Vyno zurnalas 26 elektroninis by Vyno Žurnalas

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

redaktoriaus žodis

Redaktoriaus žodis

is numeris išėjo labiau kultūrinis, gastronominis nei politinis,

Mes Lietuvoje vis dar turime didžiausią regione vyno parodą

ekonominis. Todėl bent žurnalo įvade norėčiau pasidalinti

„Vyno dienos“, ilgiausiai leidžiamą specializuotą „Vyno žurna-

mintimis apie konkurencinę aplinką, kuri stipriai veikia kai kurias

lą“, vieninteliai – Vyno bei Vyno ir desertų derinių čempionatą,

su vynu susijusio gyvenimo sritis. Antai Lietuvoje 7 metus, o

tačiau konkuruodami tik tarpusavyje nebesukuriame tarptauti-

Estijoje – daugiau nei dešimt veikia Someljė mokyklos. Todėl

nio pranašumo. Toks užsistovėjusio vandens efektas būdingas ir

mes turime daug, bet panašų vidutinį išsilavinimą turinčių vyno

vyno tiekimui, nes dominuoja dvi trys didelės kompanijos, taigi

profesionalų. Latvijoje analogiško darinio nėra, tačiau būtent

restoranuose, prekybos tinkluose matome tuos pačius vynus,

latviai šiemet laimėjo Baltijos someljė čempionatą ir laimėjo

ir jų pasiūla ne itin keičiasi metams bėgant. Dėl koncentracijos,

demonstruodami teorines žinias ir puikius degustavimo įgū-

taigi ir didelės stambiausių žaidėjų ekonominės galios, atsiranda

džius – dalykus, kurie išmokstami studijuojant. Kodėl? Todėl, kad

jų noras stabilizuoti padėtį restoranų laisvę suvaržant ilgalaikiais

profesionalų elitas išvažiavo studijuoti į užsienį. Pernykštis Bal-

įsipareigojimais.

tijos čempionas Jānis Kaļķis mokėsi Europos vyno akademijoje

Šiandien Lietuvos ekonomika auga, todėl maži žaidėjai

Belgijoje, šiųmečiai prizininkai mokosi WSET diplomo kursuose,

neišnyksta, kai kurie stiprėja, plečiasi. Norėtųsi jiems palinkėti

taigi kiekvieną savaitę ruošiasi egzaminams, degustuoja, kas

sėkmės, nes nuo jos priklausys konkurencinės aplinkos ir drauge

porą mėnesių skrenda į kursus Austrijoje, Ruste. Jie spurtavo,

vyno pasaulio ateities kokybė.

sparčiai tolsta nuo estų ir lietuvių, nes neturėjo galimybės patogiai tapti vidutiniokais.

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

turinys

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Įvykiai ir naujienos

41 psl.

Desertų ir vyno derinių čempionatas 2013

50 psl.

Geriausias Europos someljė – švedas Jonas Arvidas Rosengrenas

54 psl.

Geriausias Baltijos šalių someljė – vėl latvis

vynas ir vyno regionai

14 psl.

Šimtaprocentiniai „Cabernet Franc“ iš Sent Emiljono. Arūnas Starkus

18 psl.

Sansero įvairovė: trys terroir. Ilja Šarov

20 psl.

Tarp vulkanų bręsta baltieji Vengrijos vynai. Jurgis Šliogeris

24 psl.

Graikijos vynas. Jurgis Šliogeris

28 psl.

„Pinot Noir“ ir „Spatburgunder“ Kammemberg Sonnenberg. Arūnas Starkus

30 psl.

„Brachetto d‘Acqui“ – kvapnusis Šiaurės Italijos putojantis vynas. Marija Antanaitytė

32 psl.

Vienuolynų vynas viduramžiais ir šiandien. Indra Ramanauskienė

37 psl.

„Rossese“ – raudonoji Ligurijos viltis. Arūnas Starkus

63 psl.

Ažuolo statinėje brandintas rožinis. Arūnas Starkus

84 psl.

Svarbiausia, kad Jeanas ir Laurent’as būtų laimingi… Rasa Starkus

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 12 psl.

Pietūs „Château Figeac“. Arūnas Starkus

38 psl.

1855 m. klasifikuotų geriausių Medoko ir Soterno augaviečių ūkių vakarienė

„Château Mouton Rothschild“. Arūnas Starkus

40 psl.

Kietasis sūris „Jubiliejinis 1934“

48 psl.

Teisėjo užrašai: apie desertus ir vyną po ketvirtojo derinių čempionato. Linas Vaitulevičius

56 psl.

Kas šventėms nusipirko „Džiugo“...

58 psl.

Apie šampaną – su Misteriu 8300 ir Ponu 2500. Rasa Starkus

ne tik vynas 64 psl.

„Varinio puodo“ istorijos, arba mažųjų sūrininkų šiokadieniai. Asta Žūkaitė

70 psl.

Karštas vynas. Daiva Mumgaudienė

72 psl.

Jūros energija ir žmogaus kantrybė. Rasa Starkus

vyno vertinimai 34 psl.

Cristal 1955–2006. Rytis Jurkėnas

75 psl.

Pomerolis 2009. Arūnas Starkus

81 psl.

2009–2010 m. Pessac Leognan Grand Cru Classe baltųjų palyginimas. Arūnas Starkus

83 psl.

2009–2010 m. „Château Haut Brion“ ir „Château La Mission Haut Brion“. Arūnas Starkus

85 psl.

Vertikalioji „Château Beauséjour“ vyno degustacija. Arūnas Starkus

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2014 m. gegužės mėn.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos Nauja: restoranas „Moon Garden“ Netoli Aušros vartų Vilniuje, naujame viešbutyje „Moon Garden“, buvo atidarytas naujas restoranas. Išradingas meniu, geras vyno pasirinkimas ir originalus interjeras turėtų traukti šventiškai nusteikusius vilniečius ir miesto svečius. Yra atskira salė nedidelėms kompanijoms. Adresas: Art Hotel Moon Garden, Bazilijonų g. 10, Vilnius. Tel. nr.: (+370) 5 2199949

Karštas vynas pagal „Chocolate Naive“ ir „Vyno klubą“ receptūrą Gurmaniškų produktų gamintojas „Chocolate Naive“ ir vyno kultūros puoselėtojas „Vyno klubas“ sukūrė pagal Antikos tradicijas pagamintą ir Lietuvos klimatui pritaikytą gėrimą – kruopščiai parinktą rūšinį vyną su prie jo derančiu prieskonių mišiniu. Karštas raudonasis pagamintas iš vynuogių, užaugusių Ronos upės slėnyje, nuklotame stambiais rusvos spalvos akmenimis. Saldžių klasikinių prieskonių rinkinys sustiprina natūraliai vyne atsiradusią šilumą ir prieskoniškumą. Karšto baltojo vyno pagrindas – valiūkiškos Pietų Prancūzijos vynuogės ‘Viognier‘. Jos mėgsta sunkų granitinį dirvožemį, suteikiantį prieskoniškumo, minerališkumo. ‘Viognier‘ vynuogėms būdingi saldūs persikų, akacijų, apelsinų aromatai ir prieskoniška, šildanti tekstūra. Prieskoniai derinti įsiklausant į gamtos užduotą toną, skonis papildytas gėlių natomis, suteikiant jaunatviškumo, subtilumo, švelnumo.

Tarp vyną išmanančiųjų sparčiai daugėja neprofesionalų Įvadinį Someljė mokyklos kursą „Pasaulio vyno įvairovė“ 2013-aisiais išklausė beveik šimtas Lietuvos vyno profesionalų ir mėgėjų. Tai dvigubai daugiau nei 2012-aisiais. Tokiam augimui įtakos turėjo tai, kad sparčiai plečiasi vyno parduotuvių tinklai, restoranams reikia vis daugiau apie vyną išmanančių padavėjų, gerokai daugiau dėmesio kokybei skiria Lietuvos vyno gamintojai. Tačiau tarp vyno kursų klausytojų būna ir daugybė vyno mėgėjų: kylant vyno kultūrai, tampa aktualu geriau gaudytis vyno įvairovėje ne tik jį perkant ar renkantis prie patiekalo, bet ir neformaliai bendraujant su parneriais iš užsienio, su klientais ar darbo kolegomis. Todėl tarp Someljė mokyklos studentų ypač daug teisininkų, aukštesnio lygmens vadovų, medikų ir farmacininkų. Someljė mokykla plečia veiklą Baltarusijoje: spalio mėn. čia baigė mokslus pirmoji 20-ies Wine and Spirit Education Trust – didžiausio vyno edukacijos tinklo pasaulyje, kurį Lietuvoje ir Baltarusijoje atstovauja Someljė mokykla – II lygio kursų klausytojų grupė. Pavasarį mokslus pradės naujos grupės Vilniuje ir Klaipėdoje.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Nauja: Deivydo Praspaliausko bistro Vilniuje „1 dublis“ Paskutinę lapkričio savaitę vienas geriausių Lietuvos virtuvės meistrų Deivydas Praspaliauskas atidarė naują bistro. Pradžioje bistro dirbs tik retsykiais, po Naujųjų metų pakvies ir vakarieniauti. Kas naujo naujajame bistro? Didelis bendras stalas didelėms kompanijoms, šefo stalas tiems, kurie nori bendrauti su šefu ir maistą gauti tiesiai nuo viryklės, meniu bus skelbiamas kasdien „Facebook“ profilyje: www.facebook.com/bistro1dublis ir svetainėje www.1dublis.com. Deivydas Praspaliauskas sako ir toliau laikysiąsis geriausių skandinaviško maisto ruošimo tradicijų. Adresas: V. Šopeno 10, Vilnius. Tel. nr.: (+370) 674 41922

Vyno paroda „Vyno dienos 2014“ Kitų metų tarptautinė vyno paroda „Vyno dienos“ Vilniuje vyks gegužės 23–24 dienomis. Parodos koordinatorė Agnė Dirgėlienė sakė, kad jau dabar pildosi užsienio dalyvių gretos. Parodoje kasmet apsilanko vis daugiau profesionalų (2013 m. – 850 (iš viso 3500 lankytojų), 2012 m. – 600 (3200), 2011 m. – 650 (3300)), todėl užsienio vyndariai ją renkasi kaip efektyviausią būdą patekti į Lietuvos rinką. Parodoje savo vyną pristato ir Lietuvos vyno platintojai. Kaip ir pernai numatoma daugiau dėmesio skirti nacionaliniams stendams, edukacinėms paskaitoms, degustacijoms. Parodos vieta: Šiuolaikinio meno centras Vilniuje.

Kitos 2014 metų vyno parodos užsienyje „Alimentaria“ (Barselona) – kovo 31 d. – balandžio 3 d. „Vinitaly“ (Verona) – balandžio 6–9 d. „Fenavin“ (Ciudad Real, Ispanija) – gegužės 7–9 d. Londono tarptautinė vyno paroda (Londonas) – birželio 2–4 d. Gruzijos vyno ir stipriųjų gėrimų paroda (Tbilisis) – birželio 6–8 d. „Vievinum” (Viena) – birželio 14–16 d.

Prowein 2014 2014 metų „ProWein“ vyno paroda Diuseldorfe vyks kovo 23–26 dienomis. Pernai čia dalyvavo 4792 dalyviai iš 48 šalių (82 proc. ne iš Vokietijos), apsilankė 45 168 profesionalių lankytojų iš jų daugiau nei 950 tarptautinių žurnalistų. 2014 m. parodos centrinėje degustacijų zonoje kartu su žurnalu „Weinwirtschaft” bus pristatyta apie 1000 vynų tema „Brangūs vynai – geriausia kokybė, geriausia kaina“. „Fizzz Lounge“ stipriųjų gėrimų salės tema „Daržo gėrimai“ – stiprieji gėrimai su daržovėmis. Daugiau informacijos žr. www.vynozurnalas.lt.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Naujienos „Žalio vyno“ šventė Zyplių dvaras jau ketvirtą kartą lapkričio pabaigoje priima Lietuvos vyndarius su jų ką tik pagamintu jaunu vynu. Kiekvienais metais auga pateikiamų vynų skaičius. Šiemet jų jau buvo net 35. Nors dauguma vynų buvo pagaminti iš lietuviškų sodo ir miško uogų, tačiau dalis vyndarių vis susigundo daryti vyną ir iš „egzotiškos“ žaliavos. Konkursui pateikta ir pienių vyno, beržų sulos vyno, rabarbarų vyno. Vis dėlto vertinimo (o vertino visi susirinkę per 170 lietuviško vyno mėgėjų) rezultatai akivaizdžiai rodo, kad vynas iš tradicinės žaliavos visiems labiau tinka, ir vyndariams reikėtų tobulinti savo serbentų, vyšnių, aviečių, obuolių vyną. Kaip sakė vyndariai, šiais metais buvo mažai vyšnių, tikriausiai dėl to netikėtai atsirado braškių vyno. Lukšių seniūno Vido Cikanos ir vyndarių bendradarbiavimas žada ir gražių naujienų, šiais metais ne konkurso tvarka jau ragavome pirmąjį Zyplių dvaro vynuogyno vyną. Prieš ketverius metus po pirmojo vyndarių apsilankymo Zypliuose užsimezgusi draugystė su seniūnu subrandino 0,6 ha ploto vynuogyną, kurį dvaro teritorijoje pasodino kauniečiai LVA nariai Ramaškevičiai. Vynas dar jaunas, jo dar pagaminta mažai, bet Asta Ramaškevičienė žadėjo šį „Juodupės“ vynuogių vyną parodyti ir pavasarį vyno čempionate. O V. Cikana entuziastingai žada plėsti dvaro vynuogyną iki kelių hektarų. Gal tai bus tikra dvarų vynuogininkystės pradžia Lietuvoje. Jurgis Šliogeris

Degustacijos rezultatai vynų vynas: Regimanto Karčiausko „Juodųjų serbentų vynas“ Laimėtojai sauso vyno kategorijoje: I vieta. Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų vynas“ II vieta. Tomo Juškevičiaus „Senasis Miestas“ (vynuogių ūglių) III vieta. Tomo Juškevičiaus „Senasis miestas“ (serbentų) Laimėtojai pusiau sauso vyno kategorijoje: I vieta. Regimanto Karčiausko „Žolinė“ (avietės) II vieta. Modesto Česnausko„Pirmoji naktis“ (braškių) III vieta. Evaldo Petkaus „Bokštai“ (juodieji serbentų) Laimėtojai saldaus ir saldaus vyno kategorijoje: I vieta. Modesto Česnausko „Jaunystės valsas“ (aviečių) II vieta. Gintaro Paradniko „Juodųjų serbentų“ III vieta. Gintaro Pekūno „Aviečių“

Nauja: Vytauto Samavičius grilio baras Klaipėdoje „Momo grill“ Jau yra žmonių, valgiusių šiame bare, ir kviestinių virėjų, dariusių čia vakarienes – nuo rudens kas porą savaičių geriausias Klaipėdos šefas „šildo“ naują vietą. Visą darbo dieną (pusryčiai, pietūs, vakarienė) baras dirbs nuo 2014 m. vasario mėnesio. Visa informacija talpinama „Facebook“ profilyje. Adresas: Liepų g. 20, Klaipėda. Tel. nr.: (+370) 615 34056

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Pasirodė „Champagne Jacquesson Cuvee 737 “ Pats „Jacquesson“ šampano namų savininkas Jeanas Herve Chiquet (Žanas Ervė Šikė) lapkritį Vilniuje pristatė savo naujausią non vintage šampaną „737“. Jo pagrindas – šiltų, nokių 2009 m. derlius, todėl jame gerai jaučiamas vaisiškumas, savotiškas svarumas. Jis pakeitė šampaną „736“ – legendinių 2008 m. derliaus vyną. Nuo 2003 m. derliaus Chiquet šeima nebedaro vintage šampano, o visą savo Grand Cru (Avize, Oiry, Ay) ir Premier Cru (Dizy, Hautvillers, Mareuil su Ay) vynuogynų derlių skiria savo septynišimtosios serijos cuvee, kuriam kasmet suteikiamas naujas numeris ir kuriuo siekiama atskleisti vynmečio specifiką, o ne ją užmaskuoti: „736“ – 2008 m. derliaus pagrindas: minerališkas, galingas, kompleksiškas. „735“ – lietingų 2007 m. derliaus pagrindas (72 %): lieknas, gaivus, taurus. „734“ – chaotiškų 2006 m. derliaus pagrindas (73 %): vaisiškas, minkštas. „733“ – lengvų 2005 m. derliaus pagrindas (78 %): subalansuotas, kiek egzotiškų prinokusių vaisių aromato, kompleksiškas. „732“ – vidutinių 2004 m. derliaus pagrindas (79 %): svarus, kompleksiškas, minerališkas. „731“ – varginančių, karštų, nederlingų 2003 m. derliaus pagrindas (59 %): aromatingas, svarus. „730“ – idealių Šampanei 2002 m. derliaus pagrindas (60 %): elegantiškas, minerališkas. „729“ – nekarštų, lietingų 2001 m. derliaus pagrindas (58 %): gėliškas, gaivus. „728“ – karštų ir drėgnų 2000 m. derliaus pagrindas: svarus ir struktūriškas. Prastas vynuoges šeima parduoda kitiems gamintojams, iš geriausiųjų padaromas „700“ serijos vynas, ir jei metai sėkmingi, „Jacquesson“ išleidžia ribotą butelių skaičių kurio nors atskiro vynuogyno vyno (single vineyard) : – Corne Bautray (Dizy – 1 ha 1960 m. pasodintų ‘Chardonnay‘), – Champ Cain (Avize – 1,3 ha 1962 m. pasodintų ‘Chardonnay‘), – Vauzele Terme (Ay – 0,3 ha 1980 m. pasodintų ‘Pinot Noir‘), – Terres Rouges (Dizy – 1,35 ha 1993 m. pasodintų ‘Pinot Noir‘). Naujojoje švedo Richardo Juhlino knygoje „Champagne Jacquesson“ patenka tarp 4 geriausių Šampanės namų, Prancūzijos vyno savaitraštis „La Revue du Vin du France“ nuomone jis yra tarp 6 geriausiųjų. Ūkis garsėja tuo, kad dalį vynuogynų augina ekologiškai, juose derlingumas pusantro karto mažesnis nei Šampanės vidurkis. Vynai fermentuojami ir kurį laiką laikomi didelėse nenaujose ąžuolo statinėse su nuolat pamaišomomis mielėmis. 700-osios serijos vynas pasirodo rinkoje praėjus ketveriems metams po derliaus skynimo. Atskiro vynuogyno vynas – praėjus 9-eriems. Vynas nefiltruojamas, nuo 733 numerio (2005 m. pagrindas) vyninė dalį derliaus palieka ilgam brandinimui butelyje su mielėmis (9 metams). Kai 2014 metais šis vynas pasirodys rinkoje, ant jo bus pažymėta DT (degorgement tardif) – vėlyvas nupylimas nuo mielių.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

„Torres“ vyno ir maisto festivalyje – gurmaniški skoniai ir protų kovos Lapkričio 14–17 d. Vilniuje vyko „Torres“ vyno ir maisto festivalis. Šiais metais šio festivalio dalyviai buvo kviečiami ne tik degustuoti geriausius „Torres“ vynus bei mėgautis katalonietiškos virtuvės patiekalais, bet ir dalyvauti skonių ir protų kovose. Nugalėtojams atiteko prizas – vyno šaldytuvas, pilnas „Torres“ vyno. Vakarienes renginiams ruošė „Torres“ restoranui Ispanijoje vadovaujantis Sergi Milletas ir „Kempinski Hotel Cathedral Square“ šefas Ciaranas Gantly. Svečiai buvo vaišinami grilyje keptomis šukutėmis su daržovėmis ir „Romesco“ padažu, elniena, troškinta vyne, paeljos stiliumi paruoštais ryžiais su vištiena, triušiena ir grybais. Patiekalai „Kempinski Cathedral Square“ viešbučio restorano „Telegrafas“ meniu kurį laiką išliks ir po festivalio. Iš „Torres“ vyninės atvykusi someljė Marta Delfa priderino geriausiai prie meniu tinkančius vynus. Per vakarienes, kurių metu vyko protų mūšiai, buvo vaišinama geriausiais „Torres“ vynais – „Mas La Plana“, „Milmanda“, „Fransola“ ir kt.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

įvykiai ir naujienos

Šviežias Vilniaus alus iš „Baltojo tilto” krautuvės Vilniaus centre šį rudenį atsidarė krautuvė, kurioje prekiaujama šviežiu, pagal senąsias gamybos technologijas pagamintu, tradiciniu lietuvišku alumi. Tai alaus daryklos „Vilniaus alus” firminė „Baltojo tilto“ krautuvė, įsikūrusi Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje (Konstitucijos pr. 16). „Vilniaus alus“ yra vienintelė alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja Vilniuje. Jos produkcija – natūraliai fermentuojamas ir brandinamas alus, gira, gaivieji gėrimai – gaminami tik iš natūralių žaliavų, nenaudojant dirbtinių maisto priedų. „Baltojo tilto” parduotuvėje šviežias, nefiltruotas ir nepasterizuotas alus pilamas tiesiai iš brandinimo talpų. Pagrindinės alaus gamybos žaliavos yra vanduo, salyklas, apyniai ir mielės. Vandens ir salyklo mišinys – alaus misa verdama su apyniais, kurie alui suteikia ne tik kartumą, bet ir malonų aromatą. Šis užmaišymo ir virimo procesas trunka apie 9 valandas. Vėliau visi alaus gamybos procesai vyksta žemoje temperatūroje. Į išvirtą ir iki 10 laipsnių atšaldytą alaus misą dedamos specialios alaus mielės ir 5–7 paras vyksta alaus fermentacija. Mielės, misdamos misoje esančiais angliavandeniais, auga ir išskiria alkoholį, angliarūgštę bei kitas medžiagas, dėl kurių saldi misa pamažu virsta alumi. „Vilniaus alus” alų gamina pagal senąsias alaus gamybos technologijas, kai kiekviena alaus rūšis verdama ir fermentuojama atskirai, iš lėto ir natūraliai. Angliarūgštės aluje yra tiek, kiek jos natūraliai išsiskiria alaus fermentavimo metu. Papildomai ir dirbtinai alus nekarbonizuojamas. Po fermentacijos alus atšaldomas iki 0–3 laipsnių temperatūros ir brandinamas. Brandinimo, kuris trunka ne mažiau 3 savaičių, metu alus įgauna harmoningą, malonų skonį ir aromatą, būdingą tik tam tikrai alaus rūšiai. Tik tuomet jis tampa tinkamas gerti. Štai toks alus, supiltas į specialias

Artimiausiu metu „Vilniaus alus“ pagal originalią receptūrą

500 litrų talpos nerūdijančio plieno talpas, atvežamаs į krautuvę.

pradės gaminti nostalgija kvepiantį gaivųjį gėrimą „Baikal“.

Jose alus toliau laikomas brandinimo sąlygomis, žemoje tempe-

Pasirodys į dailius, suvenyrinius butelius išpilstyta „Baltojo tilto“

ratūroje. Taigi ir parduodamas jis absoliučiai šviežias.

gira. Alaus mėgėjai jau labai greitai galės įvertinti naują alaus

„Vilniaus alaus” asortimentą sudaro apie 20 rūšių išskirtinio, natūraliai brandinto alaus, kurį mėgsta ir vertina alaus gurmanai. Įvairūs priedai – natūralūs žolelių ekstraktai, karštojo vyno pries-

rūšį – tamsųjį kvietinį alų, kuris verdamas iš penkių rūšių vokiško salyklo ir dviejų rūšių – karčiųjų ir aromatinių – apynių. „Prekiaujame ne tik savo gamybos, bet ir pačių importuo-

koniai ir kiti, suteikia alaus rūšims savito, spalvingo skonio. Šią

jamais gėrimais, užkandžiais. Neseniai asortimentą papildėme

vasarą „Vilniaus alus” pristatė du alaus kokteilius – šviesiojo alaus

rinktiniais Azerbaidžano, Rumunijos, Rusijos vynais ir kitais

su Grenadine sirupu ir kvietinio alaus su greipfrutų sultimis.

alkoholiniais gėrimais”, – pasakojo „Vilniaus alaus” generalinis

Krautuvėje yra ir didelis kitų gėrimų pasirinkimas: „Bačkorių“ giros gėrimas, „Retro Baikal” gira, gėrimai su įvairių vaisių ir uogų sultimis „Vilnelė“, sultys, nektarai. Gėrimai gaminami be konservantų, saldiklių ir dirbtinių dažiklių.

direktorius Algirdas Bagatyrius. „Vilniaus alus” neapsiriboja Lietuvos rinka, bendrovės produkcija eksportuojama į Europos šalis ir JAV. www.vilniausalus.lt

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Bordo

Pietūs „Château Figeac“ Arūnas Starkus

Pietūs, ne vakarienė, todėl tik keli patiekalai ir nėra saldaus vyno pabaigai. Pietūs ne taip įpareigoja, galima nusivilkti švarką prie stalo. Ir iš pietų meniu galima sužinoti, ką tos šalies ar regiono žmonės laiko kasdieniu valgiu.

„C

hâteau Figeac“ – vienas seniausių vyno gamintojų Sent

vaišindama iš XX а. pradžios savo močiutės kraitinių šampano

Emiljone, priklausantis elitinei geriausių augaviečių

taurių, nors kai kam jos gali pasirodyti per daug atviros. Vėliau

grupei Premier Grand Cru, yra kildinamas iš Figeacus šeimos

persikeliame į svetainę, kurioje tvyro tauri praeities atmosfera: to

vilos, minimos dar II amžiuje. Šiandien Sent Emiljonui didele

paties kraitinio servizo taurės, lėkštės. Prie šilto įdaryto baklaža-

‘Cabernet Sauvignon‘ dalimi (1/3) garsėjantis ūkis siejamas su

no užkandžio patiekiamas „Petit Figeac 2006” (91 balas). O prie

Manoncourt‘ų šeima: ponia Marie France su keturiomis du-

gaidžio šlaunelės su kaimiškomis daržovėmis – du subrendę

kromis tęsia Thierry Manoncourt‘o įdirbį. Pietaujame su ponia

„Château Figeac“: 1998 ir 1974 metų, dekantuoti į senovinį gro-

Manoncourt, dukra ir naujuoju ūkio direktoriumi Fredericu

jantį dekanterį iš magnumų. Po jo – sūrio lėkštė ir desertas: figa

Faye. Aperityvas – „Champagne Pol Roger Blanc de Blanc 2002“

šokolade ir trintos raudonos uogos.

patiekiamas lauke, dideliame sode už namo. Ponia nesivaržo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Bordo

l Marie - France Manoncourt

Vynas

Aprašymas

Įvertinimas

Château Figeac 1975 Magnum

Subrendęs, prieskoniškas, saldus, kaip su medumi, melasa. Kvepia erškėtrožių uogiene, džiovintais pomidorais. Vidutiniai aksominiai taninai. 9 :)

Château Figeac 1998 Magnum

Geras, koncentruotas juodųjų alyvuogių, gervuogių, juodojo šokolado aromatas. Taninai vidutiniai, gana jaunatviški. 10 :)

Château Figeac 2009

Kvepia juodomis uogomis, rūkyta mėsa, žuvimi, moliu, kedru. Švelnus, elegantiškas. Tačiau daug taninų, poskonis minerališkas su trupučiu džiovintų juodų slyvų ir daug taninų. Poskonis labai ilgas. 10 :)

Château Figeac 2010

Juodos uogos, paprikos dūmas. Puikūs taninai. Minerališkas poskonis. Vaisiai tyri, malonūs, nušlifuoti. 9 :)

94+

Petit Figeac 2009

Juodos uogos, taurus, švelnus, koncentruotas. Gaivus ir serbentiškas. Didesni nei vidutiniai taninai.

