Vyno žurnalas Nr. 31 gegužė 2016

2016 NR. 31

geguže˙

1

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2

Institute of Masters of Wine studentai Robert Mondavi vyninėje

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

redaktoriaus žodis

3

Redaktoriaus žodis

S

uledėjęs obuolys ant šio numerio viršelio skirtas pasidžiaugti

šaukiamamasi draudimo, kontrolės ir bausmės. Toks problemos

lietuviškos vyndarystės perėjimu į augimo stadiją. Pasiūla

„sprendimas“ nieko kito neduoda, tik kuria vietas naujiems

pasiekė lygį, kai turime iš ko rinktis. Vadinasi, atsiranda

valdininkams. Drauge pažeminami sąmoningi, kultūringi

konkurencija – šaltakraujė, bet efektyvi priemonė augti kokybei.

žmonės. Atrodo, galėtume būti civilizuoti europiečiai, tačiau

Jau turime iš ko rinktis ne tik juodųjų serbentų ar aviečių vyną,

mums taikomos dresavimo priemonės. Vilties suteikia tik tai,

bet ir obuolių ledo vyną: Raimundas Nagelė iš Taručių kaimo

kad (gerą) vyną geriančių politikų vis dar yra gerokai mažiau, nei

savo „Šaldytų obuolių“ vyno padarė vos 20 litrų, bet tiek užteko,

degtinėlės ir brendžiuko mėgėjų. Todėl toliau rašome apie vyną

kad laimėtų šių metų Lietuvos vyno čempionatą ir sukurtų

ir laukiame politikų kartų kartos.

konkurenciją nuo pernai parduotuvėse matomam „Gintaro Sino obuolių ledo vynui“.

Naujoji vietinė vyno pramonė užgimsta, deja, nervingoje aplinkoje. Pastaruoju metu politikams alkoholis tapęs patogia savireklamos tema. Vulgariai sutirštinamos spalvos, po to

Vyr. redaktorius Arūnas Starkus

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

4

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

turinys

5

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Įvykiai ir naujienos

9 psl.

Kalamata – alyvuogių aliejaus ir gurmaniškų gėrybių regionas Graikijoje

11 psl.

Ispaniška „Gramona“ kãva ir prancūziško vyno paradigma

vynas ir vyno regionai 12 psl.

Kur žmonės vyną aukštyn kojom gamina (I dalis). Giedrius Lazutka

20 psl.

2014 metų derlius Burgundijoje. Arūnas Starkus

22 psl.

Sąlygos Šampanės kilimui palankios. Rasa Starkus

24 psl.

Senų ‘Zinfandel‘ vynuogynai Sonomoje. Arūnas Starkus

28 psl.

2014 metų Corton-Charlemagne Grand Cru derliaus apžvalga. Arūnas Starkus

32 psl.

Raudonasis Kortono vynas. Rasa Starkus

34 psl.

Barolo vynuogynų klasifikavimo intrigos. Ilja Šarov

40 psl.

Michelis Grosas iš Von Romanė (Vosne-Romanée) kaimelio

41 psl.

Kastilija: iš San Sebastiano į Salamanką. Jurgis Šliogeris

42 psl.

„Rueda“ – populiariausias Ispanijos baltasis vynas. Jurgis Šliogeris

44. psl.

Toro – jauna, bet vis labiau žinoma apeliacija. Jurgis Šliogeris

53 psl.

50 muskato atspalvių. Alesia Mačiulis

lietuviai vyndariai: 52 psl.

Svajonė pildosi Mozelio šlaituose. Daiva Mumgaudienė

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 16 psl.

XV Pasaulio someljė čempionato emocijos. Rasa Starkus

38 psl.

Testas: Ar išmanau apie putojantį vyną

46 psl.

Kokainas ir vabalai. Aidas Puklevičius

56 psl.

Dvi „Grand Cru“ vakarienės interpretacijos. Arūnas Starkus

60 psl

Vulkaninis vynas Kanarų salose. Ilja Šarov

62 psl.

In memoriam. Martynas Pravilonis

66 psl.

Ąžuolo statinių gamyba

68 psl.

Už laisvę! Rasa Starkus

ne tik vynas 48 psl.

Aila – dūminio salyklinio viskio meka. Andrius Pagojus

70 psl.

Prieškario restoranų seniai nebėra, tačiau išliko tų laikų šeimininkių receptai

72 psl.

Geriausio 2016 m. pasaulio viskio rinkimai. Šarūnas Karalius

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas 76 psl.

Čempionato rezultatai

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2016 m. lapkričio mėn.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

6

įvykiai ir naujienos

Naujienos Lacijaus vynas išsikovoja vietą Italijos baltojo vyno olimpe Lacijaus regionas Italijos centre labiausiai žinomas Romą lankantiems turistams, nes čia nenutrūkstamai tiekiamas lengvas, vaisiškas ir nebrangus vietinis vynas. Tačiau pastaraisiais metais jaučiamas Lacijaus vyndarių noras surasti solidesnio vyno formulę: sėkmingai eksperimentuojama su ‘Viognier‘, ‘Merlot‘, galima rasti nevietinės veislės ‘Tempraniljo‘ (‘Casale del Giglio‘) vyno. Iš raudonųjų daug pastangų dedama į ‘Cesanese‘ vynuogių vyno gamybą. Tačiau kol kas geriausias rezultatas gaunamas gaminant baltuosius iš vietinių ‘Grechetto‘ ir ‘Malvasia‘.

Aukščiausią vertinimą – tris taureles – prestižiniame Italijos vyno gide „Gambero Rosso“ 2001 m. gavo ąžuolo statinėse brandintas „Grechetto“. Ir šiandien Sergio Mottura‘os padarytas „Latour A Civitella 2014“ ryškiai kvepia saldžiais ąžuolo statinių prieskoniais, medumi, gėlėmis, yra šiek tiek taniniškas ir svarus.

Tačiau nė kiek ne prastesnis naujo ąžuolo statinių nematęs „Poggio della Costa 2014“: svarus, prieskoniškas (šalavijas) ir minerališkai sūrokas, gaivus. Čia, kaip ir pirmajame vyne, persikus, ananasus primenantis vaisių aromatas nėra toks svarbus, daug svarbesni prieskoniai ir minerališkumas. Iš ‘Grechetto‘ vynuogių gaunamas ir kiek aliejiškas, svarus, ne itin rūgštus putojantis vynas.

Kita puiki regiono veislė – ‘Malvasia‘. Kartu su ‘Trebianno‘, ‘Greco‘, ‘Bombino‘ ji naudojama „Frascati“ vynui, gaminamam regione jau porą tūkstančių metų. Tai medumi, akacijų žiedais ir citrinos žievelėmis kvepiantis, gana svarus burnoje vynas. „Merumalia Frascati Riserva 2013“ – papildomai pusmetį praleidęs vyninėje: klampus, grietinės tekstūros, alkoholis siekia 14,5 proc. tūrio. Vulkaninis dirvožemis skoniui suteikia minerališkumo.

Lacijus jau gamina baltojo vyno, kuriuo gali didžiuotis. Panašu, kad ir Lietuvoje greitai išgirsime apie šį regioną daugiau.

Vytauto Dabašinsko vynai „Memel“ Dar vienas vyndarys, papildęs licencijuotųjų gretas – klaipėdietis Vytautas Dabašinskas. Nuo 1963 metų jo šeimos gaminami septynių rūšių vynai gavo tautinio paveldo ženklą. Vytautas savo vynus dedikuoja Klaipėdos kraštui ir nori parodyti, kad pajūrio kraštas gali būti garsus ne tik alumi. Šiuo metu vyndarys ištobulino ir paruošė pardavimui du vynus: pusiau saldžius juodųjų serbentų ir agrastų. Didžiąją dalį uogų Vytautas užsiaugina savo ūkyje netoli Priekulės. Vyno gamyba Vytautui – hobis, todėl jis planuoja jo daryti nedaug, daugiau dėmesio skirti vyno kokybei ir pardavinėti jį Klaipėdos krašto restoranams bei nedidelėms specializuotoms parduotuvėms.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

įvykiai ir naujienos

7

Žymaus golfininko Ernie Elso vynas „Vyno klubo“ lentynose nuo 2016 metų birželio Svarbūs Ernie Elso charakterio bruožai – sportinė aistra ir preciziškumas – padėjo pasiekti aukštumų ne tik golfo aikštyne, bet ir vyninėje. Sportinių kelionių metu ragaudamas geriausius pasaulio vynus, Ernie Elsas nusprendė įkurti vyninę savo gimtinėje. 1999 metais PAR vyndarystės širdyje Stelenboše buvo atidaryta vyninė „Ernie Els wines“. Su žymaus vyndario Louiso Strydomo pagalba Ernie vynai greitai pelnė pripažinimą Pietų Afrikos Respublikoje ir už jos ribų ne tik tarp golfo entuziastų, bet ir tarptautiniuose vyno čempionatuose.

Raimundo Nagelės lietuviškas vynas „Roksala“ Šiemet licencijuotųjų gretas papildė ir vienas seniausių lietuviško vyno gamintojų, daugkartinis vyno čempionato laimėtojas ir Vyndarių asociacijos eksprezidentas Raimundas Nagelė. Rokiškio rajone įsikūręs vyndarys debiutuos su savo garsiausiu – juodųjų serbentų – vynu. R. Nagelė vyno gamina nedaug, nes naudoja tik uogas, išaugintas vietoje – Rokiškio, Biržų rajonuose. Todėl jo vyšnių vyno ir šių metų vyno čempionato nugalėtojo „Šaldytų obuolių ledo vyno“ bus galima paragauti tik jo kaimo turizmo sodyboje „Roksala“ Taručių kaime.

„Grafo“ galerijoje – išskirtiniai vynai taurėmis Vilniaus širdyje įsikūrusi meno galerija „Grafo“ kviečia mėgautis ypatingo skonio vynais išskirtinėje aplinkoje. Galerijoje rengiamos Skandinavijos ir Šiaurės Europos menininkų parodos, susitikimai su meno gurmanais ir ekspertais bei prabangaus vyno degustavimo vakarai. Galerijoje įrengta išskirtinių ir pra-

G R A F O g a l e r i j a

bangių vynų degustacinė erdvė, kurioje veiks nuolat besikeičianti 30 rūšių taurėmis pilstomo vyno ekspozicija.

Trakų g. 14, Vilnius Darbo laikas: III–VI 12:00–19:00 Tel. + 370 666 06555, http://www.grafogalerija.lt

Vyno restoranas „Burgundija“ Utenoje Šių metų balandžio mėnesį Utenoje atidarytas restoranas „Burgundija“ ypatingas ne vien Utenoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Be klasikinio interjero ir europietiškos virtuvės, čia rasite bene didžiausią Lietuvoje burgundiško vyno pasirinkimą. Restorano vyno meniu – iki 130 rūšių įvairaus vyno.

Adresas: Basanavičiaus g. 55, Utena Darbo laikas: II–IV, VII 11.00–22.00; V–VI 11.00–23.00 Tel.: +370 611 11422; www.burgundija.lt

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

8

įvykiai ir naujienos

Naujienos „Toli toli“ – jaukus šeimos restoranas Druskininkų širdyje Restorano idėja įkvėpta kelionių į Vidurio Rytus. Meniu nepretenzingas, tačiau pasižymintis dėmesingumu detalėms bei produktų kokybei. Čia siekiama sužadinti lankytojų smalsumą pabandyti kažką naujo ir neragauto.

Adresas: Vilniaus al. 8, Druskininkai Tel.: + 370 600 08542; www.tolitoli.net

Vilniuje – Japonijos virtuvės restoranas „Rise“, kurio pavadinimas reiškia kilimą. Restorane dera judėjimas ir ramybė, japonų tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos. Patyrę virtuvės šefai lankytojams padės atskleisti naujai atrastus skonius ir aromatus. Šis restoranas – tai A. Darasevičiaus ir E. Lapinsko sumanymas.

Adresas: Gedimino g. 43, Vilnius

Naujasis „Salvete“ restoranų virtuvės šefas – kūrybingasis Antonio Serra Naujas „Salvete“ restoranų virtuvės šefas Antonio Serra, nenutoldamas nuo lėtojo maisto koncepcijos, Lietuvoje pradėjo populiarinti modernią itališką virtuvę. Antonio Serra studijavo ALMA tarptautinėje virėjų mokykloje, o žinias apie kulinariją gilino restoranuose, įvertintuose žvaigždutėmis restoranų gido „Michelin“. Kartu su kokybės vadovu Euglenu Gjeci‘u restorano svečiams jis siūlo sezoninį meniu, sudarytą iš tuo metu augančių gėrybių.

Adresas: Gedimino pr. 37, Vilnius Tel.: +370 615 10665; www.salveterestoranas.lt

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

įvykiai ir naujienos

9

Kalamata –

alyvuogių aliejaus ir gurmaniškų gėrybių regionas Graikijoje

NEFILTRUOTAS ALYVUOGIŲ ALIEJUS IŠ ŪKININKŲ Kasmet gruodžio–sausio mėnesiais keliaujame tiesiai į Kalamatos regioną, dirbame ūkyje ir padedame malūne, ragaujame aliejaus pavyzdžius bei atsirenkame geriausią aliejų, kurį patys vartojame visus metus. Degustacijų metu atsirenkame geriausią aliejų, vadovaudamiesi keliais kriterijais: alyvuogių surinkimo ir išspaudimo laiku (nuo surinkimo iki išspaudimo turi praeiti ne daugiau kaip 24 val.), užtikrintu spaudyklos šaltojo spaudimo technologiniu procesu ir svarbiausia – pačio aliejaus šviežumu, aromatu, skoniu.

Kadangi graikiškas aliejus, kurį patys atsirenkame ir atsivežame, sudaro 99 proc. viso mūsų vartojamo aliejaus, mums patiems labai svarbu išsirinkti tikrai geriausią. Prieš atrasdami Kalamatos ūkininkų aliejų, dalyvavome įvairiose paskaitose apie

Tinkamai laikant (tamsiai, vėsiai, sandariai) aliejaus savybės ilgą laiką nesikeičia ir neprastėja.

GRAIKIŠKI VAISIŲ IR UOGŲ DŽEMAI BEI MARMELADAI Aukščiausios kokybės vaisių ir uogų džemai bei marmeladai iš Graikijos ūkių: mandarinų, apelsinų, figų, vynuogių, citrinų ir kt. Ne mažiau, nei 75 proc. šviežių vaisių, sunokusių švelnioje Graikijos saulėje. Dėl natūraliai sodraus ir ryškaus vaisių skonio šiems džemams ir marmeladams naudojama perpus mažiau cukraus nei įprastiems.

Suteikite progą savo svečiams prisimerkti iš malonumo pirmą kartą gyvenime ragaujant mandarinų džemą arba graikišką jogurtą, pagardintą vynuogių uogiene ir migdolais. Atraskite naujus, ypatingus skonius.

gero aliejaus savybes ir jo degustavimą, keliavome po Italijos, Ispanijos ir Graikijos alyvuogių aliejaus spaudyklas ir degustuodami išsirinkome geriausią regioną bei aliejų. Šviežias, jauno derliaus nefiltruotas alyvuogių aliejus į Lietu-

MESENĖS (MESSINI, KALAMATA) BALZAMINIAI ACTAI Klasikinio balzaminio acto pristatyti nereikia. Actą, kaip ir

vą atkeliauja kiekvienų metų sausio mėnesio gale.

aliejų, reikia rinktis pagal skonį ir kokybę. Graikiškas balzaminis

ŠVIEŽIAI SPAUSTO, NEFILTRUOTO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS

su mėsa ir salotomis, bet ir su vaisiais. Apelsinų ir figų balzami-

SKONIS IR SPALVA

nio acto kremas – kūrybingiems ir nuolat ieškantiems. Sodrus,

Aliejaus skonis varijuoja nuo švelnaus iki intensyvaus skonio su aštrumėle, kuri juntama pabaigoje. Šviežiai mechaniniu būdu išspaustame aliejuje dominuoja nupjautos žolės aromatas.

Ragaujant aliejų, galima pajusti netgi artišoko ir migdolo prieskonį. Laikui bėgant, šviežiai spausto alyvuogių aliejaus skonis švelnėja, šiek tiek mažėja aštrumas.

Ką tik išspaustas alyvuogių aliejus yra žalsvas ir drumstas.

Ilgainiui alyvuogių aliejus skaidrėja, ant dugno atsiranda šiek tiek nuosėdų, tačiau aliejų suplakus ar supurčius, jis vėl įgauną pirminį drumstumą. Spalva taip pat kinta – iš skaisčiai žalios ji tampa švelnesne, žalsvai gelsva, gintarine spalva.

actas pasižymi maloniu karamelės prieskoniu, puikiai dera ne tik

kreminis, kvapnus, išskirtinis... Sunku išvengti banalių reklaminių aikčiojimų norint deramai apibūdinti šiuos balzaminius actus.

Tačiau jie tikrai verti pagyrų.

Kalamatos regiono klimatas, kokybiškos žaliavos ir vis dar ne patys brangiausi tiekėjai sudaro palankias sąlygas gaminti ypač gerą ir skanų balzaminį actą už prieinamą kainą. Moderni šeimos gamykla yra viena iš nedaugelio Graikijos balzaminio acto gamintojų, kurios produkcija keliauja ir į Italiją.

Daugiau informacijos: www.kalamata.lt, tel. užsakymams: 8 699 37833

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

10

įvykiai ir naujienos

Geriausias putojantis Italijos vynas „Ca’ del Bosco“ – jau Lietuvoje Nuo 2016 metų pavasario „Vyno klubas“ tapo oficialiu žymaus putojančio vyno gamintojo „Ca’ del Bosco“ iš Frančakortos regiono atstovu. Šiame ūkyje gaminamas vynas savo kokybe ir kompleksiškumu prilygsta Šampanės vynams, tačiau išsiskiria savo individualumu. Išskirtinį „Ca’ del Bosco“ statusą visos Italijos mastu patvirtina prestižinis leidinys „Gambero Rosso“, kuris aukščiausią įvertinimą – tris taureles – skirtingiems šio ūkio vynams skyrė bent 35 kartus. Tokia sėkme gali pasigirti tik vienas Italijos ūkis – legendinė vyninė „Gaja“ iš Pjemonto.

Trumpieji kursai vyno mėgėjams Išmanymas apie vyną nebėra tik išsilavinusio žmogaus ar gurmano galvosopis. Su pasirinkimo problema parduotuvėje, restorane, kelionėje susiduria kiekvienas pirkėjas. Todėl Someljė mokykla, nuo 2006 metų rengianti išsamius kursus vyno profesionalams ir ypač vynu besidomintiems gurmanams, paruošė trumpą 6 paskaitų ciklą greitai žinių apie vyną įgyti norintiems mėgėjams. Someljė mokyklos direktorė Agnė Dirgėlienė sako, kad apie vyną trumpųjų kursų dalyviai mokysis ne taip akademiškai, daugiau degustuos ir diskutuos, o namuose galės stiprinti teorines žinias. Vieną kartą per savaitę susibūrus po darbo bus mokomasi apie raudonąjį, baltąjį, putojantį ir saldųjį vyną, praktinė vyno ir maisto derinimo bei vyno patiekimo sesija vyks restorane.

Kursus Someljė mokykloje veda „Wine and Spirit Education Trust“ sertifikuoti dėstytojai, kurie žaismingą mokymą paremia giliomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis.

Pirmoji grupė Vilniuje mokslus pradės rugsėjo mėn. Daugiau informacijos: www.someljemokykla.lt

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

įvykiai ir naujienos

11

Ispaniška „Gramona“ kãva ir prancūziško vyno paradigma Dar ne taip seniai, kaip ir šimtmečiais iki tol, prancūziška virtuvė buvo viena iš geriausių pasaulyje. Nuo įspūdingų viduramžių puotų iki šių dienų kulinarijos avangardo lopšys visada buvo Paryžius. Geriausi Barselonos, Madrido, Limos ar Šanchajaus restoranai buvo tie, kurie nuolatos ištikimai tarnavo prancūziškai virtuvei. Geras virėjas turėjo mokėti pagaminti tartarą, bearnaise, velouté ar mayonnaise padažą. Į kiekvieną padorų meniu turėjo būti įtraukta svogūnų sriuba ar jautienos medalionai.

Tačiau kaip ir viskas gyvenime, haute cuisine taip pat keitėsi drauge su pačia Prancūzija. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje

turėjo ateiti laikas, kai vyno mėgėjai atras ir kitas vyną gaminančias šalis.

nouvelle cuisine prancūzų šefams buvo tarytum laisvės gurkšnis.

Kaip nutiko prancūziškai virtuvei, taip atsirado drąsuolių,

Praėjus vos trims dešimtmečiams, visų akys Europos žemėlapiu

metusių pirštinę garsiesiems Šampanės vynams. Kai kurie kãvos

nuslydo kiek piečiau, ir dėmesio centre atsidūrė iki tol iš prancū-

gamintojai, dirbantys pasienyje su Prancūzija ir dar XIX a. par-

zų mokęsi jų pietiniai kaimynai.

davinėję vyną filokseros nusiaubtiems Šampanės gamintojams,

Naujas požiūris į kulinariją baskų ir katalonų virtuvėje nuvaini-

sumanė pabandyti pagaminti didingo putojančio vyno iš vieti-

kavo tai, kuo pasaulis žavėjosi daugel metų ar net šimtmečių. Mūsų

nių vynuogių veislių. „Mes pamatėme, kad čia pat, savo namuo-

virėjai atsikratė įsigalėjusių nuostatų ir išdrįso dirbti remdamiesi

se, turime neįtikėtinai puikios žaliavos, tarkim, vynuogių veislę

metodais, kuriais, priešingai nei senais laikais, dalijosi su visais, ypač

‘Xarel·lo’, idealiai tinkančią gaminti ilgo brandinimo putojan-

su artimiausiais kaimynais, nes geros kokybės nėra ko slėpti. Jie

tiems vynams, – prisipažįsta penktosios vyndarių kartos atstovas

išdrįso nustatyti kainas, kurios buvo vertos įdėto darbo, atsidavimo

Xavieras Gramona. – Buvo toks metas, kai dauguma įtakingiau-

ir kūrybingumo, ir visas pasaulis suvokė, kad geriausios virtuvės

sių gamintojų manė, kad mes niekuo negalėtume prilygti didie-

vardas nėra vienos kurios šalies ar kultūros nuosavybė.

siems šampano namams. Taip buvo, kol vieną dieną pasaulinio garso kritikai ir žurnalistai nepradėjo apie kavą kalbėti taip pat

ENOLOGINĖ REVOLIUCIJA

įkvėptai, kaip seniau kalbėdavo tik apie šampaną, pripažindami ne tik mūsų putojančio vyno kokybę, bet ir jo unikalumą.“

Vyno pramonė taip pat nestovėjo vietoje. Daugelį metų

Šiandien, prabėgus dvidešimčiai metų, aišku, kad meilė

Prancūzija buvo žinoma kaip garsiųjų ūkių ir didžiųjų šampano

žemei ir rūpestis ja bei gebėjimas išgauti iš jos geriausius vaisius,

namų tėvynė. Nuo XVIII a., kai pradėjo garsėti, prancūziški vynai

nėra išskirtinė vienos kurios gamintojų grupės ar šalies ypatybė,

neabejotinai išlaikė savo pranašumą. Tačiau anksčiau ar vėliau

o kãva gali varžytis su garsiausiais pasaulio vynais.

Nuotraukose: istorinė vyninė „Gramona“; Jaume‘as ir Xavieras Gramona (penktosios vyndarių kartos atstovai); ‘Xarel·lo’ vynuogių kekė ir vynas „Enoteca Gramona Brut Nature Gran Reserva 2001“ ir „Argent Rosé Brut Gran Reserva 2011“.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

12

Naujoji Zelandija

Kur žmonės vyną aukštyn kojom gamina (I dalis) Giedrius Lazutka Naujoji Zelandija – tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi vyną gaminanti šalis, turinti mažiau nei 200 metų vyno gamybos patirties ir šiuo metu galinti išdidžiai lygiuotis su vyndarystės ištakomis laikomų Europos šalių vynais. Mums, lietuviams, turbūt labiausiai žinomi ir Lietuvos rinkoje randami Naujosios Zelandijos vynai yra „Sauvignon Blanc“ iš Marlboro (Marlborough) ir „Pinot Noir“ iš Centrinio Otago (Central Otago) regionų. Tačiau už šių pavadinimų slypi dar didesni ir įdomesni lobynai. Atėjo tas metas, kai pačiam jau pabodo linksminti kitus pardavinėjant vyną. Pats laikas linksmintis ir man! Noriu lankyti vynines ir vyndarius bei ragauti jų kūrinių. Tad mečiau darbą Azijoje ir nusprendžiau leistis į trijų mėnesių kelionę po dar neatrastus skonio vandenynus. Jei ne dabar, tai kada?!

l Waiheke sala VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Naujoji Zelandija

P

irmieji vynuogynai Naujojoje Zelandijoje pasodinti 1819 me-

vaikinai verda alų netoliese esančiose alaus daryklose, o viena

tais pačioje šalies šiaurėje, Nortlando regione (Northland),

mergina distiliuoja kvepalus. Vos man atvykus ir susipažinus su

Salų Įlankos rajone (Bay of Islands). Kroatijos, Libano bei Anglijos

labai draugiškais ir nuolat besišypsančiais šeimininkais, buvo

misionieriai atplukdė naujų gyvūnų bei augalų rūšių, tarp jų ir

pajungta alaus statinė, stalas nukrautas maistu ir, žinoma, savu

vynuogių. Pradžioje vyndarystė buvo primityvi, karų laikotarpiu

vynu. Kalbėjomės apie bakterijas, mieles, fermentaciją, bran-

apmirusi, o šeštajame dešimtmetyje vėl pradėjo sparčiai vystytis.

dinimą ir distiliaciją. Ne kasdien gali apie tai pabendrauti su

Rodos, visai neseniai Naujoji Zelandija atsidūrė pasauliniame

fanatikais, degančiais aistra tam, ką daro. „Te Rata“ – tai nedidelė

vyndarystės žemėlapyje, o dabar šalyje jau galima suskaičiuoti

ekologinė vyninė, kurioje „Pinot Gris“, „Cabernet Franc“ ir „Syrah“

per 670 vyninių. Vyno stilių įvairovė išsiplėtė nuo klasikiniu me-

vynai gaminami be sulfitų, natūralūs, kokybiški ir skanūs. Vaka-

todu pagamintų putojančių iki vėlyvojo skynimo saldžių, kekeri-

rienės tokioje aplinkoje bei išsvajotas darbas vynuogyne, besi-

nių, stiprintų ir net ledo vynų iš pagrindinių klasikinių vynuogių

mėgaujant grynu oru, prabėgo nepastebimai. Žmonės atvėrė ne

veislių. Daug karštų ir saulėtų dienų bei aplinkinių vandenynų ir

tik savo namų duris, bet ir širdis.

jūrų vėsinamos naktys leidžia pagaminti gaivios rūgšties, vaisiškų, itin aromatingų bei puikaus balanso vynų.

Seniai svajojau prisiliesti prie vyno gimimo. Šovė mintis nors

13

Vėliau atsidūriau į rytus nuo Oklando esančioje Juros periodo Vaihekės (Waiheke) saloje, kurios šiltame ir sausame klimate vos keletą dešimtmečių gaminamas vynas. 2015 m. Vaihekė

šiek tiek padirbėti vyninėje. Vyno kelionę pradėjau nedidelia-

išrinkta ketvirta labiausiai lankytina sala pasaulyje. Greitai su-

me Matakanos regione. Į šiaurę nuo didžiausio šalies miesto

pratau kodėl. Neapsakomo grožio paplūdimiai ir įlankos, vešlūs

Oklando (Auckland) per kalvas nusidriekusi beveik subtropinio

slėniai, apsodinti vynuogynais ir alyvmedžių giraitėmis, malonūs

klimato vis labiau populiarėjanti vietovė visus metus vilioja turis-

žmonės ir saulė virš galvos beveik visus metus. Iš molyje ir prie-

tus dėl mažais ekologiško vyno gamintojais bei šalia esančiais

molyje augančių vynuogių gaminami elegantiški bordo stiliaus

žydrais paplūdimiais. Stilingi ir prisirpę „Pinot Gris“, „Syrah“ bei

mišiniai, šiek tiek brandinti švelnūs „Chardonnay“, puikiai pavykę

bordo stiliaus mišiniai žavi savo puikiu kūnu, šilta bei prieskoniš-

eksperimentiniai „Montepulciano“ ar „Tempanillo“. Labiausiai

ka tekstūra. Per savanorystės darbo programą savaitei apsistojau

vertinami – abejingų nepaliekantys šilkiniai „Syrah“, į kuriuos

jaunos šeimos namuose, kuriuose gyvena dar 4 žmonės. Trys

dažnas vyndarys įmaišo kelis procentus ‘Viognier‘, tad vynas

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

14

Naujoji Zelandija

tampa aromatingesnis ir subtilesnis.

Saloje aplankiau septynias vynines. Tai kelios, vertos paminė-

ir tarė: „Atleiskite, bet mes tokio negaminame.“ Kažkas aptemo smegenyse kelioms sekundėms, nusivaliau nuo veido šypseną

ti: „Obsidian“, „Te Motu“, „Passage Rock“. Tačiau didžiausią įspūdį

ir giliai atsidusau. Tačiau vėliau, paragavęs devynių ypatingo

paliko „Man O’War“ vyninė. Ne tik dėl vyno, bet ir dėl nuotykio.

gerumo vynų, supratau, kad vis dėlto buvo verta važiuoti ir

Sėdau ant dviračio ir išvažiavau ragauti vyno, apie kurį pasako-

mano pastangos nenuėjo veltui. Šiek tiek brandintas vaisiškas

jo draugė iš Singapūro. Ji sakė, kad toje vyninėje gaminamas

„Sauvignon Blanc“, rožinis iš ‘Malbec‘ ir ‘Merlot‘ su mažais burbu-

nemaišytas „Petit Verdot“. Tai reta, nes dažniausiai šios vynuogės

liukais, pribloškiantis „Syrah“ su trupučiu ‘Viognier‘, porto stiliaus

naudojamos mišiniams. Nemaišytą teko ragauti tik iš Izraelio.

mišinys iš ‘Cabernet Franc‘, ‘Merlot‘ ir ‘Malbec‘ bei pilkojo kekero

Žemėlapis parodė, kad iki vyninės teks važiuoti 15 km. Atsipalai-

„Pinot Gris“ taip pakėlė ūpą, kad minti atgal per įlankas ir slėnius

davau, nes man patinka važiuoti dviračiu. Bet pakeliui supratau,

buvo vieni juokai.

kad neįvertinau kalvų: aukštyn – žemyn, ir taip visą laiką. Laimei,

Kitas kelyje – antras pagal dydį šalyje Hoko Įlankos (Haw-

kartais kalvos viršūnėje stovėdavo suoliukas, nuo kurio atsiver-

ke Bay) regionas. Lygumų upių suneštas žvyras, akmenys bei

davo fantastiškas vaizdas. Pasiilsiu ir minu toliau, juk svajonių

aliuvinis dirvožemis, saulėtos, karštos vasaros dienos ir pakan-

vyno važiuoju ragauti. Po beveik 2 valandų varginančio mynimo

kama drėgmė sukuria palankias sąlygas visokio stiliaus vynams.

pasiekiau vyninę. Skubu tiesiai į degustacinę salę ir sakau: sveiki,

Labiausiai pavykę – bordo stiliaus mišiniai, svarūs „Syrah“,

skridau per kalnus ir marias, važiavau dviračiu dėl jūsų „Petit Ver-

aromatingi baltieji ir „Chardonnay“. Pastarojo žmonės suvartoja

dot“. Vyras pakėlė antakius iš nuostabos, kad atvykau dviračiu,

vis daugiau. Taip nutiko dėl perteklinės „Sauvignon Blanc“ rin-

l Hawke įlanka. Vyninės „Mission“ restoranas.

l Hoko įlanka. Vyninės „Church Road“ deguatacinė salė ir restoranas VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

l Vaihekės sala. Seniausios vyninės „Goldie Estate“ tuoktuvių ąžuolas

Naujoji Zelandija

15

l Vaihekės salos vynuogynai ir įlankos kos, kurioje vis daugėja itin didelio rūgštingumo vynų. Tad vos

Vynai vienas už kitą įdomesni. Šiek tiek pabrandintas apelsinais

pabrandintas, prinokusių citrusinių ir tropinių vaisių aromato bei

ir riešutais kvepiantis „Chardonnay“, iš vietoje užaugintų vynuo-

elegantiškos rūgšties vynas atranda gyvenimą iš naujo.

gių pagamintas, mažai rūgšties turintis „Sauvignon Blanc“, tarsi

Pradėjau nuo „Mission Estate“. Tai pirmoji vyninė šalyje, įkur-

prinokusi kriaušė „Pinot Gris“, tirštas, lyg iš miško uogų padarytas

ta dar 1851 metais. Nenuostabu, kad gausiai lankoma turistų, o

„Syrah“, elegantiškas bordo stiliaus mišinys bei vėlyvo skynimo

degustacijos vyksta konvejeriu. Vyno sąraše suskaičiavau bent

„Viognier“. Vynai keitė vienas kitą. Diskutavome. Moteris čia pat

39 skirtingus vynus, paragavau keleto, pamenu tik puikų vėlyvo-

ištraukė sąsiuvinį su degustacijų užrašais. Kiekvieną trečiadienį

jo skynimo „Riesling“. Kinų alsavimas į nugarą privertė greitai pa-

grupelė aistruolių renkasi ragauti vyno. Kas kokį butelį atsineša.

sišalinti. Beje, vienuose namuose buvau pavaišintas šios vyninės

Nuo senų, klasikinių, prabangių prancūziškų iki šiuolaikinių,

1978 metų derliaus „Chardonnay“, kuris dar turėjo parako, nors

masinės gamybos vynų. Įkišęs nosį į taurę ir įbedęs akis į moterį,

paskutinę gyvybę buvo bepasiglemžianti oksidacija.

