Vyno zurnalas 27 internetui by Vyno Žurnalas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

2014

-ųjų metų vasara nebus eilinė. Šiemet Kryme prinokusios vynuogės bus skirtos nebe Ukrainos, o

Rusijos vyno gamybai. Pasaulyje ne kasmet ištisas vyno regionas pakeičia kilmės šalį. Ir ne pačiu maloniausiu būdu. Būdu, kuris verčia susimąstyti apie tai, kad viskas, ką mes žinome, galioja tik šiandien. Pirmą kartą nuo „Vyno žurnalo“ leidimo pradžios viršelis yra juodas. Kulkos perverto vyno butelio negalėjome ištraukti iš niūraus konteksto – butelis nuo kulkos sprogsta taip pat skausmingai, kaip ir žmogaus kūnas. Mirties, karo mes negalime iškirpti ar įklijuoti. Jis viską nudažo juodai. Laimei, šį kartą juodas tik žurnalo viršelis – ore tvyro tik karo nuojauta. Tikimės, ji išsisklaidys.

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

turinys

turinys vynas ir vyno regionai

12 psl.

Gravo, arba Pesako-Leonjano, klasifikacija. Marija Antanaitytė

14 psl.

Sent Emiljono Grand Cru klasifikacija Bordo kontekste. Ilja Šarov

16 psl.

Vertikalioji „Château Lagrange“ vyno degustacija. Arūnas Starkus

18 psl.

2009 metų derliaus Sent Emiljono vynas. Arūnas Starkus

22 psl.

Provanso vyninių klasifikacija. Marija Antanaitytė

24 psl.

Šampanės Grand Cru. Rasa Starkus

26 psl.

Šabli Grand Cru. Rasa Starkus

28 psl.

Burgundijos Grand Cru. Arūnas Starkus

31 psl.

Elzasas. Rasa Starkus

34 psl.

Vokietijos Erste ir Grosse Lage klasifikacijos sistema. Arūnas Starkus

36 psl.

1855 m. Bordo klasifikacija – kada ji tapo oficiali? Arūnas Starkus

40 psl.

1855 m. Medoko ir Graveso klasifikacija šiandien. Arūnas Starkus

41 psl.

1855 m. Soterno ir Barsako klasifikacija. Arūnas Starkus

43 psl.

Austrijos Erste Lage klasifikacijos sistema. Arūnas Starkus

46 psl.

Gaskonė ir jos vynas. Jurgis Šliogeris

60 psl.

Tailando vynas. Giedrius Lazutka

63 psl.

Vynas-vynas iš Baden-Badeno. Alesia Litvinionok

71 psl.

2011 m. derlius Soterne ir Barsake. Arūnas Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 6 psl.

2014 metų „Bodegas Protos Grand Prix“ atvirasis Lietuvos someljė čempionatas

50 psl.

Kaip genėti vynmedį. Arūnas Starkus

52 psl.

„Pol Roger“ šampano vakarienė

54 psl.

Nuo acto iki nektaro. Aidas Puklevičius

57 psl.

Vynmedžių mėgstamos dirvos. Artūras Ladinskis, Arūnas Starkus

ne tik vynas 66 psl.

Romas Barbadoso ir Sent Lusijos salose. Ilja Šarov

70 psl.

Gilus Džiugiadienis. Daiva Mumgaudienė

72 psl.

Kaip gimsta geriausias pasaulyje alyvuogių aliejus. Liana Davletšina

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas 79 psl.

Geriausi savo kategorijos vynai

82 psl.

Teisėjos nuomonė: buvo intriguojančios burbulų varžybos. Rasa Starkus

83 psl.

Aukso medalio laimėtojai

89 psl.

Sidabro medalio laimėtojai

93 psl.

Bronzos medalio laimėtojai

97 psl.

Geriausi lietuviški vynai

98 psl.

Gero kainos ir kokybės santykio vynai

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2014 m. lapkričio mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

2014 metų

„Bodegas Protos Grand Prix“ atvirasis Lietuvos someljė čempionatas

l Narimantas Miežys (restoranas „Kempinski Hotel Cathedral Square“) – II vieta, geriausias 2014 m. „Bodegas Protos Grand Prix“ čempionato Lietuvos someljė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

1. Giedrius Lazutka (parduotuvė „Kurorto vyninė“), 2. Martynas Pravilonis (UAB „Mineraliniai vandenys“), 3. Narimantas Miežys (restoranas „Kempinski Hotel Cathedral Square“), 4. Kamilis Wojtasiakas (restoranas „Butchery & Wine”, Lenkija), 5. Jūratė Vasiukevičiūtė (restoranas „Kempinski Hotel Cathedral Square“), 6. Mindaugas Miežys (restoranas „Saint Germain“), 7. Simonas Laukaitis (restoranas „Kempinski Hotel Cathedral Square“), 8. Lotāras Ārendas (restoranas „Giardino“, Latvija), 9. Albertas Koncijalovas (UAB „Liviko“), 10. Kristina Ratso (Estija), 11. Gediminas Matekonis (Someljė mokyklos studentas), 12. Vladimir Michailov (restoranas „Esse“).

2014

metų Lietuvos someljė čempionatas atvėrė duris

Nors Narimantas Miežys nepadarė nė vienos klaidos dekan-

užsienio dalyviams, todėl gegužės 5 d. „Kempins-

tuodamas bei aptarnaudamas senelį su anūku ir dar kartą įrodė,

ki Cathedral Square“ viešbutyje susirinkę žiūrovai galėjo regėti

kad jo aptarnavimo įgūdžiai vieni geriausių Baltijos šalyse, tačiau

aukščiausios klasės pasirodymus, kuriuos įvertinusi tarptautinė

Lenkijos vicečempionas Kamilis Wojtasiakas geriau degustavo

komisija Lietuvos čempionato laimėtoju paskelbė lenką Kamilį

vyną ir demonstravo gilesnes teorines žinias, todėl surinko kiek

Wojtasiaką, ant trečios vietos pakylos atsistojo estė Kristina

daugiau taškų ir išsivežė į Varšuvą „Vyno klubo“ įsteigtą pagrindi-

Ratso. Geriausiu Lietuvos someljė trečią kartą iš eilės tapęs Nari-

nį čempionato prizą – dėžę retų „Bodegas Protos“ vynų. Estijos

mantas Miežys varžybose dabinosi sidabro medaliu.

someljė čempionato III vietos laimėtoja Kristina Ratso visus

Pusfinalyje, kuris vyko Someljė mokyklos patalpose, dalyviai

sužavėjo savo žiniomis rungtyje „Kas yra kas“ ir profesionalumu

aklai degustavo du vynus (geriausiai užduotį atliko K. Wojtasia-

aplenkė ilgametį varžybų prizininką Albertą Koncijalovą bei

kas, K. Ratso, N. Miežys, G. Lazutka, M. Pravilonis, A. Koncijalo-

puikiai varžybose debiutavusį Martyną Pravilonį, bene geriausiai

vas), atsakinėjo į testo klausimus (G. Matekonis, M. Pravilonis,

parinkusį vyną prie restorano patiekalų. Simonas Laukaitis pripa-

K. Ratso, K. Wojtasiakas, N. Miežys), dekantavo (N. Miežys,

žintas geriausiu putojančio vyno pilstytoju, jam įteiktas „Torello

M. Miežys, K. Wojtasiakas, K. Ratso, S. Laukaitis). Penki geriau-

Mata Kripta“ kãvos butelis.

sieji pateko į finalą, kuriame kiekvienas pretendentas atliko šias užduotis: - dekantavo kliento atsineštą butelį su plaukiojančiais kamščio gabaliukais (taigi turėjo panaudoti sietelį), - seneliui ir anūkui Jurgiams patiekti nealkoholinio sidro ir alaus (per akimirką prisiminti, kokie yra šių gėrimų patiekimo standartai), - taisė klaidas vyno meniu, - derino vyną prie istorinių „Dinner by Heston Blumentahl“ restorano patiekalų, - aklai ragavo ir mėgino atpažinti 1960 m. vyną „Château Margaux“ ir anglišką putojantį vyną „Ridgeview”, romus „Mont Gay“ (dažniausiai painiotas su brendžiu) ir „Plantation“ (buvo pavadintas medaus likeriu), bulvių degtinę, cheresą „Pedro Ximenez“ ir grapą „Poli“ (abu gėrimus dalyviai nesunkiai atpažino), 61 proc. stiprumo degtinę „Krivač“, - turėjo įvardyti ūkius, žmones, ekrane rodomus vyno gamybos procesus.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Kamilis Wojtasiakas (1) (restoranas „Butchery & Wine”, Lenkija); 2014 m. „Bodegas Protos Grand Prix“ atvirojo Lietuvos čempionato nugalėtojas, aptarnauja Jurgį Šliogerį (2); Kristina Ratso (3) (Estija) – III vieta; Martynas Pravilonis (4) (UAB „Mineraliniai vandenys“) – IV vieta; Albertas Koncijalovas (5) (UAB „Liviko“) – V vieta.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Lietuvos someljė čempionatas

Vertinimo komisijos nariai Romanas Komaras (1) (Latvija) ir Beatričė Laurinavičienė (2) („Verslo žinios“, Lietuva); Vertinimo komisijos narė Kristel Nõmmik (3) (Estija); Vertinimo komisijos narys Tomaszas Koleckis-Majewiczius (4) (Lenkija); Vertinimo komisijos pirmininkas Arūnas Starkus (5) (LSA prezidentas, Lietuva); Varžybų vedėjas Arminas Darasevičius (6).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

įvykiai ir naujienos

„Torres Mas La Plana“ retrospektyva Arūnas Starkus

„T

orres“ grupės generalinis direktorius Miguelis Torresas

1970“ surinko daugiau taškų nei „Château Latour 1970“, „Château

Maczassekas Vilniuje pristatė neįkainojamą istorinę patir-

Pichon-Lalande 1964“, „Château Mission Haut-Brion 1961“ – pui-

tį – 1983, 1996, 2003, 2006 ir 2010 metų derliaus „Mas la Plana“

kių derliaus metų Bordo vynai, kurių pagrindas buvo ‘Cabernet

vyno retrospektyvą.

Sauvignon‘ vynuogės.

Šalia šeimos namų, kuriuose išaugo Miguelis ir jo seserys

Tuomet darytas „Mas la Plana“ pirmtakas fermentacijos metu

Anna su Mireia‚ šeimos tėvas Miguelis A. Torresas 1964–1966

su žievelėmis buvo mirkomas vos dvi savaites, po to 6 mėn.

metais, sekdamas Jeano Leono pavyzdžiu (1963), pasodino

laikomas amerikietiško ąžuolo statinėse ir dar pusantrų metų

‘Cabernet Sauvignon‘ vynuogyną. Nors inovatyvaus sprendimo

senose statinėse. Nuo 1981 m. derlius sumažintas iki 40 hl/ha,

nepalaikė šeimos patriarchas Miguelis Torresas vyresnysis, viskas

atsisakyta trąšų, maceracija ištęsta iki 4–5 savaičių, pradėtas

išsisprendė 1979-aisiais „Gault Millau“ degustacijoje, kurioje iš

naudoti prancūziškas ąžuolas. Šiuo metu vynas brandinamas

šio vynuogyno uogų pagamintas „Torres Gran Coronas Reserva

18 mėn. naujose prancūziško ąžuolo statinėse.

Derliaus metai

Aprašymas

Įvertinimas

Granato spalva. Labai kvapnus: cigarų dėžutė, džiovinti vaisiai, juodųjų serbentų uogienė, žemė. Minkštas, šilkinis, daugiasluoksnis. 12,5 % alk.

1996

Raudonuojanti granato spalva. Uždaras j. serbentų uogienės, saldymedžio, slyvų aromatas. Prinokę, nušlifuoti taninai. Poskonis – paprikos dūmo. Dar galima būtų brandinti. Prieš vartojant verta bent valandai dekantuoti. 13,5 % alk.

2003

Vyšnių spalva. Kvepia cigarų dėžute, juodaisiais serbentais, avietėmis. Lengvas, bet koncentruotas. Vanilės poskonis. 14 % alk.

2006

Rubino spalva. Kvepia gervuogėmis, juodomis uogomis, naujo ąžuolo prieskoniais. Daug tankiai supintų taninų. Vis dar uždaras, reikia brandinti. 14,5 % alk.

2010

Rubino spalva. Gervuogių, juodų uogų, vanilės aromatas. Gausūs nušlifuoti taninai. Labai tvarus vanilinis poskonis. 14,5 % alk.

1983

(vadinosi „Gran Coronas (Mas la Plana) ‚Black Label‘“)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Gravo arba Pesako-Leonjano klasifikacija Marija Antanaitytė

Gravo (Graves), arba Pesako-Leonjano (Pessac-Léognan), Grand Cru klasifikacija – Bordo regione esančio Gravo rajono geriausių ūkių sąrašas. Juose gaminamas baltasis taurumu varžosi su Burgundijos vynu, o raudonieji nenusileidžia kitų Bordo rajoninių klasifikacijų – Sent Emiljono ir 1855 m. Medoko Grand Cru klasifikacijos atstovams.

esakas-Leonjanas driekiasi Bordo miesto pietryčiuose,

1953 metais. Klasifikacija atskyrė baltąjį ir raudonąjį vyną, tačiau

kur dominuoja žvyro bei smėlio su akmenų priemaišomis

nesuskirstė rangais atskirų augaviečių – jos visos gali naudoti

dirvožemis. Čia randama žvirgždo, prinešto Garonos upės prieš maždaug du milijonus metų. Pesakas-Leonjanas džiaugiasi itin

cru classé pavadinimą. Nors visi geriausi Gravo ūkiai yra Pesako ir Leonjano mies-

palankiomis geografinėmis sąlygomis. Rytuose teka Garonos

telių apylinkėse, tik 1987 m. jiems buvo suteiktas apeliacijos

upė, švelninanti šalnas, o vakaruose plytintys miškai saugo

statusas Pessac-Léognan AOC, taip siekiant oficialiai atskirti Gra-

vynuogynus nuo vėjo ir palaiko stabilią drėgmę. Tokiomis

vo šiaurę nuo pietų. Šiuo žingsniu siekta sustiprinti Pesako-Le-

sąlygomis pagaminama ilgaamžio vyno, kuris gali būti laikomas

onjano tapatumą, taip pat išskirti vietovę, kurioje leista gaminti

butelyje 15–30 metų. Be populiariausios raudonųjų vynuogių

tiek baltąjį, tiek raudonąjį vyną. Bet svarbiausia, kad Pesako ir

veislės ‘Cabernet Sauvignon‘, čia taip pat auginamos ‘Merlot‘,

Leonjano vyndariai savo kokybe šio išskyrimo nusipelnė.

‘Cabernet Franc‘, ‘Petit Verdot‘, ‘Malbec‘ ir ‘Carmenère‘ vynuogės.

Pesako-Leonjano klasifikacija apima 15 klasifikuotų ūkių.

Baltieji vynai gaminami iš ‘Sauvignon‘, ‘Sémillon‘ bei ‘Muscadelle‘

Didžiąją dalį pagaminamo vyno sudaro elegantiški, intensy-

vynuogių.

vūs, kiek gėliški, bet kartu ir dūminių niuansų turintys, puikiai

Dabar nedidelis rajonėlis žinomas kaip geriausias raudo-

subalansuoti raudonieji vynai, skirti ilgam laikymui. Apie dvi

nojo Gravo vyno gamintojas. Jau pirmojoje 1855 metų Bordo

trečiosios Cadaujaco, Canéjano, Gradignano, Leonjano, Martil-

klasifikacijoje, vienijančioje Medoko gamintojus, kaip išimtis,

laco, Merignaco, Pesako, Saint-Médard-d’Eyranso, Talence‘o ir

buvo įtrauktas ir vienas Gravo atstovas – „Château Haut-Brion“.

Villeneuve-d’Ornono vietovių apsodintos raudonųjų vynuogių

Gravas ilgai siekė sukurti savą klasifikaciją. Tai jiems pavyko

veislėmis. Likusioje teritorijoje auginamos baltosios vynuogės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

1959 m. įteisinta Gravo, arba Pesako-Leonjano, Grand Cru Classé klasifikacija Visi ūkiai yra Pesako-Leonjano teritorijoje Ūkio pavadinimas

Vyno tipas

Château Bouscaut

Raudonasis ir baltasis

Château Carbonnieux

Raudonasis ir baltasis

Domaine de Chevalier

Raudonasis ir baltasis

Château Couhins

Baltasis

Château Couhins-Lurton

Baltasis

Château de Fieuzal

Raudonasis

Château Haut-Bailly

Raudonasis

Château Haut-Brion

Raudonasis

Château Laville Haut-Brion

Baltasis

Château Latour-Martillac

Raudonasis ir baltasis

Château Malartic-Lagravière

Raudonasis ir baltasis

Château la Mission Haut-Brion

Raudonasis

Château Olivier

Raudonasis ir baltasis

Château Pape Clément

Raudonasis

Château Smith Haut Lafitte

Raudonasis

Château la Tour Haut-Brion

Raudonasis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Sent Emiljono

Grand Cru klasifikacija Bordo kontekste Ilja Šarov

Oficiali 1855 metų kairiojo kranto Bordo vyno ūkių klasifikacija (Grands Crus classés en 1855) vienija geriausius Medoko raudonojo vyno gamintojus ir „Haut-Brion“ ūkį iš Gravo, taip pat saldaus baltojo vyno gamintojus iš Soterno ir Barsako. Galima teigti, kad tai yra ne vien Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje žymiausia vyno klasifikacija. Šiuo požiūriu dešinysis Bordo krantas neturi tokio istoriškai stipraus veido, tačiau Sent Emiljono apeliacijoje, kurioje kultivuojami 6 proc. visų Bordo vynuogynų, funkcionuoja dinamiška ūkių klasifikacijos sistema, peržiūrima kas dešimt metų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Sent Emiljono ir Grand Cru klasifikacijos istorija Sent Emiljono vyndariai 1884 m. suformavo pirmąją vynda-

2012 metų Grand Cru klasifikacijos laida ir ateitis Sent Emiljono Grand Cru klasifikaciją galima laikyti dinamiš-

rių profesinę sąjungą Prancūzijoje (Le Syndicat Viticolede Saint-

kiausia ne vien Bordo, bet ir visos Prancūzijos mastu. Kiekvienas

Emilion), o vėliau apibrėžė dvi kontroliuojamos kilmės vyno

apeliacijos gamintojas, nepriklausomai nuo istoriškai įgyto prana-

apeliacijas –Saint-Émilion AOC ir Saint-Émilion Grand Cru. Pirmieji

šumo, kurį suteikia išskirtinė vynuogyno lokacija, vyno kokybės

ūkiai buvo pradėti klasifikuoti 1954 m., klasifikacija paskelbta

vientisumas ir tarptautinis pripažinimas,gali prarasti savo aukštą

1955 m., o pakeista 1958 m. Buvo sukurtos trys kategorijos –

statusą po kiekvienos naujos klasifikacijos revizijos ir, priešingai,

Grand Cru Classé, Premier Grand Cru Classé B ir Premier Grand Cru

patekti į šį sąrašą pirmąjį kartą arba grįžti po išbraukimo.

Classé A, atsižvelgiant į konkretaus ūkio vyno kokybę, komercinę sėkmę ir reputaciją.

Kadangi ankstesnė 2006 metų revizija turėjo didelį politinį atgarsį dėl tariamo komisijos interesų konflikto ir neskaidrumo

Skirtingai nuo 1855 metų Medoko Grand Cru klasifikacijos,

skelbiant rezultatus ir nulėmė užsitęsusius teisminius ginčus vi-

Sent Emiljono klasifikacijos sąrašas buvo atnaujinamas penkis

sais įmanomais lygiais, 2012 metų klasifikacijos komisiją sudarė

kartus – 1969, 1986, 1996, 2006 ir 2012 metais. Pirmąjį sąrašą

nepriklausomi specialistai iš Burgundijos, Šampanės, Provanso,

sudarė 12 ūkių Premier Grand Crus Classé (A ir B) ir 63 ūkiai Grand

Ronos ir Luaros slėnių, kuriuos paskyrė valstybinė apeliacijų

Cru Classé kategorijoje. Šiuo metu pagal 2012 metų reviziją

priežiūros institucija INAO (Institut National des Appellations

sąrašą sudaro atitinkamai 18 ir 64 ūkiai, tačiau šie skaičiai nei-

d’Origine, nuo 2007 metų – Institut national de l’origine et de

liustruoja visų klasifikacijos laidų ir atskirų ūkių statuso pokyčių

la qualité). Sent Emiljono vyndarių profesinės sąjungos ir kitų

istorijos. Neklasifikuoti, paprastai kiek žemesnio lygio ūkiai

Bordo organizacijų atstovai nepateko į šios komisijos sudėtį ir

patenka į plačią Saint-Emilion Grand Cru kategoriją, vienijančią

techniškai neturėjo galimybės įtakoti revizijos rezultatų.

daugiau nei du šimtus gamintojų. Jų tarpe yra ir aukščiausio

Naujausia 2012 klasifikacijos laida dvigubai praplėtė geriausių

lygio gamintojų, diktuojančių labai aukštas vyno kainas, bet

ūkių sąrašą aukščiausioje kategorijoje – Premier Grand Cru Classé

norinčių išlaikyti nepriklausomą statusą ir savo noru nedalyvau-

A. Šioje kategorijoje daugel metų karaliavo du ūkiai – „Château

jančių klasifikacijos sistemoje, pavyzdžiui, „Château Le Tertre-

Ausone“ ir „Château Cheval Blanc“, nuo 2012 metų prie jų prisijun-

Roteboeuf“ ir „Château Le Dome“. Žiūrint iš šios perspektyvos,

gė „Château Angélus“ ir „Château Pavie“. Premier Grand Cru Classé

gamintojo statusui didžiausios įtakos turi reali vyno paklausa, o

B kategorija paaugo iki keturiolikos narių, buvo įtraukti šie ūkiai:

ne vieta klasifikacijos lentelėje. Tokio požiūrio iliustraciją galima

„Château Canon la Gaffelière“, „Château Larcis Ducasse“, „La Mon-

stebėti šalia esančiame Pomerolyje, kur aptinkame daug itin

dotte“, „Château Valandraud“. Didžiausia Grand Cru Classé katego-

aukštai vertinamų ūkių („Petrus“, „Le Pin“, „Château Lafleur“),

rija pasipildė penkiolika naujų narių ir šiuo metu sąrašą sudaro

nepriklausančių instituciškai suformuotai klasifikacijai.

64 ūkiai. Taigi kartu su aštuoniolika Premier Grand Cru Classé A ir B lygio ūkiais šiuo metu Sent Emiljono klasifikacijos sąrašą sudaro 82 nariai. Iš kitos pusės, naujoji klasifikacijos revizija kai kuriems ūkiams atnešė ir nusivylimą, tarp jų ir „Château Corbin Michotte“ ir „Château La Tour du Pin Figeac“ bei kitiems deklasifikuotiems arba aukštesnės kategorijos nepasiekusiems ūkiams.

2012 m. Saint Emilion Grands Crus Classés: abėcėlės tvarka

Premiers Grands Crus Classés Château Angélus (A) Château Ausone (A) Château Beauséjour (DuffauLagarrosse) Château Beau-Séjour-Bécot Château Bélair-Monange Château Canon Château Canon la Gaffelière Château Cheval Blanc (A) Château Figeac Clos Fourtet Château la Gaffelière Château Larcis Ducasse La Mondotte Château Pavie (A) Château Pavie Macquin Château Troplong Mondot Château Trottevieille Château Valandraud Grands Crus Classés Château l’Arrosée Château Balestard la Tonnelle Château Barde-Haut Château Bellefont-Belcier

Château Bellevue Château Berliquet Château Cadet-Bon Château Capdemourlin Château le Chatelet Château Chauvin Château Clos de Sarpe Château la Clotte Château la Commanderie Château Corbin Château Côte de Baleau Château la Couspaude Château Dassault Château Destieux Château la Dominique Château Faugères Château Faurie de Souchard Château de Ferrand Château Fleur Cardinale Château La Fleur Morange Château Fombrauge Château Fonplégade Château Fonroque Château Franc Mayne Château Grand Corbin Château Grand Corbin-Despagne Château Grand Mayne Château les Grandes Murailles Château Grand-Pontet Château Guadet

Château Haut-Sarpe Clos des Jacobins Couvent des Jacobins Château Jean Faure Château Laniote Château Larmande Château Laroque Château Laroze Clos la Madeleine Château la Marzelle Château Monbousquet Château Moulin du Cadet Clos de l’Oratoire Château Pavie Decesse Château Peby Faugères Château Petit Faurie de Soutard Château de Pressac Château le Prieuré Château Quinault l’Enclos Château Ripeau Château Rochebelle Château Saint-Georges-Cote-Pavie Clos Saint-Martin Château Sansonnet Château la Serre Château Soutard Château Tertre Daugay Château la Tour Figeac Château Villemaurine Château Yon-Figeac

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Château Lagrange

Vertikalioji

„Château Lagrange“ vyno degustacija Arūnas Starkus

Šis Sen Žiuljeno (Saint Julien) ūkis, 1855 metais patekęs tarp trečiųjų geriausių klasifikuotų augaviečių (III Grand Cru Classé), XX a. pradžioje prarado nemažai vynuogynų, tačiau 1983 metais nuosavybę perėmusi japonų įmonių grupė „Suntori“ baigia atstatyti buvusią šlovę. Juodosios vynuogės auga 111 ha plote, tankiai (7500–10000 sodinukų/ ha) pasodintos ant dviejų kalvų, besileidžiančių į pietus ir į šiaurę. Podirvis – molis ir kalkakmenis. Dirvožemis – gargždas ir žvirgždas. Šiais laikais vynas 21 mėn. brandinamas ąžuolo statinėse, iš kurių 60 proc. – naujos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Château Lagrange

Derliaus metai

Aprašymas

1985

Granato spalva su plačiu krašteliu. Visiška branda: skrudintas batonas, duona, morkos, riešutai. Šilkinių taninų, gaivus, ilgai išliekančio poskonio.

1986

Gyva rubino spalva su granato krašteliu. Oda, sena raudonų uogų uogienė, kedras. Aksominių taninų, gaivus. Prieskonių, cinamono poskonis.

1988

Rubino spalva. Kvepia baravykais, šlapiu akmeniu, oda, riešutais. Labai gaivus, ilgai išliekantis vyšnių poskonis su odos, kalkių, vos juntamomis rūgščių razinų ar džiovintų braškių natomis.

87 89 91

1989

Granato spalva su plačiu krašteliu. Kvepia duona, riešutais, sena aviečių uogiene. Saldi melasiška ataka, daug aksominių taninų. Vynas, tinkantis prie žvėrienos. Juntamas gvazdikėlių ir meduolių poskonis.

1990

Vidutinio intensyvumo granato spalva su plačiu krašteliu. Dominuoja grybų, grybienos, datulių ir figų, juodųjų alyvuogių kvapas. Labai vaisiška, saldi ataka. Taninai minkštėja, atrodo kaip pernokę. Mėsos ir šokolado poskonis.

1994

Rubino spalva su granato atspalviu. Neintensyvus muskuso, raudonų uogų aromatas. Šilkiniai taninai.

1995

Rubino spalva su vyšniniu krašteliu. Klasikinis juodų uogų, vanilės, datulių, šlapio akmens, gvazdikėlių aromatas. Daug taninų ir gaivos, ilgai trunkantis raudonų uogų ir vanilės poskonis.

1996

Granato spalva su plačiu krašteliu. Labai kvapnus: šlapias akmuo, oda, grybiena, raudonos slyvos, jų kompoto likučiai. Tankios faktūros, vaniliškas.

1997

Rubino spalva. Raudonos uogos, karamelė. Lengvokas.

1998

Vyšninis rubinas. Kvepia juodomis uogomis, šlapiu akmeniu, riešutais, saldžiomis trešnėmis. Raudonų uogų ir vanilės poskonis su trupučiu saldžių prieskonių. Tradicinis.

2000

Rubino spalva. Kvepia avietėmis, raudonomis uogomis, vanile, oda. Gausūs, tankūs aksominiai taninai, gaivus. Saldus poskonis.

2001

Rubino spalva. Kvepia saldžia aviečių uogiene, figų džemu. Gausūs aksominiai taninai. Poskonis su saldžiomis tabako ir džemo natomis. Poskonio taninai aksominiai, bet ne šilkiniai.

2002

Rubino spalva su granato krašteliu. Kvepia šlapiu akmeniu, žeme, juodomis uogomis, mėlynėmis. Daug jaunatviškų taninų. Poskonis uogiškas.

2003

Vyšninė spalva. Kepintų uogų, juodų uogų uogienės aromatas. Aksominiai taninai.

2004

Rubino spalva. Кlasikiniai aromatai: juodų ir raudonų uogų mišinys, vos juntamos odos ir vanilės natos. Aksominiai, kiek jaunoki taninai, labai gaivus. Gerai subalansuotas.

90 88 92 92 88 90 91 90 89 90 91

2005

Švytintis raudonas rubinas. Agresyvokas vaisių aromatas, su skrebučiu, riešutais. Labai koncentruotas skonis. Ilgai išliekantis aviečių, egzotiškų prieskonių poskonis. Skanus.

2006

Rubino spalva su 1mm krašteliu. Juodos uogos, šlapias akmuo, šiek tiek odos, yra džiovintų uogų ir slyviškumo. Gausūs aksominiai, bet dar labai jauni taninai. Ilgai besitęsianti prieskoniška, vaniliška pabaiga.

2007

Rubino spalva su melsvu atspindžiu. Saldžios gervuogės, mėlynės. Geras balansas.

2008

Melsva rubino spalva. Kvepia paprika, šlapiu akmeniu, juodaisiais serbentais. Gausūs taninai.

2009

Melsva rubino spalva. Juodieji serbentai, šiek tiek vanilės, likerio. Svarus, ilgai išliekančio poskonio.

2010

Melsva rubino spalva. Kvepia grafitu, juodomis uogomis, mėlynėmis, gervuogėmis, anglimi, šlapiu smėliu. Gausūs taninai, svarus ir gaivus. Kompleksiškas. 75 % ‘Cabernet Sauvignon‘, 25 % ‘Merlot‘.

91 89 91 93 94

2011

Melsva rubino spalva. Labai vaisiškas juodų uogų aromatas su trupučiu muskuso. Gaivus. Juodųjų serbentų ir žemuogių poskonis. 62 % ’Cabernet Sauvignon’, 32 % ’Merlot’, 6 % ’Petit Verdot’.

Įvertinimas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Sent Emiljonas

2009 metų derliaus Sent Emiljono vynas Arūnas Starkus vyninė

Aprašymas

Įvertinimas

Ausone 2009

Ąžuoliškas aromatas su raudonomis ir juodomis uogomis: gervuogės, juodieji serbentai, avietės. Labai vaisiška ataka, nuostabi koncentracija. Poskonis beveik begalinis: avietės, grietinėlė, juodieji serbentai verčiasi vienas per kitą.

Pavie 2009

Uždaras aromatas, bet burnoje bombiškas. Lėtai skleidžiasi juodos uogos ir ąžuolo prieskoniai. Daug taninų, pilnatvės pojūtis.

La Моndote 2009

Kvepia džiovintomis slyvomis. Labai galingas vaisiškumas. Daug taninų, tačiau dominuoja vaisiai. Puikus, sodraus skonio vynas.

Figeac 2009

Juodos uogos, rūkyta mėsa, žuvis, molis, kedras. Švelnus, elegantiškas, tačiau daug taninų. Labai tvarus minerališkas poskonis su trupučiu džiovintų juodų slyvų.

La Couspaude 2009

Naujo ąžuolo dūmas su juodomis uogomis. Intensyvus uogiškas skonis su saldžiais prieskoniais. Galinga ataka, stiprus, taniniškas, alkoholiškas vynas.

Destinieux 2009

Galingas naujo ąžuolo ir juodų uogų uogienės aromatas, justi vanilė, melasa. Labai taniniškas, taurus, didesnio nei vidutinio intensyvumo rūgšties.

Canon Galeffiere 2009

Paprika, juodos uogos, likeris su grietinėle, provanso žolelės, džiovinti pomidorai. Umami pojūtis burnoje, daug aksominių taninų.

Troplong MOndot 2009

Dūmas, džiovintos juodos uogos, saulėgrąžų aliejus. Puiki gaiva, kaip „Merlot“. Puikus balansas. Poskonis slyviškas su kiek alkoholio. Taurūs, geri taninai.

La Gaffeliere 2009

Tamsūs dūmo, juodų uogų, trešnių aromatai. Burnoje gera, subalansuota struktūra. Kiek mažesnė nei vidutinė rūgštis. Svarus ir klampus. Tamsus ir saldus.

Rochebelle 2009

Saldus gervuogių aromatas su žemiškomis paprikos natomis. Taniniškas, galingas, gaivus. Vaisiai nugali struktūrą pabaigoje. Bomba burnoje.

Belevue Mondotte 2009

Juodos uogos. Puikūs taninai, skanūs vaisiai, geras balansas. Tvarus vaisiškas poskonis. Galingas vynas su saldžia pabaiga.

