Turinys

Anga

A. Augustaitis, I. Augustaitienė, D. Jonikavičius, A. Kliučius, A. Pivoras, G. Pivoras, Ž. Preikša – Sąlygiškai natūralių miško ekosistemų būklė ir jos ilgalaikiai pokyčiai šylant klimatui

A. Augustaitis – Pažemio ozonas ir jo poveikis pagrindinių medžių rūšių būklei ir metiniam prieaugiui

A. Augustaitis – Medžių kamienų prieaugio formavimosi ypatumai paros bėgyje

A. Augustaitis, A. Kliučius, D. Jonikavičius – Ar miško sengirių rezervatai – reikšminga priemonė klimato kaitai slopinti?

E. Bartkevičius, V. Vilimas, J. Mingaila – Beržų sulos gavybos Lietuvoje galimybių tyrimai

G. Brazaitis – Biologinės įvairovės apsauga Lietuvos miškuose

G. Brazaitis, Ž. Preikša – Medžių mikrobuveinės ūkiniuose miškuose – įvairovė ir apsaugos rekomendacijos

D. Danusevičius, V. Baliuckas, J. Buchovska, R. Kembrytė, D. Kavaliauskas, O. Gailing –Mažalapės liepos evoliucinė kilmė Lietuvoje

D. Danusevičius, V. Baliuckas, J. Buchovska, R. Kembrytė – Paprastojo ąžuolo evoliucinė kilmė Lietuvoje

D. Danusevicius, R. Špinkytė-Bačkaitienė, R. Kembrytė, J. Buchovska, P. Adeikis – Kas jūs, hibridai?

D. Jonikavičius – Nuotoliniai metodai miškotyroje

G. Jurkšienė, V. Baliuckas, V. Sirgedaitė-Šėžienė, A. Juškauskaitė – Alksnių hibridizacija

Lietuvoje

D. Kavaliauskas, D. Danusevičius – DNR padeda atsekti medžių kilmę: miškų kilmės kontrolė pagal DNR žymenis

R. Kembrytė, D. Danusevičius, J. Buchovska, V. Baliuckas – DNR žymenų pritaikymas istorinei miško medžių introdukcijai atsekti: nustatyta Lietuvoje augančių paprastojo buko medynų ir medžių grupių parkuose genetinė kilmė

G. Kulbokas, A. Augustaitis – Aplinkos kaitos poveikis Lietuvos miškų pagrindinių medžių rūšių kamienų prieaugiui

E. Linkevičius – Ar auginsime Lietuvoje bukus? Bukų žėlimo tyrimai po atliktų atvejinių kirtimų

D. Lukminė, S. Mizaras – Ar svarbūs miškai visuomenei: miškai ir visuomenės gerovė

D. Marčiulynienė, A. Marčiulynas, J. Lynikienė, V. Mishcherikova, A. Gedminas, I. Franic,

A. Menkis – Įžvalgos į ateities miškus: ligų iššūkiai ir priemonės ekosistemoms išsaugoti

G. Mozgeris, E. Makrickienė, N. Pivoriūnas – Kompleksiškas miškininkavimo alternatyvų vertinimas: laukti, spėlioti ar modeliuoti?

G. Mozgeris, D. Juknelienė – Lietuvos miškingumas vakar, šiandien ir rytoj

G. Mozgeris, V. Kazanavičiūtė – Miškininkavimas ir Lietuvos miškų potencialas kaupti anglį

M. Mikalajūnas, G. Kulbokas, A. Augustaitis – Pušynų vystymosi ypatumai šiltėjant klimatui: ką rodo medyno vidutinio medžio prieaugis?

