VYTIS

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ARCHITEKTŪROS FAKULTETAS ARCHITEKTŪROS KATEDRA

Referatas Didikų rūmai Vilniuje XVI-XIXa. Struktūra.Funkcinės schemos.Stilistiniai skirtumai

Studentas: V. Uža Grupė Samf-09 Dėstytojas: E.Purlys

Vilnius, 2010

TURINYS 1. ĮVADAS..................................................................................................................2 2. Problema ir darbo aktualumas.................................................................................2

1. ĮVADAS: 1.1. Problema ir darbo aktualumas Architektūros paminklai, atitolę nuo mūsų laiko atžvilgiu dažnai atsiduria keblioje situacijoje.Laikas sparčiai juda į priekį, keisdamas viską aplinkui.Keičiasi architektūra , žmonių požiūris į senesnius statinius.Todėl saugant paveldą architektūros stilių identifikavimo metodai tampa kaip niekada svarbūs.

1.2. Darbo tikslas ir uždaviniai Šio referato tikslas išanalizuoti XVI-XIXa. didikų rūmų Lietuvoje: ..  Struktūrą;  Funkcines schemas;  Stilistinius skirtumus.

1.3. Nagrinėjimo metodas Pasirinktas tipologinis-lyginamasis analizės metodas.Tai yra – norint atrasti skirtumus tarp įvairių laikotarpių didikų rūmų bus lyginama jų struktūra, funkcinės schemos, stilistiniai skirtumai.

1.4. Darbo struktūra Darbą sudaro įvadas, temos nagrinėjimas,išvados, literatūros, internetinės medžiagos sąrašai.

1.5. Terminai Renesansas

2. TEMOS NAGRINĖJIMAS: 2.1. Vilniaus rezidenciniai rūmai nuo XVI iki XVIIa. 2.1.1. Reprezentacinių didžiojo kunigaikščio rūmų ansamblis.

2.1.1.1. Struktūra Rūmų planas buvo sudėtingas . Juos sudarė keturi korpusai, išdėstyti aplink keturkampį (50X50m) kiemą. Vartai į rūmus buvo pietiniame ir vakariniame korpuse.

Pietinio korpuso vartai buvo išryškinti dekoratyviu portalu.

2.1.1.2. Funkcinė schema Pirmuose dviejuose rūmų aukštuose buvo pagalbinės patalpos :raštinė, archyvas, virtuvės, gyveno dvariškiai . Trečiame aukšte buvo reprezentacinės patalpos :iškilmių ir priėmimų salės , kunigaikščio ir jo šeimos narių , svečių kambariai.

2.1.1.3. Fasadai Rytinio ir pietinio korpusų du pirmieji aukštai buvo žemesni, jų langai mažesni , trečiasis aukštas gerokai aukštesnis, su didesniais stačiakampiais langais. Sienos baigėsi neaukštu bet puošmiu atiku, kurį skaidė piliastrai, sujungti dvigubomis gekoratyviomis arkomis. Tarpaukštinis karnizas(tarp antrojo ir trečiojo aukšto) ir architravo juosta fasadus dalijo į dvi nelygias dalis.Langai išdėstyti nevienodomis grupėmis, matyt, atsižvelgiant į patalpų Plotą ir apšvietimą. Langus puošė kuklūs apvadai, o trečiojo aukšto langus – dar ir sudėtngo profilio tiesūs sandrikai.Fasadų ploštumos lygios, ramios. Pietinio korpuso fasade buvo du stačiakampiai laiptų bokšteliai su siaurais, tarytum šaudymo angos, langeliais.Panašus bokštelis buvo ir rytiniame fasade. Vakarinis korpusas buvo siauresnis ir uždara viršutinio aukšto galerija sujungtas su katedra : galerija vedė į kunigaikščio ložę Katedroje. Rūmų stogai buvo dengti glazūruotomis stiegėmis.

Korpusų fasadai kaip ir italų renesanso arba Krokuvos Vavelio rūmai, greičiausiai turėjo triaukštes atviras galerijas –lodžas.

2.1.1.4. Stilius Reprezentacinių rūmų ansamblis buvo vienas pirmųjų Renesanso architektūros pastatų Lietuvoje. Jų meninė išraiška veikė tiek Žemutinės pilies teritorijoje, tiek ir kitose vietose statytų renesansinių pastatų architektūrą.

