Naujienlaiškis Nr.12 by Žaliasis taškas

NAUJIENLAIŠKIS NR.12

ŽALIASIS LAIŠKAS

Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be VšĮ „Žaliasis taškas“ sutikimo.

turinys Pakuoči ų at l i ekų t var kymo si st emos t obul i ni ma. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 02 ES kova pr i eš pl ast i ką. . . . . . . . . . . . . . . . . 04 Pl ast i ko di r ekt yvos pr i t ai kymas Li et uvoj e. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 05 Vasar a be pl ast i ko. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0

Primename, kad nuo liepos mėn. 1 d. iki 19 d. (imtinai) pagal sutartį, turite patikslinti II ketvirčio faktinius į vidaus rinką išleistus pakuočių atliekų kiekius. Esant poreikiui galite tikslinti ir likusių ketvirčių duomenis.

Atkreipiame jūsų dėmesį, kad teikiant ketvirčių faktinius duomenis ir tikslinant metinę prognozę, labai svarbu, kad jūsų teikiamuose kiekiuose nebūtų Savo reikmių pakuočių kiekių ir daugkartinio naudojimo pakuotės kiekių. Tikslinti duomenis galite prisijungę prie Informacinės sistemos adresu: e.zaliasistaskas.lt Sąskaitos už patikslintą ir patvirtintą II ketv. užsakymą bus rašomos liepos 31 d.

„Žaliasis taškas“ ieško pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimo: surengtas sistemos dalyvių susitikimas

Gamintojus ir importuotojus atstovaujanti didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija VšĮ „Žaliasis taškas“ prie vieno stalo pakvietė pakuočių atliekų tvarkymo grandinės dalyvius. Ne vienerius metus kalbama apie krizėje atsidūrusią sistemą, tačiau esminių pokyčių iki šiol nėra, todėl šia iniciatyva siekiama išgirsti skirtingų šalių pozicijas ir paruošti planą skaidrumu, efektyvumu ir tvarumu paremtai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai sukurti.

Penktadienį Vilniuje įvyko pirmasis susitikimas, kuriame savo požiūrį į pakuočių atliekų tvarkymo sistemą išdėstė gamintojų ir importuotojų organizacijos, atliekų tvarkytojų asociacijos, savivaldybių, pramonės, prekybos įmonių atstovai. „Šiuo metu pakuočių atliekų tvarkymo sistema tikrai neveikia sklandžiai – su tuo sutinka iš esmės visos suinteresuotos pusės. Turime ieškoti geriausių sprendimų, kad Lietuvai keliami aplinkos apsaugos ir pakuočių atliekų tvarkymo tikslai būtų pasiekti, todėl kalbamės su visomis suinteresuotomis pusėmis. Sudarę sąlygas dalyviams išsakyti savo nuomonę išgirdome daug problemų ir galimų jų sprendimo būdų. Tolesnis darbas bus tarpusavyje išsigryninti gaires, kaip turi būti reformuojama sistema, kad būtų užtikrintas efektyvus, skaidrus ir patikimas jos darbas“, – sako Kęstutis Pocius, „Žaliojo taško“ vadovas.

„Žaliasis taškas“ ieško sprendimo „Metrail“ – tik pasekmė Atliekų sektorių prieš daugiau nei metus sukrėtė „Metrail“ istorija, kai dėl tvarkymo įmonės padarytų pažeidimų baudos, siekiančios 30 mln. eurų, buvo išrašytos už pakuočių atliekų tvarkymą jau sumokėjusiems gamintojams ir importuotojams. Anot K. Pociaus, ši istorija – tik viena iš sistemą kamuojančių problemų pasekmių.

