ŽALIASIS LAIŠKAS NAUJIENLAIŠKIS KONTEINERIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA KONTROLĖ IR PASLAUGŲ TEIKIMO PRIEŽIŪRA NEMOKAMI SEMINARAI ŽALIOJO TAŠKO NARIAMS APLINKOSAUGINIAI AUDITAI TEISĖKŪROS AKTUALIJOS ŠVIETIMAS IR EDUKACIJA RENGINIAI IR PROJEKTAI
NR. 11
2
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
© „Žaliasis taškas“ Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be VšĮ “Žaliasis taškas” sutikimo. Jei pageidaujate gauti leidimą informacijos platinimui, kreipkitės adresu: biuras@ztl.lt www.zaliasistaskas.lt
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
3
Mieli Žaliojo laiško skaitytojai, Pastaraisiais metais Lietuvoje įvyko eilė procesų, kurie nulėmė pokyčius ne vien pakuočių atliekų sektoriuje, tačiau turėjo įtakos ir visuomenės ekologinio sąmoningumo raidai. Labiau prieinami būdai rūšiuoti, pradedant konteinerinės sistemos infrastruktūros plėtra, kurios dėka šimtams tūkstančių gyventojų suteikiamos galimybės rūšiuoti savame kieme, baigiant naujų sistemų kūrimu ir didesniu aplinkosauginių problemų eskalavimu viešojoje erdvėje įrodo, jog lietuviams vis svarbiau tampa rinktis aplinkai draugišką gyvenimo būdą. Didžioji dauguma gyventojų įvardija, jog rūšiuoti juos motyvuoja indėlis į aplinkos apsaugą, klimato taršos bei atliekų mažinimas aplinkoje. Didelis psichologinis sąryšis jaučiamas ir tarp šiandienos pasirinkimų bei pasekmių ateityje – su kokiomis problemomis teks susidurti ateities kartoms, jei nesiimsime veiksmų dabar. Taip pat, pasaulinės tendencijos, kurių dėka apie aplinkosaugą pradeda kalbėti didžiausios pasaulinės korporacijos, vieši asmenys bei pramogų pasaulio įžymybės lemia tai, kad pamažu savo aplinka nesirūpinti tampa socialiai nepriimtina. Pastaraisiais metais pradėta itin aktyviai diskutuoti žiedinės ekonomikos modelio klausimais. Neišvengiami pokyčiai, kuriuos dar kartą patvirtino Europos Sąjungos Komisija, pritardama ambicingoms atliekų tvarkymo užduotims, gresia ir Lietuvai. Norint sėkmingai dalyvauti pasauliniame ekonominio modelio transformacijos procese, kurio dėka galėtume pasiekti ženklaus aplinkos taršos sumažėjimo bei naujų galimybių verslui – inovacijų, didėjančio konkurencingumo bei darbo vietų augimo, turime pasiruošti laukiantiems pokyčiams. Viena iš būtiniausių sąlygų – sėkmingas visų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimas. Tačiau pirmiausia kiekvienam visuomenės nariui būtina prisiimti patį svarbiausią vaidmenį – būti atsakingu ir sąmoningu vartotoju bei bendruomenės nariu, kasdieniais veiksmais besirūpinančiu aplinka, kurioje gyvename. Tik eidami šiuo keliu būsime tikri, jog nenukrypstame nuo vertybių, kuriomis privalome vadovautis, kurdami teisingą atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje. Organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius
4
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
2017 METŲ APŽVALGA
2017-aisiais aktyviai vykdėme visas savo srities veiklas, todėl norime trumpai pristatyti praėjusių metų rezultatus, bei pasidalinti įsimintiniausiomis akimirkomis.
Per metus Žaliojo taško komanda sulaukia per 12 tūkst. jūsų skambučių ir atrašo nesuskaičiuojamą gausybę laiškų su įvairiais klausimais! Žaliojo taško informaciniuose seminaruose šiais metais dalyvavo per 1 500 dalyvių! 2017-ais metais įgyvendinta net 100 aplinkosauginių auditų!
12 000
skambučių
1 500
dalyvių
100
auditų
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
5
KONTEINERIŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA
2017 Šiemet pastatyti iš viso 18 133 nauji individualaus naudojimo konteineriai: 7 115 stiklo ir 11 018 kitoms pakuotės atliekoms rūšiuoti skirti konteineriai. Pakuočių atliekų surinkimui kai kurios savivaldybėse buvo dalijami maišai.
Per 2017 m. konteinerių įsigijimui ir statymui buvo išleista apie 1 200 000 (iš kurių 689 822 Eur Žaliojo taško finansuota dalis) tūkst. Eur. Šia suma dengiamos ne tik 2017 metų išlaidos, tačiau ir ankstesniais laikotarpiais vykdyta infrastruktūros plėtra. Ateinančiais metais suplanuota pastatyti dar 188305 vienetai individualių bei 8 356 vienetai kolektyvinio naudojimo konteinerių.
STIKLO
KITŲ PAKUOČIŲ ATLIEKOMS
7 115 11 018
18 133 vnt.
2017 FINANSUOTA
ŽALIOJO TAŠKO FINANSUOTA DALIS
510 178 689 822
1 200 000 €
2018
INDIVIDUALAUS NAUDOJIMO KOLEKTYVINIO NAUDOJIMO
188 305 8 356
196 661 vnt.