2.1.2. Radvilų rūmų ansamblis 2.1.2.1. Struktūra Ansamblį sudarė du skirtingi kompleksai: vakarinis ir rytinis. Vakarinis kompleksas jungė Jurgio Radvilos ir jo sūnaus Mykolo Rudojo rūmus, pastatytus apie uždarą trapecinį kiemą . Jį iš šiaurės, rytų ir pietų supo stambūs korpusai, o iš vakarų pusės – mūrinė siena su vartais., dviem apvaliais ir vienu keturkampiu bokštu .

2.1.2.2. Fasadai Vakarinio komplekso korpusai buvo puošnūs. Pagrindinių rūmų fasado plokštumą per du aukštus dalijo jonėninio orderio puskolonės, o trečiame atikiniame aukšte- arkinės nišos su piliastrais. Prie šiaurės rytų kampo glaudėsi cilindrinis bokštas su šaudymo angomis.Fasadų kompozicija simetriška.

Rytų kompleksą sudarė Barboros Radvilaitės stačiakampiai trijų aukštų rūmai ir oficinos. Šis kompleksas statytas vėliau už vakarinį kompleksą. Šoniniu fasadu rūmai buvo atkreipti į Nerį, pagalbiniai pastatai išdėstyti prie tvenkinių ir rytinių valdos ribų. Rūmai statyti iš plytų ir akmens. Arkinės angų sąramos sumūrytos lygiai su sienos plokštuma.Fasadų formos lakoniškos, be dekoratyvių elementų.

2.1.2.3. Stilius Radvilų rūmų ansamblio korpusai statyti ne vienu metu, todėl jų architektūra nebuvo vieninga. Juose būta Vėlyvojo Renesanso formų, kurias papildė vietinės pilių statybos tradicijos (bokštai).

2.1.3. Jonušo Radvilos rūmai 2.1.3.1. Struktūra Statyti XVIIa. antrame ketvirtyje už miesto gynybinių sienų, prie Vilniaus vartų.

Rūmai turėjo pusiau uždarą kiemą –kurdonerą ir tris sujungtus dviaukščius korpusus, kurių galuose ir pagrindinio korpuso centre kilo trijų aukštų paviljonai, dengti keturšlaičiais srogais su dekoratyviniais šalmais kraiguose.

2.1.3.2. Funkcinė schema Rūmų pagrindinis (rytų) korpusas buvo funkciniu atžvilgiu svarbiausias, reprezentacinis: jame anfiladine tvarka buvo išdėstytos erdvios salės, svetainės. Šoninuose korpusuose ir paviljonuose buvo gyvenamieji kambariai, dekoruoti kukliau.

2.1.3.3. Fasadai Svarbiausio rytinio korpuso abu šoniniai fasadai identiškos kompozicijos: po du dorėninio orderio portalus su rustuotais dvibriauniais piliastrais, simetriškai išdėstyti langai su renesansiniais apvadais ir tiesiais sandrikais.Paviljono trečiojo aukšto langai papuošti originaliais lenktų linijų ornamentais.

2.1.3.4. Stilius Rūmų uždarumas proporcijos ir dekoras suponuoja Nyderlandų ar virtinio architekto kūrybą, bet planas su atviru paradiniu kiemu-kurdoneru, fasadų simetriškas skaidymas į vienodas dalis, rūmų tūrių kompozicija( dviaukščiai korpusai ir triaukščiai kampiniai paviljonai)-prancūzų vėlyvojo renesanso architektūrą.

2.2. Vilniaus rezidenciniai rūmai nuo XVII iki XIX a.

2.2.1.M. Paco rūmai Susiformavo per ilgą laiką .XVIa. didikui G. Astikui priklausęs pastatas , XVIIa. atitekęs M. Pacui, 1675 m. buvo rekonstruotas prijungiant šalia esančius namus.

2.2.1.1. Struktūra M. Paco rūmai prie pagrindinės gatvės, nedidelėje posesijoje, sudarė labai glaustai užstatytą kompleksą.

