PARTNERYSTE
2019
„Negalime spręsti iškilusių problemų vadovaudamiesi tuo pačiu mąstymu, kuris mus iki jų privedė“ – Albertas Einsteinas.
Turinys Tvaru = būtina Ekoda misija
06 07
Žaliasis Taškas
08
Popierius
10
Firidas
11
Simonas Tarvydas, Indi
12
Vanduo
14
Vilniaus Vandenys
15
Agnė Kučerenkaitė Tekstilė Rasa Balaišė Monika Levickaitė, Žalia Žinutė Simona Urovavaitė Viktorija Bugajenko, Zefyras Mediena Žilvinas Stankevičius Simonas Sonkinas, Justina Tažibajeva, Commune DIY Guma Gaudutė Žilytė Rūšiavimas biure Apie Ekodą
16
20 22 24 26 28 30 31
32 34 35 38 40
tvaru = butina 06
Tvari, žiedinė ekonomika – esminis veiksnys užtikrinantis mūsų išlikimą žemėje. Nebegalime gyventi taip, lyg turėtume atsarginę planetą. Pramonė generuoja grandiozinę taršą, o gamtos ištekliai – riboti ir baigtiniai. Europos sąjungoje Lietuva yra viena daugiausiai atliekų sąvartynuose šalinanti valstybė. Ši problema yra akivaizdi, reikalaujanti racionalių sprendimų čia ir dabar. Progresyvios kūrybinės idėjos leidžia antrines žaliavas ne „saugiai“ utilizuoti, bet ieškoti galimybių kaip šią taršą „įdarbinti“, paversti ją naujų produktų gamybine medžiaga. Energijos gavimas deginant atliekas turėtų būti naudojamas tik toms atliekoms, kurių nebeįmanoma perdirbti. Deja, Lietuvoje kol kas perdirbamas vos trečdalis visų antrinių žaliavų. Dizainas, kaip ir atsakingas, nuosaikus vartojimas, tampa kertiniu akmeniu, nuo kurio atsispyrus galima pakeisti pasaulį iš esmės. Būtent kūrybiniame lygmenyje įmanoma iš anksto užkirsti kelią būsimai taršai. Keičiant daiktų kūrybos ir gamybos principus žengiamas ko ne svarbiausias žingsnis švaresnės ir sveikesnės aplinkos link. Tik tuomet, kaip teigia istorikas Howardas Zinnas: „Maži elgsenos pokyčiai, kartojami milijonų žmonių, galės iš esmės pakeisti pasaulį“.
Ekoda misija „Didžiausia grėsmė mūsų planetai yra mintis, kad kažkas kitas ją išgelbės“ – Robertas Swanas, mokslininkas.
Lietuvoje daugėja atsakingai kuriančių dizainerių, aplinkosaugos problemoms neabejingų įmonių bei organizacijų. Kinta ir visuomenės požiūris į atsakingą vartojimą, tvarią gyvenseną. Šie procesai paskatino susiburti iniciatyvinę grupę ir įsteigti ekologinio dizaino asociaciją EKODA. Jos tikslas – vienyti kūrėjus, įmones ir organizacijas, kurių veikloje, kūryboje ir gamyboje itin svarbūs žiedinės ekonomikos tikslai, tvarumo principai ir ekologiškas požiūris. Šiuolaikinėje visuomenėje tvarumas jau suvokiamas ne kaip blogojo poveikio mažinimas, bet kaip gerojo didinimas. Vien rūšiuoti ir perdirbti nebepakanka. Būtina keisti kūrybos bei gamybos principus, formuoti atsakingesnius vartojimo įpročius. Žiedinė ekonomika ir dizainas yra racionalus ir efektyvus sprendimo būdas, leidžiantis sumažinti arba visai eliminuoti taršą. EKODA, vienijanti tuos, kas atsakingai kuria, gamina ir mąsto apie šių procesų poveikį aplinkai, skatina visuomenės sąmoningumą, dirba prie švietėjiškų projektų bei kūrybinių dirbtuvių, ieško naujų galimybių, kontaktų bei sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių. Ypač svarbu sukurti efektyvų bendradarbiavimo modelį, vienyti šios srities bendraminčius, dalintis gerąja patirtimi ir didinti ekologinių idėjų sklaidą visuomenėje.
„Mes nepaveldėjome žemės iš protėvių, mes ją skolinamės iš savo vaikų“ – senovės indėnų patarlė.
Pasirašo
Ekodos komanda
07
08 Taupome išteklius Medžiagos, iš kurių yra pagamintos pakuotės, perdirbimo metu naudojamos kaip žaliavos. Tad rūšiuodami taupome nuolat senkančius neatsinaujinančius išteklius.
