Vyno Žurnalas Nr. 34 gegužė 2018

skirta tik alkoholio verslo specialistams

2018 NR. 34

geguĹže'

2

Pasikvieskite vasarą prie savo stalo

Nesvarbu, kokią stalo serviruotę pasirinksite šį sezoną, kiekvienai progai rasite tinkamų „LinStyle®“ servetėlių. Šios aukštos kokybės, minkštos, įvairiausių spalvų servetėlės tikrai padarys jūsų svečiams įspūdį.

Daugiau apie „LinStyle®“ asortimentą galite sužinoti čia: www.tork.lt/LinStyle

Užsisakykite „LinStyle®“ servetėlių pavyzdžių nemokamai www.tork.lt/LinStyle Tel.: (8 5) 268 3455

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

redaktoriaus žodis

3

Redaktoriaus žodis 2018 NR. 34 geguže'

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ MĖGĖJAMS BEI PROFESIONALAMS w w w.v ynozurnalas.lt N r. 34. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus išleistas 2018 m. gruodžio mėn.

K asdien apie v yną sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas: info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt D I Z A I N A S I R M A K E TA S Tadas Š aučiulis F OTO G R A F I J O S I R Ž Ė M Ė L A P I A I J ustina G edgaudaitė, Arūnas Star k us, Vygantas Star k us, Wine in M oderation, M iglė Pundinienė, Dar iuš M iler, Andr zej Woynar, Wojciech B osak , M ar t yna Jovaišaitė Paukštė, Baltic Wine Lists Awards, S arah Heller

K A L B O S R E D A K TO R Ė , V E R T Ė J A Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I K amilė Jonynaitė, Justina G edgaudaitė, Petras Jarašūnas, Rūta K alašinsk aitė, Dar iuš M iler, R asa Star k us, Arūnas Star k us, M iglė Pundinienė, Jurgis Šlioger is, Wojciech B osak

T

ęsiasi pajuodusio žurnalo laikotarpis. Tačiau toks tik

sulaukia vertintojų liaupsių. Man asmeniškai pastarųjų savaičių

viršelis – išorinis sluoksnis, VIRŠELIS kaip atsakas į paviršutiniškas

atradimas buvo Sarah Heller MW vizualizuota vyno kalba – be

Tadas Švaldžios aučiulis priemones kovoje su ir deklaratyvias Lietuvos

žodžių, per intuityviai suprantamus simbolius ir vaizdus.

alkoholizmo problemomis. vidiniuose puslapiuose – L E I D Ė JŽurnalo AS

Lietuvos kontekste kova su taip pateikta vyno reklama būtų

UABLietuvos „Naminėvyno pelėda“ ilgalaikių pokyčių scenoje požymiai. Visų pirma,

neįmanoma, kaip neįmanoma kovoti su kiekviename medyje

Lenkijos vynuogių vyno pramonės apžvalga ir istorija apie tai,

tupinčiu pagonių dievu.

ISSN 1822-2153

kaip per 10 metų P L ATšalyje I N I M Aatsirado S I R R E K beveik L A M A 1 000 ha vynuogynų. paštas: info@v ynozurnalas.lt, Tą žinutę El. atliepia lietuviško vyno čempionato rezultatų tel. nr. (8 5) 215 94 39

paskelbimas su visus vertintojus nustebinusia vertikalia

Arūnas Starkus

(2015–2017 m.) Ernesto Aušvico „Solaris“ kolekcija. Lietuvoje S PAU D A

vynuogių vyno padaroma dar nedaug, tačiau jis kelinti metai AB „Spauda“ TIRAŽAS 2 500 egz.

R edakcija už rek lamos tur inį neatsako.

Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

4

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

turinys

5

turinys įvykiai ir naujienos 6 psl.

Elitinis skonių pasaulis be grimo knygoje apie someljė nuotykius

7 psl.

Vilniaus Halės turguje daugėja, kur galima pavalgyti ir atsigerti kokybiškų gėrimų

8 psl.

Rasa Starkus apdovanota Prancūzijos nacionalinio ordino už nuopelnus

riterio kryžiumi

10 psl.

Geriausios 2018 m. Baltijos šalių vyno vietos

vynas ir vyno regionai 12 psl.

2015 ir 2014 metų Medoko Grand Cru Classé. Arūnas Starkus

16 psl.

2014 ir 2015 m. derliaus soterno ir barsako apžvalga. Arūnas Starkus

20 psl.

2014 ir 2015 metų „Pessac Leognan“. Arūnas Starkus

24 psl.

Apie stebuklą, įvykusį Lenkijoje. Wojciech Bosak

30 psl.

Keturios ‘Chenin Blanc‘ inkarnacijos Luaroje. Dariuš Miler

40 psl.

Portugalija, apie kurią laikas žinoti. Miglė Pundinienė

51 psl.

Baltasis 2016 m. derliaus Kortono kalvos Grand Cru vynas. Petras Jarašūnas

54 psl.

Kaip bręsta „Corton Charlemagne Grand Cru“. Arūnas Starkus

56 psl.

Subrendęs raudonasis Kortono vynas. Rasa Starkuvienė

58 psl.

Kaip gimsta Jura vynas

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 28 psl.

Abstraktūs Sarah Heller vyno skonio koliažai

36 psl.

„Grand Cru“ vakarienė virtuvės šefo akimis. Petras Jarašūnas

38 psl.

Vynas ir sveikata. Testas Sudarė Petras Jarašūnas

46 psl.

Ne vyno šalies vyno ekspertai

ne tik vynas 60 psl.

Spalvų šėlsmas mūsų lėkštėse. Milda Sužiedelytė, Rūta Kalašinskaitė

64 psl.

Ar galima kepti maistą alyvuogių aliejuje?. Kamilė Jonynaitė ir Justina Gedgaudaitė

2018 m. Lietuvos vyno čempionatas 66 psl.

Čempionato rezultatai

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2018 m. gruodžio mėn.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

6

įvykiai ir naujienos

Elitinis skonių pasaulis be grimo knygoje apie someljė nuotykius Ž

urnalistė iš Niujorko Bianca Bosker apie vyną nežinojo beveik nieko. Tačiau vieną dieną jai atsivėrė alternatyvi

Ji dalyvauja aklosiose degustacijose, lankosi išskirtiniuose Niujorko restoranuose, didelėse vyno gamyklose, netgi gulasi į

visata – someljė elito pasaulis, kur gyvenimas paaukojamas

magnetinio rezonanso aparatą, kad atsakytų į klausimą: kuo tas

skoniui. Priblokšta vyno ekspertų atsidavimo, žinių ir iš pažiūros

vynas toks ypatingas? Kodėl už jį mokamos didžiulės sumos ir

antžmogiškų jutiminių galių, autorė ima tyrinėti, kas kursto jų

dėl jo atsisakoma kvepalų, druskos ir net kavos?

aistrą. Galiausiai pati tampa viena iš jų – kamščio nuneštųjų.

Šmaikščiai ir išsamiai surašyta visa tiesa apie someljė profesiją.

Išgyventa ir perteikta iki smulkiausių detalių.

Rasa Starkus, Lietuvos someljė asociacijos įkūrėja

***

„Pikantiška šėlionė, kuri atskleidžia ne tik skirtingų vynuogių veislių skonio bei aromato niuansus, bet ir paaiškina, kodėl vynas visame pasaulyje tapo tokiu svarbiu socialiniu p r o d u k t u .“ Harper’s Bazaar

***

„Šioje inteligentiškoje, aštrių įž valgų kupinoje knygoje Bianca Bosker vedasi mus į stebuklingą kelionę per beprotišką, maniakišką, viliojančią vyno ir vyno mylėtojų s u b k u l t ū r ą . Ta i n u o š i r d i istorija apie asmenines patirtis, papasakota su š i l u m a i r s ą m o j u .“ Susan Orlean, rašytoja

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

įvykiai ir naujienos

7

Naujienos Vilniaus Halės turguje daugėja, kur galima pavalgyti ir atsigerti kokybiškų gėrimų Pačioje geriausioje turgaus vietoje atidarytas pirmasis keptų jamaikietiškų viščiukų baras „Wing’is“.

Viščiukai marinuojami specialiame prieskonių mišinyje, naudojant tekilą ir romą. Kepami karuseliniame grilyje lankytojų akyse. Skaniai apskrudusiu patiekalu galima mėgautis vietoje arba pasiimti su savimi. „Wing’is“ – pirmoji vieta Halės turguje, kurioje prie keptų viščiukų siūloma pilstomo alaus, įvairaus, prie patiekalo pritaikyto vyno bei tekilos ir meskalio. Taip pat „Margaritos“ šerbetą, gaminamą specialiame dalytuve.

Su „Wing’iu“ Halės turgus pradeda naują istoriją, nes ilgina darbo laiką iki 01:00 nakties.

Pagaliau Vilniaus Halės turgus toks, koks turi būti – europietiškas.

Facebook.com/wing’is Email: haleswingis@gmail. com

Vynas – tai žmonės Parduotuvės: Vilniuje, Stumbrų 15, Klaipėdoje Liepų 20 e-prekyba: www.vynoklubas.lt VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

8

įvykiai ir naujienos

Rasa Starkus apdovanota Prancūzijos nacionalinio ordino už nuopelnus riterio kryžiumi Prancūzijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Phillipe‘o Jeantaud rezidencijoje susirinkusieji sveikino vieną iš svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos vyno scenos veikėjų, „Vyno klubo“ direktorę, „Vyno dienų“ organizatorę, Lietuvos someljė asociacijos steigėją, Lietuvos someljė mokyklos dėstytoją, knygų, filmų apie vyną recenzentę, redaktorę ir vertėją, vyno žurnalistę Rasą Starkus. Nacionalinio ordino už nuopelnus riterio kryžių skyrė Prancūzijos prezidentas už R. Starkus nuopelnus Prancūzijos verslui ir kultūrai. Pastaraisiais metais, greta vyno kultūros sklaidos, R. Starkus ėjo Prancūzijos pramonės ir prekybos rūmų viceprezidentės pareigas.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

įvykiai ir naujienos

9

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

10

įvykiai ir naujienos

Geriausios 2018 m. Baltijos šalių vyno vietos “Baltic Wine List Awards” – geriausių Lietuvos, Latvijos ir Estijos restoranų ir barų vyno sąrašų rinkimai, kurie šiemet, kovo 9-ąją, Rygoje įvyko pirmąjį kartą. Skelbiame nugalėtojus.

l

Jānis Volkinšteins, „Vieta”

Žvaigždutės

Pavadinimas

Titulas

Adresas

***

Vieta

Geriausias vyno sąrašas Baltijos šalyse

Kr. Valdemara g. 61-1, Ryga, Latvija

***

Le Magnum Bar

Geriausias šampano sąrašas Baltijos šalyse

Strelnieku g. 2A, Ryga, Latvija

**

Modernists

Geriausias vyno sąrašo pateikimas Baltijos šalyse

K. Barona g. 31, Ryga, Latvija

**

Gutenberga Terase

Geriausias viešbučio restorano vyno sąrašas Baltijos šalyse, Geriausias Bordo vyno sąrašas Baltijos šalyse ir Geriausia vertė Baltijos šalyse

Dome aikštė 1, Ryga, Latvija

**

Vincents

Geriausias restorano vyno sąrašas Baltijos šalyse

Elizabetes g. 19, Ryga, Latvija

**

Time to Wine Bar and Shop

Geriausias vyno sąrašas Estijoje ir Geriausia vertė Estijoje

Kopli g. 6, Talinas, Estija

**

Riviera

Top 10 Baltijos šalyse

Dzirnavu g. 31, Ryga, Latvija

**

Biblioteka Nᵒ1 Restorāns

Top 10 Baltijos šalyse

Terbatas g. 2, Ryga, Latvija

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

įvykiai ir naujienos

l

11

Santa Zāmuele, „Le Magnum bar”

Žvaigždutės

Pavadinimas

Titulas

Adresas

**

Leib Restaurant

Geriausias restorano vyno sąrašas Estijoje

Uus g. 31, Talinas, Estija

**

Kolonāde. Mūsu stāsti ...

Top 10 Baltijos šalyse

Brīvības bulvāris 26, Ryga, Latvija

**

Atelier Wine Boutique and Tasting Bar

Geriausias vyno sąrašas Lietuvoje ir Geriausias baras su parduotuve Lietuvoje

Universiteto g. 14/2, Vilnius, Lietuva

**

Somm

Geriausias vyno baras Lietuvoje ir Geriausias vyno sąrašo pateikimas Lietuvoje

Pylimo g. 21, Vilnius, Lietuva

*

Gloria Veinikelder

Geriausias Bordo vyno sąrašas Estijoje ir Geriausias vyno sąrašo pateikimas Estijoje

Müürivahe g. 2, Talinas, Estija

*

Moltto

*

Monte Pacis

Geriausias viešbučio restorano vyno sąrašas Lietuvoje

T. Masiulio g. 31, Kaunas, Lietuva

*

Ribe

Geriausias trumpas vyno sąrašas Estijoje

Restoran Ribe, Vene g. 7, Talinas 10123

*

La Esperanza

Geriausias šampano sąrašas Lietuvoje

Paunguriai 1, Trakų r., Lietuva

*

Monterosso

Geriausias Italijos vyno sąrašas Baltijos šalyse

Valnu g. 9, Ryga, Latvija

*

Vīna Studija

Geriausias baras ir parduotuvė Latvijoje

Elizabetes g. 10, Ryga, Latvija

*

Martinelli

Geriausias trumpas vyno sąrašas Latvijoje

Baznicas g. 37-26, Ryga, Latvija

*

Tinto

r

SPA Vilnius Anykščiai Restaurant

Geriausia vertė Lietuvoje

Vilniaus g. 80, Anykščiai, Lietuva

r

Dine

Geriausias restorano vyno sąrašas Lietuvoje

Gedimino pr. 35, Vilnius, Lietuva

Gertrudes g. 20, Ryga, Latvija

Elizabetes g. 61, Ryga, Latvija

Daugiau informacijos: www.balticwinelists.eu

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

12

1855 Grand Cru Classé

2015 ir 2014 metų Medoko Grand Cru Classé Arūnas Starkus Š. m. sausio mėn. rinkoje jau buvo pasirodę visi 2015 metų derliaus didžiųjų Bordo ūkių vynai: 61 Medoko ir 27 Soterno 1855 metų klasifikacijos ūkiai, 82 Sent Emiljono vyninės, klasifikuotos 2012 m., bei 16 klasifikuotų Gravo ūkių. Degustavome juos, lygindami su 2014 metų vynu, kuris į butelius išpilstytas prieš pusantrų metų ir rinkoje žinomas kaip geros vertės vynas.

APIE TOBULĄ 2015 M. ORŲ CIKLĄ Nuo 1945-ųjų vienintelis 1965 m. derlius iš visų metų, besibaigiančių „5“, buvo prastas. Todėl vyndariai su džiugiu nerimu laikė 2015-ųjų. Buvo tikimasi, kad šis vynmetis užbaigs ketvertą metų užsitęsusį vidutinės kokybės derliaus metų ciklą. Lūkesčiai pasiteisino, nes pumpurai skleidėsi tolygiai, žydėjimo ir uogų mezgimosi sąlygos buvo tobulos. Lietus birželio mėnesį buvo pačiu laiku, nes uogos sėkmingai augo. O mėnesio pabaigoje nusistovėjus aukštesnei temperatūrai, ėmė storėti uogų luobelė, koncentruotis taninai, sparčiai augti sėklytės. Liepos gale, prasidėjus nokimui, nušniokštė lietūs, kiek sulėtinę nokimo pradžią. Tačiau vėliau, ypač rugsėjį, nusistovėjo sausas oras.

Uogos išliko vidutinio dydžio. Vos 30 mm kritulių per mėnesį (Margaux) reiškė, kad vynuogyne nebuvo dėl ko rūpintis. Užteko tiesiog laukti, kol uogos sunoks. „Château Palmer“ skynė derlių nuo rugsėjo 22 d. iki spalio 7 d., „Château Mouton Rothschild“ (Pauillac) – nuo rugsėjo 14 d. iki spalio 7 d., „Château Montrose“ (Saint Estephe) – nuo rugsėjo 14 d. iki spalio 8 d. Raudoniesiems vynams būdingas juodų uogų, juodųjų serbentų, juodosios

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

kiniškos arbatos aromatas, gerai sunokę, kiek gausesni taninai, nes vyndariai leido ilgesnę, nei įprasta, maceraciją.

2014 M. SAULĖ ŽAIDĖ SLĖPYNIŲ Lietinga žiema leido atstatyti vandens atsargas dirvožemyje, ankstyvas žydėjimas ir geras uogų mezgimasis žadėjo gerą derlių. Tačiau lietingą liepą vynmedžiai susikoncentravo į lapijos, o ne uogų auginimą. Rugpjūtį nuvylė vėsa ir drėgmė: uogos pradėjo didėti dėl vandens pertekliaus, o nokimas vyko labai lėtai. Situaciją vynuogyne teko gelbėti skabant lapus, skinant uogų perteklių, sėjant tarp vynuogių eilių kitas kultūras, kad šios sugertų dalį perteklinės drėgmės. Derlių išgelbėjo sausas, labai šiltas ir be jokio vėjo rugsėjis ir spalis: uogos sumažėjo, prinoko, taninų padaugėjo. Vyndariai mėgavosi niekaip nesibaigiančia bobų vasara ir lėtai skynė derlių nuo rugsėjo pabaigos, sulaukdami, kol uogos prinoks kiekviename plotelyje. „Château Rauzan Segla“ (Margaux) pradėjo skinti ‘Merlot‘ rugsėjo 22-ąją, o baigė ‘Cabernet Sauvignon‘ spalio 16 d., „Château Cos d‘Estournel“ skynė nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 13 d.

1855 Grand Cru Classé

13

l

„Château Palmer“ ragauja tarptautinė žurnalistų komanda: Bernard'as Burtschy, Arūnas Starkus, Abi Duhr, Xiang Gao, Pascalis Marquet, Toshio Matsuura, Alexandra de Vazeilles, Peter Moser, Pierre Thomas, Siwei Zhu.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

hectoliter mobile mini-vats to move the berries after a double meticulous hand sorting.

14

ADJUSTED TRADITIONAL VINIFICATION

1 8 5Each5 plotGisrvinified a n dseparately.

C r uAlcoholic C l afermentation, s s é pumping over, pigeage, maceration…. and more steps adjusted every day according to the plots and the grape varieties.

BARREL AGEING Wines are aged 18 months in medium toasted French oak barrels. Racking through “esquive” hole every 3 months, traditional fining with egg white.

2014 FIGURES MARGAUX

PHENOLOGICAL STAGES MERLOT 2014

MARCH 25TH

2013

AUGUST 6TH

MAY 29TH

APRIL 11TH

JUNE 27TH

AUGUST 23-28TH

PHENOLOGICAL STAGES CABERNET SAUVIGNON 2014

APRIL 3RD

2013

JUNE 3RD

APRIL 16TH

AUGUST 11TH

JUNE 25TH

AUGUST 23-27TH

Alcohol level 13.5 % Total acidity 4.1 pH 3.59 IPTGeriausiai 2015 metais 70 pavykę antrieji Margaux apeliacijos New oak barrels 60 % Ego“, „Gassies de Rauzan-Gassies“, Grand Cru Classé vynai: „Alter Yields 37 hl/ha

„Pavillon Rouge“, „Blason d’Issan“, „La Dame de Malescot“, „Brio

dePICKING Cantenac Brown“, „Chevallier de Lascombes“, „Croi de Boydnd th Merlot: September 22 to October 6

Cantenac“, Petit Verdot:„Confidences October 6th & 7th de Prieure Lichine“, „Les Charmes de Cabernet„La Franc: Octoberde 6 Durfort-Vivens“, „La Couronne de Marquis Kirwan“, Relais rd th th

Cabernet Sauvignon: October 3 to October 16

Bud burst

Mid-Flowering

Mid-colour change

de Terme“, „Malescot St Exupéry“.

Paveikslėlyje: 2014 ir 2013 metų ‘Cabernet Sauvignon‘ uogų augimo ir nokimo palyginimas („Château Rauzan Segla“ informacija)

ŪKIS

APELIACIJA

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2014 M.)

«THE COOLER SOILS BENEFITED FROM THE INDIAN SUMMER AND ARE EXPRESSING THEMSELVES FULLY. THE MERLOT PLANTED ON CLAY TERROIRS SHOW GREAT Raudonų uogų aromatas, juntamiWITH ąžuolo statinių COMPLEXITY AND DENSITY. THE OLD CABERNET FRANC BOAST TRUE FINESSE,

RAUZAN-SÉGLA BLEND 56 % Cabernet Sauvignon 42 % Merlot 1 % Petit Verdot 1 % Cabernet Franc

BALAI (2014 M.) BALAI (2015 M.) SÉGLA BLEND

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2015 M.)

57 % Cabernet Sauvignon 43 % Merlot

Juodųjų serbentų ir dan congo arbatos, žemės, saldymedžio aromatas. Daug elegantiškų prieskoniai.

Burnoje – harmoningai sugyvenantys VERY PRECISE TANNINS. THE PETIT VERDOT, WITH THEIR INTENSE FRUITY AROMAS, taninų, gaivus skonis ir labai ilgai trunkantis VINEYARD Margaux 2014 nugludinti nemenki ąžuolo statinių taninai, Margaux ARE BOTH POWERFUL AND SILKY. AS FOR OUR GREAT CABERNET SAUVIGNON, THEIR poskonis. Juoda šio derliaus butelio etiketė 70 hectares gaivi rūgštis ir vaisių skonis.

Labai ilgai išliekantis NICE CRISP TANNINS BRING ELEGANCE AND COMPLEXITY TO THIS REFINED, FRUITY skirta 2016-aisiais mirusio ilgamečio ūkio 60 % Cabernet Sauvignon, 37 % Merlot, poskonis su sūria natele.

VINTAGE. » vadovui Pauliui Pontallier.

1.5 % Petit Verdot, 1.5 % Cabernet Franc

95

99

94,5

99

JOHN KOLASA - NICOLAS AUDEBERT

Palmer

Margaux

2014

Gervuogės su labai gausiais puikios tekstūros taninais. Sultingas poskonis.

Juodųjų serbentų, mėlynių, gervuogių kvapų sūkurys su tamsiomis juodosios arbatos natomis. Gausūs nugludinti taninai.

Château Rauzan-Ségla - Rue Alexis Millardet - BP 56 - 33460 Margaux - France - T. +33 (0) 5 57 88 82 10 - www.chateaurauzansegla.com - contact@rauzan-segla.com

Boyd – Cantenac

Margaux

2014

Ryškus naujų ąžuolo statinių, našlaičių, juodų uogų aromatas su mėsinga pelargonijų nata.

Koncentruotas vaisiškumas, daug taninų burnoje.

94,5

92

RauzanGassies

Margaux

2014

Vanilė ir raudonos uogos, juodieji serbentai, našlaitės, juodoji arbata. Harmoningas, neperspaustas.

94

94

Juodieji serbentai, aviečių uogienė, oda. „Apskritas“, subalansuotas.

Durfort-Vivens

Margaux

2014

Gėlės, braškės, mėtos, paprikos, bazilikai.

Sultingas ir gaivus, puikaus skonio vidurio.

93

93

Vanilės, vaisių, našlaičių kvapai. Taurus nugludintų taninų vynas.

Ferriere

Margaux

2014

Aviečių ir juodųjų serbentų uogienės, vanilės, gėlių aromatai su žalia natele. Labai taniniškas, koncentruotas, kiek grubokas, kol jaunas.

93

94

Intensyviai kvepia vaisiais, juodaisiais serbentais, ulongu. Labai taniniškas, taurus ir gaivus.

Marquis de Terme

Margaux

2014

Klasikinis juodų uogų, j. serbentų, našlaičių aromatas su dūmo, aronijų, mėlynių natomis.

Gerai prinokę taurūs taninai. Našlaičių ir trešnių poskonis.

93

95

Kvepia Sudano rože, šokoladu, džiovintomis datulėmis. Taniniškas, svarus ir sultingas.

Pouget

Margaux

2014

Kvepia paprikomis, juodaisiais serbentais ir kedru. Subalansuotas, vaisiškas. Ilgai trunkantis gervuogių sulčių poskonis.

93

95

Dūmo, vanilės, gervuogių ir juodųjų serbentų aromatas.

Rauzan-Ségla

Margaux

2014

92

96

Juodųjų serbentų, „Earl grey“ arbatos, gėlių skonis. Burnoje vaisiškas ir taniniškas, labai koncentruotas ir taurus.

Malescot st Exupéry

Margaux

2014

92

92

BraneCantenac

Margaux

2014

92

95

Įprastas derliaus metams gervuogių aromatas su odos, žemės natomis. Sūrstelintis poskonis.

Lascombes

Margaux

2014

91

95

Juodųjų serbentų uogienės, saldus Sudano rožės, Taivanio ulongo, trešnių, kakavos aromatas. Subalansuotas, išlaikantis stilių.