įdėmiai klausiausi atkurdamas mintyse vaizdą it kokį filmą.

Daug jaukiau ir įdomiau buvo šalia esančioje „Church Road“

Mačiau, kaip vyndarys keliasi anksti ryte ir keliauja į vynuogyną.

vyninėje. Beveik šampanui prilygstantis klasikiniu metodu paga-

Apčiupinėja kiekvieną kekę, apeina kiekvieną krūmą. Laukia. Vėl

mintas putojantis vynas, paslaptingi, bet neragauti „Sauvignon

apeina. Vėl laukia. Tada daro vyną. Nepasiseka, kaip norėtųsi.

Gris“ ir „Marzemino“, tobulas „Pinot Gris“ ir senose statinėse vos

Kitais metais stengiasi dar labiau, keliasi dar anksčiau, kad pa-

pabrandintas „Sauvignon Blanc“ įkvėpė maloniai diskusijai su

siektų tobulybę. Ir taip jau daug metų. „Ir tai tęsis dar daug metų,

vyninės someljė.

kol numirs,“ – kalbėjo moteris, o jos akyse atsispindėjo vyndario

Tačiau įsimintiniausia viešnagė buvo kitoje vyninėje. Į

aistra. Galiausiai ji prasitarė, kad tas beprotis vyndarys esąs jos

­„Brookfields“ vyninę irgi atvažiavau dviračiu, užėjau, mane pasi-

vyras. Buvo be galo jauku, tyra ir jautru. Tiesiog neturėjau ko

tiko moteris, kuriai buvo per 60 metų. Klausia, ar vyno ragauti at-

pridurti. Viską sugėriau į save, išlaižiau vyną, labai pagarbiai

vykai? O taip, atsakiau. Užeik, prisėsk, tuoj prie tavęs sugrįšiu. Pa-

padėkojau ir išėjau. Pinigų ji neėmė, sakė skleisti gerą žodį. Taigi,

sakė ir dingo trumpam. Sėdėjau barokinio stiliaus salėje, kur ties

jei kada lankysitės Hoko Įlankos Neipyro (Napier) mieste, būtinai

siena viena ant kitos sustatytos statinės. Gana vėsu, matyt, ten

užsukite į mažą „Brookfields“ vyninę. Išeisite pakylėti.

vynas bręsta. Stalas nukrautas švariomis ir naudotomis taurėmis bei atkimštais buteliais. Teminiai paveikslai ant sienų, židinys, jauki atmosfera... Visiška tyla, buvau vienut vienas. Jokio turisto, jokio kino. Netrukus moteris sugrįžo, prisėdo ir pradėjo pilstyti.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

16

XV Pasaulio someljė čempionato emocijos Rasa Starkus Šiais metais XV Pasaulio someljė čempionato (15e Concours A.S.I. du Meilleur Sommelier du Monde) dalyviai buvo pakviesti į Argentiną. Šioje šalyje vis dar kalbama apie recesiją, nors ekonomikos atsigavimo požymių ir teigiamų nuotaikų tarp žmonių galima justi vis dažniau. Tuo labiau kad pastarieji vyriausybės ir penkis mėnesius vadovaujančio prezidento veiksmai suteikia pasauliui vilties, kad šalis išbris iš ją sustingdžiusios krizės. Apie tai kalba ir Argentinos vyndariai bei Someljė asociacija, kurios pastangomis į šią šalį, nors ir sunkiausiais laikais, buvo pakviesta 60 geriausių someljė iš 57 šalių. Juos atlydėjo gausios delegacijos – asociacijų prezidentai, nariai, žurnalistai ir, žinoma, vyno mėgėjai – iš viso per 350 žmonių.

T

okių intensyvių penkių dienų, per kurias vyko čempionato

nos someljė Paz Levinson nugalėjo Lotynų Amerikos someljė

rungtys, vizitai, degustacijos ir nuostabios vakarienės, gali

čempionate. Todėl nuo pat pirmųjų minučių visų akys buvo

pavydėti kiekvienas. Atrodo, vien tik tai, ką tu gali pamatyti,

nukreiptos į ją, kaip ir į Švedijos atstovą Joną Arvidą Rosengreną

sužinoti, pajusti, kur pakeliauti ir kokius žmones sutikti, turėtų

bei prancūzą Davidą Biraud. Lietuvai šiame konkurse atstovavo

sukelti kiekvienam pradedančiam someljė norą aistringai moky-

keturiskart šalies čempionas Narimantas Miežys. Mūsų kaimynų

tis, treniruotis ir kovoti už galimybę patekti į pasaulio ir Europos

latvių komanda irgi atvyko su jau patyrusiu tokių čempionatų

someljė bendruomenę bei jos elitą.

dalyviu, triskart Latvijos bei triskart Baltijos čempionu Raimon-

Šįkart renginys sulaukė ypač daug dėmesio tarptautinėje ir vietinėje spaudoje, nes dar visai neseniai geriausia Argenti-

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

du Tomsonu (Raimonds Tomsons). Estijai atstovavo šios šalies čempionas Kristjanas Marki.

17

l Jonas Arvidas Rosengrenas (Švedija) – dabartinis (2013 m.) Europos ir naujasis pasaulio čempionas. Gimė ir užaugo Švedijoje. Ilgai dirbo Danijoje, Kopenhagoje. Dabar dirba Niujorke, Soho kvartale, „Charlie Bird“ restorane.

l Julie Dupouy (Airija) – Airijos ir Prancūzijos čempionė, įkurusi nuosavą verslą (down2wine.ie).

l Davidas Biraud (Prancūzija) – 2010 m. Pasaulio čempionato III vietos

laimėtojas. Dirba Paryžiaus viešbučio „Mandarin Oriental“ restorane „Sur mesure par Thierry Marx“.

l Varžybas stebi į finalą

nepatekusi ir IV vietą užėmusi Argentinos atstovė Paz Levinson ir VII vietoje likęs latvis Raimondsas Tompsonsas.

l Varžybų šeimininkas – Argentinos someljė asociacijos prezidentas Andresas Rosbergas.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

18

Taigi ketvirtfinalyje visi dalyviai turėjo rašyti teorijos testą, kuris, kaip ir visais laikais, suteikė kandidatams daugiausiai taškų

kia sustabarėjusias tendencijas senuosiuose lopšiuose – Italijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje.

ir galimybių pereiti į kitą etapą. Todėl jei dar yra manančių, kad

Taigi, pusfinalis. Ir vėl teorijos testas, sunkus, reikalaujantis

someljė esąs tik žmogus, pilstantis gėrimus, tai jie labai smarkiai

itin daug žinių ne tik apie vyną, bet ir apie arbatą, sakę, netra-

klysta. Someljė reikia turėti ne mažiau žinių nei medicinos, che-

dicinių vyno šalių augavietes ir t. t. 6 spiritinių gėrimų spėjimas.

mijos atstovams... Po testo dalyviai turėjo raštu pateikti išsamų

Po testo – maža pertraukėlė, ir prasidėjo praktinių užduočių

2 vynų organoleptinį apibūdinimą bei atspėti 4 spiritus.

maratonas. Jos buvo itin gerai parengtos, kiekvienoje užduo-

Vėliau vyko praktinė rungtis, kurioje kandidatas turėjo

tyje visuomet glūdėjo koks nors paslėptas žiuri narių triukas,

aptarnauti restorano lankytojus – pasiūlyti ir patiekti jiems

kurį kandidatas turėjo pajusti ją atlikdamas. Pirmojo kambario

šampano. Čia, kaip visuomet, neapsieita be suktų žiuri „slapu-

žiuri laukė dviejų vynų organoleptinio apibūdinimo. Antrasis

kų“. Kandidatas turėjo pastebėti ir pakeisti nešvarias taures bei

kambarys prašė padėti išssirinkti „Pinot Noir“ ar „Sauvignon

išrinkti šampaną, kuris labiausiai atitiko klientų pageidavimą.

Blanc“ vyną prie patiekto ožkos sūrio ir lašišos užkandėlės, bet

Šiais metais į renginį atvyko dauguma pasaulio someljė

jei kandidatas ką nors pasiūlydavo, žiuri visuomet sakydavo,

čempionų – suskaičiavau jų net 12 iš 14. Galima buvo sutikti

kad nori ko nors kito... Kitos užduoties formuluotė skambėjo dar

ir 1969 metais pirmuoju pasaulio čempionu tapusį Armandą

įdomiau: klientams pasirodė keistas vakarėliui siūlomas vynas.

Melkonianą ir paskutinįjį (2013 m.) – Paolo Baso. Kartu su A.S.I.

Reikėjo atpažinti vyną ir įrodyti kad jis puikiai tinka pasirinktai

techniniu komitetu jie ir sudarė griežtąją žiuri, vertinusią visus

progai. Ne visi dalyviai pagavo esmę. Tas keistas vynas buvo fino

dalyvius.

cheresas, ir jam reikėjo giedoti ditirambus, nuo gamybos iki

Įtampa dar labiau išaugo paskelbus 15 pusfinalininkų. Kaip

derinimo. Mano nuomone, šioje rungtyje nepralenkiamas buvo

šilto vėjo gūsis atgaivina ir nudžiugina, suteikdamas šiltesnės

švedas Jonas Arvidas Rosengrenas. Trečioji užduotis vėl buvo

dienos viltį, taip paskelbus pusfinalininkus daugelio veiduose

nauja. Restorano lankytojai norėjo porto taurėmis, nors restora-

nušvito begalinis džiaugsmas. Net 6 kandidatai iš 15 atstovavo

nas šį gėrimą pardavinėjo tik buteliais ir turėjo trijų rūšių: tawny,

Skandinavijos ir Baltijos šalims. Į pusfinalį pateko ir Lenkijos bei

LBV ir vintage. Reikėjo sureaguoti ir išrinkti vieną iš jų, pagrin-

Rusijos atstovai. Kadangi someljė asociacijų veikloje dalyvau-

džiant pasirinkimą dėl vyno stiliaus ir nenusižengiant restorano

jame nuo pat pradžių, tai vienu metu jau atrodė, kad niekada

klientų aptarnavimo tradicijai. Dar viena su pastiptintais vynais

nebeateis ta diena, kai Baltijos šalys nugalės senas someljė

susijusi užduotis – pastiprinto „Malbec“ serviravimas ir derinimas

tradicijas turinčias šalis. Tačiau šiemet jos metė iššūkį visiems.

su maistu. Na ir, žinoma, paskutinė užduotis – susitikimas su

Ambicingi, darbštūs, užsispyrę jauni žmonės gali pasiekti tikslą

viešbučio šeimininku. Šis paprašo someljė patarimo, kaip laimėti

bet kurioje šalyje. Tuo labiau kad restoranų kultūra šiose šalyse

grupės vyno mėgėjų, atvykstančių į Argentiną, apgyvendinimą ir

vystosi ir tobulėja taip greitai, kad daugelis vietų jau seniai len-

maitinimą. Čia kandidatas turėjo pateikti visus viešbučio pliusus

l Naujasis pasaulio someljė čempionas ankstesnių čempionų apsuptyje.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

19

bei sukurti tiek gurmanišką, tiek kultūrinę programą. Nuostabiai

FINALO UŽDUOTYS

su šia užduotimi susidorojo Latvijai atstovaujantis Raimondas Tomsonas. Štai kiek išbandymų turėjo įveikti visi, norintys patekti į finalą! Jam artėjant, įtampa dar labiau augo, nes atrodė, kad bent pusė pusfinalio dalyvių yra tikrai lygiaverčiai. Ir štai atėjo

 Patiekti trims svečiams butelį „Moet & Chandon Extra Brut“ ir labai sauso (dry) martinio kokteilį vienam svečiui (tokio vyno nebuvo) (6 min.).

finalo diena. Argentina ūžė už savąją favoritę Paz Levinson, Japonijos žurnalistai persekiojo savuosius kandidatus, Kanados



Pateikiamos 6 vynų nuotraukos:

• „Domaine Ponsot Clos Saint Denis 1945“ • „Penfolds Grange 1990“ • „Harlan Estate 1997“ • „Gaja San Lorenzo 1997“ • „Egon Muller Sharzhofberger Auslese 2009“ • „Klein Konstantia 2000“ • Pasiūlyti patiekalų meniu ir trumpai pristatyti vyną (1 + 6 min.).

aistruoliai palaikė labai perspektyvią savo atstovę Elyse Lambert... Bet, deja, vietos tik trys. Jos atiteko švedui Jonui Arvidui Rosengrenui, Davidui Bureau (Prancūzija) ir Julie Dupouy (Airija).

Kas nutiko finale ir kas tapo penkioliktuoju geriausiu pasaulio someljė, jūs jau žinote. Juo tapo Jonas Arvidas Rosengrenas iš Švedijos. Norėčiau paminėti dar vieną Švedijos atstovą – Soreną Poloniusą, čempiono mokytoją ir trenerį. Dėl šių dviejų žmonių užsispyrimo ir sunkaus darbo Švedija šiandien gali pasigirti dar vienu pasaulio čempionu (Andreasas Larsonas juo tapo 2007 m.) metais. Latvijos atstovas Raimondas Tomsonas pasiekė ypač gerą rezultatą – jis pasaulyje septintas. Nors mes šįkart irgi pasistūmėjome į priekį (pralenkėme net pusę dalyvių), bet dar teks daug padirbėti, kad pakiltume aukščiau.

Kaip atrodė finalininkai ir nugalėtojas? Pradėsiu nuo trečiąją vietą užėmusios merginos Julie. Manau, kad antroje pasirodymo pusėje jai net fiziškai buvo sunkiau nei vaikinams, nes susikaupimas ir darbas ant scenos reikalauja daug daugiau pastangų nei įprastas vakaras restorane, savoje darbo vietoje. Dar visai neseniai pamatyti merginą someljė buvo stebuklas, o dalyvaujančią čempionate – išvis neįmanoma. Tačiau šiame konkurse dalyvavo net 4 merginos, ir visos pateko į pusfinalį! Julie jau daugelį metų gyvena ir dirba Airijoje, todėl atrodė, kad anglų kalba jai yra tokia pat artima, kaip ir prancūzų. Tačiau net ir svetur praleisti dešimtmečiai negalėjo ištrinti prancūziško merginos akcento, nors ir patrauklaus, tačiau kartais sunkiai suprantamo aplinkiniams. Julie puikiai susidorojo su praktinėmis užduotimis: tikslūs judesiai ir nė vieno nereikalingo žingsnio. Kaip darbe, taip ir scenoje labai svarbi pati aptarnaujanti asmenybė, ramus,

Pasiūlyti Grand Cru espresso kavą, kuri labiausiai tiktų su juodojo šokolado triufeliais. Prie šio derinio pasiūlyti stipriojo gėrimo ar likerio (2 min.).



 Dekantuoti „Tomero Malbec 2011“ vyno butelį (magnum) ir patiekti 6-iems asmenims (9 min.).

Iškart po patiekimo pranešama, kad vienas svečias negeria raudonojo vyno, tada jam reikia patiekti taurę „Sylvaner“ vyno (be dekantavimo, iš užsukamo butelio).  Identifikuoti 3 vynus (be aprašymo). Du vynai turi kažką bendra. Paaiškinti, kas bendra (2 min. 30 sek.).  Išsamiai aprašyti vieną vyną (3 min.).  Identifikuoti 3 vynus (be aprašymo) (3 min. 30 sek.). 

Išsamiai aprašyti vieną vyną (3 min).

 Klientas abejoja, ar pirkti dvi dėžes šio vyno. Įtikinti pirkti šį vyną (2 min.).

miela ir žavinga mergina, puikiai išmananti net tik techninę,

 8 stipriuosius gėrimus susieti su gėrimais iš duoto sąrašo (3 min.).

bet ir psichologinę savo profesijos pusę. Antrasis likęs pran-



mandagus bendravimas. To Julie tikrai netrūksta – ji be galo

cūzas Davidas Bureau yra vienas iš vyresnių ir labiau patyrusių čempionato dalyvių. Jo patirtis ir žinios niekam nekelia abejonių.

Gal kiek lėtesni veiksmai, prancūziškai angliška tartis suteikė jam solidumo, bet atėmė jaunatviškos energijos žavesį, kuriuo spinduliavo jaunesnieji kolegos. Apie Joną Arvidą kalbėti galima būtų ilgai. Neįtikėtinos žinios – nuo geografinių iki ekonominių – degustuotų vynų ir aplankytų vyninių bagažas, unikali atmintis ir nuolatinis darbas bei treniruotės suteikė šiam vaikinui šiek tiek atsipalaidavusio someljė įvaizdį. Jo nuovargį ir įtampą išdavė

Paragauti produktą, trumpai jį aprašyti ir priversti klientą apie jį svajoti (2 min.).

 Ištaisyti klaidingą vyno meniu. 8 skaidrės po tris vynus. Vienoje skaidrėje – viena klaida (1 min. skaidrei). 

Atpažinti iš skaidrių 10 objektų.

 Į 15 taurių po lygiai išpilstyti „Moet & Chandon“ butelį (magnum) (7min.).

gal tik pabalęs veidas, tačiau puikiai stresą valdančio kandidato pasirodymas scenoje buvo vertas nugalėtojo vardo: puiki anglų kalba, sistemiškas, tikslus ir aiškus žinių pateikimas auditorijai kėlė profesionalų susižavėjimą ir pavydą.

Ačiū, Argentina, kad taip nuoširdžiai mus priėmei. Ačiū Argentinos someljė asociacijos prezidentui Andresui Rosbergui už puikiai parengtą programą ir iniciatyvą.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

20

2014 metų derlius Burgundijoje Arūnas Starkus Rašant 2014 metų derliaus apžvalgą, iš Burgundijos ėmė plūsti žinios apie 2016 m. balandžio 26 ir 27 naktų šalnas. Labiausiai nukentėjo ‘Chardonnay‘ vynuogienojai, ypač žemesnėse vietose – nušalo besiskleidžiantys lapeliai ir žiedynų pumpurai, todėl tikimybė, kad vynmedžiai šiemet dar kartą išsprogs, yra labai maža. Panašu, kad 2016 metų derlius ir vėl bus mažesnis nei įprasta, ir dėl vyno trūkumo 2014-ųjų derliaus vyną pirksime daug negalvodami apie kokybę.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

21

B

urgundijoje, kaip ir visur, kur vynuogės auga ant šiaurinės savo arealo ribos, derliaus kokybė kasmet stipriai svyruoja. Jau

žinome, kad 2016-ųjų derlius bus mažesnis. 2015-ųjų raudonieji bus ypatingos kokybės, tačiau kai kurie baltieji gali stokoti rūgšties.

2013-ųjų raudonieji rūgštūs ir taniniški, o tarp baltųjų gali pasitaikyti ir neprinokusių, ir pasiekusių tropinių vaisių aromato – kokybė įvairi. 2014-ieji – ankstyvo derliaus metai. Nors po dviem savaitėmis ankstyvesnio pavasario šalta ir lietinga vasara pristabdė nokimą, sezono pabaigoje visoje Prancūzijoje vėl nusistovėjo ramūs ir saulėti orai. Vynuogės pradėtos skinti savaite anksčiau nei įprastai.

BALTIEJI Baltieji 2014-aisiais yra intensyvaus aromato. Šabli komunoje visų kategorijų vynai – klasikinių vaisiškų kvapų: „Petit Chablis“ juntamos mielės, obuoliai; „Chablis“ – obuoliai, nektarinai; „1-er Cru“ – persikai, papaja; „Grand Cru“ – ananasai, prinokusi citrina.

2014-aisiais daugelyje vynų išryškėjo ir kiek neįprastos gėliškos natos: akacijų (daugelyje vynų), džiovintų gėlių („Mouton Grand Cru“), ramunėlių („Blanchot Grand Cru“), rožių („Vaillons 1-er Cru“).

Vyndariai „Chablis“ vyne nenori ledinukų skonio, todėl fermentacija vykdoma baltajam vynui ne itin vėsioje 18–20 ⁰C temperatūroje.

Stengiantis neužmaskuoti minerališko kalkių pojūčio burnoje, nepiktnaudžiauja brandinimu ąžuolo statinėse. Iki 15 proc. „1-er Cru“ vyno brandinama nenaujose statinėse; „Grand Cru“ – 25 proc. Naujas ąžuolas naudojamas tik išskirtiniais atvejais. Kasmet iš Burgundijos pasklinda kalbos, kad „Chablis 1-er Cru“ ir „Grand Cru“ verti didesnės kainos, tačiau vartotojai pasaulyje, atrodo, dar nepasiruošę mokėti daugiau vien už išsaugotą minerališkumą.

Pietiniame Burgundijos gale Puji Fiuisė (Pouilly Fuisse) vyndariai svajoja apie vynuogynų klasifikaciją ir jai ruošiasi. II pasaulinio karo metais, kai Burgundijoje buvo įvesta klasifikacija, šiam regionui tai nebuvo aktualu, nors jo vynų kokybė prilygsta žymių šiauriau esančių kaimelių kokybei. 100 proc. geriausio „Pouilly Fuisse“ vyno beveik metus brandinama ąžuolo statinėse, taigi įgauna sviestišką, grietinėlišką tekstūrą, pakvimpa lazdyno riešutais. 2014-ųjų derliaus vyne atsiveria tropinių vaisių kvapai: ananasų, mangų, prinokusių persikų ir kriaušių. Rūgšties kiekis klasikinis. O štai apie 2013-ųjų metų vynus vyndariai pasakoja, kad vėlai skinto derliaus pradinės labai gaivios rūgšties netikėtai ėmė mažėti, teko trumpiau brandinti su mielėmis.

Merso (Meursault), Šasan Montrašė (Chassagne Montrachet) bei Piulini Montrašė (Puligny Montrachet) kaimeliuose taip pat padaryta labai sėkmingų baltųjų: gaivios rūgšties, išraiškingo aromato.

2014 derliaus metai Burgundijoje – klasikiniai baltųjų vynų su geru brandinimo potencialu metai.

skintos kiek vėliau, kai vėstančios naktys lėmė ir daugiau taninų, ir daugiau rūgšties. Plataus spektro švarūs vaisiški aromatai – nuo vyšnių, spanguolių iki juodų uogų. Niui Sen Džordžo kaimelio bendruomenė nekantriai laukia, kada čia atsiras pirmasis Grand Cru vynuogynas. Pretendentas jau žinomas – Les Saint Georges. Jo savininkai ruošiasi galimam kategorijos pakėlimui: vietoj įprastinės 30 proc. naujų ąžuolo statinių dalies vyno brandinimo metu, jie jau naudoja 50 proc. Abu ragauti vynai („Faiveley“ ir „Gilles Remoriquet“) buvo itin harmoningi ir koncentruoti, tačiau drauge gerokai kietesni, tvirtesni, uždaresni už kaimynus. Jaučiamas potencialas bręsti, šiuo metu gerti dar nedidelis malonumas. „Chambole Musigny“ vyno aromate, greta šiemet būdingų trešnių ir aronijų, juodųjų serbentų, juntamos lelijos, gėlės. „Vosne Romanee“ vynas, sekant „Domaine Leroy“ ir „Domaine Romanee Conti“, ilgiau mirkomas su žievelėmis, didesnė jo dalis fermentuojama su šakelėmis (kai kas – 100 proc.), didesnė naujo ąžuolo statinių dalis (50 proc. 1-er cru vynuogynų vynui). Todėl turime bene tauriausios išraiškos vyną su gausiais, tauriais taninais, juodų uogų ir našlaičių aromatais. „Morey Saint Denis“ – itin prieskoniški,

RAUDONIEJI Bendras 2014-ųjų derliaus įspūdis labai geras, ypač palyginus su 2013-aisiais. Išraiškingas vaisiškumas, gausūs, prinokę taninai, kurių įspūdį sustiprina gaivi rūgštis. Vyndariai galėjo panaudoti visą arsenalą priemonių struktūrai gerinti: dalį uogų fermentuoti su visomis šakelėmis, nors 2011–2013 metais daugelis vyndarių to nedarė, ilgiau mirkyti žieveles. Bendrą gana vaisišką balansą galėtų papildyti nebent kiek daugiau svarumo. „Nuits Saint Georges“ išėjo gana taniniškas ir gaivus. Uogos

savotiškai mėsingi, žemiški, tačiau švelnesnės tekstūros vynai, šiemet pasižymintys ypatingu tūriu ir ilgai išliekančiu poskoniu. Šiaurinių teritorijų – Ževrė Šamberteno (Gevrey Chambertin), Fiksos (Fixin), Marsanė (Marsannay) – vynai 2014-aisiais kvepia juodų uogų uogiene, nors kai kada juntamos dūmo, prieskoninių žolelių natos ir kiek mažiau nei įprastai taninų.

Apskritai ką tik į butelius išpilstyti 2014-ųjų raudonieji Burgundijos vynai jau yra malonios tekstūros. Panašu, kad jie bręs ir pasieks savo kompleksiškumo piką kiek greičiau, nei potencialiai struktūriški 2015-ieji.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

22

Sąlygos Šampanės kilimui palankios Rasa Starkus Apie tai, kas vyksta Šampanėje, kalbėjausi su įvairaus stambumo šampano gamintojais, skirtingo klimato šalių rinkų atstovais, įvairaus dydžio importuotojais bei šampano mėgėjais. Jei reikėtų vienu sakiniu apibendrinti tai, ką išgirdau, sakyčiau, kad šampano rinka klesti.

S

varbi žinia: visų Šampanės gerbėjų džiaugsmui, šis regio-

teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kitai pusei toks bendradarbiavimas

nas, kalvos, namai ir rūsiai 2015 m. buvo paskelbti UNESCO

užtikrina kasmetes pajamas. Šiuo metu Šampanėje priskaičiuo-

pasaulinio paveldo dalimi. Seniai šito laukėme, nes tai unikalus

jama 15 800 vynuogių augintojų. Dalis jų nuo seno patys darė

kraštas, kuriame neįtikėtiną sinergiją sukuria istorija, asmenybės,

šampaną, išsikovojo pripažinimą už savo kokybę ir stabilumą.

jų vertybės ir darbas bei gamta.

Vynuogių augintojų šampanas labai išpopuliarėjo per pastaruo-

Šampanėje vyno pramonės struktūra yra kiek skirtinga

sius penkerius metus, kai staiga pagausėjus kelionių į Šam-

nei kituose regionuose. Čia vyno gamintojai skirstomi į kelias

panę, daugelis pamatė, kad vietinėse parduotuvėlėse galima

grupes.

nusipirkti šampano už gana nedidelę kainą ir taip paragauti šio karališko gėrimo, kuris dažnai neįkandamas burbulų mėgėjui.

VYNUOGIŲ AUGINTOJAI. Vynas prasideda nuo vynuogynų,

Tačiau žinant, kad ne visų augintojų pagaminto gėrimo kokybė

kurie Šampanėje dažniausiai priklauso ne tiems, kas padaro

kasmet pastovi, kilo pavojus, kad gali būti iškreiptas supratimas

galutinį produktą, bet vynuogių augintojams, kurie yra pa-

apie šampano kainą bei kokybę – tai turėtų neigiamos įtakos

grindiniai daugelio garsių šampano namų tiekėjai. Šimtame-

šampano filosofijai, nusistovėjusiai pardavimo strategijai bei

tės šampano namų ir vynuogių augintojų sutartys užtikrina

didžiųjų namų pardavimui. Pastarųjų metų statistika parodė, kad

ilgalaikę abipusę naudą. Viena pusė gauna derlių, kurį ji turi

Prancūzijoje vynuogių augintojų šampanas sudarė 33 proc. viso

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

23

šampano prekybos apimties ir 31 proc. vertės, taigi, sumažėjo beveik 5 proc. nuo 2006 m. Kitose ES šalyse augintojų šampanas sudaro tik 5,2 proc. prekybos apimties ir 4,7 proc. vertės, čia augimas per dešimtmetį – tik 0,3 proc. Kad ir kaip būtų keista, augant susidomėjimui, stabilios išliko Didžiosios Britanijos, Švedijos ir Vokietijos rinkos – atitinkamai 1,6 proc., 5,6 proc. ir 3,2 proc. augintojų šampano eksporto. Atrodo, kad Azijos, pirmiausia Japonijos, rinkos pamažu grįžta prie didžiųjų šampano namų. O štai į JAV, Kanadą augintojų eksportas išaugo beveik 3 proc. – iki 5,2 proc.

KOOPERATYVAI. Kai kurie vyndariai ir vynuogių augintojai jungiasi į kooperatyvus ir naudodamiesi bendra įranga pagamina šampaną tiek kooperatyvo, tiek savo vardu. Kokybė gali būti ir labai gera ir pusėtina. Viskas priklauso nuo narių. Tačiau taip vyndariai gali sutaupyti savo kaštų ir pasiūlyti vyno mėgėjams šampano už patrauklią kainą. Tokių kooperatyvų Šampanėje veikia 150. Dalis jų yra plačiau žinomi ir pripažinti, kiti dar tik atrandami eksporto rinkose ar labiau žinomi tarp vietinių vartotojų. ŠAMPANO NAMAI. Didieji namai pagal savo gamybos apimtį ir vertę sudaro didžiausią dalį Šampanėje. Kai kurie iš jų vynuoges superka, dalis turi ir savo vynuogynus. Šampanėje šiandien veikia 300 šampano namų. Dažniausiai jie siejami su įspūdingomis šalių, šeimų istorijomis, bendrais prekybiniais saitais, šeimų palikuonių turto dalybomis ir panašiai. Būtent jų padaryti vynai sudaro didžiausią eksporto dalį. Įdomu, kad pastaraisiais metais didžiųjų šampano namų pardavimo apimtis išaugo 3,4 proc. ir pasiekė 2011 metų lygį – 223 549 000 butelių. Tačiau dar įdomiau, kad būtent eksporto rinkose ir būtent ES šalyse padidėjo prestižinių cuvee poreikis, o tai padidino eksporto vertę dar 5 proc.

Kurį laiką galima buvo justi garsiai neišsakytą didžiųjų priekaištą garsiesiems vyno kritikams bei žinovams, pripažintiems someljė, kad jie ėmė labiau domėti mažaisiais vynuogių augintojais, nežiūrint to, kad garsieji šampano namai į juos investavo, ugdė ir lepino juos degustacijomis bei kelionėmis. Tačiau geras mokytojas visada atleidžia mylimiems mokiniams, kai šie pas jį sugrįžta. Garsieji vyndariai priims visus, vėl panorusius paragauti išskirtinio ir tobulo skonio.

Pagrindinės šampano vartotojų rinkos išliko Didžioji Britanija (per 34 mln. butelių), JAV (20 mln.), Vokietija (11,9 mln.), Belgija (9,2 mln.) ir Australija (8,1 mln.). Kalbant apie Baltijos šalis, lietuviai atsilieka nuo latvių ir estų: 2015 m. į Lietuvą buvo importuota 180 327 šampano butelių. Tačiau reikia pastebėti, kad mes importuojame daugiau prestižinio ir derliaus metais pažymėto šampano bei turime didesnę prekės ženklų įvairovę.

Skandinavijoje pirmauja Švedija (2,92 mln.), o Azijoje daugiausiai šampano vartoja Japonija (11,7 mln.). Šampano gamintojų pajėgumas auginti vynuoges ir daryti šampaną yra stabilizavęsis. Per metus pagaminama apie 312 mln. butelių (2015 m. duomenys). Prancūzijos rinka ir eksportas vis auga, atsiranda naujų rinkų. Pirmieji 2009 metais pradėtos Šampanės teritorijos plėtros rezultatai bus matomi dar po gerų 10 metų, nes šį procesą vis dar gaubia tyli politinė, ekonominė bei teisinė paslaptis. Apie tai niekas nenori kalbėti. Todėl džiaukimės šia diena ir tuo, ką pajuntame atkimšę tiek šviežio ir gaivaus, tiek subrendusio šampano butelį.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

24

Kalifornija

Senų ‘Zinfandel‘ vynuogynai Sonomoje Arūnas Starkus

Tie, kas nori savo akimis pamatyti gyvą vyndarystės istoriją, turėtų aplankyti Kaliforniją ar Australiją. Lyginant su Europa, ten tikras šimtamečių vynuogynų rojus. Australijoje geriausiai išsilaikę ‘Shiraz‘, Kalifornijoje – ‘Zinfandel‘ vynmedžiai. Iš pastarųjų derliaus šiandien daromas įspūdingas vynas.

l 128 metų senumo ‘Zinfandel‘ vynmedžiai VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Kalifornija

l Shelby Perkins ‘ZINFANDEL‘ IR GIMINAIČIAI Į JAV ‘Zinfandel‘ atvežtos XIX a. pr. kartu su Austrijos

l Lytton Springso vynuogyno schemoje kiekviena spalva žymi kitą vynuogių veislę. Tarp šimtamečių vynmedžių rasti ir 2 ‘Pinot Noir’ krūmeliai.