Kovojame prieš klimato atšilimą Rūšiuojant ženkliai mažinamas kenksmingų dujų, išsiskiriančių atliekoms yrant sąvartynuose, išsiskyrimas bei oro, kuriuo kvėpuojame, užterštumas. Taupome energiją Rūšiuojant ir perdirbant atliekas, sutaupome daugybę energijos, kuri būtų naudojama naujų pakuočių gamybai.
Mažiname sąvartynus Rūšiuojant atliekas, jos nepatenka į sąvartynus, o yra perdirbamos ar naudojamos energijai išgauti, todėl mažiau teršia mūsų aplinką.
Kasdien dirbdami atliekų tvarkymo sektoriuje, jaučiame, jog stovime ant didelių pasikeitimų slenksčio. Kai kurie ištekliai jau artėja prie nulio, o žmonių skaičius žemėje vis auga. Tad norisi kalbėti apie globalius pokyčius, vedančius link tvarios – žiedinės ekonomikos kūrimo.
Žiedinė ekonomika yra ekonominis modelis, pagal kurį atliekos laikomos vertinga žaliava ir ištekliai neeikvojami. Pagrindinis jos principas – paversti atliekas ištekliais ne tik jas perdirbant, bet ir atgaunant energiją iš atliekų, kurių negalima regeneruoti. Žiedinės ekonomikos modelis grindžiamas principu, kad pridėtinė gaminių ir medžiagų vertė turi išlikti kuo ilgiau – todėl gamtos ištekliai naudojami racionaliau. Vienas europietis vidutiniškai per metus sunaudoja 14 tonų pirminių medžiagų ir išmeta 5 tonas atliekų. Atsižvelgiant į ribotus gamtos išteklius, šie skaičiai kelia nerimą. Tačiau gaminiai ir juos sudarančios medžiagos galėtų būti naudojami pakartotinai, taisomi ir perdirbami – tai padėtų sumažinti atliekų kiekį ir tausoti išteklius.
Apskritai žiedinė ekonomika reiškia perėjimą prie patvaresnių, tinkamų taisyti ir tausesnių gaminių, kurie ne per greitai tampa atliekomis. Žiedinės ekonomikos įgyvendinimas nėra vien politikų ar įgaliotų institucijų atsakomybė. Siekiant didinti išteklių naudojimo efektyvumą ir kurti žiedinę ekonomiką, būtina atliekas paversti ištekliais. Atėjo metas žengti rimtą žingsnį link ekonominio modelio „perdirbti, pataisyti ir panaudoti dar kartą“. Būtina reaguoti į šiandienos globalios ekonomikos iššūkius ir investuoti į vadinamąjį žaliąjį augimą.
Norint sėkmingai dalyvauti pasauliniame ekonominio modelio transformacijos procese, kurio dėka galėtume pasiekti ženklaus aplinkos taršos sumažėjimo, naujų galimybių verslui – inovacijų, didėjančio konkurencingumo bei darbo vietų augimo, turime pasiruošti laukiantiems pokyčiams. Tačiau pirmiausia turime prisiimti patį sąmoningu vartotoju bei bendruomenės name. Tik eidami šiuo keliu būsime tikri, privalome vadovautis kurdami gražesnę
svarbiausią vaidmenį – būti atsakingu ir nariu, kuriam rūpi aplinka, kurioje gyvejog nenukrypstame nuo vertybių, kuriomis ir švaresnę ateitį sau ir savo vaikams.
Organizacijos „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius
Kest utis Pocius
09
10
Smulkintos popieriaus atraižos paruoštos perdirbimui.
Popierius • Lietuvoje kasmet susidaro apie 200 tūkst. tonų popieriaus atliekų t.y. 15% visų komunalinių atliekų. Vien pakuotės sudaro 50 tūkst. tonų. • Aukštos kokybės popierius yra beveik neperdirbamas, kaip ir vienkartiniai kavos puodeliai, kartoninės picų dėžės, vienkartinės servetėlės ir rankšluosčiai, saldainių popierėliai, blizgus lakuotas popierius. • Gaminant popierių iš antrinių žaliavų sunaudojama 30% – 50% mažiau energijos nei gaminant tradiciniu būdu. • Popierių, priklausomai nuo rūšies, galima perdirbti 4-6 kartus. • Perdirbto popieriaus tona išsaugo apie 17 medžių, 27 tūkst. litrų vandens ir 4 MW energijos, pakankamos 6 mėnesius apšildyti vidutinio dydžio namą. • Antrinio panaudojimo galimybės: pakuotės, įvairaus pobūdžio leidiniai, dizaino objektai, reklaminė atributika ir kt.