KĘSTUTIS POCIUS „ŽALIASIS TAŠKAS" GENERALINIS DIREKTORIUS

"Globalūs pokyčiai, tokie kaip Kinijos rinkos pakuočių atliekoms užsidarymas, ir įsisenėjusios problemos Lietuvoje, atvedė mūsų šalies pakuočių tvarkymo sistemą į krizę. Jei jos nespręsime, problemos tik gilės"

„Globalūs pokyčiai, tokie kaip Kinijos rinkos pakuočių atliekoms užsidarymas, ir įsisenėjusios problemos Lietuvoje, atvedė mūsų šalies pakuočių tvarkymo sistemą į krizę. Jei jos nespręsime, problemos tik gilės ir neišvengiamai guls ant vartotojų pečių“, – teigia K. Pocius. Jo teigimu, vienas iš penktadienį surengtos diskusijos tikslų – rasti sprendimus, kurie neleistų pasikartoti „Metrail“ ar panašioms situacijoms bei užtikrintų sklandų ir efektyvų atliekų sutvarkymą. Kitas pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių susitikimas planuojamas po kelių savaičių. Artimiausiose diskusijose tikimasi identifikuoti svarbiausias sistemos problemas ir tobulinimo kryptis. Susitikime dalyvavo gamintojų ir importuotojų organizacijos „Žaliasis taškas“, „Gamtos ateitis“, „Pakuočių tvarkymo organizacija", Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija, Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.

ES kova prieš plastiką: kaip lietuvai iššūkį paversti galimybe?

konferencijos įrašą galite peržiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch? v=if_8G0PElXA

Šiais metais Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą, kuria siekiama reikšmingai mažinti neigiamą plastikinių gaminių poveikį aplinkai. Direktyvoje numatomi vartojimo mažinimo tikslai, naujos gamintojų pareigos, padidinti surinkimo tikslai, ženklinimo reikalavimai, informavimo didinimo priemonės. Pokyčiai palies kiekvieną vartotoją, o ypač gamintojus ir prekybininkus. Birželio 26 dieną, Seime vyko diskusija „ES kova prieš plastiką: kaip Lietuvai iššūkį paversti galimybe?“ Diskusijos metu buvo aptarta direktyva, galimi ateities pokyčiai, draudimų ir perdirbimo užduočių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisės aktus, plastiko gamintojų ir mokslininkų pasiūlymai.

plastiko direktyvos pritaikymas lietuvoje 2019 gegužės 5 dieną priimta nauja EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/904 2019 m. birželio 5 d. dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo https://eur-lex.europa.eu/legalcontent/LT/TXT/PDF/? uri=CELEX:32019L0904&qid=1562053930 110&from=LT

Plastiko direktyvos tikslai – užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikiui aplinkai, visų pirma vandens aplinkai, ir žmonių sveikatai bei jį sumažinti, taip pat skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos kuriant novatoriškus ir tvarius verslo modelius, gaminius bei medžiagas, taip, be kita ko, prisidedant prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo. Direktyva taikoma direktyvos Priede nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintiems gaminiams ir žvejybos įrankiams, kurių sudėtyje yra plastiko.

JŪRATĖ KONTAUTIENĖ „ŽALIASIS TAŠKAS" PARDAVIMŲ VADOVĖ

"Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikoma direktyva dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, numatytos priemonės, reikalavimai."

1. VIENKARTINIAI PLASTIKINIAI GAMINIAI, KURIEMS TAIKOMOS PRIEMONĖS DĖL NAUDOJIMO MAŽINIMO: 1) Gėrimų indeliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius; 2) Maisto tara, t. y. talpyklos, kaip antai dėžutės su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, kuris: a) yra skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti; b) yra paprastai yra suvartojamas tiesiai iš talpyklos ir c) yra paruoštas suvartoti be papildomo paruošimo, pavyzdžiui, kepimo, virimo ar pašildymo, įskaitant maisto tarą, naudojamą greitam maistui arba kitam nedelsiant suvartoti skirtam maistui, išskyrus gėrimų tarą, lėkštes, pakelius ir pakuotes, kuriuose pateikiamas maistas. PRIEMONĖS DĖL NAUDOJIMO MAŽINIMO: gali apimti nacionalinius naudojimo mažinimo tikslus, priemones, kuriomis užtikrinama, kad galutiniams vartotojams prekybos vietose vietoj priedo A dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių būtų prieinami daugkartiniai alternatyvūs gaminiai, ekonomines priemones, pavyzdžiui, priemones, kuriomis užtikrinama, kad prekybos vietose vienkartiniai plastikiniai gaminiai galutiniam vartotojui nebūtų duodami nemokamai.