6
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
KONTROLĖ IR PASLAUGŲ TEIKIMO PRIEŽIŪRA
2017 metais buvo įvykdyta 18 morfologijų – surenkamo pakuočių atliekų kiekio analizės tyrimų, siekiant palyginti juos su kontraktuose nurodytais surenkamų atliekų kiekiais. Pastebėjus neatitikimus apskaitoje ar kontraktuose, pateikiamos rekomendacijos neatitikimams patikslinti. Taip pat atlikti 8 atliekų tvarkytojų patikrinimai, taip siekiant įvertinti kontraktinių įsipareigojimų vykdymą. Be šių darbų vykdoma nuolatinė atliekų tvarkytojų sąrašo pokyčių stebėsena, su tikslu sužinoti, ar paslaugų teikėjai tikrai turi teisę vykdyti siūlomas paslaugas bei išduoti sutvarkymą įrodančius dokumentus. VŠĮ „Žaliasis taškas“ nuolat ieško naujų pakuočių atliekų surinkėjų ir tvarkytojų, bei skatina vietinius atliekų tvarkytojus, kad atliekos būtų tvarkomos Lietuvos atliekų tvarkymo įmonėse, konsultuoja bei teikia rekomendacijas pakuočių atliekų tvarkymo klausimais.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
NEMOKAMI SEMINARAI ŽALIOJO TAŠKO NARIAMS
Šiais metais didžiuosiuose miestuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje Žaliojo taško specialistai pravedė mokomuosius – konsultacinius seminarus savo organizacijos nariams. Seminaruose dalyvavo per 1 500 dalyvių. Buvo aptarta naujai įsigaliojusi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklių redakcija, diskutuota pasikeitusių Pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitos vedimo tvarkos reikalavimų klausimais. Renginių metu taip pat supažindinta su naujovėmis, kurios įsigalios 2018 metais - tai naujoji Vieninga gaminių ir pakuočių atliekų apskaitos informacinė sistema.
7
8
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
APLINKOSAUGINIAI AUDITAI
Kaip ir kasmet, šiais metais Žaliojo taško atstovai intensyviai konsultavo įmones atliekų tvarkymo ir organizavimo klausimais. Suskaičiuota, jog per metus atlikta apie 100 aplinkosauginių auditų. Ekspertų komanda, atlikdama apskaitos auditus, analizuoja ir ieško bet kokių neatitikimų, kurių eliminavimas užtikrina gamintojų ir importuotojų veiklos atitikį teisiniams reikalavimams bei apsaugo nuo galimų finansinių nuostolių. Pastebėta, jog organizacijos nariams dažnai kyla klausimų, susijusių su importuotos tuščios pakuotės apskaita, prekinių vienetų pakuočių sąrašų sudarymu bei teisingu pakuotės rūšies priskyrimu. Taip pat nemažai sumaišties įmonėms kelia daugkartinio panaudojimo ir savų reikmių pakuotės apskaitos vedimas. Žaliojo taško teikiamos išvados bei ataskaitos įmonėms leidžia išvengti nuostolių, o rekomendacijos – optimizuoti apskaitos vedimo procesus.
100
auditų
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
9
TEISĖKŪROS AKTUALIJOS ĮSIGALIOJĘ PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO REIKALAVIMAI – VIENI SUDĖTINGIAUSIŲ EUROPOJE 2015 m. pabaigoje Vyriausybės nutarimu buvo papildytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, kuriomis vadovaujantis nuo 2017 m. gamintojai ir importuotojai, gaminių pripildytas pakuotes sunaudojantys savoms reikmėms (tai yra – įmonės veikloje naudojantys į šalį įvežamų ar Lietuvoje pagamintų gaminių pakuotes), privalo jas atskirai surinkti ir įvykdyti 100% šių atliekų sutvarkymo užduotį. Užduoties pilnai neįvykdžius arba netinkamai apskaičius savų reikmių pakuočių kiekius, grės mokestinės baudos, kurios gali būti iki 25 kartų didesnės, nei pakuočių atliekų tvarkymo kaina. „Nuo metų pradžios sulaukėme daugybės užklausų, susijusių su įsigaliojusių reikalavimų vykdymu. Įmonės, bandančios realybėje vadovautis priimtomis taisyklėmis, susiduria su problema, kad praktiškai neįmanoma atskirti ir apskaityti savoms reikmėms sunaudojamų pakuočių. Įmonių pateikti pavyzdžiai parodė, kad reikalavimas 100% įvykdyti atliekų sutvarkymo užduotį prasilenkia su logika“, - teigia VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius.
