ŽALIASIS LAIŠKAS NAUJIENLAIŠKIS
2016 METŲ STATISTIKOS APŽVALGA INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR FINANSAVIMAS TEISĖKŪROS NAUJIENOS ŠVIEČIAMOJI VEIKLA
NR 10
2
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
© „Žaliasis taškas“ Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be VšĮ “Žaliasis taškas” sutikimo. Jei pageidaujate gauti leidimą informacijos platinimui, kreipkitės adresu: biuras@ztl.lt www.zaliasistaskas.lt
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
3
Kęstutis Pocius
„Žaliojo Taško“ direktorius
Mieli klientai, Beveik įpusėjus metams galime pasakyti – naujovių apstu. Kai kurios jų džiugios, kai kurios kelia lengvą nerimą, tačiau tikime, kad tokiu būdu judame į priekį. Šiame Žaliajame laiške trumpai apžvelgsime susistemintus praėjusių metų rezultatus, statistiką ir tendencijas. Galime pasidžiaugti, kad gyventojų išrūšiuojamų atliekų kiekiai auga kasmet, tad savo užduotis vykdome tinkamai. Remiantis mokslininkų nuomone, gerus rūšiavimo rezultatus lemia keli pagrindiniai faktoriai: patogiai organizuojama atliekų surinkimo sistema, pakankamas informacijos kiekis ir aukštas sąmoningumo lygis bendruomenėse. Tiek konteinerių, tiek informacijos kiekis Lietuvoje augo nuolat. Natūralu, kad tai atsispindi ir nacionalinėje statistikoje: vidutinis Lietuvos gyventojas 2013 m. išrūšiavo apie 7,8 kg pakuočių atliekų, o 2016 m. šis skaičius jau beveik dvigubas – 14,6 kg. Tad besiremdami gerėjančiais rezultatais, keliame sau vis ambicingesnius tikslus – kad šiemet nudirbta būtų dar daugiau, o pakuočių atliekų tvarkymo sistemos rezultatai pasiektų dar aukštesnį lygį. Nors statistikoje skaičiai džiugina, tačiau ne visos naujovės rodo siekį tvariai tobulinti sistemą. Esminius probleminius klausimus, su kuriais pirmąjį metų pusmetį dirbome daugiausiai, apžvelgsime šiame naujienlaiškyje – ką gamintojams ir importuotojams reikėtų žinoti apie savų reikmių reikalavimus bei naujus siūlymus plėsti užstato sistemą. O kol valdžia sprendžia, kaip geriau organizuoti atliekų tvarkymą šalyje, tol nuostabius pavyzdžius rodo Lietuvos moksleiviai, per vieną mėnesį mokyklose išrūšiavę 40 000 kilogramų. Daugiau apie mūsų naująjį projektą „Žalioji olimpiada“ sužinosite paskutiniame Žaliojo laiško skyrelyje.
4
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
2016 METŲ STATISTIKOS APŽVALGA Komunalinės atliekos Remiantis 2015 m. duomenimis, Lietuva pagal komunalinių atliekų susidarymą kiek atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau gerokai lenkia jį prastesnėje statistikoje – pagal komunalinių atliekų šalinimą sąvartyne.
Komunalinių atliekų susidarymas Lietuvoje 2011 – 2015 m.
2011
2012
1 339 280 t
2013
1 330 163 t
2015
2014
1 280 049 t
1 299 998 t
1 270 245 t
Komunalinių atliekų susidarymas Europos Sąjungoje 2015 metais 800 700
500 400 300 200 100
Danija
Kipras
Vokietija
Liuksemburgas
Malta
Australija
Olandija
Prancūzija
Suomija
Italija
Jungtinė Karalystė
ES vidurkis
Slovėnija
Lietuva
Švedija
Ispanija
Latvija
Bulgarija
Belgija
Kroatija
Vengrija
Estija
Slovakija
Čekija
Lenkija
0 Rumunija
kg/žmogui
600
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
5
Skaičiuojama, kad sąvartynuose Lietuvoje laidojama apie 54,01% visų susidarančių atliekų – t.y. apie 702 tūkst. tonų. Tiesa, jų į sąvartynus kasmet iškeliauja vis mažiau: nuo 2011 m. iki 2015 m. skaičiuojama apie 30% mažesnis atliekų kiekis per metus. Tačiau iki 2030-ųjų metų šie skaičiai dar turės drastiškai keistis, nes remiantis Žiedinės ekonomikos paketo dokumentais, į sąvartynuose šalinti turėsime dar apie 50% mažiau atliekų.