plastiko direktyvos pritaikymas lietuvoje 2. VIENKARTINIAI PLASTIKINIAI GAMINIAI, KURIEMS TAIKOMAS PRIEMONĖS DĖL PATEIKIMO RINKAI APRIBOJIMŲ:

1) Ausų krapštukai, išskyrus jei jiems taikoma Tarybos direktyva 90/385/EEB(28) arba Tarybos direktyva 93/42/EEB(29); 2) Stalo įrankiai (šakutės, peiliai, šaukštai, lazdelės); 3) Lėkštės; 4) Šiaudeliai, išskyrus jei jiems taikoma Direktyva 90/385/EEB arba Direktyva 93/42/EEB; 5) Gėrimų maišikliai; 6) Prie oro balionėlių, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie nėra platinami vartotojams, tvirtinamos ir jiems laikyti skirtos lazdelės, įskaitant jų detales; 7) Maisto tara, pagaminta iš polistireninio putplasčio, t. y. talpyklos, kaip antai dėžutės su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, kuris: a) skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti; b) paprastai yra suvartojamas tiesiai iš talpyklos ir c) yra paruoštas suvartoti be papildomo paruošimo, pavyzdžiui, kepimo, virimo ar pašildymo, įskaitant maisto tarą, naudojamą greitam maistui arba kitam nedelsiant suvartoti skirtam maistui, išskyrus gėrimų tarą, lėkštes, pakelius ir pakuotes, kuriuose pateikiamas maistas; 8) Gėrimų tara iš polistireninio putplasčio, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius; 9) Gėrimų puodeliai iš polistireninio putplasčio, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius.

Pateikimo rinkai apribojimai: Valstybės narės uždraudžia pateikti rinkai priedo B dalyje išvardytus vienkartinius plastikinius gaminius ir iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius.

3. VIENKARTINIAI PLASTIKINIAI GAMINIAI, KURIEMS TAIKOMI REIKALAVIMAI GAMINIAMS:

1) Ne daugiau kaip trijų litrų gėrimų tara, t. y. talpyklos, naudojamos skysčiams laikyti, kaip antai gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, ir kombinuotosios gėrimų pakuotės, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, išskyrus: a) stiklinę ar metalinę gėrimų tarą su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais; b) gėrimų tarą, skirtą ir naudojamą specialiosios medicininės paskirties skystiems maisto produktams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 609/2013(30)2 straipsnio g punkte.

plastiko direktyvos pritaikymas lietuvoje Gaminiams taikomi reikalavimai: 1. Valstybės narės užtikrina, kad priedo C dalyje išvardyti vienkartiniai plastikiniai gaminiai su iš plastiko pagamintais kamšteliais ir dangteliais gali būti pateikti rinkai tik tuo atveju, jeigu jų kamšteliai ir dangteliai lieka pritvirtinti prie taros per visą numatytą gaminių naudojimo trukmę. 2. Šio straipsnio tikslais metaliniai kamšteliai ar dangteliai su plastikiniu sandarinimo sluoksniu nelaikomi pagamintais iš plastiko. 3. Komisija ne vėliau kaip ... [3 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti darniuosius standartus, susijusius su 1 dalyje nurodytu reikalavimu. Tuose standartuose visų pirma nurodoma, jog reikia užtikrinti, kad gėrimų taros, įskaitant gazuotų gėrimų tarą, uždarymas būtų tvirtas, patikimas ir saugus. 4. VIENKARTINIAI PLASTIKINIAI GAMINIAI, KURIEMS TAIKOMI ŽENKLINIMO REIKALAVIMAI: 1) Higieniniai paketai (įklotai), tamponai ir tamponų aplikatoriai; 2) Drėgnosios servetėlės, t. y., sudrėkintos asmens higienai skirtos servetėlės, ir buityje naudojamos šluostės; 3) Tabako gaminiai su filtrais ir filtrai, parduodami naudoti kartu su tabako gaminiais; 4) Gėrimų indeliai.