Per metus teks surinkti apie 30 % daugiau atliekų Iki 2017 m. skirtingoms pakuočių rūšims, t.y. tiek savų reikmių, tiek ir galutiniam vartotojui skirtoms pakuotėms, buvo taikomos tik bendrosios tvarkymo užduotys. Atskyrus vieną srautą ir padidinus jam taikomas užduotis, likusio srauto užduotys nemažinamos – vadinasi, nuo šiol bendrai reikalaujama sutvarkyti ženkliai daugiau pakuočių atliekų. „Lietuvoje per vienerius metus pradėta taikyti nebe ES direktyvose numatytas užduotis, o gerokai aukštesnes. Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje bendras pakuočių atliekų sutvarkymas siekia 60% ir atitinka ES nustatytą užduotį. Nors kol kas statistinių duomenų apie faktinį savų reikmių pakuočių susidarymą nėra, preliminariais vertinimais skaičiuojama, kad bendroji pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis Lietuvoje kyla ir nuo šiol gali siekti 80%. Panašius rezultatus pasiekti pavyksta tik tokioms šalims, kaip Belgija, Austrija ar Vokietija, kurios apskritai laikomos atliekų tvarkymo lyderėmis visame pasaulyje dėl preciziškai veikiančių atliekų tvarkymo sektoriaus procesų įgyvendinimo“, – sako Kęstutis Pocius. Pasak jo, tokį milžinišką pakuočių atliekų tvarkymo šuolį Lietuvoje per metus įgyvendinti nėra realu – remiantis Europos Komisijos parengtais „Žiedinės ekonomikos modelio“ dokumentais, specialistų skaičiavimais ir kitų šalių praktika, tokius „ambicingus“ rezultatus planuojama ir realu pasiekti tik 2025 – 2030 m. „Per metus trečdaliu padidinti atliekų surenkamumą yra neįmanoma. Net Europos Komisija, projektuodama atliekų tvarkymo užduočių didinimą, numato protingą pereinamąjį laikotarpį su galimybe jį pratęsti. Užduotys padidintos nepagrįstai greitai ir ženkliai, o jų neįvykdžius verslui gresia sumokėti aplinkos taršos mokesčius, kurie yra iki 25 kartų didesni, nei reali atliekų tvarkymo kaina“, – sako K. Pocius.
2018 2017
10
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
Nauji reikalavimai įmonėms praktiškai neįgyvendinami Pasak K. Pociaus, įgyvendinant naujus reikalavimus su problemomis susiduria įvairią veiklą vykdančios įmonės. Daugiausia bėdų kelia atvejai, kai produkcija įsigyjama tiek iš užsienio, tiek iš vietinių tiekėjų – tuomet susidariusios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir joms taikoma skirtinga sutvarkymo užduotis. Su panašia situacija susiduria prekybos centruose įsikūrusios parduotuvės, prekiaujančios tiek importuota, tiek ir vietinių tiekėjų produkcija. „Kadangi didžioji dalis produktų į parduotuves tiekiami stambiose kartoninėse dėžėse, išpakavus prekes jos tampa pakuočių atliekomis. Naujojo reglamentavimo atveju, importuotos produkcijos dėžės turi būti priskirtos prie savų reikmių pakuočių atliekų ir sutvarkomos 100%, o dėžės iš vietinių tiekėjų – prie bendrųjų pakuočių atliekų ir sutvarkomos 80%. Negana to, abu srautai privalo būti atskirai apskaitomi ir surenkami, t.y. savų reikmių pakuočių srautas metamas į vieną konteinerį, bendrų pakuočių – į kitą. Atsižvelgiant į nedidelį parduotuvių plotą, atskiras tokių pakuočių apskaitymas ir surinkimas yra praktiškai neįmanomas. Nesuprantamas ir tokio reikalavimo pagrindimas, nes tolesnėje atliekų tvarkymo grandinėje abu srautai yra sumaišomi ir sutvarkomi kartu. Tad pridėtinė aplinkosauginė vertė nesukuriama, o administracinė našta yra didžiulė“, - pasakoja K. Pocius. Be to, pagal priimtą tvarką, kiekviena įmonė savo teritorijoje turėtų įrengti specialius konteinerius ir atliekas sverti atskirai. Pagal šią logiką vien prie didžiųjų prekybos centrų, kuriuose įsikūrę daug mažų skirtingų parduotuvių galėtų atsidurti dešimtys skirtingų konteinerių – po kelis kiekvienai jame esančiai parduotuvei.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
11
Pakuočių srautų atskyrimas itin sudėtingas ir maisto prekių parduotuvėse. Pavyzdžiui, pirkėjai praplėšia plastikinę vandens buteliukų pakuotę ir prekes nusiperka atskirai, o tuščia plėvelė lieka parduotuvėje. Jeigu tai buvo paties prekybininko importuoti vandens buteliukai, plastikinė plėvelė bus laikoma savoms reikmėms sunaudota pakuote. Ji privalės būti surinkta atskirai nuo parduotuvėje likusios vietinių tiekėjų vandens buteliukų plastikinės plėvelės ir sutvarkyta 100%. Tačiau, jeigu pirkėjas nusiperka importuotus vandens buteliukus kartu su visa plastikine plėvele, pakuotė jau nebebus sunaudota savoms reikmėms ir jai nebus taikoma atitinkama užduotis. Tad norėdamas tiksliai nustatyti savoms reikmėms sunaudotų pakuočių kiekį, prekybininkas privalės apskaičiuoti, kiek plastikinės grupinės pakuotės nuo importuotų vandens buteliukų liko parduotuvėje, o kiek pateko pas pirkėjus kartu su prekėmis. Įvertinant prekių judėjimo srautus ir apimtis, tokio lygmens apskaita yra neįmanoma. Su reikalavimų įgyvendinimo problematika susiduria ir didmeninės prekybos įmonės, importuojančios ir iš vietos tiekėjų perkančios supakuotą produkciją. Dalis prekių sandėliuose yra perpakuojama ir prekybos tinklams tiekiama kartu