Trotte Vieille 2009

Juodos uogos, j. serbentų uogienė. Subalansuotas. Labai ilgai išliekantis poskonis. Gaivus ir vaisiškas. Puikūs taninai.

Faugeres 2009

Intensyvus juodų uogų, trešnių, ryškių ąžuolo prieskonių aromatas. Galinga vaisiška ataka burnoje. Tvarus, didesnių nei vidutinių, gerai po vaisiais užmaskuotų taninų.

Pavie Maсquin 2009

Labai kvapnus, labai galingas vaisių, gervuogių aromatas. Gera koncentracija burnoje. Seno medaus ir ir vanilės kremo poskonis.

Chauvin 2009

Ąžuolo dūmas ir tamsi paprika, gervuogės. Burnoje mėlynių sulčių ekstraktas, didesni nei vidutiniai taninai. Tvarus.

Sansonnet 2009

Intensyvus, saldus mėlynių uogienės ir vanilės aromatas. Daug taninų, jie sutraukia. Vidutinė rūgštis. Vaisiškas. Trešnių poskonis. Gera rimtos struktūros ir vaisiškumo dermė.

Clos des Jacobins 2009

Dūmas, cinamonas, džiovintos figos, kiti vaisiai. Daug taninų. Poskonis ilgas, saldus, slyviškas. Vidutinė rūgštis. Gera koncentracija.

Cote de Baleau 2009

Paprika, raudonos uogos, avietės, trešnės aromate. Vidutinė struktūra. Vaisiška, trešniška, vaniliška pabaiga.

Grand Mayne 2009

Avietės, saldūs ąžuolo prieskoniai. Erškėtrožių sirupas. Daug taninų, labai geras, gaivus balansas. Pabaiga tauri, klampi, slyviška. Grietinėliškas, tvarus.

Fleur Cardinale 2009

Vanilė, gervuogės, malonus mėlynas aromatas ir našlaičių natos. Saldi ataka. Malonus, vaisiškas.

Barde Haut 2009

Saldus, malonus klasikinis ąžuolo prieskonių ir aviečių su juodaisiais serbentais aromatas. Vyšnių poskonis. Gaivus, svarus, koncentruotas, taniniškas.

Fombrauge 2009

Gervuogių likerio aromatas. Galingas slyviškas, vaniliškas skonis. Vaisiška pabaiga. Pabaiga kaip žemuogių, trintų su aronija.

La Commanderie 2009

Dūmas, paprika, juodos uogos. Didesni nei vidutiniai taninai, sirupo tekstūra. Ilgas, malonus mėlynių, aronijos poskonis.

Bellevue 2009

Gervuogių likerio aromatas. Daug taninų, mažesnė nei vidutinė rūgštis, sirupinis vaisiškumas. Pabaiga su gervuogėmis ir vanile. Subalansuotas. Taurus, ilgas.

Dominique 2009

Gervuogės, ožkos sūris. Burnoje tvirtas, taniniškas, su juodaisiais serbentais ir malonia grietinėliška pabaiga.

Petit Faurieb de Soutard 2009

Žemiškumas, juodas dūmas, trešnės. Saldi ataka, klampus. Vidutiniai taninai. Tvarus trešnių poskonis. Labai vaisiškas.

Les Grandes Murailles 2009

Aviečių uogienė, vyšnių sunka. Burnoje vidutinis gaivumas, vanilės švelnumas ir vidutiniai taninai. Saldi trešnių skonio pabaiga.

Villemaurine 2009

Džiovinti pomidorai, raudonos uogos. Burnoje jaučiamas ąžuolo dūmas. Vaisiškas.

Grand Pontet 2009

Dūmas, bulvių stiebai, juodos uogos. Saldi ataka. Nedaug rūgšties, daug taninų. Dominuoja aronijas primenanti struktūra ir saldumas.

98 97 96 95 94 94 94 94 94 94 94 94 94 94 93 93 93 93 93 93 93 93 93 93 92 92 92 92 92

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Sent Emiljonas

Pauline Vauthier, „Château Ausone“ vyndarė, savo tėvo, garsiosios vyninės savininko Alaino Vauthier dešinioji ranka

l Gerard‘as Perse‘as, „Château Pavie“ savininkas

Grafas Stephanas von Neippergas, „Château Canon-la Gaffelière“ vadovas ir savininkas

Baronas Alexandre‘as de Malet Roquefort‘as, „Château la Gaffeliere“ vyndarys

l Frédéricas Faye, naujasis „Château Figeac“ vykdantysis direktorius

Anabelle Cruse-Bardinet, „Château Corbin“ vadovė, 4-osios šeimos kartos atstovė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Sent Emiljonas

l François Despagne’as, „Château Grand Corbin-Despagne“ savininkas

l Yohanas Aubert‘as, „Château La Couspaude“ vyndarys

l Thomas Guibert‘as, „Château de Ferrand“ vadovas

l Sylvie Pourquet-Becot, „Château Grand Pontet“ vadovė, šeimos narė

l Justin Onclin, Château Villemaurine savininkas

Yannickas Evenou, „Château la Dominique“ vykdantysis direktorius, vyndarys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Sent Emiljonas

vyninė

Aprašymas

Įvertinimas

Bellefont- Belcier 2009

Gervuogių aromatas. Saldi vaisiška ataka su trešnėmis, kiek mažiau rūgšties. Vidutiniai taninai, pabaigoje apelsinų cukatų karstelėjimas.

Quinault l’Enclos 2009

Našlaitės, juodos uogos. Burnoje atsiveria meškauogės. Didesni nei vidutiniai taninai, aronijos balansas. Tvaraus poskonio, kvapnus, subalansuotas.

Jean Faure 2009

Vanilė, juodieji serbentai. Gero balanso, aksominių taninų, vaisiškas ir gaivus. Labai prinokusių vyšnių poskonis.

Larcis Ducasse 2009

Dūmo, paprikos, ąžuolo prieskonių aromatai. Saldi ąžuoliška, dūmiška ataka. Švelnus ir malonus. Vyšnių kauliukų, grietinėlės poskonis.

De Ferrand 2009

Aviečių uogienė su vyšnių lapais. Gana ilgas, gerai subalansuotas. Didesni nei vidutiniai taninai. Slyviškas skonis.

Grand Corbin-Despange 2009

Vanilė, rūkytas fermentinis sūris. Burnoje taniniškas, galingas. Labai vaisiškas.

Grand Corbin 2009

Trešnės, paprika, vanilė. Saldi ataka, daug taninų, nedaug rūgšties. Svarus, šildantis. Prieskonių, cinamono ir karčiojo šokolado poskonis.

Le Prieure 2009

Paprika, juodieji serbentai, gervuogės. Geras balansas, vidutinė rūgštis, didesni nei vidutiniai aksominiai taninai. Malonus vaisiškas poskonis su vanile.

Laroque 2009

Juodos uogos, trešnės. Gaivus, koncentruotas, melasa ir slyvomis atsiduodantis.

Clos de L‘Oratoire 2009

Juodos uogos, paprikos dūmas. Rūgštis gera, daug struktūros. Sūrumas pabaigoje.

Belair Monange 2009

Juodieji serbentai. Burnoje vaisiškas, gaivus, didesnių nei vidutinių nušlifuotų taninų. Grietinėlės su juodaisiais serbentais poskonis.

Faurie de Souchard 2009

Naujo ąžuolo dūmas ir prieskoniai, juodos uogos, vanilė. Vanilės švelnumas burnoje su mėlynių uogiene.

La Chatelet 2009

Aviečių ir juodųjų serbentų uogienė, vanilė. Burnoje labai likerinis, saldus, su alkoholio karstelėjimu. Didesni nei vidutiniai taninai. Labiau uogieniškas.

Soutard 2009

Kvapnus: naujo ąžuolo vanilė, gervuogės, daug mėlynių uogienės. Koncentruotas, gana tvarus, klampus, likerinis. Didesni nei vidutiniai taninai.

Magdelaine 2009

Gervuogių uogienės ir agrastų, mėlynių, vyšnių aromatas. Vidutinė struktūra su pastebimais taninais. Gaivus, grietinėliškas, taurus.

Franc Mayne 2009

Naujo ąžuolo, juodų uogų, j. serbentų aromatas. Alkoholiška, saldi ataka. Didesni nei vidutiniai taninai. Geras balansas burnoje.

Fonroque 2009

Vos žalias, gaivus aromatas, justi raudonos uogos. Daug rūgšties, daug taninų, daug vaisių. Jaunatviškas vyšniškas poskonis.

Balestard la Tonnelle 2009

Žalesnės paprikos, mėtos, raudonų uogų natos. Didesni nei vidutiniai taninai, geras trešnių vaisiškumas juos palaiko. Geras, malonus balansas.

La Marzelle 2009

Vyšnių poskonis. Prinokusios trešnės. Burnoje taniniškas, struktūriškas.

Couvent Des Jacobins 2009

Paprika, dūmas, žemiškumas, džemas. Kvapnu. Vidutiniai taninai, silpnesnė nei vidutinė rūgštis. Uogienės poskonis su trupučiu taninų ir vanilė.

La Clotte 2009

Likerizuotų rūkytų slyvų aromatas. Saldi ataka, vaisiškas skonis. Didesni nei vidutiniai taninai. Nedaug rūgšties.

Yon Figeac 2009

Dūmas, vanilė, juodieji serbentai, paprika Gaivus, labai uogieniškas. Vidutiniai taninai. Gana tvarus. Kažko kepinto skonis.

La Tour Figeac 2009

Paprika, mėlynių, gervuogių, trešnių uogienė. Saldi ataka. Vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis. Vaisiškumas dominuoja.

Clos de Madelaine 2009

Paprikų, čiobrelių, juodų uogų aromatai. Trešnių skonis su būdingu karstelėjimu. Vidutiniai taninai. Geras balansas ir vaisiškumas. Vanilės poskonis.

Ripeau 2009

Trešnės, dūmas, vos paprikos. Didesni nei vidutiniai aksominiai taninai. Vidutinė rūgštis.

Le Fleur Moranage 2009

Saldus slyvų armanjake aromatas. Stipri alkoholiška ataka. Didesni nei vidutiniai taninai. Aksominis, slyviškas.

Cap De Mourlin 2009

Paprika, lauro lapai, braškės. Daug nelabai prinokusių taninų. Daug ekstrakto. Pabaigoje dominuoja džiovinti vaisiai.

Dassault 2009

Oksiduotas duonos, džiovintų uogų aromatas su trupučiu žemiškumo. Gaivus, alkoholiškas. Vidutiniai taninai.

Clos de Sarpe 2009

Gervuogės, cinamonas, gvazdikėliai, juoda duona. Oksiduotas skonis. Daug rūgšties. Aviečių uogienės poskonis.

Corbin 2009

Gervuogių uogienė su trešnėmis. Gaivus, didesnių nei vidutinių taninų. Vyšnių skonis ir vyšnių kauliukų poskonis. Kiek aitrokas pabaigoje.

De Pressac 2009

Likerizuotos slyvos. Gaivus, koncentruotas, slyviškas. Vidutiniai taninai. Sausas ir aitrokas pabaigoje.

L’Arrosee 2009

Paprika, našlaitės, vyšnios, jų lapai. Vidutinės struktūros, gana gaivus. Saldi ataka, vidutiniai taninai. Pabaiga – skiestos vyšnių uogienės, justi taninai ir šiek tiek prieskonių.

Cadet Bon 2009

Melasa, saldymedis, vanilė. Burnoje saldi ataka, didesni nei vidutiniai taninai. Nedaug rūgšties.

Laroze 2009

Paprika, juodos uogos, kutena alkoholis. Melasa, vanilė, gana galingi taninai. Karsteli kaip aronija.

Saint Georges Cote Pavie 2009

Nedaug vaisiško aromato. Saldi ataka, labai minkštas, švelnus. Trešnių poskonis.

La Serre 2009

Juodieji serbentai, vanilė. Daugiau taninų nei vaisių. Pūkuotvyšnių poskonis. Nedaug rūgšties.

92 92 92 92 92 92 91 91 91 91 91 91 91 91 91 91 91 91 91 90 90 90 90 90 90 89 89 89 89 89 89 89 89 89 88 88

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Provanso vyninių klasifikacija Marija Antanaitytė

Provansas išsiskiria tuo, kad tai vienintelis regionas už Bordo ribų, kuriame yra įdiegta klasifikuotų ūkių sistema (Crus classés des Côtes de Provence). Ši klasifikacija oficialiai buvo priimta 1955 m., praėjus šimtui metų po Bordo klasifikacijos suformavimo. Ūkiai buvo atrinkti remiantis daugeliu kriterijų: dirvožemis, vynuogynai, vyninė, vyno rūsiai, vyno kokybė, ūkio paveldimumas ir priklausymas vienai šeimai, reputacija bei istoriniai pastatai. Į šią klasifikaciją pateko 23 ūkiai, o iki mūsų dienų išliko 18 gamintojų. Tai vienintelė klasifikacija, vienijanti tik rožinio vyno gamintojus.

štuoni klasifikuoti ūkiai yra susibūrę į Provanso klasifikuo-

buvo peržiūrėta nuo jos įsigaliojimo, todėl galima būtų abejoti

tų ūkių klubą. Klubo siekis – nuolat kelti klasifikuotų ūkių

kai kurių klasifikuotų ūkių vyno kokybe.

kokybę bei žinomumą, o vienas svarbiausių nuveiktų darbų – su-

Patys vyndariai jau pastebėjo esamus trūkumus ir dabar

kurtas klasifikuotų ūkių kelias (Route des crus classés) turistams,

aktyviai diskutuoja apie galimus pakeitimus, siekiant įvesti dau-

leidžiantis aplankyti visus klasifikuotus ūkius.

giau aiškumo. Priimtiniausias variantas – klasifikacija piramidės

Provanso klasifikacija turi ir trūkumų: vis dažniau vyninės

principu. Piramidės apačioje būtų paprasčiausi vynai, žymimi

gamina antruosius ar net trečiuosius vynus pasinaudodami crus

AOC Côtes de Provence, viduryje – Villages vynai, o piramidės

classé pavadinimu. Taip pat vynuogynų plotai ir lokacija laisvai

viršūnėje – cru classé vynas. Vis dėlto išlieka klausimas, ar klasifi-

kinta perkant ar parduodant vynines. Be kita ko, klasifikacija ne-

kacija išvis egzistuos, nes jos aktualumas yra sumenkęs.

Provanso klasifikuoti ūkiai:

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Château de Brégançon (Bormes)

Château de Selle (Taradeau)

Clos Cibonne (le Pradet)

Domaine de la Source Sainte Marguerite (la Londe)

Château du Galoupet (la Londe)

Castel Roubine (Lorgues)

Domaine de Mauvanne (les Salins d’Hyères)

Domaine de l’Aumérade (Hyères)

Château Minuty (Gassin)

Domaine de la Clapière (Hyères)

Clos Mireille (la Londe)

Domaine de la Croix (la Croix-Valmer)

Domaine de Rimauresq (Pignans)

Domaine de Saint Maur (Cogolin)

Château de Saint-Martin (Taradeau)

Domaine du Noyer (Bormes)

Château Sainte Roseline (les Arcs)

Domaine du Jas d’Esclans (la Motte)

Europos Grand Cru

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Šampanės Grand Cru Rasa Starkus

Kaip ir Šabli, Šampanė yra vienas iš tų vyno regionų, kuriam tenka pakovoti ginant savo vardą, nes jo vynų pavadinimą daugiausiai bandė ir vis dar bando kopijuoti už Europos ribų esantys pasaulio vyno darytojai. Nuodėmingai prabangaus gėrimo pavadinimą užrašyti ant etiketės lengva, tačiau pagaminti tokios pat kokybės vyną yra be galo sunku. Šampanės dirvožemyje dominuoja nepakartojamas kalkakmenis, kreida bei mergelis. Tiesa, pietinė Šampanės dalis – Obas (Aube) ir Ena (Aisne) – labai skiriasi savo dirvožemiu. Čia dominuoja Kimeridžio mergelis, todėl šiek tiek skiriasi ir vyno stilius. Poreikis suklasifikuoti vynuogynus pagal kokybę iškilo pirmaisiais XX amžiaus metais, suabejojus dėl Obo ir Enos vietovių vyno atitikimo Šampanės identitetui.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

ampanėje klasifikuojami kaimeliai. Atskaitos tašku imamas Grand Cru – idelias sąlygas ‘Chardonnay‘ arba ‘Pinot Noir‘

Anksčiau vynuogių kainas iki derliaus nuėmimo nustatydavo 1959 m. įkurta Šampanės vyno regioninė taryba (CIVC – Comité

auginti turintis kaimelis, už kurio vynuoges galima mokėti

Interprofessionnel du Vin de Champagne), tačiau nuo 1990 m.

100 proc. kainos. Pagal 1927 m. dekretą, Premier Cru kaimelio

dėl kainos susitaria patys vynuogių augintojai su vyndariais.

vynuogių augintojai turi teisę gauti 90–99 proc. (echelle des crus)

Šampanėje yra 43 Premier Cru ir 17 Grand Cru miestelių. Kadan-

kainos. Paprasčiausios vynuogės yra vertinamos 77 proc. kainos

gi cru statusą gauna gana didelį plotą užimančios teritorijos,

(1911 m. žemiausias įvertinimas siekė 22,5 proc.), kiek aukštesnė

Šampanėje didesnę reikšmę turi ne vynuogių auginimo vieta, o

kategorija, arba cru périphérique/deuxiemme siekia 80–89 proc.

vyndarys – šampano namai. Tuo labiau kad daugelis šampanų

kainos.

daromi maišant skirtingų kaimelių vynuoges.

Grand Cru kaimeliai

Dydis (ha)

Vietovių ypatumai

Ambonnay

370

Pietų ir pietryčių ekspozicijos vynuogynai. Dirvožemyje dominuoja kreida, jos klodai siekia iki 30 metrų gylio. Auginama ‘Pinot Noir‘ įgauna minerališkumo, elegancijos ir svarumo, lyginama su galingais Burgundijos vynais. Žymesnis lieux dit – Les Crayerers. Šiek tiek auginama ir ‘Chardonnay‘.

Beaumont-sur-Vesle

Šiaurinėje Mintagne de Reimso dalyje esantis miestelis yra žemiau nei 100 m virš jūros lygio. Kreidos klodai, kaip saulės šviesos ir šilumos reflektoriai, šiek tiek padeda ‘Pinot Noir‘ geriau prinokti, tad vynuogių nokumas tinka šampano gamybai.

Bouzy

380

Piečiau esančiuose vynuogynuose ‘Pinot Noir‘ prinoksta geriau, taigi vynai yra svarūs ir sodrūs. Geriausiais vynuogynais laikomi Les Egarilles, Les Vaudayants, Clos Colin.

Louvois

Labai mažas pietinis vynuogynas Marnos slėnyje. Dominuoja vynuogių augintojai ir kooperatyvai.

Mailly, Puisieulx, Sillery

284; 18,5; 94

Į šiaurę žvelgiantys riboto dydžio vynuogynai. Molio ir kreidos dirvožemyje išaugintų vynuogių vynai yra galingi, gal mažiau elegantiški nei gretimų pietinių miestelių.

Verzenay

415

Gana aukštai išsidėstę vynuogynai atšiauresnio mikroklimato zonoje, bet su puikiu kalkiniu dirvožemiu idealiai tinkančiu ‘Pinot Noir‘ vynuogėms. Sakoma, kad čia gaunami tvirčiausi ir tamsiausi PN vynai. Tarp geriausių vynuogynų minimi Les Correttes, Les Pertois, Les Bruyères.

Verzy

405

Šis miestelis iš Premier Cru į Grand Cru lygį buvo perkeltas tik 1985 metais. Kreidiniame dirvožemyje išaugintų ‘Pinot Noir‘ vynas nėra labai galingas, tačiau tvirtas ir minerališkas.

370

Nenuostabu, kad daug pietinės saulės gaunantys vynuogynai yra laikomi vieni įspūdingiausių Šampanėje. Kompleksiškų aromatų, intensyvūs, bet drauge ir elegantiški vynai, kartais fermentuojami ąžuolinėse statinėse. Ajus – tai gerai subalansuoto, minkšto ‘Pinot Noir‘ sostinė.

Tours-sur-Marne

Mažas vynuogynas pietiniame Marno upės šlaite. Grand Cru kategorija suteikta tik šio vynuogyno juodosioms vynuogėms, nors auginamos ir ‘Chardonnay‘, jos priskiriamos Premier Cru kategorijai.

Avize

268

Istorinėje Côte des Blancs vietovėje, 250 m aukštyje plyti į rytus atsisukę ‘Chardonnay‘ vynuogynai, nokinantys vynuoges įspūdingiems Blanc de Blanc vynams.

Chouilly

523

Miestelis pagerino savo kategoriją iš Premier Cru į Grand Cru, bet tik ‘Chardonnay‘ vynuogės. Juodosios vynuogės liko Premier Cru lygio. Vynai svarūs ir minerališki, kartais net prieskoniški.

Cramant

345

Rytinėje ekspozicijoje esantys kreidiniai šlaitai, kuriuose puikiai prinoksta ‘Chardonnay’ vynuogės. Šios vietovės vynai dabar ypač populiarūs.

Le Mesnil-sur-Oger

430

Garsieji istoriniai ‘Chardonnay‘ plotai, tarp jų ir „Clos du Mesnil“. Vynai gaivūs, lengvi, bet kartu ir svarūs, labai ilgaamžiai.

Oger

401

Saulėti, amfiteatriniai ‘Chardonnay‘ vynuogynai vynams suteikia subtilaus kvapnumo ir skalsumo.

Oiry

Oiry į Grand Cru šeimą buvo įtrauktas tik 1985 metais. Čia auga ‘Chardonnay‘ vynuogės, tiesa, rasite vynuogyne ir 1 proc. ‘Pinot Meunier‘.

Montagne de Reims

Vallee de la Marne

Côte des Blancs

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Šabli Grand Cru Rasa Starkus

uksiniai Burgundijos vartai, arba Šabli (Chablis), – taip vadi-

riui Long-Depaquitui ir turi teisę vadintis Grand Cru. Grand Cru

namas baltojo minerališko ilgaamžio vyno rajonas Burgun-

vynuogynai driekiasi iš rytų į vakarus priešais Šabli miestelį

dijos šiaurėje. Pirmąkart vynuogynų kokybė šiame rajone buvo

esančioje kalvoje, 100–250 metrų virš jūros lygio. Vynuogynus

įvertinta juos klasifikuojant 1932 metais. Tuomet buvo išskirta

saulė šildo nuo ryto iki vakaro, todėl ‘Chardonnay‘ vynuogėms

Chablis Grand Cru (pirmieji vynuogynai Vaudesir, Grenouilles,

(čia dar vadinamoms ‘Beaunois‘) idealios sąlygos nokti ir kaupti

Valmur, Les Clos ir Les Blanchots), Premier Cru, Chablis ir Petit

Chablis Grand Cru būdingą minerališkumą iš išskirtinio dirvo-

Chablis kategorijos. Kiek vėliau, 1938 metais, prie Grand Cru

žemio, kuriame dominuoja Kimeridžio klintmolis su mažomis

prisijungė ir Bougros bei Les Preuses vynuogynai. Chablis Grand

kriauklelėmis (Šabli priklauso vadinamajai Kimeridžio grandi-

Cru vynuogynai sudaro vieną AOP augavietę ir apima tik 2 proc.

nei – kreidinių šlaitų grandinei, plytinčiai 320 km spinduliu Par-

Chablis ploto, kuriame auga vynuogės. Tačiau joje išskirti jau

yžiaus baseine). Vidutinis Chablis Grand Cru metinis derlius yra

minėti 7 vynuogynai, dar vadinami climats arba lieux-dits*. Tiesa,

5,344 hl (720 000 butelių). Chablis Grand Cru AOP vynas išsiskiria

yra dar vienas 2,35 hektarų dydžio vynuogynas La Moutonne,

kompleksišku, svariu, ąžuoliniu stiliumi. Vyno ekspertai šių vynų

kartais vadinamas 8-uoju Grand Cru nes jis yra Vaudesir ir Les

nepataria gerti jaunų, patys vyndariai siūlo juos ragauti 5–10, o

Preuses vynuogynų dalyje. Šis vynuogynas priklauso vynda-

svaresnius ir iki 20 metų senumo.

* Terminai climat ir lieu-dit Burgundijoje vartojami dvejopai. Vieni juos vartoja sinonimiškai, kiti lieu-dit vadina mažesnius vienetus, iš kurių susidaro climat. Oficialiai climat reiškia konkretų žemės plotą, išsiskiriantį savo klimato ir geologinėmis sąlygomis. Lieu-dit – tai savo istorinėmis ir topografinėmis savybėmis išsiskiriantys žemės plotai. Pastarasis, priešingai nei climat, nėra pripažintas INAO (Institute national de l‘origin et de la qualité, seniau – Institute national des appellations d‘origin).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Grand Cru

Dydis (ha)

Bougros (Bouguerots, Bouqueyreaud)

Vidut. Alkoholio tūris (proc.)

Vynuogyno savybės

Vyno stilius

15,86

Molingas dirvožemis, šiaurės vakarų ekspozicija

Galingi, minkšti, skalsūs vynai, statesnė šlaito dalis suteikia vynams minerališkumo ir plieninės rūgšties

Les Preuses

10,81

Nuožulnus, akmeningas šlaitas

Ilgai bręstantys, bet nelabai aromatingi vynai. Svarus, bet ne per sunkus stilius.

Vaudesir

15,43

Tiek į pietus, tiek ir į šiaurę atsisukę vynuogynai.

Svarus minerališkumas neužgožia vaisiškų natų. Kompleksiška struktūra.

Grenouilles

9,38

Status Ati Sereino upės šlaitas, užsibaigiantis nedidele plynaukšte

Dominuoja du stiliai – sodrus ir tvirtas iš stataus šlaito ir minerališkas, net kiek prieskoniškas iš plynaukštės.

Valmur

10,55

Molingas dirvožemis, statūs tiek pietiniai, tiek šiauriniai šlaitai

Mažiau aromatingi, bet svarūs vynai.

Les Clos

26,96

Purus baltas molis ir šiek tiek mergelio, pietinė ekspozicija

Sodrus, svarus stilius.

Les Blanchots

13,14

Baltasis (mėlynasis) molis, pietryčiai

Vynai veikiau elegantiški nei galingi, baltųjų gėlių aromato. Retai kas brandina ąžuolo statinėje, kad neužgožtų gėliškų natų.

11–13,5

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Burgundijos Grand Cru Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

urgungijoje vynuogynų klasifikacijos poreikis atsirado XVIII а.,

Grand Cru vynuogynuose tesudaro 5 proc. Burgundijos vyno

kai regiono vynuogynus ėmė pirkti aukštesnių pajamų buržua-

gamybos apimties, ir ant butelio etiketės jų pavadinimai rašomi

zija, o jiems sandoriuose talkinantys tarpininkai (tuo metu vadinti

neminint kaimelio pavadinimo. Priešingai, kaimeliai prieš pusan-

courtiers-gourmets) pradėjo supirkinėti vynuoges ir daryti vyną.

tro šimto metų prie savo pavadinimo ėmė naudoti ir tos vietovės

Rinkos santykiuose kaipmat atsirado vynuogynų, už kurių derlių

žymiausio Grand Cru pavadinimą. Taip Gevrey-en-Montagne tapo

vertėjo mokėti daugiau. Todėl knygų autoriai pateikė pirmąsias

Gevrey-Chambertin (1847 m.), Aloxe – Aloxe-Corton (1862 m.)

klasifikacijas (1831 m. – Morelot) ir (1855 m. – Jules Lavalle), kurio-

Chambolle – Chambolle-Musigny (1878 m.), Morey – Morey-St-

se išskyrė Tete de Cuvee, arba Hors Ligne, Premiere (I), Deuxieme (II)

Denis (1927 m) ir pan.

ir Troisieme (III) Cuvée. Tačiau valstybės lygiu pripažintas vynuo-

Kai kurie Grand Cru vynuogynai yra labai maži, vientisi

gynų skirstymas atsirado tik po apeliacijų sistemos sukūrimo

climats ir priklauso vienam vyndariui. Pavyzdžiui, neabejotinai

trečiajame–ketvirtajame XX a. dešimtmetyje. Skirstymas nepa-

žymiausia Burgundijos vyninė „Domaine de la Romaneé Conti“

neigė pirmųjų autorinių klasifikacijų, tačiau kai kurie vynuogynai

monopoliškai valdo La Tâche Grand Cru ir Romanée-Conti Grand

pakilo iš antrojo ar trečiojo lygio į pirmąjį, tampdami Grand Cru.

Cru, „Domaine Comte Liger-Belair“ – La Romanée Grand Cru, o La

II pasaulinio karo metu Premieres Cuvées virto Premiers Crus, nes

Grande Rue Grand Cru priklauso tik „Domaine Lamarche“ vyninei.

cru vynuogynų okupacinė Vokietijos valdžia negalėjo perimti.

Todėl visas čia pagaminamas vynas yra vienodos kokybės. Tačiau

Kartais to neverti dideli plotai gavo Premier Cru statusą. Šiandien

didžiausi Grand Cru: Corton (160 ha) arba Clos de Vougeot

Burgundijoje yra daugiau nei 635 Premier Cru vynuogynai, ir juose

(51 ha) ne tik pasidalinti daugybės skirtingo talento augintojų

padaroma apie 18 proc. regiono vyno. Iš 33 Grand Cru vynuogy-

(atitinkamai 200 ir 58), bet yra varijuojančio dirvožemio, todėl

nų – du (La Grand Rue ir Clos des Lambrays) pakilo į šį lygį, o vieno

vynas su šiais pavadinimas gali būti vertas Grand Cru vardo arba

vardo vartojimas (Charlemagne) beveik išnyko. Vyno gamyba

nusileisti kai kuriems kaimelio Premier Cru.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Kaimelis

„Gevrey Chambertin“ – sodrios spalvos, gerai ekstrahuoti, gana ilgai brandinti ąžuolo statinėje raudonieji vynai.

„Morey St. Denis“ – ne toks taniniškas kaip „Gevrey“ ir ne toks elegantiškas kaip „Chambolle“ raudonasis vynas.

„Chambolle-Musigny“ – jausmingas vaisiškumas ir maloni tekstūra. Daugiausia raudonasis. „Vougeot“ – dalis yra tvirti ir taniniški, tačiau arčiau „Chambolle“ darosi gracingi, o link „Vosne“ – galingi. Raudonasis.

„Vosne Romanée“ – raudonasis vynas , kuriame dera intensyvus aromatas ir taurumas.

Flagey-Echézeaux (parduodamas, kaip „Vosne Romanée“)

Aloxe-Corton, Ladoix, Pernand-Vergelesses

Puligny-Montrachet ir Chassagne-Montrachet dalijasi garsiausius baltojo vyno Grand Cru.

Geriausi Grand Cru vynuogynai kaimelyje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Grand Cru vynuogynas

Plotas (ha)

Le Chambertin *1

12,9

Chambertin Clos de Bèze *

15,4

Mazis-Chambertin

9,1

Latricières-Chambertin

7,35

Ruchottes-Chambertin

3,3

Griotte-Chambertin

2,73

Chapelle-Chambertin

5,49

Charmes-Chambertin

18,59

Mazoyères-Chambertin

12,24

Clos. St-Denis

6,62

Bonnes Mares

1,52

Clos de la Roche

16,9

Clos des Lambrays

8,84

Clos de Tart *

7,53

Musigny (baltasis ir raudonasis) *

10,58

Bonnes Mares

13,54

Clos du Vougeot

50,96

Romanée-Conti

1,63

La Tâche

6,06

Richebourg

8,03

Romanée Saint-Vivant

9,44

La Romanée

0,85

La Grande Rue

1,65

Echézeaux

37,69

Grands-Echézeaux

9,14

Corton (baltasis ir raudonasis)

160,19 71,88

Corton-Charlemagne

(kaip Corton dalis)

Charlemagne

62,94

Le Montrachet (4 ha ir 4 ha)

Chevalier-Montrachet (Puligny)

7,59

Bâtard-Montrachet ( 5,62 ha - Chassagne)

11,87

Bienvenues-Bâtard-Montrachet (Puligny)

3,69

Criots-Bâtard-Montrachet (Chassagne)

1,57

Europos Grand Cru

Elzasas Rasa Starkus

lzaso Grand Cru AOP sudaro 4 proc. visų regiono vynuogy-

kategorija buvo suteikta ir šiai vynuogyno ir vynuogių jungčiai.

nų. Atskiromis augavietėmis (AOP) 51 vynuogynas buvo

Aukščiausios kategorijos vynuogynuose leistinų vynuogių

pripažintas tik 2011 metais. Apie Grand Cru vynuogynų lygį

negalima maišyti, tačiau nėra sistemos be išimčių – Altenberg de

šiame Prancūzijos baltųjų vynuogių regione kalbėti buvo pra-

Bergbiteno bei Altenberg de Bergheimo vynuogyne leista daryti

dėta 1975-aisiais, tačiau pirmieji 25 vynuogynai buvo aprašyti ir

mišinius ir vadinti juos Grand Cru. Elzaso Grand Cru vynuogynai

apibrėžti tik 1983 metais. Po dvejų metų dar tiek pat vynuogynų

išsidėstę Vogėzų kalnų papėdėse gan aukštai – 200–400 m virš

papildo šį sąrašą, o 2007-ųjų pradžioje prijungiamas 51-asis

jūros lygio. Didelė dirvožemio įvairovė (klintmolis, granitas, kal-

vynuogynas. Taigi šiandien Elzaso regione yra 51 Grand Cru vy-

kakmenis, granitas) lemia gausų Elzaso vynų stilių pasirinkimą:

nuogynas. Dauguma jų driekiasi Aukštutinio Reino (Haut-Rhin)

nuo lengvo gėliško iki svaraus minerališko ar prieskoningo vyno.

departamento dalyje. Elzaso Grand Cru vynuose leistinos tik

Dauguma Elzaso Grand Cru vynai yra koncentruoti, ilgaamžiai.

keturios vadinamosios kilmingos vynuogių veislės: ‘Gewurztra-

Reiktų paminėti, kad šioje kokybės kategorijoje daromi ne tik

miner‘, ‘Muscat‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Riesling‘. 2004 metais dėl Zotzen-

sausieji bet ir vėlyvojo derliaus (Vendage Tardive) bei pilkojo

bergo vynuogyno istorinės svarbos ‘Sylvaner‘ veislei, Grand Cru

kekero paveikti (Selection de Grain Noble – SGN) vynai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Grand Cru

Dydis (ha)

Vynuogyno ypatybės

Altenberg de Bergbieten

29,07

215–265 m aukštyje esančiuose vynuogynuose dominuoja molingas mergelis su gipsu ir dolomitiniu smėliu. Dėl pietryčių ekspozicijos vynuogės gauna daug saulės, todėl puikiai prinoksta ‘Riesling‘ ir ‘Gewurtztarminer‘ – ilgaamžiams gaiviems gėliškiems vynams, bei ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘. Šiame Grand Cru leidžiami ir šių vynuogių mišiniai.