Ženklinimo reikalavimai: 1. Valstybės narės užtikrina, kad ant kiekvieno rinkai pateikto priedo D dalyje nurodyto vienkartinio plastikinio gaminio – ant jo pakuotės ar paties gaminio – būtų pateiktas matomas, aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ženklinimas, kuriuo vartotojai informuojami apie: a) atitinkamam gaminiui tinkamas atliekų tvarkymo galimybes ar vengtinus to gaminio atliekų šalinimo būdus laikantis atliekų hierarchijos ir b) tai, kad gaminio sudėtyje yra plastikų ir kad dėl to šiukšlinimas tokiu gaminiu ar kitoks to gaminio netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį aplinkai.

5. VIENKARTINIAI PLASTIKINIAI GAMINIAI, KURIEMS TAIKOMOS PRIEMONĖS DĖL ATSKIRO SURINKIMO IR REIKALAVIMAI GAMINIAMS:

Ne daugiau kaip trijų litrų talpos gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, išskyrus: a) stiklinius ar metalinius gėrimų butelius su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais b) gėrimų butelius, skirtus ir naudojamus specialiosios medicininės paskirties skystiems maisto produktams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 2 straipsnio g punkte.

plastiko direktyvos pritaikymas lietuvoje Atskiras surinkimas: 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti atskirą surinkimą perdirbimui: a) priedo F dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių atliekų kiekio, lygaus 77 proc. atitinkamais metais rinkai pateiktų tokių vienkartinių plastikinių gaminių svorio, iki 2025 m.; b) priedo F dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių atliekų kiekio, lygaus 90 proc. atitinkamais metais rinkai pateiktų tokių vienkartinių plastikinių gaminių svorio, iki 2025 m. Priedo F dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių, pateiktų rinkai valstybėje narėje, kiekis gali būti laikomas lygiu tokių gaminių atliekų, įskaitant išmestas atliekas, kiekiui, susidariusiam tais pačiais metais toje valstybėje narėje. Siekdamos įgyvendinti tą tikslą valstybės narės, inter alia, gali: a) nustatyti užstato grąžinimo sistemas; b) nustatyti atskiro surinkimo tikslus, skirtus atitinkamoms didesnės gamintojo atsakomybės sistemoms. Gėrimų butelių, kurie išvardyti priedo F dalyje, atžvilgiu kiekviena valstybė narė užtikrina, kad: a) nuo 2025 m. priedo F dalyje išvardytų gėrimų butelių, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra polietileno tereftalatas („PET butelių“), sudėtyje būtų bent 25 proc. perdirbto plastiko, tai apskaičiuojant kaip visų atitinkamos valstybės narės teritorijoje rinkai pateiktų PET butelių vidurkį, ir b) nuo 2030 m. priedo F dalyje išvardytų gėrimų butelių sudėtyje būtų bent 30 proc. perdirbto plastiko, tai apskaičiuojant kaip visų atitinkamos valstybės narės teritorijoje rinkai pateiktų tokių gėrimų butelių vidurkį. Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytų tikslų pasiekimo skaičiavimo ir tikrinimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

plastiko direktyvos pritaikymas lietuvoje 6. VIENKARTINIAI PLASTIKINIAI GAMINIAI, KURIEMS TAIKOMAS INFORMUOTUMO DIDINIMAS:

1) Maisto tara, t. y. talpyklos, kaip antai dėžutės su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, kuris a) skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti; b) paprastai yra suvartojamas tiesiai iš talpyklos ir c) yra paruoštas suvartoti be papildomo paruošimo, pavyzdžiui, kepimo, virimo ar pašildymo, įskaitant maisto tarą, naudojamą greitam maistui arba kitam nedelsiant suvartoti skirtam maistui, išskyrus gėrimų tarą, lėkštes, pakelius ir pakuotes, kuriuose pateikiamas maistas; 2) Pakeliai ir pakuotės, pagaminti iš lanksčios medžiagos, kuriuose pateikiamas maistas, skirtas nedelsiant suvartoti iš pakelio ar pakuotės be papildomo paruošimo; 3) Ne daugiau kaip trijų litrų gėrimų tara, t. y. talpyklos, naudojamos skysčiams laikyti, kaip antai gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, ir kombinuotosios gėrimų pakuotės, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, išskyrus stiklinę ar metalinę gėrimų tarą su plastikiniais kamšteliais ir dangteliais; 4) Gėrimų indeliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius; 5) Tabako gaminiai su filtrais ir filtrai, parduodami naudoti kartu su tabako gaminiais; 6) Drėgnosios servetėlės, t. y., sudrėkintos asmens higienai skirtos servetėlės, ir buityje naudojamos šluostės; 7) Oro balionėliai, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie nėra platinami vartotojams; 8) Lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai, kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnio 1c punkte; 9) Higieniniai paketai (įklotai), tamponai ir tamponų aplikatoriai.

