Vyno Žurnalas by Vyno Žurnalas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

alonu ir savotiškai teigiama žiemos numerį ruošti iš vasarą

trūksta pasaulio vyno mėgėjų dėmesio, pinigų, marketingo su-

surinktos medžiagos: žydras dangus, žaliuojantys vynuo-

gebėjimų, čia mezgasi naujos vyno mados užuomazgos – sugrįž-

gynai, žiedais aplipę krūmai kelionių nuotraukose, optimistiniai

ti prie ištakų, atkurti, tai, kas baigia išnykti dėl Naujojo Pasaulio

vyndarių lūkesčiai, prisiminimai apie ramias vakarienes medžių

vyndarių kaltės – autentikos, rankų darbo pojūtį. Ne visada šiose

pavėsyje bei aprasojusios balto, rožinio ir putojančio vyno taurės

šalyse padarytas vynas yra skanus, suprantamas, atpažįstamas.

ant stalų. Pozityvus užtaisas trykšta ir iš įspūdingiausio šiltojo

Tačiau jei jis yra kokybiškas – intelektualinio malonumo dozė

sezono pabaigos renginio – Lietuvos vyno ir desertų derinių

praplėsti žinių ir pojūčių ribas – garantuota.

čempionato nuotaikos. Derinių nuotraukas matysite žurnale,

Žiemos švenčių proga savo, žurnalą kartu redagavusios

tačiau didesnį dėmesį siūlyčiau atkreipti į dalyvius – šie laimingi

Jūratės Sprindžiūnaitės, visų autorių, fotografų, iliustatoriaus

žmonės kelias savaites praleido ragaudami daugybę saldumy-

Rimvydo Kepežinsko, žurnalo dizainerio Lino Gliaudelio, kalbos

nų su vynu ir ieškodami tobulos dermės. Atradimo, harmonijos

redaktorės Astos Žūkaitės, maketuotojos Linos Juršytės vardu

pojūtis yra vyno pasaulio egzistencijos prasmė gražiausioje savo

linkiu patirti kuo daugiau įvairiapusių malonumų.

išraiškoje. Šie šviesūs žmonės prasmei suteikė kūną. Šiame numeryje nusprendėme atsigręžti į praeitį ir galbūt joje pamatyti ateitį. Apsilankėme dėl seniausiai vyną darančios šalies statuso besivaržančiose Armėnijoje ir Gruzijoje, prie senų vyno darymo metodų sugrįžtančioje Slovėnijoje (ačiū Gruzijos

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

ambasadai, restoranui „Tiflisi“ ir fotografui Sauliui Serapinui už puikų viršelį). Anaiptol nepalankiose sąlygose, nes šioms šalims

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

turinys

Turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Ką siūlo Amerikos vyndariai. WSET kursai Lietuvoje. „Armenia Wine“ Lietuvoje

7 psl.

Ordinas už vyno kultūros plėtrą. Naujos idėjos seniausiame Vilniaus restorane.

Įvertintos naujienos iš Mendosos. Someljė mokykla plečiasi

8 psl.

Baltijos šalių someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2011“ skelbia geriausiuosius

12 psl.

„Žalio vyno“ šventė Zyplių dvare. Jurgis Šliogeris

14 psl.

Sugundyk mane saldžiu stebuklu. Jūratė Sprindžiūnaitė

vynas ir vyno regionai

18 psl.

Atradimai tolimojoje Sicilijoje. Jūratė Sprindžiūnaitė

22 psl.

Autoritetų kova dėl ąžuolo. Jolanta Smičienė

25 psl.

Vyno – į Slovėniją. Arūnas Starkus

28 psl.

Brunello di Montalcino. Jurgis Šliogeris

31 psl.

Pirmoji pažintis su Gruzija. Šarūnas Zigmantas

34 psl.

Armėnijos vyndarystė gimsta iš naujo. Arūnas Starkus

41 psl.

Super Toscana vyno konkurentai. Jolanta Smičienė

43 psl.

Vengrijos legenda: „Egri bikaver“ – jaučio kraujas. Jurgis Šliogeris

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 10 psl.

Vyno mėgėjų susitikimo laikas – „Vyno dienos“. Jūratė Sprindžiūnaitė

52 psl.

Su saule kėlęs, ne visada su saule eisi miegoti. Rasa Starkus

58 psl.

1855 m. klasifikuotų augaviečių (Cru Classé) asociacijos vakarienė

„Château Haut Brion“ rūmuose. Arūnas Starkus

65 psl.

Vyninių bumas Kaune. Linas Vaitulevičius

69 psl.

Kryžiažodis. Arūnas Starkus

n e tik vynas 38 psl.

Paprastas kaip obuolys, saldus kaip nuodėmės pažadas. Andrius Užkalnis

61 psl.

Sidro keliu. Daiva Mumgaudienė

vartotojo gidas 47 psl.

Pomerolis. Arūnas Starkus

54 psl.

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC. Arūnas Starkus

56 psl.

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion

Grand Cru AOC 2005–2010 m. Arūnas Starkus

71 psl.

Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2012 m. gegužės mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos Ką siūlo Amerikos vyndariai Rugsėjo 15 dieną Jungtinių Amerikos valstijų ambasadorės rezidencijoje vyko Lietuvoje ilgai laukta amerikietiškų vynų degustacija. Raudonuosius, baltuosius, putojančius, desertinius vynus pristatė vyninės iš Oregono, Kalifornijos, Vašingtono valstijų. Dauguma jų Lietuvoje jau senokai atstovaujamos vietinių importuotojų, tačiau kelioms amerikiečių vyninėms ši degustacija tapo tikra premjera mūsų šalyje. Dėmesį atkreipę iki tol neragauti vynai: „Stonewood Chardonnay“ – citrusinių ledinukų, grietinėlės aromato, ąžuolo įtakoto malonaus saldumo ir gaivios rūgšties vynas; „Howling Moon Zinfandel“ – apelsinų, prieskonių aromato, taurios rūgšties vynas; „Fat Monk Chardonnay“ – citrusų, obuolių aromato, aliejiškos konsistencijos, ilgo poskonio vynas; „Fat Monk Pinot Noir“ – gana intensyvių odos, „kaimo“ aromatų beveik burgundiško stiliaus minerališkas vynas su maloniu poskoniu; „Hendry Ranch Zinfandel“ – raudonų vaisių, miško uogų aromato, malonios intensyvios rūgšties vynas.

WSET kursai Lietuvoje „Vyno klubas” tapo sertifikuotu didžiausios pasaulyje mokymo apie vyną institucijos „Wine and Spirits Education Trust – WSET“ kursų platintoju Lietuvoje. Nuo šiol mūsų šalyje bus galima lankyti pirmųjų trijų (iki diplomo) lygių kursus. Išlaikiusieji egzaminą gaus tarptautinį WSET pažymėjimą. Egzaminus bus galima laikyti anglų ir rusų kalbomis. WSET diplomas yra privalomas reikalavimas, norint siekti aukščiausio vyno pasaulyje – Vyno magistro – laipsnio.

„Armenia Wine“ Lietuvoje Lietuvoje pradėtas platinti didžiausios Armėnijos vyninės „Armenia Wine“ vynas. Oficialus importuotojas yra UAB „Gadara“ – Klaipėdoje įsikūrusi įmonė, jau keletą metų iš eilės aktyviai propaguojanti Armėnijos gėrimų kultūrą Lietuvoje. Įmonės direktorius Garnikas Kazarianas pasakojo, kad Aragotsotno regione Sasuniko kaime įsikūrusi vyninė „Armenia Wine“ šiuo metu technologiškai yra pati pažangiausia Armėnijoje. Ji gali užtikrinti gerą vyno kokybę, nes iš tiekėjų perka vynuoges, ne vyną, kaip dažnai pasitaiko buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse. Kontroliuodama vyno darymo procesą nuo pradžios iki galo, turėdama didžiausią vyno saugyklą šalyje ji gali garantuoti, kad vyno kokybė metams bėgant nesvyruos. Šiuo metu Lietuvoje parduodamas šešių rūšių armėniškas vynas: pusiau saldus baltasis ir raudonasis, lengvas baltasis ir raudonasis, rinktinių vynuogių baltasis ir raudonasis. Vynas padarytas iš tradicinių Armėnijos vynuogių: ‘Areni‘, ‘Kachet‘, ‘Lalvari‘.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Ordinas už vyno kultūros plėtrą Rasai Starkuvienei už nuopelnus Prancūzijos žemės ūkiui ir vyno kultūrai suteiktas šios šalies ordinas. Apdovanojimą ir su juo suteikiamą riterio titulą „Vyno dienų“ metu š. m. gegužę ministro Bruno Le Maire vardu įteikė Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje François Laumonier. Ordinas „Už nuopelnus Prancūzijos žemės ūkiui“ įsteigtas 1883 metais. Iki šiol juo buvo apdovanota apie 340 tūkst. garbingų viso pasaulio piliečių.

Naujos idėjos seniausiame Vilniaus restorane Vilniaus restoranas „Neringa“ švęsdamas savo 52-ąjį gimtadienį paskelbė, kad vakarais mažoji salė virs šefo restoranu: „Neringos“ šefas Darius Dabrovolskas kas savaitę atnaujins valgiaraštį, profesionalūs someljė priderins prie patiekalų geriausiai tinkančio vyno kolekciją. Mažosios salės interjeras šiuo metu visiškai atstatytas – pagal pirmuosius architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių eskizus pagamintos kėdės ir stalai. Tradicijų puoselėtojams per pietus ir toliau bus siūlomas klasikinis „Neringos“ valgiaraštis su pamėgtais patiekalais. Tačiau vakarais čia pradės pleventi nauja gurmaniška dvasia.

Įvertintos naujienos iš Mendosos Į Lietuvą bendrovė „Bennet Distributors“ atvežė Argentinos vyninės „Achaval-Ferrer“ puikiai tarptautinių vyno ekspertų įvertinto vyno. Šiai vyninei du kartus suteiktas geriausios Argentinos vyninės titulas, o vasaros pabaigoje britų leidinys „Decanter“ vynui „Achaval-Ferrer Finca Bella Vista 2008“ suteikė 19 balų (iš 20). Vyninės koncepciją apibūdina trijų pakopų kelionė aukštyn. Pirmajai atstovauja vynas Malbec Mendoza – autentiška ‘Malbec‘ vynuogių išraiška. Tai jaunas, ryškus, vaisiškas vynas. Antroji – vynas Quimera, kuriuo siekiama atskleisti Mendosos esmę. Iš ‘Malbec‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Merlot‘ vynuogių, užaugusių įvairiose šios provincijos vietose, sukurtas vynas kasmet susilieja į skirtingą derinį – taip vyndariai siekia tobulybės. Trečioji – aukščiausia pakopa, kai vynu siekiama išreikšti skirtingų terroir savitumą. Čia terroir suprantamas kaip mikroklimato, dirvožemio ir senų vynmedžių įtakos visuma, svarbesnė nei vynuogių veislės savybės. „Achaval-Ferrer“ išskyrė tris labai galingus, skirtingus terroir: Altamiros, Bella Vistos ir Miradoro ūkius. Kiekviename iš šių ūkių, taikant vienodus vynuogininkystės ir vyndarystės metodus, kuriamas unikalaus aromato ir skonio „Malbec“, atskleidžiantis kiekvieno terroir savitumą.

Someljė mokykla plečiasi Someljė mokykla, kurios grupėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje žinių apie vyną, kitus gėrimus, vyno ir maisto derinimą semiasi per šimtą vyno mėgėjų ir profesionalų, persikelia į erdvesnes patalpas Vilniuje Stumbrų g. 15, greta PC „Panorama“. Nauja grupė išsamiausius mokslus apie vyną pradės 2012 m. rugsėjo mėnesį. Mokytis gali visi norintys: info@someljemokykla.lt.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Baltijos šalių

someljė čempionatas „Vana Tallinn Grand Prix 2011“ skelbia geriausiuosius K

aip ir kiekvienais metais, š. m. spalio mėnesio 28–29 dieno-

šampano patiekimas, vyno ir maisto derinimas, klaidingo vyno

mis vyko Baltijos šalių someljė čempionatas „Vana Tallinn

meniu taisymas, akloji vyno ir stipriųjų gėrimų degustacija.

Grand Prix 2011“. Šį kartą geriausieji Estijos, Lietuvos ir Latvijos

Negaliu nepasidžiaugti, kad šįmet lietuvių komanda žengė

someljė rinkosi universitetiniame Estijos Tartu mieste, kurio

didelį žingsnį į priekį. Narimantas Miežys pateko į finalą. Armi-

gatvės pasitiko susirinkusiuosius linksmomis miniomis studentų

nas Darasevičius (4), nors liko penktas, bet laimėjo šampano

bei rimtų profesorių. Jau įprasta dalyvių tarpe matyti ir kaimyni-

patiekimo rungtį. Reikia pastebėti, kad būtent vyno patiekimo

nių šalių atstovus. Kažkada turėjome svečių iš Rusijos, Ukrainos,

rungtyje lietuviai pasirodė geriausiai. Tačiau dar yra kur stiebtis.

Švedijos. Šįmet dalyvių kompaniją mielai papildė Pernille Folker-

Čempionate triumfavo estai. Pirmąją vietą užėmė jau keliskart į

sen iš Danijos, Jannas Halla iš Suomijos ir Liora Levi iš Norvegi-

lyderius taikęs, visuomet susikaupęs Kristjanas Peaske (1), vienas

jos. Lietuvą ne pirmus metus Pabaltijo čempionate atstovavo

iš restorano „Leib, Resto ja Aed“ savininkų. Antrasis liko santūriai

Arminas Darasevičius („Vyno klubas“), Narimantas Miežys (5)

linksmas Kristjanas Markii (3), jau vienuoliktus metus dirbantis

(restoranas „Saint Germain“) ir Redas Norkeliūnas (7) („Stikliai“).

garsiame Talino restorane „Balthasar“. Trečiąją vietą užėmė vieš-

Beveik 8 metus gyvuojanti Pabaltijo someljė bendrija ir šį kartą į visų laukiamą renginį subūrė gerais draugais tapusius tiek someljė, tiek tarptautinės žiuri narius, tiek žurnalistus bei

nia iš Norvegijos Liori Levi (2) („Vinoteca“), pernai jėgas išbandžiusi Estijos someljė čempionate. Be išvardytųjų, čempionate dalyvavo estas Aivaras Vipperis

dalyvius palaikančius artimuosius. Gal tik Latvijos komanda

(8) („Tervis Spa Group“), latviai Zigmaras Kalninis („Tallink Hotel

įpūtė kiek šviežesnio vėjo, nes dalyvavo jaunoji karta. „Senimas“

Riga“), Ronaldas Petersonas („Tallink Hotel Riga“) ir Kasparas

atvažiavo tik palaikyti naujokų.

Vezitis (6) („Rskorpions“).

Šiame čempionate tarptautinei žiuri vadovavo šiemet Suo-

Reikia paminėti, kad daugelis šių dalyvių varžosi jau šeštus

mijos someljė asociacijos prezidentu tapęs Jouko Mykkänenas,

metus iš eilės. Kai jų paklausiau, ar nesiruošia trauktis „į pensiją“

o jam talkininkavo kaimyninės Danijos someljė asociacijos narys

ir užleisti vietą jaunimui, atsakymas buvo vienas: „Ne, mums

bei senas restoranų vilkas Timas Vollersevas, Estijos asociacijos

patinka vėl ir vėl susirinkti, dalintis patirtimi, įspūdžiais, stebėti

nariai Kristel Nõmmik ir Urvo Ugandi, Latvijos someljė asociaci-

kolegų pažangą, mokytis vieniems iš kitų. O jaunimas?! Tegu

jos prezidentas Raimondas Tomsonas, Lietuvos someljė asociaci-

mokosi ir kovoja, tegu stengiasi ir įrodo, kad jau gali pakeisti

jos prezidentas Arūnas Starkus.

mus, „senius“. Kai nugalės, tada ir išeisim į „pensiją“.

Kaip ir kiekvienas metais dalyvių laukė testas su itin įdomiais ir nelengvais klausimais, klientų aptarnavimas, tai yra vyno,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Taigi, jaunieji someljė, pirmyn į kovą! Kitas Lietuvos someljė čempionatas jau pavasarį.

įvykiai ir naujienos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Vyno mėgėjų susitikimo laikas –

„Vyno dienos“ Kalbino Jūratė Sprindžiūnaitė

Tarptautinė paroda „Vyno dienos“, kurią žurnalistai yra pavadinę vyno atlaidais, kitą pavasarį jau aštuntą kartą po vienu stogu sukvies didžiausius ir įtakingiausius vyno tiekėjus, kurie nekantriai lauks susitikimo su vyno žinovais ir mėgėjais. Ko vieni ir kiti tikisi?

Margarita KROMIENĖ, bendrovės „Mineraliniai vande-

Tadas ABIŠALA, bendrovės „Bennet Distributors“ vyno grupės

nys” vyno skyriaus vadovė:

vadovas:

„Pastebėjau, kad „Vynos dienos“ darosi šabloniškos, net ir mūsų klientai apie tai kalba. Norisi kažko naujo. Gal pakaktų dalyviams pakeisti savo vietas, nes dabar jau iš anksto žinai, kuriame kampe ką rasi. O gal net reiktų keisti pačios parodos vietą. Juk kitais metais tai bus jau aštunta paroda. Pastebime, kad profesionalams dirbti trukdo per garsiai leidžiama arba gyvai grojama muzika. Kartais net sunku susikalbėti su lankytojais. Taip pat norėtume, kad būtų daugiau maisto produktus pristatančių dalyvių, kurie vaišintų lankytojus. Smagu, kad parodoje vyksta specializuotos degustacijos, kiti renginiai. „Mineraliniai vandenys“ pernai parodė iniciatyvą ir surengė porą virtualių degustacijų. Taip pat norėtųsi, kad parodoje aktyviau dalyvautų užsieniečiai, bet ne vyndariai, o atstovai, kurie pristatytų tam tikrų šalių kultūrą, papročius ar meną. Tuomet ir pažintis su tos šalies vynu būtų gilesnė. Galvojame, kad prieš „Vyno dienas“ būtų gerai surengti keletą paruošiamųjų šviečiamųjų renginių, paskaitų, kuriose dalyvautų keletas importuotojų. „Mineraliniai vandenys“ yra už bendradarbiavimą, nes bendromis jėgomis galime kur kas daugiau pasiekti.“

„Mes „Vyno dienas“ vertiname labai palankiai jau vien dėl to, kad tai yra šviečiamasis renginys, kuris prisideda prie vyno kultūros kėlimo mūsų šalyje. Juk žmonės čia turi galimybę ne tik paragauti vyno. Jie eina į paskaitas, kurių čia būna pakankamai, susitinka su vyndariais, kuriuos kviečia parodos dalyviai. Kadangi žmonės iš anksto klausinėja apie šią parodą, suprantame, kad jos reikia ir ji atlieka gerą darbą. Kadangi dalyvavome beveik visose „Vyno dienose“, pastebime, kad bent du trečdaliai lankytojų yra tie patys. Galbūt tai gerai, nes taip auginamės klientus, kurie yra reiklūs ir verčia mus pasitempti renkant naujienas. Kita vertus, norisi sulaukti daugiau naujų veidų. „Vyno dienos“ – puiki vieta pristatyti naujienas. Mes tai darome labai atsakingai, nes parodos lankytojų klausiame nuomonės ir pagal ją sprendžiame, ar verta konkretaus vyno atsivežti ir turėti jį savo portfelyje. Tokiu būdu esame išsirinkę keletą vynų, kurie yra populiarūs ir gerai perkami. Ši paroda taip pat yra gera vieta susitikti su kolegomis, susipažinti su jų naujais produktais. Juk tai irgi labai patogu ir naudinga.“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Stanislavas SMOLSKIJ, bendrovės „Eugesta“ projektų vadovas: „Gausėjantis lankytojų srautas rodo, kad „Vyno dienos“ yra reikalingas ir naudingas renginys. Juk jis prisideda prie vyno vartotojų švietimo. Importuotojams tai yra puiki vieta susitikti su klientais, atrasti naujų vartotojų ir, svarbiausia, čia geriausios galimybės dideliam žmonių ratui pristatyti naujienas. Asmeninis bendravimas visada yra efektyvesnis. Geresnio renginio tai padaryti tikrai nežinau. Žinoma, karštis, kuris įpusėjus renginiui dažnai tvyro, vargina ir dalyvius, ir lankytojus. Apie tai reiktų pagalvoti organizatoriams. Kita vertus, Šiuolaikinio meno centras yra ideali vieta parodai, nes visiems patogu atvykti į Senamiestį, be to, čia vyrauja meninė dvasia. Ar būtų galima tai daryti parodų centre „Litexpo“? Nebent susirinktų gerokai daugiau dalyvių, bet kol kas pagal mūsų šalies mastelius sunkoka to tikėtis. Apie degustacijas, kurios vyksta parodos metu, neturiu tvirtos nuomonės, nes mūsų įmonė jų nevedė. Galbūt dar nepribrendome. Tam reikia papildomų lėšų, todėl tektų skaičiuoti, ar apsimoka. Bet tikrai nesakome, kad to niekada nedarysime.“

Rasa STARKus, „Vyno klubo“ direktorė: „Tai labai gera vieta ir laikas susitikti ne tik su klientais, bet ir kolegomis, kurie mums yra konkurentai. Tačiau bent jau „Vyno dienose“ mes tos konkurencijos nejaučiame, nes turime bendrą tikslą – kelti vyno vartojimo kultūrą bei plėsti žinias apie jį. Paroda yra geriausia vieta sužinoti, kokia vyno pasiūla yra šalyje, kokį portfelį turi kiekvienas importuotojas. Einame vieni į kitų stendus, ragaujame, diskutuojame. Lankytojams yra patogu ne tik dar kartą paragauti mėgstamo vyno, bet ir rasti jam naujų alternatyvų. Juk mūsų informacinės sistemos nėra tokios tobulos, kad būtų galima išsamiai sužinoti apie visas naujoves. Importuotojai atsiveža vis kokybiškesnio vyno. Ir nebūtinai brangesnio. Jie tiesiog daugiau laiko skiria įdomesnio, geresnio vyno paieškai. Šioje sferoje jaučiamas tobulėjimas. Taip pat atsiranda vyno iš šalių ir regionų, apie kuriuos Lietuvoje iki šiol nebuvo girdėti. Smagu, kad parodos lankytojai turi galimybę gyvai pabendrauti su vyndariais. O ir jie susipažįsta su žmonėmis, kurie geria jų vyną.

Jiems tai tikrai įdomu, nes mūsų vartojimo tradicijos ir papročiai skiriasi nuo didžiųjų rinkų. Pas mus jau yra išsilavinusių vartotojų, kurie kartais vyndariams užduoda tokių sudėtingų klausimų, jog jie turi skambinti į vyninę ir teirautis išsamių atsakymų.“

Jonas BARTKUS, bendrovės „Baltic Wine& Spirits“ generalinis direktorius: „Mano manymu, tai didžiausias vyno renginys šalyje ir jis jau yra įgavęs pagreitį. Tai sveikintina. Kaip didmenininkas, galiu pasakyti: jeigu esi šiame versle, privalai dalyvauti tokioje parodoje ir pristatyti vynus, kuriais prekiauji. Tačiau po šių metų „Vyno dienų“ buvau truputėlį nusivylęs. Nors buvo skelbta, kad profesionalams skirtu laiku bus apie 500 žmonių, prie savo stendo sutikau vieną kitą. Pagrindiniai parodos lankytojai, kurie atėjo po penktos valandos vakaro, taip pat apsilankę šeštadienį, panašu, kad atėjo „atidirbti“ už bilietą sumokėtų pinigų, tai yra jų tikslas buvo „gerai“ atsigerti. Taip besielgdami žmonės praranda galvą, jiems gali pasakoti daug įdomių dalykų, bet jie nieko negirdi, dar blogiau – nebesugeba pajusti vyno įvairovės, jo skirtumų. Gal reikėtų lankytojams duoti instrukcijas, kaip visame pasaulyje profesionaliai degustuojamas vynas. Gal kas nors prie bilietų pardavimo vietos galėtų tai paaiškinti. Ir dar vienas pasiūlymas – parodą organizuoti anksčiau, nes gegužės pabaigoje patalpose jau būna varginantis karštis. Arba Šiuolaikinio meno centras turi pastatyti kondicionierius.“

Vytautas KRATULIS, „Šviežios kavos“ vadovas: „Į „Vyno dienas“ ragauti, vertinti ateina ir vis geresnio, įdomesnio produkto ieškantys žmonės. Jie jau moka suprasti vyną, todėl ir mums, kavos pardavėjams, o, tikiu, ir kitų produktų tiekėjams, tai yra paranku. Tokie žmonės gali veikti restoranų pasirinkimą. Juk neretai ten siūloma prastos kokybės kava, arbata. Išprusęs, kokybiškų produktų paragavęs klientas gali reikšti norus, pretenzijas. Ir mes tikime, kad tokių bus vis daugiau ir daugiau.“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

„Žalio vyno“ šventė Zyplių dvare Jurgis Šliogeris

2011 m. lapkričio 12 d. Lietuvos vyndarių asociacija (LVA) vėl sukvietė savo narius į svetingus Lukšius (Šakių r.), kur buvo pratęsta praeitais metais gimusi tradicija – „Žalio vyno“ šventė. Zyplių dvare susirinko ne tik 19 asociacijos narių su šeimomis, bet ir gausus būrys jų draugų bei lietuviško vyno mėgėjų, norinčių degustuoti ir įvertinti šių metų Lietuvos vyndarių darbo vaisius. Susibūrimą pradėjo asociacijos prezidentas Raimundas Nagelė. Jis apžvelgė per šiuos metus nuveiktus darbus, iš kurių

žodžiais, 6–7 g/l cukraus) šį vyną be konkurencijos iškėlė į pirmą vietą. Iš raudonųjų sausų vynų išsiskyrė Raimundo Nagelės vyšnių vynas. Jis gavo daugiausiai balų. Labai gerai pasirodė ir Tomo Juškevičiaus sausas juodųjų serbentų vynas. Tarp saldžiųjų geriausią įspūdį paliko juodųjų serbentų ir aviečių vynai. Atrodo, kad mūsų vyndariai geriausiai įgudo daryti vyšnių, juodųjų serbentų ir aviečių vyną. „Žalio vyno“ šventė parodė, kad turime vis daugiau žmonių,

svarbiausi buvo Pienių vyno šventė pas vyndarį Česlovą Ramoš-

kurie siekia atgaivinti gražias tradicijas iš vietinių uogų ir vaisių

ką prie Švėkšnos, LVA narių sueiga ir pasidalijimas patirtimi Ne-

gaminti skanius gėrimus.

ries slėnyje esančioje sodyboje pas Olgą Vilkelienę bei seminaras apie vaisių vyno gamybą „Vyno dienose“ Vilniuje. Zyplių dvare vyndariai renkasi jau antrus metus ir dėl svetingo šeimininko Lukšių seniūno, skulptoriaus Vido Cikano. Kitais metais turėtų atverti duris ir Zyplių dvaro rūmai, bus sutvarkyta

Degustacijos rezultatai

jų aplinka.