Altenberg de Bergheim

35,06

220–230 m aukštyje vynuogynų dirvožemyje kalkės, dominuoja klintmolis bei daug akmenų. Nuožulnėjančiame pietiniame šlaite ‘Gewurtzraminer‘ bei ‘Riesling‘ vynuogės noksta greitai. Tai galingi, kartais net aitrūs vynai, su amžiumi įgaunantys puikų kompleksišką aromatų ir skonių balansą. Galimi ir vynuogių mišiniai.

Altenberg de Wolxheim

31,20

200–250 m aukštyje esančiuose vynuogynuose dominuoja žvyras ir kalkinis molis. Pietinėje ekspozicijoje noksta ‘Gewurztraminer‘ bei itin galingos struktūros vyną duodančios ‘Riesling‘. Tai sodrūs, skalsūs, patiekalo reikalaujantys vynai.

Brand (Turckheim)

57,95

Vynuogynai, besidriekiantys net 380 m aukštyje. Jų dirvožemyje dominuoja granitas su baltuoju bei juoduoju žėručiu. Puikiuose saulėtuose šlaituose noksta ‘Riesling‘, ‘Pinot Gris‘, ‘Gewurtzraminer‘ – subtiliems, itin vaisiškiems vynams.

Bruderthal

18,40

Į pietryčius atsisukę, nuo šiaurės vėjo apsaugoti vynuogynai nepakyla aukščiau 300 m. Dominuoja klintmolis su kalkiniu posluoksniu. Šios vietovės vynai pasižymi ilgaamžiškumu. Intensyvaus aromato ‘Riesling‘ bei ‘Muscat‘ vynuogių vynai, o ‘Pinot Gris‘ ir ‘Gewurtzraminer‘ vynuogių vynai skleidžia ne tik būdingą rožių aromatą, bet turi ir prieskonių, baltųjų akacijų natų.

Eichberg (Eguisheim)

57,62

220–340 m aukštyje besidriekiantys du nuožulnūs šlaitai, esantys mažiausiai kritulių gaunančioje Kolmaro vietovėje. Dirvožemyje dominuoja konglomeratas su kalkingu moliu. Šiuose vynuogynuose noksta ‘Riesling‘, ‘Gewurztraminer‘ bei ‘Pinot Gris‘ vynuogės. Svarūs, kompleksiški ilgaamžiai vynai, ilgai išlaikantys vaisiškus ir gėliškus aromatus bei skonius.

Engelberg

14.80

250–300 m aukštyje į pietus žvelgiantys šlaitai. Dirvožemyje dominuoja kalkingas klintmolis, gausus fosilijų. Čia noksta gerai subalansuoti elegantiškų aromatų, svarūs ‘Riesling‘, ‘Gewurtzraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘ vynai.

Florimont

250–280 m aukštyje esantys saulėti kalkingo molio vynuogynai. Labai mažai kritulių gaunančiame regione bręsta išraiškingi ‘Riesling‘, prieskonių aromatų ‘Gewurtzraminer‘ bei svarūs ilgaamžiai ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘ vynai.

Frankstein (Dambach-laVille)

56,20

220–330 m aukštyje esančio vynuogyno šlaitai atsisukę į rytus bei pietryčius, dirvožemis gausus granito, puikiai tinkančio ‘Riesling‘, ‘Gewurztraminer‘ vynuogėms. Šio vynuogyno vynai išraiškingiausi būna keletą metų „pailsėję“ buteliuose. „Riesling“ tampa elegantišku, gėlių aromato, „Gewurztraminer“ atskleidžia vaisiškumą.

Froehn (Zellenberg)

14,60

Kalvotų vynuogynų, iškilusių 270–300 m virš jūros lygio, dirvožemyje dominuoja molingas mergelis ir smiltainis. Stačiuose pietrytiniuose šlaituose saulės atokaitoje noksta ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘. Gerai bręstantys svarūs vynai pasižymi vaisiniais aromatais.

Furstentum

30,50

300–400 m aukštyje esančių vynuogynų dirvožemis yra uolingas ir gausus kalkakmenio, mergelio. Apsaugotoje nuo vėjo, viduryje kalvos, pietvakarių ekspozicijoje ant stataus 37% statumo šlaito noksta ‘Gewurztraminer’, ‘Riesling’ ir ‘Pinot Gris’ vynuogės. Vynai pasižymi nepakartojama aromatų galia.

Geisberg

8,53

250–320 m aukštyje esančiuose vynuogynuose dominuoja kalkakmenis ir dolomitinis mergelis su smėliu. Stačiuose pietiniuose šlaituose puikiai noksta ‘Riesling‘ vynuogės. Vynas pasižymi tvirtu kūnu, elegantiška aromatų puokšte bei minerališku charakteriu.

Gloeckelberg

23.40

250–360 m aukštyje esantys vynuogynai auga ant granitinio pagrindo, dirvožemyje dominuoja smėlis ir molis. Gana stačiuose šlaituose noksta ‘Gewurztraminer‘ ir ‘Pinot Gris‘ vynuogės. Vynas lengvas, elegantiškų aromatų, ilgai išliekančio skonio burnoje.

Goldert

43,35

230–330 m aukštyje esančių vynuogynų dirvožemis gausus kalkakmenio ir mergelio. Šlaituose noksta ‘Gewurztraminer‘, ‘Muscat‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Riesling‘ vynuogės. Galingi vynai, pasižymintys kompleksiška aromatų puokšte, unikalūs „Gewurztraminer“.

Hatschbourg

47,36

210–330 m aukštyje esančiuose vynuogynuose dirvožemyje dominuoja molis su liosu apatinėje dalyje, o viršuje kalkakmenis su smiltainiu. Pietų ir pietrytiniuose šlaituose noksta ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘, ‘Riesling‘ ir itin subtilios ‘Muscat‘ vynuogės. Nuostabūs aromatai, vynas puikiai tinka brandinimui buteliuose.

Hengst

78,78

270–360 m aukštyje esantys vynuogynai atsisukę į pietryčius. Dirvožemis čia gausus kalkakmenio riedulių ir smiltainio. Dominuoja ‘Gewurtzraminer‘ vynuogės, taip pat auga ‘Pinot Gris‘ ir ‘Riesling‘. Bręsdamas vynas švelnėja ir tobulėja.

71,65

Vynuogynai išsidėstę 240–350 m aukštyje, skirtingose pakopose, pietinėje pusėje. Dirvožemis viršutinėje dalyje pramaišiui granitas su kalkakmeniu, o apačioje vyrauja smiltainis. Vynuogės ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘, ‘Pinot Gris‘ auga atskirai, bet jų maišymas yra šio vynuogyno išskirtinė savybė. Visi šie vynai pasižymi ypač intensyviais aromatais.

Kanzlerberg

3,23

250 m aukštyje augantys vynuogynai atsisukę į pietus ir pietryčius. Dirvožemis čia molingas, yra mergelio ir gipso priemaišų. Auga ‘Pinot Gris‘, ‘Gewurtzraminer‘ ir ‘Riesling‘, kurioms šis dirvožemis čia leidžia atskleisti savo individualumą. Sodrus vynas, tinkantis brandinimui.

Kastelberg

5,82

Pietiniai statūs šlaitai 240–300 m aukštyje. Dirvožemis akmeningas, dominuoja skalūnas, galima rasti metamorfinių uolienų, susidedančių iš kvarco ir žėručio. Augavietė geriausiai tinkama ‘Riesling‘ vynuogėms. Vynas brandus, subtilaus aromato.

Kessler

28,53

300–390 m aukštyje esančio vynuogyno statūs šlaitai atsisukę į rytus. Dirvožemyje dominuoja smėlis su moliu. Noksta ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘, nors didžioji dalis vynuogyno apsodinta ‘Gewurztraminer‘ vynuogėmis. Vynas pasižymi gėliškais aromatais, gerai subalansuoto skonio.

Kirchberg de Barr

40,63

215–330 m aukštyje esančio vynuogyno statūs šlaitai atsisukę į rytus. Dirvožemyje dominuoja kalkakmenis ir mergelis. Vynuogynas puikiausiai tinka nokti ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘. Šio vynuogyno vynui reikia laiko atskleisti savo svarumui, subtiliems gėlių ir prieskonių aromatams.

Kirchberg de Ribeauville

11,40

Nedidelio vynuogyno 270–350 m aukštyje statūs šlaitai žiūri į pietus bei pietvakarius. Dirvožemyje dominuoja smiltainis, kalkakmenis, mergelis ir dolomitas. Ypatingai saulėtuose šlaituose puikiai noksta ‘Riesling‘ ir ‘Muscat‘ bei ‘Pinot Gris‘ ir ‘Gewurztraminer‘ vynuogės. Vynas tvirtas, ilgainiui atsiskleidžia elegantiški aromatai.

Kitterle

25,79

270–420 m aukštyje esančio vynuogyno šlaitai atsisukę į pietryčius, pietus bei pietvakarius. Dirvožemyje silicis, dominuoja vulkaninis smiltainis. Vynuogynas ypač tinka šiek tiek minerališkam ir rūgščiam „Riesling“, gėliškam „Gewurztraminer“ ir aromatingam „Pinot Gris“ vynui.

Mambourg

61,58

210–350 m aukštyje esančio vynuogyno ekspozicija pietinė. Dirvožemis kalkėtas, turintis magnio. Čia puikiai noksta ‘Pinot Gris‘, ‘Muscat‘ , ‘Riesling‘, ‘Gewurztraminer‘ vynuogės. Vynas pasižymi tvirtumu ir laikui bėgant atsiskleidžiančiais elegantiškais aromatais.

Kaefferkopf

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Mandelberg

22,00

210–250 m aukštyje esančio vynuogyno šlaitai yra pietuose bei pietryčiuose. Dirvožemyje dominuoja kalkakmenis, mergelis. Vynuogyne dominuoja ‘Riesling‘ ir ‘Gewurztraminer‘, tačiau auga ir ‘Pinot Gris‘ bei ‘Muscat‘. Kilmingi vynai pasižymi išraiškingu vaisiškumu.

Marckrain

53,35

Rytinės ir pietrytinės ekspozicijos vynuogynas 200–300 m aukštyje. Dirvožemyje dominuoja kalkakmenis ir klintmolis. Vynuogyne daugiausia svarus ir kompleksiškas „Gewurztraminer“, taip pat galima rasti elegantiškai vaisiško „Pinot Gris“.

Moenchberg

11,83

Puikios rytų ir pietryčių ekspozicijos vynuogynas 230–260 m aukštyje. Vynuogyno dirvožemis molingas, dominuoja kalkakmenis, samplovos. Daugiausia auga ‘Gewurztraminer‘ ir ‘Riesling‘. Tvirti vynai pasižymi elegantišku ir išraiškingu vaisiškumu, gaivumu.

Muenchberg

17,70

250–310 m aukštyje vynuogynas apglėbia abu pietinius slėnio šlaitus. Dirvožemis akmeningas, gausus vulkaninių uolienų ir smiltainio. Dominuoja „Riesling“, šio uždaro slėnio sąlygomis pasiekiantis tikrą pilnatvę.

Ollwiller

35,86

260–330 m aukštyje esančiame vynuogyne gausu molio ir smėlio. Čia puikiai noksta ‘Riesling‘ ir ‘Gewurztraminer‘ vynuogės, nors dirvožemis labiausiai tinkamas pastarosioms. Vynas elegantiškas, atskleidžiantis savo individualumą po 2–3 metų brandinimo butelyje.

Osterberg

24,60

Statūs šlaitai 200–300 m aukštyje. Dominuoja klintmolis. Vieta, puikiai tinkanti ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘, kurių minerališki vynai puikiai tinka brandinimui.

Pfersigberg

74,55

220–340 m aukštyje vynuogyno šlaitai ilsisi saulės atokaitoje, atsisukę į pietus ir pietryčius. Dirvožemyje dominuoja kalkingas smiltainis, klintys. Daugiausiai čia auginama ‘Gewurztraminer‘. Svarumo vynams suteikia ir ‘Riesling‘, ‘Pinot Gris‘ bei ‘Muscat‘.

Pfingstberg

28,15

270–370 m aukštyje esančio vynuogyno dirvožemyje dominuoja klintmolis, kreida ir smiltainis. Geriausiai ši vieta tinka ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘.

Praelatenberg

18,70

Didelė dirvožemio įvairovė – gneisas, geležingi akmenys su kvarcu, sąnašinis smėlis paviršiuje. 250–350 m aukštyje esančiame vynuogyne noksta ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘ – elegantiškiems ir subtiliems vynams.

Rangen

22,13

Piečiausias 320–450 m aukštyje esantis vynuogynas. Statūs vulkaninių uolienų šlaitai. Čia daromi tvirti ir saviti ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘, ‘Pinot Gris‘ vynai.

Rosacker

26,18

260–330 m aukštyje esančio vynuogyno dirvožemyje dominuoja gausus mineralų dolomitinis kalkakmenis. Šlaituose daugiausia ‘Riesling‘ (50 %) ir ‘Gewurztraminer‘ (30 %) vynuogių.

Saering

26,75

Daugiausiai rytiniai 260–300 m aukštyje esantys šlaitai. Vyrauja kalkakmenis, klintys ir smiltainis. Pirmenybė teikiama ‘Riesling‘ veislei, ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘ vynuogių vynai irgi labai aukštos kokybės.

Schlossberg

80,28

Gausus mineralų molingas dirvožemis 230–350 m aukštyje. Daugiausia ‘Riesling‘, tačiau yra ir ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Muscat‘ vynuogynų.

Schoenenbourg

53,40

265–380 m aukštyje esančio vynuogyno dirvožemyje dominuoja klintmolis, turintis smėlio ir gipso. ‘Riesling‘ čia karalienė, tačiau puikiai dera ir ‘Pinot Gris‘ bei ‘Muscat‘.

Sommerberg

28,36

Virš 400 m aukštyje esantis labai status vynuogynas, kurio dirvožemyje dominuoja granitas. Ypač tinkamas ‘Riesling‘ vynuogėms.

Sonnenglanz

32,80

220–270 m aukštyje labai mažai drėgmės gaunantis vynuogynas su gana sunkiu vientisu molingu kalkakmeniu. Pietrytiniuose šlaituose daugiausia auga ‘Gewurztraminer‘ ir ‘Pinot Gris‘ .

Spiegel

18,26

260–315 m aukštyje esančio vynuogyno dirvožemyje dominuoja smiltainis, molis ir klintmolis. Žemutiniuose šlaituose daugiau ‘Gewurztraminer‘ ir ‘Pinot Gris‘, o pietiniuose, lengvesnėje dirvoje ‘Muscat‘ ir ‘Riesling‘.

Sporen

23,70

Natūraliai susidaręs apskritas vynuogynas 275 m aukštyje. Pietrytiniai nuožulnūs šlaitai daugiausia apsodinti ‘Gewurztraminer‘ ir ‘Pinot Gris‘ vynuogėmis.

Steinert

38,90

250–350 m aukštyje ant ištisinės kalkakmenio dirvos augantis vynuogynas. Dominuoja ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Riesling‘ vynuogės.

Steingruber

22,95

280–350 m aukštyje esančio vynuogyno dirvožemis labai įvairus: kalkakmenis ir smiltainis, taip pat akmenų nuobirynai ir granitas. Lengvesnio dirvožemio viršutinė šlaitų dalis labiau tinka ‘Riesling‘, sunkesnės dirvos apatinė – ‘Gewurztraminer’. Vynai sodrūs ir galingi.

Steinklotz

40,60

200–300 m aukštyje esančio stataus vynuogyno kalkinis dirvožemis padengtas priemoliu. Šlaitai idealūs ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘ ir ‘Riesling‘.

Vorbourg

73,61

Vienas sausiausių ir labiausiai saulėtų Elzaso vynuogynų, išsidėstęs 210–300 m aukštyje. Šiose vietose kalkakmenį ir klintmolį dengia liosas. Vynuogės dažnai paveikiamos kekerinio puvinio. Ypatingas ‘Gewurztraminer‘, ‘Pinot Gris‘, ‘Muscat‘ ir ‘Riesling‘ stilius: riešutų, mėtų, persikų ir abrikosų natos.

Wiebelsberg

12,52

220–300 m aukštyje augančio vynuogyno dirvožemyje dominuoja molis, padengtas smiltainiu. Subtilūs gėliškų aromatų, svarūs, bet drauge puikaus balanso ‘Riesling‘ vynuogių vynai.

WineckSchlossberg

27,40

280–400 m aukštyje augantys vynuogynai atsisukę į pietinę ir pietrytinę saulę. Granitinis dirvožemis ir ypatingas mikroklimatas idealiai tinka ‘Riesling‘ ir ‘Gewurztraminer‘, kurių vynai iš šios vietos yra ypač vaisiški ir gėliški.

Winzenberg

19,20

240–320 m aukštyje ant stačių šlaitų augančio vynuogyno dirvožemyje gausu granito, puikiai tinkančio ypatingiems ‘Gewurztraminer‘ ir ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘ vynuogių vynams.

Zinnkoepflé

71,30

Aukščiausias Elzaso vynuogynas maudosi pietinėje saulėje. Pilnas kiaukutų kalkakmenis, nedaug lietaus suteikia vynams koncentruotų intensyvių prieskonių kvapų, gaivumo, ypač ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘ vynuogių vynai būna subtilūs ir elegantiški.

Zotzenberg

36,45

320 m aukštyje augančiam vynuogynui pasisekė dėl idealios pietinės ekspozicijos. Dirvožemyje gausu kalkakmenio ir klintmolio. Šlaituose noksta ‘Gewurztraminer‘, ‘Riesling‘ ir ‘Pinot Gris‘, iš kurių gaminami unikalūs, ilgaamžiai vynai. Nuo 2004 m. ten nuo seno augančių ‘Sylvaner‘ vynuogių vynui irgi leista naudoti Grand Cru vyno kategoriją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Vokietijos Erste ir Grosse Lage klasifikacijos sistema. Nuo 2001 (2012) Arūnas Starkus

Suprasti Vokietijos vyno butelių etiketes nelengva net ir vynininkams. Todėl sudėtingos terminų ir vietovardžių sistemos tvarkymas yra reikšmingas šalies vyndarių bendruomenės darbas, vykęs daugiau nei keturiasdešimt metų ir prieš dvejus metus pagaliau vainiкuotas patogios, analogiškos Burgundijai, keturių lygių vynuogynų klasifikacijos. Ją išmanant, apie galimą vyno kokybę spręsti bus lengva visiems ir kiekvienam.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

VDP

(Verband Deutscher Qualitäts und Prädikatsweingüter) – 1910 metais susikūrusi vyndarių asociacija,

Nuo 2012 metų derliaus VDP dar kartą papildė vynuogynų klasifikaciją – sausasis vynas buvo suskirstytas į keturis lygius:

pradžioje vienijusi gamintojus, kurie nedėdavo cukraus vyno

• VDP Grosse Lage (atitinka Grand Cru) – geriausių šalies

gamybos metu, taigi darė natūralų vyną (pirmasis asociacijos pava-

vynuogynų puikiausi ploteliai, kurių savybės ypač išraiškingos, o

dinimas – Verband Deutscher Naturweinversteigerer) – šiuo metu

vynas ilgaamžis ir vertas brandinimo. Didžiausias leistinas derlin-

įtakingiausia asociacija, kurios sprendimai taikomi viso Vokietijos

gumas – 50 hl/ha.

vyno ūkio mastu. Asociacija vienija tik kokybiško vyno gamintojus,

• VDP Erste Lage (atitinka Premier Cru) – nuo seno žinomi kaip

savanoriškai įsipareigojusius mažinti derlių, skinti vynuoges ranko-

pirmos klasės, išskirtinių savybių vynui suteikiantys vynuogynai.

mis, nenaudoti jokios nenatūralios vynuogių auginimo ir vynda-

Didžiausias leistinas derlingumas – 60 hl/ha.

rystės technikos ir kokybę sieti su terroir. Jos nariai turi teisę žymėti butelius erelio, nagais sugriebusio vynuogių kekę, simboliu.

• VDP Ortswein (atitinka village). Didžiausias leistinas derlingumas – 75 hl/ha.

1971 metais 30 000 Vokietijos vynuogynų buvo sustambinti

• VDP Gutswein (regioninis).

iki 3 000, tačiau dėl to prastos vietos gavo teisę vadintis žymiais

Kiekvieno iš 12-os šalies regionų asociacija sprendžia, kurie

pavadinimais, nes stambinimo metu dažniausiai buvo paliekamas

vynuogynai gaus Grosse Lage arba Erste Lage statusą ir ar turėti

geriausio vynuogyno pavadinimas. Praėjus 13 metų, 1984-aisiais,

du aukščiausius lygius, ar palikti tik vieną. Jei vyndarys šiuose

buvo nuspręsta painią ir pirkėjui nepalankią sistemą keisti, kad vo-

vynuogynuose padaro nesausą vyną, jis turi teisę naudoti kla-

kiško vyno etiketės būtų informatyvesnės ir daugiau pasakančios

sikinius saldumą apibūdinančius pažyminius: Kabinet, Spatlese,

apie vyno kokybę. Įvesta pirmoji vidinė VDP vynuogynų klasifika-

Auslese, Beerenauslese ir Trockenbeerenauslese, Eiswein.

cija, kuri dar labiau sustiprinta 2001-aisiais. Jos esmė – daugelyje

Šiuo metu daugelyje regionų Grosse ir Erste Lage sąrašai

rajonų buvo išskirti geriausi vynuogynai, kuriems buvo suteiktas

sudaromi ir jie bus pildomi. Todėl dabar galime pateikti tik

VDP Grosse Gewächse statutas. Specialų ženkliuką – skaičių „1“

kelių regionų, kurių vyno galima įsigyti ir Lietuvoje, VDP Grosse

su vynuogės keke, reiškiančia, kad tai geriausio Vokietijos terroir

Gewächse sąrašus, kurie ilgainiui pavirs keturių lygių sąrašais.

produktas, buvo leista dėti tik ant sausojo vyno butelio.

Mozelis (kaimelis: jame esantys geriausi (šiandien jie vadinami Vdp Grosse Gewächse) vynuogynai): Hatzenport: Kirchenberg, Stolzenberg Winningen: Röttgen, Uhlen „Blaufüsser Lay“, „Laubach“, „Roth Lay“ Pünderich: Marienburg, Rothenpfad, Fahrlay, Falkenlay, Felsenterrase, Fahrlay-Terrasse, Raffels, Nonnengarten. Erden: Treppchen, Prälat. Ürzig: Würzgarten. Wehlen: Sonnenuhr. Graach: Josephshöfer. Bernkastel: Lay. Lieser: Niederberg Helden. Brauneberg: Juffer, Juffer-Sonnenuhr. Wintrich: Ohligsberg. Piesport: Goldtröpfchen,Schubertslay. Dhron: Hofberg. Trittenheim: Apotheke. Leiwen: Laurentiuslay. EitelsBach: Karthäuserhofberg. Kasel: Nies’chen. Wawern: Goldberg, Herrenberg. Kanzem: Hörecker, Altenberg. Wiltingen: Kupp, Gottesfuss. Ockfen: Bockstein. Saarburg: Rausch.

Rheingau (kaimelis: jame esantys geriausi (šiandien jie vadinami Vdp Grosse Gewächse) vynuogynai): Wicker: Mönchsgewann, Nonnberg. Hochheim: Hölle, Stein, Königin Viktoriaberg, Kirchenstück, Domdechaney, Reichestal. Kostheim: Weiß Erd. Walluf: Walkenberg. Martinsthal: Wildsau, Langenberg. Rauenthal: Rothenberg, Baiken. Kiedrich: Gräfenberg. Erbach: Hohenrain, Steinmorgen, Schlossberg, Marcobrunn, Siegelsberg, Michelmark Hattenheim: Mannberg, Wisselbrunnen, Nussbrunnen, Hassel, Pfaffenberg, Engelmannsberg, Schützenhaus, Steinberger. Hallgarten: Jungfer, Schönhell. Oestrich: Doosberg, Lenchen. Mittelheim: St. Nikolaus. Winkel: Schloss Vollrads, Hasensprung, Jesuitengarten. Johannisberg: Klaus, Schloss Johannisberger, Hölle. Geisenheim: Kläuserweg. Rüdesheim: Magdalenenkreuz, Kirchenpfad, Klosterlay, Bischofsberg, Berg Rottland, Berg Roseneck, Berg Schlossberg. Lorch: Pfaffenwies, Krone, Kapellenberg, Schlossberg.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

1855 m. Bordo klasifikacija – kada ji tapo oficiali? Arūnas Starkus

1855 m. Napoleono III prašymu Bordo vyno pirkliai išskyrė 16 Pojako, 5 Sent Estefo, 8 Sen Žiuljeno, 23 Margo, 1 Gravo, 5 Medoko raudonojo vyno gamintojus ir 13 Soterno bei 8 Barsako saldaus vyno gamintojus ir įtraukė juos į Grand Cru klasifikaciją. Nors ši klasifikacija yra vadinama pirmąją oficialia ir net praėjus 159 metams gerai atspindi išskirtinę ūkių padėtį rinkoje, atrodo, ji niekada nebuvo oficialiai patvirtinta nacionaliniu lygiu.

Ūkio pavadinimas Т. Džefersono užrašuose 1787 m.

GCC lygis 1855 m.

Ūkio pavadinimas šiandien

Château Margaux

Margaux

La Tour de Ségour

Latour

Haut-Brion

Château de la Fite

Lafite-Rothschild

Rozan

Rausan-Ségla

Dabbadie or Lionville

Léoville-Las-Cases/ Léoville-Poyferré/ Léoville-Barton

La Rose

Gruaud-Larose

Quirouen

III

Kirwan

Durfort

Durfort-Vivens

Calons

III

Calon-Ségur

Mouton

Mouton-Rothschild

Gassie

Rauzan-Gassies

Arboète

III

Lagrange

Pontette

III

Langoa-Barton

La Terme

Marquis de Terme

Candale

III

D‘Issan

Šaltinis: Dewey Markham, Jr, 1855 A History of The Bordeaux Classification

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

ordo ūkius klasifikuoti bandyta dar gerokai prieš 1855

sukurtą, remiantis geriausiais šaltiniais.“ Jų Bordo prekybos rūmų

metais vykusią Pasaulinę žemės ūkio, pramonės ir menų

komitetui pateiktame sąraše buvo konstatuota esama rinkos

parodą Paryžiuje, į kurią 34 šalių stendų aplankyti suplūdę 5 mln.

situacija, ir jie nenorėjo prisiimti atsakomybės amžiams vyno

lankytojų rado Bordo vyną suklasifikuotą. Kiekvienas autorius,

ūkius suskirstyti į kategorijas. Tačiau dokumentas buvo surašy-

rašantis apie Bordo, arba kai kurios vyno pirklių įmonės tokias

tas ranka, pasirašytas ir antspauduotas. Taip jis tapo „oficialiu“

klasifikacijas naudojo nuo XVIII а. pabaigos. Antai būsimasis JAV

ir vėliau buvo panaudotas pasaulinėse parodose Londone bei

prezidentas Tomas Džefersonas po savaitės viešnagės Bordo

Paryžiuje 1862 ir 1867 metais, jį pradėjo spausdinti knygų leidė-

paliko geriausių ūkių sąrašą, suskirstytą į tris lygius.

jai. Į sąrašą patekę vynai pradėjo po truputį brangti ir dar labiau

Klasifikacijų sudarytojai dažniausiai remdavosi vyno kaina didmeninėje rinkoje – vyno pirkliai, konkurencinėmis sąlygomis perkantys vyną iš ūkių statinėmis, veikė artimomis laisvajai

atsiplėšė nuo neklasifikuotųjų. Todėl nebebuvo naujų klasifikacijų poreikio. 1901 m. įsteigtos klasifikuotų Medoko, o kiek vėliau ir

rinkai sąlygomis, kur kainos iškraipymų beveik nebuvo ir kaina

Soterno, ūkių asociacijos. Tačiau pirmąkart klasifikacija oficialiai

geriausiai atspindėjo vyno kokybę vartotojų požiūriu. Ir

paminėta 1949 m., reglamentuojant Cru Classé termino nau-

1855-aisiais Bordo brokerių sąjunga nieko geresnio neieš-

dojimą ir išskirtines teises jį suteikti priskiriant Nacionaliniam

kojo, kaip pagal kainą raudonojo vyno ūkius suskirstyti į penkis

apeliacijų institutui (INAO) ir užtvirtinant, kad juo gali naudotis ir

lygius, o saldaus vyno – į du. Tačiau jų prie sąrašo pateiktame

1855 m. klasifikuoti ūkiai. Nors tai nebuvo formalus klasifikacijos

laiške regiono administracijai rašoma: „Jūs, kaip ir mes, žinote,

patvirtinimas, ji buvo pripažinta Prancūzijos teisės. 1973-aisiais

koks delikatus dalykas yra ši klasifikacija ir kad į ją gali būti labai

Château Mouton-Rothschild iš antrojo lygio pakeltas į pirmąjį

jautriai sureaguota. Mes nenustatome oficialaus mūsų puikių

Prancūzijos prezidento dekretu, dar labiau sutvirtinant klasifika-

vynų statuso, o tik paprašyti pateikiame Jūsų vertinimui darbą,

cijos teisinį statusą.