Petit Figeac 2010

Gryni juodieji serbentai. Labai geras. Buteliai atidaryti prieš tris valandas. Labai gaivus, vaisiškas, malonus. Grietinėlės poskonis. Taninai suvaldyti. 10 :)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Šimtaprocentiniai „Cabernet Franc“ iš Sent Emiljono Arūnas Starkus

Bordo vyno regionas tradiciškai skirstomas į ‘Merlot‘ ir ‘Cabernet Sauvignon‘ zonas, pamirštant, kad čia populiari ir trečioji veislė – ‘Cabernet Franc‘. Medoke ji nėra labai svarbi, tačiau Pomerolio ir Sent Emiljono vynuose ‘Cabernet Franc‘ gali sudaryti daugiau nei pusę vynuogių mišinio. Gerąją pusę.

l Otto M. Rettenmaieris iš „Château La Tour Figeac“ V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

l Christophe Dussutouras iš „Château Trotte Vieille“ „Château La Tour Figeac“ Sent Emiljono ūkio „Château La Tour Figeac“ savininkas Otto M. Rettenmaieris savo ūkio antrąjį vyną „La Esquise de La Tour Figeac“ patiekia prie šviežio tuno, tigrinių krevečių ir vos karamelizuotų burokėlių salotų. Su „Château Figeac“, „Château Cheval Blanc“ ir Pomeroliu besiribojančio ūkio dirva smėlinga, žvyringa, taigi ir vynas yra lengvas, jame dominuoja ‘Merlot‘. Kaip ir grand vin – 70 proc. ‘Merlot‘ ir 30 proc. ‘Cabernet Franc‘. Kai salotas apibarstai kalendra – nelengvais 2011 metais vyne išlikę dūmo, paprikos aromatai randa tinkamą palydovą. Dūmiškumas yra „Cabernet Franc“ aromatinis „parašas“, kuriam atpažinti vidutinės kokybės vynmečio vyne nereikia tvirtų įgūdžių. Šis kvapas rodo, kad derlius gerai neprinokęs, o gerais metais geri vyndariai išvengia to kvapo, nes prinokina vynuoges iki galo. 2011-ųjų vasara nebuvo labai šilta, o ir rudeniniai lietūs užgriuvo kiek per anksti, tad Bordo vyndariams teko vynuoges skinti ne iki galo prinokusias. Otto M. Rettenmaieris Bordo regione atvykėlis. Ūkį jo šeima įsigijo 1973-aisiais, kai per krizę žemė nuvertėjo 15 kartų. Otto vietinių taisyklių nelinkęs priimti besąlygiškai. Be įprastai gaminamo vyno, jis dar padaro po 300 butelių eksperimentinio:

nejuntama. Burnoje labiau koncentruotas, rūgštesnis, švelnesnis, tauresnis, savotiškai saldaus poskonio (93 balai). Net ir prastais metais padarytas „Cabernet Franc“ atrodo geras. Ragaujame puikių 1998-ųjų derliaus vyno: „Merlot“ – slyviškas, gana taniniškas, nedaug rūgšties (90 balų); „Cabernet Franc“ – kvepia asfaltu, graikiniais riešutais, juodžemiu, lelijomis. Vidutinė rūgštis ir išraiškingas gyvulinių aromatų pliūpsnis (93 balai). „Cabernet Franc“ laimi. 2000-ųjų vynas rodo didesnį brandinimo potencialą: „Merlot“ – prinokusių vyšnių, trešnių aromato, vis dar energingas burnoje, vaisiškas (93 balai), „Cabernet Franc“ – labiau subrendęs, tauresnių, tankių, aksominių taninų, kvepia oda, riešutais (94 balai). Šimtaprocentinio „Cabernet Franc“ dažniau paragausi Luaros slėnyje, kur vynas labai gerai atspindi daug kalkakmenio turinčio dirvožemio sudėtį ir vyndariai brandinimu ąžuolo statinėse nepiktnaudžiauja. Brandi žemiška, dūmiška, saldžių raudonų uogų, slyvų aromatų puokštė susiformuoja per 5–6 metus. Bordo prie šios puokštės prisideda ąžuolo statinių taninai, gausesni uogų taninai – ir išeina labai kompleksiškas, kvapnus ir struktūriškas vynas.

iš 100 proc. ‘Merlot‘, 100 proc. ‘Cabernet Franc‘ ir vadinamąjį „Château Cheval Blanc“ mišinį – iš 60 proc. ‚Cabernet Franc‘ ir 40 proc. ‚Merlot‘. Vien iš ‘ Merlot‘ padarytas 1997-ųjų „Bethoven“

„Château Trotte Vieille“

kvepia trumais, kalendra, sena oda, balnu. Nuostabiai švelnus, su

Bene rečiausias Bordo vynas, kurio nuo 2004-ųjų padaro-

likerizuotų slyvų poskoniu, bet aromatas jau ima nykti (91 balas).

ma vos 130 butelių kasmet, yra „Tres Vieilles Vignes du Trotte

„Smetana“ padaryta tik iš ‘Cabernet Franc‘ ir kvepia sena trešnių

Vieille” – iš daugiau nei šimtmečio senumo „Cabernet Franc“ vyn-

uogiene, burokėliais, rūdimis. Nei paprikos, nei dūmo beveik

mečių, augančių Sent Emiljono plokštikalnėje. Priešfilokserinis

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

plotelis priklauso „Château Trotte Vieille“ ūkiui. Į amerikietiškas

miestelio, „Cheval Blanc“ – rytinėje apeliacijos dalyje, netoli

šaknis neskiepyti vynmedžiai vadinami franc pied. Išskyrus keletą

Pomerolio, kur vyrauja molingas ir žvyringas dirvožemis. Matyt,

butelių aukcionuose, šis vynas neparduodamas. Jis skirtas tik

ne šiaip sau abiejuose ūkiuose dažniausiai renkamasi vynuogės

ragauti profesionalams, nes yra ne vien šio ūkio, bet ir viso Sent

‘Cabernet Franc‘. Jos suteikia vynui daugiau taninų, daugiau gai-

Emiljono istorijos liudininkas. Dėl itin mažo derlingumo ir gerai

vos, savotiško dūmiško kompleksiškumo, minerališkumo ir labai

išvystytos senų vynmedžių šaknų sistemos vynas labai minera-

tauraus brendimo potencialo, kuris Bordo labai vertinamas.

liškas: juntami prieskoniai, sūrus poskonis, susipynęs su aviečių

Kasdienėje kalboje apie Bordo vyną ‘Cabernet Franc‘ retai

uogienės, saldumo pojūčiu. Slyvos, kedras (dėl brandinimo

minima. Tačiau ji jau seniai nusipelniusi išskirtinio geriausių

naujose ąžuolo statinėse), daug aksominių švelnių taninų. Ilgai

vyndarių dėmesio, gal ilgainiui prie jos pavadinimo priprasime

trunkančio skonio, gilus vynas ( 2009 m. – 94 balai).

ir mes.

Šį vyną reiktų palyginti su ūkio grand vin, kuriame kasmet, bet mažesnėmis proporcijomis dominuoja ‘Cabernet Franc‘. 2009 m. vynas (40 proc. ‘Merlot‘, 60 proc. ‘Cabernet Franc‘) kvepia juodųjų serbentų uogiene, yra labai gaivus, vaisiškas, gana gausių, taurių taninų (94 balai). 2010 m. vynas (42 proc. ‘Merlot‘, 58 proc. ‘Cabernet Franc‘) vėl kvepia juodaisiais serbentais, avietėmis, truputį paprika. Dar juntamas naujo ąžuolo aromatas ir saldūs taninai poskonyje. Vynas vaisiškas su didesniais nei vidutiniai taninais, puikiai subalansuotas (93 balai). 2012 m. vynas (49 proc. ‘Merlot‘, 48 proc. ‘Cabernet Franc‘, 3 proc. ‘Cabernet Sauvignon‘) yra juodųjų ir raudonųjų serbentų aromato, didesnių nei vidutiniai taninų (92 balai). Matome, kad toks Sent Emiljono vynas yra savaip panašus į Medoko vynus, tačiau pasižymi švelnesniais taninais ir tamsesne aromatų puokšte. „Château Ausone“ ir „Château Cheval Blanc“ nedaro eksperimentinių vynų. Nuo pat klasifikacijos Sent Emiljone atsiradimo 1955 metais jie yra elitinėje Premier Grand Cru A kategorijoje, taigi dėl aukštos kainos brangina kiekvieną derliaus kekę. Nors vynuoges jie augina skirtingame terroir: „Ausone“ – ant kalkakmeningos Sent Emiljono plokštikalnės šlaitų, prie pat Sent Emiljono

l Pauline Vautier iš „Château Ausone“ V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Sansero įvairovė: trys terroir Ilja Šarov

Dauguma vyno mėgėjų gerai pažįsta klasikinio stiliaus baltąjį „Sauvignon Blanc“ iš Sancerre, tačiau retai susimąsto apie stilistinę įvairovę šios žymios apeliacijos viduje. Stebėdami šią vietovę iš arčiau, detaliau aptarsime jos unikalumo sudedamąsias dalis, kurios nulemia čia gaminamo vyno skirtumus ir niuansus.

Istorinė ‘Sauvignon Blanc‘ ir ‘Pinot Noir‘ sąjunga Sancerre apeliacija yra išsidėsčiusi aplink Sansero miestelį rytinėje Luaros slėnio dalyje. Beveik visa teritorija yra kairiajame Luaros upės krante priešais kitą žymiąją apeliaciją Pouilly-Fumé. Iki pat XIX amžiaus pabaigos ši vietovė buvo garsi „Pinot Noir“ vynu, tačiau po filokseros maro, sunaikinusio daugumą Europos vynuogynų, vietiniame dirvožemyje geriau prigijo ant amerikietiškų vynmedžių šaknų įskiepyti ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogienojai. 1936 metais įkuriant kontroliuojamą apeliaciją buvo siekiama užtikrinti baltojo vyno iš ‘Sauvignon Blanc‘ vynuogių kokybę.

l Chavignolis V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

‘Pinot Noir‘ veislė ir iš jos gaminamas raudonasis bei rožinis vynas buvo įtraukti į leistino apeliacijos vyno sąrašą tik 1959 metais. Žvelgiant į dabartinį šių dviejų veislių paplitimą, panašu, kad XXI amžiuje jokių kitų veislių į šį sąrašą nebus įtraukta. Šiuo metu priklausomai nuo derliaus metų vynas iš ‘Pinot Noir‘ sudaro iki penktadalio viso apeliacijos vyno. Likusi dalis – tai baltasis „Sauvignon Blanc“, kuris yra savotiška Sancerre‘o vizitinė kortelė Prancūzijoje ir už jos ribų. Šio vyno populiarumą rodo tai, jog nuo apeliacijos įregistravimo jos plotas buvo praplečiamas kelis kartus ir išaugo keturgubai. Dabar ji apima apie 2600 ha vynuogynų.

Europos vyno spalvos

Klimatas ir geologija Didesnė Sancerre‘o landšafto dalis yra virš geologinės kreidos atodangos, kurios pradžia laikomos Doverio Baltosios uolos (Anglija), o žymios Šampanės ir Šabli kreidinės kalvos yra šios atodangos viduryje. Teritorija yra beveik 500 km nutolusi nuo Atlanto vandenyno, o atstumas iki Šabli vynuogynų yra mažesnis nei 100 km. Klimatas yra labiau kontinentinis nei likusioje Luaros slėnio dalyje, tačiau sezoninius svyravimus sušvelnina Luaros upė, kuri rytuose pasuka šiaurės kryptimi prie pat Sansero miestelio, ir miškai vakaruose. Dauguma vynuogynų auga pietiniuose kalvų šlaituose 200–400 metrų aukštyje. Specifinės klimato sąlygos ir keli įvairios kilmės dirvožemio ruožai sukuria tris specifinių savybių terroir. Rytinėje apeliacijos dalyje aplink Sansero miestelį ir šalia Ménétréol-sous-Sancerre‘o kaimelio kalkingame dirvožemyje gausu titnago (silex). Šioje dirvoje išaugintų vynuogių vynas turi atpažįstamų minerališkų ir plieninių natų, yra lengvesnis, išraiškingos rūgšties, aromatingas ir dažniausiai turintis didžiausią brandinimo potencialą iš visų Sancerre’o vynų. Toliau apeliacijos viduryje tarp Sansero miestelio ir Verigny kaimo, aplink Chavignolio kaimelį, kuris laikomas viena iš neoficialių Sancerre apeliacijos augaviečių, dominuoja akmeninga kimeridžio mer-

l Titnagas ir Kimeridžio mergelis

gelio, kalkakmenio ir žvyro dirva (les caillottes), kurioje gaminamas vaisiškesnis, svaresnio kūno, gerai subalansuotas vynas.

pabaigos fermentacijos metu ir papildomam brandinimui kartais

Pietvakariuose išsidėstęs trečiasis Sancerre‘o terroir yra priartėjęs

panaudojamos naujos ąžuolo statinės. Nebrandintame balta-

prie Menetou-Salon apeliacijos, jame gausu molio, kreidos ir

jame „Sancerre“ vyne paprastai juntami dilgėlių, tai pat persikų

kalkakmenio. Ši vietovė dar vadinama baltomis žemėmis (terres

ir agrastų aromatai, o raudonieji yra gėliški, subtilūs ir lengvi.

blanches). Dėl didelės molio koncentracijos vynas iš vynuogynų

Sausas rožinis vynas iš ‘Pinot Noir‘ įprastai kvepia avietėmis,

aplink Bué kaimą yra svaresnis ir malonesnis nei kitose apeliaci-

braškėmis. Itin šiltais metais (kaip 1989-ieji), pasitaikančiais labai

jos dalyse.

retai, pagaminama saldaus vėlyvojo skynimo uogų vyno. Kalbant apie gamintojus, kurių asortimente galima sutikti visų išvardytų stilių vyno, ypatingą vietą užima „Henri Bourgeois“

Vyndarystė Dabartinė Sancerre apeliacijos klasifikacija neišskiria atskirų augaviečių, arba cru, tačiau jau minėti Chavignolio (Les Montes Damnés kalvos vynuogynai), Ménétréol-sous-Sancerre‘o, Verdigny, Bué kaimeliai ir žymūs vynuogynai Clos de la Poussie, Chêne Marchand‘as ir Le Grand Chemarinas dėl juose gaminamų kokybiškų ir charakteringų vynų laikomi cru analogais, o jų pavadinimai pasirodo vyno etiketėse. Nors visos trys įvardintos Sancerre apeliacijos dalys turi unikalių bruožų, tarp šių terroir nėra griežtos ribos, o vyndarystės metodai visos apeliacijos teritorijoje turi nemažai panašumų. Dažniausiai vynuogynuose naudojami du vynmedžių formavimo būdai. Vynmedžių lapijos priežiūra paprastai priklauso nuo norimo vyno stiliaus: kur žoliškesnis stilius, reikalaujama palikti tankesnę lapiją (Cordon būdas) arba kaip tik labiau išretinti,

vyninė. Nors Bourgeois šeima gamina vyną ir kitose Luaros slėnio apeliacijose, favoritų sąraše dominuoja būtent Sancerre apeliacijos vynai, kurie sudaro daugiau nei pusę asortimento. Pagrindinė apeliacijos serija „Les Baronnes“ (baltasis, raudonasis ir rožinis) – iš kreidos ir molio dirvos vynuogynų. Monts Damnés kalvos šlaite, kimeridžio mergelio dirvoje augančių vynuogių vynas: baltasis „La Côte des Monts Damnés“ ir „Le MD de Bourgeois“. Sodrus senų vynmedžių, augančių titnago dirvoje, vynas „La Bourgeoise“ (baltasis, raudonasis). Išskirtiniai baltieji su didžiausiu brandinimo potencialu „Jadis“ (kimeridžio mergelio dirva) ir „D‘Antan“ (titnagas). Galiausiai žymieji cuvée, brandinami naujose ąžuolo statinėse: „Etienne Henri“ (titnago dirva) ir „Le Chêne Saint-Etienne“ (baltasis – kimeridžio mergelis, raudonasis – kalkakmenis). Šių vynų jau galima rasti ir Lietuvoje. Tad belieka įsitikinti įspūdinga Sancerre apeliacijos įvairove .

norint tokius požymius susilpninti ir labiau prinokinti vynuoges (Guyot būdas). Vėsesniais metais, kai vynuogės sunkiau prinoksta, dauguma vyndarių papildomai išretina lapiją ir nuskina dalį pumpurų tikėdamiesi didesnės derliaus koncentracijos. Derlingumas yra ribojamas iki 60 hl/ha baltajam vynui ir 55 hl/ha raudonajam ir rožiniam. Minimali leistina alkoholio koncentracija yra gana žema – 10,5 proc. baltajam ir 10 proc. raudonajam ir rožiniam vynui, nors paprastai derlingumas yra dar mažesnis, o alkoholio koncentracija bent 2 proc. didesnė. Tradiciškai „Sancerre“ vynas yra sausas, aromatingas ir minerališkas, be antrinių brandos požymių, tačiau nuo XX amžiaus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Tarp vulkanų bręsta baltieji Vengrijos vynai Jurgis Šliogeris

Balatonas – Vengrijos vyno regionas, besitęsiantis išilgai didžiausio ir sekliausio Europos ežero. Balatono regionui būdinga dirvožemio ir mikroklimato įvairovė, čia auginama daugybė vynuogių veislių – vietinių ir tarptautinių, baltųjų ir raudonųjų. Regioną galima padalyti į penkis subregionus ir netoliese esantį ugnikalnį Šomlą (Somlo).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

iuo metu Balatono regionas vis dar ieško savojo veido. Ga-

didžių vynų tėvyne, jeigu likimo valia netektume uoslės ir sko-

mintojai dar nesutaria, kokios veislės geriausiai atitinka vie-

nio, vienintelis vynas, kuris mums tai grąžintų, tarsi mostelėjus

tinį terroir. XVIII amžiuje išraiškingiausia veisle laikyta ‘Keknyelü‘, o populiariausia buvo ‘Furmint‘, maišoma su ‘Szigeti‘, ‘Juhfark‘ ir

stebuklinga lazdele, būtų baltasis Šomlo vynas.“ Negana to, kad Šomlas turi unikalų terroir, jis žavi ir savo ki-

‘Sarfeher‘. Tik XIX amžiuje ‘Furmint‘ išstūmė ‘Olaszrizling‘. Dabar

šeniniu dydžiu – 400 ha ant vienos kalvos šlaitų. Šią kalvą gražią

tai regiono veislė.

popietę galima pereiti skersai ir išilgai.

Kalbant apie Balatono vynininkystę, liūdniausia yra tai, kad

Nuo pat pirmos baltojo Šomlo vyno taurės supranti, kad geri

iš 33 000 ha žemės, tinkančios vynuogynams, tik trečdalis užso-

kažką nepaprasta, kad tai vynas iš kažin kokio ypatingo žemės

dinta vynuogynais. Didelę tos žemės dalį užima dar socializmo

kampelio. Anuomet dar nežinojau nieko apie šių vietų terroir,

laikais statytos poilsiavietės.

veisles, tačiau garsi „šomliška puokštė“ ir specifinis tirštumas,

Balatono klimatas daugiausia yra švelnus žemyninis. Van-

tvirtumas iš karto pažadino visus pojūčius. Tikrai, Šomlo baltasis

dens paviršius atspindi saulės spindulius ir teigiamai veikia ar-

vynas į nieką nepanašus. Kita vertus, jis turi kai ką bendra su

čiau esančius vynuogynus. Dar daugiau įtakos turi pats vanduo:

vynais iš vulkaninių dirvų (itališki vynai iš Kampanijos, graikiški

vasarą vėsina, o šaltuoju metų laiku suteikia papildomos šilu-

iš Santorino, austriški iš Štyrijos, vengriški iš Badačonio). Jų vul-

mos. Vulkaninių kalvų grandinė, einanti išilgai šiaurės vakarinio

kaninį charakterį atskleidžia vynai iš veislių ‘Furmint‘, ‘Harslevelu‘

kranto, gerai saugo vynuogynus nuo šiaurės vėjų.

ir vietinės, seniau labai populiarios ‘Juhfark‘.

Vulkanai – tai Vengrijos geologinis turtas. Balatono regiono dirvos ir reljefas yra daug įvairesni nei vietos klimatas. Šiaurės vakaruose esantis Badačonis (Badacsony) – senųjų

Tradicinį Šomlo vyno stilių geriausiai išreiškia įmonės „Fekete Bela“ gaminami vynai. Visas vynuogynas – du labai geros ekspozicijos hektarai pačiame kalvos centre. Viskas daroma kaip

vulkanų kraštas, todėl nieko stebėtino, kad ten vyrauja bazaltas

senovėje – jokių dirbtinių mielių, jokių plieno talpų. Išspaustos

ar bazaltinis tufas, kuris turi daug įtakos vyno rūgštingumui,

vynuogių sultys patenka tiesiai į senas ąžuolines talpas, kur lėtai

svarumui ir aromatui. Žemesnėse vietose dažniau aptinkamas

fermentuojamos ir laikomos dvylika mėnesių, paskui išpilstomos

liosas su moliu ir smėliu.

į butelius.

Pietiniame krante, Balatonboglaro regione, vyrauja molio

„Fekete Bela“ vynai yra tamsūs, apelsinų spalvos, aromatų

smėlinės dirvos (Panonijos jūros palikimas), padengtos liosu. Tik

puokštė niūri, su obuolių žievelių niuansais ir ašaras spau-

ant dviejų senųjų vulkanų – Kapolnadombo Balatonboglare ir

džiančiu šomlišku minerališkumu; burnoje labiau nei šiek tiek

Varhegio Fóniode – galima aptikti bazalto.

oksiduotas, galingas, tvirtas, šakotas, aukšto rūgštingumo (ypač

Šalfioldžio (Salföldo) ir Tapolcos apylinkėse pasitaiko ir kalkinių dirvų, o tarp kaimų Badačoniorso (Badacsonyors) ir

daromas iš ‘Juhfark‘ veislės). „Fekete Bela“ vynas – tipiškas valstietiško, kaimiško vyno pavyzdys.

Rėvfiuliopo (Revfülöpő) – net ir raudono smiltainio. Balatonfurede vyrauja mišrios raudonos ir baltos dirvos, uoliena – skalūnas. Balatonfelvideke vyrauja dolomitas ir kalkės, o Balatonmeleke jau turime smėlio ir molio kalvas, padengtas liosu. Balatonas – tai baltųjų vynuogių veislių ir iš jų pagaminto

Badačonis Tai jau ne vienas, o keletas užgesusių vulkanų, išsirikiavusių palei šiaurinį ežero krantą. Badačonio vynas irgi labai minerališ-

minerališko vyno kraštas. Populiariausia Balatono veislė –

kas, tačiau, nežiūrint dirvos panašumo, kiek skiriasi nuo Šomlo.

‘Olaszrizling‘, iš kurios vulkaninės kilmės dirvose geri vyndariai

Badačonio vynas lengvesnis, galima sakyti, ne toks barokiškas,

padaro labai gero vyno.

moteriškesnis, švelnesnis.

Svarbiausia Badačonio subregiono veislė yra ‘Szürkebarat‘

Svarbiausia yra veislė ‘Szürkebarat‘ (arba ‘Pinot Gris‘), be to,

(vengr. „pilkasis vienuolis“), arba ‘Pinot Gris‘, čia auganti jau nuo

auginamos tipiškos Balatono regiono veislės: ‘Olaszrizling‘ ir

XIV amžiaus. Kitos baltosios vynuogės: ‘Chardonnay‘, ‘Muller-

‘Rajnai Rizling‘. Iš šių veislių daroma tai, kas šiam regionui yra

Thurgau‘ (čia vadinamas ‘Rizlingszilvani‘), ‘Tramini‘, muskatai

būdingiausia – sausas, gaivus vynas. Mėgstantiems retesnius,

‘Ottonel’ bei geltonasis, ‘Riesling‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘. Pietiniame

sunkiau suprantamus ir minerališkus vynus siūlyčiau paragauti

krante dar ‘Irsai Oliver‘ ir ‘Kiralyleanyke‘. Balatono vyndarys M. Fi-

vietinės veislės ‘Keknyelü‘ vyno. Šios veislės, auginamos tik 40

gula įrodęs, kad gero vyno čia galima pagaminti ir iš ‘Semillon‘.

ha plote, vynas labai ilgaamžiškas, sakoma, kad jis pradedamas

Dar galima pažymėti vietinę, 1960 metais Kesthėjaus (Kes-

gerti tik po dešimties metų. Dėl mažo derlingumo ir subtilumo

zthely) universitete išvestą veislę sunkiai ištariamu pavadinimu

aštuntajame dešimtmetyje veislė buvo beveik išnaikinta. Pasta-

‘Cserszegi Füszeres‘ (anglai ją taip ir vadina – ‘Unpronounceable‘,

ruoju metu ją atgaivino žymiausias Badačonio vyndarys Huba

liet. tarimas „čersegi fiusereš“). Sakoma, kad tai XXI amžiaus

Szeremley‘us.

veislė, ‘Irsai Oliver’ ir raudonojo traminerio kryžminys. Veislė derlinga, atspari šalčiui, turi daug cukraus, rūgšties ir aromato.

Apie Hubą Szeremley‘ų kuriamos legendos. Jis yra aristokratų giminės, kuri iki XVIII amžiaus valdė daug vynuogynų, palikuonis, 1967 metais su žmona pabėgo iš Vengrijos privačiu

Šomlas – vulkaniška brangenybė Važiuojant nuo Bratislavos Balatono link, lygumų peizažai

lėktuvu, kurį iš Austrijos atsiuntė dėdė. Lėktuvas nusileido autostradoje (pagal kitą versiją, jis į Austriją perskridęs oro balionu). Tai daug matęs ir išgyvenęs žmogus, kalbama, kad vynininkystę

staigiai keičiasi, ir prieš akis išauga kažkas keista – apverstas

jis studijavo Persijoje, kur lankėsi šeicho kvietimu. 1990 metais

didelis „bliūdas“. Tai ir yra Šomlas – senas, laimei, neveikiantis

grįžo į Vengriją, ketindamas atgaivinti šeimos vynuogynus

ugnikalnis, kurį aplankome pakeliui į Balatoną. Seniau apie

Badačonio slėniuose. Jis nupirko seną fabriką ir perdirbo jį į

Šomlą Vengrijoje sklido legendos. Vengrijos rašytojas ir filosofas

šiuolaikišką vyninę. Žmonų turėjo daug, vaikų – sakoma, ir pats

Bela Hamvasas knygoje „Vyno filosofija“ rašo: „Išrinktoji žeme,

nežino kiek. Jauniausias per septyniasdešimt perkopusio Hubos

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

l Vengrijos vyno regionai palikuonis yra trejų ar ketverių metų. Vengrai Szeremley‘ui turi būti dėkingi už pamirštų veislių atgaivinimą, taip pat ir kitų vietinių produktų populiarinimą. Szeremley‘us dabar turi 115 ha vynuogynų, kurie, nors ir nereklamuojami, bet yra prižiūrimi pagal biodinaminio ūkio principus. Jo ūkis garsėja dėl atgaivintos vietinės veislės ‘Keknyelü‘, kurios vynas yra labai gyvos citrininės rūgšties ir obuolinio pyrago aromato. Daro jis ir paprastą, gana gerą „Muskat Ottonel“, malonų medaus kvapo „Riesling“ (po 50 proc. ‘Olasz“ ir Reino rislingo), švelniai karstelėjusį „Szürkebarat“ ir maloniai saldų vyną „Zeusz“. Baltieji Szeremley‘aus vynai nėra labai sudėtingi, tačiau gerai atskleidžia regiono ypatybes, yra lengvi ir maloniai geriami. Raudonieji („Pinot Noir“, „Merlot“, „Syrah“) gali ne taip patikti, nes jiems trūksta brandos. Pats Szeremley‘us sako siekiąs daryti gerus vynus paprastiems žmonėms.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Graikijos vynas Jurgis Šliogeris

Graikijos vynuogių auginimo ir vyno gamybos tradicijoms – per 4 tūkstančius metų. Nors vyndarystė gimė ne Graikijoje, bet šioje šalyje ji įgavo reikšmės – kartu su žemdirbyste ir gyvulininkyste tapo žemės ūkio dalimi.

ai kuriems graikų miestams-valstybėms vyno gamyba buvo vietinės pramonės pagrindas, o besiplečiantys vynuogynai

užimdavo vis daugiau dirbamos žemės, kurios kartais pristigdavo net javų auginimui. Vynas tapo įprastu, kasdieniu, o ne tik šventiniu ar aukštuo-

Graikijos vynininkystės klestėjimo laikotarpis, patyręs ir pakilimų, ir nuosmukių, tęsėsi nuo Antikos iki Viduramžių ir pasibaigė kartu su turkų invazija (1430–1699 m.). Šiandieninėje Graikijoje yra per 130 000 ha vynuogynų ir gaminama beveik 0,5 milijardo litrų vyno per metus. Tai gana daug,

menės gėrimu. Kartu su žemės ūkio produktais jis tapo svarbia

tačiau graikų vynas pasaulyje vis dar nėra pripažįstamas. Prieš

preke. Kartais net atstodavo valiutą, ypač aktyvioje prekyboje

20–30 metų graikų vynas buvo laikomas, švelniai tariant, itin

tarp Graikijos salų. Pagaliau vyno vartojimas skatino atsirasti

tradiciniu. Tikrai geras graikiškas vynas buvo retenybė, dauguma

vartojimo priemonių gamybą: pradėti gaminti ąsočiai, vyno

buvo namudiniai, netenkinantys užsieniečių skonio. Dar ir dabar

taurės ir indai jo laikymui. Vynas vaidino svarbų vaidmenį mene,

vidutinė vyno kokybė toli gražu nėra tokia, kokios norėtųsi,

Graikijoje atsirado ir pirmieji enologiniai terminai.

tačiau po didelių investicijų ir naujausių metodų taikymo jau galima nesunkiai rasti ir gero graikiško vyno.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Klimatas, dirva ir vynuogių veislės Graikiško vyno stilių įvairovė kyla dėl labai skirtingų atskirų regionų gamtinių sąlygų ir dėl vietinių vynuogių veislių gausos. Apskritai Graikijos klimatas yra sausas ir šiltas, o dauguma vynuogynų auga ant šlaitų, kur dirva akmeninga, kalkinė ar net vulkaninės kilmės. Tokiomis sąlygomis galima pagaminti galingo, koncentruoto raudonojo, taip pat saldaus vyno. O štai taikant naujausias technologijas su temperatūros reguliavimu, įmanoma pagaminti ir lengvo, gaivaus baltojo vyno. Graikijoje auginama labai daug įvairių vynuogių veislių. Iš raudonųjų vynuogių rasime ir tradicinių graikiškų ‘Mavrodaphne‘, ‘Xynomavro‘ ir ‘Agiorgitico‘, ir prancūziškų ‘Cabernet Sauvignon‘ bei ‘Merlot‘. Populiariausios baltųjų vynuogių veislės yra ‘Assyrtico‘, ‘Rhoditis‘, ‘Robola‘ ir ‘Savatiano‘ (pagrindinė retsinos veislė). Be šių, vis dažniau sodinamos madingosios ‘Chardonnay‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘. Saldžiajam vynui gaminti naudojamos ir muskatinių šeimos atstovės, daugiausia ‘Aleksandrijos Muskatas‘.

Graikijos vynų klasifikacija Kaip ir kitose ES šalyse, Graikijos vynas skirstomas į tris pagrindinius kokybės lygius: rūšinis vynas, krašto vynas ir stalo vynas. Eksportui ir turistų patogumui aukščiausios kokybės graikiški vynai, be privalomo užrašo graikiškai (onomasia Proeleyseos),

galingų taninų vynas, kelerius metus brandinamas prancūziško ąžuolo statinėse. Dar keletą metų pabrandintas buteliuose įgauna aksominio švelnumo ir prinokusių figų aromato. Epyre gaminamas putojantis vynas „Zitsa“ iš vietinių vynuogių ‘Debina‘.

paprastai turi dar ir prancūzišką appellation d’origine ar anglišką appellation of origin nuorodą (sutrumpintai AO). Šis užrašas garantuoja, kad vynas tikrai kilęs iš įteisinto vyno gamybos regiono, nurodyto etiketėje, pavyzdžiui, „Patras“, „Rhodos“ ar „Cotes de Meliton“, ir tikrai atitinka kokybės reikalavimus. Kai kurie tradiciniai geresnės kokybės vynai turi ne tik saugomą geografinę nuorodą, bet ir vynuogių veislės nuorodą, pavyzdžiui, „Patras Mavrodaphne“. Krašto vynas graikiškai žymimas topikos oinos, o šalia gali būti ir užrašas vin de pays ar regional wine. Stalo vynas graikiškai žymimas oinos epitrapezios, šalia gali būti ir prancūziškas užrašas vin de table ar angliškas table vine.