su neperpakuota produkcijos dalimi. Perpakavimo metu sandėliuose susidaro plastikinės plėvelės atliekos tiek nuo importuotos, tiek nuo vietinių tiekėjų produkcijos. Šiuo atveju pakuočių atliekos nuo importuotos produkcijos priskiriamos prie savųjų reikmių pakuotės ir turi būti sutvarkytos 100%. „Nors fiziškai tai yra tokios pačios atliekos, tačiau jos turi būti atskirai apskaitomos ir surenkamos skirtinguose konteineriuose. Kadangi atliekos privalo būti rūšiuojamos pagal medžiagų rūšis, pakuočių rūšiavimui tenka statyti 8 ir daugiau rūšiavimo konteinerių. Didmeninės prekybos ar gamybinių įmonių sandėliuose pakuočių persimaišymo rizika yra didžiulė“, - pavyzdžiais dalijasi VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius. Problemų neišvengiama ir tuo atveju, jei perpakavimo paslauga perkama iš logistika užsiimančių įmonių. Susidarančios pakuočių atliekos realiai priklauso skirtingoms paslauga besinaudojančioms įmonėms pagal perpakuojamas prekes. Logistikos įmonėms neįmanoma atskirai apskaityti, kiek kokio kliento pakuočių susidarė, taip pat atskirai išskirti, kurios pakuotės turi būti priskirtos prie savo reikmių, Vadinasi, už tokias atliekas įmonėms teks mokėti aplinkos taršos mokestį, net jei jos ir bus išrūšiuojamos bei perduodamos tvarkytojams, tačiau nebus atitinkamai apskaitomos.
12
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
Atliekų tvarkymas brangsta smulkiajam verslui Naujieji pokyčiai finansiškai atsilieps ir smulkiajam verslui, kuris naudojasi ne specialiais atliekų konteineriais, o komunaline rūšiavimo konteinerių sistema. „Ne visi gamintojai turi galimybes patys transportuoti atliekas iki perdirbimo įrenginių bei jas priduoti, o atliekų tvarkytojams neracionalu atvykti surinkti mažų kiekių atliekų“, - sako K. Pocius. Sakykime, šeimyniniame gamybos ceche per metus susidaro tona savų reikmių pakuočių – pavyzdžiui, gaminamoms konservuotų žirnelių salotoms sunaudotų metalinių skardinių. Iki naujųjų reikalavimų įsigaliojimo, gamintojas metalinės pakuotės atliekas galėdavo išrūšiuoti ir išmesti į artimiausius kolektyvinius rūšiavimo konteinerius, taip vadinamus „varpelius“, kuriuose surinktų atliekų sutvarkymą organizuoja gamintojų importuotojų organizacijos, įvykdydamos kolektyvinę metalinės pakuotės užduotį. Dabar smulkusis verslas nebegalės naudotis kolektyviniais rūšiavimo konteineriais ir privalės savų reikmių pakuočių atliekas atskirai priduoti atliekų tvarkytojams bei gauti įrodančius dokumentus, patvirtinančius 100% šių atliekų sutvarkymą. Nors aplinkosauginis rezultatas lieka toks pats, tačiau pakuočių atliekų sutvarkymas gamintojui kainuos kur kas brangiau, o neretais atvejais galės būti ir neįmanomas, ko rezultate gamintojas privalės mokėti taršos mokestį, kai realiai jokia tarša nevykdoma.
TEKS SURINKTI APIE
30% DAUGIAU ATLIEKŲ
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
13
Gali tekti mokėti mokesčius už nevykdomą taršą Gamintojai ir importuotojai stveriasi už galvų ne tik dėl neaiškios tvarkos apskaitant ir tvarkant pakuočių atliekas, bet ir dėl to, kad gali būti priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius už nepadarytą žalą. Net jei įmonėms ir pavyksta susidoroti su apskaitos bei atliekų surinkimo iššūkiais, sutvarkymo procesuose atsiranda natūralūs nuostoliai ir neišvengiami praradimai, todėl 100 proc. užduoties įvykdymas yra praktiškai neįmanomas. Tai rodo, kad griežti pakeitimai galimai priimti nerengiant išsamios studijos.
Verslui gresia didžiulė ir nepagrįsta finansinė našta, kai teks mokėti taip vadinamus taršos mokesčius už faktiškai nepadaromą taršą, o už pernelyg sudėtingus procedūrinius reikalavimus.“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas K. Pocius. Pavyzdžiui, per didžiąsias žiemos šventes dėl aktyvesnių pardavimų įmonėse susidaro daugiau savų reikmių pakuočių, kurios turi būti perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms. Netgi padarius tai laiku, jas priėmę perdirbėjai dažnu atveju dar kalendorinių metų laikotarpiu fiziškai neturi galimybių spėti šių pakuočių atliekų perdirbti ir pateikti perdirbimą patvirtinančių dokumentų įmonėms. Taip naujasis reglamentavimas užprogramuoja neįgyvendinamų pareigų priskyrimą gamintojams importuotojams ir pareigą susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kai aplinka nėra teršiama, o paskutinėmis metų dienomis į rinką išleistos pakuotės yra sutvarkomos sekančiais kalendoriniais metais. „Naujasis pakuočių atliekų tvarkymo užduočių reguliavimas yra vienas sudėtingiausių Europoje, nustatytas neįvertinus visų aplinkybių bei realių galimybių jį įgyvendinti. Turėdami realią galimybę išgirsti ir suprasti daugelio Lietuvos gamintojų ir importuotojų išsakomas pastabas bei sunkumus, su kuriais yra susiduriama, tęsiame dialogą su teisėkūros atstovais ir siekiame kartu surasti sprendimus, užtikrinsiančius efektyvų, tvarų ir realiomis galimybėmis pagrįstą pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas K. Pocius.