Marquis d’Alesme Becker

Margaux

2014

91

92

Kirwan

Margaux

2014

90

92

Desmirail

Margaux

2014

90

93

d’Issan

Margaux

2014

90

92

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Dūmo, žemės, samanų ir juodųjų serbentų uogienės aromatas. Gana lengvas.

1855 Grand Cru Classé

ŪKIS

APELIACIJA

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2014 M.)

BALAI (2014 M.)

BALAI (2015 M.)

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2015 M.)

Du Tertre

Margaux

2014

89

93

Raudonų uogų ir vanilės, dūmo, kedro, Sudano rožės, junanio arbatos aromatai. Taurūs taninai.

Cantenac Brown

Margaux

2014

89

92

Dauzac

Margaux

2014

88

96

Galingas, koncentruotas juodųjų serbentų aromato vynas su dūmo, žemės, žibuoklių natomis.

PrieuréLichine

Margaux

2014

88

94,5

Kvepia mėlynių uogiene, saldžiais prieskoniais, vanile. Taurus, aksominės tekstūros.

Giscours

Margaux

2014

88

93,5

Juodųjų serbentų uogų ir šakelių, vanilės, Sudano rožės aromatas. Šildantis vynas.

.

SAINT JULIEN

15

Kai leidžiamas šis žurnalo numeris, rinkos laukia pasirodant

Geriausiai pavykę abiejų derlių Saint Julien apeliacijos Grand Cru Classé vyninių antrieji vynai: „Pavillon de Léoville Poyferré“, „Petit Clos du Marquis“, „Petit Lion“, „La Réserve de Léoville Barton“.

2017 m. Bordo vyno. Jei ūkiai, prisidengdami mažesniu derliumi (nors į Žironos įlanką besileidžiančios St. Julien, Pauillac ir Saint Estephe apeliacijos nuo šalnos beveik nenukentėjo) kainų nenuleis, 2014 ir 2015 metų vyno vertė augs. Priešingu atveju labiausiai pavykusius šių derlių vynus verta pirkti ne investicijoms, o vartojimui.

VYNAS

APELIACIJA

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2014 M.)

ĮVERTINIMAS (2014)

ĮVERTINIMAS (2015)

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2015 M.)

Leoville Les Casses

Saint Julien

Juodųjų serbentų, prinokusių uogų, imbiero, vanilės, žvirgždo aromatas. Koncentruotas, vaisiškas ir elegantiškas skonis, nugludinti taninai. Labai ilgas poskonis su cinamono natele.

96,5

98

Juodųjų serbentų, gervuogių, mėlynių, trešnių uogienės aromatai. Taniniškas, kompleksiškas ir taurus. Vidutinio svarumo.

Léoville Poyferré

Saint Julien

Inensyvus j. serbentų uogienės, mėtų, vanilės, cinamono aromatas. Aksominiai, vidutinio dydžio, nugludinti taninai.

94,5

94

Juodųjų serbentų, ąžuolo prieskonių, juodosios arbatos aromatai. Saldi pirmoji ataka. Gausūs taninai, stipriai ekstrahuotas.

BranaireDucru

Saint Julien

Raudonų uogų, odos, šakelių, žvirgždo aromatas. Vaisiškas, gaivus, kompleksiškas.

94

92,5

Tamsūs žemiški, begonijų, prieskonių ir juodųjų serbentų aromatai. Elegantiškas, vidutinio svarumo burnoje.

Clos du Marquis

Saint Julien

Kvepia rožėmis, avietėmis, vanile. Gaivus ir harmoningas, ilgai trunkančio prieskoniško poskonio.

94

97

Juodųjų serbentų, saldymedžio, likerio, aviečių uogienės ir vanilės aromatas. Daugiasluoksnis, vaisiškas.

Saint-Pierre

Saint Julien

Juodųjų serbentų, vanilės, cinamono, imbiero aromatas.

Nugludinti taninai, ilgas, svarus. Gėlių ir dūmo natos.

93,5

95

Kiek uždaras juodųjų serbentų, odos, vanilės, stiebelių, pieniško šokolado aromatas. Ilgai išliekantis prinokusių uogų poskonis.

Léoville Barton

Saint Julien

Ąžuolo dūmo, juodųjų serbentų, odos aromatas. Taurus, gaivus, harmoningas.

93,5

94

Mėtų, juodųjų serbentų aromatai. Galingi, mėsiški taninai, vaisiškai saldus poskonis su stipria ąžuolo taninų parama.

Ducru Beaucaillou

Saint Julien

Vaisiškas ir prieskoniškas: juodųjų serbentų, vanilės, dūmo, arbatos, skrebučio aromatai. Elegantiško skonio ir ilgai trunkančio poskonio.

93,5

95,5

Labai intensyvus juodųjų serbentų, gervuogių, slyvų aromatas. Harmoningas, neperspaustas, aksominės tekstūros. Ilgai išliekantis poskonis su dūmo, kedro natomis.

Lagrange

Saint Julien

Odos, juodųjų ir raudonųjų serbentų uogienės, vanilės, žvirgždo aromatas. Ilgai išliekantis gaivus poskonis.

93,5

91,5

Talbot

Saint Julien

Raudonų ir juodų uogų uogienės, vanilės, smėlio aromatas.

Burnoje juntamas paprikų, mėtų skonis. Jaunatviškai sutraukiantys taninai.

93

93,5

Braškių ir juodųjų serbentų aromatas.

Taniniškas, vidutinio svarumo, koncentruoto skonio ir ilgai išliekančio poskonio.

Gruaud Larose

Saint Julien

92

93

Braškių, raudonų uogų, vanilės aromatas.

Harmoningas, vidutinio intensyvumo vynas.

LangoaBarton

Saint Julien

92

93

Saldžių trešnių ir vanilės aromatas. Vaisiškas ir kiek taniniškas. Saldi pabaiga.

Lalande Borie

Saint Julien

91

89

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

16

1855 Grand Cru Classé

2014 ir 2015 m. derliaus

soterno ir barsako apžvalga Arūnas Starkus Saldūs baltieji Soterno (Sauternes) ir Barsako (Barsac) vynai klasifikuoti 1855 metais kartu raudonaisiais Medoko vynais. Toks vynas daromas iš kekerinio puvinio (lot. botrytis cinerea) apniktų ir dėl to sudžiūvusių vynuogių, kuriose cukrus pasiekė maksimalią koncentraciją, o aromatą papildė medaus, vaistinių žolelių tinktūros, minkšto pelėsinio sūrio žievelės, džiovintų abrikosų ir persikų natos. 2014-ųjų soterne daugiau prieskonių, džiovintų vaisių aromatų, 2015-ųjų soternas kvepia persikais, ananasais ir baltu medumi.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

1855 Grand Cru Classé

l

17

Sandrine Gabray ir Francisas Mayeuras

DAUGIAU DĖMESIO „D‘YQUEM“ „Château d‘Yquem“ 1855 m. klasifikacijoje gavo aukščiausią įvertinimą – premier cru supérieur. Šiandien tai garsiausias saldaus vyno gamintojas pasaulyje. Aukščiausioje Soterno vietoje stovinčiame tvirtovę primenančiame dvare nebe pirmą kartą sutinku vyndarę Sandrine Gabray ir technikos direktorių Francisą Mayeurą. Abu yra itin kuklūs žmonės. Nežiūrint to, kad ūkį valdo didelė „LVMH Moët Hennesy-Louis Vuitton“ grupė, susitikimai su šiais žmonėmis įrodo, kad vynas gimsta atsidavusių profesionalų dėka. Asmenybės kelia didesnį pasitikėjimą už naują degustacijų

„Château d’Yquem“ ūkis savo „sausąjį“ vyną „Y“ gamina nuo 1959 metų. Kadaise tik kai kuriais metais vėlai rudenį iš paskutinių ant krūmų likusių vynuogių būdavo padaromas nedidelis kiekis pusiau saldaus vyno. Nuo 1996-ųjų vynuoges šiam vynui pradėta skinti pirmiausiai, bandant artėti prie pusiau sauso ir sauso vyno. Nuo 2004-ųjų vynas „Y“ daromas kasmet.

Nors sakoma, jog vyne palikta vos 6 gramai cukraus, atrodo, kad vynas ne pusiau sausas, o pusiau saldus. Dominuoja ‘Sauvignon Blanc‘, trečdalis brandinimui skirtų statinių naujos.

salę ar kitus patogius ir akiai malonius atributus.

VYNAS

DEGUSTACIJOS PASTABOS

BALAI

d’Yquem 2014

Kvepia džiovintais persikais, ramunėlėmis, citrinomis, medumi, ananasais. Preciziškas, subalansuotas.

Saldus, bet plieninės rūgšties. Svarus ir labai ilgo poskonio. Ypač ankstyva derliaus nuėmimo pradžia – rugsėjo 5 d., pabaiga – lapkričio vidury.

97

d’Yquem 2015

Saldus ir mažiau prieskoniškas. Kvepia medumi, persikais, prinokusiais ‘Golden’ obuoliais, akacijomis, saulėgrąžomis. Pastebimesni naujų ąžuolo statinių aromatai. Šilkinė tekstūra.

97

Patarimas: jauno „d’Yquem“ aromatai geriau atsiskleidžia, kai vynas patiekiamas 9 °C temperatūros. Brandesnį vyną geriau patiekti 12 °C temperatūros.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

18

1855 Grand Cru Classé

1855 m. klasifikuotų Grand Cru ūkių sąraše – 27 ūkiai.

ir ypatingos pagrindinio vyno kokybės, ir išlaikomas antrojo

Skaitant daugelio jų aprašymus, reikia turėti omenyje, kad

vyno skonis. Geriausi 2015 m. antrieji vynai: „Les Fleurs de Malle“,

kiekvienas ūkis ne tokias sudžiūvusias vynuogių kekes panaudo-

„Castelnau de Suduiraut“, „Carmes de Rieussec“, „Cypres de

ja antrajam ūkio vynui pagaminti. „Château Rieussec“ technikos

Climents“, „Petit Guiraud“.

direktorius Ericas Cohleras sako, kad šiandien antrasis ūkio vynas sudaro iki 70 proc. gamybos apimties. Dėl to pasiekiama

VYNAS

DEGUSTACIJOS PASTABOS

BALAS

Y d’Yquem 2015

Intensyvus liepžiedžių, šalavijų, persikų aromatas. Keli gramai likutinio cukraus minkština ąžuolo taninų tekstūrą. Saldesnis (mažiau rūgšties), lyginant su 2016 m., prieskoniška pabaiga. Ankstyvas derlius: ‘Sauvignon Blanc‘ nuskintos rugpjūčio 25–27 d., ‘Semillon’ – rugsėjo 3–4 d.

94

Y d’Yquem 2016

Intensyvus gėlių, žolės, baltų vaisių aromatas. Aliejiškesnis, labiau vaniliškas, šilkinės tekstūros.

95

AR ŽINOJOTE? SALDŽIOJO SOTERNO VYNO AROMATŲ KILMĖ •

Pilkojo kekero aromatai (botrytis cinerea): medaus, saldymedžio, cinamono, šafrano.

•

Vyno brandos aromatai: riešutų, džiovintų

•

Brandinimo ąžuolo statinėse aromatai:

abrikosų, džiovintų slyvų, odos. skrebučio, karamelės, kavos, meduolio, skrudintų riešutų, kakavos pupelių, migdolų.

•

Fermentacijos aromatai: sviesto, sviestinės

•

Ydingi aromatai: česnako, acto, madeiros,

bandelės, bananų.

l

Eric Cohler

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

kaučiuko, nagų lako.

1855 Grand Cru Classé

VYNAS

KOMUNA

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI 2015

BALAI 2015

BALAI 2014

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI 2014

Lamothe Guignard

Soternas

Akacijų žiedų, abrikosų, medaus aromatas su žolelių natomis.

Kalkiškai minerališkas, harmoningai intensyvus, gaivus. Vos karsteli pabaigoje.

95,5

94,5

Džiovintų abrikosų, medaus, obuolių sūrio aromatas. Išties saldus.

Rayne Vigneau

Soternas

Vanilės, kriaušių, ananasų, kalkių aromatas. Gaivus ir saldus, kompleksiškas, kekerinis. Medaus ir džiovintų abrikosų poskonis.

95

92

Gėlių, prieskonių aromatas.

Climens

Barsakas

Džiovintų kriaušių, figų, abrikosų, medaus, stiprus naujo ąžuolo ir dūmo aromatas. Gaivus ir saldus, išraiškingo skonio vynas.

95

94,5

barsakui būdingas ramunėlių aromatas.

Gaivus skonis, ryški naujų ąžuolo statinių linija.

Harmoningas.

Coutet

Soternas

Džiovintų abrikosų, medaus, karčiųjų apelsinų, žvirgždo kvapas. Švarus, fokusuotas, vos karsteli kaip persikai pabaigoje.

94,5

91

Dūmiškas, slyviškas.

Suduiraut

Soternas

Akacijų medaus, džiovintų persikų, vanilės, grietinėlės aromatai, ne itin stiprus kekerinis kvapas. Gaivus ir saldus.

94,5

94

Kompleksiškas, taurus kekero aromatas.

Koncentruotas, slyviškas burnoje.

Doisy Daene

Barsakas

Persikų, vanilės, grietinėlės, balto medaus aromatas.

Harmoningas, svarus.

94,5

93

Prieskonių, nestiprus baltų vaisių aromatas.

Vidutinio saldumo, slyviškas.

Doisy Vedrines

Barsac

Liepžiedžių, gėlių, kriaušių aromatai. Labai gaivus, saldus, svarus. Koncentruotas, klasikinio skonio su citrusiniais skonio pabaigoje.

94,5

92,5

Nektarinų, dūmo aromatas. Saldžiarūgštis, pabaigoje sausėjantis.

Sigalas Rabaud

Sauternes

Persikų, ramunėlių, naujo ąžuolo aromatai. Labai gaivus, vidutinio saldumo, sūrus, minerališkas. Pabaigoje tamsių, vos karstelėjančių džiovintų kriaušių, figų natos.

94

92

Prieskonių, medaus, brandinto sūrio aromatai.

Gaivus ir prieskoniškas.

Guiraud

Soternas

Persikų ir nestiprus kekero aromatas. Vidutinio saldumo ir gaivos, vaisiško poskonio. Preciziškas.

94

92,5

Medaus, gėlių, ‘Mirabel‘ slyvaičių aromatai. Itin gaivus, vaisiškas, juntamas ąžuolo dūmas.

Clos Haut Peyraguey

Soternas

Žolelių, persikų, baltų kriaušių, stiprus kekero aromatas. Ne toks gaivus ir saldus.

94

91

Kekero, persikų, prieskonių aromatai. Gaivus, ne itin saldus.

La Tour Blanche

Soternas

Kaulavaisių, gėlių, persikų aromatas.

94

93

Uždarokas kekerinis persikų aromatas. Šiek tiek karsteli.

Filhot

Soternas

Besifermentuojančio kompoto, akacijų, džiovintų gėlių aromatas. Gana lengvas, natūralistinis.

94

94

Akacijų, rožių, silpnas kekero aromatas.

Natūralistinis.

Broustet

Barsakas

Ąžuolo prieskonių, persikų aromatas. Švarus, „apskritas“, mėtiškas ąžuolo aromatas.

94

93,5

Ąžuolo dūmo, nektarinų aromatas, vos karsteli ąžuolo taninai. Svarus.

Rieusec

Soternas

Prieskonių, džiovintų abrikosų ir čiobrelių aromatas.

94

Myrat

Barsakas

Kriaušių limonado, ananasų aromatai. Gaivus ir vaisiškai saldus. Citrinų poskonis.

93

92

Džiovintų obuolių, vaisiškas aromatas. Ne itin saldus.

Suau

Barsakas

Ąžuolo prieskonių, persikų, grietinėlės, balto medaus, pienių aromatai. Kiek „kampuotas“ dėl ąžuolo poveikio.

93

Romer du Hayot

Barsakas

Džiovintų kriaušių, figų, saldymedžio, dūmo, tamsūs kekeriniai aromatai. Intensyvus.

92,5

93

Džiovintų abrikosų, medaus, klasikinis kekero aromatas. Intensyvus ir ilgai trunkantis sultingas, grietinėliškas skonis.

Malle

Soternas

Persikų ir vanilės aromatai. Harmoningas, nesudėtingas.

92

93

Persikų ir naujų ąžuolo statinių vanilės aromatai. Kriaušių ir grietinėlės poskonis.

Lafaurie Peyraguey

Barsakas

Kriaušių ir ananasų, vaisių kompoto aromatai. Aliejiškas, vaniliškas.

91,5

93

Abrikosų, medaus aromatai. Koncentruotas skonis, gėliškas poskonis.

Caillou

Barsakas

Persikų, limonado aromatai. Ne itin saldus.

91

93,5

Ąžuolo prieskonių, džiovintų nektarinų, gyvuliškos natos. Galingas, aliejiškas.

19

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

20

Crus Classés de Graves

2014 ir 2015 metų

„Pessac Leognan“ Arūnas Starkus

Pesak Leonjanas yra vienintelis Bordo regionas, kuriame 16 geriausių ūkių 1959 m. įtraukti į Crus Classés de Graves sąrašą ne tik kaip raudonojo, bet ir kaip baltojo vyno gamintojai. Apie pastarąjį pakalbėsime daugiau, nes ąžuolo statinėse brandintas baltasis bordo yra puiki alternatyva prabangaus skonio ir neretai brangesniam Burgundijos vynui.

T

uo labiau kad 2014-ieji buvo gana palankūs baltojo vyno

Marseliui, nei Lionui, sparčiai plečiasi ir pasiglemžia vynuogynus

gamybai: tiek ‘Sauvignon Blanc‘, tiek ir ‘Semillon‘ neturi

vieną po kito. Nuo miesto plėtros visų pirma kenčia istorinis

būti pernokusios, jei norima padaryti aukštos kokybės vyną.

Pesakas – jame kadaise vynuogynus turėjo 1305 m. popiežiumi

Todėl vėsi 2014-ųjų vasara kai kuriems baltojo vyndariams buvo

Klemensu V tapęs Bordo arkivyskupas Raymond‘as Bertrand‘as

sėkmingesnė nei šilti 2015-ieji.

Gotas. Miestu visą laiką važiuoji iki dabar Liuksemburgo princui

Bordo, 240 tūkst. gyventojų turintis miestas, – tik šeštas

Robertui priklausančių „Château Haut Brion“ ir „Château Mission

pagal dydį Prancūzijoje, tačiau vadovaujamas buvusio Prancūzi-

Haut Brion“. Abu ūkius skiria keliukas, tačiau vyno stilius skiriasi.

jos premjero Alaino Jupe žinomumu, dinamika nenusileidžia nei

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Crus Classés de Graves

21

Baltieji „Château Haut Brion” ir „Château Mission Haut Brion“ VYNAS

AOC

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI 2014

BALAI 2014

BALAI 2015

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI 2015

La Mission Haut Brion Blanc

PESSAC LEOGNAN

Kvepia citrusiniais vaisiais, kaulavaisiais, saldžiais prieskoniais, rūkytais lašiniais. Burnoje labai gaivus ir sunkiasvoris, ypač ilgai išliekančio skonio, netelpantis savo kailyje.

98

97,5

Labai kvapnus: persikai, pasijų vaisiai, sodrus, laukinis kvapas. Svarus, labai gaivus ir labai ilgai išliekančio skonio. Pomidorai, alyvuogės, šviežiai pjauta žolė.

Haut Brion Blanc

PESSAC LEOGNAN

Neprinokusių persikų, obuolių, melionų, vanilės, rūkalų dūmo aromatas. Gaivus, harmoningas, elegantiškas. Galingo skonio vynas.

98

98

Paslaptingas vynas, skleidžiantis šviežiai pjautos žolės, saldžių prieskonių, rūkalų dūmo aromatą.

Labai gaivus ir labai svarus. Kompleksiškas.

La Clarte de Haut Brion

PESSAC LEOGNAN

Itin kvapnus: šviežiai pjauta žolė, citrinos, persikai, atogrąžų vaisiai, saldi vanilė. Labai gaivus, labai vaisiškas, labai ilgai trunkančio poskonio.

96

94

Kvapnus: saldūs prieskoniai, šviežiai pjauta žolė.

Saldi ataka. Ąžuolo poskonis.

Raudonieji „Château Haut Brion” ir „Château Mission Haut Brion“ VYNAS

APELIACIJA

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2014)

ĮVERTINIMAS (2014)

ĮVERTINIMAS (2015)

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI 2015

La Mission Haut Brion

PESSAC LEOGNAN

Labai koncentruotas aviečių, raudonųjų ir juodųjų serbentų aromatas su dūmu, vanile ir prieskoniais. Taniniškas ir gaivus.

96

96

Preciziškas raudonųjų serbentų, aviečių ir braškių uogienės, j. serbentų, naujų ąžuolo statinių aromatas.

Galingas, net saldokas burnoje. Taniniškas, strūktūriškas.

Haut Brion

PESSAC LEOGNAN

Juodųjų serbentų, paprikų ir naujo ąžuolo prieskonių aromatas. Labai taniniškas, ilgai trunkančio poskonio.

95

98

Kvapnus: naujų ąžuolo statinių vanilė, tabakas, žemiškumas, miško uogos. Gaivus, subalansuotas, galingas burnoje. Vis dar uždarokas.

La Chapelle de La Mission Haut-Brion

PESSAC LEOGNAN

Raudonos uogos, naujo ąžuolo prieskoniai, paprikos dūmo aromatas. Vis dar kiek kampuotas.

91

92,5

Ąžuolo statinių prieskoniai, vyšniniai pomidorai, avietės, šakelės. Sausas, taniniškai kietokas, bet juntama saldi pirmoji ataka.

Le Clarence de Haut Brion

PESSAC LEOGNAN

Raudonų ir juodų uogų, žemės aromatas. Stiprus naujo ąžuolo pojūtis. Kompaktiškas, ąžuolinis, taurus ir subalansuotas.

92

93,5

Cukruotos raudonos uogos, naujas ąžuolas, vanilė, šakelės, žemiškumas. Gaivus ir taniniškas, tačiau jau dabar lengvai geriamas, nugludintos tekstūros.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

22

Crus Classés de Graves

Pesako Leonjano ūkių savininkai: Laurent'as Cogomblesas, Dominique'as Forget, Christine Lourton, Ericas Perrinas

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Crus Classés de Graves

23

Kiti baltieji „Pessac Leognan Cru Classé“ VYNAS

APELIACIJA

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2015)

ĮVERTINIMAS (2015)

ĮVERTINIMAS (2014)

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI (2014)

Fieuzal Blanc

PESSAC LEOGNAN

Šviežiai pjautos žolės, ramunėlių, papajų ir lašinių, saldžių ąžuolo prieskonių aromatas. Labai ilgai trunkantis poskonis.

96

91

Smith HautLafitte Blanc

PESSAC LEOGNAN

Kvapnus: naujų ąžuolo statinių prieskoniai, šviežiai pjauta žolė, citrusiniai vaisiai, gėlės. Svarus ir labai gaivus. Galingas, subalansuotas vynas.

95

95

Naujų ąžuolo statinių, žolės, žalių migdolo riešutų, žalių alyvuogių, žvirgždo aromatas. Labai gaivus, taurus.

CouhinsLurton Blanc

PESSAC LEOGNAN

Labai kvapnus: migdolai, žaliosios citrinos, žolė, saldūs ąžuolo prieskoniai. Nokių vaisių ir gaivos dermė.

94,5

91

LatourMartillac Blanc

PESSAC LEOGNAN

Itin žoliškas, greipfrutų, kaulavaisių aromato. Labai gaivus, juntami ąžuolo taninai pabaigoje.

94,5

94

Kvepia persikais ir saldžiais prieskoniais, vanile, žole. Labai gaivus ir svarus, ąžuolinio poskonio.

Carbonnieux Blanc

PESSAC LEOGNAN

Persikų, lengvas kaulavaisių aromatas. Labai gaivus, svarus, kriaušių poskonio.

94

93

Žalios alyvuogės, žali obuoliai, šviežiai pjauta žolė.

Labai gaivus ir asketiškas, fokusuotas.

MalarticLagraviere Blanc

PESSAC LEOGNAN

Persikų, ananasų, citrinų, vanilės, gėlių aromatas. Saldi ąžuolinė pirmoji ataka. Prieskoniškas poskonis.

94

93

Lazdyno riešutų, persikų, saldžių vaisių, karčiųjų apelsinų ir keptos žuvies, šlapio žvirgždo, žaliųjų citrinų aromatas. Saldi ataka, gaiva ir svarumas, balansas.

Olivier Blanc

PESSAC LEOGNAN

Šviežiai pjauta žolės, greipfrutų, rūkytų lašinių, šlapio smėlio aromatas. Labai gaivus ir labai svarus.

94

93

Šlapias smėlis, saldūs prieskoniai, šviežiai pjauta žolė, grietinėlė, vanilė, lazdyno riešutai. Ypač gaivus ir svarus. Žoliškas poskonis.