Vidurio Graikija ir Peloponesas Tesalijoje ir Vidurio Graikijoje daugiausia daroma paprasto, nesudėtingo stalo vyno. Vienintelės geros išimtys yra raudonasis rūšinis vynas „Rapsani“ ir baltasis „Nea Anchalos“. Peloponese daromas raudonasis rūšinis vynas „Nenea“ iš ‘Agiorgitico“ veislės, brandinamas ne mažiau kaip 12 mėnesių prancūziško ąžuolo statinėse. Vynas svarus, galingo džiovintų slyvų, persikų ir prieskoninių žolelių aromato. Kalkėtuose šlaituose apie Patro uostą iš veislės ‘Rhoditis‘ daromi sausi baltieji vynai, verti dėmesio dėl subtilaus vaisiško aromato.

Šie užrašai negarantuoja nei vyno kokybės, nei kilmės. Salų vynas Naujoviškas vynas iš šalies šiaurės

Šimtai graikiškų salų ir salelių sudaro savitą vyno mikropa-

Naujų technologijų ir gamybos tendencijų revoliucija, kuri

saulį. Naujovės į salas patenka labai sunkiai ir gerokai pavė-

graikų vynininkystę apėmė po įstojimo į ES, prasidėjo šiauriniuo-

luotai, todėl vynas jose išlaikęs tradicines ypatybes. Vis dėlto

se Trakijos, Makedonijos ir Epyro regionuose. Dabar tų regionų

pastaruoju metu ir ten pastebimas kokybės gerėjimas. Kadangi

vynas jau laikomas geriausiu visoje Graikijoje ir dažnai yra visai

salose mėgsta lankytis ir lietuviai, jiems galime rekomenduoti

gero europinio lygio.

kai kuriuos ten daromus vynus.

Didesnio dėmesio susilaukia vynai ir iš Cotes de Meliton

Kretoje, Knoso apylinkėse, auga seniausi Europoje vynuo-

apeliacijos, esančios Chalkidikės pusiasalyje, netoli švento Atono

gynai. Ten daromi tradiciniai raudonieji iš labai senų veislių

kalno. Čionykščiai vyndariai naudojasi naujausiomis technolo-

‘Kotsifali‘, ‘Liatikos‘ ir ‘Mandilaria‘.

gijomis ir vietines veisles maišo su prancūziškomis ‘Sauvignon Blanc‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ar ‘Syrah‘. Mažoje apeliacijoje Drama, esančioje prie Trakijos ir Makedonijos sienos, įsikūrusi viena iš moderniausių Graikijoje vyninių „Kostas Lazaridis“, kurioje daromi puikūs baltieji ir raudonieji bordo stiliaus vynai. Nuo 2004 metų joje konsultuoja Michelis Rolland‘as. Garsiausias Makedonijos vynas – raudonasis „Naoussa“ – yra gaminamas iš ‘Xyromavro‘ vynuogių. Tai labai tamsus, svarus,

Vynas „Paros“ iš Paro salos yra trešnių spalvos ir gaivaus vaisiškai gėliško aromato, jis daromas maišant raudonąsias ‘Mandilaria‘ su baltosiomis ‘Monemvassia‘. Santorinio saloje sausas baltasis daromas iš ‘Assyritiko‘ veislės ir kvepia citrusiniais vaisiais. Vienas geriausių graikiškų baltųjų vynų yra iš Kefalonijos salos vyninių. Tai elegantiškas, riešutinių ir citrusinių aromatų vynas „Kefallinia Robola“. Rodo saloje galima rekomenduoti raudonąjį „Chevalier de Rhodes“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

Saldusis ir likerinis vynas Nuo amžių Graikija garsėjo savo saldžiaisiais vynais, puikiai pavykstančiais tokiame šiltame klimate. Graikiškas saldus vynas žymimas užrašu oinos glykys arba vin doux. Itin vertinami vynai iš Samo salos: „Samos Vin Doux Naturel“, „Samos Vin de Liquer“ ir „Samos Nectar“. Šie vynai gaminami labai skrupulingai laikantis kokybės reikalavimų. Taip pat geri muskatai ir iš Limno salos („Limnos Muscat“) – ištaigingi, saldūs, galima sakyti, barokiniai vynai, kvepiantys medumi ir rožėmis. Peloponese, Patro apylinkėse, daromas labai saldus raudonasis „Patras Mavrodaphne“. Stiprus, svarus, prieskoniškas, panašus į portą. Vietinės graikiškos vynuogių veislės Assyrtiko (ασύρτικο) Pagrindinė baltųjų vynuogių veislė, auginama visoje šalyje ir laikoma pačia geriausia. Kai kas mano, kad ši veislė yra viena geriausių ir Pietų Europoje. Vynas iš ‘Assyrtiko‘ gaivus, minerališkas, ekstraktyvus ir geros rūgšties, tačiau drauge ir lengvas bei tinkantis brandinimui statinėse. Geriausia šios veislės savybė yra ta, kad nepriklausomai nuo uogų sunokimo visada turi daug rūgšties. Agiorgitiko (αγιωργίτικο) Raudonųjų vynuogių veislė, daugiausia žinoma garsiame Nemėjos rajone Peloponese. Vynas švelnus, vaisiškas, būdingi juodųjų serbentų, slyvų, odos, cinamono ir prieskonių kvapai. Taninai nėra stiprūs, todėl vynas dažnai naudojamas maišyti su galingesniais vynais. Veislė universali – galima daryti tiek lengvą, tiek ir svarų vyną. Gerai tinka ilgesniam brandinimui. Pavadinimas lietuviškai reiškia „Šv. Jurgio veislė“. Xynomavro (ξινόμαυρο) Raudonųjų vynuogių veislė, kilusi iš Makedonijos ir ten plačiai naudojama. Geriausiai žinoma iš Naoussa ir Rapsani apeliaci-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

jų vynų. Šios veislės vynas svarus, labai tinka ilgam brandinimui. Sudėtinga veislė, kurią įvaldo tik geras vyndarys. Vynas kvepia serbentais ir juodosiomis alyvuogėmis su prieskoninių žolelių (raudonėlio, čiobrelio, rozmarino) akcentais, yra geros rūgšties ir labai tamsios spalvos. Labai stiprūs veislės taninai, tad kartais lyginama su ‘Nebbiolo‘. Dažnai maišoma su kitomis veislėmis. Laikoma geriausia graikiška raudonųjų vynuogių veisle. Jos pavadinimas reiškia „rūgšti juoda“. Puikiai dera su vietiniais mėsos patiekalais. Malagousía (μαλαγουζιά) Įdomi baltųjų vynuogių veislė, kuri buvo jau beveik dingusi ir tik atsitiktinai keleto vyndarių atgaivinta. Manoma, kad tai tolima kurio nors muskato ar malvazijos giminaitė. Dabar auginama visoje Graikijoje. Labai aromatinga ir po atgimimo gana staigiai užkariavo vietinę rinką. Vynas lengvas, gaivus, kvapnus, skirtas greitam vartojimui. Limnio Tai svarbi graikų vynuogių veislė, naudota raudonojo vyno gamybai dar prieš 2000 metų. Manoma, kad ji kilusi iš Egėjo jūros salos Limnės. Dabar ‘Limnio‘ yra auginama Chalkidikės pusiasalyje, graikų Makedonijos regione, Rapsani ir Thessalia apeliacijose. ‘Limnio‘ subręsta vėlai ir yra atspari sausroms. ‘Limnio‘ vynai yra sodrūs, turintys daug alkoholio ir labai žoliški, savito lauro lapų skonio. Vis labiau populiarėja mišiniai su ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Cabernet Franc‘. Mavrodaphne Dar viena vietinė raudonųjų vynuogių veislė, auginama Patro miesto Peloponese apylinkėse. Jos pavadinimas reiškia „juodasis lauras“. Vynas labai tamsios spalvos. Plačiai naudojama gaminti Graikijoje populiariam saldžiam vynui (labiausiai žinomas „Achaia Claus“), kelerius metus brandinamam senose statinėse. Kiti gamintojai iš šios veislės daro ir sausą vyną, vadinamą Mavro („juodasis“).

Europos vyno spalvos

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

„Pinot Noir“ ir „Spatburgunder“ Kammemberg Sonnenberg Arūnas Starkus

Kaip galima spręsti, kurios šalies vynas geresnis, jei kai kurie vynuogynai priklauso iš karto dviem šalims? Schweigenas (Rechtenbachas) – piečiausias vynuoges auginantis kaimelis Pfalce. Dalis jame esančio Schweigener Sonnenbergo vynuogyno yra Prancūzijos teritorijoje. Iš kitoje šalyje išaugintų vynuogių daryti rūšinį vyną ES taisyklės draudžia. Tačiau Sonnebergo vynuogynui padaryta išimtis – jame daromas aukščiausios kategorijos Grosse Lage (Grand Cru) vokiškas rūšinis vynas.

l Nuo Kammembergo matosi – Wissembourgo miestelis V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

onnenbergas dalijamas į tris Grand Cru dalis: Radlingas, Sankt Paulis ir Kammembergas. Pastarasis – ant stataus pie-

tinio šlaito, pakibusio virš viduramžių miestelio Wissembourgo. Viršutinis šlaito dirvožemio sluoksnis iš mergelio ir molio dengia gryną kalkakmenį. Tokiomis sąlygomis galima padaryti ypatingos kokybės raudonąjį vyną. Nemažą dalį vynuogyno valdantis vokiečių vyndarys Friedrichas Beckeris perdavė kasdienį ūkio valdymą sūnui Fritzui, o pats nuolatos dirba vynuogyne. Jo „Spatburgunder Kammemberg“ kvepia trešnėmis, tabaku, juodąja arbata, miško uogomis ir miško paklote, yra puikios struktūros, elegantiškas, ilgaamžis. Nuo 2006-ųjų Friedrichas Beckeris laikomas geriausiu „Pinot Noir“ gamintoju Vokietijoje. Prancūzai, valdantys likusį plotą, vynuoges parduoda kooperatyvui „Cleebourg“. Dalis jų patenka į putojančio „Cremant d‘Alsace“ sudėtį, dalyje auginamos ‘Riesling‘ vynuogės „Lieu-dit Kammemberg“ vynui.

Vokietijos vynuogynų hierarchija VDP. Grosse Lage (Grand Cru) žymi geriausius Vokietijos vynuogynus. Juose auginamos labiausiai tinkamos tradicinės vynuogės, vynas ypač išraiškingas, su išskirtiniu brandinimo potencialu. Sausas toks vynas būna pažymėtas Qualitatswein trocken, saldaus vyno variacijos: Kabinet, Spattlese, Auslese, Beerenauslese, Eiswein arba Trockenbeerenauslese. Didžiausias leistinas derlingumas – 50 hl/ha. VDP. Erste Lage (Grand Cru) žymi pirmos klasės vynuogynus, kuriuose nuo seno vynuogės auginamos optimaliomis sąlygomis. Sodinamos regiono nustatytos tradicinės vynuogės. Didžiausias leistinas derlingumas – 60 hl/ha. Sausumas, saldumas žymimas kaip ir Grosse Lage atveju. VDP. Ortswein žymimas vynas iš geresnių vynuogynų, kuriuose auginamos regionui būdingos vynuogės. Rašomas vynuogyno pavadinimas. Sausumas, saldumas žymimas kaip ir Grosse Lage atveju. Didžiausias leistinas derlingumas – 75 hl/ha.

l Fritzas Beckeris – Friedricho Beckerio sūnus, atsakingas vyninėje už viską

VDP. Gutsweine – geras vynas, kuriame aiškiai juntamas kilmės vietos skonis. Vynuogynų hierarchiją Vokietijoje tvirtina VDP – Verband Deutscher Prädikatsweingüter. Tai 1910 metais įkurtas vyndarių susivienijimas, kuriam šiuo metu priklauso 202 geriausi šalies gamintojai. Klasifikacija įvesta 2001 m. Šiuo metu yra 261 Erste ir Grosse Lage (Grand Cru). Juose padaroma apie 3,2 proc. bendros VDP narių produkcijos.

Wissembourgo istorija – tarp Vokietijos ir Prancūzijos 8-ame amžiuje minimos valstiečių vyno aukos šio miestelio benediktinų vienuolynui. Iki 1678 m. Weissenburgas priklausė Šventosios Romos imperijai. 1678 m. Liudvikas XIV aneksavo Elzasą ir miestas tapo pranzūcišku Wissembourgu. 1870–1871 m. Vokietija miestą susigrąžino, pervadino. 1918 m. po Pirmojo pasaulinio karo miestas atiteko Prancūzijai. 1940–1945 m. – vėl Weissenburgas. Nuo 1945 m. Wissembourgas vėl priklauso Prancūzijai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

„Brachetto d‘Acqui“ – kvapnusis Šiaurės Italijos putojantis vynas Marija Antanaitytė

Dvidešimt šešiose Pjemonto vietovėse tarp Akvi Termės (Acqui Terme) ir Nicos Monferato (Nizza Monferrato) gaminamas putojantis vynas „Brachetto d‘Acqui“. Jų bendras plotas užima 1000 hektarų. „Brachetto d‘Acqui“ galima pavadinti grynai itališku vynu, nes ‘Brachetto‘ vynuogės, iš kurių jis gaminamas, kol kas auginamos tik šioje šalyje. Tai vienas iš retų atvejų Italijoje, kai saldus vynas turi DOCG statusą. „Brachetto d‘Acqui“ pavadinimas sudarytas iš vynuogių veislės pavadinimo ‘Brachetto‘ bei miestelio Akvi Termės, aplink kurį jos auginamos.

l Ricagno Stefano iš „Ca’ dei Mandorli“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos vyno spalvos

l Akvi Termes gydomieji šaltiniai

l „Brachetto d’Acqui“ talpos turi atlaikyti kelių atmosferų slėgį

ienas žymiausių gamintojų – „Ca‘dei Mandorli“ vyninė, dar

„Brachetto“ vynuogės mėgsta kalkinį molio arba klintmolio

1951 m. pradėjusi gaminti šį vyną bei plačiai jį eksportuoti.

dirvožemį. Joms būdinga itin aukšta cukraus koncentracija bei

Ši vyninė išpopuliarino „Brachetto d‘Acqui“, ypač Jungtinėse

galingi aromatai. Tai vienas iš aromatingiausių itališkų putojan-

Amerikos Valstijose. Kiti geriausieji „Brachetto d‘Acqui“ gaminto-

čių vynų. Minimalus leistinas alkoholio kiekis – 5 tūrio proc., nėra

jai: „Braida“, „Banfi“ bei „G Marenco“.

jokių vyno brandinimo reikalavimų. Vynuogės nuimamos rugpjūčio pabaigoje ar ankstyvą

Istorija, siekianti Romos imperijos laikus Pasak legendos, braketo istorija prasidėjo dar Romos impe-

rugsėjį. Ypač svarbu tinkama šio vyno gamyba siekiant išlaikyti elegantiškus kvapus. Gaminant „Brachetto d‘Acqui“, raudonųjų uogų odelės yra mirkomos kelias dienas su sultimis, siekiant iš-

rijos laikais. Buvo manoma, kad šis vynas yra afrodiziakas. Julijus

gauti gražią purpurinę spalvą. Fermentacija stabdoma, kai vynas

Cezaris, o vėliau ir Markas Antonijus, prieš atvykdami pas Kleo-

pasiekia maksimalų norimą saldumą bei putojimą. Po fermen-

patrą, siųsdavo jai „Vinum Acquense“ siuntinius, kad sužadintų

tacijos vynas dažnai brandinamas buteliuose tris mėnesius ar

karalienės aistrą prieš jų vizitus. Ji ir pati šį vyną mielai vartoda-

truputį ilgiau.

vo, kad būtų geidžiama. ‘Vinum Acquence‘ ir ‘Brachetto‘ tokios

Visi, ragavę braketo sutinka, kad vynas išsiskiria savo

panašios, kad galima teigti, kad pastaroji vynuogė yra ‘Vinum

kvapnumu, gėlių aromatu. Tik reikia nepamiršti, kad vynas yra

Acquence‘ palikuonė. Nepaisant senos istorijos, tik 1922 m. pro-

geriamas jaunas, dažnai nebetinkamas vartoti praėjus keletui

fesorius Garino Canina suteikė vynui mokslinę klasifikaciją: „Bra-

metų po jo pagaminimo. „Brachetto d‘Acqui“ vynas yra gražios

ketas priklauso saldžių aromatingų raudonųjų vynų kategorijai.

tamsiai raudonos ar rubino spalvos su purpuriniais atspalviais.

Vynui būdingas savitas aromatas, vidutinis alkoholio ir cukraus

Kvepia sunokusiais vaisiais, ypač braškėmis, bet labiausiai

kiekis, blyški spalva. Dažniausiai geriama putojanti jo versija.“

žinomas dėl ypatingo rožių žiedlapių aromato. Tai itin elegan-

Deja, ‘Brachetto‘ vynuogės buvo beveik išnykusios Euro-

tiškas, švelnios struktūros vynas. „Brachetto d‘Acqui“ – lengvai

pos vynuogynus užpuolus filokserai. Kai atėjo laikas atsodinti

putojantis vynas, toks putojančio vyno tipas Italijoje vadina-

vynmedžius, vyndariai pasirinko kitas vynuogių veisles, nes

mas frizzante.

‘Brachetto‘ reikalavo specialaus dėmesio ir nebuvo populiari tarp vyno vartotojų. ‘Brachetto‘ nugrimzdo į užmarštį. Vis dėlto Pjemonte gyveno keletas vyno entuziastų, kurie mėgo tradicinį itališką vyną. Vienas iš jų buvo Arturo Bersano, išvystęs puto-

Desertų palydovas Italai teigia, kad braketas tinka prie daugelio patiekalų

jančio braketo gamybą uždarose talpose Charmant metodu. Tai

ir dažnai pasirenkamas kaip finalinis vakarienės akordas. Jis

įvyko penktajame dešimtmetyje, ir nuo tada braketas įsitvirtino

derinamas prie sausų pyragaičių su riešutais, džiovintais vaisiais

tarp kvapnių desertinių vynų.

ar juo užsigeriama valgant šokoladinius desertus. Siekiant, kad atsiskleistų geriausios vyno savybės, jis turi būti tiekiamas

Vynas, kvepiantis rožėmis „Brachetto d‘Acqui“ gamyboje naudojama mažiausiai 97 proc. ‘Brachetto‘ vynuogių ir iki 3 proc. vietinių Pjemonto veislių.

atšaldytas iki 8–12 °C temperatūros. Taip pat „Brachetto d‘Acqui“ puikiai tinka prie desertų, kuriuose yra braškių bei persikų. Neretai Italijoje jis pasirenkamas kaip aperityvas ar siūlomas bare kaip „laimingos valandos“ gėrimas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vienuolynų vynas

Vienuolynų vynas viduramžiais ir šiandien

Indra Ramanauskienė

Sveikatingumo centras „Monte Pacis“

Ką pirmiausia pagalvojate išgirdę apie vienuolių vyną? Benediktinas Domas Pierre‘as Perignonas? O vėliau? Vienuolis Tukas iš filmo „Robinas Hudas“? Tikiuosi, ne „Blue Nun“. Iš tiesų vienuolių indėlis į vyno istoriją kur kas didesnis.

Viduramžiais Viduramžiais beveik visi patys išsilaikantys vienuolynai

Šiandien Turbūt galima rasti ne vieną atvejį, kai šiuolaikiškai naudoja-

gamino vyną, alų ar įvairių žolelių trauktines pajamoms gauti,

masi buvusio vienuolyno, kuriame įsikūrusi privati vyninė, vardu.

mišioms ar sau – gerai sveikatai palaikyti. Taip, sveikatai. Šv. Be-

Kartais vynas saugomas išlikusiame vyno rūsyje, dažniau – vyn-

nediktas XV Regulos skyriuje nurodo net kiekį – 270 ml kiekvie-

medžiai auginami kadaise vienuolynui priklausiusiose žemėse,

nam broliui per dieną: „Esant būtinybei, geriau išgerti šiek tiek

o pastatuose įrengta vyninė, restoranas ar viešbutis. Vienuolyno

vyno, nei didelį (gobšų) kaušą vandens.“

vardas bei istorija itin branginama, nes ji padidina vyno komer-

Kone visoje dabartinėje Europoje (ir už jos ribų) įvairios kongregacijos nuosekliai ir kruopščiai šalia maldų ir kitų dvasinių

cinę vertę. Tačiau yra ir veikiančių įvairioms kongregacijoms priklau-

reikalų užsiėmė vyndaryste: benediktinai Burgundijoje, Bordo,

sančių vienuolynų, kuriuose patys broliai ar seserys užsiima ir

Šampanėje (Prancūzija), palei Reino upę (Vokietija), jų baltieji

vyndaryste. Vienu atveju patys vienuoliai (-ės) gamina 2–5 rūšis

broliai cisterai Mozelio upės slėniuose, Šabli, Luaroje, Provanse,

nepretenzingo, paprasto vyno, kurį suvartoja patys, vietiniai

Ronoje, Langedoke (Prancūzija). Vyndarystėje šiems vienuoliams

apylinkių gyventojai bei besilankantys turistai. Reikia pripažin-

priskiriami žemės drenavimo, vynmedžių klonavimo ir terroir

ti, kad dažniausiai tas nesudėtingas vynas kainuoja ne taip ir

svarbos išryškinimo nuopelnai.

mažai. Kitu, dažnesniu atveju vienuoliai dalyvauja visame vyno

Kartūzai žymiausią indėlį paliko Priorate ir Galisijoje (Ispanija), augustinai – Austrijoje ir Šiaurės Italijoje; kamalduliai, karmelitai – Centrinėje Italijoje; ortodoksai – Vengrijoje, Bulga-

gamybos procese, tačiau jam vadovauja vienuolyno pasamdytas profesionalus enologas. Teko lankytis, ragauti vyną ir bendrauti su broliais ir seseri-

rijoje, Gruzijoje. Įvairiausiuose regionuose, tinkančiuose auginti

mis įvairiuose Europos vienuolynuose. Su kai kuriais vienuoly-

vynuoges, kūrėsi įvairios seserų ir brolių kongregacijos, vienuo-

nais jau bendradarbiaujame, su kai kuriais dar tik pradedame.

liai steigė mokyklas, kaupė, perrašinėjo ir saugojo raštus, gydė, dirbo ūkio darbus ir gamino vyną.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Vokietijoje maloniai nustebino Šv. Hildegardos abatija – benediktinių vienuolynas, įsikūręs Reino upės slėnyje esančiame

vienuolynų vynas

Rudesheimo miestelyje. Linksmos seserys pačios rūpinasi vynda-

vyną iš ‘Garnacha‘ vynuogių – prinokusiomis vyšniomis kvepian-

ryste, mielai priima aplinkinių miestelių gyventojų pagalbą (pvz.,

tį „Oración“. Beje, šis vynas jau daug metų tiekiamas šv. Kalėdų

norint padėti skinti vynuoges, reikia pasistengti ten patekti). Vie-

metu Vatikane. Degustaciją ir pažintį su šiuo vynuolynu ypač

nuolyno krautuvėlėje vynu prekiauja sesuo, dalyvaujanti vyno

sušildė pažintis su ekonomu broliu Gregorijumi.

gamybos procese, tad puikiai apie jį išmano ir profesionaliai

Kadangi svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ įsikūręs

diskutuoja. Auginamos dvi vynuogių veislės: ‘Riesling‘ ir ‘Spat-

Pažaislio vienuolyne, į kurį fundatorius K. Ž. Pacas pakvietė

burgunder‘. Vynas turi Qualitätswein bestimmter Anbaugebiete

gyventi kamaldulių vienuolius iš Toskanos, pirmasis vienuolynas,

(QbA) kategoriją ir yra pelnęs medalių. Dvi seserys su užsidegi-

su kuriuo užmezgėme partnerystę, buvo kamaldulių vienuolių

mu studijuoja ir siekia vyndarystės magistro diplomo.

eremitų (Monaci Eremiti Camaldolesi). Jis įsikūręs Italijoje, Tos-

Kita įdomi pažintis – Prancūzijoje, Pietų Ronoje, įsikūręs Šv. Magdalenos iš Barroux vienuolynas. Cisterų vienuoliai Côtes du Ventoux apeliacijoje iki pastarųjų metų darė labai paprastą ir primityvų vyną iš ‘Grenache‘, ‘Syrah‘ ir ‘Mourvedre‘ vynuogių. Įvertinus tai, kad vynuogės auginamos

kanoje, ir pernai paminėjo 1000 metų jubiliejų. Čia gaminamas paprastas, aromatingas baltasis vynas „Trebbiano“, nesudėtingas, vaisiškas raudonasis „Sangiovese“ bei svarus ir klampus „Passito“ iš ‘Trebbiano‘ ir ‘Canaiolo‘ vynuogių. Vienu reikšmingiausių laimėjimų galima vadinti jau pasira-

tiesiog Chateneuf-du-Pape‘s apeliacijos pašonėje, atrodytų,

šytą bendradarbiavimo sutartį su Šiaurės Italijoje, Alto Adidžės

kad daryti šiaip sau vyną tokioje vietoje – na, žodis „nuodėmė“

regione, 1142 m. įsikūrusiu Novačelos augustinų vienuolynu

turbūt netinka, bet mažų mažiausiai – gaila. Tad džiugu, kad

(Abbazia di Novacella). Pietinėje Alpių pusėje auginamos ‘Ries-

vienuolyne atsirado jaunas ir entuziastingas brolis, ėmęsis vado-

ling‘, ‘Sylvaner‘, ‘Kerner‘, ‘Gewürztraminer‘, ‘Veltliner‘, ‘Lagrein‘

vauti vyninei ir mums su dideliu užsidegimu pasakojęs apie jau

vynuogės. Profesionalus vyndarys Celestino Lucinas, 2009 m.

įvykdytas permainas ir būsimus planus. Savamokslis jaunuolis

įtakingo Italijos vyno leidinio „Gambero Rosso“ paskelbtas ge-

kliaujasi ne tik maldomis ir darbu, bet ir nuolatinėmis geriausių

riausiu Italijos vyndariu, o baltąjį vyną „Praepositus Riesling“ jau

Chateneuf-du-Pape‘s vyndarių konsultacijomis ir patarimais. Ir

ketvirti metai aukščiausiu įvertinimu – 5 vynuogėmis – pagerbia

rezultatai jau džiugina – praėjusių metų raudonasis „Ventoux

kitas įtakingas leidinys „Bibenda“. „Aš neturiu ypatingo recepto,

Saint-Roman“ jau kur kas sodresnis ir koncentruotesnis, lyginant

sako malonus ir kuklus C. Lucinas. Čia mes tiesiog tvarkingai

su ankstesniais vynmečiais. Nuo kitų metų vynas jau galės būti

laikomės vyno darymo taisyklių.“ Šiltai nusišypso ir prideda: „ Ir,

ženklinamas ženkleliu BIO.

žinoma, pasikliaujame Dievu.“

Unikali žmogiška patirtis laukė Ispanijoje, Taragonoje, Olivos benediktinų vienuolyne (Abadia de la Oliva). Čia daugiau nei 900 metų vienuoliai užsiima vyndaryste. Seniau buvo auginamos dvi vietinės vynuogės ‘Garnacha‘ ir ‘Muscat‘, šiandien (vyninei vadovauja profesionalus vyndarys Iñaki Armendarizas) jų būrį papildė ‘Tempranillo‘, ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Chardonnay‘. Tačiau vienuoliai mišioms renkasi senuoju būdu pagamintą pastiprintą

Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. Izaijo knyga iZ 25,6

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

šampanas

Cristal 1955–2006 Rytis Jurkėnas

Daugelį „Louis Roederer Cristal“ šampanų ragavau su vyninės vyndariu Jeanu-Baptiste‘u Lecaillonu. Savo aprašymuose kai kur palikau jo komentarą.

Derliaus metai

Sudėtis, mielių nuosėdų (degorgement – D) pašalinimo data, jei jis nestandartinė

Aprašymas

Vertinimas

1955

55 % PN, 45 % CH

Nuostabi rusiško aukso spalva, vos ne su lengvu oranžiniu krašteliu. Jokios oksidacijos! Itin didelė koncentracija: visi vaisiai, cukatai, abrikosai, Kalėdos ir drauge ypatinga gaiva. Nuostabus balansas burnoje ir ilgi, masyvūs prieskoniai, palaikomi galingų vaisių... Amžinas vynas.

98+

1959

55 % PN, 45 % CH

Graži, gana šviesi rusiško aukso spalva. Jau be burbulų. Imbieras, prieskoniai, gėliškos natos, foie gras, puikios minerališkos natos. Skonis galingas, prieskoniškas. Puiki, integruota rūgštis. Nuostabi koncentracija. Ilgas ir masyvus. Jis eina, ir eina, ir eina... Jei ne ta oksidacija, būtų dar vienas 98–99 balų vynas.

1964

55 %PN, 45 % CH

Graži, skaidri rusiško aukso spalva. Gana intensyvus, kompleksiškas, sirpus aromatas. Burbulų nėra, tačiau su gerai integruotu ąžuolu, ilgas, ilgas prieskoniškas poskonis. Karališkas, puikiai supintas ir nuostabus.

96+

1969

55 % PN, 45 % CH

Sodri rusiško aukso spalva. Pradžioje kiek uždarokas aromatas. Giliai paslėpti gėlių, Kalėdų kvapai. Nuostabiai vystosi taurėje. Nuostabiai subalansuotas, baltas šokoladas. Burbulų nebėra. Skonis švelnus, „apvalus“, nuostabiai supintas. Ilgas ir nuostabiai minerališkas. Gaivus ir intensyvus. Ilgas ilgas minerališkas, prieskoniškas poskonis.

