dis – 10 žmo­nių). Spek­tak­lis „Ekst­re­ma­lio­ji nak­tis“ kai­nuo­ja 17 eurų vie­nam žmo­gui, moks­lei­ viams ir pen­si­nin­kams – 14 eur.

(In­va­li­du iela 4, Lie­pa­ja, www.ka­ros­tas­cie­tums.lv/lt/)

Lie­pą: 14 d. Jū­ros šven­tė 16–22 d. Aka­de­mi­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Sen­sus“ 26–2 d. U18 Euro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas 29 d. Bo­nie Fields kon­cer­tas Rugp­jū­tį: 1–12 d. Bur­len­čių čem­pio­na­tas 2–5 d. Tarp­tau­ti­nis šach­ma­tų tur­ny­ras „Lie­po­jos ro­ki­ruo­tė“ 3–4 d. Mu­zi­ki­nis fes­ti­va­lis „Sum­mer Sound“ Pa­jū­rio par­ke 10–12 d. Tarp­tau­ti­nis vai­kų fut­bo­lo tur­ny­ras 11–25 d. Lie­po­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro fes­ti­va­lis „Lie­po­jos va­sa­ra“ 17–25 d. Mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Via Bal­ti­ca“ 25 d. Se­no­sios ug­nies nak­tis

i­dzis Eg­ly­tis (nuotr.) yra vie­ nin­te­lis vy­ras iš vi­sų Alūks­ nės mu­zie­jaus dar­buo­to­jų. „Nors ma­no pa­rei­ga – su­tal­pin­ti in­ for­ma­ci­ją į tink­la­la­pį in­ter­ne­te, ten­ ka pa­dir­bė­ti ir už rik­šą“, – šyp­te­lė­jo jis. Didzis leng­vai mi­na tri­ra­tį, mat šis – elekt­ri­nis. O tai ži­nant ne­rei­kia ner­vin­tis: bū­tų nes­ma­gu dai­r y­tis į ma­žo­sios arc­hi­tek­tū­ros še­dev­r us Nau­jo­sios Al­ūks­nės pi­lies par­ke, jei rik­ša tuo me­tu brauk­tų nuo­var­gio pra­kai­tą. Šiam pa­si­va­ži­nė­ji­mui rei­k ia skir­ ti ma­žiau­siai va­lan­dą, o kar­tu – ir 15 eurų. Ta­čiau ga­li­ma tą pa­tį ke­lią įveik­ti daug pi­giau, bet il­giau – pės­ tu­te.

Al­ūks­nės mu­zie­jus, ku­ria­me dir­ ba D.Eg­ly­tis, įsi­kū­ręs ang­lų neo­go­ti­ kos pi­ly­je, XIX a. vi­du­ry­je pas­ta­ty­to­ je ba­ro­no Alek­sand­ro fon Fi­ting­ho­ fo už­sa­ky­mu. Ta­me pa­čia­me pas­ta­te vei­kia ir ki­tas – Gam­tos mu­zie­jus, ku­ ria­me eks­po­nuo­ja­ma ypač gar­si tam­ so­je švie­čian­čių ak­me­nų ko­lek­ci­ja.

Al­ūks­nė – ir pats šiau­riau­sias Lat­ vi­jos mies­tas. Nuo jo iki Ru­si­jos sie­ nos tė­ra 30 ki­lo­met­rų, iki Es­ti­jos – tiek pat. Be to, jis Lat­vi­jo­je yra aukš­ čiau­siai iš­k i­lęs virš jū­ros ly­gio – apie 250 met­r ų. Ir tai da­ro po­vei­k į šio kraš­to gam­tai. Šis mies­tas tam­pa „dar aukš­tes­ nis“ įvei­kus 153 pa­ko­pas ir pa­k i­lus

Ką ap­lan­ky­ti ir iš­ban­dy­ti Bib­li­jos mu­zie­jus. Tai vie­nin­te­ lis toks mu­zie­jus Euro­po­je. Ja­me su­kaup­ta per tūks­tan­tį Bib­li­jų, iš­leis­tų 38 kal­bo­mis. Jas do­va­no­ jo žmo­nės, tu­ris­tai iš įvai­rių pa­sau­lio vals­t y­bių – taip pat.

Pa­v yz­džiui, mu­zie­ju­je ap­si­lan­kę ja­po­nai neap­ti­ko ja­me Bib­li­jos jų kal­ba ir net­ru­kus ją at­siun­tė.