Pape Clement Blanc

PESSAC LEOGNAN

Vanilės, persikų, kriaušių limonado aromatas. Šiek tiek justi šviežiai pjauta žolė. Saldžių prieskonių poskonis.

93,5

93

Naujo ąžuolo prieskoniai, egzotiškas aitriųjų paprikų, medienos aromatas. Subalansuotas.

Domaine de Chevalier Blanc

PESSAC LEOGNAN

Kriaušių, vanilės, mandarinų aromatas. Gaivus, svarus, ąžuoliškas.

93

93

Persikų, krapų, gėlių, pavasarinių krūmokšnių aromatas. Gaivus, grietinėliškos tekstūros.

Couhins Blanc

Pessac Leognan

Stiprus šviežiai pjautos žolės ir kriaušių aromatas, šiek tiek juntamas ąžuolo poveikis. Subalansuotas, gana lengvas, tačiau ilgai išliekančio vaisiško poskonio.

93

92

Bouscaut Blanc

Pessac Leognan

93,5

Kvepia šviežiai pjauta žole, rūkytais lašiniais ir citrusiniais vaisiais. Aliejiška tekstūra.

Subalansuotas.

92

Sėkmingiausi 2015 m. antrieji vynai: „Le Clémentin de Pape Clement Blanc“, „Haut de Smith de Smith Haut-Lafitte Blanc“, „L’Esprit de Domaine de Chavalier Blanc“, „Le Chênes de Bouscaut Blanc“, „Lagrave de Latour Martillac Blanc“, „La Croix de Carbonnieux Blanc“.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

24

Lenk ija

Apie stebuklą, įvykusį

Lenkijoje Wojciech Bosak

Per pastarąjį dešimtmetį Lenkijos vynuogių vyno sektorius padarė milžinišką šuolį iš mėgėjų lygos į profesionalų industriją su šimtais hektarų vynuogynų ir beveik milijonu butelių komercinės produkcijos, kuria domisi žymiausi pasaulio vyno kritikai.

Apžvelgsime šią nedidelę sėkmės istoriją.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Lenk ija

N

ežiūrint šimtmečių senumo vynuogių auginimo ir vyndarystės tradicijų kai kuriose Lenkijos vietose, vyno

gamyba šalyje beveik išnyko šeštajame XX a. dešimtmetyje.

Todėl nedidelė grupelė entuziastų, kurie pradėjo sodinti vynines vynuoges apie 1990-uosius, negalėjo remtis jokia vietine patirtimi. Šie pionieriai eksperimentavo su vynuogių veislėmis, auginimo ir apsaugos metodais, darydami vyną. Jie mokėsi lankydamiesi kaimyninėse šalyse ir vežėsi iš užsienio knygas. Jie darė didelį darbą, tačiau tada jų veikla atrodė ekstravagantiška ir mažai kas tikėjosi sėkmės.

Kai 1995 m. pasodinau savo pirmąjį vos 0,3 ha ploto vynuogyną, visoje šalyje buvo apie porą tuzinų panašaus dydžio ar vos didesnių vynuogynų. Po to vis daugiau ir daugiau žmonių nusprendė vynuogių auginimu užsiimti kaip hobiu. Kai kurie planavo ir komercinę veiklą. 2002 m. registras jau rodė 157 ha vynuogių, įskaitant ir tikrus vynuogynus, ir mažus plotelius prie namų, medelynus, apleistus senus plotus ir pan. Domėjimasis vynuogėmis žymiai padidėjo, Lenkijai 2004 m. įstojus į EU. Po metų Europos Komisija pripažino Lenkiją vyną gaminančia šalimi. Tuo metu pasirodė pirmieji priimtinos komercinės kokybės vynai, tačiau gamintojai dar negalėjo įvykdyti visų griežtų gamy-

25

KUR LENKIJOJE AUGA VYNUOGĖS Vynuogynai išsimėtę po visą Lenkiją, įskaitant ir šalčiausią šiaurės rytų dalį, tačiau dauguma komercinių plantacijų yra įsikūrusios palankesnėse vietose. Didžiausi vynuogynai, kurių plotas siekia 10 ir daugiau hektarų, yra palei vakarinę šalies sieną, kur klimatas švelniausias, o vegetacinis laikotarpis ilgiausias.

Kai kuriose vietose, kaip antai Zieliona Guros apylinkėse, šimto metų senumo V. vinifera krūmai vis dar veda vaisius ant namų sienų, medžių ir apleistuose laukuose.

Vis dėlto daugiausia vynuogynų atsiranda aukštesnėse pietų Lenkijos vietose ir priekalnėse, Vyslos aukštupyje, nuo Krokuvos iki pat Varšuvos. Kalvotose vietose netrūksta saulės ir šlaitų, tinkamų vynuogėms. Vasaros gali būti tikrai karštos, tačiau augimo sezonas tikrai trumpesnis ir žiemos atšiauresnės nei vakaruose.

Dėl šių priežasčių sodinami nedideli, 3–4 ha ploto vynuogynai.

Dėl klimato kaitos kai kurios šiaurinės Lenkijos vietos tampa pakankamai šiltos, tačiau kalvų ir šlaitų trūkumas daro jas mažiau tinkamas vynuogių auginimui. Vis dėlto vynuogių auginimo riba pasislinko į šiaurę dėl naujų veislių atsiradimo ir augančios vyndarių patirties.

bos reikalavimų. Draudimų ilgainiui mažėjo, ir prieš pat 2008 m. derliaus skynimą keli vyndariai užsiregistravo kaip gamintojai, o po kelių mėnesių pirmieji buteliai pasirodė prekyboje.

Keletą metų oficiali gamybos apimtis neviršijo 45 tūkst. litrų per metus, sparčiai augti pradėjo tik 2012 m., o 2016 m. pasiekė 700 000 l (žr. 1 lentelę). 2017 m. šalyje buvo 201 vyno gamybai skirtas vynuogynas, kurių bendras plotas sudarė 330 ha. Skaičiai atspindi tik dalį vynuogių auginimo situacijos Lenkijoje, nes šimtai mėgėjų su neregistruotais jaunais vynuogynais (kai kurie

VYNUOGĖS IR KLIMATAS Dabartinės Lenkijos teritorijoje iki II pasaulinio karo buvo auginamos tik šios V. vinifera veislės: ‘Chasselas’, ‘Madeleine’, ‘Traminer’, ‘Pinot Blanc’, ‘Pinot Noir’ ir anksti sunkokstanti ‘Muscat’. Vakarinėje dalyje – ‘Riesling’, ‘Silvaner Portugieser’. Šios jautrios vynuogės buvo formuojamos kaip žemi krūmai (gobelet) ir apkasamos žiemą, o tai reikalavo daug rankų darbo.

gana dideli) vis dar nepatenka į statistiką. Manoma, kad bendras vynuogynų plotas šiuo metu siekia 800–900 ha, ir daugelis jų pasodinti pastaraisiais metais.

l

Pietryčių Lenkija (Pževorskas), vyninė „Przeworskie“.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

26

Lenk ija

l

Pietų Lenkija (Krokuva), vyninė „Srebrna Góra“.

Aštuntojo ir devintojo dešimtmečio pionieriai greitai atmetė kilmingas klasikines veisles ir susikoncentravo į mažiau šalnoms ir ligoms jautrias hibridines veisles. Dėl to kokybė labai varijavo ir buvo gana nekokia, tačiau kelios tada pasodintos veislės – ‘Bianca’, ‘Seyval Blanc’, ‘Léon Millot’ ir ‘Maréchal Foch’ – auginamos ir dabar.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo įvestos atsparios vokiškos veislės, vadinamosios PIWI vynuogės: ‘Regent’, ‘Rondo’, ‘Hibernal’, ‘Johanniter’, ‘Solaris’ ir kitos. Jos sukėlė revoliuciją Lenkijos vyndarystėje, nes beveik bet kur buvo galima auginti vynuoges ir daryti iš jų bet kokio stiliaus vyną. Dabar PIWI veislės dominuoja Lenkijos komercinio vyno sektoriuje.

Keli vyndariai nuo pradžių sėkmę grindė klasikinėmis V. vinifera veislėmis. Tai suprantamas pasirinkimas geriausiuose vakarų Lenkijos regionuose, ypač Zielona Góroje, kur tokios vynuogės auginamos šimtmečius. Pastarąjį dešimtmetį vienas po kito sekė geri metai su švelniomis žiemomis, todėl vyndariai išdrįso pasisodinti ‘Chardonnay’, ‘Riesling’ ar ‘Pinot Noir’ ir mažiau vynuogėms tinkančiuose regionuose. Rezultatai buvo skirtingi.

Kita vertus, vyndariai rado būdų, kaip auginti vynuoges šaltose vietose (šiaurės rytai) ar 400 m virš jūros lygio. Čia pravertė amerikietiškos veislės: ‘La Crescent’, ‘St Pepin’, ‘Prairie Star’ ar ‘Marquette’, kurios prinoksta anksti, gali išgyventi minus 35 ºC speigą ir iš jų galima daryti geros komercinės kokybės

l

vyną. Šaltų regionų vyndariai prie klimato ir mažiau prinokusių Vakarų Lenkija (Menkinia, šalia Vroclavo), vyninė „Jaworek“.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

vynuogių pritaiko ir vyno stilių – daro vis daugiau putojančiojo.

Lenk ija

l

27

Pietų Lenkija (Krokuva), vyninė „Srebrna Góra“.

KURIA KRYPTIMI JUDĖSIME

Daugelio degustuotojų nuostabai, Lenkijoje padaroma ir

Pastaruoju metu labai pagerėjo ir mažų, ir didelių Lenkijos gamintojų vynas. Daugelis vynų ne tik teisingai pagaminti, bet ir demonstruoja stilių bei taurumą. Grupė geriausių vyndarių nuolatos laimi medalius tarptautiniuose vyno čempionatuose ir jau buvo gerai įvertinti žinomų vyno kritikų ir žurnalistų. Gana vėsus Lenkijos klimatas geriausiai tinka baltojo, rožinio ir putojančio vyno gamybai. Daugelis vynų šiuo metu daromi vaisiško stiliaus, fermentuojami nerūdijančio plieno statinėse, ąžuolo

šiek tiek gero raudonojo vyno. Jo kokybė išaugo pastaraisiais metais dėl kruopštesnės vynuogių atrankos ir atsakingesnio požiūrio į gamybą, kai vynas daromas tik geriausiais metais.

Prastais metais vyndariai padaro rožinio vyno, kuris gali būti labai geras dėl ypatingo gaivumo ir intensyvaus vaisiškumo.

Tai pastebi ir užsienio ekspertai. Ir tai galėtų būti daugiausiai žadantis Lenkijos vyno stilius.

Klasikiniu būdu pagamintas (antroji fermentacija butelyje) putojantis vynas vis dar bandymų stadijoje, nors rinkoje jau

statinės nenaudojamos. Kai kuriuose, siekiant subalansuoti

yra keli gamintojai. Keletas vyndarių eksperimentuoja su

didelį rūgštingumą, paliekami keli gramai cukraus. Atsiranda vyndarių, kurie siekdami aromatų intensyvumo ir kompleksiškumo, palaiko baltąjį vyną su žievelėmis, kiti naudoja ąžuolo ir akacijų statinaites.

tradicinėmis Gruzijos technologijomis. Pastaraisiais metais padaryti keli įspūdingi baltieji vynai, įskaitant vėlyvojo skynimo ir ypač daug žadantį ledo vyną. Neseniai atsirado pirmasis biodinaminis vyndarys. Lenkijos vynas tobulėja.

1 lentelė. Registruota komercinė vyno gamyba Lenkijoje 2008–2017 metais (Nacionalinės žemės ūkio rinkų agentūros (ARR) duomenys) METAI

REGISTRUOTŲ GAMINTOJŲ SKAIČIUS

REIGSTRUOTŲ VYNUOGYNŲ PLOTAS (HA)

2008

35*

2009

VYNO GAMYBA (LITRAIS) BALTASIS

RAUDONASIS IR ROŽINIS

IŠ VISO

36

-

-

54 212

26

36

23 797

17 452

41 249

2010

21

37

19 210

24 503

43 710

2011

26

51

25 508

17 339

42 840

2012

35

97

44 004

46 301

90 305

2013

49

99

95 795

102 133

197 928

2014

76

136

142 202

131 508

273 710

2015

103

194

275 526

238 009

513 535

2016

150

221

387 426

311 956

699 382

2017

201

330

Dar nėra duomenų

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

28

Kaip kalbėti apie vyną

Abstraktūs Sarah Heller vyno skonio koliažai Honkonge gyvenančios jauniausios vyno magistrės Sarah Heller (29 m.) instagramo paskyroje pasirodė naujos vyno kalbos užuomazgos. Jos kuriamos skonio ir kvapo, pojūčių dinamikos burnoje vizualizacijos galėtų būti greitas, efektyvus ir estetiškas būdas kalbėti apie vyną. Aiškinamės detales su autore, kuri, be aukščiausio laipsnio vyno ekspertų pasaulyje, turi dar ir Jeilio universiteto meno magistrės laipsnį.

V. Ž. Ar tai, ką Jūs darote, yra naujos vyno kalbos gimimas?

Kas Jus paskatino to imtis?

Aš būčiau sužavėta, jei mano naujasis projektas virstų nauju būdu kalbėti apie vyną. Gyvenu toje pasaulio dalyje, kur žmonės kalba daugybe skirtingų kalbų, ir mūsų atskaitos taškai yra skirtingi. Ieškojau, kaip išreikšti įspūdžius apie vyną nenaudojant jokios kultūriškai susietos kalbos. Kadangi mano pirmoji specialybė yra tapyba, „Vaizdiniai degustacijų užrašai“ (Visual Tasting Notes), kaip aš tai vadinu, man tapo abstrakčiu ir, tikiuosi, universalesniu būdu išreikšti pojūčius ir asociacijas.

V. Ž. Kokią techniką naudojate?

Tai skaitmeniniai fotošopu padaryti koliažai: kai kurie elementai yra piešti arba brėžti ranka, kai kada naudoju jau esamas nuotraukas, kai kuriuos objektus sustatau ir fotografuoju, kad jie matytųsi tam tikru kampu. Visus paveikslus jungia ranka brėžta juoda figūra, vaizduojanti vyno struktūrą. Kai kuriuos koliažus padarau labai greitai (rekordas – 20 min.), tačiau įprastai

l

„Ampelidae Le S Sauvignon Blanc 2015“: žalių slyvų drebučiai su medumi, saldžia grietinėle ir bičių vašku; minkštas, švelnios formos.

užtrunku 30–40 min.

V. Ž. Ar Jūsų vizualizacijos yra kultūriškai universalios?

Sunku būtų sukurti ką nors tiek universalaus, kad galėčiau bendrauti su kiekvienu. Tačiau jaučiu, kad kultūros įtaka, kurią mes patiriame, kai stebime abstrakčius piešinius, yra panaši į kultūros įtaką, kurią mes jaučiame ragaudami vyną.

V. Ž. Kokia Jūsų sekėjų reakcija? Ar ketinate tęsti savo vizualizacijas?

Tęsti pradėtą darbą mane skatina tai, kad žmonės suprato idėją intuityviai ir reagavo labai pozityviai. Manau, kad sumanymas kalbėti apie vyną vaizdais gali būti naudojamas plačiau.

Turiu minčių sukurti dar komunikatyvesnę sistemą, tačiau drauge nenoriu prarasti abstraktumo arba patekti į situaciją, kai jau teks vartoti žodžius.

l

„Hush Heath Estate Balfour Rose 2013“: itin subtilus, vėsių tonų ir nėriniuotas; burnoje tipena subtiliomis erškėtrožių žiedų ir žemuogių natomis.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Kaip kalbėti apie vyną

29

l

„Planeta Etna Bianco 2012“: dūmiškas, kampuotas, krištolinio skaidrumo; gaivus ir tvirtas kartumo akcentas.

l

„Matavino Nebbiolo 2013“: dosnūs, mėsingi vaisiai skonio vidury su džiovintais lapais, gėlėmis ir juodomis alyvuogėmis; intensyvi kietų taninų ataka; vėliau skoniai susieina į vieną tašką.

l

„Domaine Phillippe Tessier Cheverny 2016“: laukinis, plaukuotas, kerinčiai saldžios vyšnios ir braškės viduryje, rožių lapelių uogienė, švelnus marmito, sojos akcentas pabaigoje.

l

„Peggy E Jean-Pascal Buronfosse Les Ammonites 2014“: subtilios riešutų, sviestinio skrebučio natos, geltoni citrusiniai vaisiai, traški, ryški pabaiga.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

30

Chenin Blanc Luaroje

Keturios ‘Chenin Blanc‘ inkarnacijos Luaroje Dariuš Miler

‘Chenin Blanc‘ vynuogės yra plataus skonio diapazono, turi daug rūgšties bei gerai perteikia terroir. Jo nenuobodžios, nes iš jų galima padaryti įvairaus stiliaus vyno.

Straipsnyje apžvelgsime 4 geriausius Prancūzijos ‘Chenin Blanc‘ įsikūnijimus – vienus kompleksiškiausių, ilgaamžiškiausių pasaulio baltųjų vynų.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Chenin Blanc Luaroje

N

epaisant visų ditirambų ‘Chenin Blanc‘, šios veislės vyno

į tolumoje besislepiančią Luarą. Jis prižiūrimas laikantis biodi-

gana retai aptinkama ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

naminių principų nuo 1985 m. Ekspozicija yra pietų ir pietryčių.

1980 metais pirmajame vynuogių veislių vadove Jancis Robin-

Nors vynuogynas padengtas velėnos sluoksniu, po kojomis pilna

son ‘Chenin Blanc‘ priskyrė prie klasikinių veislių. Tai sukėlė

raudonojo skalūno. Visas šis grožis priklauso Joly šeimai, valdan-

aršius debatus. Praėjus beveik keturiems dešimtmečiams,

čiai vyninę „Coulee de Serrant“. Joly šeima gamina brangiausius

‘Chenin Blanc‘ vis dar neužėmė garbingos vietos vyno vartotojo

Savenjero vynus, tačiau jų kokybė kur kas įvairesnė nei

sąmonėje. Bet tas laikas jau nebe už kalnų. Tai įrodysime Luaros

kitų vyninių. Kai kurių derliaus metų „Clos de la Coulee de

slėnio dirvožemių ir ekspozicijų įvairovėje išskirdami 4 ‘Chenin

Serrant“ vynai skleidžia aiškiai juntamus, kartais pernelyg įžūlius

Blanc‘ stilius.

oksidacinius kvapus. Ir tai ne brandos, o vyndarystės ar stiliaus

1. SAVENJERAS Mažoje, 149 ha užimančioje Savennieres apeliacijoje auga viso labo 1 proc. Luaros vynuogynų. Bet būtent Savenjeras tapo kultiniu ‘Chenin Blanc‘ regionu, garsėjančiu aukščiausios

apraiškos, būdingos jauniems vynams, pvz., 2012 metų derliaus.

Geriausiems vynams būdingas itin koncentruotas vaisiškumas ir kompleksiškas saldžių obuolių, džiovintų vaisių, ramunėlių, jazminų aromatas bei didelis rūgštingumas ir svarumas.

La Roche aux Moines Cru dirvožemis taip pat skalūninis,

kokybės vynais. Šlovė ir reputacija atėjo ne iš karto. Vienu metu

tačiau labiau smėlėtas ir akmenuotas. Ekspozicija pietų ir pietva-

Savenjeras išgyveno identiteto krizę, kai rinkosi, koks vyno

karių. Šį vynuogynas turi 8 šeimininkus. Lankomės pas vieną iš

stilius geriausiai tinka jo terroir. 1952 metais, kai apeliacija buvo

jų, valdantį „Domaine Fournier Longchamps“ ūkį. Šis ūkis 2008

registruota, regionas labiau garsėjo saldžiais ir pusiau saldžiais

metais įsigijo vieną seniausių ir žinomiausių Savennieres vyninių

vynais. Tačiau, pasikeitus vartotojų įpročiams, regiono gaminto-

„Chateau de Chamboureau“. Ponas Fournier yra telekomunikaci-

jai nuėjo ilgą klaidų ir bandymų kelią, kol perėjo prie sauso vyno

jų verslo magnatas iš Anžė (Angers), negailintis investicijų į savo

gamybos. Dabar regionas garsėja sausais, itin minerališkais,

didžiausią hobį – vyndarystę. Tai matosi plika akimi. Sena vyninė

plieninės rūgšties vynais, kuriems tenka bręsti dešimtmečius, kol

buvo pernelyg nutolusi nuo Savenjero miestelio, tad siekiant

tampa bent kiek glotnesni.

išsaugoti kuo daugiau žaliavos aromatų ir išvengti ilgo transpor-

Augant vyno populiarumui ir prestižui, į Savenjerą pradėjo plūsti vyndariai iš aplinkinių vyndarystės regionų. Dar prieš porą dešimtmečių čia jų buvo tik 10, o dabar yra 36. Kartu su

tavimo, teko pastatyti naują. Lankomės naujoje „Domaine FL“ vyninėje, esančioje vos 10 minučių kelio nuo Savenjero centro.

Naujas šeimininkas kompromisų neieško. Nuo įsigijimo

naujais gamintojais atsirado didesnė vyno stilių įvairovė. Vis dar

vynuogynų derlingumas buvo sumažintas iki gerokai mažesnio

daugiau nei 90 proc. Savenjero vyno yra sausas, ir visas jis yra iš

už regiono vidurkį – 25 hl/ha. O skynimų (tries) skaičius nuimant

‘Chenin Blanc‘, tačiau taikomi nauji vyndarystės būdai. Kai kurie

derlių padidintas nuo trijų iki penkių. Vaikštant po vyninę į akis

iš jų, kaip brandinimas didelėse ir net mažose ąžuolo statinėse,

krenta daugybė skirtingo dydžio ąžuolo talpų. Visos jos atrodo

prieš kelis dešimtmečius būtų palaikyti erezija. Derlius renkamas

gan naujai.

labiau sunokęs ir vis dažniau vykdoma malolaktinė fermentacija:

Tai galima pajusti ir ragaujant vyną, ypač aukštesnės

taip vyndariai bando sutramdyti aštrią rūgštį ir karstelėjimą,

kokybės ir kol jaunas. Kai kuriuose vynuose, kaip „Chateau

būdingą vietiniam terroir.

Chamboureau 2012“, ąžuolas atrodė pernelyg įžūlus, tačiau tame

Savenjeras galėtų būti vyndarių drausmės pavyzdžiu

pačiame, tik 2009 m. vyne jis stebuklingai dingdavo ir išryškė-

kitiems Prancūzijos regionams. Nors apeliacijos taisyklės leidžia

davo medaus, gėlių, tropinių vaisių ir vaško aromatai. Išragavus

rinkti derlių mechaniškai, nė vienas ūkis to nedaro, o vidutinis

visą vyninės asortimentą, galima apibendrinti, kad šios vyninės

derlingumas yra žymiai mažesnis, nei to reikalaujama – viso labo

stilius yra gana modernus. Kol vynai jauni, pirmu smuiku groja

32 hl/ha (leidžiama 50 hl/ha).

švarūs šviežių vaisių aromatai. Vynų struktūra gerai išreikšta,

Tačiau ne pavyzdingi vyndariai, o dirvožemis ir vynuogynų

didelis rūgštingumas, svarumas ir ąžuolo suteikta kremiška teks-

ekspozicija daro Savenjero vyną ypatingą. Dirvožemyje domi-

tūra. Tačiau visi vynai atsiskleidžia brandinimo butelyje metu.

nuoja skalūnas su smiltainio ir vulkaninių uolienų priemaišomis.

Aromatai tampa kur kas kompleksiškesni, šalia šviežių vaisių

Vynuogynai išsidėstę ant stačių šlaitų aplink Luaros upės vagą.

atsiranda, džiovinti bei mirkyti meduje. Nenuostabu, kad vyninė

Vynuogės čia visada mažiau sunokusios nei Lajone – geriausiais

savo geriausią vyną „Chateau Chamboureau“ į prekybą paleidžia

derliaus metais tesiekia 15–16 proc. potencialaus alkoholio (kita-

tik tada, kai mano jį atsiskleidus. Šiuo metu tokiu laikomas 2010

me upės krante gali siekti 25 proc.). Ir nors regione neįmanoma

metų derliaus vynas. Gana brangi iniciatyva, tačiau ilgainiui tai

rasti prasto vyno, o vidutinė kokybė yra tikrai puiki, apeliacijoje

gali pavergti daugelio vartotojų širdis.

išskiriamos dvi augavietės, neoficialiai vadinamos cru ir turinčios

31

Kiti dėmesio verti regiono gamintojai: „Domaine Baumard“,

savo subapeliacijas Le Clos de la Coulee de Serrant ir La Roche au

„Chateau de la Roche-aux-Moines“, „Chateau Pierre-Bise“,

Moines.

„Domaine aux Moines“.