E. Petrauskas, P. Rupšys – Naujas požiūris į medžių ir medynų našumo modelius

A. Pivoras, V. Marozas, A. Augustaitis – Medžių fotosintezės ir chlorofilo fluorescencijos intensyvumo sezoninės kaitos ypatumai šylant klimatui

I. Ruškytė – Kertinių miško buveinių iniciatyvos indėlis į biologinės įvairovės išsaugojimą

L. Straigytė – Miestų ir rekreacinė miškininkystė: šiuolaikinės technologijos parkų želdiniams inventorizuoti

D. Sidabrienė, A. Pivoras, V. Marozas, A. Augustaitis – Pagrindinių miško medžių rūšių transpiracijos intensyvumas skirtingose miško augavietėse

D. Sidabrienė, V. Marozas, A. Augustaitis – Medžių vandens naudojimo efektyvumas kaip prisitaikymo prie besikeičiančios aplinkos rodiklis

M. Sirgėdienė – Ar aukštapelkių pušys sudaro savitą genofondą?

R. Špinkytė-Bačkaitienė, D. Danusevičius, R. Kembrytė, P. Adeikis – Vilko ekologijos tyrimai Lietuvoje

D. Tiškutė-Memgaudienė, J. Damskienė, M. A. Shor, A. Jablonskienė – Lietuvos miškų ekosistemų būklė – kokia ji?

V. Ulevičius, S. Byčenkienė, J. Pauraitė, A. Augustaitis – Medžių išskiriami antriniai organiniai junginiai kaip stresą patiriančio miško indikacija

R. Verbylaitė, V. Baliuckas, A. Juškauskaitė – Kokios lyties Lietuvoje augantys drebulės rinktiniai medžiai?

T. Vaidelys, E. Škut – Drebulinės kempinės sukeliamo puvinio formos vertinimas naudojant garsinę tomografiją

R. Vaitkevičiūtė-Balčė – Kadagys – svarbus miško ekosistemos komponentas

R. Žalkauskas – 3-30-300 taisyklė Lietuvos miestuose?

Įžanga

Stiprėjant klimato kaitos stresorių poveikiui bei didėjant ekonominiam ir geopolitiniam nestabilumui, reikia valstybei svarbius sprendimus priimti apgalvotai, remiantis moksliniais tyrimais ir svarbiausia – pasitelkus tinkamas kompetencijas. Tvariai miškininkauti šiandien nebepakanka tik šabloniškai vykdyti įvairaus lygmens direktyvų, nuostatų ar taisyklių reikalavimus. Būtina atsižvelgti į šalies, jos regiono, konkretaus miško ar medyno ypatumus, paskirtį bei visuomenės lūkesčius. Miškų sektorius apima ilgus metus kurtą miškų auginimo, priežiūros ir naudojimo sistemą, ambicingą, perspektyvią ES rinkoms medienos pramonę bei gamtines ekosistemas, kuriose tarpsta didelė dalis mūsų krašto bioįvairovės. Svarbu suprasti mūsų šaliai ekonominiu, ekologiniu ir socialiniu požiūriais svarbaus miškų sektoriaus kompleksiškumą bei miškotyros mokslo integralumą – vargu ar efektyvu ieškoti sprendinių atskyrus integralias miškų sektoriaus funkcijas ar miško ekosistemos komponentus. Be to, ypač svarbus yra aukštos kvalifikacijos, platesnio holistinio mąstymo specialistų poreikis ir išugdyta atsakomybė tiek už ekosistemų tvarumą, tiek ir už kuo didesnį miško sektoriaus indėlį į šalies ir jos piliečių gerovę

Šiame leidinyje glaustai ir pagal galimybes paprastai stengėmės pristatyti miškotyros tyrimus bei studijas tokius, kokie jie šiuo metu vystomi didžiausiuose Lietuvos miško mokslų centruose –Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje bei Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro Miškų institute. Leidinys yra skirtas auditorijai, tikėtina, ženkliai platesnei nei autorių moksliniai interesai ir kompetencijos. Kviečiame kartu su šių mokslinių straipsnių autoriais pasidomėti miškotyra, jos universitetinėmis studijomis ir pamąstyti – Quo vaditis, silvae?

Akad. Darius Danusevičius, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ir miškų mokslų skyriaus Miškininkystės sekcijos pirmininkas

Prof. Gintautas Mozgeris, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros vedėjas