SHELBY PERKINS – LIETUVIŠKŲ ŠAKNŲ TURINTI VYNDARĖ Kalifornijoje daugiausia senųjų ‘Zinfandel‘ vynmedžių auga

imperatoriška ‘Schönbrunn’ vynmedžių kolekcija iš Vienos. 1820

Sonomos slėnyje. Regiono žemėlapyje dėmesį patraukia Rusų

m. pirmąkart ši veislė minima JAV. Vynuogynų plotai Kaliforni-

upė (Russian River), kurios vardu pavadinta ir viena iš Sonomos

joje sparčiai išaugo per Aukso karštligę 1848–1855 metais. 1967

vyndarystės zonų. Rusai savo vardą čia paliko prieš du šimtus

m. pradėta aiškintis, ar tik ‘Zinfandel‘ nėra ta pati veislė kaip

metų, iš Aliaskos atplaukę medžioti jūros ūdrų ir 1812 m. paso-

‘Primitivo‘. 1975 m. įrodyta, kad tai tos pačios vynuogės, nors

dinę pirmąjį vynuogyną. 1817 metais upė vadinta Slavianka. Tai

1985 metais JAV Alkoholio, tabako ir ginklų biuras uždraudė

pačiai Rusijos imperijai priklausiusiame Panevėžyje gyveno vyn-

šalies teritorijoje itališkas ‘Primitivo‘ vynuoges vadinti ‘Zin-

darės Shelby Perkins proprosenelis Aleksandras Kvietkauskas.

fandel‘. 1994 m. tapatumas įrodytas DNR analizės būdu. 2001

Jo sūnus Antanas su žmona Amerikoje atsirado XX a. pradžioje.

metais atrasta, kad ‘Zinfandel‘ genotipas sutampa su ‘Crljenak

Shelby motina – viena iš Antano dukterų.

Kaštelanski‘. Vėliau šioms vynuogėms pritaikytas seniausiai

25

Shelby Perkins vynu susidomėjo nusprendusi mesti

žinomas pavadinimas – ‘Tribidrag‘, graikiškai reiškiantis tą patį,

teisininkės karjerą valstybinėje JAV tarnyboje. Išsinuomojo namą

kaip ir itališkai – „anksti sunokstanti“.

su vynine Sonomoje greta Hildsburgo (Healdsburg), susirado

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

26

Kalifornija

l Hildsburgo pakraštyje 1881 m. įkurta parduotuvė veikia iki šiol 128 metų senumo ‘Zinfandel‘ plotelius Teldeschi‘o ir Pastericko vynuogynuose Sausosios upės slėnyje (Dry Creek Valley) ir pradėjo gaminti vyną. Istoriškai neįkainojamo vyno „Perkins Harter The Weight Old Wine Zinfandel“ padaroma vos 1500 butelių, nes vynuogyno savininkas, iš kurio vynuoges perka Shelby Perkins, dalį derliaus pagal seną tradiciją už simbolinę kainą parduoda vietinėms šeimos, kad jos pasidarytų naminio vyno.

‘Zinfandel‘ vynuogės mėgsta sausą dirvožemį. Sausosios upės slėnyje jos auga geležies gausioje akmeningoje vulkaninėje dirvoje. Sonomoje vasarą nedaug kritulių, aukštesnėse vietose nuo Ramiojo vandenyno pučia vėsus vėjas, o žemesnėse rytais nuo San Francisko įlankos ir Rusų upės užslenka rūkas, užstojantis vynuogynus nuo priešpiečio saulės. Čia vasarą dienos temperatūra retai pakyla aukščiau 28 ⁰C, o žiemą naktimis laikosi apie 8 ⁰C. Tokiomis sąlygomis vynuogės tiesiog tarpsta. Nenuostabu, kad senų vynuogynų savininkai linkę atsisakyti herbicidų, pesticidų ir pereiti į ekologinės ar net biodinaminės vynuogininkystės stovyklą.

Shelby vyną ragaujame senų vynmedžių apsuptyje. Lietinguoju žiemos laikotarpiu jie panašūs į keistai išsišakojusius juodus nuodėgulius. Nesitiki, kad pavasarį kiekvienas iš jų 1 ­ 29-ąjį kartą iš oro, saulės, vandens ir šiek tiek mineralinių medžiagų išaugins ir sunokins tris keturias kekes juodų uogų, kvepiančių gervuogėmis, trešnėmis, rožėmis ir saldymedį primenančiais prieskoniais. Ragauti vyną vynuogyne – duoklė gamtai ir istorijai. Nors sąlygos nėra patogios vyno analizei, ją atstoja dar svarbesni, laiką, žmogišką bendrumą ir gamtos virsmų stebuklą jungiantys suvokimo lygmenys.

„RIDGE VINEYARDS“ – KLASIKINIS KALIFORNIJOS GAMINTOJAS „Ridge Vineyards“ vardas pasauliui tapo žinomas po 1976 metų Paryžiaus degustacijos: 1971 m. derliaus vyninės vynas „Monte Bello“ liko antras iš Kalifornijos po „Stags Leap“, ir nusileido tik 1970 m. derliaus „Mouton Rothschild“, „Montrose“ ir „Haut Brion“. 2006 metais degustuojant tuos pačius vynus, „Monte Bello“ jau buvo neabejotinas lyderis – geriausias 8 dešimtmečio pradžios vynas pasaulyje! Vynas „Monte Bello“ iš ‘Cabernet Sauvignon‘ (dominuoja), ‘Merlot‘, ‘Cabernet Franc‘, ‘Petit Verdot‘ daromas ne Sonomoje, o Šventojo Kryžiaus kalnuose (Santa Cruz Mountains), į pietus nuo San Francisko. O štai Sonomoje „Ridge Vineyards“ turi keletą labai senų vynuogynų, kuriuose ‘Zinfandel‘ auga kartu su kitomis vynuogėmis: Liton Springso (Lytton Springs) vynuogynas, pasodintas 1901 ir 1910 metais: ‘Zinfandel’ su šiek tiek ‘Petite Sirah’, ‘Carignane’, ‘Mataro‘ (‘Mourvèdre)’, ‘Grenache’. XIX a. pabaigoje šioje vietoje kapitonas Williamas Littonas įrengė šaltinius ir viešbutį San Francisko gyventojams, atvykstantiems nusipirkti vandens. „Ridge“ vyną čia daro nuo 1972 m., o vynuogyną su vynine įsigijo 1991 m.

Greizervilio (Greyserville) vynuogynas, pasodintas 1890 m.: 60 % ‘Zinfandel’, 24 % ‘Carignane’, 12 % ‘Petite Sirah’, 4 % ‘Mataro’.

Leo ir Evelyn Trentadue kadaise pardavė „Monte Bello“ vyninę „Ridge“ steigėjams. Nuo 1966 m. „Ridge“ perka vynuoges ir iš Trentadue šeimai priklausančios Sonomos rančos ir daro Greizervilio vynuogyno vyną.

Bukinjani rančos (Buchignani Ranch) vynuogyno pirmieji sodinukai pasodinti 1927 m., baigtas sodinti 5-ame dešimtmetyje: 5,3 ha ‘Carignane’, 2,3 ha ‘Zinfandel’, 0,5 ha ‘Zinfandel’ su ‘Carignane’.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Kalifornija

Karmaiklo (Carmichael) vynuogynas: 2,9 ha ‘Zinfandel’,

derlingi. Geriausiais metais jie subrandina 3–5 tonas uogų iš

pasodinti 1900 m. Ranča XIX a. vidury priklausė Archibaldui

1 ha�. Svarbiausia, kad jie suteikia vynui ypatingos koncen-

Carmichaeliui. „Ridge“ daro čia vyną nuo 2000-ųjų.

tracijos ir aromatų įvairovės, tik seniems vynmedžiams būdingo

Madzoni namų rančos (Mazzoni Home Ranch) vynuogynas:

minerališko prieskonio. Uogos prinoksta labai gerai, taigi 14–15

1900 m. pasodinti 3,9 ha ‘Zinfandel’, ‘Petite Sirah’, ‘Carignane’

proc. alkoholio laikoma norma. Nuo seno ‘Zinfandel‘ buvo

mišinio. Giuseppe Mazzoni ir jo keturiolikmetis šešuras Abramo

sodinamos kartu su kitų veislių vynuogėmis, todėl kiekvieno

Trusendi atvyko į JAV 1898 m. , padirbėjo metus Šveicarijos italų

vyno stilių dažniausiai lemia šalia augančios vynuogės. Greta

kolonijos kooperatyve Kalifornijos miestelyje Astyje ir 1899 m.

‘Zinfandel‘ būdingų gervuogių, aviečių, prinokusių slyvų, trešnių

nusipirko kelių hektarų sklypą šlaite, žvelgiančiame į Aleksande-

aromatų, ‘Carignane‘ duoda pirmapradžio kaimiškumo, ‘Petit

rio slėnį. 1910 m. čia jau stovėjo vyninė

Syrah‘ – žemiškumo ir taninų, ‘Alicante Bouschet‘ – gėlių, lelijų

Pagani‘o vynuogynas, pasodintas 1890–1914 m.: 12 ha ‘Zin-

natų, minkštesnės tekstūros.

fandel’ ir ‘Petite Sirah’ bei šiek tiek ‘Mataro’ ir ‘Alicante Bouschet’..

Siekiant visiško susiliejimo su istorija ir vietiniu terroir, Lytton

Hukerio upės (Hooker Creeko) vynuogyne 1888 m. pasodinti

Springse įsikūrusi vyninė „Ridge“ pastatyta iš vynuogyno molio,

2 ha ‘Zinfandel’ ir šiek tiek ‘Petite Sirah’ ir ‘Alicante Bouschet’.

smėlio ir šiaudų. Ji naudoja saulės energiją ir vėsinama tik nak-

Žemės plotą Josephas Hookeris ir Williamas Shermanas 1854 m.

ties oru. Nejautriam skaitytojui toks sprendimas gali pasirodyti

nupirko iš generolo Vallejo. 1863 metais J. Hookeris vadovavo

gryna romantika. Tačiau analogiški eksperimentai vyksta „Do-

Potomaco armijai pilietiniame kare.

maine Leflaive“ – pirmaujančiame Burgundijos ūkyje. Geriausi

Benito Dusi‘o rančos vynuogyne 1923 metais pasodintos vien tik ‘Zinfandel’. Vynuogynas yra Paso Robleso regione, į pie-

27

gamintojai yra pasiekę tokį kokybės lygį, kad jo kėlimui ieško itin subtilių ir kiekybiškai sunkiai įvertinamų būdų.

tus nuo San Francisko. Šimtamečiai vynmedžiai, nors atrodo įspūdingai, nėra

VYNAS

APRAŠYMAS

ĮVERTINIMAS

Ridge East Bench Zinfandel 2013

Ryškus aviečių, spanguolių, erškėtrožių uogienės, saldžių prieskonių, pipirų, vanilės aromatas. Labai gaivus ir gana taniniškas (su saldžiais ąžuolo taninais). Uogos jau buvo pradėjusios džiūti. 12 mėn. amerikietiško ąžuolo (iš Minesotos) statinėse (20 % naujų).

93

Ridge Kate Hill Zinfandel 2012

Gervuogės, juodos uogos: vulkaninis dirvožemis suteikia daugiau aromato, šiek tiek Provanso prieskonių krūmų natelių. Gaivus, labai vaisiškas, svarus, galingas, ryški ąžuolo statinių įtaka. 14 mėn. amerikietiško ąžuolo statinėse (20 % naujų). 86 % ‘Zinfandel‘, 14 % ‘Petite Sirah‘.

92

Ridge Pagani Ranch Zinfandel 2012

Kvepia mangais, saldžiais prieskoniais, vanile, papajomis, cinamonu. Vidutinių taninų, gaivus ir itin ilgo poskonio. Minerališkas. 14 mėn. amerikietiško ąžuolo statinėse (25 % naujų). 90 % ‘Zinfandel‘, 9 % ‘Alicante Bouschet‘, 1 % ‘Mataró‘ (‘Mourvèdre‘).

91

Ridge Lytton Springs 2013

Kvepia vyšniomis, raudonomis uogomis, saldymedžiu, slyvomis, vanile. Vidutinių taninų, gaivus, labai vaisiškas, svarus ir itin ilgai išliekančio poskonio. Saldi ataka. 14 mėn. amerikietiško ąžuolo statinėse (25 % naujų). 74 % ‘Zinfandel‘, 16 % ‘Petite Sirah‘, 8 % ‘Carignane‘, 2 % ‘Mataró‘ (‘Mourvèdre‘).

94

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

28

Burgundija

2014 metų

Corton-Charlemagne Grand Cru derliaus apžvalga Arūnas Starkus

Kortono kalnas – didžiausias Burgundijos Grand Cru masyvas (160,19 ha). Čia su Corton-Charlemagne Grand Cru nuoroda gaminami baltieji, o su Corton Grand Cru – daugiausia raudonieji, dažniausiai nurodant ir atskiro plotelio (pranc. climat) pavadinimą.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Burgundija

C

orton-Charlemagne vynuogynas žinomas nuo 775 metų,

humuso gausaus klintmolio, kurio spalva varijuoja nuo geltonos

kai imperatorius Karolis Didysis (Charlemagne) padovanojo

iki rudos. Žemiau šlaite esančiame Kortone raudonosios ‘Pinot

jį šv. Andošo Soljiečio religinei bendruomenei. Nuo 1937 metų

Noir‘ auga ant raudono atspalvio dirvos, gausiai nusėtos rudų

„Corton-Charlemagne Grand Cru“ daromas tik kaip baltasis

kalkakmenio akmenukų.

vynas iš ‘Chardonnay‘.

Vynas beveik visada fermentuojamas ąžuolo statinėse ir

56,61 ha apeliacija apima viršutinę (280–330 m. virš jūros

brandinamas jose iki 18 mėn. Naujų statinių dalis svyruoja nuo

lygio) Kortono kalno stačių (20–23 °) šlaitų dalį, atgręžtą į piet­

15 iki 50 proc. Tipiški aromatai: keptų obuolių, citrusinių vaisių,

ryčius, pietus ir vakarus. Apeliacija kelis kartus buvo didinama,

ananasų, žaliosios citrinos, imbiero, cinamono, titnago, paparčių.

įtraukiant pietrytinius ir šiaurvakarinius (dalis En Charlemagne)

Tauriai bręsta 25–30 metų.

šlaitus. Todėl dabar ne visi vynai yra aukščiausios kokybės. Ape-

2014 metai po šiltos žiemos prasidėjo dviem savaitėmis

liaciją dalijasi trys komunos: Aloxe-Cortonas (Le Charlemagne –

ankstyvesniu nei įprasta žydėjimu. Vėsi, lietinga vasara pristabdė

apeliacijos centras), Pernand-Vergelessesas (En Charlemagne) ir

sirpimą, padėjo išlaikyti gaivią rūgštį ir dominuojančius citrusi-

Ladoix-Serrigny (Pougets, Corton, Languettes, Basses Mourottes,

nių vaisių aromatus. Dažnai pūtęs šiaurės vėjas neleido užsi-

Hautes Mourottes).

veisti puviniui. Saulėtas ir šiltas oras nusistovėjo nuo rugpjūčio

Šiame Grand Cru vynuogyne Juros periodo (145 mln.

vidurio, tačiau gražiu rugsėju vyndariai nespėjo pasidžiaugti, nes

metų senumo) geologinis sluoksnis sudarytas iš kalkakmenio

mėnesio pradžioje ‘Chardonnay‘ jau buvo prinokusios, tad teko

ir klintmolio (mergelio), padengtas plonu sluoksniu molio ir

vynuoges skinti savaite anksčiau nei įprastai.

VYNAS

29

VYNAS

APRAŠYMAS

BALAI

Bonneau du Martray Corton-Charlemagne 2014

Intensyvus obuolių, nektarinų, greipfrutų kvapas, įrėmintas ąžuolo vanilės ir gaivios rūgšties struktūroje. Vaisiškas, taurus ir ilgai trunkantis poskonis.

95

D’Ardhuy Corton-Charlemagne 2014

Tyras persikų, medaus, citrinos aromatas. Gaivus, taurus ir kompleksiškas. Puikus balansas.

95

Francoise Andre Corton-Charlemagne 2014

Minerališkas, sodrus, geriamas. Prinokusių citrinų, žemės riešutų, vaistažolių, persikų, vanilės choras.

95

Jean Pierre Maldant Corton-Charlemagne 2014

Vaisiškas: ananasai, melionai, žalios slyvaitės, citrinos, vanilės ir sviesto natos.

Gaivus, tiesus.

95

Laleure-Piot Corton-Charlemagne 2014

Intensyvus vaisiškas persikų, citrinos aromatas ir grietinėlė, vanilė. Svarus ir gaivus, su tauriais ąžuolo taninais.

95

Louis Jadot Corton-Charlemagne 2014

Subalansuoto skonio ir aromato. Kvepia persikais, lazdyno riešutais, vanile, sviestu.

Gaivus, svarus, ilgai trunkančio poskonio. Verta pabrandinti.

95

Louis Latour Corton-Charlemagne 2014

Prinokusių persikų, ananasų, papajos aromatai sumišę su grietinėle, vanile, saldžiais prieskoniais. Svarus, „apskritas“, ne itin rūgštus ir labai ilgai trunkančio poskonio.

95

Albert Bichot – Domaine du Pavillon CortonCharlemagne 2014

Persikų kompoto, citrinų tartaletės, svarainių, sviesto, vanilės aromatas.

Grietinėliškas, taurus, ilgai trunkančio skonio vynas.

94

Antonin Guyon Corton-Charlemagne 2014

Tropinių vaisių, ananasų, kriaušių, apelsinų aromatas. Harmoningas ir ilgai trunkančio poskonio.

94

Bertagna Corton-Charlemagne 2014

Citrinų, tropinių vaisių ir vanilės aromatas. Burnoje minerališkai sūrus ir labai gaivus.

94

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

30

Burgundija

VYNAS

VYNAS

APRAŠYMAS

BALAI

Capitain-Gagnerot Corton-Charlemagne 2014

Dūmų, džiovintų kriaušių, apelsinų, fermos natelės. Intensyvus, kiek taniniškas burnoje. Vidutinės trukmės poskonis.

94

Compte Senard Corton-Charlemagne 2014

Kvepia dūmu, vanile, mangais, persikais. Svarus, vaisiškas ir kompleksiškas burnoje.

94

Earl Philippe et Etienne Delarche CortonCharlemagne 2014

Kvepia dūmu, žemės riešutais, prinokusiomis citrinomis, kreida. Burnoje minerališkai sūrus, ilgai trunkančio skonio.

94

Faiveley Corton-Charlemagne 2014

Kvepia prinokusiais vaisiais, medumi, dūmu, greipfrutais, citrinomis. Burnoje gaivus, obuoliškas ir dūmiškas.

94

Gaston et Pierre Ravaut Corton-Charlemagne 2014

Minerališkai sūrus, kvepia paprastomis ir žaliosiomis citrinomis, žaliais nektarinais.

Intensyvus, vaisiškas burnoje.

94

Joseph Drouhin Corton-Charlemagne 2014

Klasikinis intensyvus stilius: citrina, grietinėlė, žemės riešutai, vanilė. Burnoje svarus, prieskoniškas, ryški ąžuolo įtaka.

94

Maurice Chapuis Corton-Charlemagne 2014

Vaisiškas: persikai, nektarinai, bananai, akacijos, citrina. Harmoningas, ne per rūgštus.

94

Chevalier Corton-Charlemagne 2014

Dūmas, ąžuolas, kava, kokosas ir balti vaisiai. Vidutinio gaivumo. Taurus, ąžuoliškas.

93

Clos de la Chapelle Corton-Charlemagne 2014

Citrinų, žaliųjų citrinų, apelsinų, pasiflorų ir grietinėlės, sviesto, vanilės aromatas.

Labai gaivus ir kiek ąžuoliškas.

93

Dublere Corton-Charlemagne 2014

Prieskoniškas: žemės riešutai, nukritę lapai, grietinėlė ir citrina. Burnoje juntama ąžuolo taninų tekstūra.

93

Dubreuil-Fontaine Corton-Charlemagne 2014

Žaliosios citrinos, žemiškumas, pagrindas – vanilė ir saldūs prieskoniai.

93

Follin Arbelet Corton-Charlemagne 2014

Vaisiškai kvapnus: akacijos, medus, citrinos. Grietinėlė ir vanilė. Labai gaivus.

93

Henri et Gilles Buisson Corton-Charlemagne 2014

Klasikinis prinokusių citrinų, akacijų, persikų ir saldžių prieskonių aromatas. Intensyvus, savotiškai saldus burnoje.

93

Jonathan Bonvalot Corton-Charlemagne 2014

Klasikinis citrusinių vaisių ir vanilės aromatas. Gaivus.

93

Maillard Pere et Fils Corton Blanc 2014

Gėliškas ir vaisiškas: citrinos, kriaušės, bananai bei ąžuolo vanilė. Vaisiška pabaiga.

93

Miche Voarick Corton-Charlemagne 2014

Kvepia karamele, bananais, papajomis, gėlėmis. Ilgai trunkantis poskonis su ąžuolo taninų karstelėjimu.

93

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Burgundija

VYNAS

VYNAS

APRAŠYMAS

BALAI

Michel Juillot Corton-Charlemagne 2014

Persikų, vanilės ir citrusinių vaisių aromatai. Švelni rūgštis, ąžuolo vanilė.

93

Patrick Javillier Corton-Charlemagne 2014

Tropinių vaisių, kriaušių, slyvų ir lazdyno riešutų aromatai. Labai gaivus burnoje.

93

Pierre Marey et Fils Corton-Charlemagne 2014

Saldžių prieskonių, vanilės, persikų aromatai. Sausas, taurus ir subalansuotas.

93

Rapet Pere et Fils Corton-Charlemagne 2014

Gaivus citrinų, greipfutų ir vanilės aromatas. Plieninė rūgštis, ilgai trunkantis poskonis.

93

Chateau Genot-Boulanger CortonCharlemagne 2014

Obuolių, žaliųjų citrinų aromatas. Grietinėliška, ąžuolo įtaką patyrusio vyno tekstūra. Ilgai trunkantis poskonis.

92

Comte Senard Corton Blanc 2014

Gaiviai kvepia citrinomis, žaliosiomis citrinomis, vanile, kriaušėmis. Vaisiškas, ąžuolo sutaurintas. Gaivus.

92

Bouchard Pere et Fils Corton-Charlemagne 2014

Riešutinio stiliaus su prinokusių persikų natomis. Vidutinė rūgštis, svarumas ir poskonis.

91

31

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

32

Burgundija

Raudonasis Kortono vynas Rasa Starkus

Suprasti Burgundiją ir prisiminti visus jos vynuogynus nėra lengva. Šiandien galiu prisipažinti, kad gailiuosi jų neišmokusi prieš 20 metų, nes atrodo, kad nebeišmoksiu niekada. Nors šiame regione karaliauja tik kelios vynuogių veislės (daugiausia ‘Pinot Noir‘, ‘Chardonnay‘ ir ‘Aligote‘), tačiau dirvožemių gausa, vynuogynų ekspozicijos, pasiskirstymas ir klasifikacija viską sudėlioja į tokį sudėtingą žemėlapį, kad burgundiško vyno mėgėjui nėra lengva suprasti ir tuo labiau išsirinkti vyną. Vienas sudėtingesnių – Kortono masyvas.

N

uo pietryčių iki pietvakarių puslankiu aplink Kortono

nes. Kiekvienas pasižymi jam būdingomis savybėmis, nuo kurių

(Corton) kalną išsidėstę vynuogynai visą dieną geria

priklauso ir vyno savybės bei kokybė.

saulės spindulius. Didžiausias Burgundijos raudonųjų vynuogių

Raudonieji vynai „Corton Grand Cru“ yra kompleksiški, tvirtų

Grand Cru skeptikus verčia abejoti ar galima tokio dydžio plote

taninų, pripildantys burną minerališkų ir vaisiškų aromatų bei

užtikrinti aukščiausią vynuogių kokybę. Etiketėje visuomet

skonių. Dažnai juntama galingesnė stipriau skrudinto ąžuolo

nurodoma Corton Grand Cru apeliacija, tačiau vyndariai dažniau-

nata. Kadangi jauni vynai būna itin tvirtos tekstūros, juos reikėtų

siai pažymi ir plotelį (pranc. climat, lieux-dit), kuriame kokrečiai

10–12 metų brandinti. Tačiau šiais metais pastebėjau vieną įdo-

vynuogės yra auginamos. Tokių sąrašas netrumpas: Basses

mų dalyką – išsiskyrė vyndarių kartų stilius. Kuo vyresnis vynda-

Mourottes, En Charlemagne, Hautes Mourottes, La Vigne-au-Saint,

rys, tuo atviresnius ir jau geriamus vynus jis gamina. Paragavau

Le Charlemagne, Le Clos du Roi, Le Corton. Le Meix Lallemand,

gal 50 tų pačių metų derliaus raudonųjų „Corton Grand Cru“ ir

Le Rognet ir Corton. Les Bressandes. Les Chaumes, Les Chaumes

aiškiai pajutau, kad vienus vynus galima pirkti ir vartoti jau da-

et la Voierosse, Les Combes, Les Fiètres, Les Grandes Lolières, Les

bar, o kitus nusipirkus galima palaikyti ateičiai. Vyresnioji karta

Grèves, Les Languettes, Les Maréchaudes, Les Meix, Les Moutottes,

nebelaukia, jie džiaugiasi gyvenimu čia ir dabar. Išmintinga.

Les Paulands, Les Perrières, Les Pougets, Les Renardes, Les Vergen-

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Burgundija

VYNAS

APRAŠYMAS

BALAI

Bruno Colin Corton Renardes 2014

Pagarsėjęs elegantiškuoju „Chansagne Montrachet“, Bruno padarė raudonąjį „Grand Cru“. Saldymedžio, prinokusių vyšnių kvapas, tobulas sultingų, prinokusių taninų ir rūgšties balansas. Nuostabus gerti dabar.

95

Maillard Pere et Fils Corton Renardes 2014

Subtilaus prinokusių šilauogių aromato, tvirtos struktūros, jaunatviškų taninų minerališkas vynas. Poskonyje – „Pinot“ būdinga kaimo nata.

94

Françoise Andre Corton Renardes 2014

Kompleksiškas juodų miško uogų aromatas. Jauno vyno tvirti, bet prinokę taninai, aksominė faktūra glosto gomurį. Puikus, elegantiškas balansas. Galima mėgautis jau šiandien.

93

Des Croix Corton Les Grèves 2014

Prieskoniški vyšnių, slyvų ir serbentų aromatai, aiškiai juntamos mėtos. Poskonyje atsiveria kavos ir saldžių prieskonių natos.

93

Maurice Chapuis Corton Perrières 2014

Švelniai vaisiškas raudonų uogų aromatas. Burnoje juntamas šviežiai maltų juodųjų pipirų aitrumas ir minerališkumas. Daug tvirtų, prinokusių taninų. Sultingas skonis, ilgai trunkantis vaisiškas poskonis. Tvirtas balansas.

93

Louis Latour Corton Clos du Roi 2014

Juodų uogų, aronijų aromatas. Ąžuolas suteikia vynui saldymedžio, marmelado skonio. Daug prinokusių taninų, kuriuos papildo skalsi rūgštis.

92

Bertagna Corton les Grandes Lolieres 2014

Intensyvus juodų uogų, prinokusių trešnių, stipriau skrudinto ąžuolo kvapas. Šviežiai maltų pipirų, minerališkas, kompleksiškas, ilgai išliekantis poskonis.

92

Chevalier Corton Rognet 2014

Stipriau skrudinto ąžuolo įtaka pradžioje kiek užgožia vėliau atsiskleidžiančius prinokusių trešnių ir kavos aromatus. Prinokusios rūgšties ir galingų taninų ataka. Ilgas, kiek baravykus primenantis poskonis.

91

Henri et Gilles Buisson Corton les Renardes 2014

Ryškus žibučių, juodos žemės kvapas. Kiek vėliau išlenda juodų uogų, slyvų kvapai. Poskonyje juntamos odos ir vario natos. Ilgas kompleksiškas poskonis.

91

33

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

34

Pjemontas

Barolo vynuogynų klasifikavimo intrigos Ilja Šarov

Dabartiniai Barolo apeliacijos kontūrai susiformavo dar XIX amžiaus pabaigoje, kai apeliacijos šerdį sudarė penki miesteliai – Barolas (Barolo), La Mora (La Morra), Kastiljonė Faletas (Castiglione Falletto), Seralunga d‘ Alba (Serralunga d‘ Alba) ir Monfortė d‘ Alba (Monforte d‘ Alba), kuriuose ir dabar pagaminama apie 90 proc. barolo.

l Cerrati ir Braglio vynuogynai žemiau Seralunga d‘ Albos kaimelio BAROLO APELIACIJOS RAIDA IR DABARTIS XX amžiaus pradžioje ne be senbuvių pasipriešinimo istorinę barolo vyndarystės teritoriją papildė nedideli plotai Grinzanės

dirba apie 950 augintojų, taigi vidutinis Barolo ūkio dydis yra vos 2 hektarai.

Kavuro (Grinzane Cavour) ir Novelo (Novello), vėliau Verduno

Kad geriau įsivaizduotume barolo vyndarystės mastą,

(Verduno), Diano d‘ Albos (Diano d‘ Alba), Rodžio (Roddi) ir

verta žinoti, kad Barolas yra beveik tris kartus didesnis, nei 700

Kerasko (Cherasco) gyvenvietėse, tad šiuo metu barolas yra

ha ploto užimantis Barbareskas (Barbaresco), o kitos žymios

daromas vienuolikoje komunų. Oficialios ribos pirmą kartą buvo

Toskanos apeliacijos – Brunello di Montalcino DOCG – plotas

nustatytos 1934 metais, nors DOC statusas barolui buvo suteik-

siekia 2 000 ha. Oficialus šios apeliacijos plotas, skirtingai nuo

tas tik 1966 metais, o DOCG – 1980 metais.

gana konservatyvaus Barolo, per pastaruosius 50 metų padidėjo

Nors šiuose kraštuose vynas gaminamas nuo seno, barolo pavadinimas ant etikečių atsirado tik nuo 1844 metų, kai regione

daugiau nei 30 kartų, o gamintojų skaičius išaugo nuo 11 iki 258 (2012 metų duomenimis).

pradėti naudoti stikliniai buteliai. Iki tol vynas buvo parduoda-

Tradiciškai barolo stilių diktuodavo vietiniai vyno pirkliai,

mas statinėmis. Mūsų laikais beveik 1 900 ha vynuogynų plote,

kurie iš kelių kaimelių vyno sumaišydavo klasikinį kupažą, į kurį

kuriame 2012 metais buvo pagaminta 13,2 mln. butelių barolo,

iki pat XIX amžiaus pabaigos galėjo patekti ir gretimo Barba-

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Pjemontas

35

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 6 - g e g už ė

36

Pjemontas

resko vyno. Sakoma, jog tobulas barolas turėjo būti sumaišytas iš visų penkių pagrindinių miestelių vynuogių. Derlius iš La Moros suteikdavo aromato ir švelnumo, iš Barolo – elegancijos ir žemiškumo, iš Kastiljonės Faleto – energijos ir sodrumo, iš Seralungos – gelmės ir svarumo, iš Monfortės – koncentracijos ir struktūros.

Kita vertus, tuo pat metu jau minimos atskiros prestižinės Barolo augavietės, kurių vynuogės turėjo didesnę paklausą ir buvo brangesnės, о pagamintas vynas būdavo brangesnis nepriklausomai nuo vyndario ar pardavėjo. Tarp geriausių augaviečių buvo minimos Rocche dell’Annunziata ir Cerequio iš La Moros miestelio; Cannubi, Sarmazza ir Brunate iš Barolo; Rocche di Castiglione, Villero ir Monprivato iš Kastiljonės Faleto; Bussia, Ginestra ir Santo Stefano di Perno iš Monfortės d‘ Albos; Francia, Lazzarito ir Vigna Rionda iš Seralungos d‘ Albos.