Kaip pasikeitė tipiškas Grand Cru Claseé vynas per 150 metų 1855

2005

Spalva

Raudona

Rubino

Alkoholio tūris %

<10

>13

Ąžuolo statinės

Baltijos ąžuolo

Prancūziško ąžuolo

Kontakto su žievėlėmis trukmė

1 savaitė

3 savaitės

Vynuogės (svarbos mažėjimo tvarka)

Cabernet Sauvignon, Cabernet Franc, Malbec

Cabernet Sauvignon, Merlot, Cabernet Franc

Šaltinis: Benjamin Lewin, What Price Bordeaux, 2009

Visos Bordo klasifikacijos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Klasifikacija

Pirmoji/ naujausia redakcija

Šiuo metu turi narių

1855 Medoc

1855

1855 Sauternes

1855

Saint Emilion

1954/2012

Graves

1953/1959

Medoc Cru Bourgeois

1932/2011

256

Medoc Cru Artisan

2006

Europos Grand Cru

l Château Latour V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

1855 m. Medoko ir Graveso klasifikacija šiandien Raudonieji vynai Premiers Crus Classés (I)

Troisièmes Crus Classés (III)

Cinquièmes Crus Classés (V)

Château Lafite-Rothschild, Pauillac Château Latour, Pauillac Château Mouton-Rothschild, Pauillac (nuo 1973 m.) Château Margaux, Margaux Château Haut-Brion, Pessac, Graves

Château Calon-Ségur, St. Estèphe Château La Lagune, Ludon-Haut-Médoc Château Lagrange, St. Julien Château Langoa-Barton, St. Julien Château Giscours, Labarde-Margaux Château Kirwan, Cantenac-Margaux Château d’Issan, Cantenac-Margaux Château Malescot St. Exupéry, Margaux Château Cantenac-Brown, Cantenac-Margaux Château Palmer, Cantenac-Margaux Château Desmirail, Margaux Château Ferrière, Margaux Château Marquis d’Alesme-Beker, Margaux Château Boyd-Cantenac, Cantenac-Margaux

Château Belgrave, St. Laurent-Haut-Médoc Château de Camensac, St. Laurent-Haut-Médoc Château Cantemerle, Macau-Haut-Médoc Château Cos Labory, St. Estèphe Château Haut-Bages-Libéral, Pauillac Château Pédesclaux, Pauillac Château Pontet-Canet, Pauillac Château Batailley, Pauillac Château Grand-Puy-Lacoste, Pauillac Château Grand-Puy-Ducasse, Pauillac Château Haut-Batailley, Pauillac Château Lynch-Bages, Pauillac Château Lynch-Moussas, Pauillac Château d’Armailhacq (anksčiau - Mouton-Baronne-Philippe), Pauillac Château Clerc-Milon-Rothschild, Pauillac Château Croizet-Bages, Pauillac Château Dauzac, Labarde-Margaux Château du Tertre, Arsac-Margaux

Deuxièmes Crus Classés (II) Château Cos d’Estournel, St. Estèphe Château Montrose, St. Estèphe Château Pichon-Longueville Baron, Pauillac Château Pichon Lalande, Pauillac Château Léoville-Las-Cases, St. Julien Château Léoville-Poyferré, St. Julien Château Léoville-Barton, St. Julien Château Gruaud-Larose, St. Julien Château Ducru-Beaucaillou, St. Julien Château Rauzan-Ségla, Margaux Château Rauzan-Gassies, Margaux Château Durfort-Vivens, Margaux Château Lascombes, Margaux Château Brane-Cantenac, Cantenac-Margaux

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Quatrièmes Crus Classés (IV) Château La Tour-Carnet, St. Laurent-Haut-Médoc Château Lafon-Rochet, St. Estèphe Château Duhart-Milon, Pauillac Château St.Pierre, St. Julien Château Branaire, St. Julien Château Beychevelle, St. Julien Château Talbot, St. Julien Château Pouget, Cantenac-Margaux Château Prieuré-Lichine, Cantenac-Margaux Château Marquis-de-Terme, Margaux

Išnyko Château Dubignon, Margaux

Europos Grand Cru

1855 m. Soterno ir Barsako klasifikacija Baltieji saldūs vynai

Premier Cru Supérieur

Deuxièmes Crus Classés (II)

Château d’Yquem, Sauternes

Château d’Arche, Sauternes Château Suau, Barsac

Premiers Crus Classés (I)

Château Filhot, Sauternes

Château Guiraud, Sauternes

Château Broustet, Barsac

Clos Haut-Peyraguey, Sauternes Château La Tour Blanche, Sauternes Château Coutet, Barsac Château Lafaurie-Peyraguey, Sauternes Château Climens, Barsac Château de Rayne Vigneau, Sauternes Château Suduiraut, Sauternes Château Sigalas Rabaud, Sauternes Château Rieussec, Sauternes Château Rabaud-Promis, Sauternes

Château Lamothe, Sauternes Château Lamothe Guignard, Sauternes Château Caillou, Barsac Château de Myrat, Barsac Château Nairac, Barsac Château Doisy-Védrines, Barsac Château Doisy-Dubroca, Barsac Château de Malle, Sauternes Château Doisy-Daëne, Barsac Château Romer, Sauternes Château Romer du Hayot, Sauternes Išnyko Château Pexoto, Sauternes

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

Austrijos Erste Lage klasifikacijos sistema. Nuo 2010-ųjų Arūnas Starkus

Austrijos vyndariai vynuogynų klasifikacijos idėjų semiasi iš Vokietijos VDP. Erste Lage (pirmųjų augaviečių) sistema – neformalus, tarpusavio sutarimu paremtas geriausių vynuogynų sąrašas, sudarytas geriausių Žemutinės Austrijos vyndarių, tačiau neįteisintas valstybės mastu. Erste Lage klasifikacijos kūrimo procese nedalyvauja svarbus Wachau regionas su savo baltaisiais vynais ir Burgenlandas bei Štyrija su raudonaisiais, saldžiaisiais ir baltaisiais. Austrijoje apeliacijų kūrimas vis dar vyksta, todėl iš valstybės nereikia tikėtis greito naujų idėjų palaikymo. Bet juk galima pasitikėti žmonėmis...

erą vynuogyną apibūdina keletas parametrų: dirvožemis,

nojaus regiono (Kamptalio, Kremstalio, Traisentalio ir Vagramo)

kritulių kiekis, oro judėjimas, ekspozicija saulės atžvil-

vynuogynus, remiantis ne tik kokybės stebėsena šiandien, bet

giu, aukštis virš jūros lygio, temperatūra įvairiais metų laikais

ir ilgamete vyndarių patirtimi. Asociacijai priklauso 26 vyninės.

(ypač skirtumas tarp dienos ir nakties temperatūros). Teoriškai

Pastaraisiais metais savo patirtimi pasidalinti ir siūlyti Erste Lage

gerą vynuogyną įmanoma atpažinti iš šių objektyvių kriterijų,

kviečiami ir ne asociacijos nariai.

tačiau kur auginamų vynuogių vynas yra tauriausias, sodriausio

2010 metais pasirodė pirmasis sąrašas, kurį sudarė 52 vy-

skonio ir ilgaamžiškiausias, geriausiai žino vyndariai. Ypač tie,

nuogynai. 2012 metais jis buvo papildytas iki 62 vynuogynų. Jie

kurių šeimos augino vynuoges karta iš kartos. Österreichischen

gali būti pažymėti Erste Lage užrašu tik jei juose, kaip ir pagal

Traditionsweingüter (OTW) – Austrijos tradicinių vyno ūkių aso-

DAC reikalavimus, auginamos ‘Riesling‘ arba ‘Gruner Veltliner‘

ciacija – įkurta 1992 metais, siekiant suklasifikuoti geriausius Du-

vynuogės.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos Grand Cru

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Gaskonė ir jos vynas Jurgis Šliogeris

Gaskonė – tai vienas iš žaliausių Europos vyno regionų. Taip yra dėl didelio kritulių kiekio: pasitaiko, kad per metus čia iškrenta ir 1000 mm lietaus. Ne visos veislės gali ištverti tokį kritulių kiekį, tačiau ir ‘Tannat‘, ir ‘Manseng‘, ir ‘Colombard‘ yra lietų mėgstančios veislės, ypač jei vynmedžius nusausina vietinis kalnų vėjas. Tuomet gaunamas kristalinio rūgštingumo ir labai gaivus vynas. Toks vynas neleis nuobodžiauti.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

pie Gaskonę žinojau tik tiek, kad iš ten kilęs Alexandre‘o

kad visa tai dėl dietos, kurioje taninų turintis raudonas vynas iš

Dumas herojus d‘Artanjanas. Ir dar kad ten jau Prancūzijos

‘Tannat‘ veislės yra vienas iš svarbesnių produktų.

baskų kraštas. Taigi turėtų būti kažkas panašaus kaip Ispanijos

Nieko nestebina, kad daugiausia daržovėmis ir žuvimi

Baskija. Atvažiavę pirmiausia išgirdome paaiškinimą: čia ne Pran-

besimaitinantys Kretos gyventojai gyvena ilgiausiai Europoje,

cūzija – jūs esate Gaskonėje. Pirmą skirtumą netrukome pajusti:

stebina tai, kad gaskonai su savo riebiomis antimis ir žąsimis nuo

kai visa Prancūzija buvo pamišusi dėl kažkokių futbolo rung-

kretiečių nė kiek neatsilieka.

tynių, gaskonai į tai nekreipė dėmesio, o štai vietinės reikšmės regbio rungtynės juos neatpažįstamai pakeitė, ir visas kaimas susirinko vietiniame stadione. Antra, Gaskonėje negeriamas pastis. Čia aperityvui geriamas floc – vietinis mistelis , armanjako ir vynuogių sulčių mišinys. Kaip ir Baskijoje, Gaskonėje po deserto svarbus pabaigos ak-

‘Tannat‘ vynuogės ir jų vynas Nors Madirano apeliacija yra labai tvirtai susijusi su ‘Tannat‘ veislės vynuogėmis, greta yra ir dar kelios kitos apeliacijos – Saint Mont, Bearn ir Irouleguy. Šios apeliacijos yra vienintelės

centas. Šiuo atveju tai trou gascon, arba la blanche (dar neseniai

Europoje, kuriose daromas vynas iš ‘Tannat‘ veislės vynuogių.

buvęs nelegalus, dabar jau parduodamas legaliai). Tai distiliatas

Vis dėlto retai kada jis daromas tik iš vienos veislės, ‘Tannat‘ pa-

– armanjakas, dar nematęs statinės. Be šio gėrimo sunku įsivaiz-

prastai sudaro nuo 40 iki 60 procentų mišinio. Vyno švelninimui

duoti bet kokį gaskonų pasisėdėjimą.

kupažuose paprastai naudojamos ‘Cabernet Franc‘, ‘Cabernet

Apskritai armanjakas Gaskonėje yra labai svarbus vietinėje

Sauvignon‘ bei ‘Pinenc‘ (‘Fer servadou‘). 1990 metais vietinis

virtuvėje ir tradicinėje kultūroje. La blanche vartojamas visur,

gamintojas atrado būdą, kaip išvengti per didelės taninų eks-

labiausiai žinomas desertas – slyvos armanjake.

trakcijos. Jo sukurtas mikrooksidacijos metodas dabar sėkmin-

Jauno armanjako pilama į padažus, marinatus, paštetus, ruošiant mėsą ir net į pyragus. Salotose juo kartais pakeičiamas

gai naudojamas ne tik Gaskonėje ar Bordo, bet ir kituose vyno gamybos regionuose.

actas. Gerai dera su mėlynojo pelėsio sūriais. Brandus arman-

Juoda kaip smala, agresyvi, pipiriška ir taniniška, kaip jokia

jakas tinka prie desertų. Vietiniai tiki ypatingomis armanjako

kita veislė pasaulyje. Seniau vyno gamybos taisyklės reikalavo,

gydomosiomis galiomis ir vartoja nuo visų negalavimų.

kad prieš pakliūdamas į rinką ‘Tannat‘ vynuogių vynas būtų

Trečia, šiame regione yra daug daugiau ančių ir žąsų nei žmonių. Ir tai atsispindi ir vietiniuose papročiuose. Gaskonės peizažas panašus į Lietuvos (jei tolumoje nepastebėtume Pirėnų). Kadangi, skirtingai nei kituose Prancūzijos

keletą metų pabrandintas. Iki šiol įprasta, kad vynas iš ‘Tannat‘ vynuogių iki 20 mėnesių brandinamas statinėje, kad šiek tiek sušvelnėtų taninai. Kokie aitrūs tie vynai, lengva įsivaizduoti, jei įvertinsime, kad

vyno regionuose, vynuogynai čia išmėtyti tarp ganyklų ir javų

Gaskonės vyndariai, norėdami jį sušvelninti, maišo ‘Tannat‘ su

laukų, iš pirmo žvilgsnio jų ir nesimato. Aplinkui įprastas kaimiš-

‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc‘, dviem veislėmis, kurios

kas kraštovaizdis.

paprastai pačios būna švelninamos ‘Merlot‘ ir kitomis švelnesnė-

Šiame gražiame Prancūzijos užkampyje, visai nepanašiame į likusią Prancūziją, svetingumas matuojamas suvalgytomis antimis ir išgertomis armanjako taurelėmis.

mis veislėmis. Antroje XIX amžiaus pusėje baskų vyndarys Paskalis Harriague į Pietų Ameriką atvežė ‘Tannat‘, kuri ir dabar ten vadinama pagal jo pavardę ‘Harriague‘. Laimingas ‘Tannat‘ likimas panašus

Madirano apeliacija Dar 8-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje vynuogės,

į ‘Malbek‘ vynuogių likimą – abi šios veislės atsirado ir paplito Prancūzijoje, o XIX amžiuje buvo perkeltos į gerą Pietų Amerikos dirvą. ‘Malbec‘ padarė stulbinamą karjerą Argentinoje, o ‘Tannat‘

surinktos į vakarus nuo Ošo (Auch), beveik be išimties buvo

tapo ne mažiau garsi Urugvajuje. Ir čia „Tannat“ išliko toks pat –

skiriamos armanjako gamybai. Čia buvo trys nedidelės vyno

nepaprastai taniniškas ir galingas.

apeliacijos: dvi saldžiojo vyno – Jurançon (nuo 1936 metų) ir Pacherenc du Vic-Bilh (nuo 1948) bei viena sauso raudonojo vyno – Madiran (1948), kurios teritorija sutapo su Pacherenc du Vic-Bilh teritorija. Tų vynų pagrindas buvo ‘Tannat‘ veislė. Vėliau susikūrė Saint Mont apeliacija. Dabar Madiranas – tai 1300 ha vynuogynų, kuriuose auga

Jauna Saint Mont apeliacija Tik visai neseniai, 2011 metais, Saint Mont tapo atskira apeliacija. Ji apima beveik 1200 ha vynuogynų, apsodintų tomis pačiomis veislėmis kaip Madiranas. Yra ir baltųjų: ‘Arrufiac‘, ‘Petit

vien tik raudonosios veislės. Šioje apeliacijoje nedaromi nei

Corbou‘ ir ‘Gros Manseng‘. Iš pastarųjų daromas kiek neįprastas,

baltieji, nei rožiniai vynai. Tačiau toje pat teritorijoje auginamos

gaivia rūgštimi pasižymintis vynas. Jis atsirado visai atsitiktinai,

ir baltosios veislės saldiesiems (rečiau sausiems) vynams daryti

nes pradžioje apeliacija Saint Mont turėjo būti kaip ir Madiran –

Pacherenc du Vic-Bilh apeliacijoje.

tik raudonajam vynui. Vieno vyndario sklype atsitiktinai buvo

Madirane daugiausia senukų, kuriuos nesunku pastebėti

atkasta nemažai butelių su baltuoju vynu. Visų nuostabai vynas

visur. Kai 2007 metais išėjo profesoriaus Rogerio Corderio knyga

buvo gana gaivus, aromatingas, nežiūrint, kad išgulėjo nemažai

„Vyno dieta“ (The Wine Diet), Madirano apeliacijos vynai tapo

metų. Po šio radinio ir buvo pakeistos apeliacijos taisyklės, o

tikru ilgaamžiškumo simboliu. Pakanka tik pažvelgti į lentelę,

senos vietinės veislės ‘Arrufiaca‘ ir ‘Petit Corbou‘ išgelbėtos nuo

kurioje parodomas žmonių, vyresnių nei 75 metų, skaičius

užmaršties. Butelius į žemę vyndariai čia užkasdavo nuo seno, o

įvairiuose Prancūzijos departamentuose. Gaskoniškuosiuose

kad nesusigadintų etiketės, buvo naudojamos medinės lentelės

Pietų-Pirėnuose (Midi Pyrénées) jų yra net du kartus daugiau nei

su išraižytais vyno pavadinimais ir duomenimis.

prie Paryžiaus esančiame Il de Franse. R. Corderio išvados rodo,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

Cótes de Gascogne 12 tūkstančių hektarų vynuogynų, priklausančių beveik

Keliaukime po Pietvakarių regioną Dabartinė Prancūzija atsirado susijungus daugeliui karalys-

vien tik administraciniam Žero (Gers) departamentui, šiuo metu

čių ir kunigaikštysčių. Pacherenc du Vic-Bilhas seniau priklausė

yra puikaus, gaivaus, aromatingo baltojo vyno karalystė – IGP

Akvitanijai, o štai Jurançonas buvo Navaros karalystės dalis. Tai

Cotes de Gascogne. Vynai daromi daugiausia iš ‘Colombard‘, ‘Gros

reikia prisiminti lankantis Prancūzijos Pietvakariuose, nes kartais

Manseng‘ ir ‘Petit Manseng‘, ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Ugni Blanc‘.

istorinės aplinkybės lemia ir vyno skirtumus.

Šio rajono centras – miestelis Kondonas (Condom), garsėjantis

Vyno turizmui Pietvakariai yra bene ideali vieta: toliau nuo

puikiu lengvu ir nebrangiu baltuoju vynu. Vyninėje „Cave de

masinio turizmo vietų, daug gerų restoranų, turistams atvirų

Condom“ daromas bene garsiausias, o iš tikrųjų geriausiai par-

vyninių. Vynas geras ir, svarbiausia, labai geras kainos ir kokybės

duodamas Gaskonės aukštumų vynas: „Colombelle“ – citrusiškas,

santykis. Galima sakyti, kad jaunas baltasis Gaskonės vynas šiuo

gaivinantis ir „girgždantis“, padarytas iš tos pačios ‘Colombard‘

atžvilgiu pirmauja Prancūzijoje. Raudonasis madiranas ir sen-

veislės. Vienas iš vietinių vyndarių, pasigavęs idėją iš Kalifornijos,

montas jau įgijo pripažinimą vyno pasaulyje, o senesniųjų metų

pradėjo naudoti plačiau šią veislę. Jai reikia ilgesnės maceracijos,

gali konkuruoti ir su bordo vynu. Na, o saldusis? Vien dėl jo verta

kad atsiskleistų aromatai, kurie pasislėpę vynuogių odelėse.

keliauti į šį kraštą! Juolab kad čia jam draugiją visada palaiko žąsų kepenėlės.

Pacherenc du Vic-Bilh XIX amžiaus pabaigoje praėjus filokseros audrai, Madirano apylinkėse liko tik apie 200 ha vyninių, darančių pašerenką (vynas daromas Pacherenc du Vic-Bilho apeliacijoje). Praeito amžiaus penktojo dešimtmečio pabaigoje, sukūrus Pacherenc du Vic-Bilh apeliaciją, šio vyno pradėjo daugėti. Iki tol jis buvo žinomas tik aplinkiniuose rajonuose. Tačiau kai pasaulį apėmė sauso vyno mada, jis vėl buvo pamirštas. Be to, pašerenkui nepadeda ir keistas apeliacijos pavadinimas: senąja gaskonų kalba vic-bilh – senas kraštas, o pacherenc – vynuogės, auginamos ant metalinių lynų. Pašerenko gamybai naudojama keletas veislių. Pagrindinės yra keturios: ‘Courbou‘ ir ‘Petit Courbou‘, taip pat ‘Petit Manseng‘ ir ‘Gros Manseng‘. Apeliacijos vynas turi turėti šių veislių ne mažiau kaip 60 procentų. Jas vyndariai papildo trimis kitomis veislėmis: ‘Arrufiac‘, ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Semillon‘. ‘Arrufiac‘ vynuogių veislė ypač išpopuliarėjo pastaraisiais dešimtmečiais – pasirodė esanti labai įdomi ir galinti daryti „karjerą“. Šio vyno saldumo paslaptis yra vėlyvasis rinkimas: uogos turi pakankamai laiko sukaupti daug cukraus. Skinti pradedama tada, kai uogose būna tiek cukraus, kad gautos misos litre jo bus 238 gramai. Kartais tokio saldumo reikia ilgokai palaukti. Įprastai skynimas prasideda spalio pabaigoje, baigiasi lapkritį. Sveikiausios uogos paliekamos ant krūmų iki Naujųjų ir tada daromas „Pacherenc du Vic-Bilh Silvestre“.

Seniausia apeliacija? Ginčas dėl to, kur ir kada atsirado pirmoji žemėlapyje pažymėta apeliacija ir buvo aprašyta jos produkcija, yra senas kaip ir visas vyno pasaulis. Vengrai teigia, kad tai Tokajus, portugalai – kad Portas, italai niekam nenori nusileisti su Kjančiu. Tarp visuotinai žinomų regionų tyliai įsispraudžia ir Prancūzijos Pietvakarių Jurançonas. Vietiniai istorikai tvirtina, kad jau XIV amžiuje buvusi Jurançono apeliacija. Tačiau visiškai tikra, kad kai XX amžiaus pirmoje pusėje buvo sudaryta Prancūzijos apeliacinė sistema, tarp kitų buvo ir Jurançono apeliacija. Jurançono ir Pecherenco apeliacijų vynas turi daug panašumų, o svarbiausias – tai, kad abiejose vynai daromi iš ‘Petit Manseng‘ ir ‘Gros Manseng‘. Skiriasi tuo, kad Pacherence vynas daromas iš vėlai surinktų sveikų vynuogių, o Jurançone – iš botryčio paveiktų vynuogių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Europos vyno spalvos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

kaip genėti vynmedį

Kaip genėti vynmedį Emmericho Knollio pamoka Kokybiško vyno regionuose paplito vynmedžių genėjimo būdas, vadinamas jo išradėjo Jules‘o Guyot garbei dvipečiu Giujo, nes jis leidžia augintojams griežtai kontroliuoti derlių, gerai vėdinasi laja, nesudėtinga derlių nuimti mašinomis. Lietuvoje šis būdas mažai žinomas, nes nedaug kas augina didelius vynuogių plotus, o apie derliaus ribojimą taip pat dar nekalbama: daugeliui mūsų šalies vynuogių augintojų svarbiausias tikslas – išlaikyti vynmedžius gyvus. Anot Emmericho Knollio, legendinio Wachau (Austrija) vyndario, iš jo regione augančių vynuogių dvipetį Giujo labiausiai mėgsta ‘Riesling‘ vynuogienojai, jis taip geni ir ‘Gruner Veltliner‘.

Dvipečio Giujo principas – kasmet paliekamos dvi horizontalios antrų metų šakos, iš kurių vertikaliai išauga vienmečiai ūgliai, o ant pastarųjų mezgasi uogų kekės. Kiek ūglių, tiek ir kekių. Kai žinai, kiek kekių, gali prognozuoti derliaus dydį.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Pavasarį naujam sezonui paruoštas vynmedis turi turėti tiek pumpurų, kiek kekių nori užauginti vyndarys. Ant ‘Riesling‘ Emmerichas Knollis palieka 15–16 pumpurų, ant ‘Gruner Veltliner‘ – 12–13, nes šios veislės uogos užauga didesnės. Pumpurus tenka skaičiuoti ant kiekvieno vynmedžio, nes kiekvienas augalas skirtingas. Antriems metams pasirenkama sveika, tvirta, tačiau ne per stora šaka.

kaip genėti vynmedį

Kad išvengtų galimų netekčių nudžiūvus antriems metams paliktai šakai, E. Knollis palieka ir vieną patrumpintą šakelę su dviem trim atsarginiais pumpurais (ta šakelė vadinama pentinu).

Antriems metams palikta šakelė su griežtai suskaičiuotais pumpurais nulenkiama ir horizontaliai pririšama prie laikančių vielų.

l žr. 1

l žr. 4 V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė

„Pol Roger“ šampano vakarienė Virtuvės šefas – Vytautas Samavičius

Šampano vakarienė – nelengva užduotis virėjams, nes patiekalai turi būti tokie pat subtilūs, elegantiški, kokybiški, taurūs kaip ir pats vynas. Tuo labiau kad „Vyno klube“ vyko elegancija garsėjančio „Pol Roger“ šampano vakarienė, surengta ta proga, kad garsieji šampano namai, daugelio vyno apžvalgininkų sudaromuose geriausią, ilgaamžiškiausią šampaną darančių namų sąrašuose užimantys pirmą arba antrą vietą, pagaliau pradėjo tiekti vyną ir į Lietuvą. Baro „Momo Grill“ Klaipėdoje savininkas Vytautas Samavičius prie penkių šampanų sukūrė penkis įspūdingai derančius patiekalus.

l „Pol Roger“ šampano namų eksporto vadovas Hugues Romagnan ir Vyno klubo direktorė Rasa Strakus Apie „Pol Roger“ šampano namus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

•

„Pol Roger“ šampano rūsiai giliausi Epernė – 35 m, todėl ten temperatūra žemesnė nei kitų gamintojų rūsiuose, vynas bręsta lėčiau, burbuliukai darosi mažesni, jie ilgiau kyla.

•

Šiuose šampano namuose ąžuolo statinės nenaudojamos.

•

Iš dešimties profesionalių Šampanės meistrų (pranc. remueur), judinančių butelius taip, kad nuosėdos rinktųsi į kaklelį, net keturi dirba „Pol Roger“ šampano namuose, nes čia mašinų darbas visai nenaudojamas. Per dieną toks meistras pajudina 50–60 tūkst. butelių.

•

„Pol Roger“ eksportuoja 82 proc. savo produkcijos, nors bendrai šalyje lieka apie pusė viso šampano. .

•

Ant visų „Pol Roger“ butelių yra karališkas antspaudas, leidžiantis tiekti šį šampaną į Bekingemo rūmus.

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė

Pol Roger Brut Reserve NV Subtilus, elegantiškas šampanas, kurio stilius nesikeičia nuo 1874 m.

Pol Roger Brut Vintage 2004 Devyneri metai rūsyje šiam vaisiškų metų šampanui suteikė puikaus kompleksiškumo, klasikinio baltais vaisiais kvepiančio šampano stiliaus

Kepta jūros šukutė, žirnelių piurė, kepta kriaušė, kiškio kopūsto lapai

Ant kadagių šakų keptas langustas, morkų tyrė, žolelių kremas

Pol Roger Blanc de Blanc Brut 2002 Legendinis šampanas, padarytas geriausiais praeito dešimtmečio derliaus metais, jau įveikė neutralios jaunystės ribą ir greta stulbinančios rūgšties vilioja nokumo aromatais

Pol Roger Cuvee Sir Winston Churchill Brut 2000 Didžiojo „Pol Roger“ šampano namų gerbėjo Winstono Churchillio garbei 1975 m. pradėtas gaminti šampanas pribloškia savo vyrišku charakteriu – tik Grand Cru vynuogynų vynas

Lengvai apketa, marinuota anglyse jūros ešerio filė, skrudinti svogūnai, krevečių sultinys, krapai

Keptas ėriuko kumpis, bulvių pyragas, švieži žalieji smidrai, mėsos sultinio padažas su trumais

Pol Roger Brut Rose Vintage 2004 Padarytas sumaišius 15 proc. raudonojo ir 85 proc. baltojo vyno

Vaivorykštinis uogų lietus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

istorija

Nuo acto iki nektaro Vyno kelionė per amžius ir skonio receptorius Aidas Puklevičius

Ne vienas iš mūsų yra susimąstęs, kur visų pirmiausia nukeliautų, jeigu jam būtų pasiūlyta pasivažinėti laiko mašina. Tikrai negaliu garantuoti, kad iškart pasirinkčiau maršrutą, kurį padiktavo „Vyno žurnalo“ redaktorius, tačiau kadangi labai lengva ryžtis hipotetiniam sprendimui hipotetinėje situacijoje, tebūnie – keliaukime patyrinėti, kokio skonio buvo mūsų protėvių vynas. Kelionės taisyklės labai paprastos – ne daugiau kaip dvi stotelės. Tikslas – išsiaiškinti, ar smarkiai skyrėsi mūsų mėgstamiausias gėrimas žiloje senovėje bei kas sąlygojo tokius skonio skirtumus. Saugumo priemonės: vartoti alkoholį atsakingai, nesivelti į barnius su vietiniais, ir, svarbiausia, neparsinešti į dabartį pavojingų užkratų ir bakterijų, kurios sunaikintų visą Premiere Cru derlių.

Pirmoji stotelė – Antika Epocha, savaime suprantama, be galo plati. Lengvai atsi-

Pagrindinė graikus persekiojanti problema, krentanti į akis, o teisingiau – į burną, kai svetingas atėnietis pasisiūlo pavaišinti

spiriame svetingai nuo Tigro ir Eufrato mojuojantiems babilo-

mus vynu, yra keistas jo skonis. Jis gali būti šiek tiek sūrstelė-

niečiams: gerbiame juos už dantiraščio molyje išsaugotą alaus

jęs. Taip yra dėl bandymo išvengti vyno oksidacijos ir gedimo.

receptą, žinome, kad ir vyno nevengdavo tiek ritualiniais, tiek

Galima, žinoma, šį procesą sustabdyti aklinai užantspauduojant

neritualiniais tikslais, tačiau iš jų daug nesužinosime. Lygiai taip

amforas, tačiau to nepakanka. Todėl mūsų šeimininkas, atsive-

pat atsisakome susitikimo su egiptiečiais. Nors jie išrado amforas

žęs vyną iš Egėjo salų, galbūt netgi Koso, žino, kad jo amforoje,

ir ėmė jas žymėti pirmosiomis etiketėmis, ant kurių buvo ir vyn-

be vyno, yra dar ir jūros vandens. Druska stabdo vyno gedimą,

dario vardas, ir gėrimo kokybės įvertinimas, tačiau to neužtenka,

tačiau suteikia keisto prieskonio.

kad eikvotumėme brangius laiko mašinos degalus. Finikiečiai? Hm, gal kitą kartą... Verčiau stojame ten, apie ką dar Homeras savo „Odisėjoje“

Ar toks vynas skanesnis nei ragautas kitoje vietoje, kur mus vaišino pistacijų sakais atsiduodančiu vynu? Čia jau skonio reikalas. Romėnų istorikas Plinijus rašė, kad sakai iš Kipro buvo

rašė: „Netikėti vynai iš sunkių kekių trykšta, ir Dzeusas išneria

medaus spalvos ir tirštos konsistencijos. Bet kokiu atveju jūros

jų lietuje.“ Senovės Graikijos vyndariai nesukūrė jokių stebuklų,

vanduo arba sakai tikrai maloniau burnai nei gipsas, klintys,

palyginti su Užkaukazės genijais, kurie pirmieji pastebėjo natū-

marmuro dulkės ar smilkalai, kuriais irgi buvo bandoma gelbėti

ralią vynuogių fermentaciją, išmėgino atsiradusio gėrimo skonį,

vyno skonį. Tačiau dažniausiai mūsų išlepintam gomuriui jis vis

jį įvertino ir po to liūdnai nusivylė pamatę, kaip šis malonus,

tiek pernelyg rūgštus.

svaigus stebuklas dėl bakterijų dauginimosi virsta actu. Tačiau

Graikams, beje, taip pat, tad jie problemą sprendė, kaip

būtent Graikijoje vynas prarado savo šventumą, jis daugiau

išmanė. Paprasčiausias būdas pasaldinti vyną – pridėti medaus.

nebebuvo laikomas susiliejimo su dievybėmis simboliu. Iki tol

O jei ne pasaldinti, tai kitaip užmušti tą visus liežuvio receptorius

kiekviename vyno gamybos etape – auginant vynuoges, nui-

bespardantį skonį – pipirais, žolelėmis ar kitokiais prieskoniais.

mant derlių, spaudžiant vynuoges, supilstant vyną į molio indus

Kad ir kaip būtų, mūsų įprastam skoniui tai vargiai priimtina.

ir t. t. – vyndariai manė tik padedantys gamtai. O racionalieji

Tačiau gali būti, kad mums pasiseks paragauti dar kitaip

graikai nustojo save laikyti viso labo gamtos pagalbininkais, šis

pagaminto vyno. Ir išties, pirmas dalykas, kuris nustebina jį pi-

kitados buvęs mistiškas užsiėmimas jiems tapo paprastu darbu,

lant, yra spalva – tamsiai geltona, beveik rausva. Antra – skysčio

kuriam galiojo bet kokiam darbui tinkantys principai – patirties

konsistencija – tiršta, kone tąsi ir lipni. Paragavus pirmiausia į

kaupimas ir naujovių diegimas.

galvą šauna, kad geriame kažką panašaus į šiandienos desertinį

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

istorija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

istorija

vyną. Nors skonis nepanašus nei į pastiprinto vyno, nei į vėlyvojo

permuša acto, tačiau, patikėkit, draugai, kiaulės oda tikrai nėra

derliaus, nei į kekerinio vyno skonį. Greičiau kažkas per vidurį:

pats geriausias prieglobstis gležnam skysčiui.

aišku, kad saldu, tačiau pats gėrimas toks tirštas ir taip apveliantis gomurį, jog sunku jį suvokti kaip vyną.

Kokia išeitis? Gerti alų? Oooo, kol nesugalvota į jį dėti apynių (o dar nesugalvota), alus rūgsta ir genda dar greičiau už vyną.

Pasirodo, šis vynas pagamintas iš ilgą laiką atvirame ore

Skiesti vandeniu? Kaip tai darė romėnai su savo posca? Kas dau-

džiovintų vynuogių. Tol džiovintų, kol jos susitraukia kone į razi-

giau lieka? Beje, tokiu būdu ir vandenį dezinfekuosime, ir „vynas“

nas. Savaime suprantama, toks vynas ir saldesnis, ir stipresnis, ir

gal bus šiek tiek malonesnis.

ilgiau stovi. Jau vien dėl šios priežasties mūsų šeimininko akyse

Jeigu mes Viduramžių miestelyje sutiktume labiau prakutusį

matome pasididžiavimą – ne kiekvienas gali sau leisti tokią

vietos šviesuolį, jis papasakotų apie įvairiausius būdus „išgydyti“

prabangą.

vyną. Ko tik nebuvo daroma.... Ir iš Antikos atėję medaus ar švino

Senovės Romoje tokių vynų kultas pasiekė savo apogėjų, o

receptai. Ir degančio fakelo mirkymas į statinę, ir šaldymas, ir

labiausiai garbinamas buvo falernas, apie kurį Plinijus pasakęs,

virinimas. Bet receptas, kaip actą atversti į vyną, taip ir nebuvo

kad tai esąs vienintelis vynas, prie kurio prikišus liepsną, jis už-

rastas.

sidega. Hm, toks apibūdinimas turėtų reikšti pašėlusį stiprumą,

Aukštuomenė, kuri galėjo sau leisti daugiau nei prasčiokai,

tiesiog nederantį su mūsų įprastomis žiniomis apie maksimalų

nuėjo kitu keliu. Užuot vartojusi vietos vyną, rinkosi importi-

įmanomą alkoholio kiekį vyne. Ir, savaime suprantama, nenutei-

nius gėrimus. Pastarieji buvo gaminami Antikos laikų amaronės

kiantį ilgalaikiam žaidimui nosimi, burna ir poskoniais.

metodą primenančiu vynuogių džiovinimo būdu. Taip Europoje išpopuliarėjo malvazija, kurią anglai vadino Malmsey. Tai visai ne

Stotelė – tamsieji laikai

dabartinė vynuogių veislė, o iš Viduržemio jūros salų, daugiausia Kretos, Kipro, Jonijos atgabentas saldus ir tirštas vynas. Taip

Taip Petrarca pavadino savo amžių, todėl mes dažnai linkę

atkeliavo Toskanos „Moscadello“ ir Ligūrijos „Vernaccia“ (vėlgi

įsivaizduoti Viduramžius kaip epochą, kurioje nevyko jokia pa-

nieko bendra su dabartinėmis vynuogėmis). Ir, pagaliau, taip

žanga, laikas buvo sustojęs, o bažnyčios obskurantizmas naikino

iš Ispanijos atvyko tolimas chereso pirmtakas Sack, kuriuo taip

bet kokią laisvesnę mintį.

mėgavosi Shakespeare‘o Falstafas.