Sausas baltasis 1. Gintaras Pekūnas – rabarbarų – 1491 balas 2. Artūras Ramaškevičius – obuolių ir šermukšnių – 1356 balai 3. Artūras Ramaškevičius – vynuogių ūglių – 1237 balai

Visų LVA renginių svarbiausia dalis – savų vynų akloji degustacija, jų vertinimas ir aptarimas atidengus „kortas“ bei pagyros geriausiems. Degustuoja visi, kas tik nori, tačiau su sąlyga, kad išragaus ir įvertins visus vynus. Šiais metais vertinimui pateikti 28 vynai, 15 iš jų sausieji. Pats pateikėjas galėjo nuspręsti, prie kurių – saldžiųjų ar sausųjų – priskirti savo vyną, todėl tarp saldžiųjų pasitaikė vynų, kuriuos geriau būtų buvę skirti prie sausųjų. LVA vynus vertina pagal savo sistemą. Skiriami 4 požymiai: išvaizda, aromatas, skonis ir bendras įspūdis. Už kiekvieną punktą duodama nuo 1 iki 10 balų. Vieno vertintojo balai sumuojami ir pridedami kitų vertintojų duoti balai. Iš degustuotų vynų bent pusė buvo labai malonūs. Tarp baltųjų gaivumu ir subtilumu išsiskyrė Gintaro Pekūno rabarbarų vynas. Švelnus aromatas ir silpnas saldumas (autoriaus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sausas rožinis 1. Artūras Ramaškevičius – obuolių ir aronijų – 1455 balai 2. Raimundas Valatka – šermukšnių – 1381 balas 3. Kazimieras Aleksandravičius – vyšnių – 1231 balas Sausas raudonasis 1. Raimundas Nagelė – vyšnių – 1601 balas 2. Tomas Juškevičius – juodųjų serbentų – 1567 balai 3. Juozas Vilkenis – 1493 balai Saldus baltasis-rožinis 1. Česlovas Ramoška – obuolių – 1477 balai 2. Raimundas Valatka – pienių ir medaus – 1426 balai 3. Česlovas Ramoška – obuolių ir aronijų – 1343 balai Saldus raudonasis 1. Gintaras Paradnikas – juodųjų serbentų – 1581 balas 2. Olga Vilkelienė – aviečių – 1521 balas 3. Gintaras Pekūnas – aviečių – 1492 balai

Informatyvus Ir estetIškaI solIdus atsinaujinęs Meniu.lt Restoranų, kavinių bei kitų maitinimo įstaigų informaciją internete „sprogimo“ šukes išbarstė įvairiose svetainėse, svetainytėse, bloguose ar feisbuko užkulisiuose... Žmogus, kuris ieško informacijos, randa ją net ir jei ji yra paslėpta, tačiau džiaugiasi, jei nereikia ieškoti ilgai. Beje, žmonės mėgsta rasti „įprastus dalykus įprastose vietose“, o „įprastoms vietoms“ reikalavimai kyla! Įprastas Meniu.lt kylančius reikalavimus atlaiko – objektyvi ir tiksli, lengvai pasiekiama informacija naujoje versijoje. Tad kas gi naujo? naujienos ir aktualijos Naujienos - restoranų ir kavinių gyvybės pulsas! Kaip įprasta, šviežiausios naujienos pateikiamos tituliniame puslapyje. Kitą dieną jos „nugula“ kiekvienai naujienai tinkančioje rubrikoje. Rubrikos yra pirmajame puslapyje, todėl norėdami rasti visas temines naujienas bei straipsnius pagal pageidaujamą temą, pasirinkite rubriką. Jei tingite ieškoti, naudokitės paieška! Ji greita ir tiksli – to reikia ir Jums, ir mums, ir lankytojams.

Įvykių ir dienos pietų kalendorius Labai patogus ir lengvai naudojamas kalendorius, kuriame dienos pietūs, renginiai (koncertai, atlikėjai), akcijos/nuolaidos, degustacijos/prezentacijos, naujienos/atidarymai/naujų meniu pristatymai ir pan. Estetiškai pateikta informacija, patogiai ir greitai filtruojama pagal miestą ar įvykio pobūdį – daug paprasčiau nei pas daugelį. Beje, galite patys jį pildyti, atnaujinti ir talpinti informaciją. Nei renginių skaičius, nei apimtis neribojama!

Įstaigų katalogas (rubrikos) Atlikę visos pramogų ir maitinimo pasiūlos Lietuvos internete analizę, visą katalogą suskirstėme į patogias ir aiškias temas: „Maitinimo įstaigos“, „Pobūviai“, „Apgyvendinimas“, „Specializuotos parduotuvės“, „Pramogos ir poilsis“. Kiekvienoje temoje yra detalus (bet ne per smulkus ir ne per painus) suskirstymas – t.y. lankytojas, ieškodamas pagal kriterijus, gaus 100% tai, ko ieško!

Kai ką galite sutvarkyti ar pakeisti patys Savitarna yra ne tik kalendoriaus pildymas, bet ir restorano, kavinės, parduotuvės ar įmonės informacijos atnaujinimas, nuotraukų bei visų kitų svarbių duomenų tvarkymas! Jau galite administruoti patys tiek, kiek Jums patiks! Tai ne tik nesunku, bet labai smagu – ypač, kai lankytojai mato, kad Jūsų profilis atnaujinamas kone kasdien. Visagalis Google‘as tai pas mus irgi mato...

Pastabėjimas: „Aktyvios pramogos“ ir „Apgyvendinimas“ iš pirmo žvilgsnio yra naujos rubrikos Meniu.lt portale, bet mes taip ilgai „sukamės“ HoReCa (angl. – Hotels, Restaurants, Catering/Cafe) sferoje, kad šios rubrikos tapo neatsiejama veiklos dalimi. Ir, beje, labai malonia ir įdomia. Gilinsimės ir toliau nešime Jums dar daugiau naudos!

skelbimai Populiarūs, nemokami ir paprasti skelbimai svarbiausiose kategorijose, todėl galite drąsiai skelbtis. Skelbimai veikia dar greičiau ir paprasčiau, todėl lengviau rasti tai ko reikia ar būti surastiems. Ne veltui sakoma „kas ieško, tas ir randa“, todėl „kas skelbiasi, tą ir suras“!

Specializuotos parduotuvės dabar tiksliai suskirstytos pagal Jūsų mėgiamas (užimamas) sritis: gėrimai, kava/arbata, indai/įrankiai, gurmaniški produktai, mėsa/paukštiena, žuvis, duona, saldumynai/ šokolado gaminiai ir t.t. Net seilės skiriasi pagalvojus apie visus šiuos skanėstus!

Ko tikėtis labai greitai? Keletas paslapčių ateičiai: šiuo metu vystomas turiningo laisvalaikio gidas interaktyviame žemėlapyje, kuris netrukus pakeis iki šiol leistus spausdintus ir PDF leidinukus, Jums pažįstamus, kaip „Meniu kelyje“ (arba „Turiningo laisvalaikio gidas“). Jau rengiama integracija į išmaniuosius telefonus bei iPad tipo įrenginius, tad jau laikas tapti Meniu.lt nariais, jei dar to nepadarėte!

Visų Meniu.lt narių (klientų) sąsaja su jų asmeniniu profiliu Facebook aplinkoje (jei jie tokį turi ar turės) – tai nedidelis mažmožis mūsų integracijos žingsniuose. Daugiau paslapčių asmeniniuose susitikimuose, todėl kvieskitės mus pas Jus – mums malonumas ir garbė su Jumis bendrauti! Juk ir Jums, ir mums to reikia... Žemėlapiai ir integracija į mobiliuosius telefonus Taip aktualūs (o tuo pačiu – savaime suprantami) žemėlapiai su juose nurodytomis įstaigomis (tiek pagal adresą, tiek ir pagal geografines, GPS koordinates) palengvins paiešką. Apskritai, tai patogus būsimas įrankis integracijai į iPhone tipo mobiliuosius telefonus ar iPad tipo kompiuterius. Įvairios filtravimo ir paieškos galimybės pagal šalia veikiančias įstaigas ar tuo metu dirbančias, esančias netoliese, jei ieškosite, kur užkąsti vėlyvu metu... Jau greitai!

Naujienlaiškiai gražūs, patogūs bet neįkyrūs. Kadangi kai kas jau nebenori naršyti, bet nori gauti konkrečią (t.y. pageidaujamą) informaciją „į kišenę“, padarėme specialų naujienlaiškį, kurį kiekvienas gali pasirinkti pagal jį dominančią sritį. Mes žinome, kad labai daug naujienlaiškų pasiekia vieną el. pašto dėžutę, todėl tai neeilinis naujienlaiškis, bet sumani ir estetiška žinutė Jūsų klientams.

Mūsų kontaktai: Konstitucijos pr. 23C-618, tel./faks. +370 5 2735919. Daugiau informacijos: info@meniu.lt

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

vyno ir deserto deriniai

Sugundyk mane saldžiu stebuklu

Jūratė Sprindžiūnaitė

„Desertas gali pakylėti į dangų arba nublokšti griovin“, – ištaria tituluočiausias Lietuvos someljė Arminas Darasevičius ir pasitikinčiu žingsniu nueina į „Neringos“ restorano virtuvę, kur palinkę virš lėkščių ir keisčiausių įrengimų medituoja būrys virtuvės meistrų. Kartu su profesionaliais someljė bei vyno žinovais jie stengiasi sujungti kvapus ir skonius į įsimintiną visumą, kad sukurtų jaudinančią akimirką.

l I vieta. Žemoje temperatūroje virtas persimonas, persimono ledai bei sirupas, grietinėlė ir morengai. Vynas – „Ca dei Mandorli Moscato d’Asti DOCG 2007“. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

vyno ir deserto deriniai

Nugalėtojai: 1. Vytautas Samavičius (restoranas „La Cle“) ir Andrius Valčiukas („Vyno klubas“). 2. Ronaldas Nagrockis (Klaipėdos kulinarijos studija) ir Albertas Koncijalovas („Liviko“). 2. Jurijus Suchopalovas su Arsenijumi Diominu (restoranas „Ararat“) ir Seržas Gandžumianas. 3. Honorata Lyndo (restoranas „Steakhouse Helios“) ir Arminas Darasevičius („Vyno klubas“).

apkričio viduryje vykusiame II Vyno ir desertų čempionate

Gallery“ Druskininkuose) išradingai sukurtą ir patiektą desertą

to siekė šešiolika porų ir tikrai jaudinančių akimirkų pavy-

„Spanguolių šėlionė“ iš baltojo šokolado, spanguolių putėsių,

ko sukurti ne vieną. Jas vertino Lietuvos someljė asociacijos

japoniškos duonos ir dar keleto subtiliai derančių produktų tie-

prezidentas Arūnas Starkus, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų

siog sužlugdė rožinis „Barton & Guestier Rose d’Anjou“. Kai

ir konditerių asociacijos prezidentė Ona Jurkšienė, televizijos

kurie komisijos nariai šį desertą pripažino pačiu geriausiu. Deja,

žurnalistas Rolandas Maskoliūnas, žurnalistai Beatričė Laurinavi-

šiame čempionate pirmenybė teikiama deriniui.

čienė („Verslo žinios“), Artūras Nečejauskas (Meniu.lt) ir Paryžiuje

Kaip tinkamai patiekti desertą, kad akis džiaugtųsi, nosis

gyvenanti Aistė Misevičiūtė, daug keliaujanti ir savo internetinia-

patogiai sugautų jo skleidžiamus kvapus, o burnoje tinkamai

me dienoraštyje bei „Moters“ žurnale rašanti apie geriausius pa-

atsirastų gabalėlis su visais skoniais, pademonstravo Klaipėdos

saulio restoranus. Aistė buvo pakviesta į vertinimo komisiją ypač

kulinarijos studijos virtuvės šefas Ronaldas Nagrockis.

dėl to, kad jau treti metai dalyvauja 50-ies geriausių pasaulio

Arbatiniame šaukštelyje jis „sutalpino“ penkis skonius, kuriuos

restoranų rinkimų komisijoje („The World‘s 50 Best Restaurants“).

gėrimų konsultantas Albertas Koncijalovas iš bendrovės

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, anoks čia menas iškepti

„Liviko“ po penkių sekundžių pasiūlė užgerti raudonuoju „Mar-

ar išplakti kokį saldėsį, papuošti jį šviežiomis uogoms, na, dar

ques de Caceres Reserva 2005“. Netikėtas, užtat nustebinęs

paguldyti į saldžią uogienės balą arba papuošti baltojo šokolado

sprendimas, įvertintas antrąja vieta.

karūna. Užduotis pasidaro bemaž neįveikiama, kai suvoki, jog kvapnų, saldų, rūgštų, o dažniausiai ir šaltą patiekalą turi vykusiai „supiršti“ su ne mažiau pretenzingu saldžiuoju gėrimu. Tikrai buvo drąsu – tik nelabai suprantama, kam – prie deser-

Nugalėtojai tam ir renkami, kad apie juos kalbėtume. Simboliška, bet paskutiniai čempionate pasirodę Vytautas Samavičius, maždaug prieš metus uostamiestyje atidaryto restorano „La Cle“ virtuvės šefas bei savininkas, ir „Vyno klubo“ gėrimų žinovas

tų siūlyti sausą putojantį vyną, ir tai čempionate darė ne vienas

Andrius Valčiukas vainikavo renginį. Jų persimonų variacijos

dalyvis. Nesuprantama, kam eksperimentuoti, jeigu pagrindinė-

ir į vintažą pretenduojantis „Ca dei Mandorli Moscato d’Asti

se maisto ir vyno derinimo taisyklėse vos ne pirmame punkte

DOCG 2007“ privertė suklusti. Pirmas kąsnis neišvertė iš kojų,

iškalta: sausi burbuliukai niekada nesugyvens su ledais, kaip ir

antrasis, užkabintas su ledais ir morengu, kilstelėjo antakius. O

su saldžiu tortu.

kartu su desertu burnoje atsiradęs gurkšnis muskato – nokautavo.

Buvo apmaudu, kai jauno, perspektyvaus 2010 metų geriausio Lietuvos virėjo Deivydo Praspaliausko (restoranas „Aero

Tikri dalykai neatsiskleidža čia ir dabar, jie sukurti taip, kad prie jų pabūtum, pamedituotum ir... atsiduotum.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

vyno ir deserto deriniai

Kiti dalyviai: 5. Deivydas Praspaliauskas (restoranas „Aero Gallery“) ir vyno mėgėja Julija Cikockaitė. 6. Emilija Rentauskaitė, Gintarė Babrauskaitė, Andrejus Lisovskij („Sasha song Jazz Club“). 7. Lietuvos virėjų asociacijos narė Aldona Gečienė ir Albertas Koncijalovas („Liviko“). 8. Mėgėja Jelena Blocha ir Stanislavas Smolskij („Eugesta“). 9. Mėgėjai Irina Miler, Dariušas Miler. 10. Gediminas Švenčionis (restoranas „Saint Germain“) ir Narimantas Miežys („Saint Germain“). 11. Gražina Gylienė („Šokolado meistrai“) ir Tomas Skunčikas („Bennet Distributors“). 12. Diana Banuškevičiūtė (restoranas „Verkiai“) ir Žydrūnas Krapukaitis („Bennet Distributors“). 13. Asta Žemaitienė (restoranas „Šturmų švyturys“). 14. Alfas Ivanauskas, Martynas Praškevičius („Virtuvės mitų griovėjai“) ir Einoras Kabašinskas („Cognac boutique“). 15. Mėgėjos Agnė Strolytė ir Lilija Strolienė. 16. Darius Dabrovolskas (restoranas „Neringa”) ir Žydrė Šatienė („Neringa“).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

vyno ir deserto deriniai

Deriniai 1. Žemoje temperatūroje virtas persimonas, persimono ledai bei sirupas, grietinėlė ir morengai. Vynas – „Ca dei Mandorli Moscato d’Asti DOCG 2007“. 2. „Rudeninė melodija“ iš moliūgų uogienės, kavos ir šokoladinio biskvito, naminės brinzos bei migdolų. Vynas – „Winar white Pino“. 3. „Penki pojūčiai“. Vynas – „Marques de Caceres Reserva 2005“. 4. „Auksinis ruduo“ iš dvylikos lietuviškų sudėtinių dalių: dominuoja moliūgai, kriaušės, medus, obuoliai ir mėtos. Vynas – „Maculan Dindarello 2005“.

Deriniai prizininkai: 1. „Penki pojūčiai“. Vynas – „Marques de Caceres Reserva 2005“. 2. „Rudeninė melodija“ iš moliūgų uogienės, kavos ir šokoladinio biskvito, naminės brinzos bei migdolų. Vynas – „Winar white Pino“. 3. „Auksinis ruduo“ iš dvylikos lietuviškų sudėtinių dalių: dominuoja moliūgai, kriaušės, medus, obuoliai ir mėtos. Vynas – „Maculan Dindarello 2005“. Kiti deriniai: 4. „Spanguolių šėlionė“: baltojo šokolado, spanguolių putėsiai, japoniška duona. Vynas – „Barton & Guestier Rose d’Anjou“. 5. Šokoladu aplietas baklažanas ir šokoladinis tortas su graikiniais riešutais, sluoksniuotos tešlos ryšulėliai su kario baklažano įdaru. Vynas – „Bovin Alexander Macedonia“. 6. „Dvi paslaptys” – apelsinų putėsiai su žaliąja citrina. Vynas – „Satropezo Icewine 2007“. 7. Figų štrudelis su maskarpone ir grapos ledais bei ‘Pinot Noir‘ vyno padažu. Vynas – „Riefle Cremant d’Alsace Brut Rose“. 8. Baltojo šokolado putėsiai ir raudonųjų apelsinų ledai su aviečių padažu. Vynas – „Ca Dei Mandorli Brachetto d’Acqui“. 9. Biskvitas su klevų sirupu ir graikiniais riešutais bei sūrio kremas. Vynas – „Ca Dei Mandorli Brachetto d’Acqui“ 10. „Monastrelio šokis su šokoladine vyšnaite“. Vynas – „Castano Dulce Monastrell 2004“ . 11. „Atgaiva sielai“. Vynas – „Martini Asti DOCG“. 12. Morkų pyragas su šlakio ikrais ir bruknių padažu. Vynas – „Champagne Duval Leroy Brut“. 13. Žalios arbatos biskvitas su azotu, šokolado trupiniais, gervuogių padažu, šilauogėmis ir baltojo šokolado bei žaliosios arbatos „sniegas“. Vynas – „Chateau Langlois 2009“. 14. „Kalėdinė kriaušė“. Vynas – „Capanna Moscadello di Montalcino 2009“. 15. Šokoladinis desertas, ledai su kardamonu, vaisių tyrė su baziliku, morengai, gervuogė. Vynas – „San jacopo de Vicchiomaggio in Santo Trebbiano Malvasia“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sicilija

Atradimai tolimojoje

Sicilijoje Jūratė Sprindžiūnaitė

Gera bičiulė pasigyrė besimėgaujanti tik sicilietišku vynu, neva vienas gydytojas paporinęs, kad vynas iš didžiausios Viduržemio jūroje salos, kurią garsina vis dar veikiantis Etnos ugnikalnis, dėl išskirtinio dirvožemio turįs tokių stebuklingų savybių, kad nuo jo niekada neskaudą galvos.

et jeigu tokią „rekomendaciją“ davė daktaras, niekada tuo aklai netikėkite. Pirma, nuo galvos skausmo geriausiai

Tačiau reikia sutikti, kad vynas nuo Etnos tikrai yra kitoks. Pavyzdžiui, pagamintas iš vietinių ‘Carricante‘ vynuogių yra

apsaugo SAIKAS. Antra, jeigu jau tikite stebuklinga ugnikalnio

kvapnus lyg austriškas „Gruner Veltliner“ ar Elzaso „Gewurtz-

papėdes dengiančio dirvožemio galia, turite ieškoti ne šiaip

traminer“. Minerališkas kaip šampanas arba rislingas iš Mozelio

vyno iš Sicilijos, bet su kilmės nuoroda Etna DOC. Juk Etna

ar Pfalco. Pastarųjų savybių jis semiasi iš juodojo ugnikalnio

niekada neišsiveržė taip stipriai, kad būtų padengusi visą salą, o

papėdžių dirvožemio. Tokio nėra niekur pasaulyje. Vynuogynai

vynuogynų čia galima rasti visur. Statistika rodo, kad vynuogynų

čia tarpsta 800–1200 metrų aukštyje, o tai reiškia, kad uogos

plotai užima daugiau kaip 120 tūkstančių hektarų – daugiausia

vėsiame klimate noksta ilgai ir lėtai. Derliaus nuėmimas spalio

iš visų Italijos regionų.

viduryje yra įprastas dalykas, o kartais jis nukeliamas ir į lapkričio

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sicilija

pradžią. Dar aukščiau, poros kilometrų aukštyje, veši miškai, o

vynus, įdeda daug pastangų: derlių nuima rankomis, neretai

nuo trijų kilometrų kalno pečius sustingdžiusi lava. Mėgstan-

vyninėje keliskart uogas perrenka, kruopščiai pasirenka mieles,

tiems faktus galima priminti, kad didžiausias Etnos išsiveržimas

atidžiai stebi fermentaciją, vėliau brandinimą ir taip toliau, ir taip

įvyko 1669 metais. Kartkartėmis ugnimi ir pelenais pasispjaudo

toliau.

iki dabar. Jungtinės Tautos Etnos rajoną priskyrė prie šešiolikos pavojingiausių pasaulyje vietų gyvenimo ir nekilnojamojo turto įsigijimo atžvilgiu. Etna pirmoji iš Sicilijos vyno regionų 1968 metais gavo DOC

Lenkti galvą reikia prieš tuos, kurie nepriekaištingai sukuria bazinį vyną. Vieni tokių yra „Planeta“. Jų „La Segreta“ baltasis ir raudonasis, kaip šypsodamasi sako viena kolegė iš konkuruojančios įmonės, nuneša stogą. Abu jie maišomi iš keleto veislių,

nuorodą. Jos terroir turi keletą išskirtinių bruožų: vulkaninės kil-

tarp kurių yra ir sicilietiškų, ir užsieninių. Baltajame dominuoja

mės dirva puikiai drenuojama, yra derlinga (tiesa, vynmedžiams

‘Grecanico‘ (50 proc.) veislė, saloje žinoma jau daugiau nei pora

ši savybė nėra itin didelis pranašumas), bet joje mažai juodže-

tūkstančių metų. Gelsvas vynas su žalsvu atspalviu žavi gaiviu

mio ir labai gausu mineralų, ypač geležies bei kalio.

jaunatviškumu, kuris kvieste kviečia juo mėgautis čia ir dabar, „Ulmo“ vyninėje, įkurtoje XVII amžiaus pastate, pūpsančiame

Nuneštas stogas, pavojus pamatams Susipažinti su Sicilijos vyndaryste (tikrai ne su Sicilija, kuri man vis dar asocijuojasi su mafija) puikiausiai galima keliaujant

prie Arančo ežero. Netolimoje kaimynystėje ilsisi arabų laikus menančios pilies griuvėsiai. Vyninės virtuvės šeimininkė pietums pasiūlo makaronų apkepo su pomidorų ir grietinėlės padažu. Sako, tai labai tipiškas vietinis patiekalas.

per šešias Planetų šeimos valdomas vynines, išsidėsčiusias vakarinėje, pietinėje, rytinėje ir šiaurinėje salos pakrantėse. Įdomu, kad tik 1995 metais įkurtas vyno ūkis „Planeta“ pasiekė tiek

„Juodojo velnio“ žavesys

daug, kad ekspertai Planetų šeimą vadina Sicilijos vyndarystės

To paties pavadinimo raudonajame dominuojančias pozici-

renesanso autoriais. Tomas Stevensonas, „Vyno enciklopedijos“

jas užima ‘Nero d‘Avola‘. Įdomi, išraiškinga, sunkiai su kita veisle

autorius, rašo: „Planetai dabar ne tik geriausi salos vyndariai, bet

palyginama vynuogė. Ją geriau pažinti padeda nemaišytas

ir vieni geriausių Italijoje. Pritrenkiama jų vyno kokybė privertė

„Plumbago“ vynas, kuriam derlius skinamas iš „Ulmo“ vynuogy-

kitus seniai įkurtus vyno ūkius kelti standartus.“

no. „Šio vynuogyno dirvožemis‘Nero d‘Avola‘ vynuogėms sutei-

Kompanija siekia išsaugoti senąsias Sicijos vyndarystės tra-

kia juodų uogų aromatų: dominuoja slyvų, sunokusių, sultingų

dicijas, kurios siekia V a. pr. Kr., kai prie Etnos kalno šeimininkavo

juodųjų serbentų, o juos papildo kokybiškos kakavos miltelių

graikai, nors jau rasta šaltinių, kurie tvirtina, kad vynas ten buvo

prisilietimas. Na, taip kvepia legendinis „Sacher“ tortas“, – dau-

gaminamas dar seniau. Ir dabar vynuogynuose veisiamos ir puo-

geliui suprantamų aromatinių panašumų ieško jauna vyndarė

selėjamos vietinės vynuogės – ‘Grecanico‘, ‘Carricante‘, ‘Moscato

Patricia. Ji vengrė, bet jau keletą metų dirba „Planetos“ vyninėje.

di Noto‘, ‘Nerello Mascalese‘ ir pas mus jau spėjusi išpopuliarėti ‘Nero d‘Avola‘, – iš kurių kuriamas vienos veislės ir maišytas vynas. Tačiau „Planetos“ vyndariai taip pat daug dėmesio skiria

Kuo žavi „Plumbago“? Gaivia jaunyste ir švelniais taninais, kuriuos per aštuonis mėnesius suminkština ąžuolo statinės. Prisipažįstu, ‘Nero d‘Avola‘ mane suviliojo nuo pirmos pažin-

tarptautinėms veislėms: ‘Chardonnay‘, ‚‘Syrah‘, ‘Merlot‘, ‘Cabernet

ties dar prieš porą metų, todėl kelionę į Siciliją iš dalies skyriau

Sauvignon‘. Iš jų pagamintas vynas patenka į Italijos geriausių

geresniam jos pažinimui ir susidraugavimui. Juk pavadinimas

vynų dešimtuką.

skamba ir gąsdinamai, ir gundomai: tarp savų mes ją vadiname

Taigi pažintį su Sicilijos vyndaryste šio spalio pabaigoje

tiesiog „juoduoju velniu“. Beje, plumbago – tai vietinė violetinės

pradėjome nuo vakarinės salos dalies, Sambukos di Sicilijos

spalvos trapi gėlelė, auganti aplink vyninę. Visiškai nieko bendro

(Sambuca di Sicilia) bei Menfio (Menfi) komunų, kur šeima valdo

su pragarais ar slyvišku vyno aromatu.

„Ulmo“, „Maroccoli“, „Dispensa“ bei „Gurra“ vynuogynus. Čia

Geresnio pasiruošimo reikalauja ir gerokai malonesnių

gaminama didžioji dalis „Planetos“ vyno, kadangi vynuogynai

įspūdžių žada vynas „Santa Cecilia IGT“, vėlgi šimtaprocentinis

auga skirtinguose dirvožemiuose ir įvairaus mikroklimato sąly-

„juodasis velnias“. Šįkart jo kilmė – Sirakūzai, Noto regionas,

gomis. Senovinius laikus menančiame slėnyje, kur veši „Ulmo“

„Buonivini“ vyninė salos pietvakariuose. „Santa Cecilia“ – tai

vynmedžiai, daug sunkaus dirvožemio, kurio giluminis sluoksnis

svarbiausios juodosios Sicilijos vynuogės etalonas, – išdidžiai ta-

sudarytas iš žvirgždo, o paviršių dengia kalkakmenis su tamsaus

ria vyndarė. – Jo gimimas buvo ilgas ir nelengvas, nes ieškojome

dirvožemio salelėmis. „Maroccoli“ vynuogynas yra beveik puski-

pačio geriausio dirvožemio, kuriame ‘Nero d‘Avola‘ atsiskleistų

lometrio aukštyje virš jūros lygio, dirvožemis saikingai paįvai-

visu gražumu. Šiame salos pakraštyje baltas dirvožemis, prisotin-

rintas kreidos ir gausybės dumblių. Netoliese esanti jūra ir nuo

tas žvirgždo ir šviesaus molio. Jame gerai subalansuota drėgmė“,

jos dvelkiantis brizas sukuria ypatingą mikroklimatą, kuriame

– pastebi pašnekovė.

nuostabiai veši tarptautinės vynuogės ‘Chardonnay‘, ‘Merlot‘, ‚‘Sy-

Ne mažiau įdomios ir šio vyno gamybos detalės, kitaip ne-

rah‘, ‚‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Sauvignon Franc‘. Iš jų gaminamas

suprasi, kuo jis skiriasi nuo „Plumbago“ ir kodėl kainuoja bemaž

turtingais aromatais ir skoniais galintis didžiuotis rūšinis vynas.

dukart daugiau. Uogų maceracija plieno talpose (sulčių buvimas

Be to, siciliečiai nusprendė, kad būtent „Maroccoli“ vynuogyne

su žievelėmis) vyksta dvylika dienų. Vėliau sultys atskiriamos

užauga vynuogės, tinkančios Bordo stiliaus vynui gaminti, ir

nuo žievelių ir supilamos į du ar tris kartus jau naudotas prancū-

pakrikštijo šį vyną „Burdese“.

ziško ąžuolo statines ir 14 mėnesių brandinamos. Šį vyną tinka

Tiems, kurie dar nespėjo pažinti Sicilijos vyno, turbūt verta pradėti nuo geriausių ir brangiausių: jie tikrai nenuvils. Bet

laikyti 8–10 metų. Gaila, neteko paragauti tiek metų išlaikytos „Santa Cecilia“.

davusį tokį patarimą galėtumėte apkaltinti komercišku požiūriu.

