MARIJAMPOLĖS
BALSAS
Mieli
SEIMO NARIO ANDRIAUS VYŠNIAUSKO
ATASKAITA 2021 VASARA - RUDUO
2022 M.
šie metai mums visiems buvo nelengvi. Susidūrėme su išskirtiniais valstybiniais iššūkiais, o daugelis šeimų buvo paliestos jau antrus metus trunkančios pandemijos. Nepaisant negandų ir sunkumų kviečiame stabtelti akimirkai, pasinerti į magišką Kūčių nakties tylą ir rimtį, o Šventų Kalėdų rytą pasitikti šalia savo artimųjų, dalinantis jaukumu ir šiluma.
VALSTYBĖS BIUDŽETAS
Tad Jums ir Jūsų šeimoms linkime gražių, sveikų bei palaimingų Šventų Kalėdų ir gerų Naujųjų metų!
Nuoširdžiai Jūsų, Seimo narys ANDRIUS VYŠNIAUSKAS su komanda
Daugiau nei
4,4
Daugiau nei
MLN. EURŲ
augs biudžeto dalis marijampoliečiams
skiriama Marijampolės gatvių ir kelių tvarkymui
30%
A. Vyšniauskas:
Seimo narys Andrius Vyšniauskas
Kalbamės su marijampoliečiu Seimo nariu Andriumi Vyšniausku apie nuveiktus darbus, šalies aktualijas ir planus 2022-iesiems. – Praėjo metai nuo Seimo rinkimų, naujos valdančiosios daugumos ir Vyriausybės suformavimo. Kaip šiuos metus apibūdintumėte? Kokie jie buvo? – Šie metai buvo pilni iššūkių, bet taip pat ir gausūs pergalių. Pandemijoje gyvename jau antrus metus, tačiau jau turime skiepus ir neblogą skiepijimo rezultatą. Daug dirbame, kad šis rezultatas ir toliau gerėtų, o užsikrėtimų skaičiai tarp neskiepytų asmenų neviršytų ligoninių užsipildymo galimybių. Sulaukėme nemalonios staigmenos iš Baltarusijos diktatoriaus, tačiau ryžtingais veiksmais sugebėjome sustabdyti jo vykdomą hibridinę ataką ir nelegalių migrantų srautą. Taip pat pasienyje pradėtas statyti fizinis barjeras, kurio dalis jau stovi, ir jis, neabejoju, bus pabaigtas per rekordiškai trumpą laiką – metus. Tai bus ilgalaikė priemonė mūsų sienų apsaugai. Tikiu, kad iš šios sudėtingos situacijos pasienyje šalis išeis gerokai sustiprėjusi. Visgi svarbiausias tikslas, kurio šiais metais pavyko pasiekti, – tai stabilizuoti šalies ekonomiką ir parengti labai gerą bei subalansuotą kitų metų biudžetą. Tai laikyčiau bene svarbiausiais pasiekimais, dėl kurių daug dirba Vyriausybė, ir mūsų dauguma Seime.
– Gal galite plačiau papasakoti apie 2022 m. biudžetą? Ko jame laukti? Kokia pagrindinė jo idėja ir kuo jis toks geras? – Sparčiau didindami pensijas ir algas, grąžiname skolą tiems, kuriems buvo sunkiausia – tai pagrindinė šio biudžeto idėja ir siekis. Nors pastarasis dešimtmetis Lietuvai buvo be galo sėkmingas ir matėme labai spartų ekonomikos augimą, tačiau to augimo vaisiai mūsų žmones pasiekdavo dažnai labai kukliai. Žmonės nori ne tik spartesnio bendrosios ekonomikos augimo, bet ir labiau jaučiamo savo šeimos gerovės ūgtelėjimo. Tai ypač aktualu pandemijos laiku, nes dvejus metus didelė dalis visuomenės gyvena labai įtemptoje psichologinėje ir socialinėje situacijoje. Jaučiame pareigą padėti visiems iš dabarties vargų išeiti kaip galima greičiau ir užtikrinčiau. Kalbu apie senjorus, viešojo sektoriaus darbuotojus ir mažiausias pajamas turinčius asmenis. Pensijos šiais metais augs sparčiau nei anksčiau – senatvės pensija vidutiniškai augs 50 eurų. Šį kartą mažiausios pensijos taip pat augs kiek greičiau nei anksčiau, nes siekiame mažinti asmenų, kurie yra skurdo rizikos zonoje, skaičių, o tarp jų daugiausiai yra mažiausias pensijas gaunančių asmenų. Taip pat pilnu pajėgumu nuo sausio įjungiamas vienišo asmens pensijų mechanizmas. Ši papildoma vienišo asmens pensija sieks 32 eurus ir pasieks net 400 000 žmonių. Taip pat matome per daugelį metų susikaupusias viešojo sektoriaus problemas. Akivaizdu, kad viešajam sektoriui – gydytojams, mokytojams, pareigūnams, tarnautojams ir kitiems – teko nepropocingai didelė pandemijos