Kaip ir kiekvienas stereotipas, šis taip pat yra klaidingas. Vos

Kitaip tariant, prieš mus tik du pasirinkimai – arba visų šven-

tik išlipę iš laiko mašinos, mes galime pastebėti tai, ko veltui

tųjų kviestis verčiantis rūgštus marmalas, kurį įmanoma gerti

būtume ieškoję Senovės Romoje – žmonės aria laukus pasikinkę

nebent tik rudenį, šviežią. Arba nežmoniškus pinigus kainuo-

arklius (romėnai pakinktų nežinojo, todėl ardavo jaučiais), šalia

jantis saldus ir tirštas marmalas, aliejiškai apveliantis burną ir

upelio linksmai sukasi vandens malūnas, o išdidžiai jojantis raite-

energingai daužantis galvą paryčiais.

lis įsispyręs į balnakilpes. Šiokio tokio progreso norisi tikėtis ir vaišinantis vynu, juoba kad prieš prasidedant mažajam ledynmečiui vynuogynų prisodinta visur. Netgi ten, kur mes šiandien sunkiai įsivaizduojame.

Iš kelionės laiko mašina grįžtame šiek tiek nuliūdę, ypač tie keliauninkai, kurie tvirtai tiki, kad anksčiau viskas buvo ekologiškiau, skaniau ir geriau. Tačiau nusiminti neverta. Netrukus Burgundijos cistersų or-

Sodina, juos, aišku, visų pirma, dvasininkai – o kaip kitaip įteiksi

dino vienuoliai ims daugiau dėmesio skirti kiekvienos vynuogių

šv. Komuniją?

veislės ūglio studijoms ir aprašymams nei maldoms. Netrukus

Deja, pirmasis gurkšnis pakelės smuklėje mus nuvilia. Ir

iš Vokietijos ims plaukti pirmasis tikras ir suvokiamas sausas

tai dar pats švelniausias žodis, apibūdinantis mūsų jausmus,

reinvynis. Praeis dar šiek tiek laiko, ir nuo pat Šimtamečio karo

truktelėjus to rūgštaus, dvokiančio, veik nepermatomo skysčio.

pamirštose Bordo apylinkėse apsukrus aristokratas sukurs Haut-

Kas, kad stiklo taurių nėra ir jis pilstomas į metalinius puodelius,

Briono legendą.

vis tiek galėtume lažintis, kad jame plaukioja mirusios mielės ir visas bakterijų zooparkas. Kodėl? Visų pirma, raudonosios ir baltosios vynuogės buvo auginamos greta ir nurenkamos tuo pat metu. Valstiečiai labiausiai bijojo rudens lietaus ir kitų negandų, todėl stengdavosi nuimti derlių, kai tik uogos imdavo salsti. Todėl vynas buvo neprinokęs, kone žalios spalvos, atsiduodantis daržovėmis, aitrus ir sukantis gomurį dar net nepradėjęs gesti. O gesti jis pradėdavo netrukus, nes vynus nustota laikyti aklinai uždarytose molinėse amforose. Vietoje jų naudojamas iš galų per romėnus atėjęs išradimas – medinės statinės, kurios ir orą mieliau praleido, ir toli gražu ne visos buvo gaminamos iš ąžuolo ar kaštono, kaip šiais laikais. Antra, niekas dar nesusiprotėjo nuolat stebėti dėl oksidacijos iš statinės dingstančio vyno kiekio ir jį papildyti šviežiu. Todėl tik atidarius statinę ją reikia arba kuo greičiau išgerti, arba išpilti acto likučius į gatvę. Dėl šios priežasties vienintelis metų laikas, kai galima pasimėgauti bent jau nedvokiančiu ir šviežiu vynu – iškart po derliaus. Beje, mums dar pasisekė. Mus juk galėjo pavaišinti vynu, kuris buvo laikomas gyvulių odos vynmaišiuose. Jų kvapas gal ir

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Bet apie tai kitame rašinyje.

dirvožemis

Vynmedžių mėgstamos dirvos I dalis Artūras Ladinskis, Arūnas Starkus

Vynmedžius po visą Europą išplatino romėnai, tačiau geriausias vietas jiems augti prieš tūkstantį metų surado vienuoliai. Žinodami, kad geologijai, kaip mokslui, dar nėra nė trijų šimtmečių, galime spėti, kad vienuoliai žinias apie dirvą rinko empiriškai, lėtai kaupdami patirtį, daug ir kantriai eksperimentuodami. Dėl savo gyvenimo būdo ir tikėjimo būdami nuoseklūs ir darbštūs, jie ištobulino vyndarystę Šatonefe diu Papėje, Sent Emiljone, Kot d‘Ore, Šabli, Vokietijoje palei Reiną ir kitose Europos vietose. Panašu, kad vienuoliai neblogai skyrė uolienas ir žinojo jų savybes, todėl remdamiesi jų bei vėlesnių kartų vyndarių patirtimi ir šiuolaikinėmis geologijos žiniomis aptarkime svarbiausius vynuogynų dirvų tipus ir patikslinkime naudojamus pavadinimus.

irva, pagrindas, ant kurio auga vynmedis, susideda iš dviejų

vynmedžio šaknų. Dirvožemį sudaro humusas, puvenos, mikro-

dalių: dirvožemio (angl. topsoil) ir pagrindinės (bazinės, mo-

organizmai, mažoji augmenija ir dirvožemį formuojanti uoliena.*

tininės) (angl. subsoil, basement) formuojančios uolienos. Kartais

Būtent dirvožemį formuojanti uoliena ir nulemia dirvožemio sa-

dirvožemį ir pagrindinę uolieną skiria kietas podirvinis klodas.

vybes: gebėjimą greitai įšilti ir išlaikyti šilumą, kaupti arba greitai

Jo fragmentų yra Bordo (Pomerolyje, Sent Emiljone jis vadina-

atiduoti drėgmę, maistinių ir mineralinių medžiagų gausą. Visos

mas „geležine keptuve“, pranc. crasse de fer). Šis klodas trukdo

uolienos pagal kilmę skiriamos į tris tipus: magmines, metamor-

vynmedžių šaknims pasiekti vandeningus sluoksnius.

fines ir nuosėdines.

Dirvožemis yra svarbiausias augalams, tarp jų ir vynme-

Magminės uolienos susidaro iš lavos, kuri išsilieja ant

džiams, augti. Dirvožemio storis svyruoja nuo kelių centimetrų

Žemės paviršiaus arba susikristalizuoja gelmėse. Jos yra kietos,

iki 1–2 metrų. Pirmame metre susiformuoja apie 80 proc. visų

monolitiškos ir sunkesnės už kitas. Žmonės dažnai tokias uolie-

* Dirvožemį tiria atskira mokslo šaka – pedologija.

l Magminės granito atodangos Ermitažo kalne Ronoje V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

dirvožemis

nas vadina granitu. Granitas – nors ir labai paplitęs, tačiau tai tik

kopiniai gyviai. Tai labai įdomi uoliena, susidariusi daugiausia

vienas iš šimtų magminės uolienos pavadinimų. Granitu garsėja

vadinamuoju Kreidos periodu šiltose, negiliose jūrose. Ji yra

Ermitažo kalnas Ronos slėnyje. Tačiau vakarinėje kalno dalyje,

vaiskiai balta, o su priemaišomis gali turėti ir gelsvų atspalvių.

palei pat Ronos upę, kur atsiveria grynas pamatinis granitas,

Nuo klinties lengva atskirti, kadangi yra minkšta. Labai papildo

neauga joks vynmedis. Sudūlėjęs granitas virsta skurdžiu smėliu,

dirvožemį kalciu, magniu, tačiau sulaiko ir nemažai drėgmės,

kuriame jau gali įsitvirtinti augalų šaknys. Granitas yra šarminė

o tai gali neigiamai atsiliepti šaknims. Lietuvoje yra kreidos

uoliena, todėl mažina vynuogių rūgštingumą. Dėl to granitinia-

luistų (paliktų ledyno), o Dzūkijos kreidos yra netoli paviršiaus.

me Božolė regiono dirvožemyje gerai auga iš prigimties rūgščios

Žymiausios kreidos atodangos vynuoges auginančiuose kraštuo-

‘Gamay‘ vynuogės. Granito atodangos dažnos pietinėje Italijos

se yra Šampanėje, kur klodų gylis gali siekti 300 m. Vynmedžių

dalyje, ant jo auginamos vynuogės Doro (Portugalija) sausam

šaknys į kreidą prasiskverbia iki 30 m gylio.

vynui. Metamorfinės uolienos – tai buvusios magminės ir/arba

Dolomitas (angl. Dolomite, vok. Dolomit) – pagrindinis uolieną sudarantis mineralas yra dolomitas. Tai taip pat karbo-

nuosėdinės uolienos, kurios buvo paveiktos įvairių gamtos

natinė chemogeninė nuosėdinė uoliena. Dažnai turi geležies

veiksnių (veikiant vulkanams, nugrimzdo giliai į dugną ir buvo

ir mangano priemaišų. Taip pat dažniausiai turi molio, smėlio

paveiktos slėgio bei temperatūros ir pan.) ir pakeitė savo

priemaišų. Spalva šviesi nuo baltos iki pilkos, gelsvos ar rudos.

struktūrą bei mineralinę-cheminę sudėtį. Tai taip pat kietos

Pasižymi panašiomis savybėmis kaip klintis, tik faunos likučių

uolienos. Tiek magminės, tiek metamorfinės uolienos yra labai

randama daug rečiau. Sudėtyje esantis magnis labai svarbus

nederlingos. Ant jų auga tik skurdi žolė ir samanos, o kiti augalai

elementas augalams, nes yra vienintelis mineralinis elementas,

nebent įsigudrina augti plyšiuose, pripildytuose dirvos. Tačiau

kuris įeina į chlorofilo molekulę. Lietuvoje paviršių pasiekia Jo-

yra išimčių. Pavyzdžiui, Mozelio (Vokietija), Priorato (Ispanija),

niškio, Pakruojo, Biržų rajonuose. Prancūzijoje jo randama Elzase

Doro (Portugalija) skalūnai yra metamorfinė uoliena. Tokiose

ir Jura.

skurdžiose uolienose ieškodamos maistinių medžiagų ir vandens

Gipsas (angl. Gypsum; vok.Gips) – chemogeninė uoliena,

vynmedžių šaknys išsikeroja iki 10–13 m gylio. Skalūnas labai

kurios pagrindinis mineralas yra gipsas. Ši uoliena formuojasi

sausas, jame sunkiai veisiasi Europą XIX a. nusiaubęs pūkagrau-

karšto klimato zonose, kai išgarinamas jūros vanduo. Naudoja-

žis vabaliukas filoksera, todėl minėtuose regionuose gausu labai

mas dirvos struktūrai pagerinti.

senų arba neskiepytų vynuogynų. Mėlynasis skalūnas Reingau (Vokietija) laikomas labai tinkamu ‘Pinot Noir‘ vynuogėms. Nuosėdinės (stratifikuotos) uolienos – svarbiausios dirvo-

Mergelis (angl. Marl, Marlstone; vok. Mergel) – mišri karbonatinė nuosėdinė uoliena, susidedanti iš klinties, dolomito ir molio. Priklausomai nuo priemaišų mergelis gali būti smėlingas,

žemį formuojančios uolienos. Tos nuosėdinės, kurios susidarė

žėrutingas, gipsingas. Jis susidaro jūrų, lagūnų ar ežerų dugne.

yrant magminėms ar metamorfinėms uolienoms, vadinamos

Dėl molio priemaišų dažniausiai šiek tiek minkštesnis už klintį ar

nuotrupinėmis (nuolaužinėmis). Kita svarbi grupė – chemogeni-

dolomitą ir yra vėsus dirvožemis, todėl lėtina vynuogių nokimą,

nės (biochemogeninės) uolienos. Trečią grupę galima suformuo-

padeda išlaikyti rūgštį. Paviršiuje aptinkamas geriausiose Cen-

ti iš likusiųjų – susimaišiusių vulkaninės ir nuosėdinės kilmės

trinės Luaros apeliacijose, sudaro Kahoro apeliacijos podirvį ir

uolienų (įvairūs tufai, tufitai).

dirvožemio pagrindą daugelyje Šiaurės Italijos augaviečių.

Chemogeninės (biochemogeninės) nuosėdinės uolienos Klintìs (angl. Limestone, vok. Kalkstein). Ją daugiausiai sudaro mineralas kalcitas, todėl kai kur dar vadinama kalcio karbonatu. Natūraliai klintis visada turi priemaišų, ypač molio, smėlio ar aleurito. Klinčių spalva gali varijuoti nuo baltos iki tamsiai pilkos ar net rausvos. Dažnai randame kriauklainį. Tai yra iš organizmų kalcitinių skeletų susidariusi klintis. Klintis yra natūrali trąša, todėl susimaišiusi su moliu, smėliu formuoja labai derlingą dirvožemį. Klintis išlaiko drėgmę, bet per didelio vandens kiekio nelaiko. Idealus pagrindas vynmedžių šaknims, nes šaknys nemėgsta „gulėti baloje“. Lietuvoje klintis paviršių pasiekia ties Akmene ir yra žaliava cemento gamybai. Klintis yra šarminga, todėl tinka rūgščioms vynuogėms auginti. Klintinis dirvožemis yra vėsus. Kaip podirvis aptinkamas daugelyje vyno regionų, taip pat ir Bordo, Burgundijoje, kai kuriuose Čilės regionuose ir lemia aukštesnę vyno kokybę. Dirvos paviršiuje aptinkamas Burgundijoje, Riochoje, Navaroje, žemyninėje Graikijos dalyje, Kunavaroje (Australija). Kalkės (angl. Lime; vok. Kalk). Tai dažnai, bet neteisingai vartojamas terminas. Kalkės yra karbonatinių uolienų degimo produktas. Kai kalbama apie natūralų dirvožemį, tinka vadinti klintmilčiais ar smulkia klintimi, kreida. Kreida (angl. Chalk, vok. Kreide) taip pat karbonatinė uoliena, bet yra biogeninės kilmės, kadangi ją sudaro mikros-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Artimiausiame „Vyno žurnalo“ numeryje aptarsime kitus nuosėdinių uolienų tipus: – Nuotrupines (nuolaužinės) uolienas; – Specifines uolienas: tufą, titnagą.

dirvožemis

Mergelio gausus Chablis Les Clos Grand Cru dirvožemis (Prancūzija)

Kreidos atodanga Šampanėje (Prancūzija)

Skalūnas prie Marbella Ispanijoje

Skalūnas

Rausvas Priorato skalūnas (Ispanija)

Chablis Grenouilles Grand Cru kreidos ir mergelio mišinys (Prancūzija)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Ta i l a n d o v y n a s

Tailando vynas Giedrius Lazutka

Tailandas visiems puikiai žinomas kaip egzotiška atostogų ir amžinos vasaros šalis, kurioje begalė skonių ir pramogų turistams, o vietiniai žmonės šypsosi tau, net jei iš jų ir nieko neperki. Apie šią šalį pasaulis sužino vis daugiau įdomybių, tad gera žinia keliauninkams, mėgstantiems vyną – jie TAI gamina! Kol pasaulio vyndarių elitas mėgaujasi per amžius sukaupta patirtimi, Tailando vynininkai atranda savo stipriąsias puses ir kuria šalies vyno istoriją.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Ta i l a n d o v y n a s

partus šiuolaikinio pasaulio tobulėjimas padarė didelę įtaką

įrėmintų įvairių parodų ir čempionatų diplomų, stovi stendas

ne tik šalies turizmui ir ekonomikai, bet ir rytietiško požiūrio

su informacija apie auginamas ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘,

suvakarėjimui, pasėjusiam vyndarystės sėklą. Per kiek daugiau

‘Shiraz‘, ‘Tempranillo‘, ‘Dornfelder‘, ‘Chenin Blanc‘ ir ‘Colombard‘

nei du dešimtmečius šalyje įkurtos šešios vyninės. Po truputį

vynuoges. Iš jų gaminami vienos veislės ir maišyti vynai. Pasak

atsirado ir vyno vartojimo kultūra. Tačiau šiuo metu vietinis, o ir

gidės, visa įranga ir vynuogių sodinukai atgabenti iš Vokietijos,

importuojamas vynas ganėtinai žemo pragyvenimo lygio šalyje

Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos, tad viskas kaip jos minėtose ša-

yra 5 kartus brangesnis nei Europoje. Gal dėl to Tailande mieliau

lyse – moderni vynuogių spaudimo, vyno filtravimo ir pilstymo

vartojamas pigus vietinis alus ir romas.

sistema. Fermentavimo patalpoje stovi šiuolaikiškos didelės

Šalies vyndarystės istorija prasidėjo 150 km į šiaurės rytus

ąžuolinės statinės ir nerūdijančio plieno talpos. Brandinimo

nuo sostinės Bankoko esančiame Khao Yai nacionaliniame parke.

patalpoje pakankamai vėsu. Naudojamos prancūziško ąžuolo

Šalia nuostabaus grožio krioklių ir laisvėje gyvenančių dramblių

statinės. Derlius nuimamas vieną kartą per metus – nuo vasario

yra įsikūrusios trys vyninės. Vyno slėnis, esantis 360 m aukštyje

iki kovo mėnesio. Dirvožemio tipai kinta nuo molio ir priemo-

virš jūros lygio, driekiasi tarp neaukštų, tropiniais miškais apau-

lio iki smiltainio, skalūno, vietomis granito su konglomeratu.

gusių kalnų. Vidutinė metinė temperatūra čia siekia 23 °C.

Metinė gamybos apimtis – 1 mln. butelių. Apėję visas gamybi-

Pasirinkau aplankyti labiausiai vertinamą vyninę „PB Valley

nes patalpas, išėjome į kiemą, kur vyko įdomiausia dalis – vyno

Khao Yai Winery“. Ją 1989 m. įkūrė dr. Piya Bhirombhakdi. Šiuo

degustacija. Per pusvalandį paragavome 4 rūšių vyno: baltojo,

metu čia dirba du vyndariai. Vienas jų – Prayut Priangbunta –

rožinio ir dviejų raudonųjų, tarp kurių buvo ir vyninės pasidi-

pirmasis diplomuotas vyndarys Tailande, enologo diplomą įgijęs

džiavimas – brandintas „Shiraz“, pelnęs apdovanojimą parodoje

Vokietijoje. Kitas vyndarys – Joolpeera Saitrakul – mokslus

„AWC Vienna“. Po degustacijos buvome pakviesti į parduotuvę

baigė Naujojoje Zelandijoje, kurioje praleido 10 metų. Vyninėje

nusipirkti degustuotų arba kitų vyninės vynų. Joje taip pat

dirba jau beveik 5 metus, tad pastaraisiais metais, jų teigimu,

parduodami vyno aksesuarai, suvenyrai bei įvairūs gurmaniški

gaminamas vynas tapo panašus į Australijos vyną.

užkandžiai stikliniuose induose.

Pirmame pastate įsikūrusi parduotuvė ir restoranas, kuriame

Mėgaujantis taure parsivežto „Shiraz“ užplūdo malonūs prisi-

siūlomos vakarietiško ir tailandietiško maisto ir vietinio vyno

minimai ir savotiškas nustebimas, kad pasauliniame vyndarystės

derinimo vakarienės (kaina – 70 Lt). Lauke auga įvairiaspal-

žemėlapyje beveik neegzistuojanti šalis gamina tikrai kokybišką

vės egzotinės gėlės, vaismedžiai ir krūmai. Visa tai supa švari,

ir įdomų vyną. Gal greitai parduotuvių lentynose rasime ne tik

rytams nebūdinga aplinka. Tolumoje matyti kalnų papėdėse

Tailando, bet ir jo kaimynių – Mianmaro, Laoso, Kambodžos ar

plytintys vynuogynai. Kol laukiau ekskursijos, organizuojamos

Vietnamo, taip pat gaminančių vietinei rinkai, vyno. Taigi savo

tris kartus per dieną, nuvykau apsidairyti po kitą, šalia esančią

supratimą apie vyną galėsime papildyti naujomis, smagiomis ir

„Granmonte“ vyninę, mažai besiskiriančią nuo šios ir visų kitų

netikėtomis žiniomis. Linkiu surasti ir atrasti!

pasaulio vyninių. Beje, šios dvi vyninės minimos Tomo Stevensono „Vyno enciklopedijoje“. Ekskursijai prasidėjus, visi buvome susodinti į traktoriaus tempiamas dideles keleivines priekabas. Buvau vienintelis ne azijietis. Dauguma – kinai, tailandiečiai ir indai. Važiavome per neaukštus, dvipečio Giujo būdu suformuotų vynuogių vynuogynus, užimančius 80 ha plotą. Pakelėje auga rožės ir bananų medžiai, pagyvinantys simetriškai pasodintus vynmedžių laukus. Maždaug po 10 minučių privažiavome aukštas, tinklu uždengtas valgomųjų vynuogių plantacijas. Jų derlius nuimamas du kartus per metus. Mums buvo leista įeiti į vidų apžiūrėti, tačiau nebuvo leista skinti ir ragauti. Pabėgus iš megapolio triukšmo, savita ramybė tampa keistoka ir labai maloni. Privažiavome kitą pastatą, kuriame buvo vyninė. Prie įėjimo pasitiko žavi tailandietė, ketverius metus dirbanti šį darbą ir puikiai šnekanti angliškai. Užėjęs pasijutau tarsi muziejuje: ant sienų pakabintos didelės vynuogynų nuotraukos, išdėliota daug

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Ta i l a n d o v y n a s

Degustuoti vynai (2014 m. lapkritį) Vynas

Aprašymas

Kaina

PB Valley Khao Yai Winery Chenin Blanc 2011

Šviesi, skaidri, beveik žalsva spalva. Egzotiškas, gaivus, labai vaisiškas, vidutinės rūgšties vynas, kuriame dominuoja citrusinių vaisių, žalumos ir melionų kvapas. Butelis užsukamu kamščiu. Alk. 12,5 tūrio proc. 10 mėn. brandintas plieno talpose. Naudotos tik laisvai tekančios sultys, jokio preso.

60 Lt

PB Valley Khao Yai Winery Shiraz Rose 2011

Sodri, skaidriai rožinė spalva. Uogiškas, gaivios rūgšties, lengvas ir švelnus vynas, kuriame dominuoja vyšnių, aviečių aromatai ir vos juntamas vyšnių kauliukų karstelėjimas. Butelis užsukamu kamščiu. Alk. 12,5 tūrio proc.

60 Lt

PB Valley Khao Yai Winery Shiraz 2011

Sodri rubino spalva. Charakteringas, vaisiškas, vidutinės rūgšties ir minkštų taninų vynas, kuriame dominuoja raudonos uogos, vyšnios, gervuogės, papildomos kavos ir švelnių prieskonių poskonio. Butelis su ąžuolo žievės kamščiu. Alk.13,5 tūrio proc. 1 metus brandintas plieno talpose.

60 Lt

Sodri, tamsi, beveik nepermatoma bordo spalva. Minkštas, švelnus, uogiškas nugludintų taninų vynas, kuriame dominuoja kokoso riešutų, gervuogių, tabako, juodojo šokolado, prieskonių, mėlynių ir ąžuolo natos. Tituluotas vynas. Butelis užsukamu kamščiu. Alk. 14 tūrio proc. 1 metus brandintas ąžuolo statinėse.

80 Lt

PB Valley Khao Yai Winery Shiraz 2010

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Baden-Badenas

Vynas-vynas iš Baden-Badeno Žibuoklių natos taurėje, arba Wilhelmo Hauffo pasakos

Alesia Litvinionok

Pats liūdniausias dalykas žmogui, rašančiam apie Baden Badeną, yra tai, kad jis negalės sublizgėti savo žiniomis apie mėgstamą miestą. Taip norisi papasakoti apie romėnų higienos įpročius, dėl kurių jie atsibastė iki Baden Badeno mineralinio vandens šaltinių (dar ir dabar spa kompleksas „Aqua Aurelia“ vadinasi senuoju, romėnišku miesto vardu, o Karakalos pirtys mena to paties vardo imperatoriaus termas). Dar labiau norisi sučirškėti Fiodoro Dostojevskio ir Levo Tolstojaus citatomis, kuriose jie keikė vietos kazino ruletę, kaip vargiai pasiteisinusią priemonę greitai praturtėti. O apie vietos Kurhauze vykusius taikos kongresus ir šachmatų turnyrus, apie draudimą įžengti į jo aukštę be kaklaraiščio ir švarko... Tačiau mano užduotis yra papasakoti apie daug labiau „Vyno žurnalo“ skaitytojus dominančią Baden Badeno įžymybę – vietos vynus. Tai ir darau, iš anksto atsiprašydama visų pirtininkų ir azartinių žaidimų gerbėjų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Baden-Badenas

Skirtingai nuo daugelio Vokietijos regionų, kur gėrimų

stokoja gelmės. Bet tai netaikoma Badeno vynams. Vasarą čia

meniu dominuoja alus, Badeno virtuvėje pirmauja vynas. Tai

nusistovi kone Viduržemio jūros klimatas: ‘Pinot Noir‘ (čia vadi-

sąlygojo ir Prancūzijos kaimynystė, ir saulėti vietos kalvų šlaitai

nama ‘Spätburgunder‘) puikiai prisirpsta ir atskleidžia vyno in-

su vynuogynams auginti tinkama dirva, ir švelnus klimatas.

dividualumą. Karštais metais Badene ‘Pinot Noir‘ salsta greičiau

Jaukus ir saulėtas Badenas, pats piečiausias Vokietijos regionas, driekiasi 400 kilometrų palei Reiną nuo Bodeno ežero iki Heidelbergo universitetinio miesto, pakeliui pasiglemždamas

nei Burgundijoje, vynas išgaunamas ne pernelyg rūgštus, tačiau gana gaivus su šviežiais raudonųjų vaisių aromatais. Teisybė, istoriškai taip susiklostė, kad Badene daugiausiai

Švarcvaldą ir vynuogienojais pasipuošusius vulkaninius Kaizerš-

auginamos baltajam vynui tinkamų vynuogių veislės, iš kurių ga-

tulio masyvus.

minami lengvi ir vaisiški vynai. Tačiau šiandien čia nedominuoja

Pamėginkime įsivaizduoti Baden Badeną prieš kokį ke-

jokia veislė. Nepaisant to, kad regionas maloniai vadinamas

tvirtį tūkstantmečio. Ten, kur šiandien kalvų atšlaitėmis viršun

Vokietijos Burgundija, ‘Chardonnay‘ čia neprigijo. Be ‘Riesling‘,

kepurnėjasi įvairiausi nameliai, anksčiau driekėsi vynuogynai,

čia dar auginama ‘Pinot Blanc‘ ir ‘Pinot Gris‘. ‘Riesling‘ pirmą kartą

priklausę miestelio gyventojams. Bet nuo XIX a. pradžios šiuos

Badene minimas kaip pasirodęs Klingelbergerio vynuogyne, nuo

sklypus miestelėnai ėmė pardavinėti, dabar tai pavadintumėme

to laiko jį kartais čia taip ir vadina – klingelbergeriu. Tačiau, kaip

nekilnojamojo turto plėtra. Tad šiuo metu Baden Badeno centre

ir sakiau, šioje apeliacijoje tikrai ne ‘Riesling‘ svarbiausia. Šian-

likęs vienui vienas vynuogių kalnelis – Ekbergas, o visi kiti po

dien čia didžiausias dėmesys skiriamas ‘Pinot Noir‘ (pusė viso

truputį „emigravo“ į pietus nuo miesto.

Vokietijos „Pinot Noir“ pagaminama būtent čia). Eksperimentuo-

Statistika sako, kad XIX a. viduryje Badene buvo išgeriama

jama ir su ‘Sauvignon Blanc‘. Kažkada šioms vynuogėms Badenas

daugiau vyno nei vandens. Gausus vyno vartojimas (ne mažiau

buvo kone namai, tačiau jų plotus išnaikino Hitleris, nutaręs, kad

didelio stiklo pietų metu) kone nuo vaikiško amžiaus buvo

vokiškai žemei šios vynuogių veislės pavadinimas esąs pernelyg

laikomas visiškai normaliu dalyku bet kuriame valstiečių ūkyje.

prancūziškas. Taip ir liko jos čia nepritapusia naujove, nors Met-

Kiti gerdavo ir daugiau nei po penkis butelius kasdien. Samdi-

ternicho vyninėje didžiuojamasi išlikusiais senais vynmedžiais,

niai derliaus metu kasdien išgerdavo ir po 8 butelius. O Badeno

kažkada atvežtais iš paties „Chateau d‘Yquem“.