Kita vertus, šiuo metu parduotuvių lentynose dar galima rasti

Kita vertus, vyndarys, kuriantis gerokai piniginę paploninančius

2007-ųjų vyno. Ką gi, tereikia luktelti kokius ketverius metelius,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sicilija

ir tada... ne tik stogą, bet ir pamatus nuneš. Ko dėl gero vyno

tavome ir 2009-ųjų derliaus passito, jis buvo gerokai lengves-

nepaaukosi! Tačiau, ar tikrai verta tiek laukti? Žinovai sako, kad

nis, šviežesnis, ne tokios turtingos aromatų puokštės. „Jeigu

iš kai kurių vyno niuansų galima prognozuoti, verta ar neverta

prie deserto būtų patiektas jaunas passito, tokio gero derinio

butelį guldyti į rūsį. Ir dar gera žinia: nuo 2008 derliaus metų

nebūtų pavykę sukurti“, – pripažįsta penkiskart Lietuvos someljė

„Santa Cecilia“ turės Noto DOC kilmės nuorodą.

čempionas Arminas Darasevičius. Ši kelionė į Siciliją – vyninės

„Dorilli“ vyninėje, kurios architektūra primena meksikiečių

„Planeta“ dovana už 2011-ųjų metų čempiono titulą.

serialų fazendas, bandome tuos niuansus atrasti: surengiama 2007-ųjų ir 2006-ųjų derliaus metų „Santa Cecilia“ degustacija. Rausva vyno spalva su violetiniais atspalviais, kurių yra mažiau metais vyresnio vyno taurėje. Aromatai – nuo karštoje Sicilijos

Pabaigai – taurė vyno su DOCG nuoroda Pažintinę kelionę tęsiame Čerasuolo di Vitorijos (Cerasuolo di

saulėje prinokusių juodų uogų, rūkytų slyvų iki cukruotų vaisių.

Vittoria) komunoje. Sicilijoje kol kas tai vienintelė vieta, kurioje

Kvapai keičiasi, vibruoja taurėje, po keleto minučių nosį jau kute-

pagal griežtus reikalavimus pagamintam vynui nuo 2004 m.

na šviežiai sumalta kava. Skonis – šviežias, gaivus, o prinokę, bet

suteikiama aukščiausios DOCG kategorijos kilmės nuoroda Cera-

dar nesubrendę taninai jaukiai glosto visą burną, net nesinori

suolo di Vittoria DOCG..Vietos dirvožemis smėlingas, dominuoja

tokio vyno greitai nuryti.

raudonasis smėlis, gilesniuose sluoksniuose esti klintinio tufo.

2006-ųjų derliaus vyno taurė prašė mėgautis ir stengtis

„Planeta“ čia turi įsigijusi ir rekonstravusi šimto metų senumo

surasti kąsnelį tinkamo maisto. Iš jūros, teliūškuojančios vos už

vyninę „Dorilli“ bei 35 hektarus vynuogynų, užsodintų ‘Nero

keleto kilometrų, ištraukta žuvis derėjo nuostabiai. Neklauskite,

d‘Avola‘ ir ‘Frappato‘– dar viena įdomia vietine veisle.

koks jos pavadinimas. Vietiniai savo dialektu nors ir melodingai,

„Cerasuolo di Vittoria DOCG“ ir „Dorilli Cerasuolo di Vittoria

bet vis tiek nesuprantamai taria jos vardą, angliškai, greičiausiai,

DOCG“ – kupažiniai vynai sukurti tik iš minėtų veislių. Jie skiriasi

jokio atitikmens nėra. Bet nebūtume lietuviai, jeigu nesisteng-

proporcijomis, gamybos būdu, brandinimo potencialu ir, supran-

tume gero vyno „pritempti“ prie lietuviškos virtuvės. Ir ne veltui.

tama, deriniais prie maisto.

„Cecilia“ kuo puikiausiai dera prie pieninio paršiuko nugarinės.

„‘Frappato‘ vynuogės vynui suteikia šviesesnės spalvos,

Nesiginčiju, tai – nemenka prabanga, bet, patikėkite – „Santa Ce-

raudonų vaisių aromato, gėliškumo. Vaisiškumo ir gaivos vynas

cilia“ tokių paieškų ir eksperimentų verta. O jei kam gaila jauno

gauna iš abiejų veislių, – pristatydama „Cerasuolo“ vyną pasako-

peniukšlio, siūlome išsivirti makaronų ir užpilti juos padažu su

ja vyndarė Patricia. – Žinote, kaip sunku vyną derinti su patie-

apkeptos mėsos gabalėliais.

kalais, kuriuose yra pomidorų, o mūsų virtuvėje jų labai daug. Šitas vynas puikiai dera su pomidorų rūgštimi ir žaliu, intensyviu

Dešimt balų deserto ir passito duetui Jei kada keliausite po Siciliją, rekomenduoju bent vienai nakčiai apsistoti „Planetos“ vyninei priklausančioje viloje „La

skoniu. Jis, kaip retas raudonasis, tinka ir prie žuvies. Vasarą „Cerasuolo“ tinka gerti šiek tiek labiau atvėsintą nei įprasta raudonajam vynui.“ „Cerasuolo di Vittoria“ galėtų būti šiltesnių kraštų „Pinot

Foresteria“ Menfio rajone, visai netoli švariu jūros vandeniu

Noir“ pusbrolis. Šalia įvairių raudonų vaisių bei uogų aromatų

garsėjančio Porto Palo paplūdimio. Verta vien dėl to, kad ten

jaučiami žemiški, gyvuliški kvapai. Manyčiau, tai puikus gėrimas

restorano virtuvėje darbuojasi puikus, temperamentingas šefas

prie rūkytos anties krūtinėlės, paskanintos apelsinų ir medaus

Angelo Pumilia, mielai vedantis virimo pamokas, kuriose links-

padažu.

mai atskleidžia Sicilijos patiekalų paslaptis. Salos virtuvė per tūkstantmečius buvo paveikta įvairių kultū-

Daug rimtesnis taurėje pasirodė „Dorilli Cerasuolo di Vittoria DOCG“ (‘Nero d‘Avola‘ – 70 proc., likusi dalis – ‘Frappato‘). 12

rų, tiek europietiškų, tiek ir afrikietiškų. Graikai atnešė vynuo-

dienų vyksta jo maceracija, vėliau metalo talpose – malolaktinė

ges ir alyvuoges, pasodino vynmedžius ir išmokė daryti vyną,

fermentacija ir, galiausiai, 12 mėnesių brandinimas naudotose

romėnai išpopuliarino pupeles, turkiškus žirnius ir makaronus,

ąžuolo statinėse (500 litrų). 2009-ųjų derliaus vyne išryškėja like-

arabai – migdolus, anyžius, abrikosus, apelsinus ir, žinoma, pries-

riniai kvapai, kakavos ir kavos aromatai, anyžiai. Burnoje vynas

konius. Jie įžiebė meilę saldumynams: ledams, marcipanams ir

vaisiškas ir gaivus, visiškai nejuntama ąžuolo poveikio. Jis savo

cukatams. Vėliau turtingos siciliečių šeimos savo vaikus siuntė

darbą padarė papildydamas vyno aromatus.

į Prancūziją mokytis kulinarijos paslapčių. Taip salos virtuvėje atsirado aristokratiškumo. Vakarieniaudami, kaip ir dera vyno žinovams, prie Angelo

Į paskutinį „Planetos“ tašką – Etnos vynuogynus – nevykome: ten dar nebaigta statyti vyninė. Surinktas derlius gabenamas į kitas vynines, todėl pirmasis vynas „Planeta Carricante“ dar

paruoštų patiekalų derinome vyną, ieškojome geriausių derinių.

neturi DOC nuorodos. Bet dėl to jo kokybė nė kiek nenukenčia.

Miškas rankų pakilo už vieną populiariausių sicilietiškų desertų

Šioje vietoje, kurią užsienio vyno ekspertai ir žurnalistai pakrikš-

riešutų parfait (prancūzų virtuvės palikimas) ir prie jo pasiūlytą

tijo Viduržemio jūros Burgundija, „Planeta“ gamins ir raudonąjį

saldųjį „Passito di Noto DOC 2006“. Egzotiškais vaisiais – džio-

iš vietinės veislės ‘Nerello Mascalese‘. Tik dar ne taip greitai. Kur

vintais abrikosais, datulėmis, mangais, apelsinų žievelėmis – ir

kas greičiau parduotuvių lentynas pasieks putojantis vynas iš

pistacijų kremu dvelkiantis vynas idealiai tiko prie kąsnelio len-

‘Carricante‘ vynuogių, pagamintas tradiciniu metodu, atkeliavu-

gvo deserto. Šis vynas iš ‘Moscato Bianco‘ vynuogių gaminamas

siu iš Šampanės.

senoviniu būdu, tačiau „Planetos“ vyndariai pritaikė ir modernių

Nenustebsiu, jei netrukus Etna bus vadinama Viduržemio

būdų, kad jis išlaikytų pakankamai gaivios, gyvos rūgšties, kuri

jūros Šampane, nes dėl šviežumo, minerališkumo šis putojantis

labai svarbi kokybiškiems saldiesiems vynams.

vynas labai panašus į šampaną.

Po vakarienės dar ilgai nekilome nuo stalo ir vis kalbėjome apie saldžiuosius kąsnelius. Įdomu, kad tą pačią dieną degus-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sicilija

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Šampanas

Autoritetų kova dėl

ąžuolo Jolanta Smičienė

Daugelyje pasaulio vyndarystės zonų seniai nekyla klausimų, naudoti ąžuolo statines vyno fermentacijai ar ne. Kokias, kokio senumo ąžuolo statines naudoti – taip pat. Tačiau tik ne tokiame išskirtiniame regione, kaip Šampanė. Dėl komplikuotų vynuogių subrendimo sąlygų ir griežčiausiai reglamentuojamų technologijų Šampanės vyndariai šimtmečiais suko galvą, kaip padaryti geriausio balanso vyną. Tad ąžuolo naudojimas šiandien kai kuriems šampaniečiams atrodo natūralus dalykas ir savotiškas raktas į originalaus, savito šampano gamybą, nors kitiems vyndariams tai – visiškai nepriimtina technologija.

Grįžtama prie ištakų Įdomu, kad daugumos šampano žinovų nuomonės taip pat

ne mažesnis autoritetas Tomas Stevensonas. Neseniai iškilęs

skirtingos. „Niekada Šampanėje nebus geresnio vyndario nei

šampano žinovas Peteris Liemas, atrodo, nepalaiko nei vienos,

Anselme‘as Selosse‘as!“ – apie Šampanės vyndarių pionierių,

nei kitos pusės. Na, o „Decanter“ žurnalo vertintojas Tony Jor-

naudojantį vyno fermentacijai tik ąžuolo statines, sako Richardas

danas ne per seniausiai norėjo diskvalifikuoti visus šampanus,

Juhlinas, vienas didžiausių šių dienų šampano autoritetų. „Esu ne

kuriuose juntama kokia nors ąžuolo įtaka per „Decanters World

itin didelis šio vyndario ąžuolinio vyno gerbėjas“, – prisipažįsta

Wine Award“ degustaciją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Šampanas

Jei žvelgtume į regiono vyndarystės praeitį, pamatytume,

išskirtinio šampano iš 205 litrų talpos statinaitėse fermentuoto

kad iki XX amžiaus visas vynas buvo fermentuojamas ąžuolinė-

vyno. „Mumm“ kai kuriuos vynus, skirtus papildymui (dosage),

se statinėse. Tačiau vėliau, brangstant statinių žaliavai ir darbo

taip pat brandina statinėse.

jėgai, dauguma vyndarių jas pakeitė didžiulėmis metalinėmis talpomis. Tad panašu, kad ąžuolo šalininkai grįžta prie savo ištakų. Kita vertus, medis šampanui suteikia daugiau vyniškumo, o tai dar labiau pakylėja jo „gastronominę“, t. y. gebėjimo derėti su kitais patiekalais, vertę.

Mediena padeda atskleisti skonį O štai garsieji šampano namai „Bollinger“ vyną vintage šampanui fermentuoja tik naujose burgundiškojo ąžuolo 205 litrų

Visame pasaulyje šampanas pirmiausia vertinamas dėl ele-

talpos statinėse. „Ąžuolas – mūsų didingų vynų „gyvybės drau-

gancijos. Atrodytų, dėl statinių įtakos padidėjęs vyno svarumas

dimas“, – teigia atstovas. Tačiau lengvesnio stiliaus non vintage

tikrai galėtų pakenkti šampano švelnumui ir subtilumui. Tačiau

šampano mišinyje Special Cuvee yra nemaža dalis plieninėse

pastarąjį dešimtmetį Šampanėje vis daugiau ir daugiau vyndarių

talpose fermentuotų vynų. Kita garsenybė – „Jacquesson“ namų

eksperimentuoja su įvairiausiomis statinėmis, todėl pasiekiama

bendraturtis Jeanas Herve Chiquetas, pasakoja, jog didžiąją

kompleksija, neprarandama subtilumo ir rafinuotumo.

dalį savo vynų fermentuoja didelėse ąžuolinėse talpose (būtent todėl „Jacquesson“ šampanuose nejuntama ąžuolo prieskonio),

Kas sako griežtą „ne!“ ąžuolui? „Dauguma ąžuolo šalininkų teigia, kad statinės padeda sukurti kažką išskirtinio. Bet iš tikrųjų ąžuolo statinių naudoji-

tačiau, atsižvelgiant į derliaus kokybę, kartais tenka panaudoti ir metalines talpas. Vis dėlto artimiausiu metu ketinama jų visai atsisakyti. „Ąžuolas padeda atskleisti terroir vyno ypatybes“, – motyvuoja J. H. Chiquetas.

mas kaip tik verčia juos kurti „kažką“ labai panašaus! – žodžių

O štai vyndarys Benoitas Tarlantas priklausomai nuo derliaus

į vatą nevynioja Pierre‘as Chevalis, „Gatinois“ šampano namų

metų vynus fermentuoja arba ąžuolinėse, arba metalinėse talpo-

savininkas, garsus vyndarys ir vynuogių augintojas iš Ajaus

se. „Viską lemia gamta“, – sako jis. Tačiau garsųjį prestige katego-

(Ay) kaimelio. – Nenoriu, kad mano šampanas kvepėtų vanile.

rijos šampaną „Cuvee Louis“ jis daro tik iš statinėse fermentuotų

Manau, kad natūralių subtilaus šampano savybių neturi užgožti

ir brandintų vynų. Jo kolega ir draugas jaunasis „Laherte“ namų

jokie medienos prieskoniai.“ Žinant šio vyndario autoritetą, į jo

paveldėtojas Aurelienas Laherte‘as statinėse fermentuoja apie

žodžius verta įsiklausyti, juolab kad jo šampanas svarus ir turi

70 proc. vynų, o šampanui „Les 7“, padarytam net iš septynių

išskirtinį brandinimo potencialą, o tai dažnai priskiriama būtent

Šampanėje leistinų vynuogių veislių, naudoja soleros metodu

ąžuolo įtaką patyrusiems šampanams. Pierre‘ui visiškai pritaria

pagamintą vyną. Būna ir taip, kad A. Laherte‘as fermentuoja

Christianas Gossetas Brabantas, „Gosset Brabant“ šampano

išskirtinių vynuogynų vynus metalinėse talpose, o po fermen-

namų savininkas, turintis plotelį ant aukščiausios ir stačiausios

tacijos keletui mėnesių perkelia į mažas statinaites. „Naudojant

Ajaus kalvos, Šampanės ‘Pinot Noir‘ karūna vadinamuose vynuo-

ąžuolo statines, yra tik vienas nepatogumas – tai reikalauja

gynuose.

žymiai daugiau darbo. Bet juk šampano gamyba – mūsų gyveni-

Kaimynus iš ‘Pinot Noir‘ karalystės palaiko ir gretimo rajono vyndariai, valdantys geriausius Mesnilio prie Ožė (Mesnil sur

mas ir aistra. Mediena – kilni medžiaga, o metalas man visuomet atrodo kažkas labai techniško“, – dėsto savo mintis Aurelienas.

Oger) kaimo ‘Chardonnay‘ veislės vynuogynus. „Pierre Moncuit“

Jaunoji Šampanės žvaigždė Alexandre‘as Chartogne‘is,

vyninės šeimininkas Yvesas Moncuitas sako, kad ąžuolas tik ap-

perėmęs iš tėvo nedidukus šampano namus „Chartogen Taillet“

sunkintų jų šampaną, paveiktų gryną, minerališką skonį. „Tikras,

ir pavertęs juos viena geidžiamiausių šampano įmonių tarp

grynas ir natūralus produktas. Toks turi būti mano šampanas“, –

geriausių pasaulio restoranų someljė, pasakoja, kad fermen-

antrina „Pierre Peters“ vyninės savininkas Rudolphas Petersas.

tacijos būdas priklauso nuo vynuogyno vietos, mikroklimato

Tokia pat nuomonė ir „Vergnon“ namų vyndario Christopherio

ir dirvos. Kaip plieno talpos alternatyvą Alexandre‘as neseniai

Constanto bei jo kolegos, „Legras RL“ namų paveldėtojo Julieno

įsigijo vadinamąjį „kiaušinį“, t. y. kiaušinio formos cementinę

Barbierio iš Šuji (Chouilly) kaimo.

talpą, kurioje vynas gali kvėpuoti kaip ir statinėje, tačiau išvengs

Ar garsūs didieji gamintojai pritaria šiems mažiems, bet

ąžuolo prieskonių. Vis dėlto vyną naujausiam savo kūdikiui „Les

puikiai profesionalų vertinamiems vyndariams? Kai kurie. Tokie

Barres“ šampanui, padarytam iš senų neskiepytų ‘Pinot Meunier‘

grandai, kaip „Veuve Cliquot“ ir „Pol Roger“, teigia vynų fermen-

vynuogių, jis fermentuoja tik ąžuolinėse statinėse. Neverta ste-

tacijai ir brandinimui niekada nenaudojantys ąžuolo.

bėtis, juk Alexandre‘as mokėsi pas A. Selosse‘ą, ąžuolo renesanso

Vis dėlto nemažai Grande marques atstovų viename ar kitame etape naudoja ąžuolą. Pavyzdžiui, „Louis Roederer“

Šampanėje pradininką. „Naudoti ąžuolą ar ne, lemia vynuogių kokybė ir savybės. Jei

rezervinius vynus laiko didelėse ąžuolo statinėse ir nuolat didina

daromas vynas bus galingas ir svarus, tuomet ąžuolo įtaka jam

ąžuolinių vynų kiekį savo šampanuose. Jų pagrindinis vyndarys

labai tinka. Medienos skonio jame neatsiras, nes išraiškingas,

Jean-Baptiste‘as Lécaillonas pats atrenka ąžuolus Argono (Ar-

ekspresyvus vynas jį tiesiog užgoš. O štai iš specifinių vynuogynų

gonne) miške, iš kurių tik po penkiolikos metų bus gaminamos

gautą švelnų vyną ąžuolo suteikti vanilės, grietinėlės aromatai gali

statinės „Louis Roederer“ namams. Trijų šimtų penkiasdešimties

visiškai užslopinti. Tokiems vynams aš renkuosi „kiaušinius“ arba

metų senumo miškas – 40 kilometrų ilgio ir 10 kilometrų plo-

plieno talpas. Pasirinkti talpą dažnai padeda patirtis ir nuolatinis

čio – yra apie 60 kilometrų į rytus nuo Reimso ir neturi atiti-

eksperimentavimas, – aiškina vyndarys. – Man regis, didžiausias

kmens pasaulyje.

ąžuolo statinių pranašumas yra tai, kad vynas jose gali kvėpuoti.

Net tokio lengvo ir elegantiško stiliaus šalininkai, kaip „Pom-

Tačiau tuo pat metu jis patiria ir oksidaciją, tad vyndarys nuolatos

mery“, retkarčiais „pasuka iš kelio“, o jų pagrindinis vyndarys,

turi būti budrus. Aš naudoju 3–9 metų statines, nes tokios pralei-

charizmatiškasis Thierry Gasco, ima ir padaro miniatiūrinį kiekį

džia mažiau oro ir daug mažiau paveikia vyno skonį nei naujos.“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Šampanas

Be ąžuolo – nė žingsnio Gamintojus, fermentuojančius vyną tik ąžuolinėse statinėse, galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Šios nuostatos jie nekeičia šimtmečius. Vieni tokių – „Krug“. Šiuose namuose vynas fermentuojamas mažose Aragono ąžuolo statinėse, iš kurių maždaug 10–15 procentų yra naujos, o likusi dalis – gana senos. Tokių yra apie penkis tūkstančius. Įdomu, kad jų statinės padengiamos vaško sluoksniu, apsaugančiu vyną nuo oksidacijos. Po fermentacijos vynas dar tris mėnesius brandinamas. Tada vynas gali apkeliauti net dešimt skirtingų statinių, ir kiekviena suteiks vynui skirtingų niuansų. Įgavęs kompleksijos, jis pagaliau perpilamas į metalines cisternas. Pagrindinis šio sudėtingo proceso tikslas – priversti vyną „susidraugauti“ su deguonimi. Tai, ko gero, viena pagrindinių priežasčių, kodėl „Krug“ šampanai taip ilgai bręsta, o dauguma jų gali būti išlaikomi daugiau nei trisdešimt metų. Kitas klasikinis ąžuolo garbintojas – „Alfred Gratien“. Čia ketvirtos kartos vyndarys Nicolas Jaegeras (jo senelis ir tėvas dirbo „Alfred Gratien“ namuose) perka penkių metų senumo 228 litrų talpos statines iš Šabli. Rūsiuose yra apie aštuoni šimtai statinių, kuriose vynas fermentuojams ir brandinamas dar šešis mėnesius. „Mikrooksidacija statinėse suteikia mūsų vynui sodresnio skonio, ilgiau trunkančio poskonio ir įdomesnių savybių“, – pasakoja Nicolas. Po ilgų pokalbių su juo paaiškėjo, kad „Alfred Gratien“ įmonėje fermentacija vyksta ir metalinėse cisternose. Pasirodo, taip iš antrojo spaudimo sulčių fermentuojamas vynas, iš kurio gaminamas šampanas su kitu prekiniu ženklu Vokietijos prekybos centrų tinklui. Ąžuolą garbinančių mažųjų vyndarių lyderis neabejotinai yra Anselme‘as Selosse‘as, „Jacque Selosse“ šampano namų savininkas. Jis – vienas originaliausių Šampanės vyndarių, jaunų regiono talentų mokytojas ir ugdytojas, vyndarystės teorijos mokėsi Bono (Beaune) licėjuje (Burgundija). Grįžęs ėmėsi gai-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

vinti senąsias Šampanės tradicijas ir kurti naujas. Jo mėgstamas posakis: „Vyno esmė – žemė.“ Kai kurių šampano žinovų nuomone, Anselme‘o kuriamą vyną sunku apibūdinti. Tai kažkas tarp šampano ir baltojo burgundiško vyno. Ąžuolo talpas vyndarys perka iš garsiausių Burgundijos ūkių. Čia galima pamatyti 228, 400, 600 litrų statinių. Jo šampanas „Substance“ padarytas iš dvigubos soleros vyno, kurio 22 proc. kasmet įpilama į naują būsimo šampano mišinį. Būtent tai suteikia įspūdingų imbiero, prieskonių, rupios, skrudintos duonos, karamelės aromatų. „Matau daug bendrybių tarp Ispanijos Chereso regiono baltojo merkelio dirvožemio ir Šampanės kreidos. Soleros metodas padeda išvengti permainingų vietos orų įtakos vynui ir kartu perduoti jam geriausias dirvos teikiamas savybes, – moksliškai mąsto Anselme‘as. – Vyno gamybos teorijų daug, jas reikia žinoti. Bet visuomet turi būti kūrėju, ne tik vykdytoju.“ Ąžuolas švelniai skatina vyno ir oro sąjungą, o tai, Anselme‘o manymu, vėliau šampane išryškina trokštamą minerališkumą, kurį vynuogėms perduoda vynmedžio šaknys. Visi šie argumentai, pamąstymai ir filosofiniai svarstymai surinkti per keletą metų aplankius daugiau nei šešiasdešimt garsiausių Šampanės vyndarių. Susidaryti asmeninę nuomonę ir tapti atkakliu ąžuolo priešininku ar aistringu gerbėju – neįmanoma. Visi kalbinti, lankyti vyndariai daro nuostabiausius regiono vynus. O išvada peršasi viena: svarbu ne technologija; viskas priklauso nuo vyndario talento, įdėto milžiniško darbo, neribotos aistros terroire ir begalinės drąsos.

Slovėnija

Vyno – į Slovėniją Arūnas Starkus

Nedaug atsiranda norinčių pirkti Slovėnijos vyną Lietuvoje: triskart už mūsų kraštą mažesnė valstybė vyno atžvilgiu atrodo tolima, nereikšminga ir nepažįstama. Daugelis mūsų nė neįsivaizduoja, ką slovėnai valgo, kaip gyvena ir kokį vyną daro. Tačiau ten nuvykę būsite nustebinti: šalies vyndariai lygiuojasi į kaimynus italus, austrus, vengrus, be to, čia dar nepamirštos kaimyninėse šalyse jau išnykusios senovinės gamybos tradicijos.

Amforos Amforos – moliniai indai vynui laikyti – neatsiejama Antikos laikų vyno kultūros dalis. Sėslūs Viduržemio ir Juodosios jūros pakrančių gyventojai molio indus įkasdavo į žemę ir taip saugodavo vyną. Tokius indus tebenaudoja gruzinai (žr. straipsnį apie Kachetiją – red. past.). Tačiau keliaujančios barbarų gentys, siaubusios silpstančią Romos imperiją mūsų eros pradžioje, įvedė tradiciją skysčius laikyti lengviau transportuojamose medinėse statinėse. Erzetičių šeima (Goriška Brda) vyną vėl pila į amforas. Savo ‘Sivi Pinot‘ vynuogių (taip Slovėnijoje vadinamos ‘Pinot Gris‘) sultis jie dvi dienas laiko su žievelėmis, po fermentacijos vyną metams supila į dideles statines, o vėliau dar metams perpila į molines amforas, kurios laikomos įkastos į žemę. Beveik rožinės spalvos vynas labai minerališkas, vaisiai sumišę su ąžuolo prieskoniais, sūdrus, įspūdingas skonis („Amfora Sivi Pinot 2008”, 91 balas).