Mūsų žaliava – popierius, kurio užspausdintas plotas tampa produktu (etikete, lankstinuku, kt.), o neužspausdintas – likučiais. Priklausomai nuo užsakymo sudėtingumo, nuo 2 iki 10 proc. popieriaus gali tapti atliekomis. Ekonominiai paskaičiavimai rodo, kad norint popieriaus atliekas paversti antrine žaliava, turime įsigyti naujas technologijas ir lygiagrečiai spaudos verslui, plėtoti ir atliekų perdirbimo liniją. Jau 20 metų mažiname gamybines atliekas. Dovanojame popieriaus likučius edukacinėms įstaigoms. Žavimės lietuvišku tvaraus dizaino ženklu INDI ir labai norėtume bendradarbiauti.Mums pavyko padaryti keletą bandyminių produktų, kurie atskleidė, kokius eksperimentinės plėtros procesus turi praeiti popieriaus atliekos prieš tampant kito produkto gamybine žaliava. Dizainerių eksperimentinė gamyba galėtų absorbuoti tik dalį spaustuvės atliekų, tačiau didžioji jų dalis kol kas dar negali būti panaudota. Reiktų organizuoti forumus, kuriuose susirinktų gamintojai, norintys savo gamybos likučius transformuoti į naujus produktus, ir dizaineriai, kurie siūlytų sprendimus. Valstybės institucijos skatina ekologinį mąstymą, iš dalies ES lėšomis finansuoja technologinių ir netechnologinių ekoinovacijų diegimą, tačiau neskiria paramos ekodizaino bandymams, o tai yra pirmasis ir labai svarbus žingsnis kuriant ekoinovacijas. Ir toliau ieškosime būdų ir galimybių, kad ekociklas būtų ne atskiri pavieniai projektai, o tradicija ir tęstinė mūsų spaustuvės veikla.
11
Simonas Tarvydas 12
Simono Tarvydo dizaino studija INDI startavo daugiau nei prieš keturis metus. Popieriaus panaudojimo dizainui idėja tarsi sklandė ore. Kilo noras atskleisti dar nematytas jo savybes. Ilgą laiką darbavomės prie unikalios formulės, ieškojome tinkamų ingredientų, eksperimentavome su naujai gimusia tekstūra, ieškojome įvairių paviršiaus apdailos metodų. Taip ilgainiui gimė „RePaper“ technologija. Mūsų įdirbis tobulinant originalią medžiaga atsipirko su kaupu. Pamatėme kiek privalumų ji turi. Visų pirma tai nauja medžiaga gimusi iš senos materijos, kuri kitomis aplinkybėmis virstų tarša ar būtų neefektyviai panaudota. Antras svarbus aspektas, kad „RePaper“ būdu sukurti gaminiai atitarnavę savo laiką gali būti perdirbami ir panaudoti naujų dizaino objektų kūrimui. Taip tapome pirmaisiais Žiedinio dizaino atstovais Lietuvoje. Pagrindinis mūsų medžiagos unikalumas yra jos kuriamas iliuzijos efektas. Mūsų sukurti daiktai atrodo lyg nulieti iš betono, o iš tiesų yra lengvi ir malonaus paviršiaus. Perdirbto popieriaus masės dizaino kūriniai tapo INDI vizitine kortele. Trejus metus iš eilės buvome įvertinti nacionaliniais „Gero dizaino“ apdovanojimais, dalyvavome prestižinėse parodose Londone, Stokholme, Paryžiuje, Berlyne, Jeruzalėje ir kt.. Mums svarbi ne tik estetinė, bet ir socialinė moralinė dizaino koncepcija – produkto gamybos vieta, medžiagos, funkcija ir perdirbimo galimybės. XXI amžiuje gyventi vien šia diena - neišmintinga prabanga. Jaučiam, kad tai supranta ir dauguma klientų, pirkėjų, kurie įsigyja INDI kūrinius. Tad galime drąsiai teigti, kad mūsų dizainas skirtas tiems, kas mąsto apie ateitį.
Vanduo 14
• Gėlieji vandenys sudaro tik 2,5% Žemės hidrosferos masės. • Lietuva – viena iš nedaugelio šalių, centralizuoto geriamojo vandens tiekimui naudojanti tik požeminį vandenį. • Pasaulyje statistiškai tik kas šeštas žmogus turi švaraus geriamojo vandens. • Lietuvoje sunaudojama vidutiniškai apie 350–390 tūkst. kub. m. per dieną. • Vandens ištekliai, kaip ir energijos ištekliai, nėra begaliniai.