Šv. Dvasios ligoninė su markgrafo palaiminimu kiekvieną mielą dienelę dalino po keturis su puse litro vyno nukaršėliams, palie-

Kadangi federalinė Baden-Viurtembergo žemė yra iš dviejų regionų, taigi apie kiekvieną nuodugniau.

gėliams ir neturtėliams. Nepaisant tokios vyno gausybės, girtuokliai buvo didelė retenybė. Galbūt todėl, kad Badeno žemėse vynas toli gražu nelaikomas priemone išgyvenimams palengvinti, kaip, sakykime,

Badenas Pats pirmasis jo geografinis bruožas – labai jau plačiai išsi-

daug kur Rytų Europoje, kur alkoholis geriamas „nuo sielvarto“,

driekęs. Svarbiausia vynmedžių, iš kurių uogų pagaminama 80

„užsimiršimui“ ir t. t. Badeniečiai tiesiog skanauja vyną. Jiems

procentų vyno, juosta yra siaurutė gija priešingoje Elzasui Reino

tai džiaugsmo ir žvalumo eliksyras. Vynas ne tik lydi maistą.

pusėje, kurią iš vienos pusės riboja pati upė, o iš kitos Švarcval-

Jis maistą apsupa. Jis geriamas prieš maistą ir po jo, tačiau ne

das. Čia šilta kaip Elzase ar netgi Luaros slėnyje.

vietoje jo. Kaip ir kone visoje Europoje, senovėje daugiausia vyną ga-

Ortenau rajonas – kone geriausio vietinio rislingo gimtinė. Piečiau jau minėtasis Kaizerštulis, o taip pat jau minėtas Iringeno

mindavo vienuoliai. Vėliau, nuo XVIII a., vyndarystė perėjo į žem-

kaimas – pats kaitriausias Vokietijoje. Į pietryčius aptinkame

valdžių rankas. Karolis Frederikas Badenietis itin rūpinosi vyno

Tunilbergą, kurio vardu irgi pavadintas vyno rajonas, arba, kaip

kokybe, pirkdamas ir sodindamas geriausius užsienio vynuogių

žymi vokiečiai „Bereich“. Jis stūkso ant klinties keteros, todėl

sodinukus tik pietiniuose vietos kalvų šlaituose ir drausdamas

Badeno vyndariai metėsi ten su tokiu pat entuziazmu kaip ir į

tam naudoti šiaurines atšlaites ir slėnius. Jis taip pat nustatė:

Kaizerštulį.

tas, kas ruošiasi pardavinėti vyną, neturi teisės jo maišyti su

O štai įvairūs vynuogynai, įsiterpę tarp Viurtembergo ir Fran-

kitais skysčiais ar medikamentais, o privalo jį parduoti tokį, koks

konijos, turi daug daugiau bendro su Frankonijos tradicijomis,

buvo išspaustas iš užaugintų vynuogių. Be to, buvo draudžiama

tačiau dėl grynai biurokratinių priežasčių jie priskiriami Badenui.

maišyti vyno rūšis. Tai reiškė, kad Elzaso, Ortenauerio, Breisgau,

Pati populiariausia Badeno veislė yra ‘Müller-Thurgau‘,

Reino ar vietinis vynas turėjo likti toks, koks jis buvo pagamintas,

užimanti beveik du trečdalius vynuogynų. Iš jos gaminamas

nepriklausomai nuo vyno kokybės. Ir tam užtikrinti paleido ištisą

lengvas, malonus, vasariškas, tačiau neįspūdingas vynas. O

armiją tikrintojų.

pietuose galima aptikti ir ‘Gutedel‘ vynuogių, kurias šveicarai ir

Grįžkime prie nūdienos. Kaip Reingau dažnai pavadinamas Vokietijos Bordo, taip ir Badenas – Vokietijos Burgundija. Geriausi

prancūzai vadina ‘Chasselas‘. Jų vynas taip pat vargiai nusipelno laiškų mamai, tačiau irgi visai malonus.

vynuogynai telkiasi Kaizerštulyje, o pastarasis driekiasi nuo Iringeno kaimelio iki pat Švarcvaldo (mėgstamiausios Wilhelmo Hauffo girios) rytuose. Dideliu potencialu pasižymi ir Ortenau rajonas: keturiasdešimt kilometrų nusitęsę vynuogynai nuo Diurbacho iki

Viurtembergas Pastarosios žemės vynuogynai vingiuoja palei Nekaro upės

paties Baden Badeno. Dėl ugnikalnio, užsnūdusio čia daugiau nei

vagą, drąsiai terpdamiesi į siauras jos intakų lomas. Tai nedidukė

prieš tris milijonus metų, šioje apeliacijoje randama unikalios gra-

vyno pramonės žemė, tačiau ir ne pati mažiausia Vokietijoje.

nito ir raudonojo smėlio dirvos. Viršūnėse auga dieviškai gražios

Prasideda ji prie Heilbrono ir eina šiauryn iki Štutgarto pietinės

orchidėjos, o šlaitus puošia vynuogynų gijos.

dalies. Į ją taip pat patenka ir dar piečiau, šiaurinėse Bodeno

Ilgą laiką buvo manoma, kad vokiški raudonieji vynai, kad ir kruopščiai pagaminti bei išlaikyti ąžuolo statinėse, kartais

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

ežero pakrantėse, esantys vynuogynai. Ir vėl, žiūri žmogus į žemėlapį ir mąstai, kad biurokratai tiesiog nebesugalvojo, ką daryti

Baden-Badenas

su visomis šiomis išsimėčiusiomis oazėmis, ir tiesiog jas sujungė duodami vieną pavadinimą. Kad ir kaip ten būtų, pagrindinė Viurtembergo dalis yra itin

Gaila, bet daugelis kooperatyvų gyvena senomis nuostatomis apie vyno kokybę. Todėl geriausių regiono vynų galima įsigyti ne tinklinėse parduotuvėse, o tik restoranuose ir specia-

savita. Čia karščiau vasarą ir šalčiau žiemą. Karščiau ir šalčiau

lizuotose vyno parduotuvėse, o 60 proc. Badene pagaminamo

nei didelėje dalyje likusios Vokietijos. Kitaip tariant, karštomis

vyno čia ir išparduodama – litro talpos buteliuose, visiškai nelai-

vasaromis temperatūros pakanka subrandinti raudonosioms

kyto statinėse. Viurtembergo vynų už žemės ribų apskritai sunku

vynuogėms. Ir todėl čia pažeidžiama pagrindinė vokiško vyno

įsigyti, todėl prie butelio kainos dar pridėkite kelionės į Štutgar-

taisyklė, kad geriausia, ką galima užauginti šioje šalyje, yra

tą išlaidas. Todėl pradžiai teks pasikliauti mano pasakojimais, o

‘Riesling‘ vynuogės. Yra, aišku, ir padoraus rislingo, pavyzdžiui,

tik po to juos tikrinti vyno parduotuvėse. Prieš pereidama prie

Diurbache, jis ten sausas, geros struktūros, minerališkas. Vis dėl-

bendrų pastabų, noriu perspėti dėl nusistovėjusių stereotipų.

to smagiausi vynai Viurtemberge gaminami iš ‘Pinot Noir‘. Ilgą

Badeno vynai sausesni ir „žiemiškesni“ nei gretimose Vokie-

laiką jie čia buvo daromi šiek tiek saldoki. Tik pastaruoju metu

tijos žemėse. Jie yra tarsi per vidurį tarp daugelio vokiškų vynų

gamintojai įsidrąsino atsisakyti cukraus papildomai fermentaci-

vaisiškumo ir tikrojo Elzaso vynų svorio. Sausas „Spätburgunder“

jai ir, sekdami tarptautinėmis tradicijomis, palaikyti jį ąžuolinėse

gali būti sodraus skonio (nors tikrai ne tokio kaip burgundiškas

statinėse. „Grauburgunder“ ir „Weisburgunder“ („Pinot Gris“ ir

‘Pinot Noir‘), tačiau pernelyg daug jo pagaminama saldoko. Kaip,

„Pinot Blanc“) čia džiaugiasi tokiu pat dėmesiu kaip ir anapus

beje, ir raudonųjų Viurtembergo vynų.

Reino ir yra tokie pat neprasti. Taigi kone pusę visos žemės užima raudonojo vyno veislės.

Jeigu reiktų rinktis... Badeno vynai yra tikrai geresni pagal kainos ir kokybės santykį, daugelį jų galima gerti ir jaunus. Iš

Populiarios ‘Trollinger‘ ir ‘Schwarzriesling‘ (‘Pinot Menieur‘), iš

Viurtembergo vynų patarčiau rinktis ne senesnius nei 2007 m.

kurių daromi lengvi, saldoki, tradiciški vokiški vynai. Kartais

derliaus, o dar geriau – nuo 2009 m.

raudonosios ir baltosios vynuogės sumaišomos ir pagaminamas

Prie maisto Badeno vynai dera geriau nei daugelis vokiškų

„Schillerwein“ – rožinis vynas, pakrikštytas didžiojo vokiečių

vynų. Patys brandžiausi raudonieji puikiai papildys mėsos pa-

poeto vardu.

tiekalus, o baltieji neblogai asistuos žuviai ir paukštienai, tačiau

O dabar apie tai, kas kone vienodai tinka tiek Badenui, tiek Viurtembergui. Maži vynuogynų sklypai reiškia, kad daugiau-

tikrai nebandykite jų su austrėmis – trūksta rūgštingumo. O jeigu mano pastabose pasigesite entuziazmo, nesuklyski-

siai vyno čia gamina kooperatyvai. Yra tarp jų tokių, kurių vyno

te – vis tiek butelis išlaikyto „Spätburgunder“ bus daug geresnis

kokybe galime tik džiaugtis. Geriausi gamintojai Badene yra

suvenyras iš Baden Badeno nei nelaimingas kazino žetonas ar

„Badische Winzerkeller“, „Bercher“, „Dr Heger“, „Huber“, „Karl-

pūslė su vietiniu mineraliniu vandeniu.

Heinz Johner“, „Salwey“, „Schloss Neuweier“ ir koopertatyvai Kėnig Šafchauzene ir Zasbachvaldene, Viurtemberge – „Graf Adelmann“, „Drautz АYE“, „Haidle“, „Hohenlohe-Ohringen“ ir „Graf von Neipperg“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

romas

Romas Barbadoso ir Sent Lusijos

salose Ilja Šarov

Mūsų laikais žodis „romas“ jau nebėra vien egzotiškas pavadinimas, siejamas su kadaise tolima ir drauge artima Kubos respublika. Per porą dešimtmečių tauriųjų gėrimų vartojimas Lietuvoje išaugo, romo statusas pakilo nuo nesudėtingo gėrimo, kurį žmonės mieliau skiesdavo arba gerdavo „stikliukais“, iki tauriojo, kuriuo lėtai mėgaujamasi. Visgi norėtųsi, kad romo pasiūla mūsų šalyje dar plėstųsi, o pardavėjai galėtų pasiūlyti mums ir kai ką gero iš Barbadoso bei Sent Lusijos salų.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

romas

Romas gėrimų pasaulyje Romo pozicijas tarp kitų tradicinių tauriųjų gėrimų susilpnina geografiškai nuo Europos nutolusios romo daryklos, nedidelis aukšto lygio gamintojų skaičius ir nepakankamai griežti standartai, nekeliantys šio gėrimo prestižo. Jeigu lygintume pagrindinius gamybos reikalavimus, keliamus rūšiniam vynui arba konjakui, romo kokybės užtikrinimas dar labiau priklauso nuo konkretaus gamintojo pastangų. Kad ir kaip būtų, esama apčiuopiamų stilistinių šio gėrimo savybių ir gamybos tradicijų skirtumų atskirose šalyse. Nors

labiausiai paplitęs gana švelnaus skonio añejo romas, kurio savybes smarkiai paveikia brandinimas ąžuolo statinėse. Be abejo, romo įvairovė neapsiriboja vien išvardytais stiliais. Nepriklausomai nuo kilmės šalies, bet kuris romas skirstomas į kategorijas, kurios žymimos etiketėje: baltas/šviesus (white/ light), auksinis/tamsus/juodas (gold/dark/black), išlaikytas (aged/ extra old), konkrečių metų derliaus (vintage), aromatizuotas (flavored), su prieskoniais (spiced), turintis daug alkoholio (overproof, paprastai nuo 50 proc. alk.), išskirtinės kokybės (premium, super premium).

istoriškai cukranendrės kilo iš Pietų Azijos, šiuo momentu jos paplito daugiau nei 90 šalių (pirmauja Brazilija) ir yra didžiausią kultivuojamą plotą pasaulyje užimantis augalas. Apie 80 proc. viso pasaulio cukraus pagaminama iš cukranendrių, likusieji 20 proc. iš esmės atitenka cukrinių runkelių pasėliams. Skirtingai nuo cukraus, romo vartojimas užima kur kas kuklesnę vietą žmonių racione, todėl geriausias romas nebūtinai gaminamas ten, kur yra didžiausios cukranendrių plantacijos. Brazilų spiritinis gėrimas iš cukranendrių sulos, vadinamas kašasa (cachaça), nors laikomas viena iš romo rūšių, yra mažai žinomas už šalies ribų, o kitose daugiausiai cukranendrių auginančiose šalyse, kaip Indija, Kinija, Tailandas, Pakistanas ir Meksika, nėra aukštai vertinamų romo gamintojų. Kur kas labiau paplitusi nuomonė, jog geriausias romas gaminamas Karibų jūros baseino salose ir Centrinėje Amerikoje, kur didelę įtaką pirmiausiai turėjo britų, prancūzų ir ispanų kolonizatorių ir jūreivių alkoholio vartojimo tradicijos. Pastebėjus, kad spiritą galima išgauti iš melasos – cukraus gamybos subprodukto, – čia prasidėjo romo gamybos era, kurios oficialia pradžia galima laikyti seniausio romo prekės ženklo „Mount Gay“ iš

„St. Nicholas Abbey“ – neįprastas Barbadoso romas Karibų baseino salos užima ypatingą vietą romo pasaulyje, kadangi čia koncentruojasi geriausios, tačiau neretai pavienės romo daryklos. Šiuo metu Barbadoso saloje veikia kelios reikšmingos daryklos – „Foursquare Distillery“, „Mount Gay Distilleries Limited“, „Mount Gilboa Distillery“, „R. L. Seale & Co. Ltd“, „West Indies Rum Refinery“. Barbadoso valdžia labai pasistengė, kad didelės įmonės, distiliuojančios cukranendrių žaliavą, negalėtų pačios gaminti bei platinti romo rinkoje ir taip neįgautų pranašumo prieš smulkius gamintojus. Pavyzdžiui, „Mount Gay Distilleries“ darykla apėjo šį reikalavimą įkurdama dukterinę įmonę, kad atskirtų distiliaciją nuo „Mount Gay“ romo prekės ženklo. Kartais ir smulkūs gamintojai žengia panašų žingsnį, kad galėtų visiškai kontroliuoti gamybos procesą, palaipsniui atsisakydami spirito iš didesnių daryklų. Vienas tokių gamintojų – „St. Nicholas Abbey“, nuo 2006 metų atstatęs ir modernizavęs savo istorinę daryklą. Čia visas gamybos procesas nuo ekologiškai auginamų cukranendrių surinkimo nuosavoje plantacijoje, sulos spaudimo ir fermentacijos, distilia-

Barbadoso salos prekybinį dokumentą, datuojamą 1703 metais.

cijos, spirito išlaikymo statinėse iki subrendusio romo išpilstymo

Kita vertus, sėkmingi romo distiliacijos pavyzdžiai aptinkami

vyksta Šv. Mykolo abatijos (St. Nicholas Abbey) teritorijoje.

jau XVII amžiaus pradžioje ir kitose Karibų jūros salose bei Pietų Amerikos žemyne.

Romas „St. Nicholas Abbey“ gaminamas iš cukranendrių sulos, todėl išlaiko daugiau gaivių vaisiškų aromatų negu melasos romas, bet tai nėra pagrindinė šio barbadosietiško romo

Stilistinė romo įvairovė Atvykėliai iš Europos pritaikė brandinimo ąžuolo statinėse ir

skirtybė. Darykla garsėja savo nemaišytu vienos statinės (single cask) romu, kuris anksčiau būdavo išpilstomas į butelius po 8 ir 12 metų brandinimo. Pastaraisiais metais šias dvi serijas pakeitė

maišymo principus spiritui, išgaunamam iš cukranendrių mela-

ilgesnio (10 ir 15 metų) išlaikymo burbono statinėje romas.

sos arba iš sulos, tad ilgainiui atsirado dabartinė romo įvairovė.

Kad būtų pagamintos dvi statinės romo, sunaudojama 10 tonų

Skirtumą tarp romų, pagamintų iš skirtingos žaliavos, geriausiai

cukranendrių arba 3000 litrų sulos. Daryklos produkcija yra labai

nusako prancūziški pavadinimai – rhum agricole (romas iš grynos

ribota; romo išpilstymas vyksta rankiniu būdu – apie 300 litrų

cukranendrių sulos, analogiškas kašasai) ir rhum industriel (romas

arba 1,5 statinės per savaitę. Šioje darykloje taip pat gaminamas

iš melasos, cukraus gamybos subprodukto).

nebrandintas, gana neutralus baltas romas, skirtas kokteiliams.

Neretai išskiriami trys pagrindiniai romo stiliai pagal istori-

Specialiai „St. Nicholas Abbey“ daryklos poreikiams adap-

nes jų gamybos tradicijas konkrečių šalių kolonijose: a) britiškas;

tuota vokiška distiliavimo sistema „Annabelle“ leidžia pagaminti

b) prancūziškas; c) ispaniškas. Tai reiškia, kad angliškai kalban-

subtilesnį spiritą, skirtą ilgesniam brandinimui. „Annabelle“ – tai

čiose salose ir šalyse dominuoja tamsesni, svaresni romai su

išmanus distiliavimo katilo ir kolonėlės principų hibridas. Ne-

pastebimu melasos aromatu. Tipiškiausi tokio romo pavyzdžiai

paisant aukšto distiliacijos laipsnio, siekiančio 92 proc. alkoho-

atkeliauja iš Trinidado ir Tobago, Grenados, Barbadoso, Sent

lio, „Annabelle“ išlaiko norimus pirminės žaliavos aromatus ir

Lusijos, Bermudų, Sent Kitso ir Jamaikos.

fermentacijos metu atsiradusius junginius.

Prancūziškai kalbančiose salose labiausiai paplitęs cukranen-

Kadangi cukranendrių derliaus nuėmimas paprastai vyksta nuo

drių sulos romas, arba rhum agricole, kuriame išlieka daugiau

vasario iki birželio, cukranendrių sula koncentruojama į sirupą,

pirminių cukranendrių aromatų. Dėl brangesnės žaliavos tokio

kad ištisus metus darykla būtų aprūpinta tinkama žaliava.

tipo romas yra retesnis, nei romas, pagamintas iš melasos.

Distiliacijai naudojamas lengvai putojantis 8–12 proc. alko-

Klasikiniai šio romo pavyzdžiai gaminami Haityje, Gvadelupoje,

holio „cukraus vynas“, gaunamas fermentuojant cukranendrių

Martinikoje. Ispaniškai kalbančiose salose (Kuboje, Dominikoje,

sulą (17 proc. cukraus). Prieš brandinimą statinėse spiritas yra

Puerto Rike) ir kontinentinėse šalyse (Panamoje, Gvatemaloje)

skiedžiamas iki 65 proc. alkoholio. Verta atkreipti dėmesį, kad

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

romas

palyginti su viskio brandinimu statinėse Škotijoje arba konjako Prancūzijoje, kur kasmet išgaruoja apie 2 proc. skysčio tūrio, karšto klimato Karibų jūros salose be kruopščios kontrolės šis procesas yra kelis kartus greitesnis. Garavimas gali siekti iki 10 proc. tūrio per metus, o tai ne tik paverčia brandinimą ekonomiškai neveiksmingu procesu, bet ir pats romas tampa pernelyg paveiktas medžio taninų. Neretai gamintojai, siekdami subalansuoti ilgai brandinto romo savybes, naudoja saldiklius ir dalį jaunesnio, vaisiškesnio romo, tačiau romas „St. Nicholas Abbey“ šiuo požiūriu yra kitoks. Pasak daryklos atstovo Simono Warreno (jo tėvas Larry Warrenas yra dabartinis daryklos savininkas), čia naudojama distiliavimo sistema, ilgas brandinimas, atskirų statinių išpilstymas nenaudojant saldiklių arba karamelės spalvai koreguoti priartina „St. Nicholas Abbey“ romo stilių prie armanjako. Paragavę 10 ir 15 metų išlaikyto romo, galime iš dalies sutikti su šia nuomone, kadangi juntame vaisišką, švarų ir koncentruotą aromatą, ryškią ąžuolo statinės įtaką, tačiau burnoje beveik neaptinkame saldumo ir tirštumo pojūčio, būdingo daugeliui „sureguliuotų“ romų. Rafinuota ir gyvybinga pirmoji ataka su švelniomis vaisiškomis natomis, kuriai atslūgus, įsigali graikinių riešutų ir tabako posko-

„St. Lucia Distillers“ romo darykla „Denros Strong Rum“ romas išpilstomas būdamas 80 proc. alk. stiprumo

nis. Tai išskirtinio taurumo, atskiros kategorijos vertas gėrimas, kurio nesinori gretinti su armanjaku, viskiu ar kitais tauriaisiais gėrimais. Kiti du verti paminėti Barbadoso romai – „Doorly’s Fine Old Barbados Rum XO“ („R. L. Seale & Co. Ltd“ darykla) ir „Mount Gay Extra Old“. Pirmasis romas iš fermentuotos melasos buvo brandinamas viskio statinėse ir galutinėje stadijoje išlaikomas oloroso chereso statinėse. Tai yra vidutinio svarumo romas su tropinių vaisių, prieskonių, kepintų riešutų aromatais ir šiltu dūminiu poskoniu. Gal kiek neįprastas šio romo prieskoniškumas išskiria jį lyginant su Barbadoso klasika tapusiu „Mount Gay Extra Old“ romu, kuris yra skirtingų metų burbono statinėse išlaikytų dvigubos distiliacijos romų mišinys. Kiekvienos romo statinės amžius svyruoja nuo 8 iki 15 metų. Šis romas yra gana svarus, su vanilės, bananų, kepinių ir saldžių prieskonių aromatais, sodraus ir malonaus skonio, patrauklaus plačiajai romo mėgėjų bendruomenei.

gintaro spalvos romas su medaus ir vanilės aromatais bei tabako, džiovintų vaisių ir prieskonių natomis burnoje. Visai neseniai „Chairman’s Reserve“ linija buvo papildyta riboto kiekio „Forgotten Casks“ serija. Tai nuo 7 iki 12 metų brandinamo romo mišinys, pasirodęs rinkoje po 2007 metais darykloje kilusio gaisro. Tuomet ir atsirado „pamirštų statinių“, kuriose romas buvo išlaikytas ilgiau nei planuota. „Chairman’s Reserve Forgotten Casks“ yra intensyvaus džiovintų vaisių, tabako ir saldymedžio aromato, rudų prieskonių ir meduje išlaikytų vaisių skonio, puikaus balanso romas. Galiausiai vienas iš daryklos flagmanų – romas „Admiral Rodney“, kurio amžius yra mažiausiai 12 metų. Kiekviena jo sudedamoji dalis atskirai brandinama „Jim Beam“, „Jack Daniels“ ir „Buffalo Trace“ burbono statinėse. Šis romas yra šviesios gintaro spalvos, labai subtilaus aromato su džiovintų slyvų, razinų ir

Sent Lusijos salos romas vieningoje „St. Lucia Distillers Group of Companies“ šeimoje Sent Lusijos romas gana retai nukeliauja toliau nei į artimiausių salų parduotuves, tačiau taip yra dėl nedidelio produkcijos kiekio, o ne dėl jos nepatrauklumo. Puikios kokybės romas suvartojamas vietinėje rinkoje, kurią formuoja keli prekių ženklai, atstovaujantys per 25 pavadinimų romui. Visus juos jungia vaizdingame Roseau slėnyje esanti „St. Lucia Distillers“ romo darykla, kurioje įrengtos netgi keturios skirtingos distiliavimo sistemos. Didžiausią rinkos dalį užima bazinio lygio romas, žymiausias toks yra auksinis „Bounty“ romas. Jis yra laikomas populiariausiu St. Lusijos stipriuoju gėrimu („The Spirit of St. Lucia“), tačiau kaina ir kokybe nežymiai skiriasi nuo kitų panašaus lygio importuojamų gėrimų. Tai yra švaraus skonio romas su medaus ir razinų natomis, dažnai naudojamas kokteiliuose. Kur kas didesnio dėmesio vertas vietinis Premium ir Super premium kategorijos romas. Čia reikia paminėti „Chairman’s Reserve“ liniją, kurios vidutiniškai penkerius metus statinėse brandinamas romas yra pelnęs visas įmanomas tarptautines nominacijas, tačiau tebėra prieinamos kainos. Tai šviesiai rudo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

skrudinimo natomis, koncentruoto skonio, su karamelės, crème brulee, šokolado ir prieskonių niuansais. Super premium kategorijos romas „Admiral Rodney“ yra dar vienas įrodymas, kad Karibų salos gali didžiuotis ne vien savo saulėtais paplūdimiais, bet ir aukščiausio lygio tauriaisiais gėrimais, kuriuos verta plačiau atverti Europai.

romas

l „St. Nicholas Abbey“ romo darykla V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

sūris

Gilus Džiugiadienis

au antri metai iš eilės didžiausio Lietuvoje kietųjų sūrių

pilkšvos iki sodrios gintaro, su išryškėjusiais druskos kristalais.

gamintojo „Žemaitijos pieno“ gaminamas kietasis sūris „Džiu-

Skiriasi trupumas laužant, ypač tai pajutome imant mėginius

gas“ savo gimtadienį švenčia giliai. Šventės gilumas pasireiškia tuo, kad pakviesti svečiai supažindinami su sūrio gimimo procesu, visa gamybos technologija ir galiausiai suteikiama galimybė fiziškai skverbtis į pačių sūrių galvų gelmes, imami mėginiai vertinimui. Atsitiktinės atrankos būdu vertinimui buvo imami mėginiai

iš skirtingo brandinimo sūrio galvų. Skirtingas gurgždumas, tekstūra vertinant pirštais, burnos apvėlimas ir sultingumas bei gaivumas burnoje. Žavėjomės šio unikalaus sūrio milžiniška jėga, kurią, kaip aprašoma Džiugo legendoje, suteikia speciali receptūra, ypatinga sūrio gamybos technologija, jo brandinimo sąlygos bei sūrio

iš dvylikos, dvidešimt keturių, trisdešimt šešių ir keturiasdešimt

valgymo principai. Ilgai ir lėtai kramtant atsiveria visa skonių

aštuonių mėnesių brandinimo sūrio galvų.

paletė – sviestiškas švelnumas, riešutiškas brandumas, karame-

Vertinama sūrio išvaizda, kvapas, skonis, tekstūra.

liškas saldumas, šviežios žolės gaivumas, jūros bangos sūrumas...

Visų brandžių „Džiugo“ sūrių masė gana marmuriška, vie-

Kiekvienam savaip, bet visada gerai.

tomis matosi baltos arba balkšvos salelės, spalva nuo gelsvai

Daiva Mumgaudienė

Džiugiadienio svečiai ir įmonės vadovai, turėję gilią galimybę susipažinti ir vertinti „Džiugą“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Bordo

2011 m. derlius Soterne ir Barsake Arūnas Starkus

l Olivier Casteja – „Château Doisy - Vedrines“ savininkas ir Soterno su Barsaku Grand Cru Classés prezidentas

oternas (Sauternes) su Barsaku (Barsac) – tauriausio ir

porą savaičių. 2010-aisiais derliaus skynimas išsitęsė iki šešių

brangiausio saldaus Bordo vyno komunos – liko vienintelės

savaičių, uogos buvo skinamos atrenkant, lėtai, tačiau rezultatas

pasaulyje, neturinčios alternatyvios taktikos, jei derliaus metai labiau tinka sausajam, o ne saldžiajam vynui daryti. Tokajų

buvo ne prastesnis, tik su kiek daugiau rūgšties. 2011-aisiais vyndariams dėl derliaus teko pakovoti. Po labai

tokiais atvejais gelbsti sausieji „Furmint“, „Harslevelu“ ar pusiau

ankstyvo, sauso pavasario ir mėnesiu ankstesnės vegetacijos va-

saldūs „Szamorodni“, Elzase, Vokietijoje saldus vynas ir šiaip

saros vidurys buvo lietingas, todėl vynuogių krūmai išleido daug

tesudaro kelis procentus bendros apimties, jis greičiau vyninės

naujų lapų, kuriuos per lietų teko dažnai skabyti. Nors kekeras

puošmena nei darbinis arkliukas. Austrai Burgenlande įsigudri-

pasklido jau rugsėjo pradžioje, tačiau cukraus uogos nespėjo

no daryti ne tik baltąjį, bet ir sausą raudonąjį, rožinį, putojantį

sukaupti tiek daug, kiek ankstesniais metais. Nespėjo sušvelnėti

sausą vyną, Luaroje saldaus „Chenin Blanc“ gamintojai lengvai

ir rūgštis. Vyndariai turėjo atrinkinėti uogas ir negailestingai

persijungia į pusiau sauso (moelleux) vyno darymą, arba, kaip

išmesti neatitinkančias kokybės reikalavimų. Derliaus rinkimas

Savennieres apeliacija, iš viso atsisako saldžiojo gamybos. Bordo

baigėsi mėnesiu anksčiau nei įprastai. Po fermentacijos dauge-

gerbėjai galėtų ginčytis, kad rinkoje jau dešimtmetį galima

lis vynų turėjo dešimtadaliu daugiau rūgšties ir apie 10 proc.

aptikti „Yquem Y“, „Rieussec R“, „Suduiraut S“, „Climens C“ „Le G de

mažiau alkoholio nei klasikiniais 2010-aisiais.

Château Guiraud“ – garsiųjų Soterno ir Barsako ūkių sauso vyno. Tačiau pagal kiekį ir kainą jie toli gražu neprilygsta saldžiam vynui, o ir vynuogynų sudėtis nelabai tinka sauso vyno gamybos

2011 metų derliaus saldaus vyno rinkoje pasirodė gerokai mažiau nei ankstesniais metais, pavydžiui: „Château Guiraud“ ūkyje derlingumas – vos 900 l/ha

plėtrai, nes čia dominuoja kekeriniu puviniu (botrytis cinerea)

(2010 m. – 1 400 l/ha), padaryta 48 000 butelių (2010 m. –

lengvai apsikrečianti ‘Semillon’ veislė, iš kurios pagamintas sau-

120 000)

sas vynas ne toks paklausus kaip „Sauvignon Blanc“ iš gretimo Pesako-Leonjano. Verta prisiminti, kad 2009 ir 2010-ieji Bordo buvo puikūs metai saldžiajam kekeriniam vynui gaminti: 2009-aisiais kekerinis puvinys pasklido labai greitai, cukraus kiekis kaupėsi vynuogėse neįtikėtinu greičiu, puikios kokybės vynuogės nuskintos per

„Château La Tour Blanche“ 2011-aisiais surinko 800 l/ha (2010 m. buvo surinkta 1940 l/ha), „Château Lafaurie-Peyraguey“ 2011 m. padarė 27 600 butelių, o 2010-aisiais – 39 600. Turint omenyje, kad 2012-ieji buvo dar prastesni, Barsako ir Soterno gamintojams šiuo metu nelengva verstis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

aliejus

Kaip gimsta geriausias pasaulyje

alyvuogių aliejus Liana Davletšina

Nuo senovės Romos laikų žmonės, gaminantys alyvuogių aliejų, buvo dviejų tipų: tie, kurie siekia didžiausio pelno, ir tie, kurie siekia pagaminti geriausią produktą. Francesco De Carlo šeimos varomoji jėga – tikslas kasmet sukurti geriausią savo gyvenime alyvuogių aliejų. Tačiau ar paprasta daryti geriausią? Detaliai susipažinę su visais alyvuogių aliejaus gamybos etapais, suprasime, kaip gimsta kokybė ir kiek ji kainuoja.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

aliejus

Šeimos verslas, trunkantis 400 metų Nusikelkime į nedidelį Bitrito miestelį Apulijos regione, Pietų Italijoje, kur, miesto archyvų duomenimis, jau daugiau nei 430

darbas šiek tiek pristoja tik rugpjūčio mėnesį, kuomet visa Italija atostogauja. Tačiau ir tuomet šeima savo gimtojo krašto nepalieka, juk šalia, vos už kelių kilometrų – Adrijos jūros paplūdimiai.

metų gyvuoja De Carlo šeimos ūkis, valdantis 60 hektarų plotą, kuriame auga 12 000 alyvmedžių. Ūkio svečių menės sienos nukabinėtos šimtais itališkų ir tarptautinių apdovanojimų, tarp kurių ir „Geriausias alyvuogių aliejus pasaulyje 2013“, „Geriausias aliejaus ūkis pasaulyje 2014“*. Visa tai yra ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. Šiandien šiame ūkyje darbuojasi visa šeima: 65 metus einantys Saverio ir Grazia De Carlo, vaikai – Marina su vyru Arturo ir sūnus Francesco. Čia savo laimingas vaikystės dienas leidžia ir dvejų metų Marinos dvynukai – Gianfranco ir Saverio. Vyresnieji įsikūrę tiesiog virš aliejaus spaudyklos (it. frantoio), todėl gali nuolat kontroliuoti aliejaus gamybos procesą. Sezono įkarštyje jie tai daro pasikeisdami 24 valandas per parą. „Geriausių rezultatų versle galima pasiekti tik tuomet, kai ūkyje pluša visi šeimos nariai“, – sako Grazia De Carlo. Šeimos vyrai Saverio, Francesco ir Arturo dirba vyriškus darbus – organizuoja derliaus nurinkėjų komandų (it. squadre) darbą, važinėja po laukus, vertina, kurios alyvuogės tinkamai sunokusios, kada ir kaip skinti, priima atvykstantį į spaudyklą derlių, sukasi tarp spaudimo įrenginių, kontroliuoja visus gamybos etapus, vertina iš čiaupo trykštantį šviežią aliejų. Marina rūpinasi produkcijos pardavimu už Italijos ribų, atstovauja ūkiui tarptautiniuose konkursuose. O ponia Grazia kuruoja vidaus rinką. Italijoje pastebima tendencija – mažieji alyvuogių aliejaus ūkiai uždaromi, senosios kartos atstovai nebepajėgia dirbti ūkyje, o jaunajai kartai toks gyvenimo būdas nebepatrauklus, jie traukia į didmiesčius, renkasi prestižines, fizinio darbo nereikalaujančias profesijas. Marina ir Francesco de Carlo yra vieni iš nedaugelio, kurie nė nedvejodami pabaigę aukštuosius mokslus (Francesco įgijo aliejaus technologo specialybę) grįžo į gimtąjį Bitrito miestelį, kad padėtų tėvams darbuotis ūkyje. Šeima ūkyje praleidžia 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus, ūkio

Geriausieji visada ieško naujovių De Carlo šeima Apulijoje garsėja savo novatoriškumu. Jie pirmieji 1962 metais iškasė gręžinius ir sukūrė drėkinimo sistemą, taip ne tik padidinę derliaus kiekį, bet ženkliai pagerinę pagaminamo aliejaus kokybę. Jų pavyzdžiu vėliau pasekė kiti aliejaus gamintojai. Praėjus šešeriems metams, jie, vėlgi vieni pirmųjų Italijoje, pradėjo naudoti bandomuosius mechaninius presus ir centrifugas tam, kad gamybos procese atskirtų aliejų nuo alyvuogių išspaudų ir vandenį nuo aliejaus, kai visi likusieji tebenaudojo hidraulinį presą, dar XIX a. išrastą Ravanaso. Tuo metu vietiniai kalbėjo, kad ūkio savininkas Saverio pakvaišo, nes rizikuoja savo šeimos vardu eksperimentuodamas su naujoviškomis technologijomis. Iš tiesų, pirmosios centrifugos panaudojimas virto tikra katastrofa: nors aliejus ir pasižymėjo puikiais cheminiais parametrais, bet buvo netinkamas vartoti – itin kartus. Tačiau Saverio De Carlo tai nesustabdė. Nors pirmosios „Alfa Laval“ centrifugos išradėjas dėl netikusio išradimo nusižudė, Saverio nepasidavė, toliau dirbo su kitais šios gamyklos specialistais, kol buvo sukurta tokia mašina, iš kurios vieną dieną ištryško nuostabaus skonio ir kokybės produktas – tyriausias alyvuogių aliejus. Milijoninės investicijos atsipirko su kaupu. Kiti alyvmedžių savininkai, neturintys modernios spaudyklos, netrukus pradėjo masiškai vežti savo alyvuoges De Carlo šeimai prašydami išspausti aliejaus jų spaudykloje. Dabar absoliuti dauguma į aukščiausią alyvuogių aliejaus kokybę orientuotų gamintojų perėjo prie centrifugomis („Alfa Laval“, „Pieralisi“) paremtos aliejaus išgavimo sistemos, kuri yra ne tik efektyvesnė, bet ir įgalina pagaminti itin aukštos kokybės aliejų. Tačiau, kad pagamintum tokį aliejų, anot Saverio De Carlo, reikia ne tik modernios alyvuogių aliejaus spaudyklos, bet ir išmanyti bei taikyti tinkamus žemdirbystės metodus.