Baltojo vyno maceracija Žinia, kad baltąjį vyną norime gerti kuo glotnesnį, švelnesnį. Tai užtikrina greitas sulčių nusunkimas nuo aitrumą duodančių žievelių. Drąsesni vyndariai su žievelėmis vyną palaiko 6–12 valandų, o atsiradusį švelnų aitrumą kompensuoja žievelių išskiriamas labiau koncentruotas aromatas. Slovėnijoje neretai sutiksite vyndarių, vyną su žievelėmis paliekančių porai mėnesių (!). Ščurek (Goriška Brda) – vienas įdomiausių ilgai maceruotų vynų gamintojų. Vyną “Dugo” iš ‘Ribola Giala’, ‘Chardonnay’ ir ‘Pinot Blanc’ vynuogių pradžioje jis laiko 14 dienų su visomis žievelėmis, po to pašalina du trečdalius tirščių ir laiko dar 3 mėnesius. Vėliau vynas beveik dvejus metus „kalinamas“ ąžuolo statinaitėse. Dar įdomiau daromas vynas „Kontra“: nesutraiškytos ‘Ribola Giala‘ ir ‘Chardonnay‘ uogos , vėliau – iš jų atsirandantis vynas 10 mėnesių laikomas su žievelėmis 300 l talpos statinaitėse. Vynas daromas be sulfitų, prieš išpilstymą į butelius nefiltruojamas. „Kontra“ stebina pernokusių vaisių, prieskonių, šieno ir medingų gėlių aromatais (“Kontra 2007”, 92 balai).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Slovėnija

Slovėnijos ąžuolas Slovėnijos ąžuolą labai mėgsta italai: didelėse Slovėnijos ąžuolo statinėse brandinami klasikiniai Toskanos vynai, mažose (barrique – 225 l talpos statinaitė) bręsta amaronės, barolai ir barbareskai. Slovėnijos ąžuolas turi daugiau taninų ir yra kartesnis nei Prancūzijos, jis labiau tinka raudonajam vynui brandinti. Slovėnijos vyninėse ąžuolo statinės netaupomos. Čotaras (Kras) savo triaukščiuose rūsiuose vyną brandina statinėse iki 6 metų. Vyndarys, kaip Slovėnijoje nereta, nenaudoja nei mineralinių trąšų, nei chemikalų, sulfitų deda triskart mažiau, nei nustatyta ekologinės vyndarystės standartų. 5 metus ąžuolo statinėse laikytas 1999 metų „Cabernet Sauvignon“ brandus, bet nepasenęs: fermos, raudonų uogų aromatai, vidutiniškai gausūs taninai, vaisiškas poskonis. Burnoje minkštas ir nerūgštus (92 balai). Dar įdomesnė 2006 m. „Malvasia“. Iš 48 įvairių ‘Malvasia‘ veislės atmainų ponas Čotaras naudoja Istrijos vynuoges. Jis daro sausą vyną, kurį su puse žievelių kiekio laiko ištisus metus. Vynas aiškiai oksiduotas, panašus į maderą: vario spalvos, kvepia slyviene, riešutais, vašku. Burnoje klampus, aliejiškas, minerališkai gaivus. Atrodo senesnis, negu yra iš tikrųjų. (89 balai)

Klasikinis vynas Įdomybės traukia, tačiau kasdien Slovėnijoje geriamas mums įprastesnis vynas. Vakariniame šalies Primorjės regione verta paieškoti baltojo vyno iš ‘Rebula‘, ‘Sivi Pinot‘, ‘Pinela‘, ‘Chardonnay‘ vynuogių. Geras raudonasis iš ‘Refošk‘, puikus „Cabernet Sauvignon“ ir „Merlot“. Įspūdinguose „Goriška Brda“ vyninės rūsiuose išlaikytas 1967 metų „Merlot“ buvo granatinės spalvos su rožiniu atspalviu. Kvepėjo sūriu „Brie de Meaux“, oda, stirniena, vytintu kumpiu, mišku. Labai gaivus ir beveik be taninų. Primorjėje daroma putojančio vyno ir minėto dažnai saldaus „Malvasia“. Palei Austrijos ir Vengrijos sieną esančiame Podravjės regione rasite puikaus „Riesling“, „Tramineč“ ir saldaus ledo vyno (ledeno).

Vietinės grožybės Mažiausias, bet gražiausias iš visų Slovėnijos vyno regionų – Goriška Brda, besišliejantis prie Italijos Koli Orientalio (artimiausi miestai – Goricija ir Triestas). „Brda“ slovėniškai reiškia „kalvos“. Jų viršūnėse įsikūrę kaimeliai (ypač dėmesio vertas Šmartnas, XIV a. miestas-tvirtovė) , o šlaituose noksta vynuogės. 6 tūkst. gyventojų turinčiame regione viršun stiebiasi balti 27-ų bažnytėlių bokštai, iš kurių matosi Adrijos jūra. Balandžio mėnesį kiekviename kaimelyje vyksta vyno šventės, o gegužę prasideda trešnių metas.

Ką čia valgo Maisto kultūra Slovėnijoje aukščiausio lygio: vytintas kumpis, vytintos dešros, laukiniai ir kultūriniai smidrai – stalo kasdienybė. Ryte vyras žmonos prašo išvirti mėsinės sriubos su degintais miltais (župa prežganka), nes ji padeda atstatyti sutrikusį virškinimą.

Užsukite į Slovėniją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Slovėnija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Montalčinas

Brunello di Montalcino Jurgis Šliogeris

Vynuogynų ir alyvmedžių giraičių apsuptą Montalčiną galima neskubant apeiti per valandą. Reikia tik įvertinti, kad miestas yra kelių „aukštų“ ir teks kopti į kalvą bei leistis žemyn. Besisukinėjant siaurose gatvelėse, nuo priešais atvažiuojančių automobilių gali tekti slėptis vyno krautuvėlėse ar baruose.

iskas čia skirta vynui, kuris gaminamas šio miestelio apylinkė-

dvejus metus brandinti vyną statinėse. Tačiau nėra apibrėžta,

se. Apie „Brunello di Montalcino“ yra girdėjęs bene kiekvienas

kokiose statinėse: dalis vyndarių naudoja dideles, naudotas Slovė-

vyno mėgėjas. Šis Toskanos regionas išgarsėjo 1980 metais, kai

nijos ąžuolo statines (botti), kiti brandina vyną naujose prancūziš-

„Brunello di Montalcino“ buvo suteiktas DOCG statusas. Dabar tai

ko ąžuolo statinėse (barriques). Netrūksta ir maišyto stiliaus – dalis

vienas iš geriausiai žinomų ir brangiausių Italijos vynų.

naujose, kita dalis naudotose ir įvairių dydžių statinėse.

Apeliacijos Brunello di Montalcino DOCG ribos sutampa su

Trumpiausias brunelo brandinimo laikas buteliuose – 4 mė-

Montalčino komuna ir sudaro netaisyklingą 16 km spindulio aps-

nesiai (riserva vyno – 6 mėn.). Į rinką vynas patenka penktaisiais

kritimą apie miestą. Vietovė labai kalvota, įvairi tiek geologiniu,

metais po derliaus nuėmimo (riserva – šeštaisiais).

tiek topografiniu požiūriu. Iš maždaug 24 tūkstančių hektarų tik

„Rosso di Montalcino“ gali patekti į rinką jau kitų metų

15 proc. užsodinti vynuogynais. Likusiame plote daugiausia plyti

rugsėjo pirmąją, tačiau paprastai rinkoje pasirodo tik antraisiais

miškai, alyvmedžių giraitės ir ganyklos.

metais po derliaus. Šiam jaunesniajam brunelo broliui netaikomi

Brunello di Montalcino DOCG nuostatai reikalauja mažiausiai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

kokie nors kiti brandinimo reikalavimai.

Šiemet į rinką pateks 2006 metų „Brunello di Montalcino“ ir 2009 metų „Rosso di Montalcino“. Todėl pagrindiniai derlius vertinantys leidiniai šiais metais brunelo derlių vertinimą užbaigia 2006-aisiais. Lankydamiesi Montalčino vyninėse mes taip pat daugiausia dėmesio skyrėme 2006 metų „Brunello“ vynui ir 2009 metų „Rosso di Montalcino“. Kai kurie vyndariai dar patiekdavo „Moscadello“ ar „Sant Antimo“. Reikia pastebėti, kad šiuo metu „Brunello“ kainos daug patrauklesnės nei prieš keletą metų. Taigi norintieji savo vyno rūsius papildyti „Brunello di Montalcino“ gali ruoštis kelionei į Italiją ar bent jau pasižvalgyti po specializuotas vyno parduotuves Lietuvoje. Perkant vyną, pravartu nutuokti ir apie derliaus metus.

2006 Toks derlius, kaip šiais metais, pasitaiko sykį gyvenime, anot vyndarių, tai svajonių metai. Po puikių 1997-ųjų, paskui 2001ųjų, 2004-ųjų derlių, 2006-ųjų derlius Toskanoje tapo išskirtinis. Pavasaris ir vasaros pradžia buvo puikūs, žydėjimui ir uogų mezgimui niekas netrukdė. Derlingumą sumažino mažesnis nei vidutiniškai per sezoną kritulių kiekis, tai irgi teigiamai atsiliepė uogų kokybei. Daugiausiai paveikė žymus atšalimas rugpjūtį, dėl to užtruko vynuogių nokimas. Cukraus ir rūgščių balansas uogose buvo idealus. Bobų vasara tęsėsi iki rugsėjo, uogos nurinktos puikios kokybės. Geros koncentracijos ir gyvos rūgšties šių metų „Brunello“ atrodo jaunas, tačiau visai ne „dygliuotas“ ir džiugina klasikiniu toskanišku šviežumu. Skonio niuansai išryškina stilių skirtumus: „Col d‘Orcia“ – švelnesnis, aksominis, „Gianni Brunelli“ – šiek tiek „gyvuliškas“, o „Barbi“ – vaisiškesnis. Vertinimas: „Brunello di Montalcino“ vyno konsorciumas – 5 žvaigždutės (iš 5), „Wine Spectator“ – 95; Robertas Parkeris – 97.

2005 Šie metai Brunello di Montalcino DOCG zonoje niekuo neišsiskyrė. Oras Toskanoje nebuvo pats tinkamiausias. Po karštos vasaros pradžios, pranašavusios sausrą, atėjo šaltas ir lietingas rugpjūtis. Negana to, kai kur net iškrito kruša. Visa tai atsiliepė derliui, kurį sunku būtų pavadinti tipišku Montalčinui. 2005 metų vynai atrodė „trumpoki“ ir neteikė vilčių ilgesniam brandinimui. Vynai stokojo vaisiškumo ir svarumo, kai kurie buvo per daug taniniški. Trūko vynams elegancijos ir terroir charakteringumo. Tačiau ir šiais metais buvo gamintojų, kurie padarė gero vyno. Vertinimas: Konsorciumas – 4 žvaigždutės, „Wine Spectator“ – 89; Robertas Parkeris – 91.

2004 Puikūs metai daugeliui gamintojų. Po šaltos žiemos ir lietingo pavasario atėjo saulėta vasara ir labai šiltas ruduo. Derliaus nuėmimas prasidėjo vidutiniškai pora savaičių anksčiau nei įprasta, be to, uogos buvo nuskintos labai gerai sunokusios, ir dauguma vynų pagaminti išskirtinės kokybės ir puikaus balanso. Kadangi šių metų derliaus vynas pateko į rinką per pačią krizę, o derlius buvo gausus, tai kainos visai priimtinos ir šių derliaus metų brunelą siūlyčiau pirkti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Montalčinas

Vertinimas: Konsorciumas – 5 žvaigždutės, „Wine Spectator“ – 97; Robertas Parkeris – 95.

metu, vėl grįžo sausas ir šiltas oras. Kai kurie vyndariai padarė elegantiško ir subalansuoto vyno, pasikliauti galima ir jau patikrintomis vyninėmis.

2003

Vertinimas: Konsorciumas – 4 žvaigždutės, „Wine Spectator“ – 98; Robertas Parkeris – 95.

Konsorciumo įvertinimas tikriausiai kiek pakeltas „politiniais“ sumetimais. Dėl didelio karščio dauguma vynų neatrodo itin geri, o kai kas net mano, kad ir visai blogi. Karščio banga daugelyje vynuogynų slopino vynmedžių fotosintezę, taninai atrodo

2000 Lūkesčius, kad jubiliejiniais metais bus puikus derlius, apvylė

nesubrendę, o daugelis vynų net gąsdina dėl rudos spalvos. Ta-

permainingas oras. Po ankstyvo pavasario atėjo šiltas, tačiau

čiau, kaip rodo apžvalgos, ir tais metais atsirado vyndarių, kurie

lietingas birželis, ir vynuogynus užpuolė ligos. Liepa buvo šalta,

sumaniai išsisuko iš sunkios padėties ir padarė gero vyno. Todėl

tačiau rugpjūtis karštas ir labai sausas. Rugsėjo audros šiek

renkantis 2003 derliaus vyną reikia būti atsargiems ir nenusiteik-

tiek kliudė derliaus rinkimui kai kuriose regiono vietose, todėl

ti ilgam brandinimui.

perkant šio derliaus vyną reikia gerai išstudijuoti tų metų orų

Vertinimas: Konsorciumas – 4 žvaigždutės, „Wine Spectator“ – 88; Robertas Parkeris – 89).

žemėlapį. Laimei, buvo padaryta ir nemažai sėkmingų brunelų. Vertinimas: Konsorciumas – 3 žvaigždutės, „Wine Spectator“ – 88; Robertas Parkeris – 89).

2002 Katastrofiški metai visoje Toskanoje (išskyrus gal tik kelias pakrantės apeliacijas). Pavasaris atėjo vėlai, buvo šalta ir daug lijo. Birželį staiga užpuolė karštis, tačiau nuo liepos iki spalio vėl

Iš ankstesniųjų „Brunello di Montalcino“ visuotinai didingais derliaus metais pripažįstami 1999-ieji, 1997-ieji, 1995-ieji, 1990-ieji, 1988-ieji, 1985-ieji, 1975-ieji. O ko galime laukti artimiausioje ateityje iš vyno, dar brandinamo vyninių rūsiuose?

buvo šalta ir lietinga. Be šių nelaimių, regionas dar gavo ir krušų. Taigi vynuogių rinkimas vyko per pertraukas tarp lietų. Dauguma gamintojų visai nedarė brunelo ir visą derlių skyrė „Rosso

2007–2010

di Montalcino“ gaminimui (susiklosčius tokioms aplinkybėms,

2010 metai, atrodo, bus geriausi. Maža to, šis vynmetis

dalis „Rosso“ buvo visai sėkmingi, tik šiuo metu jų jau nelikę –

tikriausiai nurungs ir 2006-uosius. 2009-ieji ir 2008-ieji išlaikys

išgerta). Tik kai kuriems vyndariams pavyko padaryti neblogo

vidutinį Brunello di Montalcino apeliacijos lygį, o kitąmet pasi-

brunelo. Tačiau apskritai 2002-ųjų derliaus reikėtų vengti.

rodysiantis 2007-ųjų brunelas bus gana geras, nors ir neprilygs

Vertinimas: Konsorciumas – 2 žvaigždutės, „Wine Spectator“ – 78; Robertas Parkeris – 77.

2006-iesiems. Taigi kol kas lieka džiaugtis 2006-ųjų „Brunello di Montalcino“, kitais metais turėsime ir 2006-ųjų riserva, o ne už kalnų ir 2015-ieji, kai rinkoje pasirodys 2010 metų vynas.

2001 Sėkmingi metai, nors vertinami kaip sunkūs gamintojams. Dėl staigaus pavasario pumpurai vynuogynuose išsiskleidė per anksti ir balandį tapo šalnų aukomis. Vasara buvo karšta ir sausa, o rugsėjo pradžioje ėmė lyti. Laimei, spalį, derliaus rinkimo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Gruzija

Pirmoji pažintis su Gruzija Šarūnas Zigmantas

Gal nuskambės šiek tiek keistai, bet gyvenime turiu du pomėgius – vyną ir kalnus, kaip tik tai, kuo Gruzija yra garsi. Kelionė į šią šalį buvo seniai planuota, ir šiemet, palankiai susiklosčius aplinkybėms, pavyko ją įgyvendinti. Susirinko 10 bendraminčių kompanija, ir išskridome 2 savaitėms smagiai praleisti laiko.

irmąją kelionės dalį praleidome aukštai kalnuose, įkopėme

gruziniško vyno gaminimo technologija visiškai nepasikeitė.

į aukščiausią Gruzijos viršukalnę Kazbeką (5033 m), o po

Skirtingai nei Europoje, Gruzijoje vynas brandinamas ne ąžuoli-

to pasivaikščiojome Gruzijos–Rusijos pasieniu 4000–4500 m

nėse ar nerūdijančio plieno statinėse, bet, kaip ir prieš tūkstan-

aukštyje. Aišku, tai nelegalu, bet tokiame aukštyje sienos niekas

čius metų, didžiuliuose moliniuose ąsočiuose kvevri. Europoje

nesaugo, tad gali daryti tai, ką sumanei, o ne tai, ką leidžia uni-

moliniai indai irgi buvo naudojami vyno gamybai, bet prieš

formuoti pareigūnai.

daugiau kaip 2 tūkst. metų, atsiradus ąžuolinėms statinėms, ši

Antrąją kelionės dalį praleidome labiausiai į rytus nutolusia-

technologija buvo pamiršta. Kvevri yra įspūdingo dydžio molinis

me Gruzijos regione – Kachetijoje, susipažinome su jos kultūra,

indas, kurio tūris apie 1000–1500 litrų. Gaminami ir didesni nei

kulinarija ir, žinoma, vynu.

4000 l talpos ąsočiai, bet jie yra reti. Kvevri yra lipdomas iš molio,

Pradžiai šiek tiek istorijos. Gruzinai drąsiai teigia, kad Gruzija

išdegamas, o prieš gaminant vyną jo vidus padengiamas bičių

yra vyno gimtinė. Archeologai patvirtino, kad vynas dabartinės

vašku. Po to ąsotis užkasamas į žemę, išorėje matoma tik anga.

Gruzijos teritorijoje pradėtas gaminti daugiau kaip prieš 8 tūkst.

Taip paruoštas indas gali būti naudojamas šimtus metų, tereikia

metų. Įdomiausia tai, per pastaruosius 6 tūkst. metų tradicinio

kas 15–20 metų pervaškuoti jo vidų. Kadangi ąsotis užkastas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Gruzija

giliai į žemę, jo viduje ištisus metus laikosi pastovi temperatūra. Tradicinio gruziniško vyno gamyba irgi yra unikali. Nuskintos

Pažintis su Kachetija prasidėjo Kisiskhevio kaime, esančiame už keleto kilometrų nuo Kachetijos sostinės Telavio. Apsistojome

vynuogės traiškomos kojomis didelėse voniose sacnakheli, po to

lietuviui priklausančioje „kaimo turizmo“ sodyboje, kurią nuo-

vynuogių sultys su dalimi luobelių ir šakelių supilamos į ąsočius.

širdžiai prižiūri vietinė Besų šeima. Pirmasis vakaras gruziniška

Užpildoma trys ketvirtadaliai tūrio. Po keleto dienų, pasibaigus

dvasia, pirmoji pažintis su gruzinišku vynu ir jo kiekiu. Paraga-

aktyviam rūgimui, ąsotis uždengiamas dangčiu, paliekama

vome poros paties Beso vynų: baltojo, pagaminto iš iš ‘Rkatsiteli‘

tik nedidelė skylutė išeiti anglies dvideginiui. Po alkoholinės

vynuogių, ir raudonojo, pagaminto iš ‘Aladasturi‘ vynuogių. Bal-

fermentacijos ąsočiai sklidinai pripilami jauno vyno ir sanda-

tasis pasirodė plokščias, beveidis, todėl susikoncentravome ties

riai užlipinami. Paprastai vieno ąsočio užtenka pilnai užpildyti

raudonuoju, kuris priminė juodųjų uogų, daugiausia gervuogių,

kitiems dviem. Taip su šakelėmis, luobelėmis ir kauliukais vynas

sultis su 12 procentų alkoholio. Kėlėme taures už viską, buvo

laikomas iki kovo mėnesio. Per žiemą nusistovėjęs vynas yra per-

tikrai smagu, bet kitas rytas išaušo neįtikėtinai sunkus. Gruzinui

pilamas į kitą, mažesnį ąsotį, o nuosėdos keliauja į distiliavimo

šventinio vakaro metu išgerti porą litrų vyno yra normalu, lietu-

aparatą degtinės čačos gamybai. Vasarą vynas dar du tris kartus

vis irgi gali tiek išgerti, bet pasekmės, deja, nevienodos...

perpilamas. Gruzinai nefiltruoja vyno, jis turi pats nusistovėti.

Kitą dieną aplankėme Ikalto vienuolyną, kuriame mokėsi

Dėl ilgo sąlyčio su koteliais, visi gruziniški vynai yra taniniški. Net

Šota Rustavelis. Gidas mums pasakojo, kad XII–XIII amžiuje šalia

geriant baltąjį vyną (gintarinės spalvos), taninai gerokai traukia

akademinių dalykų visi Ikalto vienuolyno studentai mokėsi ga-

gomurį. Esu skaitęs, kad pagamintas vynas yra perpilamas į

minti vyną. Tais laikais vyno gamyba buvo neatsiejama visapusio

nedidelius ąsočius ir laikomas dešimtis metų. Kiek teko susidurti

išsilavinimo dalis. Iki šių dienų yra išlikę nedideli „ mokomieji“

keliaujant, niekas ilgai vyno nelaiko, paprastai jis išgeriamas per

studentiški kvevri. Vakare aplankėme Beso vynuogyną ir jo vyno

2–3 metus nuo pagaminimo.

rūsį. Per metus vyndarys pagamina apie 3–4 tonas vyno, apie 1

Reikia pažymėti, kad gruziniškas komercinis vynas, kurį mes

toną suvartoja patys, likusį kiekį parduoda. Beso pasakojo, kad

perkame lietuviškuose prekybos centruose, neturi nieko bendro

aplink Telavį daug vynuogynų išnykę, vyndariai sėdi be darbo.

su tradiciniu, moliniuose ąsočiuose brandintu vynu. Komercinis

Ypač stipriai Gruzijos vyno pramonei smogė Rusijos atsisakymas

vynas atsirado tarybiniais laikais, kada reikėjo pagirdyti ištroš-

nuo 2006 metų pirkti gruziniškus vynus. Kalbėjomės ir su Beso

kusią tarybinę liaudį ir apie kokį nors subtilumą niekas nė girdėt

giminaičiu, netoliese įkūrusiu savo vyninę, kuri galėtų gaminti

nenorėjo. Reikėjo daug, čia ir dabar. Ir tada, ir dabar komercinis

apie 10 tonų vyno per metus. Klausimas, kur vynas bus realizuo-

vynas gaminamas didelėse plieno talpyklose europiniu būdu.

jamas, liko neatsakytas. Gruzijoje verslas dar nėra subrendęs:

Šiuo metu didieji gruziniško vyno rinkos žaidėjai stengiasi su-

pirma kažkas daroma, o tik po to žiūrima, kas išeis. Šiuo metu už

kurti naujos kartos gruzinišką vyną, bet tas vynas yra brangus ir

1 ha brandaus vynuogyno prašoma apie 25 tūkst. litų.

lietuvių vartotojų nepasiekia.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Trečią dieną susikrovėme mantą ir iškeliavome į Signachio

Gruzija

miestelį. Pakeliui Napareulio kaime aplankėme brolių dvynių

ko, mums degustaciją vedė jo asistentė Tamara. Tai buvo bene

Gamtkiculašvilių vyninę. Vyninė labai gerai įrengta, turi savo

ilgiausia degustacija, kurioje teko dalyvauti. Ji truko daugiau nei

restoranėlį, viešbutį. Šeimininkas gyrėsi, kad tiekia vyną pačiam

2 valandas. Apie pusvalandį degustacijos metu Tamara kalbė-

Gruzijos prezidentui Saakašviliui. Degustavome baltąjį vyną

jo savo mobiliuoju telefonu. Kadangi Gruzijoje lankėmės jau

„Rkatsiteli“, pagamintą pagal tradicinę gruzinų technologiją. Vy-

antra savaitė, mūsų tai nestebino: jei skambina, vadinasi, reikia

nas gelsvos spalvos, gaivus, šiek tiek taniniškas, kvepia obuoliais.

pakalbėti...

Tai bene geriausiais „Rkatsiteli“, kurį teko ragauti šios kelionės

Visi „Pheasant’s Tears“ vynai gaminami tik tradiciniu būdu –

metu. Deja, vyno nusipirkti nepavyko, nes nebuvo išpilstyto

moliniuose induose kvevri. Jie tikrai labai įdomūs ir verti dėme-

į butelius. Viso turo metu šeimininkas vis minėjo ekologiją,

sio. Iš baltųjų labiausiai įsiminė „Rkatsiteli“ – gintaro spalvos,

natūralumą. Nežinau, ką jis turėjo omeny, bet vyninės teritori-

sodraus skonio, džiovintų abrikosų aromato. Iš raudonųjų patiko

joje augančių vynuogių lapai net mėlyni nuo vario junginių, o

2007-ųjų „Seperavi“ ir „Shavkapito“. „Seperavi“ – juodaisiais ser-

piktžolės naikinamos purškiant herbicidais.

bentais kvepiantis tvirtų taninų vynas. „Shavkapito“ – Gruzijos

Pakeliui į Signachį dar užvažiavome į Kvarelio miestelį, kur gaminamas garsusis „Kinzmarauli“. Gamykla remontuojama, todėl į ją patekti nepavyko. Laimei, miestelyje yra firminė gamy-

karalių vynas, daug lengvesnis, ne toks taniniškas, labai puikiai subalansuotas. Rašant apie Gruziją, negalima nepaminėti pačių gruzinų.

klos parduotuvė. Čia mus šiltai sutiko, pasiūlė nemokamą degus-

Visi svetimšaliai gruzinams yra svečiai, o atkeliavę iš Lietu-

taciją. Degustacijos metu ragauti europietiškai gaminti vynai

vos – ypatingi svečiai. Labiau išprusę žino mūsų prezidentą V.

įspūdžio nepaliko. Po ilgų svarstymų parduotuvėje nusipirkome

Adamkų, kurį vadina tiesiog Valdu, ir yra labai jam dėkingi už

paties brangiausio vyno, kuriuo vyninė didžiuojasi (degustacijo-

pagalbą sureguliuojant konfliktą su Rusija. Sunku aprašyti jų

je jo nebuvo). Ragavome jį grįžę į Lietuvą – patiko.

svetingumą, nuoširdumą, dosnumą. Pavalgydinti svečią yra

Vakarop pasiekėme Signachį. Miestelis įsikūręs Kachetijos

gruzino pareiga. Gėrimai ir valgiai ant stalo niekada nesibaigia,

pietuose ant aukštos kalvos. Signachį supa puikiai išsilaikiusi

nes jei ant stalo nieko neliktų, gruzinui būtų gėda, kad jis prastai

gynybinė siena su 23 bokštais. Nuo miestelio atsiveria Alazanio

pasiruošė priimti svečius. Iš pradžių to nežinojome, tad netyčia

slėnio panorama. Norėdama pritraukti turistų, Gruzijos valdžia

kilo „varžybos“ – ar lietuviai sugebės suvalgyti viską, ką gruzinai

pastaraisiais metais investavo labai daug lėšų į miestelio sutvar-

atneš, ar ne. Tenka pripažinti, kad lietuviai, nors ir labai išalkę po

kymą. Signachyje buvo pakeistas grindinys, atnaujinti namų

kalnų žygio, beviltiškai pralaimėjo šias „varžybas“...

fasadai, pakeisti stogai. Pagrindinėse gatvėse atidaryti jaukūs

Dar viena detalė apie gruzinus, tiksliau, Gruzijoje gyvenan-

restoranėliai. Signachyje yra įsikūrusi „Pheasant’s Tears“ vyninė.