1970

60 % PN, 40 % CH

Tobulas kvapas: puikūs sirpūs vaisiai, žibalas, pabėgiai, cukatai, gėlės atsiskleidžia sluoksnis po sluoksnio. Nuostabus balansas! Skonis intensyvus, sirpus, labai vaisiškas, ilgas, lengvai prieskoniškas. Poskonis minerališkas. Tobulybė.

98–99

1973

55 % PN, 45 % CH

Rusiško aukso spalva. Subtilus, elegantiškas aromatas su lengva oksidacine natele. Puikiai supintas, svaiginantis. Lengvos balto šokolado natos. Skonis švelnus, sirpus ir „apvalus“. Puikiai integruoti švelnūs mineralai. Jis toks, kaip Burgundijoje: puiki rūgštis, įvilkta į mineralus ir sirpius vaisius.

96–97

1974

55 % PN, 45 % CH

Skaidri geltona spalva. Subtilus, elegantiškas, labai gaivus aromatas. Netikėtai labai jauntaviškas, švytintis. Sirpūs vaisiai. Gal kiek trūksta kompleksijos, tačiau tas jaunatviškumas žavi. Skonis „apvalus“, gaivus, galingi mineralai prasimuša į gana ilgą poskonį.

1975

60 % PN, 40 % CH

Sodri rusiško aukso spalva. Nosyje nuo pat pradžių ryškiai dominuoja subtilios gėlės. Kvapas kiek uždarokas, neintensyvus pradžioje. Vos vos juntama lengva oksidacinė natelė gilumoje.Tačiau kvapas labai elegantiškas ir subtilus. Skonis subtilus, gaivus, puikios koncentracijos, aristokratiškai švelnus. Lengvi mineralai, palaikomi švelnių prieskonių.

95+

1976

58 % PN, 42 % CH

Sodri geltona šiaudų spalva, artėja link rusiško aukso. Aromate juntama oksidacinė nata, tačiau ji nėra viską maskuojanti. Puikiai supinti vaisiai, imbieras, cukatai ir mineralai, kiek pridengti karamelės natų. Skonis „apvalus“, sodrus, aliejiškos tesktūros. Masyvūs prieskoniai ir mineralai.

1977

55 % PN, 45 % CH

Kiek tamsesnė geltona šiaudų spalva. Puikus, sirpus, “kristališkas” aromatas. Skonis labai sirpus, gal kiek daugoka dosage, atrodo truputį glebnas, tačiau jis toks flirtuojantis, pilnas gaivių mineralų ir puikios tekstūros. Labai nustebino.

1979

55 % PN, 45 % CH

Geltona šiaudų spalva. Intensyvus, nuostabios koncentracijos, vaisiškas, cukatiškas supintas aromatas. Skonis masyvus, sirpus, netgi lengvai aliejiškas. Koncentracija tokia galinga ir toks vaisiškumas, kad net atrodo dirbtinai sukoncentruota. Ilgas, ilgas nesibaigiantis vaisių poskonis, palaikomas įspūdingų mineralų. Begalinio ilgio ir koncentracijos. Tobulas.

99+

1981

60 % PN, 40 % CH

Geltona šiaudų spalva. Lėtai atsiskleidžia cukatai, galinga gudobelė, gėlės, Skonis intensyvus, galinga rūgštis, puikiai įpinta į mineralus ir galingus vaisius. Jis visas kiek pasišiaušęs. Nuostabiai sirpus ir galingas, netgi jaunatviškas.

95-96

1982

55 % PN, 45 % CH

Geltona šiaudų spalva. Intensyvus ir sirpus. Cukatai ir malonios gėliškos natos, gudobelė, skrebutis, truputį dūmelio ir lengvų beprasidedančių trumų. Svaiginantis ir elegantiškas, nuostabiai supintas. Skonis gaivus, subrendęs. Vaisių koncentracija per visą ilgį ir pasibaigia maloniais rūgščiai sirpiais vaisiais ir mineralais. Vientisas kaip šilko kilimas. Nupoliruotas. Netgi atrodo su lengvu baltu šokoladu. Sodrus, prabangus ir jau nurimęs, galingas. Lecallonas: dominuoja ‘Pinot Noir‘.

1983

60 % PN, 40 % CH

Sodri spalva, šviesus gintaras. Arbatos, viskio, masandros kvapai. Oksidacija pakankamai ryški, šokolado natos. Skonis sirpus, prieskoniškas, ilgas ir intensyvus poskonis. Lengvai geriamas, vėliau atsirado baravykų natų.

1985

60 % PN, 40 % CH

Šviesesnė spalva. Cukatai, mineralai, gaiva – rūgštis integruota, kvapas nuostabiai supintas. Labai elegantiškas, su lengva šiluma pabaigoje.

94+

1986

50 % PN, 50 % CH

Šviesi geltona spalva.Gaivūs citrusai, atrodo lyg buvęs jauname ąžuole. Labai elegantiškas, lengvai kremiškas, pilnas gaivos ir drauge puikus kūnas, vos aliejiška tekstūra. Labai malonus gerti.

95–96

1988

55 % PN, 45 % CH

Sodri geltona spalva. Intensyvus ir nuostabiai supintas kvapas, pilnas medaus, ryškių vaisių ir gudobelės. Laikui bėgant jis skleidžiasi ir skleidžiasi ir yra tiesiog tobulas! Skonis sirpus ir intensyvus, daug rūgšties. Koncentracija nuostabi, poskonis nugludintas ir maloniai vaisiškas.

1989

62 % PN, 38 % CH

Šviesesnė gelsva spalva. Masyvus, intensyvus, viliojantis aromatas: imbieras , prieskoniai, masyvi gudobelė. Skonis sirpus, rūgšties nedaug, malonūs, pagludinti mineralai. Lecallonas: “Su daugiausiai ‘Pinot Noir’, labai tanki struktūra, beveik taniniškas”.

93+

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

šampanas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

šampanas

1990

55 % PN, 45 % CH

Geltona šiaudų spalva. Vis dar svaiginantis ir intensyvus cukatų kvapas, truputį trumų natų, sirpūs vaisiai, kiek lengvų oksidacinių natų. Skonis gaivus, sirpus, masyvi koncentracija, lengvai aliejiškas, puikus balansas. Ilgas vaisiškas, net kiek cukatiškas poskonis, palaikomas mineralų.

1993

55 %PN, 45 % CH, D 2007

Sodriai gelsva spalva. Sodrus, sirpus kvapas: labai gerai sunokę vaisiai, cukatai, pakankamai svorio. Ir toks nuostabus vaisių skonis. Nuostabus vaisiškas, minerališkas poskonis.

1994

55 % PN, 45 % CH

Sodriai geltona spalva. Pradžioje lengvi grybų, truputį foie gras primenantys kvapai. Skonis gero balanso, maloniai gaivus. Rūgštis išreikšta, tačiau savo vietoje ir visai netrikdo, nors ir gana galinga. Kandanti, minerališka puta.

1995

55 % PN, 45 % CH

Sodriai geltona spalva. Uždaras, gėliškas, tačiau kiek karameliškas ir maloniai oksiduotas, citrusinis. Skonis sirpus, „apvalus“, citrusinis. Pabaiga maloniai minerališka ir traški, ne itin ilga, tačiau puiki vaisių koncentracija per visą ilgį. Lecallonas: 20–30 proc. vyno vyko malolaktinis virsmas, nes pradžioje buvo labai rūgštus. Todėl kiek greitesnė oksidacija.

92-93

1996

55 % PN, 45 % CH

Šviesiai gelsva spalva. Kiek parūkytos šoninės ir lengvo dūmo kvapas. Vidutinio sirpumo vaisiai nosyje ir drauge labai šaltas minerališkumas. Skonis gaivus, „apvalus“, su gana gerai išreikšta rūgštimi. Lieka citrinos rūgšties poskonis – labai daug rūgšties.

1997

55 % PN, 45 % CH

Žymiai sodresnė geltona spalva. Dominuoja labai sirpūs cukatai, netgi truputį alyvų. Aromatas nuostabiai svaiginantis – sirpus ir intensyvus. Skonyje aktyvi puta, tačiau nėra nei koncentracijos, nei ilgio. Malonūs vaisiukai, tačiau gana praskiesti.

1999

55 % PN, 45 % CH

Šviesi gelsva spalva. Nuostabiai sirpus, pakankamai ąžuoliškas, jau su amžiniais niuansais, netgi grybukais. Skonis sodrus, sirpus, kiek žemiškumo. Malonūs ir pakankamai galingi mineralai. gera vaisių koncentracija, tačiau jis kiek paprastokasneturi tokio šarmo, kaip tikėtumeisi iš „Cristal“. Ilgas ir galingas minerališkas poskonis. Jis neturi tos “paslapties”, tačiau puikus.

2000

55 % PN, 45 % CH

Kiek sodresnė gelsva spalva. Intensyvus, maloniai imbieriškas, ryški gudobelė. Giliau – masyvūs mineralai. Skonis sirpus, maloniai apvalus. Pakankamai galingas ir su gerais pakandančiais mineralais. Pabaigoje maloni rūgštis.

2002

55 % PN, 45 % CH

Šviesi gelsva spalva. Nuostabiai koncentruotas. Absoliutus parfumas ir kompleksija, drauge minerališkumas, jūra. Tobulas. Nuostabaus balanso, elegantiškas. Vaisiai masyvūs, tačiau puikiai supinti ir net atrodo apgaulingai minkšti. Ilgas vaisiškas poskonis, vis dar su citrinos gaiva ir puikiai integruotais mineralais.

2004

55 % PN, 45 % CH; D 2010.01

Blyškiai gelsva spalva. Galingas, sodrus aromatas. Akacijos, baltos gėlės, dūmai, netgi „Montrachet“ natos. Akivaizdus ąžuolas (30 proc.). Skonis švelnus, „apvalus“. Toks minkštas ir nupoliruotas. Integruoti mineralai, kurie paryškėja poskonio pabaigoje. Puikus balansas ir ilgas poskonis. Lecallonas: ‘Chardonnay‘ dominuoja. Vienas iš tų „Cristal“, kuriuose jaučiama stipriausia ąžuolo įtaka. Puikus.

2005

55 % PN, 45 % CH

Šviesesnė gelsva spalva. Gėliškesnis atviras aromatas. Gudobelė, tačiau daug labiau užmaskuota, prieskonių, cukatų natos su imbieriuku. Jau gana atviras. Skonis gaivus, maloniai sirpus, minerališkas. Gal kiek lėkštokas pradžioje, tačiau paskui atsiveria malonūs, galingi vaisiai. Ilgas minerališkas poskonis.

2006

60 % PN, 40 % CH; D 2012.04

Šviesiai gelsva spalva su PN atspalviu. Kvepia kaimu: Verzenay, Verzy & Beaumont, AY, Mareuil sur AY. Violetinės gėlės ir truputį gudobelės. Kompleksiškas, tačiau gana uždaras aromatas. Skonis sodrus, sirpus, gana galingas, tačiau šiuo metu dar neturi savo ekspresijos. Ilgas ir galingas minerališkumas pabaigoje. Puikus ilgis ir labai gera koncentracija. Jei kvapas atsivers, bus galingas vynas.

94–95

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Italija

„Rossese“ – raudonoji Ligurijos viltis P

askutinis Italijos slėnis palei Prancūzijos sieną – Nervijos

derlingos, todėl kokybė neretai nuvildavo. Apsilankius „ViaAlta”

slėnis (Valle Nervia) – vienas šilčiausių Rivjeroje. Privaloma

vyninėje, atsiranda viltis, kad situacija pradėjo keistis. Aukštai

kelionių nuotraukų albumo puošmena – viduramžių miestelis

(400 m. virš jūros lygio) šlaituose vynuogės auga nederlinga-

Dolčėakva (Dolceacqua) su elegantiškos pilies griuvėsiais ir XII

me, labai sausame sukietėjusio molio, mergelio dirvožemyje.

аmžiaus akmeniniu tiltu per Nervijos upelę vertas pusvalandžio

Vyndariai du trečdalius uogų vasaros viduryje nukerpa, siekdami

lanko nuo autostrados, jungiančios Prancūziją ir Italiją. Čia bręs-

mažinti derlių ir taip pagerinti vyno kokybę. Brandinimui nau-

ta paskutinė Italijos vyno sensacija – Ligūrijos regiono atgimi-

dojamos nenaujos didelės ąžuolo statinės ir nerūdijančio plieno

mas. Juodosios ‘Rossese di Dolceacqua‘ vynuogės – didelės, su

talpos, todėl vynas išlieka gana švelnus, dvelkia gėlių, vidurže-

plona žievele, todėl iš jų tradiciškai daromas jaunas, lengvas,

mio jūros prieskonių aromatais. Parduodamas kaip Dolceacqua

statinėje nebrandintas vynas. Lengvas, paprastas. Vynuogės

Superiore DOC.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

1855 Grand Cru Classé

1855 m. klasifikuotų geriausių Medoko ir Soterno augaviečių ūkių

vakarienė

„Château Mouton Rothschild“

l Naujoji „Mouton Rothschild“ vyninė atsispindi specialiai vakarienei suręsto pastato fasade V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

1855 Grand Cru Classé

l Baronienė Philippine de Rothschild

1855

m. klasifikuotų geriausių Medoko ir Soterno augaviečių (Grands Cru Classés) taryba kas antri

Aperityvui buvo patiekti saldūs 2006–2009 metų derliaus Soterno ir Barsako geriausių klasifikuotų augaviečių vynai, 2005

metai viename iš pirmųjų geriausių augaviečių (Premier Grand

m. ir jaunesni geriausių Medoko augaviečių vynai patiekti prie

Cru) ūkių organizuoja vakarienę užsienio šalių žurnalistams,

užkandžių, o 1982–1996 metų vynai – prie pagrindinio patie-

atvykusiems į „Vinexpo“ parodą Bordo. Šiemet 600 žmonių

kalo. Prie sūrio svečiai mėgavosi 1975-ųjų „Mouton Rothschild“

susirinko „Château Mouton Rothschild“. Juos pasveikino tarybos

vynu iš Imperial (6 l) dydžio butelių. Su desertu buvo geriamas

prezidentas Philippe‘as Castéja ir ūkio šeimininkė baronienė

1989-ųjų „Château Coutet“.

Philippine de Rothschild. Per 350 žurnalistų iš 40-ies šalių ir visų

1855 m. geriausių klasifikuotų Medoko ir Soterno augaviečių

klasifikuotų ūkių savininkai apžiūrėjo naują vyninę ir parodą „Ta-

taryba oficialiai pranešė, kad 1855 m. Bordo vyno klasifikaciją

pyba and etikečių“, kurioje eksponuoti visi šiuolaikinių meninin-

ruošiamasi pripažinti Prancūzijos nematerialios kultūros paveldo

kų darbai, puošę „Mouton Rothschild“ vyno etiketes.

dalimi ir įtraukti į UNESCO žmonijos nematerialiosios kultūros paveldo sąrašą.

1945 m. „Château Mouton Rothschild“ laikomas vienu geriausių vynų ūkio istorijoje

l Svečiai buvo vaišinami 1975 m. „Mouton Rothschild“ iš Imperial butelių V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Kietasis sūris

„Jubiliejinis 1934“ Išleisdami naują kietąjį sūrį „Jubiliejinis 1934“, Vilkyškių pieninės meistrai demonstruoja per aštuoniasdešimt metų sukauptą patirtį ir aukštą klasę: klasikiniam kietajam būdingą trapią, su kristalėliais tekstūrą sūris įgavo per 12 brandinimo mėnesių; grietinėlės, pasukų aromatą papildė džiovintų atogrąžų vaisių, abrikosų, lazdyno riešutų kvapai. Sūris maloniai aštroko skonio, lengvai tirpsta burnoje.

riginalios „Jubiliejinio 1934“ receptūros Vilkyškių pieninės

taras Bertašius pats savo sodyboje yra įsirengęs asmeninį sūrio

technologė Dovilė Zajankauskienė neatskleidžia, tačiau

brandinimo rūsį, kuriame palaikoma atitinkama vėsi temperatū-

vardija skirtumus ir panašumus su žinoma „Jubiliejinis 1934“

ra ir drėgmė. Jame šį mėnesį atsirado ir kelios „Jubiliejinio 1934“

alternatyva iš Italijos – „Parmigiano Reggiano“. Lietuviškas sūris

galvos. Ponas Bertašius tokiomis sąlygomis planuoja galvas lai-

daromas iš pasterizuoto lietuviško karvių pieno, itališkas – iš

kyti dar bent metus – naujasis produktas turi nemažą potencialą

nepasterizuoto vasarinio Italijos karvių pieno, lietuviškojo galvos

laikui bėgant gerėti.

dydis – 6 kg, itališkojo – iki 40 kg, lietuviškas sūris brandinamas jį

„Jubiliejinis 1934“ sunkiai pjaunamas peiliu, jį geriau skaldy-

nuolat vartant judančio oro patalpoje: tai užtikrina tolygų sūrio

ti, trupinti. Nors kietasis sūris kartais vartojamas jaunas – kaip

žievelės ir tekstūros formavimą bei išraiškingo kvapo ir skonio

užkanda prie aperityvo ar su figomis, kriaušėmis, – geriausia

atsiradimą. Itališkas sūris šias savybes pasiekia per kiek ilgesnį

sulaukti jo brandos, nes tada jį sutarkavus galima gardinti ma-

laiką.

karonų patiekalus, rizotą, drožlėmis skaninti jautienos karpačio,

Nusipirkus ar gavus dovanų visą naujojo sūrio galvą, kurį

patiekti prie vyno. Susmulkintas mažais gabalėliais sūris praran-

laiką galima jį dar laikyti namuose – tikintis, jog sūris ir toliau

da aromatą, todėl jį skaldyti, tarkuoti ir drožti geriausia prieš pat

gerės. Tuo tikslu „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gin-

patiekiant ant stalo.

„Jubiliejinis 1934“ ir vynas Naujasis sūris yra harmoningas, elegantiškas, todėl reikalauja vyno, išlaikančio skonių pusiausvyrą burnoje. Tinka visų stilių ir spalvų vynas, tačiau tauresnis, minerališkas tinka labiausiai. • Nebrandintas ąžuolo statinėse, netaniniškas raudonasis: „Pinot Noir”, „Merlot“ iš Europos. • Brandintas ąžuolo statinėse pilnakraujis, harmoningas raudonasis: „Shiraz“, „Malbec“ iš Naujojo pasaulio. • Aromatingas, minerališkas baltasis: „Sauvignon Blanc“ iš klasikinių Europos regionų. • Vaisiškas rubino spalvos pastiprintas: Ruby portas, saldūs raudonieji iš Ispanijos, Graikijos.

Arūnas Starkus

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

2013

metų Vyno ir desertų derinių čempionate Verkių

„Telegrafo“ restorano atstovai Narimantas Miežys ir Audrius Goš-

rūmuose dalyvavo 21 komanda. Lietuvos someljė

tautas, trečią vietą užėmė restorano „Time“ komanda – Arminas

asociacijos organizuojamose varžybose pirmą vietą iškovojo

Darasevičius, Andrius Kubilius, Renata Ozarovska. Šiemet čem-

restorano „IDW Esperanza Resort“ komanda – Renatas Jauniš-

pionate buvo skiriami ir specialūs prizai, kuriuos išsidalijo „Time“,

kis ir Justinas Kapkovičius, antri liko čempionate debiutavusio

„Lauro lapas“, „Vyno klubas“, „Čiop Čiop“ ir „Vynas ir draugai“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

l I vieta: Renatas Jauniškis ir Justinas Kapkovičius („IDW Esperanza Resort“) už moliūgų sūrio pyragą su „Rozes Porto White“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

II vieta: Audrius Goštautas, Narimantas Miežys ir Justina Baniūnaitė (viešbučio “Kempinski Cathedral Square” restoranas „Telegrafas“) už desertą „Braškė šokolade“ su „Weingut Pockl Rosso e Dolce 2010“ .

III vieta ir Lietuviškiausio deserto prizas (steigėjas Vilkyškių pieninė): Andrius Kubilius, Renata Ozarovska ir Arminas Darasevičius (restoranas „Time“) už desertą „Ruduo“ su „Reichsgraf von Kesselstatt Kaseler Nies’chen Riesling Spatlese 2007“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

Geriausias putojančio vyno derinys su desertu (prizo steigėjas „Ca Dei Mandorli“ ir „Vyno klubas“) ir IV vieta: Vilgailei Pavalkytei (Vilniaus kolegija) ir Jurgitai Karinauskaitei („Vynas ir draugai“) už grietinėlės desertą su šokoladine šypsena ir spanguolės gniūžte su „Champagne Duval Leroy Lady rose sec NV“ .

l Lengviausias vynas (prizo steigėjas „Acqua Panna“ ir „S.Pellegrino“) ir V vieta: Andriui Valčiukui („Vyno klubas“) ir Evaldui Juškai (restoranas „Lauro lapas“) už desertą „Pradžia“ su „Reichsgraf von Kesselstatt Brauneberg Juffer-Sonnenuhr Riesling Auslese 2006“ .

Geriausias čempionato vynas (prizo steigėjas „Gourmet Pro“ ir „Riedel“) ir IX vieta: Urtei Mikelevičiūtei ir Annai Baranovai (kulinarijos loftas „Čiop Čiop“) už vaisiuose marinuotą kriaušę su pistacijų tešla ir baltojo šokolado kremu su „Weingut S. A. Prum Bernkasteler Lay Riesling Eiswein 1999“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

1. VI vieta – Gediminas Albrichtas (vyninė „Franki“): desertas „Šokoladinė deginanti lava“ su „Casa Vinicola Bennati Amarone Della Valpolicella“; 2. VII vieta – Artūras Samavičius ir Redas Norkeliūnas (restoranas „California“): tortas „Imperial“ su „Graham’s Tawny Port 20Yo“; 3. VIII vieta – Dovilė Piliponytė, Antonas Vasiljevas, Karolina Eigminaitė ir Renata Bačul (restoranas „Salvetė“): baklažanų šerbetas su cukruotais baklažanų gabalėliais su „Le Buche IGT 2008“; 4. Francesco di Marco (Federazione Italiana Sommelier Albergatori Ristoratori sommelier) ir Jonas Stonkus („Niam Niam“): virta kriaušė Passito vyne su migdolais su „Vecchia Canonica Passito Veneto IGT“; 5. Julija Osmačko ir Ripsimė Dauginienė (restoranas „Ararat“): desertas „Ambrozija“ su „Tariri“; 6. Jurijus Sochopalovas (UAB „Sėkmės tiltas“) ir Indrė Bagdonienė (UAB „Conteinership“): „Granny smith“ obuolių ledai su anakardžio riešutų kempine ir karamelizuota pudra su „Champagne Dumangin Grande Reserve Brut Premier NV“; 7. Honorata Lyndo (restoranas „Neringa“) ir Ilja Šarovas („Vyno klubas“): šokoladinis korys su bičių duonelės ledais su „Jorge Ordonez Victoria No.2 Malaga DO 2011“; 8. Daiva Mumgaudienė („Vyno klubas“) ir Viltautė Gudauskaitė (UAB „Pitlius“): sūrio tortas su „Reichsgraf von Kesselstatt RK Riesling 2010“; 9. Lina Vyšniauskienė ir Vaidutė Stundžaitė-Bružienė (Vilniaus LIONS moterų klubas): desertas „Rojaus sodas“ su „Champagne Veuve Clicquot Vintage Rose 2004“; 10. Ieva Čigaitė ir Diana Banuškevičiūtė (restoranas „Verkiai“): desertas „Septyni“ su „Domaine Landreau Le Petit Clos Coteaux du Layon AOC 2009“ ; 11. Edgaras Padvelskis, Jolanta Gervienė (Restoranas “14 10”) ir Vilija Karbauskienė (Kauno kolegija): desertas „Auksinis rojus“ su „Dr.Loosen Ürziger Würzgarten Riesling Spätlese 2012“; 12. Indra Ramanauskienė ir Darius Dabrovolskas (svetingumo kompleksas „Monte Pacis“): sūrio pyragas su šviežiomis uogomis su „Giuseppe Gobbos Avra Rosso di Barbagia IGT 2005“ ; 13. Eduardas Radzivilovas ir Ema Bikelienė („Mažoji ragainė“): desertas „Duetas“ su „Dr.Loosen Ürziger Würzgarten Riesling Spätlese 2012“ (13); 14. Orinta Charčenkaitė ir Simona (restoranas „Lauro lapas“): jogurto panna cotta su miško medaus ledais su „Reichsgraf von Kesselstatt Josephshofer Riesling Auslese 2006“; 15. Lina Pauliukevičiūtė, Stasys Vitkus, Kotryna Sėmėnaitė ir Žana Blaženec (restoranas „Gabija“): desertas „Du pasauliai“ su „Josef Leberl Trockenbeerenauslese Samling 2007“.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

Varžybose teisėjavo: Visvaldas Norkevičius – nepriklausomas vyno ir desertų žinovas; Beatričė Laurinavičienė – „Verslo žinių“ priedo „Savaitgalis“ redaktorė; Linas Vaitulevičius – „Vyno žurnalo“ autorius; Andrius Užkalnis – portalo laukinėszasys.lt redaktorius, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas; Alesia Litvinionok – nepriklausoma restoranų ir maisto žurnalistė; Knud Meldgaard – Danijos žurnalo „The Food & Provision Magazine“ redaktorius; Jūratė Juršienė – portalo „Delfi“ skilties „Gyvenimas“ redaktorė; vertinimo komisijos pirmininkas Arūnas Starkus – LSA prezidentas ir „Vyno žurnalo“ redaktorius.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

V Y N O Ĺ˝ U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

Teisėjo užrašai: apie desertus ir vyną po ketvirtojo derinių čempionato Linas Vaitulevičius

Nenustebčiau sužinojęs, kad antropologai varto konditerijos vadovėlius. Desertas – vienas iš tiltų, jungiančių žemynus ir kultūras, žmogaus būties ir buities fenomenas (panašūs žodžiai gerai tinka ir vynui, tik vyno geografija yra šiek tiek siauresnė). Kiek pamenu – taigi bent jau pastaruosius 35 metus, – mano aplinkoje buvo ir yra be perstojo valgomi desertai. Dar daugiau, kai kas be jų negali gyventi ir, pasitaiko, vėlyvą vakarą išsiruošia į artimiausią kavinę pasmeigti gabalėlio torto. Ne tokiais ekstremaliais atvejais desertas valgomas nesiblaškant, nudengus stalą po pagrindinio patiekalo, pietų ar vakarienės metu. Kas ir su kuo valgoma, priklauso nuo asmeninių pomėgių ir vietinių papročių, bet nerašytu visuotiniu sutarimu privalo būti saldu. Tai gali būti dar ir aštru, rūgštu ar sūru, tačiau saldumas turėtų būti aiškiai juntamas. Lietuvoje prie deserto įprasta (gal net privaloma) patiekti kavos, ir tai puikus, patikrintas derinys. Kitur, pavyzdžiui, Italijoje, kava irgi mėgstama, bet ji paliekama pabaigai, o prie deserto verčiau renkamasi vynas. Be abejo, desertinis vynas jau pats savaime yra geras desertas. Vis dėlto, tikros įdomybės prasideda bandant „sutuokti“ vyną su maistu.

aip ir visais praktiniais atvejais, geras deserto ir vyno derinys

džiarūgščio deserto. Vis dėlto, kontrasto principas galioja ir vyno

yra tas, kuris patinka ragautojui. Tiems, kam tokio patarimo

bei desertų deriniams – štai kodėl pusiau sausas ar net sausas

nepakanka, siūlau papildomai atkreipti dėmesį į vyno rūgšties

šampanas, ypač rožinis, taip gerai dera su įvairiais lengvesniais

ir saldumo balansą, intensyvumą ir spalvą, o patiekalą vertinti

desertais suteikdamas tekstūrinio kontrasto ir atšviežindamas

pagal tai, ar jame vyrauja kreminė tekstūra (švelnu, lengva, pri-

gomurį naujam kąsniui. Patinka „Sauvignon Blanc“? Šis kvapnus

mena grietinėlę, vanilę), o gal dominuoja vaisiai su prieskoniais

vaisiškas sausas vynas galėtų tikti, pavyzdžiui, su gaiviais citrini-

(obuoliai, kriaušės, figos, cinamonas), ar šokoladas ir karamelė

niais pyragaičiais.

