PAKUOTĖS DNR VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ
GAMINIAI IŠ PERDIRBTŲ ATLIEKŲ
Visos teisės saugomos autorių teisių įstatymo. Jokia šio leidinio dalis negali būti kopijuojama, platinama, panaudojama ar perduodama kitiems asmenims be Všį „Žaliasis taškas” sutikimo. Jei pageidaujate gauti leidimą informacijos platinimui, kreipkitės adresu: komunikacija@ztl.lt
PRAKTINĖ KONFERENCIJA „PAKUOTĖS DNR: VAKAR. ŠIANDIEN. RYTOJ“ Didžiausia licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ praktinėje konferencijoje „Pakuotės DNR. Vakar. Šiandien. Rytoj“ kviečia susipažinti su žaliosiomis naujovėmis – gaminiais iš perdirbtų atliekų ir drauge ieškoti tvaresnių sprendimų savo produkcijos pakuotėms, kuriant ateities pakuočių DNR – sprendimus, prisidėsiančius prie aplinkos taršos mažinimo ir tvaraus rytojaus. Kurti veiksmingą pakuočių atliekų tvarkymo ir antrinių žaliavų perdirbimo sistemą, maksimaliai mažinti aplinkos taršą pakuočių atliekomis yra kur kas paprasčiau su patikima ekspertų komanda.
Kurk žaliąjį pakuotės DNR su „Žaliuoju tašku“.
PROGRAMA ATVYKIMAS 09.00 –10.00
Dalyvių registracija I DALIS
10.00 – 10.10
Konferencijos atidarymas
10.10 – 10.30
„2021-ieji – transformacijos metai. Kodėl ir kokių pokyčių reikia, ko tikėtis iš 2022-ųjų?” Pranešėjas Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliojo taško“ generalinis direktorius
10.30 – 10.50
„Klimato krizės iššūkis: kokius vartotojų lūkesčius jis diktuoja verslui?“ Pranešėja Ieva Budraitė, Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja
10.50 – 11.10
„Karas ir / ar taika. Ką pakuotėje reiškia strategija be taktikos?“ Pranešėja Justina Volček, UAB „Neo Group“ produktų vystymo specialistė
11.10 – 11.40
„Pakuočių įvairovė. Iššūkis išrūšiuoti perdirbimui“ Pranešėja Jurgita Nacevičienė, UAB „Ecoservice“ atliekų rūšiavimo ir perdirbimo verslo direktorė
11.40 – 12.00
„Išmesti (,)NEGALIMA (,) perdirbti“ Pranešėja Živilė Ramoškienė, UAB „Gerovės“ komercijos direktorė
12.00 - 12.40
PIETŲ PERTRAUKA
II DALIS 12.40 – 13.00
„Vienkartinio plastiko mažinimas Lietuvoje: reikalavimai ir galimybės“ Pranešėja Saulė Deveikytė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė
13.00 – 13.20
„Putplasčio perdirbimas ir surinkimas Lietuvoje“ Pranešėjas Remigijus Mieliauskas, UAB „R&R IDEAS“
13.20 – 13.40
„Popierinių ir kartoninių pakuočių surinkimas bei tvarkymas“ Pranešėja Žana Kostiuškina, UAB „Grigeo Recycling“ aplinkosaugos specialistė
13.40 – 14.10
KAVOS PERTRAUKĖLĖ
14.10 – 14.30
„Perdirbamos ir neperdirbamos pakuotės samprata bei apmokestinimas“ Pranešėja Gabija Ramšaitė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė
14.30 – 14.50
„Tvarumas ir produkto gyvavimo ciklas žiedinės ekonomikos kontekste“ Pranešėjas Antanas Valčiukas, UAB „Kanapinių sprendimų“ tvarumo komunikacijos specialistas
14.50 – 15.10
„Aktualių teisės aktų pasikeitimų apžvalga 2022 metams“ Pranešėja Jūratė Kontautienė, VšĮ „Žaliojo taško“ pardavimų vadovė
ŽALIOSIOS NAUJIENOS
„COMMUNE DIY“ Simonas Sonkinas buvo vienas pirmųjų, atkreipusių dėmesį į šią problemą. Dabar jis su riedlente rankose praleidžia visą dieną – tik prie bandymų sklandžiai atlikti vieną ar kitą triuką, prisidėjo bandymai iš lūžusių lentų kurti spalvingus aksesuarus automobiliui, darbo stalui, netgi palubėms ir sienoms.