ir kitų krizinių situacijų valdymo našta, todėl jiems turi būti teisingai atlyginta. Pareigūnams ir mokytojams algos vidutiniškai augs net iki 100 eurų. Medikams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui algos vidutiniškai didės 55-90 eurų. Valstybės tarnautojams algos augs 30-80 eurų. Jaučiame įsipareigojimą viešojo sektoriaus darbuotojams, todėl norime šių sektorių reformas pradėti nuo spartesnio darbo užmokesčio augimo. Tą ir darome. Taip pat augs ir mažiausias pajamas gaunančių asmenų pajamos, nes minimali alga didės beveik 14 proc. – 88 eurais – ir sieks 730 eurų. Tai rekordinis minimalios algos augimas, kuris pirmiausiai siejamas su sparčiai augančia ekonomika ir mūsų partijos tvirtu įsitikinimu, kad minimalios algos augimas negali būti dirbtinai stabdomas, nors tai siūlo kai kurios kitos politinės jėgos ir verslo asociacijos. Minimalią algą dažniausiai gauna aptarnavimo sektoriuje dirbantys žmonės, pavyzdžiui, Tęsinys kitame puslapyje
daugiau nei anksčiau
Vienišo asmens pensija sieks
32
EURUS
Vidutiniškai
400 000
50
žmonių
augs senatvės pensija
Vidutiniškai net iki
Vidutiniškai
ir pasieks net
100
EURŲ
SPARČIAU DIDINDAMI PENSIJAS IR ALGAS, GRĄŽINAME SKOLĄ TIEMS, KURIEMS BUVO SUNKIAUSIA
2,7
MLN. EURŲ
augs algos pareigūnams ir mokytojams
30-80 EURŲ
augs algos valstybės tarnautojams
EURŲ
55-90 EURŲ
augs algos medikams, slaugytojams ir kitam medicinos personalui
Minimali alga augs rekordiškai – beveik 14% – eurais ir sieks
88
730
EURŲ
marijampoliečiai,
Tikime ir viliamės, kad kiti metai suteiks daugiau galimybių ir šviesaus augimo ir mūsų valstybei, ir kiekvienai Lietuvos šeimai bei atneš daugiau gerovės vaisių į kiekvieno kraitį.
A. Vyšniauskas:
MES SUPRANTAME REGIONŲ AUGIMO SVARBĄ IR SIEKIAME, KAD ŠALIES EKONOMIKOS AUGIMO VAISIAI VISUS PASIEKTŲ KAIP GALIMA TOLYGIAU Tęsinys iš 1 psl.
kasininkai prekybos centruose, o šiam sektoriui per pandemiją vėlgi teko didelė atsakomybė. Todėl pagal ekonomikos augimą pamatuotas minimalios algos ūgtelėjimas irgi yra svarbus įgyvendinant tą idėją, kurią išsakiau: grąžinti skolą tiems, kuriems šis laikas buvo sunkiausias. Noriu pabrėžti, kad visas šis augimas vyksta labai atsakingai, nes neauga biudžeto deficitas. Priešingai, jis kaip tik mažėja ir pamažu artėjame prie tokio balanso, kuris numatytas fiskalinės drausmės įstatymuose. Todėl tai yra tvarus ir pamatuotas augimas, pagal valstybės galimybes. Pristatydama šį biudžetą, Ingrida Šimonytė sakė, kad tokio gero biudžeto dar nėra mačiusi. Turint omenyje Premjerės patirtį biudžeto reikaluose, nedrįstu prieštarauti jos pozicijai. – Bet ar nebus taip, kad visas šis biudžeto augimas vyks regionų sąskaita? Gana dažnai girdime nusiskundimus iš merų, kad neįsiklausoma į jų prašymus, o Seimo vienmandatininkai registruoja daug visokių pasiūlymų dėl kelių ar mokyklų stogų renovacijos. Galbūt jų prioritetai turėtų būti svarbesni? Beje, kodėl jūs neteikiate tokių dosnių pasiūlymų biudžetui? – Savivalda tikrai neturėtų skųstis šiuo biudžetu. Savivaldybių finansavimas auga net 514 milijonų eurų. Tai yra rekordinis savivaldybių pajamų augimas, į kurį dar neįskaičiuotos įvarios papildomos lėšos keliams ir kitiems projektams. Todėl savivaldybės turėtų ne skųstis, o kaip tik palaikyti Vyriausybę ir galvoti, kaip tas papildomas lėšas teisingai, skaidriai panaudoti. Netikiu skambių pasiūlymų Seimo salėje žanru. Kartais mane tiesiog pribloškia kolegų godumas, kai bandoma per šalies biudžetą, visų mokesčių mokėtojų lėšomis prasimušti kokio nors savo projekto finansavimą. Labai dažnai tai būna neskaidrūs projektai, kurie nors skamba gražiai, tačiau žmonėms neduoda jokios apčiuopiamos naudos.