Al­ūks­nės eže­ro pi­lies sa­la. Jo­je yra vi­sa tai, ko rei­kia ir ra­miam, ir ak­ty­viam poil­siui, – du pap­lū­di­ miai, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, ka­vi­nė, vie­ta iš­ky­loms, sta­dio­nas, kon­cer­tams skir­ta est­ra­da. Žvilgs­nis iš ka­te­rio. Pa­sak gi­dės Unos Za­du­mi­nos, pir­miau­sia mies­tą ver­ta ap­ži­ūrė­ti nuo van­dens – plau­ kiant plaus­tu „Kai­ja“. Ir iš­si­rink­ti vie­tas, ku­rias no­rė­tų­si ap­lan­k y­ti iš­li­pus į kran­tą.

Daugiau informacijos apie Al­ūks­nę – www.visitaluksne.lv/eng/

į 38 met­rų aukš­čio apž­val­gos bokš­ tą. Praė­ju­sį šimt­me­tį jis tar­na­vo kaip prieš­gais­ri­nės apž­val­gos bokš­tas, o da­bar yra nau­jai ats­ta­t y­tas ir ne­bi­ jan­tiems aukš­čio bei ne­gai­lin­tiems bi­lie­tui vie­no euro ne­sun­k iai įvei­ kia­mas.

6

Rug­sė­jį: 8 d. Spek­tak­lio „Lie­po­ja – Lat­vi­jos sos­ti­nė“ prem­je­ra 8–22 d. Tarp­tau­ti­nis var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lis 15 d. – Lie­po­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro se­zo­no ati­da­r y­mo kon­cer­tas Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Lie­po­jo­je vyks­tan­čius ren­gi­nius, lan­k y­ti­nas vie­tas ir pra­mo­gas ga­li­te ras­ti: www.lie­pa­ja.tra­vel/lt/pradzia/

KĄ NU­VEIK­TI: „BB Wa­ke­park“ (Li­bie­šu iela 2/6, Lie­pa­ja, www.bbwa­ke­park.lv) Kon­cer­tų sa­lė „Lie­lais dzin­tars“ (Radio iela 8, Lie­pa­ja, www.lie­lais­dzin­tars.lv/en)

Cent­rui „Gors“ – mu­zi­kan­tų ap­lo­dis­men­tai 7

T

2

Par­kas, iš ku­rio išei­ti bus sun­ku

P

ra­mo­gų par­ko „Avā­ri­jas Bri­ gā­de“ sa­v i­nin­kas ir pro­jek­tų va­do­vas Mar­t i­nis Bre­zaus­ kis, ro­dy­da­mas į pus­mė­nu­lio for­ mos gu­mi­nį ba­tu­tą, pasiūlė: „Pa­šo­ ki­nė­k i­te“. Strykt – ir ap­si­su­ko gal­ va. „Tuo­met pri­g ul­k it ant van­dens lo­vos“, – Mar­ti­nis mos­te­lė­jo ran­ka į di­džiu­lį čiu­ži­nį, ku­rio vi­du­je pliuš­ kė­jo van­duo. Štai nuo jo nu­lip­ti tik­ rai ne­si­no­rė­jo. „AB park“ – M.Bre­zaus­k io su­ ma­ny­mas. Įsi­gi­jęs 20 hek­ta­r ų ap­ leis­tos že­mės 60 kilometrų nuo Rygos jis sus­ku­bo ją iš­va­ly­ti ir per­ nai jau pak­v ie­tė lan­k y­to­jus į pir­ muo­sius at­rak­cio­nus. Šiuo me­tu ko­ne vi­sa di­džiu­lė te­ ri­to­ri­ja sut­var­k y­ta, jo­je gau­su įvai­ riai veik­lai skir­tų vie­tų. Pa­v yz­džiui, į di­džiu­lį tven­k i­nį ne­se­niai nu­leis­ ti ka­ta­ma­ra­nai, bai­g ia­ma sta­t y­t i tvir­to­vė, ku­riai štur­muo­ti bus pa­

ruoš­ti ir tam skir­ti gink­lai. „Pa­gal ma­no su­ma­ny­mą ši vie­ta tu­ri bū­ti pri­tai­k y­ta ne tik vai­kams, bet ir suau­gu­sie­siems, nes­var­bu, ko­ kio am­žiaus jie bū­tų. To­dėl į par­ką at­va­žiuo­ja ir sen­jo­rų“, – pa­si­džiau­ gė šei­mi­nin­kas.