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos koordinatorius Dalius Drevinskas. Lietuvoje vanduo pasižymi dideliu geležies kiekiu, todėl „Vilniaus vandenys“ beveik visą vandenį filtruoja kvarcinio smėlio filtrais. Per mėnesį susikaupia apie 5 tonos geležies atliekų, kurios panaudojamos Palemono keramikos fabrike raudonų plytų spalvai išgauti. Kitais metais planuojame pradėti
įgyvendinti projektą, kuriame visą dumblą, susidarantį Vilniaus nuotekų valykloje, kartu su partneriais panaudosime energetinių giraičių tręšimui. Galime sakyti, kad jau greitai beveik visas atliekas paversime žaliavomis ir tapsime sektinu žiedinės ekonomikos principais veikiančios bendrovės pavyzdžiu. Ne paslaptis, kad inovatyvius gamybinių atliekų panaudojimo sprendimus pirmiausia paskatina ekonominė nauda, o gerų pavyzdžių ir galimybių yra labai daug, tereikia tam skirti pakankamai dėmesio ir resursų. Olandijoje reziduojanti kūrėja Agnė Kučerenkaitė kreipėsi į mus dėl geležies panaudojimo keramikos dekorui. Taip gimė idėja pasigaminti itin ribotą tiražą suvenyrinių puodelių, kurių gamyboje bus panaudotos mūsų įmonės geležies atliekos.
15
Agne Kucerenkaite
16
“Studijas baigiau Eindhoveno (Olandija) dizaino akademijoje, kur tvarumo idėjos buvo dažna tema. Trejus metus dirbu prie tęstinio projekto “Ignorance is Bliss”, kurio tikslas – pramoninių metalo atliekų vertės grąžinimas panaudojant jas kaip pigmentą keramikos glazūroms, stiklui ir tekstilei. Visada domėjausi spalvotyra, tačiau ieškojau pridėtinės vertės ir taip kilo mintis panaudoti metalų atliekas. Komunikacija bei antrinių žaliavų šaltinių paieškos užima daug laiko, nes įmonės paprastai neviešina informacijos apie savo atliekas. Didžiausias iššūkis man – ne perdirbti medžiagas (recycling), bet suteikti joms dar aukštesnę vertę (upcycling). Eksperimentai reikalauja daug laiko, tai nuolatinis stebėjimas, gilinimasis į procesą.
Bendradarbiauju su dirvožemio bei geriamojo vandens valymo įmonėmis Olandijoje ir Lietuvoje, kurios pozityviai žiūri į projektą, noriai atiduoda atliekas. Mano gaunamose metalų atliekose gausu geležies, todėl spalvos gana žemiškos. Tyrinėju, kaip tam tikri chemikalai gali padėti išgauti kuo didesnę spalvų įvairovę. Pirminiai šio projekto rezultatai rodo didžiulį potencialą ir tik patvirtina, kad metalų atliekos gali būti sėkmingai pritaikytos dizaine bei pramonėje, taip išvengiant tolimesnės metalų kasybos.
Itin motyvuoja didžiulis pasaulinis susidomėjimas projektu. Esu nuolat kviečiama į tarptautines parodas. Kolekcija „Ignorance is Bliss” 2017 m. buvo apdovanota Lietuvos Nacionaliniu “Gero Dizaino” prizu (1a vieta interjero elementų kategorijoje), o 2018 m. nominuota “New Material Award” (Olandija) ir prestižiniame pasauliniame konkurse “Dezeen Awards”. Ir toliau noriu dirbti su antrinėmis žaliavomis – tęsti esamą bei pradėti naujus projektus.
18
Tikslas
Dabartinis tikslas – pritaikyti mano sukurtą glazūravimo metodiką interjero plytelių gamyboje, nes tik panaudojant didelius atliekų kiekius iš tikrųjų galima prisidėti prie žiedinės ekonomikos ir tai gali tapti iššūkiu dabartinei pigmentų pramonei.”
19
Tekstile 20
• Tik 20% pasaulyje pagaminamos tekstilės yra perdirbama, o 80% atsiduria sąvartynuose. Vien JAV kasmeti išmetama 15 mln. šios žaliavos. • Remiantis „Greenpeace“ duomenimis mados pramonė 2000 – 2014 m. išaugo dvigubai. Eilinis planetos gyventojas perka 60% daugiau drabužių nei prieš 20 metų ir vilki juos dukart trumpiau. • Poliesteriui suirti prireikia kelių šimtmečių. • Gamtiniams resursams nenumaldomai mažėjant, medvilnei ar vilnai užauginti išnaudojami sunkiai suskaičiuojami kiekiai vandens ir žemės. • Mišrių pluoštų audiniai yra beveik neperdirbami. • Pagrindinis šiuolaikinės tekstilės pramonės tikslas – perdirbti audinius ir sugrąžinti žaliavas atgal į gamybos procesus, atsisakant naujos žaliavos produkcijos.