Tik atvažiavę į Savenjerą, skubame pamatyti legendinę augavietę „Le Clos de la Coulee de Serrant“. Visas 7 ha vynuogynas išsidėstęs ant vientiso amfiteatro formos šlaito, žvelgiančio

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

32

Chenin Blanc Luaroje

2. VUVRĖ Tureno (Touraine) regionas, kuriame yra Vouvray apeliacija, vadinamas pilių (chateaux) kraštu. Čia registruota apie 650 skirtingų pilių. Tarp jų tokios garsenybės, kaip Šenonso (Chenonceau), tad vyno turistai turi gerą progą pasigilinti ne tik į vyndarystės, bet ir į pačios Prancūzijos istoriją ir kultūrą.

Vynuogynai išsibarstę Turo (Tours) miesto, esančio Tureno sostine, apylinkėse, dešiniajame Luaros upės krante. Dominuoja žemyninis klimatas, nors Atlanto vandenyno įtaka šiek tiek jaučiama. Vouvray apeliacija plyti ant didžiulio plokščiakalnio. Čia išskiriami keli ypač vertinami dirvožemių tipai bendriniu pavadinimu la premiere cote. Jie skirstomi į aubuis ir perruches dirvožemius. Aubuis randamas arčiau Luaros upės, Vuvrė, Nuazė, Vernu ir Roškorbono miesteliuose. Vynai iš jame augančių vynuogynų yra ilgaamžiškiausi ir elegantiškiausi. Vynuogynų perruches dirvožemyje, kuriame yra klinties ir molio, vynai būna kiek aštresni, „nervingesni“.

Vouvray apeliacija įkurta 1936 m. Priešingai nuo Savenjero, 90 proc. derliaus čia nuimama mechanizuotai. Skirtingai nuo daugelio kitų pasaulio vyndarystės regionų, Vuvrė vyno stilių diktuoja gamta, o ne vyndarys. Todėl čia įprasta iš to paties vynuogyno vienais metais gaminti itin sausus, daug rūgšties turinčius vynus, o kitais – pusiau saldžius, saldžius ar net kekerinius.

Ir visgi vienas iš šių stilių – demi sec (pusiau sausas) – gaminamas

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

beveik visada ir jau tapo apeliacijos vizitine kortele. Jis taip stipriai siejamas su Vuvrė, kad, skirtingai nei kito saldumo vynų, demi sec neprivaloma nurodyti ant etiketės. Likutinio cukraus kiekis pagal reikalavimus – nuo 9 iki 15 g/l. Natūralus lengvas saldumas bei energinga rūgštis lemia, kad vynas pagal pojūčius yra artimas sausam. Na, o po brandinimo butelyje, praradęs kelis gramus cukraus ir įgavęs kompleksišką aromatų puokštę, Vuvrė vynas nepalieka abejingo net didžiausio cukraus snobo. Vynas turėtų būti vartojamas tik praleidęs bent 4–5 metus butelyje, na, o geriausių derliaus metų vynas gali bręsti 15–20 metų.

Kitas pagal svarbą Vuvrė vyno stilius yra moelleux (minkštas).

Vynas turi daugiau nei 15 g/l cukraus (dažniausiai apie 30 g/l) ir yra saldus. Kalbant apie šią kategoriją, cukraus vaidmuo yra suteikti klampesnę ir svaresnę tekstūrą, o ne saldumo pojūtį.

Nors ir akivaizdžiai saldesnis už demi sec, vynas vis dar gaivus, išlaikantis puikų balansą tarp saldumo ir rūgšties.

Sec, arba sausasis, vynas čia taip pat retkarčiais daromas, tačiau jis ne toks svarbus.

Niekas neprieštaraus, kad Vuvrė vyno reputaciją sukūrė viena konkreti asmenybė – Gastonas Huet. Šis žmogus yra ne tik legendinis vyndarys, savo pavyzdžiu įrodęs „Chenin Blanc“ vyno potencialą, bet ir kovotojas už regiono identitetą, padėjęs pagrindą apeliacijai. Lankomės pono Gastono įkurtoje vyninėje „Domaine Huet“.

Chenin Blanc Luaroje

33

„Domaine Huet“ valdo 35 ha Vuvrė vynuogynų, iš kurių 23 ha užima trys garsūs vynuogynai: „Le Haut Lieu“, „Le Clos du Bourg“, „Le Mont“. Šiuo metu biodinaminė vynuogininkystė tampa masiniu reiškiniu, tačiau „Domaine Huet“ jos principų laikosi jau daugiau nei 30 metų. „Le Haut Lieu“ vynuogynas žinomas jau nuo XVI amžiaus ir net buvo minimas Walterio Scotto novelėse. Vynuogynas išsidėstęs lygumoje su nedideliu pietiniu nuolydžiu. Dirvožemis čia yra aubuis tipo – 4 metrų storio molio sluoksnis ant kalkakmenio ir tufo pagrindo. Būtent kalkakmenis yra elementas, jungiantis visus 3 „Huet“ vynuogynus.

6 ha „Le Clos de Bourg“, kaip nurodo žodelis clos pavadinime, yra apsupti mūrine siena. Tai seniausias Vouvray apeliacijos cru, išsidėstęs ant pirmos kalvos už Vuvrė miesto. Nuo jos atsiveria puiki miestelio panorama. Viršutinio dirvožemio sluoksnis čia yra viso labo 1 m. storio, tad vynmedžių šaknys nesunkiai pasiekia tufą. Ši vieta tinkamiausia moelleux vynui, kartais vynuogės būna paveiktos kekerinio puvinio.

Vynuogynas „Le Mont“ išsidėstęs ant perruches dirvožemio, kuriame yra molio su daug riedulių ir titnago. Derlius čia sunoksta vėliausiai.

Visi „Huet“ vynai yra be galo intensyvaus aromato ir energingos rūgšties. Vynai iš „Clos de Bourg“ – galingiausi ir minerališkiausi, kremiškos tekstūros. Jauni demi sec buvo saldžių mandarinų, geltonų obuolių ir svarainių skonio, o moelleux – su papildomomis sausmedžio, ramunėlių ir medaus natomis.

Tie patys, bet jau 2009 metų derliaus vynai buvo vis dar labai jaunatviški, tačiau sudėtingesnio aromato, papildyto dūmo, marmelado ir vilnos niuansais.

Vynai iš „Le Mont“ pasirodė energingiausi ir gaiviausi. 2016 metų demi sec kvepėjo mėtomis, bananais ir baltais vaisiais.

Moelleux – jogurtu, saldžiais prieskoniais ir medumi. Net iš 100 proc. kilniojo puvinio vynuogių pagamintas „Le Mont“ buvo labai gaivus.

Iš visų trijų vynuogynų „Le Haut Lieu“ vynas yra minkščiausias, jį gerti galima anksčiausiai. Tačiau tai nereiškia, kad jo negalima brandinti. 1997 metų derliaus demi sec buvo pasiekęs savo brandos viršūnę, be ‘Chenin Blanc‘ veislei būdingų kvapų įgavęs papildomų kavos, karamelės bei dūmo natų.

Kiti dėmesio verti Vouvray gamintojai: „Domaine du Clos Naudin“, „Domaine des Aubuisieres“, „Domaine Champalou“.

3. COTEAUX DU LAYON Savenjero „Chenin Blanc“ išgarsėjo kaip itin agresyvus,

l

Nauja „Domaine Fournier Longchamps“ vyninė

Regione yra 6 miesteliai, galintys pridėti savo pavadinimą prie apeliacijos pavadinimo: Bolju prie Lajono (Beaulieu sur Layon), Fajė d‘ Anžu (Faye d›Anjou), Rablė prie Lajono (Rablay sur Layon), Rošforas prie Luaros (Rochefort sur Loire), Sent Oba de Luignis (Saint Aubin de Luigne), Sen Lamberas diu Latė (Saint Lambert du Lattay). Du miesteliai, Bonezo (Bonnezeaux) ir Šomas (Chaume), žinomi kaip vietiniai crus, turintys nuosavas apeliacijas ir galintys pavadinime nenurodyti Layon.

Jiems taikomi griežtesni derlingumo ir sunokimo reikalavimai. Šomo miestelio vynuogynas „Quarts de Chaume“ turi Grand Cru statusą ir yra žinomas kaip saldaus „Chenin Blanc“ vyno etalonas.

Paprastai „Coteaux du Layon“ turi apie 30–45 g/l, labai gerais derliaus metais 60–75 g/l likutinio cukraus ir parduodamas kaip liquoreux, kartais moelleux. Crus vynas visada būna svaresnis ir kompleksiškesnis.

Dėl regiono skalūninio dirvožemio vynai yra ypač minerališki. Jauni turi vaisių salotų, dažniausiai mandarinų, kartais ananasų, bananų, abrikosų, kriaušių aromatų. Bręsdami įgauna prieskonių, arbatos, džiovintų vaisių, medaus, svarainių, mandarinų ledinukų kvapų.

Bonezo dirvožemyje, be smiltainio, skalūno, papildomai yra kvarco ir titnago. Vynuogynai driekiasi ant trijų, statesnių, nei įprasta Lajonui, pietų ir pietvakarių ekspozicijos šlaitų ir užima 90 ha.

Minimalus likutinio cukraus kiekis „Bonnezeaux“ vynui yra 230 g/l. „Quarts de Chaume“ vynuogynų dirvožemyje vyrauja skalūnas, rieduliai, smėlis ir molis. Šis cru yra karščiausia ir sausiausia Lajono vieta, apsaugota nuo visų, išskyrus pietinės

sausas ir rūgštus, o Koto diu Lajono „Chenin Blanc“ – atvirkščiai,

krypties, vėjų. Ji yra arčiau upės nei kiti vynuogynai, tad čia

jis yra priešingame saldumo skalės gale. Saldaus Luaros vyno

rūko tikimybė didesnė. „Quarts de Chaume“ pavadinimo kilmė

apeliacija Coteaux du Layon, esanti Anžu regione, pavadinta

apipinta legendomis. Anot vienos, žemę valdę didikai nuomo-

pagal Luaros intaką Lajoną.

davo ją vienuoliams, kurie augino vynuogynus. Nuomos kaina

Klimatas čia labiau jūrinis nei žemyninis, sausas ir švelnus.

buvo ketvirtis vynuogių derliaus. Žemvaldžiai galėjo pasirinkti,

Vynuogynų dirvožemio pagrindą sudaro skalūnas su įvairiomis

kuris ketvirtis, tad paprastai rinkdavosi geriausios kokybės, nes

priemaišomis, dažniausiai smiltainio.

šie vynuogynai būtent ja ir garsėjo. Iš čia ir kilo pavadinimas,

Regionas gana didelis, apie 1200 ha, skirstomas į dvi zonas.

reiškiantis ketvirtį Šomo.

Dešiniojo kranto Šomo (Chaume), Sent Oba (Saint Aubin), Bolju

Sakoma, kad „Bonnezeaux“ ir „Quarts de Chaume“ yra broliai,

(Beaulieu), Rošforo (Rochefort) miestelių vynai kompleksiškesni,

bet ne dvyniai. Akloje degustacijoje atskirti juos labai sudėtinga,

dažnai turintys arbatmedžio, ramunėlių ir svarainių aromatų.

bet įmanoma. „Quarts de Chaume“ dėl šiauresnės vynuogyno

Kairiojo kranto vynai dėl smėlingo dirvožemio yra gaivesni,

padėties yra lengvesnis ir rūgštesnis, o „Bonnezeaux“ sodresnis

lengvesnio vaisių aromato.

ir svaresnis.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

34

Chenin Blanc Luaroje

4. SOMIŪRAS Luaros, kaip ir Šampanės, šiaurinė padėtis ir vėsus klimatas puikiai tinka putojančio vyno gamybai. Tad ketvirtas Luaros ‘Chenin Blanc‘ įsikūnijimas yra putojantis vynas. Jo čia galima aptikti beveik visuose regionuose.

Vuvrė tradiciniu būdu gaminami mousseux ir petillant. Mousseux yra panašesnis į šampaną, o petillant butelio slėgis dvigubai mažesnis ir putojimas švelnesnis. Abiem vynams taikomas minimalus 9 mėnesių laikymo su mielėmis (sur lie) reikalavimas.

Didžioji dalis Vuvrė gamintojų turi bent vieną putojantį vyną savo asortimente.

Nė vienam iš jų tai nėra įdomiausias ar pagrindinis produktas, tačiau dėl intensyvaus turizmo regione yra šio vyno paklausa, tad turi būti ir pasiūla. Galbūt todėl net ir esant keliems labai aukštos kokybės putojančio Vuvrė vyno gamintojams, už regiono ribų šie vynai nėra paplitę.

Visai kita situacija Somiūre, kuris

l

laikomas putojančio Luaros vyno centru.

Vynuogynas „Clos de Bourg“ užaugina vynuoges svariausiems Vouvray vynams.

Čia pagaminama daugiau putojančio vyno nei kuriame kitame Prancūzijos regione už Šampanės ribų.

Somiūro, kaip ir Šampanės, dirvožemyje dominuoja kreida.

Kitas itin svarbus elementas yra tufas – kalkakmenis su smėlio priemaišomis. Būtent smėlio dalelės sąlygoja tufo minkštumą. Jį lengva apdirbti, tad jis svarbus ne tik vynuogynams, bet ir statybos sektoriui. Iš tufo pastatyta daugelis Luaros pilių ir katedrų.

Daugiausia putojančio Somiūro vyno gaminama iš ‘Chenin Blanc‘. Ši veislė turi daug rūgšties, taip reikalingos putojančiam vynui. Jos aromatų puokštė yra intensyvi, vaisiška ir gana saldi.

Pro ją sunkiau prasiskverbti šampano mėgėjų medžiojamam autolizės aromatui, todėl vyną reikia papildomai brandinti butelyje.

Nedidelė dalis ‘Chardonnay‘suteikia vynui elegancijos. Kai kurie vyndariai sutramdyti ‘Chenin Blanc‘ vaisiškumą bando anksčiau nurinkdami derlių, tačiau regione, kur vynuogės dažnai yra ties

l

Vyninė „Domaine Huet“ yra iškalta tufo uolienoje.

prinokimo riba, tai gana rizikinga. Dėl per anksti nurinkto derliaus pasitaiko šiurkštoko, žalioko ir pipiriško putojančio vyno. Tačiau regiono potencialas didžiulis, kitaip į jį neinvestuotų tokie aukštos reputacijos šampano namai, kaip „Bollinger“, įkūrę čia vyninę „Gratien et Meyer“. Patyrę vyndariai, besispecializuojantys gaminti

Derlių šiose apeliacijose privaloma skinti taikant tries: atrenkant tik pernokusias ar kilniojo puvinio (Botrytis Cinerea)

putojantį vyną, geba rasti puikų prinokimo balansą.

Populiariausias regiono putojantis vynas yra „Cremant de

paveiktas vynuoges. Sąlygos jam plisti nėra tokios palankios,

Loire“. Apeliacija apima 1200 ha teritoriją trijuose regionuose

kaip Soterne, tad jo čia aptinkama rečiau ir didžioji dalis vynuo-

– Anžu, Somiūre ir Turene. Tiek dirvožemio, tiek mikroklimato

gių yra vėlyvojo derliaus skynimo.

variacijos didelės. Daugiausiai naudojamos ‘Chenin Blanc‘,

Net prasčiausių metų „Chaume“ ir „Bonnezeaux“ vynai gali bręsti butelyje 20–25 metus, tačiau juos galima gerti ir jaunus.

‘Chardonnay‘ ir ‘Cabernet Franc‘ vynuogės. Reikalaujama išlaikyti butelyje bent 12 mėnesių.

Dėmesio verti regiono gamintojai: „Chateau de Fesles“, „Do-

Populiariausia Luaroje, tačiau už Prancūzijos ribų mažai žino-

maine des Baumard“, „Chateau Pierre Bise“, „Chateau Soucherie“.

ma putojančio vyno apeliacija yra Saumur Brut. Kaip ir „Cremant“ atveju, „Saumur“ pagrindas sudarytas iš ‘Chenin Blanc‘, maišant jas su ‘Chardonnay‘, ‘Cabernet Sauvignon‘ ir ‘Sauvignon Blanc‘.

Tiesa, visų veislių, išskyrus ‘Chenin Blanc‘, turi būti ne daugiau 20 proc. Kitos taisyklės kiek švelnesnės, palyginti su Luaros

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Chenin Blanc Luaroje

„Cremant“. Derlingumas gali būti didesnis, o minimalus išlaikymas butelyje – tik 9 mėn. Tai atrodo nelogiška, turint omenyje, kad ‘Chenin Blanc‘ vynuogėms, kad pasiektų būdingą autolizės aromatą, reikia daugiau laiko nei tradicinėms šampano vynuogėms. Teritorija, kurioje gali būti daromas putojantis „Saumur“, žymiai mažesnė nei „Cremant“ teritorija ir apima tufo ar klinčių dirvožemius. Todėl, nepaisant fakto, kad minimalūs reikalavimai yra mažesni, putojančio vyno „Saumur“ potencialas yra didesnis.

Gamintojai, nesitenkinantys minimaliais reikalavimais, padaro gaivaus, elegantiško, minerališko putojančio „Saumur“, skleidžiančio ‘Chenin Blanc‘ vynuogėms būdingą aromatą. Geriausi šio vyno pavyzdžiai yra „Bouvet“ namų vynai „Saphir“ ir „Tresor“. „Tresor“

35

PABAIGAI „Chenin Blanc“ vyną sudėtinga gaminti ir nelengva vertinti.

Auginimui reikalinga ideali ekspozicija, o skinant derlių reikia įdėti daug rankinio darbo. Vartotojui sunku susivokti begalinėje „Chenin Blanc“ stilių įvairovėje. O susivokus pasiūla yra nestabili.

Tačiau tiems, kas pasigilina ir yra kantrūs, „Chenin Blanc“ atsilygina su kaupu. Nedaugelis vynų gali rungtis su brandinto „Chenin Blanc“ iš Savenjero ar „Quarts de Chaume“ kompleksiškumu. Tad nenuostabu, kad pagal paskutines tendencijas pranašaujama, jog 2018-aisiais, kartu su pastelinėmis spalvomis, per trumpomis kelnėmis ir languotais raštais, ‘Chenin Blanc‘ vynuogės bus madingos.

fermentuotas ąžuolo statinėse, tad yra gana svarus, kompleksiškas, kremiškos tekstūros, sviestinių kepinių poskonio. „Saphir“ fermentuotas ir brandintas tik nerudijančio plieno statinėse, jis labiau klasikinis, gaivus ir energingas, tačiau svaresnis ir švelnesnis nei daugelis „Saumur Brut“, su gerai išreikštu skrebučio ir medaus aromatu bei baltųjų pipirų užuominomis.

Puikų įspūdį, nepaisant dydžio, paliko regiono lyderiai: „Bouvet Ladubay“, „Chateau Langlois“ bei „Chateau de l’Aulee“.

Iš mažesnių gamintojų, kuriems putojantis vynas ne visada yra pagrindinis produktas, atminty išliko „Domaine Bablut“ ir „Vincent Ogereau“.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

36

„V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i

„Grand Cru“ vakarienė virtuvės šefo akimis Petras Jarašūnas Balandžio 27 dieną restorane „La Esperanza“ vyko iškiliausia metų „Grand Cru“ vakarienė. Restorano šefas Justinas Kapkovičius specialiai šiai vakarienei kūrė žymiausių XX amžiaus abstrakcionistų paveikslų interpretacijas lėkštėse. Apie tai, kaip jam sekėsi, kas buvo sudėtingiausia bei kaip siejasi maistas ir menas, kalbinau vakarienės meniu kūrėją.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

„V y n o k l u b o “ r e n g i n i a i

37

Ar sunku kurti patiekalus derinant juos prie jau atrinkto išskirtinio vyno? Juk įprastai someljė parinkdamas vyną taikosi prie virtuvės šefo sumanymų.

Užduotis tikrai sunki: dažniausiai vynas derinamas prie maisto, o šiuo atveju teko ypatingas išbandymas, kadangi kai kurie vynai pirmą kartą bus atkimšti mūsų šalyje.

Su kokiais sunkumais susiduria virtuvės šefas ruošdamasis tokiai vakarienei? Ar sudėtinga patiekalus derinti prie dar neragauto vyno, pasikliaujant tik skonio aprašymu? Ar pavyko gauti visus trokštamus produktus?

Sunkumų nemažai, negalėčiau jų konkrečiai įvardyti. Galbūt tai net ne sunkumai, o tiesiog noras neprašauti – patiekalas turi būti gana išskirtinis ir įdomus, kad išliktų atmintyje, bet kartu ir ne užgožti, o tik papildyti vyno skonį. Patiekalus sunku derinti prie vyno, jo neparagavus, tačiau tai iš esmės žavi, suteikia tam tikros paslapties net pačiam sau, nes juk svarbiausias galutinis rezultatas. Pats niekada nesirenku lengviausio kelio, todėl šis iššūkis man įdomus. Mūsų restorane naudojami tikrai aukštos kokybės ir išskirtiniai produktai. Man niekada nekyla didelių problemų gauti trokštamų produktų, nes dirbu su puikiais tiekėjais, kaip ir aš, vertinančiais išskirtinę kokybę.

Vakarienės maistą patiekėte lėkštėje, atkartodamas XX a. paveikslų motyvus. Kaip kilo tokia mintis?

Man maistas visada buvo ir yra kažkas daugiau nei vien fizinių poreikių patenkinimas. Kartais patiekalas primena meno kūrinį, spalvų ir formų žaismas sukuria tai, ką gali ragauti ir patirti dvasinį pasitenkinimą, kaip lankydamasis parodoje, operoje.

Visada įdomu padaryti kitaip. Šis renginys ypatingas, tai kodėl nepadarius ir patiekalų ypatingų?! Mintys kyla spontaniškai, ši mintis turbūt irgi atėjo ilgai negalvojant.

2018-ŲJŲ METŲ „GRAND CRU“ VAKARIENĖS RESTORANE „LA ESPERANZA“ MENIU: •

Kazimir Malevich „Black Square“ – foie gras Champagne Duval Leroy Femme de

Pasirinkta vakarienės meniu idėja reikalauja ne tik gerai derančio skonio, bet ir itin preziciško išdėliojimo lėkštėje.

Kas sunkiau – išgauti gerą patiekalo skonį ar pritaikyti spalvas bei formas, kad sutaptų su numatytu paveikslu?

Sakyčiau, sunkiausia suderinti skonį ir formą. Norisi, kad būtų

Champagne Brut Grand Cru •

2013 Domaine Chevalier Grand Cru Classé de Graves AOC •

2013 Domaine Servin Chablis Grand Cru

vyno nepriekaištingai derantis maistas. Užduotis nelengva.

Blanchots AOC •

tai teko ilgai pasukti galvą. Lengviausia buvo sukurti patiekalą

tekstūros 2010 Château Pontet-Canet 5e Grand Cru Classé Pauillac AOC •

1989 Château Margaux 1er Grand Cru Classé

derinimą su maistu.

Ką tik keitėme meniu, tad apie naują dar negalvoju. Greičiausiai dalis detalių tikrai keliaus į a la carte meniu.

El Lissitzky „The Story Of Two Squares“ – elniena

prie šampano, mat tai itin universalus gėrimas, kalbant apie jo

Ar galima tikėtis, kad kuris nors iš specialiai šiam vakarui kurtų patiekalų atsidurs ir nuolatiniame restorano „La Esperanza“ meniu?

Kazimir Malevich „Black Cross on a Red Oval“ – balandis, burokėlių ir raudonojo kopūsto

Sunkiausia užduotis buvo su desertu. Kadangi puikiai žinau Arūno Starkaus aistrą saldumynams (#BestDessertsIn),

Kazimir Malevich „Suprematism“ – laisvėje pagauto ešerio filė su sezoniniais smidrais

ir skanu, ir gražu. Norisi, kad būtų idėja, mintis ir prie patiekto

Kuris vakarienės vynas metė didžiausią iššūkį kuriant prie jo patiekalą? Kuris buvo lengviausias?

Nicolai Suetin „Fabra Ars“ – Kamčiatkos krabas

Margaux AOC 1986 Château Cheval Blanc 1er Grand Cru Classé A Saint Emilion AOC •

Piet Mondrian „House Large“ – mango ir medaus desertas 1988 Château Climens 1er Cru Classé Barsac AOC

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

38

Vynas ir sveikata Testas

1. Skirtingos Europos Sąjungos narės taiko skirtingus alkoholio koncentracijos kraujyje ribojimus vairuotojams.

Lietuvoje šiuo metu galioja 0,4 promilės riba. Kuris teiginys teisingas? a) Maltoje ir Anglijoje galioja dvigubai didesnė (0,8) promilės riba. b) Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje draudžiama vairuoti, jei kraujyje yra nors kiek alkoholio kraujyje (0 promilių riba). c) Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Belgijoje ir Šveicarijoje galioja šiek tiek didesnė nei Lietuvoje (0,5 promilės) alkoholio koncentracijos kraujyje riba. d) Visi aukščiau išvardinti atsakymai teisingi.