M.Bre­zaus­k is bu­vo at­v y­kęs pa­ siž­val­g y­ti į Di­no­zau­rų par­ką ša­lia Klai­pė­dos, ap­ži­ūrė­jo ir ki­to­se vals­ ty­bė­se pa­na­šios pas­k ir­ties par­kus, o sa­vą­jį įren­gė ki­taip. Jis pa­sik­v ie­ tė į pa­gal­bą kraš­to­vaiz­d žio arc­hi­ tek­tus, to­dėl par­ke daug vie­tos skir­ ta gė­ly­nams ir ki­to­kiems žel­di­niams.

Kad pri­si­v i­lio­tų lan­k y­to­jų, par­kas ėmė par­da­v i­nė­ti se­zo­ni­nius abo­ne­ men­tus. 28 eurai – ir par­ke vi­są se­ zo­ną ga­li lan­k y­tis nors kas­dien. „AB park – Ava­ri­jas Bri­ga­de“, Led­ma­nes pagasts, Liel­var­des novads; www.ab­park.lv/en

o­bu­la akus­ti­ka. To­k į komp­li­men­tą po kon­cer­ to, su­reng­to Rė­zek­nė­je esan­čia­me kul­t ū­ros, kon­fe­ren­ci­jų ir ki­no cent­re „Gors“, iš­ta­rė Stin­ go de­ši­nią­ja ran­ka va­di­na­mas gi­ta­ris­tas ir kom­po­zi­to­ rius Do­mi­ni­cas Mil­le­ris. Jis bu­vo ne vie­nin­te­lis at­li­kė­ jas, iš­g y­ręs „Gors“ akus­ti­ką ir pa­tį cent­rą – vie­ną ge­ riau­sių kon­cer­tams skir­tų vie­tų Bal­ti­jos ša­ly­se.

Pa­sak „Gors“ ats­to­vės Lau­ros Ste­pi­nios, cent­ras yra ver­tas pa­g y­ri­mo žo­džių, nes jį sta­tant bu­vo pa­nau­do­ tos mo­der­niau­sios tech­no­lo­gi­jos. To­dėl ja­me vie­nu me­ tu ga­li vyk­ti po ke­le­tą skir­tin­g ų ren­gi­nių, pa­v yz­džiui, kon­fe­ren­ci­ja, ki­no fil­mas, kon­cer­tas, o ma­žo­jo­je 220 vie­tų sa­lė­je – spek­tak­lis vai­kams. Jie net­ruk­do vie­nas ki­tam, nes pas­ta­te to­bu­la ne tik akus­ti­ka, bet ir gar­so izo­lia­ci­ja. „Jau­čia­te ty­lą?“ – pak­lau­sė Lau­ra, pa­ly­dė­ju­si į šo­kė­ jams re­pe­tuo­ti skir­tą sa­lę. „Ab­so­liu­ti ty­la“, – te­ko pri­ pa­žin­ti už­vė­rus jos du­ris. Ir vi­sa tai dėl su­dė­tin­gos gar­ są su­ge­rian­čios sie­nų dan­gos.

Pa­sak L.Ste­pi­nios, svar­bu ir tai, kad pro­jek­tuo­jant pas­ta­tą bu­vo pa­gal­vo­ta apie ar­tis­tams ir mu­zi­kan­tams skir­tas gri­ma­v i­mo bei poil­sio pa­tal­pas ir net apie tai, kur jiems po ke­lio­nių nu­sip­raus­ti ir už­kąs­ti. O juk kar­ tais tai bū­na kon­cer­tuo­ti at­v yks­tan­t ys sim­fo­ni­niai or­ kest­rai.

Tuo­met, kai 2008 me­tais bu­vo nu­tar­ta, kad bū­tent Rė­zek­nė­je tu­ri at­si­ras­ti mo­der­nus kul­tū­ros ren­gi­niams skir­tas cent­ras, jį pro­jek­tuo­ti ėmė­si Lat­v i­jos arc­hi­tek­ tų ko­man­da, va­do­vau­ja­ma Ul­džio Ba­luo­džio ir Dai­gos Bik­šės.

2010 me­tais pra­si­dė­jo sta­t y­bos, ku­rių dar­bai bu­vo pa­ti­kė­ti Lat­v i­jos ran­go­vams, – spe­cia­lis­tai iš Šve­di­jos va­do­va­vo tik pro­ce­sams, su­si­ju­siems su akus­ti­ka. Cent­ ro ati­da­r y­mo kon­cer­tas di­džio­jo­je 1000 sė­di­mų­jų vie­ tų tu­rin­čio­je sa­lė­je (jo­je tel­pa 2500 sto­v in­čių ži­ūro­v ų) bu­vo su­reng­tas 2013 me­tais. Vi­sas pro­jek­tas kai­na­vo apie 20 mln. eurų. 15–20 eurų – tiek kai­nuo­ja bi­lie­tai į kla­si­kos kon­cer­tus.