Rasa Balaise Kūryba iš antrinių žaliavų susidomėjau dar prieš tokios veiklos įvardijimą ekodizaino terminu. Nuolat sutikdavau kūrėjų, kuriančių iš pačių įvairiausių žaliavų, matydavau gamybos procesuose liekančias įvairias materijas ir tai natūraliai inspiravo kūrybines mintis. Su vienu iš savo projektų „Made in China remade in LT“ esu sulaukusi nemažai tarptautinio dėmesio. Tai buvo rankų darbo detalėmis ir antrinėmis tekstilės žaliavomis papildytos pigios „ikoninės“ kiniškos kėdutės. Šį projektą pastebėjo Frankfurto paroda „Tendence“ ir atrinko dalyvauti „Talents“ zonoje. Šios kėdutės buvo eksponuojamos Palermo dizaino savaitėje, Turino parodoje „Operae“ ir kt. Su tekstile ir veltinius savo kūryboje eksperimentavau daugiausiai. Bet vien tuo neapsiriboju. Esu išbandžiusi savo kūrybines galias transformuodama į naują kokybę ir odos, medienos, metalo, organinio stiklo ir plastiko antrines žaliavas. Man ne tiek svarbu pati žaliava, kiek iššūkis įžvelgti transformacijos potencialą tame, kame daugelis matytų tiesiog išmetimui pasmerktus likučius. Visuomenė ir gamintojai vis dar neigiamai žiūri į antrines žaliavas, kurioms klijuojama „šiukšlių“ etiketė. To pasekmėje naujos kokybės daiktų iš tokių žaliavų kūryba taip pat nuvertinama. Laimei palaipsniui šis požiūris keičiasi. Paradoksas, kad pradėjus galvoti apie švaresnį pasaulį, neretai savo dirbtuvėse švaros toli gražu nepadaugėja. Vietoj to, kad likučius tiesiog išmesti, pradedi galvoti apie jų antrinį panaudojimą. Pastaruoju metu esu ne tik antrinių žaliavų gavėja, bet ir pati jas tiekiu kitiems. Tos žaliavos, iš kurių gaminu eksperimentinius gaminius pati, dabartiniu metu atkeliauji iš įmonės „Lonas“. Ateityje norėčiau matyti sėkmingai įgyvendintus savo tvaraus dizaino sumanymus, skirtus pramonės įmonėms. Tikiuosi dabar užsimezgę tokio bendradarbiavimo daigai sudygs.
23
Monika Levickaite
24
Daug kas priklausys nuo to, kaip mūsų šaliai seksis priimti sprendimus, susijusius su vienkartiniais plastikiniais maišeliais.
Vaikystėje buvo įprasta persisiūti, persilipdyti ar kitaip transformuoti daiktus. Kai tapau atsakingesne vartotoja, nejučia vertybės ūgtelėjo ir kūryboje. Žvelgiu holistiškai – noriu, kad tvarumas ir darna būtų visose gyvenimo srityse. Kadangi mano kuriamas produktas siekia tausoti aplinką, buvo minčių rinktis ekologiškus audinius. Tačiau geros draugės mintis pasidairyti jų dėvėtos tekstilės ir ten aptiktos dieninių užuolaidų audinys pasirodė puikiai tinkantis daugkartiniams maišeliams: permatomas, lengvas. Aišku, yra ir tam tikrų sunkumų. Visada yra šiokia tokia baimė nerasti pakankamo kiekio ar norimų spalvų audinių. Dėl tos pačios priežasties sunkiau gaminti ir didelius kiekius. „Žalios žinutės“ etiketės taip pat yra gaminamos iš antrinių žaliavų, bet šiam tikslui tinka tik tam tikro storio, baltos spalvos medžiaga, kurios pavyksta rasti ne taip jau dažnai, tad planuoti gamybinius procesus tenka dar atidžiau. Kitas svarbus aspektas – pakavimas, kurio metu stengiuosi vengti vokų su plastiko burbuliukais.
Mano klientai – patys sąmoningiausi ir šviesiausi žmonės. Nepaisant visų išorinių ir vidinių kliūčių, mane į priekį veda troškimas prisidėti prie vienkartinių plastikinių maišelių mažinimo. Nesitikėjau, kad ši nedidelė iniciatyva gali šitaip toli nuvilnyti. Didžiausias įvertinimas, kad „Žalios žinutės“ maišelius žmonės naudoja kasdienybėje, rekomenduoja draugams ir tokiu būdu vyksta tyli, bet labai reikalinga žalioji daugkartinių maišelių revoliucija. Antrinius audinius gaunu iš dėvėtų rūbų parduotuvių, dalį produkcijos gaminame naudodami atraižų likučius bei geranoriškų žmonių atiduotų dieninių užuolaidų. „Žalia žinutė“ mane išmokė neplanuoti daug į ateitį, nes galimybės išryškėja pakeliui. Daug kas priklausys nuo to, kaip mūsų šaliai seksis priimti sprendimus, susijusius su vienkartiniais plastikiniais maišeliais. Viliuosi, kad mano iniciatyvos ir sąmoningų žmonių dėka daugkartinis maišelis taps įprastu atsakingo gyvenimo atributu.