Kiek medienos pasaulyje yra sunaudojama riedlenčių gamybai? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai – nereikšminga problema, tačiau riedlentininkams būtinos lentos gaminamos iš kanadinio kedro. Itin tvirto, tačiau labai ilgai augančio medžio. Dėl šios priežasties riedlentė kainuoja gana brangiai, o lūžti ji gali jau po kelių savaičių. Paauglystėje riedlentę įvaldęs
6
7
„KANAPINIAI SPRENDIMAI“ „Kanapiniai sprendimai“ dirba ir atlieka įvairius eksperimentus, kad galbūt vieną dieną kompozitas iš kanapės galėtų pakeisti plastiką.
Mūsų protėviai iš kanapių vydavo tvirtas virves, o mes, pasinaudoję technologiniais laimėjimais, galime iš jų gaminti statybines medžiagas, tekstilę, spausti vertingą aliejų.
8
9
INDI DIZAINO STUDIJA Menininko Simono Tarvydo gaminama medžiaga apgauna akis – savo išvaizda ji primena betoną, tačiau pamėginus pajudinti iškart suprasite, kad daiktas – neįtikėtinai lengvas. Laikraščių masė gaminama čia pat Lietuvoje, „Indi“ studijoje, laikraščius tiekia
redakcijos, žiniasklaidos agentūros. Menininkas yra įsitikinęs, kad kurti reikia tik tuos daiktus, kurių pirkėjui iš tiesų reikia, todėl kartais iš savo sukurtos masės lipdo vienetinus konstrukcinius elementus interjerui.
10
11
UAB „KAUNO STIKLAS” Stiklas – tai pakuotė, kuri perdirbama 100 proc. Stiklo dūžį galima išlydyti ir iš jo išlieti naujus butelius – ir šį procesą kartoti daugybę kartų. Be to, jis neperduoda jokių medžiagų maisto produktams. Vienintelis stiklo minusas
– jis sunkus. Spalvotą stiklą Lietuvoje jau beveik šimtmetį perdirba fabrikas „Kauno stiklas“. Paskutiniaisiais metais įdiegtos naujos technologijos leidžia iš lydinio išlieti net 140 butelių per minutę!
12
13
UAB „NEO GROUP” lastiką galima perdirbti. Tačiau pagrindinė P problema, jog perdirbtas jis jau nėra tinkamas maisto pakuotei. Netoli Klaipėdos veikiantis „NEO GROUP“ fabrikas, prieš beveik du dešimtmečius pradėjo veiklą kaip PET granulių gamykla. Jau po kelerių metų įmonės
technologai, chemikai pradėjo eksperimentuoti su gamybos atliekomis bei panaudotu plastiku. Šiandien jie rankose turi tai, ko griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams netrukus reikės visiems.
14
15
AGNĖ KUČERENKAITĖ Dizainerė Agnė Kučerenkaitė labiausiai išgarsėjo savo kolekcija „Ignorance is Bliss“ – tai keraminės plytelės, kurių glazūrai panaudotos iš dirvožemio ir vandens surinktos sunkiųjų metalų atliekos. Dizainerė priklauso Ekologinio
dizaino asociacijai ir netgi gavusi prestižinį dizaino apdovanojimą už plytelių kolekciją, nenurimsta ieškoti, kaip savo darbais dar labiau sumažinti aplinkos taršą.
16
17
„ŪKAI“ Jei jau susiruošėte keisti pasaulį – pradėkite nuo mažų žingsnių. O kaip jie gali virsti dideliais puikiausiai įrodo trijų lietuvių, įkūrusių startuolį „Ūkai“, istorija. Ši lyriškai pagaminta
įmonė prekiauja kojinėmis, kuriose natūralios medžiagos dera su iš jūrų bei vandenynų ištrauktais ir perdirbtais plastiko buteliais.