14
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
Baigiantis metams priimtas ilgai lauktas sprendimas VšĮ „Žaliasis taškas“ iniciatyva palaikomas nuolatinis ryšys ir abipusis dialogas su Aplinkos ministerija siekiant ne tik atkreipti dėmesį į dėl ydingo teisinio reguliavimo kylančias problemas, bet ir siūlant galimus sprendimo būdus, davė rezultatų.
Skaičiuojant paskutines metų dienas, Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektui, kuriuo nustatoma, kad gamintojams ir importuotojams, gaminių pripildytas pakuotes sunaudojantiems savoms reikmėms, bus taikoma 80 proc. pakuočių, sunaudotų savoms reikmėms, atliekų sutvarkymo užduotis ir ši užduotis turi būti vykdoma 2017 kalendoriniais metais ir kitais einamaisiais kalendoriniais metais gamintojų ir importuotojų, pakuočių atliekas tvarkančių individualiai. Kolektyvinį savų reikmių pakuočių atliekų tvarkymo būdą pasirinkusiems gamintojams importuotojams, savų reikmių užduotis netaikoma, tai reiškia, kad galioja bendrosios atitinkamoms pakuočių rūšims taikomos tvarkymo užduotys.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
15
PRAPLĖTUS TAROMATŲ SISTEMĄ, BRANGTŲ MAISTO PRODUKTAI IR ATLIEKŲ TVARKYMAS Per metus Lietuvoje į sąvartynus patenka beveik 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų – tai reiškia, kad kiekvienas lietuvis išmeta daugiau nei 440 kg šiukšlių per metus, iš kurių tik apie 23 proc. perdirbama. Sektoriaus efektyvumo ir rūšiavimo skatinimas tampa vis aktualesne tema, kalbant apie ambicingus atliekų tvarkymo tikslus, kuriuos teks įgyvendinti pagal Europos Komisijos nurodymus. Remiantis gamintojo atsakomybės principu, verslo sektoriui jau dabar yra taikomi reikalavimai organizuoti bei finansuoti išrūšiuotų atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau iki 2019 m. šie reikalavimai taps dar griežtesni – bus taikomos aukštesnės atliekų surinkimo bei perdirbimo kvotos. Tačiau nerimą pakuočių atliekų sektoriaus dalyviams dabar kelia ne laukiantys iššūkiai, o Seimo narių siūlymas išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Tai vienareikšmiškai sugriautų ilgus metus kurtą sistemą, keltų grėsmę demotyvuoti gyventojus rūšiuoti didžiąją dalį atliekų ir pabrangintų visas kasdienes prekes galutiniam vartotojui. Užstato sistema – viena brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir yra kelis kartus brangesnė nei esama konteinerinė dėl didesnių investicijų įrengiant specializuotas taros atpažinimo sistemas bei brangesnio sistemos aptarnavimo – 2016 m. į užstato sistemą perkėlus plastikinius butelius, jų tvarkymo kaina išaugo apie 10 kartų. Į užstato sistemą perkėlus ir visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur. Pasak maisto pramonės asociacijos direktorės Irmos Pilipienės jei į užstato sistemą bus perkeltos visos stiklo pakuotės, konteinerinėje sistemoje likusioms dalyvauti įmonėms tektų padengti visus konteinerių statymo ir aptarnavimo kaštus. Taip atsiranda didelė tikimybė, kad dėl smarkiai padidėjusios pakuočių atliekų tvarkymo kainos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės – už tokį sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams. Užstato sistemos plėtra galimai apribotų ir prekių importą: perkėlus visą stiklo tarą į užstato sistemą, butelius tektų papildomai žymėti brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad didžioji alkoholinių gėrimų dalis yra importuojama. Mažesni importuotojai (pvz. specializuotos vyno parduotuvės) neturi galimybių tokį ženklinimą užsakyti iš gamintojo, taigi, ženklinti privalėtų rankiniu būdu, kas neproporcingai didintų administracinę naštą bei kaštus ir gali paskatinti importuotojus apskritai pasitraukti iš rinkos.
16
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
+
?