Taip pat keičiame savivaldybių gatvių ir kelių finansavimo modelį. Jo dėka savivaldą pasieks 30 proc. didesnis finansavimas. Marijampolei tai reiškia 2,7 mln. eurų (arba 642 tūkst. eurų augimą), skirtų gatvių ir kelių tvarkymui. Tikiuosi, kad šias lėšas mūsų taryba paskirstys sąžiningai ir taip pat asižvelgs į bendruomenių prašymus. Jei ne, tikiuosi, kad padirbės opozicija. Galiausiai, su komanda daug dirbame, kad pajudėtų ne vienas Marijampolei svarbus projektas. Paminėsiu tik keletą, kurie man atrodo svarbiausi:
priimtas sprendimas, kad Marijampolės ligoninės dalininku taps valstybė (jai atstovaus Sveikatos apsaugos ministerija), ir tai reiškia, kad ligoninę pasieks papildomos valstybės investicijos, bus suteikta daugiau kompetencijų ir patirties, atsivers galimybės vystyti naujas paslaugas; Marijampolės dramos teatrą pagaliau pasieks 1,2 mln. eurų valstybės investicija, nors dėl vėluojančių savivaldos sprendimų ir įsisenėjusių ginčų su bendruomene, kurių galėjo nebūti, buvo kilusi grėsmė, kad šios lėšos liks nepanaudotos. Teko daug kalbėtis su Kultūros ministerija ir įtikinėti, kad Marijampolė sugebės projektą įgyvendinti; prasideda didžiuliai „Via Baltica“ rekonstrukcijos darbai. Statybos ruože ties Marijampole jie prasidės 2023 m., o šiais metais su komanda daug dirbome, kad būtų užtikrinti patogūs ir saugūs įvažiavimai į Marijampolę. Todėl turėsime labai šaunius, naujus viadukus.
Laikausi pozicijos, kad biudžetas yra bendras visų mūsų dokumentas, o finansavimas konkretiems projektams turi ateiti ne todėl, kad kažkas kažko nori, o todėl, kad tie poreikiai yra pagrindžiami kaštų ir naudos analize, ekonominiais, o ne politiniais argumentais. Būtent taip dirbdamas aš ir stengiuosi padėti mūsų savivaldai. Labai dažnai įvairių objektų ar projektų finansinės problemos atsiranda todėl, kad savivalda nebendrauja su centrine valdžia, nebando argumentuoti ar informuoti apie esančias bėdas. Čia matau savo, kaip tarpininko tarp savivaldos ir centrinės valdžios, darbą. Nematau prasmės populizmui Seimo salėje, kai geras savivaldos idėjas visados galima argumentuotai apginti kituose, vyriausybiniuose formatuose. Tą ir darau.
Visi šie darbai rodo, kad mūsų Vyriausybei regionai labai rūpi. Mes suprantame regionų augimo svarbą ir siekiame, kad šalies ekonomikos augimo vaisiai visus pasiektų kaip galima tolygiau. Džiaugiuosi, kad ir Marijampolei yra skiriamas didelis dėmesys. Galų gale juk tą ir įrodo net 6 ministrų vizitai šią vasarą ir visi tie darbai, kuriuos jau pavyko padaryti. – Paskutinis klausimas. Kaip sekasi bendrauti su apygardos – Marijampolės – žmonėmis? Vienas iš jūsų konkurentų vasarą pratrūko priekaištais, kad per mažai dėmesio skiriate buvimui Marijampolės biure, o per daug laiko būnate Seime?