4. Kokia yra rekomenduojama saugi alkoholio dozė pagal JT ir PSO rekomendacijas? a) 2–6 AV per dieną b) 1–4 AV per dieną c) Iki 10 AV per dieną d) Iki 1 AV per dieną

5. Sulfitų randama ne tik vyne, bet ir kituose plačiai vartojamuose maisto produktuose. Tai itin paplitęs antioksidantas, apsaugantis produktus nuo žalingo deguonies poveikio. Įvairiuose maisto produktuose leidžiama norma yra 6-6000 milijonųjų dalių (md) sulfitų. Kiek sulfitų daugiausiai leidžiama vyne? a) Iki 100 md, bet kokybiškame vyne būna apie 10 md.

2. Kalbant apie skirtingų alkoholinių gėrimų vartojimą, įprastai naudojamas vieno alkoholio vieneto (AV) matas.

Kam jis lygus Europos Sąjungos šalyse?

b) Iki 1000 md, bet kokybiškame vyne būna apie 400 md. c) Iki 350 md, bet kokybiškame vyne būna apie 40 md. d) Iki 6000 md, bet kokybiškame vyne būna iki 2000 md.

a) 10 g grynojo alkoholio (apie 100 ml vyno) b) 1 g grynojo alkoholio (apie 10 ml vyno) c) 1 taurei vyno (125 ml) d) buteliui vyno (750 ml)

3. Mirtingumo rizikos priklausomybės nuo alkoholio vartojimo kreivę skirtingi šaltiniai vaizduoja labai panašiai.

Tai J formos kreivė, pavaizduota viršuje. Ką ji rodo?

6. Lietuvoje sugriežtintas alkoholio vartojimo amžiaus cenzas. Šiuo metu alkoholinių gėrimų (tiek alaus, tiek vyno, tiek ir stipriųjų gėrimų) negali įsigyti jaunesni nei 20 metų asmenys. Tačiau Europos Sąjungoje yra valstybių, kur šis cenzas silpnajam alui ir vynui kur kas mažesnis – 16 metų.

Kokios tai valstybės? a) Vatikanas, Malta, Lichtenšteinas, Slovėnija. b) Kipras, Bulgarija, Čekija. c) Austrija, Belgija, Vokietija, Olandija, Portugalija, Šveicarija. d) Ispanija, Lenkija, Airija.

7. „Wine in Moderation – Art de Vivre“ (WiM) – kas tai?

a) Vyno vartojimo skatinimo iniciatyva. b) Tarptautinė programa, skatinanti saikingą ir atsakingą vyno vartojimą, puoselėjanti sveiką gyvenimo būdą bei prisidea) Kad alkoholio vartojimas didina mirtingumo riziką, nepriklausomai nuo suvartoto kiekio.

danti prie alkoholio žalos mažinimo. c) Tarptautinė institucija, sukurta vyno sektoriaus asociacijų

b) Kad alkoholio vartojimas neįtakoja mirtingumo rizikos.

ir lyderiaujančių kompanijų, skatinanti įgyvendinti saviregu-

c) Kad saikingas vartojimas mažina mirtingumo riziką, tačiau

liavimo praktiką, kad būtų užtikrintas atsakingas vartojimas ir

gausus vartojimas žymiai padidina. d) Kad nevartojant alkoholio galima išvengti mirties.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

komunikacija. d) Teisingi B ir C atsakymai.

39

9. Lygiai tokios pat masės ir sudėjimo vyras ir moteris išgeria po dvi 150 ml taures tokio pat vyno. Jei po pusvalandžio jie abu pasitikrintų itin tiksliu alkotesteriu, ką jis rodytų? a) Kad abiejų asmenų alkoholio koncentracija kraujyje vienoda. b) Kad moters organizme alkoholio koncentracija didesnė, nes biologiškai moters kūne yra mažiau skysčių nei vyro. c) Kad vyro organizme alkoholio koncentracija bus didesnė. d) Abiem asmenims alkotesteris nefiksuos alkoholio koncentracijos kraujyje.

Sudarė Petras Jarašūnas Atsakymai 70 puslapyje.

8. Polifenoliai yra augaluose aptinkamos cheminės medžiagos, kurios vertinamos dėl savo antioksidacinių savybių. 330 ml taurėje alaus yra apie 94 mg polifenolių, o štai 150 ml taurėje raudonojo vyno jų yra apie 300 mg. Kiek polifenolių galėtų būti 150 ml baltojo vyno taurėje? a) 10 mg b) 480 mg c) 48 mg d) 100 mg

Kviečiame į 4 dienų WSET kursas (Level 3 Award in Wine and Spirits).

Norintiems įgyti išsamių žinių apie vyną ir gauti tarptautinį pažymėjimą, vertinamą visame pasaulyje.

Numatoma pradžia – spalio mėn.

Informacija ir registracija: egle@someljemokykla.lt + 370 655 40970

www.someljemokykla.lt

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

40

Por tugalija

Portugalija,

apie kurią laikas žinoti II dalis Miglė Pundinienė

Kokybinė revoliucija Portugalijos vyno pramonėje vyksta kosminiu greičiu. Šiandien Alentežo ir Doro slėnio vynai neginčijamai yra patys tituluočiausi ir turbūt saugiausi perkant ar užsisakant restorane, jeigu tik, žinoma, šalia nėra vyną išmanančio profesionalo.

Tačiau ir kituose šios beribių kontrastų šalies regionuose yra pasaulinės klasės vynų. Tęsdama praeitame „Vyno žurnalo“ numeryje pradėtą kelionę, šįkart kviečiu pasižvalgyti, kas įdomesnio vyksta pas Bairados ir Setubalio pusiasalio vyno gamintojus.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Por tugalija

l

41

Luis Pato

BAIRADOJE AUGINAMA ‘BAGA‘ Tarp Bairados gastronominių garsenybių neabejotinai yra ‘Baga‘ vynuogių vynas, putojantis vynas ir portugališkos virtuvės delikatesas – keptas pieninis paršiukas (Leitão). Keliaudamas Bairados vyno keliu, negali nepastebėti daugybės restoranėlių su originaliomis iškabomis, kviečiančių paragauti šio ypatingo patiekalo.

Bairados regiono kraštovaizdis nėra vaizdingas, tačiau ir nenuobodus: kalnynai, upės, natūralūs spa, vandenyno pakrantė, vynuogynai, maži miesteliai ir istoriniai Koimbros, Aveiro miestai.

Vyrauja jūrinis klimatas: žiemos švelnios ir lietingos, vasaros karštos, vėjuotos. Nemaža Bairados dalis yra kalvota, tačiau daugiausia vynuogynų auga lygumose. Kaip ir kaimyniniame Daune (Dão), dauguma vynuogynų pasodinti mažais ploteliais molingo kalkakmenio ir smėlio dirvoje. Šiaurinėje dalyje yra skalūno salelių. Manoma, jog Bairados regiono pavadinimas kilęs iš portugališko žodžio barro, reiškiančio molį.

Istoriškai šis regionas garsėja kaip ilgaamžio, tvirtos struktū-

ros raudonojo vyno kraštas. Anksčiau Bairados vynas dažnai buvo maišomas su Daune gaminamu lengvesniu raudonuoju vynu, siekiant gaminti ne tokį aitrų, anksti geriamą produktą. Pagrindinė regiono vynuogių veislė ‘Baga‘ turi daug taninų ir rūgšties, todėl reikėdavo laukti bent keletą metų, kol vynas tapdavo malonus

Baga – gausiai derančios mažytės vynuogės tvirta, stora odele, suteikiančia spalvai sodrumo, o skoniui – taninų. Geriausiai auga molingame dirvožemyje, reikalauja daug saulės, sunoksta vėlai. Vynuogės itin jautrios, todėl lietingą rugsėjo mėnesį kyla didelė puvimo tikimybė. Vynmedis užaugina ir labai daug lapų, todėl siekiant kokybiško derliaus būtina juos nuolat retinti. Iš ‘Baga‘ vynuogių pagamintas vynas kvepia raudonomis uogomis, vyšniomis, vėliau atsiveria juodųjų slyvų, kavos pupelių aromatai. Jaunas ‘Bagos‘ vynas dažniausiai būna šiurkštokas ir sutraukiantis, bet jam bręstant taninai švelnėja, aromatą papildo kedro, džiovintų vaisių, tabako, kavos natos. Vynuogės naudojamos ir putojančiam vynui.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

42

Por tugalija

gerti. ‘Baga‘ auginamos ir Daune, jos plačiai paplitusios ir visoje

Maria Gomes (Fernão Pires) – derlingose dirvose au-

Pakrantės Beiros provincijoje, tačiau Bairadoje užauginamas

gančios vynuogės, paplitusios visoje Portugalijoje, tačiau

derlius kokybiškiausias.

dažniausiai auginamos Bairados, Težo ir Lisabonos regionuose. Aromatingos vynuogės, kvepiančios žaliosiomis

Dėl didelio taniniškumo, rūgšties, brendimo potencialo ir

citrinomis, citrinomis, rožėmis, apelsinmedžių žiedais. Vynas

autentiškumo ‘Baga‘ dažnai lyginamos su itališkomis ‘Nebbiolo‘

dažniausiai geriamas jaunas. Vynuoges nurinkus vėlai, gali

vynuogėmis. Tačiau šias vynuoges visame pasaulyje išgarsinęs

būti padarytas saldus vynas.

Luisas Pato, vadinamas ponu Baga, lygina ‘Baga‘ su ‘Pinot Noir‘: bręsdamas vynas įgauna elegancijos ir šilkinės tekstūros.

Iki 2003 metų Bairados regione įstatymai leido auginti vienin-

Bical daugiausia auginama Bairados ir Dauno regionuose.

Vynas yra ypač aromatingas (persikai, abrikosai ir atogrąžų

telę raudonųjų vynuogių veislę – ‘Baga‘. Vėliau leista auginti kitas

vaisiai) ir gaivus, puikios struktūros, todėl iš ‘Bical‘ dažnai

veisles – ‘Tauriga Nacional‘, ‘Alfrocheiro‘, ‘Merlot‘, ‘Syrah‘, ‘Cabernet

daromas putojantis vynas. Dažnai maišoma su ‘Arinto‘

Sauvignon‘ ir ‘Pinot Noir‘ – ir jas tarpusavyje maišyti. Pakeitus

vynuogių vynu. ‘Bical‘ vynuogių vynas puikiai tinka ir

įstatymus bei pritaikius šiuolaikines technologijas, Bairados

brandinimui ąžuolo statinėje.

raudonieji tapo įvairesni: mažiau taniniški, lengvesni ir elegantiškesni. Tradiciškasis Bairados vyno stilius taip pat nėra pamirštas.

Užrašas Bairrada classic butelio etiketėje reiškia, kad vynas paga-

Bairada gali didžiuotis ir puikios kokybės putojančiu vynu,

mintas pagal senąsias Bairados tradicijas. Tokiame vyne privalo

kuris šiame regione buvo pradėtas gaminti vienas pirmųjų

būti ne mažiau kaip 50 proc. ‘Baga‘ vynuogių ir vynas turi būti

Portugalijoje: 1890 metais klasikiniu būdu čia buvo pagamintas

pagamintas pagal senąsias technologijas: vynuogės minamos

pirmasis putojantis vynas.

kojomis ir paliekamos fermentuotis su šakelėmis.

BALTASIS IR PUTOJANTIS IŠ BAIRADOS 20 proc. regiono produkcijos sudaro baltasis vynas iš

Bairados regionas putojančio vyno gamybai buvo pasirinktas dėl vėsesnio klimato, kuriame auga didelio rūgštingumo vynuogės. Iš baltųjų vynuogių daugiausia naudojamos aromatingosios ‘Maria Gomes‘ (čia vadinamos ‘Fernão Pires‘). Gali būti

kvapniųjų ‘Maria Gomes‘ arba ‘Arinto‘, ‘Bical‘, ‘Cercial‘, ‘Rabo de

įmaišomos didelio rūgštingumo ‘Arinto‘, taip pat ‘Bical‘, ‘Cercial‘ ar

Ovelha‘, ‘Chardonay‘. Didžioji užaugintų baltųjų vynuogių dalis

‘Chardonnay‘. Blanc de Noirs stiliaus putojantis vynas gaminamas

sunaudojama putojančio vyno gamybai.

iš raudonųjų ‘Baga‘, kartais ‘Tauriga National‘. Iš ‘Baga‘ vynuogių gaminamas ir intensyvios spalvos, sodresnio skonio raudonasis (tinto brut) putojantis.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Por tugalija

43

Vyno turizmas Bairadoje yra puikiai išvystytas. Bairados vyno muziejus įsikūręs Anadijoje. Važiuodami Bairados vyno keliu, ma-

Regione auginamos dvi muskatinių vynuogių veislės.

tysite daugybę skirtingų vyninių. Daugelis jų atviros lankytojams,

Didžiąją dalį sudaro Moscatel de Setubal (Moscatel de

bet norint apsilankyti rekomenduojama iš anksto susitarti dėl

Alejandria) – nuo rytų Viduržemio jūros šalių kilusios

atvykimo ar užsirezervuoti vietą ekskursijoje po vyninę. Reko-

vynuogės į Setubalio teritoriją buvo atvežtos dar romėnų

menduočiau užsukti į „Caves do Solar de São Domingos“, „Caves

laikais. Jų išskirtinį aromatą lengva pažinti: vyrauja citrinų,

Alianca“ (čia gausi meno kolekcija iš viso pasaulio), „Campolargo“,

ličių, kriaušių, razinų, citrinmedžių žiedų, gėlių aromatai. Iš

„Caves de Sao João“, „Quinta do Encontro“, „Luis Pato“ vynines.

jų gali būti gaminami ir sausas, lengvas, vasariškas vynas, tačiau daugiausia jos naudojamos desertinio vyno gamybai.

Geros kokybės putojančio vyno galima rasti pagaminto

Pagamintas vynas kvepia medumi, įvairiais prieskoniais,

nedideliame Tavora-Varosos regione, esančiame kiek į pietus

apelsinmedžių ir akacijų žiedais, apelsinų žievelėmis. Ilgai

nuo Doro slėnio. Naudojamos ‘Malvasia Fina‘ vynuogės,

ąžuolo statinėse brandintame vyne galima užuosti priesko-

vis daugiau auginama ‘Chardonay‘ ir ‘Pinot Noir‘. Taip pat

niško marmelado, mandarinų, greipfrutų, persikų arbatos,

dėmesio vertas Vinjo Verdės regione pagamintas putojantis

figų, marcipanų natas. Vynas tamsaus gintaro spalvos,

iš ‘Alvarinho‘ vynuogių. Puikių espumante pagaminama ir

rūgštis dera su švelniu greipfrutišku karstelėjimu.

populiariuosiuose Dore bei Alenteže.

Rožinės spalvos vynuogės Moscatel Roxo, arba tiesiog Roxo. Tai retos, unikalios vynuogės, nes auga tik šioje vietoSETUBALIO PUSIASALIS – MUSKATINIO VYNO KRAŠTAS Setubalio pusiasalis yra į pietus nuo Portugalijos sostinės

vėje. Jų derlius mažesnis, bet vynas pasižymi intensyvesniu aromatu, rožine spalva ir švelnesniu skoniu. Jauname „Roxo“ vyne vyrauja gėlių, citrinų žievelių, rožių, karčiųjų apelsinų,

Lisabonos, prie Tacho (Tagus) upės žiočių. Turistai čia traukia dėl

abrikosų, žaliųjų citrinų aromatai, juntamos melionų,

Sera de Arabidos kalnų nacionalinio parko, Sado upės gamtos

medaus natos. Vynas būna švelnus, vidutinės, bet suba-

rezervato, smėlėtojo Trojos pusiasalio, gamta ir forma primenan-

lansuotos rūgšties ir ilgai išliekančio poskonio. Bręsdamas

čio mūsų nuostabiąją Kuršių neriją. Kaparikos paplūdimiai traukia

vynas tampa tamsios gintaro spalvos, jame vyrauja apelsinų

poilsiautojus ir vandens sporto mėgėjus, lisaboniečiams šį rojaus

žievelių (cukatų), karamelės, džiovintų figų ir prieskonių

kampelį pasiekti ypač lengva – tereikia persikelti į kitą Težo upės

aromatai, švelnus skonis ir labai ilgai išliekantis poskonis.

pusę tiltu arba keltu. Golfo mėgėjų laukia puikūs golfo laukai.

‘Roxo‘ yra ne tik kvapnesnės, bet ir saldesnės vynuogės

Setubalio miestas yra ir trečias pagal dydį uostas šalyje.

nei ‘Moscatel de Setubal‘, todėl ir vynas „Moscatel Roxo“

Pusiasalyje vyrauja Viduržemio jūros klimatas: karštos vasaros bei švelnios, lietingos žiemos. Tačiau vyraujantis smėlingas

paprastai būna saldesnis. Manoma, jog ši vynuogių veislė yra mutavusi ‘Moscadel Galego Branco‘.

dirvožemis greitai sugeria vandenį ir nepajėgus ilgiau išlaikyti drėgmės, todėl vynuogynai beveik visada turi drėkinimo sistemas.

Setubalio pusiasalyje aptikta vynuogių sėklų iš VIII a. pr. Kr.,

Vynas gali būti vadinamas „Moscatel de Setubal“ arba „Mos-

kai Portugalijos vardas dar net nebuvo minimas. XIX a. čia buvo

catel Roxo“, jeigu minėtos vynuogės sudaro daugiau nei 85 proc.

didžiausias (4 tūkst. ha) vynuogynas pasaulyje. Šiuo metu regio-

mišinio. Mažesnį kiekį muskatinio vyno turintis vynas vadinamas

ne pasodinta 10 tūkst. ha vynuogynų. Dalis jų auga molingame

tiesiog Setubalio desertiniu vynu.

kalkakmenyje ant Sera de Arabidos kalnų šlaitų, arčiau vandenyno, kiti – lygumose, kur vyrauja smėlėtas dirvožemis.

Regionas padalintas į dvi apeliacijas. Setubal DOC daugiausia yra auginamos muskatinės vynuogės pastiprintam

PASTIPRINTO MUSKATINIO VYNO GAMYBA IR KELIONĖS JŪRA Muskatinių vynuogių odelėse yra didelė koncentracija

desertiniam vynui gaminti. Palmelos DOC karaliauja raudonosios

medžiagų, išreiškiančių muskatinių vynuogių skonį ir aromatą,

‘Castelão‘. Vyno pramonės verslas čia klesti: dvi didžiausios ir

todėl fermentacija vykdoma paliekant vynuoges su odelėmis.

vienos pažangiausių įmonių šalyje – „Jose Maria Fronseca“ ir

Fermentacija sustabdoma vidury, įpilant vyno brendžio ir

„Bacahoa Vinhos de Portugal“ – įsikūrusios Setubalio pusiasalyje.

išsaugant dalį saldumo. Šitaip fermentuota masė su visomis

Regione yra ir puikių vyno kooperatyvų bei smulkių individu-

odelėmis dar išlaikoma mažiausiai 3 mėnesius. Išskirtiniams

alių vyno ūkių, suteikiančių dar daugiau atspalvių šio regiono

vynams šis išlaikymas trunka dar ilgiau – net pusę metų. Po to

vynams.

vynas išspaudžiamas ir supilstomas į nedideles (paprastai apie

Setubal DOC jau žinoma daugiau kaip 100 metų. Apeliacija

225 l) ąžuolo statines. Pagal numatytus standartus, brandinimas

nusidriekusi 15 km į šiaurę, vakarus ir rytus nuo Setubalio miesto.

turi trukti dar mažiausiai 18 mėnesių, tačiau siekdami neprie-

Geriausi vynuogynai pasodinti Arabidos kalnų šlaituose. „Mos-

kaištingos kokybės dauguma gamintojų išlaiko daug ilgiau. Taigi

catel de Setubal“ papildo Portugalijos pastiprintų vynų sąrašą.

greičiausiai rinkoje vynas pasirodo maždaug po dvejų metų.

Su „Moskatel de Setubal“ taure rankose tostus sakė Ričardas II

Vyno etiketėse nurodomi vintažinių vynų derliaus metai arba

Anglijoje ir Liudvikas XIV Prancūzijoje. Tikėtina, jog anais laikais

metų skaičius – 10, 20, 30 ir netgi 40, – reiškiantis, kiek mažiausiai

šis vynas kainavo brangiai, todėl mes dabar galim pasidžiaugti,

laiko šis vynas buvo išlaikytas ąžuolo statinėse prieš supilstant jį į

kad šio karališko vyno kaina kol kas neįtikėtinai prieinama.

butelius. O tai reiškia, jog butelyje esantis vynas yra sumaišytas iš daugelio dar senesnių vynų, nei nurodytas metų skaičius.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

44

Por tugalija

Pavyzdžiui, kokybiško 20-ies metų išlaikyto vyno butelyje gali

Vyninė „Jose Maria de Fronseca“ vis dar turi statinę XIX

būti net ir 15 įvairių metų derliaus vynų, kurie statinėse buvo

amžiaus Toma-Viagem vyno. Na, o 2000-iais metais tokią kelio-

išlaikyti nuo 20-ies iki net 60-ies metų. Vynas, žymimas kaip

nę buvo nuspręsta pakartoti. Portugalijos laivybos kompanija

superior turi būti išlaikytas mažiausiai penkerius metus. „Moscatel

sutiko paimti į kelionę šį neįprastą krovinį. Rezultatas atitiko

de Setubal“ ir „Roxo“ taikomas toks pat gamybos būdas.

lūkesčius: vyno spalvos pokyčius galima pamatyti ir ekskursijos

Vyne esantis vynuogių cukrus, bręsdamas ąžuolo statinėse, truputį karamelizuojasi, taip pat koncentruojasi į tirštą, nektarišką vyną, nes ilgai laikant dalis vyno nugaruoja – atiduodama „duoklė angelams“.

po vyninę metu, kur parodyti to paties vyno pavyzdžiai prieš kelionę ir po jos.

Kita Setubalio pusiasalio dalis – Palmela DOC – yra raudonojo vyno kraštas, kur karaliauja Castelão vynuogės (67 proc. ploto),

Setubalio moskatelis anksčiau buvo eksportuojamas į

dar vadinamos ‘Periquita‘. Joms patinka smėlinga dirva, karštas

Ameriką ir Braziliją laivais, plukdančiais statines Atlanto van-

klimatas. Puikiausias vynas pagaminamas Peseirauno (Peceirão)

denynu. Vyną plukdydavo deniuose, todėl kelionės metu jis

apylinkėse.

buvo veikiamas didelio karščio, skalaujamas Atlanto vandenyno bangų. Buvo pastebėta, jog po tokių kelionių vynas tapdavo dar labiau koncentruotas ir daug švelnesnis, turintis netgi subtilų druskos poskonį. Gamintojai pradėjo plukdyti laivus su statinėmis pirmyn ir atgal į Portugaliją, o tokius kelionės išbandymus atlaikęs vynas buvo ypač vertinamas ir vadinamas Toma-Viagem (sugrįžusiu) vynu.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Por tugalija

Vyninės pradininkas Jose Maria de Fronseca pagamino

ir soduose bei sužinoti daug istorinių šalies ir vyno kultūros

pirmąjį vyną iš ‘Caslelão‘ vynuogių 1834 metais ir pavadino

istorijos detalių. Kitoje galite išgirsti apie vietinio vyno gamybą,

jį „Periquita“, nes pirmieji ‘Castelão‘ vynuogynai buvo

pabuvoti muskatinio vyno saugyklose, padegustuoti ir dar

pasodinti prie J. M. Fronsecai priklausiusios sodybos Cova da

pasigrožėti meno kūriniais, nes dabartinis vyninės savininkas yra

Periquita.

ne tik vyno, bet ir aistringas meno mėgėjas bei kolekcionierius.

45

Aseitauno apylinkės garsėja ir kaip puikių minkštųjų ožkos sūrių Castelâo vynas yra struktūriškas, taniniškas ir turintis daug

(Quije de Azeitão) gamybos vietovė, tad pakeliui galite apsilankyti

rūgšties, todėl puikiai tinkamas ir ilgam saugojimui. Vynui

ir sūrio muziejuje ar užsukti pas sūrių gamintojus.

būdingas raudonųjų serbentų, aviečių, sunokusių slyvų

Kitos rekomenduojamos aplankyti vyninės: „Quinta de Catra-

aromatas. Brandintame vyne vyrauja kedro, tabako, įvairių

vos“, „Venancio da Costa Lima“, „Casa Emerilda Freitas“, „Quinta

prieskonių natos, kartais galima užuosti net ir ilgai džiovin-

do Piloto“ ir kitos. Puiki pramoga yra ir pasiplaukiojimas kruiziniu

tos žvėrienos niuansų. Geriausios kokybės vynas bręsdamas

laivu, kuriame siūloma paragauti Setubalio pusiasalio vynų.

tampa panašus į išlaikytą „Cabernet Sauvignon“.