Nors kiekviena Barolo augavietė atskleidžia skirtingus ‘Nebbiolo‘ vynuogių niuansus, visa apeliacija tradiciškai padalinama į dvi pagrindines geologines zonas, kurios atstovauja dviem skirtingiems barolo stiliams. Barolo vakarinėje dalyje, arba Centriniame slėnyje, kurio pagrindas yra geologiškai jaunesnis, derlingas ir kietas kalkingas mergelis, dar vadinamas Tortonijos epochos dirvožemiu, gaminamas ganėtinai švelnus, vaisiškas, aromatingas ir elegantiškas vynas, kuris palyginti greitai bręsta.

Rytinėje dalyje, Seralungos slėnyje, kurio pagrindas yra skurdesnis ir mažiau suspaustas Helvetijos epochos dirvožemis, turintis daugiau smiltainio, gaminamas intensyvesnis, galingesnis ir ilgaamžiškesnis vynas. Geografiškai šias dvi zonas dalija iš Albos į Barolo miestelį einantis kelias, atskiriantis La Moros ir Barolo gyvenvietes vakaruose nuo Kastiljonės Faleto, Monfortės d‘ Albos ir Seralungos d‘ Albos rytuose. Kastiljonės Faleto komunos vynui būdingas abiejų stilių derinys – elegancijos ir atvirumo bei tvirtos struktūros.

Nepriklausomai nuo to, ar kaimelio nuoroda yra vyno etiketėje ar ne, barolo gamybai taikomi vienodi minimalūs reikalavimai. Barolo ir Barolo Riserva vynas turi būti pagamintas iš ‘Nebbiolo‘ vynuogių, kurių didžiausias derlingumas – 8000 kg/ ha, arba 5600 l/ha, o alkoholio kiekis ne mažesnis 12,5 proc.

Paprastas barolas turi būti išlaikytas vyninėje mažiausiai 38 mėnesius, o Riserva – ne mažiau 62 mėnesių. Abiem atvejais vynas mažiausiai 18 mėnesių brandinamas ąžuolo statinėse.

Konkretaus vynuogyno pavadinimas gali atsirasti etiketėje sumažinus derlingumą iki 7200 kg/ha ir padidinus minimalų alkoholio kiekį iki 13 proc. Iš tikrųjų dauguma gamintojų, net ir nesiekiančių gaminti atskiro vynuogyno vyno, be vargo atitinka šiuos reikalavimus, tad ši nuoroda yra aktuali tik geriausių vynuogynų vynams, kurių savybių nereikia formuoti įmaišant vynuogių iš kitur. Netgi turėdami galimybę daryti atskirų vynuogynų barolą, tai daro ne visi vyndariai.

NAUJOJI OFICIALI KLASIFIKACIJA SU PAPILDOMOMIS GEOGRAFINĖMIS NUORODOMIS Mūsų laikais poreikis klasifikuoti Barolo ir Barbaresko komunų vynuogynus virto į oficialius sąrašus su papildomomis oficialiomis geografinėmis nuorodomis (it. Menzioni Geographiche Aggiuntive Ufficiali – MGA). Sąraše, kuris Barolo DOCG ribose įsigaliojo nuo 2010 metų derliaus, yra 181 vynuogyno pavadinimas, tačiau čia minimos augavietės nėra reitinguojamos pagal

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

l Sori San Lorenzo (Barbareskas)

Pjemontas

okybę, o dalis minimų vietovių yra menkai žinomos.

Naujoji klasifikacija suteikė galimybę ne tokiems garsiems

irgi gavo penkių žvaigždučių įvertinimą, yra Francia ir Ornato iš Serralunga d’ Albos, Monprivato ir Villero iš Kastiljonės Faleto bei

Barolo ūkiams gaminti vyną su nuoroda į žymią augavietę,

Rocche dell’ Annunziata iš La Moros. Kelios gerai žinomos auga-

jeigu jų dirbami vynuogynai pateko į oficialiai nustatytas ribas.

vietės, kaip Bussia ir Cannubi, kurios buvo nepagrįstai išplėstos,

Kita vertus, šių pokyčių kritikai pažymi, kad kai kurių žinomų

gavo tik tris žvaigždutes.

augaviečių ribos nepagrįstai išsiplėtė arba kaip tik išnyko, o

Masnaghetti atlieka svarbų darbą įvertindamas geriausius

tradicinis vynas iš dviejų išskirtinių augaviečių (bi-cru) tapo bent

istorinėmis ir topografinėmis savybėmis išsiskiriančius vynuo-

jau formaliai uždraustas.

gynų plotus (pr. lieu-dit) ir atskirus istorinius vynuogynus, kurie

Pavyzdžiui, paskutinis Giuseppe‘s Rinaldi vynas „Brunate-Le

37

neįtraukti į oficialią klasifikaciją. Taip netgi išplėstose arba žemai

Coste“ buvo pagamintas iš 2009 metų derliaus. Nuo 2010 metų,

įvertintose augavietėse atsiranda penkiomis žvaigždutėmis

norint išlaikyti tokios gamybos vyną rinkoje, tenka keisti jo

pažymėtų vynuogynų, o šalia – turintys tik vieną žvaigždutę.

pavadinimą, kadangi etiketėje nuo šiol galima nurodyti tik vieną

Palyginę su kitomis neoficialiomis klasifikacijomis, pvz., Re-

augavietę. Minėtas vynas, sarkastiškai pavadintas „Barolo di Ba-

nato Ratti‘o ar Antonio Galloni‘o, matome, kad aukščiausią visų

rolo“, tebegaminamas, o Brunate augavietės vynas pradėtas leisti

trijų ekspertų įvertinimą gavo tik penkios oficialios augavietės

kaip atskiras vynas, nors jame tebenaudojama iki 15 proc. vyno iš Le Coste, o tai yra maksimali leidžiama riba, norint naudoti

– Brunate, Cerequio, Rocche di Castiglione, Monprivato ir Rocche dell’Annunziata, o dar trys augavietės – Vigna Rionda ir Francia

oficialią augavietės nuorodą etiketėje.

iš Seralungos bei Villero iš Kastiljonės Faleto – gavo bent dviejų ekspertų aukščiausią įvertinimą.

NEOFICIALIOS BAROLO KLASIFIKACIJOS Dėl susiklosčiusios padėties atsirado net kelios neoficialios

Anot Antonio Galloni‘o, reikia atkreipti dėmesį, kad kelios aukštai vertinamos augavietės iš esmės yra monopolijos, priklausančios žymiausiems Barolo ūkiams. Pavyzdžiui, Giacomo

klasifikacijos. Oficialioje klasifikacijoje atsiradusias augaviečių

Conterno ir jo Cascina Francia vynuogynai, Giuseppe Mascarello

reitingavimo ir detalumo spragas bando užpildyti keli Pjemonto

ir Monprivato vynuogynai arba Luciano Sandrone, kuris iš esmės

žinovai, o tarp jų sėkmingiausiu laikomas kartografo Alessandro

pats iškėlė Cannubi Boschis augavietės statusą. Konkrečių ga-

Masnaghetti darbas.

mintojų meistriškumas yra ne mažiau svarbus, nei pasirenkamos

Alessandro Masnaghetti siūlo pirmiausia atkreipti dėmesį į landšaftą. Pavyzdžiui, vienas iš elementariausių aukštos kokybės

augavietės savybės.

Kita nelengvai įveikiama oficialios klasifikacijos problema yra

ar jos nebuvimo rodiklių yra vyndarystės būklė vienoje ar kitoje

sudėtinga ir dažnai komerciškai netikslinga šių pokyčių komu-

zonoje. Jeigu tam tikras plotas vis dar nėra apsodintas vynme-

nikacija vartotojams. Turint omenyje oficialių augaviečių gausą

džiais arba jame šiuo metu auginamos ‘Dolcetto‘ vynuogės, nes

beveik tūkstančiui ūkių, iš kurių dalis net negamina vyno savo

čia negali tinkamai sunokti ‘Nebbiolo‘, tuomet galima kalbėti

vardu, kiekvienai augavietei vidutiniškai tenka iki penkių ūkių.

tik apie vidutinės kokybės vynuogyną, nors jis ir būtų žymios augavietės ribose.

Sniegas yra kitas svarbus rodiklis: ten, kur jis ištirpsta anks-

O štai gretimame Barbareske Menzioni Geografiche Aggiuntive klasifikacija įsigaliojo kiek anksčiau, nuo 2007 metų, ir šiuo metu ją sudaro 66 augavietės. Šis sąrašas, kaip ir vyndarystės

čiausiai, yra šilčiausi plotai, taigi ir geriausias terroir ‘Nebbi-

mastas, yra tris kartus mažesnis nei Barole, o barbareskas

olo‘ vynuogėms auginti. Geriausi pietinių šlaitų vynuogynai

gaminamas tik keturiose komunose: Barbaresko, Neivės (Neive),

Pjemonte vadinami sorì, o kalvų viršūnėse esantys vynuogynai

Treiso (Treiso) ir San Roko Seno d‘ Elvijo (San Rocco Seno d’Elvio)

vadinami bricco, šie terminai neretai įeina į konkretaus vynuogy-

(Albos mieste). Tačiau ir Barbareske tik maža dalis augaviečių

no pavadinimą, pavyzdžiui, Sorì San Lorenzo (Barbareskas) arba

yra savaime gerai žinomos greta vyno gamintojų vardų. Tarp

Bricco Pernice (Barolas).

žymiausių augaviečių minimos Asili, Martinenga, Montefico,

Žemesnės kalvų dalys buvo tradiciškai apsodintos medžiais

Montestefano, Roncagliette ir Rabajà iš Barbaresko miestelio, Al-

ir krūmais, nes šios vietos nuo seno laikomos pernelyg vėsiomis

besani, Basarin, Serraboella ir Gallina iš Neivės bei Pajorè ir Bricco

vynuogių auginimui, nors dabar šie plotai neretai apsodinami

di Treiso iš Treiso.

vynmedžiais. Pjemonte klasifikuojamas visas šlaitas arba kalva,

Neretai oficialiai neklasifikuoti lieu-dit vynuogynai, kaip San

tuo jis skiriasi nuo Burgundijos, kur Grand Cru vynuogynai gali

Lorenzo, Tildin, Martinenga arba Santo Stefano, dėl juos iškė-

augti paprastai tik geriausių šlaitų vidurinėje nuolydžio dalyje.

lusių vyndarių (Angelo Gaja, Bruno Giacosa, Alberto di Gresy)

Priešingai įsigalėjusiai nuomonei, kad vynui didžiausią įtaką

pastangų yra labiau žinomi nei oficialios augavietės. Svarbus

daro dirvožemis, anot Masnaghetti‘o, vynuogyno ekspozicija turi

Barbaresko klasifikacijos pranašumas yra daugumos istorinių

daug didesnės įtakos lėtai nokstančioms ‘Nebbiolo‘ vynuogėms.

pavadinimų išsaugojimas, išvengiant siejimo su labiau žinomais

Anot jo, norint suprasti Pjemonto terroir, reikia pirmiausiai pa-

pavadinimais dėl komercinių sumetimų, kaip nutiko kai kuriose

žiūrėti į kalvas, saulę ir krentančių šešėlių kontūrus.

Barolo komunose.

2012 metais Masnaghetti suklasifikavo augavietes pagal jose

Galime tikėtis, kad esama situacija sukels dar platesnę dis-

gaminamo barolo kokybės pastovumą. Kiekvienos augavietės

kusiją ir dabartinė klasifikacija bus oficialiai patobulinta, tačiau

vertinimas svyruoja nuo 0 iki 5 žvaigždučių. Keturios augavie-

patirtis rodo, jog instituciniai pokyčiai Italijos vyndarystėje

tės – Brunate ir Cerequio iš La Moros-Barolo komunų, Rocche di

vyksta gana lėtai.

Castiglione iš Kastiljonės Faleto-Monfortės komunų bei Vignarionda iš Seralunga d‘ Albos gavo aukščiausią penkių žvaigždučių įvertinimą. Antrojo lygio penkių augaviečių grupėje, kuri

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

38

TESTAS: Ar išmanau apie putojantį vyną

Pasitikrinkite savo žinias apie vyną. Atsakymus rasite 90 puslapyje.

1. Kuris putojantis raudonasis vynas neegzistuoja: a) putojantis „Saperavi”; b) putojantis „Shiraz“ iš Australijos; c) putojantis „Cabernet Franc“ iš Luaros slėnio; d) putojantis „Pinot Noir iš Šampanės.

2. Šampanėje: a) vynuogės turi būti skinamos rankomis; b) dėl kreidingo dirvožemio vynas itin minerališkas; c) putojantis vynas turi būti brandinamas su mielėmis mažiausiai 12 mėnesių; d) visi teiginiai teisingi.

3. Ką reiškia terminas Non Vintage? a) vynas sumaišytas iš kelių skirtingų derliaus metų vynų; b) vyną reikia suvartoti nedelsiant; c) gamintojas tyčia nenurodo derliaus metų, vengdamas prasto derliaus reputacijos; d) nė vienas iš pateiktų atsakymų nėra teisingas.

4. Koks terminas vartojamas apibūdinti kilniam prancūziškam putojančiam vynui, pagamintame ne Šampanėje, pvz., Burgundijoje arba Bordo: a) Claret; b) Cremant; c) Frizzante; d) Sekt.

5. Kuri vyno ir regiono pora yra klaidinga ir čia netinka? a) „Cremant de Limoux AOC“ – Langedokas; b) „Cava DO“ – Valensija; c) „Franciacorta DOCG“ – Lombardija; d) „Prosecco“ – Pjemontas.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

6. Kiek daugiausiai cukraus leidžiama papildyti Brut stiliaus putojantį vyną (g/l)? a) 10; b) 6; c) 15; d) 12.

7. Ne visas CO2 iš taurės išgaruoja burbuliukų forma. Iš klasikinės tulpės formos taurės apie 80 proc. dujų prarandama per paviršių be putojimo.

Kiek burbuliukų susidarytų jei visas CO2 125 ml šampano taurėje iškiltų burbuliukais? a) 13 000; b) 130 000; c) 1 300 000; d) 13 000 000.

8. Kuris vynuogių derinys nepriklauso žinomai putojančio vyno apeliacijai ir čia netinka? a) ‘Chardonnay’, ‘Petit Meslier’, ‘Pinot Meunier’; b) ‘Xarel-lo’, ‘Macabeo’, ‘Subirat’; c) ‘Chardonnay’, ‘Pinot Noir’, ‘Vermentino’; d) ‘Glera’, ‘Chardonnay’, ‘Pinot Blanc’.

9. Kiek mažiausiai mėnesių turi būti brandinamas su mielių nuosėdomis vynas „Franciacorta Riserva“? a) 24; b) 60; c) 36; d) 48.

10. Kurie šampano namai neturi savo putojančio vyno padalinio JAV? a) „Krug“; b) „Moet & Chandon“; c) „Taittinger“; d) „Roederer“.

11. Kuris iš šių teiginių tinka apibūdinti „Prosecco“? a) gaminamas Šiaurės Italijoje iš vynuogių ‘Glera‘; b) baltažiedės gėlės, obuoliai ir citrusai – vyraujantys putojančio vyno aromatai; c) dažniausiai gaminamas charmat metodu: antrinė fermentacija, kurios metu vynas užputoja, vyksta didelėse uždarose talpose; d) visi pateikti teiginiai teisingi.

12. Putojantis vynas „Alita Klasikinis“ gaminamas Lietuvoje. Kaip? a) naudojamos tik Lietuvoje užaugintos vynuogės; b) prieš pašalinant mielių nuosėdas iš butelių, jie yra sustatomi į stovelius ir rankomis kasdien sukiojami vis pakreipiant butelį stačiau kakleliu žemyn; c) antrinė fermentacija vyksta buteliuose; d) teisingi b ir c atsakymai.

13. Kiekvieno regiono putojančiam vynui būdingas tam tikras slėgis butelyje.

Kai kuriuose vynuose spaudimas prilygsta slėgiui, esančiam 50 m. gylyje po vandeniu. Kuris teiginys apie slėgį butelyje yra neteisingas? a) šampanas – 5,5 atmosferos; b) „Franciacorta Saten“ – 4,5 atmosferos; c) „Cava“ – 3 atmosferos; d) „Moscato d’Asti“ – 1 atmosfera.

Sudarė Petras Jarašūnas

39

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

40

Vyndariai, mylintys Lietuvą

Michelis Grosas iš Von Romanė (Vosne-Romanée) kaimelio

l Visi vynai nuo „Bourgogne Rouge“ iki „Clos Vougeot“

daromi analogiškai: uogos fermentuojamos be šakelių, vynas 15 mėn. brandinamas ąžuolo statinėse. Kuo aukštesnis vyno kokybės lygis, tuo didesnė naujų ąžuolo statinių dalis: Grand Cru – 65 proc., Premier Cru – 50 proc., Village – 30 proc.

l

l Michelis Grosas (Michel Gros) – šeštosios vyndarių kartos atstovas. Kaip įprasta

Burundijoje, vyną daro ir jo sesuo Anne Fançoise (Domaine AF Gros), brolis Bernard‘as (Domaine Gros Frère et Soeur) bei pusseserė Anne (Domaine Anne Gros).

l

Burgundijoje yra nedaug ūkių, turinčių senų derlių atsargų.

Rūsiuose drėgna, todėl vynas buteliuose brandinamas be etikečių, kad jos nesupelytų. Etiketė užklijuojama prieš išvežant vyną.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

l

Net mažiausi vynuogynai Burgundijoje pasižymi dirvos įvairove. 7 ha dydžio Fontaine Saint Martino vynuogyno kalkakmenio ir klintmolio dirvožemis yra analogiško senumo, kaip ir Kortono (Corton) kalvos, esančios 5 kilometrais piečiau.

Rytų ir pietryčių ekspozicijos vynuogyne Michelis ir jo tėvas Jeanas pasodino ‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot Noir‘ vynuoges.

Už Von Romanė (Vosne-Romanée) kaimelio, kuriame įsikūręs Michelis Grosas – garsieji Grand Cru: Richebourgs, La Romanée, Romanée-Conti, Romanée-SaintVivant, La Tâche, La Grand Rue, Échezeaux, Grands Échezeaux.

Kastilija

41

Kastilija:

iš San Sebastiano į Salamanką Jurgis Šliogeris

Dabar jau sunku įsivaizduoti Ispanijos vyno paletę be Kastilijos (nepainioti su Kastilija La Manča) vynų. Net Andalūzijos baruose lengviau gauti taurę „Rueda Verdejo“, „Ribera del Duero“ ar Toro „Crianza“ nei vietinio chereso. Per pastaruosius dešimtmečius Kastilijos baltasis ir raudonasis užkariavo ne tik ispanų vyno mėgėjų gomurius, bet iškeliavo ir už šalies ribų. Gaivaus, gėliško „Verdejo“ ir ąžuolo statinėje brandinto „Tempranillo“ pora gali sužavėti daugelį.

PADĖTIS Kastilija ir Leonas yra didžiausia Ispanijos autonominė sritis,

APELIACIJOS Be keturių svarbiausių Kastilijos apeliacijų – DO Ribera del

esanti šiaurinėje Pirėnų pusiasalio dalyje. Leonas sudaro mažiau

Duero, DO Rueda, DO Cigales ir DO Toro, – dar yra keletas mažes-

nei šeštadalį regiono. Leonas yra Leono karalystės, gyvavusios

nių. Siera de la Demandos priekalnėje, į šiaurę nuo Ribera del

nuo 910 iki 1230 metų, palikimas. Tada jis sudarė uniją su Kas-

Duero yArlansa (DO Arlanza). Joje yra apie 450 ha vynuogynų

tilija. Leone dabar yra tik dvi vyno apeliacijos: Bierzo ir Tierra de

(16 vyninių), augančių 800–1200 m. aukštyje. Šioje apeliacijoje

Leon. Kastilijos vyno rajonai yra plokštikalnėje, iškilusioje 880–

daugiausia auginamos ‘Tempranillo‘, ‘Garnacha‘, ‘Mencia‘, ‘Caber-

1000 m virš jūros lygio. Kastilijos ir Leono sostinė yra Valjadolidas

net Sauvignon‘, ‘Merlot‘, ‘Petit Verdot‘, baltosios ‘Albillo‘ ir ‘Viura‘.

(Valladolido), nuo Madrido nutolęs 200 km. XVII a. pradžioje Valjadolide buvo įsikūrę net Ispanijos karališkieji rūmai.

Salamankos ir Samoros (Zamora) provincijų pasienyje nuo 2007 m. įkurta DO Tierra del Vino de Zamora apeliacija. 11-oje vyninių daromas vynas daugiausia iš ‘Tempranillo‘, nemažai baltojo

KLIMATAS Kastilijos klimatas yra labiau žemyninis. Kantabrijos kalnai, iškylantys

vyno daroma iš ‘Malvasia‘ bei kiek mažiau iš ‘Verdejo‘.

Tais pačiais metais apeliacijos statusą gavo ir Aribeso regionas (DO Arribes) (380 ha), esantis Samoros provincijoje. Šioje

iki 2600 m, gerai apsaugo nuo jūrinio klimato, plūstančio iš Biskajos įlan-

apeliacijoje iš vynuogių, augintų granito ir skalūno dirvose apie

kos. Žiemos čia šaltos (iki – 10 oC) ir ilgos, vasaros karštos, bet trumpos.

700 m aukštyje, spaudžiamas vynas iš ‘Juan Garcia‘, ‘Tempranillo‘,

Gegužės šalnos dažnai pakenkia vynmedžiams. Saulei nusileidus, greitai

‘Brunal‘ ir ‘Rufete‘, baltasis iš ‘Albillo‘ ir ‘Verdejo‘.

atšąla. Dienos ir nakties temperatūrų skirtumas gana didelis. Kritulių daugiausia žiemą (vidutiniškai 400–500 mm per metus). Didelė Kastilijos

Bendriausia Kastilijos ir Leono apeliacija yra Vino de la Tierra Castilla y Leon.

žemės dalis tinka tik avių auginimui. Vanduo gaunamas iš Duero upės, todėl visi vynuogynai yra prie upės.

DIRVA Kastilijos ūkiai gali būti labai skirtingi, taip pat ir pagal dirvos

VYNUOGIŲ VEISLĖS Kastilijoje pagrindinė veislė, be abejo, yra ‘Tempranillo‘, kuri čia vadinama vietiniais vardais: ‘Tinto fino‘, ‘Tinta del pais Tibera del Duero‘, ‘Tinta de Toro‘, ‘Tinta aragones‘. Samoros provincijoje vietine

tipą. Ribero del Duero vyrauja plotai, kuriuose gausu kreidos,

sėkme džiaugiasi ‘Juan Garcia‘, iš kurių gaminamas gaivus ir labai aro-

esančios ant skalūninio pagrindo. Kreida ir smėlis yra Ruedos

matingas tamsios spalvos vynas. Mišiniuose naudojamos ‘Garnacha‘,

vynuogynų pagrindas. Sigaleso (Cigales) dirvos akmeningesnės,

nors kartais iš jų daromas ir nemaišytas vynas. Kastilijoje auginama ir

panašiai ir Toro.

tarptautinių veislių ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘, ‘Syrah‘.

Iš baltųjų vynuogių veislių pirmauja ‘Verdejo‘, kerinti savo aromatingumu. Iš ‘Albillo‘ vynuogių gaminamas neutralaus aromato vynas.

Iš tarptautinių daugiausia naudojamos ‘Sauvignon blanc‘.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

42

Kastilija

„Rueda“ –

populiariausias Ispanijos baltasis vynas Jurgis Šliogeris

Šiuo metu „Verdejo“ iš Ruedos greta Galisijos „Albariño“ yra turbūt populiariausias ispaniškas baltasis vynas. Gaivus, išraiškingo, lengvai įsimenančio gėlių, slyvaičių ir žolių aromato, dažniausiai nebrangus, puikiai tinkantis gurkšnoti ir bare, ir namuose.

A

peliacija DO Rueda yra Ispanijos šiaurėje. Apeliacijos vy-

vyno. Raudoniesiems vynams vartojama ‘Tempranillo‘, ‘Cabernet

nuogynai yra trijose provincijose – Valjadolido, Segovijos ir

Sauvignon‘, ‘Merlot‘ ir ‘Garnacha‘.

Ávilos. Daugiausia vynuogynų yra aplink Ruedos miestelį, esantį

Šiandieninę Ruedą sukūrė žmonės iš Riochos vyninės

Valjadolido provincijoje. Nuo jo ir kilęs apeliacijos pavadinimas.

„Marques de Riscal“, 1970 metų pradžioje nusprendę prie savo

Be to, ‘Rueda‘ yra ‘Verdejo‘ veislės sinonimas. Ši vietinė veislė

kilmingų ir ryškių raudonųjų vynų sąrašo pridėti baltąjį vyną.

Ruedos apylinkėse atskleidžia visas savo galimybes. Be ‘Verdejo‘,

Riochos baltosios vynuogės ‘Viura‘ jiems netiko, tad pradėjo

baltiesiems vynams apeliacijoje dar leidžiamos naudoti ‘Viura‘

ieškoti vynuogių kitose apeliacijose. Po dvejų metų apsistojo

(neutrali veislė, kuo jos vyne daugiau, tuo mažiau skonio),

ties Rueda ir joje auginamų ‘Verdejo‘, tik „Marques de Riscal“

‘Polomino Fino‘ (labai mažai naudojama) ir ‘Sauvignon Blanc‘.

vyninė iš jų darė kiek skirtingą vyną, nei buvo įprastas Ruedoje.

Pastaraisiais metais daroma daug nemaišyto ‘Sauvignon Blanc‘

Jų vynas turėjo būti gaivus, aromatingas ir lengvas gerti. Turėjo

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Kastilija

tapti populiarus. Toks „Verdejo“ neilgai trukus išpopuliarėjo

kos natos. Turi pakankamai svarumo, kad atlaikytų brandinimą

Ispanijoje, „Marques de Riscal“ susilaukė daugybės sekėjų, o pats

ąžuolo statinėse ir taptų labai išraiškingais vynais. DNR tyrimai

vynas tapo savotišku permainų, vykstančių Pirėnų pusiasalyje,

parodė, kad ‘Verdejo‘ yra gimininga su kita netoliese auginama

simboliu. 1980 m. sausio 12 d. „Marques de Riscal“ pradėta akci-

veisle ‘Godello‘. Ruedos apeliacijoje ‘Verdejo‘ vynuogynų plotai

ja įgavo oficialų statusą – įkurta DO Rueda.

užima beveik 13 tūkst. ha plotą. Tik nedidelę dalį teritorijos

Ruedoje vynas buvo daromas ir iki „Marques de Riscal“

‘Verdejo‘ yra užleidusi ‘Sauvignon Blanc‘ veislei, kurią į Ruedą

pasirodymo. Taip pat nuo seno augo ir ‘Verdejo‘ vynuogės. Pagal

atgabeno irgi „Marques de Riscal“. Šios veislės kažkuo panašios

vieną iš labiausiai įtikinamų hipotezių, ‘Verdejo‘ toje Kastilijos

viena į kitą, jos dažnai maišomos. Kiti apeliacijoje leidžiami ‘Ver-

ir Leono dalyje atsirado iš Šiaurės Afrikos, o tikroji vynininkys-

dejo‘ „kompanionai“ yra ‘Viura‘ ir ‘Polomino‘.

tė prasidėjo XI amžiuje, po rekonkistos, kada Alfonsas VI į šį

2004 metais apeliacijos taisyklės buvo praplėstos ir įtei-

Kastilijos kraštą atvežė naujakurių. Per Ruedą ėjo svarbus kelias

sintas raudonasis vynas iš ‘Tempranillo‘, ‘Cabernet Sauvignon‘,

iš Madrido į Leoną, o kalkinis dirvos pagrindas lengvino rūsių ka-

‘Merlot‘ ir ‘Garnacha‘. Tačiau visos šios veislės kol kas užima tik 5

simą. XVIII amžiuje veikė net daugiau vyninių nei dabar, ir buvo

proc. vynuogynų. Dalis gamintojų priešinosi šioms naujovėms

auginamos vien tik ‘Verdejo‘. Ruedos vynai tada buvo vertinami

ir pasisakė už tai, kad su apeliacijos nuoroda būtų gaminami tik

dėl savo švarumo, skaidrumo: vyndariai juos skaidrino čia visur

baltieji vynai.

prieinamu kaolinu (molžemiu). Gerovė baigėsi, kai kraštą užpuo-

43

Ypatingas Ruedos turtas – senieji vynuogynai, kurių niekada

lė filoksera. Skirtingai nei kitose Kastilijos vietose, šis vabalėlis

nepuolė filoksera. Jų nėra daug, tačiau tai viena iš retų vietų, kur

sunaikino du trečdalius Ruedos vynuogynų, pasigailėdamas tik

vynmedžiai niekada nebuvo paliesti epidemijos. Čia galima rasti

tų, kurie augo ant smėlio (iš šių išlikusių vynuogynų derliaus

vynmedžių, kuriems 150 metų. Daugiausia tokių vynuogynų

šiandien gaminami geriausi regiono vynai). Vietoj ‘Verdejo‘,

išsilaikė aplink Nievės miestelį Segovijos provincijoje. Šių vy-

panašiai kaip ir kituose regionuose, po filokseros buvo sodina-

nuogynų vynai yra nepaprastai koncentruoti ir labai gerai bręsta

mos ‘Polomino‘, iš kurių buvo daromi tradicinio stiliaus vynai iš

statinėse. Šių vynų etiketėse užrašoma „pie franco“, „viñas viejas“

saulėje padžiovintų vynuogių. Oksiduoti ir stiprinti buvo vadinti

ar „cepas viejas“, o kartais ir atskiro vynuogyno pavadinimas.

palido ir dorado.

Taigi dabar nesunku suvokti, kodėl ‘Verdejo‘ sugrįžimas nauju pavidalu Ruedai buvo tarsi revoliucija.

Geriausi gamintojai: „Bodega Ayuntamiento Madrigal de las Altas Torres“, „Bode-

Mažos ‘Verdejo‘ kekės su melsvai žaliomis uogelėmis plona

ga el Albar Lurton“, „Bodegas Castelo de Medina“, „Bodegas de

odele idealiai tinka Ruedos klimatui. Ši veislė yra atspari sausrai

los Herederos del Maeques de Riscal“, „Bodegas Garcigrande“,

(Ruedoje mažai kritulių), gerai auga molio dirvose, greitai bręsta.

„Bodegas Jose Pariente“, „Bodegas Naia“, „Bodegas Ordonez“, „Bo-

Vynuogių rūgštingumas didelis, o tai tinka gaminant šviežius ir

degas PradoRey“, „Bodegas Protos“, „Bodegas y Vinedos Shaya“,

gaivius vynus. Gana aromatinga, jaučiamos žoliškos ir migdoliš-

„Vinoz Sanz“, Vinedos de Nieva.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

44

Kastilija

Toro –

jauna, bet vis labiau žinoma apeliacija Jurgis Šliogeris DO Toro – nedidelė apeliacija aplink Toro miestą (Kastilijos ir Leono srities Samoros provincijoje), kurioje yra 15 tūkst. ha vynuogynų. Dėl negausių kritulių ši apeliacija yra viena sausiausių Ispanijoje. Šios apeliacijos vynui būdingas stiprumas ir svarumas. Šiuo atžvilgiu varžytis su juo gali tik Priorato, kai kurie Chumilijos (Jumillia) ir Jeklos (Yecla) ir vynai. Daugiausia vyno gaminama iš ‘Tinta de Toro’ (‘Tempranillo’); dar auginami seni ‘Garnacha’ vynuogynai, baltosios ‘Malvasia’ ir ‘Verdejo’.

D

augiausia vynuogynų yra 600–700 m aukštyje. Nors kritulių

Leono karalius Alfonsas IX suteikė jam specialias privilegijas ir jie

ir mažai, vynuogynai nėra drėkinami. Dėl sausumo ir smėlio

buvo gabenami į karaliaus rūmus Valjadolide ir į kitus miestus.

dirvos daugelis vynmedžių nėra skiepyti.

Šie vynai buvo ypač vertinami dėl stiprumo. Bręsdami saulėje

Tai viena perspektyviausių naujųjų apeliacijų, joje vynai gali

lengvai pasiekdavo 16–18 proc. alkoholio, tai leido jiems gerai

pasiekti net iki 17 proc. alkoholio. Vynai kilmingi, stiprūs, tamsūs,

išsilaikyti. Viena iš priežasčių buvo vėlyvas uogų skynimas, kuris

sunokę kaip jų kataloniškieji (Priorato) atitikmenys. Kvepia

prasidėdavo viduryje spalio. Todėl nestebina ir faktas, kad 1492

juodomis vyšniomis, serbentais, karčiuoju šokoladu, vanile, kava,

metais Kristoforo Kolumbo ekspedicijoje į Ameriką net pusę

turi gyvuliškų ir prieskoniškų natų. Brandinami 15 ir daugiau

greičiausios karavelės „Pinta“ krovinio sudarė Toro vynas.

mėnesių amerikietiško ir prancūziško ąžuolo statinėse. Puikiai dera su sodraus skonio mėsa. Šia apeliacija reikia jau dabar susidomėti, nelaukiant, kol vynai taps brangūs kaip Priorato, Riochos ar Riberos del Duero.

