Ar miško sengirių

Vienas pagrindinių kompleksiško monitoringo tikslų yra hidrologiniu požiūriu gana gerai izoliuotuose mažų upelių baseinuose nustatyti ir sekti perbrendusių medynų vystymosi ypatumus, medžių žuvimo ir atsikūrimo intensyvumą bei gyvos ir negyvos (mort) masės balansą, jį sąlygojančius veiksnius. Biomasės nustatymas yra pirmas ir pagrindinis žingsnis cheminių elementų persiskirstymui bei cirkuliacijai miško ekosistemose nustatyti.

Medžių skaičius. Aukštaitijos KMS Versminio upelio uždarame baseine vyrauja spygliuočių daugiaardžiai medynai. Tai daugiausia seni, perbrendę pušynai su keliomis eglių kartomis. Nustatyta, kad per 28 metus

1 ha plote gyvų medžių vidutiniškai sumažėjo nuo 651 iki 368 vnt. (arba 43,5 %). Tai sudarytų 1,6 % visų stebimų medžių per metus.

Pušų sumažėjo 16,4 %, paprastųjų eglių – 48,5 %, beržų – net 52,3 %. Tai sudarytų atitinkamai 0,61 %, 1,8 % ir 1,9 % šių rūšių medžių per metus. Žuvusiuose medynuose vyko atsikūrimas, dėl ko medžių skaičius padidėjo 20 %, iš jų eglės sudarė 70 %, o beržai – 30 %.

Žemaitijos KMS baseine vyrauja eglynai su nedidelėmis pušų ir beržų priemaišomis, kurių amžius atskiruose eglynuose viršijo brandos amžių. Šioje stotyje gyvų medžių vidutiniškai sumažėjo nuo 38,5 %, arba mažėjo po 1,8 % per metus. Pušų sumažėjo 22,9 %, arba 1,1 % per metus. Dėl žievėgraužio tipografo ir nepalankių klimato veiksnių (vėjalaužų ir vėjavartų) eglių žuvimo intensyvumas pasiekė 39,2 % (1,9 % per metus). Beržų kritimas buvo intensyviausias (kaip ir Aukštaitijos KMS) ir sudarė 48,7 %, arba 2,3 % per metus.

Žuvusių medynų vietoje, kaip ir Aukštaitijos KMS, formavosi jaunuolynai. Stebimų medžių padidėjo taip pat apie 20 proc. Jie visi buvo paprastosios eglės. Pušų atsikūrimas stebimuose miškuose nebuvo registruotas.

Medyno tūris. Aukštaitijos KMS didžiausiu teigiamu tūrio pokyčiu pasižymėjo pušys. Jų tūris per 27 m., įskaitant ir medžių kritimą, padidėjo nuo 225 m3 iki 262 m3/ha, t. y. 16,5 %. Tai sudarytų po 1,4 m3 per metus. Didžiausiu neigiamu tūrio pokyčiu pasižymėjo beržai. Jų tūris vidutiniškai mažėjo nuo 33 m3 iki 22 m3/ha. Tai sudarytų 33 %, arba po -0,4 m3/ha per metus. Eglių tūrio kaita buvo stabili, t. y. jų atkritimas ir prieaugis praktiškai buvo lygūs.

1 pav. Vyraujančių rūšių medžių tūrio pokytis ir išlikusių gyvų medžių bei jų tūrių suminės vertės (Bendras tūris)

Aukštaitijos KMS baseine

Žemaitijos KMS baseine augančių medžių tūris per 26 m. sumažėjo nuo 333 m3 iki 297 m3/ha, t. y. 36,3 m3/ha, arba 1,4 m3/ha per metus. Didžiausiu tūrio sumažėjimo intensyvumu pasižymėjo eglės, kurių tūris sumažėjo 54,3 m3/ha, arba 2,1 m3/ha per metus. Beržų tūrio pokytis buvo artimas -1 m 3/ha, o pušų tūrio pokytis buvo teigiamas ir siekė +14,2 m 3/ha, arba 0,6 m 3/ha per metus.