Be to, kad pabrangtų bendro vartojimo prekės, po pakeitimų gyventojams pasunkėtų ir atliekų rūšiavimas: dabar prie namų stovinčiais stiklo konteineriais naudotis gali daugiau kaip milijonas lietuvių – rūšiavimui skirtų konteinerių aptarnavimas gyventojams papildomai nekainuoja, tačiau priėmus pataisą, vartotojai turėtų kaupti daugiau stiklo taros, ją vežti į taromatus, kurie nebūtinai yra šalia namų. Be to, liktų atviras klausimas – kur dėti stiklainius ir specifinių formų butelius, nes taromatai jų nepriimtų, tad, tikėtina, kad šios atliekos keliautų į bendrus buitinių atliekų konteinerius, o tai reikštų didėjantį atliekų kiekį buitinių atliekų konteineriuose ir brangstantį jų išvežimą. Specialistų skaičiavimais, tiek finansiškai, tiek socialiai siūlomas projektas itin ženklios naudos neatneštų – skaičiuojama, kad, į taromatų sistemą įtraukus alkoholio pakuotes, būtų surenkama tik 8 proc. daugiau stiklo atliekų nei dabar. „Nuo 2013-ųjų metų Lietuvoje vyko labai sparti konteinerių infrastruktūros plėtra, kurios metu iš viso bus pastatyta 9,4 tūkst. kolektyvinių ir 285 tūkst. individualių konteinerių stiklo atliekoms surinkti. Iš planuotų 11 mln. eurų investuota jau 8,5 mln., tad, įvedus naują taromatų sistemą, jau pastatyti konteineriai, išplėtota jų infrastruktūra iš esmės taptų nebereikalingi. Projektą pasiūlę Seimo nariai argumentuoja, kad nauja stipriųjų gėrimų pakuočių surinkimo sistema padės aplinkosaugai, nes papildomai bus surinkta 50 – 60 tūkst. tonų stiklo atliekų per metus, tačiau šie skaičiai visiškai neatitinka realybės – Lietuvoje iš viso išleidžiama 67,6 tūkstančiai tonų vienkartinių stiklo pakuočių, iš kurių 50,2 tūkstančių tonų, arba 74,3 proc., yra surenkama jau dabar“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas Kęstutis Pocius. Pasak jo, jeigu toliau būtų vystoma esamų konteinerių plėtra, būtų pasiekti tokie patys rezultatai mažesnėmis investicijomis: individualiose valdose dalijamų rūšiavimo konteinerių praktika per pastaruosius dvejus metus parodė, kad buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimas (sudarius tinkamas sąlygas) gali siekti 70–90 proc., o stiklo pakuočių atliekų surinkimas kai kuriose savivaldybėse gali siekti ir 90–100 procentų. Atsižvelgiant į siūlomo įstatymo projekto problemiškumą, Žaliasis taškas bendradarbiaudamas su Lietuvos pramoninkų konfederacija bei kitomis asocijuotomis struktūromis, ne kartą reiškė susirūpinimą, teikė ekspertines pastabas ir siūlymus teisėkūros institucijoms. Vyriausybei atsižvelgus į pastabas bei pasiūlymus, vietoj skubotų sprendimų nutarta atlikti išsamią galimybių studiją, kuri parodytų realią sistemos išplėtimo kaštų naudos situaciją bei poveikį esamai konteinerinei sistemai. Remiantis galimybių studijos išvadomis ateityje bus priimtas galutinis sprendimas.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
17
VIENINGA GAMINIŲ, PAKUOČIŲ IR ATLIEKŲ APSKAITOS INFORMACINĖ SISTEMA (GPAIS) 25.000 Lietuvos įmonių su didėjančiu nerimu laukia sausio 1 d., kai Lietuvoje startuos Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistema (GPAIS). Jau nuo kitų metų dabartinę atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos žurnalų, metinių ataskaitų formų ir jų pildymo tvarką pakeis nauja. Tačiau verslo organizacijos jau daugiau kaip pusmetį skambina pavojaus varpais ragindamos atidėti nuo sausio suplanuotą GPAIS startą. Per šią sistemą tūkstančiai įmonių – visi šalyje veikiantys gamintojai ir importuotojai, rinkai tiekiantys apmokestinamus gaminius ir pakuotes, taip pat prekybos, pramonės įmonės, atliekų tvarkytojai, surinkėjai, perdirbėjai, atliekų eksportuotojai bei tarpininkai, užsiimantys atliekų prekyba – privalės suvesti duomenis apie turimą atliekų kiekį. Tačiau bėda ta, kad sistema iki šiol neparuošta naudojimui, taigi verslas nespėja iki Naujųjų pasirengti darbui su ja. Žaliasis taškas, kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija bei kitomis verslo įmones vienijančiomis organizacijomis, pritardami iniciatyvai kurti GPAIS, kaip įrankį patikimam gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos duomenų surinkimui, jų analizei ir kontrolei, ne kartą teikė pasiūlymus dėl efektyvaus minėtos sistemos diegimo. Siekiant sklandaus GPAIS veikimo ir funkcionavimo užtikrinimo bei mažinti klaidų, kurių pasekmės gali tapti itin skaudžiomis verslui, tikimybę, dar rudenį LR Vyriausybei, Aplinkos ministerijai bei Aplinkos apsaugos komitetui išsiųstas raštas su konkrečių problemų įvardijimu bei siūlymu GPAIS naudojimo visų reikalavimų imtimi prievolės įsigaliojimą atidėti. Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Investuotojų forumo, Lietuvos prekybos ir amatų rūmų asociacijos bei Žaliojo taško pasirašytame dokumente prašoma atsižvelgti į diegiamos sistemos trūkumus bei pratęsti bandomąjį eksploatacijos etapą, leidžiant ūkio subjektams tinkamai pasiruošti darbui su naująja GPAIS ir metus po GPAIS paleidimo galimų klaidų bei pažeidimų griežtai nevertinti, t. y. už juos netaikyti atsakomybės. Remiantis naujausia ministerijos išplatinta informacija, diegiant GPAIS iki 2018 m. birželio 30 d. bus numatomas pereinamasis pusmečio laikotarpis, kurio metu įmonės galės prisitaikyti prie naujovių. AM viceministras Dalius Krinickas pažymėjo, kad „GPAIS nėra lengvai perkandamas riešutėlis, todėl numatome pereinamąjį pusmečio laikotarpį – iki 2018 m. birželio 30 d. – įmonėms prisitaikyti prie naujovės. Siekdami palengvinti duomenų perdavimą GPAIS, planuojame sukurti įvairių integracijų, kad verslo subjektai galėtų teikti duomenis iš savo verslo valdymo sistemų.“ Pereinamasis laikotarpis bus reglamentuotas aplinkos ministro įsakymu.