Ką pa­ži­ūrė­ti: kon­cer­tai ir ren­gi­niai skel­bia­mi „Gors“ in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.bi­le­tes.lat­ga­les­gors.lv/en. „Lat­ga­lės am­ba­sa­da GORS“ (Pils iela 4, Re­zek­ne; www.lat­ga­les­gors.lv/en/events; www.lat­via.tra­vel/lt/ci­ty/re­zek­ne- 8)

12 atostogauk Latvijoje

2018 m. birželio 29 d.

Stik­lo for­mų žais­mas Ly­va­nų mu­zie­ju­je 2

M

a­ti­nio stik­lo įvai­rias­pal­vės va­zos – gra­žu, bet nuo­din­ga. Ir jo­mis pre­kiau­ja­ma? „Ne, ne, – pa­ pur­tė gal­vą Ly­va­nų stik­lo mu­zie­jaus dar­buo­to­ jos. – Jos bu­vo ga­mi­na­mos so­viet­me­čiu, ant stik­lo purš­ kiant rūgš­tį. Da­bar tai tik eks­po­na­tas mu­zie­ju­je, ku­ria­ me su­kaup­ti bu­vu­sio Ly­va­nų stik­lo fab­ri­ko ga­mi­niai.“ O gal pa­gal NA­SA už­sa­k y­mus ga­mi­na­te švie­so­lai­džius? „Ga­mi­na­me, bet ne mes.

Tai da­ro ki­tos nuo fab­ri­ko ats­k i­lu­sios įmo­nės“, – pa­ti­k i­no Lat­ga­lės me­no ir ama­tų cent­ro va­do­vė Il­za Grie­ za­nė.

Stik­lo fab­ri­kas bank­ru­ta­vo 2008-aisiais, o jo ga­mi­niai šiuo me­tu eks­po­nuo­ja­mi Ly­va­nų stik­lo mu­zie­ju­je.

Tai – ir pras­tos, ir pap­ras­tos va­zos, ir 1988-uo­sius me­nan­ čios kriš­to­li­nių in­dų ko­lek­ci­jos, ir ak­va­riu­mai bei švies­tu­vų gaub­ tai, ir svai­ga­lams skir­tos so­viet­me­ čio dva­sios pers­melk­tos auk­suo­tos tau­re­lės. Apsk­ri­tai tai – ne bet koks mu­zie­jus. Mat ja­me yra įreng­tos stik­lo pū­ ti­mo dirb­tu­vės, ku­rio­se eks­kur­si­ją už­si­sa­k ius iš anks­to ga­li­ma ste­bė­ti, kaip dar­buo­ja­si stik­la­pū­t ys 53 me­tų Alek­sand­ras Log­v i­nas. „Esu iš stik­la­pū­čių šei­mos. Ga­myk­lo­je dir­bo ma­no tė­vai. Aš taip pat jo­je pra­dė­jau kop­ti meist­riš­ku­mo laip­ tais. Ir jau 33 me­tus tai da­rau“, – sa­kė A.Log­v i­nas.

Vis gau­sė­ja tu­ris­tų, no­rin­čių pa­ži­ūrė­ti, kaip jis dar­ buo­ja­si, suk­da­mas, pūs­da­mas, glos­t y­da­mas iki tūks­ tan­čio laips­nių karš­čio įkai­tin­tą stik­lą tol, kol jis virs­

7

Aludaris D.Raks­ti­nis.

Užsisakius eks­kur­si­ją ga­li­ma ste­bė­ti, kaip dar­buo­ja­si A.Log­vi­nas, ir apžiūrėti muziejų.

ta va­zo­mis, tau­rė­mis, lėkš­tė­mis ar su­ ve­ny­rais. Ne­pa­ma­čius, kaip vi­sa tai da­ ro­ma, neį­ma­no­ma ir įsi­vaiz­duo­ti, kaip iš stik­lo mil­tų at­si­ran­da įvai­rūs daik­tai. Šiuo me­tu Ly­va­nai yra vie­nin­te­lė vie­ta Lat­v i­ jo­je, kur ga­li­ma ste­bė­ti stik­la­pū­čio dar­bą. Žmo­g ui tai kai­nuo­ja 2 eurus, o jei kar­tu no­ri­ma ap­ži­ūrė­ti ir mu­ zie­jaus eks­po­zi­ci­ją – 5 eurus.