25
Simona Uvarovaite Eko-dizainu susidomėjau studijuodama tvarią madą Danijoje. Čia ekologija ir tvarus gyvenimo būdas yra jau nusistovėjusios normos. Tik sužinojusi kokie yra drabužių gamybos padariniai aplinkai, pradėjau rimtai į tai gilintis, keisti savo vartojimo įpročius bei ieškoti būdų kaip etiškai, tvariai ir estetiškai kurti iš antrinių žaliavų. Greitai suvokiau, kad gamyba nėra tvarus procesas, kadangi gaminant drabužius, net ir naudojant ekologiškas medžiagas, vis tiek yra eikvojamos žaliavos ir resursai. Susimąsčiau, kaip būtų galima panaudoti tai, kas jau buvo pagaminta. Susidomėjau džinsu dėl to, kad tai yra labai tvari medžiaga, o su laiku ji įgauna tik daugiau žavesio. Taip pat džinsą sąlyginai lengva perdirbti, gauti iš tiekėjų. Iššūkiai kyla gamybos procese. Būna labai sudėtinga parinkti džinsus vieno produkto gamybai. Kuo sudėtingesnis produktas, tuo sunkiau rasti tarpusavy derančių džinsų atraižų. Kitas iššūkis - mažesnių dydžių džinsai.
26
Jų gaunu daugiausiai, tačiau juos daug sunkiau panaudoti, kadangi drabužių gamybai reikia daug medžiagos. Iškyla nauja užduotis išlaikyti estetišką produkto dizainą. Apėmęs didelis noras kurti bei įrodyti tiek sau tiek aplinkiniams, kad nauji gamybos standartai dirbant su tekstile nors ir reikalauja daugiau darbo ir dėmesio, yra įmanomi. Geriausias įvertinimas – žmonių susidomėjimas. Lietuvoje drabužiai iš perdirbtų medžiagų yra ganėtinai nauja kryptis. Pradėjusi „Yours Again“ veiklą Lietuvoje sulaukiau labai daug palaikymo iš įvairių tvarų vartojimą skatinančių iniciatyvų, pasiūlymų bendriems projektams, noro bendradarbiauti. Turiu keletą tiekėjų, kurie atrūšiuoja man dėvėtus džinsus kilogramais. Taip pat atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių atiduoti savo senus nebenešiojamus džinsus - manau daug kam malonu žinoti, kad jiems nebereikalingi drabužiai bus prikelti antram gyvenimui.
27
Viktorija Bugajenko
28
Kūryba iš atraižų reikalauja aštrios akies – riba tarp rankdarbio, ne pačia geriausia to žodžio prasme, ir gero dizaino dažnai yra labai plona. Svarbu estetinis matymas, nepersistengti ir išlaikyti konceptualumą. Kūryba iš atraižų – tai kaskart nauji atradimai, gimstantys dizainai ir kiekvieno kliento individualumo atskleidimas. Mes negalėtume atkartoti savo darbų,
Eko-dizaino principai lydėjo nuo pirmųjų studijų dienų. Jau nebepamenu pirmosios pažinties su neoprenu dienos, bet tikrai žinau, kad mane sužavėjo šios medžiagos charakteristikos (laiko forma, minkšta, jauki prisilietimui, nesiglamžo, lengvai prižiūrima), tai buvo meilė nuo pirmo prisilietimo.
todėl žinome, kad ši technologija visada išskirs mus iš minios. Esame įvertinti nacionaliniu „Gero dizaino“ apdovanojimu 2017 m. (I vieta kostiumo dizaino kategorijoje). Ne ką mažiau reikšmingas įvertinimas – kasdien matomi laimingi klientai, kurie mėgaujasi mūsų sukurtais darbais. Žmonių palaikymas skatina ir toliau kurti tvarią madą. Atraižos atsiranda mūsų pačių studijoje, tad nieko neišmetame, kaupiame sekantiems projektams. Kartais paltiniai audiniai, natūralios odos atraižos atkeliauja iš įmonių, kurios būtų jas tiesiog išmetę. Dirbame daug ir nuoširdžiai, augame visomis prasmėmis - komandos, klientų ir profesionalumo aspektais.
