ĮVADAS

Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad vaikų kalba pastebimai skurdėja, o jos įsisavinimas lėtėja. Kasmet nuosekliai didėja ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų, kuriems nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, skaičius (nuo 15% tarp visų ugdytinių 2015 m. iki 19,9% 2018 m.) (ŠMSM 2019, 22), o didžiąją dalį tarp specialiųjų ugdymosi poreikių sudaro kalbėjimo ir kalbos sutrikimai. Nors naujesni duomenys nepateikiami, žinoma, kad 2016m. net 84,3% ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, turėjo kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (ŠMM 2017, 22). Ikimokykliniame amžiuje ypač dažnai diagnozuojamas fonetinis kalbėjimo sutrikimas. Užsienio šalyse, turinčiose ilgametę kalbos sutrikimų tyrimų patirtį, jau seniai diskutuojama apie kalbos sutrikimų sąsajas. Kai kurių mokslininkų nuomone, kalbos sutrikimus galima skirstyti į atskirus modulius (Friedmann, Novogrodsky 2008), tačiau vis dažniau kalbama apie kalbos sutrikimų kompleksiškumą ir vieno sutrikimo poveikį kitam (Kornev 2006). Būtent šia nuomone remiamasi šioje studijoje siekiant ištirti vaikų gebėjimą tarti fonotaktines (esančias morfemoje, pvz., miest-as) ir morfonotaktines (egzistuojančias morfemų sandūroje ir atliekančias gramatinę morfemų ribų žymėjimo funkciją, pvz., kas-ti) priebalsių samplaikas. Tiriamasis objektas– garsai morfemų sandūroje– priklauso morfonotaktikos tyrimų sričiai. Morfonotaktika apibrėžiama kaip morfonologijos šaka, tirianti morfotaktikos ir fonotaktikos santykį (Dressler, Dziubalska-Kołaczyk 2006; Dressler, Dziubalska-Kołaczyk, Pestal 2010; Dressler, Kononenko-Szoszkiewicz 2020). Tai– nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, pradėta plėtoti šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, atkreipus dėmesį į tai, kad vaikai anksčiau ir lengviau įsisavina priebalsių samplaikas, esančias morfemų sandūroje. Pasak morfonotaktikos teorijos pradininkų, morfonotaktines priebalsių samplaikas vaikams lengviau ištarti nei tokias pat fonotaktines samplaikas, nes

vaikai nesąmoningai suvokia gramatinę morfonotaktinių samplaikų paskirtį– žymėti ribas tarp morfemų. Siekiant patikrinti šią hipotezę (ang. Strong Morphonotactic Hypothesis), atlikti žvalgomieji vokiečių (Freiberger 2007), anglų (Marshall, van der Lely 2006), lenkų (Zydorowicz 2007, 2010) ir lietuvių (Kamandulytė 2006a, 2006b) kalbų tyrimai; jie iš dalies hipotezę patvirtino. Lietuvių kalbos morfonotaktikos tyrimai pradėti 2006 m., šios mokslo studijos autorei stažuojantis Vienos universitete ir bendradarbiaujant su morfonotaktikos teorijos pradininku projekto „Crosslinguistic Project on Pre- and Protomorphology in Language Acquisition“ vadovu WolfganguU.Dressleriu, tikintis, kad morfologiškai turtingos lietuvių kalbos tyrimai galėtų padėti patikrinti minėtą hipotezę. Lietuvio vaiko kalbos tekstyno analizė ir žvalgomasis eksperimentinis nedidelės imties tyrimas atskleidė, kad morfonotaktinės samplaikos įsisavinamos anksčiau nei fonotaktinės (Kamandulytė 2006a, 2006b; Kamandulytė-Merfeldienė 2015a). Be to, gauti rezultatai leido suformuluoti netikėtą prielaidą, kad vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, – priešingai nei tipiškos raidos atveju– morfonotaktines samplaikas ištarti sunkiau (Kamandulytė-Merfeldienė 2015a). Iki šiol dėmesį į šį dėsningumą atkreipė tik Chloe R. Marshall ir Heather K. J. van der Lely (2006), pristatydamos žodžių kartojimo testo rezultatus. Reikia paminėti, kad šie lietuvių kalbos morfonotaktikos tyrimai, deja, buvo fragmentiški, pasižymėjo nedidele imtimi, todėl rezultatus, patvirtinančius morfonotaktikos teoretikų hipotezę ir atskleidžiančius įdomių pastebėjimų apie vaikų, turinčių kalbinės raidos sutrikimų, kalbą, reikėtų vertinti atsargiai. Įdomu ir tai, kad minėtoji hipotezė nebuvo patvirtina atlikus vokiečių (Freiberger 2007, 2014) kalbos tyrimus, todėl kyla klausimas, ar nedidelės imties lietuvių kalbos tyrimas, atskleidęs fonotaktikos ir morfotaktikos ryšį ir parodęs, kad tipinės kalbinės raidos vaikai morfonotaktines samplaikas (esančias morfemų sandūroje) įsisavina lengviau nei fonotaktines (esančias morfemoje), yra patikimas ir svarbus šiai naujai tyrimų sričiai. Intriguoja ir tai, kad lenkų kalbos tyrimas (Zydorowicz 2010), kaip ir lietuvių, patvirtino morfonotaktikos hipotezę, o tai