* Vienintelis pasaulinis alyvuogių aliejaus vadovas FLOS OLEI (www.flosolei.com). Jo redaktoriai ir leidėjai Marco Oreggia ir Laura Marinelli – vyno ir maisto žurnalistai, kaip degustuotojai ir ekspertai, įtraukti į Nacionalinį tyro ir ypač tyro alyvuogių aliejaus ekspertų sąrašą.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

aliejus

visuomet tiesiami audeklai. Alyvuogių skynimo būdas priklauso nuo medelių amžiaus. Jaunų medelių alyvuogės skinamos specialiu kombainu: jo žnyplės apglėbia medelį, papurto ir alyvuogės sukrenta ant audeklo. Šio būdo nepavyks pritaikyti šimtamečiams alyvmedžiams. Nuo tokių medžių alyvuogės skinamos tik rankomis ir mechaninėmis purtyklėmis, kurios vibruodamos purto alyvuoges nuo kiekvienos šakos atskirai, tačiau tai labai imlus laikui, varginantis ir brangiai kainuojantis rinkimo būdas.

Spausti kuo greičiau Ant audeklo sukritusios alyvuogės kraunamos į plastikines dėžes su ertmėmis orui bei saulės spinduliams patekti ir vežamos į spaudyklą. Idealu, jei aliejų pavyksta išspausti per Kada ir kaip skinti alyvuoges Ypač tyras alyvuogių aliejus yra vienintelis aliejus, kuriam ypač svarbi yra žaliava – alyvuogės. Italijoje išskiriama 620, o visame pasaulyje per 1300 alyvuogių veislių. Nuo veislės priklauso riebalų rūgščių sudėtis, polifenolių kiekis, vaisiškumas, organoleptinės savybės. Kad vaisius iš dirvožemio gautų reikiamų medžiagų, reikalinga nuolatinė dirvožemio priežiūra – erozijos prevencija, tręšimas (tam puikiai tinka išspaudos, veikia kaip natūralios trąšos), teisingas drėgmės paskirstymas. Alyvmedžiai turi negilią ir plačią šaknų sistemą, todėl klesti uolėtame, vandeniui laidžiame kalkakmenio dirvožemyje. Nors kol kas vienareikšmiškų moksliniais tyrimais paremtų rezultatų nėra, Saverio teigia, kad alyvmedžiai, augantys greta dirvožemį papildančių migdolų medžių, šilkmedžių, subrandina sodraus skonio vaisius, iš kurių vėliau išspaudžiamas nepakartojamo skonio alyvuogių aliejus. Tiesioginės įtakos derliui turi drėgmės kiekis ir saulės spindulių gausa, ypač alyvuogių nokimo laikotarpiu – birželio ir liepos mėnesiais. Kuo daugiau saulės ir mažiau vandens, tuo daugiau aliejuje jausime kartumo ir pikantiškumo, tačiau mažiau aromatų, vaisiškumo. Tenka ieškoti balanso, o tai nėra paprasta. Medicinos tėvas Hipokratas, gyvenęs 400 m. prieš Kristų, aprašė 60 alyvuogių aliejaus panaudojimo būdų, tačiau maistui rekomendavo tik iš žalių, nesunokusių alyvuogių pagamintą aliejų. Šiandien geriausiam aliejui alyvuogės skinamos tol, kol jose

keletą valandų nuo alyvuogių surinkimo. Laikas nuo skynimo iki išspaudimo yra itin svarbus. Dažnai būtent šiame etape dėl ilgo laikymo sandėlyje (ES reikalavimas – alyvuogės nuo surinkimo turi būti išspaustos per 24 valandas, tačiau pramoniniai ūkiai užtrunka ir keletą parų) pačiose alyvuogėse pradeda vykti savaiminė fermentacija, o iš tokių alyvuogių pagamintas aliejus būna suplėkęs, atsiranda nuosėdų. „De Carlo“ ūkyje alyvuogės nelaikomos sandėlyje, jos dėžėse būna tik tol, kol patenka į spaudyklą. Čia nedelsiant automatiškai plaunamos, atskiriamos nuo kotelių, lapelių. Išvalytos alyvuogės keliauja į mechaninį presą. Tiesa, „De Carlo“ vis dar naudoja ir antrą liniją, kurioje alyvuoges traiško 3 didžiulės granito girnos, besisukančios ratu ant masyvios granito plokštės. Sutraiškytos alyvuogės maišomos iki vientisos masės. „De Carlo“ ūkyje tai trunka apie 20 minučių, kituose ūkiuose gali siekti iki 45 minučių. Šiame etape taip pat reikia siekti pusiausvyros. Maišant per trumpai, aliejus bus kartus, tačiau neturės aromatų, o maišant per ilgai, aliejus gali prarasti tiek kartumą, tiek aromatus, tačiau aliejaus bus išspausta daugiau. Tinkamos konsistencijos masė keliauja į horizontalią centrifugą (3000 apsisukimų per minutę galios), kurioje atskiriamos išspaudos (odelės, kauliukai ir kt.) ir skysčiai. Tuomet skysčiai keliauja į vertikalią centrifugą, kurioje vanduo atskiriamas nuo aliejaus. Labai svarbu, kad aliejaus gamyba vyktų ne aukštesnėje kaip 27 °C temperatūroje, t. y. šaltojo spaudimo būdu, antraip pagamintas aliejus įgaus sukepusio riebalo kvapą ir skonį, praras šviežius aromatus.

dar dominuoja žalia spalva. Skynimo laikas priklauso nuo alyvuogių veislės, pavyzdžiui, ‘Ogliarola‘ skinamos spalio viduryje, o ūkio pasididžiavimas – ant šimtamečių alyvmedžių sunokstančios ‘Coratina‘ – gruodžio pradžioje, tačiau net ir tuo metu iš jų

Butelio spalva – svarbu Tik praėjus visas šias stadijas, o kiekviena yra itin svarbi,

pagamintas aliejus būna gana kartus, intensyvaus vaisiškumo.

norint pagaminti defektų neturintį produktą, gauname žalią,

Žalios spalvos alyvuogėse gausu polifenolių, tačiau aliejaus iš jų

kvapnų tirštą eliksyrą – ypač tyrą alyvuogių aliejų. Prieš išpils-

išspaudžiama dukart mažiau, nei iš sunokusių, minkštų violeti-

tant į butelius, paskutinis privalomas reikalavimas – filtravimas

nės ar beveik juodos spalvos alyvuogių (tiesa, tokiose alyvuogė-

naudojant popierinį filtrą. Nefiltruotas aliejus turi būti suvarto-

se žmogui naudingų polifenolių išvis nebus).

tas per trumpą laiką, kadangi jame vyksta oksidacija, o filtruotas

Šiukštu alyvuogių negalima rinkti nuo žemės – iš tokios ža-

gali būti laikomas kur kas ilgiau, net keletą metų. Save gerbiantis

liavos pagamintas aliejus neabejotinai turės pelėsio, oksidacijos,

ir aukštos kokybės siekiantis gamintojas visuomet pilstys aliejų

žemės defektų.

tik į tamsinto stiklo butelį. Skaidriame butelyje vyksta oksidaci-

Derliaus nurinkimas yra vienas iš brangiausių aliejaus gamybos etapų, tačiau turintis didelę įtaką kokybei. Pramoniniai ūkiai, auginantys šimtus ir milijonus tankiai susodintų jaunų medžių,

ja, aliejus įgauna defektą ir, net turėdamas ypač tyro alyvuogių aliejaus kategoriją, gali labai greitai ją prarasti. Tiesa, pagaminto aliejaus neskubama išpilstyti į butelius, jis

derlių skina mašinomis, konvejeriu. Tačiau aukščiausios kokybės

laikomas nerūdijančio plieno talpose, padengtose azotu (šiuolai-

siekiantys ūkiai, tokie kaip „De Carlo“, kurių laukuose auga ir

kinė itin brangi technologija): taip apsaugoma nuo kontakto su

jauni, ir šimtamečiai, jokiai mechanizacijai nepavaldūs alyvme-

deguonimi ir išsaugomos visos organoleptinės savybės.

džiai, taip nedaro. Kad uogos nekristų ant žemės, po medeliais

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

aliejus

Kokybiško alyvuogių aliejaus savybės Profesionalių aliejaus degustuotojų išskiriamos kokybiško alyvuogių aliejaus savybės: kartumas (it. amaro), pikantiškumas (it. piccante) ir vaisiškumas(it. fruttato). Kartumas ir pikantiškumas juntamas, jei aliejus pagamintas iš sveikų, žalių, nesunokusių alyvuogių. Vaisiškumo, arba malonių aromatų, buvimui įtaką daro visi straipsnyje aptarti etapai, pradedant alyvuogių nokimu ir baigiant tinkamu išpilstymu į butelius. ES teisės aktų reikalavimai aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo, arba ypač tyram alyvuogių aliejui: Išgautas tiesiogiai iš alyvuogių ir tik mechaninėmis priemonėmis. Laisvųjų riebalų rūgščių kiekis, išreikštas oleino rūgštimi (paprasčiau –rūgštingumas) yra ne didesnis kaip 0,8g/100g. („De Carlo“

aliejaus rūgštingumas – 0,2 g/100 g, polifenolių –550 mg/kg) Vaisiškumas – didesnis už 0, taip pat aliejuje neturi būti nustatyta jokių defektų. Polifenolių kiekiui, lemiančiam kartumą ir pikantiškumą, apskritai netaikomi jokie reikalavimai, o juk būtent nuo jų priklauso aliejaus nauda žmogui (natūralūs oksidantai, stabdantys organizmo senėjimą). Taigi aliejus gali būti tiesiog joks ir kartu turėti ypač tyro alyvuogių aliejaus kategoriją. Išvada: reguliavimas paviršutiniškas, reikalavimai minimalūs, o rūgštingumui nustatytos ribos per plačios. Atsakomybė pagaminti tikrai kokybišką alyvuogių aliejų (žemo rūgštingumo, gausų polifenolių) tenka gamintojui.

Aliejaus aromatai (kiekvienos kategorijos sąrašas nėra baigtinis): aromatai

Aprašymas

Žoliški

šviežiai nupjautos žolės, šieno, eukaliptų, alyvmedžio lapelių, pomidorų lapelių); prieskoninių žolelių (lauro lapų, mairūnų, bazilikų, mėtų, mirtų, samanų, čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, petražolių, šalavijų

Prieskoninių žolelių

lauro lapų, mairūnų, bazilikų, mėtų, mirtų, samanų, čiobrelių, rozmarinų, raudonėlių, petražolių, šalavijų

Gėliški

levandų, rožių, ramunėlių, mimozų); citrusinių vaisių (citrinų, apelsinų, bergamočių, greipfrutų

Baltų vaisių

abrikosų, obuolių, kriaušių, persikų

Egzotinių vaisių

ananasų, bananų, mangų, papajų, pasiflorų

Džiovintų vaisių Riešutiški

migdolų, graikinių riešutų, pinijų, pistacijų

Raudonų vaisių ar uogų

braškių, aviečių, žemuogių, mėlynių, serbentų

Prieskonių

cinamono, baltųjų pipirų, juodųjų pipirų, žaliųjų pipirų, vanilės, imbiero

Daržoviški

artišokų, šparagų, dagių, cikorijų, pupelių, pankolių, ridikų, salierų, gražgarsčių, pomidorų

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas L

ietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos

Kitos nominacijos:

someljė asociacija. Kiekvienas vyno platintojas turi teisę

1. Geriausias šampanas

varžyboms pateikti 25 vynus, kuriuos vertina kviestinė komi-

2. Geriausias putojantis ne šampanas

sija, sudaryta iš geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis aklųjų

3. Geriausias natūraliai saldus

degustacijų rezultatais (geriausiai pasirodę vynai degustuojami

4. Geriausias likerinis

du kartus), vynams skiriami atitinkami medaliai:

5. Geriausias rožinis

90 balų ir daugiau įvertintas vynas apdovanojamas aukso medaliu,

6. Metų vyninė 7. Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai

88–89 balai – sidabras, 86–87 balai – bronza.

Lietuviškos neputojančio vyno nominacijos: 1. Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų

Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas nuo 2014 m.

2. Geriausias lietuviškas aviečių

skelbiamas GERIAUSIUOJU. Ankstesniuose čempionatuose

3. Geriausias lietuviškas obuolių

geriausias vynas būdavo apdovanojamas „Grand Prix“. Tokios

4. Geriausias lietuviškas vynuogių

formuluotės buvo atsisakyta ir nuspręsta praplėsti kategorijų

5. Geriausias lietuviškas uogų, vaisių

sąrašą, skiriant tokius GERIAUSIOJO titulus: Degustacinė komisija: Baltieji vynai:

J. Šliogeris (varžybų komisaras), A. Starkus (LSA prezidentas),

1. Geriausias „Chardonnay“

I. Lykova (Someljė studentė), A. Ladinskis (nepriklausomas eks-

2. Geriausias „Sauvignon Blanc“

pertas), J. Smičienė (Pernod Ricard Lietuva), G. Jašinskas (Mine-

3. Geriausias „Riesling“

raliniai vandenys), A. Pagojus (Vyno klubas), P. Jarašūnas (Mine-

4. Geriausias kitų baltųjų veislių Raudonieji vynai:

raliniai vandenys), M. Paliukas (Mineraliniai vandenys), R. Starkus

1. Geriausias Italijos raudonasis

(Vyno klubas), A. Valčiukas (Vyno klubas), A. Darasevičius (Time),

2. Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis

N. Miežys (Kempinski Hotel Cathedral Square), S. Smolskij

3. Geriausias Prancūzijos raudonasis

(Eugesta), A. Koncijalovas (Liviko), A. Sargūnienė (Istvestas),

4. Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis

V. Burbulis (Burbulio vyninė), Ž. Barzda (Burbulio vyninė), I. Šarov

5. Geriausias kitų šalių raudonasis

(Vyno klubas), R. Jurkėnas (nepriklausomas ekspertas), R. Nagelė (LVA prezidentas), A. Diliautas (Lietuvos vyndarys), A. Ramaškevičienė (Lietuvos vyndarė), E. Petkus (Lietuvos vyndarys). Lietuvos someljė asociacijos informacija

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – Geriausi savo kategorijos vynai

Čempionato rezultatai

Zind Humbrecht Riesling Calcaire AOC 2011

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2010

Prancūzija

Italija

Blyški auksinė spalva su oranžiniais atspalviais. Muskato riešutų, persikų, žaliosios citrinos ir prieskonių aromatas. Vidutinės rūgšties, aliejiškos tekstūros, minerališkas vynas.

Intensyvi auksinė spalva. Prinokusių baltų vaisių, mango, ananaso, sviesto, riešutų, prieskonių aromatas. Svarus, gaivus vynas. Ypač ilgas poskonis. Brandinta naujose statinėse.

Vyno klubas

Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2012

Bellingham The Bernard Series Old Vine Chenin Blanc Coastal Region WO 2012

Naujoji Zelandija

PAR

Blyški citrininė spalva. Intensyvus alyvuogių aliejaus, šviežios žolės, citrinos bei žalių papajų aromatas. Koncentruotas, sausas, svarus, labai gaivus vynas. Tvarus poskonis.

Sendinto aukso spalva. Intensyvus saldžių prieskonių, sunokusių vaisių, žemės, džiovintų bananų aromatas, su šiek tiek dūmiškų ir žoliškų kvapų. Svarus, vidutinės rūgšties, švarus vynas. Juntama ąžuolo įtaka.

Vyno klubas

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – Geriausi savo kategorijos vynai

Juan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2011

Masciarelli Marina Cvetic Montepulciano D’Abruzzo DOC 2009

Ispanija

Italija

Vidutiniškai intensyvi rubino spalva. Labai vaisiškas, kvepia avietėmis, vanile, saldymedžiu. Daug rūgšties, jauni taninai, labai svarus. Tvarus poskonis.

Rubino spalva su raudonu atspalviu. Aromatas koncentruotas, vaisiškas su trupučiu dūmiškumo bei vyšnių ir ąžuolo prieskonių niuansais. Svarus, daug rūgšties. Juntamas šokolado ir vanilės poskonis.

Mineraliniai vandenys

Vyno klubas

Chateau Picoron Castillon Cotes de Bordeaux AOC 2010

World’s End if Six Was Nine Napa Valley 2010

Prancūzija

JAV

Vyšnių spalvos su rubininiu atspalviu. Juntama naujos statinės įtaka aromatui, vaisiškumas, kvepia vyšnių uogiene. Maloniai subalansuotas ir kompleksiškas švelnios rūgšties ir vidutinių taninų vynas.

Intensyvios rubino bei vyšnių spalvos. Vynas kvepia vyšniomis, saldžiais prieskoniais, oda, šokoladu. Maloni vaisiška ir kiek saldi ataka. Gausu rūgšties ir šilkinių taninų. Vidutinio svarumo, tvaraus poskonio vynas.

Eugesta

Vyno klubas

Bovin Imperator Vranec 2012

Caruso&Minini Tasari Rosato Terre Siciliane IGP 2013

Makedonija

Italija

Rubino spalva su mėlynu atspalviu. Juntama saldi ąžuolo vanilė, saldymedis bei „žaluma“, kaip paprika ir begonijos. Vyne nemažai rūgšties, jauni, bet švelnūs taninai. Intensyvus, svarus, tvaraus poskonio vynas.

Ryški avietinė spalva. Vynas kvepia braškėmis, pipirais, raudonomis uogomis. Rūgštis švelni, kremiški taninai, vidutinis svarumas.

Office City

Burbulio vyninė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – Geriausi savo kategorijos vynai

Deutz Amour De Deutz Brut Champagne 2005

Ca del Vent Sospiri Brut Franciacorta 2006

Prancūzija

Italija

Blyški citrininė spalva ir negreitai kylantys burbuliukai. Aromatas minerališkas, juntami autolizės kvapai, persikai, gėlės. Vidutinis svarumas, daug rūgšties ir vaisiškumo. Tvarus poskonis.

Aukso spalva. Kvepia prieskoniais, prinokusiais tropiniais vaisias. Labai ąžuoliškas. Sausas, svarus, vidutinės rūgšties vynas. Tvarus poskonis.

Liviko

Burbulio vyninė

Kracher Trocken Beerenauslese No.3 2001

Emilio Lustau P.X. San Emilio Solera Reserva Jerez DO

Austrija

Ispanija

Labai intensyvi vario spalva. Kilniojo pelėsio aromatai: džiovintų vaisių, figų, medaus. Daug rūgšties, tvarus sūrokas poskonis.

Rusva spalva, intensyvus slyvų, figų, šokolado, kavos, jodo ir jūros dumblių aromatas. Svarus, bet su nedaug rūgšties vynas. Labai tvarus poskonis.

Vyno klubas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas

Teisėjos nuomonė:

buvo intriguojančios burbulų varžybos Rasa Starkus*

utojančio vyno era įsibėgėja ir Lietuvoje. Jis gurkšnojamas

puikaus aromato, „Amour De Deutz 2005“, ką tik į Lietuvos rinką

ne tik pasitinkant svečius, ne tik su desertu linksmybių

įžengusių legendinių „Pol Roger“ šampano namų 2004 metų

pabaigoje. Vis dažniau burbuliukų žaismą tiesiog ragaujame ir

derliaus vaisiškai skalsus, vos juntamo autolizės, mielių skonio

mėgaujamės jų paslaptimi ar deriname prie bet kurio patiekalo

vintage; žavusis „Billecart-Salmon Cuvee Nicolas Francois Brut

ir atrandame vis naujų potyrių.

1999“, kaip visuomet tryškęs gaivumu ir jaunyste. Iš senesnių

Galbūt todėl šįmet tiek pusfinalis, tiek finalas išsiskyrė savo

derlių ypatingais miško, riešutų, kavos, juodos duonos kvapais

įvairove ir kokybe. Visų pirma apie pusfinalį. Ačiū organizato-

išsiskyrė „Moutard Blanc de Blanc Brut Champagne Vintage

riams, nepašykštėjusiems įtraukti tiek įdomybių, kad nekart

1996“ bei „Moët&Chandon Grand Vintage Blanc Brut 1993“ šam-

vertintojų antakiai kilnojosi kaip mašinos valytuvai per liūtį.

panai. „Henriot Brut Rose“ žemuogių natos priminė, kad artėja

Teisingai įvertinti ir neapsirikti, kai vienas paskui kitą keliauja

vasara. Reikia pridurti, kad tik minimaliai subtilumu ir galbūt

skirtingais metodais padaryti vynai, kartais būdavo keblu vien

burbuliukų žaismingumu atsiliko tradiciniu metodu padaryti

dėl netikėtos skonių ir aromatų gausos. Pasirodo, putojančių

kitų šalių vynai: angliškasis „Ridgeview Bloomsbury 2011“ bei

vynų geografija Lietuvos rinkoje plečiasi. Be įprastų Lietuvos, Ita-

„Ca del Vent Sospiri Franciacorta Brut 2006“.

lijos, Ispanijos ir Prancūzijos vynų, atsirado ir Rusijos, Vengrijos,

Nesuklysiu sakydama, kad pirmą kartą Lietuvoje vyno

Čilės, Australijos, Anglijos atstovų. Tačiau, degustuojant putojan-

čempionatui buvo teikiami tokios aukštos kokybės šampanai bei

čius vynus, labai svarbus burbuliukų pojūtis burnoje, subtilus

putojantys vynai, ir tuo be galo džiaugiuosi. Tai reiškia, kad tiek

aromatų ir skonių kompleksiškumas, balansas ir harmonija, todėl

importuotojai nori parodyti pirkėjams, ko svarbaus ir įdomaus

į finalą – tadaaaam!– pateko tik 11 pačių geriausių pretendentų.

jie atvežė, tiek vartotojai gali pamatyti, kad Lietuvos rinkoje

Štai čia ir prasidėjo įnirtingos grumtynės. Kas galėjo pagalvoti, kad Lietuvos vyno čempionatui bus pateikta tokio lygio šampanų ir putojančių vynų, kaip išskirtinis „Deutz“ namų cuvée, * Coteaux de Champagne ordino riterė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

daugėja ypatingos kokybės vynų, ir jau nebereikia ieškoti jų „už jūrų marių“.

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

Metų vyninė – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių Ispanija

Mineraliniai vandenys

Juan Gil Family Estates

BALTIEJI, aukso medalio laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Austrija

Tement Sernau Sauvignon Blanc 2010

Šviesios aukso spalvos. Intensyvus gėlių, saldžių vaisių ir muskatų riešutų aromatas. Subtilus, minerališkas vynas, kuriame nemažai rūgšties. Labai tvarus poskonis.

Vyno klubas

Argentina

Amalaya Vino Blanco Calchaqui Valley 2012

Blyški spalva. Aromatas pasižymi dūmiškumu, ąžuolo įtaka, kiek sviestiškas, juntamas obuolių, nektarinų, gėlių kvapas. Kiek kartoka rūgštis. Sausas, vidutinės rūgšties vynas. Poskonis labai vaisiškas, kiek „žalias“ ir dūmiškas.

Istvestas

Čilė

Terramater Limited Reserve Chardonnay Maipo Valley 2011

Aukso spalva su oranžiniais atspalviais. Juntami kompleksiški ąžuolo vanilės, persikų, muskatų riešutų, saldžių prieskonių kvapai. Gaivi rūgštis, geras balansas ir koncentracija. Poskonyje juntami medaus ir vanilės niuansai.

Sanitex

Čilė

Cono Sur 20 Barels Chardonnay Casablanca Valley 2012

Citrinos geltonumo spalva. Kompleksiško ir įdomaus aromato vynas: juntamos gėlės, medus, gaivūs persikai. Natūrali, gaivi, bet švelni rūgštis. Labai subalansuotas ir elegantiškas burnoje. Poskonis vaisiškas su juntama ąžuolo įtaka.

Liviko

Čilė

Montes Reserva Chardonnay Curico Valley 2011

Vidutinio ryškumo aukso spalva. Kvepia žaliosiomis citrinomis, smidrais, daržovėmis, šiek tiek žoliškas. Daug vaisiškos rūgšties. Burnoje sausas, svarus, aliejiškas. Pasižymi ilgokai trunkančiu poskoniu.

Eugesta

Čilė

Montes Reserva Sauvignon Blanc Casablanca Valley 2012

Aukso spalva. Dominuoja žaliųjų citrinų, smidrų, daržovių aromatas, justi šiek tiek žoliškumo. Rūgštis kiek vaisiška bei „žalia“. Burnoje sausas, svarus, aliejiškas.

Eugesta

Čilė

Castillo de Molina Sauvignon Blanc Elqui Valley 2012

Gelsva spalva. Kvepia citrinomis, žole, nesunokusiais persikais. Maloni, vaisiška bei švelni rūgštis. Sausas, svarus tipinis Naujojo Pasaulio vynas. Tvarus, kiek vaniliškas poskonis.

Filipopolis

Čilė

Leyda Single Vineyard Chardonnay Leyda Valley 2012

Seno aukso spalva. Dominuoja riešutų, sunokusių persikų, muskato riešutų aromatas. Labai gaivi rūgštis, svarus, jaunų, bet ąžuolinių taninų. Kremiškas, citrininis poskonis, juntami ananasai ir vanilė.

Istvestas

Čilė

Tabali Talinay Chardonnay Limari Valley 2011

Aukso spalva. Šilto klimato aromatai: persikų kompoto, sunokusių obuolių. Intensyvi kremiška rūgštis. Burnoje svarus. Labai gaivus poskonis, juntami žali obuoliai, žaliosios citrinos.

Istvestas

Italija

Santa Tresa Rina Ianc GrilloViognier Sicilia IGT 2011

Blyški geltona spalva. Juntami saldūs prieskoniai, molis, žemės kvapai. Burnoje vaisiškas, su nedaug rūgšties.

Servaali

Italija

Planeta Chardonnay Bianco Sicilia IGT 2011

Vidutinio intensyvumo seno aukso spalva. Sunokusių vaisių, riešutų bei sviesto aromatas. Natūrali, gaivi ir kiek kremiška rūgštis. Burnoje svarus, poskonis ilgokas ir kiek vandeningas.

Vyno klubas

Naujoji Zelandija

Villa Maria Private Bin Sauvignon Blanc Marlborough 2013

Blyški gelsva spalva. Sunokusių citrinų, bananų aromatas su vos juntamomis žaliomis papajomis. Vidutinio svarumo bei rūgšties vynas.

Istvestas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

BALTIEJI, aukso medalio laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Mineraliniai vandenys

Baron De Ley Blanco Tres Vinas Rioja DOC 2012

Vidutinio intensyvumo auksinė spalva. Dominuoja ąžuoliškų prieskonių, duonos, melionų, sviesto, džiovintų persikų aromatas. Sausas, vidutinės rūgšties ir svarumo vynas. Tvarus, puikiai subalansuotas, ąžuoliškas poskonis.

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Sauvion Sauvignon Les Eglantines Touraine AOC 2012

Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Vaisiškas ir kiek žoliškas aromatas. Daug rūgšties, minerališkas. Tipinis šalto klimato vynas.

Liviko

Prancūzija

Domaines Schlumberger Riesling Grand Cru Kitterle Alsace AOC 2008

Vidutinio intensyvumo tamsaus aukso spalva. Juntamas dyzelino, persikų bei citrusų aromatas. Burnoje lengvas, bet labai daug rūgšties. Citriniškos rūgšties poskonis.

Eugesta

Ispanija

Bodegas Avanthia Godello Valdeorras DO 2012

Švelni geltona spalva. Dominuoja ąžuolo vanilės, dūmų ir saldžių vaisių aromatas. Elegantiškas, puikiai subalansuotas, vaisiškas, kiek salstelėjęs. Svarus, tvaraus poskonio.

Vyno klubas

Ispanija

Anayon Chardonnay Cariñena DO 2011

Vidutinio intensyvumo aukso spalva. Naujų ąžuolo statinių vanilės, riešutų, sviesto ir persikų aromatas. Rūgštis kiek sunkoka, vynas svarus. Galingas ir riešutiškas poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Domaine de La Baume Terres Viognier - Chardonnay VdP d’Oc 2010

Intensyvi aukso spalva. Malonus, švarus kvapas, kuriame dominuoja persikai, citrusai ir sūris. Geras balansas, vidutinė rūgštis, vaisiškas. Ilgas kremiškas bei vaisiškas poskonis.

Mineraliniai vandenys

Vokietija

Georg Breuer Terra Montosa Riesling Rheingau 2011

Labai ryški tamsaus aukso spalva. Juntamas dyzelino, muskatų riešutų, kuminų sėklų, kmynų ir persikų aromatas. Švelnus, sausas vynas, kuriame nemažai rūgšties. Vidutinio svarumo aliejiškas vynas.

Vyno klubas

Vokietija

Petri Grauburgunder Spatlese trocken 2012

Aukso spalva. Titnago, dūmų ir ką tik nupjautos žolės aromatas. Subtili, kiek aliejiška rūgštis su šiek tiek vanilės, riešutų ir dūmų kvapo. Burnoje daug vaisių, vidutinis svarumas.

Bacchus & Co

raudonieji, aukso medalio laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Aprašymas

Platintojas

Argentina

Gran Pampas del Sur Malbec Mendoza 2011

Rubino spalva su melsvais atspalviais. Juntamas vyšnių, vanilės ir juodųjų pipirų aromatas. Svarus vynas, daug taninų, vidutinė rūgštis.

Mineraliniai vandenys

Argentina

Masi Tupungato Corbec Uco Valley 2010

Tamsiai raudona spalva. Degintų naujų statinių aromatai, juodosios alyvuogės ir uogos. Svarus, aliejiškas vynas, daug rūgšties. Šilkiniai brandūs taninai. Dūmiškas skonis.

Liviko

Australija

Salomon Estate Finniss River Shiraz South Australia 2010

Melsva rubino spalva. Vanilės, gervuogių, juodųjų serbentų, saldžiųjų vyšnių ir tabako aromatas. Labai svarus, daug rūgšties, malonūs taninai. Puikiai subalansuotas, juntamos vyšnios.

Vyno klubas

Čilė

Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2011

Nepermatoma rubino spalva. Dominuoja eukaliptų, paprikų, raudonų uogų aromatas. Vidutinio svarumo bei rūgšties, labai prinokę taninai.

Eugesta

Čilė

Carmen Gran Reserva Maipo Valley 2011

Intensyvi raudona spalva. Žemiški kvapai, braškių, vanilės aromatas. Lengvas vynas, nedaug rūgšties ir taninų.

Liviko

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalio laimėtojai Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Čilė

Viña Maipo Limited Edition Syrah Maipo Valley 2010

Rubino spalva su melsvu atspalviu. Balzaminio acto, kedrų riešutų, ant grotelių keptų paprikų, juodų uogų aromatas. Puikiai subalansuotas, vidutinės rūgšties ir svarumo vaisiškas vynas.

Mineraliniai vandenys

Čilė

Carmen Winemaker’s Reserve Cabernet Sauvignon Blend Maipo Valley 2008

Labai tamsiai vyšninė spalva. Naujo ąžuolo, juodų uogų aromatas su trupučiu paprikos. Geras, puikiai subalansuotas vynas. Brandūs, „sukramtomi“ taninai. Burnoje ąžuoliškas ir vaniliškas.

Liviko

Ispanija

Anayon Tinto Selecction Cariñena DO 2011

Labai tamsi rubino spalva. Juntamas dūmiškumas, vanilė bei daržovės. Svarus, taniniškas vynas, gausu rūgšties. Itin tvarus poskonis.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

La Rioja Alta Viña Ardanza Reserva Rioja DOC 2004

Klasikinis Riochos vynas. Vyšninė granato spalva. Intensyvus vanilės aromatas, juntamas ąžuolas, kokosai, daržovės, riešutai bei kuminai. Svarus vynas, burnoje juntamos daržovės, gausu rūgšties. Dominuoja riešutų bei daržovių poskonis.

Vyno klubas

Ispanija

Bobos Finca Casa La Borracha Utiel-Requena DO 2011

Labai tamsi rubino spalva. Kvepia rugine duona, laukinėmis vyšniomis, avietėmis, dūmais. Vidutinė rūgštis, deginto ąžuolo taninai. Burnoje atsiskleidžia vyšnios, vyšnių kauliukai.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Muga Seleccion Especial Reserva Rioja DOC 2009

Nepermatoma rubino spalva. Naujų statinių, vanilės, aviečių, juodųjų serbentų aromatas. Svarus, jaunų taninų vynas su daug rūgšties. Tvarus poskonis.