Mu­zie­ju­je-dirb­tu­vė­se lau­k ia­ma ir lie­tu­v ių, mat jie kol kas re­ti sve­čiai. „Jei jau lie­tu­v iai va­žiuo­ja pa­siž­mo­ nė­ti į Daug­pi­lį, ver­ta pa­siek­ti ir Ly­va­nus. Tai nė­ra to­ li“, – už­si­mi­nė I.Grie­za­nė.

Do­mes iela 1, Li­va­ni; www.livanustikls.lv/en/.

Por­ce­lia­no puo­de­ly­je – ir ka­vos sko­nio mįs­lės 6

K

o­dėl iš por­ce­lia­ni­nio puo­de­lio ge­ria­ma ka­va daug ska­nes­nė nei iš vien­kar­ti­nio? At­sa­k y­mas su­si­jęs ir su fi­zi­ka, ir su che­mi­ja. Bet gi­lin­tis į tai per daug su­dė­tin­ga – ge­riau tie­siog mė­gau­tis gė­ri­ mu. Taip pa­ta­rė ir Ine­šių mies­te­ly­je esan­čios por­ce­lia­ no ga­my­bos įmo­nės „Ra­do­ša darb­ni­ca“ ats­to­vė Sa­ni­ta Cim­di­nia. Ant­raip rei­kė­tų perp­ras­ti kie­tų­jų kū­nų kris­ ta­li­nių gar­de­lių san­da­rą, ku­ri pa­kei­čia gė­ri­mų bei mais­ to sa­v y­bes.

Tai­gi Pie­bal­gos por­ce­lia­no dirb­tu­vės – vie­nin­te­lė vie­ ta Lat­vi­jo­je, kur dar ga­mi­na­mi por­ce­lia­ni­niai in­dai, o ži­nio­mis apie šį pro­ce­są da­li­ja­ma­si su tu­ris­tais. „Tai va­ di­na­me in­dust­ri­niu tu­riz­mu ir jau šeš­tus me­tus kvie­ čia­me žmo­nes pa­si­ži­ūrė­ti, iš ko ir kaip at­si­ran­da puo­ de­liai, lėkš­tės ar­ba su­ve­ny­rai“, – už­si­mi­nė S.Cim­di­nia.

Vis­kas, pa­si­ro­do, pra­si­de­da nuo bal­to­jo mo­lio ply­ te­lių – pa­čios aukš­čiau­sios ko­k y­bės ža­lia­vos, at­ga­be­ na­mos iš Ang­li­jos. Iš jos pa­ga­min­ti por­ce­lia­ni­niai in­ dai yra leng­v i, bet tvir­ti. „Pir­miau­sia tai tė­ra bal­tas tra­pus mo­lis. Jei iš jo iš­lie­ tas in­das ir sus­ky­la, jis iš­tir­pi­na­mas ir vėl nau­do­ja­mas ga­my­bai – lie­ja­mas į gip­so for­mas, pa­ruoš­tas pa­gal dai­ li­nin­kų su­kur­tus in­dų mo­de­lius“, – paaiš­ki­no Sa­ni­ta.

Juk ga­li­ma ne tik įsi­vaiz­duo­ti, bet ir pa­ma­t y­ti ir dar pa­tiems iš­ban­dy­ti, kaip į gip­si­nės for­mos kraš­tus įsi­ skver­bia drėg­mė ir ma­sė ima sting­ti.

Kai ji su­k ie­tė­ja iki ke­lių mi­li­met­rų sto­rio, li­ku­si mo­ lio ma­sė iš­pi­la­ma, o for­ma pa­lie­ka­ma dži­ūti. „Pak­lau­sy­k i­te, kaip skam­ba“, – Sa­ni­ta pa­lie­tė šaukš­ te­liu iš gip­so for­mos ką tik išim­tą puo­de­lį. „Barkšt“, – pa­si­gir­do gar­sas, pa­na­šus į plas­ti­ko barš­ke­sį. „Dzingt“, – lyg me­ta­las skimb­te­li puo­de­lis po to, kai bū­na iš­deg­ tas per tūks­tan­t į laips­nių įkai­tin­to­je kros­ny­je. „Dzi­ ling“, – leng­vai sus­kam­bės šis in­das, kai bus pa­deng­ tas gla­zū­ra ir dar kar­tą iš­kai­tin­tas.