čius rusus, su kuriais turėjome daug reikalų. Jie save dažniausiai

Ją mums rekomendavo Lietuvos konsulas Gruzijoje, kurį suti-

vadino gruzinais, o atsisveikindami kiekvienam iš mūsų pado-

kome skrisdami lėktuvu. Vyninę prieš 5 metus įkūrė amerikietis

vanojo raktų pakabuką su Gruzijos vėliava. Tada susimąsčiau, ar

Johnas Wurdemanas. Johnas yra dailininkas, jau daug metų

Lietuvoje gyvenantys rusai ar lenkai padovanotų svetimšaliui

gyvenantis Gruzijoje ir visokeriopai puoselėjantis bei garsinantis

suvenyrą su Lietuvos atributika. Labai norėčiau tikėti, kad taip...

jos kultūrą, taip pat ir vyno kultūrą. Su Johnu susitikti nepavy-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Armėnija

Armėnijos vyndarystė gimsta iš naujo1 Arūnas Starkus

Armėnija turi nemažai argumentų vadintis žmonijos vyndarystės lopšiu. Šiandien šios šalies kalnų slėniuose galima aptikti apie 500 laukinių vynuogių veislių, kai kurios gali pretenduoti į į vynuogės pirmtakes – jų amžius siekia 4,5 mln. metų. Biblijoje sakoma, kad Nojus, pasibaigus Tvanui, išlipo būtent ant armėnams brangaus Ararato kalno ir čia įveisė vynuogyną2 – tapo pirmuoju vyndariu. Armėnijos svarbą vyno istorijoje patvirtina pastarųjų metų archeologinių tyrinėjimų duomenys: čia rasta seniausia (IV tūkstantmetis pr.Kr. – bronzos amžius) žmonijai žinoma vyninė. Deja, šiandien Armėnija nutolusi nuo pagrindinių vyno prekybos kelių. Apie jos vyną nedaug tegirdėti. Prasklaidykime nežinomybę.

l 1321 metais pastatyta Surb Astvatsatsin – architekto Momiko kūrinys Vayots Dzore, svarbiausiame ‘Areni’ vynuogių auginimo regione. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Armėnija

Vyndarystės lopšys, bet vyno trūksta Prieš II pasaulinį karą, nors Armėnija jau buvo viena iš sovietinių respublikų su svarbia brendžio gamykla, čia buvo daroma nemažai prancūziškų ir keleto taurių vietinių vynuogių veislių vyno. Tačiau šeštajame dešimtmetyje gerosios veislės imtos keisti Armėnijos konjaku vadinamo Armėnijos brendžio distiliavimui skirtomis ‘Mschali‘, ‘Rkatsiteli‘, ‘Voskeat‘, ‘Kangun‘ ir ‘Garan Dmak‘. Pastarųjų derlingumas tris keturis kartus didesnis nei įprasta vyno gamyboje ir gali siekti 35 t/ha. Vyno verslą po truputį išstūmė brendžio ir pastiprinto vyno (čia vadinto cheresu ir madera) gamyba, ilgainiui pasikeitė ir vartojimo kultūra. Armėnijos someljė asociacijos prezidento Garušo Samveliano nuomone, šiandien net ir su maistu armėnai geria stipriuosius gėrimus, o ne vyną. Galutinį smūgį vyno pramonei sudavė 1985–1987 metų antialkoholinis vajus, kai buvo kertama nedaug beišlikusių vynuogynų. Armėnijai atgavus nepriklausomybę, vyndariai suskubo vytis prastovėtą laiką: šiandien šalyje yra jau 15 tik vynui atsidavusių gamintojų ir dar 45 vyną darantys greta degtinės ar brendžio. Didžiojoje Armėnijos dalyje nėra buvę filokseros, todėl ribojamas tarptautinių veislių sodinukų importas. Daugiausia auginama vietinės raudonosios ‘Areni‘, ‘Kachet‘ (‘Kakhet‘ – angl.), ‘Achtanak‘ (‘Hakhtanak‘ – angl.) bei baltosios ‘Voskeat‘ (‘Voskehat‘ – angl.), ‘Lalvari‘. Tačiau gerų vynuogynų trūksta.

‘Areni‘ – svarbiausios raudonosios vynuogės ‘Areni’ – labiausiai paplitusi ir vienintelė tikrai verta atskirai paminėti Armėnijos raudonųjų vynuogių veislė. Ne tokia taniniška, kaip kaimynų gruzinų ‘Saperavi’, gerokai rūgštesnė, nelabai intensyvios spalvos. Sunokusios ‘Areni‘ sultyse nesunkiai susikaupia 22–23 proc. cukraus. Taigi iš jų lengvai galima padaryti vidutinio svarumo (12,5–13 proc. alkoholio) vyną.

l Garušas Samvelianas – Armėnijos someljė asociacijos prezidentas. Jo nuomone, Armėnijoje yra šimtamečių vynuogynų, tinkamų išskirtiniam vynui daryti. Reikia tik noro ir profesionalaus vyndario požiūrio.

Tačiau mirkyti su žievelėmis ilgiau nei 7 dienas neverta, nes iš jų ekstrahuojama mažai taninų. Nesudėtingas, nebrangus „Areni“ vynas yra malonus gerti, gaivus, netaniniškas ir puikiai dera su lengvu maistu. Tačiau dvejus trejus metus pabrandintas ąžuolo statinėse jis, nors ir papildomas ąžuolo taninų, saldžių riešutus, odą, juodą duoną primenančių aromatų, tačiau išlieka labai gaivus ir netampa labai galingas. Todėl, kaip sako Armėnijos vyndarių asociacijos prezidentas ponas Avagas Arutiunianas, ieškoma būdų, kaip iš šios vietinės vynuogės padaryti išraiškingesnį ir pasaulio vartotojui įprastesnio skonio vyną. Ateityje jo

seną volgą, surūdijusį vikšrinį traktorių, porą apleistų, belangių „nebaigtų statybų” ir greta spindinčias naujausio modelio nerūdijančio plieno fermentacijos talpas ir nepigų (savaime suprantama) pneumatinį presą, t. y. sulčių spaudyklę. Ir mažiausios, ir didžiausios vyninės pasiruošimas daryti gerą vyną – neabejotinas. Visur dirba profesionalūs vyndariai, tačiau vyno skonio, stiliaus ir kokybės įvairovė tokia didelė, kad prieš renkantis gėrimą, būtina išklausyti vyndario požiūrio arba paragauti vyno.

vyninė „Maran“ sieks nokinti uogas tiek, kad išeitų 14–14,5 proc. stiprumo vynas, bandys įvairius derinius su kita vietine veisle ‘Kachet‘ arba trupučiu tarptautinių veislių.

Maran Ši vyninė viena mažiausių šalyje, ją 1991-aisiais metais įkūrė Avagas Arutiunianas, Armėnijos vyndarystei nusipelnęs knygo-

Vyninės: nuo mažiausios iki didžiausios Armėnijos vyninės gana jaunos, beveik visos atsirado po Sovietų Sąjungos žlugimo. Gal todėl įrengtos pagal naujausią technologijos žodį ir galimybėmis lenkia daugelį Europos vyninių. Duobėtu keliu pro saulėje besišildančius šunis ir apleistus kioskus privažiavęs aprūdijusius vartus su užrašu ВВЗ (Вино Водочный Завод (rus.) – vyno ir degtinės gamykla) pamatai

mis apie krašto terroir. Jo sūnus Narekas Arutiunianas kasmet po mėnesį stažuojasi Europos vyninėse, kur semiasi žinių apie tarptautinį vyno stilių. Visus vynus ponai Arutiunianai brandina ąžuolo statinėse ir nuolat eksperimentuoja siekdami ‘Areni’ vynuogių vyną padaryti įdomesnį, išraiškingesnį. Jie turi 15 ha vynuogynų ir beveik apsirūpina žaliava patys (80 000 butelių per metus). Iš vaisių distiliuoja degtinę, vadina ją bark ir tikisi,

Žurnalo redakcija dėkoja Pabaltijo šalyse Armėnijos vyną populiarinančiam Garnikui Kazarianui už galimybę aplankyti šalį, susitikti su vyndariais.

„(20) Nojus, žemės artojas, pirmas įveisė vynuogyną. (21) Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo...“ (Pradžios knyga 9)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Armėnija

l Tėvas Avagas ir sūnus Narekas Arutiunianai, „Maran wine“ vyninės savininkai, sistemingai eksperimentuodami skina kelią Armėnijos ateities vynui. kad šis senovinis pavadinimas taps bendrinis. Ypatingo skonio jų gudobelių degtinė, kurią tris metus laiko ąžuolo statinėse kartu su gudobelių vaisiais.

Areni Įsikūrusi kalnuose, laukinėmis vynuogėmis garsėjančiame Vajots Dzore. Vyninė klasikiniu būdu daro vos 200 000 butelių vyno. Didžioji dalis parduodama Rusijoje. Paklausa tokia didelė, kad ją sunku patenkinti. Šios vyninės pavyzdys iliustruoja šiandieninę Armėnijos vyndarystės situaciją, kuri primena Gruziją iki importo į Rusiją uždraudimo: gamink, kiek nori – viskas bus parduota nepasotinamoje sentimentaliosios Rusijos rinkoje.

Winar Avetas Galstianas įmonę Jerevano priemiestyje įkūrė prieš keletą metų. Daugiau nei dvidešimties metų vyriausiojo technologo (vyndario) patirtį pritaiko klasikiniams armėniškiems vynams kurti: sausas raudonasis „Areni“, ąžuolinėse statinėse brandintas „Areni“, pusiau sausas raudonasis, sausas ir pusiau sausas baltieji „Lalvari” ir „Rkatsiteli“, pusiau saldus granatų vynas. Raudonasis sausas, kaip įprasta, spalva primena „Pinot Noir“, burnoje labai gaivus ir netaniniškas su vyšnių kauliukų poskoniu. 2009 m. baltasis sausas – nelabai rūgštus su gėlių, vanilės ir graikinių riešutų aromato užuominomis.

l Grigoras Aleksanianas, „Armenia Wine“ vyninės direktorius, kuria didžiausią vyno gamyklą Armėnijoje. Jo planuose – vyno statinių saugykla ir vynuogynų veisimas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Savaime suprantama, ponas Avetas turi ir nedidelę brendžio gamybos liniją: distiliavimo katilas ir kelios salės su statinėse bręstančiu vynuogių vyno distiliatu, čia vadinamu

Armėnija

konjaku. Idealios brandinimo sąlygos – 62 proc. drėgmės ir 19 ˚C temperatūra. Brendį sumaišius su saldžiu baltuoju vynu gaunamas įdomus „Winar Pino“ – pastiprintas vynas, padarytas pagal „Pineau des Charentes“ (Prancūzija, Konjakas) pavyzdį.

Armenia wine Ši vyninė dar tik kuriasi – neturi rūsio ąžuolinėms statinėms, neįrengta degustacinė salė. Tačiau įspūdinga naujausio modelio nerūdijančio plieno statinių kavalerija, technologiškai tobula apsaugos nuo oksidacijos sistema ir šiuolaikis požiūris į vyno skonį vyninę jau dabar leidžia minėti tarp geriausių šalyje. Čia ragavome ypatingo švarumo ir veislės požiūriu labai išraiškingo įvairiausių šalyje augančių vynuogių vyno. Apmaudu, kad kai kurie „Chenin Blanc”, „Muscat”, „Saperavi”, „Kachet” bus parduodami sumaišyti su kitų veislių vynu. Norėtųsi mėgautis grynu jų skoniu. Vyninė sparčiai plečia savo asortimentą ir taikosi tapti didžiausia ir svarbiausia šalies vyno gamintoja ir eksportuotoja.

Granatų vynas Armėnai labiausiai didžiuojasi savo abrikosais – neveltui jie vadinami armėnišku obuoliu, armėniška slyva ir kildinami iš šios šalies (lot. Armeniaca vulgaris). Granatų vyno kulto čia nėra. Parduotuvėje iš penkiasdešimties parduodamų vyno rūšių vos keturios bus iš granatų. Tačiau beveik visos vyninės iš šalies pietuose palei Irano sieną esančio rajono atsiveža granatų, juos traiško, spaudžia sultis ir fermentuoja. Granato uogose labai daug cukraus – beveik 300 g/l, todėl padaryti pusiau saldų vyną lengviau, negu sausą. Toks dažniausiai ir parduodamas. Geriamas jaunas, nekeliant ypatingų kokybės reikalavimų.

l Avetas Galstianas, „Winar“ savininkas dairosi po Ararato lygumoje pasodintą vynuogyną. Kiekvieną žiemą vynmedžius tenka apkasti žemėmis, o pavasarį atkasti: nepridengti jie neištvertų speigų.

l P. Arujak, „Winar“ vyninės vyndarė, tuoj duos paragauti dar neišpilstyto į butelius vyno. Ji džiaugiasi, kad Karabacho ąžuolo statinės, kuriose bręsta vynas yra nevienodo dydžio – skirtingos statinės galutiniam cuvee suteikia daugiau kompleksiškumo.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Lietuviškas vynas

Paprastas kaip obuolys, saldus kaip nuodėmės pažadas Andrius Užkalnis

Pasakyk „lietuviškas vynas“ ir turbūt susilauksi pašaipos: „Koks ten vynas? Vaisiukas ten, ne vynas.“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Lietuviškas vynas

ietuvos vyndariai gyvena nykaus palikimo šešėlyje. Iš praeities kaip niūrūs blokiniai namai šmėžuoja prisiminimai apie

vietinės gamybos portveinus ir kitokias bormotuchas, „Agdamus“ ir „Solncedarus“, visokius „Burštynus“ ir „Černoglazaja koldunja“, o ir dabar lentynas dar „puošia“ pigūs spirituoti gėralai, kurių etiketėse mirgantys gamtos vaizdai taip disonuoja su viduje kliuksinčia bjaurastimi, nors pavadinimuose neretai minimos senos, garbingos profesijos bei amatai. Jau vien tas rusiškas biurokratinis žodžių junginys „plodovo-jagodnoje“ (vaisių-uogų) skamba neskaniai ir primena tokius junginius, kaip „likerio ir degtinės gamykla“. Aš, turbūt, nesiryžčiau pradėti nieko naujo srityje, užterštoje neigiamais įvaizdžiais. Juk vienintelė atsvara – daina apie pienių vyną, kuriame, tiesą sakant, nėra nei vaisių, nei uogų. Pienių vynas (ir jį Lietuvoje gamina) yra palaimintas anglosaksų literatūros: rašytojas Ray‘us Bradbury taip pavadintoje knygoje (Dandelion Wine) rašė apie vaikystę. Aš gal ir nesiryžčiau būti vyndariu, bet jei kas Lietuvoje mane ir stebina, tai nenuilstamas pasiryžimas siekti svajonės. Česlovas Ramoška, vyndarys iš Šilalės rajono, sako, kad iš savo vyno jau galima ir pragyventi. Jis – pirmasis iš entuziastų, turėsiantis visus leidimus gaminti vyną ne tik savo reikmėms, bet ir parduoti. Č. Ramoška sutinka, kad oligarchu iš šio verslo netapsi: 10 tonų per metus yra didžiausias kiekis, kurį leidžiama gaminti neturint savos laboratorijos (produkciją vis tiek tenka tikrinti, užsakinėjant tyrimus kitur, bet šių išlaidų, nors ir didelių, negalima nė lyginti su išlaidomis savai laboratorijai). Tai, pasak jo, vienintelė nuolaida, iškovota per keletą metų, o visos kitos taisyklės galioja tokios pačios, kaip ir stambiems gamintojams. Licencijos, sertifikatai, akcizai, taros tikrinimas... Nesvarbu, ar tu gamini ir pilstai tris šimtus butelių, ar šimtą milijonų litrų. Man atrodo, kad smulkiam vyndariui turėtų dingti visas noras užsiimti savo magija, pasivaikščiojus po inspekcijas ir valdiškas tarnybas, bet Č. Ramoška tvirtina esąs užsispyręs. Jis pripažįsta, kad nepaisant didelių biurokratinių reikalavimų, valstybės pareigūnai dažniausia buvo geranoriški: smulkaus vyndario reguliavimo mechanizmas, pasirodo, dar tik kuriamas, ir jie sutiko mokytis kartu su gamintoju. „Manęs klausė, kokie bus skaitliukai, kokios pilstymo linijos, o aš jiems aiškinu, kad aš gi namudininkas, viskas rankomis,“– pasakoja Č. Ramoška. Be pienių vyno, Č. Ramoška gamina vyną ir iš obuolių, aronijų, aviečių, svarainių. Pakankamai rūgšties turintį vyną jis brandina ir ąžuolo statinėse kaip vynuogių vyną. Naujos 225 litrų statinės – per brangus malonumas vaisių vyndariams, todėl, kaip kažkada Škotijos viskio gamintojai, pigiai pirkę iš JAV jau panaudotas ąžuolo statinaites ir ten pylę „velnio lašus“, šiandien Č. Ramoška brandina aviečių vyną jau vienąsyk naudotose ąžuolo statinėse. „Avietės turi daug rūgšties, jų vynas tinka brandinti ąžuole“, – sako Ramoška. Ąžuolas tinka ne visiems vynams: daugelis kitų bręsta stiklo induose. Daugiausia tokiu vynu, pasak vyndario, domisi užsieniečiai, lyginantys pagamintą obuolių vyną su žinomomis vynuogių vyno rūšimis, pavyzdžiui, rislingu. Lietuviai irgi perka ir veža dovanų į užsienį. Gal ir geria patys, tačiau man sunku įsivaizduoti didelę rinką Lietuvoje, žinant kainas: nuo 25 iki 40 Lt už butelį yra dideli pinigai šalyje, kur ir vynuogių vyną, brangesnį nei 30 Lt už butelį, perka vos saujelė žinovų ir entuziastų, vargu ar daugiau nei du trys procentai visų geriančiųjų. Brangiausias vynas – svarainių, aiškina Č. Ramoška. Svarainiai, kaip žaliava, nėra itin brangūs, bet jie labai sausi, iš jų

l Česlovas Ramoška nedaug sunkos teišsispaudžia. Kaip mano mėgstamos morkų sultys, pagalvojau: vaikystėje tėvas labai jas mėgo, bet reikėdavo sudrožti nežmonišką kiekį morkų ukrainietiška tarkavimo mašinėle, kol privarvėdavo stiklinė ar dvi. Iš pradžių, bandydamas įteisinti savo verslą, Č. Ramoška ketino užsidirbti pinigų. Viskas vyko ne taip greitai, kaip galbūt tikėjosi, tačiau, anot jo, viskam savas laikas, ir po kelerių metų tas laikas atėjo. Gal bus ir sekėjų, tačiau tik tada, kai jiems ateis laikas. Prisiminiau Viktoro Hugo posakį, kad nėra nieko stipriau, nei idėja, kurios laikas atėjo. Turbūt taip ir yra. Šiuo metu, galima sakyti, kad tas laikas, geriausiu atveju, prieina, jis jau netoli, bet dar neatėjo. Lietuviškas vynas netaiko į greitą sėkmę ir į biudžetinę kainos kategoriją, žadančią didžiausią pardavimą. Turint galvoje, kad platinimu daugiausiai ir sėkmingiausiai užsiima didieji prekybos tinklai, mažutės gamybos apimtys – kaip Česlovo Ramoškos – neleidžia nė svajoti apie prekybos centrų lentynas, tiesiog ne ta „svorio kategorija“. Antra vertus, gal ir gerai: kai butelis vyno kainuoja tiek daug, jis nešmėžuoja kaip „tautos girdymo“ šmėkla mėgėjų drausti ir riboti akyse. Tai – kitas pasaulis. Reta, nišinė produkcija, kuri gal ir ras vietą specializuotose parduotuvėse, tokiose kaip „Vyno klubas“, bet daugiausiai jos vis tiek bus parduodama tiesiogiai kaimo turizmo sodybų svečiams. Tiesą pasakius, dauguma gamintojų netaiko į komercinę gamybą apskritai. Lietuvos vyndarių asociacijos, jungiančios 21 narį, prezidentas Raimundas Nagelė iš Rokiškio rajono nesle-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Lietuviškas vynas

l Raimundas Nagelė pia, kad griežtos taisyklės ir jokių nuolaidų (išskyrus jau minėtą-

Nagelė sako, kad lietuviškas vynas vartotoją labiausiai

ją – dėl laboratorijos) smulkiems gamintojams tikrai nepadeda

traukia dėl to, kad yra vietinė, ne atsivežtinė produkcija, iš savų

siekti finansinės sėkmės.

vaisių. Prisiminiau, kad man lygiai tą patį pasakojo ir Anglijos

R. Nagelė nedrįsta vienareikšmiškai įvardyti, kodėl valdžios

vynuogių vyno gamintojai: „vietinis“ produktas turi neraciona-

dėmesys smulkiam gamintojui yra šaltokas. Spėju, gal nelabai

laus patrauklumo, žmonės nori kažko, kas susiję su ta žeme, ant

supranta, o gal yra spaudžiami stambių gamintojų, kurie bijo

kurios jie dabar stovi ar sėdi. Ir nors tai tik sentimentai, tačiau

konkurencijos. „Čia gali būti ir viena, ir kita“, – sako Nagelė.

rinkodarai šis veiksnys labai svarbus, nes pavirsta į visiškai ne-

Kad stambūs gamintojai baiminasi konkurencijos iš namudininkų, man teko girdėti ir iš kitų šaltinių, ir nors sunku tuo pati-

abstrakčius, tikrus pinigus. Nagelė pabrėžia atsakingą, kokybišką vaišinimąsi, ir aš jam

kėti (argi gigantams verta nerimauti dėl nykštukinių verslų, kurių

pritariu, nes be galo entuziastingai palaikau Lietuvos, kaip nepi-

visa metų produkcija – 10 tonų – yra, ko gero, mažiau, nei gali

gios aukštos kokybės šalies, reputaciją kiekviename žingsnyje –

išgerti per gerą pobūvį keli Rašytojų sąjungos nariai), panašu,

ir turizmo, ir maisto, ir alkoholio. Vyno už 40 Lt nepirks valkatė-

kad mąstau labai mėgėjiškai. Rimtame versle mažų konkurentų

lės, atskridę pigios oro bendrovės pigiu reisu pigiai prisiliuobti,

nebūna: yra tik tie, kas dar nespėjo užaugti.

ir tai yra puiku: aš ir nenoriu, kad jie pirktų, aš apskritai norėčiau,

R. Nagelė pats gamina ir vynuogių vyną – iš juodųjų lietuviškų veislių, atsparių šalčiui, kaip antai ‘Juodupė‘, ‘Monika‘, bet prisipažįsta, kad nelengva jų užsiauginti pakankamai, tad bando daryti rožinį vyną. Nežinau kodėl, bet man atrodo, kad rožinis labai gerai derėtų būtent užmiesčio sodyboje. Juk jo spalva – kaip paskutinių saulėlydžio spindulių; taip ir įsivaizduoju jį ant lentinio stalo, prie ežero, ką tik iš šaldytuvo, dar aprasojusį, kad per jį matytųsi ežero krantas ir pirtis, ir kad besileidžiančios saulės šviesa kibirkščiuotų kaip žarijos iš pirties, supiltos į atvirą kepsninę. Bet grįžkime prie mūsų pokalbio su Nagele. Tad iš ko dažniausiai gamina vyną vyndariai Lietuvoje, krašte, kur vynuogės yra tik reta egzotika. Iš juodųjų serbentų, vyšnių, obuolių, kriaušių, agrastų, aronijų, mėlynių, aviečių – trumpai tariant, visko, kas turi sulčių, ir ką galima tinkamai fermentuoti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

kad jie pas mus nevažiuotų (tik uždrausti, žinoma, negaliu). Man regis, lietuviškas vaisių ir uogų vynas yra viena, dar menkai pastebėta, bet daug žadanti mūsų būsimos sėkmės niša.

Marrema

Super Toscana vyno konkurentai Jolanta Smičienė

roseto (Grosseto) provincija Toskanoje, ko gero, vėliausiai

architektūros pavyzdžių, pilaičių, kapinių. Viduramžių miesteliai

atrastas Italijos vyndarystės regionas. Maremos (Marrema)

su snaudžiančiais bokštais ir siaurutėmis gatvelėmis suteikia šio

zona Toskanos pietuose viena gražiausių, žavinti įspūdingų kraštovaizdžių įvairove: ūksmingi miškai, besibaigiantys jūros

regiono veidui romantiškų bruožų. Kalbant apie vyną, seniausias tradicijas čia turi „Morellino de

pakrantėje, vynmedžiais, alyvmedžiais apsodintos stačiašlaitės

Scansano“ (‘Morellino‘ vietiniai vadina ‘Sangiovese‘ vynuoges),

kalvos, paslaptingos pelkės, pilnos keisčiausios augmenijos ir

„Bianco di Pitigliano“, „Parrina“. Naujieji vynai – „Monteregio

vietinių gyvių. Učelinos (Uccelina) regioniniame parke laksto

di Massa Marittima“, „Ansonica Costa dell Argentario“, „Monte-

šernų kaimenės, o pamiškėse vis dar galima sutikti „Toskanos

cucco“. Vyndariai labai stengiasi, kad Maremos vynas pelnytų

kaubojų“ – solidžiai atrodančių raitelių, genančių galvijų bandas

tarptautinę šlovę, nes jų kolegos iš kitų Toskanos vietovių jau

iš ganyklų. Taip pat čia gausu etruskų pėdsakų, senosios jų

seniausiai skina tos šlovės vaisius.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Marrema

Per pastarąjį dešimtmetį į vietinę vyndarystę buvo investuo-

Norėdamas kuo labiau išpopuliarinti Maremos vyną visame

ti milijonai eurų. Nemažai verslių vyndarių iš gretimų regionų

pasaulyje, vietinio vyno konsorciumas jau keletą metų netoli

susižavėjo nebrangiais vyndarystės kaštais, įperkama žemės

Groseto miesto rengia geriausių vyndarių parodas ir degustaci-

kaina, šiltu jūriniu klimatu ir puikiai nokstančiomis vynuogėmis.

jas. Renginys, pavadintas „Maremma wine Shire“, sutraukia vyno

Rezultatų ir grąžos ilgai laukti nereikėjo. Šiuo metu Maremoje

profesionalus iš viso pasaulio. Parodos globėjas – Italijos vyno

yra apie 170 lyderiaujančių gamintojų, o prieš dešimt metų buvo

vertinimo autoritetas, rašytojas Luca Maroni.

tik penkiolika.

Mano nuomone, geriausias parodoje buvo ūkio „Fattoria

Regioną itin patrauklų daro vėsinantis jūros poveikis vyn-

Biologica di Poggio Foco“ vynas. Šis ekologinis ūkis puoselėja

medžiams: gaminamas vynas svarus, sodrus, vaisiškas, saldžių

12 hektarų miškuose paskendusių vynuogynų, taip pat augina

taninų, įvairaus skonio. Kažkada užsodintą ‘Sangiovese‘, iš kurios

miežius, kviečius, ūkio ganyklose ganosi apie septyni šimtai avių,

daromas tipiškas vynas „Morellino de Scansano“, naujieji regiono

pusšimtis karvių. Ūkiui priklausančiose pievose auga beveik

vyndariai papildė ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘, ‘Petit Verdot‘.

visos vaistinės žolės, randamos Italijoje. Tokioje natūralioje

Netrukus čia atsirado ir naujieji Super Toscana vynai, stebinantys

aplinkoje padaryti vynai net aklojoje degustacijoje išsiskiria

kompleksija ir brandinimo potencialu.

savo aromatinėmis ir skoninėmis savybėmis, o brangiausias ūkio

„Morellino de Scansano“ kvepia juodomis vyšniomis, slyvomis, yra svarus, mėsingas, bet ne per sunkus vynas. ‘Sangiovese‘

vynas „San Giusto 2006“ vertas 95 balų iš 100! Kitas atradimas – šeimos valdoma vyninė „Suberli“, turin-

šiam vynui žymiai geriau sunoksta nei kjančiui, tad šios vietos

ti 14 hektarų vynuogynų, kurie auga pačiose palankiausiose

vynas yra visai kitokio stiliaus. Dirvožemis turtingas geležies,

augavietėse. Vyninė gamina puikaus balanso, svarius, priesko-

vario, cinko, pirito, todėl vynai labai minerališki, o šito kaip tik

ningus, tipiškus regiono vynus, turinčius puikų potencialą. Jų

trūksta šiaurinės Toskanos vynams.

prašmatniausias ir brangiausias vynas „Mirus“, kurio sudėtyje, be

Pagrindiniai Maremos vyndarystės miesteliai: Bolgeris

vietinės ‘Sangiovese‘, yra ‘Merlot‘, ‘Syrah‘ bei ‘Alicante‘ vynuogių.

(Bolgheri), Kastanjeto Kardučis (Castagneto Carducci), Suveretas

Vynas įspūdingumu ir kokybe prilygsta garsiesiems Super Tosca-

(Suvereto). Vynuogių veislės: ‘Sangiovese‘, ‘Cabernet Sauvignon‘,

na ir – maloniausia žinia – yra gerokai pigesnis.