Manuelis Fariña – žmogus, daugiausiai prisidėjęs, kad Toro

Per filokseros katastrofą vynas iš Toro vėl grįžo tarptautinę areną, XIX amžiaus pabaigoje buvo vežamas į Bordo pagelbėti išlaikyti gamybą. Nežiūrint laiko tėkmės, Toro vynai visad buvo sunkūs, pilni taninų ir labai stiprūs.

Septinto dešimtmečio pabaigoje jaunasis Manuelis Fariña

pasidarytų žinomas regionas. Jo vyninė „Bodegas Fariña“ gamina

grįžo namo po studijų Bordo. Tėvas savoje vyninėje jam leido

itin vaisišką, puikiai subalansuotą vyną „Colegiata“. Pavadinimas

eksperimentuoti. Pirmiausia jis pabandė paankstinti vynuogių

kilęs iš XII a. bažnyčios. Vynui „Gran Colegiata“ skinamos vynuo-

skynimą beveik trimis savaitėmis, tai yra skinti 3 ar 4 rugsėjo

gės nuo 50–140 metų senumo vynmedžių. Vynas pasižymi juodų

savaitę. Dėl to alkoholio stiprumas sumažėjo nuo 17 iki 13–13,5

vyšnių, serbentų, karčiojo šokolado, vanilės, kavos kvapais, pries-

proc. Ispanijoje tai buvo priimta gan šaltai. Praėjo net pora

koniais. Prancūziško ąžuolo statinėse vynas brandintas 15 mėn.

dešimtmečių, kol Fariña įtikino kraštiečius daryti lengvesnius

Vyną gerai dekantuoti, puikus prie mėsos.

torus. Manuelio Fariños pastangos 1987 metais buvo vainikuo-

Toro regionu susidomėjo geriausi Ispanijos gamintojai Alejandro Fernandezas („La Pesquera“), Mariano Garcia („Vega Sicilia“).

Kalbant apie Toro, sunku nepaminėti senosios Romos laikų. Šioje Kastilijos dalyje vynas pradėtas daryti dar iki romėnų. Jau viduramžiais Toro vynas turėjo jau išsikovojęs stiprią poziciją –

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

tos apeliacijos DO Toro įkūrimu. Tada tebuvo tik 6 vyninės, dabar jų jau per 50.

Tarp geriausiųjų reikia paminėti „Bodega Numanthia“, „Elias Mora“, „Bodegas Farina“, „Bodegas Frontaura“, „Bodegas Vetus“, „Domino del Bendito“, „Teso la Monja“.

Kastilija

45

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

46

Kokainas ir vabalai Aidas Puklevičius.

Vyno kelionė per amžius ir gomurius V dalis

Tuo metu, kai Napoleonas III jau buvo suklasifikavęs garsiąsias Bordo apeliacijas, o turtingieji bankininkai neįsivaizdavo pietų brangiame restorane be „Chateau Lafite“ vyno, kai atrodė, kad vynas tapo XIX amžiui būdingo susirūpinimo skoniu apoteoze, nutiko du dalykai. Taigi, perfrazuodamas tradicinį klausimą, pasiteirausiu: apie kokį nutikimą norite išgirsti pirmiau – linksmą ar liūdną?

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

47

P

radėsime nuo linksmojo. Labai tikėtina, kad jeigu apie 8-ąjį

Žozefinai tuoj reiks kraičio, o Paryžiuje teisės besimokąs jaunasis

užpraeito amžiaus dešimtmetį jus būtų vaišinęs vynu koks

Andrė ką tik parašė, kad turįs skolų, tiesa, ne akademinių. Iš kur

madingomis tendencijomis susirūpinęs pilietis, jūs būtumėte

aš jiems pinigų paimsiu, jeigu tie vabalai baigia visus vynuogy-

šiek tiek nustebęs dėl to vyno skonio. Tarsi ir tradicinis bordo,

nus suėsti.

tarsi ir užuodi ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘, o gal ir ‘Cabernet

Ponas neperdėjo. Per vieną dešimtmetį vien Prancūzijoje

Franc‘, tačiau burnoje junti keistą karstelėjusį poskonį. Ne, jis

vyno gamyba sumažėjo keturis kartus. Kai kurie mokslininkai

tikrai nėra stiprus, tik vos juntamas, po to išvis dingstantis – kur

skaičiuoja, kad iš viso Europoje buvo sunaikinta iki devynių

jau čia pastebėsi, kai apima tokia keistai pakili nuotaika. Alko-

dešimtadalių visų senųjų vynuogynų.

holis tarsi ir nustoja galvon mušti, galva įtartinai šviesi, norisi

Nepadėjus laidojamoms rupūžėms, filokseros užpultus

šalimais prisėdusiam Eiffeliui ant servetėlės pabraižyti jo kons-

medelius imta skiepyti amerikinių vynuogių ūgliais, tų pačių, iš

trukcines klaidas statant tą metalinį gargarą, tik va, burna keistai

kurių pirmieji kolonistai kadaise bandė daryti vyną, bet jis atsi-

džiūsta, o pasibaigus svaiginančiam efektui jėgos dingsta, ir vėl

duodavo senu lapinu. Tada buvo bandoma išvesti hibridus, kurie

norisi prašyti naujos to vyno dozės. Negi pirmieji alkoholizmo

nebijotų vabalo, bet ir lapinais nesmirdėtų. Kai ir tai nebuvo

požymiai? Nuo vienos taurės? Gerai, tiek jau to, nuo dviejų.

labai sėkminga, protingas žmogus sugalvojo atvirkštinį procesą

Visai ne. Tiesiog tapote prancūzų chemiko Angelo Mariani’o

– Amerikoje prigijusios europinės Vitis vinifera ūgliais paskiepyti

susidomėjimo kolegų tyrimais auka. O kolegos, tiksliau vienas

vietines, amerikines, veisles, o jau gautą rezultatą vežti atgal

iš jų – Paolo Mantegazza, parašė ištisą studiją, kurioje išsamiai

anapus Atlanto ir gelbėti Senąjį Pasaulį. Senasis Pasaulis buvo

išdėstė kokaino efektą žmogaus smegeninei. Pažymėsime, kad

išgelbėtas, vynuogienojai vėl davė derlių, ir ponas turėjo iš ko

bandymus jis atliko ne su kokiomis laboratorinėmis žiurkėmis,

sumokėti Andrė skolas bei surinkti kraitį Žozefinai.

o su savimi. Angelo Mariani nebūtų prancūzas, jeigu nebūtų

Ar ši nelaimė ir jos likvidacija pakeitė vyno skonį? Labai

sumąstęs, kad vulgarus gryno kokaino valgymas neatitinka laiko

radikaliai – tikrai ne. Galų gale, vyno skonis yra visų terroir dalių

dvasios. Tad sumaišė kokainą su vynu. Maišė gana dosniai –

sudedamoji, kur vynuogių veislė yra tik vienas iš dėmenų. Žino-

penki gramai kokos lapų ekstrakto uncijai skysčio. Ir ne šiuolaiki-

ma, dėl šio agresyvaus vabzdžio Europoje dabar turime daug

nio kokaino, atmiešto miltais, grūsta plyta, novokainu ir kitokia

mažiau tikrai senų vynuogynų, kurių uogos, žinia, pasižymi daug

bjaurastimi, o gryno, tiesiai iš Andų.

intensyvesniu ir išraiškingesniu skoniu.

Nenuostabu, kad to meto garsioms asmenybėms toks „Vin

Tai jums, savaime suprantama, iškart paaiškintų Santorinio

Tonique Mariani“ labai patiko. JAV prezidentas, pilietinio karo

salos gyventojai, mat tenykštė ‘Assyrtikos‘ yra vienintelė Europos

didvyris Ulyssesas S. Grantas gurkšnojo šį vyną, kai pavargdavo

vynuogių veislė, natūraliai atspari filokserai. Jiems paantrintų

rašyti savo memuarus, karalienė Viktorija irgi priglusdavo lūpo-

Fermoselio kaimelio gyventojai Ispanijoje, kurių auginama ‘Juan

mis prie taurės, kai itin įsiutindavo parlamentinės Disraeili‘o ir

Garcia‘ ir vabalo neįkandama, greičiausiai dėl to, kad auga visiš-

Gladstono rietenos, Thomas Alva Edisonas juo palaikydavo tonu-

kai perdžiūvusioje dirvoje. Tai patvirtintų Provanso kaimo Sen

są ilgomis žiemos naktimis dirbdamas prie eilinio savo išradimo

Mari de la Mero gyventojai – ten vynuogės auga kone smėlio ko-

– elektros lemputės. Netgi popiežius Leonas XIII vyną apdova-

pose ir dar dažnai atskiriamos nuo žemyno potvynių, kurių, beje,

nojo auksiniu Vatikano medaliu ir pozavo su juo reklaminiam

nelemtas vabzdys irgi nemėgsta. Jiems pritartų ir Čilės gyven-

plakatui. Nors kam popiežiui prireikė kilnoti tonusą, dievaži,

tojai, ir Chumijos vyndariai Ispanijoje, ir „Lisini“ ūkio vyndariai iš

neišmanau – darbas nei dulkinas, nei purvinas.

Montalčino, ir netgi „Bollinger“ šampano gamintojai.

Aišku, linksmiausia istorijos dalis prasidėjo tada, kai Mariani

Šiose vietose dar galima rasti iki filokseros augusių vynme-

ėmėsi eksportuoti savo vyną į Ameriką. Amerikos vaistininkai

džių ir paragauti autentiško skonio vyno, tokio, koks jis buvo iki

nutarė nenusileisti ir pradėjo gaminti savąjį vyną, į kurį kokaino

šios epidemijos ir koks turėtų būti dabar, jeigu ne keli priekvai-

krovė dar daugiau. Tuomet Mariani eksportiniame vyne padi-

šiai anglų botanikai, kurie užsimanė atsivežti į Europą užkrėstų

dino išganingojo narkotiko dozę iki 7,6 g uncijai. Pembertonas

amerikinių vynuogių. Taigi, anglai daug nusipelnė tobulindami

atsakė 8 gramais. Tačiau tuo metu gimtoji Pembertono valstija

vyno skonį, bet galėjo ir apskritai vyną palaidoti.

Džordžija ėmė ir uždraudė alkoholį. Taip gimė gazuotas gėrimas kokakola.

Tačiau viskas gerai, kas gerai baigiasi. Tie, kas yra ragavę legendinių 1870 ir 1875 metų derlių, duoda galvą nukirsti, kad

Mariani’o vyno eksportas į Ameriką irgi sumažėjo, tačiau

šis vynas stebėtinai panašus į vyną, kurį legendiniu vadinome

greitai jį ir kitus, labiau tradicinės vyno receptūros prisilaikančius

1982 ar 2000-aisiais. Gal laipsniu ar dviem silpnesnis (vis dėlto

vyndarius užklupo daug rimtesni rūpesčiai.

klimatas buvo ne toks šylantis kaip dabar), gal vos vos šviesesnis.

VABZDYS ABSTINENTAS Jeigu tame pačiame 8-ajame dešimtmetyje būtumėte sau pėdinęs per vynuogyną, veikiausiai būtumėte išvydęs poną

Tačiau ir tas vynas turėjo visa, ko mes tikimės iš jo dabar – idealų rūgšties balansą, taninų ir vaisių derinį, ilgą poskonį ir, svarbiausia, jį ragaujant ateina supratimas, kad geram vynui nereikia nieko daugiau, išskyrus meditatyvią nuotaiką ir gerus draugus.

niauriu veidu, laidojantį gyvą rupūžę vynmedžio pašaknėje. Ko-

Tad pasveikinkime save, kad jau daugiau nei pusantro šimto

kio galo, klaustumėte pono. Ar ne per anksti? Juk biodinaminės

metų ragaujame tai, kas geriausia, ir, tikėtina, ateityje tik gerės.

vyndarystės mados dar reikia luktelėti gerą šimtmetį.

Et, nusispjautų ponas, o kaip kitaip su tuo bjaurybe kovoti? Ir parodytų mažą vabzdį, panašų į amarą. Štai jis, sudrebėtų ponas, štai tas kraugerys, baisesnis už biblinį skėrį, štai jis, tuoj paleisiantis mane ubagais. O juk mažasis Fransua nori mokytis dailės,

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

48

Viskis

Aila – dūminio salyklinio

viskio meka Andrius Pagojus Prieš maždaug dešimt metų bičiulis padavė taurę škotiško salyklinio viskio „Laphroaig 10 YO“ ir tarė: „Tau patiks.“ Tai buvo mano pirmoji

pažintis su dūminiu (smoky) viskiu, tikriausiai nulėmusi mano karjeros kryptį ir tikslą anksčiau ar vėliau aplankyti Ailos (Islay) salą ir visas jos viskio daryklas.

A

ilos sala yra vakarinėje Škotijos pakrantėje. Šiuo metu čia vei-

būdingas oras: itin vėjuota, gana drėgna ir stebinančios oro

kia 8 salyklinio viskio daryklos, tačiau dėl itin didelio šios sa-

permainos – trys ar net keturi metų laikai per dieną ar per keletą

los viskio populiarumo netrukus saloje ims veikti ar planuojamos

valandų. Keliaujant per šią gana nedidelę salą žavi kraštovaizdis,

statyti dar bent dvi daryklos. Dėl specifinių viskio organoleptinių

paplūdimiai ir uolėtos pakrantės, važiuojant siaurais salos keliais

savybių ir gana didelės daryklų koncentracijos ši sala išskiriama

kelionės pabaigoje jau nestebina vaizdas, kai kelią užstoja avis ar

kaip atskiras Škotijos viskio regionas. Visiškai pritariu teiginiui,

jų banda. Šioje saloje vis dar įprasta, kad trūkinėja telefono ryšys

kad tipiškam šios salos viskiui negali likti abejingas – arba įsimyli,

ar jo visai nėra, jau nekalbant apie internetą. Viskas čia vyksta

arba nekenti. Tačiau tarp viskio mėgėjų esama ir kraštutinumų: kai

lėčiau ir labiau mėgaujantis esamu momentu nei didmiesčiuo-

kurie didžiuojasi, kad vartoja tik šios salos daryklų viskius, nors tai

se. Nors čia gyvena kiek daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, tačiau

ir skamba, tarsi girtumeisi, kad susitikinėji tik su raudonplaukėmis.

saloje per metus apsilanko daugiau nei 80 tūkstančių turistų, o

Atvykus į salą balandžio viduryje, pasitinka ramybė ir salai

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

daugelio iš jų tikslas – viskio daryklos.

Viskis

49

l ‘Kilchoman‘ distiliavimo indas – mažiausias saloje

l ‘Laphroaig‘ – daiginimo patalpa

l

‘Bruichladdich‘ daryklos spirito seifas, kuriame atskiriama „galva“, „širdis“ ir „uodega“

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

50

Viskis

Didžioji dalis šioje saloje pagaminamo viskio yra stipriau-

durpių, jodo ir sūraus vandenyno, grūstų juodųjų pipirų aroma-

sio aromato viskis visame pasaulyje. Stiprūs specifiniai viskio

tai. Šiuose viskiuose fenoliai siekia nuo 40 iki 55 ppm, o kai kurių

aromatai atsiranda miežių salyklą džiovinant saloje kasamomis

retesnių viskių – net iki 120 ppm. Sūrumo ir durpių aromatus

durpėmis. Taip džiovinamuose miežiuose atsiranda specifinių

sustiprina visuose gamybos etapuose naudojamas per durpes

fenolių, kurie matuojami milijonine dalimi (ppm), ir nuo jų

tekantis šaltinio vanduo.

priklauso specifinis dūminis, mediciniškas, jūriškas ir panašūs

Šiaurinėje salos dalyje įsikūrusios viskio daryklos daro

gėrimo aromatai, kuriais garsėja šios salos viskiai. Šiuo metu dalį

švelnesnį, tačiau lengvai atpažįstamo Ailos salos stiliaus viskį.

salyklo pačios ruošia tik trys iš aštuonių viskio daryklų saloje

Čia ryškiausio dūminio aromato viskį daro „Caol Ila“ darykla,

(„Bowmore“, „Kilchoman“, „Laphroaig“), visa likusi dalis paruo-

įsikūrusi šalia Port Askeigo uosto, iš kurio atsiveria Džuros salos

šiama saloje esančiuose „Port Ellen“ salyklo namuose pagal

kalnų vaizdai. Darykloje gimsta vidutinio stiprumo smilkstančių

kiekvienos daryklos poreikį.

durpių, jodo, citrusinių vaisių žievelių ir eglių pumpurų aromatai.

Pietinėje salos dalyje viena šalia kitos įsikūrusios trys viskio

Netoliese įsikūrusi „Bunnahabhain“ darykla, prisistato šūkiu

daryklos – „Ardbeg“, „Lagavulin“, „Laphroaig“. Visos jos savitos,

„Švelnus Ailos skonis“. Čia tik 25 proc. viskio daromi stipraus dū-

bet jas vienija ir iš kitų daryklų išsiskiria stipriausiais dūminiais

minio aromato. Jie rinkoje pasirodo riboto tiražo arba nežymiai

aromatais pasižymintys viskiai, kuriems būdingi smilkstančių

papildo pagrindinius daryklos viskius. Ši darykla naudoja vande-

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Viskis

nį, kuris neturėjo sąlyčio su durpėmis, todėl viskiai vaisiškesni,

piantis durpėmis, rūkyta mėsa, vandenynu ir salyklu; „Octomo-

riešutiškesni, su vos juntamomis jūros žolių ir saldaus durpės

re“ – labiausiai dūminis viskis rinkoje, varijuojantis nuo 168 iki

dūmo natomis.

258 ppm. Tai jaunas (5 metus statinėse brandintas), neįtikėtinai

Šiaurės vakaruose įsikūrusios dar trys daryklos, tarp kurių se-

elegantiškas viskis, stipraus durpių, rūkyto sūrio, vytintos mėsos,

niausia išlikusi salos darykla „Bowmore“, įkurta dar 1779 metais.

salyklo ir ypač citrusų aromato.

Jos viskiams būdingas švelnus, saldus durpių, džiovintų vaisių,

Vienintelė nuo pakrantės nutolusi, naujausia ir mažiausia salos

karamelės ir sūraus vandenyno aromatas.

darykla „Kilchoman“ veikia nuo 2005 metų. Ji atgaivina senųjų

Kitoje įlankos pakrantėje įsikūrusi „Bruichladdich“ viskio

fermų daryklų tradiciją, kai dalis miežių užsiauginama, siekiant

darykla turi senas šaknis, tačiau šiuolaikinė jos istorija prasidėjo

kiek įmanoma patenkinti daryklos poreikį vietine žaliava. Be to,

nuo 2001 metų, kai atnaujinta darykla ėmė labai daug eksperi-

ši darykla vienintelė saloje išpilsto produkciją į butelius ten, kur

mentuoti, ir šiuo metu, kiek man žinoma, vienintelė garsiai kalba

ir gamina. Itin maži distiliavimo indai specialiai sukurti jauna-

apie terroir svarbą viskiui (šūkis „Terroir svarbus“). Šioje darykloje

tviškam, vaisiškam viskiui, kurį papildo 20–50 ppm stiprumo

daromi trijų stilių ir pavadinimų viskiai: „Bruichladdich“, kurio ga-

dūminiai aromatai.

myboje dažniausiai nenaudojamos durpės – saldus, salykliškas

51

Šiai salai, kaip ir jos viskiui, negali likti abejingas.

ir vaisiškas; „Port Charlotte“ – stipriai dūminis (50–55 ppm), kve-

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

52

lietuviškas vynas pasaulyje

Svajonė pildosi

Mozelio šlaituose Daiva Mumgaudienė Manau, nieko nenustebinsiu parašiusi, kad lankiausi Mozelio slėnyje ir tuo labiau kad ten nuvedė noras paragauti naujojo derliaus ‘Riesling‘ vynuogių vyno. Bet... Kelionės tikslas buvo gana intriguojantis –paragauti pirmojo vyno iš lietuvės įsigyto vynuogyno Mozelio šlaituose.

K

laipėdietė Rūta Grimaitė prieš dvejus metus žengė drąsų

ąžuolo statinėse. Jis kvepia obuoliais, persikais, kmynais, šiltos

žingsnį į Mozelio kalvas – nusipirko 10 a ploto vynuogyną.

vasaros žydinčia pieva, šiaudų kauge. Burnoje labai švelnus,

Verslo reikalais lankydamasi Vokietijoje ji susipažino su vyn-

malonus, lengvai karstelintis pabaigoje. Likutinis cukrus (35 g/l)

dariu Martinu Schömannu iš Celtingerio (Zeltinger) miestelio.

puikiai dera su rislingui būdinga vaisine rūgštimi (apie 8 g/l).

Jaunatviškas maksimalizmas, noras išbandyti save nauju aplua

Šlaitai, kuriuose auga Rūtos vynmedžiai, yra apie 80 laipsnių

paskatino nusipirkti vynuogyną, esantį centrinėje Mozelio upės

statumo – tai patys stačiausi šlaitai Europoje. Skalūno dirvo-

slėnio dalyje (Mittelmosel), Bernkastelio rajone (Bernkastel).

žemis ten augančioms vynuogėms suteikia minerališkumo bei

Rūtos įsigytame vynuogyne auga 1 tūkst. ‘Riesling‘ veislės vynmedžių, kurių amžius siekia 30 metų. Tokio dydžio vynuogynas kainavo 3 500 Eur. Vynuogyną prižiūri ir vyną gamina vyndarys Martinas Schömannas, tuose pačiuose šlaituose valdantis 5 ha ekologinių vynuogynų. Vyndaryste Schömannų šeima užsiima nuo 1642 metų.

Vyną Rūta nusprendė pavadinti savo vardu „Ruta“. Tai nestiprus, lengvai putojantis, salstelintis vynas. „Mano pirmojo derliaus vynas skirtas draugams, – prisipažįsta Rūta, – ir jis yra toks, kokį pati mėgstu.“ Būtent draugų kompanija iš Lietuvos vyko padėti nuimti pirmąjį derlių.

Ragautas vynas 5 mėnesius buvo laikomas senose vokiško

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

pavydėtinos gelmės.

Didžioji dalis vyndario Martino Schömanno vynuogynų turi ekologinio ūkio sertifikatą. Vynuogyno paruošimas šiam sertifikavimui užtrunka trejus metus – tiek laiko reikia, kad vynuogynas išsivalytų. Perėjus prie ekologinės vyndarystės, derlingumas krenta apie 30 proc., bet atsiranda kitų pranašumų. Nenaudojant chemikalų, leidžiant žolei augti natūraliai, sutvirtėja statūs šlaitai, vynuogynas apsaugomas nuo kalnų erozijos.

Rūta taip pat ketina siekti ūkio ekologinio sertifikavimo ir iš kitų metų derliaus gaminti jau ne putojantį, o ramų vyną.

Muskatas

53

50 muskato atspalvių Alesia Mačiulis Prancūzija, Elzasas, balandžio vidurys. Dar ne akinamai ryški, bet jau šilta popietinė saulė primygtinai kviečia prie terasos staliuko paragauti kavos. Iki vakarienės dar pora valandų. Pats laikas įjungti skrandį ir pamaloninti gomurį. „Taurę vyno, madam?“ Taip, ačiū, muskato. „Puikus pasirinkimas, madam, muskatui dabar pats metas.“

Š

eimininkas atneša vyno. Žiūrėdama, kaip taurėje blykčioja

Samoso sala – muskato tėvynė – apsupta kone violetinio

saulė, ir traukdama į save subtilų apelsino žievelės ir rožės

mėlynumo jūros. Graikai tvirtina, kad būtent muskatą gėrė

žiedlapių aromatą, susimąstau. Kodėl šios vynuogės, iš kurių da-

pasileidėlis dievas Dionisas. Muskatinės vynuogės pirmosios

romas vienas iš nuostabiausių, puikiai kvepiančių vynų, pateko į

užkariavo pasaulį. Iš Graikijos jos persikėlė į Italiją, iš ten – į

tokią gamintojų ir vartotojų nemalonę?

Prancūzijos pietinį pajūrį. Tada į Malagą. Ir pagaliau į Afriką. Ar

Iš muskato gaminami puikūs, išraiškingi vynai, sušildyti

dar yra pasaulyje bent viena vynuogių šeima, turinti tokią painią

saulės ir galintys perkelti į bet kurią planetos vietą. Tačiau ir to

istoriją!? Apskritai pripažįstamos trys pagrindinės muskatinių

nepakanka, kad vynuogės pelnytų šiek tiek dėmesio.

vynuogių veislės: ‘Muscat blanc a petit grains‘, Aleksandrijos

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

54

Muskatas

l Elzase ‘Muscat‘ užima 2,3 proc. vynuogynų ploto muskatas ir ‘Muscat ottonel‘. Tačiau kiekviena iš jų dar turi atmai-

jo, kilmingesnė uoga. Ne tokia nenuspėjama, kaip muskatas. Ir

nų. Pavyzdžiui, Alto Adidžėje ir Trentine galima rasti stebėtinai

turistams labiau patinka. Kadangi Elzaso virtuvei rislingą parinkti

aromatingų ‘Rosnmuscatler‘, kurios yra artimos ‘Petit grains‘

daug lengviau nei muskatą, pastarasis labiau tinka mažiau

giminaitės, tik su ryškiai rožine odele. Kita ‘Petit grains‘ atmai-

aštriems tajų ir indų patiekalams. Todėl ir vyno meniu – septyni

na yra ‘Moscat de Rivesaltes‘, jos lapų forma šiek tiek kitokia.

rislingai ir tik trys muskatai.

Mutuoti šios vynuogės geba aktyviau nei ‘Pinot Noir‘. Jos būna

Tačiau mane sudomino būtent šios uogos. Su kiekvienu

auksinės, rožinės ar tamsiai violetinės spalvos. O pačių ‘Petit

gurkšniu aš vis labiau įsimyliu sodrias persiko natas, razinos

grains‘ kiekvieno derliaus skirtingo atspalvio uogos.

valkumą ir cukruoto ananaso gaivą. Gaila, muskato beveik

Vis dėlto muskatinių vynuogių pavadinimai mutuoja dar

neįmanoma laikyti ilgiau. Per mažai rūgšties, todėl jis negali

greičiau nei pačios uogos ir jų atmainos. Todėl tiesiog patogiau

ilgiau bręsti butelyje. Gal todėl Elzase muskatas užima mažiau 3

prisiminti, kad moscato, moskatel, moscadello, muskathaller ar

procentų viso vynuogėms skirto ploto. Ir dažniausiai čia augina-

mouscadel – labai tikėtina, kad susijusios su muskatu. Bet va,

mas ‘Muscat ottonel‘, šiuolaikiškesnė atmaina, pasirodžiusi 1852

muscadell, muscadet ir muscadin – ne. Ir dar du mažyčiai aspektai

metais, sukryžminus ‘Chasselai‘ ir ‘Muscat de Saumur‘. Ir, nelai-

– ‘Morio Muskat‘ yra vokiškas klonas, kuris neturi nieko bendro

mei, būtent otonelis laikomas neišraiškingiausia iš visų muskato

su muskatu. O ‘Muskat sylvaner‘ austrai vadina ‘Sauvignon Blanc‘.

rūšių. Bet ir iš jo galima pagaminti labai subtilių, elegantiškų,

Tokia tad painiava.

krištolinio sausumo vynų. Tačiau tik keletas vyndarių sugeba

Tačiau nepaisant to, kad vos ne kiekvienoje vyno šalyje

pagaminti tokį vyną, kuris atsilaiko keletą metų rūsyje ir dar

muskato randama, jo negalima vadinti lengvai auginamomis

geba įgyti turtingesnių ir sudėtingesnių vaisių ir gėlių kvapų. Tai

vynuogėmis. Mažai rūgšties, neprognozuojamas derlingumas,

„Kientzler“, ‚Trimbach“, „Weinbach“ ir „Zind-Humbrecht“.

nesantaika su jaunu ąžuolu ir priešinimasis asambliažui – vadinasi, reiklios ir įnoringos uogos.

Saulė leidžiasi. Darosi vėsoka. Paprašau pledo ir dar vienos taurės. Šeimininkas atnešė pledą, dvi taures ir prisėdo šalia.

Kaip ir daugelis prancūzų, mano pašnekovas gana paniekinamai vertina viską, kas vyksta už Penktosios Respublikos sienų.

Tačiau kad ir kaip keista, kalbai užėjus apie Australijos ir Italijos vynus, jo tonas sušvelnėjo. Pats jis, aišku, ten niekada nebuvo.

Pradėjom šnekučiuotis. Pats gimęs Elzase, čia augo ir, atrodo,

Kokio galo trenktis taip toli, jeigu visko, ko reikia laimingam gy-

niekur iš šio krašto važiuoti nesiruošia. Čia visi gyvena vynu, juo

venimui, pakanka Elzase? Tačiau draugai jam kartais atveža vyno

kvėpuoja ir apie jį kalba. Pats jis mieliau renkasi rislingą. Anot

iš kitų šalių. Juos jis ir įsiminė.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Muskatas

Kai kalba pasisuka apie itališkus muskatus, man iškart topteli lengvas, saldus putojantis „Asti“ ir „Moscato d’ Asti“ iš ‘Petit

Frontignan‘ ūglių, todėl manoma, kad tai vietinė ‘Mouscat blanc a petit grains‘ atmaina.

grains‘. Pjemonte šios vynuogės auga maždaug pusės kilometro

Trumpam persikelkime į Kaliforniją. Neįtikėtina, bet čia iš

aukštyje esančiuose vynuogynuose. Kadangi derlingumas čia

muskato gaminamas ledo vynas. Žinoma, įprastomis sąlygomis

menkesnis, o rūgšties uogose daugiau, gaunama visai nebloga

tai neįmanoma. Todėl pasitelkiama krioekstrakcijos technolo-

kokybė. Tačiau paties nuostabiausio vyno ragavau Sicilijoje. Tai

gija ir gaunamas saldus baltasis vynas „Muscat Vin de Glaciere“,

buvo „Moscato di Panteleria“, gaminamas to paties pavadinimo

kvepiantis mandarinais, citrinų džemu, imbieru, cinamonu,

saloje tarp Tuniso ir Sicilijos iš ‘Moscato d’ Alessandria‘, kuris

jazminais. Visiškas dekadansas.

čia vadinamas ‘Zibibbo‘. Į nieką nepanašus aromatingas, tvirtas vynas, it skystas auksas.

Australijoje, Viktorijos valstijoje, daromas vienas iš praban-

Portugalija, Kipras, Rumunija, Bulgarija, Naujoji Zelandija – visur muskato savybės skirtingos. Kelionės pabaigoje, Prancūzijos pietuose, Beaumes-de-Venise, Frontignane, Rivesaltese,

giausių saldžių vynų – „Rutherlegen“. Kol jaunas, kvepia razino-

atrandame netgi auksaspalvių, pastiprintų muskatų, su apelsino

mis ir kinrožėmis. Tačiau bręsdamas tamsėja, tirštėja ir komplek-

žievelės aromatu ir nuostabia šilkine tekstūra. Ypač rekomen-

siškėja. Atsiranda figų, kavos ir šokolado natų (beje, jis tiesiog

duoju „Domaine de Durban“.

nepakartojamas su ledais). Ne visi Australijos muskatai saldūs.

Ateina vakaras – tylus, vėsus, elzasietiškas. Kvepiantis dūmu,

Daugelis gamintojų gamina ir lengvus sausus vynus, o parduoda

miunsteriu ir česnakiniu sviestu. O aš vis dar pakerėta muskato,

juos tiesiog statinaitėmis.

jo saldaus aromato ir paskutinių saulės spindulių žaismo taurėje.

Keliauti su muskatu po pasaulį galima be galo. Ispanijoje

Gal muskatas ir krito nugalėtas sauso vyno mados: pastarąjį

yra sodrus ir pikantiškas „Molino Real Mountain Wine“ iš saulėje

ir laikyti ilgiau galima, ir butelyje jis labiau kinta. Tačiau mada

džiovintų uogų. Dvidešimt mėnesių ąžuolo statinėje – ir vynas

– kaprizinga ir neištikima dama. Ateina ir išeina. O muskatinės

sklidinas gėlių, vaisių ir prieskonių kvapų.

vynuogės vis tiek liks vienos iš pirmųjų, iš kurių buvo išspaustas

Itin garsus vynas iš Pietų Afrikos – „Vin de Constance“.

Kažkada tai buvo tiesiog legenda, tačiau ji ir šiandien neblėsta.

55

vynas. Bent jau tam, kad vieną pavasario vakarą savo istoriją primintų mums tiesiai iš taurės.

Archyvuose rasta užrašų, kad į koloniją buvo atvežta ‘Muscat de

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

56

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

Dvi „Grand Cru“ vakarienės interpretacijos Arūnas Starkus Šiemet į tradicinę geriausiems Prancūzijos vynams skirtą „Grand Cru“ vakarienę „Vyno klubas“ pakvietė kartu su dviem puikiais šefais – Vytautu Samavičiumi (restoranas „Monai“ Klaipėdoje) ir Justinu Misiumi (restoranas „Sweet Root“ Vilniuje). Todėl suprantama, kad tie patys 10, 20, 30 metų senumo vynai iš Bordo, Burgundijos, Šampanės ir Elzaso buvo derinami skirtingai.