Vyno turizmas Setubalio pusiasalyje klesti. Daugelis vyno namų laukia lankytojų ir juos maloniai priima, bet, kaip ir visur, dažniausiai reikalinga pasiteirauti iš anksto. Patarčiau apsilankyti Aseitauno (Azeitão) miestelyje, kur rasite ir anksčiau minėtas dvi didžiąsias unikalios istorijos įmones: „Jose Maria de Fronseca“ ir „Bacalhoa Vinhos de Portugal“. Pastarojoje yra organizuojami net du skirtingi turai: viename jų galite apsilankyti Bacalhoa rūmuose

TAPK VISKIO AMBASADORIUMI! Vienos dienos trukmės mokymo programa.

Išklausę programos ir išlaikę egzaminą gausite vienintelį Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje oficialiai pripažintą „Whisky Ambassador“ sertifikatą.

Mokymai vyks lapkričio 10 d.

Informacija ir registracija: el. p.: egle@someljemokykla.lt tel. + 370 655 40970 www.someljemokykla.lt

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

46

Lietuvos vyno ekspertai

Ne vyno šalies vyno ekspertai Apie pirmuosius – XX a. pabaigos Lietuvos vyno ekspertus ir žurnalistus korespondentei Justinai Gedgaudaitei pasakoja dr. Jurgis Šliogeris (g. 1936)

P

rieš 100 metų tikrai nebuvo nei someljė, nei aktyvių vyno

su Alanu Austinu“. A. Austinas buvo Amerikos lietuvis, rašęs apie to

mėgėjų, nei juo labiau vyno ekspertų ar apie vyną išmanančių

meto restoranus ir vyną.

žurnalistų. Lietuvos vyno pažinimo kelias – ne 2 ar 8 tūkstančiai metų kaip gruzinų ar Viduržemio jūros kraštų, kur vynuogės augo

Vėliau, kai vynas darėsi vis populiaresnis, kai naujieji importuotojai pradėjo siūlyti vis aukštesnės kokybės vyno, atsirado poreikis

nuo amžių ir vyno kultūra buvo puoselėjama iš kartos į kartą. LDK

rašyti apie jį spaudoje. „Verslo žiniose“ tai darė Beatričė Laurinavi-

didikai vyną jau buvo pradėję vartoti su maistu, tačiau tarpukario

čienė, kuri šio darbo nepaliko ir apie vyną bei vyndarius rašo jau

Lietuvoje vynas nebuvo plačiai paplitęs. Tarybiniais metais vyno

daugiau nei 20 metų, išlikdama tokia pat jaunatviška.

kultūra į Lietuvą atėjo iš Kaukazo respublikų, pirmieji vynai buvo

Tais laikais prie rašančiųjų vyno tema prisidėjo ir tą darbą tęsia

gruziniški ir armėniški, taip pat ir Krymo. Lietuvoje ir tarpukariu,

fizikas pagal išsilavinimą Domininkas Velička. „Lietuvos rytas“, „Res-

ir po II pasaulinio karo jau buvo gaminamas vaisių ir obuolių

publika“, „Lietuvos žinios“ ir kiti pagrindiniai laikraščiai ir žurnalai,

vynas. „Anykščių vyno“ gamykla ir jos technologai buvo ir pirmieji

nors nereguliariai, bet spausdino vis daugiau straipsnių apie vyną

Lietuvos vyno ekspertai profesionalai.

ir jo vartojimo kultūrą. 1998 metais prie jau rašančių prisijungiau ir aš, technikos mokslų dr. Jurgis Šliogeris, bei jaunas vyno mėgėjas Gintautas Jašinskas.

„ANYKŠČIŲ VYNAS“ IR PIRMOJI VYNO DEGUSTUOTOJA

Taigi, paskutiniame XX a. dešimtmetyje spaudoje daugėjo straipsnių apie vyną, vyno rūšis, regionus, jo vartojimo subtilybes.

Tada Lietuvoje buvo viena profesionali degustuotoja Zita Makštelienė, AB „Anykščių vynas“ technikos direktoriaus pavaduotoja. Dar tarybiniais metais ji degustavo vynus Sąjunginėje gėrimų vertinimo komisijoje. 1998 metų interviu Z. Makštelienė pasakojo,

VYNO IMPORTUOTOJŲ INICIATYVOS Tarybiniais metais visa maisto (taip pat ir vyno) prekyba buvo

kad tuomet vyną vertino tik profesionalai. Ji pati buvo apgynusi

centralizuota, ir visose parduotuvėse teoriškai galėjo būti tas

kandidato disertaciją (dabar – daktaro) tema „Vaisių ir uogų vynų

pats asortimentas. Tačiau taip toli gražu nebuvo. Manau, niekas

gamybos proceso tyrimas Lietuvos sąlygomis“ (1979 m.). Tame

neprieštaraus, kad lietuviai nėra vyno tauta, o tuo labiau tokia

interviu ji sakiusi, kad gero vyno gėrimo tradicijos yra geriausi

nebuvo prieš 60 metų, ir vyno vartojimas kaip maisto (ar su maistu)

vaistai nuo girtuoklystės. Profesionalais Lietuvoje tuomet buvo

nėra populiarus – šis reiškinys tik dabar pradeda rastis.

laikomi baigusieji maisto technologijos specialybę Kauno politech-

Sausas vynas populiaresnis tapo nuo šeštojo XX a. dešimtme-

nikos institute (dabar Kauno technologijos universitetas). Dabar

čio, kai pasirodė Gruzijos, Armėnijos, Krymo vynai. Vėliau atsirado

daugelis šalies vyno ekspertų, beje, pripažintų ir vyno kraštuose, yra

Bulgarijos, Vengrijos vyno, o dar vėliau kurį laiką ir Alžyro bei

vadinamieji savamoksliai, žinių apie vyną įgiję iš knygų ir kelionių

Portugalijos portai.

po vynines bei vynuogynus.

Nepriklausomybė pakeitė visą prekybos sistemą. Vyną ir kitus gėrimus pradėjo importuoti naujai susikūrusios įmonės, tuomet dažnai

VISKAS PRASIDĖJO NUO ŽODŽIO Pirmuoju vyno ekspertu ir vyno žurnalistu reiktų laikyti Algirdą

bendros su užsienio partneriais. Dabar sunku ir išvardyti buvusias, geriau atsimenu tas, kurios išliko iki šiol. Tai „Mineraliniai vandenys“, „Bennet Distributors“, „Importiniai gėrimai“ (dabar „Liviko“), „Šiaulių

Patecką. Būdamas filologas, dar tarybiniais metais jis rašydavo į

tara“, „Sanitex“, „Filipopolis“. Dauguma importuotojų buvo Vilniuje,

spaudą, o apsilankęs vyno kraštuose parašė ir pirmuosius straips-

bet jų buvo ir kituose miestuose. Iki 2000 metų labai įdomi buvo Ma-

nius apie vyną. Po 1990 metų jis pirmasis, o pradžioje ir vienintelis,

rijampolės įmonė „Darija“: ji siekė atvežti aukštos klasės prancūziškų

rašė apie vyną.

vynų iš Burgundijos, tačiau tuo metu Lietuvoje toks vynas neturėjo

1997 m. „Lietuvos ryte“ pasirodė nauja rubrika „Einame valgyti

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

paklausos, ir „Darija“ integravosi į „Bennet Distributors“.

47

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

48

Lietuvos vyno ekspertai

Kiekvienoje įmonėje buvo vienas ar keli žmonės, kurie labiau

čempionatus. Nuo 2002 metų italai pradėjo kviesti po vieną mūsų

gilinosi į vyno reikalus ir buvo savotiški vyno ekspertai, parinkdavo,

žurnalistą į vyno čempionatą, vykstantį kiekvieną pavasarį Verono-

ką importuoti ir iš kokių šalių. Dabar daugelis jų pakeitė darbo

je, prieš didelę vyno parodą „Vinitaly“. Ten važiavome gal kokius 5 ar

profilį ir išnyko iš ekspertų rato (E. Gataveckas, K. Liorencas).

6 kartus – vis kitas, rašantis apie vyną. Taip italai švietė mūsų vyno ekspertus. Čempionate teisėjavo J. Šliogeris, A. Pateckas, A. Starkus,

STAIGUS SUSIDOMĖJIMAS VYNU, JAUNOJI EKSPERTŲ IR VYNO ŽURNALISTŲ KARTA Domėjimasis vynu ir jo kultūra ypač suintensyvėjo po 1999

B. Laurinavičienė, M. Jurkynas.

Tuo metu naujoji „Gero skonio“ redaktorė atrasdavo vis naujų besidominčiųjų ir norinčių ką nors parašyti apie vyną. Taip atsirado trijų vyno mėgėjų – Mindaugo ir Jurgos Jurkynų bei Laimono Gry-

metų. Manau, šiam reiškiniui didelės įtakos turėjo ir grupės jaunų

vos – vyno naujienų vertinimo skiltis. Labiau įsisuko vyno vertinimo

vyrų, tarp kurių buvo ir Gintautas Jašinskas (kartu su mažiau į

ir reklamos skiltis „Vyno ringas“, pradėtas nuo pirmo numerio dar

vyną įsitraukusiais Artūru Nečejausku ir Vytautu Gurevičiumi),

G. Jašinsko. Jame vertinti vyną buvo kviečiami vis nauji mėgėjai, iš

pradėtas leisti (1999 m. gegužės mėn.) žurnalas „Geras skonis“ apie

kurių išaugo ir garsūs vyno žinovai. Tuomet nuolatinis vertintojas

gastronomiją, gėrimus bei vartojimo kultūrą. Nuo antrojo numerio

buvo dabar šią veiklą jau palikęs dizaineris Nauris Našlėnas. Čia

jo redaktoriumi steigėjai pakvietė patyrusį Algirdą Patecką. Jis

pirmuosius straipsnius spausdino ir vertinimus pateikė šiuo metu

redagavo žurnalą iki 2001 m. vidurio. Nuo 2002 m. pradžios „Gerą

žymiausios Lietuvos vyno asmenybės Rasa ir Arūnas Starkai. Tik jie

skonį“ redaguoja Rasa Ščeponienė.

ilgai neužsibuvo, nes jau 2003 metų pavasarį visus, kurie domisi

Tuo pat metu „Lietuvos ryte“ kiekvieną savaitę pasirodo D. Veličkos straipsneliai apie vyną ir jo vartojimo kultūrą. Televi-

vynu, pakvietė į savo „Vyno klubą“.

Nuo 2004 metų prasidėjo jau kita epocha. Iki tol importuoto-

zijoje tas pats Domininkas pasakoja apie vyną ir reklamuoja

jams labiausiai rūpėjo reklama ir pardavimas, o atsiradus naujo

„Bennet“ vynus „Baltojo katino svetainėje“. Vynui tai buvo didžiu-

tipo vyno platintojui „Vyno klubas“, jo įkūrėjo iniciatyva kasmet

lė reklama.

buvo pristatomas vis naujas projektas: atsirado paroda „Vyno

Kita vertus, tuo metu vis daugiau žmonių svečiuodavosi

dienos“, vyno čempionatas, įkurta Someljė asociacija, vyksta

užsienyje ir su vyno kultūra susipažindavo iš arti. Taip atsirado

Lietuvos someljė čempionatai, pradėtas leisti specializuotas

interneto portalas www.vynai.com. Jį įkūrė jauni istorikai Mindau-

„Vyno žurnalas“, įkurta Someljė mokykla, kurią baigė šimtai vyno

gas Jurkynas ir Laimonas Gryva. Jie iš karto pradėjo vynus vertinti

specialistų ir mėgėjų.

savo degustuojamus vynus. Jie buvo gryni mėgėjai, nesusiję darbo ryšiais su jokia importo įmone, ir štai jau porą dešimtmečių tobulėdami tęsia savo veiklą. Tai pavyzdys, kaip Lietuvoje savarankiškai ugdėsi vyno ekspertai ir žurnalistai.

Jau minėtas vyno entuziastas G. Jašinskas tuo metu palieka darbą, nesusijusį su vynu, ir ateina dirbti vyno ekspertu į „Mineralinius vandenis“. Dabar jis neabejotinai vienas geriausių vyno ekspertų Lietuvoje.

Importuotojai bei restoranai irgi susirūpino savo ekspertais ir tam darbui kvietė žmones, norinčius susieti savo darbinę veiklą su žiniomis apie vyną. Taip išaugo tokie vyno žinovai, kaip Tadas Abišala, Modestas Vitkauskas, Albertas Koncijalovas ir daug kitų.

Lietuvių žiniomis apie vyną susirūpino ir vyną eksportuojančios šalys: pradėjo mūsų vyno žurnalistus kviesti į vyno parodas ir čempionatus vertinti jų vynų. Vertinimo komisijose, pvz., Italijoje, drauge su patyrusiais žurnalistais bei vyno ekspertais dalyvaudavo ir pradedantieji. Pirmasis tokios veiklos ėmėsi labiausiai patyręs Algirdas Pateckas.

Vyno gamybos šalys per savo ambasadas pradėjo kviesti vyno žurnalistus, restoranų darbuotojus bei vyno importuotojus į keliones po vyno regionus. Viena pirmųjų tai darė Ispanijos ambasada. 2000 metų pavasarį buvo suorganizuota vyno žurnalistų ir dirbančių su vynu išvyka į La Mančos bei Valdepenės regionus.

Joje dalyvavo A. Pateckas, D. Velička, J. Šliogeris, V. Kontrauskas, R. Jasinavičius ir Ispanijos garbės konsulė Eva Valentinas. Grįžę turėjome parašyti straipsnius apie tuos regionus. Kitais metais ispanai organizavo kelionę į kitus pietryčių regionus – Chumilją, Valensiją.

Tada vėl važiavo A. Pateckas, D. Velička, J. Šliogeris, „Šiaulių taros“, „Sanitex“ ir „Norfos“ atstovai.

Prasidėjo jau dažnesnės kelionės pas vyndarius ir į

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Vyno mėgėjo išpažintis Jurgis Šliogeris Prasidėjo viskas labai seniai, dar studijuojant. Kadangi stiprūs gėrimai man nepatiko, tai labiau linkau į vyno pusę, nors čia irgi laukė savos pinklės. Kaip ir visiems pradedantiesiems, labiau patiko švelnus ir turintis daugiau cukraus nei sausas ir taniniškas vynas. Tačiau visa tai buvo nuosaikus gėrimas, prisigerti yra pavykę gal tik porą kartų per ilgą gyvenimą, ir tai tik pradžioje.

Noras daugiau sužinoti apie vyną kilo nuo pirmų gurkšnių, bet tai buvo tik mėgėjo ir knygų skaitytojo noras susipažinti su produkto paskirtimi ir vartojimo būdu. Pavyzdžiui, dar 1957 metais Maskvos restorane dėl fasono smagu buvo užsakyti geriausio gruziniško vyno, žinant, kad atneš „Cinandali“. Ar Kaune, „Tulpės“ kavinėje, atkimšti „Sovietskoje šampanskoje“ be triukšmo ir purslų.

1990 m. pirmąkart leidausi į ilgesnę kelionę po vyno kraštą Australiją. Atsirado dar stipresnis noras gilintis į vyną. Tada pamačiau, kad vynas geriamas prie maisto, kad prie skirtingų patiekalų reikia rinktis skirtingą vyną. Australijoje įvyko ir pirmoji mano „degustacija“. Mums keliaujant po rytų pakrantę mano kelionės vadovė gavo draugo užduotį užvažiuoti į Aukštutinio Hanterio slėnyje įsikūrusią vyninę „Cruickshank“ ir nupirkti dėžę vyno. Atvykę prie vyninės, – o rugpjūtį yra tikra australiška žiema – žmonių neradome, tik užrašą prie durų ir skambutį: jei norite vyno, spauskite. Paskambinus per visą slėnį nuaidėjo sirena, ir po 15 min. iš laukų atėjo rūstaus veido vyndarys.

Lietuvos vyno ekspertai

49

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

50

Lietuvos vyno ekspertai

Tuo šis nuotykis nesibaigė. Po 14 metų, 2004-aisiais, jau turėdamas žinių ir patirties, parašęs ne vieną straipsnį vyno tema, vėl svečiavausi Australijoje. Neatsispyriau pagundai apsilankyti toje pačioje vyninėje. Ten nelabai kas ir pasikeitė: tas pats rūstokas vyndarys, tie patys pastatai ir aplinka. Vyndariui nenoriai mus priėmus, prisipažinome, kad jau lankėmės pas jį 1990 m. ir pirkome jo „Cabernet Sauvignon“. Vyndarys kiek linksmiau pasiteiravo, kokį derlių išsirinkome. Atsakiau, kad 1986-ųjų. Tada vyninės šeimininko veidas dar labiau nušvito.

Draugiškai nusišypsojo ir prisipažino pats iki šiol to derliaus vyną geriantis. Pralinksmėjęs atnešė mums butelį vyno ir padovanojo dėžutę savo vyninės taurių.

1991 metais lankiausi Erlangeno universitete. Kaip ten priimta, atvažiavusiems ir skaitantiems katedroje pranešimą paprastai sumokama. Tais laikais už paskaitą išeidavo maždaug mūsų docento pusės metų atlyginimas. Gavęs krūvą markių, panorau vakare profesoriui, pas kurį gyvenome, atnešti vyno, nes kas vakarą jis iš savo rūsio vis ką nors ištraukdavo. Bevaikščiodami po Erlangeną užtikome specializuotą vyno parduotuvę.

Nors meno galerijose ar koncertų salėse nesijaučiu beviltiškas stebėtojas, tarp vyno lentynų pasijutau nejaukiai. Tada supratau, kad geram išsilavinimui ir laisvam bendravimui įvairiose bendrijose būtinos bent pradinės žinios apie vyną ir kitus tauriuosius gėrimus. Tai buvo akstinas pradėti pažinti vyną, toliau viskas vystėsi normaliai: knygos apie vyną, kelionės, apsilankymai pas vyndarius. Pradžia buvo Ispanijoje, Riochos regione. Ten jau teko rinktis ir kas patinka, o kas ne.

Taip apie 1996 metus pradėjau rašyti savo įspūdžius labiau sau, o ne spaudai. Vėliau atsirado ir pirmieji straipsniai spaudoje, pažintys su kolegomis. Su D. Velička buvome pažįstami dar iki mūsų susidomėjimo vynu. Susipažinau su A. Patecku.

Viskas vyko kaip smagus ir skanus žaidimas, prasidėjęs nuo noro suvokti vyną. Pasakojimai ar degustacijos – viskas buvo žaidimas, nes darbas – tai paskaitos ir mokslas VGTU Elektrotechnikos katedroje. 1999–2000 metais šis žaidimas įtraukė vis labiau, ir 2000 m. birželio 1 d. atsisveikinau su VGTU; likau tik pensininkas, degustuojantis vyną ir rašantis apie jį. Tada daugiau suartėjau su „Geru skoniu“, su kai kuriais importuotojais, atsirado kelionių pas vyndarius.

Kitas didelis pasikeitimas įvyko, kai 2003 m. mane pakvietė kartu dirbti „Vyno klubo“ savininkai Arūnas ir Rasa. Laikas, praleistas „Vyno klube“, buvo maloniausias: kartu kūrėme Jis atidarė duris į tamsią patalpą, kurioje svarbiausias baldas buvo skarda apmuštas prekystalis. Ant jo buvo išrikiuoti kokie 8 ar 10 atkimštų vyno butelių. Kiek pamenu, visi „Cabernet Sauvignon“ (tada šioje vyninėje kito vyno nedarė). Iš jų turėjome išrinkti geriausio derliaus vyną. Išragavę visus, nusprendėme pirkti 1986 m. derliaus „Cabernet Sauvignon“. Grįžus norėjosi tai pritaikyti ir namie, bet Lietuvoje 1990 metais dar nebuvo vyno pasirinkimo.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Lietuvos someljė asociaciją, Someljė mokyklą, dalyvavome „Vyno dienose“, paskaitose ir vakarienėse.

Burgundija

51

Baltasis 2016 m. derliaus Kortono kalvos Grand Cru vynas Petras Jarašūnas Šiaurės rytų Prancūzijoje esanti brangiausio pasaulio vyno gimtinė gali pasirodyti paprasta – vos dvi dominuojančios vynuogių veislės. Jei vynas baltasis, tai įprastai jis pagamintas iš ‘Chardonnay‘ vynuogių, o štai raudonasis beveik visada gaminamas iš ‘Pinot Noir‘ uogų. Tačiau būtent šiame Prancūzijos regione galima įsitikinti, kiek daug priklauso nuo augavietės ir skirtingų derliaus metų ypatybių. Vynas čia žymimas pagal vynuogių auginimo vietą bei vynuogyno statusą.

A

nt šiaurinėje Kot de Bono (Cotes-de-Beaune) dalyje

Corton-Charlemagne Grand Cru apeliacija. Leisdamiesi šlaitu žemyn

esančios Kortono kalvos plyti Grand Cru vynuogynai,

į pietus atsiduriame Corton Grand Cru zonoje, kurioje karaliauja

priklausantys Aloks Kortono (Aloxe-Corton), Pernan Verželeso (Per-

raudonasis „Pinot Noir“ vynas. Corton apeliacijoje, nors retai, bet

nand-Vergelesses) ir Ladua (Ladoix) kaimams. Į vakarus nuo kalvos

pasitaiko ir baltųjų vynuogių, tuomet vynas gali būti žymimas

viršūnėje esančio miško yra baltajam „Chardonnay“ vynui skirta

nuoroda Corton-Charlemagne arba Corton blanc (itin retai).

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

52

Burgundija

„Corton-Charlemagne“ vynuogynui pavadinimas suteiktas Romos

2016 metų derliaus vyno kokybė neabejotinai triumfavo prieš

imperatoriaus Karolio Didžiojo garbei, nes kadaise būtent jam

kiekybę: dėl gamtos išdaigų stipriai sumažėjo derlingumas, bet

priklausė Kortono kalva. Pirmąsyk pavadinimas „Clos de Charlema-

skonis tapo labiau koncentruotas.

gne“ paminėtas dar 1375 metais, nors apie ant kalvos plytinčius vy-

2018 metų kovo mėnesį pavyko paragauti apie 30 baltųjų

nuogynus rašyta dar 696 m. 775 m. didžiają kalvos dalį šeimininkas

Grand Cru iš Kortono. Geriausiųjų vertinimus ir aprašymus

perdavė šv. Andošo Soljiečio abatijai. Legenda pasakoja, kad paskui

pateikiu lentelėje.

Karolis Didysis abatams liepė plotuose, kur greičiausiai nutirpsta sniegas, pasodinti ‘Pinot Noir‘ vynuogių. Tačiau po kiek laiko ketvirtoji valdovo žmona Luitgard buvo nepatenkinta raudonojo vyno lašais ant žilos vyro barzdos ir įsakė dalyje vynuogynų vynmedžius pakeisti į ‘Chardonnay‘. Taip gimė „Corton-Charlemagne“.

Beveik pusę Corton-Charlemagne apeliacijos sudaro du vynuogynai: šiauriau esantis „En Charlemagne“ ir piečiau esantis „Le Charlemagne“. Šiuose vynuogynuose dominuoja mergelio ir kalkakmenio dirvožemis, geriausiai tinkamas baltosioms vynuogių veislėms. Leidžiantis šlaitu į pietus vis daugiau dirvožemyje molio ir geležies, kuris tinkamesnis raudonosioms vynuogėms sirpti.

Kasmet pagaminama apie 300 tūkst. baltojo vyno butelių su nuoroda Corton-Charlemagne Grand Cru, t. y. beveik du trečdaliai viso baltojo Burgundijos Grand Cru vyno. Šis vynas beveik visada fermentuojamas ąžuolo statinėse ir brandinamas jose iki 18 mėn. Naujų statinių dalis svyruoja nuo 15 iki 50 proc. Vynas įprastai gali tauriai bręsti 25–30 metų.

Dėl pavasarinių šalnų 2016 metų derliaus „Corton-Charlemagne“ yra gana įvairūs: kai kurie yra itin ryškios rūgšties ir žalių obuolių bei žaliųjų citrinų žievelės aromato, kitų rūgštis daug švelnesnė, labiau juntamas vaisiškas skonis. Šalnų pakąstuose vynuogynuose uogos noko lėčiau, sukaupė daugiau rūgšties, o štai šalnų nepaliestuose plotuose uogos prisirpo labiau.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

CORTON-CHARLEMAGNE VYNUOGYNAI: Corton-Charlemagne

71,88 ha

En Charlemagne

17,26

Le Charlemagne

16,95

Les Pougets

9,82

Les Languettes

7,24

Le Corton

11,67

Les Renardes

14,35

Basses Mourottes

0,95

Hautes Mourottes

1,93

Le Rognet et Corton (dalis)

3,18

Burgundija

VYNAS

APRAŠYMAS

ĮVERTINIMAS

Domaine Comte Senard CortonCharlemagne 2016

Intensyvus liepžiedžių, medaus ir nektarinų aromatas. Kiek didesnio nei vidutinio intensyvumo rūgštis sukuria itin gerą skonio dermę. Itin ilgas vaisiškas, bet taurus poskonis.