O kas po to? Po to ant por­ce­lia­ni­nių in­dų dai­li­nin­ko tep­tu­ko pa­ly­tė­ti pradeda ran­g y­tis ka­ti­nė­liai, švies­ti lat­

„Kvie­čia­me žmo­nes pa­si­ži­ūrė­ti, iš ko ir kaip at­si­ran­da porceliano puo­de­liai, lėkš­tės ar­ba su­ve­ny­rai“, – už­si­mi­nė S.Cim­di­nia.

viš­kos ru­nos, įžie­džia­mi ir dai­li­nin­kų su­kur­ti gra­f i­kos dar­bai. „Ka­ti­nė­liai ant puo­de­lių yra po­pu­lia­riau­si. Tai – žmo­ nių nu­my­lė­ti­niai, bend­r ys­tės sim­bo­lis. Ki­ta svar­bi šių gy­v ū­nė­lių at­si­ra­di­mo prie­žas­tis – dirb­tu­v ių šei­mi­nin­ kas Ja­nis Ruo­nis, kaip ir jo žmo­na, yra gi­mę Ka­tės me­ tais. O tai neiš­ven­gia­mai da­ro įta­ką ga­mi­nių puo­šy­ bai“, – pa­ti­k i­no S.Cim­di­na.

Bū­tent J.Ruo­nis su­kū­rė por­ce­lia­no fab­ri­ke šiuo me­ tu ga­mi­na­mų in­dų di­zai­ną – jie pri­me­na su­lam­dy­to bal­dų po­pie­riaus for­mas ir vis dar yra ma­din­gi. Šių ga­mi­nių, kaip ir su­kur­tų ki­tų dai­li­nin­kų, ga­le­ ri­jo­je ga­li­ma ir įsi­g y­ti. Ar­ba iš­si­rink­ti ką nors išs­k ir­ti­ nio, pa­v yz­džiui, va­zą, ant ku­rios juo­duo­ja J.Ruo­nio bi­ čiu­lio dai­li­nin­ko Ma­rio iš­ke­ver­zo­tas už­ra­šas: „Vi­siems va­ba­lams už­ten­ka sau­lės, bet ne val­džios.“ Up­ma­las iela 20, Ine­šu pogasts, Vec­pie­bal­gas novads; www.porcelanadarbnica.lv/par_en.html.

Alus su dū­mų kva­pu

D

ū­mų kva­pas? Alu­je? Sa­vo so­dy­bo­je Bėrz­pi­ly­je alų ver­ dan­tis Dai­nis Raks­ti­nis pri­ ta­ria­mai link­te­lė­jo: „Taip.“ Mat jis ver­da šį gė­ri­mą iš to, ką pats užau­ gi­na ir pa­ga­mi­na.

O vie­na su­de­da­mų­jų alaus da­lių yra sa­lyk­las. Jį alu­da­ris skru­d i­na spe­cia­liai tam pas­ta­t y­to­je dū­mi­nė­ je pir­t y­je. Jo­je pa­ku­ra įreng­ta pir­ ma­me aukš­te, ir pro an­gą lu­bo­se į ant­rą aukš­tą ky­lan­tis karš­tis bei dū­ mai sa­lyk­lui su­tei­k ia sa­v i­tą sko­nį. „Taip alų vi­rė ma­no se­ne­lis, taip – ir tė­vas. Jie tai da­ry­da­vo prieš di­džią­ sias me­tų šven­tes. O aš tai da­rau jau tris­de­šimt me­tų.

Iš pra­džių alų da­riau drau­gams, po to at­si­ra­do pra­šan­čių jo pa­ga­min­ti šei­mos šven­tėms, ir tai ta­po dar­bu. Štai jau pen­ke­ri me­tai, kai ro­dau ki­ tiems, kaip alus ver­da­mas“, – sa­kė D.Raks­ti­nis. Šis vy­ras – tau­ti­nio pa­vel­do puo­ se­lė­to­jas. Jo alus, ver­da­mas pa­gal šim­ta­me­tes tra­di­ci­jas, ženk­li­na­mas Lat­v i­jos ku­li­na­ri­nio pa­vel­do ženk­ lu. Nors Lat­vi­jo­je yra ir dau­giau ne­ di­de­lių alu­da­rių, bet ne tokių, ku­ rie pa­t ys ga­min­tų sa­lyk­lą.

D.Raks­ti­nio bra­vo­ro išs­k ir­ti­nu­ mas – vis­kas, ko rei­k ia alui, jis pats ir pa­si­ga­mi­na. Mie­žius jis sė­ja ir ku­ lia 3 hek­ta­ruo­se že­mės, apy­nių už­ siau­gi­na ir pri­sis­k i­na augan­čių bu­ vu­sių so­dy­bų vie­to­se, grū­dus su­si­ ma­la gir­no­mis. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­rį ten­ka pirk­ti, – alaus mie­lės.