2016

-ieji labai tinkami jubiliejiniams vynams ragauti: 2006, 1996, 1986 derliaus metai Prancūzijoje

Vakarienes šiemet buvo nuspręsta pradėti saldžiu vynu – kaip mėgsta prancūzai. ZIND HUMBRECHT RIESLING CLOS-

buvo puikūs arba labai geri. Pavasaris – geriausias metas „Grand

SAINT-URBAIN RANGEN DE THANN ALSACE GC 2006 – pa-

Cru“ vakarienei, nes rinkoje pasirodo praeito derliaus Bordo

darytas tais metais, kai viename stačiausių Elzaso vynuogynų

vynas ir metais brandesni Burgundijos bei Elzaso vynai. Pavasarį

(80–100⁰) buvo gausu kilniojo puvinio, todėl tikėtis sausumo

keičiasi restoranų meniu. Todėl vakarienių dalyviai gauna progą

neverta – 31 g cukraus, bet vynas itin gaivus – vulkaninė uoliena

patiekaluose aptikti ilgai lauktos lietuviškos žalumos.

ir didelis aukštis virš jūros lygio (350–450 m) sustiprina ‘Riesling‘

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

būdingą rūgštį. Ūkio savininkas – pirmasis pasaulyje vyndarys,

ros. Ožkos pieno sūris su kmynų padažu restorane „Sweet Root“

tapęs vyno magistru (Master of Wine), Olivier Humbrechtas augi-

taip pat buvo geras sprendimas: patiekalas šampane susirado

na uogas biodinamiškai: aria arkliu, nekarpo vasarinių vynuogių

autolitinius, skrebutį primenančius aromatus, o šampano rūgštis

ūglių ir nenaudoja jokių mineralinių trąšų ar sintetinių pesticidų,

labai pravertė kepto ožkos sūrio skoniui nuplauti.

herbicidų. Jo vynai yra itin koncentruoti, labai harmoningi ir

Nejubiliejinis vakarienės svečias – 1999 metų raudonasis

absoliučiai natūralūs. Vytautas Samavičius (restoranas „Mo-

burgundas DOMAINE LEROY BOURGOGNE ROUGE 1999. Vėl

nai“) prie patiekalo nusprendė patiekti tai, ką šiemet Pasaulio

vienas geriausių regiono derlių praeitame šimtmetyje, nežiūrint

someljė čempionato finale prie saldaus vyno pasiūlė nugalėtojas

sudėtingų oro sąlygų: nesiliaujantis lietus balandžio ir gegužės

Arvidas Rosengrenas – riebiąsias ančių kepenėles (foie gras)

mėnesiais; o birželio pradžioje – jau 34 ⁰C karščio. Oras permai-

su braškėmis. Prancūziškas pavasarinis patiekalas atliepė vyne

ningas iki liepos pabaigos. Vėliau – sausa ir karšta. 36 ⁰C fiksuoti

per dešimtmetį atsiradusiam žemuogių aromatui, glotnumu

rugsėjo 9–15 dienomis. Didelis labai ypatingos kokybės derlius.

derėjo prie plieninės rūgšties. Medų primenantis vyno saldumas

1999 metais Lalou Bize Leroy‘us savo 18 ha ūkyje jau taikė

maloniai tirpdė riebių kepenėlių sūrumą ir pikantiškumą. Mėsiški

biodinaminės vyndarystės principus. Vynas gamintas taip pat,

aromatai tiko su tik šiam vynui būdingo dūmo, mėsos kvapais.

kaip tai daroma „Domaine Romanee Conti“, kurios 50 proc. valdo

Justinas Misius restorane „Sweet Root“ pateikė lietuvišką patie-

„Domaine Leroy“: uogos fermentuotos neatskyrus nuo šakelių,

kalo interpretaciją: vištos kepenėlėse buvo lašas agrastų padažo,

brandinta naujose ąžuolo statinėse. Nežiūrint solidaus amžiaus

kuris susiejo patiekalą su vyno saldumu. Svogūnai ir nakvišos

su juodąją arbatą primenančiais brandos kvapais, burnoje vynas

akompanavo gerai rislingo rūgščiai ir dūmiškai mėsiškam jo

vis dar jaunatviškas, gaivus ir gana taniniškas. Todėl restorane

aromatui.

„Monai“ patiektas karvelio kepsnys su juo dera tobulai. Laukinė

1996-iesiems vakarienėse Vilniuje ir Klaipėdoje atstovavo

paukštiena – visada geras derinys su „Pinot Noir“, o karvelio

šampanas POL ROGER VINTAGE 1996. Šie derliaus metai Šam-

mėsa – prabangi tokio derinio versija. „Sweet Root“ restorane

panėje pretenduoja į vienus geriausių XX amžiuje. Todėl buvo

nuspręsta originaliai priderinti eršketą, patiektą su garšvomis ir

gera proga pasimėgauti gaivos ir svarumo deriniu ir įsitikinti,

topinambais. Tai naujas restorano pavasarinio meniu patiekalas,

kad geras šampanas gali bręsti dešimtmečius. Buteliai atkeliavo

todėl visi norintys galės ragauti sėkmingą raudonojo vyno ir

tiesiai iš legendinio „Pol Roger“ rūsio gelmių, todėl pojūtis, kad

žuvies derinį.

57

atsikimšome juos dešimčia metų per anksti, pradžioje liūdino, tačiau šampano derinys su Vytauto Samavičiaus paruoštais Canelloni su omarais, paremtas taurumu, intensyvumu ir svarumu, buvo stulbinantis. Žiedinių kopūstų putėsiai gerai tiko prie grietinėliškos, skrebučiu ir vanile dvelkiančio šampano tekstū-

l Cannelloni su omarais, žiedinių kopūstų putėsiai (Monai)

l

Anties kepenėlės, brioche duona, braškės, marinuotos balzaminiame acte (Monai)

l Ožkų pieno sūris, kmynai, builiai (Sweet Root) „Grand Cru“ vakarienės prieš dešimt metų buvo sumanytos kaip galimybė Lietuvoje pasimėgauti subrendusiais Bordo

l Vištienos kepenėlės, svogūnai, nakvišų lapai (Sweet Root)

vynais. Šiame regione padaroma daugiausia vyno, kuris tauriai bręsta ir brangsta. Kita vertus, beveik visų geriausių Bordo

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

58

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

Brion“ ir kitų ūkių vynai tebelaikomi geriausiais Medoko ir Gravo vynais. Šiemet nuspręsta pakartoti 2007 metais per „Grand Cru“ vakarienę ragautą Bordo rinkinį: AUSONE, MARGAUX, D‘ YQUEM. Tik vietoj tada vyravusio jaunoko 1995 metų vyno šiemet pasirinkome subrendusį 1986-ųjų. Karšta ir sausa vasara, šiek tiek labai reikalingo lietaus rugsėjo pradžioje ir padėtį apsunkinusi didelė liūtis (100 mm kritulių) rugsėjo pabaigoje. Tik tada prasidėjo derliaus skynimas, pasibaigęs puikiu oru. „D‘Yquem“ kekerinio derliaus nuėmimas tęsėsi nuo spalio 5 iki lapkričio 10 dienos.

Aukščiausią rangą Sent Emiljone – Premier Grand Cru Classe A

l

Kepta veršiena, rizotas su grybais, sultinio padažas su sviestu (Monai)

– turintis „Château Ausone“ ūkis užima vos 7 hektarus. Juose ant Sent Emiljono kalkakmenio plynaukštės šlaitų neretai pramaišiui auga ‘Cabernet Franc‘ ir ‘Merlot‘ vynuogės. Savininkas Alainas Vauthier taiko kelis biodinaminės vyndarystės principus, vyno nefiltruoja. 1986-ųjų „CHÂTEAU AUSONE“ – visiškai subrendęs: kvepia oda, tabaku, ferma, džiovintais grybais, yra glotnios tekstūros. Todėl šefai stengėsi neužgožti vyno skonio ir pasirinko jauno gyvulio mėsą: Klaipėdoje buvo patiekta veršiena su grybų rizotu, o Vilniuje – ėriena su bobausiais ir meškiniu česnaku.

l Eršketas, garšvos, topinambai (Sweet Root) ūkių istorija tęsiasi daugiau nei du šimtus metų, jie buvo laikomi geriausiais vynais jau prieš Prancūzijos revoliuciją, o XIX a. vidury žmonijos progresą šlovinančių pasaulinių parodų apogėjuje buvo klasifikuoti – suskirstyti pagal kainas į Grand Cru kategorijas. Nuo 1855 m. klasifikacijos elitas nepasikeitė – „Château Margaux“, „Château Latour“, „Château d‘ Yquem“, „Château Haut

l

Kepta veršiena, risotto su grybais, sultinio padažas su sviestu (Monai)

l Stirnos nugarinė, troškinti špinatai, lęšiai, mėsos padažas (Monai)

l Jautiena, grybai, ‘demi-glace’ (Sweet Root) „CHÂTEAU MARGAUX“ 1855 m. klasifikacijoje buvo pirmasis tarp Medoko ūkių. 1986-aisiais ūkis vėl pagamino geriausią derliaus vyną regione. Gal todėl jo branda labai lėta: vynas dekantuojamas prieš tris valandas ir nors jam neretai klijuojama švelnaus ir „moteriškai“ dosnaus vyno etiketė, vis tiek demonstruoja galingus, aksominius taninus, juodųjų serbentų uogienės aromatą papildo odos, tabako natelės. Toks vynas gali atlaikyti bet kokio intensyvumo patiekalą. Todėl Vytautas Samavičius paruošia stirnienos nugarinę su troškintais špinatais, lęšiais, mėsos padažu.

l Ėriena, bobausiai, meškinis česnakas (Sweet Root) VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

O Justinas Misius – jautieną su grybais ir demi-glace padažu.

„V y n o k l u b o “ va k a r i e n ė s

59

Intensyvėjanti vakarienė priartėja prie deserto. Legendinis „CHÂTEAU D‘ YQUEM“ yra vienintelis Bordo vynas, turintis aukščiausią klasifikacijos statusą – Premier Grand Cru Supérieur. Jis 1855 m. buvo įvertintas aukščiau nei visi kiti Premier Grand Cru lygio Soterno ir Barsako vynai bei keturi geriausieji raudonieji iš Medoko. Derliaus skynimo metu 140 darbininkų ūkyje praleidžia apie du mėnesius. Jie po uogelę nurenka 30–40 partijų kilniojo puvinio paveiktų ir labiausiai prinokusių vynuogių. Kiekviena partija fermentuojama atskirai, vėliau geriausios sumaišomos. Iki 1861 m. „Château d‘Yquem“ vynas buvo parduodamas atskiromis statinėmis, kurios galėjo būti skirtingo saldumo, priklausomai nuo panaudotos uogų partijos. Tik vėliau galutinis derliaus stilius tapo suvienodinamas sumaišant geriausias tų metų statines. Medaus, apelsinų, vanilės, svarainių, džiovintų persikų, saldžių prieskonių aromatas ir šilkinė, grietinėliška tekstūra, idealus saldumo ir rūgšties balansas leidžia su šiuo vynu medituoti užkandžiaujant kukliausiu pasaulyje desertu ar seno sūrio gabalėliu. Tačiau geriausiuose Klaipėdos ir Vilniaus restoranuose mes galime sau leisti daugiau. „Sweet Root“ šefas Justinas Misius patiekė savo iškeptą meduolį su šokoladu ir aguonų pieno padažu, o „Monų“ savininkas Vytautas Samavičius sukūrė sūrio pyragą su skrudinto apelsino skiltete. Apskritai, „Château d‘ Yquem“ labai sėkmingai dera su citrusinių vaisių pagrindu sukurtais desertais. Todėl vakarienės pabaiga – tobula. Geriausi Prancūzijos vynai pašlovinti.

l Vytautas Samavičius (Monai)

l Sūrio pyragas, skrudinto apelsino segmentas (Monai)

l Meduolis, šokoladas, aguonos (Sweet Root)

l Justinas Misius (Sweet Root) VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

60

Vulkaninis vynas Kanarų salose Ilja Šarov

Lansarotės sala. La Cherijos vynuogynai vasario mėnesį

Daugumai žmonių Kanarų salos asocijuojasi su gan lengvai pasiekiama egzotika ir europiniais patogumais netoli Afrikos krantų. Skirtingai nuo žemyninės Ispanijos regionų, šios salos retai atsiranda vyno mėgėjų kelionių žemėlapiuose. Viena iš priežasčių yra gana silpnas tarptautinis Kanarų salų vyno įvaizdis ir nedideli vyndarystės mastai, kurie iš esmės patenkina tik vietinių gyventojų ir turistų poreikius. Daug vyno yra importuojama, ir tikrai ne visur yra geras vietinio vyno pasirinkimas, tad pravartu žinoti, kokio vyno verta ieškoti progai pasitaikius.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

61

KANARŲ SALŲ VYNDARYSTĖS REGIONAI Pastaraisiais metais vietinės valdžios pastangomis ir padedant ES šalių vyndarystės regionų skatinimo programai pagrindinės salų vyndarystės zonos įgavo apibrėžtas apeliacijų (Denominación de Origen – DO) ribas. Žymiausia apeliacija, kurioje dirba sėkmingai eksporto rinkose pasirodęs „Suertes del Marqués“ ūkis, galima laikyti Valle de la Orotava DO, esančią Teidės vulkano papėdėje, didžiausioje Kanarų saloje Tenerifėje.

Tenerifėje yra net penkios apibrėžtos zonos: jau minėta Valle de la Orotava DO, užimanti beveik 1000 ha plotą; Abona DO zona salos pietuose, kurios 1600 metrų aukštyje esantis vynuogynas laikomas aukščiausiu Europos šalyse, nors geografiškai jis yra Afrikoje; Tacoronte-Acentejo DO – tai apie 1700 ha užimanti derlingo vulkaninio dirvožemio apeliacija šiaurės rytuose, kur daugiausiai gaminamas raudonasis vynas iš ‘Listán Negro‘ ir ‘Negramoll‘ vynuogių; Valle de Güímar DO – salos pietryčiuose esanti 1000 hektarų ploto apeliacija, kurioje daugiausiai gaminama baltojo vyno iš ‘Listán Blanco‘ (‘Palomino‘) veislės, o vynuogynai auga iki 1400 metrų aukščio; ir galiausiai neseniai apibrėžta 1350 ha ploto Ycoden-Daute-Isora DO, esanti seniausioje, XV amžių siekiančioje salų vyndarystės zonoje, kur gaminamas baltasis vynas iš ‘Listán Blanco‘ ir retesnių vietinių ‘Vijariego‘ ir ‘Marmajuelo‘ veislių.

Kitos salos, išskyrus Fuerteventūrą, turi po vieną DO apeliaciją, kurios pavadinimas sutampa su salos pavadinimu.

La Palma garsėja saldžiaisiais vynais iš ‘Malvasia‘ vynuogių, augančių vulkaniniame dirvožemyje 200–1400 metrų aukščio šlaituose, o kiek sumažėjęs vynuogynų plotas siekia 800 ha. La Gomera – tai nedidelė sala, kurios kalvų terasose vynuogynams skiriama apie 120 hektarų. Gretimoje El Hiero (El Hierro) saloje užsodinta apie 190 ha vynuogynų, kuriuose dominuoja baltosios ‘Vijariego‘ ir vyno kritikų pastebėtos raudonosios ‘Babose Negro‘. Gran Kanarijos (Gran Canaria) saloje auginama kiek daugiau nei 200 ha vynuogynų, kuriuose dominuoja baltųjų vynuogių veislės.

Dviejų greta esančių ūkių – „Bodega La Geria“ (vynas „Manto Malvasía Volcánica Seco 2015“) ir „Bodegas Rubicon“ (vynas „Amalia Malvasia Seco 2014“) – baltieji vynai alsuoja saldžiais tropiniais aromatais ir prinokusiais citrusais, tačiau burnoje yra gana gaivūs ir minerališki, o jų kokybė užtikrintai pranoksta „vietinės reikšmės“ stalo vynus. Tų pačių ūkių raudonieji vynai iš ‘Listán Negro‘ vynuogių atrodo mažiau subalansuoti ir kiek agresyvokos struktūros. Fermentuojant šias vynuoges kitose salose populiari karboninė maceracija, sušvelninanti kiek „sulaukėjusį“ ir pipirišką „Listán Negro“ vyno charakterį.

Raudonasis vynas Kanarų salose dar ieško savo tapatumo, tad tikroji tiek ‘Malvasía Volcánica‘ veislės, tiek populiariųjų ‘Malvasia‘ atmainų konkurentė yra kita baltųjų vynuogių veislė – ‘Listán Blanco de Canarias‘, geriau žinoma kaip Chereso regione kultivuojama ‘Palomino Fino‘. Nors kontinente ‘Palomino Fino‘, kaip ir ‘Malvasia‘, laikoma viena neutraliausių veislių, ji dosniai atsiskleidžia ribojant derlingumą vulkaniniame Tenerifės dirvožemyje.

Vidutinio svarumo, gėliškų aromatų, minkštos, bet apetitiškos rūgšties ‘Listán Blanco‘ iš „Bodegas de Miranda“ („Blanco Seco Valle de la Orotava DO 2014“) pastebimai suintensyvėja saldžios egzotinių vaisių atakos forma „Cumbres de Abona“ kooperatyvo vyne „Flor de Chasna Blanco Abona DO 2014“.

Galbūt įdomiausias ir prilygstantis savo koncentracija „Malvasía Volcánica“ vynui iš „Bodegas Rubicon“ ūkio būtų „Bodegas Insulares“ ūkio vynas „Viña Norte Blanco Seco Tacoronte-Acentejo DO 2014“, kuriame tropiniai aromatai patogiai atsiremia į tvirtą, tačiau vaisišką vyno struktūrą su gana gaivia rūgštimi.

Sunku pasakyti, ar ‘Malvasía Volcánica‘ ir ‘Listán Blanco‘ iš tiesų konkuruoja tarp panašaus stiliaus vynų, turint omenyje derlingo vulkaninio dirvožemio savybes salose ir šių baltųjų veislių neutralumą, tačiau esama Kanarų salų vyno įvairovė neabejotinai verta vyno entuziasto dėmesio. Ypatingos sąlygos Kanarų salose: neskiepyti seni vynmedžiai, nematę filokseros, vulkaninis reljefas ir stiprūs vėjai, leidžiantys išnaudoti vėsesnes vietoves vynininkystei – turi netgi didesnės įtakos čia

‘MALVASÍA VOLCÁNICA‘ VILIOJA APSILANKYTI LANSAROTĖJE

gaminamo vyno savybėms nei konkrečios vynuogių veislės.

Arčiausiai Afrikos žemyno esanti vėjuota Lansarotės (Lanzarote) sala vyndarystės mastais ir kokybe konkuruoja su geriausiomis Tenerifės apeliacijomis. Čia vynuogynams skiriama beveik 2000 hektarų, o pagrindinė veislė yra baltosios ‘Malvasia‘. Kelis Lansarotės vyno ūkius verta aptarti ne tik dėl jų vyno kokybės, bet ir dėl neįprastos vynuogių auginimo būdo, taikomo šiame krašte. Čia vynuogės auginamos juodo vulkaninio dirvožemio įdubose, kur vynmedžius nuo vėjo apsaugo akmeniniai atitvarai.

Nors paprastai baltosioms ‘Malvasia‘ šeimos vynuogėms būdingos gana neutralios savybės, o išraiškingesnės jos tampa tik saldžiajame vyne, Lansarotėje aptinkama reta vietinė atmaina, vadinama ‘Malvasía di Lanzarote‘, arba ‘Malvasía Volcánica‘, kurios seni ir neskiepyti vynmedžiai auga centrinėje Lansarotės dalyje, La Cherijos (La Geria) kaimelyje, esančiame tarp Mosagos (Mozaga) ir Jaisos (Yaiza) miestelių. Iš jų derliaus gamina-

KELIAUTOJUI VERTA ŽINOTI Keliaujant į Kanarų salas, pirmiausiai vertėtų atkreipti dėmesį į baltuosius penkių Tenerifės apeliacijų ir Lansarotės vynus iš ‘Listán Blanco‘ ir ‘Malvasía‘ vynuogių. Baltasis vynas iš ‘Vijariego‘, ‘Marmajuelo‘, ‘Albillo‘, ‘Sobra‘ ar Madeiros saloje populiarių ‘Verdello‘ (‘Verdelho‘) ir ‘Gual‘ (‘Boal‘) vynuogių pasitaiko daug rečiau, tačiau labai prisideda prie pastarųjų metų vyno įvairovės.

Pagrindinė raudonųjų vynuogių veislė – ‘Listán Negro‘, kurios vynas paprastai būna gaivus ir vaisiškas, bet neretai aštrokas, su vytinimo natomis poskonyje. Deja, ji neturi daug konkurenčių, tačiau neblogų rezultatų čia pasiekiama su pagrindine Madeiros raudonųjų vynuogių veisle ‘Negramoll‘ (‘Tinta Negra Mole‘), taip pat ‘Baboso Negro‘ (‘Alfrocheiro‘) ir ‘Tintilla‘.

mas išraiškingas, kvapnus sausasis vynas.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

62

In memoriam

In memoriam Martynas Pravilonis

Pastaruoju metu mus itin dažnai ėmė pasiekti liūdnos žinios apie legendomis tapusių muzikos atlikėjų mirtis, ir dažnas iš mūsų, sužinoję apie tai, turbūt jaučiamės tarsi netekę dalelės džiaugsmo gyvenime. Tačiau ne tik muzikos pasaulis gedi savo žvaigždžių. 2015-aisiais ir šiais metais itin skaudžios netektys pasiekė ir vyno pasaulį. Norėdami pagerbti keletą neseniai anapilin išėjusių ryškiausių vyno pasaulio šviesulių, nusprendėme mūsų skaitytojams priminti jų nuopelnus vynui ir jo mėgėjams.

Paul Pontallier (1956–2016) Vienas labiausiai gerbiamų Bordo vyninių vadovų Paulas

Manuel Lozano (1955–2016) Šių metų balandžio pabaigoje vyno pasaulį netikėtai pasiekė

Pontallier (Polas Pontaljė) mirė šių metų kovo 28 dieną. Jis

žinia apie chereso gamyklos „Lustau“ vyndario 61 metų Manue-

savo pagrindinį darbą nuolatos siejo su „Chateau Margaux“ ir

lio Lozano, mirtį.

ateityje bus prisimenamas kaip šio ūkio techninis vadovas. Kilęs

Karjerą jis pradėjo būdamas vos 18-os metų, kai įsidarbino

iš vietinės vyndarių šeimos, šiame ūkyje jis pradėjo dirbti 1983

vienos didelės Chereso vyninės laboratorijoje, o pastaruosius

metais, praėjus keletui metų po enologijos doktorantūros bai-

septyniolika metų dirbo „Lustau“ kompanijoje vyndariu, atsakin-

gimo Bordo universitete. „Chateau Margaux“ savininkė Corrine

gu už jų vynuogynus ir vynines Jerez DO apeliacijoje.

Mentzelopoulos Paulą pasamdė rekomendavus garsiajam Bordo

Per šiuos metus Manuelis ramiai ir nuosekliai vedė „Lustau“ į

universiteto profesoriui Emile’ui Peynaud. Tai buvo itin glaudaus

šlovę: 2014 metais Tarptautiniame vyno ir stipriųjų gėrimų čem-

bendradarbiavimo ir šiltos draugystės tarp vyninės savininkės

pionate (International Wine and Spirits Competition) „Bodegas

ir jos vadovo pradžia. Pirmasis derlius, už kurį visa atsakomybė

Lustau“ buvo paskelbtas geriausiu chereso gamintoju, o 2015

teko Pontallier, buvo nuskintas 1990 metais (iki tol jis dirbo greta

metais kompanija pateko į žurnalo „Wine & Spirits“ renkamą

ankstesniojo ūkio vyndario Philippe’o Barre’o). Nuo to laiko „Cha-

geriausių vyninių šimtuką. Pasaulinės vyno rašytojų ir žurnalistų

teau Margaux“ kiekvienais metais šio vyno pirkėjus bei vyno

asociacijos (World Association of Wine Writers and Journalists)

pasaulio profesionalus stebino itin stabilia aukščiausia kokybe.

sudarytame geriausių vyninių sąraše „Lustau“ užėmė aštuntąją

P. Pontallier buvo atsakingas ne tik už vyno gamybą, pamažu jis

vietą. Pats Manuelis 2015-aisiais tarptautinėse varžybose „Inter-

tapo ir „Chateau Margaux“ veidu, itin mėgstamu aplinkinių dėl

national Wine Challenge“ buvo išrinktas geriausiu pastiprintų

kuklaus, rafinuoto būdo bei didžiulės aistros pristatant vyninės

vynų darytoju. Šį titulą jis pelnė septintą sykį iš eilės – tai kol kas

vynus. Vienas mėgstamiausių jo posakių buvo: „Geras vynas

nepavyko jokiam kitam vyndariui.

teikia malonumą, bet puikus vynas žadina jausmus.“

Didžiulį Manuelio Lozano žinių bagažą, patirtį bei atsidavimą

Paulas Pontallier taip pat buvo vienas iš inovatyviausių pirmųjų ūkių (Premier Crus) vadovų, pasižymėjęs itin akademiniu

savo amatui vertino ne tik vyno industrija: 2014 metais už nuopelnus jis buvo įvertintas Chereso miesto apdovanojimu.

mąstymu. Jis tyrinėjo ąžuolo, skirtingo tipo butelio uždarymų, ekologinės bei biodinaminės vynuogininkystės įtaką vynui (jo doktorantūros darbas buvo apie raudonojo vyno brendimą sta-

Anne-Claude Leflaive (1956–2015)

tinėse). Tai be jokios abejonės prisidėjo prie „Chateau Margaux“

2015-aisiais Burgundija ir visas vyno pasaulis itin skaudžiai

vynų kokybės, kaip ir jo patirtis su Bruno Pratsu ir Felipe‘u de

išgyveno Anne-Claude Leflaive netektį. Ji vadovavo vienam gar-

Solminihacu įkuriant „Villa Aquitania“ ūkį Čilėje.

siausių baltojo Burgundijos vyno ūkių „Domaine Leflaive“, kuris

Nepaisant šio asmeninio projekto, Paulas visada liko ištikimas vienam vyno ūkiui – „Chateaux Margaux“.

yra laikomas Puligny-Montrachet AOC etalonu.

Anne-Claude šeimos ūkyje pradėjo dirbti 1990 metais, o 1994-aisiais perėmė jo valdymą iš tėvo. Kaip ir kita garsi Burgundijos vyno dama Lalou Bize-Leroy („Domaine Leroy“) ji buvo viena iš biodinaminės vynininkystės pradininkių Burgundijoje, visiškai pertvarkiusi savo vynuogynus 1997 metais. Jos žavėjimasis bei tikėjimas biodinaminės ir tvarios žemdirbystės principais paskatino ją drauge su keletu kitų Burgundijos vyno gamintojų

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

In memoriam

63

Manuel Lozano

Anne-Claude Leflaive

Paul Pontallier

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

64

Josephas Henriotas juos prikėlė iš pelenų. Tai sukėlė „Louis Vuitton“ grupės susidomėjimą, ir Josephas sulaukė pasiūlymo prisijungti prie jų. Jis buvo „Charles Heidsieck“ vadovu iki jų pardavimo „Remy Martin“ grupei 1985 m.

Nuo 1987-ųjų jo karjera tęsėsi LVMH koncerne. Tuo metu LVMH stipriai plėtėsi, įsigijo ne tik „Henriot“, bet ir „Veuve Clicqout Ponsardin“ šampano namus, kurių vadovu ir buvo paskirtas Josephas Henriotas, jau įrodęs savo gebėjimą atgaivinti ir prikelti sunkiai besiverčiančias vynines. Tai Josephas vėliau rekomendavo koncernui investuoti į Naujojo Pasaulio vynus – įsigyti „Cloud Bay“ vyninę Naujojoje Zelandijoje bei „Cape Mentelle“ vyninę Vakarų Australijoje.

1994 metais Josephas Henriotas išsipirko savo šeimos šampano namus iš LVMH ir vėl ėmė jiems vadovauti. Prasidėjo nauja Henriotų šeimos era. 1995 metais jie taip pat įsigijo Burgundijos vyno pirkėją ir gamintoją „Maison Bouchard Père et Fils“ su 84 hektarais Grand Cru ir Premier Cru vynuogynų, o 1998-aisiais – „William Fevre“ ūkį Chablis apeliacijoje. Jo paskutinis pirkinys – 2008 metais įsigytas 50-ies hektarų ūkis „Villa Ponciago“ Fleurie apeliacijoje, kurioje daromi Cru Beaujolais vynai.

Pasaulio someljė čempiono, vyno magistro Gerard’o Basseto nuomone, Josephas Henriotas buvo viena iš didžiųjų XX amžiaus vyno pramonės asmenybių.

Giacomo Tachis (1933–2016) Giacomo Tachisas (Džakomas Takisas) buvo viena ryškiausių asmenybių Toskanos vyno padangėje. Daugiausia laiko jis dirbo su Antinori‘ų šeima. Giacomo Antinori vynui ėmė taikyti vyndarystės metodus, kurie šiandien laikomi įprastais, tačiau XX amžiaus viduryje Italijoje buvo labai nauji: vynuogių klonų atranka, didelio tankio ir mažo derlingumo vynuogynai, tarptautinės vynuogių veislės, raudonojo vyno malolaktinis virsmas bei didelis atidumas vyno brandinimui ąžuolo statinėse, neretai įkurti Puligny-Montrachet vyno ir terroir mokyklą, kurioje buvo mokoma ekologiškai bei biodinamiškai auginti vynuoges ir gaminti vyną. Drauge su vyru Christianu Jacques‘u ji padėjo Prancūzijoje besikuriantiems biodinaminiams vyno ūkiams. Todėl 2008 metais jie įsigijo „Clau de Nell“, vargstantį biodinaminį ūkį Luaroje, ir padėjo jam atsigauti. Jie taip pat išplėtė šeimos ūkio valdas į Maconnais ir Pouilly-Fuisse apeliacijas Burgundijoje.

Anne-Claude Leflaive buvo itin gerbiama vyno pasaulyje. 2006 metais žurnalas „Decanter“ ją išrinko geriausia baltojo vyno gamintoja, o 2014-asiais Vyno magistrų institutas suteikė jai „Winemaker’s Winemaker“ titulą.

Joseph Henriot (1936–2015) Praeitais metais taip pat mirė šampano namų „Henriot“ savininkas Josephas Henriotas.

Savo karjerą, palikusią gilų pėdsaką visoje vyno industrijoje, jis pradėjo 1957 m. šeimos šampano namuose, o 1962-aisiais ėmė jiems vadovauti. Tai tęsėsi iki 1987-ųjų, kol „Henriot“ šampano namus įsigijo prabangos prekių koncernas LVMH. 1976-aisiais pradėjęs vadovauti šampano namams „Charles Heidsieck“,

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

pasitelkiant prancūziškas barrique (225 l), naudojamas Bordo vynui brandinti.

Jo vardas siejamas ne tik su garsiaisiais Antinori’ų šeimos supertoskaniečiais „Solaia“ ir „Tignanello“ (dėl to Tachisas dažnai vadinamas supertoskaniečių tėvu), bet ir su tokiomis įžymybėmis, kaip „Sassicaia“ iš Bolgerio, „Argiolas“ ir „Cantina Santadi“ iš Sardinijos, „Castello dei Rampolla“ iš Kjančio, „Argiano“ iš Montalčino bei „Tenuta San Leonardo“ iš Trento provincijos.

Nepaisant inovacijų, Tachisas taip pat daug dėmesio skyrė vietinių Italijos vynuogių pažinimui ir pritaikymui aukštos kokybės vynams. ‘Vermentino‘, ‘Nero d’Avola‘, ‘Inzolia‘, ‘Sangiovese‘ bei ‘Barbera‘ (įdomu, kad pirmasis ir vienintelis jo pagamintas vynas „Barbera“ buvo studijų laikais) – tai tik kelios iš jų. Vėliau jis labai susidomėjo Sicilijos vyndaryste, todėl paliko „Antinori“ ir įsidarbino Regioniniame vynuogių ir vyno institute (Instituto Regionale della Vite e del Vino) Sicilijoje, kur prisidėjo prie europinės vyndarystės standartų įtvirtinimo ir Sicilijos vyndarystės renesanso.

2010-aisiais, oficialiai išėjęs į pensiją, Tachisas išleido autobiografiją „Sapore di vino”, o 2011-aisiais žurnalas „Decanter“ jį paskelbė Metų žmogumi („Decanter Man of the Year“).