Komunalinių atliekų šalinimas Europos Sąjungoje 2015 metais 100% 90%
70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% Malta
Rumunija
Kroatija
Kipras
Slovakija
Latvija
Bulgarija
Ispanija
Lietuva
Vengrija
Čekija
Lenkija
Italija
ES vidurkis
Prancūzija
Slovėnija
Jungtinė Karalystė
Liuksemburgas
Suomija
Estija
Austrija
Olandija
Danija
Belgija
Švedija
0% Vokietija
% nuo sutvarkyto kiekio
80%
6
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
Komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose 2011 - 2015 m.
1 200 000
1 000 000
800 000
600 000
400 000
200 000
0
2010,5 2011
2011,5 2012 2012,5 2013 2013,5 2014 2014,5 2015 2015,5
Komunalinių atliekų tvarkymas 2015 m.
54,01%
Pašalinta sąvartyne
11,53%
Sudeginta išgaunant energiją
22,99%
Perdirbta (su eksportu perdirbimui)
10,18%
Kompostuota
1,29%
Likęs nesutvarkytas kiekis dėl laikino saugojimo
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
7
Pakuočių atliekos Nuo 2009 metų išleidžiamų į rinką pakuočių kiekiai nuolat auga. Per šešerius metus skaičiuojamas net apie 35% siekiantis pakuočių rinkos augimas. Pagal procentaliai sutvarkomas, t.y. perdirbamas, panaudojamas energijai gauti ar eksportuojamas perdirbti atliekas, Lietuva įvykdo ES nustatytą bendrąją užduotį – 60% nuo bendro kiekio.
Pakuočių atliekų sutvarkymas Lietuvoje 2009 - 2015 m.
Patiekta vidaus rinkai
Panaudota/eksportuota pakuočių atliekų
2015
351 334 t
210 840 t
60,0%
2014
344 725 t
197 722 t
57,4%
2013
319 745 t
172 246 t
53,9%
2012
302 137 t
188 893 t
62,5%
2011
292 348 t
183 904 t
62,9%
2010
272 478 t
164 616 t
60,4%
2009
260 606 t
152 394 t
58,5%
2016 metais Žaliojo taško nariai į Lietuvos vidaus rinką išleido beveik 200 tūkst. tonų pakuočių, iš kurių sutvarkyta virš 117 tūkst. tonų. Vien 2016-aiais metais įmonėms tai leido išvengti daugiau kaip 47 mln. eurų mokesčių už aplinkos taršą pakuočių atliekomis.
8
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
Žaliojo taško sutvarkomų pakuočių atliekų statistika 2013-2016 m.
250 000
200 000
48%
59%
48%
46%
150 000
100 000
50 000
0
2013 m.
2014 m.
Narių išleistas į rinką pakuočių kiekis
2015 m.
2016 m.
Sutvarkytas kiekis
Sutvarkymo proc.
2016 m. Žaliojo taško sutvarkomų pakuočių statistika pagal rūšis
9. Kt. pakuotės 8. Medis 7. Kombi (kt) 6. Kombi (pop) 5. Metalas 4. PET 3. Plastikas 2. Popierius 1. Stiklas 0
5 000
10 000
15 000
LR teritorijoje perdirbtos pakuočių atliekos, t
20 000
25 000
30 000
Eksportuotos perdirbti pakuočių atliekos, t
35 000
40 000
45 000
Eksportuotos energijai gauti pakuočių atliekos, t
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
9
INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR FINANSAVIMAS Ženkliai skiriasi ir vienam gyventojui tenkantis pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas: per trejus metus suma išaugo nuo 0,7 iki 2,5 eur, o infrastruktūros plėtros finansavimas – nuo 2014 m. išaugo 12 kartų.
Konteinerinėje sistemoje surinktas ir sutvarkytas pakuočių atliekų kiekis (kg/gyv.) 16,0 14,0 12,0 10,0 8,0 6,0 4,0 2,0 0,0 2013 m.
2014 m.
2015 m.
2016 m.