‘Merlot‘, ‘Chardonnay‘, ‘Vermentino‘, ‚Cabernet Franc‘, ‘Alicante‘. Tradiciniai produktai: jautiena, ožkos sūris, alyvuogių aliejus, medus, gausybė žuvies ir jūros gėrybių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Vengrija

Vengrijos legenda: „Egri bikaver“ – jaučio kraujas Jurgis Šliogeris

Vengrija – sena vyno šalis, kurioje šis gėrimas gaminamas daug amžių. Jos vynas buvo vertinamas visoje Europoje, o tokajus, kaip žinia, yra pelnęs vyno karaliaus titulą.

idžiausią smūgį Vengrijos vynininkystei smogė socialis-

Somlo, taip pat Badačonio (Badacsony), Egerio (Eger), Vilanio-Ši-

tinė sistema. Masinės vyno gamybos pasekmės junta-

klošo (Villany-Siklós), Seksardo (Szekszard) regionus.

mos iki šiol: nuomonę apie vengrišką vyną galima susidaryti

Egeris – neabejotinai vienas iš svarbiausių vyno gamybos

pagal prekybos centrų gėrimus. Vis dėlto šalyje jau įmanoma

regionų Vengrijoje, o gal ir visoje Vidurio bei Rytų Europoje. Kadai-

rasti vietinio vyno, drąsiai galinčio varžytis su prancūzišku ar

se garsėjo baltaisiais „Olaszrizling“ ir „Harslevel“ bei raudonuoju

itališku.

kupažu „Egri Bikaver“ (jaučio kraujas – aut. pastaba). Pastarasis

Vengrijoje yra net 22 vyno regionai. Iš jų išsiskiria saldaus vyno sostinė Tokajus. Iš kitų reiktų paminėti mažiausią regioną

vynas daromas maišant įvairias regione auginamas veisles, nors pradžioje buvo maišomos trys: ‘Kadarka‘, ‘Kekfrankos‘ ir ‘Kekporto‘.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Vengrija

Po Antrojo pasaulinio karo gamintas komunistinis „Egri Bika-

Iki 2008 metų buvo Egerio vynininkystės instituto vadovu. Dabar

ver“ gerokai pagadino Egerio įvaizdį. Lietuvoje iki šiol neturime

dėsto Žemės ūkio aukštojoje mokykloje Esterhazyje (Eszterha-

nieko geresnio, tad mūsų supratimas apie tikrąją bikaverio koky-

zy) ir yra Egerio vyndarių gildijos sekretorius. Be visų šių darbų,

bę buvo ir yra labai sąlygiškas. Dabar, kai mūsų skonis ir poreikiai

Lajosas dar suspėja daryti vyną iš nuosavo 8 hektarų vynuogyno.

smarkiai išaugę, galime atgaivinti vyresniosios kartos sentimen-

Jis rūpinasi, kad bikaverio gamybos nuostatuose būtų labiau

tus „jaučio kraujui“, kuris geriausių Egerio vyndarių dėka jau yra

išryškinta terroir reikšmė, etiketėse nurodomas vynuogynas.

tikrai kokybiškesnis.

Jo vyninės stilių galima apibūdinti kaip tipišką egerišką: vynai

Jau keleri metai vyksta diskusija apie bikaverio atgaivinimą

šiek tiek rūstoki, žemiški. Didesnio dėmesio verti jo „Tag Dűlő

Egeryje bei mažiau garsiame Seksarde. Kalbantis su vyndariais,

Olaszrizling“ ir „Peter Bora“, taip pat yra pasisekusių „Pinot Noir“

susidaro įspūdis, kad tradicinis kupažas geriausiai atskleidžia

ir bikaverių.

Egerio vynininkystės esmę. Nors pastarąjį dešimtmetį atrodė,

Tamasas Sike‘as (Tamas Sike) vynininkyste užsiima 26

kad nauja regiono klasika gali tapti ‘Pinot Noir‘ arba naujausia

metus. Dirbo „Egervin“ vyriausiuoju technologu. 2004 metais jis

žvaigždė ‘Syrah‘, tačiau mados madomis, o vis tiek sugrįžtama

buvo išrinktas geriausiu Egerio vyndariu, kaip tik tuo metu pra-

prie „jaučio kraujo“.

dėjo ir savo privatų verslą. Jam gerai sekasi daryti baltuosius vy-

Kitur užtenka daryti tiesiog gerą raudonąjį vyną ir iš karto būsi

nus – švarius, išraiškingus, šviežius. Jie prieskoniški, žoliški, juose

pastebėtas. Egeryje to negana, čia reikia daryti gerą bikaverį. Ta-

gerai juntama vulkaninė dirva. Sike‘s vynai – geras pavyzdys,

čiau kaip jį daryti, niekas dorai nežino. Atrodo, paprasčiausia būtų

kad Egeryje puikios sąlygos baltajam vynui kurti. Iš raudonųjų

užmiršti tuos nevykusius laikus, kai standartus nustatinėdavo

galima išskirti jo „Egri Bikaver Selection“.

masinės gamybos vynas iš „Egervino“, ir grįžti prie senųjų tradicijų, kai Egerio bikaveris dar turėjo tarptautinį pripažinimą. Tuomet pagrindine sudedamąja bikaverio kupažo dalimi

Vyninė Nr. 43 Sepasonio slėnyje (Szepasszony-volgy – Gražiosios moters slėnis) yra viena iš nedaugelio, kurią gero egeriško vyno mėgėjas gali aplankyti nė kiek nerizikuodamas. Pažymėtini

buvo ‘Kadarka‘, suteikusi vynui savitumo. Po karo ši sunkiai

„Toberc Olaszrizling Selection 2008“ iš Egersolato (Egerszolat) ir

auginama veislė palengva buvo išstumta iš vynuogynų. Dabar

„Szurkebarat 2008“.

Egeryje jos liko tik trupiniai. Paskutiniajame praeito amžiaus dešimtmetyje imtasi atgai-

Ferencas Tóthas (Ferenc Tóth) Egeryje gerbiamas asmuo, daugelį metų priklausantis Egerio vyndarių draugijai. Šeimos

vinti bikaverį, tad teko jam sukurti naują formulę be ‘Kadarkos‘

vyninėje jam talkina ir duktė Katlina. Sepasonio slėnyje vynda-

arba su minimaliu jos kiekiu. Šiuo metu plačiausiai Egeryje augi-

rys turi rūsį su restoranu. Ferenco vynams būdingas griežtumas

nama veislė yra ‘Kekfrankos‘ (apie 40 proc. visų raudonųjų veislių

ir paprastumas, jie skirti vartoti kasdien. Vyndarys augina apie

plotų) ir dabar ji dažniausiai yra bikaverio pagrindas.

du hektarus ‘Kadarkos‘ ir tuo labai didžiuojasi. Jo „Kadarka“ yra

Tačiau šitaip gali būti vadinamos ir kompozicijos, kurių

pelniusi daug apdovanojimų. Paklaustas apie „Egri Bikaver“

pagrindas – Bordo regiono veislės. Pagal nuostatus, kupaže turi

gaminimą, F. Tóthas atsakė: „Galiu būti nepopuliarus, bet manau,

būti ne mažiau kaip trys, o superior kategorijoje – ne mažiau

kad gero bikaverio pagaminti tik iš vengriškų veislių, nepavyks.

kaip keturios veislės iš regione leistinų auginti dešimties – ‘Kekf-

‚Kadarka‘, ‘Kekporto‘, ‘Kekfrankosz‘ neduos norimos jėgos. Tokios

rankos‘, ‘Kekporto‘, ‘Kadarka‘, ‘Menoir‘, ‘Blauburger‘, ‘Zweigelt‘,

veislės kaip ‚Merlot‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‚Cabernet Franc‘ anks-

‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Cabernet Franc‘, ‘Merlot‘ ir ‘Pinot Noir‘. Be

čiau sunoksta, greičiau koncentruoja cukrų. Jas galima maišyti

to, nė vienos negali būti daugiau nei 50 proc. Dar vienas reika-

su vietinėmis veislėmis ir gauti norimą efektą. Todėl tik tuomet,

lavimas – vynas ąžuolo statinėse turi būti brandintas ne mažiau

kai būna labai geri metai, keičiame proporcijas ir galime dėti

kaip metus.

mažiau tarptautinių veislių.“ Taigi kiekvienas vyndarys turi savo

„Eger Bikaver“ vyno kompozicija gali būti labai įvairi, o tai

požiūrį į bikaverio gamybą, jie išnaudoja tai, ką turi geriausia ir

atveria puikias galimybes įvairioms interpretacijoms. Vynas

ką geriausiai moka. Taip gimsta savitas vyndario bikaverio stilius.

bus tradicinis, jei jo pagrindą sudarys vietinės veislės, jei jis bus

Kiekvienas iš jų siekia padaryti solidų, galingą „jaučio kraują“.

fermentuotas su natūraliomis mielėmis ir ilgai brandintas didelė-

Tiboras Gala prieš šešerius metus tragiškai žuvo, tačiau

se statinėse, o šiuolaikiškas, arba „tarptautinis“, bus toks, kurio

Vengrijoje jau tapo tikra legenda. Yra manančių, kad jis – iš-

kompozicija yra Bordo stiliaus, su aiškiu kabarneto antspaudu,

kiliausias Vengrijos vyndarys per visą krašto istoriją. Beje, nė

brandintu naujose barrique.

vienas vyndarys iš Vidurio ir Rytų Europos nėra pasiekęs tokio

Vienas pagrindinių bikaverio gaivintojų Lajosas Galas (Lajos

pripažinimo pasaulyje kaip T. Gala. Po studijų jis gavo paskyrimą

Gal) siekia, kad į apeliacijos nuostatus būtų įtrauktas reikala-

į „Egervin“ gamyklą, kur keletą metų dirbo vyriausiuoju techno-

vimas vyno gamyboje naudoti ir vietines veisles (‘Kekfrankos‘,

logu. 1989 metais Lodovico Antinori pasiūlė jam enologo vietą

‘Kekporto‘, ‘Kadarka‘, ‘Menoir‘ ar ‘Blauburger‘), nes tai užtikrintų

„Tenuta dell’Ornellaia“ vyninėje. Ten Tiboras sukūrė keletą sė-

tam tikrą vietinį vyno stilių.

kmingų Super Toscana vynų (tarp jų „Ornellaia 1998“, kurį „Wine

Siekiant pagerinti situaciją, įvesta prestižinė kategorija – Egri

Spectator“ paskelbė geriausiu metų vynu). Nežiūrint pasisekimo

Bikaver Superior. Jos nuostatai yra griežtesni: mažesnis derlin-

Italijoje, T. Gala grįžo į Vengriją ir įkūrė savo vyninę. 1993 metais

gumas, tankesnis vynmedžių sodinimas, didesnis sunokimas ir

kartu su dviem užsienio investuotojais – italų Incisa della Roc-

specialios komisijos atliekama vyno degustacija.

chettų šeima, garsiosios „Sassicaia“ gamintoja, ir vokiečių įmone „Alpina BMW“ – įkūrė vyno rūsį. Tačiau T. Gala nenutraukė ryšių

Kai kurios Egerio asmenybės Lajosas Galas – svarbi asmenybė Egeryje. Enologiją jis studijavo universitete, vėliau apgynė doktoratą bikaverio tema.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

ir su plačiuoju pasauliu: nuolat patarinėjo „Antinori“ ir dar kelioms vyninėms Italijoje ir PAR, kurioje turėjo savo dalį įmonėje „Capaia Wines“. Kaip tik būdamas PAR, kur nuvyko prižiūrėti vynuogių rinkimo, jis žuvo autokatastrofoje. Tiborui tebuvo 47-eri.

Vengrija

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Vengrija

Dabar jo ūkį valdo našlė kartu su sūnumi Tiboru jaunes-

„Gloria 2007“ – baltojo bikaverio pavyzdys. Lėtai bręsta

niuoju, kuris jau pasirodė kaip talentingas enologas. Įmonės

butelyje, yra galingo stoto, turi daug ąžuolo suteikto saldumo,

būstinė įsikūrusi tipiškoje Egerio rūsių gatvelėje, neišvaizdžiame

tačiau nestokoja ir gyvos, citrusinės rūgšties. Visos sąlygos su-

pastate, slepiančiame dviejų lygių labirintus, iškaltus minkštoje

bręsti labai geram vynui.

tufo uolienoje. Bendras salių ir koridorių ilgis siekia kilometrą. Be

Iš raudonųjų gerą įspūdį paliko „Sikhegyi Pinot Noir 2007“ –

gamybinių patalpų, čia yra ir didelė degustacijų salė. Šiai vyninei

puikus tradicinio „Pinot Noir“ pavyzdys, solidus, geros struktūros,

geriausiai sekasi gaminti raudonąjį vyną (apie 70 proc.): tai

gal tik kiek mažoka rūgšties. Ką šiam vynuogynui reiškia geri

naujoviškai gaminamas, su ryškia ąžuolo įtaka, geros struktūros,

metai, galima buvo įsitikinti degustuojant „Sikhegyi Pinot Noir

ilgaamžis vynas. Pagrindinė vyninės veislė yra ‘Pinot Noir‘.

2006“. Šis vynas nepaprastai minerališkas, pikantiškas, elegantiš-

Šeštadienio vakarą vyninėje radome Tiborą jaunesnįjį ir padegustavome jo vyno. Jaunasis Gala turi aiškią viziją, ko nori

kas ir savotiškai subtilus. Žodžiu, aukšta klasė. Natūralu, kad Tiboras jaunesnysis dar ilgai bus lyginamas su

pasiekti tėvo ūkyje. Pažindamas Egerio terroir, vyndarys nau-

tėvu. Tačiau jam užtenka talento ir užsispyrimo, kad įrodytų, ko

dojasi tėvo patyrimu. Ir bikaveris, ir „Pinot Noir“, kuriais garsėja

vertas.

vyninė, daromi iš atskirų vynuogynų. T. Gala prisimena ir baltųjų veislių kupažus, pagamintus pagal vietos tradicijas. Nuo 2007 metų jis gamina vyną iš ‘Viognier‘, ‘Chardonnay‘, ‘Riesling‘, ‘Pinot Blanc‘ ir ‘Gewurztraminer‘, tačiau tiksliai nesilaiko receptūros, ji gali keistis kasmet, nes tai priklauso nuo atskirų veislių vynuogių kokybės. Svarbiausia vyndariui sukurti sudėtingą kompoziciją, kurios dalys papildytų viena kitą.

Įspūdingiausi vynai Lajos Gal Tag Dűlő Olaszrizling 2007 – sodraus

Ferenc Tóth Cabernet Franc 2007 – gaivus vaisiš-

aromato, itin minerališkas, todėl šviežias ir malonus, puikiai

kumas, miško, šokolado, žolelių pojūtis. Gana koncentruotas,

subalansuotas vynas. Elegantiškos vaisių gaidos ir žoliškas

vidutiniškai gausūs taninai. Neblogas, tipiškas „Cabernet Franc“.

pagrindas. Kilmingas ir švarus. Tikras malonumas degustuoti!

86 balai.

89 – 90 balų.

Tibor Gál Bartok Egri Bikavér 2006 – ‘Merlot‘, ‘Kekf-

Lajos Gal Peter Bora 2004 – ‘Kekfrankosz‘, ‘Merlot‘,

rankos‘, ‘Kadarka‘, ‘Syrah‘, ‘Pinot Noir‘ kupažas. Prinokęs, šiltas,

‘Pinot Noir‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘ mišinys. Aromatas ir skonis

tamsiai violetinės spalvos. Prinokusių raudonų vaisių ir rytietiš-

būdingas Egerio žemei: kepta mėsa, rūsys prie tvarto, sena

kų prieskonių aromatai. Sodrus, šiltas, malonaus skonio, geros

oda, pipirai, skrudinta duonos pluta, kartu juntamos sultingos

rūgšties, alkoholio ir taninų dermės vynas. 89–90 balų.

avietės bei daržovės. Įvairūs aromatai susilieja į darnią visumą.

Tibor Gal Leanyka 2007 – kiek tradicinis, labai ven-

Vynas malonus jau dabar, tačiau, pabrandinus keletą metų, jis

griškas, minkštas, vaisiškas (prinokusios kriaušaitės, obuoliai)

dar labiau atsiskleistų. Galingo potencialo. 89 – 90 balų.

vynas. Šiek tiek likusio cukraus gerai dera su malonia rūgštimi.

Tamas Sike Olaszriesling 2008. Vynas brandintas

Juntama lengva oksidacija. 85 balai.

naujoje statinėje. Juntamas pagulėjusių šiaudų, žolelių, sviesto,

Tibor Gal Pinot noir sellection Titi 2005 dvejus me-

grietinės aromatas ir malonus žemiškas pagrindas. Sausų lapų,

tus brandintas statinėje, todėl labai juntama ąžuolo įtaka: ko-

minerališki niuansai (vos juntama oksidacija). Yra ką veikti ir

koso, šokolado, maltos kavos, miško uogų, braškių natos. Gera

nosiai, ir gomuriui. Vyninėje šis gėris – tik už 20 litų! 88 balai.

taninų ir rūgšties struktūra. Galėtų būti grakštesnis. 87 balai.

Tamas Sike Szurkebarat (Pinot Gris) 2008 – labai

Tibor Gal Pinot noir Síkhegy 2006 dvejus metus

ekstraktyvus, mėsingas, prieskoniškas, aiškiai juntama ąžuolo

brandintas statinėje. Intensyvus ąžuolinis aromatas su kokoso,

įtaka. Dar šiek tiek trūksta balanso, truputį nevienodas. Malo-

kavos ir karamelės natomis. Juntama miško paklotė ir uogos,

niai karsteli, juntami vaisių žievelių akcentai. 88 balai.

kaimo kiemas. Burnoje salsteli nuo statinės (šokoladas, vanilė),

Tamas Sike Egri bikaver selection 2006 – žolelės, miško paklotė, žvėries kailis, sena oda. Šešių veislių kupažas, dvejus metus brandintas naujose ąžuolo statinėse. Labai vaisiš-

vynas nėra svarus, juntamas vaisiškumas. Tvarus pikantiškas poskonis. 88 balai. Tibor Gal Kadarka 2006 – būdingos šviesios rubino spal-

kas, su odos, senų baldų lako natomis. Turi ir pikantiškumo, ir

vos. Aromatas saikingai ąžuolinis, juntamos našlaitės, bijūnai

griežtumo – grafitas, anglis, žvyras, kailis. Tikras žvėris! Vertas

bei miško uogos. Sodrus skonis: šokoladas, prieskoniški taninai

susikauti. 88 balai.

su intensyviais šviežiais vaisiais pabaigoje. 88 balai.

Ferenc Tóth Egri Bikaver 2006 – ‘Kadarka‘, ‘Merlot‘, ‘Ca-

Tibor Gal Syrah 2005 – tamsios, sodrios spalvos.

bernet sauvignon‘ ir ‘Kekfrankos‘ kupažas. Žemiškas, švarus, šiek

Aromatas ąžuolinis (kokosas), bet gerai integruotas ir vystosi:

tiek „medinis“, kvepiantis dygiosiomis slyvomis ir šeivamedžio

atsiranda pipirų, šokolado, džiovintų slyvų natų. Burnoje gerai

uogomis. Gal kiek mažoka vaisiškumo. Geras, kiek šiurkštokas

koncentruotas, pilnas šviežių miško uogų, pikantiškas ir labai

bikaveris. 85 balai.

tvaraus poskonio. 90 balų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

Pomerolis Arūnas Starkus

Dėl brangiausio Bordo raudonojo vyno statuso nuolat varžosi „Le Pin“ ir „Petrus“ – du garsiausi Pomerolio komunos vynai. Čia nėra geriausių augaviečių (Grand Cru) klasifikacijos, todėl kiekvienas vyndarys turi teisę galvoti, kad po „Petrus“ ir „Le Pin“ geriausias yra jis.

2005 m. Tobulo oro metais vynuogės sunoko be mažiausios ydos. Šiais metais padarytame vyne vaisių aromatai dera su nepakartojama skonio harmonija. Nemažai taninų užtikrina vyno ilgaamžiškumą. Tačiau vyną malonu gerti jau dabar.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Bel Air 2005

Odos, raudonų uogų aromatas. Minkštas, platus, skanus.

De Tailhas 2005

Kvapnus, subalansuotas. Labai gaivus ir minerališkas.

Le Caillou 2005

Kvepia gvazdikėliais, kardamonais, kitais prieskoniais. Glotnus.

l Château Rouget

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

2006 m. Neįprastos oro sąlygos teigiamai paveikė vyno kokybę. Galinga tekstūra ir sodrus aromatas užtikrina vyno ilgaamžiškumą. Reikia brandinti.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Le Bon Pasteur 2006

Kvepia ąžuolo prieskoniais, gervuogėmis, slyvomis. Mėsiška, plati tekstūra.

Bonalgue 2006

Juodųjų serbentų, dervos aromatas. Puikus balansas burnoje. Šokolado poskonis.

Mazeyres 2006

Raudonų uogų, prieskonių, tabako lapų aromatas. Minerališkas poskonis.

Bourgneuf 2006

Vyšnių, dervos, irisų kvapas. Kompleksiškas, subalansuotas.

Croix des Rouzes 2006

Tamsūs, dervos aromatai, jauni taninai.

Du Domaine de L‘Eglise 2006

Ryškus naujas ąžuolas, saldi taninų ataka, tamsūs aromatai.

Cantelauze 2006

Klasikinis vyšnių ir prieskonių aromatas. Minerališka pabaiga. Vos 1 ha.

2007 m. Ne patys geriausi metai, tačiau mažų vyninių pasidalintame Pomerolyje auga anksčiau sunokstančios ‘Merlot‘, ir tai garantuoja neblogą vyno kokybę. Šiais metais dera vyno gaiva, elegantiški taninai ir subtilus uogų aromatas. Galima gerti jau dabar.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Clos L‘Eglise 2007

Klasikinis juodų uogų aromatas su dūmu. Gana gausūs taninai. Melasos poskonis.

Pomeaux 2007

Raudonų uogų, naujo ąžuolo aromatas. Gaivus.

Domaine Roses Camille 2007

Juodųjų serbentų aromatas. Daug taninų ir rūgšties. Vos 1 ha.

Certan de May de Certan 2007

Kvepia trešnėmis ir paprika. Vidutinio gausumo taninai, puikus balansas.

Nenin 2007

Raudonos uogos, minkšta faktūra.

Tour Maillet 2007

Gaivus. Vyšnių kauliukų poskonis.

Croix de Gay 2007

Šiek tiek žoliškas, kvepia juodomis uogomis.

La Croix du Casse 2007

Kvepia saldžiais prieskoniais, melasa. Uogiškas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

l Ronanas Laborde - ChĂ˘teau Clinet direktorius V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

2008 m. Orai nusistovėjo, ir nuo rugpjūčio pabaigos uogos galėjo bręsti iki tobulumo. Šių metų vynas stipriai kvepia juodomis uogomis, yra sodrios spalvos, gana svarus ir turi nemažai taninų. Jo kaina vis dar gera, nes pradėtas parduoti per krizę. Skirtas brandinti.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Du Castel 2008

Labai kvapnus, daug skonio, daug taninų, gaivus. Vos 2 ha.

Clos René 2008

Stipriai kvepia dūmu, žemėmis, kava.

Vieux Maillet 2008

Saldi ataka, daug mineralų ir taninų. Juodų uogų, tamsių prieskonių aromatas.

Bel Air 2008

Aronijų ir ąžuolo dūmų aromatas. Struktūriškas.

Bellegrave 2008

Aviečių, gervuogių ir juodųjų serbentų aromatas. Sultingas, gaivus, jaunų taninų vynas.

Vray Croix de Gay 2008

Labai uogiškas aromatas. Puikus balansas.

Lafleur Grangeneuve 2008

Tamsūs žemiški aromatai, bruknės. Gaivus.

Domaine du Rempart 2008

Vaivorų aromatas. Išskirtinis, gaivus stilius. Vos 0,5 ha.

Rouget 2008

Saldi ataka, daugybė vaisių. Minerališkas, taniniškas. Tvarus poskonis.

La Truffe 2008

Vyšnių ir dūmo aromatas. Vaisiškas. Melasos poskonis.

Clos de La Vieille Eglise 2008

Juodieji serbentai, truputis paprikos. Daug rūgšties. Vos 1,5 ha.

Beauregard 2008

Tamsus dūmų, juodų uogų, figų aromatas. Vidutinio gausumo, jauni taninai.

La Conseillante 2008

Vynuogės auga ant žvyro, gulinčio ant unikalios geležies plutos. Vyšniškas, gaivus, subalansuotas.

Clos du Canton des Ormeaux 2008

Labai vaisiškas burnoje. Gera struktūra. Vos 0,7 ha.

De Sales 2008

Gervuogiškas, tamsus.

Enclos Haut Mazeyres 2008

Mėsingas, uogieniškas, gausoka taninų.

Pierhem 2008

Dūmo, paprikos aromatas. Gaivus. Vos 1,8 ha.

La Pointe 2008

Karamelės aromatas. Kvapnus, vidutinės struktūros.

Tour Robert 2008

Gaivus, kvepia paprika ir juodaisiais serbentais. Saldi ataka.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

2009 m. Galios, svarumo, aksominės faktūros, taninų ir puikaus aromato derinys – vieni geriausių metų šiame tūkstantmetyje. Kai kurie vynai ką tik išpilstyti į butelius ir rinkoje dar nepasirodė.

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Romulus 2009

Juodųjų serbentų, aviečių aromatas. Ąžuolu sustiprinta struktūra, geras balansas, ilgai trunkantis skonis. Vos 1 ha.

La Croix Taillefer 2009

Saldi ataka, daug taninų, vaisiškas. Rimtas, harmoningas.

Gazin 2009

Trešnių, dervos aromatas. Minerališkas skonis.

Le Chemin 2009

Kvepia avietėmis ir bruknėmis. Gera struktūra, vaisiškas. Vos 0,93 ha.

Grand Moulinet 2009

Ąžuolo prieskonių, raudonų, juodų uogų aromatas. Poskonis minerališkas.

Fayat 2009

Labai vaisiškas, vyšniškas su trupučiu dūmo, žemiškumo. Platus, gaivus.

La Ganne 2009

Vynuogės auga ant žvyro, gulinčio ant unikalios geležies plutos. Minkštas, vyšniškas. Vidutinio gausumo taninai, minerališkas poskonis.

Taillefer 2009

Vyšnių, juodų uogų aromatas, klasikinė struktūra.

Clos du Clocher 2009

Klasikinis žemiškas, juodų uogų aromatas. Saldi ataka.

La Cabanne 2009

Raudonų uogų aromatas, saldi ataka, vidutinė struktūra.

l Žvyringas Pomerolio dirvožemis. V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

skaniai

Su saule kėlęs, ne visada su saule eisi miegoti Gurmaniškų filmų ir knygų apžvalga Rasa Starkus

Kai pusę šešių ar šeštą suzvimbia žadintuvas, pirma mintis atskriejusi į mano snaudžiančias smegenis būną „už ką“, „ką blogo padariau Lietuvai, kad mano vaikai ir aš pati turime keltis kaip vaiduokliai su tamsa ir purtydamiesi nuo neišsimiegojimo, nevalgę (nes, mano manymu, naktimis niekas nevalgo) privalome važiuoti į mokyklas ir į darbus. Nežinau kodėl, bet „anais laikais“ (o daugelyje šalių ir dabar) darbo diena buvo pradedama nuo devynių, ir tik nesustojančios gamyklos ar žemdirbiai, kurių laukuose laukia nuo pieno apsunkusios karvės, keldavosi ir eidavo miegoti su saule. Šiais laikais, kai dirbame ne aštuonias, o dešimt ir daugiau valandų, kai gyvenimas pilnas įdomybių – gyventi nespėji. Tačiau ilsėtis reikia. Tik kodėl kažkas nusprendė, kad vaikai, pamiegoję valanda ilgiau, nespės padaryti pamokų ar pavėluos į būrelį? Kodėl kažkas nustatė, kad būtent aštunta valanda yra dienos pradžių pradžia?