2.2.1.2. Funkcinė schema Rūmų korpusas kiek išlenktas pagal gatvės liniją, trijų aukštų. Pirmajame aukšte buvo paradinis vestibiulis su įėjimu iš įvažiavimo ir tarnų bei dvariškių gyvenamosios patalpos. Beletaže –reprezentacinių salių ir svetainių anfilada.Iš erdvios didžiosios salės galima patekti į gatvės pusėje esantį balkoną, o kiemo pusėje buvo lodža.

Trečiasis aukštas skirtas vaivados šeimai gyventi.

2.2.1.3. Fasadai Rustuotame, antrojo aukšto palanges siekiančiame cokoliniame aukšte išdėstyti nedideli langai. Gerokai aukštesnius beletažo langus puošia apvadai ir stambūs trikampiai sandrikai su konsolėmis. Trečiajame aukšte langų apvadai kuklesni, su užkarpomis. Kiek į šoną nuo fasado centro patrauktą kompozicijos ašį apačioje žymi Įvažiavimo portalas, papuoštas suporintomis kolonomis ir antablementu; antrajame aukšte – balkonas ir trijų langų grupė, o trečiajame- platus, plokščias tarplangis.

2.2.1.4. Stilius Fasado išlinkimas, šone esanti ašis, netolygus langų išdėstymas teikia pastatui tapybiškumo, kuris būdingas Vilniaus centrinės dalies rūmams.Rūmų pagrindinio fasado kompozicija būdinga brandaus baroko laikotarpiui.

2.2.2. Olizarių rūmai Pradėti statyti XVIIIa. pirmoje pusėje gana erdvioje posesijoje.1762m. juos nupirkęs M. Lopacinskis rekonstrukcijos projektą parengti užsakė architektui J.Glaubicui.Darbus vykdyti pradėjo architektas Andrysas, baigė architektas Frezeris.

2.2.2.1. Struktūra Pietinėje sklypo dalyje buvęs kvadratinis korpusas palaipsniui išaugo. Bernardinų ir Šiltadaržio gatvių kampe išaugo sudėtingas trapecinis pastatų kompleksas su pusiau uždaru kiemu. Prie rūmų iki pat gatvės vartų skleidėsi sodas -parkas. Rūmai pagal Bernardinų Gatvės kontūrą nežymiai išlenkti, dviaukščiai, dengti aukštu laiptuotu keturšlaičiu stogu.

2.2.2.2. Funkcinė schema

Planas susideda iš kelių korpusų, supančių pusiau atvirą netaisyklingos formos kiemą.

2.2.2.3. Fasadai Fasadų pirmąjį aukštą dengia pilkas, antrąjį- tamsesnis faktūrinis tinkas, kuriame kontrastingai išsiskiria baltos mentės ir puošnūs langų apvadai, užbaigti tiesiais sandrikais. Puošniausias kiemo rizalito fasadas su dviaukšte arkada, piliastrais ir ties jais lūžtančiais karnizais.

2.2.2.4. Stilius Barokas.

2.2.3. Sapiegos rūmai Antakalnyje Būdingas priemiestinės feodalo rezidencijos pavyzdys. Rūmai ir parkas, apsupti tvora ir monumentaliais vartais, sudarė vientisą ansamblį su Viešpaties Jėzaus bažnyčia ir Trinitorių vienuolynu.Rūmai pastatyti 1691-1697 metais.

2.2.3.1. Struktūra Rūmai iš pradžių buvo dviaukščiai stačiakampiai, su rizalitais šoniniuose fasaduose.

2.2.3.2. Fasadai Rūmų išorė primena itališką palaco. Puošnūs fasadai suskaidyti iškeltais ant aukštų pjedestalų, trečiojo aukšto palanges siekiančiais piliastrais, kurie žymi ir rizalitų, dengtų atskirais stogeliais , kraštus.Pirmasis rūmų aukštas rustuotas , nedidelius langus juosia lipdinių girliandomis papuošti apvadai ir tiesūs sandrikai su stilizuotomis voliutomis. Dideli beletažo langai pabrėžti segmentiniais sandrikais su Kronšteinais, dekoruoti barokiniais lipdinių elementais. Kvadratinius trečiojo aukšto langus supa profiliuoti apvadai su užkarpomis.Plokščią pagrindinį fasadą praeityje vainikavo turtingas antablementas, virš centrinės dalies kilo gausiai reljefais ir herbu papuoštas frontonas.