KONTEINERINĖJE SISTEMOJE SUTVARKYTO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ KIEKIO FINANSAVIMAS EUR/GYV.
Regionai
INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS FINANSAVIMAS EUR/GYV.
2013 m.
2014 m.
2015 m.
2016 m.
2016 m.
Alytaus regionas
0,9
2,7
4,2
5,2
0,55
Kauno regionas
0,6
0,8
0,9
1,4
0,20
Klaipėdos apskritis
0,8
1,1
1,5
2,6
0,51
Marijampolės apskritis
0,9
1,6
2,8
3,3
0,66
Panevėžio regionas
0,9
1,3
1,2
1,5
0,25
Šiaulių regionas
0,5
1,1
1,9
2,8
0,88
Tauragės regionas
0,3
0,4
1,3
3,1
0,38
Telšių regionas
0,9
1,7
1,5
2,2
0,83
Utenos regionas
0,9
1,2
1,4
1,6
0,52
Vilniaus apskritis
0,7
1,1
1,3
1,6
0,13
Vidutiniškai
0,7
1,3
1,8
2,5
0,49
Nuo 2013 metų ženkliai augo konteinerinės sistemos plėtrai skirtos investicijos. Aprėpiant visą rinką, infrastruktūros plėtrai jau skirta daugiau kaip 1,4 mln. eurų. Per pastaruosius metus išaugo visų tipo pakuočių atliekų surinkimas, nuo 3% iki 62%.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
Individualių konteinerių kiekio augimas 2014 – 2016 m.
350 000 300 000 250 000 200 000 150 000 100 000 5 000 0 2014 m.
2015 m.
Stiklo
2016 m.
Plastiko
Kolektyvinių konteinerių kiekio augimas 2014 – 2016 m.
9 500 9 000 8 500 8 000 7 500 7 000 Stiklo
2014 m
Popieriaus
2015 m
Plastiko
2016 m
11
12
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
TEISĖKŪROS NAUJIENOS Gamintojams ir importuotojams taikomos neįgyvendinamos užduotys 2015 m. pabaigoje Vyriausybės nutarimu buvo papildytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, kuriomis vadovaujantis nuo 2017 m. gamintojai ir importuotojai, gaminių pripildytas pakuotes sunaudojantys savoms reikmėms (tai yra – įmonės veikloje naudojantys į šalį įvežamų ar Lietuvoje pagamintų gaminių pakuotes), privalo jas atskirai surinkti ir įvykdyti 100% šių atliekų sutvarkymo užduotį. Užduoties pilnai neįvykdžius arba netinkamai apskaičius savų reikmių pakuočių kiekius, grės mokestinės baudos, kurios gali būti iki 25 kartų didesnės, nei pakuočių atliekų tvarkymo kaina. Įmonės, bandančios realybėje vadovautis priimtomis taisyklėmis, susiduria su problema, kad praktiškai neįmanoma atskirti ir apskaityti savoms reikmėms sunaudojamų pakuočių. Pateikiamos užklausos ir pavyzdžiai rodo, kad nauji reikalavimai prasilenkia su logika. Maža to, gamintojams ir importuotojams taikomos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys kyla apie 30%. Iki 2017 m. skirtingoms pakuočių rūšims, t.y. tiek savų reikmių, tiek ir galutiniam vartotojui skirtoms pakuotėms, buvo taikomos tik bendrosios tvarkymo užduotys. Atskyrus vieną srautą ir padidinus jam taikomas užduotis, likusio srauto užduotys nemažinamos – vadinasi, nuo šiol bendrai reikalaujama sutvarkyti ženkliai daugiau pakuočių atliekų.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
13
Remiantis oficialia statistika, Lietuvoje bendras pakuočių atliekų sutvarkymas siekia 60% ir atitinka ES nustatytą užduotį. Preliminariais vertinimais skaičiuojama, kad bendroji pakuočių atliekų sutvarkymo užduotis Lietuvoje kyla ir nuo šiol gali siekti 80%. Panašius rezultatus pasiekti pavyksta tik tokioms šalims, kaip Belgija, Austrija ar Vokietija, kurios apskritai laikomos atliekų tvarkymo lyderėmis visame pasaulyje dėl preciziškai veikiančių atliekų tvarkymo sektoriaus procesų įgyvendinimo.
kad gali būti priversti mokėti aplinkos taršos mokesčius už nepadarytą žalą.