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

skaniai

inoma, visur galima spėti, jei esi žvalus ir linksmas, pavalgęs

jausmai naujajai Liudviko XIV mylimajai, kurią suvaidino žavioji

ir išsimiegojęs. Bet kaip tu būsi linksmas, jei mama tave mie-

Uma Thurman. Kontrastas ir harmonija, subtilybė ir gausa. Visa

gantį rengia, sodina svirduliuojantį prie stalo ir dar bando įkišti

tai Liudviko XIV laikų trijų dienų puotoje, kurios organizavimas –

šaukštą košės, kurį norisi išvemti stovint mašinų kamščiuose. O

dekoracijos, teatras, muzika ir darbas virtuvėje – gali priversti

kur pusryčiai ir vakarienės kartu su tėvais, dalijantis paskutinė-

susimąstyti ne vieną šių dienų renginių organizatorių.

mis naujienomis? Sakysite, grįžkite anksčiau iš darbo ir būkite su vaikais. Deja, mielieji, daliai lietuvių darbas nesibaigia 17.00, darbas baigiasi tada, kai jis padarytas, o kadangi visi norime, kad

Prašmatni XVII amžiaus karališkoji puota Šantiji pilyje negali

Lietuvos ekonomika klestėtų, kad visi gyventų gerai ir vaikai

būti lyginama su vakarienėmis restorane „Grandhotel Pupp“ iš

padėtų tėvams, tai darbų yra tiek, kad galima būtų dirbti 24

komedinio filmo „Pakutinės atostogos“ (Last Holiday.

valandas per parą ir nesustoti. O kur dar gyvenimo malonumai:

Rež. Wayne Wang. 2006), tačiau ir šiame, visai kitokio pobū-

muzika, filmai, knygos, šeimų, draugų bendravimas – ar mums to

džio filme Gerard‘as Depardieu vaidina jautrų ir gerbiamą šefą

jau nebereikia? Todėl ir sakau: su saule kėlęs, negali su saule eiti

Didjė. Paragauti garsiųjų jo patiekalų ir įgyvendinti savo svajonių

miegoti...

į Prancūziją atvyksta amerikietė (Queen Latifah), kuriai dėl

Ir neikite miegoti, kai saulė nusileidžia. Štai keli filmai ir knyga jūsų malonumui ir poilsiui.

klaidingos diagnozės (kad ji klaidinga, sužinome filmo pabaigoje, nors galime numanyti ir pradžioje) buvo pasakyta, kad liko gyventi vos kelios savaitės. Višta „Tchoupintulas“, omarų salotos su porais ir dar daugybė patiekalų, čepsėjimas ir serviravimo

SANTA VIKTORIJOS PASLAPTIS (The Secret of Santa Vittoria. Rež. Stanle Kramer. 1969). Žavūs itališki šeštojo dešimtmečio reginiai, aktoriai, sukne-

subtilybės – tiesiog norisi atsikelti ir eiti kur nors pavalgyti. Nepatartina tokių filmų žiūrėti alkaniems, labai jau viskas skaniai atrodo. O kai veiksmo įkarštyje ant stogo kraigo sutinkami Nau-

lės, pokalbiai ir, žinoma, gestai. Mažasis Santa Viktorijos miestelis

jieji ir tiesiai iš butelio geriamas „Roederer Cristal“ šampanas, tai

gyvena paskutines II pasaulinio karo dienas, laukdamas Muso-

ir gero vyno taurės užsimanai, kurią tikrai verta pakelti už retai

linio žlugimo. Žinia, kad į miestelį atkeliauja nacių kariuomenė

matomus, bet sunkiai ir daug dirbančius restoranų šefus.

sutelkia miestelio gyventojus nuo mažo iki seno, nuo blaivaus iki pagėrusio slėpti viską, ką gali išnaikinti kareiviai. Santa Viktorijos turtas yra vynas – gėrimas, lydintis gyventojus nuo gimimo iki šermenų, todėl miestelio valdžia nusprendžia paslėpti šį turtą

KONSERVŲ GATVĖ. John Steinbeck. VAGA. 2010 (John Steinbeck. Cannery Row. 1945)

kuo toliau nuo kariūnų akių. Tačiau vyno darymas jau nuo seno

Viena iš nedaugelio išverstų Johno Steinbecko knygų. Šau-

yra kruopščiai reguliuojamas ir užrašomas į storiausias knygas.

nus, lengvo turinio pasakojimas apie gėrį, draugystę, paprastų

Kaip nuslėpti tikrąjį vyno kiekį, kaip paslėpti milijoną butelių?

žmonių gyvenimą ir linksmybes. Sutiksite daug labai išraiškingų

Puikų planą sugalvoja ir įvykdo paprasti italų „pijokėliai“, atsitik-

veikėjų. Ne veltui pagal šią knygą buvo sukurti to paties pavadi-

tinai tapę miestelio valdžia.

nimo spektaklis ir filmas. Didžiosios depresijos laikai. Miestelyje

Puiki Anthonu Quinno, Annos Magnini, Virnos Lisi, Hardy

gyvenimas teka tykiai, bet įdomiai. Biologas Dokas, įkūnijantis

Krugerio vaidyba. Filmavimas vyko Antikoli Korado miestelyje.

gerumą ir toleranciją, renka jūros gyvūnus įvairiems universite-

Atkreipkite dėmesį į nuoširdų vyrų džiaugsmo šokį.

tams. Jam važiuojant gatve, net šunys šypsosi, kai šis sveikina

Kažkaip keistai ramu pasidaro po šio filmo. Nes filmas dar

juos. Li Čongas – vietinės bakalėjos krautuvės savininkas, kiek

kartą patvirtina, kad vynas daugeliui tautų yra labai svarbi istori-

gobšokas, bet sukalbamas žmogelis, tvirtai tikintis pinigo galia.

nė ir kultūrinė savastis, be kurios kasdienis gyvenimas neįsivaiz-

Makas – idėjų generuotojas, mielų nevykėlių šutvės galva. Be

duojamas, todėl jį bandoma išsaugoti sutelkus visas pastangas.

pinigų, be namų, tačiau išmanūs ir geraširdžiai vyrukai sumano

Rizotas su baravykais ir 1970 metų „Sangiovese Carmignano“ būtų idealu.

padaryti ką nors gero mielajam Dokui. O ką gi daugiau padarysi, jei ne vakarėlį: ir kitus prablaškysi, ir pats pasilinksminsi šioje liūdnoje kasdienybėje, kai kišenėse švilpia vėjai, o uždirbti nėra kur. Tačiau viskas įmanoma, jei labai norisi ir turi kilnų tikslą.

VATELIS (Vatel. Rež. Roland Joffe. 2000).

Svarbu mokėti įtikinti žmones, kad ir jiems to reikia. Slaptas

Atrodo, Gerard‘ui Depardieu patinka suktis virtuvėje ne tik

organizavimas, kruopštus gėrimų ir maisto derinimas, juokas ir

gyvenime, bet ir kine. Garsųjį XVII a. šefą François Vatelį Depar-

ašaros, žodžiu, puikus vakarėlis, tik... be mielojo Doko! Sudau-

dieu suvaidino puikiai. Šviesos žaismu žavinti kostiuminė drama

žyta laboratorija, sulaužyti namo baldai, liūdni veidai... O kas

apie aistrą, kančią ir maistą. Puikiai perteikiama kūrybingo ir at-

toliau? Kas gali išgelbėti, kai tokia graudi pabaiga? Kas, kas? –

sidavusio šefo darbo įtampa ir nuolat lydintis stresas. Jo gestai ir

ogi naujas vakarėlis! Juk reikia pagaliau ką nors gero padaryti

kalba tose scenose, kai pristatoma nekokybiška žaliava karaliaus

mielajam Dokui!!! Paskaitykite patys...

puotai arba kai trūksta produktų, atskleidžia tipišką virtuvėje be-

Lankantis Sicilijoje, teko ragauti, kaip patys siciliečiai vadino,

sisukančių žmonių būdą. „Aš praradau garbę, nepakelsiu tokios

„varguolių spagečių“: kepinti ančiuviai, spagečiai, parmidžano

gėdos“, – taip garsusis šefas sutinka žinią, kad trūksta žuvies,

sūrį atstojantys duonos trupiniai, pakepinti aliejuje su riešutais

tokiais žodžiais jis sielvartauja, kai keliems stalams pritrūksta

ir trupučiu aitriosios paprikos. Be galo patiko, ir „Planetos“ „Cera-

kepsnių.

suolo“ vynas labai tiko šalia.

Garbė, atsidavimas ir padorumas – tai pagrindinės vertybės,

Alioooo! Kelkitės, jau laikas vėl pradėti naują dieną!

kurių nepaisymas pastūmėja garsųjį šefą link savižudybės. Prie tragiškos Vatelio gyvenimo baigties prisideda ir kontrastingi

Nuoširdžiai Jūsų Meniu Miu

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

Château Rauzan Ségla II-ieme Cru Classé Margaux AOC

Šį ūkį 1661 m. nupirko Bordo vyno pirklys Pierre’as des Mesures de Rauzanas ir suteikė jam savo vardą . Ūkio reputacija buvo tokia gera, kad 1855 metais jis buvo įtrauktas į antrųjų augaviečių sąrašą (II-ieme Cru Classé), taigi pateko tarp 19 geriausių Medoko ūkių. 1994 metais „Château Rauzan Ségla“ nuosavybės teisės perėjo grožio industrijos įmonei „Chanel“. 52 ha ūkio žemės Margaux apeliacijoje apsodinti ‘Cabernet Sauvignon‘ (54 proc.), ‘Merlot‘ (40 proc.), ‘Petit Verdot‘ (5 proc.), ‘Cabernet Franc‘ (1 proc.) vynuogėmis.

2011 m. vyninė šventė savo 350 metų jubiliejų, ta proga nuspręsta 2009 m. derliaus vyną papuošti dizainerio Karlo Lagerfeldo sukurta etikete.

2005–2010 m. Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC 2010

CS – 60 %, ‘Merlot’ – 37 %, CF – 2 %, ‘Petit Verdot’ – 1 %, 60 % ąžuolo statinių naujos. Koncentruotas raudonų uogų, vyšnių, slyvų, mėtų aromatas. Gaivus.

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC 2009

CS – 58 %, ‘Merlot‘ – 42 %, 50 % naujų ąžuolo statinių. Juodųjų serbentų, mėlynių aromatas. Malonus, gaivus, vidutinio gausumo aksominių taninų ir labai gero balanso vynas.

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC 2008

CS – 62 %, Merlot – 38 %, 60 % naujų ąžuolo statinių. Stipriai kvepia ąžuolu ir gėlėmis, šviežiomis slyvomis, burnoje tvirtas.

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC 2007

CS – 59 %, ‘Merlot‘ – 35,5 %, ‘Petit Verdot‘ – 5,5 %. 60 % naujų ąžuolo statinių. Mažiau rūgšties, juntami ąžuolo taninai ir vanilė. Nedaug vaisiškumo.

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC 2006

CS – 53 %, ‘Merlot‘ – 44 %, ‘Petit Verdot‘ – 3 %; 50 % naujų ąžuolo statinių. Kvepia gervuogėmis, dūmais, uogomis. Dar kietoki vidutinio gausumo taninai, tvarus poskonis.

Château Rauzan Ségla IIieme Cru Classé Margaux AOC 2005

CS – 54,5 %, ‘Merlot‘ – 39 %, ‘Petit Verdot‘ – 5 %, CF – 1,5 %. 70 % naujų ąžuolo statinių. Kvepia saldymedžiu, trintomis juodomis uogomis. Gaivus, gausių, bet nupoliruotų taninų vynas. Puikiai subalansuotas – jau galima gerti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

Château Canon I-er Grand Cru Classé Saint Emilion Grand Cru AOC 22 ha ploto ūkio žemėje pasodinta 75 % ‘Merlot‘ ir 25 % ‘Cabernet Franc‘ vynuogių. Bordo vynas visuomet būna kelių veislių vynuogių mišinys. Jo sudėtis priklauso nuo to, kaip konkrečiais metais noko kiekviena veislė ir kokį vyną nori padaryti vyndarys. Atkreipkite dėmesį, kaip „Canon“ vynuose daugėja ‘Cabernet Franc‘ – struktūros, taurumo ir kvapnumo suteikiančių vynuogių. Ir kaip į rimtesnę struktūrą sureaguojama vyną brandinant labiau naujose ąžuolo statinėse.

2005–2010 m. Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 2010

‘Merlot‘ – 75 %, CF – 25 %, 60 % naujų ąžuolo statinių. Kvepia juodomis uogomis, gėlėmis, parfumerija. Gaivus tamsių minerališkų aromatų ir raudonų uogų poskonis.

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 2009

‘Merlot‘ – 75 %, CF – 25 %, 60 % naujų ąžuolo statinių. Kvepia juodųjų serbentų uogiene, pernokusiomis slyvomis. Taniniškas, svarus, švelnios saldžios atakos.

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 2008

‘Merlot‘ – 75 %, CF – 25 %, 80 % naujų ąžuolo statinių. Ąžuolo prieskonių, juodų uogų aromatas. Labai vaisiškas, mėsingas.

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 2007

‘Merlot‘ – 75 %, CF – 25 %, 50 % naujų ąžuolo statinių. Vaisių, tamsių prieskonių aromatas. Saldūs ąžuolo prieskoniai ir taninai burnoje.

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 2006

‘Merlot‘ – 80 %, CF – 20 %, 60 % naujų ąžuolo statinių. Pušyno paklotės, gailių, vaivorų aromatas. Gaivus, kietokų taninų. Pabaigoje karsteli kaip bruknės.

Château Canon Ier Grand Cru Classé Saint Emilion GC AOC 2005

‘Merlot‘ – 80 %, CF – 20 %, 60 % naujų ąžuolo statinių. Kvepia mėlynėmis, gervuogėmis, oda, juodųjų serbentų uogiene. Labai tvarus poskonis, labai geras balansas, tirštas ir elegantiškas vynas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

1855 m. klasifikuotų augaviečių (Cru Classé) asociacijos vakarienė „Château Haut Brion“ rūmuose Arūnas Starkus

Kas antri metai seniausių iki šiol 1855 m. klasifikuotų Medoko, Soterno ir Barsako augaviečių asociacija rengia vakarienę – vienintelį ir didžiausią savo renginį, kuriame dalyvauja visų ūkių savininkai bei vyndariai ir kuriame vienu metu patiekiama visų klasifikuotų ūkių vyno. Vakarienė organizuojama ypač iškilmingai: viename iš šešių geriausių (I-er Cru Classé) ūkių, kviečiami žymiausi Prancūzijos šefai. Šiemet iškilmės vyko „Château Haut Brion“ rūmuose Bordo priemiestyje Pesake (Pessac).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

ordo įprasta aperityvui patiekti saldų vyną. Rūmų kieme besirenkantys svečiai porą valandų vaišinosi jaunais 2005–2008

metų derlių Soterno ir Barsako saldžiaisiais vynais, užkandžiaudami žąsų kepenėlių ir rabarbarų kamuoliukais, šparagų skrebučiais su Akvitanijos eršketų ikrais, žalių pupelių ir upėtakių sušiu su migdolais, virtais kiaušiniais su chereso actu ir klevų sirupu, maskarponės triufeliais, avokadais su krevetėmis. Patiekalus ruošė Anne-Sophie Pic, Alainas Passard‘as ir Yannickas Alleno – visi trys trimis „Michelin“ žvaigždutėmis įvertintų restoranų vyriausieji virėjai. Tarp svečių sutiktas Gabrielis de Vaucellesas, „Château Filhot“ savininkas, minėjo, kad 2005-ieji buvo vieni sėkmingiausių jo ūkio istorijoje, nes sąlygos vynui daryti buvo beveik tobulos. 62 ha „Filhot” vynuogynų kerta garsusis Cirono upelis, nuo kurio kylantis rūkas padeda plisti kilniajam puviniui. Ūkį sudaro ne tik vynuogynai, čia išliko sena dvaro struktūra: nuosavi miškai, parkai ir dirbami laukai – iš viso 350 ha žemės. Svečiams persikėlus į specialiai renginiui pastatytą salę, vakarienė buvo pradėta kiek neįprastai – labai koncentruoto 2003-ųjų metų vyno kolekcija.

2003 m. 2003-ieji – didžiųjų vilčių ir nusivylimo derlius (derliaus nuėmimas prasidėjo rugsėjo 2 d.). Iš pradžių visi tikėjosi, kad labai karštą vasarą vynuogės sunoks tobulos koncentracijos ir svarumo. Vėliau paaiškėjo, kad cukrus taip greitai susikaupė uogose, kad nespėjo subręsti aromatai. Degintos paprikos aromatas, sumišęs su džemiškais kvapais, rūgšties trūkumas ir daug alkoholio – nesėkmingo 2003-ųjų bordo pavyzdys. Tiesa, geriausi vyndariai neblogai susidorojo su keblia užduotimi ir pagamino itin koncentruoto, svaraus, mėsingo vyno. Vakarienės metu 2003-aisiais padarytas Grand Cru vynas buvo patiektas su acte virtais burokėliais, kuriuose buvo juntamos akacijų medaus, druskos ir šokolado natos (šefas Alainas Passard‘as, restoranas „l’Arpege”) – tobulas vyno atspindys lėkštėje ir netikėtas derinys visiems susirinkusiems.

1985–1996 m. Su karštu užkandžiu svečių laukė raudonasis 1985–1996 metų vynas. Per šį dešimtmetį buvo daugybė puikių derliaus metų: 1985 m. (derliaus nuėmimo pradžia – rugsėjo 30 d.), 1986 m. (rugsėjo 26 d.), 1988 m. (rugsėjo 28 d.), 1989 m. (rugsėjo 4 d.), 1990 m. (rugsėjo 12 d.), 1995 m. (rugsėjo 18 d.), 1996 m. (rugsėjo 18 d.). Kiekvieno derliaus vynai – skirtingo stiliaus, struktūros, balanso. Jie bręsta nevienodu greičiu ir šiandien yra pasiekę skirtingas brandos stadijas. Todėl šefės Anne-Sophie Pic (“Le restaurant Pic”) sprendimas patiekti saldų pakepintą mėlynąjį langustą su vėžiagyvių sviestu, omarų sultiniu, raudonomis uogomis ir pakvėpintą žaliosiomis paprikomis buvo teisingas, nors pradžioje ir kiek keistas. Didžiausią malonumą suteikė patiekalo derinys su egzotišku, tačiau kvapniu ir gaiviausiu iš pateiktų Margo komunos vynu („Château Desmirail 2003“).

1975 m. „Château Haut Brion“ (Jeroboamas) Šeimininkai su pagrindiniu patiekalu nusprendė patiek-

Ar klasifikacija nepaseno praėjus pusantro šimtmečio 1855 metų Medoko, Soterno ir Barsako vyno klasifikacija gimė

ti 1975 metų vyno, brendusio 3 litrų buteliuose ir perpilto į specialiai renginiui sukurtus dekanterius. Po prastų 1974, 1973 ir 1972 metų 1975-ieji teikė nemažai vilčių (derlius pradėtas nuimti rugsėjo 22 d.). Mielas, žydėjimui palankus pavasaris,

tais laikais, kai rinkodaros sąvoka ekonomikoje dar nebuvo vartoja-

karšta ir sausa vasara, šiek tiek lietaus prieš derliaus nuėmimą

ma. Laisvai rinkai artimame Bordo vyno prekybos modelyje kokybė

rugsėjį lėmė vaisiškus, gana alkoholiškus, sodrios spalvos ir labai

ir nuo jos priklausantis paklausos-pasiūlos santykis yra svarbiausi

taniniškus vynus. Taninų kaita vynui bręstant butelyje ilgainiui

kainos atsiradimo veiksniai. 1855-aisiais vyno ūkių klasifikacija

išskyrė skirtingų ūkių vyno kelius. „Haut Brion“ pateko tarp kelių

buvo sudaryta pagal vyno pirklių rekomendacijas: brangiausiems pastarųjų metų vynams buvo suteiktas Pirmųjų klasifikuotų augaviečių statusas (I-er Cru Classé), pigesniems – Antrųjų klasifikuotų augaviečių (II-ieme Cru Classé) ir t.t. Į išrinktųjų (klasifikuotų) sąrašus pateko 61 raudonąjį vyną ir 26 saldų baltąjį darantys ūkiai. Per du šimtmečius padėtis Bordo iš dalies keitėsi, iš dalies liko stabili. Labai pakilo Dešiniojo kranto vyno kokybė ir kainos – geriausiųjų kainos pasivijo ir aplenkė Kairiojo kranto kainas. Kita vertus, kainų

labiausiai pasisekusių Kairiojo kranto vynų. Iš dvigubo magnumo (jeroboamo) per vakarienę pilstytas vynas kvepėjo tabaku, džiovintomis datulėmis. Burnoje švelnus ir labai gaivus. Visiškai subrendęs (93 balai). Idealiai tiko su ant žarijų kepta veršiuko šonine su auksiniu speltos rizotu ir voveraitėmis (šefas Yannickas Alleno, viešbutis „Bar à Huîtres Buzz“). „Château Haut Brion“ – vienintelis ne Medoko ūkis, klasifi-

skirtumai tarp skirtingų 1855 m. klasifikacijos lygių išliko su ryškiai

kuotas 1855 metais. Jam pelnytai suteiktas Pirmosios augavietės

padidėjusiu Pirmųjų augaviečių atotrūkiu. Todėl Bordo vyndarių eli-

(1-er Cru Classé) statusas. Ūkis įkurtas 1533 m. 1660 m. jau mi-

to ratas plėtėsi, prie senųjų narių prisijungiant naujoms žvaigždėms.

nima, kad Anglijos karalius Karolis II šio ūkio vynu vaišino savo

Geriausių vynų, kuriuos žinojo mūsų proseneliai, mums užmiršti

svečius. Dabartinių savininkų pirmtakas Clarence‘as Dillonas ūkį

nelemta.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Bordo

įsigijo 1934 m. Šiandien ūkis atsidūrė miesto apsuptyje. Tačiau

didžiausias cukraus kiekis nuo legendinių 1929-ųjų. Vakarienės

savininkų šeima nesiruošia brangių vynuogynų paversti gyvena-

metu patiektas vynas kvepėjo liepžiedžiais, svarainiais, apel-

mųjų namų kvartalais.

sinais, melionais. Poskonyje juntamos tabako, geltonų aviečių natos. Tobulas saldumo ir rūgšties balansas. Puikiai subrendęs, tačiau be menkiausio senėjimo požymio (95+). Visi trys šefai pa-

1990 m. „Château d‘Yquem“

darė po nedidelį desertą: šiuolaikinis morenginis pyragaitis su

1855 m. klasifikuotų augaviečių asociacijos vakarienėse visa-

avietėmis, šveicarišku sūriu „Vacherin“ ir „Blue Mountain“ kava;

da patiekiamas „Château d‘Yquem“ – geriausias regiono saldusis

braškės su alyvuogių aliejumi ir žaliosiomis citrinomis; minkšto

vynas. 1990 metai – išskirtiniai. Treti geri metai iš eilės ne tik

biskvito suflė su citrinomis.

Soterne, bet ir visame Bordo regione. Nors vasara buvo karšta ir Bordo–Vilnius

sausa, po labai reikalingo lietaus rugpjūtį ir rugsėjį vynuoges sėkmingai apniko kilnusis puvinys. Saldžiuose vynuose susikaupė

Bordo vyno urminių kainų kitimas 1815–2010 m.1

1 2 3

1815 m. Prancūzijos frankai už tun (954 litrai)

1854 m. Prancūzijos frankai už tun (954 litrai)

2010 m. litai (butelio kaina be PVM ir prekybos mokesčių, perkant bent 12 butelių)

I Cru Classé

3000–3100

5000–5500

2070–2690

II Cru Classé

2300–2500

4500–5000

110–700

III Cru Classé

2000–2200

2800–3000

55–2002

IV Cru Classé

1600–1850

2400

100–200

V Cru Classé

1200–1550

2100

70–1803

Bourgeois Superieur

1200–1550

1500–1600

35–100

Geriausi iš Gravo

1300–1600

1000

2070

Geriausi iš Saint Emilliono

600–700

1000

2000-4000

Geriausi saldieji (Yquem)

800–900

1800–2000

1500

Pagal: Dewey Markham Jr. 1855 History of the 1855 Bordeaux Classification. 1997; Liv-Ex; www.1855.com. Išskyrus „Château Palmer“ – 720 Lt. Išskyrus „Château Lynch Bages“ ir „Château Pontet Canet“ – 350 Lt.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sidras

Sidro keliu Daiva Mumgaudienė

Prancūzai mėgsta sidrą, kaip nebrangią ir originalią alternatyvą šampanui. Tradicinis jų gaminamas sidras yra lengvas ir putojantis, todėl dažniausiai pilstomas į šampanui skirtus butelius ir užkemšamas kamštinio ąžuolo kamščiais. Sidro gamintojai naudoja kelių veislių obuolių sulčių mišinius, kartais, norėdami išgauti įvairesnį, netradicinį gėrimo skonį, juos papildo laukinių obuolių sultimis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sidras

irmą kartą rašytiniuose šaltiniuose sidras paminėtas 55 m.

tančius procesus. Bretonai sidrą vadina savo šampanu, nes jis,

pr. Kr., kai imperatoriaus Julijaus Cezario vadovajami romėnų

kaip ir šampanas, gaminamas klasikiniu metodu, tai yra antroji

legionai atvyko į Angliją. Neįprastas gėrimas, populiarus Anglijo-

fermentacija vyksta buteliuose.

je, labai patiko Cezariui. Jo dėka obuoliai ir sidras paplito visoje

Pagal cukraus kiekį sidras būna:

Romos imperijoje. Romėnams užkariavus Angliją, daugelis anglų

–

sausas (0,3 proc. cukraus);

pabėgo į Normandiją ir Bretanę, esančias šiaurinėje Prancūzijos

–

pusiau sausas (5 proc. cukraus);

dalyje. Kartu su anglais ten nukeliavo ir sidras.

–

saldus (10 proc. cukraus).

Grupelė lietuvių, pasišovusių atrasti tikrąjį sidro skonį, kelia-

Prancūzijoje auginamos 48 specialios obuolių veislės,

vo po Bretanę prancūzų sudarytu Sidro keliu (pranc. Cidre route),

tinkamos sidro gamybai. Obuoliai, naudojami sidro gamybai,

vingiuojančiu pietinėje regiono dalyje, Cornouaille apylinkėse.

skirstomi:

Maršrutas sudarytas turistų patogumui, siekiant populiarinti

–

karčiai saldūs – šių veislių obuoliai sudaro sidro

sidrą. Per savaitę nuvažiavome 140 kilometrų, aplankėme dešimt

pagrindą, tai saldumo ir taninų derinys (‘Black Dabi-

sidro gamintojų. Tai mažos, daugiausia šeimoms priklausiančios

nett‘, ‘Yarlington Mill‘, ‘Tremlett’s Bitter‘, ‘Somerset Red‘,

gamyklėlės, pagaminančios 20–300 tūkstančių butelių sidro ir kitų gėrimų per metus.

‘Improved Dove‘, ‘Michelin‘); –

Cornouaille apylinkių klimatas, baltojo kalkakmenio, skalūno turtingas dirvožemis puikiai tinka auginti obuoliams: labai švel-

kartieji – obuoliai, kuriuose gausu taninų (‘Stoke Red‘, ‘Holland Pippin‘, ‘Early Julyan‘, ‘Lady Henniker‘, ‘Rabine‘);

–

rūgštieji – obuoliai, suteikiantys sidrui šviežumo ir

nus Atlanto vandenyno veikiamas oras (labiau primenantis pietų

ilgaamžiškumo (‘Crimson King‘, ‘Brown’s Apple‘, ‘Came-

Prancūzijos orą), daugiau saulės, mažiau lietaus nei aplinkiniuo-

lot‘, ‘Colleget Pippin‘, ‘Kingston Black‘); –

se regionuose. „Sidro kelio“ asociacijos dalyviai sidrą gamina tik iš obuolių. Vynui renkami nukritę obuoliai, derlius pradedamas rinkti nuo spalio vidurio, o surinktas brandinamas iki lapkričio mėnesio. Vaisiai smulkinami sidro malūnais arba mašinomis, sultys

labai saldūs – obuoliai, turintys daugiau cukraus, yra aromatingesni, iš jų pasigamina daugiau alkoholio (‘Court Royal‘, ‘Morgan Sweet‘, ‘Northwood‘, ‘Sweet Alford‘, ‘Alexandra‘).