– O koks bus Marijampolės finansavimas? – Labai neblogas. Marijampolės biudžeto savarankiškoji, o todėl ir laisviau panaudojama, dalis augs daugiau nei 4,4 milijonais eurų. Jei atvirai, tai nepamenu tokio mūsų savivaldybės pajamų šuolio, todėl labai viliuosi, kad savivaldybė jas skaidriai panaudos ir atsižvelgs į gausius bendruomenių prašymus.
Dideli pasiekimai: Marijampolėje planuojama „Rail Baltica 2“ prekybinė stotis ir kariuomenės depas. Mūsų mieste ketina stoti regioniniai keleiviniai traukiniai, kuriais galėsime pasiekti visą Europą.
Šiais metais su komanda daug dirbome, kad būtų užtikrinti patogūs ir saugūs įvažiavimai į Marijampolę. Todėl turėsime labai šaunius, naujus viadukus.
– Būtent todėl, kad dirbu, matyt, neturiu ir laiko operatyviai reaguoti į konkurentų nusišnekėjimus (juokiasi). Mano savaitė atrodo gana paprastai. Marijampolėje gyventojus priimu kiekvieną pirmadienį. Tarp gyventojų priėmimų dar turiu apsilankymus įvairiose įstaigose ar kokį nors susitikimą su savivaldybės vadovais bei tarybos nariais. Antradieniais ir ketvirtadieniais vyksta Seimo posėdžiai. Jaučiu pareigą juose dalyvauti, o ne užsidarius biure sėdėti ir posėdžius praleidinėti.
– Metų antroje pusėje jūsų kvietimu Marijampolėje ne kartą lankėsi Susisiekimo ministerijos delegacijos. Gal galite papasakoti, kas vyksta? – Su susisiekimo ministerija turime labai gerą ryšį, todėl lengva spręsti Marijampolei aktualias problemas. Noriu, kad šiaurinėje miesto dalyje, kur susikirs „Via Baltica“, „Rail Baltica“ ir laisvoji ekonominė zona, atsirastų gyventojams ir verslui patogūs susisiekimo sprendiniai. Šiame darbe ryšys su ministerija yra labai svarbus, nes ji priima sprendimus ir skiria lėšas.
Priimtas sprendimas, kad Marijampolės ligoninės dalinininku taps valstybė, ir tai reiškia, kad ligoninę pasieks papildomos valstybės investicijos, bus suteikta daugiau kompetencijų ir patirties, atsivers galimybės vystyti naujas paslaugas.
Vystant „Rail Baltica 2“ greitųjų traukinių vėžės projektą, priimti sprendimai, kad geležinkelio bėgiai neis per Marijampolės miestą, o bus nutiestas ilgai lauktas aplinkkelis. Jis eis greta LEZ teritorijos, kur planuojama „Rail Baltica 2“ prekybinė stotis ir kariuomenės depas. Marijampolėje taip pat ketina stoti regioniniai keleiviniai traukiniai, kuriais galėsime pasiekti visą Europą. Tai yra daugiau, nei galėjome tikėtis prasidedant „Rail Baltica 2“ projektui, žymiai daugiau, nei buvo suplanuota buvusios valdžios užrašuose. Manau, kad šie ministerijos sprendimai yra didžiulio Marijampolės ekonomikos potencialo įvertinimas, todėl dėl to verta stengtis. Naujos, modernios geležinkelio vėžės statybos darbai prasidės 2023-2024 m., o 2026 m. jau matysime aplinkkeliu skriejančius greituosius traukinius iš visos Europos. Šalia minėtų sprendinių pavyko iškovoti, kad į ministerijos planus būtų įtraukti patogių viadukų per naująją ir senąją geležinkelio vėžes projektai. Jie bus tinkami ir sunkiajam transportui. Taigi, turėsime unikalų transporto mazgą, kuris suteiks mūsų miesto ekonomikai didžiulį postūmį.
Mano darbo diena prasideda 8 valandą ryte ir baigiasi 8 vakare, todėl kai planuojame susitikimus ar gyventojų priėmimus, juos planuojame labai intensyviai, kad nebūtų gaištamas laikas, o iš kiekvienos susitikimo išeitumėme su labai konkrečiais namų darbais.