2 pav. Vyraujančių rūšių medžių tūrio pokytis ir išlikusių gyvų medžių bei jų tūrių suminės vertės (Bendras tūris)

Žemaitijos KMS baseine

Išlikusių gyvų medžių didžiausias tūrio prieaugis

Aukštaitijos KMS baseino 1 ha miško plote buvo eglių, kurių tūris padidėjo nuo 71 m3 iki 148 m3/ha, t. y. daugiau nei 2 kartus, arba po 2,9 m3/ha per metus. Kiek mažesniu tūrio prieaugiu pasižymėjo pušys. Jų tūris padidėjo nuo 195 m3 iki 262 m3/ha. Tai sudaro daugiau negu 25 %, arba po 2,5 m3/ha per metus. Beržų tūrio prieaugis padidėjo nuo 14 m3 iki 22 m3/ha. Tai sudaro intensyvumu padidėjo pušų – 14,7 t/ha, arba 0,55 t/ha per metus, ir dar mažiau – lapuočių medžių rūšių –12,8 t/ha, arba 0,47 t/ha per metus.

36 %, arba po 0,3 m3/ha per metus. Tokiu būdu išlikusių gyvų medžių tūrio prieaugis sudarė po 5,7 m3/ha per metus.

Žemaitijos KMS didžiausias tūrio prieaugis buvo išlikusių gyvų eglių. Per 26 m. tokių eglių tūris padidėjo nuo 110 m3 iki 206 m3/ha, t. y. apie 2 kartus, arba po 3,7 m3/ ha per metus. Kiek mažesniu tūrio prieaugiu pasižymėjo pušys. Jų tūris per 26 m. padidėjo nuo 42,3 m3 iki 62,4 m3/ ha, t. y. 50 %, arba po 0,8 m3/ha per metus. Beržų tūrio prieaugis padidėjo nuo 5,8 m3 iki 12,5 m3/ha. Tai sudaro daugiau negu 110 %, arba po 0,3 m3/ha per metus. Tokiu būdu išlikusių gyvų medžių tūrio prieaugis sudarė 131 m3/ha, arba po 5,1 m3/ha per metus.

Abiejose stotyse gyvų medžių tūrio prieaugis panašus, tik žymiai mažesnis negu vidutiniškai Lietuvos ūkinių miškų prieaugis. Tai tipinis brandžių ir perbrendusių, gana tankių medynų prieaugio intensyvumas.

Medynų biomasė. Aukštaitijos KMS medynų biomasė vidutiniškai padidėjo nuo 218 t iki 230 t/ha, įskaitant naujus į apskaitą įtrauktus medžius (prieaugį), o jos pokytis, palyginti su 1999 m., padidėjo 25,7 t/ha, arba 1,22 t/ha per metus.

Žemaitijos KMS gyvos medienos biomasė sumažėjo 27 t/ha, t. y. po 1 t/ha per metus, o mort masė padidėjo beveik iki 130 t/ha, arba po 5 t/ha per metus. Toks intensyvus sumažėjimas buvo sąlygotas žievėgraužio

3 pav. Gyvos ir negyvos (mort) organinės masės, priklausomai nuo jos destrukcijos laipsnio, balansas Aukštaitijos ir Žemaitijos KMS rezervatuose. Medienos suirimo laipsnis: mort 1 – ką tik žuvę medžiai; mort 6 –visiškai suirę medžiai

Negyvosios medienos kiekis, kuris per 27 m. dūlėjo bei iš dalies kaupėsi ir praturtino dirvožemį, didėjo nuo 33,4 t iki 124,4 t/ha. Tai sudarė 3,3 t/ha per metus.

Ypač reikšmingai didėjo eglių mort masė – 55,9 t/ha, arba po 2,1 t/ha per metus; beveik 3 kartus mažesniu

Išvados. Perbrendusiuose medynuose tik paprastosios pušys didina prieaugį žuvusių eglių ir beržų sąskaita. Didžiausiu medžių atkritimu ir mažiausiu prieaugiu pasižymi beržai.

Dėl didesnio žuvusių eglių skaičiaus medynuose mort masė intensyviau kaupiasi Žemaitijos KMS miškuose, su ja į dirvožemį patenka daugiau bioelementų negu Aukštaitijos KMS miškuose.

Paprastoji eglė – pagrindinė medžių rūšis, kuri atsikuria vietoj žuvusios nuo žievėgraužio tipografo eglynuose. Pušys rezervatiniuose miškuose neatsikuria.

Rezervatų sengirės nėra tinkamos anglies sankaupoms didinti. Jos gali būti traktuojamos tik kaip anglies saugykla ir ypač miškuose, kur vyrauja pušys. Nei perbrendę eglynai, nei beržynai nėra tinkami klimato kaitos intensyvumui stabilizuoti, intensyviai asimiliuojant atmosferos CO2