Tarptautinės obuolių veislės, tinkamos sidrui gaminti: ‘Peri-

spaudžiamos pačiais įvairiausias būdais: naudojami natūralaus

co‘, ‘Raxao‘, ‘Teorica‘, ‘Xuanina‘, ‘Perezosa‘, ‘San Roquena‘, ‘Solarina‘,

pluošto audiniai, mediniai, kelių sluoksnių padėklai, šiaudai,

‘Prieta‘, ‘Verdialona‘, ‘Coloradona‘, ‘Early Julyan‘, ‘Greenup’s Pippin‘,

įvairūs senoviniai ir šiuolaikiniai presai. Sultys spaudžiamos

‘Croisons‘ ir kt.

vieną kartą, o išspaudos panaudojamos kaip trąšos. Kai kurie

Veislės, kuriose daug taninų, labai panašios į laukines

gamintojai turi didžiulius nuosavus sodus, kiti superka žaliavą iš

obuolių veisles.Tinkamiausios yra rudeninių ir žieminių obuolių

aplinkinių gyventojų. Iš vieno hektaro obelų padaroma 10 tūks-

veislės. Iš vasarinių obuolių pagamintas sidras, kaip ir vynas, yra

tančių butelių sidro. Obelys pramečiuoja: jeigu 2010 metai buvo

nerūgštus, malonaus skonio, bet blogai laikosi ir tinka tik grei-

labai derlingi, 2011-ieji bus blogi. Bent jau taip tvirtina vietiniai

tam vartojimui. Kad būtų rūgštesnės, vasarinių obuolių sultys

bretonai.

papildomos apie trečdaliu rūgščių obuolių sulčių.

Sultys laikomos ir pirmoji fermentacija vyksta plastikinėse permatomose talpose, nes taip patogiau ir lengviau stebėti vyks-

l Sidro kelias V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sidro spalva – nuo tamsiai gintarinės iki švelnios auksinės, nuo drumsto iki skaidraus, nuo tikrų tikriausio kaimo kvapų iki

Sidras

l Puodeliai ir taurės, iš kurių geriamas sidras

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Sidras

gėlių, slyvų, medaus, karamelės, bananų, keptų obuolių aromatų. Burnoje dominuoja švelniai kartus skonis. Užrašai ant butelio nurodo gėrimo saldumą: –

doux – saldus; iki 3 proc. tūrio alkoholio; tinka prie kiaulienos ir saldžių desertų, dažnai vartojamas kaip desertinis gėrimas;

–

demi sec, sec – pusiau sausas ir sausas; 3–5 proc. tūrio alkoholio; tinka prie tradicinių prancūziškų blynų, desertų;

–

brut – labai sausas, daugiau nei 5 proc. tūrio alkoholio; tinka prie sūrio, jūros gėrybių.

Dažnai sidras naudojamas įvairiems patiekalams paskaninti. Sidras geriamas atšaldytas (13–15 ºC). Beveik visi „Sidro kelio“ asociacijos gamintojai turi bent vieną gaminį su kilmės nuoroda ( AOC –Appellation d’origine contrôlée), kurią suteikia vyno kontrolės institucijos. Už butelį sidro pas vietinius gamintojus sumokėsite nuo pusantro iki keturių eurų. Tačiau kad tiek mokėtumėte, teks, kaip mums, nukeliauti septynis tūkstančius kilometrų. Apie 40 proc. produkcijos nuperka vietinės blyninės (creperie), likusią dalį po lygiai pasidalija barai, restoranai, prekybos centrai bei patys gamintojai. Visi gamintojai turi parduotuvėles ir degustacijai skirtas vietas. Su vyresniais sidro gamintojais susikalbėti galima tik prancūzų kalba, bet žodžius „degustuoti“ ir „pirkti“, jie puikiai supranta ir kitomis kalbomis. Ten, kur verslą perėmė jaunoji karta, laisvai susikalbame angliškai. Kaip ir visur, atvirumas ir nuoširdumas – geriausia kalba.

l Sidro namų „Au Pressoir du Belon“ savininkas ir vyndarys Gillesas Goalabre‘as ir jo gaminama produkcija

Daugelis sidro gamintojų daro ir kitų gėrimų. Lambig – spalvingas ir skonių gausa kerintis brendis, gaminamas fermentacijos ir dvigubos distiliacijos būdu, pommeau – populiarus aperityvas, gaunamas sumaišius nefermentuotas obuolių sultis su lambigu, applejack – obuolių degtinė, šio sezono naujiena. Dar viena sezono naujiena, atkeliavusi iš Kanados – rožinis vidus raudonas, gėrimas įgauna raudonų vaisių bei uogų kvapų. Kitas šio regiono pasididžiavimas – blynai (crepes ir galettes), plonyčiai, didelio skersmens, beveik permatomi, kepami iš grikių ir kviečių miltų. Saldūs dažniausiai valgomi su sviestu ir cukrumi, karamele, medumi, šokoladu, uogienėmis. Sūrūs – su sūriu, kiaušiniais, kumpiu, grybais, žuvimi. Visi jie užgeriami sidru. Blymieliau vaišina iš stiklo taurių.

įvairūs ‘Renetai‘, ‘Kalvilis‘ ir kt. Lietuvos vyndarių asociacijoje – 22 nariai, beveik visi jie

sidras, gaminamas iš ‘Rouge Delice‘ obuolių. Kadangi vaisiaus

ninėse jis geriamas iš molinių puodelių, nors patys gamintojai

Labiausiai sidrui gaminti tinka mūsų krašte augančių veislių obuoliai: ‘Antaninis‘, ‘Lietuvos pepinas‘, ‘Ananasinis‘, ‘Borovinka‘,

gamina obuolių vyną. Vynas daromas iš vėlyvų rudeninių veislių ir vėlyvojo rinkimo obuolių. Ypač įdomus vynas iš pašalusių ‘Antaninių‘ ir ‘Lietuvos pepino‘. Tačiau, nematydami ekonominės naudos, Lietuvos vyndariai neinvestuoja į vyno gamybos technologines linijas ir gamybos procesus. „Kad galėtume gaminti sidrą, reikėtų dar įgyti nemažai patirties, investicijų, galbūt naujų obuolių veislių“, – savo mintis ir patirtį dėsto Lietuvos vydarių asociacijos prezidentas Raimundas Nagelė. Kaimynai latviai, pas kuriuos jau įteisintas namudinio vyno

Lietuvoje Lietuvoje šiuo metu yra 3,1 tūkst. ha intensyviai prižiūrimų sodų (Žemės ūkio ministerijos duomenys). Didžiąją sodų dalį

pardavimas, gerokai mus lenkia ir šioje srityje. Belieka laukti oficialių vyriausybės leidimų, didelio noro, užsispyrimo, derlingų metų... ir tada tiesime lietuviško sidro kelius.

užima obelys. Iš 30–40 proc. derliaus daromos sultys, likęs kiekis – tai valgomi obuoliai.

K ą ten valgo Blynai ( crepes ir galettes) – tradicinis regiono patiekalas. Tinka su pusiau sausu ir sausu sidru.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Kauno vyninės

Vyninių bumas

Kaune Linas Vaitulevičius

Prieš keletą metų Kaunas miesto gyventojus ir svečius pasitikdavo socialine reklama, skelbiančia, kad „ir Kaune gyventi galima!”. Tada mažai kas patikėjo gerąja naujiena, tiesiog gyveno ir… pagaliau sulaukė. Aleliuja! Nuo šių metų pavasario Kaune gyventi tapo ne tik galima, bet ir kunderiškai lengva, nes visai netikėtai miestą ištiko vyninių bumas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Kauno vyninės

Kažin ar ilgam..? Tūlas girdėjome vyną vadinant socialiniu lubrikantu, o vynines – geriausia vieta lavinti primirštus socialinius įgūdžius, skatinti bendruomeniškumą ir, cituoju, horizontaliųjų visuomenės struktūrų kūrimąsi. Sakysite – propaganda iš Pietų Europos? Aplankius keletą miesto vyninių, abejonių nelieka: magija veikia! Šios mielos įstaigėlės nuoširdžiai dirba savo darbą: buria žmones į bendraminčių ratelius, įžiebia veiduose šypsenas, atriša šiaip jau gana nekalbaus lietuvio liežuvį, atpalaiduoja sunkmečio streso įtemptus raumenis. Žodžiu, visai kaip filme „Babetės puota“. Įdomiausia, jog žmonės viską padaro patys, o vyninės tik pasiūlo tinkamą stilių ir vietą, kurioje būtų patogu ir jauku susibėgti, pasiglebėsčiuoti, pasišnekučiuoti ir gyvai (!) pabendrauti naujų pažįstamų būry. Bumas prasidėjo apie 2010 metų vasarą, kai Vilniaus gatvėje duris atvėrė taverna „Buon Giorno“. Pamenu, ėjau apmirusia gatve pro šalį ir pamatęs eilinę kampinių patalpų reinkarnaciją tyliai sau pagalvojau: „Hm, kaži ar ilgam?“ Tada buvo sunkmečio laikai: gatvė merdėjo, o patalpų nuomotojai ilgesingai ir su neslepiamu pavydu žvelgė Laisvės alėjos pusėn. Ir – še tau! – atsitiko mažas stebuklas: užuot pakvietusi įsigyti gintaro karolių ir lininių staltiesėlių, „Buon Giorno“ pasiūlė asotėlį vyno. Beje, visai neįmantraus. Štai tada ir prasidėjo... Jau beveik dvidešimt metų gyvenu Kaune, bet iki šiol dar nebuvo tekę laukti dviejų dienų, norint patekti vidun! Vyninė netruko sumoti, kad patalpos – ne guminės, ir mikliai išsiplėtė į gatvę, tapdama linksmai gaudžiančia geros nuotaikos sala. Ką naujo išrado „Buon Giorno“? Ogi nieko. Tiesiog prisiminė daugelio pamirštą (o gal ignoruojamą?) tiesą apie tai, kad vertę kuria ne interjeras, o visuma. Tinkamai (suprask, pagal kliento gomurį ir kišenę) parinktas namų vynas, gerai paruošti itališko stiliaus užkandžiai, paslaugus aptarnavimas, nedidelis kamščio mokestis. Tiesa, vyno lentynose galėtų būti garsesnių vardų, bet, matyt, toks sumanymas...

Tapatybės paieškos Nuo tavernos patraukę Rotušės aikštės link neišvengiamai praeisime pro „La Bodega“. Jau pats pavadinimas neleidžia suabejoti čia būsiant dar vieną vyninę. Veikti pradėjusi šių metų vasarą, vyninė išbandė grynai ispanišką vyno ir tapas užkandžių meniu, tačiau netrukus papildė jį kauniečiui įprastesniu maistu ir Naujojo pasaulio vynu. Matyt, dar ne laikas stiliaus grynuoliams... „La Bodega“ – populiari vieta. Linkiu vyninei atrasti savo veidą ir ilgainiui pabandyti sugrįžti prie vyno ir tapas meniu. Turėtų pasisekti. Ženkime nuo „La Bodegos“ link katedros ir pateksime į „Gurmė“ traukos lauką. Vyninė įsikūrusi šimto metrų atstumu nuo Rotušės aikštės ir per penkis metrus nuo rašomojo stalo, ant kurio gimsta šis straipsnis. Vieta – beveik tobula: jaukūs senoviniai raudono mūro rūsio skliautai, gerai apgalvotas ir gana išsamus vyno meniu, iš kurio vyną išsirinks tiek demokratiškai nusiteikęs jaunimas, tiek pažengęs gourmet. Vos už 9 litų kamščio mokestį čia jums atkimš kad ir pusantro šimto litų kainuojančią amaronę – kur dar jūs matėte tokį pasiūlymą?! Sakysite, kam ją kimšti? Ogi tam, kad užgertumėte pagal Lėtojo maisto judėjimo (slow food) kanonus paruoštus patiekalus. Namų vyno čia nėra, tačiau mainais siūloma pasirinkti iš keleto skirtingų tą dieną atkimštų vynų. Trūkumai? Galimas daiktas, ši vyninė šiek tiek pralenkia lai-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Kauno vyninės

ką ir vietinės rinkos poreikius. Avangarde būti sunku, tad linkiu

Suprask, pirmosios kategorijos vynas – pigus (nes meilė akla),

jiems kantrybės ir sėkmės!

antrasis – kiek brangesnis (lyg ir norėčiau, bet ar verta tiek mo-

Tęsdami kelionę Valančiaus gatve Kauno pilies link, po minu-

kėti?) ir galiausiai – dar šiek tiek brangesnis (galiu sau leisti tik

tės prieisime dar vieną ispaniškai pavadintą vyninę „Del Castillo“.

ypatingomis progomis). Mano galva, vyno pasiūla čia šiek tiek

Tiksliau, restoraną pirmajame aukšte su vynine rūsyje. Pastaroji

ribota dėl vieno tiekėjo įtakos, nors geografiškai stengiamasi

visiškai nauja, tad kalbėti apie sėkmę ar kokį nors išskirtinumą

aprėpti didesnę vyno pasaulio dalį (Senasis ir Naujasis pasauliai).

dar ankstoka. Viskas priklausys nuo sugebėjimo išsiskirti: gerai

Vis dėlto būdama strategiškai geroje vietoje ši vyninė populiaru-

suformuotu vyno meniu šiandien kažin ar nustebinsi, o štai

mu nesiskundžia.

žiniomis apie vyną ir maistą, jų dermės paslaptis, nustebinti

Laisvės alėjoje pirmuosius veiklos metus skaičiuoja bent

nesunku, nes Kaune ši tema dar beveik nepradėta gvildenti. Kol

dvi dėmesio vertos vyninės. Alėjos pradžioje, priešais Centrinį

vyksta tapatybės paieškos, miestiečiai gali (ir privalo) padėti

paštą esantis „Taškas A“ negali pasigirti plačiu fasadu, tačiau

savo žvalgybiniais apsilankymais ir nuoširdžiu grįžtamuoju ryšiu.

lojalų klientą (įskaitant ir straipsnio autorių), panašu, jog turi. Interjero dizaineriai gerai padirbėjo, kad įspraustų vyninę į

Myliu, noriu, negaliu! Sukime Valančiaus gatve atgal ir pėdinkime iki pat Rotušės

keistos geometrijos patalpą. Kaip vyninei, pasirinkimas kol kas nėra stulbinantis, bet kūrybiška aplinka ir ne mažiau kūrybiška virtuvė kviečia pasibūti, o pasibuvus – sugrįžti dar. Juolab kad

aikštės. Netruksime prieiti iškart dvi vynines: „Sadutės“ vyno rūsį

čia pilstomas ir geras alus. Vis dėlto, jei pristatai save kaip vyni-

ir „Piano piano“. Energingos, someljė mokslus baigusios šeimi-

nę, reikėtų šiek tiek pagyvinti vyno meniu ir sugalvoti, kaip tai

ninkės dėka „Sadutės“ vyninė sumaniai temiškai išplečia pirma-

padaryti šmaikščiai ir su išmanymu.

jame aukšte veikiantį restoraną. Autentiškas rūsys duris atveria tik vakarais ir tik antroje savaitės pusėje. Čia vyksta įvairūs vyno ir meno renginiai, o pilstomo vyno įvairovė – didesnė nei įprasta („Sadutėje“ naudojamas profesionalus atkimšto vyno kokybę

Kelionė – per dvidešimt minučių Dar viena šauni vietelė – „Flamenco Cafe y Vino“ – įsikūrusi

tausojantis vyno pilstymo aparatas). Geriausias vyno meniu įver-

pačiame Laisvės alėjos vidury. Čia tikrai jauku, erdvu ir... kažkaip

tinimas – Europos čempionatu metu čia nuolat lankėsi elitiniai

ispaniška. Ne paslaptis, kad Ispanijos gastronominė kultūra –

Ispanijos, Prancūzijos, Italijos krepšininkai. Mažai kur mieste rasi

viena turtingiausių Europoje, o žodis flamenco asocijuojasi su

geros kokybės bordo ar burgundiškojo vyno, jau nekalbant apie

aistra. Tai pastebima iš mažų detalių: interjero, raudonų tonų

Sergio Scariolo – Ispanijos rinktinę treniruojančio italo – mėgsta-

akvarele lieto meniu, patiekalų pavadinimų. Vynas čia (panašiai

mą frančakortą.

kaip ir „Piano piano“) skirstomas į keturias kategorijas pagal

„Piano piano“ debiutavo šiemet ir įrodė, jog nepaisant

kainą ir kokybę: namų, kasdienis, proginis ir ypatingasis. Panašu,

vyninių rinkos naujumo klientų segmentacija vyksta sparčiai. Ši

kad toks skirstymas labai padeda pritraukti menkai apie vyno

vyninė bendrą aikštės erdvę dalinasi kartu su „Sadute“, tačiau

geografiją ir ūkius nutuokiantį klientą, suteikdamas jam sau-

juodvi konkuruoja tik iš dalies, mat jų klientai gerokai skiriasi.

gumo jausmą, kurio taip trūksta paėmus į rankas protokolinių

„Piano piano“ klientas vargiai atskirs burgundiškąjį vyną nuo

restoranų vyno meniu. Tinkamai suskirsčius vyną į kategorijas,

bordo, nes renkasi iš trijų kategorijų: myliu, noriu, negaliu.

klientas ilgainiui turėtų įprasti pasitikėti vyninės kompetencija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Kauno vyninės

ir, progai pasitaikius, nebijoti paragauti „aukštesnės“ kategorijos vyno. Tačiau vienas dalykas mane šiek tiek trikdo: atrodo, jog „Flamenco“ nepasitenkina šalies, pirmaujančios pagal parduodamo vyno kiekį pasaulyje, vyno įvairove, nes savo vyno meniu praskiedžia Čilės, Argentinos, JAV, Australijos vynais. Mano nuomone, toks žingsnis – net jei jis naudingas dabar – ilgainiui gali vis labiau kirstis su deklaruojamu įvaizdžiu. Šią klaidą jau daug kas darė, todėl norėtųsi matyti tobulėjimą. Visas anksčiau aprašytas miesto vynines galima apeiti pėsčiomis per dvidešimt minučių. Tai tik dalis to, kas per pastaruosius metus, dvejus atsirado Kaune. Pasirinktasis vyninės siaurąja prasme (t.y. kaip vietos, kur žmonės susirenka pabendrauti su taure vyno rankoje) kriterijus neleido pristatyti kai kurių labiau tradicinių kavinių ir restoranų su atnaujintu vyno meniu. Kitos šaunios vietos, į kurias užbėgus galima pasimėgauti vynu (pavyzdžiui, „Brome“), nebuvo paminėtos dėl to, kad jos visų pirma laikytinos specializuotomis vyno parduotuvėmis, o tik paskui – vyninėmis. Viena aišku – laikai keičiasi, ir tai, kas atrodė tolima ir būdinga vien sostinės kultūrai, šiandien tampa vis labiau artima ir mums. Jeigu tai padės miestiečiams ištrūkti iš rutinos „darbasnamai“, dažniau vienas kitą matyti ir keistis šypsenomis, Kauno miestui bus tik į naudą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Kryžiažodis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

Aukso vertas rislingas R

islingo mėgėjai neabejotinai žino „Dr. Bürklin-Wolf“ vyninę iš

svarbiausia, nuolat stebino rislingo mėgėjus vynais nuo pačių

pietinės Vokietijos Pfalco regiono. Dėl klimato ypatumų čia

geriausių Pfalco šlaitų.

gaminamas vynas yra gana ryškaus vaisių skonio. Dar 1597 m. įkurtoje šeimos vyninėje daromas itin aukštai

Štai neseniai buvo surengta net trejų derliaus metų vynų iš Gerumpelio vynuogyno degustacija. Ir ne bet kokia, o iš magnu-

vertinamas vynas. Iš 110 ha nuosavų vynuogynų pagaminamas

mų. Pasirodo, šie vynai – tai iš vos 6,2 ha vynuogyno surinkto

ne tik aukštos kokybės, bet ir labai savitas gėrimas. Įtakingiau-

derliaus produktas. Vynmedžiams apie keturiasdešimt metų,

sias vyno žurnalas „Wine Spectator“ būtent šios vyninės vyną

o jų šaknys į žemę įsiskverbusios dešimt ir daugiau metrų. „Per

išrinko geriausiu 2002 metų derliaus vokišku vynu.

šaknis iš žemės tiesiai į jūsų taures liejasi mineralai ir kiti geri

Svarbu pabrėžti, jog vyninę valdanti Bettinos ir Christiano

dalykai“, – pasakojo vyninės šeimininkė. Nuo 1429 metų žinomas

von Guradze šeima nusprendė atsisakyti ne visada informatyvios

vynuogynas garsėja šlaitu, kuris greičiau nei kiti išdžiūsta po lie-

sauso vokiško vyno ženklinimo sistemos, paremtos uogų pri-

taus, tad derlius išvengia pelėsio. Dėl šios ypatybės derlių galima

sirpimo matavimu. Kadangi „Dr. Bürklin-Wolf“ vyninė valdo itin

ilgiau sirpinti, tad vynas įgauna daugiau egzotiškų bruožų. Šis

saulėtus vynuogynus, vyndariai nusprendė akcentuoti atskiro

vynuogynas klasifikuojamas kaip premier cru. Kaip žinia, tokia

vynuogyno suteikiamas savybes ir vyną gaminti iš nemaišyto

klasifikacija Vokietijoje negalioja, tačiau ponia Bettina Bürklin

derliaus. Papildomai „Dr. Bürklin-Wolf“ vyninės vynuogynai

von Guradze, remdamasi netoli esančio Elzaso tradicijomis, savo

klasifikuojami remiantis 1828 metais Bavarijos karaliaus priimta

vynuogynus suskirstė pagal Elzase galiojančią tvarką.

vynuogynų klasifikacija pagal derliaus kokybę. Malonu, kad vyninės savininkė Bettina myli Lietuvą: jau ne kartą čia lankėsi, dalijosi įspūdžiais apie savo gaminamą vyną ir,

Dr. Bürklin-Wolf Riesling trocken

Tačiau vyninė turi ir daugiau vynuogynų su išskirtiniu terroir, kuriame užauga puikios ‘Riesling‘ vynuogės. Tikrai verta pasimėgauti.

Dr. Bürklin-Wolf Ruppertsberger

Q.b.A. Pfalz – klasikinis, regiono savitumą

Riesling trocken Qualitatswein Pfalz –

atspindintis vynas: gaivaus skonio, elegantiškai

tai „pagerintas“ rislingas, pagamintas iš

minerališkas. Vynas puikiai dera prie plataus

Ruppertsbergerio kaimelio apylinkių derliaus.

spektro patiekalų: juo galima puikiai užger-

Šiam vynui derlius renkamas ne vien iš įprastų

ti ne tik gaivias lapines salotas, bet ir rimtą

vynuogynų, bet ir iš naujais vynmedžiais

žuvies kepsnį. Derlius šiam vynui skinamas

apsodinto Reitterpfado Grand Cru vynuogyno.

tik rankomis, prieš spaudžiant presu dar kartą

Žaliava fermentuota plieno talpose, dalis jos

perrenkamas, po to sultys fermentuojamos

brandinta statinėse. Ananasais, melionais, ma-

vėsinamuose ąžuolo kubiluose. Fermentacija

rakujos vaisiais kvepiantis tvirtas vynas.

vyksta spontaniškai.

Dr. Bürklin-Wolf Ruppertsberger Gaisböhl Riesling Q.b.A. Pfalz – retas

Dr. Bürklin-Wolf Ruppertsberger Reiterpfad Riesling Auslese Qualitätswein

rislingas iš Gaisböhlio vynuogyno. Labai gerai

m. P. Pfalz 2002 vynui ganėtinai sodrios aukso

prisirpęs derlius skintas rankomis ir dar kartą

spalvos suteikė ilgai sirpintos vynuogės ir 8 me-

perrinktas vyninėje. Ąžuoliniuose kubiluose

tus trukęs brandinimas gamintojo rūsyje. Vyno

fermentuotas ir brandintas vynas yra skaisčios

aromatas itin intensyvus, bet subtilus: tropinių

aukso spalvos, kvepia virtomis kriaušėmis,

vaisių, razinų, medaus, abrikosų bei brandą

persikais, ananasais, prisirpusiais obuoliais ir

atspindinčio pitiško dyzelino. Šiam saldžiam

ramunėlių arbata. Tirštas, egzotiškus mango ir

vynui būdingas saldumą subalansuojantis

greipfrutų vaisius primenantis skonis. Tinkamas

rūgšties pojūtis. Vyno skonis labai ryškus, bet

brandinimui.

malonus, itin ilgai išliekantis burnoje. Lietuvos vyno čempionate 2011 metais šis vynas pelnė aukso medalį.

Šio vyno galite įsigyti MV gėrimų parduotuvėse Vilniuje: J.Jasinskio g. 16, Subačiaus g. 2 ir Ozo g. 25 (PC Akropolis) V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

autoriai ir degustuotojai

Žurnalo autoriai ir degustuotojai (abėcėlės tvarka)

daiva mumgaudienė – vyno mėgėja, LSA Someljė mokyklos mokinė, dirba „Vyno klube“.

Jurgis Šliogeris – vyno ekspertas, Lietuvos someljė asociacijos steigėjas, nuo 1990 m. keliauja po vyndarystės regionus, Lietuvos spaudoje rašo apie vyną, nuo 1998 m. veda degustacijas, teisėjauja vyno čempionatuose.

JOLANTA SMIČIENĖ – šampano žinovė, nuo 1996-ųjų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CIVC), yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė.

Andrius Užkalnis – straipsnių autorius ir televizijos laidų vedėjas, parsikraustęs iš Anglijos su keliomis dešimtimis vyno butelių, gyvena Vilniaus senamiestyje; tebeieško vyne cigarų dėžės kvapo ir mėgsta, kad taninai surakintų burną lyg replėmis; saikas jam – gero gyvenimo ir vaizduotės priešas, o nuobodų, vienodą ąžuolinį „Chardonnay“ jis norėtų uždrausti, kaip kenksmingą.

Jūratė Sprindžiūnaitė – vynu domisi nuo 1998-ųjų, spausdina reportažus iš tarptautinių vyno parodų bei pokalbius su vynininkais dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Verslo žinios“, žurnaluose „Stilius“, „Geras skonis“, „Žmonės“, „Verslo klasė“. 2010 m. pradėjo studijas Someljė mokykloje ir pasinėrė į nesibaigiančias geriausio „Pinot Noir“ paieškas.

Linas Vaitulevičius – amžinas vyno studentas, vyno kultūros evangelistas, ilgametis „Vyno žurnalo“ autorius ir visų geros valios žmonių draugas.

Arūnas Starkus – vyno ir desertų fanas, „Vyno žurnalo“ vyr. redaktorius, WSET diplomantas, LSA prezidentas, ASI edukacinio komiteto narys, FIJEV narys.

ŠARŪNAS ZIGMANTAS – chemijos mokslų daktaras, dirba biotechnologijos srityje, vynu domėtis pradėjo gyvendamas Šveicarijoje ir šis pažinimo džiaugsmas jį lydi jau dešimt metų.

Rasa Starkus – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja, FIJEV narė, jautrioji nosis ir žvitrioji akis, visur ir visada – vyne, maiste, kine ir knygoje – ieškanti balanso ir harmonijos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

72 dailininkas R imv ydas Kepežinsk as F otografai S aulius S erapinas, Jurgis Šlioger is, Jolanta Smičienė, Arūnas Star k us, R asa Star k uvienė, Jūratė Spr indžiūnaitė, Daiva M umgaudienė,

V y no, kit ų gėrim ų mėgėjams ir profesionalams

w w w.v ynozurnalas.lt N r. 22. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. K itas numer is bus išleistas 2012 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozur nalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Elniak ampio k ., Vilniaus raj. LT-14204 V y r . redaktorius Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297, starkus@v ynozurnalas.lt V y K D A N Č I O J I redaktorė Jūratė Spr indžiūnaitė tel. nr. 8 687 77883, jurate@v ynozurnalas.lt D izaineris Linas Gliaudelis maket U OTO J A Lina Juršytė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 1 - g ruo d i s

K albos redaktorė , vertėja Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt Autoriai ir degustuotojai R asa Star k uvienė, Jūratė Spr indžiūnaitė, Jolanta Smičienė, Arūnas Star k us, Daiva M umgaudienė, Jurgis Šlioger is, Andr ius Užk alnis, Linas Vaitulevičius, Š arūnas Zigmantas L eidėjas UAB „Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P latinimas El. paštas: info@v ynozurnalas.lt , tel. nr. (5) 215 94 39 R eklama Daiva M umgaudienė El. paštas: info@v ynozurnalas.lt , tel. nr. 8 663 64545 S pauda AB „Spauda“ T iražas 3 000 egz. R edakcija už rek lamos tur inį ne atsako. Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.