Įvadas

Augalų ligos ir kenkėjai padaro nemažai žalos. Pastaruoju metu augalų apsauga dėl intensyvaus žemės naudojimo tampa vis svarbesnė.

Derliaus nuostolius žemės ūkyje siekiama sumažinti įvairiais augalų apsaugos metodais: organizaciniu ūkiniu, agrotechniniu, fiziniu-mechaniniu, karantininiu, genetiniu ir cheminiu. Integruotos augalų apsaugos priemonių sistemoje šių metodų derinimas neleidžia pasėliuose ligoms ir kenkėjams peržengti ekonominio žalingumo ribos ir padeda ne tik išsaugoti, bet ir gausinti natūralių jų priešų gyvybingumą. Todėl labai svarbu tinkamai parinkti, suderinti ir pritaikyti tam tikrus augalų apsaugos metodus, kad jie teiktų naudą ne tik žemdirbiui, bet ir prisidėtų prie gamtos tvarumo. Nors ir sudėtinga įdiegti integruotą augalų apsaugos sistemą, ji visada ekonomiškai pasiteisina, nes – sunaudojama mažiau cheminių produktų, sumažėja tikimybė atsirasti chemikalams atsparioms kenkėjų bei ligų sukėlėjų rasėms ir neigiamas pesticidų poveikis aplinkai.

Norint užauginti kokybišką derlių ir nepadaryti žalos gamtai reikia išmanyti cheminių ir biologinių junginių savybes ir jų poveikius kenksmingiems organizmams. Didelė atsakomybė tenka augalų apsaugos produktų naudotojams, nes jie,siekdami apsaugoti pasėlius nuo kenksmingų organizmų, tiesiogiai su jais dirba. Pesticidų asortimentas nuolat keičiasi, todėl knygoje pateikti tik pagrindiniai integruotos augalų apsaugos metodai. Knygoje supažindinama ir su Geros augalų apsaugos praktikos (GAP) taisyklėmis, kurios rekomenduoja naudoti tik minimalius augalų apsaugos produktų kiekius, užtikrinančius efektyvią apsaugą nuo kenksmingų organizmų.

Pirmoje knygos dalyje aptariami svarbiausi augalų apsaugos metodai. Ši informacija padės racionaliau parinkti ir pritaikyti juos praktikoje. Antroje dalyje pateiktos žinios apie cheminę kenksmingų organizmų kontrolę: pesticidus, jų veikimo augaluose mechanizmus, jų teigiamas savybes ir neigiamus padarinius. Nemažai dėmesio skirta ir biologiniam augalų apsaugos metodui.

Šioje knygoje yra surinkta ir susisteminta informacija iš įvairios mokslinės literatūros. Nebuvo apsieita be knygų, kurios buvo ir bus labai svarbios plėtojant augalų apsaugos mokslą Lietuvoje – pirmojo augalų apsaugos vadovėlio Augalų apsauga, kuris lietuvių kalba buvo išleistas 1975 m. Jį parašė augalų apsaugos žinovai – profesorius Simonas Pileckis, docentai Antanas Lešinskas, Asta Vengeliauskaitė, Rožė Žuklienė ir Lionginas Žuklys. Taip pat ir vadovėlio Augalų cheminė ir biologinė apsauga, kurį 1989 m. išleido docentės Danutė Repšienė ir Nijolė Špokienė.

Ši mokomoji knyga skirta agronomijos specialybių studentams. Tikiuosi, ji taip pat sudomins ir augalų apsaugos specialistus, ūkininkus bei visus, kurie siekia atnaujinti, pagilinti augalų apsaugos žinias, ir tuos, kurie domisi augalų apsaugos mokslu.

Autorė dėkoja recenzentams: Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausiajam mokslo darbuotojui, VDU Žemės ūkio akademijos profesoriui habilituotam mokslų daktarui Zenonui Dabkevičiui, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentui Evaldui Klimui ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorei Aurelijai Šaluchaitei už kruopščiai peržiūrėtą rankraštį ir vertingas pastabas.