I.
Šmėkla
Kartais sustoji, pažvelgi į save Juoda bedugnė - šalta praraja Iš kur tas jausmas? Kodėl tos mintys? Tarp gėrio ir blogio priverstas rinktis Juoda srovė plūsta į bedugnę Tu jau žinai, bet negali pasiekti Tavo gyvenimas - klykianti šmėkla Kuri neranda pabaigos. Blokas po bloko - siena vis kyla Lašas po lašo - žaizda neužgyja Auksinė Aušra sušvinta rytuose Pradžia. Pabaiga. Atgimimas. O kas jei gyvenimo prasmė - mirtis? Ar sukursi tai kas gyvens ir po tavęs? Mano širdy liepsnoja Vizija gilesnė nei šio gyvenimo prasmė Jos sakralumas neginčytinas, amžinas Tai laisvė. Tai visa esmė. [02.13/02.15]
ŠATRAS (guitar)
II.
KAUNO BLACKMETAL BRIGADA
Aš esu pradžia ir pabaiga Aš tuštumos meilužis krištolo tvirtovėje Mano venom srūva šito miesto gatvės Mano akys – portalas į žvaigždes Aš esu krentantis sniegas Trykštantis vynas iš laiko žaizdų Mano siela - amžina ir beribė Ne tau jos gylį kada nors suvokt Rožė, kryžius, sidabro žvaigždė, auksinė aušra Kauno blackmetal brigada „Kas žvelgia išorėn – sapnuoja Kas pažvelgia vidun – prabunda“ [11.13]
ALENAS BLAKULLA (guitar)
III.
KVANTINIS ŠUOLIS [quantum excitatio]
Blyški mirties holograma Driekiasi it begalybė Juoda energija plūsta Iš antimaterijos pliūpsnio
Smelkiasi materija sulėtintu greičiu Nebėra daugiau jokios kliūties tik minties galia
Kūnas, dvasia, protas ir siela Keturios energijos kreivės Didysis architektas davė Dieviškos galios fraktalą Visada atverti vartai Į begalybės portalą
Alfa ir Omega Brama, Vishnu, Shiva Tavo antroji pusė Iš anapus. Tau ranką tiesia
Užsimerk ir atverk trečią akį Suplėšyk kūno ribas Ar jauti kaip siela vibruoja? Kapoja atomus į gabalus
Siela atsiveria kaip rožės žiedlapiai Kūnas ištirpsta kryžiaus begalybėj
IN HOC SIGNO VINCES!
[07.13]
Aš mačiau, kaip Avinėlis nuplėšė pirmąjį iš septynių antspaudų, ir išgirdau vieną iš keturių būtybių tartum griaustinio balsu šaukiant: „Ateik! Ir aš regėjau: štai pasirodė baltas žirgas ir ant jo raitelis su kilpiniu rankoje. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų. Kai jis nuplėšė antrąjį antspaudą, aš išgirdau antrąją būtybę sakant: „Ateik!”. Ir pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo leista atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas. Kai Avinėlis nuplėšė trečiąjį antspaudą, aš išgirdau trečiąją būtybę tariant: „Ateik!“ Ir aš regėjau: štai pasirodė juodas žirgas, o raitelis turėjo savo rankoje svarstykles. Ir aš girdėjau tarytum kokį balsą keturių būtybių viduryje skelbiant: „Kviečių saikelis už denarą, trys miežių saikeliai už denarą, bet aliejui ir vynui nedaryk skriaudos!“. „Ateik!”. Ir aš regėjau: štai pasirodė palšas žirgas, o jo raitelio vardas buvo Mirtis, ir paskui jį sekė mirusiųjų pasaulis. Jiems buvo duota valdžia ketvirtadalyje žemės, kad žudytų kardu, badu, maru ir žemės žvėrių dantimis.
IV.
BEDVASIAI
Arkangelo sparnų šešėlyje glaudžiuosi stebėdamas paviršutiniškumo apraišką
Jūsų gyvenimai vienodi tarsi akmenys Tarp jų man vietos nebuvo ir nebus
Žvilgsniu matuoju tuštybės šulinius kurie atsiveria kasdieniuos jūsų noruose
Paskendę kasdienybės srutose jūs springstat pamiršdami kodėl jums suteiktas gyvenimas Jūs nusiplėškit tas liūdnas šypsenas ir pamatysit sau po kojom prarają
Jūsų akyse aš nematau jokios prasmės dėl kurios verta būtų jas kasdien atmerkti Iš lėto žengiat tiesiai į krematoriumą vieta skirta tiems kurie netiki į nieką Gal pagaliau atsibusit liepsnose Jūs pramiegojote gyvenimą, bedvasiai!