Dirbti reikia rimtai, tą ir stengiuosi daryti. Juo labiau, kad esu frakcijos seniūnės pavaduotojas, todėl privalau įsigilinti į daugelį įstatymų, derinti pozicijas su ministrais, sužiūrėti procedūras balsavimų metu. Trečiadieniais turime komitetų posėdžius, bet labai dažnai, kadangi posėdžiai vis dar vyksta nuotoliniu būdu, po pietų būnu Marijampolėje ir stengiuosi turėti bent vieną susitikimą su kuria nors savivaldybės įstaiga arba pasitarimus su komanda dėl to, kaip sekasi spręsti priėmimuose apsilankiusių marijampoliečių problemas. Penktadieniais taip pat turiu vieną komiteto posėdį ir darbo grupę, kuriai vadovauju, tačiau dažniausiai vis vien būnu Marijampolėje, nes penktadieniais vyksta daug įvairių renginių, kuriuose jaučiu pareigą dalyvauti. Tomis savaitėmis, kai nėra Seimo posėdžių, su komanda turime daugiau pasitarimų dėl rengiamų įstatymų projektų, taip pat šį laiką išnaudoju susitikimams ministerijose, nes norint pasiekti rezultatų reikia aktyviai dirbti ne sėdint prie biuro stalo, o
susitinkant su sprendimus priimančiais žmonėmis ministerijose ir kitose įstaigose. Galiausiai, manau, jog kiekvieno žmogaus darbą geriausiai apibūdina rezultatai, o ne tai, kiek laiko praleidi sėdėdamas biure už patogaus stalo ir gurkšnodamas kavą. Mano darbo diena prasideda 8 valandą ryte ir baigiasi 8 vakare, todėl kai planuojame susitikimus ar gyventojų priėmimus, juos planuojame labai intensyviai, kad nebūtų gaištamas laikas, o iš kiekvieno susitikimo išeitumėme su labai konkrečiais namų darbais.
IŠSKIRTINIS VYRIAUSYBĖS DĖMESYS MARIJAMPOLEI A. Vyšniausko kvietimu – 6 ministrų vizitai Marijampolėje
Jeigu turite kokių nors bėdų, klausimų ar iniciatyvų, kviečiu užeiti į mūsų komandos biurą J. Basanavičiaus aikštėje 16. Esate laukiami. – Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Vykintas Vaitkevičius
NUOLATINIUOSE SUSITIKIMUOSE SU GYVENTOJAIS IR BENDRUOMENĖMIS
Susisiekimo ministerijos komanda Marijampolės LEZ teritorijoje su vietos verslo atstovais aptarė „Rail Baltica 2“ ir „Via Baltica“ statybų planus
Kartu su bendruom ene Baltijos kelio dienos renginyje Vy tauto Didžiojo park e Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė lankėsi įmonėje „Dovista“ ir bendravo su vietos verslu
re priimant Įprastas pirmadienis biu gyventojus
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau 2 kartus lankė Marijampolės savivaldybės ūkininkus. Nuotraukoje – Bekampių šeimos ūkyje
Darbinis vizitas UAB „Sūduvos vandenys“
s Gedulo ir vilties dieno
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vizitas Marijampolėje
minėjime
ame pieno liame ir moderni Su komanda dide ndrovėje o žemės ūkio be ūkyje – Padovini
Sveikinimas M arijampolės Pe tro Kriaučiūno viešosios bibl iotekos 100-m ečio minėjime
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė lankėsi Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijoje
Su Aplinkos apsaugos ministru Simonu Gentvilu prie visai neseniai renovuoto Marijampolės daugiabučio
MANO KOMANDA
VAIDA
TOMAS
VYTENIS
PAULIUS
IRENA
PITUŠKIENĖ
LESETA
SKROBLAS
LABANAUSKAS
MAKACKIENĖ
Patarėja, biuro vadovė
Visuomeninių konsultantų grupės vadovas
Patarėjas
Patarėjas
Patarėja
Tomas Leseta:
KOMANDOJE ESU „ŽMOGUS ANT ŽEMĖS“, KURIO DARBAS – PALAIKYTI RYŠIUS SU BENDRUOMENĖMIS menėmis. Seimo narys nėra super herojus, kuris turi laiko ir posėdžiams, ir įstatymų projektų rengimui, ir darbui komitetuose, ir vykimui į komandiruotes, tai daug laiko ir energijos reikalaujančios pareigos, kuriose vienas daug nenuveiksi. Tam yra gerai veikianti komanda, kuri leidžia Seimo nariui dirbti savo darbą efektyviai. Vieni dirba biure, o aš esu „žmogus ant žemės“ – pats važiuoju susitikti su bendruomenėmis, į reikalingas įstaigas, išsiaiškinu susidariusios situacijos esmę, vėliau su komanda ir Seimo nariu aptariame situacijos perspektyvas ir reikalingus atlikti veiksmus. Mano sritis – infrastruktūra, jos plėtra, su infrastruktūros trūkumu susijusios Marijampolės gyventojų problemos.