(sodru, intensyvu). Santykinai švelnų pirmojo tipo desertą jo

Dar neseniai šiuo dekadentišku deserto ir vyno derinimo

neužgoždamas pagardins lengvas desertinis baltasis vynas

klausimu Lietuvoje beveik niekas viešai nediskutavo (kadaise

(vėlyvojo derliaus Spätlese rislingas, pusiau sausas šampanas,

„Vyno žurnalas“ derino šokoladą su vynu), tačiau štai jau kevirtus

ar pan.). Vaisiškesni desertai ir jų variacijos su kvapniaisiais

metus atvirajame vyno ir desertų čempionate patys aktyviausi

prieskoniais atsiskleis užgeriami ryškesnės spalvos ir aromato

konditerijos meistrai ir someljė – tiek mėgėjai, tiek profesionalai

saldžiarūgščiais vynais (soternu, TBA rislingu ar „Gewürztrami-

– laisvai interpretuoja deserto ir vyno dermę. Renginio metu vos

ner“). Klasikinis yra porto derinys su šokoladiniais desertais,

per kelias valandas išsilavinęs smaližius gali sužinoti viską apie

tačiau galima rinktis ir kitą nokų raudonąjį vyną su nešiurkščiais

vyraujančias desertų tendencijas Lietuvoje, ir – o tai svarbiau-

taninais (saldųjį amaronės brolį rečiotą iš Valpoličelos, vaisišką ir

sia! – pasisemti įkvėpimo gastronominiams žygdarbiams su

sultingą Australijos širazą) ar net... grapą. Dažnai rasite parašyta

desertine šakute rankoje.

ir pabraukta, jog vynas turėtų būti bent truputį saldesnis už patį

Paragavęs dvidešimt vieno deserto ir vyno derinio, galiu drą-

desertą. Laikykitės šios paprastos taisyklės ir beveik niekada ne-

siai tvirtinti, jog paieška ir eksperimentai vyksta visomis mano

teks nusivilti, o ypač tais atvejais, kai reikia parinkti vyną prie sal-

paminėtomis kryptimis ir jomis neapsiriboja. Čempionate buvo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

vynas + desertas 2013

žaidžiama netikėtumo, vaizdo, skonio ir ingredientų kontrasto

plokštumos, chaosas ir tvarka, maistas ir menas. Paaiškėjo, kad

korta („Lauro lapo“ merginų komanda patiekė iš pažiūros chao-

desertas įkūnijo Kazimiro Malevičiaus – tapytojo avangardis-

tišką bespalvę masę, kuri burnoje atgijo ir apsvaigino saldumu,

to – suprematizmo stiliaus kūrinį. Konceptuali išvaizda ir prie

su tokiam desertui nepakankamai saldžiu baltuoju vynu; „Easy“

jos derantis nekonvencinis skonis, kai kiekvienas kąsnis – tarsi

komanda pavaišino anakardžio riešutų kempine, sustingusia

nuotykis. Jaučiausi lyg kosmonautas galėdamas maistą atskirti

riešuto ašara ir obuolių ledais su obuolišku „Dumangin“ briutu;

tik iš skonio, bet ne iš formos. Puikiai parinktas tinkamos spalvos,

„Salvetes“ restoranas pasiūlė nedesertišką desertą – nelauktai

aromato ir skonio vynas „Rozes Porto White“ galutinai suformavo

puikaus skonio baklažanų šerbetą su cukruotomis alyvuogėmis

derinį. Labai modernu, jei taip galima apibūdinti šimto metų

ir bazilikais – su, mano manymu, ne itin sėkmingai priderintu

senumo tapybos darbo įkvėptą desertą!

vynu). Kai kas bandė kliautis patikrintais klasikiniais motyvais

Vyno ir desertų derinių čempionatas leido pajusti tikrąjį

(tortas „California“ nuostabioje lėkštėje su 20 metų senumo por-

mūsų restoranų potencialą. Buvau maloniai nustebęs ir sužavė-

tu; „Va pensiero“ patiekė kriaušę vyne su migdolais, pelėsiniu sū-

tas, nes tai, ką pamačiau ir ko paragavau, viršijo mano lūkesčius.

riu ir maskarponės kremu (viskas gausiai apibarstyta cinamonu) su retu saldžiuoju passito stiliaus vynu iš ‘Glera‘ vynuogių, mums labiau žinomų iš „Prosecco“; „Telegrafo“ restoranas vaišino braške šokolade su dar mažai kieno atrastu austriškuoju „Pockl Rosso e Dolce“). Dar kiti ryžosi nepaisyti taisyklės, kad vynas turįs būti saldesnis už desertą („Hayastan“ restorano komanda pažiūrėti dailų desertą patiekė su sausuoju Armėnijos vynu „Tariri“; „Franki“ komandos desertas iškalbingu pavadinimu „Deginanti lava“ – čili pipirais įkaitinto juodojo šokolado „ugnikalnis“ – su sausu taninišku amarone buvo drąsus, bet pasiteisinęs derinys). Vis dėlto, labiausiai nustebino desertas, kurį iš pirmo žvilgsnio nurašiau kaip pretenzingą dėlionę ant senmadiškos stiklo plytos. Kai atėjo eilė prieiti ir paragauti, pasinaudojau proga apžiūrėti keistąjį „IDW Esperanza“ restorano komandos (Renatas Jauniškis ir Justinas Kapkovičius) desertą iš arčiau. Primityvių geometrinių formų dvimačiai ir trimačiai spalvoti objektai, išdėlioti griežta tvarka ant masyvaus kvadratinio stiklo bloko, – tūriai ir

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos someljė čempionatas

Geriausias Europos someljė –

švedas Jonas Arvidas Rosengrenas R

ugsėjo 29 d. Sanreme (Italija) išrinktas geriausias 2013 metų

Švedai iš trylikos Europos čempionatų nugalėjo jau trijuose

Europos someljė. Įveikęs 36 konkurentus, juo tapo šve-

ir nusileidžia tik 4 čempionatus laimėjusiai Prancūzijai. Šių metų

das Jonas Arvidas Rosengrenas, dirbantis Danijoje, „Modern

Europos čempionato finalas išsiskiria tuo, kad du iš trijų dalyvių

American Steak House“ restorane. Antrą vietą užėmė prancūzas

turėjo asmeninius trenerius, padėjusius pasiruošti varžyboms:

Davidas Biraud iš dviem „Michelin“ žvaigždutėmis vertinamo

Arvidą Rosengreną antri metai treniruoja Sorenas Poloniu-

restorano „Sur Mesure par Thierry Marx“, esančio Paryžiaus vieš-

sas, Julia Scavo dirba su savo vyru Bruno‘u Scavo‘u, ilgamečiu

butyje „Mandarin Oriental“, trečia liko Julia Scavo, dirbanti Nicos

Monako someljė asociacijos prezidentu. Skandinavai jau kelinti

restorane „L‘Ane Rouge“.

metai perspektyviausius someljė treniruoja subūrę į naciona-

Europos čempionatai vyksta kas dveji treji metai. Pastarojo

lines komandas: rengiamasi visoms įmanomoms „netikėtoms“

nugalėtojas šveicaras Paolo Basso šiemet tapo ir pasaulio čem-

situacijoms, šlifuojami, racionalizuojami judesiai, todėl ant sce-

pionu. Jonas Arvidas Rosengrenas pasaulio čempionate buvo

nos someljė jaučiasi laisvai, užtikrintai, nepatiria streso. Kai kam

likęs septintas. Varžybos vyko trimis etapais: 37 dalyviai pradėjo

tokia praktika gali priminti ruošimąsi sporto varžyboms. Tačiau

varžybas ketvirtfinalyje, 10 pateko į pusfinalį, 3 varžėsi finale.

praktiniai įgūdžiai reikalingi ne tik čempionatuose, bet ir kasdie-

Europos čempionato finale daugiausia reikėjo praktinių įgū-

niniame someljė darbe, kuriame reikalaujama greitai aptarnauti

džių: scenoje, kuri imituoja restoraną, someljė prie patiekalo su

didelį klientų srautą taip, kad būtų išlaikytas restorano aptarna-

trumais privalėjo parinkti ir patiekti vieną iš „Moet et Chandon“

vimo lygis (pietūs „Sur Mesure pas Thierry Marx“ kainuoja 195 €).

šampanų, dekantuoti „Elvio Cogno Vigna Elena Barolo“ butelį

Kita vertus, kasdienis darbas aukštos klasės restorane verčia

(magnumą), degustuoti vyną ir stipriuosius gėrimus, prie 5 vaka-

gerai išmanyti ir apie vyną: „Modern American Steakhouse“ vyno

rienės patiekalų pasiūlyti saldaus vyno meniu, ištaisyti klaidingą

sąrašas viršija 1000 pozicijų, Kalifornijos vyno pasirinkimas čia

vyno meniu ir nurodyti vyno kainas internetinėje prekyboje.

yra bene didžiausias už JAV ribų.

Kadangi šiemet finale susirėmė labai skirtingo stiliaus varžovai, išrinkdama laimėtoją teisėjų kolegija, kurią sudarė daugiausiai ankstesni pasaulio ir Europos čempionai, deklaravo ir pageidautino someljė elgesio su klientais standartus. Julija (30 m.) – moteriška, asmeniška, jausmus reiškianti ekspresyviais judesiais. Šiemet iš dešimties pusfinalio dalyvių net trys buvo gražiosios lyties atstovės, tačiau atrodo, kad laimėti remiantis ekspresyviu moterišku stiliumi Europoje dar neįmanoma. Prancūzas Davidas Biraud (41 m.) – šiltas, geras, rūpestingai tūpčiojantis apie klientą. 2008-aisiais panašaus darbo stiliaus turkas Iso Balas laimėjo Europos čempionatą. Šiemet to jau buvo negana. Nes nugalėtojas švedas Arvidas Rosengrenas (28 m.) visus sužavėjo atidžiu, bet neasmenišku bendravimu, tiksliais, treniruotais judesiais, nepriekaištingomis žiniomis, kurias perteikia remdamasis turtingu, tiksliu žodynu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos someljė čempionatas

l Jonas Arvidas Rosengrenas su Karina Tholin (Švedijos someljė asociacijos prezidentė) V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Europos someljė čempionatas

Geriausiųjų dvidešimtukas: Finalas: 1 – Jon Arvid Rosengren (Švedija) 2 – David Biraud (Prancūzija) 3 – Julia Scavo (Rumunija) Pusfinalis:

15 – Thomas Sommer (Vokietija) 16 – Jan Willem Van der Hek (Olandija) 17 – Kristian Markii (Estija) 18 – Klaudio Jurčič (Kroatija) 19 – Raul Igual Ibanes (Ispanija) 20 – Ronalds Petersons (Latvija)

4 – Christian Thorsholt Jacobsen (Danija) 5 – Eric Zwiebel (Didžioji Britanija) 6 – Aristide Spies (Belgija) 7 – Matteo Ghiringhelli (Italija) 8 – Julie Dupouy (Airija) 9 – Francesco Azzarone (Norvegija) 10 – Rodolphe Chevalier (Liuksemburgas) Ketvirfinalis: 11 – Nicolas Giannopoulos (Graikija) 12 – Simone Ragusa (Šveicarija)

21–37 vietos Ilir Lagji (Albanija), Pablo Emiliano Perez (Andora), Andreas Jechsmayr (Austrija), Vihren Kelkov (Bulgarija), Alissa Gortsinskaja (Kipras), Markku Tapio Niemi (Suomija), Norbert Varga (Vengrija), Alba E.H. Hough (Islandija), Narimantas Miežys (Lietuva), Dominique Milardi (Monakas), Andrzej Strzelczyk (Lenkija), Filipe Nеto (Portugalija), Rastislav Šutak (Slovakija), Nikolai Utebekov (Russia), Minja Petrovic (Serbija), Gašper Čarman (Slovėnija), Oleksii Gižko (Ukraina).

13 – Jakub Pribyl (Čekija) 14 – Seroar Balkaya (Turkija)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Lietuvos someljė asociacijos informacija

Europos someljė čempionatas

l David Biraud (Prancūzija)

l Julia Scavo (Rumunija)

l Bruno Scavo – Julios Scavo treneris ir gyvenimo partneris.

Sorenas Poloniusas, Arvido Rosengreno, treneris filmuoja visų dalyvių pasirodymus, vėliau analizuoja klaidas, šlifuoja techniką.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

B a l t i j o s s o m e l j ė V a n a Ta l l i n n G r a n d P r i x 2 0 1 3

Geriausias Baltijos šalių someljė – vėl latvis Arūnas Starkus

ntrus metus iš eilės geriausiu Baltijos šalių someljė tapo

ištaisė klaidingą meniu (5 min.), aklai degustavo du vynus (6

latvis: lapkričio 1–2 dienomis Rygoje vykusiose varžybose

min.), bandė atpažinti į juodas taures įpiltus penkis stipriuosius

triumfavo Ronaldas Petersonas, trečią vietą užėmė jo tėvynainis

gėrimus (2,5 min.), kitam trijų svečių stalui aeravo ir patiekė

Kasparas Reitumas. Ilgametis šių varžybų finalininkas Kristjanas

2008-ųjų metų „Alain Geoffroys Les Clos Chablis Grand Cru“

Markii iš Estijos liko antras, o pernai metų vicečempionas Nari-

(4 min.). Po to ant scenos pasirodė garsiausias Latvijos virtuvės

mantas Miežys – ketvirtas.

šefas Martinis Ritinis (Martiņš Ritiņš) iš restorano „Vincents“. Jis

Finalas, kuriame varžėsi keturi kandidatai, prasidėjo siurprizu

prie savo sukurto šukučių patiekalo paprašė parinkti tinkamiau-

ir dalyviams, ir žiūrovams – estų sugalvota jeopardy viktorina,

sią vyną. Kartu su šefu Narimantas, o po to ir kiti dalyviai ragavo

kurioje pergalę lemia gebėjimas paspausti mygtuką, patvirtinan-

patiekalo ir rinko geriausiai derantį vyną iš baltojo, oksiduoto

tį, kad žinai teisingą atsakymą. Lietuvos čempionui, „Duval Leroy

stiliaus gruziniško qvevri, vaisiško rožinio ir švelnaus „Pinot Noir“.

Grand Prix“ laimėtojui Narimantui Miežiui čia sekėsi prasčiau-

Pasirodymo pabaigoje reikėjo demonstruoti žinias, atpažįstant

siai. Po to jis pirmasis pradėjo individualų pasirodymą: trims

žymius su vynu susijusius asmenis, regionus žemėlapiuose ir

svečiams išrinko ir patiekė sausiausią putojantį gėrimą (3 min.),

kryžius vynuogynuose.

l Narimantas Miežys – ketvirta vieta V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

B a l t i j o s s o m e l j ė V a n a Ta l l i n n G r a n d P r i x 2 0 1 3

2. Taurės svečiams ir dekantavimui reikalingi indai 1. Butelis paguldomas į krepšelį nekeičiant jo horizontalios padėties. Pristatomas jį užsisakiusiam svečiui (Ronalds Petersons, LV)

padėklu pernešami ant serviravimo stalelio (Kaspars Reitums, LV)

4. Butelio kapsulė nupjaunama žemiau kaklelio žiedo. Kamštis prieš traukiant nuvalomas servetėle (Rune Sauer, DK)

3. Taurės pastatomos svečiams (Kristina Ratso, EE)

6. Kamštis rankomis neliečiamas, ištraukiant būtina staltiesę apsaugoti nuo vyno išsiliejimo. Ištrauktas kamštis apžiūrimas ir pateikiamas klientui ant lėkštelės.

5. Kamštis iš butelio traukiamas tokioje padėtyje, kokioje jis stovėjo rūsyje (Igor Eršov, EE)

8. Vyno įsipilama į taurę patikrinti jo kokybei (Arturs Ambainis, LV)

9. Pauostoma, ar vynas be ydų (Aleksandr Rassadkin, RU) 7. Prieš pilant vyną butelio kaklelis servetėle nuvalomas iš vidaus ir iš išorės (Albertas Koncijalovas, LT)

10. Pauosčius vynu iš taurės praskalaujamas

dekanteris (Karel Veski, EE)

11. Tik praskalavus dekanterį, vynas sugrąžinamas į taurę ir

turi būti paragautas (Kristjan Markii, EE)

12. Dekantuojama atsargiai, butelį iš krepšelio geriau išimti, bet nereikėtų keisti jo padėties (Arminas Darasevičius, LT)

V Y N O Ž U R N ARaudonojo L A S - 2 0 1 3vyno - ladekantavimas p k r i t i s - g ruo d i s

sūris

Kas šventėms nusipirko „Džiugo“...

... kas rūpinasi savimi, dažniausiai laiko paslėpęs ir nekasdieniško, reto, gražaus gėrimo butelį. Žinome, kad brangius dalykus reikia puoselėti, o skonio pasaulyje tai reiškia – derinti tarpusavyje. „Džiugas“ neveltui gamina skirtingo brandinimo sūrius – laikas taip keičia skonį, kad net visiškas skeptikas negali to ignoruoti, o pozityviai nusiteikusiems skaičiai 12, 18, 24, 36 reiškia atradimo džiaugsmą. Jį sustiprinkime atsikimšę netikėto ir įdomaus gėrimo butelį.

Sakė ir kietasis sūris „džiugas“ brandintas 24 mėn. Sakė – fermentuotas ryžių gėrimas, kurio stiprumas panašus į vyno, tačiau skonis ne toks rūgštus, ne toks stiprus aromatas. Sakė vertinama už subtilumą, ilgą skonio trukmę, švelnumą. Geriausios sakės daromos iš ryžių, kurių daugiau nei pusė masės nupoliruota, jos ilgai brandinamos. Japonai sakę geria prie visų savo virtuvės patiekalų, tačiau labiausiai ji dera su daug umami turinčiu maistu – jūros gėrybėmis, sultiniais, brandinta mėsa,

formos kamščiu, laikoma 48 mėnesius. 18 mėn. „Džiugo“ sūris labai struktūriškas – gaivus, sūrus, maloniai aštroko skonio su dominuojančiais pieniškais rūgpienio, grietinėlės aromatais. Tokį sūrį norisi kuo nors užsigerti, ir kava „Kripta“ puikiai atlieka šį darbą. Joje nėra tiek rūgšties, kiek būtų šampane, todėl dermė su sūriu – harmoninga. Lieka sodrus, kiek grietinėliškas poskonis su persikų, šviesių gėlių natomis ir viltimi, kad vasara kada nors sugrįš.

brandintu sūriu. Renkamės 24 mėn. „Džiugo“ sūrį, nes jis bene klampiausias, umamiškiausias, su subtiliu rūgpienio, sušalusių obuolių, džiovintų persikų aromatu, ne toks rūgštus. Su sake „Born Gold Junmai Daiginjo“ (palikta tik 35 proc. ryžio grūdo masės) – tai vienodo svarumo partneriai, papildo vienas kitą aromatais, dera tarpusavyje be pastangų. Idealus užkandis ir gėrimas lėtoms gyvenimo akimirkoms.

Subrendęs „Château“ ir kietasis sūris „džiugas“ brandintas 36 mėn. Žodelis „šato“ (pranc. château) vyno pavadinime nepadaro jo geresnio. Tačiau laikas gerą vyną iš ūkio šiltame klimate (Barosoje, Napos slėnyje, Mendosoje, Libane ar Provanse) paverčia saldžiu nektaru: taninai suminkštėja, aromate atsiranda riešutų, šokolado, saldžių prieskonių natų, rūgštis, jei jos buvo, sušvel-

Kava ir kietasis sūris „džiugas“ brandintas 18 mėn. Kavą kai kas laiko alternatyva šampanui, nes ji daroma pagal analogišką metodą. Tačiau šis ispaniškas putojantis gėrimas yra daug įdomesnis, jei jo su niekuo nelygini: originalios ‘Macabeo‘, ‘Xarello‘ ir ‘Parellada‘ vynuogės, gana šiltas klimatas, Monastrejo (Monastrello) kalnynas, kurio šlaitais vynuogynai užkopia iki 600 m aukščio virš jūros lygio, leidžia pagaminti savitą, labai kokybišką vyną. „Agusti Torello Mata Kripta“ – vienas įspūdin-

nėja, o vaisiškumas virsta uogienę primenančiu saldumu. 36 mėnesius pabrandintas „Džiugo“ sūris – jau perėjęs į naują skonio kategoriją: jame daug sūrių kristalėlių, tekstūra tvirta, skonis sodrus, o aromatas su pikantiškomis natomis. Todėl su brandžiu šilto klimato raudonuoju vynu jis šoka analogiškų skonio dermių suktinį: džiovinti vaisiai, riešutai, kavos pupelės. Kai burnoje nelieka nei vyno, nei sūrio, nusistovi seno konjako, romo, sausos madeiros ar porto skonis. Laiminga pabaiga...

giausių putojančių Katalonijos gėrimų, pilstomas į originalius butelius, kurių dugnas išgaubtas. Ši kava gaminama iš labai senų vynmedžių derliaus. Su mielėmis butelyje, užkimštame grybo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Arūnas Starkus

sūris

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

interviu

Apie ŠAMPANĄ – su Misteriu 8300 ir Ponu 2500 Rasos Starkus interviu su Richardu Juhlinu ir Ryčiu Jurkėnu

Dievinu šampaną už jo eleganciją. Kitų vynų aromatai ir skoniai dažnai būna akivaizdūs ir lengviau aprašomi, o štai kalbant apie šampaną viskas yra kiek subtiliau. Gal dėl to ne visi jį iškart supranta ir iškart pamėgsta. Tačiau tie, kas jį perpranta, įsimyli visiems laikams. Su knygų apie Šampanę autoriumi ir šampano ekspertu Richardu Juhlinu susisiekiau kaip tik tuo metu, kai jis pietavo Niujorke su geriausiu Lietuvos šampano žinovu Ryčiu Jurkėnu. Prikalbinau abu trumpai papasakoti apie savo patirtį Šampanėje bei atsakyti į kai kuriuos aktualius klausimus.

Richardas Juhlinas ( toliau – Richard J.), šampano ekspertas, gyvenantis Švedijoje, 7-ių knygų apie šampaną ir Šampanę autorius, skiepijantis meilę šiam regionui ir jo dvasiai visiems, kas tik nori pažinti giliau. Šiemet išleista jo nauja knyga „Šampanės kvapas“ („A Scent of Champagne“*).

R. S. Kelinta ši knyga? Kuo naujoji knyga skiriasi nuo kitų, išskyrus tai, kad joje rasime jau 8000 aprašytų šampanų? Richard J. Tai mano 7-oji knyga. Geriausiai atskleidžianti

mano filosofiją ir... manau, pati įdomiausia. Pasakysiu tiesiai šviesiai – dabar aš daug įdomesnis, nei buvau iki šios knygos išleidimo.

R. S. Daugiau nei 8300 aprašymų?! Kada ir kaip pirmą kartą nusprendėte, kad reikia išleisti savo užrašus ir taip paskatinti domėjimąsi šampanu? Richard J. Kai 1986-aisiais įsimylėjau šampaną, užrašus

kaupiau tik sau. Tačiau bendraudamas su žmonėmis, jaučiau, kad ir jiems tai įdomu, todėl 1995 m. nusprendžiau išleisti savo pirmąją knygą su 1600 šampanų aprašymų. Žmonėms ji patiko.

R. S. Ar sutinkate, kad darote didelę įtaką šampano vartojimo augimui ir jo suvokimui ne tik Skandinavijos šalyse? Richard J. Manau, taip. Tai gali nuskambėti kiek nekukliai,

bet Šampanėje kalbama apie Juhlino efektą. Manau, kad padariau tikrai daug, kad šiuo didingu vynu žmonės domėtųsi ne kaip

Pavadinimas gali priminti „A Scent of Woman“ – „Moters kvapas“ garsaus Martino Bresto filmo pavadinimą. Galiu patikinti, kad emocijos skaitant yra tokios pačios (autorės past.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

interviu

prabangos simboliu. Padėjau geriausiems vyndariams atverti gerbėjams akis ir parodyti, kad šampanas geba bręsti, parodyti šampano vynoteką (senųjų derliaus metų šampanus).

R. S. Grįžkime prie pačios pradžios. Kodėl šampanas? Daugelis sako, kad nejunta jokio skirtumo tarp kelių non vintage (NV) šampanų. Kas ir kada pastūmėjo Jus domėtis šampanu? Richard J. Šampanas man subtiliausias ir tobuliausias iš

visų vynų. Įsimylėjau jo grožį ir net tarp NV nuo pat pradžių jaučiu didelius skirtumus.

R. S. Ar galėtumėte išvardyti keletą faktorių, kuriais remiatės vertindamas šampano namus? Ar galimybė paragauti senųjų derlių daro įtaką įvertinimui? Richard J. Keblus dalykas. Visi namai turi tokį skirtingą

portfelį. Aš suteikiu žvaigždutes dabartiniam vyndario portfeliui, bet taip pat labai svarbus yra ir vyndario įvertinimas už kokybę, rodytą daugel metų iš eilės. Džiugu, kad daugelis puikių namų nuostabiai dirba iki šiol. Mano įvertinimas yra bendras mano

Richard J. Dabartinė mada linksta prie ąžuolo, bet dau-

patinka abiejų metodų kompleksija.

R. S. Autolizės aromatai – kokius žodžius naudojate savo žodyne jiems įvardyti? Richard J. Pradedame nuo mielių, vėliau atsiranda duonos,

kartais kepinių ir tešlos aromatai. Ilgai brendę, ypač ‘Pinot Noir’ šampanai su natūraliu kamščiu*, gali turėti grybų aromatų. Ir visada dėl ilgesnio buvimo su mielėmis, tokie šampanai yra tvirtesni ir svaresni.

R. S. Kokius butelius dažniau perkate savo kolekcijai – normalius ar magnumus? Richard J. Dažniau magnumus.

R. S. Jūsų taurės – kodėl „užsidaranti vėlyvo pavasario tvirta tulpė“? Richard J. Tokia mada tarp mūsų: tie, kas šampaną laiko

rimtu vynu, renkasi vis didesnes ir didesnes taures. Nuostabu.

R. S. Ar tokie dalykai, kaip balansas, harmonija ir kompleksiškumas, yra esminiai vertinant šampaną? Richard J. Taip, žinoma.

R. S. Kaip kaupiate vynų aprašymus? Renkate savo užrašų knygutes? Rašote tiesiai į kompiuterį? Richard J. Kai daug degustuoju, užrašų knygutėje pasižy-

miu svarbiausius žodžius. Kitais atvejais atidedu rytojaus dienai ir rašau tiesiai į duomenų bazę kompiuteryje, kai degustavimo įspūdžiai jau būna subrendę per naktį.

Optimalios man yra mano taurės. Gal dėl to, kad jas sukūriau aklai, ir te mano nosis ir gomurys jas vertina.

R.S. Jūsų mėgstamiausi derliaus metai. Richard J. Jų tiek daug! 1921-ieji, 1928-ieji, 1955-ieji, dau-

guma iš 1960-ųjų, 1979-ieji, 1988-ieji, o ateityje bus 1996-ieji ir 2008-ieji.

R. S. Mėgstamas maistas su šampanu? Richard J. Jaunas šampanas su vokiškais šparagais olandiš-

kame padaže. Senas šampanas su ančių kepenėlėmis ir juodai-

R. S. Ką galvojate apie vynuogių augintojų šampanus, kurių vis daugėja parduotuvių lentynose. Ar tai trumpalaikis reiškinys? Ar jie paveiks didžiuosius namus su senomis istorinėmis vertybėmis?

siais trumais.

R. S. Kiek kartų lankėtės Šampanėje? Ar yra koks kitas regionas, kuriam jaučiate tokią aistrą?

Richard J. Niekas nežino. Galime tik spėti. Jau dabar tokie šampanai paveikia didžiuosius šampano namus. Nauji mažieji vyndariai užsitarnauja pagarbą šampano vertintojų tarpe, ir daugelis didžiųjų namų stebi juos ir net pradeda kopijuoti jų metodus.

R. S. Senų derlių šampanas prieš degorgement tardif (DT)? Abu brangūs ir retai gaunami. Nors abu tų pačių metų, bet viename jaučiame daugiau brandos, o DT – visuomet jaunas. Ar tai ateities kartoms? Richard J. Vis daugiau namų pradeda suprasti, kad jie pri-

valo atidėti dalį savo vintage (vieno derliaus šampanas R.S. past.) šampanų ateičiai, senųjų šampanų vynotekai. Tik taip gali patirti didžiausią malonumą, suprasti ir pajusti namų stilių, įvertinti jį. DT šampanai taip pat yra labai svarbi namų stiliaus dalis.

R. S. Ąžuolo statinės aromatai?

guma vis dar daro šampaną nerūdijančio plieno statinėse. Man

įspūdis.

Richard J. Maždaug 150–200 kartų. Taip pat mane „veža“ Burgundija.

R. S. Gal galite ką patarti ar ko palinkėti būsimiems Jūsų knygos skaitytojams? Richard J. Didžiausia problema mano knygoje yra tai, kad

per visą knygą išdėstytos nuostabios nuotraukos, todėl tik keli žmonės iš tikrųjų skaitys! O ji sukurta skaityti kaip romaną, nuo pradžios iki pabaigos. Nuoširdžiai dėkoju ir tikiuosi, kad mano knyga greitai bus skaitoma ir Lietuvoje.

Ačiū, p. Richardai, už nuostabų pokalbį. Knyga Lietuvos rinkoje jau tikrai yra, šalia gero šampano!

Kartais butelius, kuriuose vyksta antroji fermentacija, vyndariai užkemša natūraliu grybo formos šampano kamščiu, ne metaliniu karūnos formos.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

interviu

Rytis Jurkėnas (toliau R. J.) – žmogus, kurio ypatingas ho-

R. J. (juokiasi) Labai tiksliai prisimenu tą dieną 2002-aisiais,

bis pavertė jį profesionaliausiu šampano žinovu Lietuvoje ir toli

kai į mane it žaibas trenkė... Ir tai buvo žymusis „Perrier-Jouët“

už jos ribų. Tai žmogus, kuris nedvejodamas, pasirinks kelionę

namų 1996-ųjų „Belle Epoque“ cuvée, ištapytas gėlėmis... Įsigijau

į Šampanės regioną, nors pažįsta ten kiekvieną vynuogyną ir

jį visiškai atsitiktinai, iš smalsumo, o gal sužavėtas butelio dizai-

jo savininką, žmogus, įvertinęs ir aprašęs tūkstančius ragautų

no, tačiau neturėdamas jokio supratimo, kas tai yra šampanas,

šio krašto vynų ir ne vieną skeptiką pavertęs entuziastingu šio

derliaus metai ir pan. Vakarienės su draugais metu jis puikiai

gėrimo gerbėju.

tiko prie patiekalų, tačiau... greitai baigėsi, ir aš nuėjau paimti

iš šaldytuvo dar ko nors, ir tai buvo ispaniška kava. Štai tada į

R. S. Pakalbėkime rimtai apie „nerimtą“ dalyką – aistrą šampanui… Kiek kartų lankeisi Šampanėje? Kiek degustavimo užrašų jau sudėjai į paslaptingą duomenų bazę? R. J. Taigi, buvau TEN jau 21-ą kartą... Daugiau kaip 2500

šampano degustacinių užrašų. Aplankyta daugiau kaip 170 gamintojų, tarp jų ir visi didieji namai ir galybė šampaną darančių vynuogių augintojų.

R.S. Kas Tau yra šampanas? Hobis? Aistra? Ar kažkoks slaptas projektas? R. J. Žinoma, aistra!!! Juk visa, kas mums nutinka geriausia

gyvenime, būna paremta aistra! Tiesa, tai ir hobis, kai paragauti ko nors naujo tampa įdomiau, nei išgerti ko nors gero, bet žinomo; kai norisi nulėkti ir paragauti kokio mažutėlio gamintojo šampano, paklausyti jo pasakojimų, jo filosofijos, paragauti kreidos nuo kalno šlaito ar klausytis, kaip kalba vynmedžiai.