Informuotumo didinimo priemonės: Valstybės narės imasi priemonių siekdamos informuoti vartotojus ir skatinti atsakingą vartotojų elgesį, kad būtų sumažinta tarša gaminiais, kuriems taikoma ši direktyva, ir imasi priemonių siekdamos informuoti priedo G dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių vartotojus ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudotojus apie: a) esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, pakartotinio naudojimo sistemas ir atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnį; b) taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir c) netinkamo tų vienkartinių plastikinių gaminių atliekų šalinimo būdo poveikį kanalizacijos tinklui.

VAsara be plastiko Lietuvoje jau ne vieneri metai siekiama netradiciškai ugdyti šalies gyventojų ekologinį sąmoningumą. Šią vasarą pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia mokyklų bendruomenes, įmonių darbuotojus bei Lietuvos šeimas prisijungti prie aplinkos kokybės gerinimo ir priimti vasaros iššūkį „Vasara be plastiko“, kuriuo siekiama aplinkosaugos idėjas paversti praktiniais darbais, o darbus – įpročiais.

„Vasara suteikia mums daug gerų emocijų ir smagios veiklos, tačiau tuo pačiu jos metu sukuriama ir daugiau plastiko pakuočių atliekų, toli gražu nepadedančių gamtos saugojimui. Atostogų metu poilsiaujant gamtoje dažnai neišvengiame plastikinių maišelių, gėrimų butelių ar vienkartinių indų, kurie išmetami vos po kelių minučių naudojimo. Taigi, vasarą itin svarbu pradėti formuoti švaresnės bei draugiškesnės gamtai gyvensenos įprotį, mažinant plastiko naudojimą“, – teigia Simona Rasalė, VšĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Remiantis Europos komisijos duomenimis, kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama perdirbti. Visame pasaulyje plastikas sudaro 85 proc. paplūdimių šiukšlių. Iššūkis „Vasara be plastiko“ skatina mažinti plastikinių daiktų vartojimą, pakeičiant juos daugkartinio naudojimo alternatyvomis – plastikinius pirkinių maišelius medžiaginiais, plastikinius šiaudelius – metaliniais, vienkartinius indus – daugkartiniais, kasdien naudojamais namuose, o plastikinius vandens buteliukus – gertuvėmis. Iššūkio metu bus fiksuojami rezultatai: „sutaupytų“ arba, kitaip tariant, nesusidariusių plastikinių pakuočių atliekų kiekis, nurodant iššūkio laiką. Aktyviai įsitraukti į iššūkį skatinamos ne tik nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvaujančių mokyklų komandos, bet ir šeimos ar tiesiog ekologinėmis idėjomis besidominčios draugų kompanijos. „Įpročio suformavimas gali būti varginantis procesas, o mokslininkų skaičiavimais – naujo, nereikalaujančio valios pastangų įpročio įgijimas užtrunka vidutiniškai 66 dienas. Todėl „Vasarai be plastiko“ skiriame 93 dienas – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., iš kurių projekte nepertraukiamai dalyvauti reikia ne mažiau kaip 66 dienas. Tai padės iššūkį priėmusiems dalyviams susiformuoti ilgalaikius įpročius, kuriems nebereikės papildomų pastangų“, – teigia „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė.

Kiekvieno iš mūsų įdėtos pastangos mažinti susidarančias atliekas – didelė dovana gamtai ir patiems sau! Todėl džiaukimės vasara atsakingai ir draugiškai, nepamiršdami gamtos! Daugiau informacijos rasite: http://www.zaliasistaskas.lt/zalioji-olimpiada.html