29
Mediena 30
• Daugiau nei pusė išauginamos medienos sunaudojama popieriaus ir energijos gamybai. • Statybos ir baldų pramonėje naudojama mediena iš specialiai šiam tikslui auginamų medžių, taip išsaugant natūralius miškus ir giras. • Medienos atliekos dažniausiai yra tiesiog sudeginamos arba paverčiamos kuru. Taip iššvaistomos tonos aukštos kokybės medienos. Negana to teršiama atmosfera, nes dauguma pramoninės medienos būna apdorota įvairiomis cheminėmis medžiagomis (laku, dažais ir kt.). • Medienos atliekos gamtoje nesuyra 1213 metų. • 1990-aisiais globalus miškų kirtimas ir klimato kaita privertė susirūpinti medienos perdirbimo technologijomis. • Medienos perdirbimas gana brangus, tad ir gauta žaliava brangesnė.
Zilvinas Stankevicius Pirmą kartą susidomėjau eko-dizainu ir kūryba iš antrinių žaliavų 20042005 metais, kai baldų bei dizaino objektų kūrimo srityje pradėjau bendradarbiauti su projektavimo studija „Contraforma“. Mano pagrindinė medžiaga yra medis ir jis visada buvo šalia, tikriausiai todėl, kad yra lengvai prieinamas ir santykinai paprastai apdirbamas – nereikalauja kažkokių sudėtingų ir brangių įrengimų. Tvaraus dizaino, kaip ir bet kokio kito dizaino gaminius, sukurti nėra labai sudėtinga. Sudėtingiau paleisti juos į gamybą bei prekybą. Kiekvienas naujas gaminys gana nelengvai atranda savo vietą pasaulyje. O tvaraus dizaino gaminiai dar ir įneša papildomų rūpesčių – kur gauti žaliavų, kaip užtikrinti pakankamą jų kiekį ir t.t. Žaliavų tenka ieškoti pačiam, bendradarbiaujant su kitais gamintojais. Nors aš labiau stengiuosi optimizuoti savo gamybą taip, kad atliekų liktų kiek įmanoma mažiau. Šis kūrybinis principas įtraukia, nesinori jo mesti. Mane skatina smalsumas, įdomių sprendimų paieškos. Daiktų kūrimas bent jau man yra daugiau gyvenimo būdas, o ne tiesiog darbas. Smagu, kai jis vertinamas, sulaukia susidomėjimo. Didžiausią apdovanojimą pelnė mano kurta kėdę „Liepa“ (2006 m. Baldų paroda), kuri buvo pagaminta panaudojant medienos atraižas iš stalių dirbtuvių. Į ateitį žvelgiu pozityviai ir regiu geras perspektyvas. Prieš kurį laiką tapusi madinga ekodizaino kryptis ir toliau populiarės ir, manau, bus vis aktualesnė.
31
Simonas Sonkinas Justina Tazibajeva Eko-dizainu, kūryba iš antrinių žaliavų susidomėjome prieš keturis metus. Simas – užkietėjęs riedlentininkas, riedlente važinėjantis daugiau nei 18 metų, tad ši medžiaga visada buvo šalia. Riedlentinikai laužydami lentas ir mesdami jas į šiukšlyną net neįsivaizduoja, kad riedlenčių gamintojai yra atsakingi už Kanadietiškų klevų kirtimą dideliu mastu, o išmestas kietmedis suyra per 70 metų.
32
Prieš keletą metų besivoliojančias lūžusias lentas panaudojome keliems projektams ir supratome, kad riedlenčių perdirbimas gali padėti bendruomenei susiburti, sumažinti brangias riedlenčių kainas ir skatinti daugiau jaunimo įsitraukti į šį sportą. Intensyviai treniruojantis riedlentininkui gali prireikti pakeisti maždaug po vieną – dvi lentas kas mėnesį. O sulūžusi lenta turi apie 95% perdirbimui tinkamos medžiagos. Pagrindinis mūsų siekis – iš riedlentės, kuri savo pagrindinę funkciją atlikti tinkama apie mėnesį, pagaminti tvarius, estetiškus, funkcionalius, ilgai naudojamus daiktus. Auganti riedlenčių kultūra ir perdirbėjų bendruomenė Lietuvoje bei pasaulyje yra didžiausia motyvacija didinti “apsukas” ir perdirbti kuo daugiau riedlenčių. Klientų atsiliepimai, susidomėjimas perdirbtais gaminiais skatina tobulėti. Šiuo metu visa žaliava atkeliauja pavieniui iš pačių riedlentininkų bei iš keleto surinkimo taškų užsienyje. Atnešus seną lentą, naują galima įsigyti su nuolaida. Kai yra alternatyva, tuomet nebesinori tos lentos sulaužyti iki smulkių dalių ir išmesti į šiukšliadėžę. Mūsų veikla ir jos tęstinumas glaudžiai susiję su riedlenčių kultūra. Ši sporto šaka debiutuos Tokijo Olimpinėse žaidynėse 2020 m. ir tikėtina, kad ją natūraliai išpopuliarins. Tad artimiausias mūsų tikslas – lūžusių lentų surinkimo tinklas Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
33
Guma 34
• Didelę dalį gumos atliekų sudaro guminės padangos, kurios gamtoje suyra per 120-140 metų. • Labiausiai paplitęs senų padangų utilizavimo būdas – panaudoti jas energijai gauti. Deja, šios energijos vertė yra daug kartų mažesnė už padangų kainą. • Perdirbtos gumos miltus (granules) galima panaudoti guminių dangų, avalynės, automobilių detalių gamybai, kelių tiesimui (asfaltas su gumos priemaišomis yra ilgaamžiškesnis). • Kramtomoji guma gamtoje suyra per 5 metus. Ji taip pat gali būti perdirbama.