R. S. Hm, atrodo, kad ir po tiek metų tyrinėjimo emocijų nemažėja. Nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl Šampanė? Ar yra koks kitas regionas, kurį taip norisi nagrinėti?

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

mane trenkė žaibas, nes pajutau tokį skirtumą ir tokią šampano eleganciją ir kompleksiją, kad kavos net nepavyko išgerti. Nuo tada ir pradėjau aktyviai domėtis Šampanės regionu bei šampanu ir kol kas vis dar labai daug ko nežinau... Tokios kompleksijos nerandu niekur kitur pasaulyje... Meilė šampanui ir Šampanei tik išplėtė mano paieškų regionus, tad šiuo metu intensyviai mokausi ir ragauju viską, kas pagaminta iš pačių nuostabiausių vynuogių pasaulyje – ‘Pinot Noir‘. Giedočiau giesmes ir odes šioms vynuogėms kiekvieną dieną, rytą ir vakarą, nes nieko kompleksiškesnio ir elegantiškesnio pasaulyje tiesiog nėra... Taigi aktyviai ragauju Burgundijos vynus, „Pinot Noir“ iš Oregono, Vilameto slėnio, taip pat iš Centrinio Otago Naujoje Zelandijoje, Pietų Australijos ir Tasmanijos kalvų... Na, ir žinoma rožinį vyną iš Cotes Champenoise tame pačiame Šampanės regione. Tiesa, į akį ir širdį įkrito dar vienas regionas su kita kilnia veisle ‘Nebbiolo‘, tad kai tik galiu – ragauju, ragauju, ragauju... Kad ir kaip būtų, karalius vienas ir meilė tik viena – Šampanė!

R. S. Tavo entuziazmas gali užkrėsti net tą, kuris nejaučia skirtumo tarp skirtingų namų NV. Ar skaičiuoji, kiek tokių užkrėtei?

interviu

R. J. Na, visuomet malonu, kai randi bendraminčių! Žinoma,

toms pačioms ypatybėms! Ypač skiriasi oksidacijos supratimas ir

užkrėstų yra ne vienas, bet labiausiai džiugina tie „sunkūs ligo-

vertinimas. Geriausias pavyzdys – „Selosse“ šampanai: aš manau,

niai“, su kuriais gali valandų valandas kalbėti apie vynuogių veis-

kad tai vyndarystės viršūnė ir tobulai atskleistas terroir, o suomių

les, terroir, gamybos būdą, erzinti vienas kitą „slapukais“ ir t. t.

vertintojai jo visiškai nevertina ir sako, kad jis oksiduotas. Ne-

Mano žodyne yra atsiradęs posakis „Pažadėtoji žemė“, reiškiantis

buvo nė vieno „Selosse“ vyno finale! Sakyčiau, labiau jaučiamas

tą nuostabią teritoriją Prancūzijos šiaurėje su be galo atšiauriu

mokyklų skirtumas negu tautybių.

klimatu ir kompleksiškiausiu gėrimu pasaulyje...

R. S. Kas šiuo metu domina labiausiai? R. J. Šiuo gyvenimo etapu esu labai užsikrėtęs biodinaminių

ir ekologinių gamintojų šampanais. Dievinu tą momentą, kai

R. S. Teisėjauti tokio rango varžybose – didžiulis pasiekimas! Ar galime tikėtis, kad kada nors išleisi į viešumą savo degustacinius užrašus? Tavo nuomonė jau svarbi ne tik lietuviui, mėgstančiam šampaną. R. J. Taip! Labai rimtai apie tai svarstau ir šiuo metu ieškau,

įkišęs nosį į taurę jauti tą energiją, tą jėgą! Atrodo, kad iš taurės į tave kreipiasi pats vyndarys, tiesiog jauti jo molinų batų, aplipu-

kaip išversti užrašus į anglų kalbą. Mano žodyne pilna nelie-

sių kreida, kvapą... Tą tikrą „kaimą kryžkelėje“! Šių vynų kokybė

tuviškų terminų, kaip „apvalus“ ar „traškus“ (round, crispy), tad

ne visada geresnė už pagamintų tradiciniu būdu, tačiau jie turi

yra minčių visa tai išversti. Patys užrašai savaime nėra vertybė,

tą papildomą dimensiją, kurios su niekuo nesumaišysi. Prieš ke-

tad norisi sukurti internetinę erdvę, kurioje būtų daug daugiau

lias savaites teko aklai ragauti „Louis Roederer“ šampano namų

informacijos apie tą stebuklą, vardu Šampanas! Laikas parodys,

2006 m. derliaus šampano kartu su vyndariu Jeanu-Baptiste‘u

ar tai virs kūnu.

Lecallonu, ir taurėje radau visa tai, apie ką dabar kalbu!!! Atlė-

kiau su taure pas vyndarį ir klausiu, kaip taip gali būti??!!??” O jis droviai ir sako: „Tai kad mes ir esame tokie, tik nedeklaruojame...“ Tad ir dideli namai gali pateikti netikėtų siurprizų. Kiek žmonių žino, kad rožinis „Cristal“ šampanas gaminamas iš vieno Ajaus (Ay) plotelio, kuris yra grynai biodinaminis (ne ekologinis!!!)? Man patinka įvairovė, tad negalėčiau įvardyti savo mėgstamo stiliaus, tačiau man labai svarbi vyno kokybė, ypač vaisių koncentracija: juk ne paslaptis, kad Pažadėtoje žemėje leistinas derlingumas gerokai lenkia beveik visus regionus pasaulyje.

R. S. Ką manai apie originalų degoržavimą ir vėlesnį? R. J. Teko daugybę kartų ragauti originalaus ir vėlesnio

degoržavimo (DT) šampano. Jausmas dvejopas: jeigu ragauju abiejų vynų pas gamintoją, laikantį juos idealiomis sąlygomis, ne namų rūsiuose, visuomet pirmenybę teikiu originaliam „degoržui“. Tačiau teko daugybę kartų ragauti komerciškai parduodamų originalaus „degoržo“* ir DT šampano. Dažniausiai (žinoma, ne šimtu procentų) DT šampanas atrodydavo šviežesnis, gaivesnis ir... geresnis.

R. S. Kaip vertini šampaną? Gal gali išvardyti kelis kriterijus? R. J. Vertinu taip pat, kaip ir bet kokį kitą vyną. Žinoma, dau-

giau dėmesio ir laiko tenka skirti aromatui: jis daug kompleksiškesnis ir sudėtingesnis, tad reikia ir daugiau pastangų. Skonyje visuomet ieškau kompleksijos, balanso ir vaisių koncentracijos. Daug mažiau svarbu yra putojimas ar, kaip mes sakome, „burbulai“. Žinoma, tai ir daro šampaną šampanu, tačiau esu ragavęs nuostabaus šampano, kuris jau visiškai neputojo, tačiau buvo toks nuostabus, kad paragavęs jautiesi visą dieną pakylėtas.

R. S. Kaip apibūdini autolizės kvapus? Kas tai Tavo žodyne? R. J. Tai ir bus mielės, prancūziška sviestinė duonelė (brio-

che), juoda duona.

R. S. Ką patartumei perkantiems retus šampanus? Kur pirkti, kokiomis kainomis tikėti? R. J. Nėra geresnės vietos pirkti šampanui, kaip jo namuo-

R. S. Ar jauti, kaip skiriasi skirtingų tautybių šampano vertintojų skonis? R. J. Savo mokytoju ir mentoriumi įvardyčiau Richardą

Juhliną. Neseniai diskutavome būtent ta tema. Manyčiau, kad tautybė vertinimo nelemia. Daug didesnę įtaką daro asmeniniai polinkiai – kokį stilių ar kokį šampaną labiau mėgsti. Vienus labiausiai žavi elegancija ir gaiva, kitus galia, prieskoniai ir ąžuolas. Jų vertinimas balais gali būti vienodas, tačiau jie gali visai nevienodai patikti kiekvienam ragautojui. Spalio mėnesį teko teisėjauti geriausių šampanų šimtuko „Champagne for 2014“ varžybų finale. Buvome keturiese: du suomiai, prancūzas ir lietuvis. Viską vertinome aklai. Buvo nuostabu, kaip kiekvienas vertintojas šiek tiek skirtingai vertina tą patį šampaną ir suteikia skirtingą svorį

se – Pažadėtoje žemėje! Tiesa, ne visada ten gali nuvykti, o ir ten būnant tenka paieškoti, kaip ir kiekvieno reto daikto. Šiais interneto laikais galima rasti visko, tačiau galima ir labai nusivilti, kai atkeliavus vynui vietoj nektaro butelyje randi rudo skysčio... Gana drąsiai galima pirkti iki 20-ies metų senumo šampaną normalaus dydžio buteliuose, senesnių reikėtų ieškoti magnumų. Dar patarčiau aktyviai bendrauti su importuotojais Lietuvoje: labai dažnai (tiesa, nedideliais kiekiais) galima užsisakyti stebuklų, kurių nerasite ir pas pačius gamintojus. Kainos... Nors ir pripažįstamas kompleksiškiausiu vynu, šampanas vis dar gerokai pigesnis už daugumą savo konkurentų iš Burgundijos ar Bordo regiono. Tad jei ieškote tikrai retų šampanų, jie daug mažiau palengvins jūsų piniginę.

* Antrosios fermentacijos, vykstančios užkimštame butelyje, metu, vyne atsiranda CO₂ burbuliukai. Po fermentacijos mielės paliekamos butelyje ne trumpesniam nei 15 mėnesių laikotarpiui. Tiek reikalauja šampano darymo teisinis reglamentas. Geriausius šampanus vyndariai išlaiko su mielėmis dar ilgiau. Momentas, kai mielės iš butelio pašalinamos ir jis užkemšamas grybo formos kamščiu, vadinamas originaliu „degoržu“. Tačiau kai kurie vyndariai dalį butelių palieka su mielėmis gerokai ilgesniam laikotarpiui: 5, 9, o gali ir 10, 20 metų. Todėl tokio šampano mielių pašalinimas vadinamas vėyvuoju „degoržu“- degorgement tardif (DT) (autorės past.)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

interviu

R. S. Ką mėgsti valgyti prie šampano taurės? R. J. Na, man visuomet svarbiau šampanas, o jau tik po to

maistas. Visuomet šampaną geriu tik su maistu. Ir derinu viską! Pastarasis mano atradimas – „Jacquesson 2003 Terres Rouge“ su... avienos mente, kepta orkaitėje! Taip, taip! Ir tai buvo nuostabus derinys! Prie bet kokio maisto visada randu tinkamą šampaną. Ir tikrai renkuosi ne vien žuvį, salotas ar vaisius. Mane trikdo daug imbiero ir sojos padažas su šampanu, nors apskritai Azijos virtuvė tinka puikiai.

R. S. Linkėjimai ir patarimai pradedančiam ragauti šampaną. R. J. Man reikėjo gana daug laiko, kad nustočiau skaityti

kritikų aprašymus ir pagal tai vertinti šampaną. Pasitikėkite savo skoniu! Jei jums patinka konkretus atidarytas butelis, jums norisi dainuoti, norisi atsidaryti dar vieną, norisi sužinoti, kaip jie tai padarė, reiškia jis ir yra geras būtent jums. Ir visai nesvarbu, kiek balų jis įvertintas! Būtų gerai žinoti pačius pagrindinius dalykus (vadinamąją šampano abėcėlę), tam reikia visai nedaug pastangų ir laiko. Tačiau kad įvertintum tą dievišką eleganciją (kitaip nei “dieviška” jos nepavadinsi!), šiek tiek laiko reikės. Juk butelyje su kamščiu yra meno kūrinys. O dažnai matau, kad atidaromas butelis ir gėrimui visai neskiriama laiko, jis tiesiog išmaukiamas. Juk nuėję į parodą ar bandydami įvertinti bet kokį meno kūrinį, skiriate jam laiko. Bandote kažką atrasti, suprasti, patirti… Taip

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

ir su šampanu: norintiems atrasti ir patirti tai pats įstabiausias gėrimas pasaulyje. Linkiu kiekvienam vyno mėgėjui patirti tą jausmą, kai įkišus nosį į taurę, priglaudus prie lūpų, staiga supranti, kad vynas su tavimi šneka ir atveria tau tą elegancijos ir nuostabaus kompleksiškumo pasaulį su tūkstančiais niuansų ir potyrių, kuriuos tik vyno karalius Šampanas gali suteikti!

R. S. Ačiū, gerb. Ryti, už nuoširdų pasidalijimą savo patirtimi. Nekantriai lauksime užrašų ir svetainės.

Provansas

Ažuolo statinėje brandintas rožinis K

lasikinis rožinis Provanso vynas – labai blyškios spalvos, kartais

situacija ima keistis, nes gamintojai vis dažniau pristato vynus, kurie

net kiek papildytas baltosiomis vynuogėmis, nes geriamas

kvepia vanile, saldžiais prieskoniais, kokoso sviestu, o burnoje po

atvėsintas su lengvais Viduržemio jūros užkandžiais, salotomis,

jų lieka grietinėlę primenantis skonis, šiek tiek daugiau taninų. Kiek

alyvuogėmis, aliejumi, pomidorais, vytintu kumpiu, svogūnais.

neįprastas Provansui skonis nereiškia, kad tokio stiliaus vynas ne-

Metus ar porą metų nuo derliaus skynimo toks vynas išlieka gaivus, vaisiškas, malonus ir puikiai derantis prie šilto klimato,

atras savo vartotojo. Statinėje brandinto baltojo, rožinio šampano mėgėjams naujoji Provanso idėja gali būti labai prie širdies.

žydros jūros, gilaus dangaus ir neįpareigojančio atostogų laiko leidimo. Kai kurie Provanso rožiniai gali būti elegantiški, minerališki, turintys daugiau ar mažiau alkoholio, gaivesni ar ne tokie gaivūs. Tačiau labai retai – brandinti ąžuolo statinėse, nes tai prieštarauja vyno įvaizdžiui, jo vartojimo logikai. Taip buvo anksčiau. Šiandien

l Château la Gordonne La Cirque de Grives

„Thuerry L‘Exception Rose Coteaux du Verdon VdP“ mirkomas su žievelėmis 20 valandų, po to 8 mėn. brandinamas prancūziško ir amerikietiško ąžuolo statinėse, pamaišant nuosėdas

l „Chateau d‘Esclans Garrus Cotes des Provence Rose AOC“ iš 60– 80 metų senumo vynmedžių derliaus, 10 mėn. brandinamas 600 litrų talpos statinėse (50 proc. naujų)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

lietuviškas sūris

„Varinio puodo“ istorijos, arba mažųjų sūrininkų šiokadieniai Asta Žūkaitė

Šiandien Lietuvoje jau galima paragauti ne tik iš vaikystės prisimenamo varškės sūrio, bet ir vis įdomesnių fermentinių sūrių bei kitų produktų. Gamintojai palengva šlifuoja gamybos technologijas, duoda produktams pavadinimus, su kuriais ima asocijuotis nauji skoniai. Sūrininkystė iš virtuvės kraustosi į ūkio cechelį, kuriame su visa pagarba ir atsakomybe valgytojui gaminamas jis – Sūris. (iš plakato, kviečiančio į Sūrių festivalį Druskininkuose)

l Ostfryzų veislės avys Kabelių kaimo laukuose spalio mėnesį V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

lietuviškas sūris

l Pirkėjų itin mėgstamos “Širdelės”

risiragavę sūrių, kuriuos šios vasaros pabaigoje į šventę ku-

Ragaujame

rorte suvežė mažieji sūrininkai iš visų Lietuvos regionų, patys

įsitikinome, kad Lietuvoje plinta naujas reiškinys – fermentinių sūrių gaminimas iš šviežio, ūkyje pamelžto pieno. Akivaizdu, kad tai yra tik dalis daug platesnio sąjūdžio, kuris gimė Dargužiuose ir kurį įkūnija asociacijos „Vivasol“ veikla. Ši asociacija siekia išlaikyti ir kurti smulkiuosius ūkius, kviečia miestiečius atvykti į kaimą, pažinti jį, padirbėti ir, be abejo, pavalgyti tikro, natūralaus maisto iš pačių gamintojų. Tokia veikla skatinamas tiesioginis augintojų, gamintojų ir valgytojų ryšys, tarpusavio pasitikėjimas. Galbūt apie pačią asociaciją dar ne visiems teko girdėti, tačiau gandai apie stebuklingus Dargužių sūrius tarp sostinės gurmanų ėmė sklisti bene prieš aštuonerius metus, o šiandien šalyje nerasi tikru maistu besidominčio žmogaus, kuris nebūtų svečiavęsis „Sūrininkų namuose“ ar bent ragavęs Dargužių ūkininkų pagamintų sūrių ir kitų pieno produktų. Šventėje Druskininkuose matėme ir patį „Sūrininkų namų“ įkūrėją Valdą Kavaliauską, ir kitus „gerąją bakteriją“ pasigavusius sūrininkus. O mes panorome iš arčiau pamatyti, koks gyvenimas verda pačiame ūkyje, kur gaminami sūriai. Tad keliaujame pas šio festivalio sumanytoją ir

Puskietis avies pieno sūris „Avies banda“: 4 mėn. brandintas, padengtas rūsyje užaugusiu pilku pelėsiu su juodais intarpais, vidus baltas su gelsvos spalvos intarpais, riešutiškas kvapas, burnoje salsteli, juntamas lengvas lazdyno riešutų poskonis. Puskietis karvės pieno sūris „Balaitė“: 5 mėn. brandintas, žievelė rusva su pilkais ir juodais intarpais, viduje geltonas (vasaros pieno geltonumas žymiai ryškesnis negu žiemos - taip yra dėl karotino kiekio piene), kvapas nestiprus, bet aiškiai juntamas brandinimo rūsyje aromatas, burnoje juntama vasaros pievos skonių puokštė – yra aštrumo, saldumo, rūgštumo tonų, juos pabrėžia lengvas sūrumas. Tekstūra monolitinė. Puskietis karvės pieno sūris „Skroblus“: 3 mėn. brandintas, padengtas gelsvai rusva žievele su juodais intarpais, neintensyvios geltonos spalvos; sūryje matomos didelės, apvalios skylės – specialių bakterijų darbas, juntamas specifinis saldus ir malonus šio sūrio aromatas, švelnus saldumas su lengvu sviesto prieskoniu. Minkštas šviežias avies pieno sūris „Širdelė“: baltas, vos juntamas gaivios rūgpienio rūgštelės kvapas, burnoje – šviežios varškės skonis, rūgštelė, truputis druskos, maloniai riebi tekstūra. Minkštas šviežias karvės pieno sūris „Raistukas“: baltas su gelsvais grietinėlės intarpais, papuoštas žaliu gailio lapeliu, juntamas švelnus gailio kvapas, burnoje lengvas, tirpstantis šviežios varškės skonis.

vieną iš organizatorių Audrių Jokubauską. Kabelių kaimas yra Varėnos rajone, Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje. Vos pora kilometrų jį skiria nuo sienos su Bal-

vietą, Audrius pasakoja: „Tuo metu kaip tik baigėsi mano ganyklų

tarusija. Kadaise čia buvo klestintis žuvininkystės ūkis, o dabar

nuomos sutartis Dargužiuose ir ėmiau žvalgytis naujos vietos.

tai sparčiai tuštėjantis ir senstantis bažnytkaimis, kokių daug

Suradome šią sodybą, aplinkui buvo žemės, čia nėra intensyvaus

Lietuvoje. Tačiau prieš pusantrų metų, pavasarį, viena kaimo

žemės ūkio, švari aplinka.“ Pirmąją vasarą naujakurys ūkininkavo

sodyba atgimė – į Kabelius iš Dargužių atsikraustė sūrininkas

ir sūrius darė vienas, tiesa, norinčių padėti ir drauge pasimokyti

Audrius ir padedamas būrelio draugų persivarė į Kabelius ir

gaminti sūrius netrūko, tad Audrius neatsisakydavo praktikantų

savo didžiausią turtą – 20 avių ir 2 telyčias. Šimto kilometrų

pagalbos, kad galėtų daugiau laiko skirti namo rekonstrukcijai.

žygis su gyvuliais truko savaitę. Klausiamas, kodėl pasirinko šią

Sūrinės patalpa su rūsiu apačioje buvo įrengta pirmiausiai.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

lietuviškas sūris

Antraisiais metais prie Audriaus prisidėjo anksčiau jam tal-

Lenkijos, Izraelio ir kitų šalių. Daugelis pernykščių pirkėjų sugrįž-

kinęs Giedrius Tėvelis. Jis įsigijo sodybą už dešimties kilometrų

ta ir šiemet. Taip pat visko galima nusipirkti ir pačiame ūkyje.

esančiame Kapiniškių kaime ir vaizdingame Skroblaus upelio

Tiesa, vienu metu gali ir nebūti visų sūrių, tačiau bent vienas du

slėnyje ėmėsi ganyti ir melžti karves. Taigi dabar jiedu gyvuliais

brandinti sūriai visuomet parduodami.

rūpinasi atskirai, o sūrius daro kartu. Audrius džiaugiasi, kad

Pasakodamas Audrius dirba savo kasdienį, pirkėjams nema-

dviese dirbti patogiau: jei vienam reikia kur nors išvažiuoti, ūkis

tomą darbą sūrinėje. Kartkartėmis dirsteli pro langą ir pasidžiau-

neliks be priežiūros, darbai bus padaryti. O jų išties daug. Tądien,

gia saulėta, nekaršta rugpjūčio pabaiga. Toks oras geriausias ir

kai mes atvažiavome, Giedrius kaip tik buvo kelioms dienoms

avims, ir sūriams: maždaug 18 °C temperatūra sūrinės viduje yra

išvykęs, ir Audrius neturėjo nė minutės atokvėpio. Buvo ketvir-

ideali. Karštomis vasaros dienomis sūrinėje gelbsti tik kondicio-

tadienis. Kaip ir kiekvieną ketvirtadienį vasaros metu reikėjo

nierius. Vėsesniais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pagaminti sūriai

vežti į Dargužius sūrius pardavimui, tad žmona Jovita su mažąja

būna patys skaniausi ir dėl oro, ir dėl sodrios atolo žolės, nes

Ievute rengėsi kelionei, klijavo paskutines etiketes ant „Širdelių“,

tuomet avių pienas būna pats riebiausias.

o Audrius krovė į mašiną dėžes su sūriais, sūreliais, jogurtu. Jai

Provokuojamas klausimų apie tolesnę savo „karjerą“, Audrius

išvykus, buvome pakviesti į sūrinę, kur paprastai svetimų ne-

prisipažįsta, kad jam svarbiausia – kasdienis triūsas sūrinėje ir

būna. Šiandien Audrius čia praleis apie šešias valandas, o tomis

žinojimas, kad rytoj galėsi daryti tą patį. Jokie kokybės pripažini-

dienomis, kai daro jogurtą, užtrunka ir aštuonias. Dar po tris

mo ženklai ir ženkleliai ant etiketės nepakeis to, ką pirkėjas gau-

valandas iš ryto ir vakare melžia gyvulius.

na pirkdamas produktą tiesiai iš gamintojo rankų. „Aš parduodu

Klausiame Audriaus, kur mokėsi gaminti sūrius. Pirmuosius savo sūrius jis pradėjo gaminti 2008 metų rudenį Dargužiuose. Iš

sūrį su savo veidu“, – sako Audrius. Paklausėme, ką jis mano apie mažųjų Lietuvos sūrininkų ir

pradžių mokėsi iš Valdo, vėliau pats išvyko į Prancūzijos pietry-

paties sūrio, pagaminto iš šviežio, nepasterizuoto pieno, ateitį.

čius, Izero regioną, ten dirbo fermoje, bendravo su sūrininkais,

„Matau, kad mūsų, smulkiųjų sūrininkų, randasi visoje Lietuvo-

mokėsi iš jų. Iki šiol bent kartą per metus Audrius stengiasi

je. Romantikus keičia profesionalai, po truputį investuojantys į

išvažiuoti pas sūrininkus pasisemti patirties. Iš Prancūzijos kalnų

žinias ir gamybos priemones. Jie yra gana išsilavinę ir darbštūs.

kaimelio praeitą žiemą į Kabelius atkeliavo ir sūrinei vardą davęs

Manau, kad jie išliks, stiprės ir jų daugės, jei pateisins valgytojų

didžiulis varinis puodas. Kodėl varinis? Seniau, kol dar nebuvo

lūkesčius ir nepraras pirminio idealizmo – smulkaus ūkio idėjos.

paplitę nerūdijančio plieno indai, sūrininkai naudojo varinius,

Na, o sūrių valgytojai, kaip ir vyno mėgėjai, vis daugiau supranta

nes varis nereaguoja su rūgštimi, o sūrio gamyba yra nuolati-

apie produktą ir kelia vis aukštesnius reikalavimus gamintojams.

nis rūgštėjimas. Puodo gabenimo istorija kada nors pavirs šios

Šalia „geltono“ ir „balto“ sūrio jau įsitvirtino daugybė kietų, pus-

sūrinės „legenda“.

kiečių ir minkštų, šviežių ir brandintų avių, ožkų ir karvių pieno

Ar geram sūriui pagaminti pakanka žinių, gamybos techno-

sūrių. Mums, smulkiesiems sūrininkams, svarbu, kad valgytojai

logijos išmanymo? Pasirodo, ne. Daug didesnis iššūkis yra turėti

suprastų mūsų produktų pranašumą. Kai nuo melžimo iki pre-

geros žaliavos. Neturint aukštos kokybės šviežio pieno, nepadės

kystalio produktą lydi vienos rankos – labai tikėtina, kad tas sūris

ir žinios. Štai kodėl Audrius taip kruopščiai renkasi ganyklas, pats

bus visa ko turtingas.“

prižiūri ir melžia avis. Jis prisipažįsta, kad didžiausias iššūkis yra

Jeigu šį „Vyno žurnalo“ numerį skaitysite po Naujųjų,

užsiauginti bandą. Tam reikia atidžiai stebėti gyvulių sveikatą,

Audrius su Giedriumi jau bus prapjovę savo pirmąjį kietąjį sūrį.

ištvermę ir kasmet dalį avių išbrokuoti, tai yra papjauti. Audrius

Kramsnodami aptarinės jo aromatą, skonį, svarstys, kas pavyko,

paskaičiavo, kad suformuoti gerai bandai jam gali prireikti sep-

ką būtų galima pakeisti. Jie žino, kad ką nors pakeitę, rezultatą

tynerių metų. Šiuo metu ūkyje auginama 30 Ostfryzų veislės pie-

galės pamatyti ne anksčiau kaip po devynių mėnesių brandini-

ninių avių. Kol kas Audrius galvoja apie 50 avių bandą, bet viskas

mo. O tuo metu, kai mes lankėmės, kažkur giliai, rūsio vėsoje,

priklauso nuo žemės, pastatų ir to, kiek jie patys galės pagaminti

šalia „Skroblaus“, „Balaitės“, „Avies bandos“, noko dešimt didžiulių

ir parduoti. Giedrius Kapiniškėse prižiūri 4 melžiamas karves,

bevardžių kietojo sūrio galvų, laukdamos, kol išmuš jų valanda.

augina 2 telyčias. Savo žiniomis abiem padeda ir Jovita, kurios specialybė – veterinarija. Šiuo metu ji tobulinasi veterinarinės homeopatijos kursuose, kuriuos Jelgavoje organizuoja Latvijoje įsikūrusi Baltijos šalių veterinarinės homeopatijos asociacija, o kursus veda žinomi gydytojai iš Didžiosios Britanijos. Didesnę dalį ganyklų Audrius nuomoja iš žmonių, taip pat naudoja ir šiek tiek valstybinės žemės. Bendras naudojamos žemės plotas – 20 ha. Pašarą žiemai perka. Ūkininkas svarsto, jog gerai būtų turėti traktorių, kad galėtų patys prisiruošti pašaro. Kokie produktai gaminami „Variniame puode“? Dabar Audrius su Giedriumi iš viso gamina 10 produktų: šviežių ir brandintų karvės ir avies pieno sūrių, jogurto, užtepėlių. Jovita verda karamelę. Produktus parduoda ne tik Dargužiuose, bet ir sekmadieniais Vilniuje. Audrius džiaugiasi ištikimų pirkėjų būriu, lydinčiu nuo pat pirmųjų, dar netobulų sūrių. Net sunkmečiu pardavimas ne tik nesumažėjo, bet ir šiek tiek augo. Tai leido išgyventi ir tobulėti. Jau antri metai gerbėjų būrį Kabelių sūrininkai augina ir Druskininkuose, kur gausu poilsiautojų iš Rusijos,

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Tai įdomu • Šiuo metu Lietuvoje registruota 450 pieninių avių (iš viso – 106 159 avys) ir jų vis daugėja. • Vidutiniškai karvė ir avis pramoniniame ūkyje gyvena 6–7 metus, smulkiame ūkyje gali gyventi ir 15 metų. Avis pradeda pieną duoti 2,5 metų, karvė 3 metų (ne anksčiau). • Avis ėringa 7 mėn., melžiama – 5 mėn. per metus. Karvė veršinga 9 mėn., melžiama – 10 mėn. per metus. • Avis per dieną duoda apie 1 l pieno, karvė – 15 l. • Iš 1 l avies pieno išeina 320 g šviežio sūrio („Širdelė“) ir 150 g fermentinio („Avies banda“). • Iš 1 l karvės pieno išeina 300 g šviežio sūrio ir 115 g fermentinio („Skroblus“). • Riebalų (R) ir baltymų (B) santykis: avies – R 6 %, B – 4,5 %, karvės R – 5,5 %, B – 3,3 % (kovo mėnesį).

lietuviškas sūris

Apie nepasterizuoto pieno sūrius • Labiausiai pasterizuoto ir nepasterizuoto pieno sūriai skiriasi skoninėmis, aromatinėmis savybėmis. Taip yra dėl to, kad gaminant nepasterizuoto pieno sūrius, žaliavinis pienas pakaitinamas neaukštoje temperatūroje („Variniame puode“ pienas – iki 35 °C, vėliau sūrio masė – iki 50 °C), todėl jame išlieka tai vietovei, ganyklai būdingas savitas skonis ir kvapas, kurį suteikia iš aplinkos į pieną patenkančios vietinės bakterijos. • Pasterizavimo esmė – sunaikinti bakterijas. Bakterijos žūva 60–75 °C temperatūroje, todėl pienas tam tikrą laiką kaitinamas aukštoje temperatūroje (kuo aukštesnė temperatūra, tuo trumpiau, pavyzdžiui, 15 sek. 95 °C). Kad pieno skonis būtų vienodas, jis dar nugriebiamas, homogenizuojamas, iš jo pašalinami kvapai. Pramoniniu būdu nepasterizuoto pieno sūriai gaminami labai retai.