Tokį milžinišką pakuočių atliekų tvarkymo šuolį Lietuvoje per metus įgyvendinti nėra realu – remiantis Europos Komisijos parengtais „Žiedinės ekonomikos modelio“ dokumentais, specialistų skaičiavimais ir kitų šalių praktika, tokius „ambicingus“ rezultatus planuojama ir realu pasiekti tik 2025 – 2030 m.
Žaliasis taškas, turėdamas realią galimybę išgirsti ir suprasti daugelio Lietuvos gamintojų ir importuotojų išsakomas pastabas bei sunkumus, su kuriais yra susiduriama, ėmėsi organizuoti dialogą su teisėkūros atstovais, siekiant kartu surasti sprendimus, užtikrinsiančius efektyvų, tvarų ir realiomis galimybėmis pagrįstą pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.
Naujasis pakuočių atliekų tvarkymo užduočių reguliavimas yra vienas sudėtingiausių Europoje, nustatytas neįvertinus visų aplinkybių bei realių galimybių jį įgyvendinti. Gamintojai ir importuotojai stveriasi už galvų ne tik dėl neaiškios tvarkos apskaitant ir tvarkant pakuočių atliekas, bet ir dėl to,
Net jei įmonėms ir pavyksta susidoroti su apskaitos bei atliekų surinkimo iššūkiais, sutvarkymo procesuose atsiranda natūralūs nuostoliai ir neišvengiami praradimai, todėl 100 proc. užduoties įvykdymas yra praktiškai neįmanomas. Tai rodo, kad griežti pakeitimai galimai priimti nerengiant išsamios studijos.
Mūsų siūlymas yra panaikinti perteklinę 100 proc. savų reikmių užduotį, paliekant bendrąsias užduotis pagal pakuočių rūšis, kurios ir taip nuo 2016 m. importuotojams bei gamintojams buvo sugriežtintos.
14
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
Palikus verslui galimybę rinktis – atliekas rūšiuoti individualiai ar per organizacijas – sistema būtų efektyvesnė ir realiai įgyvendinama, nesudarant papildomų trukdžių verslo plėtrai. Birželio 9 dieną Seime įvyko konferencija, skirta šiai probleminei sričiai aptarti. Aplinkos ministerijos viceministro Mindaugo Gudo teigimu, ši diskusija išryškino silpnąsias nutarimo vietas ir kuriuos jo punktus reikėtų keisti. Pakeitimus planuojama padaryti iki rudens.
UŽSTATAS Pakuočių atliekų sektoriaus dalyviams nerimą kelia Seimo narių siūlymas išplėsti vienkartinių pakuočių privalomo užstato sistemą, į ją įtraukiant visų alkoholinių gėrimų pakuotes. Tai vienareikšmiškai sugriautų ilgus metus kurtą sistemą, keltų grėsmę demotyvuoti gyventojus rūšiuoti didžiąją dalį atliekų ir pabrangintų visas kasdienes prekes galutiniam vartotojui. Užstato sistema – viena brangiausių pakuočių atliekų tvarkymo sistemų ir yra kelis kartus brangesnė nei esama konteinerinė dėl didesnių investicijų įrengiant specializuotas taros atpažinimo sistemas bei brangesnio sistemos aptarnavimo – 2016 m. į užstato sistemą perkėlus plastikinius butelius, jų tvarkymo kaina išaugo apie 12 kartų. Į užstato sistemą perkėlus ir visą stiklo tarą, gamintojams tektų ne tik mažiausiai 3,5 mln. eur. investuoti į technologijų pritaikymą, tačiau per metus stiklo atliekų tvarkymas brangtų dar apie 11 mln. eur. Jei į užstato sistemą bus perkeltos visos stiklo pakuotės, konteinerinėje sistemoje likusioms dalyvauti įmonėms tektų padengti visus konteinerių statymo ir aptarnavimo kaštus. Taip atsiranda didelė tikimybė, kad dėl smarkiai padidėjusios pakuočių atliekų tvarkymo kainos brangtų ne tik gėrimai, bet ir kitos kasdienės maisto prekės – konservai, bakalėjos produktai, duona, pienas, mėsa, taip pat ir ne maisto prekės – už tokį sprendimą galiausiai tektų sumokėti gyventojams.