Eko-dizaino tema susidomėjau studijų metu Vilniaus dailės akademijoje. Čia mes gavome užduotį sukurti ekonominės klasės baldą iš antrinių žaliavų. Taip pat eksperimentuoti su medžiagomis paskatino studijos Islandijoje, kur ekologinė tematika yra ypač aktuali ir nagrinėjama. Kurdama ekonominės klasės baldą iš antrinių žaliavų pradėjau dviejų skirtingų medžiagų eksperimentus. Vienas iš maketų buvo ant elastinės gumos užklijuoti medžio gabaliukai. Pamačiusi, kad medžiagos puikiai viena kitą papildo ir eksperimentas veikia, prisiminiau išmetamas dviračių kameras, kurias gaunu iš dviračių taisyklų. Jos ir pakeitė elastines gumas. Sunkiausia užduotis buvo baldą padaryti švarios estetikos, tinkantį ne tik ekologiško dizaino gerbėjams. Darbas su antrinėmis žaliavomis nėra lengvas. Jos, skirtingai nei specialiai baldų gamybai pritaikytos medžiagos, gali būti ne tiek patvarios, taip pat būti pažeidžiamos karščio arba šalčio, gal net toksiškos ir t.t. Bet tai – daugiau papildomas iššūkis, nei stabdis. Geri atsiliepimai ir žmonių susidomėjimas yra ženklas, kad judu gera kryptimi. Mano sukurtą COMB suoliuką pastebėjo dizaino blogai: „Yanko Design“, „Design bunker“, dizaino platforma „Faberin“. Dalyvauju daugybėje parodų. Pagrindinis tikslas – baigti studijas, domėtis medžiagomis ir eksperimentuoti, kurti toliau.
Gaudute Zilyte
Sunkiausia užduotis buvo baldą padaryti švarios estetikos, tinkantį ne tik ekologiško dizaino gerbėjams.
35
36
37
38
Kol kas sutvarkome, t.y. perdirbame ar panaudojame energijai gauti, tik -
patenka brokuoti ar prirašyti spaudiniai, o kur iškeliauja priklijuojami lape-
nesunku.
39
taršos: vietoje to, kad
malonus asmeniškai,
BIURE? savas taisykles ir smagu! – lengva. Tam nereikia išskirtinio pasiruošimo.
konteinerius.
4
zaliasistaskas.lt
yra perdirbamos ar panaudojamos energijai išgauti.
Ekologinio dizaino asociacija EKODA – organizacija, vienijanti dizainerius, menininkus, kūrėjus, gamintojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurių veikloje, kūryboje ir gamyboje itin svarbūs žiedinės ekonomikos tikslai, tvarumo principai ir ekologiškas požiūris. Asociacijai svarbus produkto unikalumas, antrinių žaliavų naudojimas, gamyba be atliekų, perdirbimo ir restauravimo galimybė. EKODA tikslai:
Skleisti ekologijos, žiedinės ekonomikos idėjas šiuolaikinėje visuomenėje, dalintis žiniomis ir patirtimi apie ekologinį dizainą.
Organizuoti konkursus, parodas, seminarus, konferencijas ir kitokius renginius, siekiant supažindinti profesionalus, visuomenę ir verslo atstovus su ekologiniu dizainu ir kitokio pasirinkimo galimybėmis. Atverti naujas bendradarbiavimo erdves tarp kūrėjų ir gamintojų, siekiant projektuoti švaresnę aplinką bei tvarią ateitį. Atstovauti
narių interesams ir populiarinti jų veiklą.
40
EKODA.lt
El. paštas: info@ekoda.lt www.ekoda.lt
Ekoda steigėjai: Vaida Griškevičienė vaida@ekoda.lt Simonas Tarvydas simonas@ekoda.lt Rasa Petrulevičė rasa@ekoda.lt
Katalogo dizaineriai: Laurynas Vaitkus Gaudutė Žilytė
Teksų redaktorė: Justė Kubilinskaitė Nuotraukos: Jogailė Butrimaitė Privatūs archyvai
2019