94

Domaine Bonneau du Martray CortonCharlemagne 2016

Tyras baltažiedžių gėlių ir citrusų aromatas su lengvais vanilės ir grietinėlės tonais. Vynas dar labai jaunas, kiek uždaroko, bet labai kompleksiško aromato: baltųjų persikų, citrusų bei egzotiškų prieskonių. Itin ilgai išliekantis poskonis.

93,5

Domaine d’Ardhuy Corton-Charlemagne 2016

Gerai dera persimonų ir baltųjų persikų aromatai su brandinimo statinėje aromatais – vanilės bei egzotiškų prieskonių. Sodraus, itin ilgai išliekančio skonio.

93,5

Domaine Dubreil-Fontaine CortonCharlemagne 2016

Minerališkas baltažiedžių gėlių, žaliųjų obuolių aromatas su subtiliais liepų medaus tonais. Ilgai trunkantis subalansuotas skonis mena citrusus ir kaulavaisius.

93

Domaine Faiveley Corton-Charlemagne 2016

Akacijų žiedų, žaliųjų citrinų žievelių ir egzotiškų prieskonių aromatas. Skonis sodrus, bet elegantiškas: gaivi rūgštis sukuria gerą atsvarą vaisių ir prieskonių tonams.

93

Domaine Michel Voarick CortonCharlemagne 2016

Obelų žiedų, obuolių, karamelės, slyvaičių, citrusų aromatas. Ilgai išliekantis poskonis, geras skonio balansas, vidutinė rūgštis.

93

SCEV Chateau Corton C Corton-Charlemagne 2016

Sirpaus vaisiško abrikosų, baltųjų persikų, apelsinų žievelių ir egzotiškų prieskonių aromato. Gerai subalansuotos rūgšties. Ilgai išliekančio poskonio.

92

Domaine du Chateau de Meursault CortonVergennes Blanc 2016

Sirpaus kaulavaisių ir liepžiedžių medaus aromato. Raudonų obuolių ir sirpių kaulavaisių skonį papildo prieskonių tonai. Ilgai išliekantis poskonis.

92

Domaine Follin-Arbelet Corton-Charlemagne 2016

Vaisiškas aromatas su medaus, obuolių ir geltonųjų slyvaičių kvapais, kuriuos papildo prieskonių tonai.

Geras ilgai trunkančio skonio balansas.

92

Domaine Michel Mallard et Fils CortonCharlemagne 2016

Itin prieskoniškas aromatas su aiškiai juntama vanile. Ryškus kaulavaisių skonis ir vidutinio intensyvumo rūgštis.

92

Domaine Comte Serand Corton Blanc 2016

Sirpus vynas su ryškiu kaulavaisių aromatu ir gerai subalansuota gaivia rūgštimi.

92

Domaine Marguerite Carillon CortonCharlemagne 2016

Baltažiedžių gėlių, akacijų medaus, prieskonių ir baltųjų persikų skonis. Vidutinio intensyvumo citrusiška rūgštis.

91

Domaine Jean-Pierre Maldant CortonCharlemagne 2016

Prieskoniškas vynas su persikų ir abrikosų tonais. Dominuoja kaulavaisių ir citrusų skonis. Vidutinio intensyvumo rūgštis.

91

Domaine Poisot Pere et Fils CortonCharlemagne 2016

Vaisiškas geltonų obuolių, kaulavaisių, irisų ir prieskonių aromatas. Minerališkas skonis.

91

Domaine Bertagna Corton-Charlemagne 2016

Uždarokas gėlių, obuolių ir kaulavaisių kvapas. Itin gaivus rūgštus skonis.

91

Domaine Antonin Guyon CortonCharlemagne 2016

Aromate aiškiai juntama brandinimo ąžuolo statinėje įtaka: vanilė bei kiti prieskoniai, kaulavaisiai. Ryški citrusiška rūgštis.

91

Domaine Rapet Pere et Fils CortonCharlemagne 2016

Neintensyvus žalių obuolių ir žaliųjų citrinų žievelių aromatas. Skonis mena obuolius ir citrusus.

91

Domaine Pierre Ravaut Corton-Charlemagne 2016

Lengvas citrusų ir žaliųjų obuolių aromatas. Didesnio nei vidutinio intensyvumo rūgštis. Prieskoniškas skonis.

91

53

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

54

Burgundija

Kaip bręsta „Corton Charlemagne Grand Cru“ Arūnas Starkus Baltasis „Corton Charlemagne“ turi viską, kad patiktų jaunas: migdolų, vanilės, citrusinių, prinokusių obuolių aromatas, burnoje juntama gaiva ir subtilus ąžuolo poveikis. Tačiau šis baltasis Burgundijos Grand Cru lygio vynas ir gerai bręsta: spalva keičiasi link aukso ir gintaro, atsiranda sviesto, ananasų, medaus, liepžiedžių, kaulavaisių kompoto, cinamono ir titnago aromatas. Vėliau – odos, trumų. Skonis sodrėja, apimtis burnoje didėja, rūgštis švelnėja, tačiau jos pakanka išlaikyti stebinančiam gaivumui.

T

oks vynas tradiciškai derinamas su vėžiagyviais: omarais, krabais, langustais, krevetėmis. Tinka su kepta foie gras ir

vyno paruošė minkštakiautį krabą su bulvių ir salierų puta.

Brandos aromatai, pojūčių burnoje kismas gurmanams nere-

kietu brandintu sūriu, balta mėsa: paukštiena, veršiena. Pernai

tai yra svarbiau už bendrą vertinimą balais, nes laiko poveikio už

per „Vyno klubo“ rengiamą „Grand Cru“ vakarienę „Palangos“

jokius pinigus nenupirksi. Tačiau branda skiriasi, nelygu derliaus

viešbučio restorane prie „Jacques Prieur“ ūkyje pagaminto

metai.

2009 m. derliaus vyno „Corton Charlemagne“ buvo priderintas portugališkas aštuonkojo karpačas su shimeji grybais ir avokadų kremu, o šefas Liutauras Čeprackas „Gastronomikoje“ prie šio

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Burgundija

ŪKIS / NAMAI IR DERLIAUS METAI

DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI

ĮVERTINIMAS BALAIS

Francoise André 2011

Lazdyno riešutų, migdolų, tamsių džiovintų kriaušių su jodo natelėmis, mangų, šafrano aromatas. Burnoje gaivus ir svarus. Ilgai išliekančio poskonio. Brandos viršūnė. 2011 derliaus metai buvo sudėtingi, vynuogės sunkiai prinoko. Todėl vynas greičiau bręsta.

92

Biodinaminis gamintojas. 35 arai, apie 1750 butelių.

Sultys fermentuojamos 350 l talpos statinėse, iš kurių trečdalis kasmet atnaujinamos.

Poisot Pére et Fils 2010

Obuolių ir vanilės aromatas. Neilgai išliekantis poskonis. 2010-ieji – gaivaus, gerai prinokusių uogų vyno metai. Tačiau vynuogės, kurios turėjo nokti ilgiau (kalvos viršūnėje visada prinoksta vėliau), gavo lietaus, todėl kokybei pasiekti reikėjo rūšiuoti.

88

57 arai aukščiausioje kalno vietoje, rytinė ekspozicija.

Padaroma 2800 butelių. Spaudžiamos kekės, fermentuojama ąžuolo statinėse, iš kurių 30 proc. naujų. Brandinama 16–18 mėn.

Henri et Gilles Buisson 2008

Abrikosų, ąžuolo vanilės, saldžių prieskonių aromatas. Burnoje gaivus ir sausas su dar „neišsilydžiusiu“ ąžuolu. 2008 m. buvo sudėtingi, pagaminti labai gaivūs vynai, juose ilgiau trunka ąžuolo statinių poveikio integracija.

93

Ekologinė vyndarystė.

Michel Voarick 2008

Saldžių prieskonių, vanilės, džiovintų abrikosų, saldžių vaisių aromatas.

Truputėlį sutraukia ąžuolo taninai. 2008 m. buvo sudėtingi, pagaminti labai gaivūs vynai, juose ilgiau trunka ąžuolo statinių poveikio integracija. Ilgaamžiai vynai.

92

Louis Latour 2003

Medaus, persikų kompoto, kriaušių ledinukų aromatas. Vidutinės trukmės, taurus poskonis. 2003-ieji buvo itin karšti, vynuogėse drastiškai mažėjo rūgšties, kai kada jos greičiau džiūvo, negu noko.

Todėl aukšta vyno kokybė – vyndario meistriškumo įrodymas.

91

55

11 ha pačiame šlaito centre, pietrytinė ekspozicija.

Fermentacija ąžuolo statinėse, po to 8–10 mėn. brandinimas tik naujose savos gamybos statinėse.

www.someljemokykla.lt

Someljė ir Someljė Pro studijos Someljė studijos padės pažinti vyną, jo gamybą bei istoriją.

Someljė Pro – ne tik vyną, bet ir kavą, arbatą, aliejų, sūrį, vandenį, kokteilius, someljė darbo restorane subtilumus.

I semestro pradžia – rugsėjo 17 d.

II semestro pradžia – rugsėjo 18 d.

III semestro pradžia – rugsėjo 19 d.

Trumpi vyno kursai mėgėjams 6 paskaitų vyno kursas mėgėjams ir puikus laikas bendraminčių kompanijoje.

Kursų pradžia – spalio 15 d.

Informacija ir registracija: el. p.: egle@someljemokykla.lt tel. + 370 655 40970 VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

56

Burgundija

Subrendęs raudonasis Kortono vynas Rasa Starkuvienė

Šiandien Burgundijos vynas – madingas prekės ženklas. Jei batų ar staltiesės spalva – tai burgundiška, jei tekstūros apibūdinimas – tai kaip „Pinot Noir“ aksominiai taninai ir panašiai. Prie Burgundijos vyno persimetė ir Azijos vyno pirkliai. Ką tai reiškia, manau, visiems aišku: kainos kils, vyno bus mažiau ne tik dėl piktų klimato išdaigų, bet ir dėl to, kad norinčių atsirado daugiau.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Burgundija

A

57

nksčiau pirkdavome jauną vyną, nes jo kainos būdavo priimtinesnės nei išlaikyto, o dabar brangs ir jaunesnių

derlių vynas. Be to, dėl nenuspėjamo klimato vyno niekada nebūna per daug. Šalnos, krušos, sausra, drėgmė – viskas daro įtaką, ir ne kiekybės naudai. Bet kuriuo atveju tikrasis burgundijos mėgėjas žino geležinės valios taisyklę: pirk jauną ir laikyk, kol gali, nes su amžiumi raudonasis atsiskleidžia kaip kokios didingos pavasarinės magnolijos Eliziejaus laukuose: jų karališkas vaizdas ir subtilus aromatas prilygsta įspūdingam burgundiško vyno kvapui ir aksominio švelnumo skoniui. Bet tam reikia laiko.

Ir nemažai. Pavyzdžiui, Corton Grand Cru vyndariai, atsižvelgdami į vyną, siūlo išlaukti 10–20 metų.

Neseniai pasisekė rasti senųjų Kortono vynų ir įvertinti, kokie gi jie subrendę.

VYNAS

DEGUSTACIJŲ UŽRAŠAI

Maison Bouchard Pere et Fils Le Corton AOC 2005

Vis dar jaunas, burną užpildantis vynas. Kompleksiški našlaičių ir vyšnių aromatai persipina su prieskonių kvapais.

Daug vis dar tvirtų taninų. Trešnių ir šokolado skonis. Jau šiek tiek juntamas žemiškumas. Palikčiau rūsyje dar bent 5 metams.

Domaine Louis Latour Corton Grancey Grand Cru AOC 2005

Tai keturiuose Grand Cru vynuogynuose (Bressandes, Perrieres, Greves, Clos du Rois) išaugintų senųjų vynuogių vynas. Juntama prieskonių ir prinokusių juodų uogų kvapų puokštė su žemiškomis natomis. Taninai vis dar kanda. Jei nuspręsite mėgautis dabar, galima dekantuoti kokią valandą prieš geriant, o jei esate kantrus, siūlau palaukti porą metų.

Domaine Chevalier Corton Rognet Grand Cru AOC 2004

Našlaičių ir žemės aromatai. Prinokusi rūgštis ir prinokusios struktūros, dulkių pojūčio taninai. Ilgai išliekantis minerališkas poskonis. Juntamos mėlynos slyvos, užuodi vaikystės kaimo kiemą.

Domaine DubreuilFontaine Corton Bressandes Grand Cru AOC 2003

Vis dar intensyvi tamsaus rubino spalva. Kompleksiški vaisių ir prieskonių aromatai. Burnoje juntami šilkiniai taninai ir minkšta, prinokusi rūgštis. Vanilės ir odos poskonis.

Domaine Edmond Cornu et Fils Corton Bressandes Grand Cru AOC 2002

ĮVERTINIMAS

93

APIE DERLIAUS METUS

2005-ieji Burgundijoje laikomi geriausiu ir daugiausiai žadančiu vynmečiu nuo 1959-ųjų. Raudonieji vynai yra vadinami miegančiais milžinais.

92

90

2004-ieji nebuvo patys maloniausi raudonajam vynui. Tai baltojo vyno metai. Tik labai stropūs ir dėmesingi, kitais žodžiais tariant, tik patys geriausieji padarė subalansuotų, ilgesniam brandinimui skirtų vynų.

92

Visi prisimena karštuosius 2003 metus. Nors spauda šūkavo apie geriausius metus, bet ne visiems jie buvo tokie geri. Vynuogės kepė.

Aromatų ir skonio nokimas lenktyniavo su struktūros pasikeitimu.

Teko sunkiai padirbėti, norint subalansuoti vynuogių nokumą: derlių pradėta nuimti rugpjūtį. Sakoma, kad visa burgundija virto Žigondaso (Gigondas) vynu.

Odos ir žemės kvapų puokštę vis dar papildo prinokusių raudonų uogų natos. Švelnūs taninai, gerai subalansuota rūgštis. Poskonis su brandos niuansais: juntamos džiovintos figos ir riešutai. Puikiai tiktų prie švelniai troškintos žvėrienos.

90

2002-ieji burgundijos mėgėjams vieni geriausių. Nes vynai nėra nei per daug prinokę, nei „žali“ – tiesiog klasikinė burgundija. Pirmieji raudonųjų aromatai pradėjo skleistis tik po gerų penkerių metų. Šiandien jie jau yra atskleidę viską, ką jiems davė terroir ir vyndarys.

Domaine Rapet Corton Grand Cru AOC 2002

Kompleksiško aromato vynas su trumų ir odos natomis. Švelnūs prinokę taninai papildo skalsią rūgštį. Taip ir norisi paragauti antienos su apelsinų džemu. Pats vyno brandos pikas. Nelaikyčiau ilgiau.

91

Domaine Faiveley Corton Clos de Corton Faiveley Grand Cru Monopole 2000

Dūmiško ir slyviško aromato vynas. Sodri tekstūra ir vis dar tvirti taninai bei galinga rūgštis. Ryškus juodų uogų skonis šiek tiek primena džemą. Sausokos vasaros žemuogių poskonis. Tinka vartoti jau šiemet, geriau ilgiau nelaikyti.

94

2000-ieji nieko ypatinga nežadėjo. Sakyčiau, šių metų derlius nelabai kantriems žmonėms suteikė galimybę greičiau, nei įprasta, paragauti jau atsivėrusių vynų. Yra, žinoma, ir išimčių: kai kurie raudonieji pasirodė ištvermingesni, nei buvo numatyta.

Domaine Edmond Cornu et Fils Corton Bressandes Grand Cru AOC 1990

Intensyvus, subrendęs aromatas: juntami džiovintų vaisių, figų, šiek tiek slyvų ir dūmų kvapai. Švelnūs taninai ir prinokusi rūgštis iliustruoja brandaus „Pinot Noir“ savybes.

97

1990-ieji vieni iš sėkmingiausių vynmečių raudonajai burgundijai.

Karšta vasara prinokino vynuoges, todėl vynai kiek sodresni, nei įprasta.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

58

Jura: Vin Jeune

Kaip gimsta Jura vynas Jura – Prancūzijos šiaurrytinėje dalyje, greta Burgundijos, esantis vėsus vyno regionas, kuriame auga ‘Chardonnay‘ ir ‘Pinot Noir‘, tačiau geriausiai žinomas Vin Jaune (geltonasis vynas) – vynas, panašus į cheresą, nes brandinimo statinėse metu ant vyno paviršiaus susidaro mielių plėvelė, suteikianti vynui specifinio aromato ir ypatingo ilgaamžiškumo.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Jura: Vin Jeune

l

Vin Jaune brandinamas mažose statinaitėse iki 6 metų.

l

Raudonojo vyno fermentacijos talpos, iš kurių labai patogu pašalinti nusėdusias žieveles ir kauliukus.

l

Trys Jura dirvožemio tipai – trims vietinėms vynuogių veislėms: ‘Savagnin‘ (baltosios), ‘Trousseau‘ (raudonosios), ‘Poulsard‘ (raudonosios).

l

59

Mielių plėvelė gerai matosi.

l

Po ilgo brandinimo statinėse vynas buteliuose gali bręsti labai ilgai. Į tokius butelius patenka ne tik Vin Jaune, bet ir raudonasis vynas – visų spalvų Jura vynas stebina ilgaamžiškumu.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

60

Spalvotos lėkštės

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Spalvotos lėkštės

61

Spalvų šėlsmas mūsų lėkštėse Milda Sužiedelytė, Rūta Kalašinskaitė

Po tamsaus ir pilko periodo gamta dabinasi spalvomis. Nutarėme spalvų paieškoti ir ant mūsų stalo: pasidairyti geriausiuose šalies restoranuose, pasižiūrėti kokios spalvos ten vyrauja, kaip mėgsta šefai derinti indų spalvą ir maistą. Ar balta spalva vis dar vyrauja, ar populiaresnės yra išskirtinės, spalvotos lėkštės?

SPALVŲ ĮTAKA MUMS Žinome gausybę tyrimų ir eksperimentų, nagrinėjančių spalvų įtaką žmogui ar visam gyvajam pasauliui – augalams ir gyvūnams. Poveikis tikrai yra, spalvos mus veikia: pakelia nuotaiką, įkvepia ar net turi įtakos sveikatai. Mums visiems aktualios miegamojo ar drabužių spalvos, tačiau tikėtina, kad retas yra susimąstęs apie indų, iš kurių valgome, spalvų svarbą ar reikšmę. Štai visi mūsų kalbinti šefai sutartinai tvirtina, kad lėkštės – tiek jų spalva, tiek forma – turi labai didelę įtaką valgančiojo emocijoms. „Jeigu patiekalą gauni iš gražios lėkštės, kurioje viskas dera – ir spalva, ir maisto patiekimas, – tau nebekyla dvejonių, ir emocija yra stipri, jauti didelį pasitenkinimą. O jei gautum maistą nederančioje lėkštėje, atsirastų abejonių: gal kažko pritrūko, o gal ir nepritrūko, bet kažkas ne taip. O puikus patiekalas gražioje lėkštėje nuteiks maloniai ir drauge kils pojūtis, kad maistas skanesnis“, – sako Egidijus Lapinskas, „Dine” ir „Time” restoranų šefas.

Mokslininkai Peteris Stewartas ir Erica Goss atliko tyrimą, kuriuo nagrinėjo, kaip skiriasi pojūčiai valgant tą patį patiekalą iš skirtingų spalvų ir formų lėkščių. Jie lygino baltas ir juodas bei kvadratines ir apvalias lėkštes. Tyrimas nustatė, kad desertas, patiektas baltoje apvalioje lėkštėje, atrodė saldesnis bei intensyvesnis, be to, jis buvo vertinamas ir kaip kokybiškesnis bei malonesnis. Viena iš priežasčių, kodėl taip galėjo nutikti, yra ta, kad mes esame pripratę prie baltų lėkščių ir turime daugybę su jomis susijusių asociacijų. Balta spalva kelia grynumo, šviesumo ir švarumo asociacijas – kaip tik tokį įspūdį siekia sukelti klientui dauguma virtuvės šefų. O galbūt, anot tyrėjų, viskas yra daug paprasčiau: juk cukrus yra baltas, balta šviesa yra intensyvi, tad gal tai ir padiktuoja tokį įspūdį. Įdomu, kad indų, iš kurių valgome, spalva gali daryti įtaką ir mūsų valgymo įpročiams. Du Kornelio universiteto tyrėjai nu-

statė, kad kuo mažesnis kontrastas tarp lėkštės ir maisto spalvų, tuo daugiau esame linkę suvalgyti. Dėl spalvos panašumų mums sunku vertinti proporcijas, dydžius ir kiekius (tai yra žinoma kaip Delboeufo optinė apgaulė), tad galime paeksperimentuoti: nebijantys suvalgyti daugiau, pasirinkite panašios į maistą spalvos lėkštes, o norėdami suvalgyti mažiau, didinkite maisto ir lėkščių spalvų kontrastą.

DRĄSŪS LIETUVOS ŠEFŲ SPRENDIMAI Geriausiais pasaulyje pripažinti restoranai „Eleven Madison Park“, „Osteria Francescana“, „Celler de Can Roca“ naudoja vien baltas lėkštes, retkarčiais pasitelkdami žemiškus tonus: medžio atspalvius, šviesiai pilką, rudą.

Praverkime duris į mūsų šalies restoranus ir pasižvalgykime po jų lėkščių lentynas. Dauguma maistą taip pat siūlo baltose lėkštėse, formų, tiesa, randame ir nestandartinių: ovalių ar su netikėtais įdubimais maistui. Tačiau balta spalva ir įprasta forma vyrauja. Klasika triumfuoja? „O kas sugalvojo, kad klasika turi būti būtent tokia?“ – atremia klausimu Liutauras Čeprackas, restorano „Gastronomika“ šefas. Tad klausti, kodėl tokie drąsūs jo sprendimai – tiekti maistą žaliose, pilkose ar net juodose lėkštėse, – lyg ir nebereikia. „Pirmiausia pažiūrėkite į mano restorano „Gastronomika“ interjerą. Jis nėra baltas ar skandinaviško dizaino, kaip dauguma mūsų restoranų. Jie dažniausia balti arba, sakyčiau, bespalviai. Baltos sienos, baltos lėkštės… Mano interjeras tamsus, tad ir lėkštes pasirinkau tokių spalvų, o ne baltas“, – pasakoja L. Čeprackas. Garsaus šefo nuomone, lietuviai apskritai bijo ryškesnių spalvų, labiau linkę rinktis pastelines, ir tai matyti pirmiausia mūsų interjeruose. „Spalvotų lėkščių naudojimas nėra poza ar noras laužyti nusistovėjusias tradicijas.

Tai tiesiog mano požiūris, man taip patinka“, – į mūsų klausimą, ar tai nesąs jo protestas prieš lietuvišką pastelinių atspalvių jūrą, atsako Liutauras.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

62

Spalvotos lėkštės

Egidijus Lapinskas

Dar viename išskirtiniame Lietuvos restorane „Monai“, įsikūrusiame Klaipėdoje, maistas atkeliauja pilkose, rudose, žalsvose, mėlynose lėkštėse. Kodėl renkasi tokių spalvų lėkštes, panašiai Liutauras Čeprackas

atsakė ir šio restorano šefas Vytautas Samavičius: „Šios spalvos atitinka restorano stilistiką. Mes manome, kad turi būti harmoninga visuma, apimanti tiek restorano interjerą, tiek lėkštes.“ Šefų teiraujamės, ar jie derina lėkščių spalvas prie patiekalo.

V. Samavičius užtikrina: „Taip, kiekvienas patiekalas yra derinamas su lėkštės spalva, atsižvelgiant į sezoniškumą.“ L. Čeprackas mums atskleidžia, kad jau kurdamas meniu galvoja apie viso vakaro nuotaiką ir nori, kad lėkštės – tiek jų spalva, tiek forma, tiek kokybė – įsilietų į bendrą vakaro nuotaiką: „Noriu, kad lėkštės būtų tos sukurtos nuotaikos simbiozės dalis. Ir manau, kad žmonės, kurie ateina pas mane, patiria malonumą valgyti iš tų išskirtinių lėkščių. O maisto ir lėkštės spalvą, be abejo, apgalvojame – nededame raudono maisto į raudoną lėkštę.“

Martynas Praškevičius

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

Spalvotos lėkštės

ŽEMIŠKOS SPALVOS – POPULIARU Restoranų „Stebuklai“ ir „Džiaugsmas“ šefas Martynas Praškevičius, stebina ne tik patiekalais, bet ir lėkštėmis: maistą jis patiekia juodose, pilkose, žalsvose, rudose lėkštėse ir dubenėliuose. Tiesa, jis nustemba, kai mes pavadiname jas išskirtinėmis: „Man tai įprastos lėkštės – nei labai nutolusios nuo klasikos, nei labai įmantrios. Spalvos žemiškos, nes mano gaminamas maistas iš vietinių produktų, o lietuviškos daržovės, kaip žinote, nėra labai spalvingos. Tad pilkos, kreminės, rudos ar gelsvos spalvos produktams parinktos ir atitinkamos lėkštės – gamtos, žemiškų spalvų. Kitaip nebūtų vienovės, neskambėtų“, – dalijasi mintimis Martynas.