2.2.3.3. Stilius Rūmai, parkas ir bažnyčia su vienuolynu sudarė originalų , vienintelį tokios mišrios paskirties baroko stiliaus ansamblį Lietuvoje.

2.2.4. D. Sluškos rūmai LDK didiko D. Sluškos rūmai, pastatyti Vilniaus priemiestyje. Rūmai sumūryti 16911694 metais, interjero dekoravimo darbai tęsėsi iki 1700m.

2.2.4.1. Struktūra Ansamblis išsidėstęs ant Neries kranto. Įrašas neišlikusioje marmurunėje lentoje skelbė , kad statant rūmus specialiai supiltas pusiasalis , pakreipęs Neries vagą.Toks natūralios gamtos keitimas ir pritaikymas architekto užmojui būdingas barokui.

2.2.4.2. Fasadai Triaukščių rūmų kampuose kilo keturių aukštų stačiakampiai paviljonai. Pastato didingumą pabrėžė tiesiog iš Neries kilęs masyvus trapecinis cokolis. Jį papildė platūs, puošnūs, iki vandens vedę laiptai ir grakšti baliustrada.Rūmų fasadus skaidė

didžiojo jonėninio orderio piliastrai su sodriais kapiteliais.Centrinę įgilintą fasado dalį ir dabar vainikuoja frontonas, kurio timpaną puošia figūrinis karo simbolikos bareljefas.

2.2.4.1. Stilius Barokas

XVI a. Ir XVII a. pirmoje pusėje, be bastioninių tvirtovių,buvo statomos stambiųjų feodalų rezidencinės pilys ir rūmai, kurių įtvirtinimai buvo nesudėtingi, galbūt daugiau tinkami gintis išplitus feodalų tarpusavio kovoms arba dažnėjant valstiečių bruzdėjimams ir sukilimams. Dauguma gynybinių įrenginių rezidenciniuose rūmuose ir pilyse turėjo manieristinį imitacinį pobūdį.

Nuo XVIa. Vilnius tapo svarbus ekonominis, politinis , administracinis, ir kultūrinis centras.Cia telkėsi svarbiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinės įstaigos, gyveno politiniai ir kariniai veikėjai, pasaulietiniai ir bažnytiniai dignitoriai.

Sukaupę nemažų išteklių, jie pradėjo statydintis Vilniuje puošnius rezidencinius rūmus.

Tuo metu sostinėje statyti rūmai dažniausiai turėjo italų renesanso architektūrai būdingas struktūrines ir menines ypatybes.XVIa. statytuose rūmuose, kaip senųjų pilių reminiscencija , dar pasitaikydavo ir bokštų su šaudymo angomis. Vėliau rūmus imta puošti atikais arba atikiniais aukštais, lodžomis, renesansui būdingais dekoro motyvais.

XVII a pirmoje pusėje visai išnyko bokštai , vietoj jų imta statyti kampinius paviljonus.

Pirmiausia kalno papėdėje pradėta statyti didžiojo kunigaikščio reprecentaciniai ir gyvenamieji rūmai. Netrukus puošnius rezidencinius rūmus ėmė statydintis didikai ir feodalai užėmę valstybėje svarbius administracinius, politinius ir karinius postus.Vėliau rezidenciniai rūmai ir pilys paplito ir į kitas krašto vietas, didžiules feodalų latifundijas.

Kai kurie rezidenciniai rūmai ir pilys tiek Vilniuje, tiek ir periferijoje sudarė didingus ansamblius iš dviaukščių –triaukščių korpusų , kurie juosė uždarus keturkampius kiemus , arba iš vieno dviejų korpusų, pastatytų erdviame reprezentaciniame kieme.

Rūmus projektavo ir statė vietiniai arba iš kitų šalių atvykę architektai, puošė įvairių specialybių dailininkai, dekoratoriai ir meistrai.

Iš pradžių(XVIa.) statyti Lietuvoje rūmai turėjo daugiausia italų, vėliau (XVIa.antrojeXVIIa. Pirmoje pusėje)-Šiaurės Europos renesanso architektūros bruožų, bet jų planų tūrių struktūroje ir kompozicijoje buvo daug vietinių regioninių savybių.