„
Stiprėjant verslo nepasitenkinimui, Seime prabilta apie palengvinimus – žadama įvesti pereinamąjį laikotarpį
18
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
ŠVIETIMAS IR EDUKACIJA Remiantis Europos Sąjungos šalių praktika, pirmaisiais 10 metų, kuomet gyventojai šalyje yra supažindinami su rūšiavimo schemomis ir įsitraukimo būdais, būtina aktyviai šviesti bei instruktuoti visuomenę, „kaip“ reikia rūšiuoti. Tačiau peržengus šią ribą būtina gyventojams atsakyti į svarbiausią klausimą, nuo kurio priklauso tiek realus įsitraukimas, tiek ir asmeninės atsakomybės bei motyvacijos egzistavimas- „kodėl“ būtinai tai daryti. Todėl įgyvendindami ŠVIETIMO PROGRAMĄ pakuočių atliekų tvarkymo klausimais, siekiame atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį į rūšiavimo būtinybę, akcentuojant ryšius tarp rūšiavimo poreikio ir pasekmių, realių pokyčių, kurių galime tikėtis į rūšiavimo sistemą įsitraukiant vis didesnei visuomenės daliai. Tai siekiame daryti tiek nacionaliniu lygiu, pabrėžiant rūšiavimo svarbą aplinkosauginiame kontekste, tiek regioniniu, didelį dėmesį kreipdami į komunikaciją sus savivaldybių gyventojais jiems aktualiomis temomis bei paveikiausiomis priemonėmis, tiek ir asmeniniame lygmenyje, investuodami į jaunosios kartos ugdymą bei teisingų vertybių diegimą.
6 000
@ 563 000 2 000 000 13 000
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
19
Šiemet Žaliojo taško Facebook sekėjų skaičius pasiekė beveik 6 tūkst.! Socialiniuose tinkluose mūsų įrašus ir žinutes kiekvieną savaitę perskaito per 13 tūkst. žmonių! Žaliojo taško video apie atliekų rūšiavimo svarbą televizijos ekranuose pamatė daugiau kaip 2 mln. žiūrovų. Interneto platybėse peržiūrėjo 563 tūkst. internautų Keliaudami viešuoju transportu stebėjo 300 tūkst. šalies gyventojų!
20
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
RENGINIAI IR PROJEKTAI Šių metų pavasarį startavęs ir visą Lietuvą apkeliavęs ekologinis projektas vyresnių klasių moksleiviams, didžiuojasi įspūdingais rezultatais. Pirmą kartą organizuotoje Nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvavo per 28 tūkst. šalies moksleivių, kuriems vos per mėnesį savo mokyklose pavyko išrūšiuoti beveik 40 tūkst. kg atliekų. „Šūkiu „Maži darbai – dideliems pokyčiams“ kvietėme Lietuvos švietimo įstaigas keisti savo bendruomenės požiūrį į vartojimą, rūšiavimą ir antrinį atliekų panaudojimą. Iniciatyvos tikslas buvo ne tik išmokyti rūšiuoti, bet apskritai atkreipti dėmesį į šiuolaikinio žmogaus elgseną, suteikti progą gilintis į šiuo metu aktualias aplinkosaugos problemas ir imtis realių veiksmų, prisidedant prie problemų prevencijos“, – teigia viena renginio organizatorių, VŠĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė. Iššūkį atsakingai vartoti ir tausoti resursus priėmė 250 mokyklų iš įvairių šalies miestų ir mažesnių miestelių. Bendram tikslui susivienijusios švietimo įstaigų bendruomenės taupydamos vandenį, elektrą bei rūšiuodamos atliekas iš 40 tūkst. kg išrūšiuotų atliekų antrą kartą panaudojo apie 6 tūkst., mokyklos inventorių papildydamos įvairiausiais naudingais daiktais, pagamintais iš antrinių žaliavų. Daugiausia Lietuvos mokyklose sukaupta popieriaus atliekų, kurių išrūšiuota per 28 tūkst. kg.