Alui ga­minti jis yra įren­gęs ne­di­ de­lę lau­ko vir­tu­vę, o sve­čiams priim­ ti ir edu­ka­ci­niams už­siė­mi­mams – nau­ją įs­tik­lin­tą pa­vė­si­nę. „Kiek­vie­nąkar­t alus bū­na ki­toks – neį­ma­no­ma iš­vir­ti to pa­ties sko­nio.

Net to pa­ties vi­ri­mo jis skir­tin­go­se sta­ti­nė­se ki­taip įr­ūgs­ta“, – pa­ti­ki­no.

Už lit­rą alaus mu­gė­se jis pra­šo 1,6 euro, ver­da jo ir pa­gal už­sa­k y­mus, pa­v yz­džiui, ves­tu­vėms, ir, ži­no­ma, tu­ris­tams, tik jie edu­ka­ci­nę prog­ ra­mą tu­ri už­si­sa­k y­ti iš anks­to. „Į de­g us­ta­ci­jas daž­niau­siai at­va­ žiuo­ja ru­sai, bal­ta­ru­siai, tad la­bai lauk­čiau ir lie­tu­v ių. Kol kas jie – re­ ti sve­čiai“, – ap­gai­les­ta­vo alu­da­ris.

Sta­ci­jas iela 4, Berz­pi­li

3

Pasak Julijos, alaus kokybei didelę įtaką daro ir apyniai, ir salyklas, ir vanduo.

A

laus de­g us­ta­ci­jai – dvi va­ lan­dos? Ir ką tiek lai­ko veik­ ti? „Pir­miau­sia – pa­siž­val­ gy­ti bu­v u­sio dva­ro san­dė­liuo­se, kur da­bar vei­k ia fir­mi­nė Val­mier­mui­ žos alaus da­r yk­los par­duo­tu­vė bei res­to­ra­nas. O po to leis­tis alaus ga­ my­bos ke­liu ir pri­sės­ti jo de­g us­ta­ ci­jos“, – pa­ta­rė alaus da­r yk­los sve­ čiais be­si­rū­pi­nan­ti Ju­li­ja.

Te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je šiuo me­tu vei­ kia bra­vo­ras, yra is­to­ri­nė. Tai ži­no­ da­mas Val­mie­ro­je gi­męs ir augęs vers­li­nin­kas Aiga­ras Run­gis ne šiaip sau jo­je su­ma­nė vir­ti alų. Mat Aiga­ ras ma­no, kad alus ne­pel­ny­tai nu­ stum­tas nuo šven­čių sta­lo, to­dėl ėmė­si to­k ios ga­my­bos, ku­ri su­tei­kė ga­li­my­bę alų vir­ti pa­gal se­nuo­sius re­cep­tus nes­ku­bi­nant pro­ce­so. „Ta­čiau kai šei­mi­nin­kas prieš 10 me­tų pas­ta­tė daryklą, Lat­v i­jo­je ne­ bu­vo nė vie­no sa­lyk­lo ga­min­to­jo.

Jį te­ko pirk­ti Vo­k ie­ti­jo­je iš ne­di­ de­lio šei­mos ūkio. Ir da­bar tai te­ be­da­ro­ma“, – paaiš­k i­no Ju­li­ja.

Svar­bu: ke­liau­jant po Val­mie­rą pra­var­tu pa­pie­tau­ti Val­mier­mui­žos alaus daryklos res­to­ra­ne. Pie­tų me­ tu – 12–15 va­lan­do­mis – čia pa­tie­ kia­mi komp­lek­si­niai pie­tūs: sriu­ba, karš­ta­sis pa­tie­ka­las bei de­ser­tas kai­ nuo­ja 6 eurus. Me­niu kei­čia­mas kas­ dien, pa­tie­ka­lai ga­mi­na­mi iš vie­tos ūki­nin­kų užau­gin­tų pro­duk­tų.

Val­mier­mui­žos alaus darykla (Dzir­na­vu iela 2, Val­mier­mui­ža, Valmieras pagasts); www.valmiermuiza.lv/en/

Al­ūks­nės apž­val­gos bokš­tas

Grand Poet Ho­tel, RY­ga

Ry­gos alaus ra­jo­nas

Vie­šė­da­mi Al­ūks­nės apž­val­gos bokš­te prieš įsi­gy­da­mi bi­lie­tus nu­ro­dy­ki­te ko­dą: „Lie­tu­vių vieš­na­gė Al­ūks­nė­je/ Lit­hua­nians vi­sit Aluks­ne“, ir iki 2018 m. rug­sė­jo 30 d. 2 bi­lie­tai bus už 1 kai­ną – 1 eurą.