Vilniaus rezidenciniai rūmai Reprezentacinių didžiojo kunigaikščio rūmų ir kitų pastatų ansamblis.

Jis statytas Žemutinės pilies teritorijoje, kurioje XVIa. imta išpirkinėti iš feodalų sklypus arba skirti juos kitose miesto vietose; liko tik Mykolo Radvilos Rudojo sklypas ir rūmai.

Didžiajam kunigaikščiui priklausiusioje pilies teritorijoje XVIa. pirmoje pusėje buvo sukurtas didingas renesansinis ansamblis, kurį sudarė Katedra , patogiai ir puošniai įrengti reprezentaciniai rūmai, rekonstruotas šiaurinėje teritorijos dalyje buvęs senasis arsenalas, jaunosios karalienės rūmai , šv. Onos –šv. Barboros bažnyčia. Pilies teritorijos pietryčių dalyje apie 1546m. Italų dendrologo J. Hartulano buvo įkurtas erdvus sodasparkas su alėjomis , vejomis, gėlynais, balto marmuro skulptūromis, dekoratyviniais tilteliais ir kitais smulkiaisiais architektūros objektais.Viso architektūros ansamblio ir aplinkos pagrindinis kompozicijos akcentas buvo reprezentaciniai kunigaikščio rūmai pastatyti apie 1520 -1530m. valdant Žygimantui Senajam.1530 m. gaisras sunaikino Katedrą ir dalį pagalbinių Žemutinės pilies pastatų.

Reprezentaciniai rūmai nenukentėjo.Žygimantas Augustas , 1544m. tapęs Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ir apsigyvenęs Vilniuje, statydino daugiausia ūkinės paskirties pastatus. Žemutinės pilies pastatų projektų autoriai galutinai dar neišaiškinti , bet žinoma, kad pilies teritorijoje statybomis rūpinosi trys tuometiniai pilininkai(horodničiai): 15161535m.Ulrichas Hozijus , 1536-1548m. Jo sūnus Jonas Hozijus . 1557-1568m. inžinierius Ir architektas Jokūbas Bretfusas .Spėjama, kad architektu iki 1541m . buves Bernardas Zanobis da Džanotis;nuo 1536m . Džovanis Cinis iš Sienos vadovavęs Katedros atstatymui.Įvairius rūmų puošybos darbus dirbęs skulptorius Džovanis Marija Padovanas.

Mažai težinoma reprezentacinių kunigaikščio rūmų pirmykštes architektūros formas, nes 1610 m. Gaisras gerokai juos apnaikino.Aprašymuose daugiau atsispindi rūmų gyvenimas, Žygimano Augusto paveikslai, indai gobelenai, brandenybių kolekcijos , biblioteka. Po gaisro rūmus atstatė Nyderlandų architektas Petras Nonhartas, Lietuvoje apsigyvenęs XVIa. Pabaigoje.Daug žalos rūmams padarė 1654-1667m. karas. Rūmai nebuvo atstatomi ir pradėjo veikiai nykti ,o XVIIIa. Pabaigoje ir XIXa. Pradžioje buvo nugriauti.

Struktūra Rūmų planas buvo sudėtingas . Juos sudarė keturi korpusai, išdėstyti aplink keturkampį (50X50) kiemą. Vartai į rūmus buvo pietiniame ir vakariniame korpuse. Pietinio korpuso Vartai buvo išryškinti dekoratyviu portalu.

Funkcinė schema Pirmuose dviejuose rūmų aukštuose buvo pagalbinės patalpos :raštinė, archyvas, virtuvės, gyveno dvariškiai . Trečiame aukšte buvo reprezentacinės patalpos :iškilmių ir priėmimų salės , kunigaikščio ir jo šeimos narių , svečių kambariai.

Stilistiniai skirtumai Rytinio ir pietinio korpusų du pirmieji aukštai buvo žemesni, jų langai mažesni , trečiasis aukštas gerokai aukštesnis, su didesniais stačiakampiais langais. Sienos baigėsi neaukštu bet puošmiu atiku, kurį skaidė piliastrai, sujungti dvigubomis gekoratyviomis arkomis.