Natūralias, gamtoje esančias spalvas mėgsta ir „Dine“ bei „Time“ restoranų šefas. „Nesame kokie mados šaukliai, nesiekiame daryti įspūdžio spalva ar forma. Mes formą renkamės tokią, kokios reikia mūsų patiekalams“, – sako Egidijus Lapinskas. Į klausimą apie baltas lėkštes ir klasiką jis atsako, kad jam klasika labiau asocijuojasi su forma negu su spalva: „Gali būti baltos, tačiau visiškai nestandartinės formos lėkštės, tad jos tikrai negali būti laikomos klasikinėmis. Nebūtinai lėkštės forma turi šokiruoti. Gali būti patiekiama ant sudužusių lėkščių, ant fragmentų, ant medžių, molio ar akmens. Sunku jau tuo nustebinti.“ Ir reziumuoja, kad reikia pačiam gaminančiajam ir vaišinančiam svečius jausti ir klausti savęs: ar tau malonu taip patiekti maistą? Svarbu nepersistengti ir nebandyti nustebinti lėkšte, dangstant nuobodų patiekalą: „Jei lėkštė ryškesnė ir įdomesnė už patiekalą, tai truputėlį juokingai atrodo. Nes jei šefas bando sužavėti publiką gražiais indais, užuot žavėjęs savo patiekalais, tai jau kičas, – šypsosi Egidijus. – Man svarbu, kad būtų visiška sinergija, absoliuti pusiausvyra, t. y. kai patiekalas tinka lėkštei ir lėkštė tinka patiekalui.“ Su šiomis mintimis sutinka ir šefas Martynas Praškevičius: „Ieškome, derinių, kad nei lėkštė, nei patiekalas nesivaržytų. „Džiaugsme“ naudojame beveik baltas, pilkas – ramių tonų.“ Nuolat ieškantis harmonijos šefas pasakoja, kad indus derino

63

prie interjero, nes, kaip ir kolegos, norėjo bendro skambesio visame restorane – kad spalvos padėtų kurti bendrą nuotaiką.

EKSPERIMENTUOKIME SAVO MALONUMUI Po pokalbių su geriausių Lietuvoje restoranų šefais dar kartą tampa aišku – jie rūpinasi, kad malonumą mums teiktų ne vien maistas, bet ir spalvos – indų, aplinkos. Taip jie kaskart kuria mums šventę ir yra patenkinti, kai mes, tos šventės dalyviai, pastebime ir įvertiname jų kūrybą. Pasiteiraujame, ar L. Čepracko svečiai atkreipia dėmesį į išskirtinius jo restorano indus. „Žinoma, jie pastebi! Vertina ne tik spalvą, bet ir kokybę, smalsauja, kas juo pagamino.“ Ir atsisveikindamas palinki visiems ieškoti spalvų, pažaisti su jomis tiesiog... Savo malonumui.

Apie spalvų galią mūsų skonio receptoriams vienos mokslininkų nuomonės nėra. Manoma, kad rožinės ir švelniai violetinės spalvos kuria saldumo pojūtį, o geltoni ir oranžiniai atspalviai – kartumo. Kad ir kaip nenorėtume patikėti, mūsų regos pojūtis dažnai apgauna mūsų skonio pojūčius. O taip nutinka, nes mes turime lūkesčių, kaip turi atrodyti maistas. Vos tik spalva nėra tokia, kokios mes tikimės, mes manome, kad ir skonis bus kitoks.

Klaipėdos restorano šefas V. Samavičius mano, kad lėkštės spalva, nors ir nedaro įtakos patiekalo skoniui, tačiau turi labai veikia emocijas. O emocijos juk taip svarbu! Tad ir mes linkime jums drąsiau kurti spalvų derinius ant savo stalo, lankytis nebijančiuose eksperimentuoti restoranuose ir mėgautis patiriamomis emocijomis.

Keletas taisyklių, kaip nepadaryti klaidos, derinant maisto ir lėkščių spalvą. Pagrindinė lėkščių ir maisto derinimo taisyklė: reikia pasirinkti lėkštes, kurios kontrastuoja su maistu, tačiau drauge išlaiko derinį harmoningą. Pateikiame ir keletą maisto stilistų Marilindos Hodgdon ir Colino Cooke‘o siūlomų derinimo pavyzdžių (1 lentelė). Tačiau nepamirškime, kad kartais taip smagu laužyti taisykles. Juk ir šampano taurė kartais būna raudona!

1 lentelė. Maisto ir lėkščių derinimo pavyzdžiai. Parengta pagal https://www.huffingtonpost.com GERIAUSIA SPALVA

BLOGIAUSIA SPALVA

Žalias maistas (pvz., daržovės ir salotos)

Geltona.

Nors geltona ir žalia kontrastuoja, jos abi yra šiltos ir yra šalia viena kitos spalvų spektre.

Raudona.

Raudona yra kitoje spalvų spektro pusėje, ir salotose atsispindėjęs lėkštės raudonumas kaipmat naikina šviežumo pojūtį, kurio, valgydami salotas, visuomet siekiame.

Kreminės spalvos maistas (pvz., vištiena, bulvės, maistas su grietinėlės padažu)

Juoda ir ruda.

Neutralios spalvos maistas dažnai atrodo blankus, todėl kontrastą reikia kurti atsižvelgiant į spalvos tono šiltumą. Tiek kreminė, tiek ruda yra šiltos spalvos, o juoda gali būti derinama tiek su šiltais, tiek su šaltais atspalviais.

Kreminė, chaki ir gelsvai ruda.

Jokio kontrasto, todėl šios spalvos maistą darys nuobodų, nebent patiekale gausu spalvotų akcentų.

Raudonas maistas (pvz., mėsa, padažai, pomidorai)

Balta.

Raudona iš esmės yra pretenzinga spalva nes ji yra ryški ir gali būti tiek šilto atspalvio (pvz., pomidorai), tiek šalto (pvz., burokėliai). Taip pat žinoma, kad raudonas maistas žmonėms visuomet atrodo patrauklus, tad nereikia dėti papildomų pastangų stengiantis tokį maistą padaryti dar patrauklesnį.

Žalia.

Jau aptarta šių spalvų padėtis spektre. Be to, šiltai raudonai žalia suteiks nepatrauklių šaltų tonų, o prie šaltos raudonos žalia atrodys labai šilta.

Desertai

Spalvas reikia derinti prie papuošimų ar garnyrų. Šokoladinis tortas su raudona vyšnia skaniausiai atrodys ant raudonos lėkštės, o citrininis tortas su karamelės padažu ir grietinėle – ant sodriai rudos lėkštės.

Mėlyna.

Dėl šaltų tonų visuomet nemaloniai kontrastuoja su šiltais desertų atspalviais.

Literatūra: Van Ittersum, Koert, and Brian Wansink (2012). Plate Size and Color Suggestibility: The Delboeuf Illusion’s Bias on Serving and Eating Behavior. Journal of Consumer Research, 39(2), 215-228. doi: 10.1086/662615.

Stewart Peter C, and Goss Erica (2013). Plate shape and colour interact to influence taste and quality judgments. Flavor, 2:27. Doi: 10.1186/2044-7248-2-27

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

64

Ar galima kepti maistą alyvuogių aliejuje?

Galima sutarti dėl ypač tyro, nefiltruoto alyvuogių aliejaus naudos žmogaus sveikatai. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais nustatyta, jog ypač tyrame alyvuogių aliejuje gausu antioksidantų, mononesočiųjų riebalų, jo vartojimas pasižymi antibakteriniu poveikiu bei sumažina riziką susirgti širdies ligomis. Pastarųjų Amerikos diabeto asociacijos tyrimų rezultatai atskleidė, kad aukštos kokybės alyvuogių aliejaus vartojimas sumažina riziką susirgti antrojo tipo diabetu bei Alzheimerio liga, o antioksidantai, įeinantys į aliejaus sudėtį, turi priešvėžinių savybių. Nustatyta, jog ypač tyras alyvuogių aliejus turi savybių, gerinančių žmogaus smegenų veiklą. Būtent alyvuogių aliejus yra viena svarbiausių Viduržemio jūros dietos sudėtinių dalių. Asmenys, besilaikantys šios dietos, mažiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, rizika susirgti antrojo tipo diabetu sumažėja iki 40 proc. Tad kaip reikėtų teisingai vartoti šį aliejų, norint pajusti ne tik natūralų aliejaus skonį, bet ir naudą sveikatai? Pabandykime atsakyti į nemažai diskusijų keliantį klausimą: ar galima kepti maistą alyvuogių aliejuje? Išsiaiškinkime šio, itin populiaraus maisto produkto, savybes ir panaudojimo galimybes.

Kamilė Jonynaitė ir Justina Gedgaudaitė

A

lyvuogių aliejus – tai augalinės kilmės riebalai, kurie yra vieni iš svarbiausių maisto raciono aspektų. Riebalai sudaryti

iš glicerolio ir riebalų rūgščių molekulių. Aliejaus skonis, kvapas, dūmo taškas (temperatūros, kurioje riebalai ima skilti į glicerolį ir riebalų rūgštis bei susidaro melsvi dūmai) bei maistingumas priklauso nuo sudėtyje esančių riebalų rūgščių. Pastarųjų sudėtyje esančios jungtys (vienguba arba dviguba) lemia ne tik riebalų agregatinę būseną kambario temperatūroje (tai kieti ar skysti riebalai), bet ir stabilumą, gebėjimą išlaikyti savo sudėtį veikiant temperatūrai. Sočiosios, viengubomis jungtimis sujungtos riebalų rūgščių molekulės yra stabilios struktūros, net ir jas veikiant aukštesnei temperatūrai. Visgi, žmogaus organizmas geba šias riebalų rūgščių molekules skaidyti ir sintetinti. O štai dvigubas jungtis turinčios polinesočiosios riebalų rūgštys nėra sintetinamos žmogaus organizme. Dėl šios priežasties kiekvieno iš mūsų mityba turi būti nuolatos papildoma dvigubų jungčių turinčiais riebalais.

Alyvuogių aliejaus sudėtyje daugiau nei 70 proc. sudaro minėtosios nesočiosios riebalų rūgštys, kurių didžioji dalis yra mononesočiosios (turinčios tik vieną dvigubą jungtį) rūgštys.

Tai yra vienas svarbiausių aspektų, lemiančių alyvuogių aliejaus naudą mūsų organizmui ir panaudojimo galimybes, įtraukiant jį į mitybos racioną.

Tačiau ne vien nuo mononesočiųjų riebalų rūgščių priklauso, ar alyvuogių aliejus tinkamas maisto gaminimui, kepimui.

Svarbus aspektas yra laisvųjų (nesusijungusių su glicerolio molekule) riebalų rūgščių, antioksidantų, polifenolių, fosfolipidų ir kt. junginių kiekis, kuris lemia dūmo tašką (angl. smoke point).

Tai temperatūra, kurią pasiekus ar viršijus, pakinta cheminė molekulių sudėtis. Susidariusios pakitusios struktūros molekulės pasižymi toksinėmis, kancerogeninėmis savybėmis. Todėl nere-

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

65

tai sakoma, kad kepti maistą alyvuogių aliejuje yra kenksminga.

pašalinamos ne tik priemaišos, bet ir žmogaus sveikatai naudingi

Visgi alyvuogių aliejaus dūmo taškas vidutiniškai yra 210 °C.

junginiai. Nerafinuotas aliejus yra sudėtingos cheminės sudėties,

Todėl kepimas optimalioje 180 °C temperatūroje yra visiškai sau-

tačiau jo cheminė struktūra žymiai nestabilesnė.

gus. Panašiomis savybėmis pasižymi tik makadamijos riešutų ir avokadų aliejai. O štai lietuvių pamėgti rapsų, saulėgrąžų aliejai

Taigi, alyvuogių aliejus puikiai tinka tiek maisto gardinimui,

savo sudėtyje turi daugiau polinesočiųjų (turinčių daugiau nei

tiek patiekalų kepimui. Kaskart gaminant su šiuo aliejumi reiktų

vieną dvigubą jungtį) riebalų rūgščių. Tai lemia greitą aliejaus

prisiminti kelis patarimus:

oksidavimosi procesą, ypač kai jis yra apdorojamas termiškai.

Ar aliejaus žaliavos kokybė ir gaminimo būdas turi įtakos

Skonio intensyvumas. Intensyvesnio, kartesnio skonio alyvuogių aliejus naudojamas trumpam kepimui. Švelnesnio

kepimo procesui? Parduotuvėse dažniausiai sutinkamas alyvuogių

skonio alyvuogių aliejus gali būti naudojamas ilgesniam

aliejus dažniausiai yra pagamintas iš skirtingų alyvuogių rūšių

kepimo procesui. Visi alyvuogių aliejai puikiai tinka jau paruoštų

aliejų. Toks aliejus dažnai pasižymi švelnesniu skoniu ir aromatu.

patiekalų gardinimui.

Vienas pagrindinių aliejaus kokybės rodiklių – laisvųjų riebalų

Kepimo temperatūra. Negalima perkaitinti aliejaus.

rūgščių (LRR) kiekis. Jis įprastame aliejuje gali viršyti 2 g/100 ml.

Optimali jo kepimo temperatūra yra 180 °C. Tai užtikrinti galite

O štai ypač tyras alyvuogių aliejus turi ne daugiau kaip 0,8 g/100

naudodamiesi maisto gamybai skirtu termometru.

ml LRB. Taip pat didelę įtaką kokybei turi ir baltymų, antioksidantų bei vitaminų kiekis aliejuje, kuris priklauso nuo alyvuogių veislės,

Kepimo trukmė. Jeigu kepimo laikas yra ilgesnis ir (ar) aukštesnė kepimo temperatūra, rekomenduojama rinktis švelnesnio

naudojamos aliejaus gamybai. Aliejus, pasižymintis intensyviu

skonio nerafinuotą aliejų.

skoniu ir aromatu, dažniausiai turės daugiau aromatinių junginių

Gaminamo patiekalo ingredientai. Atkreipkite dėmesį į

bei stipriau karstelės. Tai sumažina ne tik dūmo tašką, tačiau taip

gaminamo patiekalo ingredientus. Kuo maistas lengvesnis, tuo

pat gali pakeisti ir gaminamo maisto skonio savybes. Rafinuotas,

aliejus gali būti intensyvesnis.

nuo priemaišų ir laisvųjų riebalų rūgščių išvalytas alyvuogių

Vadovaudamiesi šiais patarimais, ne tik išsaugosite žmogaus

aliejus pasižymi aukštesniu nei nerafinuoto aliejaus dūmo

sveikatai naudingas alyvuogių aliejaus savybes, bet ir pagardin-

tašku. Tačiau reikia nepamiršti, jog aliejaus valymo metu yra

site maistą, neprarasdami dalies jo skonio.

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

66

LSA Lietuviško vyno čempionatas

Lietuvos someljė asociacija 2018 m. Lietuviško vyno čempionato nugalėtojai

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

LSA Lietuviško vyno čempionatas

67

GERIAUSI SAVO KATEGORIJOS LIETUVIŠKI VYNAI IR MIDŪS

Vynas

Kategorija

Saldumas

Apdovanotas kategorijoje

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2015

Vynuogių vynas

Sausas

Geriausias vynuogių vynas

Pabariukų čiobrelių midus 2017

Midus

Saldus

Geriausias midus

Kuldaubės aviečių vynas 2017

Aviečių ir kitų uogų vynas

Sausas

Geriausias sausas vynas

Obuolių ir spanguolių vynas „Vynužis“ 2017

Vaisių ir uogų vynas

Sausas

Geriausias sausas vynas

Obuolių ledo vynas „Roksala“ 2017

Obuolių vynas

Saldus

Geriausias saldus obuolių vynas.

Geriausias saldus vynas

Ernesto Aušvico juodųjų serbentų vynas 2017

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau saldus

Geriausias juodųjų serbentų vynas.

Geriausias pusiau sausas, pusiau saldus vynas

Adomo Minevičiaus žalieji agrastai „Rasos lašai“ 2017

Agrastų vynas

Saldus

Geriausias agrastų vynas

Modesto Česnausko „Dvi draugės“ 2017

Aviečių ir kitų uogų vynas

Pusiau saldus

Geriausias Aviečių ir kitų uogų vynas

Stonvyna „Vasaros dvelksmas“ 2017

Aviečių vynas

Saldus

Geriausias aviečių vynas

Desertinis braškių vynas „Voruta“2017

Braškių vynas

Saldus

Geriausias braškių vynas

Memel Wine „Svarainių vynas“ 2017

Vaisių ir uogų vynas

Saldus

Geriausias vaisių ir uogų vynas

Gintaro Pekūno obuolių vynas 2017

Obuolių vynas

Sausas

Geriausias sausas obuolių vynas

„Akrato vynas“ vynas „Duonelė“ 2017

Pienių vynas

Pusiau saldus

Geriausias pienių vynas

Le Melkou Rabarbarai 2017

Rabarbarų vynas

Sausas

Geriausias rabararų vynas

Riešės krašto vyšnių vynas 2017

Vyšnių vynas

Pusiau saldus

Geriausias vyšnių vynas

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

68

LSA Lietuviško vyno čempionatas

LIETUVIŠKAS VYNAS IR MIDUS, SIDABRO IR BRONZOS MEDALIŲ LAIMĖTOJAI (PAGAL KATEGORIJAS)

Vynas

Kategorija

Saldumas

Medalis

Apdovanotas kategorijoje

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2015

Vynuogių vynas

Sausas

Sidabras

Geriausias vynuogių vynas

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2016

Vynuogių vynas

Sausas

Bronza

Ernesto Aušvico „Solaris“ 2017

Vynuogių vynas

Sausas

Bronza

Riešės krašto vynas „Solaris“ 2016

Vynuogių vynas

Sausas

Bronza

Adomo Minevičiaus žalieji agrastai „Rasos lašai“ 2017

Agrastų vynas

Saldus

Bronza

Geriausias agrastų vynas

Kuldaubės aviečių vynas 2017

Aviečių ir kitų uogų vynas

Sausas

Bronza

Geriausias sausas vynas

Vyndarių Marcinkevičių sodybos „Aviečių su imbieru“ 2017

Aviečių ir kitų uogų vynas

Saldus

Bronza

Vytauto Kanapkos „Nostalgija“ 2017

Aviečių ir kitų uogų vynas

Pusiau saldus

Bronza

Modesto Česnausko „Dvi draugės“ 2017

Aviečių ir kitų uogų vynas

Pusiau saldus

Bronza

Geriausias aviečių ir kitų uogų vynas

Stonvyna „Vasaros dvelksmas“ 2017

Aviečių vynas

Saldus

Bronza

Geriausias aviečių vynas

Vido Skrinsko aviečių vynas „Medeina“ 2017

Aviečių vynas

Pusiau sausas

Bronza

Desertinis braškių vynas „Voruta“ 2017

Braškių vynas

Saldus

Sidabras

Geriausias braškių vynas

Adomo Minevičiaus braškių vynas „Vaikystė“ 2017

Braškių vynas

Saldus

Bronza

Pabariukų vyno namų braškių vynas 2017

Braškių vynas

Pusiau sausas

Bronza

Le Melkou 50/50 2017

Juodųjų ir raudonųjų serbentų vynas

Pusiau sausas

Bronza

Ernesto Aušvico juodųjų serbentų vynas 2017

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau saldus

Sidabras

Geriausias juodųjų serbentų vynas. Geriausias pusiau sausas, pusiau saldus vynas

Kuldaubės juodųjų serbentų vynas 2017

Juodųjų serbentų vynas

Sausas

Bronza

Juodųjų serbentų vynas „Roksala“ 2017

Juodųjų serbentų vynas

Sausas

Bronza

Adomo Minevičiaus vynas „Juodoji naktis“ 2017

Juodųjų serbentų vynas

Saldus

Bronza

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

LSA Lietuviško vyno čempionatas

Vynas

Kategorija

Saldumas

Medalis

Apdovanotas kategorijoje

Vyndarių Marcinkevičių sodybos Joudūju ašuokliu vyns brondins so ōnžoulu 2017

Juodųjų serbentų vynas

Saldus

Bronza

„Vynu“ juodųjų serbentų vynas 2017

Juodųjų serbentų vynas

Saldus

Bronza

Modesto Česnausko „Sacharos dvelksmas“ 2017

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau sausas

Bronza

Gintaro Pekūno juodųjų serbentų vynas 2017

Juodųjų serbentų vynas

Pusiau saldus

Bronza

Obuolių ledo vynas „Roksala“ 2017

Obuolių vynas

Saldus

Sidabras

Geriausias saldus obuolių vynas. Geriausias saldus vynas

Gintaro Pekūno obuolių vynas 2017

Obuolių vynas

Sausas

Bronza

Geriausias sausas obuolių vynas

„Akrato vynas“ vynas „Tomo Antaninukas“ 2017

Obuolių vynas

Saldus

Bronza

Pabariukų ledo vynas 2017

Obuolių vynas

Saldus

Bronza

„Akrato vynas“ vynas „Uošvynukas“ 2017

Obuolių vynas

Pusiau saldus

Bronza

Obuolių vynas „Roksala“ 2017

Obuolių vynas

Pusiau saldus

Bronza

Le Melkou Rabarbarai 2017

Rabarbarų vynas

Sausas

Bronza

Geriausias rabararų vynas

Gintaro Pekūno rabarbarų vynas 2017

Rabarbarų vynas

Pusiau sausas

Bronza

Obuolių ir spanguolių vynas „Vynužis“ 2017

Vaisių ir uogų vynas

Sausas

Bronza

Geriausias sausas vynas

Memel Wine „Svarainių vynas“ 2017

Vaisių ir uogų vynas

Saldus

Bronza

Geriausias vaisių ir uogų vynas

Indučių kriaušių ledo vynas 2017

Vaisių ir uogų vynas

Saldus

Bronza

Kuldaubės braškių vynas 2017

Vaisių ir uogų vynas

pusiau saldus

bronza

Indučių baltasis vaisių ir uogų vynas 2017

Vaisių ir uogų vynas

pusiau saldus

bronza

Riešės krašto vyšnių vynas 2017

Vyšnių vynas

pusiau saldus

bronza

Geriausias vyšnių vynas

Pabariukų čiobrelių midus 2017

Midus

saldus

bronza

Geriausias midus

Pabariukų midus „Ąžuolas“ 2017

Midus

saldus

bronza

69

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

70

autoriai

Žurnalo autoriai

Rūta Kalašinskaitė

Kamilė Jonynaitė

Petras Jarašūnas

Milda Sužiedelytė

Wojciech Bosak

Justina Gedgaudaitė

Dariuš Miler

Rasa Starkus

Arūnas Starkus

Miglė Pundinienė

TESTAS: Vynas ir sveikata Teisingi atsakymai: 1d, 2a, 3c, 4b, 5c, 6c, 7d, 8c, 9b

VYNO ŽURNALAS – 2018 – GEGUŽĖ

2018 NR. 34 geguže'

VYNO IR KITŲ GĖRIMŲ MĖGĖJAMS BEI PROFESIONALAMS w w w.v ynozurnalas.lt N r. 34. Leidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus išleistas 2018 m. gruodžio mėn.

K asdien apie v yną sk ait yk ite w w w.v ynozurnalas.lt El. paštas : info@v ynozurnalas.lt Adresas: Stumbrų g. 15 Vilnius, LT-08101

V Y R . R E D A K TO R I U S Arūnas Star k us tel. nr. 8 698 34 297 starkus@v ynozurnalas.lt D I Z A I N A S I R M A K E TA S Tadas Š aučiulis F OTO G R A F I J O S I R Ž Ė M Ė L A P I A I Justina G edgaudaitė, Arūnas Star k us, Vygantas Star k us, Wine in M oderation, M iglė Pundinienė, Dar iuš M iler, Andr zej Woynar, Wojciech B osak , M ar t yna Jovaišaitė Paukštė, Baltic Wine Lists Awards, S arah Heller

K A L B O S R E D A K TO R Ė , V E R T Ė J A Asta Žūk aitė asta@v ynozurnalas.lt AU TO R I A I K amilė Jonynaitė, Justina G edgaudaitė, Petras Jarašūnas, Rūta K alašinsk aitė, Dar iuš M iler, R asa Star k us, Arūnas Star k us, M iglė Pundinienė, Jurgis Šlioger is, Wojciech B osak VIRŠELIS Tadas Š aučiulis LEIDĖJAS UAB „Naminė pelėda“ ISSN 1822-2153 P L AT I N I M A S I R R E K L A M A El. paštas: info@v ynozurnalas.lt, tel. nr. (8 5) 215 94 39 S PAU D A AB „Spauda“ TIRAŽAS 2 500 egz.

R edakcija už rek lamos tur inį neatsako.

Perspausdinti k ur į nors straipsnį, paveikslą ar nuotrauk ą galima tik gavus rašytinį redakcijos sutik imą.