• Pasterizuoto ir nepasterizuoto pieno sūrių maistinė vertė taip pat kiek skiriasi. Specialistai pastebi, kad nepasterizuoto pieno produktuose, kaip ir termiškai neapdorotoje mėsoje bei daržovėse, išlieka nesuskaidyti žmogaus virškinimą pagerinantys fermentai (enzimai). Be to, nepasterizuoto pieno produktuose išlieka daugiau vitaminų. • Prapjautų nepasterizuoto pieno sūrių galiojimo laikas trumpesnis. • Lietuvoje pagamintų nepasterizuoto pieno sūrių galima nusipirkti tik ūkininkų turgeliuose arba pačiuose ūkiuose. • Nepasterizuoto pieno sūrių turėtų vengti maži vaikai, nėščios moterys ir ligoniai. Saugiau valgyti ilgo nokinimo (kietuosius) nepasterizuotus sūrius, nes ilgai nokinant sumažėja blogųjų bakterijų.

l Audrius Jokubauskas specialiu peiliu pjausto sustingusį pieną. Taip suformuojami sūrio masės grūdeliai, iš kurių sunkiasi išrūgos V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

krištolo indai

Kaip gimsta naujos „Riedel“ taurių formos Arūnas Starkus

Riedelių šeimos krištolo taurių verslas šiandien dominuoja pasaulinėje pūstų taurių rinkoje. 9-osios kartos atstovui Clausui J. Riedeliui 1957 m. įsigijus naują gamyklą Kufšteino mieste netoli Insbruko, prasidėjo šeimos klestėjimo periodas. Revoliuciją taurių gamyboje sukėlė „Burgundy Grand Cru“ taurė, kuri buvo pritaikyta vienos vynuogės (‘Pinot Noir‘) kvapui, skoniui, lytėjimo pojūčiui ir poskoniui pabrėžti, o jos sudedamųjų dalių santykis atitiko auksinę, dieviškąją proporciją *. Clauso (mirusio 2004 m.) sūnus Georgas verslą smarkiai išplėtė. 2004 m. jis galiausiai įsigijo konkuruojančias „Spiegelau“ ir „Nachtmann“ krištolo gamyklas Vokietijoje. Šiandien įmonę valdo 11- os kartos stiklapūtis Maximilianas J. Riedelis.

Auksinė (Leonardo da Vinci), dieviškoji (Euklidas) proporcija: tam, kad visuma, padalyta į dvi dalis, būtų graži, turi būti išlaikytas didesniosios ir mažesniosios dalies santykis su visuma. Santykius galima išdėstyti skaičių seka: 3,5,8,13,21,34,55,89 ir tt., kurioje dviejų gretimų skaičių santykis artėja prie auksinio skaičiaus 0,618 (red. pastaba).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

krištolo indai

l Klausomės, kaip išskirdamas CO₂ burbuliuoja dekanteryje „Ieva“ suplaktas vynas

apkritį Lietuvoje apsilankęs Georgas Riedelis save vadina inžinieriumi mechaniku, kuriančiu įrankį malonumui patirti. Jis

Ideali vyno taurių forma nekinta. Prisiminkime 1958-aisiais sukurtą „Burgundy Grand Cru“. Ji ir dabar tebėra rankų darbo

vengia taurių gamybą sieti su menu, drąsiau kalba apie įmonės

„Sommelier“ serijos taurė, iš kurios ragaujamas „Pinot Noir“ yra

meistrų gebėjimą įvykdyti bet kokį užsakovo pageidavimą. Vos

tokio balanso, kokį norėtų matyti vyndariai – gaivus, bet ne per

pradėjęs vadovauti įmonei, jis ėmė keliauti ir kurti taures visiems

rūgštus, švelnus, su ryškiais pirminiais aromatais, neperdėtu

įmanomiems gėrimams. Ne visos tapo „Riedel“ asortimento da-

minerališkumu, bet labai harmoningas ir išraiškingas. To, kas

limi: anot p. Georgo, pasaulinei prekei reikia ne tik gero skonio,

tobula, nėra prasmės keisti, todėl inovatyvioji šeima noriai kuria

bet ir pasaulinio lygio parnerio. Pastaruoju metu buvo bandy-

taures vynams, kurie dar nėra atradę idealios formos – šiemet

mų sukurti taurę arbatos gėrimo malonumui sustiprinti. Tačiau

kroatams buvo pristatyta baltojo vyno, pagaminto iš ‘Malvasia

arbatos tiekėjų tarpe neatsirado tokio stipraus aukštos koky-

Istriana‘ vynuogių, taurė. Kad ją pamatytume ir Lietuvoje, visų

bės partnerio. Todėl daugelis darbinių seminarų rezultatų (jie

pirma reikia turėti nors vieną šios šalies vyną. Kol jo laukiame,

labiausiai susiję su karščio pojūčio problema) dabar pritaikomi

verta po truputį atsikratyti minties, kad namuose užtenka turėti

kartu su „Nescafe“ kuriant kavos taurę. „Riedel“ baigia projektą

vienos universalios formos taurių, ir pradėti kalti lentynas „Rie-

ir gaiviųjų gėrimų rinkoje – kuriama taurė kokakolai gerti. O štai

del“ skonio atskleidimo „įrankių“ kolekcijai.

„Spiegelau“ kuria taures smulkiesiems Amerikos aludariams.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

karštas vynas

Karštas vynas Apžvalga Daiva Mumgaudienė

ustrijoje karštas raudonasis vynas ruošiamas su cinamono lazdelėmis, gvazdikėliais, anyžinėmis žvaigždutėmis,

citrusiniais vaisiais, vanile, kartais įpilama romo ar kitų stipriųjų gėrimų. Cukraus gabaliukai išmirkomi rome, padegami, po to dedami į vyną. Gardinamas jis pipirais, kadagių uogomis, tonkininėmis pupelėmis, vanile, rožių žiedlapiais. Vokietija garsėja karšto vyno vartojimo tradicijomis. Dažnai čia jis daromas iš raudonojo, baltojo, obuolių vyno bei obuolių sulčių. Garsusis Frankfurto obuolių vynas, kuris minimas dar frankų karaliaus Karolio Didžiojo valdymo laikais (maždaug prieš 1200 metų), šaltuoju metų laiku taip pat geriamas karštas. Glühmost – tai karštasis gėrimas, kuriame lygiomis dalimis maišomas sausas baltasis vynas („Riesling”) ir obuolių sidras, pridedant prieskonių. Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje (glögg) karštas vynas daromas iš raudonojo vyno bei karčiųjų apelsinų, kardamono, imbiero, įpilant stipriojo gėrimo (romo, brendžio, nearomatizuotos degtinės ar „Aquavit“). Gvazdikėliai, imbieras, kardamonas, apelsinų žievelės užpilami stipriuoju gėrimu ir viskas paliekama keturioms valandoms, retkarčiais pakratant indą. Vynas pakaitinamas iki 60–70 °C, sudedami išmirkę prieskoniai ir paliekama valandai. Prieš vartojimą vėl pakaitinama. Švedijoje gėrimas dažnai patiekiamas su imbierine duona, saldžia bandele su šafranu ir razinomis, migdolais bei imbieriniais sausainiais. Danijoje prie karšto vyno patiekiama bandelė su braškių uogiene, apibarstyta cukraus pudra. Norvegijoje gėrimas dažnai patiekiamas su ryžių pudingu. Latvijoje karštasis gėrimas kartais gaminamas iš vynuogių ar juodųjų serbentų sulčių paskaninant Rygos balzamu („Rigas balsams”, Karstvins). Japonijoje kaitinama sakė su imbieru ir cukrumi. Kanadoje raudonasis vynas kaitinamas ir maišomas su klevų sirupu bei stipriaisiais gėrimais. Daugelyje Europos šalių populiarus gėrimas punšas, kurį XVII amžiuje anglų jūrininkai atvežė į Europą. Tai iš Indijos kilęs karštas alkoholinis gėrimas, kurį sudaro penkios sudedamosios dalys (hindi kalba ‘panc’ reiškia „penkių”). Tradicinės sudedamosios dalys yra arakas (ryžių degtinė, pagaminta Indijoje, Šri Lankoje ar Pietryčių Azijoje, kuri dažniausiai būna 50–70 laipsnių), cukrus, arbata ar vanduo su citrina ir prieskoniai. Gaminant punšą, degtinė dabar dažnai keičiama vynu.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

karštas vynas

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

austrės

Jūros energija ir žmogaus kantrybė Rasa Starkus

In Spain, the best upper sets do it Lithuanians and Letts do it Let’s do it, let’s fall in love …… Romantic sponges, they say, do it Oysters down in Oyster Bay do it Let’s do it, let’s fall in love. *

* Ispanijoje, geriausieji tai daro/ Lietuviai ir latviai tai daro /Darykime ir mes, įsimylėkime... Sako, kad romantiškosios pintys tai daro/ Austrės Oyster Bėjuje irgi tai daro, / Darykime ir mes, įsimylėkime... (aut. vertimas)

l Austrių atidarymo ir pateikimo čempionato dalyviai ir teisėjai V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

austrės

l Tado Gailiūno „Austrės šampane su eršketo ikrais bei šampano taure“ galima paragauti „California tapas & wine“ bare

ole Porter daina „Let‘s fall in love“ tikriausiai vienintelė, kurioje dainuojama apie lietuvius ir austres. Pas mus šios

nedidelės banguotos geldelės, kurių viduje glūdi sultingas moliuskas, neauginamos, taigi apie jas, priešingai nei kitose šalyse, dainos nekuriamos. Tačiau austres lietuviai valgo. 2013 m. paskutinę rugsėjo savaitę, sulaukę vadinamojo mėnesio su „r“ raide*, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) kartu su viešbučiu „Ramada Vilnius“ suorganizavo pirmąjį Austrių atidarymo ir patiekimo čempionatą. Netikėtai gavusi kvietimą dalyvauti vertinimo komisijoje apsidžiaugiau, kaip mažas vaikas karštą vasaros dieną gavęs ledų: per savo gyvenimą esu atidariusi tūkstančius šių gražuolių, ne tik nesėkmingai ieškodama perlų, bet ir valgydama įvairiai paruoštas – be galo jas mėgstu. Žvarbų rugsėjo vakarą dujinės lempos sušildė jaukų restorano „California Gourmet“ kiemelį, kur susirinkę stebėjome 5 besivaržančius dalyvius. Galite paklausti, kodėl tik penkis. Atsakysiu. Buvo kviečiama ir daugiau, tačiau vieniems, kaip visada, neleido darbo gausa ir laikas, kiti paprasčiausiai neišdrįso. Čia susirinko azartiški žmonės, norintys dalyvauti ir mokytis vieni iš kitų. Be to, reikia priminti, kad tai pirmasis, bet tikrai ne paskutinis Austrių patiekimo čempionatas, todėl manau, kad pamatę pirmojo sėkmę į antrąjį susirinks daugiau dalyvių. Šį kartą tvirtus austrių atidarymo peilius į rankas paėmė Jolita Bilinskienė („Radisson Blu Astoria“), Artūras Samavičius („California Gourmet“), Valdas Račkauskas („La Provence“), Gintaras Martinonis („Terazza“), Tadas Gailiūnas („California tapas

Dalyviams reikėjo: 1) prisistatyti; 2) kuo greičiau atidaryti 6 austres ir paruošti jas patiekimui klasikiniu būdu; 3) nustebinti komisiją namų darbu – savo kūriniu iš austrių. Kriauklėms atidaryti buvo naudojamas klasikinis trumpas peilis (žr. pav.), beveik visi dalyviai puikiai susidorojo su austrės „uodegos“ atkabinimu, nesuskaldant pačios kriauklės, bei gražiai nuėmė pačią austrę nuo raumens. Vėliau prasidėjo kūryba. Jolita Bielinskienė patiekė parūkytas austres, Valdas Račkauskas visus nudžiugino lietuviškomis spalvomis, Artūras Samavavičius suteikė galimybę valgančiajam ir perlą surasti, ir austrės paragauti. Gintaras Martinonis patiekė austres britiškai, o Tadas Gailiūnas nepagailėjo nieko ir leido pasijusti svečiams kaip karaliaus rūmuose: patiekė austrės šampane su eršketo juodaisiais ikrais bei šampano taure. Pastarojo patiekalo skoniui neliko abejingas nė vienas. Taigi nugalėjo Tadas Gailiūnas („California tapas & wine“) su išties klasikiniu ir prabangiu deriniu bei skoniu. Tiesa, ne visi laimingieji galėjo paragauti šio gardėsio, bet restoranas „California Gourmet“ pasirūpino šventiškai nusiteikusiais žiūrovais ir dovanojo ne tik šilumą, puikų renginį, bet ir nuostabų mini meniu, kuriame galima buvo rasti ir užkeptą austrę, ir žąsų kepenėlių cremme brulee ir, žinoma, putojančio vyno. Kokia šventė be burbuliukų?!

& wine“).

* Laikoma, kad austrių negalima valgyti tais metų mėnesiais, kurių angliškame pavadinime nėra raidės „r“ (May, June, July, August – gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis). Tai netiesa. Vasarą jos tiesiog būna riebesnės ir raumeningesnės, turi nemažai dėl neršimo atsiradusių pienių, taigi ne tokios gaivios, kokių tikisi austrių mėgėjai. Kita šio mito atsiradimo priežastis yra ta, kad vasaros mėnesiais išlaikyti austres yra sudėtinga dėl karščio (aut. apstaba).

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

austrės

Šiek tiek praktinių patarimų bei įdomybių apie austres Austrėse daug mažiau kalorijų nei kituose maisto produktuose: 100 g – apie 90 kcal. Jose labai daug mineralinių medžiagų, naudingų žmogaus organizmui: mineralinių druskų, vitaminų C, B1, B2, cinko, geležies, magnio, kalcio ir kt.

Priklausomai nuo austrių rūšies ar to, kur jos auginamos, austrės būna sūresnės, saldesnės, minerališkesnės, riešutiškesnės. Austrėms atidaryti yra naudojami dviejų rūšių peiliai, abu jie labai tvirto metalo ir su apsauga. Tačiau vienas yra ilgesnis, kitas trumpesnis. (žr. pav.) Austrės atidaromos dvejopai :

Austrių turėtų vengti tie, kas serga diabetu, kepenų ligomis

- apvalesnės atidaromos atkabinant uodegą,

ar dažniau turi skrandžio problemų.

- pailgesnės – užkabinant šoną.

Paprastai austrės valgomos šviežios ar maždaug per 2 savaites nuo jų ištraukimo iš vandens. Atidarius reikia būtinai kiekvieną austrę pauostyti. Ji turi šviežiai kvepėti jūros vandeniu, jodu. Jei tik pajuntate negerą kvapą ar austrė sausai prilipusi prie kriauklės, meskite ją lauk. Jei austrė yra rausvokos spalvos ir jaučiamas mielių kvapas, taip pat jos kelias ne į jūsų skrandį, o į šiukšlių dėžę.

Svarbu atidarant nupjauti kiautą nuo raumens bei smailiąja peilio dalimi gražiai nukabinti austrę neatkeliant jos nuo kriauklės, paliekant ją gulėti. Jei atidarant išteka jų „sultys“, galima paprasčiausiai jas susemti ir vėl užpilti. Jei atidarę austrę matote, kad sulčių nebedaug, bet kvapas yra šviežias, tiesiog užpilkite daugiau sulčių nuo kitų austrių, bet nepatiekite jos sausos.

Austrių numeris pagal dydį • nr 5 : nuo 30 g iki 45 g • nr 4 : nuo 46 g iki 65 g • nr 3 : nuo 66 g iki 85 g • nr 2 : nuo 86 g iki 110 g • nr 1 : nuo 111 g iki 150 g • nr 0 : nuo 151 g

Tik duonos, — pratarė Vėplys, —

„O Austrės, — tarė vėl Vėplys,

Dailidė tarė: „Štai koksai

Betrūksta mums... Tačiau

— Aš jūsų taip verkiu.“

Gyvenimas trapus!

Juk su pipirais ir actu,

Bet atsirinkęs stambesnes,

Ar grįšit, Austrės, dar namo?”

Atrodo, bus gardžiau.

Jis nosinę sykiu

Bet atsako nebus.

Jei, Austrės, pasiruošę jūs,

Ištraukė iš kišenės ir

Vargu ar keista, nes visas

Pradėsim užkandžiaut”.

Prispaudė prie akių.

Suvalgė jie perpus.

Iš Lewiso Carrollo knygos „Alisa stebuklų šalyje“

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pomerol

Pomerolis 2009 Arūnas Starkus

Bordo vynas ilgai bręsta statinėse, tačiau apie jo skonį ypač daug kalbama praėjus vos pusmečiui nuo derliaus nuėmimo: en primeur degustacijos, vykstančios balandžio pradžioje, yra pagrindas vyno kainai nustatyti ir jį iš anksto parduoti. Todėl vyno pirkėjai su nekantrumu laukia, kol vynas bus jiems pristatytas ir bus galima įsitikinti, ar jų pasirinkimas sėkmingas. Šiuo metu jau galima paragauti 2009 ir 2010 metų vyno. Kadangi 2010-ųjų vyną tikrai reikia brandinti, o 2009-ųjų tapo labai malonus gerti dar būdamas jaunas, pateikiame pastarojo vynmečio vertinimus, kuriuos surinkome vasarą lankydamiesi Pomerolio ūkiuose ir konsorciumo specialiai surengtoje degustacijoje. Daugiau vertinimų rasite mūsų svetainėje www.vynozurnalas.lt

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pomerol

vynas

Aprašymas *

Įvertinimas

Château Petrus 2009

Kvepia. Gaivus, švelnus, lengvas. Bet labai ilgas sugrįžtantis poskonis. Norisi kalbėti apie eleganciją, ne vyno skonį. 10 :)

97+

Château Lafleur 2009

Labai kvapnus: gervuogių, aviečių uogienės, saldžių prieskonių aromatas. Saldi tankių taninų ataka ir elegantiškas skonis. Kaip trešnių sultys. Ilgai trunkantis, nuoseklus slopstantis poskonis ir skonis. 10 :)

95+

Château La Conseillante 2009

Vyšnių spalva. Vidutinio intensyvumo vyšnių, slyvų, prieskonių aromatas. Daug rūgšties, raudonų uogų ir rudų prieskonių skoniai. Vidutiniai taninai. Balansas pakibęs tarp svarumo ir jaunų taninų. Aromatai labiau subrendę. Reikia laukti.

95+

Château La Fleur Petrus 2009

Kvepia juodaisiais serbentais ir paprika. Saldi vaisiška ataka, vanilės glotnumas. Geras, atviras vynas. Maloniai elegantiškas. 9 :)

94+

Château Trotanoy 2009

Ryškus paprikų, aviečių aromatas. Burnoje mėsingas, puikių taninų. Vanilės poskonis. 7 :)

94+

Château Petit-Village 2009

Vidutinio stiprumo juodų uogų kvapas. Aktyvi ataka. Geras taniniškas balansas su gervuogėmis ir aronijomis pabaigoje. Ilgai trunkantis poskonis. 8 :)

Château Montviel 2009

Malonus, atviras, minkštas gervuogių aromatas. Intensyvi ataka. Ilgas, saldus gervuoges ir aviečių uogienę primenantis poskonis. 9 :)

Château Franc Maillet 2009

Geras, solidus gervuogių, kalkių aromatas. Galingas skonis, vidutiniai taninai, gera koncentracija. Įkvepiantis vynas . Labai tvarus, elegantiškas, vaisiškas poskonis. 10 :)

Château La Castelet 2009

Parfumeriškas našlaičių, alyvų kvapas, minerališkas, raudonų uogų uogienės aromatas. Intensyvus, net galingas. Taniniškas, gaivus ir vaisiškas. Pabaiga taniniška, su miško avietėmis. 9 :)

Vieux Château Ferron 2009

Ąžuolo statinės, raudonų uogų, braškių aromatas. Labai gaivus, galingos struktūros,vaisiškas, taniniškas, rūgštus. Ilgai trunka poskonis: vyšnios, prieskoniai, taninai. 7 :)

Château Le Gay 2009

Gervuogių, aviečių, vyšnių aromatas. Tauri taniniška tekstūra. Minerališkas, nerūgštus. Trešnių, cinamono poskonis. 9 :)

Château Certan 2009

Raudonų uogų, kalkakmenio aromatas. Didesni nei vidutiniai taninai. Trešnių, vyšnių poskonis. Geras, subalansuotas, malonus, labai tvaraus poskonio. 10 :)

Château Monregard La Croix 2009

Raudonų uogų, prieskonių, kedro aromatas, juntamas minerališkumas. Didelė koncentracija burnoje, kietas, tvirtas vynas. 8 :)

Château Grand Beausejour 2009

Našlaičių ir gervuogių aromatas. Labai vaisiškas, koncentruotas ir taniniškas. Vidutinės rūgšties. Malonus grietinėlės poskonis. 8 :)

Château La Violette 2009

Gervuogių, mėlynių likerio aromatas. Sausa taninų ataka, su vaisiais iš paskos. Labai vaisiškas ir koncentruotas, taninai gerai suvaldyti.

Clos du Canton des Orneaux 2009

Intensyvus juodų uogų, našlaičių, vanilės, prieskonių aromatas. Intensyvus skonis, gerai subalansuotas. Taniniška gervuogių skonio pabaiga. 9 :)

Château Grande-Neuve 2009

Dūmų, paprikų, juodų uogų aromatas. Koncentruotas, vaisiškas, didesnių nei vidutinių jaunų taninų. Gervuogių poskonio. Vaisiškas ir struktūruotas. 8 :)

Château La Caillou 2009

Juodų, raudonų uogų aromatas. Geras, intensyvus, vaisiškas skonis su nemažai rūgšties. Ilgai trunkantis minerališkas poskonis. 9 :)

Château Plincette 2009

Kiek oksiduotas, slyviškas. Koncentruotas gervuogių, silpnas paprikų skonis. Daug tekstūros. Malonus ir koncentruotas. 9 :)

Château Lecuyer 2009

Atviras vaisiškas aromatas, pipirų ir švelnus paprikos bei dūmo kvapas. Pilna, glotni tekstūra burnoje. Gausūs aksominiai taninai, karsteli pabaigoje. 7 :)

Château Hosana 2009

Labai vaisiškas, mėlynių, gervuogių, aviečių uogienės aromatas. Labai koncentruotas burnoje, elegantiškas, netaniniškas, vaisiškas. 9 :)

Château Le Chemin 2009

Prieskonių, juodų uogų, trešnių aromatas. Tinkamai suvaldyti taninai. Kiek šiurkštokas, didesnės struktūros vynas, taniniškas pabaigoje. 9 :)

Château Rouget 2009

Saldus mėlynių, vanilės aromatas. Puiki saldi ataka. Malonus ir ilgas. Vidutinio didumo gerai suvaldyti taninai. Nedaug rūgšties. 9 :)

Château La Cabanne 2009

Ąžuolo statinės prieskoniai, krapai, trešnės. Saldi ataka, daug taninų. Mėlynių ir aronijos poskonis. 7 :)

Château L’Enclos 2009

Aviečių kvapas. Minkštas, malonus, subalansuotas. Trešnių poskonis. 9 :)

Château Bonalgue 2009

Gervuogių, vanilės kvapas. Intensyvi ataka, gera koncentracija.Nemažai taninų. Vanilės, gervuogių poskonis. 8 :)

Château Vieux Maillet 2009

Juodų uogų, aronijų, vanilės, kepintos paprikos kvapas. Saldi ataka, subalansuotas skonis. Vaisiška pabaiga, juntamas minerališkumas ir vanilė. 9 :)

Château Cantelauze 2009

Labai kvapnus: gervuogės, gailiai, vaivorai. Vidutiniai aksominiai taninai. Geras balansas. Cinamono, šviežių slyvų pabaiga. 8 :)

Skaičiukas su simboliu :) žymi subjektyvų vertintojo vertinimą 10 balų sistemoje: patinka -> nepatinka

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pomerol

Château Petrus Daugel metų brangiausio Bordo vyno titulą turintis ūkis

aukščiausioje apeliacijos vietoje – 40 metrų virš jūros lygio, apie

garsėjo savo kuklia išvaizda. Tačiau 2012 m. derlius statinėse

5 m aukščiau už kaimynus. Dirva molinga (40 mln. metų senumo

bręsta jau naujame vyno rūsyje. Pomerolio vyndariai nelinkę su-

mėlynas molis), tai suteikia vynui iš karto atpažįstamą skonio

reikšminti vyno darymo proceso, nes svarbiausi procesai vyksta

gelmę. Dėl miltligės rizikos ūkis netampa ekologiniu, nes nenori

vynuogyne. Visgi paminėtina, kad „Petrus“ brandinamas tik nau-

vynuogyne naudoti nesuyrančio ir liekančio vynuogyne visiems

jose ąžuolo statinėse, ir beveik visos jos – ilgo skrudinimo, taigi

laikams vario – vienintelės medžiagos, kuri leistina ekologiniame

turinčios dūmo, odos, dervos natų. 80 000 ūkio vynmedžių auga

vynuogyne. Ūkį valdo vyno pirklių Moueix šeima.

l Vyndario Olivier Berroueto tėvas Jeanas Claude‘as taip pat darė „Petrus“ vyną

l Garsusis „Petrus“ ūkio molis V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pomerol

Château du Domaine de L’Eglise 2009

Gaivus, vaisiškas trešnių, vyšnių, saldžių prieskonių aromatas. Saldi braškių uogienės, trešnių ataka su šiek tiek juntamais prieskoniais, cinamonu, gvazdikėliais, kedru. 10 :)

Château Gazin 2009

Gervuogių aromatas. Vaisiškas, saldus trešnių, vyšnių, aviečių uogienės skonis. Vanilės ir švelnus muskato skonis pabaigoje. Geras, energingas balansas. 8 :)

Château Guillot Clauzel 2009

Trešnių, braškių aromatas. Umami turinti ataka – taniniška, tauri, vidutinio gaivumo. Labai minerališkas. 8 :)

Château Haut Maillet 2009

Kvepia raudonomis uogomis, jų sunka. Didesni nei vidutiniai taninai. Ilgai trunkantis vyšnių poskonis. 7 :)

Château Pomeaux 2009

Juodų uogų, aviečių, melasos, slyvų aromatas. Vaisiška ataka. Didesni nei vidutiniai aksominiai taninai. Gervuogių, grietinėlės poskonis. 8 :)

Château Altimar 2009

Intensyvus dūmo, paprikos, gervuogių, aviečių aromatas. Burnoje vidutinio tankumo, minerališka struktūra. 9

Clos du Vieux Plateau Certan 2009

Raudonų uogų, vyšnių, trešnių aromatas. Švelnūs, elegantiški, suvaldyti taninai. Vidutinio ilgumo skonis. Malonus, pabaigoje justi vanilė ir raudonos uogos. 10 :)

Château Beauregard 2009

Gervuogių, aronijų aromatas, justi kalkiškumas, prieskoniai, kedras. Burnoje vidutiniai taninai.

Clos de La Vieille Eglise 2009

Intensyvus dūmo, ąžuolo, kepintos paprikos, juodų uogų aromatas. Didesni nei vidutiniai taninai. Gera struktūra. Vaisiškas, juodų uogų pabaiga. 8 :)

Clos Rene 2009

Kvepia paprika ir juodomis uogomis, vyšniomis. Labai vyšniškas skonis ir poskonis. Jauni, didesni nei vidutiniai taninai. Gaivus. 8 :)

Château Tristan 2009

Egzotiškai kvapnus: rožės, saldymedis, raudonos uogos. Daug taninų, gaivus, vyšniškas, gražiai minerališkas. 6 :)

Château La Rose Figeac 2009

Intensyvus našlaičių, gervuogių, aviečių uogienės aromatas. Gausūs taninai. Vyšnių poskonis. Vaisiškas, nesudėtingas. 8 :)

Château La Pointe 2009

Тrеšnių, vanilės, paprikos, dūmo aromatas. Taniniškas, burnoje justi trešnės. 8 :)

Château Feytit-Clinet 2009

Karamelė, kepinta paprika, juodos uogos ir vyšnios. Burnoje juntama grietinėlė, raudonos uogos. Gana tankūs, didesni nei vidutiniai taninai. Kepinimo pojūtis pabaigoje. 8 :)

Château St-Pierre 2009

Ąžuolas, paprika, juodos uogos. Didesni nei vidutiniai, saldūs ąžuolo taninai. Kiek per ryškus ąžuolo statinių aromatas. Lėtai veriasi minerališkumas, slyvų kvapas. 7 :)

Château L’Eglise 2009

Paprikos, kepinimo, deginimo aromatai su juodomos uogomis. Gaivi ataka. Aksominiai taninai gana gausūs. 6 :)

Château de Sales 2009

Ryškus paprikos, raudonų uogų aromatas. Taniniškas, kalkiškas, vanilinis poskonis. 8 :)

Château Pierhem 2009

Neintensyvus juodų uogų aromatas. Burnoje stipri, koncentruota ataka. Nemažai taninų. Grietinėlės, gervuogių poskonis. 7 :)

Château Lafleur Grangenevue 2009

Rimta struktūra su didesniais nei vidutiniai taninais. Vanilės ir džiovintų juodų uogų poskonis. Sausinantis poskonis. 7 :)

Clos Saint-Andra 2009

Neintensyvus dumblo, juodų uogų aromatas. Burnoje gervuogės su trupučiu žalios paprikos, dūmo. Vidutiniškai gaivus. Sausas. 8 :)

Château Latour 2009

Neintensyvus aromatas: juodos uogos, vanilė. Burnoje vidutinė struktūra, geras balansas. Mažoka ekspresijos. Bet minerališkas. 8 :)

Château La Croix de Gay 2009

Gervuogių, žolelių aromatas. Klampus, taniniškas, minerališkas, vanilinis poskonis su trešnėmis. Kiek per daug taniniškas. 7 :)

Clos du Clocher 2009

Rozmarinų, gervuogių aromatas. Taniniškas juodų uogų poskonis.