65

Etienne Hugel

Etienne Hugel (1958–2016) Prie „Famille Hugel“ (buvęs „Hugel & Fils“) vairo stovėjo trys broliai: įmonei vadovaujantis Jean-Philippas, vynuogių auginimą bei vyno gamybą prižiūrintis Marcas ir už prekybą bei viešuosius ryšius atsakingas Etienne’as, prisijungęs prie šeimos verslo 1982-aisiais. Būtent pastarasis buvo ne tik šeimos, bet ir viso Elzaso ambasadorius. Keliaudamas po pasaulį (ypač Aziją) ir plačiai sėdamas meilę Elzaso vynams, dėl savo beribės energijos, entuziazmo bei gebėjimo bendrauti jis buvo gerbiamas ir mylimas vyno industrijos atstovų bei Elzaso vynų mėgėjų visame pasaulyje. Vienas svarbiausių Etienne‘o ir jo žmonos Kaoru kelionių nuopelnų yra ne tik tai, kad „Hugel“ vynų galime rasti daugiau nei šimte pasaulio šalių, bet ir tai, kad daugelis Azijos šalių virtuvės mėgėjų prie maisto renkasi baltąjį Elzaso vyną.

Giacomo Tachis

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

66

Ąžuolo statinių gamyba S

tatinėse vynas buvo gabenamas nuo antikos laikų. Jas darė

ąžuolas pasižymi skirtingomis savybėmis: prancūziškas turi

iš palmių, beržo, akacijos, kaštainio medienos. Tačiau ąžuolas

daugiau taninų, slovėniškas išsaugo vaisiškumą, amerikietiškas

ilgainiui išstūmė kitus medžius. XV amžiuje įsivyravo mums

suteikia stiprų vanilės, Kaukazo – riešutų aromatą. Amerikoje

pažįstamas statinių dydis ir forma. Šiandien ąžuolinės statinės

paplitęs baltasis ąžuolas (Quercus alba). Lietuvoje auga ta patį

naudojamos nebe kaip gabenimo talpa, o kaip vyno gamybos

veislė kaip ir Limuzino miškuose Prancūzijoje – paprastasis

priemonė. Brandinimas jose vynui suteikia papildomų aromatų,

ąžuolas (Quercus robur). Nežiūrint medienos skirtumų, visame

saldesnių taninų, ilgaamžiškumo. Skirtingos kilmės ir veislių

pasaulyje statinės gaminamos vienodai.

l

Medienos ruošiniai džiovinami lauke 2–4 metus. Kad lentelių galai nesuskilinėtų, ruošinių stirtos nuolat laistomos. Džiovyklose greitai išdžiovintos medienos statinės vynui suteikia aitraus skonio ir sakus primenančio aromato. Kuo lėčiau ir ilgiau natūraliai džiovinamos lentos, tuo geriau.

l

225 l talpos ąžuolo statinės (pranc. barrique) asocijuojasi su aukščiausios klasės vyno gamyba. Todėl jos kainuoja iki 1000 eurų.

l

Šulai statinėms ne pjaunami, o skeliami. Taip išvengiama per stipraus kvapnumo, išsiskiriančio, kai ląstelės suardomos pjūklu. Tačiau išeiga labai sumažėja, taigi ir statinių kaina išauga.

l Nors statinių gamybai naudojama tobula mediena – tiesaus augimo, be defektų, kiekviena statinė surenkama rankomis.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

67

l

Iš pradžių statinės viduje 20 min deginamos medžio atraižos, kad šulai gerai susileistų. Po to statinės vidus kaitinamas: 5–10 min (lengvas kaitinimas), 10–15 min (vidutinis) arba 15–20 min (stiprus). Amerikoje prieš kaitinimą, kad šulai susileistų, vidus apdirbamas vandens garais. Kuo ilgiau statinė kaitinta, tuo daugiau dūmo, kavos, rūkytos mėsos aromatų ji skleis.

l Pripylus karšto vandens, patikrinamas statinės sandarumas.

KLAUSIMAS SKAITYTOJAMS: Tai nuotrauka iš tos pačios statinių gamyklos.

Kokį produktą gamina darbininkas?

l Statinės šonai suveržiami plieniniais žiedais

Atsakymus siųskite el. pašto adresu info@vynozurnalas.lt. Vienam teisingai atsakiusiam teks prizas – „Opinel“ grybautojo peilis.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

68

Už laisvę!

Rasa Starkus apie Jonathano Nossitero filmus

„Mes nesipriešiname, mes tik norime normaliai gyventi ir dirbti, nes esame laisvi kaip niekad ir nuoširdžiai gerbiame savo vyno mėgėjus“, – taip kalba vyno pasaulyje garsaus amerikiečių režisieriaus Jonathano Nossitero filmo „Natūralus pasipriešinimas“ herojai vyndariai, ir jų žodžiuose glūdi tiesa, apie kurią mes retai pamąstome, o kalbėti daugelis jau net nebedrįstame. Šis filmas buvo pristatytas Berlyno kino festivalio kulinarinėje programoje, o šįmet „Vyno klubas“ jį pristatė XXI „Kino pavasario“ festivalyje.

T

iems, kas domisi vynu ir kinu, režisierius Jonathanas Nos-

bruožus. Globalizacijos grėsmę režisierius parodė kalbindamas

siteras – buvęs someljė, knygų autorius, šnekantis bent

abi menamo konflikto puses, pateikdamas skirtingas nuomones

penkiomis kalbomis – yra pažįstamas nuo 2005 metų, kai sukūrė

apie tai, kas vyksta vyno pasaulyje. Tačiau ne paslaptis, kad kai

drąsiomis mintimis, o vėliau ir skandalais pagarsėjusį filmą „Mon-

kuriems kalbintiems vyno pasaulio atstovams labai nepatiko tai,

dovino“. Šis „naminio“ filmavimo maniera išsiskiriantis filmas

ką jie vėliau pamatė ekrane, nors ten nebuvo nieko daugiau, tik

prieš dešimt metų sudrebino vyno pasaulį, pateikdamas vienpu-

profesionalaus kinematografo sudėlioti jų pačių pokalbiai. Ga-

sišką nuomonę apie vyno globalizaciją ir iliustruodamas tai itin

liausiai, keli nepatenkinti „aktoriai“ režisierių padavė į teismą. Kai

sutirštintomis spalvomis. Filmas, kuris vėliau buvo sukarpytas

kurie iš jų iki šiol visur, kur tik pasirodo viešai, stengiasi nuplauti

į 10 dalių serialą, sukėlė nemažai minčių ir abejonių, parodęs

savo įvaizdį ir įrodyti šventą atsidavimą vyno kokybei. „Mondo-

garsiuosius vyndarius bei konsultantus R. Mondavi, G. Stagliną,

vino“ terminas, kaip globalizacijos sinonimas, tapo plačiai varto-

M. Rolland‘ą ir kitus, aiškiai suskirstydamas juos į „gerųjų“ ir

jamas, ir atsirado vilties, kad pasaulis atkreips dėmesį į galimas

„blogųjų“ puses bei atskleisdamas visus tai pusei būdingus jų

vyno globalizacijos ir komercializacijos problemas.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

69

Tačiau... praėjo 10 metų. Garsios diskusijos nutilo, visi išsi-

kultūrines vertybes. Natūralios, autentiškos Italijos nebėra – arba

skirstė į savo vynuogynus ir dirba toliau. Tik susitikę didesniuose

viskas yra apleista, arba paversta disneilendu. Tik nedaugelis

susiėjimuose prisimena Jonathano iškrėstas šunybes.

bando pasipriešinti biurokratiniams nurodymams daryti ir kurti

Naujasis režisieriaus filmas „Natūralus pasipriešinimas“ buvo

ne tai, ką duoda žemė, istorija ir šeima, bet tai, ką nori matyti ES

sukurtas 2014 metais ir pristatytas įvairiuose festivaliuose, „Ber-

funkcionieriai. Vyndariai palygina skirtingų šalių požiūrį į kylantį

linalės“ kulinarinių filmų programoje. Šiais metais „Vyno klubas“

dėmesį natūraliam vynui, pasakodami keistenybes apie XX a.

pristatė filmą XXI „Kino pavasario“ festivalyje, kur jis sulaukė

pradžioje sukurtas AOC/DOC sistemas, kurių pradinis tikslas

nemažo susidomėjimo. Nes tai filmas apie natūralumą, vertybes

buvo apsaugoti vyno kokybę ir jo savybes konkrečioje vietovėje,

ir apie paprastus, nuoširdžius vyndarius, kurie nenori nieko dau-

o tapo naikinimo mašina, nurodančia, koks turi būti vynas, nors

giau, tik laisvės gerbti ir išsaugoti ateities kartoms savo istoriją,

gamta duoda visai ką kita. Vyndariai neatsistebi, kaip biurokrati-

šeimą, šalį ir jos kultūrą bei tai, ką duoda šimtmečiais dirbama

ja suvienodino vyno savybes šiaurėje ir pietuose, kaip atmetama

jų žemė. Juosta primena savo pirmtakę, tačiau pasipriešinimo

tai, ką duoda unikalus kiekvieno krašto klimatas ir dirvožemis.

nuotaikos čia dar akivaizdesnės. Visų teisybės ieškotojų pykčiui,

Rimti dalykai naujajame filme pateikiami su režisieriui

šįkart vienpusiškai pateikta vyndarių nuomonė ir neleidžiama

būdingu sarkazmu, palengvinant atmosferą linksmais epizodais

apsiginti kaltinamajai pusei. Tačiau kadangi „revoliucionieriai“

iš įvairių, jau klasikais tapusių režisierių Roberto Rosselini‘o,

yra patys taikiausi pasaulyje žemdirbiai, tai ir pateikiamas jų

Mario Monicelli‘o, Alfredo Hitchcocko, Chiaros Rapaccini filmų ir

nuoširdus tikėjimas tuo, ką daro ir kuo tiki.

legendinės komedijos „Aukso karštligė“. Drauge režisierius tiesia

Jau pati filmo pradžia, kuriai neatsitiktinai pasirinkta britų ir

paraleles tarp kinematografijos ir vyno darymo, senojo filmo

amerikiečių poeto W. H. Audeno poema apie Ikaro kritimą, nu-

rekonstrukcijos ir vyno brandinimo, Holivudo ir europietiškų

teikia giliems apmąstymams, nes būtent šis poetas yra pasakęs,

filmų priešpriešą prilygina mažųjų vyndarių kovai su didžiaisiais

kad poezija skirta iliuzijų išsklaidymui ir detoksikacijai. Vynas

vyno prekiniais ženklais. Kameros išdaigos, filmuojant žmones,

taip pat žmonėms dažnai susijęs su romantika, todėl jie visai

jų ūkius, begalinis noras parodyti kiekvieno kaimo šunis ir jų

pamiršta arba net nežino, kokia arši kova ir koks sunkus darbas

susirūpinusias akis suteikia filmui tiek emocijų, kad atrodo, jog

slypi už taurių, kuriomis jie mėgaujasi.

esi tose vietose ir išgyveni viską kartu.

Italijos vaizdai, interviu su natūralaus vyno darytojais – Ste-

Režisierius Jonathanas Nossiteras apie savo filmą kalba

fano Bellotti („Cascina Degli Ulivi“), Corrado Dottori („La Distes-

paprastai: „Tai meilės laiškas kinematografijai ir vyndarystei, jų

sa“), Giovanna Tiezzi („Pacina“) ir Elena Pantaleoni („La Stoppa“)

praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.“ Tai subtilus pasipriešinimas vardan

– parodo Italiją visai kitu kampu. Visiems šios šalies architek-

laisvės, dar labiau paaštrėjęs po „Mondovino“, nes ši kova ne tik

tūros, vyno ir kultūros idealizuotojams gali nusvirti rankos, kai

įgavo pagreitį, jai iškilo ir naujų biurokratinių pavojų.

Stefano tiesiai šviesiai išrėžia, kad Italija iš tikrųjų nesirūpina nei

Taigi, šį daugiasiužetį, dokumentinį, tiek rimtai, tiek linksmai

savo istorija, nei pastatais, nei maistu, nei vyndariais, nei kultūra.

nuteikiantį filmą linkiu žiūrėti ragaujant natūralų, ekologišką,

Jis pateikia konkrečių pavyzdžių apie tai, kas vyksta komerciali-

biodinamišką vyną iš šalies, kurią jūs labiausiai mėgstate, nes

zuojant ir globalizuojant žemdirbystę, apleidžiant istorines bei

kiekvienoje šalyje jo padaroma vis daugiau ir daugiau.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

70

Nepriklausoma Lietuva I

Prieškario restoranų seniai nebėra, tačiau išliko tų laikų šeimininkių receptai Gražinos Domaševičiūtės-Šliogerienės užrašais pasidalijo Jurgis Šliogeris. Receptų kalba beveik netaisyta.

Pyragaičiai puikūs (Verutės) •

50 gr. sviesto, 1 šaukštas cukraus, 1 virtas kiaušinio trynis. Geriausia daryti iš 5 trynių, kad galima būtų kočioti minkštą tešlą.

•

Darbas. Kiaušinio trynį atskirti nuo baltymo (nevirto), atsargiai, kad neišsileistų, mesti į verdantį vandenį, bet kad vanduo nekunkuliuotų. Jei kiaušinio trynis atsiskirs į dalis, tai jau neišsitrins, todėl jo nedėti. Išimti su duršlaku, nulupti plėvelę ir trinti kartu su sviestu ir cukrumi iki baltumo. Paskui miltus visus sudėti ir truputį patrinti, kol sutirštėja nuo miltų.

•

Tešlą dėti į formytes ir ant blėkos.

Galima daryti su stikline, jei nėra formų. Iškeptus sutept su kremu, papuošt riešutu ar vyšnia.

Užkepimas (zapiekanka) su makaronais ir obuoliais •

Geriausia iš pagamintų namie makaronų (atvirintų). Obuoliai sutarkuoti ant burokinės tarkos. Eilė makaronų, eilė obuolių. Ištrinti 2 trynius su cukrum ir išplakus putą sumaišyti su gogelmogel ir makaronais ir tada dėti eilėmis tarp pagamintų makaronų. Iš viršaus dėti sviesto ir kepti.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

Nepriklausoma Lietuva I

71

Kopūstų pyragas (Helės) •

200 gr. grietinės, 150 gr. sviesto, 100 gr margarino, 50 gr. mielių, druskos ir cukraus pagal skonį. Miltų kiek reikia.

Kada pakyla, iškočioti 2 blynus ir padėti paruoštus kopūstus, uždengti antru blynu. Viršutinį subadyti su šakute ir patepti kiaušiniu.

•

Kopūstai. Paimti nedidelę galvutę kopūsto – 1 kg, smulkiai supjaustyti, suberti į šaltą vandenį ir kai užvirs porą min. pavirinti. Paskui ant duršlako šaltu vandeniu perplauti. Puodan paimti 80 gr. sviesto ir 1 galvutę svogūnų, pačirškinti. Kopūstus stipriai išspausti tarp rankų, kad visai nebūtų vandens.

•

Paruoštus kopūstus įdėti į puodą su svogūnais, pridėti truputį pipirų ir druskos dėl skonio ir truputį patušyti. Kai atvės, įdėti vieną žalią kiaušinį ir vieną kietai išvirtą ir sukapotą šaltą kiaušinį.

•

Į pasikėlusią tešlą padėti paruoštus kopūstus ir kepti apie pusę valandos.

Zuikis

Manų košės zapekanka (Helės) •

•

Visą įmerkti į vandenį ir laikyti per naktį. Kitą rytą išimti iš vandens ir pasirodžiusias baltas plėves būtinai švariai

1 puodukas manų kruopų ir 2 puodukai pieno, išvirti košę ir ataušinti.

•

Paimti bliūdelį ir 2 trynius su 2 šaukštais cukraus

nuimti. Paskui sukapoti į gabalus ir įdėti į actą, pridėti

ištrinti iki baltumo, paskui sudėti košę, sumaišyti.

svogūnų, pipirų, lapų (3/4 stikl. acto ir 1 stikl. vandens).

Išplakti putą iš 2 kiaušinių baltymų ir sumaišyti,

Uždengti su bliūdu, kad neišeitų actas ir vartyti. Išėmus

įdėti į stiklinį dubenį, išteptą sviestu, ant viršaus uždėti 1 šaukštą sviesto ir kepti.

iš acto, gerai nuplauti, pripikuoti lašiniais, įdėti taukų, kepti duchovkoj neuždarytą porą valandų, kol pasidarys

•

Galima pridėti citrinos.

minkštas. Paskui įdėti grietinės ir dar maždaug valandą

•

Galima daryti su žaliais rabarbarais.

tušyti uždengtą, kad būtų tirštas ir rudas sousas.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

72

rubrika

Geriausio 2016 m.

pasaulio viskio rinkimai Šarūnas Karalius

Šiemet Londone vykusioje parodoje „Whisky Live“ buvo paskelbti Geriausio pasaulio viskio rinkimų („World Whisky Awards“) nugalėtojai ir surengtas degustacijų ciklas, kurio metu ragavome geriausius šių metų viskius.

R

inkimuose viskiai šiemet buvo suskirstyti į penkiolika pa-

cializuotų gėrimų pardavėjai, geriausi pasaulio barmenai bei

saulio bei šešis Škotijos viskių regionus. Daugelis kategorijų

miksologai.

turėjo subkategorijas, kuriose buvo išskiriami gėrimai be metų

Apdovanojimų su didžiausiu nerimu laukė škotiško viskio

nuorodos, viskiai iki 12 metų, nuo 13 iki 20 metų bei 21 metų ir

pramonės gamintojai. Pasižvalgę po keleto pastarųjų metų ge-

senesni. Subkategorijų nugalėtojai varžėsi dėl geriausio katego-

riausiųjų gretas, matome daug viskių iš Azijos. Štai 2011 ir 2012

rijos viskio titulo, o galų gale pastarieji susirungė dėl geriausio

metais buvo tikras japoniško viskio triumfas. Dvejus metus iš ei-

metų viskio vardo.

lės geriausio pasaulio viskio apdovanojimą pelnė skirtingi viskio

Komisiją sudarė apie šį gėrimą rašantys žurnalistai, spe-

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

„Yamazaki“ leidimai. Pernai geriausiojo karūna atiteko viskiui iš

rubrika

Taivano „Kavalan“, o 2014 metais geriausiuoju išrinktas Australi-

viena iš aštuonių šiuo metu Ailos saloje veikiančių daryklų.

jos saloje Tasmanijoje esančios daryklos „Sullivans Cove“ viskis.

Škotijos viskio įstatymas suteikia galimybę išleisti tam tikro regi-

Nors šiemet taip pat sublizgėjo senbuviai iš Japonijos,

ono salyklinį viskį, nenurodant konkrečios daryklos. Didžiausio

išsivežę geriausio maišyto viskio (blended whisky) apdovanoji-

dėmesio šie viskiai sulaukė dėl kainos, kuri Didžiojoje Britanijoje

mą už viskį „Hibiki 21“, tačiau pastebimai auga naujų daryklų iš

svyruoja nuo 20 iki 30 svarų. Viskio kainoms beprotiškai augant,

Tekančios Saulės šalies skaičius. Tai „Ichiro“, nugalėję geriausio

šie leidimai paskatino diskusiją, kad vis dėlto galima išleisti ir

vienos statinės (single cask) viskio iš Japonijos kategorijoje, ir net

itin geros kainos ir kokybės santykio viskius, tik tai daro ne patys

keliose kategorijose pasižymėję „Fuji-Gotemba“ daryklos viskiai,

škotai, o pigių prekių tinklas iš Vokietijos.

tarp kurių profesionalai dažnai minėjo šios daryklos grūdinius (single grain) viskius.

Paskelbus metų geriausio viskio pavadinimą, škotai galėjo kiek lengviau atsikvėpti: po kelerių metų pertraukos ant

Japonų kaimynai iš Taivanio daryklos „Kavalan“ šventė nu-

pjedestalo grįžo šio regiono gėrimas. Juo tapo Škotijos šiaurė-

skynę geriausiojo apdovanojimą vienos statinės viskio kategori-

je esančios daryklos „Old Pulteney“ viskis. Tai vintažinis 1989

joje. Juo tapo viskis, brandintas „Amontillado“ chereso statinėse.

metų varymo gėrimas, išpilstytas 2015 metų pabaigoje. Viskis

Pasaulinė žiniasklaida iškart po renginio ėmė eskaluoti

brandintas burbono statinėje, kurioje prieš tai laikytas dūminis

žinią apie konkurse pasižymėjusius „Glen Alba“ ir „Ben Bracken“

viskis. Tai praplėtė salstelėjusią citrusinę „Old Pulteney“ viskio

viskius, kuriuos išleido pigių prekių tinklas „Lidl“. Šie viskiai yra

skonio paletę švelniu jodo ir prieskonių poskoniu bei pelnė jam

be daryklos nuorodos. Pirmasis nugalėjo ribotu tiražu išleisto

geriausio 2016 metų viskio titulą.

maišyto viskio (blended whisky) kategorijoje, o „Ben Bracken“ – Ailos (Islay) salyklinio viskio (single malt) kategorijoje. Žinoma,

73

Visas „World Whisky Awards“ viskių nugalėtojų sąrašas: http://www.worldwhiskiesawards.com/2016/all.html

„Ben Bracken“ viskio darykla neegzistuoja, o viskį pagamino

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

74

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

75

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas L

ietuvos vyno čempionatą nuo 2006 m. organizuoja Lietuvos

Vienas geriausiai kategorijoje pasirodęs vynas skelbiamas

someljė asociacija. Vyno platintojai Lietuvoje čempionatui

GERIAUSIU. Kategorijų sąrašas, kuriose skiriami tokie GERIAUSIO

pateikia vynus, kuriuos vertina kviestinė komisija, sudaryta iš

titulai:

geriausių šalies vyno žinovų. Remiantis aklųjų degustacijų

BALTASIS VYNAS:

rezultatais (geriausiai įvertinti vynai degustuojami du kartus),

1.

Geriausias „Chardonnay“,

vynams skiriami atitinkami medaliai:

2.

Geriausias „Sauvignon Blanc“,

3.

Geriausias „Riesling“,

4.

Geriausias kitų baltųjų veislių.

90 balų ir daugiau įvertintas vynas apdovanojamas aukso medaliu, 88–89 balais – sidabro, 86–87 balais – bronzos.

RAUDONASIS VYNAS: 1.

Geriausias Italijos raudonasis,

2.

Geriausias Ispanijos ir Portugalijos raudonasis,

3.

Geriausias Prancūzijos raudonasis,

4.

Geriausias Naujojo Pasaulio raudonasis,

5.

Geriausias kitų šalių raudonasis.

KITOS NOMINACIJOS: 1.

Geriausias šampanas,

2.

Geriausias putojantis ne šampanas,

3.

Geriausias pusiau sausas /saldus,

4.

Geriausias natūraliai saldus,

5.

Geriausias likerinis,

6.

Geriausias rožinis,

7.

Metų vyninė – daugiausiai aukso medalių surinkusi vyninė,

FINALO DEGUSTACINĖS KOMISIJOS NARIAI:

8.

sidabrą laimėję vynai, kainuojantys iki 10 €.

A. Darasevičius (LSA prezidentas, restoranai „Time“, „Dine“), J. Šliogeris (varžybų komisaras), A. Starkus („Vyno žurnalas“ ir Someljė mokykla), A. Ladinskis (nepriklausomas ekspertas), V. Burbulis („Burbulio vyninė“), P. Jarašūnas („Mineraliniai vandenys“), R. Starkus („Vyno klubas“), , N. Miežys („Kempinski Hotel Cathedral Square“), A. Koncijalovas („Liviko“), J. Jankauskas (LGCF), J. Smičienė (nepriklausoma ekspertė), I. Šarov („Vyno klubas“), M. Jurkynas (www.vynai.com).

Geriausio kainos ir kokybės santykio vynai – auksą ir

LIETUVIŠKOS NEPUTOJANČIO VYNO NOMINACIJOS: 1.

Geriausias lietuviškas juodųjų serbentų,

2.

Geriausias lietuviškas aviečių,

3.

Geriausias lietuviškas obuolių,

4.

Geriausias lietuviškas vynuogių,

5.

Geriausias pienių vynas,

6.

Geriausias lietuviškas uogų, vaisių,

7.

Geriausias midus,

8.

Geriausias sausasis.

Lietuvos someljė asociacijos informacija

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

76

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

Čempionato rezultatai

Wente Vineyards Morning Fog Chardonnay California 2013

Clos Henri Sauvignon Blanc 2013

JAV

NAUJOJI ZELANDIJA

Aukso spalva, persikų, lazdyno riešutų, vanilės, grietinėlės aromatas. Gaivus ir prinokęs, puikiai subalansuotas. Gali bręsti dar keletą metų. AS.

Citrinos geltonio spalva. Intensyvus persikų, prinokusių citrinų, mangų, vanilės aromatas.

Labai gaivus, vidutinio svarumo. Ilgas poskonis.

AS.

VYNO KLUBAS

VYNO KLUBAS

Georg Breuer Terra Montosa Rheingau 2014

Celler Piñol L‘Avi Aruffi White Terra Alta DO 2013

VOKIETIJA

ISPANIJA

Citrusinių vaisių, gėlių, žalių obuolių aromatas. Itin šviežias, jaunas, gaivus, minerališkas. Vidutinio svarumo. NM

Gelsva spalva. Riešutų, baltų vaisių aromatai. Labai svarus, šildantis. AS. NEW GENERATION BALTIC

VYNO KLUBAS

San Marzano Anniversario 62 Primitivo di Manduria Riserva DOP 2012

Chateau Laroque Saint Emilion Saint Emilion Grand Cru AOC 2010

ITALIJA

PRANCŪZIJA

Sodriai raudonas. Prinokusių trešnių, mėlynių, tamsių uogų džemo aromatai. Galingas, sunokęs, uogiškas, švelnių taninų ir ilgo poskonio. Koncentruotas, sodrus. NM.

Intensyvi rubino spalva. Kvape jaučiame juoduosius serbentus, gervuoges, mėlynes, trešnes, vanilę, saldymedį.

Taninų daug, jie švelnūs. Tvirta rūgštis, labai ilgas eukaliptų ir deginimo poskonis. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

Bodegas El Nido Clio Jumilla DO 2013

Jacobs Creek Double Barrel Shiraz Barrosa 2013

ISPANIJA

AUSTRALIJA

Violetinė spalva. Tamsių uogų aromatas. Uogiškas, vaisiškas, švelnus skonis.

Minkštų taninų ir rūgšties, bet ilgo poskonio. NM.

Raudona spalva su violetiniu krašteliu. Kvepia skrudinta duona, juodaisiais serbentais, rūkyta mėsa, vėliau atsiranda eukaliptas. Daug tvirtų taninų, daug gaivios rūgšties. Ilgas poskonis. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

PERNOD RICARD LIETUVA

Poeckl Rosso e Nero 2013

Yellow Tail Pink Moscato 2015

AUSTRIJA

AUSTRALIJA

Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, džiovintomis figomis, riešutais, kakava, kava, tabaku, dūmu. Gaivus ir labai taniniškas. Harmoningas. AS.

Neintensyvios rausvos spalvos. Kvape jaučiasi braškių, žemuogių, gėlių, ličio, plaktos grietinėlės aromatai.

Gaivus, pusiau sausas. Braškės poskonyje.

AD.

VYNO KLUBAS

77

SANITEX

Juve y Camps Cinta Purpura Reserva Brut Cava 2011

Bott-Geyl Les Elements Gewurztraminer Alsace AOC 2013

ISPANIJA

PRANCŪZIJA

Malonūs džiovintų baltų vaisių, gėlių aromatai su žemiškumo nata.

Elegantiškas, ilgo poskonio vynas.

Gaivi, labai gerai integruota, rūgštis. JS.

Šviesi aukso spalva. Prinokusių kriaušių, jazminaičių, apelsinų, prieskonių aromatas.

Burnoje – papajos, pasijų vaisių skonis. Pusiau saldus, nerūgštus. Baltųjų pipirų, pankolio ir rožių natos poskonyje. AS.

BALTIC XL

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, AS – Arūnas Starkus, IŠ – Ilja Šarov, JS – Jolanta Smičienė

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

78

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

Veuve Clicqout Vintage Reserve 2004 PRANCŪZIJA

Aukso spalva. Intensyvus lazdyno riešutų, sviestinės bandelės, persikų, citrinos, vanilės aromatas. Gaivus ir svarus, puikaus balanso. AS. PRIKE LT

Guy Charlemagne Cuvee Mesnillesime Grand Cru Blanc de Blancs 2005 PRANCŪZIJA

Mangų, medaus, egzotinių vaisių, aviečių, riešutų, dūmo natos. Svarus ir elegantiškas. Galingos rūgšties. Tinka ilgai brandinti. JS. MAGAZIN LT

Kracher Grande Cuvee TBA No.6 Burgenland 2006

Emilio Lustau Pedro Ximenez Solera Reserva Jerez DO

AUSTRIJA

ISPANIJA

Seno aukso atspalvis. Visa aromatų ir skonių puokštė: medus, džiovintos slyvos, figos, baltos gėlės. Elegantiška saldumo ir gaivumo dermė. Harmoningas ir švelnus. NM

Rudas atspalvis. Sunokusių vaisių, džiovintų slyvų, šokolado, kavos aromatai. Nepamirštamas saldumas ir koncentracija. Labai galingas, harmoningas ir ilgai trunkantis poskonis. NM.

VYNO KLUBAS

VYNO KLUBAS

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

79

METŲ VYNINĖ – daugiausiai čempionate laimėjusi aukso medalių ISPANIJA

NEW GENERATION BALTIC

Celler Piñol

CHARDONNAY, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Family Selec Gran Reserva Chardonnay 2014

Intensyvios aukso spalvos, sunokusių obuolių, tvirtos konsistencijos, galingas, svarus, sodrios rūgšties, maloniai integruotas alkoholis. Gero balanso, ilgaamžis vynas. NM.

BALTIC XL

ITALIJA

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGP 2013

Sodrios aukso spalvos, tropinių vaisių, gvajavų, persikų natos. Itin sviestiškas, ąžuolo natos maloniai persipina su koncentruotais vaisiais. Tikrai galima dekantuoti. NM.

VYNO KLUBAS

ITALIJA

Tenutae Lageder Löwengang Chardonnay Südtirol-Alto Adige DOC 2012

Aukso spalva. Intensyvus citrinos, mangų, pasiflorų, vanilės aromatas. Gaivus, grietinėlės glotnumo. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

JAV

GERIAUSIAS CHARDONNAY Wente Vineyards Morning Fog Chardonnay California 2013.

Aukso spalva, persikų, lazdyno riešutų, vanilės, grietinėlės aromatas. Gaivus ir prinokęs, puikiai subalansuotas. Gali bręsti dar keletą metų. AS.

VYNO KLUBAS

NAUJOJI ZELANDIJA

Cloudy Bay Chardonnay Malborough 2013

Aukso spalva. Citrinos, obuolių, vanilės ir dūmo, šlapio akmens minerališki aromatai. Labai gaivus, svarus ir vaisiškas burnoje. AS.

PRIKE LT

PAR

Cape Point Chardonnay 2014

Aukso spalva. Sodraus obuolių, mangų, atogražų vaisių, ananasų aromato. Svarus, galingos ir gaivios rūgšties. NM.

BALTIC XL

PAR

Nederburg Winemaster‘s Reserve Chardonnay 2013

Prinokę obuoliai, tropiniai vaisiai. Tvirto kūno, sodrus, gyvos, šviežios rūgšties. Geras balansas. NM.

SANITEX

RIESLING, aukso medalio laimėtojai

ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

SLOVĖNIJA

Verus Vineyards Riesling Štajerska Slovenia 2012

Žalsvi atspalviai su aukso geltoniu. Citrusinių ir tropinių vaisių mišinys. Gaivus, mineralai persipina su rūgštimi, gerai sunokęs. NM.

PRIKE LT

VOKIETIJA

Fürstenfass Gala Riesling Auslese trocken 2013

Aukso spalva. Kvepia citrina, džiovintais vaisiais, dyzelinu.

Egzotiškas, ilgai trunkančio sauso skonio. Žemuogių poskonio. AS.

SALVETE CITY

VOKIETIJA

GERIAUSIAS RIESLING Georg Breuer Terra Montosa Rheingau 2014.

Citrusinių vaisių, gėlių, žalių obuolių aromatas. Itin šviežias, jaunas, gaivus, minerališkas. Vidutinio svarumo.

NM.

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, AS – Arūnas Starkus, IŠ – Ilja Šarov, JS – Jolanta Smičienė

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

80

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

SAUVIGNON BLANC, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

NAUJOJI ZELANDIJA

GERIAUSIAS SAUVIGNON BLANC Clos Henri Sauvignon Blanc Marlborough 2013

Citrinos geltonio spalva. Intensyvus persikų, prinokusių citrinų, mangų, vanilės aromatas. Labai gaivus, vidutinio svarumo. Ilgas poskonis. AS.

VYNO KLUBAS

NAUJOJI ZELANDIJA

Cloudy Bay Sauvignon Blanc Marlborough 2014

Žalsvai gelsvas. Labai intensyvus juodųjų serbentų, kivių, žolynų, žirnių ankščių kvapas. Tvirta rūgštis, ilgai trunkantis minerališkas, tropinių vaisių poskonis. AD.