Ad­re­sas: Temp­la kal­na parks, Al­ūks­ne, Lat­via Dar­bo va­lan­dos: ant­ra­die­nį–sek­ma­die­nį 11–19 val.

Bokš­tas yra prie Al­ūks­nės eže­ro, Šven­to­sios kal­vos par­ke.

Tai vie­nas aukš­čiau­sių bokš­tų Lat­vi­jo­je, jo aukš­tis sie­kia 37,8 m. Iki vir­šu­ti­nės pa­ko­pos yra 153 laip­tai. Tai aukš­čiau­sias Al­ūks­nės taš­kas – 216,7 met­ro virš jū­ros ly­gio. Nuo bokš­to at­si­ve­ria gra­žūs vaiz­dai: dva­ro par­kas, Al­ūks­nės eže­ras, is­to­ri­nė Li­vo­ni­jos pi­lis. Bokš­to apa­čio­je įsi­kū­ręs Lan­ky­to­jų cent­ras, ku­ria­me ga­li­te gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Al­ūks­nės lan­ko­mas vie­tas.

Spe­cia­li kai­na vieš­na­gė­je vieš­bu­t y­je su ko­du „LRY­TAS“ Re­zer­vuo­ki­te in­ter­ne­tu www.se­ma­rah­ho­tels.com ar­ba tie­sio­giai el. paš­tu re­ser­va­tions@se­ma­rah­ho­tels.com, tel. +371 6611 9339.

Ap­gy­ven­di­ni­mas stan­dar­ti­nia­me kam­ba­r y­je: 102 eurai – vien­vie­tis, 117 eurų – dvi­vie­tis. Įs­kai­čiuo­ta: ska­nūs pus­r y­čiai, ne­ri­bo­ja­mas svei­ka­tin­gu­mo cent­ro lan­k y­mas.

Ad­re­sas: Rai­na bul­va­ris 5/6, Ri­ga, Lat­vi­a Pa­si­ūly­mas ga­lio­ja iki 2018 m. rug­sė­jo 30 d.

Nu­ro­dy­ki­te ko­dą: „Lat­viš­kas alus šven­ti­niam sta­lui/Lat­vian beer for the ce­leb­ra­tion tab­le“ iki 2018 m. rug­sė­jo 30 d. ir gau­ki­te 15 proc. nuo­lai­dą eks­kur­si­jai su pro­fe­sio­na­liu gi­du po Ry­gos alaus ra­jo­ną ir ga­li­my­bę pa­si­mė­gau­ti įvai­rio­mis Lat­vi­jos alaus rū­ši­mis bei gau­siais ska­niais už­kan­džiais 5 ba­ruo­se. Nuo­lai­da ga­lio­ja ne ma­žiau kaip 10 žmo­nių gru­pėms! Tu­ro truk­mė: 3 va­lan­dos.

Tu­ro pra­džia: 18 val.

Tu­ras pra­si­de­da nuo Val­mier­mui­žos alaus am­ba­sa­dos, A.Bri­na iela 9A, Riga.

Eks­kur­si­jos ga­li bū­ti ve­da­mos ang­liš­kai, ru­siš­kai ar­ba lat­viš­kai. Eks­kur­si­jos alaus ra­jo­ne vyks­ta ant­ra­die­ niais ir tre­čia­die­niais iš anks­to už­si­re­gist­ra­vus tel. +371 2026 4269 ar­ba el. paš­tu in­fo@val­mier­mui­za.lv.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos: www.beer­dist­rict.lv/beer-tours/

1+1

Val­mier­mui­žos alaus vir­tu­vė Nu­ro­dy­ki­te ko­dą: „Lat­viš­kas alus šven­ti­niam sta­lui/Lat­vian beer for the ce­leb­ra­tion tab­le“ iki 2018 m. rug­sė­jo 30 d. ir gau­ki­te 15 proc. nuo­lai­dą alaus da­r yk­los tu­re Val­mier­mui­žo­je.

Ad­re­sas: Dzir­na­vu iela 2, Val­mier­mui­ža, Lat­vi­a Su­ži­no­ki­te dau­giau: www.val­mier­mui­za.lv/en/ vi­sit-val­mier­mui­za/bre­we­r y-tours/

15 %

15 %