Aš stoviu ties amžina šventykla kuri saugo tamsiausias visatos paslaptis Juk mano siela taip trokšta ten sugrįžti Ją stebi ir saugo viską matanti akis [08.14]
V.
JIE
Todėl taip kalbėjo Viešpats: “Ką pastačiau - nugriausiu. Ką pasodinau - išrausiu.” [.......balta šviesa] Akinantis klyksmas veržias iš dangaus Sidabro spinduliuose paskęsta miesto gatvės Alsuodama pragaištim mirtis ateina per dangų Tai pabaigos pradžia... pragariškas išganymas Siaubo kupinos akys žvelgia į nežinomybę Aš žinau! Aš jaučiu! Visa tai realybė Mirtis pulsuoja labai žemais dažniais Šias keistas būtybes pamenu tik iš juodžiausių....sapnų
Šmėžuoja pilki šešėliai skelbdami naują tvarką Jų kėslai atrodo grėsmingi, tikslas - nesuvokiamas Mieste spengia tyla, siaubas širdį sugniaužia Bet kodėl mintyse girdžiu tą šaltą ir bejausmį toną? Mūsų ateitis ir likimas senai jau buvo nuspręstas Kruopščiai suplanuotas išganingas genocidas Jau paleisk tai ką turėjai, jau pamiršk tai kas buvai (Dabar) tu tik šliaužianti sraigė ant išdžiūvusios kraujo dėmės Jie sugrįžo užbaigti tai ką seniai pradėjo Jau tyliai užgęsta šviesoj visa tai kas čia buvo Paskutinį dalyką ką pamenu – tai milžiniška banga O kad tik aš įstengčiau suvokti... pabaiga tai ar nauja pradžia? [07.13]
KINGAS (drums)
VI.
KAŽKUR KITUR
Akis užmerkiu, užsidarau į tylą Grimstu žemyn, į pasąmonės šventyklą Krentu gilyn, apsvaigęs smilkaluose Iš lėto skęstu tranzo sūkuriuose Mano siela - tarp dviejų piramidžių Viena į dangų, kita skradžiai į žemę Ryški žvaigždė nušvinta virš mano galvos Jos aukso spinduliai persmeigia man širdį Krentu žemyn antikosminės šviesos greičiu Iš lėto sprogstu - į Supernovą pavirstu Mano pirštai siekia žemės centrą Mano širdyje žioji Horuso akis Aš neturiu nei vardo nei amžiaus Manęs negalima įsprausti į jokį kontūrą Meditacija per meilės prizmę Susijungimas su pradžių pradžia Viskas dūžta, tirpsta į šiurpulius Pasąmonė atsiveria lyg šaltas vandenynas Juk šitas kūnas - tai tik trumpalaikis rūbas O mano siela - jau kažkur kitur [5.14]
KOMMANDER LU (vocals, bass, keys)
VII.
NKRKTHRSS
Gyvenimas tik sapnas trunkantis akimirką lašelis spindulio liepsnojančioje aušroje Tarsi Ulisas aš ieškau kelio jūroje Bandau suvokti kodėl man lemta būti čia Gyvenimas kaip lankas, siela - strėlė Nekrokatharsis Tragedijos skausmingas paskutinis aktas Nekrokatharsis Ugninis trikampis vėl praveria nasrus prarydamas mano kasdienes abejones
Tarsi Makbetas sugriaunantis likimą Aš tarnausiu iki galo savo tikslui Bangų paviršiuje palikdamas realybę Neriu žemyn į vizijų bedugnę Girdžiu balsus, aidinčius iš smegduobės Vejuosi juos pasąmonės srovių verpetuose Aš trokštu atsiminti kas aš esu Aš trokštu atsiminti kas aš dar būsiu Aš trokštu susisiekti su anapus Aš suprantu, kad miegu, bet stengiuosi nubusti Gyvenimas tai nenuspėjama kelionė tikslas ne atvykimas, o ieškojimas [06.15]
MMXV