Eugesta

Ispanija

Juan Gil Monastrell 12 Meses Jumilla DOP 2011

Vidutinio intensyvumo tamsiai raudona spalva. Šiltas ir prieskoniškas aromatas, juntamos paprikos ir lelijos. Svarus vynas, daug rūgšties. Subrendę taninai, kuriuos sušvelnina vyno saldumas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Care Finca Bancales Reserva Cariñena DO 2010

Tamsi rubino spalva. Šilti žemiški aromatai, riešutiški prieskoniai bei gėliški niuansai. Lengva rūgštis, kiek atšiaurūs taninai. Vidutinis svarumas.

Liviko

Ispanija

Bodegas Atalaya Alaya Almansa DO 2011

Nepermatoma tamsiai raudona spalva. Intensyvus dūmiškas aromatas, juntama vanilė ir juodos uogos. Svarus, vaisiškas, o taip pat ir taniniškas vynas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Atalaya La Atalaya Almansa DO 2011

Nepermatoma raudona spalva. Vaisiškas vynas su dominuojančiu mėlynių, gervuogių aromatu. Kiek kremiškas. Svarus, malonaus skonio jaunų taninų vynas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Bodegas Avanthia Mencia Valdeorras DO

Blyškoka raudona spalva. Amerikietiško ąžuolo niuansai. Taip pat juntami juodų uogų ir gėlių kvapai. Vidutinio svarumo vynas su nedaug rūgšties ir taninų.

Vyno klubas

Ispanija

Marques de Caceres Tinto MC Rioja DOC 2006

Labai tamsi granato spalva. Intensyviai kvepia gervuogėmis, kava ir kakava. Intensyvus, subalansuotas vynas su daug taninų. Burnoje atsiskleidžia saldymedis. Tvarus poskonis.

Liviko

Ispanija

Bodegas Ateca Atteca Old Vines Calatayud DO 2012

Rubino spalva. Intensyvus saldžiųjų vyšnių, vanilės aromatas. Jauni ąžuoliški taninai. Vidutinės rūgšties ir svarumo vynas.

Mineraliniai vandenys

Italija

Ca del Vent Ronchi di Brescia Rosso IGT 2008

Vidutinio intensyvumo vyšninė spalva. Aromatas kiek primena kalėdinį pyragą: gvazdikėliai, cinamonas, raudonos uogos. Svarus, su daug rūgšties. Sausi, ąžuoliški taninai. Tvarus poskonis.

Burbulio vyninė

Italija

Franchini Valpolicella Ripasso Classico Superiore Mirabelle DOC 2010

Rubino spalva su raudonais atspalviais. Saldžių prieskonių, sausainių, džiovintų trešnių aromatas. Svarus, labai koncentruotas, vidutinių taninų. Tvarus poskonis.

Entera LT

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

raudonieji, aukso medalio laimėtojai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Italija

Feudo di Marano Conti Neri Amarone della Valpolicella DOCG 2010

Raudona spalva. Kvepia paprikomis, juodomis uogomis, džiovintais vaisiais ir džemu. Svarus, vidutinės rūgšties. Ilgai trunkantis saldus poskonis.

Bacchus & Co

Italija

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture Riserva DOC 2009

Rubino spalva. Gausi kvapų puokštė: kokosas, saldūs prieskoniai, sausainiai, saldžiųjų vyšnių kompotas, oda bei melasa. Svarus, tvirtų taninų vynas su daug rūgšties. Vaisiškas ir saldus poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Farnese Edizione Cinque Autoctoni VdT 2011

Nepermatoma rubino spalva su mėlynais atspalviais. Juntamas tamsių uogų, saldžiųjų vyšnių, aviečių bei mėlynių aromatas. Jauni, bet „sukramtomi“ taninai, nemažai rūgšties. Tvarus poskonis.

Mineraliniai vandenys

Italija

Cantina Cellaro Due Lune Nerello Mascalese – Nero d‘Avola Sicilia IGT 2011

Kiek mėlyna rubino spalva. Malonus ir švarus saldžiųjų vyšnių, naujo ąžuolo vanilės aromatas. Gausu taninų, bet jie sušvelninti ąžuolo. Svarus, vaisiškas, vidutinės rūgšties vynas.

Mineraliniai vandenys

Italija

Franchini Amarone della Valpolicella Classico Costa D’Angelo DOC 2008

Beveik nepermatomas. Juntamas juodų vyšnių, džiovintų slyvų, odos aromatas, išlenda tretiniai riešutiški kvapai. Subalansuota rūgštis ir taninai. Šildantis džiovintų vaisių poskonis.

Entera LT

Italija

Castelo di Volpaia Chianti Classico Riserva DOCG 2009

Vyšninė spalva. Tipiniai tretiniai kvapai: odos, riešutų, dulkių, džiovintų datulių, vos juntamos slyvos. Daug rūgšties, malonūs, subrendę taninai. Svarus. Tvarus poskonis, justi šokoladas.

Vyno klubas

Italija

Papale linea Oro Primitivo di Manduria DOP 2011

Vyšninė spalva. Aromatas kiek dūmiškas, dominuoja labai sunokusios raudonos uogos su erškėtrožių džemo niuansais. Svarus šildantis vynas. Taninai vos kremiški, juntamas ąžuolas. Gero balanso, kiek salstelėjęs.

DSP Baltic

Italija

Paolo Leo Fiore di Vigna Primitivo Salento IGT 2011

Vyšninė spalva bei džiovintų vaisių aromatas. Taniniškas, vidutinės rūgšties.

Istvestas

Italija

Paolo Leo Orfeo Negroamaro Puglia IGT 2011

Tamsi rubino spalva. Dūmiškas, kvepia vyšniomis, figomis, melasa, slyvomis bei balzaminiu actu. Subtilus, nors ir daug taninų bei rūgšties. Kremiškas poskonis.

Istvestas

Italija

Caruso&Minini Syrah Riserva Delia Nivolelli DOC 2009

Rubino spalva ir labai koncentruotas balzaminio acto, saldaus džemo bei aviečių aromatas. Svarus, taniniškas, daug rūgšties.

Burbulio vyninė

JAV

Beelgara Black Label Shiraz Clare Valley 2010

Tamsiai raudona spalva. Kvepia vanile, juodųjų serbentų džemu, raudonomis uogomis. Lengvas vynas. Sunokę, švelnūs taninai. Svarus, bet vaisiškas.

Servaali

JAV

Geyser Peak Merlot California 2011

Neintensyvi raudona spalva. Dominuoja raudonos ir juodos uogos, jungtami paprikų ir mėtų niuansai. Nedaug rūgšties, subrendę taninai.

Servaali

Portugalija

Herdade do Arrepiado Arrepiado Collection 2008

Tamsaus rubino spalva. Kvapai kiek primena portą: vyšnių, saldžių prieskonių, vanilės. Puikūs, subrendę, ąžuoliški taninai. Svarus, vaisiškas, tvaraus poskonio vynas.

Vyno klubas

Prancūzija

Chateau du Cedre Le Cedre Cahors AOC 2010

Rubino spalva su mėlynu atspalviu. Kompleksiškas kvapas: raudonų uogų, riešutų. Vidutinio svarumo, minkštų taninų, daug rūgšties turintis vynas.

Vyno klubas

Prancūzija

E.Guigal Lieu dit St.Joseph AOC 2011

Labai sodri spalva. Kvepia bazilikais, raudonomis uogomis, gėlėmis, yra žemiškų kvapų. Lengvas vynas, nedaug rūgšties, švelnių, kremiškų taninų.

Eugesta

Prancūzija

Gerard Bertrand Le Viala Minervois-La Liviniere AOP 2011

Labai intensyvi raudona spalva su mėlynais atspalviais. Vyšnių, pipirų, vanilės ir gervuogių kvapai. Svarus, šilkinių taninų vynas. Maloni vaisiška pirmoji ataka.

Eugesta

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

rožiniai, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Ispanija

Muga Rosado Rioja DOC 2012

Šviesiai rožinė spalva su mėlynais atspalviais. Juntamas tamsių uogų, vanilės aromatas. Vyne gausu rūgšties, ąžuoliškų taninų. Svarus, ilgai išliekančio poskonio vynas.

Eugesta

Italija

Antinori Tenuta Guado Al Tasso Scalabrone Rosato Bolgheri DOC 2013

Kiek melsva rožinė spalva. Lengvas juodų vaisių, kuminų ir pipirų aromatas. Svarus, daug rūgšties turintis vynas. Dominuoja ilgai trunkantis aviečių poskonis.

Mineraliniai vandenys

putojantys, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Prancūzija

Moutard Blanc de Blanc Brut Champagne Vintage 1996

Seno aukso spalva. Juntami duonos ir oksidacijos aromatai, dominuoja riešutai. Sausas, tvaraus skonio šampanas. Poskonis išsausėja ir pamažu aitrėja.

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Pol Roger Brut Champagne Vintage 2004

Saldūs autolizės bei persikų, citrusų aromatai. Tobulas balansas. Tvarus poskonis.

Vyno klubas

Prancūzija

Henriot Brut Rose Champagne

Intensyvi rožinė spalva. Itin ryškūs autolizės kvapai. Vidutinio tvarumo poskonis.

Eugesta

Prancūzija

Billecart-Salmon Cuvee Nicolas Francois Billecart Brut Champagne 1999

Seno aukso spalva. Justi tipinis ‘Chardonnay’ kvapas, bet burnoje vyrauja raudoni vaisiai. Ryški branda, tvarus poskonis. Elegantiškas šampanas.

Eugesta

Prancūzija

Moët&Chandon Grand Vintage Blanc Brut Champagne 1993

Šviesi aukso spalva. Kiek žoliškas aromatas, juntami krapai, obuoliai bei ąžuolo įtaka. Švelni rūgštis, burnoje galingas, kiek aliejiškas. Ilgai išliekančio poskonio.

Mineraliniai vandenys

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – auksas

natūraliai saldūs, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Argentina

Bianchi Famiglia Late Harvest Semillon Mendoza 2007

Gelsvai oranžinė spalva. Prieskonių, rūkyto kumpio, džiovintų citrinų, mangų ir papajų aromatas. Burnoje gana daug rūgšties ir vaisiškumo. Vidutinio svarumo bei tvaraus poskonio vynas.

Mineraliniai vandenys

Ispanija

Jorge Ordonez Victoria No 2 Malaga DO 2012

Blyški citrinos spalva. Baltų gėlių, šviežios žolės, saldžių persikų ir rožių aromatas. Vidutinė rūgštis ir svarumas, tvarus poskonis.

Vyno klubas

Makedonija

Bovin Vranec Late Harvest 2010

Kiek melsva rubino spalva. Švelnus juodų uogų aromatas. Gana nemažai rūgšties.

Office City

PAR

Nederburg Winemaster's Reserve Noble Late Harvest 2012

Labai intensyvi auksinė spalva su oranžiniais atspalviais. Dominuoja medaus, gėlių, persikų, alyvuogių aliejaus aromatas. Vidutinio svarumo, gausios rūgšties ir vaisiškumo. Itin tvarus poskonis.

Sanitex

Prancūzija

Cuvee Emile Willm Selection de Grains Nobles Alsace AOC 2005

Ryški auksinė spalva. Vynas kvepia persikais, sūriu, prieskoniais, būdingais kilniajam puviniui. Nemažai rūgšties.

Liviko

likeriniai, aukso medalio laimėtojai

Šalis A→Z

Pavadinimas

Degustacijos užrašai

Platintojas

Portugalija

Calem 20 Years Old Tawny Port

Intensyvi raudono vario su rudu atspalviu spalva. Sunokusių slyvų, raudonų uogų džemo bei kakavos aromatai. Brandūs ir puikiai subalansuoti taninai. Labai svarus. Ilgai išliekantis tabako poskonis.

Liviko

Portugalija

Graham's Late Bottled Vintage Porto DO

Nepermatoma rubino spalva. Juodų uogų ir vyšnių aromatas. Elegantiškas portas, kuriame nejuntamas agresyvus alkoholis.

mineraliniai vandenys

Ukraina

Сонячна долина Чoрний доктор (Sonečna dolina Čiornyj Doktor) 2005

Raudono vario spalva. Kvapas primena oksiduotą cheresą. Svarus vynas, burnoje juntama vanilė ir rūgštis. Gana ilgas poskonis.

Krymo vynai

Ukraina

Сонячна долина (Sonečna dolina) 1999

Granato spalva. Juntami oksidacijos, kepintų riešutų, ruginės duonos kvapai. Vidutinė rūgštis, šiek tiek sutraukiantys taninai. Svarus, bet kartu ir vaisiškas vynas.

Krymo vynai

Сонячна долина Мускатне Фестивальне (Sonečna dolina Muskatinis festivalinis) 2012

Nepermatoma vario spalva. Džiovintų bananų, abrikosų, kepintų riešutų kvapai. Svarus, vidutinės rūgšties vynas, skonyje nemažai vaisių.

Krymo vynai

Ukraina

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

baltieji, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Čilė

Tabali Talinay Sauvignon Blanc Limari Valley DO 2011

Istvestas

Čilė

Santa Helena Seleccion del Directorio Grand Reserva Chardonnay Casablanca Valley 2012

Pernod Ricard lietuva

Ispanija

Domenech Vidal Masia Freye Parellada-Muscat Penedes DO 2013

Istvestas

Italija

Alois Lageder Tenutae Lageder Lowengang Chardonnay Sudtirol - Alto Adige DOC 2010

Mineraliniai vandenys

Italija

Biscardo Lugana Real Borghetto DOC 2011

Bacchus & Co

Italija

Caruso & Minini Isula Bianco Delia Nivolelli DOC 2012

Burbulio vyninė

JAV

Geyser Peak Chardonnay California 2012

Servaali

JAV

Nederburg Winemaster's Reserve Chardonnay Western Cape W.O. 2013

Sanitex

JAV

Columbia-Crest Grand Estates Pinot Gris Columbia Valley 2010

Liviko

JAV

Hess Select Chardonnay Monterey County 2011

Istvestas

Makedonija

Bovin Chardonnay 2013

Office City

PAR

Simonsvlei Vanila Pot Chardonnay Western Cape 2012

Filipopolis

Portugalija

Casa Santos Lima Moscatel branco Lisboa 2012

Bacchus & Co

Portugalija

Ciconia Branco Alentejano 2012

Servaali

Portugalija

Altano white Douro DOC 2012

Mineraliniai vandenys

Prancūzija

Louis Jadot Meursault OAC 2011

Liviko

Prancūzija

Les Jamelles Essentiel Chardonnay Pays d'Oc 2012

Filipopolis

Prancūzija

Bouchard Pere&Fils Beaune Clos Saint-Landry 1-er Cru AOC 2010

Eugesta

Prancūzija

Domaine de Pellehaut Harmonie de Gascogne Cotes de Gascogne IGP 2013

Istvestas

Prancūzija

Le Grand Noir Chardonnay Vin de pays d'Oc 2012

Liviko

Vokietija

St.Urbans-Hof Urban Riesling QbA 2012

Eugesta

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Colome Estate Malbec Calchaqui Valley 2009

Istvestas

Argentina

Salentein Barrel Selection Malbec Mendoza 2012

Istvestas

Argentina

Finca La Celia Reserva Pinot Noir Mendoza 2010

Pernod Ricard lietuva

Čilė

Tabali Talinay Pinot Noir Limar Valley 2011

Istvestas

Čilė

Terramater Vineyard Reserve Shiraz/ Cabernet Maipo Valley 2011

Sanitex

Čilė

Terramater Limited Reserve Cabernet Sauvignon Maipo Valley 2010

Sanitex

Čilė

Santa Helena Seleccion del Directorio Grand Reserva Merlot Colchagua Valley 2011

Pernod Ricard lietuva

Ispanija

Domenech Vidal Masia Freye Syrah-Tempranillo Penedes DO 2011

Istvestas

Ispanija

Castel d'Or Flama d'Or Reserva Catalunya DO 2006

Bacchus & Co

Ispanija

Roda Sela Rioja DOC 2011

Vyno klubas

Ispanija

Campo Viejo Gran Reserva Rioja DOC 2005

Pernod Ricard lietuva

Ispanija

Cosetannia Tinto Reserva Penedes DO 2009

Bacchus & Co

Ispanija

Bodegas Atalaya Laya Old Vines Almansa DO 2012

Mineraliniai vandenys

Italija

Ca del Vent Cellatica Superiore DOC 2006

Burbulio vyninė

Italija

Brecciarolo Gold Velenosi Rosso Piceno Superiore DOC 2011

Wine & Smile

Italija

Masi Serego Alighieri Poderi del Bello Ovile Toscana IGT 2009

Liviko

Italija

Caruso&Minini Sachia Perricone Terre Siciliane IGP 2012

Burbulio vyninė

Italija

Caruso&Minini Tasari Rosso Terre Siciliane IGP 2012

Burbulio vyninė

Italija

Gav.Gio.Batta Bertani Secco-Bertani Vintage Edition Verona IGT 2010

Wine & Smile

Italija

12 e Mezzo Primitivo del Salento IGP 2012

DSP Baltic

Italija

Rocca delle Macie Chianti Classico Riserva DOCG 2008

Liviko

Italija

Santa Tresa Capoccia Sicilia IGP 2011

Servaali

Italija

Barone Montalto Ammasso Rosso Sicilia IGT 2011

Filipopolis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

raudonieji, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Miopasso Primitivo Puglia IGT 2012

Servaali

Italija

Mont'Arquato Barbera Colli Piacentini DOC 2011

Cornoval

Italija

Tajapiera Amarone della Valpolicella DOCG 2009

Servaali

Italija

Volpetto Riserva Chianti DOCG 2009

Servaali

Italija

Santa Tresa & Stellar Winery Insieme Nero d'Avola Terre Siciliane IGT 2012

Servaali

Italija

Paolo Leo Riserva Salice Salento DOC 2008

Istvestas

JAV

Beelgara Black Label Cabernet Sauvignon Clare Valley 2008

Servaali

JAV

Cocoon Zinfandel California 2012

Istvestas

Makedonija

Bovin Merlot 2011

Office City

Makedonija

Bovin Dissan Barrique 2011

Office City

Makedonija

Bovin Daron Superior 2009

Office City

Mkaedonija

Bovin Shiraz-Syrah 2010

Office City

Portugalija

Adega de Borba Senses Touriga Nacional Alentejano 2012

Wine & Smile

Prancūzija

Haut Pierre Delas Chateauneauf-du-Pape AOC 2011

Liviko

Prancūzija

Laplace Chateau Aydie Madiran AOP 2009

Vyno klubas

Prancūzija

Domaine Galenav Chateauneuf-du-Pape AOC 2005

Bacchus & Co

natūraliai saldūs, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Caruso & Minini Tagos Grillo Terre Siciliane IGP 2012

Burbulio vyninė

Prancūzija

Domaine de Pellehaut l'Ete Gascon Cotes de Gascogne IGP 2012

Istvestas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – sidabras

rožiniai, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Armėnija

Golden Grape ArmAs rose 2012

Gadara

Ispanija

Avanthia Rose 2012

Vyno klubas

Portugalija

Adega de Borba Rose Alentejo DOC 2012

Wine & Smile

Prancūzija

Magrez Douce Vie Cotes de Provence AOC 2012

Vyno klubas

Prancūzija

Chemin des Sables Sauvion Rose d'Anjou AOC 2013

Liviko

putojantys, sidabro medalio laimėtojai

Šalis (A->Z)

Pavadinimas

Platintojas

Čilė

Cono Sur Brut Bio-Bio Valley

Liviko

Didžioji Britanija

Ridgeview Bloomsbury 2011

Vyno klubas

Ispanija

Castel d'Or Flama d'Or Brut Rosat Cava

Bacchus & Co

Ispanija

Castel d'Or Flama d'Or Brut Cava

Bacchus & Co

Ispanija

Pere Ventura Cuvee Maria del Mar Grand Reserva Brut Cava 2009

Liviko

Ispanija

Campo Viejo Brut Reserva Cava

Pernod Ricard lietuva

Italija

Bellavista Cuvee Brut Franciacorta DOCG

Eugesta

Italija

Carpene Malvolti Brut 2012

Filipopolis

Prancūzija

Sauvion Brut Cremant de Loire AOC

Liviko

Prancūzija

Drappier Carte d'Or Brut Champagne 2012

Filipopolis

Prancūzija

Bouvet Brut Saumur AOC

Bacchus & Co

Prancūzija

Deutz Brut Rose Champagne 2008

Liviko

Prancūzija

G.H.Mumm Le Rosé Brut Champagne

Pernod Ricard lietuva

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

baltieji, bronzos medalio laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Armėnija

Golden Grape ArmAs-Voskehat white 2012

Gadara

Australija

Jacob's Creek Reserve Chardonnay Adelaide Hills 2012

Pernod Ricard lietuva

Čilė

Terramater Vineyard Reserve Sauvignon Blanc Maipo Valley 2011

Sanitex

Italija

Caruso & Minini Tasari Bianco Cataratto Terre Siciliane IGP 2012

Burbulio vyninė

Italija

Miopasso Grillo Terre Siciliane IGP 2012

Servaali

Italija

Miopasso Fiano Terre Siciliane IGP 2012

Servaali

Italija

Gav.Giov.Batt.Bertani Soave-Bertani Vintage Edition Soave DOC 2011

Wine & Smile

Italija

Perusini Pinot Grigio Friuli Colli Orientali DOC 2012

Cornoval

Italija

Masi Bossi Fedrigotti Pinot Grigio DOC 2011

Liviko

PAR

Van Loveren Neil's Pick Colombar South Africa 2013

Eugesta

Prancūzija

Willm Pinot Gris Reserve Alsace AOC 2011

Liviko

Ukraina

Сонячна долина Совиньйон (Sonečna dolina Sauvignon) 2012

Krymo vynai

Ukraina

Сонячна долина Шардонe (Sonečna dolina Chardonnay) 2012

Krymo vynai

Ukraina

Сонячна долина Кокур (Sonečna dolina Kokur) 2012

Krymo vynai

Vokietija

Moselland Goldschild Riesling Kabinett trocken Mosel 2012

Pernod Ricard lietuva

Vokietija

Joh.Jos. Prum Riesling Kabinett Mosel 2011

Liviko

Vokietija

St.Urbans-Hof Riesling Spätlese Mosel Ockfen Bockstein QmP 2012

Eugesta

Vokietija

Fritz Windisch Riesling Classic Rheinhessen 2012

Filipopolis

Vokietija

Weingut Johannishof-Eser Riesling Charta QbA Rheingau 2010

Liviko

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

raudonieji, bronzos medalio laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Argentina

Estancia Malbec Mendoza 2012

Filipopolis

Australija

Jacob's Creek Grenache Shiraz 2012

Pernod Ricard lietuva

Gruzija

Schuchmann Vinoterra Saperavi Kakheti 2009

Vyno klubas

Ispanija

Cosetannia Crianza Penedes DO 2010

Bacchus & Co

Ispanija

Bobal de San Juan UtIel-Requena DOP 2011

Mineraliniai vandenys

Italija

Perusini Refosco dal Peduncolo Rosso Colli Orientali del Friuli DOC 2009

Cornoval

Italija

Villa Schinosa Nero Di Troia Puglia IGP 2012

Istvestas

Italija

Barone Montalto Collezione di Famiglia Merlot Sicilia IGT 2011

Filipopolis

Italija

Franchini Selezione Azzardo Rosso delle Venezie IGT 2010

Entera LT

Italija

Santa Tresa Cerasuolo di Vittoria Classico DOCG 2010

Servaali

Italija

Miopasso Nero d'Avola Terre Siciliane IGP 2012

Servaali

Italija

Velenosi Lacrima di Morro d'Alba DOC 2013

Wine & Smile

Italija

Santa Tresa Nivuro Nero d'Avola-Cabernet Sauvignon Sicilia IGT 2009

Servaali

PAR

Nederburg Winemaster's Reserve Cabernet Sauvignon Western Cape 2012

Sanitex

PAR

Bellingham The Bernard Series Small Barrel S.M.V. Coastal Region W.O. 2011

Mineraliniai vandenys

PAR

Nederburg Winemaster's Reserve Shiraz 2012

Sanitex

PAR

Simonsvlei Ja-Mocha Pinotage 2012

Filipopolis

Portugalija

Ciconia Tinto Alentejano 2012

Servaali

Prancūzija

Les Jamelles Cabernet Sauvignon Pays d'Oc 2011

Filipopolis

Prancūzija

Les Dauphins Reserve Cotes du Rhone AOC 2011

Servaali

Ukraina

Сонячна долина Меганом (Sonečna dolina Meganom) 2010

Krymo vynai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

putojantys, bronzos medalio laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Australija

Jacob's Creek Sparkling Shiraz Dry Cuvee

Pernod Ricard lietuva

Ispanija

Segura Viudas Brut Reserva Cava

Eugesta

Italija

Valdo Marca Oro Prosecco di Valdobbiadene DOCG

Eugesta

Lietuva

Italiana Chardonnay pusiau sausas 2012

Italiana

Lietuva

Italiana Prestige saldus 2012

Italiana

Lietuva

Italiana Prestige brut 2012

Italiana

Lietuva

Italiana Chardonnay brut 2012

Italiana

Lietuva

Italiana Prestige pusiau sausas 2012

Italiana

Prancūzija

Louis de Sacy Brut Grand Cru Champagne

Istvestas

Rusija

Цимлянcкoe игpиcтoе кpаcнoe cлaдкoе ( Cimlianskoje Igristoje raudonasis saldus)

Vilniaus alus

Vengrija

Torley Charmant doux 2013

Filipopolis

Vengrija

Torley Talisman demi-sec 2013

Filipopolis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas – bronza

rožiniai, bronzos medalio laimėtojai

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Franchini Bardolino Chiaretto Classico DOC 2012

Entera LT

Prancūzija

E.Guigal Tavel AOC 2012

Eugesta

NATŪRALIAI SALDuS, bronzos medalio laimėtojas

Šalis

Pavadinimas

Platintojas

Italija

Chicca Dolce Naturale Primitivo di Manduria DOP 2010

DSP Baltic

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas

Raudonasis sausas vynas „Roksala“ 2012

Baltasis sausas vynas „Roksala“ 2013

Sidabro medalio laimėtojas

vyndarys Raimundas Nagelė

Raudonasis p. sausas vynas „Nostalgija“ 2013

Baltasis saldus svarainių vynas 2013

Bronzos medalio laimėtojas

vyndarys Regimantas Audrius Karčiauskas

vyndarys Česlovas Ramoška

LIETUVIŠKI VYNAI, bronzos medalio laimėtojai

pavadinimas

gamintojas

Raudonasis p. saldus juodųjų serbentų vynas „Voruta“

UAB „Anykščių vynas"

Bronzos medalio laimėtojas

Rožinis sausas obuolių ir aviečių vynas „Vynužis“ 2013

Romualdas Dapšys

vyndarys Gintaras Pekūnas

Raudonasis p. sausas juodųjų serbentų vynas 2013

Regimantas Audrius Karčiauskas

Baltasis sausas obuolių ir svarainių vynas „Vynužis“ 2013

Romualdas Dapšys

Baltasis pusiau sausas vynas 2013

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 35 lt)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Šalis

Pavadinimas

Rūšis

Apdovanojimas

platintojas

Čilė

Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2011

Raudonasis

Aukso medalis

Eugesta

JAV

Geyser Peak Merlot California 2011

Raudonasis

Aukso medalis

Servaali

Ispanija

Domenech Vidal Masia Freye Syrah-Tempranillo Penedes DO 2011

Raudonasis

Sidabro medalis

Istvestas

Čilė

Santa Helena Seleccion del Directorio Grand Reserva Merlot Colchagua Valley 2011

Raudonasis

Sidabro medalis

Pernod Ricard lietuva

Italija

Volpetto Riserva Chianti DOCG 2009

Raudonasis

Sidabro medalis

Servaali

Italija

Santa Tresa & Stellar Winery Insieme Nero d'Avola Terre Siciliane IGT 2012

Raudonasis

Sidabro medalis

Servaali

Čilė

Montes Reserva Chardonnay Curico Valley 2011

Baltasis

Aukso medalis

Eugesta

Čilė

Terramater Limited Reserve Chardonnay Maipo Valley 2011

Baltasis

Aukso medalis

Sanitex

Italija

Santa Tresa Rina Ianc Grillo-Viognier Sicilia IGT 2011

Baltasis

Aukso medalis

Servaali

Čilė

Amalaya Vino Blanco Calchaqui Valley 2012

Baltasis

Aukso medalis

Istvestas

Prancūzija

Sauvion Sauvignon Les Eglantines Touraine AOC 2012

Baltasis

Aukso medalis

Liviko

Čilė

Montes Reserva Sauvignon Blanc Casablanca Valley 2012

Baltasis

Aukso medalis

Eugesta

Vokietija

St.Urbans-Hof Urban Riesling QbA 2012

Baltasis

Sidabro medalis

Eugesta

Prancūzija

Les Jamelles Essentiel Chardonnay Payd d'Oc 2012

Baltasis

Sidabro medalis

Filipopolis

2014 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 35 lt)

Šalis

Pavadinimas

Rūšis

Apdovanojimas

platintojas

Italija

Caruso&Minini Tasari Rosato Terre Siciliane IGP 2012

Rožinis

Aukso medalis

Burbulio vyninė

Prancūzija

Chemin des Sables Sauvion Rose d'Anjou AOC 2012

Rožinis

Sidabro medalis

Liviko

PAR

Nederburg Winemaster's Reserve Noble Late Harvest 2012

Natūraliai saldus

Aukso medalis

Sanitex

Argentina

Bianchi Famiglia Late Harvest Semillon Mendoza 2007

Natūraliai saldus

Aukso medalis

Mineraliniai vandenys

Makedonija

Bovin Vranec Late Harvest 2010

Natūraliai saldus

Aukso medalis

Office City

Ukraina

Сонячна долина Мускатне Фестивальне (Sonečna dolina Muskatinis festivalinis) 2012

Likerinis

Aukso medalis

Krymo vynai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

100

autoriai

Žurnalo autoriai

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 4 - g e g už ė

Marija Antanaitytė

Liana Davletšina

Artūras Ladinskis

Giedrius Lazutka

Alesia Litvinionok

Daiva Mumgaudienė

Aidas Puklevičius

Arūnas Starkus

Jurgis Šliogeris

Rasa Starkus

Ilja Šarovas

V Y N O, K I T Ų G Ė R I M Ų MĖGĖJAMS IR PROFESIONALAMS w w w.v y nozu rna la s.lt N r. 2 6 . Leid žia m a s n uo 2005 m . gegužės m ėn . K it a s nu m er is bus iš l eis ta s 2014 m . l a pk r ič io m ėn. Apie k a sdienes v y n o n a uj ien a s, v y n o ir m a is to der ini mą bei v y nų ver tin im us s k a it y k ite w w w.v y nozu rna la s. lt El. p a š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt Adres a s : Stum br ų g. 15 Vil n ius, LT-08101 VYR . R E DA K TOR IU S Ar ūn a s Sta r k us tel. n r. 8 698 34 297, s ta rku s @ v y nozu rna la s.lt DI ZA IN E R IS Lin a s Gl ia udel is MA KE TUOTOJA Lin a Jur š y tė DA ILIN IN KĖ S B ir u tė Sta r k uv ien ė, Ko tr y n a La uč y tė F OTOG R A F IJOS Au g u st a s Did ž g a l v is, Ar ūn a s Sta r k us, L’U n io n des Cr us Classés d e G raves, Co nseil des G ra n ds Cr us Cl a s s és en 1855, R a s a Star k us, Trad itio nsweing u ter O s ter reic h , G iedr ius L a zutk a , Audr ius Si li ūnas, Vyg a nta s Sta r k u s, I l j a Š a rov, Lia n a Dav l etš in a , Al es ia Lit vi ni onok , „ Žem a itij o s pien a s “, K A LBOS R E DA K TOR Ė As ta Žūk a itė a s ta @ v y nozu rna la s.lt AU TOR IA I M a r ij a Ant a na it y tė, L ia n a Dav l etš in a , Ar tūra s La din s k is, Giedr ius Lazu t k a , Al esia L it vini o n o k , Da iva M um ga udien ė, Aida s Puk levi či us, Ar ū na s Sta r k u s, R a s a Sta r k us, I l j a Š a rov, Jurgis Š l io ger i s VIR Š E LIS S a u l ius S era pin a s ir Lin a s Gl ia udel is LE IDĖ JA S UAB „ N a m in ė pel ėda “ IS S N 1822-2153 P LATIN IMA S E l. p a š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt, tel. n r. (8 5) 215 94 39 R E KLAMA El. p a š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt, tel. n r. (8 5) 215 94 39 SPAU DA AB „ S pa uda “ TIR A ŽA S 3 500 egz. R eda k c ij a už rek l a m o s tur in į n eats a k o. Pe r s p a u s d i nt i k u r į n o rs straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik g av u s ra š y tin į reda k c ij o s s utik im ą .