Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai

Straipsnių rinkinys

Sudarytojas prof. dr. Lauras Bielinis

Kaunas, 2022

Recenzentai:

Prof. dr. Vaidutis Laurėnas, Klaipėdos universitetas

Doc. dr. Vytautas Dumbliauskas, Mykolo Romerio universitetas

Straipsnių rinkinys apsvarstytas ir rekomenduotas leidybai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto tarybos posėdyje 2022 m. sausio 20 d. (protokolo Nr. 2021/2022-07).

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt

ISBN 978-609-467-510-2 (spausdintas)

ISBN 978-609-467-511-9 (internetinis) https://doi.org/10.7220/9786094675119

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2022

Turinys

Lauras Bielinis

Dominique Woltono tezių apie naujus politinės komunikacijos prieštaravimus

XXI amžiaus pradžioje kritika ................................................................................................11

Auksė Balčytienė, Kristina Juraitė Medijų pliuralizmo ir komunikacinio veiksmo problemos šiuolaikinėje šalių demokratijoje......................................................................................................23

Gintautas Mažeikis Kultūros politika ir viešas komunikacinis protas ....................................................................45

Ignas Kalpokas

Audronė Nugaraitė Dirbtinis intelektas kaip ryšių su visuomene kaitos instrumentas ...........................................81

Andrius Šuminas

Lietuvos politikų ir partijų rinkiminių žinučių tematika 2020 m. Seimo rinkimų kampanijos metu ..................................................................................................................95

Giedrė Vaičekauskienė

Populistinė retorika kaip politinis pasirodymas internete ..........................................................105

Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė

Lietuvos Vyriausybės komunikacija COVID-19 pandemijos metu: strateginė ar reakcinė veikla? ...............................................................................................................................129

Linas Kontrimas

Kintančios rinkimų kampanijos ir ryšių su visuomene konsultantai: diskusinis modelis praktikai suprasti .................................................................................................................145

Politinė propaganda ir informaciniai karai

Mantas Martišius

....................................................156

Kova dėl percepcijos ...........................................................................................................157

Vitalijus Leibenka

Informacinio karo ir informacinio kariavimo teorinė analizė ................................................181

Viktor Denisenko

Manipuliuojant naujos apkaltos vizija ...................................................................................199

Nerijus Maliukevičius, Lukas Andriukaitis

Aktyvių priemonių evoliucija: operacijos „Ghostwriter“ atvejis ............................................215

Įvadas

Skaitytojų vertinimui teikiama knyga yra VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešosios komunikacijos katedros inicijuotas straipsnių rinkinys, kuriame VDU komunikacijos ir politikos mokslų specialistai bei Vilniaus universiteto komunikacijos mokslų atstovai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos tyrėjai visuomenės dėmesiui pateikia platų politinės komunikacijos problemų spektrą. Šio leidinio parengimo motyvas yra paprastas – politika ir komunikacija pasaulyje ir Lietuvoje vis labiau matomos kaip dvi susiliejusios vieningo reiškinio dalys. Šios dalys yra sunkiai atskiriamos ir dar labiau sudėtinga paaiškinti politinius procesus be jų viešinimo bei politinės valdžios vykdomos komunikacijos vertinimų ir suprantama, kad daugelis komunikacijos problemų, prieštaravimų tėra politinių prieštaravimų atgarsiai. Taigi, politinės komunikacijos problema Lietuvoje tampa vis labiau matoma ir įvairiai vertinama. Suprantama, politikoje, valstybės gyvenime komunikacija išties tampa bene vienu iš svarbiausių politinės pozicijos viešinimo kelių. Mes turime taip pat pripažinti, kad komunikacija ir politika siejasi praktiškai visose situacijose. Iš esmės politinis veiksmas gali būti įvardijamas kaip komunikacijos intencijų sankirta, o visas įvairus ir įvairiakryptis politinis procesas yra daugiasluoksnės komunikacijos produktas. Taigi, šiame leidinyje siekiama parodyti tą sudėtingą ir platų komunikacijos problemų politikoje spektrą.

Leidinyje paliečiamos teorinės komunikacijos įžvalgos (Gintauto Mažeikio straipsnis) susietos su vertybinių konfliktų raiška. Iš esmės tai veda į labai aiškų politinio komunikavimo procedūros išgryninimą. Trumpai kalbant, komunikacijos stoka, arba pernelyg konfliktinė komunikacija, vertintina kaip kultūros politikos raiškos pasekmė, ne visada sėkminga ir ne visada suprantama jos dalyviams.