Visuomeninių konsultantų grupės vadovas Tomas Leseta
– Kodėl pasirinkote šią sritį?
Kalbamės su Seimo nario Andriaus Vyšniausko visuomeninių konsultantų grupės vadovu, seniūnaičiu ir aktyviu marijampoliečiu Tomu Leseta. – Seimo nario Andriaus Vyšniausko biure dirba nemaža komanda, o ką veikiate Seimo nario biure jūs? – Mano darbas – konkrečių situacijų vertinimas, informacijos surinkimas, susitikimai su ekspertais, bendruo-
– Na, taip gavosi natūraliai, mėgstu vaikščioti, fotografuoti, einu seniūnaičio pareigas, kurių esmė – pastebėti trūkumus seniūnaitijos teritorijoje ir padėti seniūnei jas šalinti. Tenka nuolat betarpiškai bendrauti su žmonėmis, išklausyti, kas jų netenkina, kur ir kaip galima tvarkytis geriau. Gyvenime ir sprendimuose esu racionalus, logiškas, domiuosi mokslo laimėjimais, daug keliauju po Lietuvą, matau skirtumus, kas pasiteisina, kas ne. Matyt, šios aplinkybės ir lėmė pasirinkimą. – Jeigu dirbate su bendruomenėmis, tai natūralu, kad turite gerą supratimą, kokias ūkines problemas žmonės
kelia. O gal turite ir pasiūlymų, kaip geriau tvarkyti miesto infrastruktūrą? – Pastebiu, kad po truputį pradedama elgtis ir planuoti protingiau, bet trūksta nuoseklumo. Turime miestelių ir gyvenviečių su stadionais, teniso kortais, šviečiančiais fontanais, tuo tarpu mieste ištisi rajonai neturi jokios infrastruktūros sportui, laisvalaikiui, o kartais tiesiog saugiam judėjimui pėsčiomis ar dviračiu. Tokie rajonai kaip Naujieji Tarpučiai ar Narto seniūnijos dalis, mieste žinoma labiau kaip „Stachanoviečiai“, yra visiškai pamiršti, lyg tų rajonų gyventojai nebūtų marijampoliečiai. Plėtra ir infrastruktūros laisvalaikiui, saugiam judėjimui įrengimas turi būti tolygus procesas, atliepti visų gyventojų lūkesčius vienodai teisingai, tai nėra sunku. Civilizacija turi ateiti ir į Laikštės kvartalą, ir Sasnavos gatvėje esanti pramonės zona turi būti saugiai pasiekiama pėsčiomis iš „Beržų“. Aišku, didieji infrastruktūros pokyčiai jau netolimoje ateityje, jie susiję su „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ antrąja vėže, prie šių projektų Seimo narys ir komanda padirbėjo taip pat nemažai. – Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Martynas Martišauskas
Lietuvos Respublikos Seimo nario Andriaus Vyšniausko biuras Gyventojų priėmimo laikas:
Biuro adresas: J. Basanavičiaus a. 16, Marijampolė
Į priėmimus prašome registruotis iš
Pirmadieniais 9.00–16.00 val.
Elektroninis paštas: andrius.vysniauskas@lrs.lt
anksto:
Telefonas: 8 674 79758
Biuro vadovė: Vaida Pituškienė
Interneto puslapis: vysniauskobiuras.lt
Elektroninis paštas: vaida.pituskiene@lrs.lt
Facebook: www.facebook.com/vysniauskas.a
Telefonas: 8 600 09202
Ataskaita leidžiama Seimo nario A. Vyšniausko parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis. Tiražas 20 000 vnt.
M