leidžia daryti prielaidą, kad morfonotaktinės priebalsių samplaikos įsisavinamos lengviau nei fonotaktinės morfologiškai turtingose kalbose (Dressler, Kononenko-Szoszkiewicz, Sommer-Lolei et al. 2019). Remiantis šia mintimi, vaikai anksti „įpranta“ prie sudėtingos ir turtingos lietuvių kalbos gramatinės sistemos ir nesąmoningai pastebi morfemų ribas. Čia svarbus natūraliosios morfologijos teorijoje minimas dažnumo principas: tai, kas dažna, pastebima anksčiau ir lengviau. Dažnumo poveikį lietuvių kalbos gramatinės sistemos įsisavinimui yra atskleidę įvairių gramatinių kategorijų bei derivacinių morfemų tyrimai, pavyzdžiui, ankstyvas ir, lyginant su kitomis kalbomis, sklandus deminutyvų įsisavinimas siejamas su šių darinių gausa vaikams skirtoje kalboje (Savickienė 2007; Dabašinskienė 2010), o daiktavardžio (Savickienė 2005, 2006), veiksmažodžio (Wójcik 2000) ir būdvardžio (Kamandulytė 2009; Kamandulytė-Merfeldienė 2012, 2015b) gramatinių kategorijų dažnumas ir žymėtumas tiesiogiai koreliuoja su jų įsisavinimo eiliškumu bei paprastumu. Taigi šioje studijoje aprašomo tyrimo tikslas – ištirti tipinės raidos vaikų ir vaikų, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas 1 , gebėjimą tarti morfonotaktines (esančias morfemų sandūroje, pvz., kal-s-iu) ir fonotaktines (esančias morfemose, pvz., bals-as) priebalsių samplaikas; patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad tipinės kalbinės raidos atveju morfonotaktines samplaikas vaikai įsisavina lengviau nei fonotaktines. Tikslui pasiekti formuluojami keli uždaviniai: 1) remiantis morfonotaktikos teorija, aprašyti morfonotaktines lietuvių kalbos priebalsių samplaikas; 2) aptarti fonotaktinių ir morfonotaktinių priebalsių samplaikų raidą remiantis vieno vaiko kalbos tekstynu; 3) sudarius reprezentatyvią tiriamųjų imtį (80 tipinės kalbinės raidos vaikų ir 80 vaikų, turinčių kalbos neišsivystymą),

1 Kalbėjimo ir kalbos sutrikimų klasifikacijoje kalbos neišsivystymas apibrėžiamas kaip visos kalbos sistemos– fonetikos, leksikos, gramatikos, rišliosios kalbos– sutrikimas, skirstomas į lygius: žymus, vidutinis, nežymus (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Sveikatos apsaugos ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas 2011). Kalbos neišsivystymo terminas atitinka anglų kalboje vartojamus terminus specific language impairment (SLI) ir primary language disorder (PLD).

atlikti eksperimentinį morfonotaktinių samplaikų įsisavinimo tyrimą; 4) remiantis ilgalaikio stebėjimo būdu sukaupto tekstyno analizės ir eksperimentinio tyrimo rezultatais, aptarti priebalsių samplaikų įsisavinimo sunkumus atsižvelgiant į (mor)fonotaktines samplaikų ypatybes; 5) derinant kiekybinius bei kokybinius metodus, išanalizuoti rezultatus ir nustatyti morfonotaktinių bei fonotaktinių priebalsių samplaikų įsisavinimo sunkumus tipiškos ir sutrikusios kalbinės raidos atveju; 6) suformuluoti išvadas ir patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad morfonotaktinės priebalsių samplaikos yra įsisavinamos lengviau nei fonotaktinės samplaikos tipiškos raidos atveju; nustatyti, ar šis dėsningumas veikia sutrikusios kalbos atveju; 7) nustatyti ryšį tarp morfotaktikos ir fonotaktikos įsisavinimo; 8) pateikti rekomendacijas logopedams. Studijoje aprašomame tyrime taikomi keli metodai: ilgalaikio stebėjimo, skersinio pjūvio ir eksperimentinis. Fonotaktinių ir morfonotaktinių samplaikų raida vaiko kalboje analizuojama pasitelkus ilgalaikio stebėjimo metodu sukauptą tekstyną. Taikant skersinio pjūvio metodą, sudaroma tiriamųjų imtis, subalansuota amžiaus (4;6–5;5 ir 5;6–6;5 metų 2 ) ir kalbos raidos požiūriu (tipinės raidos vaikai ir vaikai, kuriems nustatytas kalbos neišsivystymas). Tiriamųjų testavimas atliekamas taikant eksperimentinį metodą, kai, naudojant tyrimo reikmėms sudarytą kalbos vertinimo testą, apklausiami tiriamosios grupės vaikai. Analizuojant CHILDES formatu parengto tekstyno duomenis, naudotasi CLAN programa (MacWhinney 2000). Atliekant kiekybinę eksperimentinio tyrimo duomenų analizę ir vertinant gautus tyrimo rezultatus, naudotas kompiuterinės programos statistikos paketas„SPSS/w 24.0“ ir MS Excel 2016 kompiuterinėprograma:

2 Kaip įprasta psicholingvistiniuose tyrimuose, čia ir toliau vaiko amžius žymimas taip: 4;6– ketveri metai šeši mėnesiai.

a) Nagrinėjamų parametrų pasiskirstymui įvertinti taikyta aprašomoji duomenų statistika: absoliutūs (n) ir procentiniai dažniai (proc.). Darbe pateikiami nagrinėjamų parametrų vidurkis ir jo standartinis nuokrypis. b) Dviejų nepriklausomų imčiųkintamųjųvidutinėms reikšmėms palyginti naudotas Stjudento t-testas.Kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05, parametrųskirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. c) Parametrų ryšiams vertinti sudarytos susijusių parametrų lentelės, parametrų priklausomybei nustatyti skaičiuotas chi-kvadrato (χ2) kriterijus. Kai reikšmingumo lygmuo p < 0,05, parametrų skirtumas laikytas statistiškai reikšmingu. d) Ryšio tarp neparametrinių požymių stiprumas analizuotas apskaičiuojant Spearmano koreliacijos koeficientą (r).Koreliacijos koeficientas laikomas teigiamu, kai, vienam dydžiui didėjant, didėja ir kitas, neigiamu– kai, vienam dydžiui didėjant, kitas mažėja.Jei 0<|r|≤0,3– parametrai silpnai susiję, jei 0,3<|r|≤0,8– vidutiniškai susiję, jei 0,8<|r|≤1– stipriai susiję. Gauti tyrimo rezultatai svarbūs moksliniu požiūriu, nes reikšmingai papildo pasaulyje naują morfonotaktikos tyrimų sritį, leidžia patikrinti morfonotaktikos teoretikų keliamą hipotezę ir suteikia medžiagos lyginamiesiems kalbų tyrimams. Neabejotina ir praktinė aprašomų tyrimų vertė: gauti rezultatai atskleidžia tipiškai ir sutrikusiai kalbos raidai būdingas (mor)fonotaktikos ypatybes bei sunkumus, o tai leidžia formuluoti rekomendacijas, galinčias padėti įveikti kalbos įsisavinimo sunkumus. Studijoje aprašomo tyrimo rezultatais ateityje planuojama remtis kuriant kalbos sutrikimų diagnostikos ir įveikos priemones. Šioje mokslo studijoje aprašomas eksperimentinis tyrimas yra Vytauto Didžiojo universitete vykdomo projekto „Kalbos neišsivystymo požymiai ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje: spontaninės ir išgautosios kalbos analizė bei eksperimentiniai tyrimai“ (vadovė Laura Kamandulytė-Merfeldienė) dalis. Projektas

finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (LMTLT) pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą, sutarties nr. S-LIP-18-36. Mokslo studijos parengimą ir leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-LIP-18-36). Autorė dėkoja už mokslinių tyrimų gaires ir konsultavimą prof.WolfganguiU.Dressleriui ir prof. InetaiDabašinskienei, taip pat už patarimus šios mokslo studijos recenzentams– prof. AstaiKazlauskienei ir prof. Aleksandrui N. Kornevui. Autorė dėkoja dr. Ingridai Balčiūnienei už sukauptus vaiko kalbos duomenis, psichologei Jūratei Lietuvnikienei, VšĮ „Logopedinės pagalbos centras“ vadovei psichologei ir logopedei dr. Vilmai Makauskienei, lopšelio-darželio „Vaikystė“ logopedei Gintarai Povilaitienei, lopšelio-darželio „Giliukas“ logopedei RūtaiOrdienei, lopšelio-darželio „Aviliukas“ logopedei Daivai Mickuvienei, lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ logopedei Laimai Rickevičienei, lopšelio-darželio „Žara“ logopedei Alei V. Šoblinskienei už pagalbą kaupiant eksperimentinių tyrimų duomenis.