Kita vertus, ryškus komunikacijos akcentas politikoje sietinas su politine lyderyste, bet čia pažvelgiama į situaciją modernių pokyčių kontekste (Igno Kalpoko straipsnis), kur posthumanizmo teorijos kontekste atskleidžiama politinės lyderystės raiškos kaita bei nauji santykio su sekėjais formavimo būdai duomenizuotoje aplinkoje. Skaitmenizacijos procesų sukurta situacija rodo, kad politikoje vis dažniau matoma dirbtinio intelekto įsiterpimo į komunikacijos procesus problema (Audronės Nugaraitės straipsnis). Tenka konstatuoti, kas technologijos ir dirbtinis intelektas keičia globalų pasaulį, atskiras valstybes ir žmonių gyvenimą, nepriklausomai nuo amžiaus ir veiklos pobūdžio.

Lygiai taip pat tęsiami samprotavimai apie politinės komunikacijos pokyčius (Lauro Bielinio straipsnis) lyginant dabarties specifikas su praeito amžiaus pabaigoje ir XXI amžiaus pradžioje pateiktais specifiniais politinės komunikacijos prieštaravimais bei problemomis, atsirandančiomis politikoje ir komunikacijos procesuose imant dominuoti technologijoms.

Daug dėmesio skiriama viešiesiems ryšiams ir žiniasklaidai. Pastebima, kad šiuolaikinėse visuomenėse – tiek Baltijos valstybėse, tiek ir kitur Europoje – viešoji erdvė, o sykiu ir ją įvietinanti klasikinės žiniasklaidos bei globalių platformų infrastruktūra išgyvena ne tik

Politikos ir komunikacijos sankirtoje: tendencijos, diskursai, efektai kaitą ir transformacijas, bet ir daugybinius sukrėtimus (Auksės Balčytienės ir Kristinos Juraitės straipsnis). Visa tai sukelia nemažai prieštaravimų, kurie signalizuoja, kad medijų aplinka nėra tokia atvira ir įtrauki, kad kurtų saugumo, pasitikėjimo ir solidarumo atmosferą tarp komunikuojančiųjų. Konkrečias nepasitikėjimo ir neinformuotumo tendencijas iliustruoja Austės Aleksandravičiūtės-Šviažienės straipsnis, kuriame analizuojama Lietuvos Vyriausybės komunikacija COVID-19 pandemijos metu.

Kitas svarbus politinės komunikacijos aspektas sietinas su viešųjų ryšių ir retorikos galimybėmis politikoje. Čia minėtinas Lino Kontrimo straipsnis, kur politiniai ryšiai su visuomene akcentuojami kaip ypač svarbūs rinkimų metu. Šiame straipsnyje diskusijai pateikiamas modelis, galintis padėti stebėti, kaip per ryšių su visuomene prizmę gali būti veikiamas politikos formavimo, konkrečiai – rinkimų kampanijų, procesas. Šiam straipsniui antrina Giedrės Vaičekauskienės samprotavimai apie populistinę retoriką, kuriai pirmiausia sąlygas kurti populiarius pasirodymus suteikė socialiniai tinklai. Šiame straipsnyje analizuojama LR Seimo narių (2016–2020 m.) G. Landsbergio, R. Karbauskio retorika platformoje „Facebook“.

Andrius Šuminas analizuoja Lietuvos politikų ir partijų rinkimų žinučių tematiką 2020 metais. Jis parodo, kaip rinkimų kampanijų strategai visais būdais siekia, kad visuomenės diskurso lauke dominuotų kandidatams palankios ir potencialiems rinkėjams aktualios su įvairiomis problemomis susijusios temos.

Šiame rinkinyje daug dėmesio skiriama propagandos ir informacinių karų tematikai.

Štai Mantas Martišius teigia, kad propagandistai nuolatos skleidžia informaciją apie tolimas grėsmes, nes tai padeda pateisinti jų egzistavimą. Taip autorius teoriniu aspektu nagrinėja propagandos siekiamą sudaryti įvykių vaizdą. Viktoras Denisenko bando parodyti, kaip su Kremliumi siejamame „Sputnik Lietuva“ tinklalapyje propagandos tikslais konstruojamas konfliktinės situacijos vaizdinys, kuriuo siekiama paveikti Lietuvos informacinį lauką. Toliau informacinių konfliktų temą analizuoja Nerijus Maliukevičius ir Lukas Andriukaitis, vertindami Rusijos aktyvių priemonių evoliuciją. Autoriai parodo, kaip modernios operacijos derina kibernetines atakas su tradicinėmis informaciniopsichologinio poveikio priemonėmis. Vitalijus Leibenka gilinasi į informacinio karo tematikos įvairovę mokslinėje literatūroje ir žiniasklaidoje. Toje įvairovėje pastebima tendencija, kai išplaunamas informacinio karo termino turinys. Autorius teigia, kad informacinio karo reiškinys skiriasi nuo informacinio kariavimo reiškinio.