Užstato sistemos plėtra galimai apribotų ir prekių importą: perkėlus visą stiklo tarą į užstato sistemą, butelius tektų papildomai žymėti brūkšniniu kodu ir užstato sistemos ženklu, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad didžioji alkoholinių gėrimų dalis yra importuojama. Mažesni importuotojai (pvz. specializuotos vyno parduotuvės) neturi galimybių tokį ženklinimą užsakyti iš gamintojo, taigi, ženklinti privalėtų rankiniu būdu, kas neproporcingai didintų administracinę naštą bei kaštus ir gali paskatinti importuotojus apskritai pasitraukti iš rinkos. Be to, kad pabrangtų bendro vartojimo prekės, po pakeitimų gyventojams pasunkėtų ir atliekų rūšiavimas: dabar prie namų stovinčiais stiklo konteineriais naudotis gali daugiau kaip milijonas lietuvių – rūšiavimui skirtų konteinerių aptarnavimas gyventojams papildomai nekainuoja, tačiau priėmus pataisą, vartotojai turėtų kaupti daugiau stiklo taros, ją vežti į taromatus, kurie nebūtinai yra šalia namų. Be to, liktų atviras klausimas – kur dėti stiklainius ir specifinių formų butelius, nes taromatai jų nepriimtų, tad, tikėtina, kad šios atliekos keliautų į bendrus buitinių atliekų konteinerius, o tai reikštų didėjantį atliekų kiekį buitinių atliekų konteineriuose ir brangstantį jų išvežimą. Specialistų skaičiavimais, tiek finansiškai, tiek socialiai siūlomas projektas itin ženklios naudos neatneštų – skaičiuojama, kad, į taromatų sistemą įtraukus alkoholio pakuotes, būtų surenkama tik 8 proc. daugiau stiklo atliekų nei dabar.
ŽALIASIS LAIŠKAS Nr10
15
ŠVIEČIAMOJI VEIKLA Žalioji olimpiada Kovo mėn. prasidėjo registracija į pirmąją Lietuvoje nacionalinę „Žaliąją olimpiadą“, kurioje kūrybiškai ugdomas Lietuvos moksleivių ekologinis sąmoningumas – perteikiamos ekologijos ir aplinkosaugos žinios, formuojami įpročiai, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui. Organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuojamas konkursas nuo pat pradžių susilaukė išskirtinio susidomėjimo. Pirmajame etape dalyvauti panoro daugiau nei 250 Lietuvos mokyklų, kuriose mokosi 8 – 11 klasių moksleiviai. Šiame etape mokyklos bendruomenės turėjo taupyti išteklius – vandenį, elektrą, rūšiuoti atliekas bei stengtis mokyklos inventorių papildyti daiktais, pagamintais iš antrinių žaliavų, o viso proceso metu savo pasiekimus fiksuoti nuotraukomis ir video filmukais. Rezultatai nustebino – per mėnesį mokykloms pavyko išrūšiuoti beveik 40 000 kg atliekų, iš jų pakartotinai mokyklos reikmėms panaudota apie 6 000 kg. Daugiausia mokyklose susikaupė popieriaus atliekų, jų išrūšiuota net 28 116 kg. Gegužės mėnesį vyko antrasis Žaliosios olimpiados etapas, kurio metu 9-iuose renginiuose skirtinguose Lietuvos miestuose dėl kelialapio į finalą kovojo 71 mokyklos komandos. Savo pasiruošimą, žinias ir kūrybiškumą moksleiviai rodė 9-iuose renginiuose, vykusiuose Alytuje, Šiauliuose, Plungėje, Ukmergėje, Raseiniuose, Kaune ir Vilniuje. Renginių metu konkurso dalyviams teko atsakyti į daugybę protmūšio klausimų, spręsti loginius uždavinius, apibūdinti žodžius kolegoms, kuo greičiau sudėlioti dėliones ir dalyvauti blitz turnyre, kuriame turėjo teisingai įvertinti 20 teiginių apie rūšiavimą. Nors užduotys buvo nelengvos, tačiau - įveikiamos ir geriausiai pasirodžiusioms komandoms įteikti kvietimai spalio mėnesį atvykti į Žaliosios olimpiados finalą, spalio mėnesį vyksiantį Vilniuje.
2017
www.zaliasistaskas.lt