18
19
UAB „SOMLITA“ Bendrovė „Somlita“ jau 25-erius metus dirba plastikinės plėvelės gamybos ir perdirbimo srityje. Pastaraisiais metais įmonė vis didina antrinės žaliavos (panaudoto plastiko) kiekį savo gaminiuose, tačiau kiek plastiko bus įmanoma perdirbti, priklauso ir nuo visuomenės pastangų.
Šiuo metu įmonė išbando tampriąją („Strech“) plėvelę, pagamintą iš antrinių žaliavų. Taip pat čia neseniai įdiegti nauji vandens valymo ir dumblo tirštinimo įrenginiai – nes nešvarumai, nuplauti nuo plasiko, niekur nedingsta.
20
21
UAB „GEROVĖ“ Plastikinius maišelius gaminantis fabrikas „Gerovė“ pastaraisiais metais į savo asortimentą įtraukė ir popierinius maišelius. Tačiau pats plastikas savaime nėra blogis, tiesiog jo tinkamai nesutvarkome. Šiuo metu
plastiką tiesiog švaistome – jį surinkus būtų galima perdirbti į naujus gaminius. Fabriko atstovai pastebi, kad žmonės vis labiau domisi, kiek perdirbtos žaliavos yra gaminyje ir ar jis vėliau bus perdirbamas.
22
23
„REPLASTICO2“ Replastico2 – tai projektas suteikiantis plastikinių maišelių ir pakuočių atliekoms antrą gyvenimą, bei skatinantis mažinti plastikinių maišelių taršą ir vartojimą. Projekto iniciatorė ir įgyvendintoja Laura Petruškevičiūtė, transformuoja LDPE (mažo tankumo polietileno) ir HDPE (aukšto tankumo
polietileno) plastikinius maišelius bei pakuotes į spalvingą ir unikalią medžiagą, iš kurios gamina aksesuarus (pinigines, dėklines, rankines, kupriness ir t.t.), kuria paveikslus - plaskoliažus ir organizuoja kūrybines dirbtuves, kurių metu dalyviai turi galimybę patys išbandyti minėtą techniką bei pasigaminti norimą aksesuarą.
24
25
„POLYMER RECYCLING“ Tetra-Pak pakeliai – gana dažna maisto pakuotė, tačiau dėl jų sudėtyje esančių kelių skirtingų medžiagų (popierius, plastikas, folija), ilgą laiką nebuvo rasta technologija, kaip juos perdirbti. Šiuo metu įmonė „Polymer Recycling“
pakelius ir netgi kavos puodelius perdirba į statybines plokštes. Jos patvarios, izoliuoja garsą, nebijo drėgmės ir neturi kenksmingos medžiagos –formaldehidų.
26
27
UAB „GUMOS TECHNOLOGIJOS“
Šiuo metu viena aktualiausių užduočių – rasti panaudojimo būdą taršiausioms, dažniausiai aplinkoje atsiduriančioms atliekoms. Įmonė „Gumos technologijos“ padangas perdirba
į garsą sulaikančias plokštes, skirtas naudoti po gipso kartono danga. Perdirbtų padangų plokštė yra plonesnė, nedegi ir į namų aplinką neišskiria jokių kenksmingų medžiagų.
28
29
KARTAIS IKI ATSAKINGO VERSLO – TIK TRYS DĖŽUTĖS Tapkite atsakingu verslu su Žaliojo Taško rūšiavimo dėžutėmis, kurias nemokamai pristatome į ugdymo, viešąsias įstaigas ir įmonių biurus.
Nemokamos Tiek dėžutės, tiek jų pristatymas Jums nekainuoja. Šias išlaidas apmoka "Žaliasis taškas".
Patogus dydis Dėžutės yra pagamintos iš tvirto kartono, jų dydis – 35x35x70 cm ir į jas klojasi 125l maišeliai.
Skirtos įmonėms Rūšiavimo dėžutės skirtos biurams, ugdymo ir viešosioms įstaigoms, bendrijoms, ligoninėms, savivaldybėms, renginiams ir t.t.