Finaliniame olimpiados renginyje dalyvavęs Vilniaus miesto mero patarėjas švietimo ir ugdymo klausimais Albertas Lakštauskas įsitikinęs, jog būtent taip turi atrodyti mokymosi procesas. Aktyviam, kūrybiškam ir betarpiškam mokymuisi pritaria ir VŠĮ „RV agentūra“ vadovė, Žaliosios olimpiados iniciatorė Vaida Griškevičienė. „Suprasdami, kad Lietuvoje žiedinės ekonomikos principai yra pakankamai naujas reiškinys, dar neturintis gilių tradicijų, stengiamės jaunąją kartą supažindinti ne tik su pačiu rūšiavimo procesu ir jo nauda, bet ir parodyti antrinio atliekų panaudojimo galimybes. Lietuva žiedinės ekonomikos procesuose žengia pirmuosius žingsnius, todėl tikėtina, kad jaunoji karta ir šeimoje neturi galimybės ar sektinų pavyzdžių ieškoti tvaresnių vartojimo kelių. Pastebėjome, jog vadinamoji Z karta, paskatinta tokių iniciatyvų, grįžusi namo pati moko tėvus. Todėl džiaugiamės, kad „Žalioji olimpiada“ skiepija ekologinius gyvenimo įpročius bei formuoja atliekų rūšiavimo tradicijas“, – pasakoja V. Griškevičienė.
22
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
Finaliniame renginyje Vilniuje susitiko dvylika geriausiai pusfinaliuose pasirodžiusių ar vasaros užduotis atlikusių komandų. Po įnirtingos kovos, nedidele taškų persvara, konkursą laimėjo Molėtų gimnazija ir jos komanda „Bio MG indikatoriai“, antroji vieta atiteko Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviams (komanda „Polietilentereftalatas”). Trečiosios vietos nugalėtojais tapo Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės Bitės gimnazijos „Flamingai“.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
23
„Iš tiesų, mokytoja mus užregistravo net nesitarusi. Tačiau mes ir neturėjome ko prarasti, nes mūsų mokykloje rūšiuoti įprasta. Pirmasis etapas nepasirodė ypatingai sunkus, tačiau to, kas įvyko ruošiantis olimpiadai ir dalyvaujant joje nesitikėjome. Nepaisant to, kad jau seniau buvome girdėję apie ekologiją, rūšiavimą ar klimato kaitą, tų problemų taip jautriai pajusti ir suprasti iki šiol neteko. Ši iniciatyva leido sužinoti tai, kas mūsų įpročius pakeitė visam gyvenimui ir dabar jau niekaip neįsivaizduotume savęs metančių plastiką į komunalinių atliekų konteinerį“, – patirtimi dalijosi olimpiados nugalėtojai, Molėtų gimnazijos moksleiviai.
24
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
Visoms olimpiados komandoms įteikti pažymėjimai, o prizininkai pasipuošė Simono Sionkino iš naudoti nebetinkamų riedlenčių sukurtais medaliais. Pirmosios vietos nugalėtojai gavo trofėjinę taurę, kurią kitais metais perduos naujiems olimpiados laimėtojams, bei jau visai netrukus mėgausis kelione į Vokietiją, kurioje lankys svarbius Vokietijos atliekų perdirbimo taškus, bei susitiks su pasaulinės organizacijos „PRO Europe“ atstovais. Organizatoriai žada, jog „Žalioji olimpiada“, kaip socialinė iniciatyva, kuria siekiama netradiciškai perteikti ekologijos ir aplinkosaugos žinias, formuoti įpročius, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui, sulaukusi didelio dėmesio, neketina sustoti - šalies moksleiviams mes pirštinę ir ateinančiais metais.
Žaliojoje olimpiadoje dalyvavo per 28 tūkst. šalies moksleivių! Ekologinio projekto metu vos per mėnesį moksleiviams pavyko išrūšiuoti beveik 40 tūkst. kg atliekų! Net 6 tūkst. kg išrūšiuotų atliekų buvo panaudotos kaip antrinės žaliavos naujiems daiktams gaminti!
26
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
Praėjusiais metais rūšiavimui skirtos spalvotosios Žaliojo taško dėžutės keliavo ne tik į didžiuosiu šalies miestus, bet plačiai pasklido po visus Lietuvos regionus, pasiekdamos atokiausiai gyvenančias, entuziastingai rūšiuoti nusiteikusias bendruomenes. Per 2017-uosius metus išdalijome per 9 tūkst. vnt. Žaliojo taško kartoninių rūšiavimo dėžučių!
O JŪS, AR JAU PRADĖJOTE RŪŠIUOTI? Kviečiame nelikti abejingais bei jungtis prie motyvuotos, atsakingos ir rūšiuojančios bendruomenės! Su Žaliojo taško dėžutėmis rūšiuoti ne tik lengva, malonu, bet ir labai patogu! Jas užsisakyti galima į ugdymo, viešąsias bei kitas įstaigas. Žaliojo taško dėžutės skirtos popieriaus, stiklo bei kitoms pakuočių atliekoms (plastikinėms, metalinėms, kombinuotoms ir kt.), yra pagamintos iš tvirto kartono, jų dydis – 35x35x70 cm ir į jas klojasi 125l maišeliai. Ant dėžučių rasite ne tik rūšiavimo taisykles, bet ir QR kodą, kurį nuskaitę galėsite parsisiųsti Žaliojo taško programėlę. Užsisakykite ir gaukite nemokamai! Užsisakyti galite visą komplektą arba skirtingas dėžutes atskirai. Siųskite informaciją rusiuoju@ztl.lt: 1. Įmonės ar įstaigos pavadinimas 2. Pageidaujamas kiekis 3. Pristatymo adresas 4. Kontaktinė informacija (vardas, pavardė, tel. nr.)
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr. 11
2017
www.zaliasistaskas.lt
27