Tarpaukštinis karnizas(tarp antrojo ir trečiojo aukšto) ir architravo juosta fasadus dalijo į dvi nelygias dalis.Langai išdėstyti nevienodomis grupėmis, matyt, atsižvelgiant į patalpų Plotą ir apšvietimą. Langus puošė kuklūs apvadai, o trečiojo aukšto langus – dar ir sudėtngo profilio tiesūs sandrikai.Fasadų ploštumos lygios, ramios. Pietinio korpuso fasade buvo du stačiakampiai laiptų bokšteliai su siaurais, tarytum šaudymo angos, langeliais.Panašus bokštelis buvo ir rytiniame fasade. Vakarinis korpusas buvo siauresnis ir uždara viršutinio aukšto galerija sujungtas su katedra : galerija vedė į kunigaikščio ložę Katedroje. Rūmų stogai buvo dengti glazūruotomis stiegėmis.

Korpusų fasadai kaip ir italų renesanso arba Krokuvos Vavelio rūmai, greičiausiai turėjo Triaukštes atviras galerijas –lodžas.

Reprezentacinių rūmų ansamblis buvo vienas pirmųjų Renesanso architektūros pastatų Lietuvoje. Jų meninė išraiška veikė tiek Žemutinės pilies teritorijoje, tiek ir kitose vietose statytų renesansinių pastatų architektūrą.

Radvilų rūmų ansamblis Pastatytas XVIa. vaizdingoje vietoje , Neries pakrantėje .

Struktūra Ansamblį sudarė du skirtingi kompleksai: vakarinis ir rytinis. Vakarinis kompleksas jungė Jurgio Radvilos ir jo sūnaus Mykolo Rudojo rūmus, pastatytus apie uždarą trapecinį kiemą . Jį iš šiaurės, rytų ir pietų supo stambūs korpusai, o iš vakarų pusės – mūrinė siena su vartais., dviem apvaliais ir vienu keturkampiu bokštu .

Vakarinio komplekso korpusai buvo puošnūs. Pagrindinių rūmų fasado plokštumą per du aukštus dalijo jonėninio orderio puskolonės, o trečiame atikiniame aukšte- arkinės nišos su piliastrais. Prie šiaurės rytų kampo glaudėsi cilindrinis bokštas su šaudymo angomis.Fasadų kompozicija simetriška.

Rytų kompleksą sudarė Barboros Radvilaitės stačiakampiai trijų aukštų rūmai ir oficinos. Šis kompleksas statytas vėliau už vakarinį kompleksą. Šoniniu fasdu rūmai buvo atkreipti į Nerį, pagalbiniai pastatai išdėstyti prie tvenkinių ir rytinių valdos ribų.

Rūmai statyti iš plytų ir akmens. Arkinės angų sąramos sumūrytos lygiai su sienos plokštuma.

Fasadų formos lakoniškos, be dekoratyvių elementų.

Radvilų rūmų ansamblio korpusai statyti ne vienu metu, todėl jų architektūra nebuvo vieninga. Juose būta vėlyvojo renesanso formų, kurias papildė vietinės pilių statybos tradicijos (bokštai).

Jonušo Radvilos rūmai statyti XVIIa. antrame ketvirtyje už miesto gynybinių sienų, prie Vilniaus vartų.

Rūmai turėjo pusiau uždarą kiemą –kurdonerą ir tris sujungtus dviaukščius korpusus, kurių galuose ir pagrindinio korpuso centre kilo trijų aukštų paviljonai, dengti keturšlaičiais srogais su dekoratyviniais šalmais kraiguose.Dėl pasikartojančio dviaukščių

Korpusų ir triaukščių paviljonų ritmo rūmų siluetas buvo dinamiškas. Iš vakarų pusės kurdonerą uždarė neaukšta aklina mūro siena ir dveji vartai su raitelio figūra tarp jų.Rūmų puošnumas, manieristinis dekoratyvumas, būdingas Šiaurės Europos (Nyderlandų) renesansui: laužyti langų apvadai, banguoti dekoratyvūs skydai paviljonuose ir pagrindiniame rytiniame korpuse, rustuoti paviljonų kampai, dorėniniu orderiu puošti portalai.Rūmų