PRIKE LT

NAUJOJI ZELANDIJA

Ohau Wines Woven Stone Sauvignon Blanc Hawke‘s Bay 2013

Intensyvi aukso spalva, intesyvus ir kompleksiškas žolių, šieno, tropinių vaisių kvapas. Ilgai trunkanti rūgštis, Ilgai trunkantis poskonis, kuriame atsiskleidžia atogražų vaisiai. AD.

BALTIC XL

NAUJOJI ZELANDIJA

The Three Whooly Sheep Sauvignon Blanc Marlborough 2015

Žalsvai gelsvas. Kvapas labai vaisiškas: juodieji serbentai, gėlės, žolynai. Sausas ir gaivus. Vaisiškas poskonis. AD.

VYNO KLUBAS

PAR

L‘Avenir Fear & Near Sauvignon Blanc 2015

Citrinos geltonio spalva. Kvepia žole, citrinomis, obuoliais, žaliais nektarinais. Gaivus ir malonus burnoje. Su dūmo nata.

MAGAZIN LT

KITŲ VEISLIŲ BALTIEJI, aukso medalio laimėtojai

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ISPANIJA

Bodegas Goru Ego El Blanco Jumilia 2015

Intensyvi oranžinė spalva. Kvepia citrinžolėmis, žalia arbata, akacijomis, narcizais, saldžiais prieskoniais, pankoliais. Gaivus, sodrus. AS.

VIKSAS

ISPANIJA

Bodegas y Vinedos Shaya Habis Old Vines Verdejo 2012

Aukso spalva. Kvepia obuoliais, žolėmis, persikais. Švelni rūgštis. Vidutinio ilgumo poskonis. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

GERIAUSIAS KITŲ VEISLIŲ BALTASIS Celler Piñol L‘Avi Aruffi White Terra Alta DO 2013

Gelsva spalva. Riešutų, baltų vaisių aromatai. Labai svarus, šildantis. AS.

NEW GENERATION BALTIC

ITALIJA

Livon Braide Alte Bianco Venezia Giulia IGT 2013

Aukso spalva. Sviesto, vanilės, prinokusių tropinių vaisių aromatas. Tvirtos rūgšties, vidutinio svarumo. AD.

BURBULIO VYNINĖ

ITALIJA

Livon Manditocai Friulano Collio DOC 2013

Aukso spalva. Prinokusių citrinų, mangų, gėlių, saldžių prieskonių aromatas. Malonus ir minkštas burnoje, minerališko, prieskoniško poskonio. AS.

BURBULIO VYNINĖ

ITALIJA

Livon Soluna di Malvasia Collio DOC 2014

Žalsvai gelsvos spalvos. Gėlių, žolynų, džiovinto šieno kvapas. Nedaug rūgšties. Poskonis vidutinio ilgumo, aliejiškas. AD

BURBULIO VYNINĖ

ITALIJA

Sandro de Bruno Seicento bianco Veneto IGT 2012

Gelsva spalva. Atsiskleidžia vaisių, baltų gėlių aromatas.

Kaulavaisių, baltų slyvų skonis, papildytas gaivia rūgštimi.

NM.

SALVETE CITY

VOKIETIJA

Weinkellerei Hechtsheim Tiefgang Grauburgunder Trocken Pfalz Qba 2014

Gelsvas. Sunokusių tropinių vaisių natos. Burnoje gaivus, elegantiškas, vos juntamas salstelėjimas. NM.

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

81

ITALIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ITALIJA

Borgo Salcetino Chianti Classico DOCG 2013

Vidutinio intensyvumo spalva. Raudonų uogų aromatai.

Burnoje atsiskleidžia vyšnios, raudonieji serbentai. Gero balanso, ilgai trunkančio poskonio. IŠ.

BURBULIO VYNINĖ

ITALIJA

Borgo Salcetino Lucarello Chianti Classico Riserva DOCG 2011

Vidutinio intensyvumo granato spalva. Kvepia raudonomis uogomis, burnoje juntama gaivi rūgštis, karčių vyšnių natos, aronijos. Apetitiškas, su nedaug taninų. Vidutinės trukmės poskonis. IŠ.

BURBULIO VYNINĖ

ITALIJA

Cantina di Soave Rocca Sveva Amarone Della Valpolicella 2009

Granato spalva. Kvepia erškėtrožių sirupu, kava, kakava, karamele, čiobreliais. Vidutinių taninų, gaivus, subalansuotas. AS.

BALTIC XL

ITALIJA

Cantina Diomede Canace Nero di Troia Puglia IGP 2013

Rubino spalva. Kvapnus: juodos uogos, naujo ąžuolo vanilė, lazdynų riešutai, gaivus ir svarus. Šiek tiek salstelinti ataka. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Cantine San Marzano Sessantanni Primitivo di Manduria DOC 2012

Vidutinio intensyvumo vyšnių spalva. Saldus tamsių uogų, skrudinimo aromatas. Vytinimo natos. Burnoje saldžios natos, vidutinė rūgštis, taninų nedaug. Poskonis vidutinės trukmės. IŠ.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Farnese Edizione Cinque Autoctoni VdT 2012

Tamsios vyšnių spalvos. Saldūs juodų uogų , gervuogių, prinokusių juodų slyvų ir vanilės, kvapai. Švelnaus vytinimo natos. Burnoje saldoka ataka. Vidutinė rūgštis.

Vidutiniškai taniniškas, saldus, vaisiško poskonio. IŠ.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Farnese Il Teo Primitivo di Manduria DOP 2011

Rubino spalva. Kvepia slyvomis, aviečių uogiene, trešnėmis, oda, ąžuolo vanile, skrudintais riešutais šokolade. Gaivus, vidutinių taninų. Prieskoniška pabaiga.

AS .

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Livon Picotis Schioppettino Venezia Giulia IGT 2011

Vyšnių spalvos. Dominuoja juodų uogų aromatas. Burnoje vaisiškas su intensyviu trešnių ir prinokusių vyšnių poskoniu. Taninai vidutiniai, subalansuoti su vidutinio stiprumo rūgštimi. IŠ.

BURBULIO VYNINĖ

ITALIJA

Pio Cesare Nebbiolo Langhe DOC 2012

Vidutinio intensyvumo vyšnių spalva. Kvepia šviežiomis raudonomis uogomis, džiovintomis gėlėmis. Burnoje gaivus, subalansuotas, galingų taninų ir ilgo poskonio. IŠ.

VYNO GURU

ITALIJA

Produttori del Barbaresco Barbaresco DOCG 2012

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, raudonaisiais serbentais, gėliškas. Galingi taninai, gaivus, svarus, jaunatviškas. AS.

VYNO KLUBAS

ITALIJA

GERIAUSIAS ITALIJOS RAUDONASIS San Marzano Anniversario 62 Primitivo di Manduria Riserva DOP 2012

Sodriai raudonas. Prinokusių trešnių, mėlynių, tamsių uogų džemo aromatai. Galingas, sunokęs, uogiškas, švelnių taninų ir ilgo poskonio. Koncentruotas, sodrus. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Tasca d’Almerita Perricone Guarnaccio Sicilia DOC 2014

Intensyvi raudona spalva. Kvepia prinokusiomis trešnėmis, šokoladu. Rūgštis švelni, taninai negausūs ir švelnūs. Vidutinės trukmės poskonis. AD.

VYNO GURU

ITALIJA

Tasca d‘Almerita Rosso del Conte DOC 2011

Vidutinio intensyvumo vyšnių spalva. Juodųjų vyšnių ir miško uogų kvapai, vyšnių, trešnių, bruknių skonis. Geras balansas, vidutinės trukmės poskonis. IŠ.

VYNO GURU

ITALIJA

Vigneti del Vulture Piano del Cerro Aglianico del Vulture Riserva DOC 2011

Kvepia dūmu, kava, džiovintomis figomis, juodais abrikosais, derva, kaučiuku. Labai taniniškas, gaivus, uogieniškas. Prieskoniška pabaiga. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

ITALIJA

Zonin Estates La Selvaccia Brunello Di Montalcino DOCG 2010

Vidutinio intensyvumo granato spalva. Juntami vanilės, dūmo, raudonųjų uogų kvapai. Burnoje gaivus, vyšnių, spanguolių natos. Poskonis gana ilgos trukmės. Taninų nedaug. IŠ.

PRIKE LT

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, AS – Arūnas Starkus, IŠ – Ilja Šarov, JS – Jolanta Smičienė

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

82

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

PRANCŪZIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA

Chateau Clos Beauregard Pomerol AOP 2012

Intensyvi rubino spalva. Intensyviai kvepia juodaisiais serbentais, gervuogėmis, skrudinta duona, dūmu. Daug taninų, gaivi rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis. AD.

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

Chateau du Cedre Cahors AOC 2011

Intensyvios rubino spalvos. Kvepia prinokusiomis slyvomis, eukaliptais, mėlynėmis , prieskoniais. Daug tvirtų taninų. Švelni rūgštis ir ilgas poskonis. AD.

VYNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

GERIAUSIAS PRANCŪZIJOS RAUDONASIS Chateau Laroque Saint Emilion Saint Emilion Grand Cru AOC 2010

Intensyvi rubino spalva. Kvape jaučiame juoduosius serbentus, gervuoges, mėlynes, trešnes, vanilę, saldymedį.

Taninų daug, jie švelnūs. Tvirta rūgštis, labai ilgas eukaliptų ir deginimo poskonis. AD.

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

Chateau Les Gravieres de Marsac Margaux AOP 2012

Intensyvi rubino spalva. Juodieji serbentai, džemas, vanilė, eukaliptas, gervuogės, žemė. Vidutinio gausumo švelnūs taninai, minkšta rūgštis. AD.

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

Clos du Roy Cuvee Arthur Fronsac AOC 2005

Granato spalva. Kvepia melasa, oda, džiovintais vaisiais, žeme. Subrendęs. Vidutiniai taninai, vidutinė rūgštis, koncentruotas, ilgai išliekančio skonio. AS .

MINERALINIAI VANDENYS

PRANCŪZIJA

Michel Chapoutier Marius Rouge Pays d‘Oc IGP 2015

Mėlynių, gervuogių aromatas ir skonis. Džemiškas, tvirtas taninais ir gaivus rūgštimi. Geras kompleksiškumas ir bendras įspūdis.NM.

VYNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

Mas de Lunes Gres de Montpellier 2012

Raudona spalva su mėlynu atspalviu. Sunokusių tamsių uogų, džemo aromatas. Pilnas ir sodrus. Gerai integruoti švelnūs taninai, šviežia rūgštis. Subtilus ir elegantiškas.

NM.

MAGAZIN LT

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ISPANIJA

Bodegas Atalaya Alaya Tierra Almansa DO 2013

Violetinis atspalvis. Dominuoja tamsių uogų, mėlynių ir juodųjų serbentų uogienės aromatai. Vaisiškai salsteli, sodrūs ir galingi taninai. Rūgštis minkšta, o pats vynas didingai vaisiškas. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Atalaya La Atalaya Del Camino Almansa DO 2013

Violetinė rubino spalva. Kvepia dūmu, ąžuolo prieskoniais, juodomis uogomis, juodaisiais serbentais, oda ir raudonomis uogomis pabaigoje. Gaivus, itin taniniškas. Vaisiškai saldi ataka. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Atalaya Laya Old Vines Almansa DO 2014

Mėlynai raudonus atspalvius keičia tamsių uogų aromato natos. Jas papildo odos, žemės, prieskonių niuansai. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Ateca Atteca Armas Calatayud DO 2013

Tamsiai mėlynų ir raudonų atspalvių turintis vynas. Juntamas sodrus tamsių uogų aromatas, burnoje dominuoja mėlynių natos. Sunokusių ir švelnių taninų bei rūgšties, vaisiško poskonio. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

83

ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai

ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ISPANIJA

Bodegas Bilbainas Vina Pomal Reserva Rioja DO 2011

Ryškiai raudona spalva. Šalia uogų, dominuoja odos, skrudinimo, vanilės aromato natos. Švelnios uogų natos papildomos gausiais ir sodriais taninais. Minkštos rūgšties ir ilgai išliekančio sodraus poskonio. NM.

PRIKE LT

ISPANIJA

GERIAUSIAS ISPANIJOS IR PORTUGALIJOS RAUDONASIS Bodegas El Nido Clio Jumilla DO 2013

Violetinė spalva. Tamsių uogų aromatas. Uogiškas, vaisiškas, švelnus skonis. Minkštų taninų ir rūgšties, bet ilgo poskonio. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Goru Ego Jumilia DO 2014

Vyšnių spalva. Kvepia saldžiomis gervuogėmis, mėlynėmis, vanile, saldymedžiu. Gaivus, taniniškas, elegantiškas.

AS.

VIKSAS

ISPANIJA

Bodegas Goru RaEgo Organic Jumilia 2014

Vyšnių spalva. Kvepia vyšniomis, vanile, raudonaisiais apelsinais. Gaivus ir taniniškas. Ąžuolo prieskonių ir raudonų uogų poskonis. AS.

VIKSAS

ISPANIJA

Bodegas Orowines Bluegray Priorat DOQ 2013

Sodri, tamsi spalva. Kvepia juodomis uogomis, prieskoniais, oda. Galingas, mėsingų taninų ir gaivios rūgšties.

Didelis brandinimo potencialas. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Volver Paso a Paso Tempranillo La Mancha 2014

Sodrus raudonos ir mėlynos spalvos mišinys. Intensyvi , kompleksiška tamsių uogų aromato puokštė. Sodrus, taniniškas, bet elegantiškas. Vaisiškumas juntamas ir ilgai išliekančiame poskonyje. NM.

VYNO KLUBAS

ISPANIJA

Bodegas Volver Tarima Hill Alicante DO 2012

Sodriai raudona spalva. Kvepia tamsiomis uogomis, oda, lengvi skrudinimo kvapai persipina su uogų poskoniu.

Taniniškas, minkštos rūgšties, vidutinio intensyvumo ir vaisiškai švelnus. NM.

VYNO KLUBAS

ISPANIJA

Celler Piñol Raig de Raim Red Terra Alta DO 2013

Vyšnių spalva. Kvepia vyšnioms, vanile, muskatu, oda, kalkėmis. Labai gaivus, gana taniniškas ir vidutinio svarumo. Su ryškiu ąžuolo poveikiu. AS.

NEW GENERATION BALTIC

ISPANIJA

Celler Piñol L‘Avi Aruffi, Terra Alta 2009

Rubino spalva su plačiu krašteliu. Kvepia raudonomis uogomis, raudonaisiais serbentais, ąžuolo dūmu, vanile ir mėtomis. Daug aksominių taninų, gaivus, vaisiškas. AS.

NEW GENERATION BALTIC

ISPANIJA

Celler Piñol Sa Natura Terra Alta DO 2011

Intensyvi rubino spalva. Juodųjų serbentų, prieskonių aromatas. Daug jaunų taninų, gaivi rūgštis. NM.

NEW GENERATION BALTIC

ISPANIJA

Juan Gil 100 Anniversario Jumilla DO 2013

Violetinio atspalvio, intensyvaus gervuogių, mėlynių aromato vynas. Taurus, vaisiškas, minkštas ir švelnus.

Uogiškas. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Juan Gil Monastrell 12 Meses Jumilla DO 2013

Intensyvi tamsaus raudonumo spalva ir subalansuotas bei uogiškas aromatas. Mėlynių ir prieskonių aromato mišinys pereina ir į poskonį. Tvirti taninai, minkšta rūgštis. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Juan Gil Monastrell 18 Meses Jumilla DO 2013

Tamsių uogų, skrudinimo, kavos, šokolado aromatas ir skonis. Daug švelnių taninų, elegantiška rūgštis. Svarus, sunokęs, ilgai išliekančio poskonio. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Roda I Reserva Rioja DOC 2007

Rubino spalva. Vyšnių, trešnių, prieskonių aromatai. Daug sodrių taninų, daug rūgšties, geras balansas. Ilgaamžis vynas. NM.

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, AS – Arūnas Starkus, IŠ – Ilja Šarov, JS – Jolanta Smičienė

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

84

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ARGENTINA

Mascota Vineyards Unanime Mendoza 2011

Tauri rubino spalva. Daug brandinimo ąžuole kvapų, vanilė, prieskoniai, eukaliptas, juodieji serbentai. Daug švelnių taninų, vidutinio intensyvumo švelni rūgštis. Gerai subalansuotas vynas. Ilgas juodųjų serbentų poskonis. AD.

PRIKE LT

AUSTRALIJA

GERIAUSIAS NAUJOJO PASAULIO RAUDONASIS Jacobs Creek Double Barrel Shiraz Barrosa 2013

Raudona spalva su violetiniu krašteliu. Kvepia skrudinta duona, juodaisiais serbentais, rūkyta mėsa, vėliau atsiranda eukaliptas. Daug tvirtų taninų, daug gaivios rūgšties.

Ilgas poskonis. AD.

PERNOD RICARD LIETUVA

AUSTRALIJA

Salomon Estate Finniss River Shiraz South Australia 2012

Tamsi trešnių spalva su violetiniu krašteliu. Kvepia raudonomis uogomis, prieskoniais, pipirais, rūkyta mėsa. Daug taninų, jie švelnūs. Vidutinės trukmės juodųjų serbentų poskonis. AD.

VYNO KLUBAS

ČILĖ

Grey Carmenere 2013

Raudona spalva su violetiniu krašteliu. Juntamos saldymedžio, juodųjų serbentų, vyšnių šokolade, dūmo ir pipirų aromato natos. Tvirti taninai ir švelni vidutinio stiprumo rūgštis. Ilgai išliekantis poskonis. AD.

MINERALINIAI VANDENYS

ČILĖ

Grey Syrah 2013

Vyšnių spalva. Kvepia prinokusiais vaisiais, oda, žeme.

Minerališkas ir pipiriškas. Gaivus, taniniškas. AS.

SANITEX

ČILĖ

Luis Felipe Edwards Dona Bernarda 2011

Intensyvi raudona spalva. Juodųjų serbentų, eukalipto kvapas. Vidutinio intensyvumo labai švelni rūgštis. Taninai švelnūs. Poskonis ilgas. AD.

BALTIC XL

ČILĖ

Luis Felipe Edwards LFE 900 Single Vineyard 2011

Granato spalva. Brandūs miško paklotės, raudonų ir juodų uogų džemo, džiovintų figų aromatai. Žemiškas. Aksominiai taninai. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

ČILĖ

Viña Haras De Pirque Albis Maipo Valley 2006

Labai intensyvi rubino spalva su vos rausvu krašteliu. Kvepia prieskoniais, juodaisiais serbentais, slyvomis. Švelni rūgštis ir minkšti taninai. Ilgas poskonis. AD.

BALTIC XL

ČILĖ

Viña Maipo Grand Devocion Syrah-Petit Syrah Maule Valley 2012

Rubino spalva. Kvepia eukaliptu, raudonomis uogomis.

Gaivus ir taniniškas. AS.

SANITEX

KITŲ ŠALIŲ RAUDONASIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

AUSTRIJA

GERIAUSIAS KITŲ ŠALIŲ RAUDONASIS Poeckl Rosso e Nero 2013

Rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais, džiovintomis figomis, riešutais, kakava, kava, tabaku, dūmu. Gaivus ir labai taniniškas. Harmoningas. AS.

VYNO KLUBAS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, AS – Arūnas Starkus, IŠ – Ilja Šarov, JS – Jolanta Smičienė

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

85

ŠAMPANAS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA

Guy Charlemagne Brut Nature

Citrinos, svarainių cukatų, vanilės, skrebučio aromatas.

Burną dengiantis minerališkumas. Itin gaivus. Taurus, ilgo poskonio. AS.

MAGAZIN LT

PRANCŪZIJA

GERIAUSIAS ŠAMPANAS Guy Charlemagne Cuvee Mesnillesime Grand Cru Blanc de Blancs 2005

Mangų, medaus, egzotinių vaisių, aviečių, riešutų, dūmo natos. Svarus ir elegantiškas. Galingos rūgšties. Tinka ilgai brandinti. JS.

MAGAZIN LT

PRANCŪZIJA

Guy Charlemagne Reserve Brut Grand Cru Blanc de Blancs

Baltų vaisių, pavasarinių gėlių kvapas. Gaivios rūgšties ir vaisiško poskonio. JS.

MAGAZIN LT

PRANCŪZIJA

Maison Ruinart Rose NV

Kvepia raudonaisiais serbentais, našlaitėmis, vyšniomis, spanguolėmis. Vaisiškas ir taurus, ilgai trunkančio poskonio. AS.

PRIKE LT

PRANCŪZIJA

Moutard Brut Cuvée des 6 Cépages Vintage 2007 Brut

Džiovintų baravykų, džiovintų obuolių, medaus aromatai.

Itin sausas. Vidutinio ilgumo poskonio. JS.

MINERALINIAI VANDENYS

PRANCŪZIJA

Pol Roger Brut Vintage 2006

Žalių obuolių, citrusų aromatai. Labai švarūs kvapai.

Burnoje juntamas skrebutis, medus, mineralai. Gaivios rūgšties, ilgai trunkančio poskonio. JS.

VYNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

GERIAUSIAS ŠAMPANAS Veuve Clicqout Vintage Reserve 2004

Aukso spalva. Intensyvus lazdyno riešutų, sviestinės bandelės, persikų, citrinos, vanilės aromatas. Gaivus ir svarus, puikaus balanso. AS.

PRIKE LT

NATŪRALIAI SALDUS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

AUSTRIJA

Kracher Cuvee Auslese Burgenland 2013

Gelsvas. Dominuoja kaulavaisių, geltonų slyvų, persikų aromatai. Juntamas sunokusių obuolių, kriaušių, medaus skonis. Maloni, gerai integruota gaivi rūgštis. NM.

VYNO KLUBAS

AUSTRIJA

GERIAUSIAS NATŪRALIAI SALDUS Kracher Grande Cuvee TBA No.6 Burgenland 2006

Seno aukso atspalvis. Visa aromatų ir skonių puokštė: medus, džiovintos slyvos, figos, baltos gėlės. Elegantiška saldumo ir gaivumo dermė. Harmoningas ir švelnus. NM

VYNO KLUBAS

ISPANIJA

Celler Piñol Josefina Piñol Sweet White Terra Alta DO 2012

Vario spalva. Kvepia medumi, džiovintais ananasais, geltonomis slyvomis. Vidutinio saldumo, harmoningas. Medaus ir ledinukų poskonis. AS.

NEW GENERATION BALTIC

ISPANIJA

Celler Piñol Josefina Piñol Sweet Red Terra Alta DO 2013

Rubino spalva. Itin sodrus vyšnių ir serbentų aromatas. Švelniai saldus, maloniai gaivinančios rūgšties, itin subtilių ir švelnių taninų. Elegantiškas. NM.

NEW GENERATION BALTIC

PAR

Nederburg Winemaster‘s Noble Late Harvest 2012

Oranžinis atspalvis. Apelsino žievelės, tropinių vaisių aromatai. Burnoje skleidžiasi sunokusių citrusinių vaisių ir kaulavaisių skonio kompozicija, kurią papildo geltonų obuolių džemas. Gyva rūgštis, elegantiškas poskonis. NM.

SANITEX

VOKIETIJA

Dr. Burklin Wolf Forseter Auslese Pfalz QbA 2002

Aukso spalva. Citrinos, svarainių, minerališko dūmo, persikų kompoto, dyzelino aromatas. Kompleksiškas, vidutinio saldumo. Žemuogių, citrusinių poskonis. AS.

MINERALINIAI VANDENYS

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

86

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

LIKERINIS, aukso medalio laimėtojai ŠALIS A→Z

PAVADINIMAS

APRAŠYMAS

PLATINTOJAS

ISPANIJA

De Muller Aureo 1954 Dulce Añejo Tarragona DO

Šviesiai rudo atspalvio. Vidutinio intensyvumo raudonų uogų, džiovintų vaisių aromatas. Lengvas saldumas ir švelni rūgštis. Nestiprus, bet elegantiškas.

VYNO GURU

ISPANIJA

GERIAUSIAS LIKERINIS Emilio Lustau Pedro Ximenez Solera Reserva Jerez DO

Rudas atspalvis. Sunokusių vaisių, džiovintų slyvų, šokolado, kavos aromatai. Nepamirštamas saldumas ir koncentracija. Labai galingas, harmoningas ir ilgai trunkantis poskonis. NM.

VYNO KLUBAS

PORTUGALIJA

Graham’s Late Bottled Vintage Porto DO 2009

Atsiskleidžia vyšnių likerio, aviečių, raudonųjų serbentų uogienės aromato natos. Vidutinis saldumas. Švelnios ir nekaprizingos rūgšties bei taninų. Vyšnių kauliukų karstelėjimas poskonyje. NM.

MINERALINIAI VANDENYS

PORTUGALIJA

Niepoort Late Bottled Vintage Porto 2011

Kupinas tamsių uogų, kakavos, šokolado aromatų. Gerai sunokęs, vidutinio saldumo, tvirtų, koncentruotų taninų ir gaivinančios rugšties. Harmoningas, ilgo poskonio. NM.

VYNO KLUBAS

Indučių aviečių, pusiau sausas 2015

Paliekio dvaro juodųjų serbentų, pusiau saldus 2015

Bronzos medalio laimėtojas

Bronzos medalio laimėtojas

VYNDARYS ALVYDAS KUNAVIČIUS

VYNDARYS ARŪNAS MATUSEVIČIUS

„Roksala“ šaldytų obuolių, saldus 2015

Le Melkou [ū]

Bronzos medalio laimėtojas

VYNDARYS ROLANDAS MELKŪNAS

VYNDARYS RAIMUNDAS NAGELĖ

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

„Vynužis“ obuolių, svarainių, saldus 2015

Raimundo Valatkos „Pienių“ 2015

Bronzos medalio laimėtojas

VYNDARYS RAIMUNDAS VALATKA

87

VYNDARYS ROMUALDAS DAPŠYS

Vynužis Aviečių sausas 2015

Šušvės tradicinis midus 2015

Bronzos medalio laimėtojas

Bronzos medalio laimėtojas

VYNDARYS ROMUALDAS DAPŠYS

VYNDARYS ERIKAS AUGUSTINAVIČIUS

Vyno aprašymų autoriai: AD – Arminas Darasevičius, NM – Narimantas Miežys, AS – Arūnas Starkus, IŠ – Ilja Šarov, JS – Jolanta Smičienė

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

88

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 10 EUR)

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

ŠALIS

PAVADINIMAS

RŪŠIS A→Z

APDOVANOJIMAS

PLATINTOJAS

PIETŲ AFRIKA

Nederburg Winemaster‘s Reserve Chardonnay 2013

Baltasis „Chardonnay“

Auksas

SANITEX

ISPANIJA

Bodegas Goru Ego EL Blanco Jumilla DO 2015

Baltasis kitų vynuogių veislių

Auksas

VIKSAS

ITALIJA

Sandro de Bruno Seicento bianco Veneto IGT 2012

Baltasis kitų vynuogių veislių

Auksas

SALVETE CITY

PRANCŪZIJA

A. Metz Cuvee Anne Laure Pinot Gris 2015

Baltasis kitų vynuogių veislių

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

VOKIETIJA

Weinkellerei HechtsheimTiefgang Graubungurder Trocken Pfalz Qba 2014

Baltasis kitų vynuogių veislių

Auksas

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

Laugel Cuvee Selectionne Riesling Alsace AOP 2015

Baltasis „Riesling“

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

VOKIETIJA

Schmetterling Nahe Riesling Qualitätswein trocken 2014

Baltasis „Riesling“

Sidabras

SANITEX

PRANCŪZIJA

Domaine Sainte Cecile Sauvignon Blanc 2015

Baltasis „Sauvignon Blanc“

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

Grand Sud Sauvignon Blanc 2015

Baltasis „Sauvignon Blanc“

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PIETŲ AFRIKA

Nederburg Winemaster‘s Noble Late Harvest 2012

Natūraliai saldus

Auksas

SANITEX

ISPANIJA

Bodegas Atalaya Laya Old Vines Almansa DO 2014

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Auksas

MINERALINIAI VANDENYS

ISPANIJA

Bodegas Goru Ego Jumilla DO 2014

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Auksas

VIKSAS

ISPANIJA

Raig de Raim red Celler Piñol Terra Alta DO 2013

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Auksas

NEW GENERATION BALTIC

ISPANIJA

Bodegas Volver Paso a Paso Tempranillo La Mancha 2014

Raudonasis Ispanija ir Portugalija

Auksas

VYNO KLUBAS

2016 m. Lietuvos vyno čempionatas

89

GERO KAINOS IR KOKYBĖS SANTYKIO VYNAI (kainuojantys iki 10 EUR) ŠALIS

PAVADINIMAS

RŪŠIS A→Z

APDOVANOJIMAS

PLATINTOJAS

ISPANIJA

Bodegas Goru Ego Organic Jumilla DO 2014

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Auksas

VIKSAS

ISPANIJA

Bodegas San Valero Particular Cariñena DO 2013

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Sidabras

VYNO GURU

ISPANIJA

Bodegas San Valero Castillo Ducay Tinto Joven Cariñena DO 2015

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Sidabras

VYNO GURU

ISPANIJA

Ego bodegas Marionette Jumilla DO 2014

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Sidabras

VIKSAS

ISPANIJA

Bodegas San Valero Partcular Garnacha Old Vine Cariñena DO 2013

Raudonasis Ispanijos ir Portugalijos

Sidabras

VYNO GURU

ITALIJA

Cielo e Terra Gran Maestro 2014

Raudonasis Italijos

Sidabras

VIKSAS

PRANC

Chateau Fonfroide Bordeaux AOP 2014

Raudonasis Prancūzijos

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANC

Domaine De Tholomies Syrah/Grenache Bio Pays d‘ Oc IGP 2014

Raudonasis Prancūzijos

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

M. Chapoutier Marius Rouge Pays d‘ Oc 2015

Raudonasis Prancūzijos

Auksas

VYNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

Chateau du Bois Chantant Cuvee Rouge Bordeaux Superieur 2013

Raudonasis Prancūzijos

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

PRANCŪZIJA

Chemin Des Papes Cotes du Rhone Village AOP 2015

Raudonasis Prancūzijos

Sidabras

LES GRANDS CHAIS DE FRANCE

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

autoriai

90

Žurnalo autoriai

Petras Jarašūnas

Arūnas Starkus

Rasa Starkus

Andrius Pagojus

Ilja Šarov

Martynas Pravilonis

Jurgis Šliogeris

Šarūnas Karalius

Aidas Puklevičius

Alesia Mačiulis

Daiva Mumgaudienė

Giedrius Lazutka

TESTAS: Ar išmanau apie putojantį vyną Teisingi atsakymai: 1a, 2d, 3a, 4b, 5d, 6d, 7d, 8c, 9b, 10a, 11d, 12d, 13c Jei surinkote: 9–13 teisingų atsakymų – puikiai išmanote apie putojantį vyną, 6–8 teisingus atsakymus – neblogai nutuokiate apie putojantį vyną, 3–5 teisingus atsakymus – turite šiek tiek žinių apie putojantį vyną, 0–2 teisingus atsakymus – reiktų pasimokyti daugiau.

VYNO ŽURNALAS - 2016 - GEGUŽĖ

2016 NR. 31 gegužė

Vyno ir kitų gėrimų mėgėjams bei profesionalams w w w.v ynozurnalas.lt n r. 31. leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn. k itas numer is bus išleistas 2016 m. lapk r ičio mėn. apie k asdienes v yno naujienas, v yno ir maisto der inimą bei v ynų ver tinimus sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt el. paštas : info@v ynozurnalas.lt adresas: stumbrų g. 15 Vilnius, lt-08101

V y r . r e d a k to r i u s arūnas star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt d i z a i n a s i r m a k e ta s tadas Š aučiulis f oto g r a f i j o s i r Ž ė m ė l a p i a i arūnas star k us, daiva m umgaudienė, Vygantas star k us, tenuta s an guido, http://hugel.vin.co/op en/ , stefano r icagno, d omaine leflaive, Château m argaux, jonathan b onvalot, w w w.dorueda.com/en, b odegas protos, biVb, Consor zio di tutela barolo bar baresco alba langhe e r oero, Consejo r egulador de la d.o. toro, ruper t Wheeler ( Whisk y m agazine), m ar tín d elamer, giedr ius l azutk a, i lja Š arov, andr ius pagojus, k ino pavasar is, jurgis Šlioger is, uab „ Žemėlapių ar telė“ k a l b o s r e d a k to r ė , V e r t ė j a asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt au to r i a i petras jarašūnas, Š arūnas k aralius, giedr ius l azutk a, ales ia m ačiulis, daiva m umgaudienė, andr ius pagojus, m ar t ynas pravilonis, aidas puk levičius, arūnas star k us, r asa star k us, i lja Š arov, jurgis Šlioger is VirŠ elis tadas Š aučiulis, nuotrauk a s h u t t e r s to C k leidėjas uab „naminė pelėda“ issn 1822-2153 p l at i n i m a s i r r e k l a m a el. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (8 5) 215 94 39

s pau d a ab „s pauda“ tiraŽas 4 000 egz. r edakcija už rek lamos tur inį neatsako. perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.