Château Taillefer 2009

Raudonų prinokusių uogų, dumblo kvapas. Vidutiniai aksominiai taninai. Maloni, kiek kietoka struktūra. 7 :)

Château Moulinet 2009

Intensyvus vyšnių, erškėtrožių aromatas. Nedaug rūgšties, minerališkas ir prinokęs. Nedaug vaisių. Poskonis su umami. 7 :)

Château Bourgneuf 2009

Vaisiškas, kvapnus, vos juntamas paprikos, karamelės kvapas. Saldi, nerūgšti ataka. Sutraukianti pabaiga su džiovintų gervuogių poskoniu. 6 :)

Château Plince 2009

Juodos uogos, gervuogės. Vidutiniai taninai, saldi ataka. 8 :)

Château Gombaude-Guillot 2009

Kvapnus, labai vaisiškas: slyvos, gervuogės, melasa. Daug rūgšties, daug taninų. Nelabai tvarus poskonis. 7 :)

Château du Tailhas 2009

Raudonos uogos, šaltmėtės. Kieti taninai, gaivus. Raudonų uogų ir vanilės poskonis. 8 :)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pomerol

Château Lafleur Vientiso 4,5 ha dydžio vynuogyno ribos nepasikeitė nuo

Nuo 1985 m. ūkį nuomojo, о 2002 m. išpirko Jacques‘as

1872 m. Kvadrato formos plotą sudaro keturių tipų žvyringas

ir Sylvie Guinaudeau – „Château Grand Villages“ ūkio Fron-

dirvožemis: rudo žvyro kalvelė (ŠW), rudas smėlingas žvyras ant

sake savininkai, vėliau prie jų prisijungė sūnus Baptiste’as su

molingo žvyro (pietuose palei ribą su „Hosana“), rudas smėlingas

žmona Julie. Ūkis ir anksčiau buvo ekologinis, pirmąjį traktorių

žvyras ant molingo smėlio (rytuose – palei ribą su „Petrus”),

ankstesnės savininkės seserys Therese ir Marie Robin nusipirko

centre – smėlio, sąnašų, molio ir rudo žvyro mišinys. Dirvožemio

vos 1974-aisiais. „Lafleur“ visame Bordo regione garsėja kaip

įvairovė užtikrina vyno kompleksiškumą. 6000–7500 vynmedžių/

labai subtiliai dirbantys su skirtingais dirvos tipais. To darbo

ha tankumu po lygiai pasodinta ‘Merlot’ ir ‘Cabernet Franc’. ‘Ca-

pasekmės labiausiai pasireiškia, kai regione yra prasti metai –

bernet Franc’ plotai atnaujinami iš savų sodinukų, sodintų XIX a.,

ūkis nuosekliai daro labai aukštos kokybės vyną.

prieš filokseros epidemiją. Kaimyniniai ūkiai augina daugiau ‘Merlot’: „Petrus“ – 95 proc., „Lafleur- Petrus“ – 80 proc., „Hosana“ – 70 proc.

„Lafleur“ neužverčia dirvos ant šaknų prieš žiemą kaip daroma kituose ūkiuose, nes taip po derlingu sluoksniu pasislepia žvyras, o tiesiog supurena 5–10 cm vasarą ir iki 30 cm prieš žiemą.

Vynmedžiai per 55 metus amžiaus yra išlenkti kaip skulptūros, kad vynuogių kekės kabėtų viename aukštyje

l Baptiste Guinaudeau V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pomerol

Le Clos du Beau Pere 2009

Tamsus, kiek daržoviškas aromatas su raudonų uogų, cinamono, gvazdikėlių natomis. Švelni tekstūra. Tvarus ir elegantiškas grietinėlės, uogienės poskonis. 9 :)

Château Clos de Salles 2009

Duonos aromatas. Kiek oksiduotas, šiurkštokų taninų. 4 :)

Château Beau Soleil 2009

Deginimo, gumos kvapas. Juodų uogų ir vanilės aromatas. Vidutiniai taninai. 7 :)

Château La Croix du Casse 2009

Neintensyvus karamelės, juodų uogų aromatas. Taniniškas. 6 :)

Château Le Bon Pasteur 2009

Saldus gervuogių uogienės, vanilės aromatas. Vaisiškas, kiek saldokas skonis, nedaug rūgšties. Taniniška pabaiga. 7 :)

Clos des Amandiers 2009

Intensyvus, kiek oksiduotas raudonų uogų aromatas. Labai gaivus ir labai taniniškas. Ilgas, bet struktūriškas su per daug koncentruotomis vyšniomis. 4 :)

Château de Valois 2009

Nedauk kvapo, juodos uogos. Mažai rūgšties. 5 :)

Château Mazeyres 2009

Karamelės, kepinimo, mėsos ir raudonų uogų aromatas. Sausas, karsteli. 7 :)

Château La Fleur de Gay 2009

Juodos uogos, paprika. Kartus, sausėjantis skonis. 6 :)

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pessac Leognan

2009–2010 m. Pessac Leognan Grand Cru Classe baltųjų palyginimas Arūnas Starkus

esako Leonjano geriausių augaviečių sąrašas patvirtintas

tais pamaišydami (batonage) – taip prailginamas vyno brendimo

1953 m. vasario 16 d. Klasifikuota 13 raudonojo ir 9 baltojo

butelyje potencialas. Skaitydami vyno vertinimus pastebėsite,

vyno gamintojų. Jie gamina apie 20 prpc. bendros apeliacijos

kaip 2009-ųjų vyne juntama mažiau rūgšties ir mažiau energin-

produkcijos.

gų aromatų. 2010-ųjų metų „Sauvignon Blanc“ vynui būdingi

Įdomu palyginti 2009-ųjų ir 2010-ųjų rezultatus, nes vynas išėjo labai skirtingas. Pastaruoju metu stiprėja tendencija baltąjį bordo išgerti gana jauną, nors vyndariai iš ‘Sauvignon Blanc‘ ir

aromatai paryškina ąžuolo statinių prieskoniškus aromatus, vynas išėjo aromatingesnis. Ragauta aklai.

‘Semillon‘ padarytą vyną dažniausiai laiko ąžuolo statinėse, kar-

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pessac Leognan

Ūkis

2010

2009

Domeine de Chevalier

Ryškus naujų ąžuolo statinių vanilės aromatas: slyvaitės, kriaušės, mandarinai. Burnoje gerai subalansuotas, ilgai trunkančio vaisiško poskonio, gaivus, bet ne per sausas. Gero burgundiško vyno stilius.

Malonus agrastų, „Diušes“ aromatas. Gaivus, subalansuotas. Savotiškai saldus.

Château de Fieuzal ***1

Prieskoniškas šieno, naujų ąžuolo statinių ir baltų vaisių aromatas su migdolų užuomazgomis. Labai gaivus, glotnus ir intensyvus burnoje. Saldus ąžuolo vanilės, prinokusių agrastų poskonis.

Ąžuolo vanilės, prinokusių vaisių, prieskonių aromatas. Burnoje glotnus, malonus, pilnas ir malonus. Taip, kaip turi būti.

Château Malartic-Lagraviere

Gaivus žoliškas, citriniškas aromatas. Saldus ir svarus aliejiškas ir klampus pojūtis burnoje. Su persikų ir ąžuolo prieskonių poskoniu. Rūgštis ne taip dominuoja. Malonus burgundiško vyno stilius.

Saldžių ąžuolo prieskonių, prinokusių kriaušių, muskato aromatas. Burnoje vidutinės rūgšties, gana svarus, šiurkštokas.

Château Bouscaut

Sunkus ąžuolo statinės, prinokusių persikų aromatas. Ne toks sausas, pilnas, ąžuoliškas, su saldžiais vaisiais burnoje. Prieskoniška pabaiga.

Prieskonių, džiovintų gėlių, prinokusių baltų vaisių aromatas. Burnoje svarus, gaivus ir truputį šiurkštokas su džiovintų žolių žalumo ir kartumo natelėmis.

Château Smith Haut-Lafitte

Saldus ąžuolo statinės ir prinokusių citrinų, ananasų, vos juntamas krapų aromatas. Vidutinio sausumo, kiek sutraukia. Puikus aromatas ir skonio pusiausvyra burnoje. Saldus prieskoniškas poskonis.

Nedaug saldžios vanilės, alkoholio aromato, imbierinis prieskoniškumas. Minkštas, glotnus, prieskoniškas burnoje.

Château Pape Clement ***

Naujų ąžuolo statinių, kriaušių aromatas. Burnoje vidutinės rūgšties, svarus, truputį net alkoholiškas.

Vanilės, saldžių vaisių, alkoholio aromatas. Poskonis prieskoniškas. Rimtas vynas.

Château Cabonnieux

Prinokusių citrinų, agrastų aromatas su šiek tiek ąžuolo prieskonių. Sūri ataka, sausas, labai gaivus, vidutinio svarumo. Truputį sutraukia. Saldus klevų sulos, žaliosios citrinos poskonis.

Kiek oksiduotas džiovintų vaisių aromatas. Sausas ir sausinantis, truputį alkoholiškas. Gali būti prastas butelis.

Château Latour – Martillac

Ajerų, žolės, bananų, vanilės kvapas. Sausas, svarus ir nevaisiškas. Daug ‘Semillon‘.

Prieskonių, alkoholio, prinokusių kriaušių aromatas. Labai minkštas burnoje. Akoholiška, prieskoniška pabaiga.

Château Couhins Lurton

Agrastų aromatas.. Burnoje sausas, taniniškas su trupučiu lašinio glotnumo. Citrusinių vaisių ir neprinokusių ananasų poskonis.

Žalių agrastų ir saldžių prieskonių aromatas. Glotnus, gaivus ir kiek karstelėjantis prieskonių skonis. Trumpai trunkantis poskonis.

Château Couhins

Bičių pikio, vanilės, agrastų aromatas. Gaivus, žoliškas skonis.

Melionų, nektarinų, tulpių kvapas. Sausas, vidutinio svarumo. Kiek sutraukianti faktūra burnoje. Žoliškas, daržoviškas poskonis.

Château Olivier

Neišraiškingas baltų vaisių aromatas, vos juntamas ąžuolas. Neilgai trunkantis sausas, nevaisiškas poskonis.

Saldus persikų, vos juntamas žolelių aromatas (‘Semillon‘). Burnoje visai vidutiniškas: vidutinės rūgšties, vidutinio vaisiškumo, vidutinės trukmės poskonio.

*** Ragaujamas baltasis ūkio vynas neklasifikuotas.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Pessac Leognan

2009–2010 m. „Château Haut Brion“ ir „Château La Mission Haut Brion“ Arūnas Starkus

„L

a Mission Haut Brion“ ūkį 1983 m. įsigijo Dilonų šeima, kitoje kelio pusėje valdanti „Haut Brion“. Ūkyje raudonosioms vynuo-

gėms skirta 27 ha. Abiejuose ūkiuose vyrauja žvyringas dirvožemis su giliau glūdinčiais molio ir smėlio sluoksniais. Abiejų ūkių raudonasis vynas turi Pessac Leognan Crand Cru Classé statusą. „Haut Brion“ yra ir 1855 m. klasifikacijos pirmojo penketuko narys.

ūkis

2009

Château Haut Brion

Raudonuojanti rubino spalva. Balzaminis actas, juodieji serbentai. Itin koncentruotas. Burną kaip vėsiu aliejumi apipila. Ypatingas poskonis. Degina intensyvumas, bet labai elegantiškai baigiasi juodų uogų poskoniu. Taninus net pamiršti per uogas ir savotišką, keistą melasišką (bet ne aromato) faktūrą. Jau dabar šilkinis.

2009

2010

96+

Mažiau kvapo: paprika su žemiškumu ir trintomis mėlynėmis. Saldi ataka ir galinga rūgštis. Kvepia trešnėmis. Džiovintų grybų skonis.

Château La Mission Haut Brion 2009

Raudonuojanti rubino spalva. Juodų uogų ir kedro aromatas, su odos, balzaminio acto užuominomis. Labai tankus, saldžiai žemiškas. Kaip trintos žemuogės su mėlynėmis. Bet taninai labai gausūs. Pakylėjantis vynas. Ypač puikus balansas.

94+ 95

Vos melsva rubino spalva. Gerokai kvapnus: paprika su j. serbentais, muskusas. Labai gaivus, jauni taninai labai gausūs, gražiai nupinti. Labai ilgas poskonis. Puikiai išreikštas vaisiškumas.

Le Clarence de Haut Brion

Rubino spalva. Vos juntamas paprikos, žemės, juodų uogų (mėlynių) aromatas. Puikūs, labai smulkūs ir tankūs taninai . Vidutinė rūgštis, aksominė tekstūra. Ilgai trunkantis poskonis.

Rubino spalva. Paprikos aromatas ir skonis. Justi žemiškumas, minerališki prieskoniai. Bet tikrai gaivus.

La Chapelle de La Mission Haut Brion

Rubino spalva. Juodųjų serbentų kvapas su paprikos natele. Rūgštokas, lengvokas, kaip iš jaunų vynuogių. Ąžuolo taninai stipresni už vyno skonį. Puikus aromatas su ąžuolu ir juodomis uogomis.

Raudonuojantis rubinas. Paprikos dūmo kvapas ir skonis. Gaivus, tankus, klasikinis. Ilgai trunkantis juodų uogų, aronijos poskonis.

„La Mission Haut Brion“ mena vienuolių – švento Lozoriaus misionierių valdymo laikotarpį 1682–1821 m.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Šampanė

Svarbiausia, kad Jeanas ir Laurent’as būtų laimingi… Rasa Starkus

„Jaquesson“ šampano namų savininkui Jeanui-Hervé Chiquet jo vizito Vilniuje metu uždavėme keletą klausimų

Girdėjau, kad šie metai Prancūzijoje buvo labai sunkūs? Kokie jums buvo 2013-ieji? Taip, vasara prasidėjo kiek vėliau, bet nokimo periodas, bent

jau mūsų vynuogynuose, buvo puikus. Vynuogės prinoko kaip ypač gerais derliaus metais. Dar kiek anksti sakyti, bet tai gali būti vienas nuostabiausių mūsų namų derlių.

laikotarpį. Mes norime parodyti savo vynų potencialą, išlaikyti vaisiškumą ir minerališkumą, parodyti vynų kompleksiškumą.

Ką galvojate apie vis populiarėjantį vynuogių augintojų šampaną? Ar tai turi įtakos perkamų vynuogių kokybei ir kiekiui? Vynuogių augintojai visuomet darė savo vyną. Šiuo metu

Šampanėje su broliu Laurent‘u esate laikomi inovatoriais. Kas lemia Jūsų šampano gamybos būdą: klientai, vynuogynai, gamybos būdas? Visiems procesams vyninėje ir vynuogyne leidžiame vykti

siekdami kiek įmanoma labiau subalansuoti vyną, suteikti jam tokios harmonijos ir elegancijos, kad du pagrindiniai „Jacquesson“ namų klientai būtų laimingi. O tie klientai esame mes su broliu Laurent‘u! (Jeanas-Herve juokiasi). Vyno skonį lemia ne techninė vyno analizė, o aklasis galimų cuvée ragavimas.

prekyboje pasirodo vis geresnės kokybės pasiekę ir siekiantys vynuogininkai. Jų nėra labai daug, bet pakankamai, kad vartotojas pastebėtų ir mėgautųsi jų vynu. Kol kas nei sutartims, nei kokybei poveikio nėra, o kaip bus ateityje, niekas nežino. Norėčiau tik pabrėžti, kad tai labai nedidelis kiekis.

Kaip apibūdintumėte savo namų šampano stilių, kad sugundytume naujoką Šampanėje ragauti būtent jūsų vyno? Hmmm… O, tai be galo sunku! Negaliu taip paprastai

Ar taikote DT? Kodėl? Norite, kad vynai būtų amžinai jauni? Taip, turime nemažai vynų, kuriuos laikome su mielėmis.

Jie atidėti vėlesniam kamščio keitimui (degorgement tardif). Kai kurie iš jų laikomi su natūraliais kamščiais visą brandinimo

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

atsakyti. Kompleksiški, svarūs vynai. Kai kas juos vadina burgundiškais. Bet svarbiausia, kad darydami savo vyną nenaudojame to, kas netobula. Mes tiesiog to atsisakome.

Ačiū už atsakymus.

Sant Emilion

Vertikalioji „Château * Beauséjour“ vyno degustacija Arūnas Starkus

is mažytis (6,5 ha) ūkis ** 1955 m. pirmojoje Sent Emilijono

dariu) dirba Nicolas Thienpontas, ūkį konsultuoja Stephane‘as

klasifikacijoje pateko į elitinę Premier Grand Cru Classe grupę.

Derenoncourt‘as ir Michelis Roland‘as. Su jais ūkį valdanti šeima

‘Merlot‘ (70 %), ‘Cabernet Franc‘ (20 %) ir ‘Cabernet Sauvignon‘

sieja lūkesčius dėl šviesios ateities, tačiau ir ankstesnių derlių

(10 %) vynuogynai išsidėstę ant Sent Emiljono plokštikalnės

vynas, net pagamintas sunkiais vynmečiais, stebina koncentraci-

šlaito, kur po kalkingu moliu slepiasi kalkakmenio klodai. Nuo

ja bei gebėjimu tauriai bręsti.

2009-ųjų šiame ūkyje techniniu direktoriumi (pagrindiniu vyn-

Anksčiau ūkis buvo vadinamas „Château Beauséjour-Duffau-Lagarrosse“

Šiuo metu dar labiau sumažėjęs, nes 0,8 ha vynuogynų persodinama.

l Karo metais trūko tamsaus stiklo butelių, todėl 1938 ir 1945 metų vynas – skaidraus stiklo buteliuose. Etiketės – naujos V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Sant Emilion

Derliaus metai

Aprašymas

Įvertinimas

1938 m.: lietingi metai, gausus vėlyvas derlius.

Vyšnių spalva su rožiniais, rudais, svogūno lukšto atspalviais. Saldus troškintos mėsos, rūdžių, lazdyno riešutų aromatas. Gaivus, skanus, ilgai trunkančio skonio. Su umami. Bet labai švarus, tyras. Riešutų poskonis. Puikiai tinka gerti. 7 :)

1945 m.: gegužės šalnos stipriai sumažino derlių, karštą ir sausą vasarą uogos sunoko anksti.

Kvapnus: figų, riešutų, odos, muskuso, žibuoklių, žvėrienos aromatas. Klasikinis. Saldi ataka, vidutiniai aksominiai taninai. Jau turi kiek per seno vyno aitrumo, išdžiūvimo. Bet šiaip puikus. Pabaigoje lieka melasos, grietinėlės konsistencija. Riešutai. Veriasi po truputį. Atviras. 9 :)

1955 m.: šilta, saulėta vasara, šiek tiek lietaus rugsėjį. Vidutinio dydžio derlius.

Vyšnių spalva su oranžiniu atspalviu. Vis dar vaisiškas, kvepia ąžuolo statinėmis, juodomis uogomis, vanile, saldymedžiu, šiek tiek muskusu. Gaivi ataka, energingas, ilgai trunkančio skonio. Klampus pabaigoje, juntamas umami, gausių taninų aksominė tekstūra ir juodųjų serbentų padžiūvusios uogienės poskonis. Kiek uždaras, ne toks malonus. 8 :)

1964 m.: šiltas pavasaris, didelis derlius, karšta vasara, tačiau rudenį kairiajame krante vėliau skinamas uogas užklupo dvi savaites trukęs lietus.

Vyšnių spalva su oranžiniu atspalviu. Kvepia grybiena, džiovinta mėsa, džiovintomis slyvomis, senu medžiu, kamščiu, raudonų uogų, spanguolių, bruknių likučiais. Cinamonas, gvazdikėliai. Labai gaivus, taninai aksominiai. Truputį justi acto. Jau kiek parūgštėjęs. Ties riba, bet dar geras. Pabaigoje juntamas actas. 8 :)

1971 m.: nedidelis kokybiškas derlius.

Vyšnių spalva su oranžiniu atspalviu. Grikių medaus, susicukravusios uogienės, vos karamelizuotos mėsos aromatai. Burnoje saldi ataka. Vis dar geras, taninai vidutiniai, šilkiniai. Lengvas. Vanilės poskonis. 7 :)

1975 m.: karšta ir sausa vasara sukoncentravo ir cukrų, ir taninus. Nevienareišmiškai vertinamas derlius.

Vyšnių spalva su rudu atspalviu. Džiovintų pomidorų, acto, juodos duonos kvapas. Tamsus tabako, trumų aromatas. Saldi ataka, kiek aitrokas, taninai jau šiurkštūs. Viskas primena alaus daryklą. Gal kiek per vėlu gerti. Bet sportinį interesą patenkins. 8 :)

1982 m.: šiltas pavasaris, karšta ir sausa vasara – didelis, kokybiškų, prinokusių uogų derlius.

Rubino spalva su oranžiniu atspalviu. Klasikinis tamsus aromatas: riešutų, datulių, aviečių susicukravusios uogienės, džiovintų grybų. Aksominiai, bet kiek didesni nei vidutiniai taninai. Skanus, vidutinės rūgšties. Ilgai trunkantis džiovintų mėlynių, trumų, juodos arbatos, gal net puero poskonis. 10 :)

1985 m.: tobuli metai po labai šaltos žiemos.

Vyšnių spalva su oranžiniu atspalviu. Vidutinio tvarumo аromatas: duonos, vystančios mėsos, šiek tiek troškintų daržovių, riešutų. Kiek vandeningas. Labai švelnus. 6 :)

1987 m.: po gražaus pavasario, liepą ir rugpjūtį buvo vėsu ir apniukę, spalis lietingas.

Ruduojantis rubino spalva. Seno miško medaus, paprikos, dūmo , vytintos mėsos aromatas. Šilkinis, gaivus, geras, subalansuotas. Didesni nei vidutiniai taninai. Grybų poskonis. 9 :)

1988 m.: po lietingo pavasario ir sausos vasaros uogose daug taninų ir geras kiekis cukraus.

Ruduojanti rubino spalva. Labai kvapnus: juodos uogos, laukinės avietės, serbentų sunka. Šilkinis, koncentruotas. Su mažiau egzotikos, vis dar vaisiškas, saldžios atakos riešutiškos ir uogieniškos. 10 :)

1990 m.: ankstyvas žydėjimas ir nuolat pasikartojančios karščio bangos padėjo uogoms sukaupti didelį kiekį cukraus ir puikiai sunokinti taninus.

Raudona ruduojanti, labai gyvybinga spalva. Seno miško medaus, odos, mėsos, saldžių aviečių uogienės aromatas. Svarus, minkštas, galingas, saldus. Aksominis, prinokęs. Puikaus stiliaus. Vanilės, muskatų, braškių uogienės ir vos juntamas aronijų poskonis. Dar jaunatviškas. 10 :)

96+

1995 m.: po švelnios žiemos vynuogynai anksti sprogo ir anksti sunokino derlių. Karšta ir sausa vasara. Puiki bobų vasara po dviejų savaičių lietaus rugsėjį.

Saldus medaus, braškių uogienės, riešutų aromatas. Labai gaivus, vis dar jaunatviškas, bet jau ir aksominis aromatas. Palyginti lengvas, malonus. Sausas. 9 :)

1998 m.: švelni žiema, ankstyvas žydėjimas, labai karštas ir sausas rugpjūtis, nepastovus oras rugsėjį. Dešinysis krantas spėjo nuskinti derlių iki didžiųjų lietų.

Vos ruduojantis rubinas. Seno medaus, riešutų, senos uogienės kiek oksiduotas aromatas. Duona. Vidutinio švelnumo taninai. Sunokimo pojūtis, karščio. 8 :)

2000 m.: po lietingo pavasario, apsiniaukusio birželio ir liepos saulė švietė ir nokino uogas be perstojo rugpjūtį ir rugsėjį.

Rubino spalva. Grybų, graikinių riešutų, pupų, aviečių uogienės aromatas. Kol kas aitrokas. Skonis labai panašus į trešnių. Keistas balansas. 7 :)

2003 m.: pati karščiausia ir sausiausia vasara, vynuogės kaupė cukrų, mažino rūgštį ir brandino taninus bei aromatus netolygiai.

Rubino spalva. Vanilė, avietės, juodieji serbentai. Intensyvus, gana galingas aromatas. Taniniškas, bet normaliai subrendęs. 9 :)

2005 m.: tobuli metai – šilta, sausa, bet su lietumi reikiamu metu, kai vynuogėms reikėjo atsigauti. Šiltas su vėsiomis naktimis spalis.

Uždaras. Likerizuotų vaisių, aronijų aromatas. Labai taniniškas. Gana tvarus, bet sunkiai geriamas dėl per didelio ekstrakto. 7 :)

2008 m.: po sunkaus, audringo pavasario – vėsi vasara ir rugsėjis, tačiau tobulas oras derliaus skynimo metu ir saulės šviesa leido vynuogėms prinokti.

Мėlynuojanti rubino spalva. Uždaras juodų uogų ir aviečių uogienės aromatas. Jauni, didesni nei vidutiniai taninai. Grietinėlės poskonis. Gerai padarytas. Ilgaamžis. 8 :)

2009 m.: puikus sausas, šiltas ir saulėtas oras nuo žydėjimo birželio pradžioje iki derliaus nuėmimo spalį.

Rubino spalva. Kvapnus: gervuogės, braškių uogienė, dūmas. Didesni nei vidutiniai aksominiai taninai. Skanus, svarus, gana švelnus, juodojo šokolado ir trešnių poskonio. 10 :)

2010 m.: žydėjimas vyko sunkiomis sąlygomis, uogos sunkiai mezgėsi, todėl derlius gana nedidelis. Vasara buvo saulėta, šilta su vėsiomis naktimis, kurios padėjo išsaugoti gerą rūgštį.

Мėlynuojanti rubino spalva. Uždaras juodųjų serbentų aromatas. Labai gaivus ir jaunatviškai taniniškas. Aronijų ir vos juntamas taurios grietinėlės poskonis. Tvirtas. Ilgai trunkantis juodųjų serbentų ir gervuogių poskonis. 8 :)

2011 m.: po rekordiškai šilto, per sauso pavasario ir labai ankstyvo žydėjimo, nuo vasaros vidurio oras rekordiškai atšalo. Derlius buvo skinamas anksti, nes į jo kokybę vis kėsinosi lietus.

Rubino spalva su violetiniais atspalviais. Tabako, muskuso, vanilės, rudeninių aviečių aromatas. Vidutiniai, kiek aitroki taninai. Gaivus. Malonios koncentracijos. Juodų uogų ir vanilės poskonis.

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Sant Emilion

l Garsusis Bordo konsultantas Stephane‘as Derenoncourt‘as

l 1938 –1945–1955 V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

autoriai

Žurnalo autoriai

Marija Antanaitytė

Rytis Jurkėnas

Daiva Mumgaudienė

Indra Ramanauskienė

Arūnas Starkus

Rasa Starkus

Ilja Šarovas

Jurgis Šliogeris

Linas Vaitulevičius

Asta Žūkaitė

F otografai R ita Bac ytė -Star k uvienė, Arūnas Star k us, As t a Žū k a i tė, Audr ius Siliūnas, R egimantas K arčiausk as, R y t i s J u r k ė n a s, panaudotos R ichardo Juhlino, „M onte Pacis“, „B e n n e t D i s t r i b u to r s “, „M oon G ard en“, „M omo gr i ll“, Prowei n, Graik ijo s, Vengr i jos v yni ni ų si ųstos nuotrau ko s K albos redaktor ė Asta Žūk ai tė ast a@v ynoz urnalas. lt V yno, kit ų g ė rim ų m ė g ė jams ir profesionalams w w w.v y nozu rna la s.lt N r. 2 6. Leidžia m a s n uo 2005 m . gegužės mėn. K i t a s n umer is bus išleistas 2014 m. gegužė s mėn. Apie k a sdien es v y n o n a uj ien a s, v y n o ir m a is to d er i ni mą bei v y nų ver tin im us s k a it y k ite w w w.v y nozu rnalas. lt E l. pa š ta s : inf o @ v y nozu rna la s.lt Adres a s : Stum br ų g. 15 Vil n ius, LT-08101 V yr . redaktori u s Ar ūn a s Sta r k us tel. n r. 8 698 34 297, s ta rku s @ v y nozu rna la s.lt D izaineris Lin a s G l ia udel is M aket u otoja Lin a Jur š y tė D ailinink ė Bir utė Sta r k uv ien ė

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 3 - la p k r i t i s - g ruo d i s

Au toriai ir deg u st u otojai Arūnas Star k us, Jurgis Šlioger is, I lja Š arov, Li n a s Va i t u l e v i č i u s, R asa Star k us, R ytis Jur kėnas, M ar ija Ant a n a i t y tė, Asta Žūk aitė, I ndra R amanausk i e n ė VIRŠEL IS S auli us S erapi nas i r L i nas Gli aud e lis L eid ė jas UAB „Nami nė pelėd a“ ISSN 1822-2153 P latinimas El. paštas: info@v ynoz urnalas. l t, tel. nr. (8 5) 215 94 39 R eklama El. paštas: info@v ynoz urnalas. l t, tel. nr. (8 5) 215 94 39 S pau da AB „Spaud a“ T iražas 4 000 egz . R ed akci ja už rek lamos tur i nį neat sako. Perspausd i nti k ur į nors strai psnį , pavei kslą ar nu o t rau k ą g alim a t ik gavus rašyti nį red akci jos suti k i m ą.